Parapijos socialiniø veiklø laikraðtis N°9 - 2013 m. Kovas

Laikraðèio redakcijos kontaktai: Tel./fax.: (8-5)246 17 72 El. paðtas: matulaitis.biuras@takas.ltAdresas: J. Matulaièio a. 3, Mob.: 8 616 174 73 www.matulaitis.org

Vilnius, LT - 05111

Vasario 16 - àjà nuo seno turime tradicijà su draugais uþkopti á kurá nors Lietuvos piliakalná. Giedame ten Tautinæ giesmæ, dëkojame Dievui, meldþiamës uþ tuos, kurie paaukojo savo gyvybæ uþ Tëvynës laisvæ. Ðiemet nusprendëme nuvykti á Medininkus. Diena prasidëjo nuo Lietuvos vëliavos pakëlimo prie namø. Maþiesiems buvo uþduotas klausimas: „O kiekgi ið mûsø gimë laisvoje Lietuvoje?“. Susiskaièiavo tik save, pamirðæ, kad moèiutë Liucija, ðvenèianti 88 metus, gimë irgi laisvoje Lietuvoje. Susitikome su gyva istorija...

Pakeliui á Medininkus uþsukome aplankyti mûsø patriarcho Jono Basanavièiaus kapà Rasø kapinëse. Buvo dar ankstyvas rytas ir þmoniø sutikome nedaug. Netrukus pastebëjome Antanà Terleckà, Lietuvos Laisvës lygos ilgametá lyderá, su anûku ir man nepaþástamu þmogumi. Pasveikinome vieni kitus su ðvente. Kai nusprendëme fotografuotis, tas þmogus pasiûlë prie mûsø kompanijos prisijungti ir A. Terleckui. Pastarasis, gerokai sutrikæs, iðtarë: „Na, kà tu èia dabar?! Að ir taip jau esu kaip pigi prekë.“ Mûsø Dalia paëmë Antanà uþ rankos ir iðtarë: „Betgi esame broliai...“. Ðirdis bylojo: susitikome. Iðeidami ið kapiniø, uþkalbinome paþástamus medikus, kurie kasmet susitinka prie J. Basanavièiaus kapo, o dar toliau prasilenkëme su nemaþa studentø grupele. Jauni graþûs þmonës sveikino mus su Laisvës diena.

Apþiûrëjæ Medininkuose árengtà muziejø, sutikome 2 merginas, atveþusias ið Vilniaus grupelæ jaunøjø Lietuvos skautø. Uþsimezgë pokalbis... Þavûs vaikai. Ðirdis dþiûgavo, kad jiems svarbi Lietuvos istorija. Maþasis Ignas buvo laimingas, gavæs palaikyti mûsø Trispalvæ... Pasidomëjus, kà veikia skautai, vadovës ragino stoti á jø gretas arba ateiti savanoriauti.

Ant Juozapinës kalno sutikome 2 vilnieèiø ðeimas. Susipaþinome, kartu pagiedojome Tautinæ giesmæ, „Lietuva brangi...“, pasivaiðinome lietuviðkais laðinukais ir imbierø arbata. Atrodo, kas èia tokio?! Kas èia nepaprasta?!Ir þodþiø, rodos, buvo nedaug... Ir vis dëlto jutome kaþkoká ypatingà pakylëjimà, bendrystæ ir vienybæ. Gráþtant prie maðinos, Bonis pakeliui dar uþkalbino keletà vietiniø vyrø. Ilgokai uþtruko... Turbût susitiko...

Susitikimai ið pradþiø ávyksta ðirdyje, jei ji atvira. Atvira priimti, atvira ásiklausyti, pajusti kità, jei ji netaupo savæs, jei labiau trokðta bûti, dovanoti nei turëti. Tuomet kiekvienas susitikimas praturtina, iðpleèia tavo paþinimo ribas, pradþiugina ðirdá. Galim susitikti bet kur, bet kada, su bet kuo ir pasidalinti dþiaugsmu ir kanèia bûti Þmogumi. Apie kanèià ir vargà susimàstëme gráþdami namo, kai pamatëme neásivaizduojamo ilgumo sunkiasvoriø maðinø eilæ prie Medininkø muitinës.

Ypatingi susitikimai vyksta maldoje, kai ateiname susitikti su Vieðpaèiu. Teresë Avilietë maldà yra pavadinusi karaliðkuoju keliu á dangø. Á ðá susitikimà nereikia eiti paskubomis – bûtina jam pasiruoðti. Svarbiausia, kà turime prisiminti, – su Kuo einame susitikti? Kas esu að ir kas yra Tas, su kuriuo ketinu susitikti. Malda yra ta vieta, kur susitinka Dievo palankumas þmogui ir þmogaus pasitikëjimas Dievu. Kartais bûna nelengva, nes Vieðpaties meilë apðvieèia ir parodo visas tavo tamsumas ir neágalumà, visà tavo puikybæ. Taèiau jei bûname nuolankûs ir kantrûs, netrunkame pajusti, kad Dievas iðties palankus mums, nes nori, kad keistumëmës, taptume laisvi nuo savo ydø ir panaðëtume á Já. Nori, kad paþintume, kas yra tikroji Tiesa ir tikroji Laisvë. Ðventosios dvasios ir Dievo malonës dëka galime melstis ne tik uþ mylimuosius, bet ir uþ savo prieðus, sugraudinti savo ðirdis ir su jais taip pat susitikti, pavesti juos Vieðpaties gailestingumui. Juk ir patys kaþkada, nepaþinodami Dievo meilës ir gailestingumo, buvome nusidëjëliai. Dar bûnant tamsoje, Vieðpats pirmas mus paðaukë vardu ir leido bûti paþintas.

Bûkime atidûs. Kad susitiktume.Nijolë, ðeimø konsultantë

Matulaièio Respublika

2 / PROFESIONALO ÞVILGSNIU Matulaièio Respublika

Kartu bræsti gyvenimo bendruomenëje

Sveiki, mielieji parapijieèiai,

Raðyti savai parapijos bendruomenei apie parapijà, kai jos gyvenime pats dalyvauju, nëra paprasta. Nelengva atsitraukti ið ilgametës kasdieninës patirties ir lyg ið ðono jà aptarti.

Pakviesiu ir jus panaðiai pastangai, pradþioje uþduodamas keletà klausimø: kiek jûs màstote, kalbatës, aptariate parapijà ir tai, kas joje vyksta? Kokius dalykus akcentuojate ir kas jums rûpi labiausiai? Kà neðiojatës ðirdyje, kas skauda, o uþ kà meldþiatës? Ko tikitës ið parapijos ir kà norëtumëte joje keisti? Prie ko prisidedate, o prie ko nedrástate prisidëti?

Jeigu ðie klausimai bent truputá jus iðjudino, dþiaugiuosi, nes norisi su jumis bei tikromis jûsø patirtimis kalbëtis bei megzti tarpusavio pokalbá, o ne teorijas dëstyti.

Ið karto skubu atskirti, kad èia apie parapijà kalbësimës ne kaip apie teritoriná/administraciná vienetà, ne kaip juridiná statusà/organizacijà, bet kaip tikinèiø þmoniø bendruomenæ. Nors visi ðie trys parapijos bruoþai Baþnyèios egzistencijai yra kritiðkai svarbûs bei tarpusavyje tampriai sàveikaujantys, vis tiek siûlau leistis á bendruomeninës mûsø patirties aptarimus, nes èia daugiausia surasime bendrumo.

Gyvenimo bendruomenë

Vël gráþtu prie klausimø – kas jums yra parapija? Kokià vietà ji uþima jûsø gyvenimuose? Kà ji jums reiðkia? Ar atsakytumëte panaðiai, kaip siûlo dr. Eglë Laumenskaitë savo mokymuose apie parapijà - „parapija tai - gyvenimo bendruomenë“? Ar tikrai joje dalyvauja visas mûsø gyvenimas? Ar tai iðvis ámanoma? Klausiu ir að savæs. Juk didþioji mano laiko dalis praeina tikrai ne parapijoje, bet darbe, ðeimoje, maðinoje, susitikimuose... Taèiau þvelgdamas á savàjà gyvenimo raidà, atpaþástu, kad esminiai, svarbiausi gyvenimo ávykiai, reikðmingai átakojæ visà mano gyvenimà, ávyko bûtent èia.

