Sukčių gaujos milijonais gundo patikliuosius lietuvius

Šeštadienis• Nuo pirmadienio bus rodo-

mas serialas „Jausmų miestas“. Pagrindinio Saulės vaidmens at-likėja Neringa Nekrašiūtė tikina, kad serialo fi lmavimo metu įgyta patirtis pravers kuriant vaidme-nis Kauno valstybiniame dramos teatre.

• Negalintis atsispirti kelionių magijai Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentas A.Kepežėnas šį kartą patraukė į tolimąją Antarktidą.

Sodyba

• Kuršėnuose įgriuvo dvaro pastatas – vienintelis Lietuvoje likęs medinio paveldo objektas.

• Šilumą mėgstantys vertingi augalai mūsų šiltnamiuose jau-čiasi ne prasčiau nei pomidorai.

Šiandien VL su priedu

(Ka. 54)

2011 m. kovo 5 d., šeštadienis • Nr. 18 (9037) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Tradicinė Kaziuko mugė kviečia į sostinę

Nesvarbu, kiek laipsnių rodo termometras, kiekvienais metais pavasarį skelbia tradicinė Kaziuko mugė. Šiais metais ji šurmuliuos kovo 4–6 dienomis. Į Kaziuko mugę suguža ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių amatininkai.

Apie tai – 20 p.

Tikslas – mažiau kraupių avarijų

Lietuva labai norėtų patekti į saugiausių valstybių pagal žuvu-siųjų skaičių keliuose dešimtuką. Gerinant eismo saugą didžiausias dėmesys bus skiriamas saugiam eismo dalyvių elgesiui, saugiems keliams, transporto priemonėms.

Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Prezidentės Dalios Grybauskai-tės akyse susikompromitavęs ūkio ministras D.Kreivys kartu su prem-jeru ėmėsi desperatiškų veiksmų siekdami išsaugoti ministro postą.

Premjero nurodymu D.Kreivys pa-rašė „pažymą“, kurią sukritikavo ir Prezidentė, ir Specialiųjų tyrimų tar-nyba. D.Kreivį ši „pažyma“ į skan-dalą įklampino dar giliau. Premjeras įsidrąsino ir ėmė raginti Prezidentę, kad ji paaiškintų tautai, kodėl reikia atstatydinti D.Kreivį.

Ministras jau tampa pajuokos objektu

Nukelta į 3 p.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Ne vienas mūsų šalies pilietis savo elektroninio pašto dėžutėse randa viliojančių pasiūlymų lengvai gauti didžiules pinigų sumas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ant sukčių iš Afrikos šalių milijoninių pažadų kabliukų neretai užkimba ir mūsų tautiečiai, tačiau apgautieji apie savo patiklumą kalba nenoriai ir dažniausiai net nesikreipia į policiją.

Apie tai – 24 p.

Premjerą šokiravusi ūkio ministro Dainiaus Kreivio pateikta „pažyma“ apie valstybės pareigūnams darytą spaudimą Prezidentės nuomonės nepakeitė – ministras privalo atsistatydinti.

STT pareigūnai D.Kreivį apklausė ketvirtadienį ir po apklausos ministras jau pats pripažino, kad teisėsauga jo „pažymą“ įvertino kritiškai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 Aktualijos 2011 m. kovo 5 d. • Nr. 18 (9037)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Daugelis mūsų šalies piliečių savo elektroninio pašto dėžutėse randa laiškų iš Nigerijos, Togo, Ga-nos ar Dramblio Kauno Kranto su pasiūlymais paveldėti milijonus do-lerių. Kituose laiškuose tariami tur-tuoliai siūlosi investuoti milijonus į mūsų verslą, dar kituose laiškuose tiesiog siūloma pagalba. Daugelis tokius laiškus negailestingai ištri-na, kiti susigundo pasiūlymais ir patiria nuostolius, o mes pabandė-me pavedžioti sukčius už nosies.

Išrašė 500 000 dolerių čekį

Giliausius jausmus sukėlė tris sa-vaites trukęs susirašinėjimas su taria-mu Togo Respublikos turtuoliu Dug-be Hansonu. Jis net atsiuntė savo paso kopiją – su besišypsančiu afrikiečiu susirašinėdami net susidraugavome.

Dugbė iš karto mane griebė už jautrumo stygų. Prisipažino, kad jam patinka pagelbėti žmonėms. Jis žino, kad Lietuvoje šiuo metu sudėtinga gyventi, todėl internete surado mane, nusprendė paremti ir paprašė, kad pa-rašyčiau, kokios sumos pageidaučiau. Parašiau, kad apsidžiaugiau tokiais gerais jo ketinimais ir paprašiau at-siųsti 50 dolerių.

Kitą dieną sulaukiu atsakymo. D.Hansonas prisipažino, kad mano laiškelis jį pravirkdė. Parašė, kad aš ir mano šeima jau galime nesibaiminti dėl krizės pasekmių, nes jis man nori pranešti labai gerą naujieną – mano vardu išrašytas 500 tūkst. dolerių čekis. Atsakiau, kad esu labai sujaudintas jo dėmesio, todėl gavęs laišką irgi apsi-verkiau, ir paprašiau, kad jis neverktų, nes man jau pagerėjo. Dar priminiau,

kad man užtektų ir 100 dolerių – nu-sipirkčiau šiltas kojines, „vodkos“ ir šį tą užkąsti. Tačiau dar kartą paragintas padariau, kaip liepė mano naujasis bi-čiulis Dugbė – nurodytu banko adresu parašiau trumpai ir aiškiai: „Kur mano pinigai, kuriuos man perdavė ponas Dugbė Hansonas?“

Prarado kantrybę

Netrukus ant Londone veikiančio Egg Banking plc fi rminio blanko ta-riamas bankininkas Bernas Okerieka man pranešė, kad 500 tūkst. dolerių jau yra banke mano vardu ir jis yra pasiruošęs juos visus man atsiųsti nu-rodytu adresu, kai tik sumokėsiu 150 dolerių mokestį. Po savaitę trukusio susirašinėjimo bankininkas sumaži-no mokestį iki 50 dolerių. Tada aš jam pranešiau, kad gavau pinigų ir galiu atsiųsti net 200 dolerių, jeigu jis man pervestų jau ne 500 tūkst., bet visą milijoną dolerių. Bankininkas netru-kus pranešė, kad gavo pono Hanso-no sutikimą padidinti sumą iki mili-jono. Paskui aš pranešiau, kad pinigai jau išsiųsti (iš tikrųjų nė nemaniau to daryti). Po kelių dienų bankininkas jau prarado kantrybę ir paklausė, ar aš iš tikrųjų išsiunčiau pinigus. Pa-tvirtinau ir jam nusiunčiau mano su-kurtą Western Union sąskaitos kopiją, kurioje buvo parašyta, kad 200 dole-

rių išsiųsti ponui Benui Kukariekai. Po kelių valandų mane pasiekė piktas laiškas, kuriame bankininkas jau buvo beprarandąs kantrybę. Jis priekaištavo, kad esu išsiblaškęs, nes pinigus reikėjo siųsti ne Benui Kukariekai, bet Ber-nui Okeriekai. Susirašinėjome dar dvi savaites. Jis galiausiai padarė išvadą,

kad esu negeras, nesąžiningas žmo-gus, nes neatsiunčiu nors 100 dolerių, kad gaučiau tūkstantį kartų daugiau. Taip mūsų susirašinėjimas nutrūko.

