Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2009m. kovas, Nr. 6

„Mes čigonai Lietuvos, duokit blynų ir kavos!”

Jei būna pradžia, ateina ir pabaiga. Taip ir žiema – prasideda pirmosiomis snaigėmis, kurių be galo laukiame, o baigiasi kalnu mums jau atsibodusio, niekaip netirpstančio sniego ir šelmiška Užgavėnių švente.

Į šią šventę praėjusio mėnesio 24 dieną mus visus kvietė pradinukai. Visi ga lėjome pašėlioti ir pasilinksminti – prisiva lgyti blynų, padūkti, stebėti Lašininio ir Kanapinio kovą, sudeginti Morę ir pagaliau iš kiemo išvaryti tą taip įgrisusią žiemą.

Visi pradinukai buvo pasipuošę įva iriomis rankų darbo kaukėmis. Pašėlę velniukai, č igoniukai ir raganiukės su dainomis ir muzika šmirinėjo po visą mokyklą, kviesdami prisijungti prie šventės. Šelmių gauja ir į svečius atkeliavusios kanklininkės nepraleido nė vieno mokyklos kabineto – linksmino mokinius, o kai kuriuose netgi vaišinosi.

Po to mažie ji rikiavosi kieme ir laukė savo mokytojų bei draugų, su kuriais traukė stadiono link, nes ten buvo sukrautas laužas. Žinoma, nė vienas neištvėrė

nepasidžiaugęs puikia i limpančiu sniegu, taigi... be sniego ant galvų ir striukių neliko ir pradinukų mokytojos bei ka i kurios pavaduotojos . Galiausiai, prisisotinę Užgavėnių šventės nuotaikos, dainų, šokių, blynų bei sniego, pradinukai jau galėjo stebėti Lašininio ir Kanapinio kovą ir Morės pleškėjimą.

Na, o šventės pasekmes mes jau aiškia i matome. Pagaliau mums šviečia saulutė ir pavasaris atkeliavo į svečius. Mūsų mažie ji neblogai pasidarbavo!

Deimantė Stulgytė, 1ga Daivos Petkevičienės nuotraukos

2

Ar tu saugus mokykloje?

Mūsų gimnazijoje buvo atliktas patyčių masto 6–8 klasėse įvertinimo tyrimas, kurį apibendrino gimnazijos socialinė pedagogė R. Dubauskienė ir psichologė I. Pilkionienė. Štai keletas įdomesnių skaičių pamąstymui.

Tyrimo metu mokiniams buvo pateiktas klausimas „Kaip saugiai tu jautiesi savo mokykloje?“ Daugiau nei pusė (51,6%) 6–8 klasių moksleivių mūsų gimnazijoje jaučiasi saugiai. 40,4% teigia, kad saugiai jaučiasi tik kartais, o 8% mokinių nurodė, kad gimnazijoje jaučiasi nesaugūs. 8% – tai 25 mokiniai iš 310 arba 3 mokiniai, kurie jaučiasi nesaugus kiekvienoje 6–8 klasėje.

Analizuojant tyrimo duomenis, buvo svarbu palyginti atskirų klasių atsakymus. Saugiausiai mūsų gimnazijoje jaučiasi 7 klasių mokiniai, nesaugiausiai – 8 klasių. Didžioji dalis 6 klasių moksleivių gimnazijoje jaučiasi kartais saugiai, kartais ne.

Mokiniams taip pat buvo pateiktas klausimas „Ar mokytojai tyčiojasi iš mokinių?“ Pusė tyrimo dalyvių teigia, kad kartais mokytojai taip elgiasi, 12,1% teigia, kad mokytojai dažnai tyčiojasi iš mokinių. 36,3% mokinių teigia, kad mokytojai niekada nesityčioja iš mokinių.

Tyrimo išvadomis domėjosi Lina Jankauskaitė, 1gc ____________________________

Mokykloje gyvena triukšmas

Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduriame su triukšmu. Jį patiriame namuose, gatvėje, mokykloje. Pagal EAA (Europos aplinkos agentūros) duomenis, triukšmas kenkia daugeliui europiečių. Visuomenė jį laiko viena didžiausių aplinkosaugos problemų. Triukšmas yra netvarkingas, neįprastas žmogaus klausai ir sukeliantis nemalonius pojūčius garsas. Jis trukdo žmogaus darbui, poilsiui, ramiam būviui. Taigi, triukšmas – stiprus ir galingas ginklas.

