Nepageidaujamų asmenų sąraše – teroristai, šnipai ir šmeižikai

Šeštadienis• Tik tikras žmogus sugeba

ir mylėti, ir neapkęsti. Šią kinų fi losofo Konfucijaus mintį nese-niai gražų 50-ies metų jubiliejų atšventęs G.Mikalauskas galėtų papildyti ne vienu jo gyvenimą spalvinančiu jausmu.

Sodyba

• Jau šeši šimtai metų, kai seniesiems Krymo gyventojams Lietuva tapo antrąja tėvyne.

• Artėjant naujam sodinimo se-zonui, dar turime laiko pasidomėti, ką vertingo siūlo medelynai.

Bičių avilys

• Šiandien Lietuvos bičiuliai nerenka bičių nuodų, netaikomas ir gydymas bičių įgėlimais.

• Bičių produktai tampa vis po-puliaresni, todėl kantriai dirbantys bičiuliai iš malonios veiklos jau gali pragyventi.

Šiandien VL su priedu

2011 m. vasario 26 d., šeštadienis • Nr. 16 (9035) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 36)

Tarptautinės paramos Afganistanui reikės ilgai

Artėjant pavasariui, suinten-syvėja įvairūs išpuoliai ne tik to-limesnėse Afganistano provinci-jose, bet ir sostinėje. Net iš at-stovybės patalpų kartais girdime sprogimus ar susišaudymus.

Pokalbis su Europos Sąjungos specialiuoju atstovu Afganistane Vygaudu Ušacku.

Apie tai – 6 p.

Pacientai buvo tapę bandomaisiais triušiais

Už draudžiamus biomedi-cininius tyrimus su žmonėmis kaltinami 56 metų panevėžietis medikas Rimantas Pakšys ir 43 metų gydytoja Salvija Vilutienė. Užsienio farmacijos kompanijos užsakymu gydytojai net dvejus metus vykdė mokslinius vaistinio preparato tyrimus.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto du pensijų sis-temos modelius, tačiau daugėja ženklų, kad linkstama prie vadi-namosios taškų rinkimo sistemos,

kuri taikoma Prancūzijoje ir Vo-kietijoje. O ekonomisto Raimondo Kuodžio pasiūlymas kurti naciona-linių virtualių sąskaitų sistemą, ku-rią įgyvendino kaimynai latviai bei lenkai ir kurią mielai taiko švedai, reformos rengėjų nesudomino.

Pensijų reforma žmonių akims dumti

Nukelta į 3 p.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Pasak Migracijos departamento atstovės Nomedos Pikelytės, Lietuvoje nepageidaujamų asmenų daugiausia yra iš Rusijos ir Afganistano, šiek tiek ma-žiau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrėje), Ukrainoje, Vietname ir Gruzijoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rusijos mafi jos iždininku vadinamas veikėjas be kliūčių patenka į Lietuvą, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse.

Apie tai – 21 p.

Pensijoms Lietuvoje reformuoti siūlomi du variantai, tačiau konkretūs skaičiavimai neatlikti, todėl niekas negali paaiškinti, kaip pensijos dydis priklausytų nuo siūlomų pensijų sistemos modelių.

2 Aktualijos 2011 m. vasario 26 d. • Nr. 16 (9035)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Šių metų pradžioje į Lietuvos nepageidaujamų asmenų sąrašą buvo įtraukti 2 432 ne ES šalių pilie-čiai, įtariami teroristine veikla, pri-klausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu ir kitokia valstybės saugumui kenkiančia veikla. Tačiau kai kurie kaimyninėse šalyse ne-pageidaujami asmenys Lietuvoje lankosi dažnai ir be jokių kliūčių, nes mūsų specialiosios tarnybos tikina, kad nesugeba apie juos su-rasti kompromituojančios infor-macijos.

Mafi jos iždininko planai Lietuvoje

Rusijos dainininkas, buvęs Dūmos narys Josifas Kobzonas viešai mėgsta pasigirti, kad vengia žurnalistų labiau nei teroristų. Tačiau neseniai dalyva-vo vienoje Rusijos televizijos laidoje ir prisipažino patekęs į tikrą „teroristų irštvą“. Žurnalistų atvirai paklaustas apie dainininko ryšius su Rusijos ma-fi ja ir dėl kokios priežasties nepagei-daujamu asmeniu (persona non grata) jį paskelbė ne tik JAV, bet ir kai kurios ES šalys, Rusijos mafi jos krikštatėviu neretai vadinamas dainininkas paban-dė paneigti jam skiriamus kaltinimus

ir kaip įrodymą pateikė šįmet planuo-jamus koncertus Lietuvoje.

Apie J.Kobzono koncertus Lietu-voje ofi cialiai dar nepranešta, tačiau labai tikėtina, kad dainininko ketini-mai realūs. Juo labiau kad J.Kobzonas Lietuvoje lankėsi 2007 ir 2009-ai-siais.

Kaip atsitiko, kad Rusijos mafi jos iždininku vadinamas veikėjas be kliū-čių patenka į Lietuvą, nors nepagei-daujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse?

Lietuvoje turi dukrą ir namus

Lietuvos užsienio reikalų ministe-rija ir kitos organizacijos tikina, kad neranda šį politiką kompromituo-

jančios medžiagos. Labai keista, nes FTB apie J.Kobzono darbelius suži-nojo pirmiausia jo veiklą susiejęs su Lietuvoje nepageidaujamu paskelbtu Rusijos piliečiu Anzoriu Kikalašviliu. Duomenų apie J.Kobzoną nepagailė-tų ir Izraelio slaptoji tarnyba „Mosad“. Jeigu net Izraelis žydą paskelbė perso-na non grata, tai, matyt, priežastys yra tikrai svarios.

FTB duomenimis, abu šie veikėjai ne tik priklauso Rusijos mafi jos viršū-nėms, bet ir dalyvavo ginklų tiekimo iš Vokietijos į vieną arabų šalį (ma-noma, kad ginklai buvo skirti tero-ristams) sandėryje, kurio vertė siekė apie 20 mln. USD.

Lietuvos nemalonę A.Kikalašvilis pelnė už ryšius su mūsų šalies nusikals-tamų grupuočių lyderiais ir už bandy-mą daryti įtaką tuometiniam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui.

Beje, A.Kikalašvilis Vilniuje ir šalia jo už 3 mln. Lt įsigijo nekilnojamo-jo turto. Sostinėje gyvena ir viena jo meilužių, kuri jam pagimdė dukrą.

Šis politikas prieš keletą metų norėjo atvykti į Lietuvą, tačiau ne-gavo vizos. Tada jis ir sužinojo apie Lietuvos sprendimą jį įtraukti į ne-pageidaujamų asmenų sąrašą. Tačiau A.Kikalašvilis atvyko į Baltarusijos stotį Maskvoje ir surengė šou, bandė įlipti į traukinį, keikė Lietuvą ir grasi-no šią valstybę ateityje sunaikinti.