Neseniai 13,5 mln. dolerių paliki-mas Benine laukė Kauno mero An-driaus Kupčinsko. Įdomu, kad pasiū-lymas į mero elektroninę pašto dėžutę pateko neatsitiktinai. Jį atsiuntęs auk-so prekiautoju ir teisininku prisista-tęs Mathuria Nago žinojo, kad laiš-ką siunčia miesto merui. Įdomu, kad toks teisininkas iš tikrųjų dirba Beni-ne nuo 1988-ųjų.

Tačiau A.Kupčinskas nesusigundė žuvusio tariamo giminaičio palikimu. M.Nago vėliau A.Kupčinską įspė-jo – jeigu meras tuoj pat neatsakys į jo klausimus ir neatsiųs savo duome-nų, bankas „Banque Atlantique Be-nin“ konfi skuos sąskaitoje esančius A.Kupčinsko pinigus.

Su VL trumpai ir nenoriai pri-siminimais dalijosi kaunietis vers-lininkas A.L. (pavardė redakcijai žinoma). Jis 2006-aisiais susigun-

dė investuotoju iš Dramblio Kau-lo Kranto. Verslininkas prarado tik nedidelę sumą viešbučiui užsakyti ir patyrė išlaidų pasiskraidymui iki šios šalies neofi cialios sostinės Abi-džano. Kaip ir reikėjo tikėtis, kau-niečio šioje šalyje niekas nepasiti-ko, o kai jis pabandė surasti žmones,

kuriems pervedė nedidelę sumą ir su kuriais susirašinėjo, kalbėjosi te-lefonu, šios šalies policininkai leipo iš juoko. Verslininkas net turi nuo-trauką, kurioje spaudžia ranką Abi-džano policijos komisarui.

Tačiau būta ir didesnių praradi-mų.

Sukčiai „išmelžė“ tolimųjų reisų vairuotoją

Bandymas gauti palikimą liūd-nai baigėsi kanadiečiui tolimųjų rei-sų vairuotojui Džonui Rimpeliui iš Ontarijo. Jam laišką atsiuntęs nige-rietis pasirengė atidžiau. Jis laišką atsiuntė ne bet kokį, o su paveldė-jimo jo pavarde dokumentais. Suži-nojęs, kad paveldėjo beveik 12 mln. dolerių, 28-erių Džonas metė darbą ir pradėjo planuoti naują gyvenimą. Jo negąsdino išlaidos. Už paveldėtos sumos pervedimą sukčiai paprašė sumokėti 2 500 dolerių. Kai tik suk-čiai gavo šią sumą, atėjo laiškas, kad dar reikia 4 000 dolerių galutiniams dokumentams sutvarkyti, o po ke-lių dienų dar 5 000 dolerių prireikė atidaryti sąskaitą viename iš bankų Londone. Kai vargšas žmogus su-mokėjo ir šią sumą, sulaukė laiško, kad milijonai į sąskaitą bus perves-ti tik tada, kai bankui bus sumokė-tas 250 tūkst. dolerių muitas. Tačiau tame pat laiške sukčiai pranešė, kad jų pasamdytam advokatui pasise-kė muitą sumažinti net dešimt kar-tų – iki 25 tūkstančių dolerių su-mos. Pusę šios sumos reikia atsiųsti tuoj pat, o likusią dalį atiduoti jau atvykus į Londoną.

Dž.Rimpelis perskrido Atlantą, Londone sukčiai jam net nuotraukas parodė su jo paveldimais doleriais ir dar „išmelžė“ beveik 100 000 dolerių, tačiau, kaip jau supratote, amerikietis nesulaukė tariamai paveldėtų mili-jonų. Liko tik skolos, nusivylimas ir karti gyvenimo patirtis.

Gerai organizuoti

Remiantis Internet Fraud Watch (IFW), 2009-aisiais elektroninėje er-dvėje sukčiai apgavo mažiausiai 2 800 žmonių iš JAV, Anglijos, Kanados ir kitų šalių. Manoma, kad Ameriko-je tokie sukčiai išviliojo per 100 mln. USD. Dienraštis „Sydney Morning Herald“ paskelbė, kad sukčiai iš Ni-gerijos per metus iš australų išviliojo apie 35 mln. dolerių.

Didžiosios Britanijos saugumo specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad nors laiškų su kvietimais in-vestuoti, sumokėti įnašus už prizą ar tiesiog siūlančių paramą išsiun-čiama milijonai, jų šaltinių yra vos kiek daugiau nei 400. Taigi galime daryti prielaidą, kad veikia gerai or-ganizuotos sukčių gaujos.

Lietuvoje tokio pobūdžio nusikal-timus tirianti Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Nusikal-timų elektroninėje erdvėje tyrimų val-dyba iki šiol užfi ksavo kelis atvejus, kai lietuviai prarijo sukčių jauką.

Sukčiai suaktyvino veikląTomas Ulpis, Lietuvos policijos depar-tamento prie VRM Kriminalinės polici-jos biuro viršininko pavaduotojas

Šiuo metu sukčiai elektroninėje erdvė-je ypač suaktyvino veiklą. Sunku pasa-kyti, nuo ko toks aktyvumas priklauso. Gal nuo sėkmės, kai pavyksta apgauti. Ir Lietuvoje yra užfi ksuoti keli tokie atve-jai. Štai vienas lietuvis susigundė auksu iš Nigerijos ir kažkiek lėšų pervedė suk-čiams. Neabejoju, kad tokių atvejų būta daugiau, bet apgauti žmonės apie tai nepraneša. Mes bandome juos įspėti. Jeigu atliekant operacijas banke kyla įta-rimų, rekomenduojame, kad bankinin-kai žmones įspėtų dėl galimų nuostolių, tačiau ne visada įspėjimai padeda.Be to, tokio pobūdžio tyrimų perspek-tyvos yra sudėtingos – sunku ne tik su-rasti sukčius, bet net ir tikrąją jų buvimo vietą būna sudėtinga ar net neįmano-ma nustatyti.