Tad ne be reikalo 2008 m. lapkritį mūsų gimnazijos pradinio ugdymo skyriaus vedėja pasiūlė parašyti projektą, kurio tikslas – mažinti triukšmą mokykloje per pertraukas. Projektą kūrė pradinių klasių mokytojos D. Balzarevičiūtė ir L. Barkevičienė. Apie jį ir kalbamės su L. Barkevičiene:

–Kokia šio projekto idėja? –Nustatyta, kad triukšmas vaikams daro daugiau

žalos nei suaugusiems. Jis veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia įvairių sveikatos sutrikimų, todėl norėjome imtis prevencinių priemonių, siekiant valdyti, mažinti triukšmą.

–Kaip vyko projektas?

–Įvedėme 4 taisyklės: kalbėsiu tyliau, netriukšmausiu, užsiimsiu mėgstama veikla, susierzinęs nusiraminsiu. Mokiniai laikėsi šių taisyklių ir kiekvieną dieną lentelėje žymėjo, kaip jiems sekėsi. Savaitės pabaigoje tie, kuriems sekėsi geriausiai, įsiklijuodavo lipdukus ,,Aš prieš triukšmą”. Lapkričio mėnesį į mokyklą buvome pakvietę pantomimos teatro aktorius. Šis susitikimas vaikams labai patiko. Taip pat kelis kartus triukšmamačiu matavome, kokį triukšmą per pamokas ir pertraukas sukelia vaikai.

Triukšmo lygis pamokoje (decibelais)

7570

616258626055

62

0

1 0

2 0

3 0

4 0

5 0

6 0

7 0

8 0

9 0

10 0

1a 1b 2a 2b 2c 3a 3b 4a 4b

Tr iukšmo lygis per traukos metu (decibelais)

87

7275

767872

7872

78

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

1 00

1a 1b 2a 2b 2c 3a 3b 4a 4b

Tyrimas parodė, kad mažiausias triukšmo lygis būna po dviejų pamokų (82 decibelai), o didžiausias – po keturių pamokų (90 decibelų). Pagal mokslinius tyrimus, didesnis nei 65 decibelų garsas yra žalingas, o diskotekos triukšmas – 100 decibelų, tad matome, kad triukšmas po keturių pamokų gali būti lyginamas su diskotekos skleidžiamu triukšmu.

Ar šis projektas padėjo sumažinti triukšmą, galėsime pasakyti gegužės mėnesį, kai jis baigsis.

Apie triukšmą paprašėme pakalbėti fizikos mokytoją I. Rauckienę: „Garsus visada sukelia virpantys kūnai. Jie priverčia sutankėti arba praretėti orą, kuris pasiekia mūsų klausos organus. Garsas – tai ore sklindanti išilginė mechaninė banga. Jeigu kūno virpėjimo dažnis kinta tvarkingai, tolygiai, tada girdėsime muziką, o netvarkingas ir skirtingo dažnio bei amplitudės kitimas sukelia triukšmą. Klausos organais suvokiamo garso pojūtį apibūdina garsumas, matuojamas belais arba decibelais. Vos girdimo garso garsumas lygus 0 decibelų, negarsi kalba – 50 decibelų. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad triukšmas kenkia sveikatai, kai jis yra didesnis už 65 decibelus dieną ir 55 decibelus naktį.

Nukelta į 8 puslapį

3

Po žvaigždėmis, po mėnuliu, po saule Esu aš – Žemė, ketvirta dalis pasaulio.

Kovo 20-toji minima kaip Pasaulinė žemės diena, astronominis pavasaris. Tai nuostabus laikas, kai visuose Pasaulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas yra vienodas. Taip jau išėjo, kad ši puiki ir minėtina diena sutapo su dar keliomis svarbiomis datomis: T. Ivanausko mirties, Ventės Rago įkūrimo ir paukščių grįžimo namo diena.

Į mūsų gimnaziją šios dienos proga atvyko LŽŪU studentai, kurių tikslas buvo mums, vaikams, daugiau papasakoti apie ornitologiją (paukščių mokslą).

Po dviejų pamokų visi gamtos mylėtojai susirinko trečiajame gimnazijos aukšte, kur vyko inkilų paroda ir gražiausio inkilo rinkimai. Jo savininku tapo pripažintas Linas Lialys (6b), o geriausią inkilą sumeistravo Gediminas Zamolskis (7d). Bet tai dar nebuvo šventės pabaiga.

Grupelė miškininkystę studijuojančių jaunuolių, būrys gamtos mylėtojų, mokytoja I. Gronskienė, šuo Tobis ir mes, žurnalistai, išvykome į Kamšos draustinį kelti inkilų. Nors oras ir buvo prastas, o batai permirkę nuo šlapio sniego, mums, gamtos mylėtojams, tai buvo nė motais.

