Download - Valstiečių laikraštis 2011 06 11
Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, [email protected]
Lietuvą kamavę karščiai kol kas tik prislopo, bet dar neatsi-
traukė. Lietuvos hidrometeoro-logijos tarnyba prognozuoja, kad ir artimiausiomis savaitėmis ne-trūks šilumos ir lietaus.
2011 m. birželio 11 d., šeštadienis • Nr. 46 (9065) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt
Investuotojui gali būti pažadėta, kad ilgus dešimtmečius iš Visagino AE bus perkama elektros energija ne mažiau kaip po 20–28 centus už kilovatvalandę. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.
Rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę
Lietuvą kamuoja užplūdę Afrikos karščiai
Iš Vyriausybės neišsireikalavę didesnio aiškumo dėl Visagino atominės elektrinės, Lietuvos gyventojai 30 metų už elektrą mokės tokią kainą, dėl kokios bus suderėta su strateginiu investuotoju.
Nukelta į 3 p. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Dvi pastarąsias savaites šalies gyventojus varginusi kaitra vertė juos ieškoti pavėsio, pirkti daugiau gai-viųjų gėrimų ir ledų, o darbo našumas per tą laiką nukrito maždaug 10 procentų.
Šeštadienis• Lietuvoje gerai žinomą eko-
nomistą ir fi nansų analitiką Gitaną Nausėdą šį kartą kalbiname apie vyriškumą ir fi nansus, aiškinamės, kas gebėtų uždirbti milijoną, kaip kiekvienas galime gelbėti Lietuvą ir kas laukia mūsų šalies.
Sodyba• Kaimo turizmo sodybos kra-
tosi stereotipo, kad jos skirtos dideliems pobūviams, ne šeimų poilsiui.
Sveikata• Prasidėjus karščiams, ligoni-
nių priėmimo skyriuose padau-gėjo vyresnio amžiaus žmonių. Medikų pagalbos daugeliui ne-būtų prireikę, jeigu jie būtų gėrę daugiau vandens.
• Tyrimai rodo, kad reguliarus arbatos gėrimas mažina širdies ligų, insulto ir miokardo infarkto riziką, papildo skysčių kiekį or-ganizme.
Šiandien VL su priedu
Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios
2 Aktualijos 2011 m. birželio 11 d. • Nr. 46 (9065)Valstiečių laikraštis
Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, [email protected]
Atrodo, kad Lietuvos naftos perdirbimo ūkį „Williams“ kom-panijai kažkada pardavęs prem-jeras Andrius Kubilius ruošia dar vieną „dovaną“ šaliai. Vietoje skandalingai pagarsėjusio LEO LT įsteigta LESTO kompanija tampa derybų objektu su potencialiais Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojais.
Ruošia nemalonią staigmeną
Paskui Andrių Kubilių daugiau nei dešimtmetį velkasi šleifas: „Aš pardaviau „Mažeikių naftą“ ameri-kiečių „Williams“ kompanijai.“
Būtent jis 1999 m. spalio 29 d. pasirašė sutartį, pagal kurią 33 proc.
„Mažeikių naftos“ akcijų už 75 mln. JAV dolerių perėjo „Williams Inter-national Company“ žinion.
Ši kompanija, o vėliau Rusijos „Jukos“ koncernas bei lenkiškasis „PKN Orlen“ įgijo teisę šeiminin-kauti Lietuvos naftos sektoriuje. Nepaisant to, kad „Mažeikių naf-ta“ yra didžiausia naftos perdirbimo
kompanija Baltijos šalyse, vairuo-tojai už degalus moka brangiausiai iš visų.
Šiais mėnesiais visuomenei ruo-šiama dar viena A.Kubiliaus „staig-mena“. Jau net ekspertai atvirai kri-tikuoja Vyriausybę, kuri, atrodo, branduolinės jėgainės investuoto-jui parduos visą Lietuvos elektros energijos sektorių, o šalis taps dar labiau energetiškai suvaržyta nei bet kada iki šiol.
Praėjusią savaitę skelbta, kad Energetikos ministerija gavo du pa-siūlymus investuoti į Visagino AE. Juos pateikė JAV ir Japonijos įmonių konsorciumas „Hitachi GE Nucle-ar Energy“ ir JAV bendrovė „Wes-tinghouse Electric Company“.
Laikosi tylėjimo įžadų
Į Lietuvą strateginis investuoto-jas ateis tik tiksliai žinodamas, kad
gaus apčiuopiamos naudos iš jė-gainės statybos. Investuotojui gali būti pažadėta, kad ilgus dešimtme-čius iš Visagino AE bus perkama elektros energija ne mažiau kaip po 20–28 centus už kilovatvalandę. To-kiu atveju Lietuvos vartotojai taptų investuotojo įkaitais. Panašiai, kaip įkaitais tapo visi šalies vairuotojai,
A. Kubiliui „Mažeikių naftą“ par-davus „Williams“.
Kad kainų įsipareigojimas turi realų pagrindą derybose, „Valstiečių laikraščiui“ iš dalies patvirtino Vals-tybinės kainų ir energetikos kontro-lės komisija.
Į klausimą, kiek vartotojams bent apytiksliai kainuos elektra, kai bus pastatyta Visagino AE, komisijos atstovė spaudai Lore-ta Kimutytė neatsakė ir pasiūlė kreiptis į Energetikos ministeri-ją, kuri atsakinga „už strateginių tikslų energetikos sektoriuje įgy-vendinimą“.
„Juk tik dabar vyksta derybos (su potencialiais investuotojais – red.), tad daug kas priklausys nuo investi-cijų lygio“, – sakė L.Kimutytė.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstovas spaudai Kęstu-tis Jauniškis į klausimus irgi neatsa-kė. „Dabar nagrinėjami investuoto-
jų pasiūlymai. Daugiau komentarų nebus“, – sakė jis.
Apie ką derybose kalbamasi, ne-žino net tie Seimo nariai, kurie tie-siogiai susiję su branduolinės ener-getikos reikalais.
„Ta informacija įslaptinta, neva viešinti nenori ne tik Lietuva, bet ir derybiniai partneriai, – teigė Sei-
mo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius. – Tačiau mūsų fi nan-sinis pajėgumas šiandien neleidžia svajoti apie atominę energetiką.“
Jis paminėjo ir kitus pavojus – strateginis investuotojas, skirdamas statyboms 20 mlrd. Lt, reikalaus ga-rantijų ir didesnių elektros supirki-mo kainų.
„Jau net A.Sekmokas apie tai šneka, kad investuotojui gali būti pasiūlytas LESTO akcijų paketas, o per fi ksuotas elektros energijos supirkimo kainas Lietuva ilgiems dešimtmečiams taps strateginio investuotojo verge“, – neabejoja R.Sinkevičius.
Negina vartotojų
Investuotojas dalį pinigų susigrą-žins ir per kitas Lietuvos energeti-kos įmones, kurios jam netiesiogiai priklausys per UAB Visagino ato-minę elektrinę.
Šiuo metu valstybė per Visagi-no atominę elektrinę valdo 82,63 proc. elektros skirstymo bendrovės LESTO akcijų.
Visagino AE taip pat priklauso ir 97,5 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų. Šių metų gegužės 12 d. pra-nešta apie „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės sujungimą, to-dėl po jungtuvių Visagino AE per „Lietuvos energiją“ valdys dar ir jai konkurenciją sudarysiančią jėgainę Elektrėnuose.
