5 dalis kas yra gebėjimas bendrauti
TRANSCRIPT
Prof. habil. dr. Nijolė BankauskienėKauno technologijos universitetas
Socialinių mokslų fakultetasEdukacinės kompetencijos centras
Būtina kurti aukštos kompetencijos, išsilavinusių bei veiklių NVO darbuotojų bei savanorių tinklą, per jį skleisti žinias ir gerąją patirtį. Ypač akcentuojamas vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo skatinimas, įtraukimas į savanorišką veiklą, siekis įgyti
naujų įgūdžių, padedančių gyventi savarankiškai ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Programos atitiktis neformaliojo suaugusiųjų švietimo strateginiams dokumentams: aukštasis mokslas, žinių vadyba, mokymasis visą gyvenimą,
besimokantys regionai, miestai, organizacijos, bendruomenės, žmonių išteklių vadyba ir vystymas.
Vidutiniškai 1 dalies paketo apimtis yra 30 - 40 skaidrių (skaičiuojant 1
kontaktinei valandai po 10-15 skaidrių).
Didžiosios mintys, kaip didieji medžiai, lėtai auga, ir daug laiko trunka, kol pasirodo jų stiprumas, grožis bei nauda.
Jo ekscelencija vysk. Pr. Būčys
2014 m. darbą pradėjo NVO taryba: ji rengia bei svarsto 2014–2020 m.m. finansinio laikotarpio nevyriausybinėms organizacijoms aktualiausius klausimus. Taip pat išsamiai pristatoma Vietos
bendruomenių savivaldos programa, pradėta įgyvendinti 2012 metais. Šios programos veiklomis Lietuvos gyventojai yra skatinami aktyviai dalyvauti bendruomenėje priimant sprendimus dėl programos lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius.
Gyvenimo darnos medis
Gyvenimo pilnatvė
Aukštieji gyvenimo tikslai
Vidinė darna
Aktyvumas
Intelektualinė ir dvasinė veikla
Pagal R. Baublienę ir P. Jucevičienę
V a.pr.Kr. – Senovės Graikijos klestėjimo viršūnė. Tai – klasikinis Graikijos periodas.Ypač suklestėjo Periklio vadovaujami Atėnai.Populiari kalokagatijos idėja jau buvo ryški ir Homero epochoje.Pasaulis – kaip darni, tvarkinga, graži visuma – kosmosas.Kalos – gražus, patrauklus, garbingas, taurus; žmogus, pasiryžęs atlikti savo pareigas tėvynei.Agathos – “geras, žavingas”, tai toks, kurio darbais ir žygiais gėrisi piliečiai.
KALOKAGATIJA – išorinis ir vidinis žmogaus grožis, ypač pabrėžiama piliečio nauda visuomenei.V a.pr.Kr. ši sąvoka nebeteko luominio atspalvio, nebebuvo vien aristokratų idealas, tapo visų graikų auklėjimo, lavinimo ir lavinimosi tikslu [aristos gr. - geriausias]. Žmogus – kosmoso dalis, ir pats – kaip kosmosas.Gražus ir geras žmogus, kuris yra gražaus kūno, santūrus, teisingas, narsus, kuris savo gebėjimus ir talentus skiria Tėvynei.)
Švietimas – tai ne tik viena iš žmogaus teisių. Tai – būtina darnaus vystymosi sąlyga ir esminė gero valdymo, pagrįsto sprendimų priėmimo ir
demokratijos skatinimo priemonė. Dėl to darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) gali padėti
paversti mūsų viziją tikrove.
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005 03 17-18, Vilnius)
Darnaus vystymosi švietimo kompetencija
Mokymasis mokytis
Mokymasis veikti
Mokymasis “būti”
Mokymasis gyventi ir dirbti drauge
I. Mokymasis mokytis:1. Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti
analizės reikalaujančius klausimus;2. Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų)
kompleksiškumo suvokimas;3. Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas;4. Problemų formulavimas, pokyčių valdymas;5. Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas6. Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių
supratimas.
II. Mokymasis veikti:1. Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose
realaus gyvenimo kontekstuose;2. Sprendimų priėmimas neapibrėžtose
situacijose (nesant išsamios informacijos);
3. Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas;
4. Atsakinga veikla;5. Savigarba veikloje;6. Veikla esant apribojimams.
III. Mokymasis „būti“:
1. Pasitikėjimas savimi2. Saviraiška ir komunikavimas3. Streso valdymas4. Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti
vertybines nuostatas.
IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge:
1. Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu;
2. Veikla gerbiant kitus;3. Suinteresuotų grupių ir jų interesų
identifikavimas;4. Bendradarbiavimas / darbas komandoje;5. Demokratiškas dalyvavimas priimant
sprendimus;6. Derybos ir sutarimo pasiekimas;7. Įsipareigojimų pasiskirstymas
(subsidiarumas)
Švietėjas misionierius
Švietėjas asketas
Švietėjas atsiskyrėlis
Švietėjas profesionalas
Švietėjas amatininkas
Švietėjas “netyčiukas”
Guru
Ugdytojas
Mokytojas /auklėtojas
Siekiamybė
Tai, kas yra
Kokio Švietėjo reikia, kokiai visuomenei?
Gero Švietėjo, gerai visuomenei .
(Perfrazuota pagal V. Lamanauską, 2005, p. 54)
Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekste besikeičiantys pedagogo vaidmenys
Rengia ugdytinius gyvenimui
Pedagogas
Informacijos perteikėjas
Metodininkas
Patyręs vyres-nysis draugas
Klinicistas Novatorius
Bendradarbiau-jantis kolega
Konsultantas
Auklėtojas
Psichologas
Pokyčių tarpininkas
Socialinis pedagogas
Klasės lyderis
Pateikia ugdytiniams pagrindinę informacijaMoko naudotis informacija
Geba įtakoti pozityvaus klasės psichologinio klimato formavimąsi
Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje spręsti problemas
Padeda nugalėti kliūtisApmąsto ir integruoja žinias bei patirtį pagrindžia ir numato savo pažiūras, lūkesčius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus
Filosofas
Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idėjas
Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi būdusMoko ugdytinius kaip mokytisSkatina kūrybiškumą ir norą tobulėti ugdytinio pasirinktomis sąlygomis
Tyrėjas
Mokosi ir sugeba dirbti komandoje
Mokymosi procesų vadovas ir skatintojasUgdo savo
asmeniu pavyzdžiu
Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai
Labai gerai pažįsta ir supranta save
Dalyko mokytojas
Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą pagerinti ugdytinių gyvenimą ir pokyčių valdymo įgūdžius Organizatorius
Auklėtojas Dalyko
mokytojas
Pagal B.Janiūnaitę ir V. Tumėnienę
“Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami”
Aristotelis
NVO vadovo atliekami vaidmenys (Harris, Bell, 1994)
VAIDMENYS TURINYS
Švietėjaskaip ATLIKĖJAS Perduoda savo dalyko informaciją. Perteikia pačią sistemą – sąvokas kaip kodą.
Švietėjas kaip KOMPOZITORIUS Planuoja, atrenka, parengia mokymosi medžiagą. Suplanuoja ir parengia rekomendacijas kaip ja naudotis. Stengiasi mokyti pačio mokymosi.
Švietėjas kaip DIRIGENTAS Padeda besimokantiems išlaikyti reikalingą mokymosi lygį ir charakterį
Švietėjas kaip KRITIKAS Atlieka diagnozavimo ir vertinimo procedūras. Vis labiau reikšmingu tampa paties besimokančiojo įsivertinimas.
Todėl galime teigti, kad yra tradiciniai ir pakitę nevyriausybininko vaidmenys:
išlieka tradiciniai (dalyko mokytojas ir auklėtojas);
kinta tradicinių vaidmenų pobūdis; išryškėja visiškai nauji pedagogo
vaidmenys: novatorius, konsultantas, socialinis pedagogas, mokymosi procesų skatintojas, katalizatorius (klinicistas, filosofas), tyrėjas, bendradarbiaujantis kolega).
Aktualus tampa mokymosi konsultanto vaidmuo. Konsultantas:
padeda ugdytiniui vystyti savo mokymosi įgūdžius atsižvelgiant į mokymosi stilių;
pataria, kaip taikyti naujas technikas; palaiko interaktyvų grįžtamąjį ryšį; skatina ir palaiko ugdytinio pastangas mokytis
netradiciniais būdais; padeda įveikti mokymosi sunkumus; individualizuoja mokymosi modulius; analizuoja ugdytinių mokymosi poreikius.
Švietėjas Švietėjas – filosofas:
apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį; pagrindžia ir numato savo pažiūras,
lūkesčius; pagrindžia ir numato nuomones, vertybes,
profesinius sprendimus (V. Tumėnienė, 2002).