Už interviu paprašė sumokėti avansą

Į nepageidaujamų asmenų sąra-šą Lietuvoje įtrauktas ir kitas Rusijos politikas triukšmadarys – Dūmos na-rys Vladimiras Žirinovskis. Šis politi-

kas pagarsėjo ypač ES nares šmeižian-čiais pareiškimais. Pabandėme su juo susisiekti telefonu. Liberalų partijos sekretorė paprašė klausimus pateik-ti raštu, tačiau kitą dieną, kai pasitei-ravome dėl atsakymų ar bendravimo telefonu, buvo atsakyta, kad Vladimi-ras Volfovičius į klausimus apie nepa-geidaujamus asmenis neatsakinės ir apskritai už interviu su V.Žirinovskiu reikia pirmiausia sumokėti. Kiek? Už atsakymus į penkis klausimus reikia sumokėti 500 USD avansą.

V.Žirinovskio vizito nepageidauja ne tik Baltijos šalys, bet ir beveik visos Rytų ir Vidurio ES šalys bei Prancū-zija, o gal ir kitos ES senbuvės, tačiau kol kas Vladimiras Volfovičius neban-dė patekti į Vokietiją ar Skandinavijos šalis. Kai pabandys, tada ir sužinos šių šalių sprendimus, nes į nepageidau-jamų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo

apie tokį sprendimą iš anksto nein-formuojamas.

Vienų neįsileidžia, o kitus išsiunčia

Lietuvą didžiausiu Rusijos prie-šu paskelbęs ir nuolat apie ją tikrovės neatitinkančius, šmeižiančius straips-nius rašantis „Regnum“ informaci-nio portalo savininkas, buvęs Rusijos prezidento V.Putino atstovas tarp-tautiniams kultūriniams ryšiams su užsienio šalimis Modestas Kolerovas apie Lietuvos sprendimą jį paskelbti nepageidaujamu asmeniu sužinojo iš pasieniečių Kenos stotelėje. Prieš ke-letą metų Lietuvoje apsilankiusiam veikėjui tai buvo staigmena. Nors jis turėjo Lenkijos ambasadoje išduotą daugkartinę Šengeno vizą, tačiau ke-lionę teko nutraukti. Šį veikėją nepa-geidaujamu asmeniu paskelbė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, o per-nai – Gruzija ir Azerbaidžanas.

Tarp nepageidaujamų Lietuvoje yra ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento „klientai“ – Vladimi-ras Michailovas ir Sergejus Kabešo-vas. Priminsime, kad KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atlieka žvalgybos ir kontržvalgybos užduotis.

Šie du Rusijos ambasados atsto-vai buvo pagauti renkant žvalgybi-nę informaciją apie Lietuvos KAM, ES ir NATO struktūras. Nors ofi cia-liai neskelbiama, tačiau manoma, kad

lietuviams talkino ir NATO žvalgy-bininkai, nes abu Rusijos „diploma-tai“ dėl tokios pat veiklos prieš me-tus buvo išprašyti iš Belgijos. Vėliau šie veikėjai pateko į Slovėniją, tačiau po pusmečio buvo išprašyti ir iš šios NATO narės.

Sąrašas vis ilgėja

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duo-menimis, 2007-ųjų pradžioje į są-rašą užsieniečių, kuriems buvo už-drausta atvykti į Lietuvą, buvo įtraukta 1 970 asmenų. Po metų, 2008-aisiais, tokių padaugėjo iki 2 420, 2009-aisiais nepageidau-jamų asmenų sumažėjo iki 2 359, 2010-aisiais jų liko 2 320, o šių metų pradžioje nepageidaujamųjų sąraše jau buvo 2 432 asmenys.

Pasak Migracijos departamento atstovės Nomedos Pikelytės, Lietu-voje nepageidaujamų asmenų dau-giausia yra iš Rusijos ir Afganistano, šiek tiek mažiau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrėje), Ukraino-je, Vietname ir Gruzijoje.

„Migracijos departamentas ne-pateikia sąrašo, nepraneša, kuo šie asmenys užsiima, tačiau yra žinoma, kad didžiausią nepageidaujamųjų dalį sudaro įtariamieji terorizmu, priklausantieji ar įtariamieji pri-klausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu įtariami diploma-tai. Visus juos sieja vienas bendras bruožas – vienu ar kitu būdu jie ke-lia grėsmę valstybės saugumui, gy-ventojų sveikatai ir dorovei“, – sakė N.Pikelytė.

Kandidatų netrūkstaEgidijus Klumbys, Seimo parlamen-tinės grupės „Už demokratišką Balta-rusiją“ narys

Kol kas nepageidaujamų asmenų są-rašas būtinas, nes yra kitų valstybių pi-liečių, kuriems už jų piktybišką Lietuvai veiklą kitaip neatlyginsi. Štai aš siūlyčiau nepageidaujamu asmeniu paskelbti ho-lokausto nusikaltimus tiriančio Simono Vyzentalio centro Jeruzalės skyriaus va-dovą Efraimą Zurofą dėl lietuvius že-minančio siūlymo skirti premiją asme-nims, kurie anonimiškai praneštų apie įtariamus karo nusikaltėlius. Neturime teisės jam atleisti už Lietuvą ir lietuvius žeminančius veiksmus. Suprantu prie-žastis, dėl kurių ofi ciali valdžia baimina-si, tačiau jų negaliu pateisinti. Principin-gai elgdamiesi mes nors taip parodytu-me, kad mokame gintis ir gerbti save ir savo valstybę.

Priekaištų nesulaukėJustinas Karosas, Seimo Tarpparla-mentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės pirmininko pavaduotojas

Esu vadovavęs Seimo Užsienio reikalų komitetui, tačiau niekada iš jokios vals-tybės nesulaukiau priekaištų dėl nepa-geidaujamų asmenų sąrašo sudarymo, nors neretai į jį patekdavo net kitų vals-tybių parlamentarai ar kiti ofi cialūs at-stovai. Visi supranta, kad tai yra vienas iš nedaugelio diplomatinių grasinimo būdų, nes kitokių reagavimo būdų tie-siog nesugalvosi. Pritariu, kai į tokius są-rašus įtraukiami teroristai, kriminaliniai nusikaltėliai ir šnipai, tačiau į Vakarų ša-lių sudarytus sąrašus vis rečiau paten-ka asmenys dėl ideologinių ar politinių motyvų. Tokį kovos metodą dažniausiai taikydavo socialistinės šalys. Laikui bė-gant suprasime, kad kai kuriose šalyse politikai keistuoliai triukšmadariai tik ir trokšta taip į save atkreipti dėmesį.

