lietuvos energetikos strategijos gaires kovas be bat

1

Lietuvos energetikos strategijos gairės

Martynas Nagevičius

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

[email protected]

2011.03.03

mailto:[email protected]

2

Energijos vartojimas – prognozės/energijos efektyvumo didinimo įtaka

Energijos gamyba - pasiūlymai

Organizaciniai pasiūlymai

Turinys

3

ENERGIJOS VARTOJIMASPROGNOZĖS, ENERGIJOS EFEKTYVUMO DIDINIMO ĮTAKA

4

Energijos vartojimą ateityje įtakojantys faktoriai:

– BVP augimas ir nuo to priklausantis energijos suvartojimo augimas (atskiruose sektoriuose),

– Gyventojų skaičiaus kitimas ir nuo to priklausantis energijos vartojimo kitimas (atskiruose sektoriuose)

Bendro galutinio suvartojimo prognozuojamas kitimas ateityje (prielaidos)

5

Bendro galutinio suvartojimo prognozuojamas kitimas ateityje (prielaidos II)

3% per metus

2% per metus

2% per metus

6

Energijos poreikio kitimas

BVP augant 1%

Gyventojų skaičiui sumaţėjus 1 %

Elektros energija

Pramonė, statyba, ţemės ūkis +1% -0%

Paslaugų sektorius +0,5% -0,2%

Transportas +0,3% -0,2%

Namų ūkiai +0,1% -0,5%

Kuras, šiluma

Pramonė, statyba, ţemės ūkis +0,5% -0%

Paslaugų sektorius +0,2% -0,2%

Transportas +0,3% -0,2%

Namų ūkiai 0% -0,5%

Bendro galutinio suvartojimo prognozuojamas kitimas ateityje (prielaidos III)

7

1,53 1,49 1,44 1,35

0,58 0,63 0,67 0,77

0,90 1,07 1,231,67

1,531,64

1,75

2,020,16

0,190,21

0,28

0,29

0,31

0,33

0,38

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

2011 2020 2030 2050

milijonai tonų

naftos ekvivalento

Nuostoliai Ir energijos gamybos savo poreikiai

Statyba, žemės ūkis, žvejyba

Transportas

Pramonė

Paslaugų sektorius

Namų ūkis

Bendro galutinio energijos suvartojimo prognozė, nevertinant energijos taupymo priemonių

NENS2012apie 6.7 mln. tne

4.99

5.335.64

6.48

8

Energijos taupymo priemonės Efektas iki 2020 metų

Elektros energijos taupymo priemonės -1.5% per metus(elektros energijos)

Efektyvesnių transporto priemonių diegimas, viešojo transporto plėtra, kelių infrastruktūros plėtra

-1,5% per metus(degalų kelių transporto

sektoriuje)

30% neefektyviausių pastatų renovacija -15%(šilumos ir tiesiogiai suvartojamo kuro sąnaudų namų ūkiuose bei

paslaugų sektoriuje)

Kitos energijos vartojimą maţinančios priemonės pramonės, statybos, ţemės ūkio ir ţvejybos sektoriuose

-1,5% per metus (šilumos ir tiesiogiai suvartojamo

kuro sąnaudų sektoriuose)

Šilumos tiekimo sistemų modernizavimas -10%(šilumos nuostolių)

Didesnę dalis veţimų kelių transporto priemonėmis perkeliama į veţimus geleţinkeliu

-1,4%(degalų transporto sektoriuje)

Energijos taupymo priemonės (iki 2020) (I)

9

Energijos poreikio kitimas

Degalų suvartojimas

Elektros suvartojimas

2020 metais (lyginant su 2020 metais be elektrofikavimo)

Kelių transportas -20% +0.3 tne/tnedegalųGeleţinkelio transportas -10%





Energijos taupymo priemonės – transportoelektrofikavimas

10

Esamas ir prognozuojamas Lietuvos bendro galutinio energijos vartojimo balansas

4,99

4,404,00

3,55

0,93 1,642,94

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

2011 2020 2030 2050

milijonai tonų

naftos ekvivalento

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo efektas

Bendras galutinis energijos suvartojimas

NENS2012apie 6 mln. tne

11

Iki 2020 metų kasmetinis papildomas investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą efektas siektų apie 1.80%.

– Tai yra – viršytų ES Energijos efektyvumo direktyvoje numatytą ES vidurkį (1.5% per metus).

– Tai natūralu, kadangi energijos efektyvumo didinimo potencialas Lietuvoje ženkliai viršija ES vidurkį.

