2011 m. liepos 30 d., šeštadienis • Nr. 60 (9079) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

Vyriausybė siūlo griežtai bausti ir vilką, ir avelę

Kada mūsų šalies žmonės skundžiasi, kad darbdaviai jiems moka atlyginimą nelegaliai? Pa-prastai tik tada, kai netenka dar-bo. Kaip vertinti tokius vėlyvus praregėjimus? Ar galima žmones dėl to smerkti?

(Užs. 170)

Šiandien VL su priedu

Šeštadienis• Viktoro Malinausko balso

niekaip nesupainiosi su kitų. Tai šio dainininko vizitinė kortelė, garantavusi ilgą, daugiau kaip keturiasdešimties metų, sceninę karjerą nuo „Vilniaus aidų“ an-samblio solisto, „Vilniaus bokštų“ konkurso laureato iki šių dienų.

Sodyba

• Didžiąją gyvenimo dalį mes praleidžiame darbovietėse. Ant-raisiais namais tampa biurai, ce-chai, mokyklos, kavinės, ligoninės, parduotuvės. Kai kam svarbesni nei namai yra... šiltnamiai.

Bičių avilys• Rima ir Gediminas Žilinskai

žino, kad be bičių jų gyvenimas būtų nevisavertis. Kiekvieną pa-vasarį didžiausia šventė jiems – bitučių apsiskraidymas.

Slaptosios KGB agentų bylos tebėra už devynių užraktų

Bendradarbiavę su KGB prisipažino 1 589 asmenys, todėl duomenys apie juos saugomi įstatymo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumentų išslaptinimas įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skirta pinigų.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Lilija Valatkienė

Kultūros paveldo departamen-to (KPD) vadovė Diana VARNAITĖ įsitikinusi, kad iš kultūros paveldo apsaugos sistemos būtina pašalin-ti valstybės tarnautojus, kurie į ją atėjo ne tarnauti visuomenei, ginti kultūros paveldo ir viešojo intere-so, o turėdami savanaudiškų tikslų. Ji, beje, pasirašė įsakymą, kuriuo iš pareigų atleido ir ilgalaikį KPD Vil-niaus teritorinio padalinio vedėją Ri-mantą Bitiną.

Kaunietis architektas liko be atestato

KPD paveldo apsaugos specia-listų atestavimo komisija nutarė iš architekto Virginijaus Juozaičio at-imti teisę rengti kultūros paveldo vertybių tvarkybos projektus.

Šis plačiai nuskambėjęs faktas privertė suklusti daugelį funkcio-nierių, jaukiai įsitaisiusių valdiško-se kėdėse.

Nukelta į 3 p.

Karo išvarginti žmonės Afganistane ilgisi taikos

Išgirdusi mūsų prašymą regist-ruoti bagažą gabenti iki Kabulo, Vilniaus oro uosto darbuotoja pažvelgė į mus nustebusiomis akimis: to daryti jai dar neteko. Taip prasidėjo misija į tolimą Cent rinės Azijos šalį.

Lietuva – paveldo griovėjų rojus

Apie tai – 4 p. Apie tai – 20–21 p.

2 2011 m. liepos 30 d. • Nr. 60 (9079)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Gegužę paskelbtas šimtų tūks-tančių Lietuvos gyventojų likimus sulaužiusio SSRS Valstybės sau-gumo komiteto (KGB) dokumen-tų viešinimas užbuksavo. Politikai nesutaria, ar reikėtų skelbti viską, ar vis dėlto daryti kruopščią doku-mentų atranką.

Įpareigojo skelbti, bet neskyrė pinigų

Praėjusių metų birželį Seimas pri-ėmė Liustracijos įstatymo pataisas, kurios atvėrė kelią viešai skelbti vi-sus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus.

Šių metų gegužę premjeras An-drius Kubilius pareiškė, esą šių do-kumentų paskelbimas atkurtų isto-rinį teisingumą ir neleistų Maskvai savaip interpretuoti istorijos. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, pla-čiai išreklamuotas KGB dokumentų viešas skelbimas visiškai sustojo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LG-GRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pripažino, kad iki lie-pos mėnesio centras nebuvo gavęs pinigų, todėl iki šiol nesukurta spe-

ciali visavertė svetainė KGB ir kitų slaptųjų tarnybų dokumentams pa-skelbti.

„Iki šiol veikusi svetainė www.kgbveikla.lt buvo demonstraci-nio pobūdžio, nes visaverčiam pusla-piui sukurti iš Vyriausybės dar nebu-vome gavę pinigų, todėl negalėjome skelbti net ir konkursų“, – apgailesta-vo T.B.Burauskaitė.

Vyriausybė tik liepos viduryje cen-trui iš Privatizavimo fondo pervedė 210,8 tūkst. Lt saugykloms įrengti ir jau minėtai visavertei svetainei sukur-ti. Kol vyksta viešųjų pirkimų konkur-sas, neaišku, kiek kainuos sukurti šią svetainę.

Fonde apie milijonas dokumentų

LGGRTC vadovė teigė, kad cen-tras iki šiol negavo lėšų ir darbo už-mokesčiui už KGB dokumentų vie-šą skelbimą.

„Mūsų atlyginimai nėra dide-li. Neatskaičius mokesčių jie siekia 1 300–1 500 Lt, todėl labai tiki-mės, kad vienuolikai žmonių Vy-riausybė kitais metais skirs, kaip žadėjo, apie 250 tūkst. Lt“, – vylėsi T.B.Burauskaitė.

Eksperimentinę svetainę cen-tras kūrė iš turimų lėšų, bet, pasak T.B.Burauskaitės, viešai skelbiant do-kumentus yra daug techninio darbo.

Vien nesudėtingas dokumentų skenavimas užima daug laiko, todėl šiam darbui planuojama pasamdyti bent du žmones.

„Bylos yra sudėtingos, jas rei-kia kruopščiai peržiūrėti, kad į vie-šumą nepatektų prisipažinusiųjų bendradarbiavus su KGB pavardės, jų šeimų narių duomenys“, – sakė T.B.Burauskaitė.

Bendradarbiavę su KGB prisipa-žino 1 589 asmenys, todėl duomenys apie juos saugomi įstatymu.

LGGRTC vadovė aiškino, kad centras privalo peržiūrėti apie mili-joną dokumentų lapų. Jei lapai būtų sudėti vienas ant kito, jie pasiektų 40 aukštų dangoraižio stogą.

Jaučia „labai didelį spaudimą“

„Valstiečių laikraščio“ paklausta, ar LGGRTC paskelbs visų buvusių KGB bendradarbių vardus ir pavar-des, T.B.Burauskaitė tikino, kad tai padaryti bus neįmanoma.

„Mes nežinome visų agentų pavar-džių, nes iš dokumentacijos matyti, kad dažnai jie turėdavo kodinius var-dus, – sakė T.B.Burauskaitė. – Visgi iš dokumentuose esančių aplinkybių žinantieji atkurs, kas juos sekė ir rašė ataskaitas KGB.“

Daug dokumentų iš Lietuvos išsi-vežė okupacinė kariuomenė, bet, pasak T.B.Burauskaitės, likę dokumentai pa-dės labai tiksliai atskleisti, kaip veikė ši represinė struktūra, išaiškės ir nemažai KGB bendradarbių pavardžių.

„Esu įsitikinusi, kad viešai skelb-ti reikėtų viską be išimties, ir mes pasistengsime tai padaryti, – kal-bėjo T.B.Burauskaitė. – Supranta-ma, išlygos bus taikomos tik lais-

va valia prisipažinusiesiems.“Dėl tokio požiūrio T.B.Bu rauskaitė jau patyrė nemažą spaudimą tiek iš buvusių KGB bendradarbių, tiek iš dabartinių politikų. „Spaudimas la-bai didelis“, – lakoniškai prisipažino T.B.Burauskaitė.