Kitaip tariant, derybose su stra-teginiu investuotoju ant stalo pa-dėta Lietuvos energetika, nors A.Kubilius demagogiškai kalba apie energetinę nepriklausomybę.
Kaip ji bus, jei investuotojas, ku-riam priklausys dalis Visagino AE akcijų, iš dalies valdys elektros ener-gijos paskirstymo tinklus (LESTO), todėl buitiniams vartotojams galės diktuoti ne tik elektros gamybos, bet ir paskirstymo kainas.
Valstybinės kainų ir energeti-kos kontrolės komisijos atsakymai „Valstiečių laikraščiui“ tik patvirti-no, kad ši komisija yra visiškai ne-pajėgi ginti vartotojų interesų.
Investuotojui atiteks iki 33 proc.
Vėjo energetikų asociacijos prezi-dentas S. Paulauskas sako, kad ši Vy-riausybė sąmoningai sukūrė Visagino AE, kad 30 metų Lietuvos žmonės būtų prikalti prie elektros tinklo ne-turėdami pasirinkimo teisės.
Tad vienas įdomiausių klausimų, kiek Visagino AE, kuriai priklauso ir LESTO, akcijų Vyriausybė per-leis strateginiam investuotojui.
„Turime penkis dalyvius (Lie-tuva, Latvija, Estija, Lenkija ir in-vestuotojas), todėl akcijos būtų da-lijamos į penkias dalis. O pagal įstatymą Lietuva negalėtų turėti mažiau nei 34 proc.“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo A.Sekmokas.
Tai reiškia, kad investuotojas gali pareikalauti iki 33 proc. akcijų da-lies. Tačiau tokiu atveju beveik nie-ko neliks Latvijai, Estijai ir Lenki-jai. Tikėtina, kad po tokių „derybų“ kai kurios šalys apskritai pasitrauks iš projekto, o Lietuvai neliks nieko kito, kaip tik pažadėti investuoto-jui dar didesnį kąsnį Visagino AE. Kartu per kitas įmones stiprėtų stra-teginio investuotojo įtaka milijoni-nei Lietuvos vartotojų rinkai.
Prisiminus „Williams“ istoriją, kai irgi buvo deramasi su strateginiu investuotoju, jokių teigiamų emoci-jų nekyla.
Pasak Seimo nario R. Sinkevi-čiaus, Visagino AE statyba kainuos apie 20 mlrd. litų ir jos kaina tik di-dės. „Aš irgi už energetinę nepri-klausomybę, bet kažkodėl Lietuva neišnaudoja alternatyvų – pvz., kuo greičiau pastatyti suskystintų dujų terminalą“, – aiškino R. Sinkevičius.
Vėjo energetikų asociacijos prezi-dentas Stasys Paulauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Lietuvai užtektų pastatyti 400 vėjo elektrinių, kurios per metus pagamintų 5–6 megavatus elektros energijos. „Tokiu būdu būtų patenkinta 50 proc. šalies energetinių poreikių“, – neabejoja S.Paulauskas.
Rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę
Priešpilnis.Saulė teka 4.46, leidžiasi 21.50.
Rytoj PorytŠiandien
Šiandien per Lietuvą slinks atmosferos frontas. Dieną daug kur numatomi trumpi lietūs. Vietomis griaudės perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra vidurdie-nį sieks 22–27 laipsnius, pajūryje bus vėsiau – 18–21 laipsnis.
Sekmadienio naktį vietomis, dieną vėl daug kur prognozuojami trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Pūs šiaurės, šiaurės vakarų, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra naktį bus 12–17, die-ną – 20–25, prie jūros – 17–19 laipsnių.
Pirmadienio naktį taip pat vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, trumpai palis, galima perkūnija. Dieną žymesnio lietaus jau nenumatoma. Vėjas šiaurės vakarų, vaka-rų, 5–10 m/s. Orai dar šiek tiek atvės, temperatūra naktį bus 11–16, dieną – 19–24, pa-jūryje – 16–18 laipsnių.
Natalija Nikolajenko
Dieną: +22 +27°
Naktį: +13 +18°
Dieną: +20 +25° Dieną: +19 +24°
Naktį: +11 +16°Naktį: +12 +17°
Įdomiausias klausimas – kiek Visagino AE, kuriai priklauso ir LESTO, akcijų Vyriausybė perleis pasirinktam strateginiam investuotojui.
Zita ir Valdas Ivanauskai iš Molėtų r. dėkoja visiems gerada-riams – fi rmoms, pavieniams as-menims, „Valstiečių laikraščio“ labdaros fondui „Kaimo vaikai“, atsiliepusiems į gruodžio mėnesį paskelbtą pagalbos šauksmą ir pa-rėmusiems sūnaus Aduko kochle-arinę operaciją.
„Džiaugiamės ir visiems pra-nešame, kad balandžio mėne-sį Adukui atlikta vienos ausytės kochlearinė implantacija pavyko. Dabar – pooperacinis adaptacinis
laikotarpis. Adukas girdi ir reaguo-ja į aplinkos garsus, mokosi tarti raides. Vėliau bus žodžiai, sakiniai ir visa tai, ko mokosi augdami visi vaikai. Su juo dirba specialistai ir mes, tėvai. Nuoširdžiausias ačiū vi-siems rėmėjams už surinktas reika-lingas lėšas , o gydytojams ir visam personalui – už atliktą operaciją ir visokeriopą pagalbą“, – rašo „Vals-tiečių laikraščiui“ Zita ir Valdas Ivanauskai.
VL inf.
Geradariai išgirdo pagalbos šauksmą
Adukas jau girdi, reaguoja į aplin-kos garsus, mokosi tarti raides
Šeimos archyvo nuotrauka
Lietuvos gyventojų pasitikėjimas atomine energetika smarkiai krito. Eltos nuotrauka
Atkelta iš 1 p.
Žada daugiau kritulių
„Birželio vidutinė temperatūra numatoma 1–2 laipsniais aukštes-nė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 15,4 laipsn.), bet tikrai negalima sakyti, kad atėjo tokia kait-ra, kokios dar nebuvę, – sakė tarny-bos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. – Panašūs orai vyravo 1992–1994 metais, bet žmo-nės daug ką linkę pamiršti.“
Vidutinė metinė temperatūra apskaičiuojama išanalizavus 1961–1990 m. duomenis. „Kita vertus, ne-nuneigsime ir fakto, kad klimatas darosi ekstremalesnis, o pastarųjų savaičių kaitra būdingesnė Šiaurės Afrikai, Turkijai, Graikijai. Apskritai šiuo metu pas mus karščiau nei Ispa-nijoje“, – stebėjosi A.Galvonaitė.
Per pastarąsias dvi savaites lietūs irgi nelepino žemės. Vis dėlto, pa-sak klimatologės, per kitas dvi savai-tes (birželio 13–27 dienomis) šalyje iškris 25 proc. daugiau kritulių nei įprasta šiam laikotarpiui. Prognozuo-jama kritulių norma – 21 mm, kai vi-dutinė norma šiomis dienomis siek-davo ne daugiau kaip 16–17 mm.
„Nebūdinga ir tai, kad pasta-ruoju metu šalyje dažniau griau-di perkūnija, kyla škvalai“, – aiškino A.Galvonaitė.
Palangoje dar ne spūstis
Vasaros sostine tituluojamos Pa-langos turizmo informacijos centro direktorė Ala Valužienė sakė, kad praėjusį savaitgalį kurortą žmonės užplūdo ne tik dėl kaitros.