Šiek tiek pavargę ir išalkę, vis dar nešini paskutiniais inkilais, klausydamiesi be galo įdomių studentų

pasakojimų, pakeitėme kelionės kryptį ir pasukome į gal ne visai tvarkingą, bet ramią miško aikštelę. Ten studentai užkūrė jaukų laužą, o mes visi sušalę prie jo prilipome kaip bitės prie medaus. Kai pilvukai pradėjo urgzti, kepėme dešreles, gėrėme arbatą ir vaišinomės vieni kitų skanėstais. Be skanėstų neliko ir Tobis.

Po tokios puotos gamtoje vyko viktorina, kuri, žinoma, neapsiėjo be prizų. Buvo apdovanoti gražiausių inkilų kūrėjai bei aktyviai dalyvavę viktorinoje. Negavę didžiųjų apdovanojimų nebuvo nuskriausti, nes visiems mokytoja įteikė paguodos dovanėles.

Kai laužas užgeso ir Tobis užmigo, buvo pats metas skirstytis namo.Tai buvo puiki diena. Už ją mes galime padėkoti LŽŪU studentams ir mūsų nenustygstančiai vietoje biologijos mokytojai I. Gronskienei.

Akvilė Arlauskaitė, 2gc Irenos Gronskienės nuotraukos

• • • Kol vieni gamtos mylėtojai su studentais ir Tobiu

buvo išvykę kelti inkilų ir dar kaip kitaip šėlioti, likusi dalis žemės mylėtojų per šeštą pamoką rinkosi aktų salėje. Jie stebėjo įvairius pristatymus, klausėsi pasakojimų.

Šią nuostabią pamoką pradėjo 2b klasės mokinukės Aušrinė ir Aistė, dainuodamos gražią dainą apie gamtą ir pačios grodamos dūdelėmis. Vėliau valdžią į savo rankas perėmė 7a klasės mokiniai Domantas ir Milda, kurie ir vedė visą šį pamoką trukusį renginuką, skirtą Žemės dienai.

3gc klasės mokinys S. Naujokas pristatė žymius Akademijoje esančius gamtos objektus ir paminklus, 3gb klasės mokinys A. Andrikaitis rodė filmuką apie kerpes, pasakojo apie jas. Beje, į visą šią programą įsiterpė ir 3 gimnazijos klasės mokinės su nuostabia daina. Dailės mokytoja S. Kaziūnaitė pristatė ir apibendrino pradinukų, penktokų, šeštokų ir septintokų parodas bei darbus, skirtus Žemės dienai. O renginį baigė pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja J. Jukštaitė, visiems padėkojusi ir atsisveikinusi žodžiais: „Gyvenkime taip, kad kiekviena diena būtų Žemės diena. Švęskime, saugokime ir gerbkime ją!“

Deimantė Stulgytė, 1ga

4

Tūkstantis šypsenų – Lietuvos

tūkstantmečiui!

Nors gausybė renginių vyko Vasario 16-ąją, tačiau Kovo 11-ąją moksleiviai, ypač pradinių klasių, taip pat dalyvavo įvairiuose projektuose.

Pradinukai daug dirbo, kruopščiai rinko medžiagą projektui „Lietuviais esame mes gimę“. Taip pat jie gražiai išpuošė pirmąjį mokyklos aukštą savo piešiniais šiomis temomis: „Pirmieji Lietuvos gyventojai“, „Lietuviai kuria savo valstybę“, „Lietuva po Vytauto“ ir „Šių dienų Lietuva“. Mokiniai labai stengėsi gerai atsakyti į pateiktus klausimus „Išmintingiausio mokinio“ viktorinoje, kurią laimėjo Gintvilė Rutkutė (1b), Gabrielė Abromaitytė (2a), Barbora Petronytė (3a) ir Erika Juškytė (4a). Nuoširdžiai sveikiname gabiausias pradinukes ir linkime, kad kitais metais sėkmė būti išmintingiausiu mokiniu nusišypsotų ir berniukams!

Pakalbinome šauniausias moksleives. Į klausimą, kaip jautėsi, kai buvo išrinktos išmintingiausiomis, jos sutartinai atsakė: „Buvome labai laimingos, nustebome, kad laimėjome, labai džiaugėmės.“

Baigiamajame renginyje netrūko įdomių pasirodymų: mokytojos G. Miknevičienės mokiniai, pasipuošę tautiniais rūbais, deklamavo eilėraštį, muzikos mokytojos Z. Ambraziūnienės vadovaujamas antrokų ansamblis atliko puikią dainą „Tu salelėj mūsų“, 3–4 klasių mergaičių ansamblis, vadovaujamas mokytojos R. Kazakevičienės, dainavo „Ėjo dainius ir dainelė“. Žinoma, vyresniųjų klasių moksleiviai taip pat nenuobodžiavo – visi kartu įamžinome savo šypsenas projekte „Tūkstantis šypsenų – Lietuvos tūkstantmečiui“. Jos buvo demonstruojamos trečiojo aukšto foje.

