Kaunas rėmė, remia ir toliau rems sportą

� siūlymus dėl rėmimo teiKs sporto rėmimo tarybaIki šiol šalies ir tarptautinėse varžybose Kaunui ats­tovaujančios sportinių žaidimų komandos ir indivi­dualių sporto šakų sportininkai bei treneriai buvo skatinami per 2007 m. savivaldybės sprendimu su­darytą Kauno miesto sporto rėmimo fondą. Tačiau vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, šiais metais sporto rėmimo fondas pertvarkytas į Kauno miesto Sporto rėmimo tarybą.

Naujajai tarybai keliami tikslai – skatinti miesto sporto organizacijų veiklos tradicijų puoselėjimą ir užtikrinti jų tęstinumą bei telkti miesto bendruome­nę aktyviai leisti poilsį ir laisvalaikį.

Analizuodama sporto organizacijų veiklą, Spor­to rėmimo taryba teiktų siūlymus miesto tarybai, jos komitetams, komisijoms, savivaldybės administracijai. Taip pat jai būtų pavesta nustatyti sporto organizacijų projektų finansavimo iš savivaldybės biudžeto priorite­tus ir projektams keliamus specialiuosius reikalavimus.

Sporto rėmimo taryba kviesis nevyriausybinių sporto organizacijų atstovus į posėdžius ir atsižvelgs į jų teikiamus argumentus. Atsižvelgdama į nustaty­tus prioritetus ir projektams keliamus reikalavimus, Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta dar­bo grupė rengs sporto projektų atranką.

J Žygimantas stankevičius

Pastaruoju metu kilus ažiotažui dėl sumažinto sporto klubų rėmi-mo Kauno miesto biudžeto lėšo-mis, tų „labiausiai nuskriaustųjų“ verkšlenimai negali nestebinti. Paprastai, kai dėl nepriteklių ten-ka taupyti, pasirenkami tie prio-ritetai, be kurių būtų sunku iš-gyventi, kuriuos privalu vykdyti pagal pareigas ar be kurių būtų neįmanoma siekti tam tikrų atei-ties tikslų. Kadangi šiais metais miesto biudžetas yra mažesnis nei pernai, atitinkamai mažes-nės lėšos skirtos ir sporto klubų rėmimui.Tačiau gerų žinių ir čia yra – juk lėšos nėra „atimtos“, nors funkci­jos remti sporto klubus Vietos sa­vivaldos įstatyme išvis nėra. Tad kritikams purkštauti, ko gero, tik­rai nėra pagrindo.

susitiko su kauną reprezentuojančių sporto komandų vadovaisKad miesto savivaldybė šiais me­tais neturės tokių galimybių kaip anksčiau remti reprezentacines miesto komandas, išaiškėjo Kauno miesto biudžeto projekto svarsty­mo eigoje. Geriausių miesto spor­to klubų vadovai buvo pakvies­ti į pasitarimą savivaldybėje, kur buvo informuoti apie būsimą kuk­lesnę paramą.

Kadangi nuo šių metų Sporto rė­mimo taryba spręs, kokiomis pro­porcijomis paskirstyti sporto rė­mimo programos lėšas, norima,

jog patys sporto klubų vadovai dis­kutuotų tarpusavyje ir taip padėtų Sporto rėmimo tarybai apsispręsti.

Tiek miesto vadovai, tiek Kau­ną reprezentuojančių klubų atsto­vai sutiko, kad vienas iš svarbiausių uždavinių – užtikrinti S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro gyvavimą.

Pastaraisiais metais jo pajamos siekdavo beveik 2 mln. Lt, tačiau pa­stačius Žalgirio areną, į ją iš Spor­to halės persikėlė visi didesni ren­giniai. Kadangi Sporto halė didele dalimi „maitino“ ir greta esantį sta­dioną, yra akivaizdu, kad S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras nebegali pats išsilaikyti.

2012 m. miesto biudžete spor­to rėmimo programoje numatyti 5 mln. litų. Jie ir bus skirti reprezen­tacinėms įvairių sporto šakų miesto komandoms bei daliai S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro išlaikymo išlaidų padengti.

Sporto klubų ir Lietuvos kūno

kultūros akademijos atstovai išsakė nuomonę, kad paties S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro veikla taip pat galėtų būti lankstesnė, jame turė­tų nuolat virti sportinis gyvenimas. Vieningai pritarta nuomonei, kad Sporto halėje savo varžybas turėtų rengti daugumos sporto šakų mies­

to reprezentacinės komandos, išsky­rus „Žalgirį“, kuris pajėgus surinkti gausią auditoriją ir į Žalgirio areną.

visuomet rėmė, remia ir toliau remsDidžiausią nepasitenkinimą suma­žinta parama pareiškė „Žalgirio“ krepšinio klubo atstovai.