„Vasaros estradoje vyko populia-rus festivalis „Ruskaja volna“ (rusiška banga), tai buvo pilna J.Basanavičiaus gatvė“, – kalbėjo A.Valužienė.
Jos teigimu, karšti orai nepadarė kurortui itin didelės įtakos. „Žino-ma, žmonių šiek tiek daugiau, bet didžiausio poilsiautojų antplūdžio laukiame po Joninių ir kai pradės iš Maskvos leistis lėktuvai, kurie rei-sus į Palangą pradės nuo birželio 26 d.“, – sakė A.Valužienė.
Be lietuvių, Palangoje daugiausia ilsisi vokiečių, latvių, rusų, baltaru-sių. „Pastarųjų dabar mažiau, nes dėl krizės Baltarusijoje žmonės masiš-kai iš turizmo operatorių atsiiminė-jo pinigus“, – teigė A.Valužienė.
Kitose Lietuvos vietose gyven-tojai beveik nuo pat ryto iki vėlaus vakaro net darbo dienomis nugula vandens telkinių paplūdimius.
„Dabar pietų pertrauka, tai nu-sprendėme išsimaudyti“, – šypsojosi
statybų bendrovėje mūrininku dirban-tis Robertas. Kartu su draugu jis per valandos atokvėpį išsimaudė Kauno mariose ir jau rengėsi grįžti į darbą.
„Per tokį karštį neįmanoma dirbti, nes daugiau laiko tūnai pavėsyje arba reikia atsivėsinti“, – kalbėjo jis.
Sandėliuose – 12 mln. ledų porcijų
Pastaruoju metu parduotuvėse daugiausia perkama gaiviųjų gėri-mų, ledų, ventiliatorių. Jų atsargomis pardavėjai pasirūpino iš anksto.
„Atsižvelgdami į praėjusių metų pa-tirtį, sandėliuose sukaupėme apie 12 mln. ledų porcijų“, – teigė bendrovės „Ingman Ledai“ marketingo direkto-rė Vida Šukienė. Jos teigimu, įmonėje žmonės dirba trimis pamainomis ir per parą pagamina apie 0,5 mln. porcijų.
„Palyginti su balandžio mėnesiu, ledų gamybą padidinome apie 10 kartų“, – sakė V.Šukienė. Per parą visoje Lietuvoje pagaminama apie 1 mln. ledų porcijų.
Rankomis trina ir oro kondicio-nierių pardavėjai. Jie pardavimą padidino nuo 2 iki 10 kartų. Gy-ventojai beveik iššlavė pigesnius kondicionierius, kainuojančius apie 1400 Lt ir atvėsinančius iki 100 kv. metrų patalpas.
„Mes jau išgyvename, kad šiek tiek vėluoja siunta iš užsienio, bet gyven-tojai mielai perka ir brangesnius“, – sakė UAB „Valkor Enterprises“ atsto-vas Konstantinas Pagdidžius.
Jis sakė, kad šaltą žiemą gyventojai kondicionierius pirko dėl šilumos, o dabar perka norėdami atsivėsinti.
Perkama daugiau gaiviųjų gėrimų
Prekybos tinklo MAXIMA LT atstovė spaudai sakė, kad prasidėjus karščiams ypač padidėjo vaisvande-nių, ledų, alaus, mėsos gaminių, skirtų gaminti po atviru dangumi, laisvalai-kio prekių pardavimas. Per pirmąsias aštuonias birželio dienas ledų nupirk-
ta 160 proc. daugiau nei per pirmąsias gegužės dienas. Palyginti su praėju-siais metais, ūgtelėjo prekyba vaisvan-deniais, sultimis, geriamuoju vande-niu, sirupais ir sulčių koncentratais. Jų daugiausia nuperkama per karščiausius savaitgalius, kai žmonės daugiau lai-ko praleidžia lauke, iškylaudami prie vandens telkinių. Pavyzdžiui, geria-mojo vandens per pirmąsias birželio dienas buvo nupirkta 80 proc. daugiau nei per aštuonias gegužės dienas, vais-vandenių – 70 proc., alaus nupirkta 50 proc. daugiau.
Atsivėsinti eina į prekybos centrus
IKI prekybos centrus valdančios UAB „Palink“ Marketingo ir ko-munikacijos departamento vadovas Arvydas Rimas teigė, kad populia-riausi yra Lietuvos gamintojų ledai, iš kurių vieno aiškaus lyderio išskir-ti negalima. Ledų pardavimas IKI prekybos tinkle, palyginti su balan-džio ir gegužės mėnesiais, padidė-jo net 79 proc. Populiariausia ledų rūšis – vanilinis plombyras.
„Padidėjusios pieno kainos lėmė Lietuvos gamintojų ledų brangimą (15 proc.), tačiau pardavimas dėl to nesumažėjo, tik išaugo“, – sakė A.Rimas.
Daugiau parduodama ir gaivių-jų gėrimų. Šiemet lietuviai nealko-holinių gėrimų išgeria apie 10 proc. daugiau nei pernai. Daugiau par-duodama ir giros, o šaltos arbatos pardavimas krinta.
Prekybininkai juokauja, kad į parduotuves žmonės neretai už-eina tik atsivėsinti, nes juose su-montuotos galingos kondicionavi-mo sistemos.
Rūpesčių turi ir ūkininkai
UAB „Kustodija“ pardavimų di-rektorius Remigijus Beleckis sakė, kad jeigu ūkininkai laikėsi augalų auginimo technologijos, nieko blo-ga neturėtų nutikti.
„Jei pasėliai tvarkingai sufor-muoti, augalams dirvoje užteks drėg mės. Bet net prieš lietų kai kurie augintojai gali turėti dide-lių rūpesčių. Kepinant 32 laipsnių karščiui, augalai gali nuvysti, o per tokius sausus orus (kai drėgmė sie-kia tik 10–15 proc.) ypač aktyvūs tapo įvairūs kenkėjai. Jei technolo-giškai netvarkingus laukus užgrius lietus, pasėliai tiesiog išguls“, – tei-gė R.Beleckas. Jokios priemonės nepadės ir užėjus škvalui.
3Aktualijos2011 m. birželio 11 d. • Nr. 46 (9065)Valstiečių laikraštis
(Užs. 381)
Lietuvą kamuoja užplūdę Afrikos karščiai
Pastaruoju metu parduotuvėse daugiausia perkama gaiviųjų gėrimų, ledų, ventiliatorių. Jų atsargomis pardavėjai pasirūpino iš anksto.
31 proc.
40 proc.
29 proc.
Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.
Ar pavojinga daržovių bakterija, Vokietijoje myriop pasiuntusi ne vieną žmogų,
nepakeitė Jūsų maitinimosi tradicijų?
Pakeitė, kol kas agurkų ir salotų nevalgau
Nepakeitė, tik visas daržoves rūpestingiau nuplaunu
Man tai neturėjo jokios įtakos
Lietuvą varginę karščiai kol kas tik prislopo, bet dar neatsitraukė.
Per karščius į ligonines kreipiasi kur kas daugiau žmonių nei įprastomis dienomis. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos
4 2011 m. birželio 11 d. • Nr. 46 (9065)Valstiečių laikraštis
Saulius TvirbutasVL žurnalistas, [email protected]
Šią savaitę Seimas pritarė inicia-tyvai svarstyti du parengtus elektro-ninio balsavimo įstatymo projektus. Geriausiu atveju rudenį jie bus apta-rinėjami komitetuose.