Rūta Šlapikaitė (1ga), Agnė Latvytė (1gd)

Esame profesijų žinovai!

Kovo 25-ąją jau antrus metus iš eilės vyko konkursas „Profesijos žinovas“, kurį organizavo socialinė pedagogė, PIT vadovė R. Dubauskienė, psichologė I. Pilkionienė ir neformalaus švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja, renginio sumanytoja J. Lubienė. Tai konkursas, vienijantis pirmas ir antras gimnazines klases, skatinantis moksleivius domėtis profesijomis ir specialybės pasirinkimo galimybėmis.

Konkurso komisiją sudarė jau minėtos J. Lubienė, I. Pilkionienė, R. Dubauskienė, technologijų mokytoja L. Česnauskienė, mokyklos laikraščio atstovas V. Radžiūnas ir mokinių tarybos atstovė K. Margevičiūtė.

Itin informatyviai renginio pradžioje apie profesijos pasirinkimo

galimybes, jų išsidėstymą rinkoje ir kitus moksleiviams šiuo metu rūpimus klausimus papasakojo 2gb klasės mokinė V. Lialytė. Iškart po to vienas komandos narys išsitraukė komandos eilės numerį, pagal kurį jos ir prisistatė. Oi, kiek visko buvo! Savo sukurtas eiles „iškalę“ gimnazistai deklamavo. Pynėsi liežuviai, kliuvo žodžiai, scenos baimė kaustė... Tačiau nepaisant visų nesklandumų komandos prisistatė iš tiesų šauniai. Tapo moksleiviai tikrais savo profesijos žinovais. Nors ir trumpam...

Dar gerokai prieš konkursą kiekviena klasė žinojo, kurią mokymosi įstaigą pristatys. Štai kiek jų buvo: Lietuvos kūno kultūros akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, VU Kauno humanitarinis fakultetas, Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas, Stasio Šalkauskio kolegija, Kauno taikomosios dailės institutas, Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas bei Kauno prekybos ir verslo mokykla. Apie šias įstaigas moksleiviai turėjo paruošti namų darbą – vaizdinę medžiagą. Keliavo mielieji gimnazistai į šiuos šviesos ir žinių centrus, daug naujo ir gero apie juos sužinojo, o per konkursą ir visiems kitiems papasakojo. Dauguma sukūrė filmukus, kuriuose savo mokymosi įstaigą pristatė studentai.

Galiausiai atėjo metas kūrybinei užduočiai – profesijos pristatymui. Ir vėl teko burtų keliu sužinoti, kurią profesiją teks pristatyti. Vieniems teko eiliuoti, o kitiems net suvaidinti!

Taip pat mokiniams ir proto galiomis teko pasinaudoti, nes paskutinioji užduotis – tai žinių konkursas: „Ką žinai apie profesijas?“. Ši užduotis bene geriausiai ir pasisekė visiems.

Po visų šių išbandymų komisija išėjo pasitarti. Jai išeinant salėje nuskambėjo gausūs aplodismentai. Matyt, dalyviai šitaip tikėjosi pavergti komisijos narių širdis.

Netrukus grįžusi komisija padėkojo už dalyvavimą ir moksleivių pastangas. Padėkojo ir apdovanojo! Padėkos atiteko 1ga, 1gb, 1gc, 1gd, 2gb. Na, o I, II ir III vietas pasidalijo 2gd , 2gc ir 2ga.

„Profesijos žinovas“ nepraėjo be komiškų situacijų ir techninių nesklandumų. Juk kitaip ir būti negali, ar ne? O aš savo ruožtu sveikinu nugalėtojus ir linkiu nenusiminti pralaimėjusiems. Tai juk konkursas, o konkursuose vieni laimi, kiti pralaimi. Sėkmės kitąmet!

Ieva Paužaitė, 1gb Deimantės Stulgytės (1ga) nuotrauka

5

Piešti – jau įprotis

Kotrynos JONAITYTĖS, 3gb klasės moksleivės, tapybos darbai, laimėję konkurse (apie tai rašėme praėjusiame numeryje), dabar puikuojasi Kauno raj. švietimo skyriaus erdvėse. Žurnalistų būrelis suskubo daugiau sužinoti apie šių darbų autorę.

