savaime suprantamas donelaitis? - straipsniai · nimo pianistas yra gerai þinomas ir dþiazo...

7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 29 d. | Nr. 44 (1058) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

2Apie festivalá „Vilnius Mama Jazz“

3Reèitalis Meilës Lukðienës metams

7Lietuvë Vilniuje

8Kas vyksta Azerbaidþano kine

2013 m. lapkrièio 29 d., penktadienis Nr. 44 (1058) | Kaina 2,50 Lt

Monika Krikðtopaitytë

Kristijono Donelaièio „Metus“pagal privalomà programà mokyk-loje skaitëme visi. Mokëmës atmin-tinai pradþià, kuri atminty ásismel-kë kaip ákyrus posmas. Arba bentjau iðsisukinëjom, atsiskaitinëdamispëliojom, kaip dëtis pasimokiu-siam. Ar tikrai aðtuntokui gali rû-pëti, kaip bûrai vargsta prie ûkio,kaip nemyli ponø ir tarpusavyjesantykius aiðkinasi? Ir dar tokiakeista kalba – senobiðka, hegzamet-ru... Man asmeniðkai Donelaitisvertingas ir net ádomus ëmë atro-dyt tik studijø metais, kai ViktorijaDaujotytë mus mokë kalbà supras-ti naujai.

Ðiaip ar taip, Lietuvoje Donelai-

tis ir jo poema seniai tapæ nepaju-dinamomis konstantomis. Savaimesuprantamomis kaip kûno dalis. Ta-èiau kà þinome apie „Metø“ pavi-dalo susiformavimà ir já lëmusiasaplinkybes? Kodël iðkart visi vieno-dai pagalvojame apie didþiulæ kny-gà, stambias raides ir regime cha-rakteringos grafikos iliustracijas?Kokiu bûdu Donelaitis tapo toksnepajudinamas lyg Puntukas?

Tokius ir panaðius klausimus saukëlë parodos ir studijos autoriai dai-lëtyrininkë Giedrë Jankevièiûtë irtekstologas Mikas Vaicekauskas.Pasirodë, kad yra nemaþai ádomiøistorijø, susijusiø su poemos mate-rializacija. Galbût ne visi mano kar-tos þmonës þino, kad 1946-øjø „Me-tø“ pirmame pokario leidime su

Vytauto Kazimiero Jonyno iliustraci-jomis dailininko inicialai ið lino rai-þiniø iðtrinti ir pavardë ið prieðlapiopaðalinta, mat Jonynas iliustracijasbuvo kûræs dar tarpukariu ir jau bu-vo pasitraukæs á Vakarus. Taèiau jostilistikos grafika nesikirto su soc-realistine vaizduosena, o ir „Metai“tiko á temà su savo „klasiø kovos“apraðymais. Kitaip tariant, bûtentsovietmeèiu buvo rûpinamasi mû-sø nacionaliniu paveldu, tik, þino-ma, savais iðskaièiavimais – para-doksas. Tyrëjai parodo, kad 1956 m.leidimo Vytauto Jurkûno iliustraci-jos nenutolsta nuo Jonyno Donelai-èio „Metø“ interpretacijos, remiasija. Dar linksmiau tai, kad 1966 m.

Savaime suprantamasDonelaitis?Paroda ir studija „Visagalë tradicija: Kristijono Donelaièio poemos

Metai iliustracijos ir vaizdinis kanonas“

N U K E L T A Á 6 P S L .

Petras Repðys, „Metø“ antraðtinio atvarto projektas. 1993–2000 m.

Mieli skaitytojai,

Laikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2014 metams „Lietuvospaðto“ skyriuose priimama iki gruodþio 22 d.

Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,kurios paèios ateis á Jûsø namus.

Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt,o prenumeratoriams – 2 Lt.

Prenumeratos kaina 1 mën. – 8 Lt, 3 mën. – 24 Lt,6 mën. – 48, metams – 80 Lt.

„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 6 Lt,pusmeèiui – 12 Lt, metams – 24 Lt.

Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.

Leon

as D

obrz

ynsk

is, „

Mer

gino

s ak

tas“

. 193

3–19

34 m

.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 29 d. | Nr. 44 (1058)

M u z i k a

Algirdas Klova

Jau gana daug laiko prabëgo nuoVilniuje vykusio festivalio „VilniusMama Jazz 2013“, kurio ðûkis buvo„Tiesiai á ðirdá!“. Turbût nebûtø ádo-mu vël pasakoti viskà ið eilës, kà jaudaugybæ kartø visi pasakojo, todëlpaminësiu tik tris banginius, kuriømuzikavimas ásmigo tiesiai á ðirdá.

Pirmàjà festivalio dienà Lietuvosrusø dramos teatre grojo MiguelisZenonas – 36-eriø metø saksofonovirtuozas ið Puerto Riko, kurio var-das vis ryðkëja dþiazo þvaigþdþiø pa-dangëje. Graþiai apie já atsiliepiaprofesionalai, taigi neturiu ko prikið-ti ir að. Festivalio koncerto progra-mà sudarë paties Miguelio Zenonokompozicijos – be galo racionalios,protingos ir tvarkingos. Labai aiðkiforma, nepriekaiðtinga kompozici-ja, tobula instrumentø valdymotechnika. Beje, bûtø sunku apibû-dinti ðios muzikos stilistikà. Ji kar-tais suskamba labai akademiðkai,kartais gana moderniai, persipina supakankamai subtiliai ir kukliai nau-dojamais Lotynø Amerikos muzikoselementais. Puiku, kad kiekvienaskvarteto narys lyg bitelë stengiasiáneðti savo „meduèio“ á bendrà avi-lá ir sulipinti puikø produktà.

Kaip ir buvo þadëta, keturi paty-ræ muzikantai yra „susigrojæ“ kaipvienas kumðtis. Pirmiausiai noriu pa-þymëti efektingàjá bûgnininkà Hen-ry Cole’à, grojantá su Migueliu nuo2008-øjø. Kartais „kietas“, lyg senasrokeris, kartais tylus ir subtilus kaipangelëlis, taèiau visais atvejais vie-nodai profesionalus ir techniðkas,Henry Cole’as sugebëjo suregzti vi-soms kompozicijoms tvirtà, nepaju-dinamà ritminá pamatà.

Racionalus ir disciplinuotas kaipir grupës lyderis, puikiai besilaikan-tis sutartos sistemos yra pianistas Lui-sas Perdomo. Labai techniðkas pia-nistas, negaiðtantis laiko tuðèiomsimprovizacijoms ir viskà gerai sulip-

Trys banginiai pas dþiazo Mamà„Vilnius Mama Jazz 2013“ festivaliui praëjus

dantis á tiksliai paruoðtà kompozi-cijà. Ið visø linksmiausias ir laisviau-sias pasirodë kontraboso virtuozasHansas Glawischnigas. Jie abu suLuisu Perdomo lydi Miguelá Zenonàjau nuo pat jo pirmojo albumo.

2012 m. þurnalo „Jazz Times“ kri-tikai ir skaitytojai Miguelá pripaþi-no geriausiu metø alto saksofoni-ninku. Net keturis sykius ryðkiausiakylanèia þvaigþde muzikantà pa-skelbë þurnalo „Downbeat“ kriti-kai. Jis ne kartà buvo nominuotas„Grammy“ apdovanojimui – grei-èiausiai tik laiko klausimas, kada taipavirs prestiþine statulële. Kad taimuzikantas, esantis „ant bangos“ irsugebantis groti ne tik savo muzi-kà, ásitikinome, kai bisui buvo su-grota dþiazo klasika, kuri skambë-jo bene geriausiai.

Dar viena þvaigþdë (jau nebe ky-lanti, o tikra), aplankiusi Vilniø perfestivalá – saksofonininkas ErnieWattsas (JAV). Jis yra ásiamþinæsdaugiau nei 500 ávairiø autoriø ir at-likëjø plokðteliø, grojæs su ðimtaismuzikantø, iðleidæs 18 savo albumø,laimëjæs dvi „Grammy“ statulëles irapskritai visko nuveikæs be galodaug. Todël galima manyti, kadkiekvienas save melomanu laikan-tis þmogus kolekcijoje turi ne vienàplokðtelæ, kurioje skamba ðio atli-këjo saksofonas. Beje, gali bûti, kadErnie grojimas yra prasiskynæs ke-lià á jûsø ausis visai ne dël dþiazo,nes daugybë pasaulio muzikø nuoroko iki dþiazo, nuo soul iki ritmen-bliuzo kvieèia Ernie Wattsà, kai jøáraðams reikia „stulbinanèio“ sakso-fono solo.

„Matau muzikà kaip bûdà su-jungti visus þmones – taikoje ir har-monijoje. Visi fiziniai objektai turisavo vibracijas; muzika, kurià gro-ju, yra energijos vibracija, kuri pa-lieèia þmoniø bendrumà. Tikiu, kadmuzika – tai per mus dainuojantisDievas“, – sako Ernie Wattsas. Sun-ku patikëti, bet „Vilnius Mama

Jazz“ publika pamatë ir iðgirdo jokolektyvà, susibûrusá beveik prieðdu deðimtmeèius. Su pianistu Chris-tofu Saengeriu Ernie yra iðleidæs dudueto albumus. Klasikinio iðsilavi-nimo pianistas yra gerai þinomas irdþiazo scenoje. Jis yra grojæs suBranfordu Marsaliu, Alu Fosteriu irkitais. Nepaprastai jautrus bûgninin-kas Heinrichas Kobberlingas ne vie-nus metus siautëjo Niujorko dþiazoscenoje, dirbo su daugybe puikiønaujojo dþiazo muzikantø. Kontra-boso virtuozas Rudis Engelis dëstostudentams ir nuolat koncertuoja vi-same pasaulyje. Ið jø visø keturiø su-siformavo nekintama muzikantø su-dëtis, su kuria, pripaþásta Ernie, jisjauèiasi kaip þuvis vandenyje. Tikrai,tai buvo justi jiems grojant.