Viename variante siūloma įteisin-ti galimybę savo valią internetu per
rinkimus pareikšti visiems balsavimo teisę turintiems žmonėms, o kitame norima įteisinti atsargesnį variantą: kad tokiu būdu balsuoti galėtų tik už-sienyje esantys piliečiai.
Svarstant šių projektų likimą, prie parlamento buvo surengti du piketai. Liberalus jaunimas atsigabeno sofą ir išskleidė plakatą su užrašu „Mano teisė balsuoti ant sofos“, o šiai idėjai prieštaraujantieji iškėlė transparan-tą „Balsavimas internetu – pavojus demokratijai“. Pastarieji tvirtina, kad balsuojant internetu neįmanoma ga-rantuoti slaptumo, skaidrumo, o įvy-kus ginčui – perskaičiuoti balsų. Pa-
sak jų, technologijos gali tik sujaukti rinkimų sistemą, pasėti daug abejonių ir įtarimų rinkėjams.
Vis dėlto praktika rodo, kad ir da-bar kandidatų štabai sugeba organi-zuoti ištisus būrius balsuotojų iš nak-vynės namų, kitų benamių lankomų vietų ir už kokius 10 Lt „pažadinti“ jų pilietiškumą. Aišku, dosnaus kan-didato naudai. Taip pat daug kartų fi ksuoti bandymai organizuotai vežti žmones iš gyvenviečių į rinkimų apy-linkes, duodant nurodymus, už ką ge-riausiai balsuoti.
Vadinasi, absoliučiai patikimo būdo, garantuojančio skaidrius rin-kimus, nėra. Bet tai nereiškia, kad ne-reikia bandyti naujovių. Beje, visame
pasaulyje į balsavimą internetu žiūri-ma atsargiai. Tačiau šis požiūris pa-mažu kinta. Prancūzai linkę leisti to-kiu būdu balsuoti užsienyje esantiems piliečiams, Jungtinės Amerikos Vals-tijos ketina elektroninį balsavimą tai-kyti už šalies ribų esantiems kariams. Bet toliausiai iš visų valstybių nuėjo Estija. Ten elektroniniu būdu balsuo-jama nuo 2005 m. Prisėdę prie kom-piuterių šios šalies rinkėjai du kar-tus rinko savivaldybių tarybas, tiek pat – parlamentą ir vieną kartą bal-savo už kandidatus į Europos Parla-mentą. Pirmą kartą internetu balsavo nedaug rinkėjų – vos 2 proc., bet šis
skaičius nuosekliai augo ir šiemet jau pasiekė 25 proc.
Visuotinis surašymas parodė, kad Lietuvos gyventojams internetas irgi tampa kasdienišku dalyku – elektro-niniu būdu apie save duomenis sėk-mingai pateikė per milijoną gyven-tojų. Savo pasėlius elektroniniu būdu be didesnių problemų deklaruoja ir žemdirbiai. Apklausos rodo, kad bal-savimui internetu pritartų 75 proc. šalies gyventojų.
Taigi esam ne prastesni už estus, tačiau turime mažiau ryžtingą val-džią, kuri daugiau linkusi trypčio-ti vietoje. Juk apie balsavimą inter-netu pas mus prabilta dar 2006 m. Nuspręsta skirti iki 2 mln. Lt infor-
macinei balsavimo sistemai kurti, už-sakyta mokslinė studija apie elekt-roninio balsavimo galimybes, būdus, naudą, galimus pavojus ir pan. O paskui Seimas pasakė „ne“, ir viskas sustojo pusiaukelėje. Vėliau prie šios idėjos vis buvo sugrįžtama, o prieš dvejus metus kai kurie politikai net tvirtino, kad per 2011 m. savivaldy-bių rinkimus jau galėsime savo balsą atiduoti spragtelėdami pelę. Vyriau-siosios rinkimų komisijos pirminin-ko Zenono Vaigausko teigimu, jei nesiblaškytume, dar 2008 m. būtume turėję visą reikiamą techninę bazę balsavimui internetu.
Kirba įtarimas, kad mūsų politi-kams ne tik trūksta ryžto. Jei balsavi-mas internetu pritrauktų daugiau rin-kėjų, atsiskiestų ištikimųjų kairiųjų ir dešiniųjų partijų elektoratai. Juk kuo daugiau abejingų ir neinančių į rin-kimų apylinkes rinkėjų, tuo svaresnis atėjusios mažumos balsas.
Įdomu, ar valdžia taip pat ims trypčioti, kai bus svarstomas įstaty-mo projektas, kuriame leidžiama in-ternetu balsuoti tik užsienyje esan-tiems piliečiams? Išeivija jau senokai ragina sudaryti jiems tokias sąlygas. Dabar norintieji atiduoti balsą turi vykti į ambasadas, kurios yra kartais už ne vieno šimto kilometro. Tuo la-biau kad iš užsienio atkeliavę balsai šiuo metu skaičiuojami tik vienoje apygardoje. Toji apygarda būtų gana geras bandymų poligonas, parodantis, ko galima tikėtis išplečiant elektroni-nį balsavimą.
Kad ir kaip ten būtų, artimiausieji 2012 m. vykstantys rinkimai į Seimą greičiausiai bus tradiciniai, nes neuž-tenka tik pritarti įstatymui. Reikės dar apsispręsti, kokį technologinį balsa-vimo būdą rinktis, įdiegti reikiamas programas ir t.t.. Bet savo žodį poli-tikai turi aiškiai tarti: ar imamės šios naujovės, ar vis dėlto palaukiame, kol ji prigis ir bus išbandyta visame de-mokratiškame pasaulyje. Kitu atveju kasmet gromuliuosime tą patį vis iš naujo pašildomą bei pabosti prade-dantį kotletą, o premjero kalbos apie Lietuvos ambicijas tapti Baltijos šalių informacinių technologijų centru bus tik tuščias burbulas.
Prieš aštuoniolika metų rugsėjo 6 d. Jonas Paulius II aplankė Kau-ną ir čia, Santakoje ant kalnelio, kurį dabar vadiname Popiežiaus kalneliu, aukojo šv. Mišias. Anuomet jis kal-bėjo: Atsiųsk, Viešpatie, savo Dvasią ir atnaujink žemės veidą. Šis kreipi-nys itin svarbus šiuo metu, kai jūsų žemės sūnūs ir dukterys, taip pat ir kaimyninės broliškos tautos, jaučia bū-tiniausią poreikį iš pagrindų atnau-jinti savo visuomeninį, šeimų, asme-ninį ir tautinį gyvenimą.
Jonas Paulius II kvietė Švento-joje Dvasioje atsinaujinti kiekvieną tikintįjį. Kiekvieno krikščionio pašau-kimas, – kalbėjo popiežius, – liudyti Kristų visu savo gyvenimu. Visų pir-ma liudyti Kristų asmeniniu gyveni-mu: turime jį nuoširdžiai derinti prie Evangelijos, paklusti visiems dieviš-kiems įsakymams, kiekvienu metu elg-tis taip, kaip moko Viešpats.
Palaimintasis popiežius kvie-tė atsinaujinti šeimas. Gyvenimas pagal Evangeliją ypač svarbus su-
tuoktiniams,– mat šeima yra pirmoji „namų Bažnyčia“, kur prasideda nau-josios kartos evangelizacija.
Jonas Paulius II ypač kvietė gy-venti pagal Evangeliją kunigus. Jis kalbėjo: Šitai dar svarbiau kuni-gams – Dievo tautos ganytojams, sak-ramentiškai suvienytiems su Kristumi, Geruoju Ganytoju.
