48 VISUOMENËS SVEIKATA

Adresas susiraðinëti: Dalia Jurgaitienë, el. p.: dalia.jurgaitiene@gmail.comÞurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

Volume 21, Number 2, 2011, p. 48-51

Raktaþodþiai: narkotikai, narkomanijos prevencija, prioritetai, moksleiviø nuomonë.

Santrauka Darbo tikslas – palyginti, kaip informacijos apie narkotikus ir narkomanijà pateikimo formas, te-mas, vykdytojus, uþsiëmimø vietà, laikà, dalyviø skaièiø vertina buvæ mokiniai, Klaipëdos ir Kauno aukðtøjø mokyklø studentai – pirmakursiai. 2010 metais lapkrièio mën. Klaipëdos universitete ir Mykolo Romerio universitete (Kauno m. filialas) buvo apklausti ðiø universitetø pirmakursiai, kuriø amþius nuo 18 iki 21 metø. Ið viso apklausëme 270 pirmo kurso studentø: 119 ið Klaipëdos ir 151 ið Kauno. Ðiø studentø praðëme prisiminti paskutinius dvejus metus mokykloje, kurià jie ne-seniai baigë, ir á klausimus atsakinëti moksleiviø akimis. Anketà sudarë 7 uþdaro ir 6 atviro tipo klausimai. Buvo rekomenduojama, esant uþdaro tipo klausimui, sunumeruoti pateiktus galimus atsakymø variantus eilës tvarka pagal svarbà, o ðiuos skaièius pavadinome vietomis. Tyrimo metu pavyko nustatyti, kokios informacijos apie psichoaktyvias medþiagas, kokiø specialistø teikiamos ir kokiø uþsiëmimo formø pageidauja mokiniai. Ði informacija turëtø padëti efektyviau vykdyti narkomanijos prevencijà mokyklose.

ÁVADAS Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima aiðki nar-

kotikus vartojanèiø asmenø jaunëjimo tendencija, vis daþniau á narkotikø liûnà átraukiami ávairiø mokymo ástaigø moksleiviai [1-3]. ESPAD – 2007 m. rezultatai rodo, kad bet koká narkotikà bent kartà gyvenime yra vartojæ apie 16 proc. Lietuvos moksleiviø [4 ].

2004 metø pabaigoje atliktas Rinkos analizës tyrimø grupës tyrimas parodë, kad 8,2% Lietuvos gyventojø yra bent kartà gyvenime bandæ narkotikø (13,1% vyrø ir 3,8% moterø), o tarp 15 – 34 m. amþiaus jaunø ir darbingø asmenø – net 14,4% [1]. Tyrimas atskleidë ypaè ryðkø narkotikø ir alkoholio vartojimo paplitimà

NARKOMANIJOS PREVENCIJOS MOKYKLOSE LYGINAMIEJI ASPEKTAI

DALIA JURGAITIENË1, VLADIMIRAS ANDREJEVAS2 , JÛRATË GRUBLIAUSKIENË1

1Klaipëdos universiteto Sveikatos mokslø fakultetas, 2Mykolo Romerio universiteto Vieðojo saugumo fakultetas

didþiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klai-pëdoje. Jaunimas bei paaugliai tapo paþeidþiamiausia visuomenës dalimi, narkomanija Lietuvoje, kaip ir kitose ES ðalyse, – jaunimo problema [1, 2].

Ðio tyrimo tikslas – palyginti, kaip informacijos apie narkotikus ir narkomanijà pateikimo formas, temas, vyk-dytojus, uþsiëmimø vietà, laikà, dalyviø skaièiø vertina buvæ mokiniai, Klaipëdos ir Kauno aukðtøjø mokyklø studentai – pirmakursiai.