Pavyko vieną žmogų atkalbėtiJulita Varanauskienė, SEB banko šeimos fi nansų ekspertė

Tokio pobūdžio laiškų iš Afrikos ir kitų ša-lių po pasaulį pasklinda milijonai. Tikėti-na, kad ir Lietuvoje vienas kitas pakliūva ant kabliuko ir patiria nuostolių. Prisime-nu atvejį, kai kartą vienas žmogus atė-jo į mūsų banką ketindamas į kažkurią Afrikos šalį išsiųsti kelis tūkstančius do-lerių. Pavyko žmogų atkalbėti, paaiški-nau, kad jis labai rizikuoja prarasti pini-gus. Tada jis pinigų neišsiuntė, tačiau nežinau, kaip elgėsi vėliau.

Sukčių gaujos milijonais gundo patikliuosius lietuvius

Kaunietis verslininkas, nuskridęs į Dramblio Kaulo Krantą susitikti su tariamu milijonieriumi investuotoju, pasijuto apgautas. Kai kreipėsi į Abidžano policiją, pareigūnai, klausydamiesi istorijos, leipo iš juoko.

Jaunatis.Saulė teka 7.00, leidžiasi 18.02.

Rytoj Poryt

Po gražių, saulėtų dienų šiandien numatomas staigus orų pasikeitimas. Dieną protar-piais numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Kils trumpos pūgos. Pūs žvarbus, gūsingas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, daug kur jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 3 laipsnių šilumos. Sekmadienį orai lėtai gerės. Dar daug kur trum-pai pasnigs. Pustys, kai kur galima trumpa pūga. Temperatūra naktį nukris iki 5–10 laips-nių šalčio, tik prie jūros bus kiek šilčiau. Dieną išliks nedidelis šaltukas – 1–6 laipsniai šalčio. Pirmadienį orus lems iš vakarų priartėjęs anticiklonas. Naktį atšals iki 12–17 laipsnių šalčio, pajūryje bus apie 10 laipsnių šalčio, dieną – 0–5 laipsniai žemiau nulio. Antradienį orai šiek tiek atšils, temperatūra naktį bus 5–10, pajūryje 2–4 laipsniai šalčio, dieną – nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Antroje savaitės pusėje numatomi nepastovūs, tarpais su kri-tuliais, vidutiniškai šilti orai.

ŠiandienOrai

Natalija Nikolajenko

Dieną: -2 +3°

Naktį: -1 -6°

Dieną: -1 -6° Dieną: 0 -5°

Naktį: -12 -17°Naktį: -5 -10°

Rimanto Dovydėno piešinys

Remiantis Internet Fraud Watch, 2009-aisiais elektroninėje erdvėje sukčiai apgavo apie 2 800 žmonių. VL archyvo nuotrauka

30 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar Jūs patenkintas šiek tiek patobulinta savivaldybių tarybų

rinkimų tvarka?

Taip, dabar daugiau galimybių

nepartiniams kandidatams.

Ne, nes esminių permainų nėra,

tai tik kosmetiniai pakeitimai.

Nesidomiu.

9 proc.

61 proc.

3Aktualijos2011 m. kovo 5 d. • Nr. 18 (9037)Valstiečių laikraštis

Rašinėlis neįtikino Prezidentės

Vyriausioji tarnybinės etikos ko-misija antradienį ketina paskelbti, ar ūkio ministras D.Kreivys nesupainio-jo viešųjų ir privačių interesų.

Nors D.Kreivys nuo skandalo pra-džios kartoja, kad nesilaiko įsikibęs posto, vis dėlto jis neketina įvykdyti Prezidentės D.Grybauskaitės reika-lavimo ir atsistatydinti.

Maža to, antradienį pas Prezidentę apsilankęs D.Kreivys jai įteikė visiškai su jo atstatydinimo reikalais nesusiju-sią nesąmonių pilną „pažymą“, kurioje teigiama apie jam ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovui Žydrūnui Plytnikui darytą spaudimą.

Niekieno nepasirašytą dokumentą premjeras Andrius Kubilius iš karto pavadino šokiruojančiu, bet šalies va-dovės nuomonės apie D.Kreivį „pa-žyma“ nepakeitė.

Prezidentė papriekaištavo, ko-dėl D.Kreivys taip ilgai nesikreipė į teisėsaugą ir toleravo nusikalsta-mas veikas.

Prezidentūra minėtą „pažymą“ persiuntė Specialiųjų tyrimų tarny-bai (STT), o su ja susipažinęs STT vadovas Žymantas Pacevičius teigė, kad pirmiausia reikės aiškintis, ar „pa-žymą“ apskritai parašė pats ministras. Be to, tyrimai būna beprasmiai, kai pasiekia viešumą.

Nesąmonių klampynė

Mėgindamas išsisukti iš kvailos si-tuacijos, trečiadienio vakarą Tėvynės sąjungos prezidiumas apsvarstė „pa-žymą“, o jos turinį įvertinti patikėjo darbo grupei, kuri esą pateiks „poli-tinį verdiktą“.

Darbo grupės vadovas Arvydas Anušauskas „Valstiečių laikraščiui“ taip ir nesugebėjo paaiškinti, ką darbo grupė tirs, jei galutinis sprendimas vis tiek neturės jokios įtakos teisėsaugai.

„Pažymos“ turinys nebuvo viešin-tas iki pat ketvirtadienio popietės su-darant įspūdį, esą joje surašyti labai rimti dalykai.

„Turiu pasakyt, kad mane stebina ir STT vadovybės veiksmai, – gynė D.Kreivį premjeras A.Kubilius. – STT vadovai savo negebėjimu tin-kamai paaiškinti situacijos leidžia kompromituoti tokį bendradarbia-vimą. Juk iš tikrųjų STT turėtų ieško-ti būdų, kaip apsaugoti tuos, kurie ko-voja už viešųjų pirkimų skaidrumą.“

STT pareigūnai D.Kreivį apklausė ketvirtadienį ir po apklausos ministras jau pats pripažino, kad teisėsauga jo „pažymą“ įvertino kritiškai. „Pažyma nėra perspektyvi kriminaliniu požiū-riu, bet ji perspektyvi politiniu ir pre-vencijos požiūriu“, – žurnalistams tei-gė D.Kreivys.