Palaimintasis Jonas Paulius II vertai vadinamas didžiuoju popie-žiumi, nes jo dvasinis palikimas Bažnyčiai ir pasauliui yra milžiniš-kas. Jo didybė yra ne tik nuveikti darbai, bet ir tai, kad sugebėjo pa-
stebėti net ir pačius mažiausius, ypač tuos, kurie kentėjo. Kas mes, lietu-viai, buvome ir esame tarp didžiųjų pasaulio tautų? Ką reiškia keli mi-lijonai Kristumi tikinčių Lietuvos žmonių, kai pasaulyje jų skaičiuo-jama milijardais?
Tuojau po savo išrinkimo Jonas Paulius II pasakė sparnuotą frazę, kad pusė jo širdies priklauso Lietu-vai, kad jis nori atvykti ir pasimelsti prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos. Minint Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejų, Jonas Paulius II
paskelbė palaimintuoju arkivyskupą Jurgį Matulaitį, dar po metų Lietu-vai padovanojo kardinolą Vincentą Sladkevičių, ilgus metus gyvenusį tremtyje. Aną rugsėjo 6-ąją Jonas Paulius II kalbėjo: Noriu mūsų Švč. Motinos akivaizdoje padėkoti Die-vui Tėvui, Sūnui ir Šv. Dvasiai už jūsų tikėjimą, kurį jūs išsaugojote ir apgynėte per sunkius laikus. Dėkoju už šį lietuvių tautos tikėjimą, už jūsų Kunigų, jūsų Vyskupų, jūsų Kardi-nolo tikėjimą, jis yra didelis tikėjimo ir meilės Kristuje, Dievo tautos mei-lės liudytojas.
Popiežiaus apsilankymas Lietuvo-je ir Kaune buvo reikšmingas ne tik Bažnyčiai, bet ir visai Lietuvai. Tik iš-lipęs iš lėktuvo Jonas Paulius II pabu-čiavo Lietuvos žemę, taip pagerbda-mas visus, kuriuos ši žemė išaugino. Čia pat, oro uoste, popiežius kalbėjo: Atvykstu pas jus tokiu metu, kai Lietu-vos visuomenė ieško šviesos savo gar-bingoje praeityje, tikėjimo kupinoje is-torijoje ir po ilgo kančios, išbandymų ir kankinystės laikotarpio stengiasi drąsiai žengti į priekį.<...> Atkeliauju pas jus pirmiausia kaip Ganytojas, tad trokštu
padrąsinti toliau kurti naują Lietuvą, štai jau laisvą ir siekiančią kuo geriau išvystyti savo galimybes.
Jonas Paulius II buvo popiežius, labai suartinęs Lietuvą su kaimynine Lenkija. Nuo tada užsimezgė drau-giški, pagarbos vieni kitiems kupini santykiai. Būdamas pas Viešpatį, jis ir toliau melsis ir laimins šias tautas, kad jos gyventų vieningai ir broliškai. O mes, lietuviai ir lenkai, gerbdami ir mylėdami šį didį popiežių, ne tolsi-me, bet artėsime vieni prie kitų.
Prieš mėnesį Jonas Paulius II buvo paskelbtas palaimintuoju. Šią valandą vykstant ant popiežiaus Jono Pauliaus II kalnelio eucharistinei au-kai, mes dėkosime Dievui už Lietuvą mylėjusį popiežių ir jo beatifi kaciją. Viliuosi, kad jis nuolat primins dau-geliui tai, kas žmogaus ir krikščionio gyvenime yra svarbiausia – kasdien atsinaujinti tikėjime ir meilėje. Pri-
mins tikėjimo galią, taip labai reika-lingą mūsų laikų žmonėms.
Atsisveikindamas su Lietuvos žmonėmis čia, Kauno Santako-je, palaimintasis popiežius linkėjo: Linkiu jums, kad šis tikėjimas visa-da būtų jūsų galia, kuria galėtumėte dvasiškai ir išoriškai atkurti savo tė-vynę, savo gyvenimą, savo lietuviš-kąjį ir krikščioniškąjį identitetą, Šv. Bažnyčios, mūsų Motinos, Europos ir žmonijos labui.
Komentarai
Savaitės komentaras
Svarbiausia – kasdien atsinaujinti tikėjime ir meilėje
Valdžia bijo balsuojančiųjų ant sofos?
Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis
Administratorė (8 5) 210 0110
Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113
SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112
TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090
SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042
ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044
ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035
PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042
Dizaineriai (8 5) 210 0113
Fotokorespondentas (8 5) 210 0113
KRAŠTO KORESPONDENTAI:
KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42
PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183
KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797
MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.
REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas [email protected].
SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 ([email protected]). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 ([email protected]). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 ([email protected]) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.
Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 29 974 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 731. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.
Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė
Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova
Administratorė (8 5) 210 0110
Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060
Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070
Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II pagerbimas Kaune, Santakoje ant kalnelio.
Esame ne prastesni už estus, tačiau turime mažiau ryžtingą valdžią, kuri daugiau linkusi tik trypčioti vietoje.
Palaimintasis Jonas Paulius II vertai vadinamas didžiuoju popiežiumi, nes jo dvasinis palikimas Bažnyčiai ir pasauliui yra milžiniškas.
52011 m. birželio 11 d. • Nr. 46 (9065)Valstiečių laikraštis Šeima
(Užs. 424)
Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos duomenimis, 2010 me-tais vaiko teisių apsaugos tarnybų apskaitoje buvo įrašyta 11,1 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose augo 24,2 tūkst. vaikų. Šioms šeimoms socialinę pagalbą teikia savivaldy-bių socialinių paslaugų centrų arba socialinės paramos skyrių sociali-niai darbuotojai.
Socialinės pagalbos poreikis
Jolanta, auginanti tris mažame-čius vaikus, gyvena vienkiemyje, nuo rajono centro nutolusiame daugiau kaip 15 kilometrų. Prieš keletą metų šeima išgyveno krizę: po skyrybų šei-ma neteko maitintojo, moteris netu-rėjo jokios kvalifi kacijos ir darbo pa-tirties, vyresnysis sūnus ėmė pralei-dinėti pamokas, išryškėjo kitos vaikų elgesio problemos, nuo šeimos nu-sisuko vieninteliai artimi giminaičiai. Tuomet pagalbą šeimai ėmė teikti ra-jono Socialinių paslaugų centro socia-linė darbuotoja. Ji padėjo Jolantai su-sitvarkyti dokumentus socialinei pa-šalpai, nemokamam vaikų maitinimui mokykloje gauti. Tai padėjo įgyti Jo-lantos pasitikėjimą socialinės darbuo-tojos teikiama parama. Moteris pra-dėjo tartis dėl vaikų auklėjimo ir tai padėjo – pagerėjo jos santykiai su vaikais ir jų elgesys mokykloje.
Socialinė darbuotoja ir toliau regu-liariai lankosi šeimoje, skatina moterį įgyti profesiją ir ieškotis darbo, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir norą tap-ti nepriklausoma nuo socialinės para-mos, palaiko Jolantą sunkiais momen-tais, kai ši jaučiasi silpna bei neturinti jėgų ir galimybių pasirūpinti savo šei-ma. Moteris džiaugiasi socialinės dar-buotojos teikiama pagalba, galimybe pasitarti sprendžiant vaikų priežiūros ir auklėjimo, socialinės paramos, dar-bo paieškos, konfl iktinių situacijų ben-draujant su giminaičiais ir kaimynais klausimus. Ir tiesiog žinojimu, kad pri-reikus turi į ką kreiptis pagalbos, kad yra kam rūpi jos sudėtinga situacija.