Keista tai, kad su centru visiškai nebendradarbiauja Valstybės saugu-mo departamentas, nors anksčiau ža-dėta, kad jis prisidės prie KGB agentų viešo paskelbimo.

Prilygino Augijo arklidėms

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad šalyje įgyven-dinama nevykusi mintis viešai skelbti KGB dokumentus.

„Aš pats KGB buvau tardomas du kartus, o vieną kartą suimtas ir tik vė-liau sužinojau, kas mane įskundė, – pa-sakojo V.P.Andriukaitis. – Kalbėda-masis su tuo agentu „Pranu“, padariau išvadą, kad jis buvo tiesiog išprievartau-tas ir todėl apie mane prirašė įvairiausių niekų. Bet taip elgtis KGB išprievarta-vo daugumą savo bendradarbių.“

Pasak parlamentaro, KGB korta politikų nuolat eskaluojama be pa-grindo, nes dauguma jų nebuvo suim-ti „ir nežino, ką reiškia būti tardymo izoliatoriuje“.

„Su KGB reikia pasielgti kaip su Augijo arklidėmis – paleisti jas srove į giliausius pragarus ir daugiau ne-beprisiminti“, – palyginimais kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Netoleruoja jokių išlygų

Partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus nederėtų taikyti jokių išlygų.

„KGB buvo represinė okupaci-nė struktūra, nukreipta prieš Lietu-vos valstybę ir lietuvių tautą. Todėl KGB tarnavę žmonės už savo klai-das, abejingumą ir nusikaltimus pri-valo sumokėti visą kainą, – neabejoja S.Buškevičius. – O ta kaina, kad tik viešai būtų paskelbtos pavardės, yra labai menkutė.“

Jaunalietuvių lyderis tikino, kad valdžia turėtų mokytis iš Izraelio, ku-ris Holokausto vykdytojus ir jų pa-rankinius persekioja iki jų gyvenimo pabaigos.

Nuo KGB nukentėjęs Kovo 11-osios nepriklausomybės akto sig-nataras Algirdas Patackas irgi mano, kad jokių išimčių neturėtų būti.

„Tų, kurie laisva valia prisipaži-no, pavardžių viešai skelbti nereikėtų, o apie V.P.Andriukaičio „tardymus“ mes visi puikiai žinome, todėl to-kios jo kalbos neimponuoja“, – sakė A.Patackas.

Užsislėpusius buvusius KGB ben-dradarbius, kurie iki šiol neprisipa-

žino ir neatgailavo dėl savo veiksmų, jis prilygino pūliniams, kurie gali ir toliau kenkti Lietuvai.

Pasak LGGRTC vadovės T.B.Burauskaitės, šiuo metu yra vie-šai paskelbtos 15 neprisipažinusiųjų KGB agentų pavardės. Prie kai kurių jų yra ir nuotraukos.

„Bet 1960–1990 metais ideologiš-kai buvo pasišventę tik apie 5 proc. KGB užverbuotų žmonių, o kiti vie-naip ar kitaip sutikdavo bendradar-biauti dėl karjeros ar kitų perspekty-vų“, – aiškino T.B.Burauskaitė.

Anksčiau ji sakė, kad KGB agen-tūriniam fondui viešai paskelbti pri-reiks ne vienų metų. „Šios nuostatos nepakeičiau ir dabar. Jei fi nansavimas nestrigs, visus dokumentus paskelb-sime viešai per trejus metus“, – tikino T.B.Burauskaitė.

Jos teigimu, kol kas nėra prasmės skelbti iki 1960 m. datuojamų KGB dokumentų, nes aktualesnis yra mi-nėtas trijų dešimtmečių laikotarpis.

Neseniai Seime nebuvo patvir-tinta 2010 m. LGGRTC ataskaita. Šiam centrui nemažai priekaištų dėl autorinių sutarčių sudarymo turėjo ir Valstybės kontrolė.

„Šio centro veikloje yra labai daug problemų ir beveik niekas nepakito nuo 2010 m., kai šiaip ne taip pa-tvirtinome 2009 m. ataskaitą“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pir-mininkas Arminas Lydeka.

Aktualijos

Centro vadovė pralaužė ledusLauras Bielinis, politologas

Daug anksčiau visuomenę reikėjo su-pažindinti su KGB dokumentais, bet jei jie iki šiol nepateikti, reikia labai gerai pagalvoti, kaip KGB agentūri-nį fondą reikėtų paskelbti, nes šiuo žingsniu galime ne tik padėti, bet ir pakenkti Lietuvos ateičiai ir dabarčiai. Pavyzdžiui, jei Kazimieros Prunskie-nės bendradarbiavimas būtų buvęs viešai paskelbtas iš karto, šiandien nei ji, nei visuomenė nebūtume tu-rėję problemų su Šatrijos Raganos istorija. Kad ir kaip būtų, jaučiu dide-lę pagarbą T.B.Burauskaitei, kuri visgi sugebėjo „pralaužti ledus“ ir pradėjo viešai skelbti tuos dokumentus.

Žmonės laikomi įkaitaisAlgis Krupavičius, politologas

KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 m. ir visą tą laiką visuomenė yra priešinama. Paskelbti tuos do-kumentus reikėjo jau prieš 20 metų, o ne laikyti su KGB bendradarbiavu-sius žmones savotiškais įkaitais. Vien todėl manau, kad informacija turėtų būti kruopščiai atrenkama. Supran-tama, kad daugumą dokumentų rei-kėtų atskleisti, bet jais nereikėtų nau-dotis kaip įrankiais politinėje kovoje, jie turėtų būti aktualesni istorikams. Ypač šia korta naudojasi konserva-toriai ir krikščionys demokratai, ne-sugebantys įtvirtinti aiškios ir nedvi-prasmiškos KGB dokumentų viešo skelbimo tvarkos.

KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 m. ir visą tą laiką visuomenė yra priešinama. Paskelbti tuos dokumentus reikėjo jau prieš 20 metų, o ne laikyti su KGB bendradarbiavusius žmones savotiškais įkaitais.

Slaptosios KGB agentų bylos tebėra už devynių užraktų

Jaunatis.Saulė teka 5.25, leidžiasi 21.25.

RytojŠiandien PorytDieną: +20 +25°

Naktį: +12 +17°

Dieną: +21 +26° Dieną: +22 +25°

Naktį: +14 +16Naktį: +13 +18

Šiandien dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas pietų, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį numatoma 12–17, dieną – 20–25 laipsniai šilumos. Sekmadienį daug kur palis, vietomis perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį bus 13–18, dieną – 21–26 laipsniai šilumos. Pirmadienį ir antradienį išliks panašūs orai, kai kur palis. Pirmadienio naktį bus 14–16, dieną – 22–25, antradienio naktį turėtų būti 14–16, dieną – 23–25 laipsniai šilumos.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad šalyje įgyvendinama nevykusi mintis viešai skelb-ti KGB dokumentus. VL archyvo nuotraukos

Partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevi-čius teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus ne-derėtų taikyti jokių išlygų.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar pritartumėte bažnyčios šalia Kryžių kalno statybai?

Taip, atvykusieji aplankyti Kryžių kalną čia galėtų pasimelsti

Ne, naujas statinys šioje vietoje sudarkytų Kryžių kalno unikalumą

Neturiu nuomonės

22 proc.

10 proc.

68 proc.