Jis prisipažino, kad „pažymą“ pa-rašė A.Kubiliaus nurodymu. Po šios apklausos „pažyma“ netikėtai buvo paviešinta interneto portale alfa.lt.

Aštuonių puslapių „pažymoje“ D.Kreivys užsimena, esą jam, taip pat VPT vadovui Ž.Plytnikui įvai-rios verslo grupės ir politinės partijos, tarp kurių minimi socialdemokratai, „tvarkiečiai“, Aplinkos ministerijos atstovai, 2007–2010 m. darė spaudi-

mą, mėgindami neskaidriai pasisavin-ti valstybės lėšų.

Pažymoje teigiama, esą mėginta daryti spaudimą dėl „Vilniaus van-denų“, Valdovų rūmų statybos, Igna-linos AE projektų, įvairiausių viešųjų pirkimų konkursų.

Absurdiškai netiesiogiai spaudi-mu apkaltinami verslininkai Gedimi-nas Žiemelis (buvęs vienas „FlyLAL“ ir „Valstiečių laikraščio“ savininkų), Ūkio banko savininkas Vladimi-

ras Romanovas (valdantis laikraš-čius „Kauno diena“, Vilniaus diena“, „Klaipėda“), bendrovė Panevėžio sta-tybos trestas (PST), UAB ICOR.

„Pažymoje“ minimi ir įvairūs san-doriai tarp privačių subjektų, visiškai nesusiję nei su spaudimu ministrui, nei su „premjerą šokiravusiu“ turiniu.

Melą iš karto paneigė

Jau tą pačią dieną Lietuvos social-demokratų partijos pirmininkas Al-girdas Butkevičius D.Kreivio „pažy-moje“ įvardytus teiginius pavadino šmeižtu: „Tai šmeižtas. Kreipsimės į Generalinę prokuratūrą, kad ji atlik-tų minėtos „pažymos“ tyrimą, ir jei-gu jie nieko neras, o tuo esu įsitikinęs

100 proc., už šmeižtą kreipsimės dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Tai „juodųjų technologijų“ epizodas.“

Bandymu duoti kyšį apkaltin-tos bendrovės PST generalinis di-rektorius Dalius Gurevičius ūkio ministro teiginius pavadino „prasi-lenkiančiais su sveiku protu“. Kelios įmonės iš karto paneigė ir sandorių sudarymo faktus, esą tokių sando-rių, kurie minimi „pažymoje“, aps-kritai nėra buvę.

Savo ruožtu Seimo frakcijos „Tvar-ka ir teisingumas“ vadovas Valentinas Mazuronis, komentuodamas „pažy-mos“ turinį pabrėžė, jog panašu, kad „D.Kreiviui pradėjo važiuoti stogas“.

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti politologai net nenorėjo komentuo-ti „pažymos“, tarsi pasišaipydami iš premjero ir ūkio ministro veiksmų.

Kas iš tikrųjų parašė „pažymą“?

Vienas esminių klausimų, kaip aps-kritai atsirado „pažyma“, ar Ūkio mi-nisterijos vadovas ją parašė pats, ar ją parašė premjero aplinkos žmonės, lieka iki šiol neatsakytas. Premjero patarė-jas Virginijus Valentinavičius yra vie-nas ištikimiausių A.Kubiliaus sargų. Būtent jis pernai rausėsi vadinamojoje „mailiaus“ byloje, kurioje grupė asme-nų siekė pasiglemžti 22,5 mln. Lt Eu-ropos Sąjungos (ES) paramos lėšų.

Atsitiktinumas ar ne, bet „pažy-ma“ pirmiausia buvo paskelbta alfa.lt portale, kuriam iki darbo Vyriausybė-je vadovavo V.Valentinavičius. alfa.lt portalas, kaip ir LNK televizija, pri-klauso „MG Baltic“ koncernui. Pas-tarasis vien ofi cialiai 2007–2008 m. Tėvynės sąjungai paaukojo per 115 tūkst. Lt, o praėjusiais metais sky-rė maksimalią 40 tūkst. Lt paramą.

D.Kreivys ir su juo siejamos įmo-nės (kai kurios pasinaudojusios ES parama, o vėliau bankrutavusios) 2006-2007 m. TS-LKD parėmė 53 tūkst. Lt. Pats ministras Tėvynės sąjungos nariu tapo 2002 m. Nuo tada jis pusdykiai pardavinėjo ben-drovių akcijas savo motinai.

D.Kreivys į viešųjų ir privačių inte-resų skandalą klimpsta nuo šių metų sausio, žiniasklaidai paviešinus, kad 2009 m. rugsėjį jis savo motinos Flo-rentinos Kreivienės iš dalies valdomai bendrovei Specializuota komplekta-

vimo valdyba (SKV), bendrovėms „Dalsta“ ir „Bikusta“ skyrė maždaug 6 mln. Lt ES paramos sostinės Ka-roliniškių gimnazijai (2,34 mln. Lt) ir „Ąžuolyno“ mokyklai (3,64 mln. Lt) renovuoti.

Dar prieš tai spauda paskelbė, jog D.Kreivys savo viešųjų ir privačių in-teresų deklaracijoje nuslėpė atskirtų įmonių akcijų pardavimo sandorius, kurie, kaip paaiškėjo, už simbolinę kainą sudaryti su F.Kreiviene.

(Užs. 58)

Pažyma svarbiau už ministro likimąJurgis Razma, Seimo narys

Nesiimu spręsti, kas paviešino pažymą, nes ją svarstyti TS-LKD darbo grupėje buvome apsisprendę uždarai. Nepai-sant to, kad pažyma išviešinta, jos tu-rinį politiniu aspektu mes vis tiek nagri-nėsime. Sutinku, jog daug geriau būtų, kad Vyriausybės darbą trikdanti istorija kuo greičiau išsispręstų. Būtina anali-zuoti toje pažymoje įžvelgiamus aspek-tus apie oligarchų spaudimą VPT. Būtų gerai, kad šis nagrinėjimas ir reagavi-mas į faktus būtų atskirti nuo įtampų su atskirais ministrais. Nemanau, kad D.Kreivio likimas yra svarbesnis už pa-žymoje suminėtus faktus. Netgi priešin-gai, spaudimas valstybės pareigūnams yra svarbesnis už atskirų ministrų pos-tus, kuriuos gali užimti ir kiti žmonės. Sutapimas tik tas, kad pažymą parašė ministras, kurio politinio pasitikėjimo klausimas šiuo metu sprendžiamas.