Ernie Watsà nuostabu ne tik gir-dëti, bet ir matyti. Jis pastebimas irþavus ne tik tada, kai groja. Net irtylos momentais, klausydamasis ki-tø, jis visà laikà dalyvauja muzikojesavo veido iðraiðka, judesiais, kurieiðduoda jo mintis ir jausmus. Su sa-vo kolektyvo nariais jis yra visà lai-kà – kai puèia saksofonà, krato barð-kaliukà, pereina ið vienos scenosvietos á kità, rodo muzikantams mu-zikos epizodø tvarkà ir panaðiai.

Ir treèiasis, ko gero, labiausiailauktas dþiazo virtuozas buvo festi-valá tinkamai uþbaigæs kubieèiø kil-mës pianistas Gonzalo Rubalcabasu savo naujausia grupe „Volcan“,kuri vadinama „visø þvaigþdþiø ko-manda“. Ávairûs rimti muzikiniaileidiniai vadina já pasaulinës klasëspianistu, pasiþyminèiu áspûdingugrojimo intensyvumu ir instrumen-to valdymo technika. Tai, be jokiosabejonës, vienas geriausiø dþiazomuzikantø pasaulyje. Ðis susitikimassu „Grammy“ laureatu, puikø kla-sikiná muzikiná iðsilavinimà turinèiukubieèiø pianistu ið anksto þadëjorimtà festivalio pabaigà. Ðiuo metuitin produktyvø laikotarpá iðgyvenan-tis muzikas ðákart Vilniuje pasirodë

su grupe „Volcan“. Grupës nariai –Horacio El Negro Hernandezas(muðamieji), Armando Gola (bosi-në gitara), Anthony Carrillo (per-kusija) – yra dalyvavæ daugiau nei150 plokðteliø áraðuose, tarp jø ben-draþygiø yra ávairiø þanrø þvaigþdës,nuo dþiazo veterano Arturo San-dovalio iki popþvaigþdës JenniferLopez. „Kodël pavadinimas „Vol-can“ – „Ugnikalnis“? Nes ugnikal-nis sujungia keturias gamtos stichi-jas: þemæ, vandená, orà ir ugná. Beto, jis yra nenuspëjamas, primenamums apie tikslus, á kuriuos kopia-me“, – sako atlikëjai.

Gonzalo Vilniaus kongresø rû-muose grojo jau nebe pirmà kartà.Ir neþinau, kas èia kaltas, bet...

Pradësiu nuo pradþiø. Pirmà kar-tà Gonzalo Rubalcabà iðgirdauprieð koká deðimtmetá Vilniuje, Na-cionalinës filharmonijos salëje. Jisgrojo vienas. Tada þavëjo viskas:akustiðkai (be jokiø mikrofonø) at-liekama iðgryninta muzika, virtuo-ziðkas instrumento valdymas, nesa-vitikslë muzikinës minties raiðkosávairovë, nepriekaiðtinga muzikostëkmës forma, nuoðirdumas, tylosestetika. Antrà kartà Rubalcabà gir-dëjau festivalyje „Kaunas Jazz“,nors ir Vilniuje, Kongresø rûmø sa-lëje. Ir, rodos, niekas nepasikeitë,

bet kaþkas buvo ne taip. Þinoma,metai bëga, keièiasi ne tik atlikëjo,bet ir mano màstymas. Viename in-terviu Rubalcaba yra pasakæs: „Ma-no muzikoje susipina trys átakingossrovës: daugialypë Kubos muzikoskultûra, klasikinë muzika ir ameri-kietiðko dþiazo tradicija. Pastarojojemane labiausiai jaudina ir dominaimprovizacijos aspektas; kitus ele-mentus – harmonijà, ritmikà, formøávairovæ – randu kitose dviejose sro-vëse. Kalbant apie mintá, man svar-bûs esminiai dalykai. Turint omeny,kad muzikos raiðka nëra verbalinë,prasmæ, kurià stengiuosi perteikti,kiekvienas iððifruoja savaip, ir jitampa priklausoma nuo klausytojointerpretaciniø sugebëjimø.“ Sutin-ku. Visa tai buvo pastebima ir da-bar – improvizacijose, ypaè kai ku-bietiðka ar kita „latina“ tema buvoimprovizuojama amerikietiðkodþiazo maniera ir prieðingai. Tai la-biausiai ir þavëjo ðiame Rubalcaboskoncerte. Gal ne visada patiko kitigrupës nariai, nors jie labai geri mu-zikantai. Gal tai dar pernelyg nau-jas projektas?

Taigi, prisiminiau tris, mano su-pratimu, svarbiausius festivalio mo-mentus. Buvo ir daugiau malonios,geros muzikos, taèiau ne viskà jukþmogus spëji apraðyti.

Miguel Zenon (saksofonas), Hans Glawischnig (kontrabosas) ir Henry Cole(muðamieji) D . J A D E V I È I E N Ë S N U O T R .

Seniai þinomas siuþetas, ávairio-se „kultûrinimosi“ vietose skam-banti gerai paþástama muzika. Ir visdëlto Lietuvos nacionalinis operosir baleto teatras ryþosi savo reper-tuare turëti ne tik operà, bet ir bale-tà „Karmen“ pagal Georges’o Bizetmuzikà.

Baletas „Karmen“ turi senas tra-dicijas, prasidëjusias dar MariusoPetipa 1845 m. baletu „Karmen irToreadoras“. Jau vëliau, 1875 m.G. Bizet sukurta opera ákvëpë visàplejadà ávairiø kartø baletmeisteriøkurti Karmen tema. Kasjanas Go-leizovskis, Roland’as Petit, JohnasCyrilas Cranko, Antonio Gadesas,Matsas Ekas ir daug kitø talentin-gø baleto kûrëjø neatsispyrë ðios

Karmen metamarfozësBaleto „Karmen“ premjerai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre artëjant

aistringos muzikos traukai. Nepa-prastai efektingà Rodiono Ðèedri-no sukurtà siuità G. Bizet operos te-momis specialiai Majai Pliseckajaipastatë choreografijos korifëjus Al-berto Alonso. Bûtent R. Ðèedrino–G. Bizet baleto muzikà mûsø teat-re interpretavo ir K. Pastoras.

Mintimis apie baleto „Karmen“kûrybà, ðiuolaikiðkos interpretacijosaktualumà ir kitus subtilius momen-tus sutiko pasidalinti ðokio pasau-lyje gerai þinoma choreografë Di-dy Veldman.

„Karmen“ yra daþniausiai statomaopera pasaulyje. Kas Jus paskatinoimtis ðios temos?

Dar 1998 m. tuometinis „Nort-

hern Ballet“ teatro direktoriusChristopheris Gable’as pasiûlë su-kurti ðiam teatrui baletà „Karmen“.Já patá tokiai temai ákvëpë balerina,kuri dirbo minëtame teatre. Chris-topheriui Gable’ui atrodë, kad ji tie-siog sutverta Karmen vaidmeniui, irjis tikëjo ðio persikûnijimo átaiga irsëkme. Tai buvo taip romantiðka!Þinoma, að sutikau. Gable’as patsparaðë scenarijø, að sugalvojauspektaklio koncepcijà, kurioje dra-maturginës scenos darniai jungiasisu ðokiu.

Deja, Christopheris Gable’as mi-rë dar net neprasidëjus repetici-joms. Vis dëlto spektaklis buvo pa-statytas ir parodytas „NorthernBallet“ teatro scenoje.

Jûsø „Karmen“ jau matë net trijøþemynø publika. Lietuvoje taiketvirtas ðio spektaklio pastatymas.Ar jis kaþkuo skiriasi nuo pirminiovarianto, ar tai tas pats 1999 me-tais gimæs baletas?

O, ne! Galima sakyti, kad tai vi-siðkai naujas pastatymas. Nauja,specialiai ðiai scenai pritaikyta sce-nografija, originalûs Kimie Nakanosukurti kostiumai, videoprojekcijos,kuriose integruotas Lietuvoje su-kurtas filmas. Net choreografijakiek transformavosi, atsiþvelgiant áartistø sugebëjimus ir polëká. Gar-sioji toreadoro Eskamiljo arija, in-terpretuojama roko stiliumi, taippat yra naujas sumanymas, skirtastik Vilniaus teatrui.

Kaip Jûs pati manote, kuo origina-lus Jûsø baletas „Karmen“, kokiapagrindinë spektaklio idëja ir kokiøkonfliktø linijas savo interpretaci-joje akcentuojate?

Ðis pastatymas yra labai þemiðkas,ðokama basom kojom, jame daughumoro. Norëjau iðryðkinti lengva-bûdiðkumo temas, kad pabrëþèiaudramatiðkas scenas ir ði prieðprieðaleistø sukurti emocionalià visospektaklio dramaturgijà. Pagrindi-në mano mintis buvo sukurti ávairausamþiaus þmonëms suprantamà „Kar-men“, kad þiûrovas tapatintøsi su pa-grindiniais herojais ar situacija, jaustøgailestá pagrindiniams herojams.