– NENS2012 – po 1.5% kas met, 2009-2020 laikotarpiu 17% (?)

Nuo 2020 metų iki 2050 metų kasmetinis papildomas investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą efektas siektų apie 1.03 %

Energijos taupymo priemonių diegimas efektas

12

Elektros energijos poreikių prognozė (I)

10,99 11,21 11,37 12,04

0,951,74

3,121,53

2,96

6,46

0,00

5,00

10,00

15,00

20,00

25,00

2011 2020 2030 2050

TWh

Elektros taupymas

Papildomos sąnaudos dėl šilumos siurblių ir elektromobilių plėtros

Vartojimas

NENS20122020 apie 12 TWh2030 apie 13-17 TWh2050 apie 22-33 TWh

13

Elektros energijos poreikių prognozė (II – pagal sektorius)

2,67 3,04 3,354,07

2,952,91

2,89

2,92

2,62 2,38 2,151,98

1,56 1,58 1,581,440,34

1,302,09

3,49

0,66

0,75

0,82

1,00

0,19

0,21

0,23

0,26

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00

16,00

2011 2020 2030 2050

TWh

Hidoakumuliacinės elektrinės net sąnaudos

Energetikos (durpių, naftos gavybos, naftos perdirbimo) sektorius

Kiti sektoriai

Nuostoliai Ir savo poreikiai

Namų ūkis

Paslaugų sektorius

Pramonė

14

ENERGIJOS GAMYBAPASIŪLYMAI

15

Biokuro kogeneracijos potencialas Lietuvoje (atsargus scenarijus)

CŠT sistema*

Maksimalusšilumosporeikis (2011) [MWš]

Potencialios kogeneracinėselektrinės šiluminė galia [MWš]

Potencialios kogeneracinės elektrinės elektros/šilumos sąntykis

Potencialios kogeneracinėselektrinės elektros gamybos galia [MWe]

Vilnius 1000,5 400 0.75 360*

Kaunas 520,0 208 0.38 78

Klaipėda 334,3 134 0.38 50

Panevėţys 199,2 80 0.38 30

Šiauliai 179,5 72 0.38 27

Alytus 133,5 53 0.38 20

Marijampolė 93,4 37 0.38 14

Druskininkai 72,4 29 0.38 11

Maţeikiai 63,6 25 0.38 10

Utena 55,4 22 0.38 8

Jonava 45,6 18 0.38 7

Plungė 42,9 17 0.38 6

Tauragė 32,8 13 0.38 5

Šilutė 31,3 13 0.38 5

Iš viso: 2804 1121 632

* CŠT sistemos, kuriose maks, šilumos poreikis viršija 30 MWš, o metinis šilumos suvartojimas viršija 70 GWh,** Kondensaciniu reţimu. Kogeneraciniu reţimu 300 MW

16

Biokuro kogeneracijos plėtra - Finansavimo, pelno, biokuro ir šilumos kainų prielaidos

16

5,0 % metinių realių palūkanų norma

Paskola išmokama per visą elektrinės tarnavimo laikotarpį

atidėtas palūkanų mokėjimas statybos metuNuosavo kapitalo

metinė kaina 10% nuo nuosavo investuoto kapitalo kainos

Šilumos pardavimo į tinklus kaina: 10 ct/kWhš

Biokuro kaina:

– Medienos skiedra 512 Lt/tne (2012 gruodţio VKEKK duomenys)

– Šiaudų granulės 1000 Lt/tne (Lenkijos rinkos kainos)

17

Biokuro kogeneracijos plėtra - Technologinės, investicinės, aptarnavimo kaštų prielaidos

www.ens.dk/Documents/Netboghandel%20-%20publikationer/2012/Teknologikatalog_2012.pdf

Vidutinio dydţio biomasės elektrinės(10-50 MW)

(69 pslp)

Didelės biomasės verdančio sluoksnio elektrinės(250-400 MW)

(36 pslp)

Naudojamas kuras Medienos skiedra Šiaudų granulės

Pastovūs aptarnavimo kaštai (Eurai/MW/metus)

29000 57200

Kintami aptarnavimo kaštai (Eurai/MWh)

3.9 2.0

Tarnavimo laikotarpis (metai) 30 40

Investicijos (mln. eurų/MW) 2.6 2.04

Elektros gamybosefektyvumas, dirbantkondensaciniu reţimu

- 46%

Elektros gamybosefektyvumas, dirbantkogeneraciniu reţimu

29% 44%

Šilumos gamybos efektyvumas, dirbant kogeneraciniu reţimu

77% 58%

Statybos laikotarpis (metai) 4 4

Minimalus apkrovimas 20% 20%

18

Biokuro kogeneracijos plėtra -Rezultatai (I)