32011 m. liepos 30 d. • Nr. 60 (9079)Valstiečių laikraštis

Departamento direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sudaryta Laikinoji komisija, nagrinėjusi ant Kauno Lais-vės al. 90 istorinio pastato atsiradusio stiklinio antstato istoriją, be kita ko, pasiūlė įvertinti, ar šio projekto vado-vai, ekspertizes atlikę ekspertai atitin-ka turimą kvalifi kaciją.

„Susipažinusi su Kauno miesto is-torinės dalies Naujamiesčio teritorijo-je esančiame pastate atliekamais dar-bais, atestavimo komisija nusprendė, kad stiklinio antstato projekto auto-rius V.Juozaitis pažeidė kultūros pa-veldo apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat ir reikalavimus pagal atestate nurody-tas veiklos rūšis, sritis bei specializaci-ją“, – komentavo D.Varnaitė.

Istorinio Laisvės alėjos pastato ekspertizę atlikusios Nijolė Lukšio-nytė-Tolvaišienė ir Nijolė Steponai-tytė atestatus kol kas išsaugojo. Tačiau atestavimo komisija atkreipė jų dė-mesį, kad reikšdamos savo nuomonę dėl kultūros paveldo objektų ar vieto-vių paveldotvarkos darbų jos privalo atsižvelgti į kultūros vertybių apskai-tos dokumentus ir kitus jų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

Darbo neteko aukšto rango pareigūnas

KPD direktorė D.Varnaitė pasira-šė įsakymą, kuriuo iš pareigų atleido ir ilgalaikį KPD Vilniaus teritorinio pa-dalinio vedėją Rimantą Bitiną. Toks sprendimas priimtas dėl nuolatinio pareigų nevykdymo, t. y. dėl kultūros paveldo nesaugojimo.

„Paskutinis kantrybės taurę per-pildęs lašas buvo R.Bitino bandymas nuslėpti asmenis, kurie sužalojo uni-kalią barokinės Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno XVIII a. sie-nų tapybą. Šiame valstybės saugoma-me kultūros paveldo objekte 2008 m. savavališkai sumontuota priešgaisri-nės signalizacijos sistema. Tada buvo nukaltas dekoruotas tinkas, išgręžtos skylės, ant vertingų freskų įrengti sig-nalizacijos davikliai, išvedžioti laidai. Šie darbai nebuvo suderinti su KPD, jiems negautas būtinas kultūros pa-

veldo specialistų leidimas“, – pažeidi-mų mastą nupasakojo departamento vadovė D.Varnaitė.

Tai ne pirmas atvejis, kai šis vals-tybės tarnautojas nesiėmė priemonių pažeidėjams nustatyti ir ištaisyti dėl jų veiksmų kultūros paveldui pada-rytą žalą. Pavyzdžiui, vietoje projekte numatytos laiptinės į Aušros Vartų koplyčią restauravimo buvo atlieka-mi statybos darbai, kurių metu suža-lotos senovinės grindų plytelės. Ta-čiau R.Bitinas ir tada dangstė paveldo žalotojus. Nuo rugpjūčio šiai tarnybai sostinėje vadovaus Vitas Karčiauskas, buvęs Vilniaus vicemeras, ilgametis dabartinio mero Artūro Zuoko ben-dražygis.

„Aprašyto pažeidimo metu Ri-mantas Bitinas jau turėjo du galio-jančius griežtus papeikimus už parei-gų neatlikimą, todėl ir buvo pasirinkta griežčiausia įstatyme numatyta nuo-bauda – atleidimas iš darbo“, – ko-mentavo D.Varnaitė.

Pastaruoju metu daug kalba-ma, kad paveldosaugininkai dirba aplaidžiai, žaloja paveldo vertybes, dangsto žalotojus. Ar jų pražangos lyg yla iš maišo išlindo tik šiemet?

Viešasis interesas kultūros paveldo atžvilgiu yra gana didelis. Visuomenė stebi tuos procesus ir laukia atsakymo, kodėl dangstomi netinkami sprendi-mai. Jau kurį laiką labai įdėmiai ste-bėjome Vilniaus ir Kauno teritorinių padalinių veiklą. Mes privalome išsi-valyti, pašalinti žmones, kurie netar-nauja valstybės ir visuomenės intere-sams, o svarbiausia aplaidžiai žiūri į mūsų valstybės kultūros paveldą. Pri-imame nepopuliarius sprendimus ir departamento viduje, pertvarkome derinimo procedūras ir siekiame, kad KPD dirbtų žmonės, kurie myli pa-veldą ir yra pasiryžę atiduoti visas jė-gas bei intelektą. Atvirai kalbėdami ir spręsdami savo bėdas, visuomenei labai aiškiai pasakome, kad su tokiais žmonėmis, kurie niekina kultūros pa-veldą, mums ne pakeliui. Juk jiems atlyginimai mokami iš mokesčių mo-kėtojų pinigų. Akivaizdu, jog jie turi dirbti taip, kad rezultatai džiugintų ir mums nereikėtų aiškintis dėl jų niekšybių.

Tačiau prieštaringos reputacijos darbuotojai departamente dirbo ne vienus metus, jų požiūris į paveldą buvo aiškus ir anksčiau.

Taip, šių žmonių veiksmai buvo vertinami prieštaringai. Jų priima-mi sprendimai dažnai būdavo ydingi paveldo atžvilgiu, už tai jiems buvo pareikštos nuobaudos. Tačiau reikė-jo laiko priimant kraštutinį sprendi-mą atleisti iš darbo. Valstybės tarnyba reglamentuota įstatymais. Sprendi-mas atleisti iš darbo Vilniaus terito-rinio padalinio vedėją R.Bitiną buvo priimtas tyrimo metu, paaiškėjus Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vie-nuolyno XVIII a. sieninės tapybos vandalizmo aktui.

Kauno teritorinio padalinio ve-dėjos Irenos Vaškelienės, kuri pavel-do saugomoje teritorijoje leido dygti stik liniams antstatams, veikla tiriama departamente ir teisėsaugos institu-cijose. Aiškumo dėlei noriu pasaky-ti, kad sprendimai, turintys rezonan-są visuomenėje, buvo priiminėjami ir anksčiau, 2008-aisiais. Mat per eko-nominį pakilimą buvo derinami įvai-rūs detalieji planai. Tik apie juos ne visi žinojo todėl, kad ne visi planai anuomet buvo įgyvendinami, versli-ninkai laukė „europinių pinigų“. Šian-dien visos statybos pradėjo ryškėti ir badyti akis. Bėda ta, kad anuomet, ypač apie 2007–2008-uosius, į vis-ką buvo žiūrima atsainiai. Pasekmes tenka taisyti dabar.

Išsivalę piktžoles ir susiradę žmo-nių, kurie tikrai nori dirbti su paveldu, išsaugosime praeitį ateičiai.

Mane nuvylė ir Kultūros minis-terijos atstovės Rugilės Balkaitės, švelniai tariant, pozicija dėl stiklinio antstato, išdarkiusio istorinį Kauno namą. Paskelbus mūsų griežtas po-

zicijas ji keletą kartų ieškojo būdų, kaip netaikyti griežtų sankcijų, ne-pritarė, kad būtų kreiptasi į proku-ratūrą ir būtų peratestuoti specialis-tai-ekspertai, dirbę su šiuo projektu. Keistas ir nesuprantamas požiūris.

Kaip priverčiate tvarkytis savi-ninkus, kurių privačiose valdose yra kultūros paveldo vertybės?