TYRIMO TIKSLAS IR METODAINuo 1998 metø Mykolo Romerio universiteto Vie-

ðojo saugumo fakultete (Kauno m. filialas) Valstybës sienos apsaugos katedroje pagal susitarimà su Kauno m. savivaldybe Kauno m. 5-8 klasiø mokiniams (gru-pelëmis po 15 – 20 vaikø) buvo vykdoma tam tikra narkomanijos prevencijos programa uþsiëmimø forma, kuriuos vedë ðios katedros dëstytojai. Bendravimas su mokiniais vykdavo apie 1 val. specializuotame narko-manijos prevencijos kabinete ávairiomis formomis ir bûdais: pokalbiai, klausimai - atsakymai, psichologinis eksperimentas, skaidriø, fotonuotraukø bei filmø per-þiûra ir pan. Naudojamos visos turimos informacinës priemonës: narkotikø muziejaus eksponatai, lagaminas su narkotikø pavyzdþiais, nuotraukos, vaizdo áraðai, kompaktinës plokðtelës ir kt. Uþsiëmimo metu buvo nagrinëjami tokie klausimai: kas yra narkomanija, kas yra narkomanas, kokie narkotikai vaikams yra þinomi, kokios pasekmës gali bûti, pradëjus vartoti narkotikus, kas yra priklausomybë nuo narkotikø ir pan.

Mokiniams patikdavo tokios informacijos apie narkotikus ir narkomanijà pateikimo formos ir jie no-riai lankësi ðiame kabinete. Nuo 1998 m. iki 2010 m. èia pabuvojo apie 2000 mokiniø beveik ið visø Kauno miesto mokyklø.

Nutarëme patikrinti, ar tikrai ðiame specializuotame kabinete naudojami informacijos metodai yra efektyvûs bei patrauklûs ir kitiems mokiniams, remiantis moksliniø tyrimø atlikimo metodika. Tam tikslui sukûrëme anke-tà, kurios pagalba nutarëme apklausti kà tik baigusius bendrojo lavinimo mokyklas jaunus þmones - Klaipëdos

49

ir Kauno studentus – pirmakursius. Anketoje buvo 13 klausimø. Didþioji dalis klausimø buvo susijusi su spe-cializuotame kabinete taikomø priemoniø ávertinimu, nors buvo ir kitokiø narkomanijos prevencijos bûdus ir vykdytojus aptarianèiø klausimø.

2010 metais spalio - lapkrièio mën. Klaipëdos univer-sitete ir Mykolo Romerio universitete (Kauno m. filialas) buvo apklausti ðiø universitetø pirmakursiai, kuriø am-þius nuo 18 iki 21 metø. Ið viso apklausëme 270 pirmo kurso studentø: 119 ið Klaipëdos ir 151 ið Kauno. Ðiø studentø praðëme prisiminti paskutinius dvejus metus mokykloje, kurià jie neseniai baigë, ir á klausimus at-sakinëti moksleiviø akimis. Anketà sudarë 7 uþdaro ir 6 atviro tipo klausimai. Buvo rekomenduojama, esant uþdaro tipo klausimui, sunumeruoti pateiktus galimus atsakymø variantus eilës tvarka pagal svarbà, o ðiuos skaièius pavadinome vietomis. Buvo skiriama tiek vie-tø, kiek buvo atsakymø variantø. Kadangi esant tokiam dideliam vietø skaièiui I vieta daþnai maþai skiriasi nuo II vietos, o II vieta nuo III vietos, nutarëme papildomai apskaièiuoti pirmøjø trijø vietø aritmetiná vidurká ir pateikti já kaip iðvestiná rodiklá bendrai abiejø miestø respondentams.

Tyrimo duomenys buvo apdoroti SPSS programa (13 versija), pasirinktas reikðmingumo lygmuo p ne daugiau 0,05.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASKaip matyti ið 1 lentelës, ið pateiktø 7 temø apie nar-

kotines medþiagas moksleiviai daugiausia dëmesio ( t.y., I vietà) skyrë temai apie narkotikø vartojimo pasekmes. Net 35,8 proc. kaunieèiø ir 28,3 proc. klaipëdieèiø

(reikðmingo skirtumo tarp ðiø dviejø miestø respondentø nerasta, p=0,242) patvirtino, kad ði tema, jø nuomone, pati reikalingiausia mokiniams. Tai rodo, kad mokiniai neþino arba þino per maþai ðia tema arba nëra tikri, kad jø turima informacija yra teisinga. Ðià iðvadà patvirtina A. Davidavièienës ir E. Kobernik 2000m. tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pagrindine narkotikø iðbandymo prieþastimi paaugliðkame amþiuje yra visiðka neþinomy-bë ir nesupratimas, kuo tai gali baigtis (1 lentelë) [5].

