Kas yra Antika?

Graik mitologija ir svarbiausi dievai

Antika

Tai senovs graik ir romn pasaulis.

Laikas: madaug nuo 1250 m. pr. Kr. iki

476m., Romos imperijos lugimo.

Vieta: geografikai tai Viduremio jros regionas.

Terminas: kilo i prancz kalbos odio antique senovinis.

Pradtas vartoti 18a., patys graikai ir romnai jo nevartojo.

Graikai save vadino helnais, o savo al Helade.Senovs Graikija buvo pirma alis, kurioje taip suklestjo kultra, taigi ir literatra.Graikai apie 750 m. pr. Kr. sukr paprast rato sistem, kuri buvo lengva imokti ir ja naudotis.Antikin literatra buvo kuriama senosiomis graik ir lotyn kalbomis.

Amfiteatras

Romos imperijos siena

Graik mitologija

Mitologija susisteminta mit visuma.Mitas tam tikras pasaulio sivaizdavimas, mstymo bdas, pasauliros raikos forma, taip pat pasakojim apie kur nors diev ar didvyr, jo gyvenimo vykius, aplinkybes, tarpusavio santykius visuma.

Graik mit gausu, juose pasakojama apie imtus diev, pusdievi, didvyri bei kitokios prigimties btybi kentaur, titan, nimf, driadi, siren, sfinks, mz ir kt.

Driad

KENTAURAS

SIRENOS

SFINKSAS

CHAOSAS

( NETVARKA)

URANAS

( DANGUS)

GAJA

( EM)

TARTARAS

(POEMIS)

Graik mitai atskleidia tam tikr suvokim apie pasaulio raid.Uranas ved Gaj, kuri gimd milinus, pabaisas, kiklopus, paskui titanus ir titanides.Svarbiausias titanas Kronas( laikas), jo palikuonys dauguma garsi diev: Dzeusas, Poseidonas, Hera ir kt., kurie atm i tvo valdi ir pasidalijo pasaul.

Senovs graik tikjimui bdingas politeizmas daugelio diev kultas.Dievai gyvena taip kaip ir mons, tik nuo moni skiriasi tuo, kad yra amini ir nemirtingi.Svarbiausi dievai gyvena Olimpe.Diev maistas ambrozija ir nektaras.

Olimpo dievai ir deivs

DZEUSAS ( JUPITERIS) vyriausias diev ir moni valdovas, rankose laiko griausm ir aibus.

HERA ( JUNONA)

Dzeuso sesuo ir mona, santuokos, eimos ir moter globja.

POSEIDONAS( NEPTNAS)

Jr dievas, Dzeuso ir Heros brolis.

HESTIJA(VESTA)

Heros sesuo, nam idinio ir ugnies deiv.

DEMETRA( CERERA)

Heros sesuo, emdirbysts deiv kviei spalvos plaukais.

ARJAS( MARSAS)

Dzeuso ir Heros snus, karo dievas.

HERMIS(MERKURIJUS)

Keli, gatvi, susisiekimo, pirkli, vagi, apgavik, gimnastikos dievas.

ATN( MINERVA)

Iminties deiv, mokanti mones statyti laivus ir namus, iesti puodus; taip pat karo strategijos, taktikos, karo meno deiv, kvpdavusi protingus sprendimus.

HEFAISTAS( VULKANAS)

Kalvysts dievas.

APOLONAS

Meno globjas, grojantis lyra ir vadovaujantis mz chorui, gydymo, kerto ir bausms dievas.

ARTEMID( DIANA)

Nedirbam lauk, neienaujam piev, nekertam mik, gamtos, mediokls ir vaisingumo deiv, gyvn globja.

AFRODIT(VENERA)

Groio ir meils deiv, Hefaisto mona.

Kiti svarbesni dievai

Dionisas vyno ir verlaus gamtos gyvenimo dievas, knijantis krybines gamtos galias.

Panas pusiau mogaus, pusiau oio pavidalo gyvn globjas, grodavs fleita, gsdindavs mones, varydavs panik baim.

Hadas mirusij, poemio pasaulio Tartaro valdovas, niekada nesilankydavs Olimpe.

Tich likimo, atsitiktinumo deiv.

Atlantas u pasiprieinim dievams nubaustas: turjo laikyti dangaus skliaut.

Prometjas titanas, pavogs i diev ugn ir padovanojs j monms.

Hadas

Prometjas

Tich

Atlantas

Panas

Dionisas