O gretimame kaime gyvenančią keturis mažamečius vaikus auginan-čią Jurgos ir Tado šeimą rajono so-cialinių paslaugų centro darbuotoja
lanko jau daugiau kaip penkerius me-tus. Nors gausios šeimos gaunamos socia linės pašalpos dažnai paverčia-mos svaigalais, policija vis informuo-jama apie smurtą šeimoje, o Vaiko teisių apsaugos skyrius apie vaikų nepriežiūrą, tačiau situacija spren-džiant Jurgos ir Tado šeimos pro-blemas keičiasi vangiai. Šeima ne-prieštarauja, kad socialinė darbuoto-ja tvarkytų dokumentus socialinėms pašalpoms bei tarpininkautų gaunant kitokią rajone prieinamą materialinę paramą, tačiau keisti gyvenimo būdą ar pripažinti šeimoje esamas proble-mas nėra linkusi. Nei Jurga, nei Ta-das neturi ofi cialaus darbo patirties ir
kvalifi kacijos, nejaučia poreikio ieško-tis darbo ar įgyti profesiją, nes tokiu atveju netektų gaunamos valstybės fi nansinės paramos. Taip gyveno jų tėvai, taip gyvena ir kaimynai, todėl nemato reikalo kažką keisti.
Socialinė darbuotoja, įvertinusi šios šeimos situaciją, siekia užtikrinti bent minimalų vaikų poreikių paten-kinimą. Darbuotoja reguliariai lankosi šeimoje, stebi, ar namuose yra mais-to, ar pasirūpinta malkomis ir namai šildomi, ar vaikai turi kuo apsirengti ir lanko mokyklą. Socialinė darbuo-toja stengiasi, kad šios šeimos vaikai atrastų kitas gyvenimo galimybes – mokytųsi, įgytų profesiją.
Lūkesčiai ir reikalavimai socialinio darbuotojo teikiamai pagalbai
Tai tik pora pavyzdžių šeimų, ku-rioms reikalinga socialinė pagalba. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti su-augusių šeimos narių socialinius įgū-džius ir motyvaciją kurti saugią, svei-ką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su
visuomene, dalyvauti darbo rinkoje ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vai-kų visapusį vystymąsi ir ugdymą.
Ne visos šeimos, kaip, pavyzdžiui, Jolantos, yra linkusios spręsti savo problemas, motyvuotos keisti gyve-nimo būdą ir nori prisiimti atsakomy-bę už asmeninę ir šeimos gerovę. Da-lis šeimų yra silpnai motyvuotos ir ne-mato prasmės kažką keisti, nes šiuo metu vykdoma šalies socialinė pa-šalpų politika tenkina jų pagrindinius poreikius ir neskatina būti savaran-kiškais visuomenės nariais. Todėl so-cialiniai darbuotojai susiduria su ne-menku iššūkiu – šiuo sudėtingu eko-nominiu ir socialiniu laikotarpiu jiems
keliami dideli pareiginiai reikalavimai, kuriuos nelengva įgyvendinti.
Socialinio darbuotojo veiklos galimybės
Šeimos santykių institutas yra vie-šoji įstaiga, kurios pagrindinis tiks-las – rūpintis šeimos gerove ir jos gy-venimo kokybe. Jau 10 metų įstai-gos specialistai dirba šeimos gerovės srityje, teikia kompleksines paslau-gas vaikams ir šeimoms, organizuoja mokymus specialistams. Šiuolaikinė šeima nuolat kinta, todėl pagalbos formos taip pat turi atsinaujinti. Šei-mos santykių instituto specialistai, vykdydami ES struktūrinių fondų fi -nansuojamą projektą „Socialinės ri-zikos šeimų integracija į darbo rinką: socia linių darbuotojų ir jų padėjėjų profesinės kompetencijos didinimas“, sukūrė socialinio bendradarbiavimo modelį, kurį sėkmingai taiko sociali-niai darbuotojai, dirbantys su rizikos šeimomis. Projektu siekiama spręsti rizikos šeimų integracijos į darbo rin-ką problemas keliant socialinių dar-buotojų kvalifi kaciją.
Projekte dalyvaujančių Druski-ninkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio,
Jurbarko, Kauno, Lazdijų, Rokiškio, Pasvalio, Švenčionių rajonų socialinių paslaugų centrų ir paramos skyrių darbuotojai kartu su Šeimos santy-kių instituto specialistais siekia ma-žinti socialinės rizikos šeimų atskirtį ir skatina jų įsiliejimą į darbo rinką. Šiuo sudėtingu visai šaliai laikotarpiu darbas net motyvuotiems socialinę atskirtį patiriantiems asmenims aso-cijuojasi su neįmanoma misija, ypač kalbant apie probleminius Lietuvos rajonus. Tai daug darbo ieškančio asmens pastangų ir socialinio dar-buotojo kompetencijos reikalaujantis procesas, kurio rezultatas dažnai yra ne toks, kokio tikėtasi ir laukta.
Socialinio bendradarbiavimo modelis darbui su sunkumų turinčiomis šeimomis
Socialinio bendradarbiavimo mo-delio esmė – socialinio darbuotojo individualus požiūris į sunkumų tu-rinčias šeimas. Kiekviena, kad ir la-biausiai pažeista, šeima nori būti ver-tinama, gerbiama, nepriklausoma ir turi savo stiprybių. Modelis orientuo-tas būtent į šeimos stipriąsias puses, pastebėjimą ir pastiprinimą to, kas veikia. Pavyzdžiui, reikia ypatingo su-gebėjimo gyventi aštuoniems asme-nims viename 15 kv. m kambaryje tvarkingai ir netgi kiekvienam vai-kui paskirstyti asmeninę erdvę. Arba, gausiai šeimai turint galimybę per mėnesį maistui skirti 300 litų, mama sugeba kelis kartus per dieną visus pamaitinti gana visaverčiu maistu.
Nelengvai pasiekiamas, tačiau ver-tingas veiklos principas – darbas kar-tu su klientu, o ne už jį. Pavyzdžiui, socialiniam darbuotojui yra daug pa-prasčiau ir greičiau nuvažiuoti pas gretimame kaime įsikūrusį ūkininką ir paprašyti, kad jo klientą šis įdarbintų. Tuo tarpu daug efektyviau, kad pats žmogus, savarankiškai ar lydimas so-cialinio darbuotojo, surastų galimy-bių ir noro nuvažiuoti ir prisistatyti potencialiam darbdaviui. Kartais to siekimas užtrunka ne vieną mėnesį ar netgi metus.
Didesnis visos šeimos įtraukimas į pagalbos jai procesą, jos nuomonės išklausymas ir gerbimas, mažų, kad ir trumpalaikių, pokyčių pastebėjimas ne tik padeda socialiniam darbuotojui sukurti bendradarbiaujantį ryšį, bet ir ugdo šeimos atsakomybę už savo gy-venimą bei motyvuoja ieškoti būdų pokyčiams. Pavyzdžiui, niekad ofi ci-aliai nedirbusi ir patenkinta gauna-momis pašalpomis moteris kelis mė-nesius dirbo viešuosius darbus seniū-nijoje. Šeimoje besilankanti socia linė darbuotoja atkreipė moters dėmesį į tai, kaip vaikai didžiuojasi savo mama, kurią jie pirmą kartą matė keliantis ry-tais ir einant į darbą. Toks, atrodytų,
nereikšmingas pastebėjimas ir nuo-latinis socialinės darbuotojos palaiky-mas paskatino moterį baigti kosmeto-logės kursus ir šiuo metu motyvuoja ieškotis darbo.