M u z i k a , Ð o k i s

Helmutas Ðabasevièius

Nors ðiuolaikinis Lietuvos ðokisdar neapsisprendæs, kur ieðkoti sa-vo ðaknø, naujasis spektaklis „Con-temporary?“, átrauktas á „Menøspaustuvës“ programà „Atvira erd-vë ’13“, byloja, kad erdvës ir laikodistancija, ið kurios pradedamaþvelgti á savo istorijà ir nûdienà sutam tikra saviironijos doze, jau su-siformavo. Aktoriø ir ðokëjø AgnësRamanauskaitës, Manto Stabaèins-ko ir Pauliaus Tamolës spektaklis„Contemporary?“ (premjera – lap-krièio 22 d.) þadëjo atskleisti ðiuo-laikinio ðokio kûrimo uþkulisius. Pir-masis þingsnis ðokio savistabos linkþengtas, o naujasis kûrinys skatinagalvoti ne tiek apie já patá, kiek apiejo objektà. Ðis impulsas, matyt, yradidþiausias artistø ir jiems talkinu-sios dramaturgës Sigitos Ivaðkaitësnuopelnas, leidþiantis ir ðià jauniau-sià Lietuvos teatro formà átraukti áðiuo metu vis daugiau dëmesio su-laukiantá metateatro diskursà.

Spektaklio anonsas paskatino at-mintyje ieðkoti deðimties metø se-numo áspûdþiø ir netrukus iðryðkë-jo choreografø Tomo Rodeno irPete’o Shentono trupës „New ArtClub“ ið Didþiosios Britanijos spek-taklis „This is Modern“, parodytas

Tai modernu?Spektaklis „Contemporary?“ programoje „Atvira erdvë“

tarptautinio festivalio „NaujasisBaltijos ðokis“ programoje 2003-iai-siais. Jo tema – modernusis ðokis –buvo perteikta taikliai, ðmaikðèiai irsu pavydëtina teatrinio ritmo pajau-ta. To kaip tik trûksta ir daugumai lie-tuviðko ðiuolaikinio ðokio spektakliø,ir naujajam kûriniui, mëginanèiam ðáfenomenà reflektuoti. Nuoseklumasnëra privaloma postmodernistinës irpostdraminës epochos kûriniø sa-vybë, taèiau þanras, kurá pasirinkospektaklio kûrëjai, vis dëlto reika-lauja labai atidþios kûrybinës me-dþiagos analizës ir autoredakcijos –nesinori tikëti, jog temos, motyvaiir citatos, susijæ su mûsø ðokio kas-dienybe – kad ir kokia ji bûtø, – kû-rëjams tëra á plastikiná maiðà kaippakliuvo sugrûsti drabuþiai, po ku-riuos kuièiamasi tiesiog ið reikalo.

Jau pati spektaklio pradþia su uþ-kulisiø projekcijoje lûkuriuojanèiaisðokëjais stokoja prasminës artiku-liacijos – esi pasiruoðæs tam, kadketvirtosios sienos spektaklyje tik-rai nebus, bet po ðios introdukcijossekantis epizodas suglumina iðtæs-tumu pagal geriausias mûsø ðiuolai-kinio ðokio tradicijas. Supranti, kadembriono pozomis tamsioje sceno-je gulinèiø ðokëjø traukuliai ápras-mina amþinà meno gimdymo ir me-nininko gimimo kanèià, bet atrodo,

kad iðlavinti artistø kûnai tuo më-gaujasi be jokios saviironiðkos dis-tancijos, ir norisi, kad sodrus Pau-liaus Tamolës balsas ðità seansàryþtingai nutrauktø kur kas anks-èiau. Ir kitose spektaklio vietose kolkas nesurastas tinkamas plastinissantykis tarp ðokio ir sàmoningos jorefleksijos – nors galbût ðiuolaikinioðokio profesionalai já gali geriau ap-èiuopti: kada ðokama ið tikrøjø ir ka-da tas ðokis tampa refleksijos tema.

Artistinë spektaklio medþiaga –tikrai aukðtos kokybës. Visi aktoriai þi-nomi ádomiais darbais ðokio ir teatroscenose, bet kaip idëjos autoriai irchoreografai jie pasirodë dar nepa-kankamai subrendæ, o aðtria kriti-kës plunksna ir tvirta nuomone gar-sëjanti spektaklio dramaturgë kolkas nesurado bûdø suverti repetici-jø ir improvizacijø metu atsiradu-siø scenø ant netrûkinëjanèio vidi-nës dramaturgijos siûlo.

Improvizacijose – nemaþai cita-tø, kurios ið labai arti paþástantiemsLietuvos ðokio pasaulá tikriausiaiskaitomos kur kas lengviau, neitiems, kurie nebepajëgia suspëti suvis intensyvëjanèiais ðios kultûrostempais. Taèiau ir nebesuspëjan-tiems aiðku, kad atskiruose epizo-duose ðvelniai apþaidþiami ðio ce-cho grandø – Airos Naginevièiûtës,

Loretos Juodkaitës, Birutës Bane-vièiûtës – kûrybiniai metodai ir plas-tinë kalba. Prieð savaitæ Aidas Gi-niotis ir „Atviras ratas“ ið CarloGozzi „Trijø apelsinø“ lupo lietuvið-ko dramos teatro reþisûros realijas,o „Contemporary?“ naudojo ir ðo-kio repeticijø salëse tikriausiai skam-banèias frazes apie „ilgas galûnes“,iðsakë nuoskaudas dël amþino „vy-rø trûkumo“, nepasitenkinimà savokûnu, susikaupusius skaudulius dëldëmesio ir ávertinimo stokos, dëlparduotø deðimties bilietø ir dau-giausia keturiø spektakliø, kuriuosturi galimybæ suðokti ilgai vaidmenslaukiantis atlikëjas.

Kostiumø rinkimosi scenojeðmaikðtus pasirodë kolegø iðkart uþ-gniauþtas Stabaèinsko noras pasi-rinkti Adomo kostiumà (kiek de-ðimtmeèiø prireiks, kol ðis vidinis iriðorinis tabu bus nugalëtas?), o Ra-manauskaitës pageidavimas ilgosgraþios suknelës su nuoga nugara ne-átikino – juk spektaklis apie „contem-porary“, o ne kokias nors komerci-nës choreografijos rafinerijas. O galtai irgi iki ðiol slopinamos ðiuolaiki-nio ðokio menininkiø svajonës?

Spektaklyje nuskamba skaudûs,jaudinantys, esminiai profesijosklausimai. Ar ið tikrøjø ðiuolaikinioðokio atlikëjas – jau profesija? Ko-

kios sàlygos jam sudaromos palai-kyti savo artistinæ formà ir tobulëti?Tikriausiai todël spektaklio pabaigo-je naudojamas Airos Naginevièiûtësspektaklio „EGO ir ID“ vaizdo ára-ðas. „Tikras“ spektaklis tampa fonu„netikram“ savianalizës seanso re-zultatui, apie kurio pradþià praneðëantrà kartà spektaklyje nuskambëjæspriminimas „iðsijungti mobiliuosiustelefonus“ ir gæstanèios ðviesos.

„Contemporary?“ – atviras spek-taklis, o atvirumas visada jaudina,tik norëtøsi, kad teatre jis nepavirs-tø atvirumo ðtampais. Rodosi, „Be-baimio“ parafrazë – pokalbis su pub-lika, kurá moderuoja Tamolë poStabaèinsko epizodo – premjeroje ið-provokavo nuoðirdþià, spontaniðkàjo analizæ (nebent tai buvo ketvirto-ji, programoje nenurodyta spektak-lio herojë, o jos tekstas – scenarijausdalis). Viena þiûrovë teigë áþvelgusiepizode ðokëjo blaðkymàsi, sunkiàjo naðtà ir „jos smeigimà...“ Tik kur?Nëra taip paprasta pasakyti – gal-vojant ir apie vienà epizodà, ir apievisà valandos trukmës spektaklá.

Vytautë Markeliûnienë

Pastarasis Prahos Mûzø menø aka-demijos profesorës Giedrës Lukðai-tës-Mrãzkovos klavesino muzikoskoncertas Vilniuje (lapkrièio 17 d.Taikomosios dailës muziejuje) bu-vo proginis – skirtas Mamos, lietu-viø literatûros ir ðvietimo istorijostyrinëtojos, pedagogës, Lietuvosðvietimo koncepcijos kûrëjos Mei-lës Lukðienës metams. Taèiau buvoneeilinis ir savo muzikine progra-ma. Ir tai, ko gero, tapo labai svar-bia dingstimi pamàstyti apie „darvienà“ proginiø vakarø variantà, kurávisà ðákart sukomponavo reèitalio au-torë. Kodël pasirodë tokia patraukliir neáprasta vakaro kompozicija? Pir-miausia dël to, kad sujungdama þo-dá, asmeniðkus prisiminimus ir muzi-kà, Giedrë Lukðaitë-Mrãzkovã irvienoje, ir kitoje raiðkos sferoje ne-darë nuolaidø nei sau, nei sumany-tam vakaro þanrui. O ir prisimini-mø mintys, kad ir asmeniðkos,iðdëstytos labai apgalvotai, mezgëryðá su tauria muzikos programa –tiesiogiai ar tik ið tolo. Muzikuojan-tys namai, muzikuojantys kaimynai,jø vaikai, vaikiðki þaidimai, neapei-nantys muzikos inspiracijø. Vienusvarbiausiø Meilës Lukðienës dva-sios interesø ir buvæs muzikos me-nas, visà gyvenimà ëjæs greta. Ji patibuvo iðmintinga muzikos vertintoja,

Prisiminimø polifonijaGiedrës Lukðaitës-Mrãzkovos klavesino muzikos reèitalis

neblogai skambino fortepijonu, ku-rio garsai formavo jos vaikø reik-mes. Meilë Lukðienë jautë nuostabiàatgaivà skambinti fortepijonu ketu-riomis rankomis Franzà Schubertà,Liudwigà van Beethovenà, turëjo pri-jauèianèià ðio muzikavimo bièiulæ,partneræ – Giedræ Þmuidzinavièiûtæ-Guèienæ.