–Pradėsiu nuo įprasto klausimo: ar seniai jau pieši ir nuo ko pradėjai?

–...neatsimenu. Visi vaikai vaikystėje kažką piešia. Namus, medžius, žmones...Piešdavau lygiai tą patį. O rimčiau piešimu susidomėjau gal kokių 9–10metų.

–Ką dažniausiai pieši, turbūt aišku. Tai kodėl anime? Ir kaip susidomėjai tuo?

–Na, nes a) tai man asmeniškai gražus ir priimtinas piešimo stilius; b)tai visgi unikali meno rūšis; c)dauguma tradicinio meno šakų man per

sudėtingos, o kad pramoktum piešti anime/manga stiliumi, ...ermm... matematikos A lygiu mokytis nereikia .

O susidomėjau labai paprastai: daug kur teko matyti šio stiliaus piešinių, taigi susižavėti nebuvo sunku.

–Ar anime tik pieši, ar ir daugiau tuo domiesi? Pvz., manga ir filmukai?

–Filmukų nemėgstu dėl vienos priežasties – animatoriai per daug nukrypsta nuo originalios istorijos – komikso (mangos). O mangų skaitau daug ir įvairių stilių.

–Kokiose parodose ir konkursuose teko dalyvauti? –Konkursuose praktiškai nedalyvauju, tai ir jokių ypatingų

pasižymėjimų juose nėra. –Kuo dar užsiimi be piešimo? –Gyvenu . –Ką tau reiškia piešimas? Ir ar tai tau tik hobis? –Man piešimas jau truputį daugiau nei hobis – po tiek metų piešimas

virto dar ir įpročiu . Pati Kotryna apie asmenines parodas nesvajoja, bet nustoti piešti taip

pat neketina. To mes jai ir linkime .

Justina Mizeraitė, 2gd

Sveikiname!

Ir šį mėnesį mūsų gimnazistai žibėjo įvairiuose konkursuose, olimpiadose ir t.t.

Tad kuo nuoširdžiausiai sveikiname

•respublikinės biologijos olimpiados II vietos laimėtoją Justę Kuklerytę (2gc);

•respublikinio jaunųjų prozininkų konkurso, skirto V. Dautarto premijai laimėti, II vietos laimėtoją Solveigą Žibaitę (2ga);

•lietuvių kalbos olimpiados II turo (rajono) nugalėtoją Rugilę Jurevičiūtę (6 kl.) ir prizininkes Rasą Šernaitę (8kl.) – III vieta, Liną Jankauskaitę (1g kl.) – III vieta ir Solveigą Žibaitę (2g kl) – II vieta;

•anglų kalbos rajono olimpiados prizininkę Agnę Čeponytę (1gc), laimėjusią II vietą;

•rajono 7–12 kl. mokinių technologijų olimpiados prizininkus: Justą Šlapkauską (1gd) – II vieta, Liną Kardaševičiūtę (8d) – II vieta;

•rajono kūrybinių darbų konkurso „Mano batai buvo du...“ nugalėtoją Gaisvą Pranskietytę (6b) ir II vietos laimėtojas Dominyką Šakėnaitę (6b) ir Melisą Žvirblytę (6b).

Kovo 23 d. Garliavos kultūros centre vyko Kauno raj. mokyklų teisinių žinių konkursas „Temidė“, kuriame mūsų gimnazijos komandą „Tvarkelė“ lydėjo sėkmė – I vieta! Komandos nariai:

V. Rušinas (2gd), D. Laurinavičius (2gd),

G. Kriuogaitė (2gd), J. Tarvydaitė (2gd), A. Liutikaitė (2gb).

Moksleivius parengė istorijos mokytoja Aistė Kalvinskaitė.

Sveikiname ir linkime sėkmės apskrities konkurse balandžio mėnesį!

6

Diena su...

Šį kartą dirbti trukdėme socialinei pedagogei Renatai DUBAUSKIENEI.

–Kaip prasideda Jūsų darbo diena? –Turbūt priešingai nei mokytojo, mano darbo diena prasideda labai įvairiai. Tai gali būti prevencinės darbo grupės posėdis, susitikimas su

mokinio tėvais, konsultacija, užsiėmimas klasėje ar lankomumo kontrolė. Socialinio pedagogo veiklos turinys labai platus. Smalsučiai, norintys daugiau sužinoti apie šią profesiją, turėtų pastudijuoji Socialinio pedagogo pareiginę instrukciją. Joje net 13 punktų! Tuo mano darbas ir žavus, kad jame nėra monotonijos ir kiekviena diena būna vis kitokia.