Mūsų tikslas ne bausti, o auklė-ti. Bendraujant su paveldo objektų savininkais mūsų priedermė yra in-dividualiai išaiškinti vertybės savi-ninkui teisės aktų labirintus ir pa-dėti surasti teisingiausią sprendimo būdą. Iš ilgametės darbo praktikos

galiu pasakyti, kad nėra neišspren-džiamų dalykų. Reikia tik laiko, kantrybės ir žinių. Ne vieną atvejį prisimenu, kai tiesiog pakako įsigi-linti, skirti daugiau laiko ir dėmesio. Departamentas – ne koks baudėjų būrys. Mes norime padėti, konsul-tuoti žmones.

Dažniausiai konsultacijų reikia dėl dokumentų tvarkymo, struktūrinių fondų paramos, padedame apsispręsti ir dėl veiklos prioritetų. Mes turime tarnauti paveldo valdytojui ir padėti jam eiti teisingu keliu.

Tačiau tarp paveldo savininkų gaji nuomonė, kad departamentas vis tiek nieko neleis daryti.

Šitą mus nuolat persekiojantį mitą noriu paneigti. Mes pasiryžę daug ką leisti, jeigu tai nekenkia paveldo objekto interesams, jo nežaloja, ati-tinka jo išsaugojimo viziją ir reika-lavimus.

Apmaudu, bet yra valdytojų ir sa-vininkų, kurie nekreipia dėmesio į mūsų pastabas, leidžia nykti pavel-dui. Tačiau yra labai darbščių, išsilavi-nusių ir supratingų dvarininkų.

Aktualijos

Su tokiais žmonėmis, kurie niekina kultūros paveldą, mums ne pakeliui. Juk jiems atlyginimai mokami iš mokesčių mokėtojų pinigų.

(Užs. 506)

Lietuva – paveldo griovėjų rojusLietuva – paveldo griovėjų rojus

„Mes privalome atsikratyti nuo žmonių, kurie aplaidžiai žiūri į mūsų valsty-bės kultūros paveldą“, – sakė KPD vadovė D.Varnaitė. VL archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Taip atrodo išniekinta Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno XVIII a. sienų tapybą. Šiame valstybės saugomame kultūros paveldo objekte 2008 m. savavališkai sumontuota priešgaisrinės signalizacijos sistema,nukaltas deko-ruotas tinkas, išgręžtos skylės, ant vertingų freskų įrengti signalizacijos davi-kliai, išvedžioti laidai. Lilijos Valatkienės nuotrauka

4 2011 m. liepos 30 d. • Nr. 60 (9079)Valstiečių laikraštisKomentarai

Kartą Jėzus papasakojo palyginimą apie pirklį, perkantį brangų perlą: „Su dangaus karalyste yra kaip su pirk liu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vie-ną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“ (Mt 13, 45–46). Galilėjos Mokytojo mintis labai aiški: dangaus karalystė yra tas

brangusis perlas, kurį reikia įsigyti bet kokia kaina, net „viską parduodant“. Šios dangaus karalystės siekiame, įsi-traukdami į tikinčių ir Dievą mylin-čių žmonių bendruomenę. Ši Dievo tauta yra tas brangusis perlas, kurio reikia ieškoti, o suradus – branginti.

Mūsų laikais ne visiems Dievą ti-kinčių žmonių bendruomenė panaši į brangų perlą, kurį bet kokia kai-na reikėtų įsigyti. Dabartinis žmo-

gus turi daugybę pasirinkimų. Yra daug partijų, draugijų, klubų, kurie deklaruoja savo vertybes bei siekius ir kviečia žmones prisijungti prie jų. Yra daug neformalių susivienijimų, kurie patraukia ypač jaunus žmones, nusivylusius vyresniųjų klaidomis ir veidmainystėmis. Žiniasklaidoje nu-skambėjo žinia apie bandymą kaž-kur Europoje sukurti pedofi lų par-tiją. Savo sekėjų Lietuvoje suranda net satanistai, niekinantys Dievą ir garbinantys šėtoną.

Niekuomet žmogus nebandys pri-sijungti prie tokios bendruomenės, kuri jam atrodys nepatraukli ir ne-naudinga. Tačiau mūsų laikais daž-

nai yra reklamuojami visiškai bever-čiai daiktai, kuriuos siekiama parduoti kaip gerą prekę.

Nepriklausomybės pradžioje buvo beveik madinga tikėti Dievą ir save laikyti Bažnyčios nariu, o po dvide-šimties metų pastebime kai kurių permainų. Bažnyčia yra niekinama ir siekiama ją nutildyti. Daug kas norė-tų, kad visuomenėje nebūtų girdimas Bažnyčios balsas, raginantis laikytis

Dievo įsakymų ir neiti susinaikini-mo keliu.

Šios antikristinės pastangos jau neša mūsų visuomenei pačius karčiau-sius vaisius. Vis dažniau vietoj meilės sutinkame neapykantą, vietoj teisin-gumo matome sunkiai pažabojamą nusikalstamumą, o nuo sukčių nepa-deda net moderniausios apsisaugoji-mo priemonės, vietoj šviesios vilties girdime pačias niūriausias progno-zes. Daugelis, nepakeldami dabarti-nės padėties, renkasi lengviausią ke-lią – bėgti iš Lietuvos. Bet visa tai dar nėra blogiausia.

Pastarosiomis dienomis per Lietu-vą nuvilnijo protu sunkiai suvokiamas

nusikaltimas, kai dvi gimnazistės nu-žudė ir į gabalus supjaustė savo bend-raamžę draugę. Lietuva eilinį kartą aiktelėjo: kas vyksta mūsų visuome-nėje? Koks turi būti išaugęs pūlinys, jeigu įvyksta tokių nusikaltimų? Psi-chologai, sociologai, pedagogai dė-lioja savo teorijas ir hipotezes, kodėl paaugliai dažnai tokie žiaurūs.

Po vienu straipsniu šia tema in-ternete buvo parašyta daugiau kaip

tūkstantis komentarų. Vieni rašė, kad tokius nusikaltėlius reikia šaudyti, kiti kaltino tėvus, neprižiūrėjusius savo vaikų. Ir tarp to tūkstančio komenta-rų tik keli parašė tiesą, kad didžiausia mūsų visuomenės nelaimė – prarastas Dievo tikėjimas. Jį praradęs žmogus pamažu grįžta į barbarybę. „Jeigu nėra Dievo, tuomet viskas galima“, – šiuos F.Dostojevskio Karamazovo žodžius tyliai savo širdyje kartoja šimtai tūks-tančių mūsų dienų žmonių. Kokiu pagrindu galima remti jauno žmo-gaus ugdymą, kad jaunuolis subręstų teisingas, mylintis ir gailestingas kiek-vienam sutiktam žmogui? Atmetus Dievą, tokio pagrindo nebelieka. Ant žmogiškojo egoizmo pamato galima užsiauginti pagonis, satanistus, žmog-žudžius, pinigus garbinančius valdi-ninkus, tik niekuomet nebus įmano-ma užsiauginti vieni kitus mylinčių ir gera linkinčių tautiečių.

Tuo brangiuoju perlu negali būti vien kultūrinis tikėjimas, kai prii-mamos krikščioniškos tradicijos, bet Dievas netampa viso ko alfa ir ome-ga. Tikėjimas yra brangusis perlas, kai su Dievu keliamasi ir gulama, kai su juo planuojama dabartis ir atei-tis, kai Dievo balsas nuolat girdimas sąžinėje.

Ar turime šį brangųjį perlą? Ar kartais ko nors nebranginame labiau už Jėzų Kristų ir jo Evangeliją? Tai klausimai, į kuriuos kiekvienas turi-me surasti labai asmeniškus savo at-sakymus.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kada žmonės skundžiasi, kad darbdaviai jiems moka atlyginimą nelegaliai? Paprastai tada, kai neten-ka darbo. Kaip vertinti tokius vėlyvus praregėjimus?