Suraðysiu juos, ið karto perspëdamas, kad bus gausu... Nepriklausomybës auðroje iðkilusi Pal. J.Matulaièio parapija man tapo pirmàja Baþnyèia... pirmàja bendruomeninës ir liturginës maldos patirtimi... joje tapau pirmosios suaugusiø bendruomenës nariu... joje sutikau pirmuosius ugdymo ir vieðojo gyvenimo autoritetus... èia nutiko pirmosios mano, kaip suaugusio - atsakingo uþ kitus – patirtys: vadovavimas vaikø grupelëms, stovykloms, þygiams ir kt... su ðios bendruomenës vyrais ilgà laikà þaidëme krepðiná... tai yra bendruomenë, kurioje susitikau Rimà, bûsimà suþadëtinæ ir þmonà... èia mudu augome santykyje, kaip asmenys, èia ir mûsø bendros veiklos, iniciatyvos vieta... tai ir mano profesijos pasirinkimo vieta, èia subrendo paðaukimas socialiniam darbui... èia pirmosios socialinës tarnystës, ligoniø, kaliniø lankymas... èia augome kaip socialinio darbo specialistai, kartu su Tomu ir bendraminèiais ákûrëme parapijos socialiná centrà... mokëmës vadovauti projektams ir organizacijai... ðioje baþnyèioje kartu su Rima ðventëme santuokos sakramentà... joje krikðtà priëmë visi trys mûsø sûnûs... jau antrasis ið sûnø lanko ðios parapijos vaikø dienos prieþiûros grupes... parapijos „Ðeimos klube“ jau ðeðtus metus mokomës ðeimos santykiø ir tëvystës subtilybiø... aðtuonerius metus esame ásipareigojæ 4-iø bendruomenës ðeimø maldos grupei... vyrø grupæ, kurioje renkamës kas mënesá pokalbiams ir maldai, ákûrë ðios parapijos vyrai... tai vieta, kur mûsø ðeima ðvenèia beveik kiekvienà sekmadiená, pietauja parapijos kavinëje, o po to tradiciðkai iðgertus giros butelius veþa priduoti vaikø taupyklëms papildyti... ðios bendruomenës nariai yra ir artimiausi mûsø ðeimos draugai... ðioje parapijoje mezgësi ryðiai su visuotine Baþnyèia, jos dëka pradëjau dirbti arkivyskupijos „Carite“... ðios bendruomenës nariai yra tie bendraþygiai, su kuriais vieðajame gyvenime kartu siekiame, kad daugiau orumo Lietuvoje bûtø... ir t.t.

Kuo toliau vardinu, tuo labiau drovu darosi - lyg per daug girèiausi, lyg apsinuoginèiau, lyg savo ribotumà pripaþinèiau - taèiau darau tai dël to, kad kartu atpaþintume ir pripaþintume galimus neiðsemiamus parapijos gyvenimo lobynus. Kokia dar kita erdvë mûsø aplinkoje gali sutalpinti neiðmatuojamà gausà esminiø þmogiðkojo gyvenimo aspektø?

Ið tiesø parapija yra ir gali bûti gyvenimo bendruomenë. Ir net nereikia taip susiriðti su ja, kaip kad Dievas mane suriðo. Svarbiausia, kad parapijoje mes iðgyvename esminæ gyvenimo patirtá – kas savaitæ èia atneðame save, savo sunkiàsias, skausmingiausias ir dþiaugsmingàsias gyvenimo patirtis bei ir padedame prieð altoriø, kur Jëzus savo auka visa keièia. Èia ateiname tikri, be vaidmenø, ne ið reikalo, bet dël to, kad kitaip negalime. Tokiu bûdu iðgyvename parapijos sàvokos esmæ. Terminas "parapija" yra kilæs ið graikiðkojo 'paroikia' , reiðkianèio "gyvenimà prie, ðalia ko nors". Ðitaip kalbama apie þmogø, kuris yra svetimas, atëjûnas, perëjûnas, klajoklis, neturintis savø namø. Taigi parapija reikðtø "laikinà bûstà", „nepastovø, nenuolatiná gyvenimà èia“, kurá bent kartà per savaitæ iðgyvename kai veidu atsigræþiame á altoriø ir susitinkame Amþinybæ.

Matulaièio Respublika

Ði susitikimo su Dievu patirtis parengia mus kitai svarbiai patirèiai - susitikimui vienø su kitais. Kaip asmenø su asmenimis. Juk taip Popieþius Benediktas XVI pavadino Baþnyèià – ‚asmenø bendrystë'. Èia esame kvieèiami susitikti kaip asmenys, o ne visuomenës statusai, vaidmenys, pareigos ar kt. Prieð altoriø esame visi lygûs ir brangûs, ir niekam nerûpi, kokias svarbias að pareigas uþimu visuomenëje ar Baþnyèioje. Dël to parapijoje patys svarbiausi santykiai yra ne kunigø su pasaulieèiais, chorvedës su choristais, ðeimos klubo vadovës su klubo nariais ar pan. – jeigu pastebite, vardinu mûsø uþimamus vaidmenis – bet asmenø santykiai, kuriuose mes ne vaidmenis vaidintume, bet kaip asmenys - kaip Linas, Darius, Gintarë ar Aistë - skleistumës. Tokie santykiai, jeigu jie ið tiesø skleidþiasi, galbût panaðiausi á bièiulystæ, draugystæ... „Að jus draugais vadinu...“ sako Jëzus mums paskutinës vakarienës metu.

Kartu bræsti arba keletas bendro gyvenimo akcentø

Pradësiu nuo elementaraus, bet pamatinio bendruomenës gyvenimo principo – bendruomenë yra ten, kur renkasi þmonës. Dalyvavimas yra bendruomenës egzistavimo pagrindas. Dël Dieviðkojo veikimo ir reguliaraus mûsø lankymosi miðiose yra ámanoma parapijos egzistencija. Visos parapijos gyvenimas ir visos veiklos – liturgija, katechezës, maldos grupës, choras, socialinës veiklos ir kt. veikia tik dël to, kad kaþkas ið mûsø jose dalyvauja. Taigi ásipareigodamas dalyvauti, að kuriu bendruomenæ...

Tad vël keliu klausimà kiekvienam mûsø - kur savo dalyvavimu parapijose prisidedate, save dovanojate, kad bendruomenë skleistøsi?

Mûsø ásipareigojimas dalyvauti yra pamatinis bendram gerbûviui, taèiau ar þinote, kad tai tik pirmasis þingsnis, kuriam mus kvieèia Kristus?

Trumpai pristatysiu vienà ið bûdø, kuriuo galima màstyti apie tikinèio asmens ir bendruomenës raidà. Protestantø autorius Rick Waren savo knygoje „Tikslo siekianti baþnyèia“ kalba apie tai, kad yra tam tikra ásipareigojimø seka, á kurià Kristus kvieèia kiekvienà mûsø:

Nepaþástantys Jo Ieðkantys ir paþástantys Já (ásipareigoja narystei, tæstinumui, dalyvavimui) Augantys Jame (ásipareigoja gilinimuisi, brandai) Tarnaujantys su Juo (ásipareigoja tarnystei) Besidalijantis Juo (ásipareigoja misijai, evangelizavimui).

Tai labai asmeninë dvasinë kelionë skirta kiekvienam ið mûsø. Kelionë, nes, kaip kalbëjome, pagal pirminæ parapijos sampratà mes „neturime nuolatinio bûsto“. Mûsø „bûstas“ – nuolat sekti Kristumi vis labiau ásipareigojant... Jam ir Jo kûnui - Baþnyèiai.

Kokiame ásipareigojimo etape jûs ðiuo metu esate? Ar matote, kokiam kitam ásipareigojimo etapui jus kvieèia Kristus? Jeigu tik lankote baþnyèià, tai jau gerai, bet Kristus ðiuo metu asmeniðkai jus kvieèia paþinti Já, gilintis á Jo mokslà, evangelijà. Jeigu po katecheziø, evangelizacijos programø ar maldos grupiø jauèiate, kad esate pripildyti Jëzaus mokymo ir meilës jums patirtimi, turbût jau yra pats laikas ásipareigoti tarnystei – dovanoti save padedant vargðams, savanoriaujant bendruomenës renginiuose, organizaciniuose darbuose, vadovaujant grupëms ar kitaip. Biblijos pasakojimuose Jëzus visada kreipiasi á þmogø tame ásipareigojimo etape, kuriame þmogus yra, taèiau niekada jame jo nepalieka - kvieèia ásipareigoti vis labiau ir giliau... Tai pat ðiuo metu kvieèia ir jus.

Geroji, bet gal nelengvoji þinia yra ta, kad ðioje kelionëje keliaujame kartu – visi mes, bûdami parapijos bendruomene, neturime ‚nuolatinio bûsto' ir niekada ðioje þemëje jo neturësime.

Ið èia ir kyla parapijos misija. Viename mûsø parapijos grupiø vadovø susitikime klebonas Gintaras graþiai jà ávardino kaip „kartu bræsti Dangaus karalystei ir bûti iðganytai“. Kadangi mûsø iðganymo reikalai priklauso Dievo gailestingumui, atidþiau paþiûrëkime á pirmàjà misijos dalá - kartu bræsti. Tas „kartu“ yra svarbi þinia mums visiems ir neretai mûsø individualizmo „suklupimo akmuo“. Kaþkur girdëjau, kad Dangaus vartai yra ankðti, ne todël, kad maþi, bet kad po vienà pro juos niekas neáleidþia. Tik kartu... Dalyvaudami, bûdami bendruomenës nariais mes esame atsakingi uþ ðalia esanèio þmogaus brendimà, kaip ir jis uþ manàjá. Kad jam ðioje kelionëje pavyktø.