Iš dalies juos galima suprasti – iš 2011 m. savivaldybės biudžeto klubui

buvo skirta 4 mln. litų dydžio para­ma, tuo tarpu šiemet, preliminariais skaičiavimais, „Žalgiriui“ galėtų būti skirta apie 3 milijonai. Tačiau norint būti suprastam, ar nereikėtų supras­ti ir kitų?

Persikėlus į Žalgirio areną, klubo pajamos už parduotus bilietus išau­go daugiau nei dvigubai: neoficialiais duomenimis, per sezoną jos turė­tų išaugti iki 5 mln. Lt, kai žaidžiant Sporto halėje pajamos už parduo­tus bilietus siekdavo apie 2,2 mln. Lt.

Taip pat svarbu paminėti fak­tą, kad pagal koncesijos sutartį miesto savivaldybė kasmet mokės 3,2 mln. Lt dydžio koncesijos mo­kestį Žalgirio arenos operatoriui.

Kas yra arenos operatorius, tur­būt, nereikia priminti. Taigi, klu­

bo ir su juo susijusio operatoriaus metinės pajamos išaugo 6 milijo­nais litų, ir vien dėl naujosios Žal­girio arenos!

Pernai atidarytos Žalgirio are­nos statybos išlaidos siekė 167 mi­lijonų litų.

Dar apie 70 milijonų litų pareika­lavo dviejų lygių automobilių stovė­jimo aikštelės ir dviejų naujų tiltų į Nemuno salą statyba bei Nemuno krantinės sutvirtinimo darbai.

Iš 237 milijonų litų į areną ir jos aplinkos infrastruktūrą įdėtų in­vesticijų didžiąją dalį – 117 mili­jonų – skyrė savivaldybė.

Paties operatoriaus investicijos į areną siekė 23,1 mln. Lt. Tad jaustis nuskriaustiems neetiška bent jau kitų miesto klubų atžvilgiu.

„Žalgirio“ klubo pajamos už parduotus bilietus išaugo daugiau nei dvigubai: neoficialiais duomenimis, per sezoną jos turėtų siekti apie 5 milijonus litų.

per pirmąjį veiklos pusmetį Žalgirio arenoje įvyko daugiau kaip 100 renginių, juose apsilankė per 500 000 lankytojų iš visos lietuvos bei užsienio.

Tomo Lukšio nuotr. Fotobankas.lt

4 p.3 p.2 p.

Skatinamos geros idėjosVažinėjantiems ekologiškomis transporto priemonėmis Kaune suteikiama galimybė automobilį statyti nemokamai.

Mokyklų pertvarka – rimtas rebusas

Išrinko seniūnaičiusiš 140 kandidatų dvejų metų kadencijai kauniečiai išrinko 60 seniūnaičių.

Geros mintys – pozityviai mąstančiam kauniečiui! 2012 m. kovas Nr. 3

NemoKamas laiKraštis

� iešKoti laisVų Vietų lopšeliuose-darŽeliuose Kauniečiams padeda internetinė duomenų bazėKaip ir dėl mokyklų, tėveliams kyla analogiškų pro­blemų ir pasirenkant lopšelius­darželius, kuriems jie ketina patikėti savo mažylių priežiūrą. Tiesa, Kaune „galvos skausmas“ dėl to nėra toks aštrus, kaip sos­tinėje, bet, kaip sakoma, savi skauduliai visada yra didžiausi.

Prieš keletą metų įdiegta kompiuterinė vaikų pri­ėmimo į Kauno miesto ikimokyklines įstaigas duo­menų bazė pasiteisino, nors ir neišsprendė visų pro­blemų, ieškant lopšelių­darželių savo vaikučiams.

Visgi didžiausias privalumas – kai vaikų darželis yra netoli namų arba bent jau pakeliui į darbovietę, tačiau miegamuosiuose mikrorajonuose arba arčiau miesto centro esantys lopšeliai­darželiai netenkina viso poreikio.

Tuo tarpu kai kurios ne tokioje patogioje vietoje esančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi ir vie­ną­kitą laisvą vietą. Informaciją apie laisvas vietas į priešmokyklinio amžiaus grupes galima rasti inter­neto svetainėje darzeliai.kaunas.lt.

Kadangi vasara – atostogų metas tiek pedago­gams, tiek ir tėveliams, kai kurie darželiai vasaros metu taip pat „atostogauja“. Kuriame darželyje dar­bas vyks įprastu ritmu, o kuriame keletui mėnesių pritils vaikų krykštavimas, sprendžiama priklauso­mai nuo tėvų pageidavimų. Į kuriuos darželius veda­mų vaikų tėvai pareiškia didesnį poreikį vasarą nau­dotis darželio paslaugomis, ta ikimokyklinė įstaiga ir dirbs per vasarą. Į juos bus galima vesti ir kitų, nedir­bančių darželių vaikus.