Neseniai į redakciją kreipėsi šiau-lietis Antanas. Darbdavys ilgus me-tus jam atlyginimą mokėjo iš dviejų dalių. Vienas atlyginimas buvo ofi -cialus, o kitas, šiek tiek didesnis, ne-legalus. Pastarąjį darbdavys Antanui mokėdavo į rankas. Ir štai vieną die-ną darbdavys sumanė keisti veiklos kryptį ir Antanui darbo neliko. Jam paskyrė įstatymuose numatytą kom-pensaciją, tačiau ją skaičiavo tik nuo ofi cialaus atlyginimo. Dabar Antanas pasipiktinęs – reikalauja, kad laikraš-tis aprašytų šitą istoriją arba priverstų darbdavį sumokėti kompensaciją ne tik nuo legalaus, bet ir nuo nelega-laus atlyginimo.

Kaip tik tuo metu rengiau straips-nį apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomą nelegalaus dar-bo draudimo įstatymo projektą. Be kita ko, projekte numatytos sankci-jos ne tik nelegaliai žmogų įdarbi-

nusiam darbdaviui, bet ir nelegaliai dirbusiam darbuotojui. Tiesa, pasta-rajam skirtinos baudos yra gerokai mažesnės. Yra numatytas atvejis, kai apie nelegalų darbą pranešęs darbuo-tojas atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau akivaizdu, kad Antano atve-ju tokios išlygos negalima pritaikyti. Juk žmogus skundžiasi ne todėl, kad jam buvo mokamas nelegalus atlygi-nimas. Jeigu darbdavys būtų jam sky-ręs kompensaciją nelegaliais pinigais, Antanas niekam nebūtų skundęsis. Todėl taikant kol kas dar tik siūlomą priimti įstatymą Antanas ne tik ne-išsikovotų didesnės kompensacijos, bet dar ir būtų nubaustas nuo 500 iki 1000 litų bauda.

Tačiau neskubėkime Antano smerkti. Jis dirbo sunkų darbą ir buvo tikrai nusipelnęs gauti dides-nį nei ofi cialų atlyginimą. Akivaizdu, kad žmogus nelabai susigaudo įsta-tymų labirintuose – tuo darbdavys ir pasinaudojo. O dabar Vyriausybė siū-lo bausti ne tik darbdavį, bet ir An-taną. Tačiau pasvarstykime, ar galime darbdavį ir darbuotoją vadinti lygia-verčiais partneriais ir dėl nelegalaus darbo bausti abu? Jau nuo Romos im-

perijos laikų darbo teisėje fi ksuojama, kad darbuotojas yra silpnoji, o darb-davys – stiprioji darbo pasidalijimo grandinės dalis. Romėnai buvo ir yra teisūs, juk darbdavys, o ne Antanas pasiūlė pasirašyti jau parengtą darbo sutartį ir laikytis visų slaptųjų proto-kolų, darbdavys moka mokesčius ir atlyginimą, darbdavys sudaro darbo sąlygas, kurios gali būti ir geros, ir ne-pakenčiamos.

Akivaizdu, kad daugeliu atvejų darbuotojas Lietuvoje yra įvarytas į kampą, todėl ir sutinka dirbti nelega-liai. Žmogus neturi realaus pasirinki-mo. Neteko girdėti, kad darbuotojas savo darbdaviui pats pasiūlytų mokėti jam atlyginimą nelegaliai, nemokant

mokesčių. Sakysite, kad žmogus turi būti sąmoningas ir sąžiningas? Taip, tokiais turėtume būti visi. Tačiau ne-užmirškime ir aplinkybių – Antanas turi išlaikyti ne tik save, bet ir bedar-bę žmoną bei tris mokyklą lankan-čias dukreles. Kita vertus, ar galime iš darbuotojo reikalauti, kad jis būtų sąžiningas, kai Vyriausybė jo neap-saugo nuo nesąžiningų darbdavių keršto, juk pranešdamas apie nele-galų darbą žmogus rizikuotų prarasti

bet kokį darbą. Labai dažnai darbuo-tojas paprasčiausiai neturi kito pasi-rinkimo – arba dirbsi pagal darbdavio numatytas sąlygas, arba tavo vietoje dirbs kiti.

Pabandykime išgirsti ir darbda-vių argumentus ir atsakyti į klausimą, kiek nelegalus darbas susijęs su noru apgauti valstybę, ir kiek – norint išsi-laikyti rinkoje. Gal tai atsitiktinumas, tačiau dažnas kalbintas verslininkas neofi cialiame pokalbyje prisipažįsta neretai pažeidžiantis įstatymus – le-galiai dirbdamas jis neišsilaikytų rin-koje, bankrutuotų. Sunku patikėti, kad darbdavys savo noru rizikuotų. Kaip yra iš tikrųjų?

Deja, įstatymo rengėjai ir realiai rinkoje dirbantys žmonės tuos pačius dalykus mato skirtingai. Valdininkai skaičiuoja, kiek praranda valstybė, tuo tarpu rinkoje dirbantys ir susidurian-tys su realiomis problemomis žmo-nės svarsto labai konkrečiai – ar taip dirbdamas išsilaikysiu, ar bankrutuo-siu. Jeigu kyla grėsmė, tada žmogus

imasi nelegalių veiksmų ir juos vadi-na būtinybe.

Nelegalaus darbo draudimo įsta-tymo projektui Vyriausybė jau pri-tarė. Darbo inspekcija ruošiasi mū-šiui – bus formuojamos nelegalaus darbo kontrolės grupės, kurios bend-radarbiaus su VMI, policija, FNTT ir kitomis institucijomis. Tokios kont-rolierių grupės šukuos sektorių po sektoriaus ir imsis pačių griežčiausių priemonių.

Daugeliu atvejų darbuotojas Lietuvoje yra įvarytas į kampą, todėl ir sutinka dirbti nelegaliai. Žmogus neturi pasirinkimo. Neteko girdėti, kad darbuotojas savo darbdaviui pats pasiūlytų mokėti jam atlyginimą nelegaliai, nemokant mokesčių.

Vis dažniau vietoj meilės sutinkame neapykantą, vietoj teisingumo matome sunkiai pažabojamą nusikalstamumą, o nuo sukčių nepadeda net moderniausios apsisaugojimo priemonės.

Savaitės komentaras

Brangiausias perlas

Vyriausybė siūlo griežtai bausti ir vilką, ir avelę

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Aurelija Meškaitė (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 29 149 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 926. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

52011 m. liepos 30 d. • Nr. 60 (9079)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Šaltinis iš Rusijos politinio elito atskleidė, kad premjeras Vladimiras Putinas beveik ap-sisprendė dalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose, nes abe-joja dėl savo statytinio Dmitri-jaus Medvedevo.

V.Putinas buvo Rusijos preziden-tas nuo 2000 iki 2008 metų. Pas-

kui valdžią perdavė D.Medvedevui, nes šalies Konstitucija draudžia tam pačiam žmogui eiti šalies vadovo pareigas tris kadencijas iš eilės. V.Putinas jau galės dalyvauti kitą-met kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

58-erių V.Putinas ir 45-erių D.Medvedevas ne kartą atsisakė atskleisti, kuris iš jų dalyvaus rin-kimuose, tačiau, pasak pareigūnų ir diplomatų, tai spręs V.Putinas.