Klaida po klaidosAlvidas Lukošaitis, politologas

Mūsų šalis susiduria su tam tikromis politinės kultūros problemomis. Pa-vyzdžiui, Vokietijos gynybos ministras neseniai pats atsistatydino dėl kur kas mažesnių nuodėmių, nei padarė D.Kreivys. Apie „pažymą“, kurią pats sau parašai, apskritai nenoriu net kal-bėti. Tai tas pats, kaip nutapytum savo portretą arba palygintume su kita ko-miška situacija. Kalbant konkrečiau, kol kas sunku pasakyti, ar dabartinis konf-liktas tarp premjero ir Prezidentės tu-rės rimtesnių padarinių visai Vyriau-sybei, juolab kad nėra jokios prasmės aštrinti konfl iktą iki Vyriausybės atsis-tatydinimo. Seime opozicija neturi pa-kankamai balsų, ir tokiu atveju šalis at-sidurtų aklavietėje. Žinoma, problemų kelia ūkio ministro elgesys ir premjero reakcija į jo elgesį. Viešųjų ryšių prasme ir politine prasme D.Kreivys daro vien klaidas, o premjero reakcija į tas klai-das yra visiškai nesuprantama. Prem-jeras ant aukuro deda jau per daug: savo reputaciją, partijos prestižą ir pa-čią Vyriausybę.

Ministras jau tampa pajuokos objektu Atkelta iš 1 p.

Nors D.Kreivys nuo skandalo pradžios kartoja, kad nesilaiko įsikibęs posto, vis dėlto jis neketina įvykdyti Prezidentės reikalavimo ir atsistatydinti.

Eltos nuotrauka

Kaip apskritai atsirado „pažyma“ – ar Ūkio ministerijos vadovas ją para-šė pats, ar ją parašė premjero aplinkos žmonės, iki šiol lieka neaišku.

4 Komentarai 2011 m. kovo 5 d. • Nr. 18 (9037)Valstiečių laikraštis

Istorija pasakoja apie žydų tremtį. Tremtinius slėgė nelaisvė, medžiaginis skurdas ir žinojimas, kad jiems bran-gi Jeruzalės šventovė yra priešų su-griauta. Ši šventovė izraelitams sim-bolizavo nuolatinę Dievo globą, nes joje buvo saugoma Sandoros skrynia. Izraelitai jautėsi Dievo apleisti. „Ap-leido mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“ (Iz 49, 14), – tokiais žodžiais pranašas Izaijas apibūdina tremtinių nuotaikas.

Pranašas Izaijas, matydamas savo tautos vargus ir žmonių nusivylimą, Dievo vardu bandė žadinti viltį: „Ar gali moteris užmiršti savo vaiką. Te-gul netgi ji savo vaiką užmirštų, bet aš tavęs neužmiršiu.“ Ši viltis gaivi-no Izraelį tol, kol jis grįžo iš tremties į savo šalį.

„Apleido mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“, – šiuos žodžius kartais pasako dažnas kenčiantis žmogus, ne-sulaukdamas šviesesnių dienų. Kaip tuomet su Dievo pažadu neužmiršti kenčiančiojo?

Popiežius Benediktas XVI viena-me laiške taip rašo: „Prisikeldamas Viešpats kančios ir blogio iš pasaulio nepašalino, tačiau pakirto to šaknis. Prieš didžiulę blogio galybę jis pastatė

savo meilės visagalybę. Jis mums pa-rodė, kad kelias į taiką ir džiaugsmą yra meilė.“

Dievas, įasmeninta Tiesa ir Mei-lė, panoro kentėti už mus ir su mu-mis, tapo žmogumi, kad galėtų kentė-ti drauge su žmogumi, visiškai realiai kūnu ir krauju. Nuo tada į visą žmo-giškąją kančią įžengė su mumis ken-čiantysis ir kančią drauge nešantysis; nuo tada kiekvienoje kančioje glūdi drauge kenčiančios Dievo meilės pa-guoda, ir todėl yra patekėjusi vilties žvaigždė (plg. popiežiaus encik liką Spe salvi apie krikščioniškąją viltį, 39).

Ligoje, kančioje ir visuose dideliuo-se išbandymuose viltis labai svarbi. Laimingas žmogus, jei turi tą vilties žvaigždelę. Kaip ją įsigyti?

Evangelijoje yra įspūdingas pasa-kojimas apie Kristų, kviečiantį visiš-kai pasitikėti dangaus Tėvu. Kristus ragina per daug nesirūpinti rytdiena ir pasitikėti Dievu, aprengiančiu net lauko lelijas ir maitinančiu dangaus sparnuočius. Šį Evangelijos skaitinį reikėtų perskaityti kiekvieną kartą, kai atsiduriame didelių išbandymų akivaizdoje.

Mes dažnai dar labiau apsunkina-me save mąstydami, kad viskas pri-

klauso tik nuo mūsų rūpesčių. Ne-paliekame vietos Dievui veikti, ir šie perdėti rūpesčiai mus apsunkina, kar-tais tiesiog pražudo. Gyvenimas be vilties, paskendęs dideliuose rūpes-čiuose, jau yra nebe gyvenimas, o tik skurdus vegetavimas.

Žmogų, kuris bailiai rūpinasi ryt-diena, Kristus vadina pagonimi. Pa-gonis nesupranta, kad Dievas yra mylintis Tėvas, žinantis, ko reikia jo vaikams. Bet šitai privalome gerai įsi-sąmoninti mes, Jėzaus Kristaus se-kėjai, jo draugai. Be gilaus tikėjimo niekuomet neturėsime vilties. Tačiau

ji visuomet atsiranda, kai žmogus gy-vena tikėjimu. Prisimenu, klebonau-damas kas mėnesį su Švenčiausiuoju aplankydavau vieną ligonę, kuri il-gus metus buvo prikaustyta prie li-gos lovos. Kitas jos vietoj būtų kal-bėjęs, kaip tie izraelitai, kad Dievas ją apleido. Nė karto neišgirdau pana-šaus skundo. Ligonė visuomet buvo giedrios nuotaikos, ir matydavau, su kokiu džiaugsmu pasitikdavo ją ap-lankantį Išganytoją eucharistiniais pavidalais.