Baigdamas raðyti – o baigti turiu, nes tiek ploto ðiam pokalbiui teturëjome - suvokiu, kad tik pamatinius dalykus uþèiuopëme. Bet gal ir gerai yra nuo jø pradëti, kad kasdienoje galëtume susikalbëti ir dëti pastangas viena kryptimi veikti - kartu bræsti gyvenimo bendruomenëje. Aèiû uþ pokalbá.

PROFESIONALO ÞVILGSNIU / 3

Linas, Socialinio centro steigëjas

4 / VAIKAI IR JAUNIMAS Matulaièio Respublika

Dienos centras „Vaikai - Vaikams“: pagalba sunkumus iðgyvenantiems vaikams nuo 7 iki 12 metø ir jø tëvams.

Ðtai ir vël naujas mënuo... ir vël gûdø ketvirtadienio pavakará á Pal.J.Matulaièio socialinio centro patalpas po truputëlá suguþa “Vaikai-vaikams” savanoriai. Apsikabinæ arbatos puodelius susëda á ratukà, kadangi tai jau beveik tapo tradicija… Bent vienà kartà per mënesá turime galimybæ paþvelgti á visø ðypsenas, pasilabinti, pabambëti apie sunkumus bei pasakyti gerà þodá ðalia esanèiam. Nes uþsisukæ tarp savø darbø daþnai net nesusitinkame ir neþinome, kaip kitas savanoris gyvena ir ar apskritai dar ateina á dienos centrà… Tad susirinkimai mums tampa vienintele vieta pajusti bendrystæ.

Ðtai kelios mûsø savanoriø mintys apie bendrystæ bei komandiná darbà…

Arunë: “Man savanoriavimas yra prasmingas laiko praleidimo bûdas, kai galiu uþsiimti patinkanèia bei naudinga veikla ne tam, kad uþsidirbèiau, o todël, kad noriu tai daryti, nes visa tai man teikia dþiaugsmo ir padeda áprasminti gyvenimà. Man patinka bûti naudinga, jaustis komandos dalimi, padëti kitiems, atrasti ryðá su vaikais, dalintis savo patirtimi ir ágyti naujos, jausti ðiltà ir draugiðkà atmosferà bei matyti besiðypsanèius, gerai nusiteikusius darbuotojus ir savanorius dienos centre. Savanoriavimas – tai veikla, kai gali ne tik duoti, bet ir gauti. Dþiaugiuosi, kad esu komandos dalis ðiame dienos centre :)”

Boþena: "Kà man reiðkia bûti savanoriø komandos dalimi?" Ið tikrøjø savanoriauti rimtai neketinau, atëjau paþiûrëti, kaip viskas vyksta, bet po apsilankymo centre supratau, kad tikrai èia savanoriausiu. Komanda labai ðauni ir nuostabi. Þmonës ðilti, mokantys iðklausyti ir patarti. Sudarytos visos galimybës realizuoti save ir tobulëti. Kiekviena diena praleista centre – tai nauja nepamirðtama patirtis ir smagus bei naudingas laiko praleidimas. Nuostabu, kad galiu bûti ðios komandos dalimi!”

Marija Nieves: ”Kodël man svarbu susitikti su kitais savanoriais? Tik susitikdama jauèiu, kad komunikacija vyksta, kad vyksta tikras komandinis darbas.”

Auðra: “Labai dþiaugiuosi galëdama bûti savanoriø komandos dalimi. Èia sutikau daug ðauniø þmoniø, kolektyvas labai draugiðkas ir ðiltas, o laikas savanoriaujant tikrai neprailgsta. Man tai puiki vieta ágyti naujø þiniø ir tobulinti bendravimo ágûdþius. Kiekviena diena – naujas iððûkis, taèiau ir dþiaugsmas þinant, jog gali tiesiogiai padëti þmogui, kuriam reikia pagalbos.”

Kas gi nëra patyræs to ástabaus jausmo, kai buvimas su draugu palieèia slapèiausias sielos kerteles, kai atrodo, kad, regis, jis paþásta jus be þodþiø. Bendrystës su draugu patyrimas leidþia iðgyventi pilnatvës jausmà, pajusti, kad mus supranta, priima tokius, kokie esame. Juk kai susitinkame su tikru draugu, galime nusiimti iðpuoselëtas, iðgraþintas kaukes, liautis vaidinti tai, kuo nesame ir pagaliau leidþiame sau bûti paèiais savimi.

Kiekvienam ið mûsø yra be galo svarbu turëti bent vienà tikrà draugà, kuriuo galëtume pasikliauti, patikëti paslaptá, pasidþiaugti ar paliûdëti kartu. Vaikai ypatingai ilgisi artumo su kitu þmogumi, net jei kartais jø elgesys gali rodyti nenorà uþmegzti santykius su bendraamþiais arba suaugusiais þmonëmis. Atsitraukimas arba nenoras siekti santykio su kitais þmonëmis neretai siejasi su baime bûti áskaudintam, paliktam, nepriimtam. Jei vaikas anksèiau yra turëjæs nestabiliø, nesaugiø santykiø patirèiø, norint uþmegzti saugø, gydantá, sveikà santyká su tokiu vaiku, gali prireikti laiko, kantrybës ir gebëjimo iðlaukti.

Tuomet reikalinga pagalba þmogaus, kuris bûdamas kartu su vaiku mokytø já kurti ir palaikyti ryðius su kitais þmonëmis, padëtø jam stiprëti, pasitikëti savimi, paþinti save ir supantá pasaulá, augti kaip asmenybei, kuris priimtø ir leistø jam bûti tokiu, koks jis yra.

Norime jums pristatyti Didþiojo draugo programà, kurià organizuoja Pal. J. Matulaièio socialinis centras ir Pal. J. Matulaièio ðeimos pagalbos centras.

Didþiojo draugo programos tikslas yra padëti sukurti, palaikyti bei puoselëti santyká tarp vaiko ir suaugusiojo. Ði programa skirta 7-14 m. vaikams, kuriems: kyla sunkumø susidraugaujant, trûksta palaikymo ir individualaus dëmesio, kurie jauèiasi vieniði, iðgyvena artimo þmogaus ar gyvûnëlio netektá ir/arba tëvø skyrybø procesà, adaptacinæ krizæ, patiria bendraamþiø patyèias mokykloje, auga tik su vienu ið tëvø, neturi su kuo pasikalbëti, iðgyvena apleistumà, neprieþiûrà ir t.t.

Ðiems vaikams gali padëti palaikantis, stiprinantis, dràsinantis ir gydantis santykis su vyresniu þmogumi. Tai þmonës, kurie savanoriðkai apsisprendþia dalintis savo laiku su maþuoju draugu kartà per savaitæ po 2 val. tam tikrà apibrëþtà laikotarpá. Savanorio ir vaiko draugystë vyksta pagal programos taisykles, o draugystës procesà palaiko, priþiûri bei padeda draugauti programos koordinatoriai.

Kà veikia Didysis ir Maþasis draugas? Ogi, labai daug kà!: þaidþia, kalbasi, sportuoja, lankosi ávairiuose renginiuose, kepa pyragus, sausainius ir kitus skanumynus, eina kartu kino teatrà, lipdo, pieðia, kuria, dalijasi paslaptimis, mokosi bendrauti, bûti kartu ir t.t.

Norinèius dalyvauti Didþiojo draugo programoje arba, jei turite klausimø, kvieèiame susisiekti su mumis nurodytais kontaktais:vaikai.vaikams@gmail.com tel. Nr. +370-616-174-73 (kontaktinis asmuo Kristina)

seskines.dc@gmail.com tel. Nr. +370-659-050-52 (kontaktinis asmuo Violeta)“Pasidarai amþinai atsakingas uþ tà, su kuo susibièiuliauji”. A. S. Egziuperi “Maþasis princas”

Kristina, psichologë ir Violeta, socialinë darbuotoja

“Apie tai garsiai nekalbame...”

Gydymas draugysteSimona, socialinë darbuotoja

Matulaièio Respublika VAIKAI IR JAUNIMAS / 5

„Tramplinas“ ir „Tranzitas“: pagalba sunkumus iðgyvenantiems13-18 metø vaikinams ir merginoms bei jø ðeimoms.

„Sofkes“ darbuotojus, dirbanèius gatvëje, galima sutikti treèiadieniais nuo 16 iki

19val. Virðuliðkiø ir Paðilaièiø mikrorajonuose. Taip pat kiekvienà penktadiená nuo 16

iki 19val. Pal. J. Matulaièio socialiniame centre veikia atvira erdvë „Sofke“ visiems

jaunuoliams nuo 14 iki 20 metø. Daugiau apie „Sofkæ“ www.facebook.com/sofke1 .