Žinių visuomenė•Turtas - specializuotosžinios
Besimokantivisuomenė
•Sukuria sąlygas kiekvienam josnariui visą gyvenimąmokytis
Informacinė visuomenė
•Didelis informacijosaugimo greitis•Informacijos vertės supratimas•Aukšto lygioinformacinėstechnologijos
Konfliktas !Du poliai” “skendimas”
informacijoje ir jos nepriteklius
Konfliktas !Būtinybė nuolat tobulinti ir keisti specializuotas žinias
“Aš naudojuosi ne tik visomis smegenimis, kurias turiu, bet ir tomis, kurias galiu pasiskolinti.”
Demokratinei šaliai tokia įtampa ir didėjanti socialinė nelygybė yra nepriimtina (anot Peter Drucker (1993), ateityje gali būti tik dvi klasės – spėjantys ir nespėjantys mokytis žmonės).
(pagal P. Jucevičienę, 2007)
Švietimo visuomenėVis siekia bendrojo išsilavinimo. Visi mokosi ir mokomi iki tam tikros ribos. Toliau mokosi tik dalis žmonių.
Besimokanti visuomenė Mokosi visi, dalis mokosi (gauna diplomus). Pasiekę tam tikrą ribą ir toliau visi mokosi.
“Akimirksniu niekas netampa pajėgiu ir kūrybingu mokytoju... Troškimas mokyti ir gebėjimas mokyti nėra vienas ir tas pats. Pasitaiko retų išimčių, bet šiaip būti geru mokytoju reikia išmokti.”
- Herbertas Kohlis
Naujasis mokymasis – tai savianalize, planavimu, refleksija ir kt. pagrįstas savo kompetencijos (-ų) tobulinimas, vykstantis bet kokioje žmogaus veikloje ir besitęsiantis visą gyvenimą.
Reflektyvi praktika – tai mokymasis iš savo patirties, įgyjant aukštesnio lygio supratimą apie veiklos prigimtį ir poveikį.
Daug žinių gaunama
Turimos žinios panaudojamos
Mažai problemų
Mažai žinių
Problemų sprendimas
Formalios žinios
Buvusios socialistinės šalys
JAV Izraelis
Kompetencija –individo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, požiūriai, asmeninės savybės bei vertybės, lemiančios jo kvalifikacijos raišką arba gebėjimą veikti.
Pagal P.Jucevičienę
Kompetencija
Bendroji (integralioji, transformuojamoji)
Specialioji
Pagal P.Jucevičienę
Europinės mokymosi visą gyvenimą kompetencijos
Recomendation of the European Parlament and of the Council on key competences for lifelong
learning (2005 11 10, Brussels)
Gebėti išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai susiejant su socialiniu ir kultūriniu kontekstu šviečiantis, mokantis, ruošiantis praktinei veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.
Komunikacija užsienio kalbomis
Tai- žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suvokti kalbantįjį, palaikyti pokalbį, skaityti ir suprasti tekstą, išryškinant socialinius aspektus, suvokiant kultūrų skirtumus. Gebėti išreikšti savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius raštu ir žodžiu.
Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos
Matematinė kompetencija – tai gebėjimas naudoti matematinius sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu sprendžiant įvairaus lygio problemas kasdieninėse situacijose, logiškai mąstant, pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir grafikus.
Informacinių technologijų žinojimas
Gebėti naudotis informacinėmis technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir komunikuojant. Turėti įgūdžių naudotis IKT, internetu, gebėti surasti reikiamą informaciją, ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacinių technologijų pagalba.
Mokymosi mokytis kompetencija
Tai – gebėjimas individualiai organizuoti savo mokymąsi, jį individualizuojant ir grupėje, atsižvelgiant į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos pritaikant praktinėje veikloje: namų aplinkoje, darbe, mokantis, šviečiantis. Ši kompetencija grindžiama asmens motyvacija ir pasitikėjimu.
Tarpasmeninė, tarpkultūrinė ir socialinė kompetencijos, pilietinė kompetencija.
Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti konfliktus.
Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės ir politinės srities žiniomis bei gebėjimu aktyviai ir demokratiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Antrepreneriškumas,(verslumo) kompetencija
Tai – asmens gebėjimas idėjas realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą, atvirumą naujovėms, gebėjimą rizikuoti, taip pat – gebėjimus planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien ir namų ir visuomenės aplinkoje prireikia specifinių žinių bei įgūdžių įgyvendinant socialinius ir ekonominius, komercinius projektus.