Kodėl žmonėse tiek daug nevil-ties? Bloga valdžia? Ekonominiai sunkumai? Stoka teisingumo? Tai

atsakymai, kurie neužgriebia pačios esmės. Jei žmogus visas viltis sudeda tik į save ar į kitus žmones, nusivyli-mas gyvenimu iš anksto yra nulemtas. Šventasis Raštas kviečia viltis sudėti į Dievą. Psalmininkas kalba: „Bet aš pasitikiu tavo ištikimu gerumu, mano širdis džiūgaus, nes tu mane išgelbėsi. Giedosiu Viešpačiui: „Jis man buvo geras!“ (Ps 13, 6). Daugelio žmonių dabartiniai sunkumai yra akivaizdūs, bet ne mažiau akivaizdus daugelio nutolimas nuo Dievo. Jėzus ragina: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalys-tės ir jo teisumo, o visa tai jums bus pridėta.“ (Mt 6, 33).

Ką reiškia ieškoti Dievo kara-lystės? Tai savo gyvenimą su visais darbais, planais ir rūpesčiais sudėti į Dievo rankas. Panašiai kaip sėsdami į lėktuvą savo gyvybę patikime lakū-nams ir ramiai skrendame į tikslą, juo labiau savo gyvenimą turime patikėti Dievui. Jei lakūnas padarytų klaidą, skrydis pasibaigtų katastrofa. Dievas klaidų nedaro ir padaryti negali, nes jis yra Dievas. Tik reikia leistis jo va-dovaujamiems.

Dievo karalystės ieškojimas visų pirma yra mūsų pastangos gyventi pagal Evangeliją. Juo labiau į mūsų gyvenimą braunasi žmogų nuverti-nanti pagoniška kultūra, juo ištiki-miau turime gyventi Evangelija. Nėra kito kelio, į mūsų gyvenimą nešančio džiaugsmą, ramybę ir viltį.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Jaunas ir gabus vienos ministerijos skyriaus vedėjas privačiame pokalby-je atvirai prisipažino nežinantis, kaip elgtis, kai sulaukia pasiūlymų gauti at-lygį, jeigu nuslėptų ar tiesiog nepaste-bėtų vienos ar kitos informacijos apie į valstybės paramą pretenduojančią įmonę. Tik nemanykime, kad tai yra atsitiktinis atvejis. Lietuvos korup-cijos žemėlapio duomenimis, beveik kas trečias tarnautojas teigia, kad jam teko patirti bent netiesioginį politikų ar verslininkų spaudimą priiminėjant sprendimus. Tokie atvejai šokiruoja neseniai ministerijoje įsidarbinu-sį tarnautoją. Jis nori dirbti sąžinin-gai, tačiau kai sykį pabandė pasitarti iš pradžių su daug metų dirbančiais kolegomis, o po to – su departamento vadovu, buvo tiesiog apkvailintas. Jau-nas darbuotojas sužinojo, kad klausi-mas, ką daryti, kai tau pasiūlo kyšį, kilo tik jam vienam. Patyręs minis-terijos klerkas jam išrėžė į akis tiesiai šviesiai – jeigu esi kvailas, tai neimk,

bet netrukdyk imti kitiems ir nekelk į viešumą tokių klausimų.

Taigi, kaip turėtų elgtis Ūkio, Fi-nansų, Aplinkos ir kitų ministerijų valdininkai, kai jiems siūlomas kyšis? Gal pasiūliusiajam kyšį palikti viltį ir apie tai pranešti specialiosioms tar-nyboms ar tiesiai pasakyti, kad ky-šio neimsi, ir šį atvejį užmiršti? Visos ministerijos garsiai trimituoja kovo-jančios su korupcija, tačiau nė viena savo darbuotojams nesiūlo konkrečių veiksmų. Netgi atvirkščiai – neretai apie bandymus papirkti tarnautojai negali pranešti savo tiesioginiams vir-šininkams, nes kyla įtarimų, kad vien dėl tokios informacijos pranešėjas gali nukentėti. Yra teorinė galimybė apie tai asmeniškai pranešti specialiosioms tarnyboms, tačiau ir tokiu atveju są-žiningi tarnautojai rizikuoja. Žinome ne vieną atvejį, kai tokia informacija grąžinama į ministeriją ir tada inicia-tyvą parodęs tarnautojas beveik viešai pasmerkiamas.

Taigi šiuo metu nėra efektyvios pranešėjų apsaugos. Vien dėl šios priežasties beprasmiška tikėtis, kad į kovą su korupcija įsitrauks tarnautojai ir apskritai piliečiai. Taip pat neverta tikėtis, kad esant tokioms aplinky-bėms žmonės rizikuos prarasti darbą. Gal ir dėl to apie bandymus papirk-ti praneša tik apie 2 proc. tarnautojų, nors apklausų duomenimis taip no-rėtų elgtis 20–30 proc. Nedaug, ta-

čiau jeigu jiems suteiktume galimybę, tai sistema nors šiek tiek apsivalytų, o sergantieji chroniška kyšių ėmimo liga labiau bijotų.

Valdžia kalba apie prevenciją, apie piliečių įtraukimą į kovą su korupcija, tačiau neretai teisinamasi, kad pilie-čiai ne tik yra nepasiruošę pagelbėti, bet net remia korupciją. Esą valdžia norėtų kovoti, bet neprisideda eiliniai

piliečiai, t. y. imantieji kyšius jų imti nenori, tačiau duodantiesiems kyšius nepavyksta atsikratyti šio blogo įpro-čio. Toks mulkinimas būdingas ko-rupcijos klestėjimu suinteresuotiems valdininkams. Ir jį demonstruoja pa-tys aukščiausi valdininkų sluoksniai.

Į kampą įvarytas ūkio ministras šią savaitę pradėjo kandžiotis ir paaiškė-jo, kad būtent jis beveik metus iš es-mės toleravo korupciją, žinoma, jeigu taip buvo iš tikrųjų, kaip teigia minis-tras. Kodėl jis tylėjo kaip pelė po šluota, nors jau sulaukęs pirmo ženklo turėjo apie tai informuoti specialiąsias tar-nybas, o jeigu jos nesureaguotų – gal

net prabilti viešai. Tačiau atsitiko ki-taip. Galime susidaryti įspūdį, kad prie ministro durų buvo susidariusi ilga eilė bandančiųjų jam daryti įtaką ar spau-dimą, tačiau ministras kantriai tylėjo.