Pertvarkant švietimo sistemą Kaune, atsižvelgiama į mokinių skaičių mokyklose, mokymo koky­bę ir finansus. Siekiama, kad moki­niai kokybišką bendrąjį išsilavinimą galėtų įgyti kuo arčiau savo namų. Pertvarkos planas parengtas taip,

kad kiekvienoje seniūnijoje būtų nors viena pradinė mokykla, pro­gimnazija ir gimnazija.

Žinoma, daugiau gyventojų tu­rinčiose seniūnijose numatyta ir ati­tinkamai daugiau mokyklų.

Pakraščio mokyklos turės tapti gimnazijomisKauno mieste yra keli mikrorajonai, kurie yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Tuose mikrorajonuose pa­prastai yra viena mokykla, kurioje mokosi ir pradinukai, ir aukštesnių­jų klasių mokiniai. Nors pagal vals­tybės nurodytus ugdymo standar­tus tokios mokyklos lyg ir negalėtų išlikti, tačiau vardan mokinių sau­gumo joms bus siekiama suteikti pakraščio mokyklų statusą.

Pavyzdžiui, viena iš labiausiai nuo miesto nutolusių mokyklų – Palemono vidurinė – nuo miesto yra atkirsta geležinkelio mazgo, to­dėl palemoniečiams keliauti į kitas artimiausias ar miesto centre esan­čias mokyklas yra kebloka.

Analogiška situacija ir su Šv. Ka­zimiero vidurine mokykla Sargė­nuose, kurių gyventojus nuo Ši­lainių skiria greitkelis. Jeigu šiuose mikrorajonuose neliktų vidurinių mokyklų, juose gyvenantiems mo­kiniams tektų labai anksti išvykti iš namų, jie negalėtų lankyti nefor­malaus ugdymo užsiėmimų, spor­to treniruočių ir pan.

Kitokia padėtis su Julijanavos vidurine mokykla Aleksote. Iš šio mik ro rajono atvykti į centre esan­čias mokyklas nėra taip sudėtinga, kaip iš Sargėnų ar Palemono, bet

Julijanavos mokykla liks vieninte­lė Aleksoto seniūnijoje, kurioje bus galima įgyti vidurinį išsilavinimą.

Pakraščio mokyklos statusą gali suteikti tik Vyriausybė, tad belieka laukti jos sprendimo. Tiesa, pakraščio mokyklos statuso suteikimas įparei­gotų mokyklas ateityje siekti ir gim­nazijos statuso, kad vaikai išties ga­lėtų jose įgyti vidurinįjį išsilavinimą.

Diegiamos elektroninės sistemosPrieš metus Tado Ivanausko mo­kykloje įdiegta elektroninė praėji­

mo kontrolės, elektroninio dienyno ir tėvų informavimo sistemos pasi­teisino. Visų pirma, mokykloje ne­beturi galimybių lankytis pašaliniai asmenys – tai sustiprino mokslei­vių saugumą ir pamokų lankymo kontrolę. Dabar apie vaikų lanko­mumą ir pažymius tėvai gali suži­noti elektroniniu paštu ar SMS ži­nutėmis.

Tokią sistemą ketinama diegti ir kitose mokyklose. Be to, elektro­ninių priemonių diegimas įgalina plėsti paslaugų tinklą.

Viena iš galimų naujų paslaugų gali tapti vieninga elektroninio atsis­kaitymo sistema. Jos dėka vaikams

nebereikėtų naudoti grynųjų pini­gų, o tėvai savo atžalų išlaidas ga­lėtų stebėti internetu. Tokia bekon­taktė mokėjimo sistema sumažintų socialinę atskirtį tarp pasiturinčių ir mažesnes pajamas gaunančių šei­mų vaikų. Taip pat būtų galima už­tikrinti efektyvesnį socialiai remti­nų moksleivių maitinimui skiriamų biudžeto lėšų panaudojimą, kadan­gi būtų tiksliai fiksuojamas sociali­nio maitinimo paslauga pasinaudo­jusių vaikų skaičius.

Greičiausiai galėtų būti įgyven­dinta idėja moksleivio pažymėjimą naudoti kaip elektroninį bilietą vie­šajame transporte. Dėl tokios gali­mybės jau kalbama su „Autrolio“ specialistais.

kaunas pirmauja moksleivių mokymo plaukti srityjeKiekvienais metais skaudžiai bau­gina nelaimingų atsitikimų vande­nyje statistika. Atsižvelgdama į tai Kauno miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje parodė iniciatyvą ir sura­do lėšų Vaikų mokymo plaukti ben­drojo lavinimo mokyklose progra­mai įgyvendinti.