„Manau, kad V.Putinas dalyvaus rinkimuose“, – sakė aukštas parei-gas einantis pareigūnas, norėjęs likti anonimu. Anot šaltinio, V.Putinui jau seniai nerimą kelia tai, kad jo statytinis gali neturėti pakankamai paramos iš politikos ir verslo elito ar rinkėjų ir, jam ėmusis politinių reformų, nepavyks užtikrinti sta-bilumo.

„V.Putiną remia daugiau žmonių nei D. Medvedevą. D. Medvede-vas pervertino savo svarbą politinė-je sistemoje“, – sakė šaltinis. Kitas aukštas pareigas einantis pareigū-nas teigė: „V.Putinas nori grįžti, jis tikrai nori grįžti.“

Pasak jo, D.Medvedevo ban-dymas įrodyti savo valdžią sukė-lė V.Putinui nerimą, tačiau abu šalies lyderiai noriai bendrauja. D.Medvedevo atstovė paneigė kal-bas apie kokius nors nesutarimus tarp lyderių.

Eltos inf.

Ginkluoti Kosovo serbai už-puolė ir sudegino pasienio pos-tą, apšaudė NATO taikos palai-kymo pajėgas šiaurinėje Kosovo dalyje. Konfl iktas kilo dėl Koso-vo sprendimo uždrausti serbiš-kas prekes.

Liudininkas serbas įvykio vieto-je matė dešimtis kaukėtų vyrų, ap-siginklavusių laužtuvais, lazdomis, kirviais, turinčių „Molotovo kok-teilius“ ir signalines raketas. Jie su-degino pasienio postą. Po padegi-mo muitinės ir policijos pareigūnai

atsitraukė į netoliese esantį NATO taikdarių postą. Europos Sąjunga (ES) griežtai pasmerkė besitęsian-tį smurtą pasienyje tarp Kosovo ir Serbijos. Pastarieji įvykiai yra nepri-imtini, pareiškė Bendrijos užsienio reikalų ministrė Ketrin Ešton.

Serbų televizijos stoties RTS duomenimis, apie 100 greičiausiai serbų jaunuolių „Molotovo koktei-liais“ apmėtė Jarinjės pasienio postą ir jį padegė. Televizija rodė vaizdus, kaip užsimaskavę jaunuoliai niokoja postą. Liudininkai pasakojo, kad 25 muitininkams ir policininkams teko sprukti į Serbijos pasienio pusę. Už-puolikai mėgino atakuoti ir neto-liese esantį NATO pajėgų Kosove (KFOR) postą. Kariai juos išvaikė šaudydami į orą. KFOR paskelbė, kad į jų personalą buvo šaudoma, todėl bus padidintos pajėgos, kad būtų išvengta tolesnio smurto.

K.Ešton pabrėžė, kad Kosovas ir Serbija privalo nedelsdami nutraukti smurtą. Ji savo susirūpinimą telefonu pareiškė Serbijos prezidentui Borisui Tadičiui ir Kosovo vyriausybės vado-vui Hašimui Tačiui. Pasak pareigūnės, abi šalys privalo atnaujinti dialogą ir išsiaiškinti neišspręstus klausimus.

Nutraukti smurtą trečiadienio vakarą pareikalavo ir B.Tadičius. Smurtas pasienyje įsiplieskė, kai prieš savaitę Kosovas paskelbė ser-biškų prekių importo draudimą. Prieš tokį draudimą pirmiausia pro-testuoja Kosovo šiaurėje gyvenan-tys serbai.

VL, Eltos inf.

Medininkų byloje įtariamai-siais pripažinti Aleksandras Ryž-kovas (g. 1968 m.), Andrejus Lak-tionovas (g. 1966 m.) ir Česlavas Mlinykas (g. 1960 m.) dėl nusi-kaltimo, už kurį numatyta at-sakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį – tarptau-tinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, kuris priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

„Įtariamieji yra užsienio šalies piliečiai, tad turi būti tam tikros procedūros, todėl Generalinė pro-kuratūra kreipėsi į teismą dėl jų pri-pažinimo įtariamaisiais pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnį. Iki tol minėti asmenys buvo kaltinami tyčiniu Lietuvos pareigūnų nužudy-mu vykdant tarnybines pareigas“, –

sakė Generalinės prokuratūros Or-ganizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimon-das Petrauskas.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo ikiteismi-nio tyrimo teisėjas patenkino Ge-neralinės prokuratūros Organizuo-tų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą baudžiamojoje byloje dėl Medinin-kų muitinės posto darbuotojų nu-žudymo ir pripažino įtariamaisiais minėtus Rusijos piliečius dėl tarp-tautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis.

Vėl bus kreiptasi dėl kardomo-jo suėmimo ir bus prašoma išduoti naują Europos arešto orderį. Nusi-kaltimams žmoniškumui netaiko-mas senaties terminas.

1991 m. liepos 31-osios rytą sep-tyni OMON smogikai nužudė sep-tynis neseniai atsikūrusios Lietuvos sieną saugojusius policijos ir muiti-nės darbuotojus.

Iš sovietų gniaužtų išsilaisvi-nusios Lietuvos tarnybos neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Ra-bavičiaus.

Sunkiai sužeistas ir vienintelis li-kęs gyvas Tomas Šernas prisimena nuo miško pusės į vagonėlį įbėgantį žmogų, šūksnius ir šūvių seriją tie-siai pasieniečiams į galvas.

Omonininkas Konstantinas Ni-kulinas-Michailovas šių metų gegu-žę nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

VL, Eltos inf.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėta administraci-nė byla, kurioje patraukta admi-nistracinėn atsakomybėn moteris kaltinama tuo, kad pavogė įvairių gėlių nuo kapų, esančių Slengių kaime, Klaipėdos r.

Vogtas gėles kapinių plėšikė vėliau susodino savame darže. Teismo posė-džio metu apklausti liudytojai nurodė, kad tą dieną lijo lietus, tačiau kaimy-nė O.D. ėjo kapinių link. Žmonėms kilo įtarimas, ką galima veikti tokiu oru kapinėse.

Liudytojai pamatė, kaip O.D. pra-dėjo rauti gėles nuo kapų. Jiems buvo smalsu, kur ji dės gėles iš kapinių, to-dėl nieko nesakę toliau ją pasekė ir pamatė, kad moteris parsivežė gėles namo. Netrukus moteriškė vogtas gė-les pasodino savo sodo lysvėje šalia daržovių.

Pasak liudytojų O.D. rovė ir sky-nė gėles ne tik nuo kapų, bet ir sve-timuose soduose bei daržuose, tačiau

tai pirmas kartas, kai nuo kapų būtų pavogta tiek daug gėlių.

Taip pat buvo apklausta kapų pri-žiūrėtojo sutuoktinė, kuri nurodė, kad žmonės tiek jai, tiek jos sutuoktiniui nuolat skundžiasi, kad dingsta gėlės nuo kapų. Pažeidėja, nors ir buvo ga-vusi šaukimą, į teismo posėdį neatvy-ko. Ignoravo ji ir pakartotinį kvietimą. Teismas nusprendė, kad administraci-nėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai siekia išvengti atsakomy-bės, todėl bylą išnagrinėjo nedalyvau-jant kapų plėšikei.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu už administracinį teisės pa-žeidimą jai paskyrė vos 300 Lt baudą ir nurodė ją sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį.

Kitame kaime gyvenanti garbaus amžiaus senolė pasiūlė geresnę bau-dą: „Tokią reikia ūkiškai pamokyti – įkrėsti gerai viso kaimo akivaizdoj. Praeitų bet koks noras vogti.“

VL, Klaipėdos rajono apylinkės teismo inf.