Štai Estijos baudžiamajame ko-dekse nustatyta, kad dėl atsisakymo laiku informuoti apie santykius, su-keliančius korupcijos riziką, numa-tyta bauda arba laisvės atėmimas iki vienų metų ir, žinoma, teisės ateityje užimti tam tikras pareigas praradi-mas. Lietuvoje ministras prisipažįsta ilgus mėnesius slėpęs tokią informaci-ją, tačiau iš savo tiesioginio viršininko, t. y. premjero, sulaukia ne nuobaudos, o net pagyrimo. Vien dėl tylėjimo jis turėjo prarasti premjero pasitikėjimą.

Neprarado. Tai gal ir premjeras nesu-vokia tokios atsakomybės, nors Prezi-dentė jau ne pirmą kartą vos ne pirštu parodo jo daromas klaidas. Nesupran-ta. Todėl premjeras šią savaitę viešai pareikalavo, kad šalies vadovė paga-liau pasiaiškintų, dėl ko siekia atsta-tydinti ūkio ministrą. Paaiškins. Bet ar premjeras supras?

O Teisingumo ministerija vargsta kurdama 2011–2014 metų kovos su korupcija programą. Vėl viską pra-dedame iš pradžių. Ar pradedame, ar pradėsime? Regis, net teisingu-mo ministras abejoja šios kovos pa-sekmėmis.

Pagal Estijos įstatymus, dėl atsisakymo laiku informuoti apie santykius, sukeliančius korupcijos riziką, ūkio ministrui grėstų bauda arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

Jei žmogus visas viltis sudeda tik į save ar į kitus žmones, nusivylimas gyvenimu iš anksto yra nulemtas.

Savaitės komentaras

Kaimyninėje šalyje ūkio ministrui grėstų belangė

Dievas kenčia kartu su tavimiVyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

ŪKININKŲ ŽINIOS, SVEIKATAMeilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 250 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 276. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

5Aktualijos2011 m. kovo 5 d. • Nr. 18 (9037)Valstiečių laikraštis

(Užs. 134)

Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas šią savaitę švęsdamas 80-mečio jubiliejų prasitarė, kad to, ką jis patyrė, vienam žmogui yra per daug – tokio krūvio užtektų net keliems gyvenimams. Lietuvoje M.Gorbačiovas – ypač prieštarin-gai vertinama asmenybė.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį pasveiki-no buvusį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą 80-o gimta-dienio proga ir „už didžiulį darbą, kurį jis nuveikė būdamas šalies va-dovu“, įteikė jam Šventojo apaštalo Andriejaus ordiną. „Jūs vadovavo-te šaliai labai sunkiu metu“, – sakė D.Medvedevas. Šis ordinas, anot jo, yra „pagarbos simbolis“. Minis-tras pirmininkas Vladimiras Puti-nas sveikinimo telegramoje pavadi-no M.Gorbačiovą „vienu didžiųjų dabarties politinių veikėjų“. Tokie teigiami žodžiai iš Rusijos vado-vybės pusės prilygsta asmeniniam M.Gorbačiovo trium fui, nes jis savo šalyje dažnai yra niekinamas už So-

vietų Sąjungos sugriuvimą. Prieš porą metų V.Putinas katastrofa pavadino Sovietų Sąjungos griūtį. O pasaulyje M.Gorbačiovas yra labai gerbiamas už nuopelnus užbaigiant Šaltąjį karą. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas pirmasis Sovietų Sąjungą pavadino tautų kalėjimu, todėl demokrati-

nė pasaulio visuomenė su džiaugs-mu vertina to tautų kalėjimo griūtį.Pats M.Gorbačiovas norėjo tik per-tvarkyti sovietų ekonomiką, kuri praeito amžiaus devintame dešimt-metyje buvo ant žlugimo ribos. Pe-restroikos lyderis siekė įvesti rinkos elementus ir demokratizuoti šalį. Jis

pats dar tebeieško savo klaidų, kodėl imperijos nepavyko išsaugoti.

Rusijos televizija visą trečiadie-nį rodė dokumentinę medžiagą apie M.Gorbačiovo politinę karjerą, o laik raščiai spausdino interviu su pas-kutiniuoju Sovietų Sąjungos vado-vu, kuriuose jis vėl kritikavo Rusijos

vadovybę, o Rusiją vadino korum-puota šalimi. Pasak M.Gorbačiovo, dabartinė valdžios partija „Vienin-goji Rusija“, uzurpavusi politiką, yra dar blogesnė negu komunistų parti-ja sovietų laikais. Naujausios apklau-sos rodo, kad net 47 proc. Rusijos gyventojų antradienį 80-ą jubiliejų švenčiantis buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas M.Gorbačiovas praktiš-kai neegzistuoja – jis jiems nekelia jo-kių emocijų. Jį kaip politiką ir asme-nybę gerbia 10 proc. apklaustųjų, 20 proc. rusų jis nervina, o 5 proc. prisi-pažino, kad šiam žmogui jaučia šiltus jausmus. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad kas trečias rusas didžiausia M.Gorbačiovo klaida laiko Sovietų Sąjungos žlugimą.

Lietuvai M.Gorbačiovas ke-lia pačius prieštaringiausius jaus-mus. Tik dėl jo perestrojkos Baltijos valstybės galėjo atvirai pakilti į kovą už laisvę. Tačiau lietuvių atmintyje M.Gorbačiovas amžiams liks atsa-kingas už sovietų smurtą ir nužudytus mūsų didvyrius 1991 m. Sausio 13-ąją Vilniuje ir liepos gale Medininkų muitinės poste.

VL, Eltos inf.

JAV kareiviui eiliniam Bredliui Meningui nauji kaltinimai dėl vy-riausybės dokumentų, kurie buvo paviešinti „WikiLeaks“ tinklalapyje, nutekinimo.

Papildomai pateikti 22 kaltinamie-ji punktai, tarp jų pats sunkiausias – dėl pagalbos priešui. Už šį nusikaltimą gali grėsti mirties bausmė, tačiau pro-kurorai skelbia jos nesieksią. Žvalgy-bos analitikas yra laikomas kariuome-nės kalėjime Virdžinijoje. Jis įtariamas nutekinęs apie 620 tūkst. diplomati-nių ir kariuomenės dokumentų. Eili-nis B.Meningas, į JAV kariuomenės pajėgas įstojęs 2007 m., pirmą kartą buvo apkaltintas pernai gegužę. Tada jam buvo pateikti kaltinimai dėl ne-legalaus slaptų JAV kariuomenės ope-racijų medžiagos parsisiuntimo ir pla-tinimo bei slaptų JAV diplomatinių ir karinių dokumentų platinimo. Pagal naujai pateiktus kaltinimus, kareivis įtariamas naudojęs nelegalią progra-minę įrangą vyriausybės kompiute-riuose, kuria parsisiuntė įslaptintą informaciją ir taip šiuos slaptus duo-menis padarė prieinamus priešui.