Nepageidaujamų asmenų sąraše – teroristai, šnipai ir šmeižikai

Migracijos departamentas ne pateikia sąrašo, nepraneša, kuo šie as-menys užsiima, tačiau yra žinoma, kad didžiausią nepageidaujamųjų dalį sudaro įtariamieji terorizmu, priklausantieji ar įtariamieji priklau-symu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu įtariami diplomatai.

kviečiame jus 2 proc. GPM, atskaičiuoto 2010 m., pervesti „Valstiečių laikraščio“ labdaros fondui „Kaimo vaikai“. Jūsų skirti pinigai bus panaudoti kaimo vaikų akims gydyti ir korekciniams akiniams pirkti. Projektą „Noriu gerai matyti“ fon-das vykdo jau aštuntus metus. 2010 m. iš tokių lėšų korekciniais akiniais buvo

aprūpintas 21 vaikas iš įvairių mokyklų už 3 201 Lt.

Maloniai prašome užpildyti Valsty-binės mokesčių inspekcijos patvirtintą formą FR 0512, kurią galima rasti inter-nete http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR 5012.pdf.

Iš anksto nuoširdžiai dėkojame.

Mūsų rekvizitai:įmonės kodas 191619718„Valstiečių laikraščio“ labdaros

fondas „Kaimo vaikai“Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, VilniusSEB bankas, b. k. 70440ats. s. LT78 7044 0600 0102 3014

„Valstiečių laikraščio“ labdaros fondo „Kaimo vaikai“ pirmininkas

Žanas Panovas

Mieli Lietuvos žmonės,

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, užsieniečių, kuriems buvo uždrausta at-vykti į Lietuvą 2010-aisiais buvo 2 320, o šių metų pradžioje nepageidaujamųjų sąraše jau – 2 432 asmenys. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar reikia tautinių mažumų mokyklose du tris dalykus privalomai dėstyti lietuviškai?

Reikia, nes kitaip kai kurie mūsų piliečiai taip ir neišmoks valstybinės kalbos.

Nereikia, nes tai tik įneš sumaišties ir

nereikalingų aistrų.

Lietuvos mokyklose visos pamokos turi vykti tik lietuviškai ir atskirai dėstoma

tautinių mažumų kalba.

4 proc.

52 proc.

44 proc.

Apie J.Kobzono koncertus Lietuvoje ofi cialiai dar nepranešta, tačiau la-bai tikėtina, kad dainininko ketini-mai realūs. VL archyvo nuotrauka

3Aktualijos2011 m. vasario 26 d. • Nr. 16 (9035)Valstiečių laikraštis

(Užs. 83)

Daug painiavos

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas pasakė, kad pertvarkius socialinio draudimo sistemą pensijų skaičiavimas nesi-keis – dabar ir ateityje vidutinės pen-sijos dydis priklausys nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tačiau po kelių minučių ministras pasitaisė: „Po reformos žmogus turės didesnę gali-mybę planuoti savo ateitį – nuo socia-linių įmokų „Sodrai“ ir nuo dalyvavi-mo antroje pensijų kaupimo pakopoje bei kaupiant pensijas privačiai ir pri-klausys, kokią pensiją gaus pilietis. Jis turės galimybę matyti savo būsimą pensiją santykyje su būsimu vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje.“

Jeigu pensijų skaičiavimo tvarka nesikeis, tai kodėl tikinama, kad žmo-gus turės daugiau galimybių planuo-ti savo ateitį? Juk akivaizdu – kad ir kokią pensijų mokėjimo sistemą pasi-rinktum, svarbiausia yra sukaupti rei-kiamą sumą pensijoms mokėti. Jeigu pinigų nėra, negelbės net patys tei-singiausi pensijų dydžio nustatymo metodai. Štai šiuo metu planuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio dy-džio atlyginimą gaunantys mokesčių mokėtojai galėtų tikėtis apie 40 proc. tokio užmokesčio dydžio pensijos. Ir niekas nepaaiškina, kaip pensijos dydis priklausys nuo dabar renkamų pensijų sistemos modelių.

Rinksime taškus

Pasak D.Jankausko, taškų sistema pranašesnė, nes pagal ją būsimieji pensininkai galėtų aiškiai projektuo-ti savo ateitį. Esą tokia sistema leistų kiekvienam mokesčių mokėtojui pa-

čiam apsispręsti, kada išeiti į pensiją, bet taip pat skatintų likti darbo rin-koje, juk anksčiau išėjus į pensiją bus mažesnės išmokos.

Pritaikius šį metodą, gyventojų pensija priklausytų nuo surinktų taš-kų kiekio, o taškų skaičius priklausytų nuo sumokėtų mokesčių. Pasak soci-alinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino, jeigu žmogui iki vi-sos pensijos taškų pritrūktų, tai jis ga-lėtų taškų tiesiog nusipirkti – „Sodrai“ sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Vi-sas taškų kiekis priklausytų nuo žmo-gaus sumokėtų įmokų dydžio, darbo stažo, jo algos, infl iacijos ir šalies eko-nominės padėties.

Taigi iš esmės taškų sistema veikia jau dabar – ją galėtume vadinti koefi -cientų sistema.

Virtualios sąskaitos sistema

Tačiau ekonomistas R.Kuodis kri-tikuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirinkimą.

„Taškai būsimam pensininkui skaičiuojami atsižvelgiant į jo dar-bą stažą, įmokų „Sodrai“ koefi cien-tą ir draudžiamąsias pajamas. Kaip parodė patirtis, ši sistema netobula, nes yra labai priklausoma nuo poli-tikų sprendimų. Pavyzdžiui, jeigu ar-tėjant rinkimams jie nuspręstų pa-kelti draudžiamųjų pajamų dydį, tai visa sistema suirtų“, – sako R.Kuodis ir siūlo nacionalinių virtualių sąskai-tų sistemą.

Anot ekonomisto, kiekvienas kau-piantis virtualioje sąskaitoje matytų, kiek turi sukaupęs lėšų, ir galėtų pla-nuoti pensijos dydį. Be to, priklauso-mai nuo ekonominės, demografi nės padėties už sukauptas lėšas kiekvie-nam gyventojui būtų mokamos palū-kanos. Svarbu, kad taikant šią sistemą žmogus galėtų laisvai išeiti į pensiją ir grįžti į darbo rinką, jeigu būtų noro ir tinkamo darbo.

„Tokios sąskaitos niekas negalėtų konfi skuoti, jeigu jos savininkas iš-vyktų kuriam nors laikui gyventi į kitą valstybę“, – priduria R.Kuodis.

Pasak ekonomisto, šiuo atveju būtų galima pradėti taikyti ir soci-alinio kredito sistemą, į kurią galėtų įsijungti nedirbusios jaunos moterys, kurios ketina gimdyti, ir gautų pa-skolą motinystės pašalpai, o studen-tai – pinigų mokslui, juk tie žmonės ateityje užsidirbs ir padengs įsisko-linimą.