Visai nedaug nuo pirmà vietà uþëmusios temos atsi-liko tema apie narkotikø poveiká, t.y., apie vartojimo po-þymius (30,8 proc.klaipëdieèiø ir 16,6 proc. kaunieèiø, p=0,084 ) Matyt, ðios þinios mokiniams reikalingos, kad anksti atpaþintø narkotikais piktnaudþiaujantá draugà, paþástamà ar ðeimos nará. Susumavus pirmø trijø vietø rezultatus bendrai Klaipëdai ir Kaunui ir iðvedus vidurká, matyti, kad daugiausia respondentø pasisakë uþ informa-cijà apie narkotikø vartojimo pasekmes, antroje vietoje - apie narkotikø poveiká ir poþymius, treèioje - apie pri-klausomybës iðsivystymà. IV, V, VI vietose liko temos: narkotikø rûðys, gydymas nuo priklausomybës, narkotikø vartojimo bûdai. Maþiausiai respondentø (iðvestinis rodiklis tik 3,9 proc.) norëtø dalyvauti uþsiëmimuose, kur bûtø kalbama apie narkomanijos profilaktikà (kaip jà vykdyti). Á tai turëtø atkreipti dëmesá pedagogai, pre-venciniø programø vykdytojai ar kiti lektoriai, vedantys uþsiëmimus mokiniams.

Kas mokiniø nuomone turëtø kalbëtis su jais tomis temomis, kurios buvo iðvardintos 1 lentelëje? Kitame klausime buvo iðvardinta net 8 ávairios pareigybës,- tiek mokyklos darbuotojø, tiek atvykusiø ið svetur, o rezultatai pateikti 2 lentelëje.

1 lentelë. Respondentø atsakymai á klausimà “Kokios te-mos bûtø paèios reikalingiausios, kalbant apie narkotikus ir narkomanijà (sunumeruokite pagal svarbà)?”

P – reikðmingumo lygmuo, lyginant Klaipëdos ir Kauno respondentø at-sakymus.

2 lentelë. Respondentø atsakymai á klausimà “Kas turi ves-ti ðiuos uþsiëmimus mokyklose (sunumeruokite pagal svar-bà)?”

P – reikðmingumo lygmuo, lyginant Klaipëdos ir Kauno respondentø at-sakymus

50

Jeigu bûtø galima rinktis, pirmoje vietoje abiejø miestø mokiniai norëtø klausytis gydytojø (iðvestinis rodiklis 21,0 proc.). Tai nenaujiena, nes gydytojø skai-tomø paskaitø pageidauja beveik visada visose ugdymo institucijose, bet tai labai brangûs ir reti sveèiai mo-kyklose[1, 3]. Antroje vietoje moksleiviai pageidautø policijos pareigûnø (iðvestinis roodiklis 17,4 proc.). Reikðmingø skirtumø tais dviem klausimais nerasta (2 lentelë). Beveik vienodai balø surinko (apie 10 proc.) ir pateko á III ir IV vietas mokyklø sveikatos specialistai ir mokyklø psichologai, nors þymiai daþniau ðiais specia-listais pasitikëjo kaunieèiai nei klaipëdieèiai (p=0,000). Maþiausiai ðiuo klausimu respondentai pasitiki pedago-gais – dalykininkais (iðvestinis rodiklis 5,5 proc), nors Ðvietimo ir mokslo ministerijos (ÐMM) 2006 m. kovo 17 d. ásakyme numatyta bûtent jiems vesti uþsiëmimus mokiniams psichoaktyviø medþiagø prevencijos ir su tuo susijusiomis temomis [6]. ÐMM turëtø dar kartà ap-svarstyti, ar tinkamai ugdymo institucijose ðiuo metu pa-sirinkta narkomanijos prevencijos strategija ir vykdytojai. Tarpinëje padëtyje (t. y. V, VI, VII vietose) kaip lektoriai, dirbantys su mokiniais narkotikø temomis, liko mokyklos socialiniai pedagogai, klasës auklëtojai ir bendraamþiai (iðvestiniai rodikliai atitinkamai 8,1 proc., 7,4 proc. ir 6,7 proc.) Ðie duomenys dar kartà árodo, kad ðvietëjiðkà dar-bà apie psichoaktyviøjø medþiagø vartojimo prevencijà gali dirbti ne bet kas, - mokiniai turi patirtá ðiuo klausimu ir jø nuomonës reikëtø laikytis [3, 7].