–Kokias problemas sprendžiate? –Įvairias – mokinių patyčios, mokyklos

nelankymas, mokymosi motyvacijos stoka, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, mokinių konfliktai su bendraamžiais ir mokytojais ir t.t. Visas šias problemas sprendžiu dirbdama individualiai arba komandoje su psichologe, sveikatos ugdytoja, spec. pedagoge bei neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja. Patikėkite, nuobodžiauti darbe tikrai netenka .

–Su kokiais sunkumais susiduriate dažniausiai? –Dažnai tenka spręsti mokinių tarpusavio

konfliktus, kurie kartais perauga net iki smurto protrūkių. Tada kalbamės su mokiniais, kaip reikia valdyti savo emocijas ir pyktį, informuoju tėvelius apie įvykusį incidentą. Neretai sudarome raštišką „paliaubų“ sutartį, kurioje abi pusės įsipareigoja laikytis tam tikrų susitarimų. Smagu, kad dažniausiai konfliktai būna vienkartiniai ir išsprendžiami.

–Kaip manote, kodėl moksleiviai neretai pažeidžia gimnazijos taisykles?

–Jei mokiniams skirtos taisyklės kuriamos direktoriaus kabinete ar mokytojų kambaryje, jos dažniausiai būna neveiksmingos. Jei taisyklių turi laikytis visa gimnazijos bendruomenė, tai ir kurti jas turi visi. Dažnai mokiniai nežino gimnazijos taisyklių, tad nenuostabu, kad jie jų ir nesilaiko.

–Ar labai pavargstate per dieną? –Būna dienų, kai grįžusi namo gerą pusvalandį

nenoriu su niekuo bendrauti. Ne visada šeimos nariai tai supranta, bet jau nebesistebi tokiu mano elgesiu . Pailsiu skaitydama knygas, mintimis persikeldama į kitas erdves.

–Ko palinkėtumėte gimnazijos mokiniams? –Norėčiau palinkėti daugiau tolerancijos kitiems ir

kitokiems. Svarbu suprasti, kad gyvenime užtenka laikytis tik vienos taisyklės – gerbti kitą žmogų.

–Ačiū už išsamius atsakymus. Sėkmės ir toliau!

Juozas, 2gc

Tęsinys. Pradžia 5 numeryje

Mokykimės... mokytis!

Dėmesio sutelkimas

Geriau sutelkti dėmesį galima mokantis savireguliacijos ir veikiant faktorius, kurie atsiliepia susitelkimui informacija.

Dėmesio sutelkimo gerinimas reikalauja praktikos, poveikis pastebimas po 4–6 savaičių!

„Čia ir dabar.“ Kiekvieną kartą, kai dėmesys nukrypsta į šalį, sugrąžinkite save prie veiklos pasakydami „būk čia ir dabar“. Tai gali tekti kartoti daug kartų per dieną, bet po savaitės pastebėsite, kad pertraukiančios veiklą mintys ateina vis rečiau.

Voro technika. Kai pajudiname voratinklį, voras reaguoja. Po kelių tokių dirgiklių jis nebereaguos, nes žinos, kad voratinklis juda ne dėl musės. Panašiai ir su psichika. Jei ignoruosite garsus, aplink vaikštančius žmones, po kurio laiko nebereikės to daryti sąmoningai.

Nerimavimo ir mąstymo laikas. Pasirinkite laiko tarpą, kurį skirsite mintims apie problemas. Tai gali būti konkretus pusvalandis. Tada galėsite vertinti tai, kas kelia nerimą, ir galvoti apie sprendimus. Kai kils noras apie rūpesčius galvoti kitu metu, priminkite sau, kad tam skitas konkretus laikas.

Dėmesio nuklydimų skaičiavimas. Kiekvienai dienai pasiruoškite lapelį, kurį suskirstykite į 3 dalis: rytas, pietūs, vakaras. Kiekvieną kartą, kai norėsite sutelkti dėmesį į nereikšmingus, antraeilius dalykus, lentelėje padėkite varnelę. Po kurio laiko pastebėsite, kad varnelių mažėja.

Poilsio laikas. Kiekvienas individualiai sugebame išlaikyti dėmesį (nuo 20 iki 90 min.). Pertraukas verta daryti kas 50 min. Per jas užsiimkite veikla, kuri padidintų deguonies koncentraciją kraujyje – pasivaikščiokite, pasirąžykite, pakvėpuokite grynu oru.

Mokymosi medžiagos įvairinimas. Mokantis tą patį dalyką dėmesio sutelkimas mažėja kas 1–2 val. Į naują dalyką lengviau sutelkti dėmesį.