Bazinę pensiją – iš valstybės biudžetoRimantas Dagys, Seimo narys

Labiau pritariu nacionalinių virtualių sąskaitų sistemai. Tokiu atveju jauni žmonės būtų labiau suinteresuoti su-rinkti kuo didesnę sumą, augtų ir pa-lūkanos. Tačiau nesuteikime žmonėms iliuzijų, kad virtuali sąskaita – lyg tikrieji litai, kuriuos būtinai gausime. Ir atei-tyje išliks skirstymo sistema – kiek bus surenkama, tiek išdalijama. Deja, šiuo metu apie 20 proc. Socialinio draudi-mo fondo biudžeto išlaidų tenka dengti skolintais pinigais. Todėl labai svarbu pasirinkti ne tik pensijų modelį, bet ir sutvarkyti mokesčių mokėjimą. Pagrin-dinis akcentas – lėšos bazinei pensijai mokėti turėtų būti skiriamos iš vals-tybės biudžeto, praplečiant įmokas iš kitų mokesčių.

Nuo žodžių laikas pereiti prie darbųAlgirdas Sysas, Seimo narys

Iš pradžių man buvo artimesnė virtualių sąskaitų sistema, tačiau labiau įsigilinęs į jos įgyvendinimo tvarką supratau, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Tačiau tai tik niuansai. Aš siūlyčiau nuo žodžių pereiti prie dar-bų. Reikia diskutuoti konkrečiai. Kur skai-čiavimai, kuris metodas efektyvesnis? Dabar retas susigaudo, kaip, kas ir kodėl. Be to, dėl nesvarbių techninių smulkme-nų pučiama migla. Jeigu pritrūks pinigų, tai niekam nebus svarbu, kokia sistema veiks. Todėl pirmiausia reikia subalan-suoti pinigų srautus ir dalį pensijų mokėti iš valstybės biudžeto. Šį politinį sprendi-mą valdžia turi priimti nedelsiant, nes „Sodros“ skola per mėnesį išauga apie 300 mln. Lt.

Pensijų reforma Lietuvosžmonių akims dumti

Jeigu pensijų skaičiavimo tvarka nesikeis, tai kodėl tikinama, kad žmogus tu-rės daugiau galimybių planuoti savo ateitį? Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Delčia.Saulė teka 7.17, leidžiasi 17.48.

Rytoj Poryt

Šiandien sniego tikimybė bus maža, pūs nelabai stiprus 3–8 m/sek. pietryčių krypties vėjas. Įdienojus termometrai rodys 5–10 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį sniego tikimybė išliks maža. Pietryčių krypties vėjas sustiprės iki 5–10 m/sek. Naktį temperatūra nukris iki 12–17, kai kur, di-desnė tikimybė pietrytiniuose rajonuose, ir iki 21 laipsnio šalčio. Dieną temperatūra svyruos tarp 3–8 laipsnių šalčio. Pirmadienį vietomis jau gali pasirodyti nedideli krituliai, kai kur gali formuotis rūko skraistė, tad galima ir silpna lijundra. Naktį oro temperatūra bus 10–15, kiek šilčiau bus pajū-ryje – 6–8 laipsniai šalčio. Dieną vyraus 2–7 laipsnių šaltis. Antradienį situacija keisis mažai, vietomis numatomi nedideli krituliai, kai kur tvyros rūkas ir toliau išliks lijundros tikimybė. Dvelks vos junta-mas silpnas vėjelis. Naktį temperatūra svyruos tarp 11–16, vietomis 6–9 laipsnių šalčio, įdienojus termometrai rodys 2–7 laipsnius šalčio. Trečiadienį ženklesnių orų permainų nenumatoma.

ŠiandienOraiDieną: -5 -10°

Naktį: -12 -17°

Dieną: -3 -8° Dieną: -2 -7°

Naktį: -10 -15°Naktį: -12 -17

Mečislovas ZasčiurinskasSeimo narys

Vis daugėja gyventojų nusiskun-dimų dėl daugiabučių namų admi-nistratorių. Teikiamos paslaugos, pasak gyventojų, nekokybiškos ir neefektyvios. Žmonės nepatenkin-ti blogu daugiabučių gyvenamųjų namų administravimu ir teisinio reguliavimu.

Laisvė veikti

Namų administratoriai teikia pas-laugas, kurios pagal paskirtį priskirti-nos viešųjų paslaugų teikėjui. Tai ne-turi būti verslas, pelno siekimas. Tokių komunaliniame sektoriuje veikiančių įmonių paslaugos pagal dabartinius teisės aktus yra būtinos. Savivaldy-bės privalomai įpareigoja gyventojus pirkti paslaugas iš gyvenamųjų namų administravimo paslaugas teikiančių įmonių ir mokėti joms be gyventojų sutikimo nustatytus privalomus mo-kesčius. Mokesčių dydis nepriklauso nei nuo teikiamų paslaugų kokybės, nei nuo butų ir kitų patalpų savinin-kų interesų. Pažymėtina, kad tokiems verslo subjektams suteikiama laisvė

veikti, gauti ir skirstyti savo pelnus kaip bet kuriam nepriklausomam verslo subjektui.

Administruojančių įmonių funk-cija – atlikti visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams iš-saugoti ir jų naudojimui pagal tiksli-nę paskirtį užtikrinti – taigi užtikrinti gyventojų turto saugumą. Tačiau pa-slaugos turi būti teikiamos abipusiu susitarimu ir būti kokybiškos.

Reikia ginti savo teises

Dažnai pastebima, kad daugiabu-čio namo administratorius „bendra-darbiauja“ su „savomis“ komunalinių paslaugų įmonėmis. Todėl ir atsitinka taip, kad, pavyzdžiui, stogo remonto 1 kv. metro kaina nustatoma 3–4 kar-tus didesnė nei rinkoje. Neretai admi-nistratorius suinteresuotas ne mažinti gyventojų išlaidas, bet, atvirkščiai, jas didinti, branginti namo priežiūrą, di-dinti savo pelnus, nustatyti „slaptus“

ir savininkams neskelbiamus vado-vų atlyginimus. O juk daugiabučius administruojančių įmonių sprendimai turi būti objektyvūs, paslaugų kainos ir kokybės santykis turi tenkinti gy-ventojų poreikius, informacija turi būti vieša.

Keiskime teisės aktus

Gyvenamuosius namus admi-nistruojantiems verslo subjektams sąlygas įsitvirtinti sudarė valstybė, priimdama teisės aktus. Šiuo metu galiojantys nuostatai gina adminis-tratoriaus – privataus verslininko, bet kokia kaina siekiančio pelno sau, in-teresus, o ne į gyventojų teises. Pa-

vyzdžiui, jei gyventojas nesutinka su bendrojo naudojimo objektų aprašu (kurio niekas jam net nepateikia), gali jį ginčyti ar reikalauti jį keisti, tačiau tik savo sąskaita teisme. Tai yra net jei pažeidžiamos savininko teisės, visa bylinėjimo našta tenka ne verslo sub-jektui, bet užkraunama ant paprasto gyventojo pečių. Be to, administrato-riui mokamos įmokos nėra siejamos su konkrečiais atitinkamą mėnesį jo nuveiktais darbais ar jų kokybe.