18

Darbas tik kogeneraciniu

režimu

Papildomai darbas kondensaciniu

režimu

Tech

nin

iai d

uo

men

ys

Visas nagrinėjamų CŠT sistemų suvartojamas šilumos kiekis [TWh] 7.46

Įrengtoji elektros gamybos galia [MWe] 572 632

Į tinklus patiekiamas elektros energijos kiekis [TWh] 2.71 1.42

Į tinklus patiekiamas šilumos kiekis [TWh] 5.31 0

Tiekiamos šilumos dalis nuo poreikio 71%

Suvartotas biokuro kiekis [milijonai tne] 0.66 0.27

Bendras efektyvumas 104% 46%

Elektros gamybos efektyvumas 35% 46%

Šilumos gamybos efektyvumas 69% 0%

Elektros gamybos galios vidutinis metinis išnaudojimas 54%

19

Biokuro kogeneracijos plėtra -Rezultatai (II)

19

Darbas tik kogeneraciniu

režimu

Papildomai darbas

kondensaciniu režimu

Rez

ult

atai

Visa investicija (mlrd. Lt) 4,98

T. sk. ES parama:(mlrd. Lt) 1,49

Nuosavos investicijos:(mlrd. Lt) 0,70

Paskolos (su statybos metu susikaupusiomis palūkanomis) (mlrd. Lt) 3,15

Savikainos biokuro dedamoji [ct/kWhe] 17.5 18.7

Savikainos išlaidų remontui ir aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 4.6 0.7

Savikainos išlaidų paskolos aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 7.2

Savikainos sumažėjimas, įvertinus pajamas iš šilumos pardavimo [ct/kWhe]

-19.6

Kainos nuosavo kapitalo grąžos dedamoji [ct/kWhe] 2.6

Viso - vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką [ct/kWhe] 12.3 19.4

20

Biokuro kogeneracijos plėtra -Rezultatai (III)

20

0

5

10

15

20

25

30

35

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24

Reikalinga elektros energijos kaina

ct/kWh

Šilumos kaina ct/kWh

2012 metų gruodžio biokuro kaina

Biokuras brangsta 10%




21

Vėjo energetikos plėtra - prielaidos

www.ens.dk/Documents/Netboghandel%20-%20publikationer/2012/Teknologikatalog_2012.pdf

Vėjo jėgainės 3 MW dydţio

(82 pslp)

Kintami aptarnavimo kaštai (Eurai/MWh)

14

Tarnavimo laikotarpis (metai) 20

Investicijos (mln. eurų/MW) 1,4

Statybos laikotarpis (metai) 1,5

Vidutiniškas metinis galios išnaudojimas 26.4%

(faktiniai Lietuvos vėjo jėgainių duomenys 2007-2011 vidurkis)

ES Struktūrinių fondų parama: 50%

Kitos finansavimo prielaidos – tos pačios, kaip ir biokuro kogeneracijos atveju

22

Vėjo energetikos plėtra –Rezultatai

22

Tech

nin

iai

du

om

enys Įrengtoji elektros gamybos galia [MWe] 800

Į tinklus patiekiamas elektros energijos kiekis [TWh] 1.85

Elektros gamybos galios vidutinis metinis išnaudojimas 26,4%

Rez

ult

atai

Visa investicija (mlrd. Lt) 3,87

T. sk. ES parama (mlrd. Lt): 1,93

Nuosavos investicijos( mlrd. Lt): 0,39

Paskolos (su statybos metu susikaupusiomis palūkanomis) (mlrd. Lt) 1,66

Savikainos išlaidų remontui ir aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 4.8

Savikainos išlaidų paskolos aptarnavimui dedamoji [ct/kWhe] 7.2

Kainos nuosavo kapitalo grąžos dedamoji [ct/kWhe] 2.1

Viso - vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką [ct/kWhe] 14.1

23

Priemonė Investicijos

2012-2020

metais

Efektas

Biokuro kogeneracinių

elektrinių plėtra

5 milijardai Lt Įrengta galia 630 Mwe

Bendra metinė elektros gamyba apie 2.6 TWh,

Bendra metinė šilumos gamyba apie 5.1 TWh.

Biokuro metiniai poreikiai apie 0.63 milijonai tne

Vėjo jėgainių plėtra 3.9 milijardai Lt Papildomai įrengta apie 800 MWe galia.