Vėl nori prezidentautiNeramumai Serbijos ir Kosovo pasienyje

Medininkų žudynių kaltininkų senatis jau neišgelbės

Kaimo kapinių plėšikė atsipirko menka bauda

Užsienyje

ES griežtai pasmerkė besitęsiantį smurtą pasienyje tarp Kosovo ir Serbijos. EPA-Eltos nuotrauka

V.Putinas buvo Rusijos prezidentas nuo 2000 iki 2008 metų. Paskui val-džią perdavė D.Medvedevui.

EPA-Eltos nuotrauka

1991 m. liepos 31-osios rytą septyni OMON smogikai nužudė septynis neseniai atsikūrusios Lietuvos sieną saugo-jusius policijos ir muitinės darbuotojus. Eltos nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prieblandos

6 2011 m. liepos 30 d. • Nr. 60 (9079)Valstiečių laikraštis

Trabzone (Turkija) vykstančia-me XI Europos jaunimo (14–17 metų) vasaros olimpiniame fes-tivalyje Lietuvos sportininkai jau laimėjo vieną aukso, vieną bron-zos ir du sidabro medalius

R.Meilutytei – sidabras

Merginų 50 m plaukimo lais-vuoju stiliumi varžybose Lietuvos atšovė Rūta Meilutytė iškovojo si-dabro medalį.

14-metė lietuvė finale nuotolį įveikė per 25,67 sek. ir 0,3 sek. pa-gerino Lietuvos rekordą, kurį pasiekė atrankos varžybose. Rūta nuo nuga-lėtoja tapusios vokietės Anos Stefani Dyterlės atsiliko vos 0,02 sek. Bron-zos apdovanojimą pelnė italė Džor-dža Bjondani (25,94 sek.). Atrankos

varžybose R. Meilutytė tarp 29 daly-vių buvo pirma (25,97 sek.).

Merginų 100 m plaukimo nuga-ra fi nale 14-metė Ugnė Mažutaity-tė užėmė septintą vietą (1.06,66), o merginų 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi fi nale 14-metė Eva Gliože-rytė fi nišavo aštunta (2.10,05).

Vaikinų 100 m plaukimo krūtine B fi nale 16-metis Mantas Auruškevičius fi nišavo šeštas (1.07,27) ir galutinė-je įskaitoje užėmė 14-ą vietą. Vaikinų 1 500 m plaukimo laisvuoju stiliumi varžybose 15–metis Povilas Strazdas liko priešpaskutinis, 19-as (16.31,61).

Liko be apdovanojimo

Vaikinų rutulio stūmimo varžy-bose Lietuvos atstovas Paulius Ža-binskas užėmė penktą vietą.

17-metis lietuvis sėkmingiausiu ban-dymu rutulį nustūmė 18 m 90 cm.

Nugalėjo ukrainietis Vladislavas Černikovas (20 m 13 cm), sidabro medalį pelnė suomis Matis Sivonenas (19 m 43 cm), o bronza atiteko Bosni-jos ir Hercegovinos atstovui Mesudui Pezerui (19 m 13 cm). P.Žabinskas at-rankos varžybose tarp 17 dalyvių buvo septintas (18 m 13 cm).

M.Morauskaitės triumfas

Merginų 400 m bėgimo varžy-bose Lietuvos atstovė Modesta Mo-rauskaitė iškovojo aukso medalį.

15-metė vilnietė fi nale nuotolį įveikė per 54,07 sek. ir pagerino Lie-tuvos jaunių (iki 15 metų) rekordą.

M.Morauskaitė tapo penkta Lie-tuvos lengvaatlete, olimpiniame fes-tivalyje iškovojusia nugalėtojos titu-

lą. 1995 m. aukso medalius iškovojo Mindaugas Pukštas (2 000 m kliū-tinis bėgimas) ir Agnė Visockaitė (200 m), 1999 m. – Vytautas Seliu-kas (šuoliai į aukštį), o 2003 m. – Lina Grinčikaitė (100 m).

Būsimoji Vilniaus Gerosios Vilties gimnazijos dešimtokė antrą vietą už-ėmusią belgę Kimberlę Efoni aplenkė 0,23 sek. Bronzos medalį pelnė ispanė Barbara Kamblor (+0,96 sek.).

„Jaučiuosi puikiai. Tai labai sun-kus, bet maloniausias fi nišas mano gyvenime, – sakė M.Morauskaitė. – Mano tikslas buvo prizinė vieta. Pri-sipažinsiu, kad prieš festivalį aukso medalio nelabai tikėjausi.“

Trenerės Irenos Jefi movos auklė-tinė teigė, kad iškovoti pergalę jai labai padėjo didžiulis artimųjų, ko-

mandos draugų ir visos olimpinės delegacijos palaikymas. Sportininkė pažymėjo, kad prieš fi nalą ji nejautė didelio psichologinio spaudimo.

Modesta neslėpė, kad per apdova-nojimo ceremoniją labai jaudinosi.

„Lietuvos himnas mano garbei skambėjo pirmą kartą. Tai ypatingas jausmas. Mano pulsas turbūt buvo 300“, – šypsojosi bėgikė.

Neliūdi, kad nebuvo pirma

100 m plaukimo laisvuoju stiliu-mi varžybose Rūta Meilutytė iško-vojo bronzos medalį.

Plymute (Anglija) nuo praėjusių metų vasaros gyvenanti ir besitreni-ruojanti R.Meilutytė fi nale distanciją įveikė per 56,41 sek. ir 0,16 sek. pa-gerino Lietuvos rekordą, kurį pasiekė atrankos varžybose. 14-metė lietuvė pirmavo didžiąją dalį distancijos.

Nugalėjo vokietė Ana Stefani Dyterlė (55,85 sek.), o sidabro me-dalį pelnė rusė Marija Baklanova (56,09 sek.).

14-metė lietuvė atrankos var-žybose tarp 27 dalyvių buvo antra (56,57 sek.).

„Esu labai patenkinta savo re-zultatais ir pasiektais rekordais. Ne-sitikėjau, kad plauksiu taip greitai. Turbūt tai lėmė sunkios treniruotės. Padariau viską, ką galėjau“, – sakė R.Meilutytė. Ji pažymėjo, kad tikrai neliūdi, jog nepavyko būti pirmai.

R.Meilutytė galėjo dalyvauti ir šių metų pasaulio suaugusiųjų čem-pionate, tačiau nusprendė vykti į festivalį ir kovoti dėl medalių.

D.Rapšys nesitikėjo medalio

Vaikinų 200 m plaukimo nugara varžybose Lietuvos atstovas Danas Rapšys iškovojo sidabro medalį.

16-metis panevėžietis nuotolį įveikė per 2 min. 4,01 sek. Lietuvos vaikinų iki 17 metų rekordą page-rinęs D.Rapšys 1,47 sek. nusileido britui Neitanui Teodorisui. Didžiąją dalį distancijos Lietuvos plaukikas buvo pirmas, tačiau paskutinėje 50 metrų atkarpoje jis turėjo pripažinti brito pranašumą. Bronzą pelnė da-nas Mortenas Hansenas (2.04,86).

„Medalis man tikrai netikėtas. Tai didžiausia pergalė per visą karjerą. Labai stengiausi. Pagrindinis tikslas šioje rungtyje buvo Lietuvos rekor-das“, – po apdovanojimo ceremoni-jos sakė savo mėgstamiausioje rung-tyje medalį iškovojęs D.Rapšys.

Atrankos varžybose jis tarp 29 dalyvių buvo ketvirtas.