Teisės aktai privalėtų nustatyti pareigą administratoriui santykius su daugiabučio namo savininkais grįsti atskirai sudaroma dvišale sutartimi, kurioje būtų aiškiai susitariama dėl administravimui perduodamos namo dalies, savininko ir administratoriaus teisių ir pareigų bei atsakomybės. Ir vi-siškai nesuprantama kodėl gyventojų teisių gynybai taip įnirtingai priešta-rauja Aplinkos ministerija, kuri nepri-valo atstovauti privačių verslo grupių interesams.

Geradarių savivalė

Šiuo metu galiojantys nuostatai gina administratoriaus – privataus verslininko interesus, o ne gyventojų teises.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kristina Petraitytė

4 Komentarai 2011 m. vasario 26 d. • Nr. 16 (9035)Valstiečių laikraštis

Mus supanti aplinka nėra palanki siekti šventumo. Nuolat susiduria-me su žmonėmis, mąstančiais ne apie šventumą, bet apie pinigus ir malonu-mus, ir pykstančiais, kai šie jų siekiai neišsipildo. Jie mąsto tik apie save ir stokoja Dievo link vedančios mei-lės. Nemeilė ir pyktis ardo žmonių santykius ir gyvenimą daro sunkiai pakeliamą. Tačiau nežiūrint šių ne-palankių aplinkybių Dievas kviečia mus: „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas.“

Kalno pamoksle nurodomas ke-lias, kuriuo turi eiti kiekvienas žmo-gus, kuris tiki Jėzų Kristų. Jau kal-bėjome apie jo palaiminimus, apie meilę, tyrumą ir tiesumą. Sustojame prie pačios sunkiausios temos – rei-kalavimo mylėti ne tik mums arti-mus ir mielus, bet ir tolimus, kartais net gera mums nelinkinčius žmo-nes. Jėzus kalbėjo: „O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5, 44).

Tobula meilė privalo apimti visus be išimties žmones, tik ji mus labiau-siai priartina prie Dievo, kuris „lei-džia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 45).

Įsakymas mylėti priešus reikalau-ja ne mūsų emocinės meilės, bet gera linkėti, gera kalbėti ir gera daryti net tuomet, kai mums linkima ir daro-ma pikta. Šis įsakymas ypač aktua-lus šiandien, kai aplinkui sklando tiek pykčio ir blogo linkėjimo. Įsakymas mylėti priešus – tai įsakymas tiesti til-tus ne tarp upės krantų, bet tarp žmo-

nių širdžių, kurias kažkas perskyrė ir supriešino. Didžiausias supriešinto-jas yra velnias. Jis gali apsėsti žmo-nių protus ir širdis, kad jie ne mylėtų, bet vieni kitų nekęstų. Kristus atė-jo griauti šių velnio darbų ir pašaukė mus šią misiją tęsti.

Įsakymas mylėti priešus nereika-lauja, kad būtume pasyvūs, kai blogis kėsinasi sunaikinti gėrį. Mes galime, dažnai net turime pareigą ginti save ir kitus, tačiau ir tada nevalia užmirš-

ti, kad Kristus mirė ant kryžiaus ne tik už mus, bet ir už savo bei mūsų priešus.

Lietuva jau atsisveikino su didžiu mūsų tautos dainiumi Justinu Mar-cinkevičiumi ir palydėjo jį į Tėvo na-mus. Dievas jį apdovanojo dideliu talentu, bet ne tik juo. Pati didžiau-sia Dievo dovana poetui buvo tikin-ti motina, kuri mažą vaikelį vedėsi į bažnyčią ir skiepijo jo širdyje meilę Dievui ir Lietuvos žmonėms. „Pirma manęs ėjo motina, mėtydama mei-lės žiedus“, – parašys poetas apie savo motiną. Tai, ką įskiepijo motina vai-

ko širdelėje, nepajėgė išplėšti sistema. Ši sistema penkiasdešimt metų nešė prievartą ir skleidė melą bei neapy-kantą. Neišplėšė iš poeto širdies nei tikėjimo, nei meilės Lietuvai. Už šią meilę, už tautos prisikėlimo žadini-mą žmonės išreiškė poetui neeilinę pagarbą.

Poetas išgyveno dėl blogio, kurį matė jau laisvoje Lietuvoje, bet jam net mintis neatėjo palikti ar niekinti jos, kad ji ne tokia, kokios visi tikėjo-

si, stovėdami Baltijos kelyje ir daly-vaudami Sąjūdžio mitinguose. Tokios meilės neišmokstama iš marksizmo vadovėlių, ji įauga žmogaus širdyje su Dievo žodžiu, kviečiančiu mylėti net priešus, įauga su mirštančiu ant kryžiaus už teisiuosius ir nusidėjėlius Jėzumi Kristumi.

Daug kas atkreipė dėmesį į poeto kuklumą. Reikėtų pasakyti daugiau: poetas buvo labai krikščioniškas. Jis nesiteisino, kad, rašydamas pirmuo-sius eilėraščius ir atiduodamas duok-lę prievartos nešėjams, tarnavo Lie-tuvai, bet pasakė tiesiai: „Į poeziją aš atėjau prastai.“ Šie žodžiai yra ver-ti didžiausios pagarbos. Jei panašiai būtų sugebėję mąstyti daugelis lietu-vių, daug kas šiandienėje Lietuvoje

būtų kitaip. Didžiausia pagarba šiam didžiam lietuviui, sugebėjusiam palik-ti mums ne tik poezijos, bet ir tiesos bei meilės perlų.

Maldoje linkėdami poetui am-žinos šviesos ir ramybės Viešpatyje, palinkėkime vieni kitiems augti ge-rumu ir meile, nes tik ji gali statyti Lietuvą. Tik ji stato kiekvieno mūsų šventovę.

Stasys Jokūbaitis

Anądien po Vilnijos kaimus ir miestelius pasižmonėjęs vienas pa-kaunės gyventojas buvo tiesiog šo-kiruotas. „Pamaniau, gal netyčia per-žengiau Lietuvos ir Lenkijos sieną bei atsidūriau kaimyninėje valstybė-je. Gyvenviečių, gatvių pavadinimai, įvairios nuorodos užrašytos lenkiškai. Sutrikęs pasitikslinau sutikto žmo-gus ir išgirdau lenkiškai: „Ne, to jest Litva“, – pasakojo į redakciją užsu-kęs svečias.