2011­aisiais metais miesto tre­čiųjų klasių mokiniams buvo pra­vesta 612 plaukimo pamokų, ku­rių metu buvo išmokyti plaukti 752 vaikai.

Daugiausia dėmesio vaikų mo­kymui plaukti pernai skyrė Pane­munės pradinės, Rokų, Vaidoto, J. Dobkevičiaus, A. Puškino, S. Dau­kanto, Julijanavos mokyklų, darže­lio­mokyklos „Rūtelė“, Dailės gim­nazijos vadovai ir mokytojai.

Europos šalyse vaikų mokymui plaukti skiriamas labai didelis dė­mesys, o Lietuva šioje srityje smar­kiai atsilieka. Belieka pasiguosti, kad Kaune padėtis geresnė negu visoje Lietuvoje. Vaikai mokomi plaukti Vilijampolės, Šilainių, Dainavos ir Centro mokyklose esančiuose ba­seinuose.

Šiais metais mokinių grupes į ba­seiną žada priimti ir Lietuvos kūno kultūros akademija. Be to, rudeniop laukiama „Girstučio“ vandens spor­to ir pramogų komplekso rekons­trukcijos pabaigos.

J sanDra grečenskaitė

tinklo pertvarka išjudino visuomenęŠvietimo ministerijos inicijuota ug­dymo įstaigų pertvarka vyksta jau ke­letą metų. Susidūrus su nemenku vi­suomenės pasipriešinimu netgi teko prailginti jos trukmę. Nors toji per­

tvarka tiesiogiai ar netiesiogiai palies palyginti nedidelę Kauno gyventojų dalį, bet tam tikra pras me suveikė ir „minios sindromas“, kai protestuoja­ma vardan protesto, kartais net neži­nant reikalo esmės. Na, bet – reikšti savo nuomonę yra kiekvieno Lietu­vos piliečio konstitucinė teisė.

Ne su visais Švietimo ministerijos reikalavimais sutinka ir tie, kurie at­

sakingi už mokyklų tinklo pertvarką Kaune. Bet šiuo atveju tenka susitai­kyti su aukštesnės instancijos teisine valia, juolab kad susiduriama ir su „že­miška“ problema – pinigų stoka. Nie­kam ne paslaptis, kad mieste sumažė­jo moksleivių skaičius, tad atitinkamai tenka ieškoti ir būdų taupyti. Juk švie­timo reikalams tenka daugiau nei pusė viso miesto biudžeto.

niekam ne paslaptis, kad mieste sumažėjo moksleivių skaičius, tad atitinkamai tenka ieškoti ir būdų taupyti. Juk švietimo reikalams tenka daugiau nei pusė viso miesto biudžeto.

Viena seniausių Kaune Jono Jablonskio gimnazija pernai atšventė 90-ąjį gimtadienį.

Pertvarkos planas parengtas taip, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų nors viena pradinė mokykla, progimnazija ir gimnazija.

mokyklų pertvarka – nelengvas rebusasDomėtis ugdymo įstaigomis, į kurias ketina vesti savo atžalas, naujajam mokslo metų sezonui besiruošiantys tėveliai pradeda gerokai iš anksto, dar pavasarį. Ne išimtis ir šie metai. Būsimųjų pirmokų tėvai jau skaito mokyklų interneto puslapius, žymisi pasirinktų įstaigų pliusus ir minusus.

2012 m. kovas Nr. 3 2

� pirminį įVertinimą atlieKa VaiKo geroVės KomisiJosLaiku pastebėti, nustatyti, įvertinti vaiko sutrikimą, negalią ir suteikti jam savalaikę pagalbą yra mūsų visų – tėvų, sveikatos bei kitų sričių specialistų, pe­dagogų – pareiga.

Parenkant specialiųjų ugdymosi poreikių turin­čiam vaikui ugdymo įstaigą – lopšelį, darželį ar mo­kyklą – pirmiausiai reikia žinoti, kokio pobūdžio ir kokį vystymosi sutrikimą turi vaikas.

Pirminį įvertinimą atlieka kiekvienoje įstaigoje esanti Vaiko gerovės komisija. Jei reikalingas išsa­

mesnis įvertinimas ar įstaigos Vaiko gerovės komi­sijoje nėra reikiamų specialistų, vaikai nukreipiami į Kauno pedagoginę psichologinę tarnybą, kurio­je yra visa reikiamų specialistų komanda: specia­lieji pedagogai, logopedai, psichologai, neurologas.

Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (A. Mickevičiaus g. 54) vaikai registruojami iš anksto, telefonu (8­37) 42 48 81. Registruojantis tėvams paaiš­kinama, kokius dokumentus reikia turėti atvykstant.

Kauno m. savivaldybės inf.

specialių poreikių turinčių vaikų tėvai renkasi įprastas mokyklasNegalią turinčius vaikus auginantys kauniečiai turi galimybę pasirinkti, kokią ugdymo įstaigą – specializuotą ar bendrojo lavinimo – jiems lankyti. anksčiau tokie vaikai paprastai būdavo kreipiami tik į specializuotas ugdymo įstaigas.

J kęstutis kazlauskas

Pastaruoju metu specialių porei­kių turinčius vaikus auginantys tė­vai vis dažniau renkasi integraciją į bendrojo lavinimo įstaigas. Todėl renovuojant miesto bendrojo lavi­nimo mokyklas ar vaikų darželius, įrengiamos specialios priemo­nės – pandusai, keltuvai, atramos.

Įprastose klasėse – vis daugiau specialių poreikių turinčių vaikųMieste kasmet daugėja bendrojo la­vinimo ugdymo įstaigų, pritaikytų neįgalių vaikų poreikiams. Kalbos, regos, klausos, judesio ar intelekto sutrikimų turintiems vaikams rei­kia daug papildomų dalykų, todėl

jiems parengiamos specialios ug­dymo programos, su neįgaliu vaiku klasėje dirba specialistas arba mo­kytojo padėjėjas.

Lietuvoje neįgalių vaikų ugdy­mas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Kauno mokyklose su ne­įgaliais vaikais dirbantys specialis­tai susiduria su vadovėlių, moky­mo priemonių stygiaus problema,

� tiK faKtaiĮprastas Kauno ikimokyklines ugdymo įstaigas lanko daugiau nei 850 specialių poreikių tu­rinčių vaikų ir beveik 3400 vai­kų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

Bendrojo lavinimo moky­klose mokosi beveik 1200 spe­cialių poreikių bei 2900 kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turinčių moksleivių.

Neįgaliam vaikui pradėjus lan­kyti įprastą ugdymo įstaigą, specia­listai stebi, ar sėkmingai vyksta jo integracija.

Jeigu per pirmuosius metus vai­kui nepavyksta pritapti prie sveikų vaikų ir aplinkos, specialistai reko­menduoja lankyti specialiąją ugdy­mo įstaigą.

Šiuo metu Kaune veikia 4 speci­alizuotos mokyklos.

nes jos yra brangios ir mokykloms sunkiai įperkamos. Trūksta ir pačių specialistų.

negalima ignoruotiLabai svarbu, kad į įprastą klasę ar darželio grupę atėjęs vaikas jaustų­si lygus su visais.

Kartais pedagogams tenka su­sidurti su sveikų vaikų tėvų prieš­prieša, todėl labai svarbu, kad kla­sės ar grupės vaikai bei jų tėvai būtų iš anksto paruošti tam, kad jų klasėje bus „kitoks“ vaikas. To­dėl stengiamasi iš anksto kalbėtis, diskutuoti neįgalumo tema.

Nuo ligų, traumų ar neįgalu­mo niekas nėra apsaugotas, todėl reikia patiems išmokti ir išmo­kyti jaunąją kartą greta matyti ir šiuos žmones.

Ar neįgalų vaiką leisti į bendrojo lavinimo mokyklą, sprendžia ne tik jo tėvai. Tokio vaiko ugdymosi lygį nustato Kauno pedagoginė psicho­loginė tarnyba.

Pirmą kartą surengtuose seniūnaičių rinkimuose kauniečiai dvejų metų kadencijai išrinko 60 savo atstovų.

Vienuolikoje seniūnijų buvo už­siregistravę 140 kandidatų.

miestiečiai išrinko seniūnaičius miai, incidentų neužfiksuota. Esa­me gavę tik vieną nevyriausybinės organizacijos skundą dėl rinkimų neteisėtumo. Skunde teigiama, kad seniūnaičių rinkimų tvarkos apraše nebuvo numatyta, kur savo nuomo­nę išreikšti gali Kauno miesto savi­valdybėje gyvenamąją vietą dekla­ravę kauniečiai. Šie gyventojai galėjo dalyvauti apklausoje bet kurioje se­niūnijoje. Apklausos metu nebuvo užfiksuotas nei vienas atvejis, kad to­kiam asmeniui nebūtų leista to pada­ryti“, – teigė Kauno seniūnų sueigos pirmininkas Algimantas Vilkevičius.

Kauno m. savivaldybės inf.