Socialinę atskirtį patiriantys asme-nys dažnai neturi pakankamai socia-linių įgūdžių, reikalingų norint įsilieti į darbo rinką. Todėl socialinis darbuo-tojas, teikdamas konkrečią socialinę pagalbą, kartu ugdo ir asmens gebė-jimą bendrauti, spręsti konfl iktus, tin-kamai išsakyti savo nuomonę ir pan. Vienas iš būdų – buvimas tinkamu pavyzdžiu. Pavyzdžiui, šeimai pažei-dus susitarimą, socialinis darbuotojas tinkamai išsako kritiką, taip parody-damas klientams priimtinus būdus spręsti konfl iktą. Arba palydėdamas klientą į instituciją, padeda žmogui išsakyti savo pageidavimus ir gauti reikiamos informacijos. Taip natūra-liai, kasdienėse situacijose ugdomi socialiniai įgūdžiai.
Dar vienas modelio aspektas – so-cialiai pažeistų šeimų integracija į ben-druomenę. Šios šeimos – mūsų gyve-nimo dalis. Tačiau dažnai bendruo-menė atsiriboja nuo socialinės rizikos šeimų, tiesiog nori, kad netrukdytų jiems gyventi, o apie pagalbą šiems sunkumų turintiems žmonėms net ne-svarsto. Pyksta, kad valstybė remia šeimas, kurios, jų požiūriu, naudojasi gaunama fi nansine parama ir sociali-nėmis paslaugomis ir net nesistengia keisti gyvenimo būdo, dirbti, o žmo-nėms, kurie dirba, stengiasi išlaikyti savo šeimas, paramos nėra.
Dažnai socialinės problemos ir jų priežastys priskiriamos pačių šeimų negebėjimui prisitaikyti, vertinant tai kaip būtent tos šeimos sutrikimą. Tokia nuostata dažnai pastūmėja sunkumus patiriančią šeimą supanašėjimo su vy-raujančiu visuomenės požiūriu į rizikos šeimas link. Pagal socialinio bendra-darbiavimo modelį vienas iš socialinio darbuotojo uždavinių – supratimo, kad kiekvienas esame tam tikros bendruo-menės dalis, formavimas. Duodami ki-tam, gauname: gal saugesnę kaimy-nystę ar malonų bendravimą, gal ži-nojimą, kad prireikus pačiam yra kur kreiptis pagalbos, o gal supratimą, kad esame tokie brandūs, kad pajėgiame atjausti ir padėti kitiems.
Projektu siekiama ne tik pritaikyti tiesioginėje veikloje efektyvius darbo su rizikos šeimomis metodus, pade-dančius motyvuoti juos integruotis į darbo rinką, ugdyti gebėjimą mobi-lizuoti ir panaudoti visus galimus iš-teklius bendruomenėje, tačiau kar-tu ir stiprinti socialinių darbuotojų, kurie yra pagrindiniai instrumentai įgyvendinant šį uždavinį, tikėjimą šei-mos galimybėmis keistis, motyvaciją dirbti, kelti kvalifi kaciją, keistis skir-tingų projekte dalyvaujančių rajonų specialistų patirtimi.
Kitoks požiūris į socialinę pagalbą rizikos šeimai
Socialinio bendradarbiavimo modelio perteikimas socialiniams darbuotojams – mokymų akimirkos.
Dar vienas modelio aspektas – socialiai pažeistų šeimų integracija į bendruomenę. Šios šeimos – mūsų gyvenimo dalis.
6 2011 m. birželio 11 d. • Nr. 46 (9065)Valstiečių laikraštis
Ramūnas Alaunis
Libijos vadovo dukra Aiša Ka-dafi per NATO oro antskrydžių bombardavimus neteko savo keturių mėnesių dukters, brolio ir trijų sūnėnų. Dėl šios netekties ji pateikė ieškinį Belgijos teis-mui, apkaltindama NATO įvykdy-tais karo nusikaltimais. Teismui taip pat buvo įteiktas pareiški-mas, kuriuo siekiama panaikinti anksčiau priimtą Europos Sąjun-gos sprendimą užšaldyti visas Li-bijos vyriausybei priklausančias sąskaitas.
Ieškinį Aišos vardu Belgijos teismui ir Belgijos federalinio pro-kuroro atstovams įteikęs Prancū-zijos teisininkas Lukas Rosoulih sakė, kad ieškinys yra susietas su NATO karinių oro pajėgų balan-džio 30 dieną vykdytais antskry-džiais, per kuriuos, remiantis Li-bijos atstovų pranešimu, žuvo 30 civilių gyventojų, jauniausias 29 metų Kadafi o sūnus ir trys Libijos lyderio anūkai. Kartu žuvo Kada-
fi o sūnaus draugai ir aplinkiniai gyventojai.
Ieškinyje teigiama, kad „NATO taikiniais buvo gyvenamieji pasta-tai su civiliais gyventojais, o ne va-davietės centrai ar kariniai kontro-lės centrai.“
Pareiškime taip pat rašoma, kad
Aiša Kadafi , kaip mama, teta, žu-vusio Saif al-Arab sesuo, išgyve-na dideles netektis, susijusias su šiuo faktu. Teisininkų nuomone, NATO vadovybė operacijoms Li-bijoje ruošėsi labai kruopščiai, o kalbos apie klaidas yra tuščios ir NATO oro antskrydžiai turi būti traktuojami kaip tyčiniai karo nu-sikaltimų aktai.
Anksčiau NATO atstovė pra-nešė, kad Libijos lyderio vyriau-sybės centrai yra teisėtas karinis taikinys, nes iš jų planuojamos „atakos prieš civilius gyventojus, kuriuos NATO gina, remdamasi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimta rezoliucija Nr. 1973.“
Aiša Kadafi 2009 m. liepos 24 d. buvo paskirta gerosios vil-ties ambasadore Libijai. Jos tiks-las buvo spręsti bado, ŽIV, AIDS ir smurto prieš moteris problemas. Tačiau dėl vasario mėnesį prasidė-jusio sukilimo Libijoje, Jungtinių Tautų vystymo programa panai-kino Libijos lyderio dukrai Aišai gerosios vilties ambasadorės sta-tusą.
Pasaulis
Dėl iškilaus mokslininko, buvusio Lietuvos mokslų aka-demijos Prezidento, profesoriaus Zenono Rokaus Rudziko mirties nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, kolegas, visą Lietuvos mokslo šeimą.
Velionis buvo iš tų asmenybių, kurios tyliai ir kantriai dir-ba savo darbą, kantriai tarnauja savo profesijai ir, pasiekda-mos pačių aukščiausių įvertinimų bei didžiausio pripažini-mo, didina pagarbą Lietuvai, jos mokslui visame pasaulyje. Šviesaus atminimo Zenono Rokaus Rudziko mokslinis pa-likimas – tai šimtai publikacijų iš teorinės fi zikos, monogra-fi jos, skelbtos prestižiškiausiuose mokslo leidiniuose, paskai-tos, skaitytos ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, JAV. Iškilaus lietuvių mokslininko įvertinimas – tarptautinės kolegų bendruome-nės pagarba, garbingiausios premijos, narystė tarptautinėse mokslo organizacijose, garbingiausi vardai.