Iš vieno lietuviškiausių miestų į sostinę atvykęs žmogus niekaip ne-galėjo suprasti, kodėl per dvidešimt nepriklausomybės metų kraštas visai netoli Vilniaus taip ir liko tarsi atsi-skyręs nuo Lietuvos, iki šiol priešinasi valstybinei kalbai, šalies įstatymams ir jos tvarkai.

Ką jau kalbėti apie kaimus ir mies-telius, jei kone Lietuvos sostinės vidu-ryje įsikūrusioje Vilniaus rajono savi-valdybėje visos iškabos prie tarnautojų kabinetų, darbuotojų sąrašai, kitokia informacija – lenkų kalba. Tiesa, daug kur dar užrašyta ir lietuviškai. Tačiau ar niekam nekilo klausimas, nuo kada Vilniaus rajono savivaldybėje įsigalio-jo lenkų kalba arba dvikalbystė?

Kilo, ir pirmiausia Valstybinei kalbos inspekcijai. Tačiau jos kova su lenkiškais užrašais ofi cialioje Lietu-vos valstybės vietos valdžios institu-cijoje, kaimuose ir miesteliuose pana-ši į Don Kichoto grumtynes su vėjo malūnais.

Kas kad inspekcija nubaudė šios savivaldybės administracijos direktorę Liuciną Kotlovską bauda už Valstybi-nės kalbos įstatymo nevykdymą. Ma-note nuo to kas pasikeitė? Nuobauda tuoj buvo apskųsta Vilniaus adminis-traciniam teismui. Kai šis baudą pali-ko galioti, buvo sukurptas dar vienas skundas. Šį kartą Lietuvos vyriausia-jam administraciniam teismui. Kol jis priims kokį nors sprendimą, lenkiški kaimų, gatvių ir kiti užrašai kaip buvo, taip ir liko.

Atrodytų, dėl ko čia bylinėtis. Įstatymas šiuo atveju arba vykdomas, arba nevykdomas. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė net neketina nu-sileisti ir žada bylinėtis toliau. Dėl ko ir kur? Gal Konstituciniame Teisme ar Strasbūre? Vienas iš šio krašto iš-rinktas europarlamentaras nieko kito ir nedaro, kaip vis skundžia Lietuvą įvairioms institucijoms dėl tariamų mažumų teisių pažeidimų.

Skaudžiausia, kad Vilniaus ra-jono savivaldybės veikėjai apsime-ta net nesuprantantys, kuo jie nusi-žengia kabindami lenkiškus gatvių

pavadinimus, įvairias lenteles su to-kiais užrašais. Atsiverskite, ponai, ša-lies Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą, pagaliau apsidairykite, ko-kioje valstybėje gyvenate – Lenkijoje ar Lietuvoje, ir daug kas galbūt atro-dys kitaip.

Gal tuomet nereikės piktintis, kad Lietuvos piliečio pase lenkiškos pavardės rašomos lietuviškais rašme-nimis, o ne lenkiškais, kad Lietuvoje veikiančiose ir iš visų šalies mokė-tojų pinigų išlaikomose lenkų kal-ba dėstomose mokyklose bandoma išmokyti ir valstybinės lietuvių kal-bos, kad Lietuvos teritorijoje nerei-kėtų kabinėti lentelių su lenkiškais gatvių ir miestelių pavadinimais ir skųstis, jog kitaip niekas nieko ne-supranta.

Per dvidešimt metų Lietuvoje už-augo nauja karta, o kad ji Pietryčių Lietuvoje nesupranta ar nemoka kal-bėti lietuviškai, apgailėtinos mūsų po-litikos pasekmė.

Britų ekonomikos savaitraščio ap-žvalgininkas Edvardas Lucasas dar vi-sai neseniai mūsų šalį vadino neprog-nozuojama, o šiomis dienomis rimtu veidu pareiškė, kad Lietuvoje labai gera būti lenku. Tai turbūt vieninte-lė vieta pasaulyje, kur gali gauti visą išsilavinimą lenkiškai – nuo pradinės mokyklos iki universiteto.

Palyginkime lenkų padėtį Lietu-

voje su jų padėtimi Baltarusijoje ar Ukrainoje. Ten vietos valdžios įstai-gose, gatvėse niekas net nebando ka-binti lentelių su lenkiškais užrašais, nesipiktina, kad nėra lenkiškų ne tik aukštųjų, bet ir vidurinių mokyklų, ir Briuseliui dėl to nesiskundžia.

Pagaliau galima palyginti Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų situaciją. Pa-matysime, kuri svarstyklių lėkštė nu-svers. Nė vienoje valstybėje, kad ir ko-kios gausios būtų tautinės mažumos, niekas nekuria valstybės valstybėje.

Tačiau mūsų politikai, tarsi fi gos lapu dangstydamiesi kažkokiais mis-tiniais Europos Sąjungos standartais, kosmopolitizmu, tyli. Taip patogiau, nes gali būti apkaltintas nacionalizmu, nepakantumu tautinei mažumai ar dar kuo nors. Pagaliau rinkimus kei-čia rinkimai, reikia ir šio krašto rin-kėjų balsų, o ir su Pietų kaimyne, vis griežčiau keliančia savo reikalavimus Lietuvai, pyktis nesinori.

Todėl daug kas nustebo, kai šio-mis dienomis užsienio reikalų minis-tras Audronius Ažubalis atrėmė prie-kaištus dėl tautinės lenkų mažumos diskriminacijos Lietuvai palankiomis tarptautinėmis ataskaitomis. Jose Lie-tuva vadinama laisva šalimi, užtikri-nančia politines ir pilietines teises. Ir ministras nepabijojo viešai prisipažin-ti, kad Seime balsuodamas dėl lenkiš-kų rašmenų naudojimo jis susilaikė, nes rėmėsi ekspertais, kurie įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai.

„Kiekviena valstybė turi gyventi pagal savo Konstituciją“, – argumen-tuodamas savo apsisprendimą sakė ministras. Šventa teisybė, tik gaila, kad kai kas tai pamiršta ir bando iš-radinėti seniai išrastą dviratį.

Per dvidešimt metų Lietuvoje užaugo nauja karta, o kad ji Pietryčių Lietuvoje nemoka kal-bėti lietuviškai, apgailėtinos politikos pasekmė.

Įsakymas mylėti priešus reikalauja ne mūsų emocinės meilės, bet gera linkėti, gera kalbėti ir gera daryti net tuomet, kai mums linkima ir daroma pikta. Šis įsakymas ypač aktualus šiandien.

Savaitės komentaras

Ar reikia valstybėje valstybės?

Pašaukti į šventumąVyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

ŪKININKŲ ŽINIOS, SVEIKATAMeilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 099 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 249. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

52011 m. vasario 26 d. • Nr. 16 (9035)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. vasario 26 d. • Nr. 16 (9035)Valstiečių laikraštis

Bernardas ŠaknysVL žurnalistas, bernardas.saknys@valstietis.lt

Pokalbis su Europos Sąjungos specialiuoju atstovu ir misijos Af-ganistane vadovu ambasadoriu-mi Vygaudu Ušacku.