Pirmieji savo atstovą išsirin­ko Naujasodžio seniūnaitijos (Pe­trašiūnų sen.) gyventojai. Ja tapo Birutė Kolbergienė. Šioje seniū­naitijoje gyvena mažiau nei 500 gyventojų, todėl jie savo atsto­vą rinko susirinkime atviru bal­savimu.

Kitus atstovus kauniečiai rinko pildydami slaptus apklausos biule­tenius ir įmesdami juos į seniūni­jose pastatytas balsadėžes.

„Gyventojų apklausa vyko ra­

iStoc

kpho

to nu

otr.

Pramonės pr. 8E (NIC centre), Kaune

Aukščiausios kokybės medinės ir laminuotos grindys

Programos „KarJera ir Pro-FesiNis KoNsUltaVimas“ studijas baigę studentai įgis an­dragogikos kvalifikacinį bakalau­ro laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją. Karjeros galimybės:

� Dirbti mokytoju � Konsultuoti rengiantis profesijai

� organizuoti mokymus � Vadovauti projektams � Dirbti personalo vadybos srityje verslo organizacijose

Stojantiesiems į šią studijų progra­mą svarbus bendrasis motyvacijos testas. Už teigiamą motyvacijos įvertinimą stojančiajam prideda­mi 1 arba 2 papildomi balai. Sto­jimas į šią studijų programą vyks­ta per bendrąjį priėmimą. Plačiau

skaitykite internetiniame puslapy­je http://edukologija.vdu.lt/

„šVietimas ir iNForma-CiNĖs teCHNoloGiJos“ studijų programos bakalaurai ga­lės įgyti ne tik andragogikos kva­lifikacinį bakalauro laipsnį ir pro­fesinę mokytojo kvalifikaciją, bet ir taikomosios informatikos baka­laurą. Karjeros galimybės:

� Dirbti it mokytoju � Projektuoti virtualias aplinkas

� rengti distancinio mokymo kursus verslo organizacijose

� organizuoti nuotolinį mokymą

� Konsultuoti it taikymo švietime klausimais

� Vertinti programas, grįstas it

Šios studijų programos paskai­tos vyksta nuotoliniu būdu, tad paskaitas galite „lankyti“ Jums patogiu metu.

Priėmimas į šią programą vyk­domas ne per bendrąjį priė­mimą, tad norinčius studijuo­ti kviečiame užsiregistruoti adre su http://campus.vdu.lt ir iki 2012 m. birželio 30 d., arba 2012 m. rugpjūčio 16­29 dieno­mis pristatyti arba išsiųsti paštu dokumentus adresu K. Donelai­čio g. 52­303, LT­44244 Kaunas.

Kontaktai pasiteiravimui:

VDU Edukologijos katedraK. Donelaičio g, 52­303, KaunasTel. 8 37 327 821E. paštas ek@smf.vdu.lt

Siūlome Jums nuolatinių studijų programą „Karjera ir profesinis konsultavimas“ bei nuotolinių studijų programą „Švietimas ir informacinės technologijos“.

VDU eDUKoloGiJos KateDra kviečia Jus studijuoti bakalauro studijose.

2012 m. kovas Nr. 3 3

J Žygimantas stankevičius

automobilio kuras – tiesiai iš elektros lizdo Ekologiškomis idėjomis besido­minti kaunietė Rūta Bagdonavičie­nė Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo elektra varomą automobilį „Chevrolet Volt“. Tai ne hibridas, bet tikras elektromobilis.

„Apie elektromobilius kalbama vis daugiau ir daugiau. Kol visi tik kalba ir domisi, aš nutariau būti socialiai są­

moninga ir atsakinga“, – automobilio įsigijimo priežastis vardino savininkė.

Elektromobiliai varomi juo­se įrengtų akumuliatorių sukaup­

ta elektros energija. Moteris savąjį elektromobilį pakrauna namuose iš elektros tinklo. Vieno akumuliato­rių įkrovimo mieste pakanka įveik­ti 50 km, o užmiestyje – iki 80 km atstumą.

Įteiktas pirmasis nemokamo automobilio stovėjimo leidimasParsigabenusi elektromobilį į Kau­ną, R. Bagdonavičienė kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu

įprastinėse mokamose parkavimo vietose leisti statyti automobilį ne­mokamai. Prašymas buvo paten­kintas ir neužilgo jai buvo įteiktas

nemokamas parkavimo leidimas, galiojantis iki šių metų pabaigos.