– socialinis darbas gatvëje

2012 metø spalio 19 diena átraukta á mûsø komandos istorijà. Bûtent tà rudens penktadiená, pirmà kartà kartu iðëjome dirbti á gatvæ. Ádomu prisiminti kaip uþdarius socialinio centro duris apëmë nesaugumo jausmas. Kur eiti? Kà ir kada uþkalbinti? Kaip bendrauti? Ko siekti? Neþinojome nieko, todël daug kas atrodë keista. Dar dabar juokaudami prisimename judesá, kurio metu, ranka prisidengus akis nuo saulës, palipæ ant kalnelio, plaèiai nuþvelgëme horizontà, tikëdamiesi pamatyti bent vienà jaunà þmogø.

Tuo metu horizontas atrodë labai platus, nes patirties dirbant su jaunais þmonëmis gatvëje neturëjome. Mûsø þinios apie socialiná darbà gatvëje apsiribojo keliais perskaitytais uþsienietiðkais leidiniais ir neformaliais pokalbiais su kolegomis, kad tokia darbo forma kaþkur egzistuoja. Nesunku ásivaizduoti, jog tokiomis aplinkybëmis palikus savo patalpas ir darbo árankius leidomës á susitikimà ne tik su jaunais þmonëmis, bet ir su savimi.

Kaip ten bebûtø, pirmo iðëjimo metu nedràsiai, bet susistabdëme riedlentes rankose besineðanèius vaikinus. Prisistatëme kaip socialiniai darbuotojai (vëliau supratome, jog geriau sakyti, kad esame jaunimo darbuotojai) ir paklausëme „Tai kur einat? O kaip gyvenat?“. Prireikë vos 15 minuèiø pokalbio, kad suþinotume, kokiomis nuotaikomis Paðilaièiø skater‘iai (riedlentininkai) gyvena, kur renkasi gera „chebra“, o kokiø vietø verèiau pasisaugoti. Paradoksalu, taèiau dirbant socialiniame centre tokiø dalykø neþinojome ir greièiausiai niekada nebûtume to suþinojæ, nes skater‘iai pas mus tiesiog neateina.

Prabëgus maþiau nei 5 mënesiams gatvëje praleisdami vos keletà valandø per savaitæ sutinkame vidutiniðkai 15 jaunuoliø. Ið viso apytiksliai susipaþinome maþdaug su 50 (12-20 metø amþiaus) jaunø þmoniø, kurie daugiausiai savo laisvalaikio praleidþia gatvëse ar prekybos centruose. Daliai ðiø þmoniø mokyklø, bûreliø, jaunimo klubo ar jaunimo centrø siûlomos veiklos dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø niekada nebus prieinamos ar ádomios. Tikime, kad jie uþaugtø ir be mûsø. Visgi neramu suvokti, kad tiek daug jaunuoliø neþino apie esanèias socialinës pagalbos, tobulëjimo ir saviraiðkos galimybes, savo teises, o jø poreikiai lieka neiðgirsti.

Ðiais metais Vokietija ðvenèia 45 metø darbo su jaunimu gatvëje jubiliejø, o mes nuoðirdþiai dþiaugiamës pirmosiomis darbo gatvëje sëkmës istorijomis.

Giedrë ir Kasparas, socialiniai darbuotojai

6 / ATVIRA BENDRUOMENË Matulaièio Respublika

"Kelias" - tai integracinë pagalba vaikams su proto ir kompleksine negalia ir jø ðeimoms patekti á bendruomenæ bei turëti pilnavertá laisvalaiká.

Susitikimas su maþutëliaisSu dþiaugsmo ir padëkos kupina ðirdimi kas mënesá skubu á pal. J. Matulaièio socialiná centrà.

Susitikimuose Jëzus kiekvienà dalyvá nori apdovanoti skirtingomis malonëmis: vienus – paèius svarbiausiuosius, t.y. apie penkiolika neágaliø vaikø ir paaugliø paruoðti Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo Sakramentui, kitus – jø mamas, vël suþadinti jose tikëjimo dþiaugsmà ir tikrumà, treèius – jaunus ir energingus savanorius papuoðti tarnystës ir bendrystës groþiu.

Man paèiai – tai evangelinio maþumo kelelio, kurá jau prieð gerà ðimtmetá nutiesë ðv. Kûdikëlio Jëzaus ir Ðvenèiausiojo Veido Teresëlës neákainojama dovana (jà kartu su Eligija jau metø pradþioje pasirinkome kaip ðiø susitikimø globëjà). Ðventosios Teresëlës veidà atrandu kiekvienos mamos, apglëbusios savo neágalø vaikelá, gyvojoje ikonoje. Kas gi yra tas evangelinis maþumas? Dievo akivaizdoje mes visi esame kaip vaikai. Jëzus tai

aiðkiai pasakë: „Kas nepriima Dievo Karalystës kaip kûdikis, neáeis á jà“ (Mk 10, 15 ). Bet maþumas yra dvejopas: kalëdinis Kûdikëlio maþumo dþiaugsmas veda á Jëzaus nukryþiuotojo maþumà ant Kryþiaus. Vaiko maþumas kupinas augimo dþiaugsmo, gyvenimo paþado vilties dar nëra tikras maþumas. Tikëjimas v e d a p r i e N u k r y þ i u o t o j o – pasmerkto, atmesto maþumo, kuris reikalauja visiðko atsidavimo ir „ðuolio á gerojo Tëvo rankas“( Pgl.

Benediktas XVI. Jëzus ið Nazareto. Katalikø

pasaulio leidiniai, 2007. 50 psl.), kuriame gimsta Prisikëlimo viltis. Jis moko viskà: visus mûsø gyvenimo iðbandymus, silpnumus ir trapumà priimti kaip Tëvo Valià. Vaikas

nesiekia pirmiausia viskà suprasti, jam svarbiausia - meilës buvimas. Ne viena mamytë yra uþsiminusi, kad vaikai jas moko ið naujo atrasti tikëjimà. Tai paradoksalus susitikimas, nes neágalieji - maþutëliai mus moko paprastu, þaismingu bûdu atrasti pasislëpusá, bet realiai esantá Dievà. Jie, kaip maþasis princas moko, kad svarbiausieji gyvenimo dalykai yra „matomi ðirdimi“. Pastebëjau, kad buvimas su vaikais ir jaunuoliais, mamytëmis, savanoriais per ávairias veiklas – katechezæ, ðlovinimà, pokalbius, þaidimus, giesmes, pasidalinimus, arbatëlës gurkðnojimà palaipsniui mane ið vidaus paruoðia susitikti su gyvuoju Dievu adoracijoje. Tai - ðiø susitikimø virðûnë. Katechezës susitikimø pabaigoje – ðvè. Sakramento adoracija. Pati viena að nesugebëèiau garbinti ir mylëti Jëzaus, jei ði maþa bendruomenëlë nebûtø greta. Ðirdingai dëkoju kiekvienam atëjusiam á ðá Kelià ir neðu savo trapioje maldoje kartu su Marija.

Ses. Marta Marija ið ðv. Jono apaðtaliniø seserø bendruomenës.(Straipsnio autorë sesuo Marta Marija. Ji ðiais metais kartu su Socialinio centro darbuotoja

Eligija bei savanoriø komanda ruoðia „Kelio“ vaikus ir jaunimà sakramentams.)

Ses. Marta Marija ir Eligija, Kelio vadovë.

Kelio susitikimas Pal.J.Matulaièio parapijos salëje.

Matulaièio Respublika ÐEIMOS PAGALBOS CENTRAS / 7

Ðeimos pagalbos centras - ávairiapusë pagalba ðeimoms.Kai norisi dalintis...Galëèiau vardint ir vardint, kiek ko mane iðmokë darbo ieðkantys þmonës per pastaruosius kelerius metus, kai su jais dirbu, bûnu.

Kûrybingumo, stengiantis nesustabarëti ir kiekvienam þmogui suteikti labiausiai jam tinkanèià pagalbà, kantrybës, empatiðkumo, taèiau ir nesusiliejimo su tuo beviltiðkumu, kuris daþnai sklando ore kalbantis.

Dar kartà ásitikinau, koks svarbus yra ðiltas ir nuoðirdus priëjimas, kaip visiems reikia padràsinimø, ëmiau labiau gaudytis darbo rinkos peripetijose, ginti Lietuvà, kartu suprasdama nusivylimo ja prieþastis, kartais – ið naujo uþ þmogø patikëti, kad kaþkas gali keistis, kad svajoti verta, kad jis reikalingas, kad ateityje greièiausiai laukia ir gerø dalykø, labiau supratau tikslo iðsikëlimo ir ágyvendinimo sistemà...

Daþnai smalsauju, kodël ir kaip ðie þmonës pas mus ateina. Vieni – pamatæ skelbimus darbo birþoje, seniûnijose ar baþnyèiose, kiti – paþástamø, draugø pastûmëti, paraginti, treti – tiesiog ieðkodami bet kokios pagalbos (ar internete, ar pastebëjæ iðkabà pakeliui).

Daþniausiai visø pirma suvilioja nemokami bendrøjø gebëjimø – anglø k., lietuviø k., kompiuterinio raðtingumo kursai, taèiau vëliau aptariant programà pastebima, kad iðlieka ne tik jø nauda, bet ir kiti dalykai: ágaunama pasitikëjimo savimi, optimizmo, bendrystës.