Paskata ir apdovanojimas. Atlikę užduotį, skirkite sau atlygį (išeikite pasivaikščioti, perskaitykite skiltį žurnale, paklausykite muzikos). Mokomąją medžiagą suskirstykite į dalis ir skirkite paskatinimą kiekvieną jų įveikę. Mokykitės klausdami. Dėmesio sutelkimas mažėja, jei medžiaga tiesiog skaitoma. Jį lengviau sutelksite ir išlaikysite, jei kiekvienam skyriui užduosite klausimą. Tai padeda išlikti įsitraukusiems į veiklą, susitelkti ties kiekviena dalimi. Sėdėdami keiskite kūno padėtį – pagerės kraujo apytaka ir smegenų aprūpinimas deguonimi. Kuo geresnis apšvietimas mokantis, tuo lėčiau ateina nuovargis, lengviau išlaikyti dėmesį. Pašalinkite iš darbo aplinkos tai, kas nereikalinga darbui ir blaško dėmesį.

Sėkmės! Kitame numeryje mokysimės sumažinti egzaminų stresą. Iki!

7

Kartais mums per pamokas taip prailgsta laikas, nes viską reikia daryti labai rimtai: rašyti, skaityti, spręsti, įrodyti... Todėl 6c klasės mokiniai, per lietuvių kalbos pamoką (mok. G. Lialienė) gavę linksmą ir žaismingą užduotį – sukurti eilėraštį iš savo vardo raidžių, noriai kibo į darbą. Kaip jiems sekėsi? Paskaitykime!

Ei, vaikai, einu į mišką Rinkti grybų didelių. Neškit šen, kas turit, krepšį, Eisiu miško takeliu. Saulė man parodys kelią, Taką rasiu aš lengvai, Aš visus grybus surinksiu, Sau paimsiu ir kitiems.

Ernestas Romanovas

Laiptais greitai užlipau, Urmo bazę pamačiau. Kiaurą dieną čia buvau, Alkanas pasijutau, Skaniai spurgą sukramčiau.

Lukas Kairaitis

Elvinas esu vardu. Linksmai dirbti netingiu. Viską mielai atlieku Ir su draugais nesipešu. Naują šunį nusipirksiu, Aš vilkinį išauginsiu, Su juo policijoje dirbsiu.

Elvinas Kuchta

Atsitiko toks dalykas – Ir surado žmoną Mikas. Susilaukė jie vaikų, Talentingų ir gražių, Ėdančių nervus visų.

Aistė Mostauskytė

Jonas aš esu vardu, Obuolį namie turiu. Naktį aš dažnai žaidžiu, Anksti keltis negaliu, Snausti noriu, net baisu.

Jonas Gurskis

Karalius linksmas gyvena, Rimtumo jis nesupranta, Išdaigų prikrečia. Sugauti jį nori visi. Tik jis žirgą turi Ir jį labai myli. Joti labai gerai moka, O mama vienintelė moka jį

sulaikyti. Namų areštą paskiria, Atsiprašo karalius mamos– Savivaliauti negalima nuolatos.

Kristijonas Štareika

Einu gražia pavasario gatve, Matau – gėlė pražydo Ir medžiai puošias žaluma, Lietus smagiai sau lyja. Ir vėl pavasaris ateina, Jau saulė šviečia Ankstų rytą.

Emilija Romanovaitė

Mokykla man nemiela, Aš kasdien einu į ją. Reikia visą savaitėlę Tempti sunkią kuprinėlę. Ypatybę aš turiu– Nedarau namų darbų. Anglų sekasi gerai, Skaitiniai visai nekaip.

Martynas Jasaitis

Einu aš į miškelį Ir sutinku vilkelį. Metu į jį šakas, Aiman, gal išsigąs. Nešu savo kudašių, Tuoj aukštą pušį rasiu... Aš negaliu jau bėgti, Skuost nebėra jau kur...

Eimantas Gelčys

Mėgstu aš miegoti, O rytais kvatoti, Niekas to nežino Ir nesužinos, Ką rytais galvoju, Apie ką svajoju.

Monika Paradauskaitė

Pagaliau aš pamačiau– Atskrenda baisi pelėda, Uodas skrenda dar greičiau. Lapė tyliai pelę ėda, Inkile paukščiukai sėdi, Nori lesti maži bėdžiai, Alkani visi labai.

Paulina Dambrauskaitė

Seni metai praėjo, Atėjo jau nauji. Naujųjų metų proga Draugai susirenka visi. Rėkia, dūksta, išdykauja Aidi gatvės, nesiliauja.

Sandra Stasiulevičiūtė

Šeškas vejasi pelytę, Aplink kelmą ir gėlytę. Ritasi gražus barsukas, Ūkauja kažkur bildukas. Nori miego zuikio vaikas. Ar galės užmigti paikis? Sapnuose paklyst jam laikas.