3 lentelëje pateikti atsakymai á klausimà “Kokia infor-macijos forma bûtø pati patraukliausia (sunumeruokite pagal svarbà)?

Kaip matyti ðioje lentelëje, respondentai prioritetus

atidavë teminiø filmø narkotikø tema ir fotonuotraukø ið narkomanø gyvenimo perþiûrai. Apie teminius fil-mus tiek Klaipëdos, tiek Kauno respondentai pasisakë vienodai daþnai (p=0,448), o nuotraukø perþiûrëjimà daþniau rinkosi respondentai ið Klaipëdos (p=0,019). III vietoje respondentai nurodë diskusijas narkotikø ir narkomanijos tema (iðvestinis rodiklis 15,1 proc.). Ma-þiausiai mokiniai vertina klausimø - atsakymø popietes (iðvestinis rodiklis tik 7,2 proc.).

Toliau respondentø buvo paklausta “Kur turi vykti toks uþsiëmimas, kad bûtø efektyvu?” (4 lentelë). Tiek klaipëdieèiai, tiek kaunieèiai vieningai pirmoje eileje pa-sirinko specializuotà kabinetà, kuriame demostruojami narkotikø pavyzdþiai, fotonuotraukos, rodomi teminiai filmai apie narkomanø gyvenimà ir pan.

Antroje vietoje respondentai (ypaè klaipëdieèiai) nu-rodë, kad jiems nesvarbu, kur vyktø toks uþsiëmimas, kad tik bûtø ádomu. Treèioje vietoje respondentai nu-rodë mokyklà, nes ið tikrøjø nemato jokio skirtumo, ar tai vyksta mokykloje, ar kur kitur. Þymiai svarbesni yra kiti kriterijai.

Be to, respondentai nurodë, kad uþsiëmimus, norint pasiekti teigiamø pokyèiø, reikëtø pradëti vesti mokyklose vaikams nuo 5 - 8 klasës, o kad uþsiëmimas bûtø naudin-gas, jame gali dalyvauti ne daugiau kaip 10 – 20 mokiniø.

Lietuvos mokyklose retai kur laikomasi ðiø principø. Kaip raðo A. Davidavièienë, daþniausiai uþsiëmime apie narkotikus ir narkomanijà dalyvauja 25 – 30 mokiniø, t. y., visa klasë, kartais net sukvieèiami visos mokyklos auklëtiniai á salæ [7]. Tokie uþsiëmimai daþniausiai organizuojami vyresniøjø klasiø mokiniams, t.y., nuo 9 klasës, kai didelë dalis ðio amþiaus mokiniø jau bandë rûkyti, vartoti alkoholá ir netgi narkotikus. Net 95,3 proc apklausoje dalyvavusiø respondentø nurodë, kad ugdymo institucijose vykdoma narkomanijos prevencija yra maþai efektyvi.

3 lentelë. Respondentø atsakymai á klausimà “Kokia infor-macijos pateikimo forma bûtø pati patraukliausia (sunume-ruokite pagal svarbà)”.

P – reikðmingumo lygmuo, lyginant Klaipëdos ir Kauno respondentø at-sakymus

4 lentelë. Respondentø atsakymai á klausimà “Kur turi vyk-ti toks uþsiëmimas, kad bûtø efektyvu (sunumeruokite pa-gal svarbà)?”

P – reikðmingumo lygmuo, lyginant Klaipëdos ir Kauno respondentø at-sakymus

51

Taigi, ðio tyrimo metu pavyko nustatyti, kokios in-formacijos apie psichoaktyvias medþiagas, kokiø spe-cialistø teikiamos ir kokiø uþsiëmimo formø pageidauja mokiniai. Ði informacija turëtø padëti efektyviau vykdyti narkomanijos prevencijà mokyklose.

IÐVADOS1. Ið pateiktø 7 temø apie narkotines medþiagas res-

pondentai daugiausia dëmesio skyrë ( t.y. I ir II vietas) temoms apie narkotikø vartojimo pasekmes ir narkotikø vartojimo poþymius, treèioje vietoje - apie priklausomy-bës iðsivystymà. IV, V, VI vietose liko temos: narkotikø rûðys, gydymas nuo priklausomybës, narkotikø varto-jimo bûdai. Maþiausiai respondentø norëtø dalyvauti uþsiëmimuose, kur bûtø kalbama apie narkomanijos profilaktikà.