Saulius: Ið pradþiø þiûrëjau skeptiðkai – nesupratau, kà èia man siûlo, kà kalba, kam to reikia. Taèiau paskui situacija pasikeitë – pradëjau daugiau dalyvauti, ágavau pasitikëjimo savimi, supratau, kad esant bet kokioms aplinkybëms nereikia palûþti, kad svarbu þiûrëti á prieká, þengti tvirtai ir neatsisukti atgal.Kà gavau ið kitø nariø? – Optimizmo. Be to, supratau, kad kai iðsikalbi, ið tikrøjø bûna geriau. O ir supratau, kad esu ne vienas.

Ksenija: Daug kas stebino, o ir pati save kartais... Taèiau ágavau optimizmo, ëmiau labiau pasitikëti savimi, supratau, kad turiu stiprø potencialà, kurio neiðnaudoju.

Ksenija: Man buvo labai svarbu iðtrûkti ið namø, ið savo vidinio dialogo. Gintautas: Gavau ramybæ... Namie tik „depresucha“, ilgai vienas uþsidaræs nepabûsi, turi turët uþimtumà. Kà dar gavau? Vidiná tobulëjimà ir supratimà, kad galiu kopti á kalnus... Ksenija: Þmogiðkumas, paprastas bendravimas këlë nuostabà...

Neretai labai svabia tampa galimybë iðeiti ið namø, su kuo nors pabendrauti, surandama naujø bûdø kaþkà daryti.

Viktorija: Man paèiai po ðiø susitikimø ryðkëja motyvacija truputá "pasavanoriauti su projektais", bet kol kas dar neþinau

nuo ko pradëti. Dëstytojos þino mano ðià mintá, jai pritaria ir manau, kad tolimesniø susitikimø m etu ji bus labiau iðanalizuota ir apibrëþta. Jau po ðiandieninio pokalbio kilo noras paþiûrëti á savanorystæ plaèiau ir ne taip kategoriðkai. Ðiaip ar taip, mano bedarbystës problema yra sprendþiama... ir sprendþiama profesionaliai. Tikiuosi, kad visa tai nepasibaigs vien tik pokalbiais, bet peraugs á konkreèius, racionalius veiksmus.

Man labai patinka pasakymas „pagalba pagal poreiká“, kadangi jis prapleèia rëmus: juk kai kurie þmonës nori labai specifiniø dalykø ir nieko kito, kiti nori visko. Vieni labai lengvai eina á santyká, su kitais vienas kità jaukiniesi labai ilgai, maþais þingsneliais. Vienus matai vos kelis kartus, taèiau su kitais gali ir po poros metø susitikti (gal ið anksto susitarus, gal tiesiog kur nors gatvëj, leidþiantis Narbuto gatve ar ant Taurakalnio) ir pakalbëti.

Ir tuomet, kai su ðiais þmonëmis kalbiesi, apie juos màstai ar juos sapnuoji, dþiaugiesi, kad kaþkaip susitikome, kad paþinome vienas kità, kad galëjome pasidalinti þiniomis, vertybëmis, idëjomis, tikëjimu. Ir kad turëjome tokià galimybæ...

Asta, psichologë

NEMOKAMI KURSAI NEDIRBANTIEMS ASMENIMSKvieèiame dalyvauti*:

- socialinës rizikos ðeimas;- ilgalaikius bedarbius (nedarbo trukmë asmenims iki 25 metø – ne maþiau

kaip 6 mën., asmenims nuo 25 metø – ne maþiau kaip 12 mën.); - socialiniø paðalpø gavëjus.

Kursø metu turësite galimybæ:- gauti individualià pagalbà ieðkant darbo;- grupiniø uþsiëmimø metu mokytis raðyti CV, motyvaciná laiðkà, iðsiaiðkinti, koká darbà norëtumëte ir galëtumëte dirbti, pasiruoðti pokalbiui

su darbdaviu;- geriau paþinti savo stiprybes, ugdytis darbo komandoje ágûdþius;- mokytis arba tobulinti lietuviø, anglø kalbø, darbo kompiuteriu ágûdþius;- iðsamiau susipaþinti su darbuotojo ir darbdavio atsakomybe, pareigomis bei teisëmis;

naudotis internetu ir telefonu ieðkant darbo.Susidomëjusius kvieèiame kreiptis:

Projektø koordinatorës Aistë ir SigitaTel. nr.: 8 5 246 1772; mob. tel. 8 659 05051, 8 616 17473;

el. paðtas: matulaitis.seimos@gmail.com* Bûtina pristatyti dokumentus:- paþymà ið darbo birþos ar Sodros; - paþymà apie priklausymà socialinës rizikos ðeimø apskaitai arba paþymà apie gaunamà socialinæ paðalpà.

Pal. J.Matulaièio ðeimos pagalbos centras

Pal. J. Matulaièiosocialinis centras

8/ ÐEIMOS PAGALBOS CENTRAS

Matulaièio Respublika

Vaikø dienos centras „Bièiuliai“: ikimokyklinio amþiaus vaikø prieþiûra

Matulaièio Respublika

Þaislø dienaÐvento Jurgio dienos prieþiûros grupës suaugusieji – auklëtoja ir tëvai – susitinka elektroninëje erdvëje

þaismingai pasikalbëti apie þaislus.

Sveiki gyvi,Kadangi pastaruoju metu ið vaikø sulaukëme nemaþai klausimëliø apie norimus atsineðti þaislus á grupæ, tad

pasitarusios nusprendëme, kad ðis penktadienis - "Þaislø diena". Diena, kuomet jûsø vaikai á grupæ visai dienai galës atsineðti VIENÀ þaislà. Atsineðtas þaislas neturëtø skleisti skambiø, ákyriø garsø, taip pat turëtø bûti nepavojingas, taip pat nepavojingas ir maþesniems nei 3-ejø metø vaikams. Ðituo pasirûpinti praðysime ir jûsø pagalbos ;) Aptarkite su vaiku, kà jis norëtø neðtis ir ar tai bus saugu visiems grupës vaikams. Be to, uþ atsineðtà þaislà vaikas atsako pats - skatinkime vaikus rûpintis savo daiktais bei mokykime dalintis ne tik su savimi.

P.S. KNYGOS - TAI NE ÞAISLAI, palaukite "Knygø dienos" :) IRRR JOKIØ GINKLØ - KARDØ, LANKØ, PEILIUKØ IR PAN.. "Ginklø dienos" tikrai nebus ;) Turite klausimø? Klauskite :)

Auklëtoja Laima (vas. 13d.)

Sveiki, Að irgi pasisakysiu. Bandau pasvarstyti su pasiûlymais. Nebûtinai jie kieti, bet vis tiek.Pritariu, kad atsakomybæ permesti vaikams priþiûrëti savo þaislus gali bûti ne pagal gebëjimus. Ið vaikø matau, kad ne visada susitvarko. Nebent su savo ekskliuzyviniais, labai saugomais (o jie nuolat keièiasi). Bet labai suprantu vaikø norà nusineðti kà nors sau faino á grupæ. Pats save prisimenu, kai patikdavo ir pasipuikuoti, ir pasidþiaugti tuo, kà turiu. Ir paþaisti bei pasidalinti su kitais tuo paèiu. Að esu uþ þaislø dienà grupëje (mano mergaitës aiðkiai iðtransliuoja, kad norëtø kà nors nusineðti). Taèiau tam reikia sàlygø ir auklëtojø pagalbos taip pat. Ar tai 1 kartà per savaitæ, ar per mënesá.

Pasiûlymas - kai vaikai sueina su savo þaislais, tai sutarti taisykles, kad kaþkiek laiko jie þaidþia su jais nestruktûruotai. Tada susitariama, kad galima pasikeisti þaislais ir vël kurá laikà paþaisti su kito þaislu. Tada vël keistis, o paskui, po tam tikro laiko jau sakyti, kad viskas - dabar pasidëti þaisliukus á vietas ir be auklëtojø leidimo neimti. O tada vël, jei norisi, struktûruotà laikà skirti. Gal nelabai gudru ir gali nesuveikti, bet man atrodo, kad svarbu yra rëmai ir aiðkus ávardijimai, kada, kas, su kuo ir pan.. Galima sugalvoti, kad kiekvienas pademonstruoja, kà galima graþaus su þaislu paþaisti, kaip já panaudoti etc.. Taigi skatinti ir kûrybiðkumà, ir pagarbà kitam þaislui, ir saugesná dalinimàsi. Na, galima bûtø ir dar daugiau iðbandinëti visokiø dalykø, eksperimentuoti, ir gali bûti, kad ne viskas pavyks, bet vaikai vis tiek mokinsis. Ir netikiu, kad greitai viskas pavyks ir bus ásisavinta. Ale manau, kad verta rizikuoti. O dar norisi pridurti, kad jeigu auklëtojos priëjo prie tokio sprendimo, tai að bûèiau linkæs pasitikëti, kad susitvarkys. O jei pasimatys, kad, visgi, nesigauna – mest ðá reikalà per tvorà.