Kaip sakoma, jei parskrido pir­moji kregždė, atskris ir kitos. Skati­nant ekologinių transporto priemo­nių naudojimą, nuo kovo 1 d. buvo pakeista bendra automobilių stovė­jimo tvarka Kauno mieste, leidžiant visiems elektromobilių turėtojams parkuotis nemokamai.

vartotojų patogumui – elektromobilių įkrovos stotelėElektromobilį galima įkrauti bet kur, kur yra elektros lizdas, tačiau saugiausia tai daryti specialioje aikštelėje, kur yra įkrova tokioms transporto priemonėms. Daugely­je Europos miestų jau ne vienerius metus veikia tokios elektromobilių įkrovimo stotelės.

Pirmoji Lietuvoje elektromobi­lių įkrovos stotelė, kuri atitinka vi­sus europinius standartus, įrengta prie Kauno rajono savivaldybės Sa­vanorių prospekte.

elektromobilių įkrovos stotelės gali būti maitinamos net saulės šviesa.

J Darius kruoPis

siekiama gerinti verslo aplinkos sąlygas Kauno prekybos, pramonės ir ama­tų rūmai bei Kauno krašto pramoni­ninkų ir darbdavių asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Sutartis pasirašy­ta ketverių metų laikotarpiui. Bendra­darbiavimas tarp visų sutarties šalių vyks per Verslo tarybą, kurią sudaro po penkis deleguotus atstovus.

„Iki šiol buvo įvairiausių ben­dradarbiavimo formų aktualiais miestui klausimais. Tačiau ši su­tartis skatins informacijos sklaidą

bei operatyvų keitimąsi ja įvairiais miesto plėtros klausimais, prisidės prie spartesnio miesto ekonominio vystymosi“, – teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų genera­linis direktorius Vytautas Šileikis.

Artimiausiu metu bus sušauktas steigiamasis Verslo tarybos posėdis. Šio darinio sukūrimas nukreiptas į dialogo tarp verslo bendruomenės ir valdžios institucijų stiprinimą. Verslo tarybos veikloje taip pat ga­lės aktyviai dalyvauti įvairios kitos verslo asociacijos.

užsienio investicijos kuria darbo vietasPer pastaruosius kelis mėnesius pa­

pernai Kaune pradėtas statyti integruotas mokslo studijų ir verslo slėnis „santaka“ prisidės prie spartesnės naujų žinių ir technologijų kompetencijos

Kaune – užsienio investicijų „lietus“Vasario mėnuo pasižymėjo keliomis Kaunui išties svarbiomis sutartimis įgyvendinant miesto plėtros programas, tobulinant verslo aplinką ir skatinant miesto ekonominį vystymąsi. sukirsta rankomis dėl inovacijų ir verslumo centro steigimo, artimiausiu metu Kaune bus pradėti įgyvendinti dar du užsienio investicijų projektai, įsteigta verslo taryba.

tės Lidso mieste. Bendrovė „Call­Credit“ verslui teikia kompleksines informacijos valdymo ir tiesioginės rinkodaros paslaugas: padeda tvar­kyti klientų duomenis ir planuoti tiesioginę rinkodarą bei prekybą, padeda formuoti kreditavimo stra­tegijas ir rasti naudingesnių užsa­kovų. „CallCredit“ klientai Jungti­nėje Karalystėje yra bankai ir kitos finansų institucijos, žiniasklaidos bendrovės, naftos perdirbimo, au­tomobilių gamybos, energetikos ir mažmeninės prekybos įmonės. Jungtinėje Karalystėje trijuose ben­drovės „CallCredit“ biuruose dirba daugiau kaip 700 specialistų.

Vykdant 60,7 mln. litų vertės „CallCredit“ investicijų projektą, Kaune bus įsteigtas informacinių technologijų centras, kuris prižiū­rės visuose „CallCredit“ padali­niuose įdiegtų IT sistemų techninę būklę ir užtikrins patikimą jų apsau­gą. Naujajame „CallCredit“ IT cen­tre Kaune planuojama įdarbinti ne mažiau kaip 204 darbuotojus, dau­giausia – IT specialistų.

stiprins inovacijų kūrimą kartu su suomiaisKauno technologijos universitetas ir Suomijos Aalto universitetas pa­sirašė memorandumą dėl inovacijų

ir verslumo centro steigimo Kaune. „Pasirašyta sutartis su Aalto univer­sitetu taps tvirtu pagrindu siekiant aktyviai dalyvauti valstybės raidoje, įgyvendinti KTU strategines nuos­tatas ir tapti Baltijos šalių techno­logijų kūrimo kompetencijų cen­tru“, – teigė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.

Memorandumas pasirašytas Lie­tuvos Respublikos ūkio ministro Rimanto Žyliaus vizito Helsinkyje metu. Pasak ministro, šis projektas paskatins mokslo bendradarbiavi­mą su verslu, išradimus bei inovaci­jas įdiegiant į Lietuvos ir tarptautiniu mastu sėkmingai veikiančias įmones.