Ðie Giedrës Lukðaitës-Mrãzkovosprisiminimai (jø – nei per daug, neiper maþai) dëliojosi pagreèiui su rim-ta reèitalio programa, nestokojanèiasvarbiø muzikinës praeities atodan-gø. Regis, dabar atlikëjos þvilgsnis il-giau yra stabtelëjæs prie èekø anksty-vojo klasicizmo atstovø kûrybos:Leopoldo Koþeluho, Jiri AntonînoBendos, Josefo Antonino Ðtepano.Klavesinininkë yra áraðiusi nemaþaijø muzikos ir nuolat jauèia poreikáávairiais bûdais tà muzikà skleisti.

Yra atlikëjø, kurie ilgainiui su-randa savo repertuarà, savàjá instru-mentà, ir visa tai savaip brandina jøasmenybæ, tampa jø savastimi. Dabartarsi ir nesuabejotum, kad GiedrësLukðaitës-Mrãzkovos kelias galëtøklostytis be klavesino. Ðio instrumen-to artikuliacija, faktûros spindesys irperregimumas, tembro erdvë – tai tojiterpë, kuri skatina Giedræ Lukðaitæ-Mrãzkovà nuosekliai ieðkoti savojokomentaro klavesinu atliekamai mu-zikai, savojo iðtarmiø derinio, savo-sios atlikimo paslapties.

Kaip tik tai individualiu þymeniuir paþenklino reèitalyje skambëju-sius èekø kompozitoriø opusus, bekita ko, ir Johanno Sebastiano Ba-cho tris Preliudus ir fugas ið GTKII tomo, Wolfgango Amadeus Mo-zarto ankstyvàjà ketvirtàjà Sonatà.Kitaip nei fortepijonas, klavesinaslyg ir neleidþia ásiaudrinti, atvirau-ti, mëgautis plaèios dinaminës ska-lës palete. Visa èia susitelkia reto-rinëje bûsenos ar minties iðtarmëje,tempø proporcijose ar tiesiog sko-nio ir proto valdomoje fantazijoje,kuriai ir lemta rasti adekvaèià mu-zikinës artikuliacijos formà. Tadpenkiø kompozitoriø kûryba reèita-lyje atsivërë kaip skirtingi muziki-niai pasauliai, savaip keliaujantys iðbaroko á klasicizmà ar ðiø stiliø san-kirtos briaunomis. Meditatyvia raið-ka apgaubta J.S. Bacho Preliudø irfugø grandinë, nepaisant gyvø tem-pø, tolygiai pulsuojanèios ritminëspolifonijos tëkmës, ðvytëjo ávairia-lypës darnos atoðvaitais. Atlikëjapasakojo, kad ieðkodama muzikiniøvaizdiniø, charakteriø ðio kompozi-toriaus fugø temoms, daþniausiairemiasi liuteroniðkojo choralo pa-vyzdþiais. Ko gero, tarp jø surastosintonacinës sàðaukos, kaip ir atitin-kamø tonacijø individualumas, ir lë-më tà nematomà, bet nujauèiamànaratyvà, kurio gyvybë ákvëpë vis ki-tokius fugø vaizdinius, jiems rezo-

nuojanèius kûrybingus klavesininin-kës komentarus.

Reèitalio repertuaru Giedrë Luk-ðaitë-Mrãzkovã, regis, sykiu norëjopasidalyti ankstyvojo klasicizmodvasios pasaulio groþiu – kaip skir-tingai jis skleidþiasi, ataustas darglûdinèiais joje baroko ðeðëliais arpraþystantis skaidriai paprastomisfaktûromis, kaip jis vëliau jau stie-biasi link jausmingos, ekspresyviosraiðkos, pranaðaujanèios romantiz-mo preambulæ. Istoriniø instrumen-tø ir jø muzikos savitumà giliai iðstu-dijavusi atlikëja sukûrë stulbinamosávairovës paletæ. Kruopðèiai iðpuose-lëtas dainingasis pradas formavoL. Koþeluho Sonatos e-moll, op. 13,Nr. 3 ciklà, sàmojis ir pastabumas –

W.A. Mozarto ketvirtàjà sonatà, teat-raliðkoji raiðka þenklino J.A. Bendostrijø daliø Sonatà Nr. 9. Subtiliu ba-roko ir klasicizmo, klavesino ir for-tepijono stiliø dialogu atsivërë turtin-ga, neseniai ið naujo atgimusi garsausVienos kompozitoriaus J.A. Ðtepa-no kûryba.

Reèitalyje vyraujanti èekø kom-pozitoriø kûryba antrino dar vienamsvarbiam ávykiui. Lapkrièio 14 d. Èe-kijos Respublikos ambasadoje buvoapdovanoti Èiurlionio fondo nomi-nuoti metø ðviesuoliai uþ didelá ána-ðà puoselëjant ir turtinant Lietuvosir Èekijos ryðius. Tarp jø – GiedrëLukðaitë-Mrãzkovã, istorikai DaliaBukelevièiûtë ir Luboðas Ðvecas, ver-slininkas Vladislovas Petraðkevièius.

D . M A T V E J E V O N U O T R .

Meilë Lukðienë (sëdi), dukra Ingë (kairëje), sûnus Rimtis Lukða ir dukraGiedrë Lukðaitë-Mrãããããzkovããããã E . T E R V I D Y T Ë S N U O T R .


Ð o k i s

Bojana Cvejiã – ið Serbijos kilusiperformanso teoretikë ir praktikë,dirbanti ðiuolaikinio ðokio, teatrobei muzikos srityse. Straipsniøávairiuose atlikimo menams skir-tuose þurnaluose, taip pat knygø„Anapus muzikos kûrinio: Perfor-matyvinë praktika“ („Beyond theMusical Work: Performative Practi-ce“, Belgradas, 2007) ir „Choreo-grafo partitûra: Fase, Rosas danstRosas, Elena’s Aria, Bartok“ („AChoreographer’s Score: Fase, Rosasdanst Rosas, Elena’s Aria, Bartok“,Briuselis, 2012, su Anne de TheresaDe Keersmaeker) autorë. Èia prista-tome teoretikës samprotavimusapie „konceptualiojo ðokio“, taippat „tyrimo“ ir „laboratorijos“sàvokas – atsakymus á Xaviero LeRoy’aus klausimus diskusijoje„Tyrimas ir laboratorija“, surengto-je 2005 m. „Tanzquartier Wien“centre vykusios konferencijos„INVENTORY: Dance and Perfor-mance Congress / Live Act / Inter-vention / Publication“ metu.

Xavier le Roy: Kadangi tokio ter-mino vartojimo iðvengti nebegali-me, norëèiau paklausti, kaip jûs su-prantate konceptualøjá ðoká? Kaipjá apibûdinti per santyká su ðokiu ap-skritai, su konceptualiuoju menu?Kada pirmàkart perskaitëte ar iðgir-dote terminus „konceptualusis ðo-kis“, „neðokis“ ar „antiðokis“? Kaip,jûsø manymu, ðie terminai supran-tami choreografijos meno ir kituo-se laukuose? Kaip ðiuos terminussuprantate jûs? Kaip manote, kodëlbuvo pasirinkti bûtent tokie?

Bojana Cvejic: „Konceptualiojoðokio“ termino patys jo kûrëjai, t.y.ðia etikete paþenklinti choreografai,teoriðkai neapmàstë ir programið-kai nepristatë. Jo teoriðkai neiðplë-tojo ir ðiuolaikines konceptualiojoðokio praktikas sekantys Europosbei Amerikos scenos menø diskur-sai. Lig ðiol buvau ásitikinusi, jog ðisterminas yra toks netinkamas, kadjá reikëtø atmesti, mat jo vartojimastoms praktikoms vystytis daugiaukliudo, nei padeda. Bet kadangiterminas atkakliai vis sugráþta, irvis daþniau – su negatyvia inten-cija uþbaigti tam tikrà paradigmà,tai galëtume dar kartà pasiaiðkin-ti, kokiu bûdu pagal terminà „kon-ceptualusis menas“ buvo nukaltasávardijimas „konceptualusis ðokis“.Kalbësiu dalindama argumentus ádvi dalis: dël kokiø prieþasèiø, vie-na vertus, sàvokos „konceptualu-sis menas“ turinys yra pagrindas sa-kyti „taip“ konceptualiojo ðokioterminui (tai, beje, tikrai nëra tosprieþastys, dël kuriø terminas atsi-rado, mat jo vartojimas rodo, jog jisnëra paremtas þiniomis apie kon-ceptualøjá menà), ir, kita vertus, dëlko tas pats turinys yra pagrindas sa-kyti „ne“.

TTTTTaipaipaipaipaip

1. Konceptualusis menas antroje7-ojo deðimtmeèio pusëje sukûrënaujà kalbos akto estetikà. Minima-listinës skulptûros kûrëjas DonaldasJuddas puikiai jà perteikë tokiu tei-giniu: „Tai meno kûrinys, jeigu aðtaip sakau.“ Ir ið tiesø, jeigu kai ku-rios dabartinës ðokio praktikos sa-vo originaliems pasiûlymams, kaipsuprasti ðoká apskritai, naudoja per-formatyvà „tai yra choreografija, taiyra, galëtø bûti ðokis“, tai jos jau nu-tolsta nuo áprastinës deklaracijos irintencijos estetikos. Teiginys „tai yrachoreografija“ nëra neutralus ir ne-motyvuotas, nes jis skirtas atlaikyti vy-raujanèiø nuostatø ðokio atþvilgiu pa-siprieðinimà, instituciná prieðiðkumàne tik kitokiems nei áprasta teigi-niams, bet ir paèiai teiginio formai.