Tëtis Artûras (vas. 13d.)

Nei vienas vaikas negali uþtikrinti 100 % saugumo nei savo, nei kitø daiktams. Juolab, to negali padaryti nei vienas suaugæs þmogus. Nei vienas daiktas nëra amþinai pastovus. Daiktai lûþta, dûþta, genda, pasimeta, plyðta, nebeveikia, praranda spindesá, spalvas, nublunka, o kai kurie ir pasibaigia... Ar bent vienas þmogus gali tai sustabdyti? Ar þmogus gali tai kontroliuoti? Laiko ir ávykiø tëkmæ? Ar uþ tai galima "suversti" atsakomybæ man, tau? O trejø - penkeriø metø vaikui, kuris dar në nenutuokia, kokia visø tø gausybës daiktø paskirtis? Kuris dar në nenumano, kaip veikia fizikos dësniai? Kuris dar në nesuvokia, kad egzistuoja þemës trauka ir daiktas, mestas á virðø, nukrinta, o nukritæs - sudûþta? Ar galima jam to në nesuprantant reikalauti atsakyti uþ savo veiksmus kaip ið suaugusiojo, kuris ir pats vargu ar valdo bent treèdalá savo daiktø pasaulëlio?

Daiktai nëra amþini. Kai ðia mintimi perþvelgiu daiktø aplinkà, nebe taip "skauda", kai jiems kas nors nutinka, o ir nepasitenkinimas greièiau praeina.

Suprantu mamø susirûpinimà dël „ðimtus" pirktø ir pamestø gumyèiø, segtukø, "uþmirðtø" ir neberastø megztukø... Kai kiekvienas ágytas daiktas - tai laikas, laikas skirtas uþdirbti pinigus, kad galëtum tuos daiktus ásigyti... Ir ne sau, o labiau tiems, kurie tau yra patys brangiausi. Laikas, kurio jau niekaip nesusigràþinsi. Ir labiausiai apmaudu, kai tos pastangos lieka neávertintos, netyèia pamestos, kaþkur uþmirðtos.

Norisi iðeièiø, sprendimø.Neteisinga uþkrauti maþam þmoguèiui naðtà ne pagal jo jëgas pakelti. Kà gi tada reiðkia "vaikas pats atsako uþ savo

þaislà ar daiktà"? Tai reiðkia procesà. Ilgà mokymosi procesà ið pradþiø patirti, kas gali nutikti (patirti natûralià pasekmæ) su þaislu ar daiktu, kai elgiesi taip, kaip mes, suaugusieji, suprantame, kad nesirûpini ir elgiesi neatsakingai (nesaugai, mëtai, dauþai, nepadedi á vietà, pameti ir t.t.); patirti tø situacijø sukeliamus jausmus; mokytis juos atpaþinti, atskirti, susieti su situacijomis; ir vis vedant suaugusiajam, sulaukiant jo palaikymo, rûpesèio ir meilës palaipsniui mokytis vertinti tai, kà gauni, kà turi ir bûti, kaip suaugusieji ávardina, atsakingu. Dëkingu.

Kai kurie vaikai labai jautriai reaguoja nerasdami ar pametæ koká savo ar ið namiðkiø gautà daiktà. Neretai bûgðtaudami ir su nerimu laukia suaugusiøjø reakcijos. Kodël? Ar tai dël daikto taip neramu? Ne. Neramu dël paties santykio su artimu þmogumi. Neramu, ar jis nepasikeis. Ar vis dar bûsiu toks pat mylimas ir svarbus...? Kiek kartø esame pakëlæ balsà vaikui kà nors praradus? Tiek kartø vaikas pasijuto nesvarbus.

Mus supa ne daiktø pasaulis. Mus supa nenutrûkstamø ir betarpiðkø santykiø pasaulis. Kuriame daiktai - tai tik fizinæ

ÐEIMOS PAGALBOS CENTRAS / 9Matulaièio Respublika

Sveiki,Man irgi atrodo visai gera idëja padaryti tokià dienà - ne dël to, kad nuramintumëm tuos vaikus, kurie vis nori kaþkà

atsineðti, bet tikrai dël to, kaip Laima raðë, kad bûtø galimybë vaikams pasidalinti tuo, kuo jie ðiuo metu gyvena = þaidþia. Ne bûtinai vaikai duos tiesiogiai þaisti vienas kitam (o manau, aiðku, ir duos kai kurie, kai kurie tik mokinsis to), bet bent jie turës galimybæ pamatyti kito þaislà - t.y. dalelæ to namø pasaulio, kuriame jie yra, o gal kartu sukurs su tais þaislais kaþkoká þaidimà. Labai patiko, Artûrai, tavo mintys dël þaislø ávedimo á tà dienà, nes tai bus kitokia diena, tad tikrai, manau, labai tiktø kiekvienam ðiek tiek pristatyti þaislà, aprodyti, papasakoti, ið kur jis ir t.t.. Jau ir ryt galima bûtø vaikus nuteikti, ar kartu su jais susitarti buvimo su tais þaislais taisykles, kad ir - saugom vieni kitø þaislus, nes tai kiekvienam svarbu, atsiklausiam, ar galim paþaisti ir kt.. Sëkmës penktadiená :)

Mama Gintarë (vas. 13d.)

Na sveiki, Dar reakcijos. Laima - bûtø gerai, kad tavo tekstas atsirastø kaip minimum Matulaièio laikraðtukyje. Gal bût reiktø

truputá koreguoti, bet ið esmës ten yra graþiai sudëliotas visas vertybinis pagrindas. Apie santyká, apie þaislus ir jø funkcijà, ir daug daugiau. Kadangi að esu santykiø, þaislø ir þaidimø fanas, tai pritariu viskam, viskas man tame laiðke rezonuoja, jauèiu, kad ir daugeliui. Tokios mintys yra per daug svarbios, kad liktø mailø grûpse. Skleiskim jas.

Tëtis Artûras (vas. 14d.)

iðraiðkà ágavæ "mano ir pasaulio" santykiai. Piktybiðkai niokoju - atmetu, nepriimu, nesuprantu, pykstu, jauèiuosi nepastebëtas, neiðgirstas, noriu bûti mylimas, bet nerandu kito bûdo parodyti... Tausoju, saugau - gerbiu, esu dëkingas, priimu, vertinu, branginu...o gal bijau?

Vaikams sudëtinga áþvelgti uþ daiktø slypinèius santykius, juos ávardinti, juolab aiðkiai ávardinti jø svarbà. Taèiau turëdami þaislà rankoje jie daug lengviau "neða" savo norà bendrauti kitam tokiam paèiam kaip jis :)

Atsineðdami þaislà ið namø vaikai atsineða þinià, kad nori dalintis tuo, kas jiems svarbu, artima, intymu, o tai reiðkia, kad jie nori bendrauti su juos supanèiu pasauliu. Galbût ne visi ið karto. Galbût kai kuriems reikia daugiau laiko. Galbût ne su visais. Tai labai jautru, subtilu ir individualu.

Bet gal iðdráskime ?Bendrom jëgom, drauge mokykimës ? :)P.S. Artûras paraðë labai puikiø minèiø, taikysim, aèiû :)

Auklëtoja Laima (vas. 13d.)

Sudarë Gretë, vaikø dienos prieþiûros grupës auklëtoja

Erdvë didesnei bendrystei

“Pasilikite manyje, tai ir að jumyse pasiliksiu. Kaip ðakelë negali duoti vaisiaus pati ið savæs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jûs bevaisiai, nepasilikdami manyje”( Jn 15,4.)

Su þmonëmis galima susitikti skirtingais lygmenimis: perklausti, kà veikë savaitgalá, pasiteirauti, kuo ir kaip gyvena, taèiau maldos momentais su þmogumi susitinkame gilesniu lygmeniu, kadangi sujungia Dievas. Tuomet iðgyvename, kad esame bendrystëje: Eucharistija gerai iðreiðkia ir nuostabiai ugdo bendravimà su Dievu ir Dievo tautos vienybæ, o tai padaro Baþnyèià tuo, kas ji ið tiesø yra (Katalikø baþnyèios katekizmas 1325). Tai labai svarbu – ir visur kitur, bet ypaè dirbant Socialiniame ar Ðeimos pagalbos centre – kad mûsø darbai remtøsi ne vien gabumais ar gera valia, taèiau ir Dievo malone – kad ji per mus galëtø veikti: Eucharistija yra Dievo veikimo, kuriuo Jis Kristuje paðventina pasaulá, virðûnë (Katalikø baþnyèios katekizmas 1325). Ðv. Miðios – pavyzdinis, tikriausias bendrystës momentas, kuomet Dievas kvieèia pas save, kuomet ðvenèiame susitikimà.

Galbût ið tokiø pamàstymø ir poreikiø kilo mintis nuo vasaros pabaigos pirmà mënesio treèiadiená rytinëse Ðv. Miðiose pal. Jurgio Matulaièio baþnyèioje dalyvauti aktyviau – paskaityti skaitiná, maldavimus, giedoti psalmæ... Svarbus turbût ne tik darbuotojø dalyvavimas, taèiau ir intencija visiems (darbuotojams, kunigams, parapijieèiams) melstis uþ centruose vykdomas veiklas, þmones, kurie èia ateina.