Lietuvoje viešėjote prieš tris mė-nesius. Ar kas nors pasikeitė per tą laiką Afganistane?

Šioje neramioje šalyje kasdien kas nors keičiasi, nors ne visi tie poky-čiai būna laukiami. Žmonės yra pa-vargę, išsekę nuo trisdešimties metų karo. Europos Sąjunga, JAV, kitos geros valios valstybės, NATO sten-giasi padėti afganistaniečiams siekti taikos, ramybės. Per devynerius iš-laisvinimo nuo talibų priespaudos metus pasikeitė nemažai: vėl atvėrė duris universitetai, mergaitės vėl gali eiti į mokyklas, moterys aktyviau da-lyvauja politiniame ir socialiniame šalies gyvenime. Padedant Europos Sąjungai nutiesta 10 000 km kelių, palaikyti viešąją tvarką apmokomi policininkai, nuo 6 iki 64 proc. pa-daugėjo žmonių, galinčių pasinau-doti bazine medicinos pagalba.

Antra vertus, artėjant pavasariui, paprastai suintensyvėja įvairūs iš-puoliai ne tik tolimesnėse šalies pro-vincijose, bet ir sostinėje Kabule. Net iš atstovybės patalpų kartais girdime sprogimus ar susišaudymus.

Kas ten vyksta, kodėl Afganista-ne per tiek metų neįsivyravo taika?

Tai sunkus klausimas. Savižu-džiai, išplitusi narkomanija, kon-trabanda – didžiausia Afganistano

rykštė. Ne taip paprasta tuos reiš-kinius pažaboti. Itin radikaliai yra nusiteikę fundamentalistai, daugelis jų menkai išsilavinę arba visiški be-raščiai. Įsiminė vieno afganistanie-čio žodžiai, nuskambėję po visą pa-saulį: „Neturime jokių pajamų, tad tenka auginti narkotikus, parsiduoti į samdomas karines grupuotes. Tai ne gyvenimas, o pragaras.“ Tokie žmonės neretai ir įsilieja į savižu-džių gretas. Jie pasirengę susidoroti su kiekvienu atėjūnu.

Bet jūs ne atėjūnas, o atvykote su kilnia misija padėti Afganistanui.

Aš visuomet žiūriu, kuo ir kaip galėčiau padėti afganistaniečiams – tautai, kuri dėl savo geografi nės pa-dėties šimtus metų buvo savotiškas buferis tarp kaimyninių imperijų, o dėl neraštingumo ir radikalizmo prieš dešimt metu tapo tarptautinio terorizmo židiniu. Tai kontrastų ša-lis. Šaltojo karo metu ji buvo karo tarp Vakarų ir sovietinės imperijos laukas. Afganistaniečių karas prieš Sovietų Sąjungą išklibino SSRS pa-matus, savotiškai padėjo Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pasiekti laisvę ir nepriklausomybę. Vakarams pasi-traukus iš Afganistano po 1990-ųjų, talibai užgrobė valdžią, šalis tapo tarptautinio terorizmo židiniu, įžie-busiu ir 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolius JAV. Negalime palikti šios šalies likimo valiai tol, kol nepadė-jome jai išlieti pamatus, ant kurių afganistaniečiai patys kurtų taikią, stabilią, gerovę savo piliečiams už-tikrinančią valstybę. Manau, kad tarptautinės bendruomenes para-

mos tam reikės ne 30 mėnesių, o greičiausiai 30 metų.

Taip ilgai? Kodėl?Tai gana didelė nevienalytė šalis. Jos

teritorija užima 647,5 tūkst. kv. km – maždaug kaip dešimt lietuvų. Taigi ką nors greitai pakeisti sunku. Tris ketvir-tadalius šalies teritorijos užima kalnai, šiaurėje ir pietvakariuose plyti lygumos. Afganistanas neturi priėjimo prie jūros, savo uostų. Klimatas sausas. Tirpstant sniegui upės ir ežerai prisipildo van-dens, gaila, jis nepanaudojamas. Iriga-cijos sistemai įrengti reikia 2 milijardų dolerių. Švarus vanduo neprieinamas net 70 proc. gyventojų.

Didžiausiuose miestuose Kabule, Herate, Kandahare, Džalalabade ir kituose irgi nestinga problemų dėl aprūpinimo vandeniu. O juk apie 80 proc. afganistaniečių gyvena kaimo vietovėse.

Kuo įdomūs šios šalies gyvento-jai? Kokios tautybės, religijos do-minuoja?

Šiuo metu šalyje gyvena 29 mln. žmonių. Daugiau negu pusė jų yra puštūnai, penktadalis – tadži-kai. Gyvena čia ir chazarai, uzbe-kai, turkmėnai. Labiausiai paplitusi dari kalba. Iš viso šalyje vartojama apie 30 kalbų. Išpažįstamas islamas, dauguma – sunitai. Yra net 60 pa-grindinių puštūnų genčių. Stebina stiprus lojalumas genčiai, ypač už didžiųjų miestų ribų. Vyrai nedve-jodami stoja ginti genties vyresnių-jų. Jų žodis – svarbesnis už valdžios sprendimus. 2–3 mln. gyventojų yra klajokliai.

Afganistanas – viena skurdžiau-sių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių. Kas antro gyventojo, įsikūrusio ato-kesnėse vietovėse, uždarbis siekia mažiau kaip du dolerius per mėne-sį. Ekonomika ypač nukentėjo per sovietų invaziją ir vėlesnius konf-liktus, taip pat nuo sausrų praėju-sio dešimtmečio pabaigoje. Milijar-dai dolerių investicijų padėjo augti ūkiui, kilti gyvenimo lygiui. Tačiau ekonomiškai aktyvus tik kas trečias gyventojas. 2005 m. ofi cialus ne-darbo lygis siekė 40 proc. Net trys milijonai jaunuolių neturi jokių pro-fesinių įgūdžių.

Ar čia prieinamas mokslas?Trūkstant lėšų, taip pat dėl men-

ko saugumo ir senų tradicijų moks-las neprieinamas 80 proc. mergai-čių ir merginų, 50 proc. berniukų ir vaikinų. Labai trūksta kvalifi kuotų mokytojų. Tai ypač aktualu kaime. Mokyklos yra atskiros berniukams ir mergaitėms. 2001 m. vėl atidary-tas Kabulo universitetas, 2006 m. – Amerikos universitetas. Aukštųjų mokyklų atsiranda ir kituose mies-tuose.

Kaip galėtumėte trumpai apibū-dinti krašto ekonomiką?