2. Kai ðokio ar choreografijos kû-rinys laikomas savotiðku teiginiu, ið-sakomu ðokio kontekste, jis tampaðokio komentaru. Èia reikia ið nau-jo svarstyti, kaip teiginys „tai yra cho-reografija“ susijæs su Josepho Kosu-tho pateiktu apibrëþimu, pagal kurámeno kûrinys yra analitinis teiginys.Ðokyje niekada nebuvo Kosuthui bû-dingo analitinio kritinio konceptua-lizmo, kuris analizuotø galimus teigi-niø tipus pozityvistinës logikospriemonëmis, lingvistiniais ar semio-tiniais modeliais, pakeisdamas atlie-kamàjà medþiagà metalingvistiniudiskursu apie ðokio prigimtá. Taèiauvadinamøjø konceptualiojo ðokiopraktikø teiginio forma yra artimakonceptualiajam menui savireflek-tyvumu, kuris, tiesa, yra ne tiek dis-kursyvus ar epistemologinis, kiekpercepcinis / antiesencialistinis; dëlto èia daugiausia dirbama su ðokiomaterialumu ir su þiûrovo percep-cine patirtimi bei interpretacinëmisbûsenomis. Konceptualiajame ðo-kyje savireflektyvumas nukreiptas áteatro mechanizmà, á sàlygas, vaid-menis bei procedûras, pagal kuriaskaþkas þiûrovui pristatoma kaip ðo-kis, todël ðokis tampa savo patiesatlikimo objektu. Toks dëmesiokrypties pokytis skatina radikalià lai-kysenà: jeigu ðokis bandytø pasakytimums kà nors apie pasaulá, jam ne-iðvengiamai nepavyktø... Ðokis galitik reprezentuoti reprezentacijà, ki-taip tariant, savo paties priemones,mechanizmus bei ideologijas, skir-tas produkuoti prasmæ ir statusàðiuolaikinës kultûros kontekste.

3. Dël to savireflektyvumà bûtøgalima pervadinti þiûroviðkumu,kai atsigræþiama á suvokimo rëmus,o kai kuriais retais atvejais – recep-ciðkumu, kai ið þiûrovo reikalauja-ma diskursyviai ásitraukti á pastan-gas suprasti, kà kûrinys teigia esantchoreografija. Prasmë atsirandaper struktûrinius ryðius tarp patieskûrinio ir ðokio bei choreografijoslauko, autoriaus ir þiûrovo buvimosàlygø bei vaidmenø.

4. Ar konceptualusis ðokis imasikonceptualiajam menui bûdingosinstitucinës kritikos? Tik tiek, kiektai susijæ su meno objekto bei pro-dukto statusà grindþianèio ideolo-ginio fetiðizmo kritika. Nepaisantðios kritikos, vadinamasis koncep-tualusis ðokis dalyvauja instituci-niuose platinimo tinkluose; kai ku-rie programø sudarytojai siekiabendradarbiavimo kuriant koncepci-jas ar veikiau kontekstus festivaliams,kurie bûtø palankûs konceptualiojoðokio teiginiams ir pasiûlymams.

Ne

1. Vadinamojo konceptualiojo ðo-kio kûrinys nesiekia panaikinti per-cepcinës plotmës. Net jeigu koncep-tualusis ðokis yra patyræs vadinamojoDuchamp’o efekto poveiká, jis neuþ-kloja percepcinës plotmës lingvisti-ne, þodis jame nevyrauja judesioatþvilgiu. Jame nëra dogmatiniofiziðkumo draudimo kaip konceptua-liajame mene, kur meno objektasbuvo pakeistas teoriniu objektu.Prieðingai, konceptualiojo ðokiopraktikos yra paremtos naujø jude-sio ir kûno raiðkos materialumokonfigûracijø paieðkomis, atsisa-kant romantinës neiðsakomybës beineaprëpiamybës sampratø, beþa-dþio kûno anonimiðkumo ir taip to-liau. Tai, kad vengiama tokiø þodþiøkaip „tautologija“ ir „savireferentið-kumas“, siejamø su konceptualiuo-ju menu ir pateikiamø kaip priekaið-tas konceptualiajam ðokiui, lemiaVakarø kultûroje ásiðaknijusi viltis,kad ðokis bus minties ávykis dar prieðtapdamas iðtara. Bûtent todël Vaka-rø intelektualai, pavyzdþiui, AlainasBadiou, mëgaujasi ðokiu, pritarda-mi tiems ðokio kûrëjams, kurie sten-giasi iðlaikyti ðoká kaip specifinësterpës praktikà, nukreiptà á didin-gà bei efemeriðkà laisvo individoraiðkà. Badiou kartoja Mallarméapibrëþimà, kad ðokis – tai nuo rað-to priemoniø atlaisvinta poezija.Konceptualiuoju ðokiu vadinamospraktikos á ðoká þiûri kaip á raðtà Der-rida bûdinga prasme, bet taip nërair negali bûti atkartojamas teorinioteksto paraðymo veiksmas.

2. Nëra utopijos: konceptualiojoðokio, prieðingai negu konceptua-liojo meno, negalima laikyti istori-nio modernizmo projekto dalimi.Konceptualusis ðokis nepriklausotai paèiai abstrahavimo srovei, ku-rioje jis bûtø paskutinë abstrakcijosarba redukcionizmo ir savirefleksi-jos instancija, o judesio pakeitimaskalba bûtø ðokio objekto ir produk-to dematerializacijos forma. Èia në-ra tikslo transformuoti pristatymo for-matà (teatriná ðokio atlikimà), publikàar institucinæ rinkà. Ðios praktikos gy-vuoja institucijø aprëptyje, kaip tikpabrëþdamos teatro mechanizmo pa-naudojimo kritinæ svarbà.

3. Kita vertus, „konceptualiojo

ðokio“ apibrëþèiai priklausanèiospraktikos teikia gausybæ judesio,kûno, subjektyvumo, kultûros kon-figûracijø ir perþengia savireferen-tiðkumà bei homogeniðkumà, sieti-nà su racionalia savirefleksija vienpaèioje iðraiðkos terpëje. Neturimepagrindo kalbëti apie meniná judë-jimà ar kryptá, bûtø sunku vienojeparadigmoje sutalpinti Belà, LeRoy’ø, Borisà Charmatzà ir VeràMantero. Tai árodo du dalykus: skir-tingø átakos ðaltiniø, gijø, discipli-nø, medijø ir þanrø susimaiðymà(prieðingà grieþtai modernistinioðokio grynumui), taip pat atvirumàne tik sàvokø, bet ir modernizmo ri-bas perþengianèiø ðokio koncepci-jø skirtumams.

Tæsiant ðià diskusijà reikëtø svars-tyti, kaip formuojasi sàvoka: kaip jiatsiranda, ima reguliuoti praktikà irprojektuoti save joje. Að manau,kad konceptualusis ðokis buvo taipnetikusiai ávardytas todël, kad pa-siûlë atvirà, neribojamà ðokio, kaipchoreografijos, sàvokà, kuri, prieð-taraudama nusistovëjusioms sche-moms, atskleidë, kad lig tol choreo-grafija buvo naudojama kaip uþdaraðokio sàvoka. Ðá skirtumà paaiðkin-siu toliau.

Xavier le Roy: Kodël ðokis visadaapibrëþiamas pagal dvinaræ logikà?Turëjome baletà / modernø ðoká,modernistiná / postmodernistiná ðo-ká, taip pat modernø / ðokio teatrà.O gal tai buvo baletas / ðokio teat-ras [Tanztheater]? Ir kà turime da-bar: konceptualøjá / grynàjá ðoká?

Ar dvinarë logika specifiðka ðo-kiui? Ar manote, kad toks jos ásiga-lëjimas gali bûti susijæs su tuo, kadchoreografijos menas nëra gerai ási-tvirtinusi ar pripaþinta meninëpraktika, palyginti su, pavyzdþiui, vi-zualiniais menais arba muzika?

Bojana Cvejiã: Iki 10-ojo deðimt-meèio bûdavo galima iðsisukti klau-simu, koks objektas yra „ðokio“ pa-sirodymas: kokia yra jo ðokamoji„medþiaga“, kûniðkoji, instrumenti-në technika ar stilius, taip pat galbûtkokia nors tema, apie kurià pasiro-dymas kalba metaforiðkai. Deðimta-jame deðimtmetyje ðio klausimoëmë nebepakakti ir atsirado kitaspoþiûris. Imta klausti ne koks ob-jektas yra ðokio pasirodymas, o ko-kia ðokio koncepcija tuo pasirody-mu ágyvendinama. Dël to naujøjøpraktikø nebuvo galima apibrëþtiper jø esmæ, uþèiuopiant ir patvirti-nant tas paèias ypatybes ar skiria-muosius bruoþus. Tarkime, VerosMantero ir Jérome’o Belo ar Xa-viero Le Roy’aus kûryba negali su-daryti estetiniø ypatybiø vienovës,bet ji gali priklausyti panaðumø ðei-

mai, tokiai visumai ypatybiø, kuriosatrodo panaðios, bet ið tiesø skirtin-gai konfigûruoja kiekvieno ðiø au-toriø darbus. Pavyzdþiui, matomeBelo ir Le Roy’aus atlikimo bûdøskaidrumà ir aiðkumà. Pirmojo at-veju aiðkumas randasi ið lingvistiniøoperacijø ir kalbos aktø (plg. Le de-rier spectacle, Shirtology, The ShowMust Go On I ir II); antrojo atvejutas skaidrumas leidþia tiesiogiai pri-artëti prie kûno materialumo, po-humanistinës kûno galimybiø vizi-jos (plg. Self-Unfinished, Giszelle).Taèiau paversti ðá bruoþà (skaidru-mà) esminiu ir imti já laikyti esteti-niu idealu reikðtø daryti klaidingàiðvadà.