Jaunieji krepšininkai žais fi nale

Vasaros olimpinio festivalio vai-kinų krepšinio turnyro pusfi nalyje Lietuvos penkiolikmečių rinktinė 75:50 (20:12, 22:15, 12:14, 21:9) nugalėjo Turkijos krepšininkus ir iškopė į fi nalą.

Gintaro Razučio ir Remigijaus Bardausko treniruojamai mūsų ša-lies komandai Antanas Krimelis pel-nė 21 tašką, Tautvydas Paliukėnas – 13, Mantas Montvila – 12, Deividas Žemgulis (11 atk. kam.) – 10.

Finale lietuviai žais su metais vy-resniais Serbijos krepšininkais.

Pagal Eltos inf. parengė Robertas Sabaliauskas

Sportas

(Užs. 525)

Jūs dirbate žemės ūkyje, staty-bose, siuvykloje ar kavinėje, kertate mišką, remontuojate automobilius ar užsiimate kita veikla?

Tačiau jei dirbate be darbo sutar-ties ar kitaip ofi cialiai pagal įstaty-mus nedeklaravęs (neįregistravęs) savo darbo (veiklos), tai dirbate nele-galiai! Dirbančiojo nelegaliai sveika-tos, gyvybės, teisės į darbo užmokes-tį negina jokie darbo įstatymai.

Dirbant be darbo sutarties darb-davys Jums gali neatlyginti už dar-bą. Susirgus nebus mokama pašalpa, susižalojus darbe nebus atlyginama žala. Žuvus darbo vietoje, artimieji ne tik netektų brangaus žmogaus, bet ir negautų piniginių išmokų.

Dėl nelegalaus darbo valstybės, socialinio draudimo, savivaldybių biudžetai, kuriais taip pat kiekvienas iš mūsų naudojamės, negauna paja-mų; nelegalus darbas kenkia ir vers-

lininkui, nes ofi cialiai neregistruotu darbu sukuriama nusikalstama kon-kurencija.

Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite Valstybinės darbo ins-pekcijos pasitikėjimo telefonu Vil-niuje 213 9750, el. paštu nelega-lus@vdi.lt arba elektroniniu laišku iš Valstybinės darbo inspekcijos in-terneto svetainės www.vdi.lt tituli-nio puslapio.

Valstybinė darbo inspekcija primena

Nelegalus darbas – apvagi save, savo vaikus ir savo ateitį!

Užvakar Klaipėdos gyvento-jams ir miesto svečiams duris at-vėrė pirmas daugiafunkcis sporto ir pramogų kompleksas „Švyturio arena“. Universalios arenos ati-darymo iškilmėse, kurias stebėjo sausakimša žiūrovų minia, koncer-tavo legendinė britų roko grupė „Smokie“ ir simfoninis orkestras.

„Švyturio areną“ valdančios UAB „Klaipėdos arena“ direktorės Jolitos Krickės teigimu, naujoje arenoje vyk-siančiais renginiais tikrai liks paten-kinti tiek sporto mėgėjai, kurie, be Europos krepšinio čempionato kovų, čia galės stebėti ir kitas sporto varžy-bas, tiek įvairios muzikos gerbėjai.

„Siekdami patenkinti pačios įvai-riausios publikos poreikius ir skonį, pirmo sezono metu klaipėdiečiams ir miesto svečiams planuojame pasiūlyti ne mažiau nei 60 kokybiškų sporto ir pramoginių renginių, kuriems anks-čiau rengti Klaipėdoje tiesiog nebu-vo tinkamos vietos. Esame tikri, jog nuo šiol kokybiškų renginių pasiūla uostamiesčio gyventojams turiningu laisvalaikiu leis mėgautis neišvažiuo-jant iš savo miesto“, – sako J.Krickė.

Keturių aukštų, apie 23 tūkst. kv. m „Švyturio arenoje“ priklausomai nuo renginio tipo tilps nuo 1 800 iki be-veik 7 000 žiūrovų. Arenos valdytojai prognozuoja, kad nuo atidarymo per ateinančius metus nauja uostamiesčio arena sulauks apie 200 tūkst. lanky-tojų. Investicijos į šią uostamiesčio areną siekia apie 60 mln. Lt.

„Švyturio arena“ – viena iš še-šių arenų, kuriose vyks „Eurobasket 2011“ rungtynės. Rugpjūčio 31–rug-sėjo 6 dienomis Europos čempio-nato D grupės varžybas žais Rusi-jos, Slovėnijos, Gruzijos, Bulgarijos, Ukrainos ir Belgijos rinktinės.

Lietuvos nacionalinę komandą čia bus galima pamatyti rugpjū-čio 4 ir 6 dienomis – mūsiškiai žais draugiškas rungtynes su Slovėnijos ir Čekijos komandomis.

VL, Eltos inf.

Uostamiestyje atidaryta „Švyturio arena“

Medalių lietus olimpiniame festivalyje

R.Meilutytė (nuotraukoje – dešinėje) olimpiniame festivalyje sužibėjo asmeniniais rekordais ir dviem laimėtais medaliais.

D.Rapšiui iškovota vieta jam pačiam buvo staigmena. EPA-Eltos nuotraukos

Modesta Morauskaitė pelnė festi-valio aukso medalį.

Atidarymo iškilmėse salė buvo per-pildyta. Eltos nuotraukos

Europos čempionato talismanas už-vakar lankėsi Klaipėdoje.

Žaliasis vejos kilimas

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Karo išvarginti žmonės Afganistane ilgisi taikos ir darbo

20 p.

Sodyba

Bičių avilys

Visas tas ViktoroMalinausko džiazasJo balso niekaip nesupai-niosi su kitų. Tai šio dai-nininko vizitinė kortelė, garantavusi ilgą, daugiau kaip keturiasdešimties metų, sceninę karjerą nuo „Vilniaus aidų“ ansamblio solisto, „Vilniaus bokštų“ konkurso laureato iki šių dienų.

Rūta Klišytė

Išgirdusi mūsų prašymą registruoti bagažą gabenti iki Kabulo, Vilniaus oro uosto darbuotoja pažvelgė į mus nustebusiomis akimis: to daryti jai dar neteko. Sušvelnėjusiu balsu paaiškino kelionės subtilybes, lyg ketindama į kelionę mums įdėti krislelį gerumo.

Rūta Klišytė

Buvusio šiukšlyno vietoje – rečiausi augalai

7 p.7 p.

Didžiąją gyvenimo dalį mes praleidžiame darbo-vietėse. Antraisiais na-mais tampa biurai, ce-chai, mokyklos, kavinės, ligoninės, parduotuvės. Kai kam svarbesni nei na-mai yra... šiltnamiai.

Nijolė Baronienė

Mėgstantieji įvairiaspal-vius dekoratyvinius auga-lus žino, kad geriausiai jų grožis išryškėja žalios ve-jos fone. Tačiau įrengti, prižiūrėti ir puoselėti veją moka ne kiekvienas.

Viktoras Mockus

Sėkmė lydi nuoširdžiai prižiūrinčius bites

23 p.

Rima ir Gediminas Žilins-kai žino, kad be bičių jų gyvenimas būtų nevisa-vertis. Kiekvieną pavasarį didžiausia šventė jiems – bitučių apsiskraidymas.

Nijolė Baronienė

Bitininkai padovanojo prasmingą skulptūrą

23 p.

Ukmergės bitininkų draugi-ja skaičiuoja penkiasdešim-tuosius gyvavimo metus. Minint šią sukaktį, į šventi-nį susitikimą prie Ukmergės ligoninės buvo pakviesti ukmergiškiai. Šios įstaigos skvere iškilo skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus su-kurta bitininko skulptūra.

Vaidotė Griškevičiūtė