2. Jeigu bûtø galima rinktis, labiausiai abiejø miestø mokiniai norëtø klausytis gydytojø, antroje vietoje - po-licijos darbuotojø. Á III ir IV vietas kaip ádomiausi lektoriai pateko mokyklø sveikatos specialistai ir mokyklø psicho-logai. Maþiausiai ðiuo klausimu respondentai pasitiki pedagogais – dalykininkais ir bendraamþiais.

3. Ið visø informacijos pateikimo formø respondentai prioritetus atidavë teminiø filmø narkotikø tema ir foto-nuotraukø ið narkomanø gyvenimo perþiûrai. III vietoje respondentai nurodë diskusijas ir pokalbius.

4. Uþsiëmimus, moksleiviø nuomone, reikëtø pradëti vesti mokyklose vaikams nuo 5 - 8 klasës, o kad uþsi-ëmimas bûtø naudingas, jame gali dalyvauti ne daugiau kaip 10 – 20 mokiniø.

Literatûra1. Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybës metiniai praneðimai (2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metø).

2. Narkotikø kontrolës departamentas prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës. Prieiga per internetà: www.nkd.lt [þiûrëta 2011-01-05].

3. Jurgaitienë D. Narkotikø vartojimo paplitimas tarp mokslei-viø ir lemiantys veiksniai. Mokslinë monografija. Klaipëda, S. Jokuþio leidykla ,2010.

4. Tamoðiûnas T., Ðutinienë I., Ðimaitis A. (2008). Alkoholio ir kitø narkotikø vartojimo tyrimo projektas Europos mokyklose: ESPAD – 2007, Vilnius.

5. Davidavièienë A.G., Kobernik E. Vilniaus narkomanø narkoti-kø ir psichotropiniø medþiagø vartojimo tyrimø duomenys. Vilnius, 2000.

6. Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro ásakymas „Dël alkoholio, tabako ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo preven-cijos programos patvirtinimo“, 2006 m. kovo 17 d. Nr. 494. Valstybës þinios, 2006; 33-1197.

7. Davidavièienë A.G. Narkotiniø medþiagø vartojimo prevencija ðvietimo ástaigose: 2002 m. monitoringo duomenø analizë. Vilnius, UAB „Efrata“, 2002.

THE METHODS OF DRUG ABUSE PREVENTION IN SCHOOLS, COMPARATIVE ASPECTS

Dalia Jurgaitienë, Vladimiras Andrejevas, Jûratë GrubliauskienëSummaryKey words: illicit drugs, students, drug abuse prevention, methods,

priorities.Objectives of the study are to compare how information about

drugs and addiction forms, themes, providers, lessons, time, number of participants is estimated by students. In November, 2010 270 students (119 from Klaipeda and 151 from Kaunas), ranging in age from 18 to 21 years old, were interviewed.Of seven topics of drugs students were mainly focused on (ie, I, II , III sites) the themes about consequences of drug use, drug effects and features, development of drug dependence,. In the IV, V, V places remained following topics: drug types, treatment for drug addiction, drug use patterns. Least the respondents would like to participate in workshops on drug prevention. If there was a choice, most students would like to listen to the physicians, then, the police officers. School health professionals and school psychologists are in the III and IV place as the most interesting lecturers. Social workers and class teachers remained in an intermediate position. The respondents rely on teachers and peers the least. Of all forms of information the respondents gave priorities to issue-based films on drugs, photog-raphs about life of drug addicts, discussions and interviews. Quizes, afternoon games, role plays received the least number of percentage as a source of information. To students opinion to achieve positive changes activities should be started for children from the 5-8 form. The occupation would be useful if no more than 10 - 20 students took part in it. Nearly two thirds of survey respondents indicated that school-based drug prevention programs are less efficient. In this study, it has been possible to determine what information about psychoactive substances, which specialists, and what activities students would like. This information should help to enhance the implementation of drug prevention in schools.

Correspondence to: dalia.jurgaitiene@gmail.com

Gauta 2011-03-17