Kol kas ji labai silpna. Nepapras-tai vargana Afganistano sveikatos apsauga. Ji pasaulyje yra antra nuo galo. Kas pusvalandį po vieną mo-terį miršta dėl nėštumo

Iki sovietų invazijos dvi Kabulo ligoninės buvo tarp geriausiųjų Vi-durinėje Azijoje. Tačiau sovietams šeimininkaujant sveikatos apsauga miestuose sumenko, o kaimuose vi-siškai sunyko.

Apie vieną milijoną žmonų ša-lyje – neįgalūs, 80 tūkst. gyventojų prarado galūnes dėl minų.

Ar tikrai būtinas Europos Są-jungos dalyvavimas atkuriant Af-ganistaną?

Manau, būtinas. Europos Są-junga – viena didžiausių šios šalies donorių. Ji ir jai priklausančios ša-lys narės Afganistanui kasmet ski-ria maždaug vieną milijardą dolerių. Šiuo metu vien iš Europos Sąjun-gos biudžeto kasmet skiriama po 150 mln. eurų. 2011 m. žadama tą paramą padidinti iki 600 mln. eurų per trejus metus. Papildomai fi nan-suojama humanitarinė pagalba. Tik tarptautinės bendruomenės pastan-gomis įmanoma kovoti su Afganis-tane tvyrančiais pavojais: terorizmu, ekstremizmu, narkotikų kontraban-da, tarptautiniu nusikalstamumu.

Ne mažiau, matyt, šioje šalyje yra svarbios ir žmogaus tesės.

Prieš kurį laiką žiniasklaida iš-platino sužalotos jauno moters Ai-šos nuotrauką, šokiravusią pasaulio visuomenę. Tėvas paauglę savo duk-rą ištekino už gerokai vyresnio ta-libo. Sulakusi 18 metų ji bandė pa-bėgti nuo vyro, bet sugauta neteko nosies, ausų. Galėčiau pateikti daug panašių atvejų. Viena moteris, įtar-ta svetimavimu, nušauta, jaunuo-lių pora dėl šios priežastis buvo už-mėtyta akmenimis. Bet tai, atskira tema. Manau, „Valstiečių laikrašty-je“ ateityje pakalbėsime ir apie tai.

Pasaulis

(Užs. 56)

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Parama VVG veik-lai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritai-kyti“ trečiąją ir ketvirtąją veiklos sritis „Parama vietos plėtros strategiją įgy-vendinantiems asmenims mokyti, kon-sultuoti“ ir „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG te-ritorijoje, aktyvumui skatinti“.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ trečiąją ir ketvirtą-ją veiklos sritis priimamos nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. liepos 29 d.

KPP priemonės „Parama VVG veik-

lai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ trečiosios ir ketvirtosios veiklos sričių „Parama vietos plėtros strategiją įgy-vendinantiems asmenims mokyti, kon-sultuoti“ ir „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teri-torijoje, aktyvumui skatinti“ paraiškos forma patvirtinta Lietuvos Respubli-kos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 3D-532 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų progra-mos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ veiklos sričių „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“ ir „Parama poten-cialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“

(Žin., 2008, Nr. 114-4638; 2009, Nr. 26-1028, Nr. 82-3434, Nr. 89-3815, Nr. 110-4687, Nr. 135-5911, 2010-10-02, Nr. 117-5978).

Paraiškos pagal KPP priemonę „Pa-rama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ forma skelbiama Že-mės ūkio ministerijos ir Agentūros in-terneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt ir www.paramakaimui.lt).

Paraiškos teikiamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės prog-ramų departamento teritoriniams pa-ramos administravimo skyriams pagal pareiškėjo buveinės vietą.

Agentūros darbo laikas: pirmadie-nį–ketvirtadienį 8–17 val., penktadie-nį 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Paramos administravimo skyrius Adresas TelefonasAlytaus skyrius Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus (8 315) 56 793Kauno skyrius K.Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas (8 37) 30 85 53Klaipėdos skyrius Taikos pr. 28, 91220 Klaipėda (8 46) 43 14 12Marijampolės skyrius Gamyklų g. 1, 68108 Marijampolė (8 343) 97 997Panevėžio skyrius Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys (8 455) 02 269Šiaulių skyrius Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai (8 415) 96 017Tauragės skyrius Prezidento g. 7, 72261 Tauragė (8 446) 20 125Telšių skyrius Pramonės g. 5, 87101 Telšiai (8 444) 77 052Utenos skyrius J.Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena (8 389) 64 081Vilniaus skyrius Dariaus ir Girėno g. 40, 02189 Vilnius (8 5) 264 9359

Kvietimas teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ trečiąją ir ketvirtąją veiklos sritis

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo vadovo arba per įgaliotą as-menį (turėti atitinkamus dokumentus). Kitais būdais (pvz., per kurjerį, fak-su arba elektroniniu paštu) arba ki-tais adresais pateiktos paraiškos ne-

priimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateik-ti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo KPP tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiš-

kos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus:• telefonu (8 5) 252 6999, 1841;• faksu (8 5) 252 6945;• elektroniniu paštu info@nma.lt;• Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Tarptautinės paramos Afganistanui reikės ilgai

Vygaudas Ušackas visada mielai bendrauja su kaimo išminčiais. Nuotraukos iš V. Ušacko asmeninio archyvo

Afganistanas – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių.

92011 m. vasario 26 d. • Nr. 16 (9035)Valstiečių laikraštis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Bitininkystė – pomėgis ir verslas

Šeštadienis

11 p.

Artėjant naujam sodinimo sezonui, dar turime laiko pasidomėti, ką vertingo siūlo medelynai.

Irma Kazlauskaitė

23 p.

Šiandien Lietuvos bičiuliai nerenka bičių nuodų, ne-taikomas ir gydymas bi-čių įgėlimais.

Irma Dubovičienė

23 p.

Nuodų nauda mėgaujasi svetimi

Kaip neapsirikti įsigyjant šaltalankius

Kosas – plaukiojantis Graikijos sodas

19 p.

7 p.

Sodyba

Bičių avilys

Gintaras Mikalauskas: kiek-vienas esame jausmų miestasŽinomą renginių vedėją, ak-torių G.Mikalauską Lietuvos žiūrovai netrukus pamatys LNK seriale „Jausmų mies-tas“.

Nijolė Baronienė

Bičių produktai tampa vis populiaresni, todėl kan-triai dirbantys bičiuliai iš malonios veiklos jau gali pragyventi.

Saulius Tvirbutas

Artėjantį pavasarį kol kas rodo tik kalendorius. Šaltu-kas ir sniegas už lango vis dažniau verčia pamąstyti apie kelionę ten, kur šilta, giedra, skaidri jūra, drau-giški ir linksmi žmonės.

Vismantas Žuklevičius

Jau šeši šimtai metų, kai seniesiems Krymo gyven-tojams Lietuva tapo an-trąja tėvyne.

Lilija Valatkienė

7 psl.

Karaimų namus atskirsi iš langų