Šiandien itin vertinga atrodo Velionio nuostata neužsidaryti vien profesinėje veikloje, bet imtis visuomeninės veiklos. Zenonui Rokui Rudzikui visada rūpėjo, kokia bus ne tik Jo profesinė ben-druomenė, kokia bus Lietuvos mokslų akademija, bet ir kokia bus pati Lietuva, jos visuomenė. Todėl, su Velionio išėjimu į Anapilį, netekome aktyvaus viešojo gyvenimo dalyvio ir judintojo, akty-vaus ir atsakingo bendrapiliečio, kėlusio aktualius klausimus ir ieškojusio atsakymų, negailėjusio laiko, jėgų ir pastangų Lietu-vai keisti pažangos, šviesos ir demokratijos kryptimi.
Šviesus atminimas ir daugybės žmonių pagarba bei dė-kingumas telydi Velionio Zenono Rokaus Rudziko vardą ir darbus.
Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo Pirmininkė Irena Degutienė
Libijos lyderio dukra padavė NATO į teismą
Aiša Kadafi neteko savo keturių mė-nesių dukters, brolio ir trijų sūnėnų.
EPA-Eltos nuotraukos
Ieškinys yra susietas su NATO karinių oro pajėgų balandžio 30 dieną vykdytais antskrydžiais.
Gegužę prekių ir paslaugų kai-nos Baltarusijoje padidėjo 13,1 proc., o nuo metų pradžios – 25,4 proc. Palyginti su 2010-ųjų gegu-že, kainos išaugo 32,6 proc., pra-nešė Baltarusijos nacionalinis sta-tistikos komitetas.
Labiausiai pabrango arbata (46,2 proc.), cukrus (39,1 proc.), žuvies konservai (29,7 proc.), sintetinės plovimo priemonės (50,8 proc.), elektriniai buities prietaisai (31,6 proc.). Birželio pradžioje kainos Baltarusijoje toliau smarkiai kilo.
Rusijos ambasadorius Aleksandras Surikovas pareiškė, kad Baltarusijos siekis didinti kainas kelia kaimyninių valstybių susirūpinimą, nes baltarusių uždarbis vidutiniškai perpus mažesnis nei kaimynų. Spaudos konferencijo-je ambasadorius sakė visiškai prita-riąs Aleksandro Lukašenkos spren-dimams, nes Rusijos 1998 metų krizė parodė, jog didžiausia bėda yra gyven-tojų realiųjų pajamų mažėjimas.
Lyg reaguodamas į tai, Baltaru-sijos centrinis bankas paskelbė, kad „kompensuos gyventojų patiriamus nuostolius“ ir padidins terminuo-tųjų indėlių palūkanas, įskaitant ir jau turimų indėlių. Atsižvelgiant į indėlių trukmę, palūkanos Balta-rusijos rubliams bus iki 24 proc., o valiuta – iki 9 proc.
Komerciniuose bankuose dabar atitinkamai yra nusistovėjusios 30 proc. ir 11 proc. palūkanos.
Trečiadienio rytą benzino ir dy-zelino kainos buvo sumažėjusios 13–22 proc., atsižvelgiant į išvaka-rėse A.Lukašenkos paskelbtus nu-rodymus.
Dyzelino kaina sumažėjo 12,7 proc., iki 4450 rublių (2,09 lito), o A95 markės benzino – 22,5 proc., iki 4500 rublių (2,11 lito).
Rusijos ambasadorius A.Suriko-vas patvirtino, kad sutartis dėl Astra-vo AE statybos bus pasirašyta birže-lio pabaigoje arba liepos pradžioje.
VL, Eltos inf.
Krizė Baltarusijoje
Trečiadienio rytą benzino ir dyzelino kainos buvo sumažėjusios 13–22 proc. Eltos nuotrauka
Sirijos kariuomenė pradėjo ka-rines operacijas Džisr aš Šuguro mieste ir aplinkinėse teritorijo-se, siekdama „atkurti saugumą“, susirėmimuose žuvo 120 parei-gūnų, pabėgėliai plūsta į kaimy-ninę Turkiją.
Turkijos vyriausybė pranešė, kad daugiau nei 2 tūkst. sirų kirto Tur-
kijos sieną, norėdami išvengti susirė-mimų su valdžios pajėgomis Džisr aš Šuguro mieste. Žiniasklaidos teigimu, Turkija tikisi iki milijono pabėgėlių artimiausiu metu. Nuo protestų pra-džios prieš tris mėnesius atvykstan-čiais pabėgėliais rūpinasi Raudonasis pusmėnulis. Provincija, į kurią plūsta pabėgėliai, yra pasienyje su Sirija.
Pasak Turkijos vyriausybės va-dovo Redžepo Taipo Erdogano, pabėgėliams durys atviros. Laik-raštis „Sabah“ rašo, kad Ankara Si-rijos pabėgėliams priimti skyrė 13 mln. eurų.
Turkija ėmėsi būtinų priemonių ir pabėgėlių situacija kontroliuo-jama. Ankara nori bet kokia kaina užkirsti kelią humanitarinei katas-trofai, kaip 1991-aisiais. Tada šim-tai tūkstančių Irako kurdų pabė-go nuo Sadamo Huseino dalinių. Turkija tam nebuvo pasiruošusi, daugybė žmonių mirė perpildyto-se stovyklose.
Sirija uždraudė užsienio žurna-listams įžengti į šalį, todėl sunku patikrinti pranešimus.
VL, Eltos inf.
Sirija kelia nerimą pasaulio bendruomenei
Eltos nuotrauka
Nuo karščio leipstame kaip lapai
Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje
Šeštadienis
11 p.
Lietuviai mokosi puoselėti kraštovaizdį
Maljorka – amžinos saulėsir svaiginančios šilumos sala
19 p.
10 p.
Sodyba
Jei labiau pasitikėsime savimi,seksis kur kas geriauLietuvoje gerai žinomą eko-nomistą ir fi nansų analitiką Gitaną NAUSĖDĄ šį kartą kalbiname apie vyrišku-mą ir fi nansus, aiškinamės, kas gebėtų uždirbti milijo-ną, kaip kiekvienas galime gelbėti Lietuvą ir kas laukia mūsų šalies.
Maljorka – didžiausia Balearų salyno sala, garsėjanti savo gausiomis istorinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Šis kurortas yra vienas seniausių Europoje. Važiuojant per salą galima gėrėtis Maljorkos simboliais laikomais vėjo malūnais, palandžioti tradicinių salos patiekalų.
Kaimo turizmo sodybos kratosi stereotipo, kad jos skirtos dideliems pobū-viams, ne šeimų poilsiui.
Saulius Tvirbutas
7 p.
Vilioja atostogos kaime
SveikataArbata gali apsaugoti nuo insulto
23 p.23 p.
Tyrimai rodo, kad regulia-rus arbatos gėrimas ma-žina širdies ligų, insultoir miokardo infarkto rizi-ką, papildo skysčių kiekį organizme.
Miglė Mackevičiūtė
Rūpintis kraštovaizdžiu lie-tuvius skatina ne tik vidi-nis noras kurti grožį, bet ir geras Europos Sąjun-gos narės tonas, Europos kraštovaizdžio konvencija, nacio nalinė kraštovaizdžio politika.
Irma Dubovičienė
Prasidėjus karščiams, ligo-ninių priėmimo skyriuo-se padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Medikų pagalbos daugeliui nebū-tų prireikę, jeigu jie būtų gėrę daugiau vandens.
Meilė Jančorienė