Papildoma elektros gamyba 1.7 TWh

Biodujų elektrinių plėtra 1.2 milijardai Lt Papildomai įrengta apie 85 MWe galia.


Hidroelektrinių plėtra 0.05 milijardo Lt Papildomai įrengta apie 14 MWe galia.


Saulės elektrinių plėtra 0.04 milijardo Lt Papildomai įrengta apie 10 MWe galia.


Investicijos į atsinaujinančios energetikos ir efektyvios kogeneracijos plėtrą iki 2020 metų (I)

24

Priemonė Investicijos

2012-2020

metais

Efektas

Biokuro katilinių statyba

CŠT sektoriuje

0.3 milijardo Lt Papildomai įrengiama šilumos generavimo

galia 220 MW

Individualių biokuro

katilinių plėtra

0.25 milijardo Lt Papildomai įrengiama šilumos generavimo galia 500

MW

Šilumos siurblių 0.25 milijardo Lt 10 000 sistemų su šilumos siurbliais įrengimas

Metinė šilumos gamyba 0.15 TWh,

Metinis elektros energijos suvartojimas 0.04 TWh

Saulės kolektorių

įrengimas

0.4 milijardo Lt Saulės kolektoriai ant 50 000 stogų

Metinis energijos taupymas- apie 0.1 TWh

Gamtines dujas

kūrenančių efektyvių

kogeneracinių elektrinių

plėtra

0.4 milijardo Lt Papildomai įrengiama elektros generavimo galia –

apie 100 MWe

Per metus sudeginus apie 140 tūkst. tne gamtinių

dujų generuojant apie 0.55 TWh elektros energijos

bei 0.80 TWh šiluminės energijos

IŠ VISO: 11,8 milijardo Lt

Investicijos į atsinaujinančios energetikos ir efektyvios kogeneracijos plėtrą iki 2020 metų (II)

25

Biokuro elektrinių630 MW (2020) 800 MW (2050)

Biodujų elektrinių100 MW (2020) 200 MW (2050)

Vėjo jėgainių sausumoje 1000 MW (2020) 1500 MW (2030) 2000 MW (2050)

Vėjo jėgainių jūroje0 MW (2020) 1000 MW (2030)

Saulės elektrinių 10 MW (2020) 200 MW (2030) 1100 MW (2050)

Investicijos į atsinaujinančios energetikos plėtrą 2021-2050 metų laikotarpyje (I)

26

Energijos išteklių vartojimo prognozė

(Grafike neparodytas gamtinių dujų vartojimas neenergetinėms reikmėms (visų pirma trašų gamybai), cheminių procesų energija ir naftos produktų vartojimas naftos produktų gamybai (visų pirma – naftos perdirbimo įmonėje))

27

Elektros energijos gamybos prognozė

28

Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos prognozė

NENS20122020 apie 3 TWh2050 apie 10-21 TWh

29

Gamtinių dujų poreikio prognozė

1,20 mlrd. nm3

(Grafike neparodytas gamtinių dujų vartojimas neenergetinėms reikmėms (visų pirma trašų gamybai),

NENS20122020 1.6-3.7 mlrd. nm3

30

Biokuro poreikių prognozė

31

Atsinaujinančių išteklių dalis bendrame galutiniame suvartojime

32

Šiltamio efektą sukuriančių dujų emisijų energetikos sektoriuje prognozė

33

Ar reikalinga tokia intensyvi "ţalios" elektros gamybos plėtra?

Argumentai PRIEŠ:

– Kol technologijos nepakankamai atpigo, o importuojamos elektros kainos maţos – sąlygoja elektros kainų augimą (arba papildomas ES Struktūrinių fondų ir Biudţeto sąnaudas)

– Sąlygoja greitesnį biokuro kainų augimą (didesnes biokuro naudotojų šildymui išlaidas)

Argumentai UŢ:

– Daugiau darbo vietų Lietuvoje (didesnės biudţeto pajamos, maţesnės išlaidos)

– Maţesnis elektros importas – potencialiai maţesnės importuojamos elektros rinkos kainos, maţesnė priklausomybė nuo galimo kainų augimo

Neatsakyti klausimai

34

Būtina ankstesnėje strategijoje numatytais terminais uţbaigti įgyvendinti elektros tiltų su Skandinavija ir Lenkija projektus:

– Sudarant galimybes pasirinkti elektros energijos importą iš pigiausio šaltinio

– Sudarant galimybes keistis su gretimomis rinkomis kintančios gamybos “ţalia” elektra