Ðiø choreografø darbus skiriakoncepcijø kûrimo bûdai. Dabarkoncepcijos terminas arba perver-tinamas, arba nepakankamai áver-tinamas: jo nekenèia tie praktikai,kritikai ir programø sudarytojai, ku-riø darbo etika grindþiama nereflek-tyvia studijine meistryste; já deval-vuoja tokie pasiûlymai ir projektøteikimai, kai paraiðkoje deklaruoja-mas teorinis ar politinis uþmojis (jisne visada persikelia á kûriná). Tai tikparodo, kad ðokyje koncepcija tëramenkai suprantamas terminas. Þi-noma, kiekvienas ðokio kûrinys turikoncepcijà, nes yra grindþiamas kon-ceptualia idëjø, ásitikinimø, vertybiø,atlikimo bûdø ir prasmiø tvarka netir tada, kai visi tie dalykai randasiintuityviai. Taèiau nuo 10-ojo de-ðimtmeèio iki dabar koncepcijos yratematizuojamos ir svarstomos kiek-vieno choreografinio kûrinio atve-ju. Todël nebëra savaime supranta-ma, kad choreografo – jo stiliaus,kalbos, technikos, temø spektro –pakanka jo ðokio darbams bûdingaikoncepcijai atspindëti.

Choreografai ëmë konceptuali-zuoti paèià choreografijà kaip savodarbo objektà. Kitaip tariant, jie josnebelaiko savaime suprantamu da-lyku, uþdara sàvoka. Uþdara sàvo-ka apibrëþia choreografijà kaipkompozicijà, o kompozicijà tapati-na su forma ar struktûra, taigi, betkuriuo atveju, su tokia visumos sam-prata, pagal kurià jà sudaro kûniðkijudesiai laike ir erdvëje. Judesys lai-ke ir erdvëje yra gana miglotas, tuð-tokas signifikantas, bet bûtent ne-apibrëþtumas yra reguliatyviniøsàvokø veikimo principas: tokios sà-vokos yra tinkamos atlikti norma-tyvinæ funkcijà pirmiausia todël,kad jø turinys neapèiuopiamas. Tai-gi, tokia uþdara choreografijos sà-voka yra grindþiama sutarimu („kadir kokia yra kompozicija, ji bûtinaituri bûti susijusi su kûniðkais jude-

Konceptualiojo ðokio(ne)apibrëþtumasPokalbis su Bojana Cvejiã


Bojana Cvejiã


siais ir erdvës bei laiko paramet-rais“) bei hierarchiniu produkcijosmechanizmu (kai choreografai per-teikia þinias ðokëjams pagal rody-mo ir atkartojimo ar medþiagos for-mavimo modelá).

Deðimtajame deðimtmetyje cho-reografai uþginèijo idëjà, kad cho-reografija yra raðtas, sekantis, at-spindintis, reprezentuojantis ðokiokalbà, kaip kad raðytinis þodis sekasakytiná. Jie reikalavo atskirti ðokánuo choreografijos, idant raðymasbûtø pirminis. Raðymas nëra tie-siog bûdas jau duotam veiksmui,judesiui, minèiai, refleksijai, sàmo-nei, nesàmoningam buvimui, patir-èiai ir emocijoms perteikti; jis ap-rëpia visus ðiuos dalykus, bet taippat yra ir juos grindþianti visuma,t.y. leidþia imtis já patá orientuojan-èiø prielaidø, taisykliø bei verèiø de-konstrukcijos.

Tvirtinimas, kad choreografijayra atvira sàvoka, implikuoja iðplës-tà ir pakitusá choreografijos (kom-pozicijos) supratimà. Choreo-grafinëse praktikose pradedamanaudoti kitus savo kilmës nustaty-mo árankius nei nuostabiàsias am-þinai vertingas formas, kurios va-dinamos imanentinëmis, bet iðtikrøjø paveldimos ið tradicijos. Ligðiol tais naujaisiais árankiais buvo:kalba ir teorija, istorija ir istoriðku-mas, þenklø komunikacija, vizua-lieji menai, antriniai efektai, kaipkad áraðytas vaizdas (kinematogra-finës technologijos), muzika beiskaitmeninës priemonës, taip pat supopuliariàja kultûra siejamas teatri-nis mechanizmas, spektaklis abiem,ir reginiø produkcijos, ir atlikimo re-ginio, prasmëmis.

Kai choreografijos sàvoka laiko-ma neribota lyg kalbos þaidimas(pagal Wittgensteinà), kiekvienampasirodymui taikomos atitinkamostaisyklës. Atvira choreografijos sà-voka leidþia paaiðkinti, kas skatinakeisti choreografijos sampratà. Tainëra akademinis sàvokø iðgrynini-mas. Laikantis jam bûdingø nuosta-tø, konceptualiojo ðokio apibrëþtiessupaprastinimas ir aiðkinimai, ko-dël á tai neverta kreipti dëmesio, ne-turëtø jokio pagrindo.

Aptarkime dar vienà dalykà.Daþnai girdime sakant, kad koncep-tualiuoju ðokiu vadinamos prakti-kos radosi ið vëlyvos Judsono cho-reografø grupës átakos Europai,padariusios poveiká ne tiek per Ste-ve’à Paxtonà ar Trishà Brown, bet,ne taip tiesiogiai, per Yvonne’à Rai-ner, kuri liovësi uþsiimti choreo-grafija dar pirmoje 8-ojo deðimtme-èio pusëje. Þinoma, tokios átakosneigti negalime. Taèiau turime bûtiatsargûs tvirtindami, kad Europosðokis tik dabar patiria amerikietið-ko postmodernaus ðokio átakà ir to-dël kaþin kokiu bûdu yra 7-ojo de-ðimtmeèio pavainikis.

Èia reikia dar iðplësti atviros, ne-ribotos sàvokos ir jos laikiðkumosampratà. Gali bûti, kad prieð sà-vokai atsirandant jau egzistuojadauguma, jeigu ne visos, tos sàvo-kos turiná sudarysianèios gijos. Todëlnaujovës senienø atþvilgiu atrodo tiekpat tolydþios, kaip ir þyminèios lûþá.Èia kalbame apie transformacijà,ne apie pakartojimà. Tæstinumas yragyvybiðkai svarbus atvirø sàvokøfunkcionavimui, nes jis suriða gyvy-bingà, kintanèià praktikà. Pokyèiai,tæstinumas ir plëtra lemia tai, kadnegalime vadovautis paradigminiaispavyzdþiais kaip idealiais tam tikrosestetikos modeliais, ir turime atsisa-kyti, iðskyrus sudëtingus kraðtutiniusatvejus, vadinamojo „gryninimo“,nes daugiau ar maþiau miðrûs, su-darantys nereprodukuojamus sàry-ðius, pasirodo esà visi atvejai. Kàbendra turi Thomas Plischke su Ju-an Dominguez, Christine de Smedtsu Alice Chauchat, Mette Ingvart-sen su Antonia Baehr? Ne kaþin kà,iðskyrus tai, kad jø darbai nepriskir-tini uþdaromis sàvokomis operuo-janèiam ðokiui. Kitaip tariant, jødarbai nutolsta nuo esencialistiniopoþiûrio, kuris ðokyje vyravo nuoklasikinio baleto iki modernistiniøvis dar visuotinai pripaþástamøpraktikø, bûdingø 9-ajame deðimt-metyje iðkilusiems choreografams,beviltiðkai laikantis idëjos, kad ðo-kis – tai kûno atradimas. Kaip to-kio poþiûrio pavyzdá pacituosiu þy-miojo Alaino Badiou esë „Ðokiskaip minties metafora“ iðtraukà. Jiperteikia filosofiðkai sublimuotàðiuolaikiná ðoká persekiojanèià abe-jotinà prielaidà:

„Tai nauja pradþia, nes ðokio ju-desys turi vël atrasti savo paties pra-dþià. Ðokis yra nekaltybë, nes jis yraprieð ðoká neegzistavæs kûnas. Jisyra uþmarðtis tiek, kiek kûnas pa-mirðta savo paties jëgà ir svorá. Ðo-kis yra ir þaismas, iðlaisvinantis iðbet kokios socialinës mimikrijos,bet kokio rimtumo ir bet kokio pri-deramumo. Ðokis spinduliuoja ne-gatyvaus gëdingojo kûno iðnykimà.“

Ðis poþiûris teikia pirmenybædviem sampratoms:

1. Esaties sampratai: tai bûtiesprasmë, kurià uþèiuopia subjekto vi-dujybë. Girdëdamas save kalbant,jusdamas save ðokant, subjektas vei-kia save ir santykiauja su savimi ide-alybëje. Tokià sampratà atspindidaþnai girdimas klausimas, kaip pa-tiriamas savo paties solinis ðokio pa-sirodymas.

2. Neiðreiðkiamo didingumo sam-pratai: ðokiui teko tokia pat kultû-rinë lemtis kaip muzikai. Muzikabuvo meno bei kultûros idealasXIX amþiuje, ðokis juo tapo XXamþiaus pabaigoje ir yra dabar. Ne-iðsakomybë, neiðreiðkiamybë, uni-versalumas, begalybë baigtinëje for-moje – visa tai sudaro romantinæiliuzijà, kurià ðokis þada liberaliojokapitalizmo amþiuje. Ðiø prielaidøuþginèijimas ir jungia tokias nepa-naðias minëtø choreografø prakti-kas. Vadinant juos choreografaiskonceptualistais ir taip ið jø prakti-kø paðalinant ðoká, tiesiog daromaklaida, nes nepastebima, kad jø dar-bai nukreipti á kûnà, á atlikimo ma-terialumà, taigi ðaukiasi neatsieja-mø nuo komunikacijos procesopojûèiø. Kitaip tariant, jø darbai në-ra konceptualusis ðokis, nes jie ne-atskiria sàvokos nuo jos objekto.