Pagrindinis slaptos JAV diplomatų korespondencijos paskelbimo herojus „WikiLeaks“ įkūrėjas australas Džulia-nas Asandžas ketvirtadienį Londone apskundė teismo sprendimą išduoti jį Švedijai. Toks sprendimas buvo priim-tas prieš savaitę. Teismas dabar per 40 dienų turės nuspręsti, ar nagrinėti ape-liaciją. Švedijoje 39 metų Dž.Asandžas įtariamas prievartavimu ir seksualiniu priekabiavimu, tačiau kaltinimai jam nėra pateikti. Didžiojoje Britanijo-je namų arešto sąlygomis gyvenantis Dž.Asandžas kaltinimus neigia ir tei-sinius žingsnius prieš jį vadina poli-tiškai motyvuotais. Jis baiminasi, kad Švedija jį galiausiai gali perduoti JAV. Amerika svarsto teisinius žingsnius prieš Dž.Asandžą dėl jo portale pa-viešintos slaptos medžiagos.

VL, Eltos inf.

Muamaro el Kadafio vaikai savo tėvui patarė palikti gimtinę ir keltis į Nikaragvą, tačiau dikta-torius grasina išžudyti tūkstan-čius žmonių. Valdžios ir opozicijos susirėmimai Libijoje jau vadinami pilietiniu karu.

Ketvirtadienį Libijos karinė avia-cija bombardavo Marsa el Bregos miestą, kurį kontroliuoja antivyriau-sybinė kariuomenė. „Mes išgirdome, kad artėja lėktuvai, o paskui visame mieste ėmė griaudėti sprogimai“, – sakė mačiusieji. Anot sukilėlių, vie-na bomba sprogo prie pat naftos terminalo. Bet Libijos sukilėlių pa-jėgos užkirto kelią šalies diktatoriaus M. el Kadafi o pajėgų bandymui į savo rankas perimti rytinio Bregos mies-

to, kur daug naftos išteklių, kontrolę. Sukilėlių atstovai ragina tarptautinę bendriją įsikišti į konfl iktą.

Libijos diktatorius M. el Kadafi s teigia, kad neramumus jo šalyje ins-piravo teroristų tinklas „Al Qaeda“. JAV skelbia priešingai, kad pervers-mas arabų pasaulyje yra smūgis „Al Qaedai“. „Protestai atskleidžia radi-kaliųjų musulmonų melą, kad au-toritarinius režimus galima nuversti tik naudojant ekstremistinę jėgą“, – spaudos konferencijoje Vašingtone pareiškė JAV gynybos sekretorius Ro-bertas Geitsas. Jis pridūrė, kad po de-šimtmečius trukusio sąstingio arabų pasaulyje pradėtas „permainų proce-sas“ dar truks mėnesius, o gal ir me-tus. JAV generolas Džeimsas Matisas

Senate pareiškė, kad „Al Qaeda“ dėl pastarųjų įvykių patyrė „propagandi-nį smūgį“. Demonstrantai, jo teigi-mu, per 10 savaičių pasiekė daugiau permainų nei žudikiškos „Al Qaeda“ kampanijos per praėjusius 10 metų.

Ofi cialios informacijos, kad Nika-ragvos valdžia siūlo prieglobstį M. el

Kadafi ui, negauta. Bet jo vaikų pasiū-lytą diktatoriaus pabėgimo scenarijų palaiko ir JAV. Nikaragvos preziden-tas Danielis Ortega kovo 2 d. pareiškė solidarumą M. el Kadafi ui. Dar vie-nas, palaikantis M. Kadafį, yra Vene-suelos vadovas Hugas Čavesas.

VL, Eltos inf.

Libijos diktatoriui pataria bėgti

„WikiLeaks“ herojai laukia teismo

Pasaulis

Perestrojkos stratego jubiliejus

Naujausios apklausos rodo, kad net 47 proc. Rusijos gyventojų antradienį 80-ą jubiliejų švenčiantis buvęs Sovietų Są-jungos prezidentas M.Gorbačiovas praktiškai neegzistuoja – jis jiems nekelia jokių emocijų. EPA-Eltos nuotraukos

Muamaro el Kadafi o vaikai savo tėvui patarė palikti gimtinę ir keltis į Nika-ragvą, tačiau diktatorius grasina išžudyti tūkstančius žmonių.

6 2011 m. kovo 5 d. • Nr. 18 (9037)Valstiečių laikraštis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tikslas – mažiau kraupių avarijų

Šeštadienis

11 p.

Šilumą mėgstantys ver-tingi augalai mūsų šiltna-miuose jaučiasi ne pras-čiau nei pomidorai.

Irma Kazlauskaitė

23 p.

Lietuvos krepšinio klubai baigė savo pasirodymą Eu-rolygos turnyre. Vilniaus „Lietuvos rytas“ neįsirašė laimėjimo į savo klubo is-torijos metraštį, o „Žalgiris“ netrinktelėjo durimis, kaip buvo žadėjęs.

Rytis Burneckas

24 p.

„Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ baigė kelionę po Europą

Atrasime vietos ir baklažanams

Su slidėmis į Antarktidos ir Afrikos kalnus

19 p.

7 p.

Sodyba

Neringa Nekrašiūtė: tikiu, būsime reitingųviršūnėseNuo pirmadienio LNK ka-nalu bus rodomas seria-las „Jausmų miestas“. Jo kūrėjai išrankius TV žiūro-vus žada nustebinti ne tik siužetiniais vingiais, bet ir šaunia aktorių komanda.

Nijolė Baronienė

Lietuva labai norėtų pa-tekti į saugiausių valstybių pagal žuvusiųjų skaičių ke-liuose dešimtuką.

Vismantas Žuklevičius

Negalintis atsispirti kelio-nių magijai Pasaulio lietu-vių kalnų slidinėjimo mėgė-jų asociacijos prezidentas Algimantas Kepežėnas šį kartą patraukė į tolimąją Antarktidą.

Nijolė Baronienė

Kuršėnuose įgriuvo dvaro pastatas – vienintelis Lie-tuvoje likęs medinio pa-veldo objektas.

Nijolė Petrošiūtė

7 psl.

Paveldą ardo žmonės ir laikas

Sportas Prieblandos