Šarūnas Milčius

Saulė kaitino ilgai, Kūrė pirtį ji karštai. Ir žvėreliai, ir paukšteliai Rinko žodelius giesmelei. Mato briedis – lapai krenta. Ar tik ten ne žvirbliai švenčia?! Nesimato šventės galo, Tupi dar visi prie stalo. „Ak, kaip šitoj šventėj linksma,“ Sau galvoju aš prislinkęs.

Skirmantas Džežulskis

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Džiaugiamės, kad sprendžiate kryžiažodžius!

Smagu, kad kryžiažodžiai jums patinka! Praėjusio numerio kryžiažodį

greitai ir teisingai išsprendė daugelis jūsų, tačiau burtai lėmė, kad prizai atitenka šiems laimingiesiems:

Nagliui Utarui (6b), Saulei Paulikaitei (7a),

Justui Naminaičiui (7b), Ramintai Sinkevičiūtei (5b),

Ugnei Kardelytei (6b).

Sveikiname! Naujas numeris – naujas kryžiažodis! Linkime sėkmės ir, kaip visada,

laukiame teisingų atsakymų 405 kab. 1. Mažasis rankos ..... . 2. Karštas gėrimas, geriamas ryte. 3. Pavasario šventė. 4. Augalas su spygliais. 5. Paukštis, galvą slepiantis smėlyje. 6. Šilčiausias metų laikas. 7. Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot ..... . 8. ..... Pūkuotukas. 9. Vieta, kur perimi paukščių kiaušiniai.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

______________________________

Nesvarbi žodžių tvarka

Pasaulyje atliekama daug mokslinių tyrimų. Vienas iš jų susijęs su mūsų protu. Remiantis tyrimais, atliktais Kembridžo universitete, buvo nustatyta, kad mums nsevrabu, koika tvraka rdaiės idšėlitoos žoždiouse, savrubs yra tik veians vineitnleis dlayaks, kad pimorji ir pasuktiėns ždoižo riaėds btūų riekaiomje veiotje. Vsios ktios glai būti sumaišytos. Mes spursaime ždoį be prbolmeų. Taip yra tik tėodl, kad žmaogus ptroas nseakito atksiari kikevineos riaėds, bet sakito vsią ždoį iš krtao.

Parengė Gailė Juknytė, 1gc

Atkelta iš 2 puslapio

Mokykloje gyvena...

Europos Sąjungos Žaliojoje knygoje rašoma, kad apie 20% ES gyventojų kenčia dėl sveikatai nepriimtino triukšmo. Mokslininkai nustatė, kad 37% roko ir 52% klasikinės muzikos muzikantų kenčia dėl nusilpusios klausos.“

Triukšmas psichologės I. Pilkionienės akimis: „Neginčijamai įrodyta, kad tam tikras triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę: pažeidžia klausą, sutrikdo miegą, skatina streso hormonų išsiskyrimą, neigiamai veikia mokymosi procesą bei turi įtakos socialinei elgsenai (pvz., padidėjęs dirglumas, agresyvumas). Tačiau kyla klausimas: ar įmanoma išvengti triukšmo? Ar yra teigiamo triukšmo, tokio, kuris nekenkia sveikatai? Manau, kad taip. Triukšmas gali sukelti įvairias emocijas. Visiškoje tyloje dalis žmonių jaučiasi nejaukiai, norėdami to išvengti jie stengiasi įjungti radiją, televizorių, klausytis muzikos ar kt. Pavyzdžiui, medžių lapų šlamėjimas, tyliai čiurlenančio vandens triukšmas – tai žemo dažnio garsas, kuris padeda mums atsipalaiduoti, nusiraminti. Esame socialinės būtybės ir išvengti triukšmo yra sunku ar net neįmanoma (ar galite įsivaizduoti visišką tylą mokykloje per pertraukas? Na, nebent per atostogas). Todėl manau, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek ilgai būname triukšmingoje aplinkoje, koks triukšmas neigiamai veikia mūsų fizinę ir psichinę sveikatą, o koks padeda nusiraminti, atsipalaiduoti.“

Matome, kad triukšmas yra opi problema daugeliui iš mūsų. Yra daugybė būdų jį įveikti ir vienas iš jų – pradėti nuo savęs. Kiekvienas iš mūsų turėtų suprasti, kad nebūtina pasakyti savo tiesos garsiai. Visada galima išsakyti savo nuomonę tyliai, bet aiškiai. To ir linkime visiems!

Vytenis Radžiūnas, 4 ga