Xavier le Roy: Kodël tuo paèiu me-tu, kai atsirado konceptualiojo ðo-kio, neðokio, antiðokio ir kt. termi-nai, daug dëmesio buvo skiriamair, pavyzdþiui, „proceso“, „labora-torijos“ bei „tyrimo“ terminams?Ar sietumëte ðá reiðkiná su bendra-darbiavimo samprata? Kas yra ty-rimas?

Bojana Cvejic: Tyrimas – tai visu-ma atradimo, plëtojimo, apibûdini-mo bei interpetavimo procedûrø,nukreiptø á meno funkcijas, meto-dus, vertes ir prasmæ. Ðá terminà

6-ajame deðimtmetyje neokonst-ruktyvizmo judëjimui pritaikë Giu-lio Carlo Arganas, bet já pradëjovartoti konceptualiojo meno srovë,ieðkanti atsakymo á klausimus: kasyra meno kûrinys, kaip jis daromasir kaip jis funkcionuoja meno pa-saulyje.

Meno, kaip tyrimo, sampratagrindþiama tokiomis prielaidomis:

1. Menas turi kognityvinæ galiàkurti tam menui specifiðkas þinias,taip pat galià teoretizuoti, iðryðkin-ti problematikà ir jà spræsti.

2. Tyrimu grindþiamo meno tiks-las yra ne meno kûrinys kaip galuti-nis darymo ar produkavimo proce-so rezultatas, o tyrinëjimo procesas.Tyrimø rezultatas neturi bûti pa-siektas, nëra vertas dëmesio arbatoks tampa vos tik yra pasiekiamas.Tyrimo procesas atsiskleidþia kaipmàstymo, menininko darbo bei el-gesio modelis.

3. Nëra jokios privalomos ho-mologijos tarp moksliniø metodøir estetinio objekto produkavimometodø.

Bet kuo specifiðkas tyrinëjimasðokyje, ypaè turint omenyje ðiandie-niná tyrimø, laboratorijø ir bendra-darbiavimo formø paplitimà? Atro-do, kad 10-ajame deðimtmetyje,augant vadinamøjø nepriklausomømenininkø skaièiui, kûriná imta rep-rezentuoti (bet nebûtinai suvokti)kaip tyrimà. Kartu su ðiais poslinkiaisatsirado naujas renginiø erdvës mo-delis, pagal kurá programø sudary-tojas ëmësi tyrimø globëjo, bet ne vi-sada kuratoriaus vaidmens. Turiuomeny tëvystæ, kai programø suda-rytojas inicijuoja kûriná kaip tyrimoprocesà: pirmiausia jis pakvieèia me-nininkus, kuriems, jo nuomone, rei-kia vadinamosios nepriklausomosrenginiø erdvës paramos; tada kalbasisu jais, iðsiaiðkina, ar juos dominantitema, darbo koncepcija ar màstymomodelis yra panaðûs á ko nors ieð-kojimà (tas ieðkojimas nebûtinai tu-ri priklausyti konkreèiai programøsudarytojo kuruojamai srièiai); ga-liausiai jis parenka pristatymo for-matà, kuriam daþnai reikalingasfestivalis ar koks nors kitas ypatin-gas iðvieðinimo bûdas, „durø atvë-rimas“. Bûdamas tëvu ar globëju,programø sudarytojas prisiima at-sakomybæ uþ pristatomà procesà ar

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

produktà (paprastai jis pristatomaskaip tebevykstantis darbas, þadantir atidedant galutiná rezultatà). Á at-likimà panaðus pristatymas nesutei-kia þiniø apie tyrimø metodologijà,tikslus ar kà nors kita, kas já skirtønuo produkto. Nuo pasirodymo,kaip gatavo produkto, jis skiriasi tikiðbaigtumo laipsniu. Jam pakankaáspûdþio, jog kaþko ieðkoma. Tyri-mø, eksperimentø ir kritikos etikapavirsta savarankiðko darbo esteti-ka, nusiðalinanèia nuo tolesnio plë-tojimo tada, kai pavyksta sudarytityrinëjimo áspûdá.

Taèiau esama ir kitokios tyrimobei laboratorijos terminø vartose-nos, kuri kur kas maþiau specifiðkair ðiuolaikiðka negu mano aptarto-ji, bet galbût bendresnë ir labiau pa-plitusi Vakarø Europos ðiuolaikinioðokio praktikoje. Joje tyrimas su-prantamas kaip procesas, kai vidi-nës bûtinybës vedamas ðokëjas persaviraiðkà ieðko autentiðkø kûnojudesiø ir kalbos. Norint per ðokáið naujo atrasti þmogaus kûnà, stu-dija, atrodo, yra nepakeièiama vie-ta. Tai rodo, kad ekspresionizmoideologija buvo paversta savotiðkaðokio produkcijos matrica; panaðiainutiko XIX a. romantinæ muzikàpavertus populiariàja muzika arXIX a. operà – holivudinio kino ga-myba. Taèiau tariant, kad ðokisspecifiðkai reikalauja originalaus,autentiðko, individualaus kûno judë-jimo paieðkø, paprasèiausiai roman-tizuojamas pamatinis poetikos api-brëþimas, pagal kurá jà ir sudaroprodukavimo principai, visada impli-kuojantys ko nors ieðkojimà. Patimeno bûklë nuo modernizmo laikønumato, kad produkuodamas kûri-ná menininkas ieðko.

Jeigu laikysimës kà tik aptartosmeno, kaip tyrimo, sampratos, ku-rià á vizualiojo meno teorijà ávedëArganas, tai ðokiui mums áprastastyrimo terminas netiks. Tuomet gal-bût dar reikës iðsiaiðkinti, kokiosðiuolaikinio ðokio praktikos yra ið-plëtojusios problemas, metodus irtechnikas, ið tiesø bûdingas tyrimui,o ne poetiniam iðraiðkos priemoniøieðkojimui.

I Ð ANGLØ K . VERTËPAUL IUS JAVSAS

Siekiau interpretuoti nemirtingàistorijà taip, kad ji taptø suvokia-ma ðiuolaikiniam þmogui. Konflik-tø linijos, be abejo, iðlieka tos pa-èios: Karmen ir jos vyrai. Taèiaudaug dëmesio skyriau ir Mikaelospersonaþui, kuris skamba tarsi kon-trapunktu laisvamaniðkos Karmentemai. Paprastos, apie ðeimà ir vai-kus galvojanèios moters (Mikaela)suprieðinimas su Karmen taip patsukuria tam tikrà konfliktà.

Ar pritaikëte G. Bizet operos parti-tûrà baletui, ar muzika skambësoriginaliai?

Daugiausia naudoju originaliàG. Bizet muzikà, aranþuotà JohnoLongsafto (Didþioji Britanija). Ið-

imtis, kaip minëjau, Eskamiljo ari-ja, kuri skambës roko ritmu. Tokiubûdu norëjau pabrëþti Eskamiljo,kaip ðiø laikø þvaigþdës, statusàðiuolaikiniame pasaulyje.

Kaip supratau, spektaklis þada bûtilabai vizualus ir spalvingas, galgalite pristatyti ir savo kûrybinækomandà?

Kad iðgryninèiau spektaklio kon-cepcijà, kurti kostiumus pakvieèiauKimie Nakano – japonø dizaineræ,ðiuo metu gyvenanèià Londone. Jisukûrë originalius kostiumus spe-cialiai Vilniaus pastatymui. Kimiekolekcija puikiai perteikia laikà irvietà, kur vyksta baleto veiksmas,pasiþymi kûrybiðkumu ir daugia-

sluoksniðkumu. Su ðia dailininke te-ko dirbti Monrealio didþiajame ba-leto teatre, kur perstatinëjau „Ma-þàjá princà“. Nuostabi kûrëja. Taippat á komandà pakvieèiau ðviesø dai-lininkà ið Didþiosios Britanijos – Be-nà Ormerodà. Kartu dirbame jau nuo1998 metø ir puikiai suprantame vie-nas kità. Jis yra puikus apðvietimomeistras, maþa to, Benas pasiþymi darir nepaprastu muzikalumu. Tai labaireta ir svarbu statant baletus.

Dirbate daugelyje pasaulio teatrø,ar Lietuvos baleto trupë pajëgipatenkinti Jûsø choreografiniusuþmojus?

Be abejonës, jie yra pajëgûs! Manpaèiai atsiveria visai kitokia patir-

tis: pirmà kartà dirbu su klasikinábaletà ðokanèia trupe ir man labaiádomu stebëti, kaip puikiai klasikosðokëjai ávaldo mano modernø stiliø.Viskas priklauso nuo noro atsivertinaujovëms. Dauguma trupës ðokë-jø siekia iðbandyti savo jëgas ðiamestiliuje, nors tai ir nëra lengva. Jieturi ðokti paprastais judesiais, pasi-telkti ðokio iðraiðkai net grindis, jørankos ir kojos privalo atlikti orga-niðkus, su klasikinëmis pozicijomisnesusijusius judesius. Maèiau daugnubrozdintø keliø ir alkûniø, bet netneabejoju, kad Lietuvos artistai su-gebës paðokti pilnà meilës ir aist-ros spektaklá.