Tikriausiai daugeliui ið mûsø yra svarbus bendrystës (su kitais, su Dievu) pajautimas, iðgyvenimas, todël ðios Ðv. Miðios – galimybë susijungti, galimybë budëti. Galimybë visiems parapijieèiams dalyvauti uþtarimo maldoje ir parodyti, kad mums svarbu, kas ðitoje parapijoje vyksta, kuo ji gyvena, pulsuoja, svarbu jausti vieni kitø palaikymà...

Lilijana, vaikø dienos prieþiûros grupiø koordinatorë

10 / SVEÈIAI Matulaièio Respublika

Senjorø svetainë – galimybë susiburti draugën 2013 m. vasario 6 d. parapijos kavinëje „Agapë“ savo veiklà pradëjo „Senjorø svetainë“. Kavinë vos sutalpino

senjorus ir senjores, susirinkusius á pirmàjá susitikimà, kurá suorganizavo parapijos vikaras kun. Mozë Mitkevièius ir

savanorës Vilma Statkienë bei Marijona Þitkauskienë.

Susitikimà pradëjo kun. Mozë bendra malda: Gailestingumo Vainikëliu ir Litanija. Knygeles su sesers Faustinos

maldomis ir Jëzaus paveikslëlius padovanojo parapijos administratorius kun. Gintaras Èernius. Po maldos kiekvienas dalyvis

uþpildë “svetainës“ sveèio kortelæ, kurioje trumpai papasakojo apie save, savo pomëgius ir lûkesèius. Prisistatymo metu visi

vaiðinomës arbata ir pyragais. Kokia gi ðventë be vaiðiø!

Vasario 13 d., Pelenø treèiadiená, senjorai jau antràjá kartà susirinko parapijos namø salëje. Ðá kartà vaiðinomës

pasninko valgiais: duona ir vandeniu. Pradþioje

sukalbëjome Gailestingumo Vainikëlá, o po to kun.

Mozë labai iðsamiai papasakojo kaip Gavënios

laikotarpis susijæs su Ðv. Raðtu ir Baþnyèios tradicija.

Iðgirdome, kà reiðkia ið tikrøjø pasninkauti ir kaip tà

pasninkà panaudoti artimo meilës darbams. Susitikimas

baigësi diskusija. Vasario 20 d. vykome á Baþnytinio

paveldo muziejø, kur mûsø bûrá mielai sutiko priimti

muziejaus direktorë Sigita Maslauskaitë.

„Senjorø svetainës“ susitikimai vyks

kiekvienà treèiadiená 15 val. Parapijos namø salëje,

tad visus norinèius kvieèiame dràsiai ateiti ir bûti

bendrystëje su kitais parapijieèiais. Tikimës, kad ðis

laikas bus ádomus bei naudingas visiems mums.

Dël tikslesnës informacijos galite teirautis

telefonu 8616 56 017 (Marijona).

Marijona, parapijos savanorë

kun. Mozë pasakoja apie Gavënios laikotarpio prasmæ

1. Kà samarietë sutinka prie ðulinio?2. Kovo 20d. Bûdamos lygios laiku susitinka diena ir....?3. Kaip vadinamas keturiasdeðimties dienø ypatingas laikas iki Ðv.Velykø?4. Koks geriausio Mikës Pûkuotuko draugo vardas?5. Kà sakome sutikæ kità þmogø?6. Tradiciðkai sakoma, kad geriausias þmogaus draugas yra ...?7. Socialinio centro programa vaikams, norintiems susitikti ir bendrauti su vyresniu jaunimu vadinasi "Didysis ... " ?8. Kaip vadinamas romantiðkas vaikino ir merginos susitikimas?9.Rojuje liûtas ramiai ilsësis prie ...?

10. Miðke gimæs, miðke augæs, prie kelio sustojæs, kepure kiloja. Kas?11. Sûnus mano tëvo, o man ne brolis. Kas?12. Kokiame mieste vyko 35-asis Taize jaunimo naujametinis susitikimas?13. Vienas kalba - ðimtai klauso, ðimtas kalba - vienas klauso. Kas?14. Tikëjimo kelionë prasideda nuo ... ?

Kryþiaþodis „Proto mankðtelë“

Sudarë besisveèiuojanti Vytë

1. JËZØ 2. NAKTIS 3. GAVËNIA 4. KNYSLIUKAS 5. LABAS 6. ÐUO 7. DRAUGAS 8. PASIMATYMAS 9. ËRIUKO 10. RÛPINTOJËLIS 11. AÐ 12. ROMA 13. KUNIGAS 14.SUSITIKIMO

KULTÛRA / 11Matulaièio Respublika

Kultûroms susitikusKalbëti apie kultûrà ir kultûras, jø ávairovæ visada bûna ádomu. Ir daþnai matant ið kitø ðaliø atvykusius

turistus, o Matulaityje (Socialiniame ir Ðeimos pagalbos centruose) – ilgalaikius savanorius, norisi vël ir vël klausti, kaip jiems èia bûnasi, kas kitaip, ko mokosi, ko trûksta ir kà iðsiveð. Labai ádomiø atsakymø bûna...

Ðákart prabëgom pakalbinom prancûzæ Maevà ir portugalæ Carlotà.Apie tai, kas labiausiai nustebino Lietuvoje: ðalies groþis ir bendras iðsivystymo lygis (mat þiniasklaida ir

internetas pateikia ne itin graþø Lietuvos vaizdà), þmoniø daugiakultûriðkumas (daug Europos studentø, amerikieèiø, rusø...), skanus alus (atrodë, kad tai labiau pietieèiø reikalas) ir daugybë puikiø vietø Vilniuje: kur graþu ir linksma tiek dienà, tiek naktá, kur gali daug kà daryti – eiti á muziejus, teatrus, baþnyèias, kuriø itin daug yra. Stebino ir lietuviams labai áprasti dalykai, pvz., grikiai, kuriø, pvz., Bretanëje, Prancûzijos regione, nëra, varðkës apkepas ir tai, kad þmonës gali valgyti marmeladà sumaiðytà su grietine (tai nekëlë þavesio), galimybë apsipirkti kasdien, net sekmadiená (mat daug kur kitose ðalyse tà dienà dirba tik duonos kepyklos). Ir, kas keisèiausia, ne toks jau ðaltas oras, koká ásivaizduota.

Apie iðmoktus Lietuvoje dalykus. Savanorës iðmoko daug kà: didesnio dvasingumo, po truputá kalbëti lietuviðkai, skalbti, bûti mandagiomis ir draugiðkomis net su tais þmonëmis, kurie varo ið proto, gerti prastà kavà ir gaminti nacionalinius patiekalus (pvz., bulvinius blynus, kugelá). Taip pat daugiau suþinojo apie Sovietø laikus ir istorijà, ávairiø ðvenèiø tradicijas, kaip skirtingais bûdais pasakyti „labas“...

Ko trûksta. Saaaaaaaaaaaulës!!! Geros duonos ir ðvieþios þuvies. Mamos, seneliø ir katës. Galëjimo skaityti ir spræsti kryþiaþodþius sava kalba, þmoniø, besiðypsanèiø vieðajame transporte, jogurto su kava.

Ko negali èia daryti, kà sëkmingai darë savo ðalyje. Buriuoti ir mëgautis saule, gerti gerà expresso sëdint balkone, eiti pësèiomis á kalnus, ðvæsti normaliai baudþiavos pabaigà gruodþio 20 d., sekmadiená ilgai ilgai pietauti.

Kà norëtø iðsiveþti á savo ðalá. Norëtøsi iðsiveþti centro dvasià, ðilumà, veiklas, religingumà, paprastus bûdus daryti kaþkà, pvz., valgyti, kuomet jautiesi alkanas, o ne kada „laikas“, nusiimti batus prieð uþeinant á namà, bûti nuolat apsuptam þmoniø, visà laikà gerti atbatà; priimti ir dþiaugtis religija ir, tarkim, galimybe melstis prieð valgá restorane. Norëtøsi iðsiveþti ir tradicijø laikymàsi – pvz., Prancûzijoje Maeva þinojo tik tai, kad Uþgavënës – tai karnavalas ir bûtent Lietuvoje suprato tø specifiniø paproèiø prasmæ.

Ir kaip gerai, pagalvoju, kad tø kultûrø yra tiek daug, kad yra galimybë sutikti skirtingø þmoniø. Kitaip gal ir neþinotume, pamirðtume, kad turime labai daug kuo dþiaugtis, nepagalvotume, kad kitus galime stebinti ir þavëti tais dalykais, kurie mums pernelyg áprasti, nesuvoktume, ko mes galime iðmokti ið kitø regionø ir ko jie mokosi ið mûsø...