Kultūrinės raiškos kompetencija
Tai kūrybinės idėjų, patirties ir emocijų raiškos svarbos pripažinimas. Meninė raiška apima žiniasklaidą, muziką, literatūrą, vaizduojamąjį bei aktorinį meną.
Europinių (Mokymosi visą gyvenimą) kompetencijų ir Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetencijų dermė
7. Komunikacija gimtąja kalba
6. Komunikacija užsienio kalbomis
1. Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos2. Informacinių technologijų žinojimo ir naudojimosi kompetencija3. Mokymosi mokytis kompetencija
5. Tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencija
4. Antrepreneriškumo (verslumo) kompetencija
8. Kultūrinės raiškos kompetencija
1. Mokymasis mokytis
2. Mokymasis veikti
4. Mokymasis “būti”
3. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge
Kompetencija – asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, vertybės, glūdinčios žmogaus viduje ir pasireiškiančios sėkmingais žmogaus konkrečios srities veiklos darbo rezultatais.
(P.Jucevičienė, 2007, p. 138)
Gabumai - įgimtiGabumas – anatominių ir fiziologinių
sėkmingos veiklos įgymių visuma, lemianti lengvą, greitą ir kokybišką fizinių ir protinių veiksmų plėtrą. Gabumai yra įgimti, bet jie kinta, kokybiškai vystosi praktinėje veikloje. Jei gabumai neplėtojami, nelavinami, jie gali neatsiskleisti.
Gabumai – visų sugebėjimų, įgyjamų mokantis ir dirbant, pagrindas.
L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p. 79
Gebėjimai - įgyjami
(ability/ competence) – fizinė ar psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį, mokėjimo prielaida ar padarinys. Fizinis gebėjimo pagrindas – sveikata, psichologinis – gabumai, įgyti sugebėjimai, intelektas, pedagoginis – žinios, mokėjimai, įgūdžiai, socialinis – teisė veikti ir kt. Kai kalbama apie gebėjimą, atsirandanti ko nors išmokus, vartojamas mokėjimo terminas.
L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p. 80
Sugebėjimas – kaip rezultatas
1. vidinė individo savybė, lemianti veiksmo sėkmę, kurioje nors teorinės ar praktinės veiklos srityje. Jo anatominis – fiziologinis ir psichologinis pagrindas gabumus (potencinis sugebėjimo galimumas). Sugebėjimai vystosi užsiimant veikla, bendraujant su žmonėmis, ypač mokantis ir dirbant.
L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p.278
“Kadangi nežinome, ko labiausiai reikės ateityje, būtų beprasmiška stengtis išmokyti to iš anksto. Veikiau reikėtų stengtis išugdyti žmones, kurie taip pamėgs mokytis ir taip puikiai sugebės tai daryti, kad galės išmokti visko, ko tik prireiks.”
- Johnas Holtas
NVO vadovo NVO vadovo kompetencijos aprašasBendrakultūrinė kompetencija
Profesinės pedagoginės kompetencijos
Bendrosios kompetencijos
M o k ė j i m a s i r s u g e b ė j i m a s1. Daugialypės Lietuvos kultūros saugojimo;2. Šalies konstitucinės demokratijos teorijos ir praktikos skatinimo ir palaikymo;3. Socialinio, kultūrinio, kalbinio ir etninio tapatumo gerbimo;4. Vadovavimosi šiuolaikine švietimo paskirties samprata;5. Pasaulio ir Europos kultūros, istorijos ir geografijos žinių vertinimo bei integravimo;6. Dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procesuose;
1. Informacinių technologijų naudojimo;2. Ugdymo/si aplinkų kūrimo;3. Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo;4. Mokymo/si proceso valdymo;5. NVO narių pasiekimų ir pažangos vertinimo;6. NVO narių
motyvavimo ir paramos jiems;7. NVO narių pažinimo ir jo pažangos pripažinimo;8. Profesinio tobulėjimo.
1. Komunikacinė ir informacijos valdymo;2. Bendravimo ir bendradarbiavimo;
3. Tiriamos veiklos;4. Reflektavimo ir mokymosi mokytis;5. Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo.
7. Namų aplinkos ir šeimos vertybių puoselėjimo;8. Mokymo vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis.
“Mokyti reikėtų taip, kad tai, ką duodame, mokiniai suvoktų kaip vertingą dovaną, o ne kaip sunkią prievolę.”
- Albertas Einsteinas