Strateginiai projektai

35

Būtina įgyvendinti Kruonio HAE plėtros projektą:

– Sudarant geresnes galimybes balansuoti kintančią elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (1-as prioritetas)

– Sudarant galimybes iš gretimų rinkų įsigyti daugiau pigesnės naktinės elektros energijos ir maţiau brangesnės dieninės elektros energijos (2-as prioritetas)

Strateginiai projektai (II)

36

Iki 2020 metų būtina įgyvendinti išmaniųjų tinklų (“smart-grid”) plėtrą Lietuvoje

– Reikalinga, siekiant padidinti galimybes energijos vartojimui prisitaikyti prie kintančios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių

– Reikalinga, siekiant įgyvendinti elektros gamybos decentralizaciją

– Reikalinga, siekiant padidinti elektros energijos tiekimo patikimumą vartotojams

– Reikalinga, siekiant suteikti vartotojams galimybes daugiau naudoti pigesnės elektros energijos ir maţiau brangesnės

– -...

Strateginiai projektai (III)

37

ORGANIZACINIAI PASIŪLYMAI

38

Įpareigojimas energijos tiekėjams kofinansuoti energijos taupymo projektus

Energijos taupymo priemonėms PVM mokestis turėtų būti ne didesnis, nei energijai

Energiją taupančių priemonių diegimo valstybinis rėmimas:

– ES Struktūrinių fondų parama investicijų subsidijavimui

– Ilgalaikiai lengvatiniai kreditai

– Mokesčių lengvatos

Įpareigojimas pramonės įmonėms rengti energijos vartojimo auditus

Energijos efektyvumo kriterijų patvirtinimas viešiesiems pirkimams

ESCO kompanijų steigimo ir veiklos skatinimas

Organizaciniai pasiūlymai energijos efektyvumo didinimui

38

39

Didelių projektų rėmimas investicijų subsidijavimo (ne rėmimu per superkamos elektros kainą) būdu:

– Iš numatomų 11.4 mlrd. Lt investicijų į atsinaujinančią energetiką investicijų subsidijoms reikėtų apie 4-5 mlrd. Lt

Smulkių „ţalią elektrą“ generuojančių projektų rėmimui pakaktų „energijos pasikeitimo susitarimų“ (į tinklą atiduodama elektra keičiama į iš tinklo paimamą)

Organizaciniai pasiūlymai atsinaujinančios energetikos plėtrai

40

Stambių atsinaujinančius energijos išteklių naudojančių jėgainių finansavimo modelis

Fizinio ar juridinio asmens indėlis








.............................







ATSINAUJINANČIOS ENERGETIKOS

PLĖTROS FONDAS

.............................

Privatus ar valstybinis

investuotojas 1


investuotojas 2


investuotojas n


investuotojas nn

ES Struktūriniai fondai ir Valstybės

biudţetas

Minimalios 7% metinės indėlio grąţos Valstybės

garantija fondo indėlininkams

41

Perspektyvios technologijos:

– Biokuro gamybos, logistikos, konversijos į energiją technologijos

– Skaitmeniniai “išmaniųjų tinklų” elementai, sistemos

– Elektros energijos akumuliavimo įranga, vandenilinės technologijos

– Saulės energijos konversijos į elektros energiją technologijos

– Saulės kolektoriai

– Elektromobiliai, elektromobilių elementai

– Šilumos siurbliai, šilumos siurblių elementai

– Vėjo jėgainės, vėjo jėgainių elementai

– Biodujų jėgainės, biodujų jėgainių elementai

– .....

Didţiausia atsinaujinančios energetikos nauda gaunama, kai šalyje gaminamos technologijos

42

Technologijų kūrimo ir gamybos potencialo išnaudojimas:

Kryptinga investicijų paieška

ES paramos lėšų skyrimas

Universitetų ir technologijų kūrimo kompanijų bendradarbiavimo skatinimas

Aiškių prioritetų energetikoje nustatymas

Specialūs lengvatinių mokesčių “klasteriai” technologijoms kurti ir gaminti

(pavyzdţiui – VISAGINO TECHNOLOGINIS KLASTERIS, išnaudojant vietinį inţinerinį potencialą)

“Ţaliųjų “ technologijų kūrimo ir gamybos Lietuvoje poreikis

43

Ačiū uţ dėmesį !

Martynas Nagevičius

[email protected]

43

lietuvos energetikos strategijos gaires kovas be bat

Business