Knyga: Michailas Ðiðkinas. Laiðkø knyga.Ji ir jis – Saða ir Volodia – kalbasi laiðkais. Apie savo pirmàjà meilæ, uþgimusius jausmus, kasdienybæ,

gyvenimo virsmus. M. Ðiðkino romane, prieðingai nei mums áprasta, nëra nei laiko, nei aiðkaus siuþeto. Atrodo, kad vaikinas ir mergina gyvena skirtinguose, paraleliniuose pasauliuose, taèiau jø gyvenimai vis susilieèia. Manau, kad jie niekada ir nebuvo susitikæ – tiesiog raðo laiðkus sielos draugui, kurio ieðko. Laiðkai dvelkia noru tikëti, kad kaþkur egzistuoja þmogus, trokðtantis bûti kartu, klausytis, padëti savo galvà Tau ant keliø.

Taip kadaise prieð Kolumbà egzistavo dar neatrasta Amerika. Jeigu mes ko nors neþinome, nematome, nejauèiame ir negirdime ir negalime paragauti, tai nereiðkia, kad to nëra.

Ði knyga paprasta ir stebuklinga vienu metu. Autorius moko smulkmenose matyti gyvenimà, akimirkos groþá. Iðtisas M. Ðiðkino tekstas – susipynæ graþûs, kartais netikëti, bet tokie kasdieniðki dalykai: ant palangës gulinèio akmenuko amþinybë palyginti su trumpu mûsø gyvenimo blyksniu, motinos ásèiose auganèios ateities kartos bei begalybë, dþiaugsmas gyventi èia ir dabar.

Aklajam kas yra – tas ir yra, su tuo jis ir gyvena, tuo ir remiasi, o ne tuo, ko nëra. Kentëti dël to, ko nëra, reikia iðmokti. Mes nematome spalvø paletëje á deðinæ nuo violetinës, ir nieko. Jeigu jauèiamës nelaimingi, tai ne dël to.

"Laiðkø knyga" Rusijoje laimëjo nacionaliná apdovanojimà, o pats M. Ðiðkinas laikomas vienu ið geriausiø ðiuolaikiniø rusø raðytojø. Knygos kalba (o tuo paèiu ir puikiu S. Parulskio vertimu) norisi mëgautis ilgai ir lëtai, “sukramtant” kiekvienà þodá, panyrant á tikràjá skaitymo malonumà. Ima dvelkti pavasariu ne tik gamtoje, bet ir sieloje...

Aistë, projektø koordinatorë

Asta, psichologë

12 / PORTRETAS Matulaièio Respublika

AISTË: BiuRaS*

Kaip visi keliai pasauly (sakoma) veda á Romà, taip visi keliai Matulaièio pusrûsio labirintuose veda pas Aistæ. Na ar bent jau pro jà. Ji atsiliepia á daugumà skambuèiø, atidaro duris ateinantiems, sprendþia begalæ dideliø ir maþø problemø. Kaþkaip vis traukia prie jos stalo stabtelti, paklausyti ispaniðkø giesmiø ar krepðinio himno, sulaukti dëmesio, paklausti ko nors protingo (pvz., kaip atskirti vienà projekto veiklà nuo kitos) arba nebûtinai (nors tà akimirkà tai gali bûti gyvybiðkai svarbu – pvz., kodël ðiandien tokia keista diena ar kur nupirkt graþià dovanà draugei...). Galbût dël to, kad ji padeda, augina visaip: buvimu, pakantumu, iðklausymu,

ribø iðlaikymu, problemø ávardinimu arba sumaþinimu humoro forma, gebëjimu duoti tiek þuvá, tiek meðkeræ jai pagauti – priklausomai nuo to, ko kam reikia (vien ko vertas pastebëjimas, kad kai sudëlioji milijonà darbø á stalèiukus, gaunasi tik 10 stalèiukø su milijonu darbø).

Norëjosi truputá daugiau su ja susipaþinti, pakalbinti, suþinoti, suprasti. Taigi...Ðaknys. Aistë – mergina ið Ðiauliø, vidurinis vaikas ðeimoje (tiesa, uþ vyresnæ sesæ dvynæ jaunesnë vos

keliolika minuèiø). Jei bûtø gyvûnas, bûtø lietuviðkas (garantuoja), turbût Puntuko dydþio susirietusi avis ir lapë viename. Avies groþis su lapës protu (tai suteikia vilties, kad ilgai jaukinantis galima jà prisijaukinti).

Kelias á Matulaitá. Treèiame kurse per visokius atsitiktinumus – neatsitiktinumus socialinio centro steigëjø Lino ir Tomo pastûmëta atëjo atlikti praktikos su neágaliukais, vëliau vis aplankydavo, o bebaiginëdama bakalauro studijas gavo pasiûlymà ateiti á darbo pokalbá ir pasilikti. Tad atidavë bakalauriná darbà ir kità dienà pradëjo dirbti (prieð beveik 5 m.). Atëjo kaip administratorë ir pradþioj jautësi administratore, paskui daug kas keitësi ir dabar turbût labiausiai jos veiklà atitinkanèios bûtø tiesiog koordinatorës pareigos. Nors realiai dirba daug kuo: administratore, socialine darbuotoja, projektø koordinatore, lietuviø kalbos mokytoja ir kt.

Dþiaugsmai ir liûdesiai. Mano, kad didþiausias pliusas – þmonës, su kuriais dirba (kurie iðklauso, perklausia, reaguoja, pastebi nuotaikas) – jie taip iðlepina, kad atsiranda lûkestis, jog ir kiti taip reaguos (o paprastai to nebûna). Dar dþiaugiasi laisve darbe (kad kilusià idëjà gali imti ir ágyvendinti, net atsiras palaikytojø ir daranèiø kartu) bei atsakomybe (galimybe paèiam dëliotis darbus, nejusti ryðkios hierarchijos). Taèiau ðalia dþiaugsmø skirtingu intensyvumu (priklausomai nuo bangos, kada paklausi) bûna ir liûdesiø ar irzuliø – pvz., kartais sunku, kai persidirba ar kai bûna kurá laikà labai daug þmoniø, kai toj pusrûsio maxi ðeimoj (kaip ir kiekvienoj kitoj) kyla visokiø átampø ir nesutarimø (dël tvarkos, kas kà pasakë/ pagalvojo ar paþiûrëjo) ar net kai kas nors garsiai kramto obuolá ar raugintà agurkà (to ji labai nemëgsta, tad taupant jos nervø làsteles geriau ðalia ir nedaryti). Ir dar Aistë laaaaaaaaaabai liûdi, kad nemato saulës dirbdama ir praranda vitamino D.

Beje, nors kûrybiðkumas ateina nuo ðeðiø – pusës septyniø vakaro, kai dauguma iðeina, bet, sako, laiko ilsëtis randa (o mes negalime netikëti).

Pomëgiai. Yra kaimo vaikas, labai mëgsta gamtà (tiki, kad þmogui labai reiktø ir tinka su gamta draugauti, joje bûnant nutyla viskas, uþsimirðti, nusiramini), auginti darþoves balkone, turi priklausomybæ nuo kelioniø. Itin vilioja skirtingos kultûros. Norëtø nuvykti kur nors toli (pvz., á Afrikos pietus ar Pietø Amerikà), kur yra laukinë gamta ir þmonës kitokie. Dar mëgsta teatrà, koncertus, draugus, fotografijà, turi didelá mokymosi alká, tad sukus apsukus vis kà nors naujo mokosi (ðiuo metu – siûti). Tad turbût neturëtume nustebti, jei ateity jà sutiksime kaime kokioj lysvëj ar toli toli savanoriaujanèià kitam regione ir kultûroj (ar po 5, ar po 50 m.).

Kaip galima nustebinti ar palepinti. Aistæ dþiugina ir stebina daþnai paprasti dalykai: þmoniø iðtvermingumas ir pozityvumas, net kuomet jø gyvenimo istorijos verèia verkti, graþûs þodþiai, pakalbinimai (centre, prie Maximos, troleibuse), priëjimai, moèiutës atneðta iðmegzta ðirdutë per Valentino dienà, koks nors paliktas skanëstas (jauèia, kad neretai sëdëjimas centre ir padeda – nes ne tik visi visko nori, bet ir visi vis kà nors atneða, pasako mielo...).

Ji labai laukia pavasario, dabar jauèia ne tik gamtos, bet ir kûno sàstingá, nes nors galvoja, kad savo aukðtumoj kiekvienas metø laikas yra kaip stebuklas, paveikslëlis, taèiau pavasará jos ðirdis labiausiai dainuoja, ji á darbà gali eiti ilgai ir uþsisvajojusi, iðsiþiojusi.

Aistë (beje, suomiðkai jos vardas truputá pakeitus reiðkia jausmus ir skoningumà) tiki, kad kaþko labai norint pirma svarbu giliai apie tai pagalvoti ir paprastai iðsipildo.

Tad ir norisi linkëti, kad norëtum, svajotum, galvotum, o paskui ðypsotumeisi ir dainuotum ðirdimi

* BRS = Bendrøjø reikalø skyrius

Kalbino Asta, psichologë