Suomijoje veikiančio Verslumo centro modeliu veiks kovo pradžio­je Kaune duris atvėręs verslo vysty­mo skyrius „StartupSpace“.

Aalto universitetas įkurtas 2010 metais, sujungus į vieną darinį 3 Helsinkio aukštąsias mokyklas: Ekonomikos mokyklą, Technologi­jos universitetą bei Meno ir dizaino universitetą, kurių veiklos tradici­jos siekia jau daugiau nei 300 metų.

Tikimasi, jog trejus metus truk­siantis projektas padės atskleisti Lie­tuvos mokslo potencialą ir sudomin­ti jaunus mokslininkus, doktorantus kurti naujas įmones ir taip sujungti tyrimus, akademinę veiklą su verslu.

Kitą tokią stotelę planuojama įrengti senamiestyje, Rotušės aikš­tėje. Vienos Lietuvoje pagamin­tos įkrovos stotelės įrengimo kaina gali siekti apie 5000 litų, pagamin­tos Europoje – apie 3000 eurų (per 10 tūkst. litų).

Pakrauti labai paprastaElektromobilių įkrovos stotelėse naudojant paprastą krovimo būdą elektros įtampos įvado galingumas turėtų būti apie 10 kW. Joje galėtų jungtis keturi automobiliai. Šių tipų

stotelės dažniausiai ir įrengiamos miestuose. Greito krovimo stote­lėms reikalinga apie 50 kW įtam­pa, jos dažniausiai įrengiamos ma­gistraliniuose keliuose.

Naudojant specialų kroviklį ir elektros įvadą, elektromobilių įkro­vimas iki 100 % trunka apie pusę va­landos (naudojant paprastą 220 V buitinę rozetę – iki 8 valandų). Sto­telė neturi jokių mygtukų, ja naudo­tis galima panašiai kaip parkavimo terminaluose – atsiskaitant telefo­nu arba specialia kortele.

mieste nuosekliai skatinamos geros idėjoslietuvos elektromobilių asociacijos duomenimis, dabar lietuvos keliais važinėja iki 25 elektromobilių. elektromobiliai puikiai tinka miesto sąlygomis, kuomet nereikia įveikti didelių atstumų. taip pat lietuviai yra įsigiję elektra varomų motociklų, motorolerių, dviračių.

„apie elektromobilius kalbama vis daugiau ir daugiau. kol visi tik kalba ir domisi, aš nutariau būti socialiai sąmoninga ir atsakinga.“ R. Bagdonavičienė

skelbtų Kaune įgyvendinamų inves­ticinių projektų vertė siekia beveik 81 mln. litų. Įgyvendinant projektus numatyta sukurti ne mažiau kaip 279 naujas darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams.

Praėjusių metų pabaigoje apie planus Kaune steigti lėktuvų tech­ninės priežiūros bazę paskelbė Airi­jos oro transporto įmonė „Ryanair“. Kauno oro uoste bus pastatytas ir įrengtas lėktuvų patikros ir re­monto angaras, skirtas „Boeing 737­800“, „Airbus 321“ ir kitų tipų lėktuvams. Naujojoje „Ryanair“ ba­zėje bus įdarbinta ne mažiau kaip 60 darbuotojų: inžinierių, mecha­nikų ir kitų sričių specialistų.

Vasario pradžioje apie Kaune jau veikiančios antrinės įmonės „Dematic Kaunas“ plėtrą paskel­bė Liuksemburge įsikūrusi ben­drovė „Dematic Group“. „Dematic Kaunas“ siūlo modernius sandėlių įrengimo ir eksploatavimo sprendi­mus transporto bei logistikos įmo­nėms. Plėtros projekto vertė – be­veik 5,5 mln. litų. Ketinama sukurti 15 naujų darbo vietų aukštos kvali­fikacijos inžinieriams: elektros, au­tomatizavimo ir procesų kontrolės specialistams.

Apie planus investuoti Kaune paskelbė bendrovė „CallCredit“, ku­rios būstinė yra Jungtinės Karalys­

Per pastaruosius kelis mėnesius paskelbtų kaune įgyvendinamų investicinių projektų vertė siekia beveik 81 mln. litų. Įgyvendinant projektus numatyta sukurti ne mažiau kaip 279 naujas darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams.

2012 m. kovas Nr. 3 4

nemokamas leidinys „geros Kauno žinios“. leidžiamas nuo 2009 metų. leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė „report lt“. telefonas pasiteiravimui: (8-616) 19424. el. paštas: press@report.lt. spausdino uab „diena media print“. tiražas 25 000 egzempliorių.