Ko norëtumëte palinkëti Lietuvos

publikai, kuri ateis þiûrëti baleto„Karmen“?

Ateikite su atvira ðirdimi ir më-gaukitës. Tikiuosi, Jums pavyks nu-sikelti mintimis á aistringà Karmenpasaulá.

KALBËJOS ISKA IDRË BARANSKAJA

Karmen metamarfozësA T K E L T A I Ð 2 P S L

M . A L E K S O S N U O T R .


D a i l ë

vokiðkame leidime, toje pat knygo-je naudotos ir Jonyno, ir Jurkûnoiliustracijos, mat neáþvelgta didelioskirtumo.

Parodoje, vitrinose iðeksponuoti„Metø“ leidimai apèiuopiamai pa-pasakoja, kaip poema átvirtino sa-vo, kaip reprezentacinio leidinio,statusà, kaip tapo suvenyru. Deði-nëje salëje galima apþiûrëti garsausknygriðio Tado Lomsargio oda suáspaudais ir „marmuriniu“ rankødarbo popieriumi apipavidalintà ver-sijà, o kairëje – ið Jurkûno iliustraci-jø parengtà atvirukø rinkiná (1963),skirtà populiariam naudojimui. Ðiuoatveju, kai nëra teksto, o tik vaizdai,literatûriðkumas neatrodo joks trû-kumas, galima net galvoti apie Bib-lijos beraðèiams tradicijos taikymà.Nemaþiau smalsumo kursto uþsie-nietiðki „Metø“ leidimai, kur po-emos vieta kitoje kultûroje keièiasiir iðkart kinta, kalbant autoriø ter-minais, bibliografinis kodas – iliust-racijos daug laisvesnës traktuotës irkiekviena jø gali bûti paaiðkinamapagal vietos konteksto átakas.

Daug su knygø apipavidalinimudirbantis parodos dizaineris GedasÈiuþelis tokio tipo parodai daugiaunei tiko – Vilniaus grafikos menocentras tarsi persimainë, erdvë ága-vo leidinio logikà: ðvariai sudëlio-

Savaime suprantamas Donelaitis?A T K E L T A I Ð 1 P S L .

tos teksto iðtraukos netrukdo iliust-racijoms, vitrinos rodo knygas (pa-garbiai, patogiame þiûrëjimui aukð-tyje, sudëtas lyg brangenybës), o iðsienø iðaugusios lentynëlës leidþiakelias knygas vartyti, ir taip átrau-kiama viena ið svarbiøjø skaitymuijusliø – lytëjimas.

Labiausiai ekspozicijoje viliojailiustracijø originalai (parengiamiejipieðiniai ir atspaudai): Jonyno, Jur-kûno ir nerealizuota, dar tik pradë-ta Petro Repðio versija. Jonynas ir Jur-kûnas èia atstovauja kanonui, o Repðiodarbai pristatomi kaip naujos Done-laièio interpretacijos uþuomazga. Ða-lia realistinës arba neoklasicistinës Jo-

nyno ir Jurkûno traktuotës, kuri, kaipdabar atrodo, kûriná gerokai supapras-tino, labiausiai intriguoja, kokia ga-lëtø bûti Repðio versija, ypaè þinantjo „pamiðimà“ dël istorijos ir dau-giasluoksniðkumo pajautà.

Sprendþiant ið keliø pateiktøRepðio iliustracijø, galima manyti,kad jam dar reiks tvarkytis su savopaties kanonu, turiu galvoje tai, kadeskizai man iðkart priminë jo fres-kà „Metø laikai“ Vilniaus universi-teto Lituanistikos fakultete (1976–1984). Dailininkas su Donelaièiu„kalbasi“ jau ilgai, dar 1993 metaispokalbyje su istoriku Alfredu Bum-blausku (Darbai apie Kristijonà

Donelaitá: straipsniø rinkinys, sud.Leonas Gineitis, Algis Samulionis,Vilnius: Vaga) dailininkas sako, kad„Metai“ jam uþsakyti prieð „jau la-bai daug metø“. Imdamasis tokiørimtø temø, ðis autorius vis siekiakuo detaliau iðtirti medþiagà, per-sismelkti ja, suprasti viskà skersai ið-ilgai. Panaðu, kad reiks dar luktelt,nes, anot Repðio: „Donelaièio „Me-tø“ kompozicija tokia sudëtinga, kadtiesiog neþinai, kas ten yra: visko la-bai daug, viskas labai graþu, bet ið-kart negali suvokt, kas tai yra. Skai-tant ðià knygà susidaro keistasáspûdis, kad tai ne vieno þmogaussukurta, kad tai kolektyvinës sàmo-nës kûryba, nes tas kûrinys apima vi-siðkai visas gyvenimo sritis ir visusávykius.“ Daugiau apie ðá autoriø ga-lima pasiskaityti naujai iðleistoje kny-goje „Pieðimas buvo tarsi durys“(Petrà Repðá kalbina Aurimas Ðve-das, Vilnius: Aidai, 2013), kur dai-lininkas atsiskleidþia kaip ypaè ta-lentingas pasakotojas, nors tai jauseniai buvo akivaizdu ið jo grafikos.

Be jokios abejonës, paroda labaisvarbi – vien jau tuo, kad galima ási-þiûrëti á originalus, bet labiausiai dëltandemu atlikto mokslinio tyrimo,kuris parodai pasibaigus liks studi-jos pavidalu. Dvikalbës knygos „Vi-sagalë tradicija: Kristijono Donelai-

èio poemos Metai iliustracijos irvaizdinis kanonas“ (Vilnius: Lietu-viø literatûros ir tautosakos institu-tas, 2013) Elonos Marijos Loþytësdizainas irgi iðskirtinis – tai savotið-kas baltasis kubas, kuris sugeriadaugybës „Metø“ leidimø popie-riaus atspalvius su greta patogiaiskaitymui iðdëstytu tekstu. Knygaapie knygas pasirinko bûti santûrialiudininke, o iðkilus (lietuviðkai) iráspaustas (angliðkai) bespalvis pa-vadinimas ið abiejø pusiø veikiakaip èia labai tinkama atspindëjimometafora. Tarpdisciplininio tyrimosvarbà knygoje iðsamiau paaiðkinafilologo ir istoriko Pauliaus V. Su-baèiaus pratarmë. Ir paroda, ir stu-dija gali bûti skaitoma ið keliø per-spektyvø, o jos praktinë nauda, esutikra, dar skleisis ilgus metus. Telie-ka prisijungti prie Subaèiaus per pa-rodos atidarymà iðsakyto nuogàsta-vimo, kad tokiø tyrimø dar labainedaug, o galëtø bûti tomø tomai.Kiekybës gal dar teks palûkëti, o kolkas galime pasidþiaugti ðio tyrimokokybe ir aprëptimi.

Paroda veikia iki lapkrièio 30 d.

Vilniaus grafikos meno centras (Latako g. 3)

Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val.,

ðeðtadieniais 11–15 val.

Rita Mikuèionytë

Labai daþnai proginës parodosyra ypaè sureikðminamos: jos virstapompastiðkais ir dirbtinai sukom-plektuotais dariniais, kurie po iðkil-mingo atidarymo kalbø ir vaiðiø ið-kart iðtrinami ið atminties. Kuo èiadëtos Eliziejaus sutarties pasiraðy-mo 50-osios metinës? Na, atrody-tø, – puiki proga ið Prancûzijos irVokietijos institucijø gauti finansa-vimà meno projektui... O jei jis vyk-tø Lietuvoje, tarkim, Nidoje, kuriànuo seno lanko vokieèiai? Ðtai jumsir vadybos pradþiamokslis!

Ið tikrøjø taip kvailai ir primity-viai màsèiau tik ið pradþiø, kol ap-þiûrinëjau internetu gautà parodos„Tarp laiko ir istorijos“ plakatà. Jukne kasdien apmàstom istoriná 1963-iøjø dokumentà, kuris laikomasðiandieninës Europos Sàjungos pra-dþia. Kai Prancûzijos prezidentasCharles’is de Gaulle’is ir Vokietijoskancleris Konradas Adenaueris ra-ðësi bendradarbiavimo sutartá, darbuvo gyvas paskutinis kovotojas uþLietuvos laisvæ Antanas Kraujelis...O ir Prahos pavasariui ðámet „ketu-riasdeðimt penkeri“...

Kita vertus, Eliziejaus sutartis, at-vërusi ðiø dienø perspektyvas, – ne-abejotinai labai reikðminga. Tai pui-kiai perprato ir parodos „Tarp laikoir istorijos“ sumanytoja Julija Èis-tiakova. Paryþiuje gyvenanèiai ne-

Ten, tarp jûros ir mariø...Paroda „Tarp laiko ir istorijos“ VDA parodø salëse „Titanikas“

priklausomai kuratorei, manau,puikiai pavyko áprasminti asmeni-næ patirtá menø ir kuratorystës sri-tyje. Baigusi magistrantûrà Vilniausdailës akademijoje ir studijas tarp-tautinëje kuratoriø mokykloje „Eco-le du Magasin“ Grenoblyje (Prancû-zija), J. Èistiakova iðsiskiria ypatinguáþvalgumu. Ðis jos inicijuotas projek-tas pasiþymi ne tik konceptualiupagrástumu, bet ir stulbinanèia eks-pozicijos visuma. Ðitaip iðjaustikontekstà gali tik labai intelektuali irsubtili asmenybë.

Parodoje „Tarp laiko ir istorijos“eksponuojami kûriniai – tai trijømenininkø rezidencijos, trukusiosbeveik du mënesius Nidos meno ko-lonijoje, rezultatas. Martinas Neu-maieris ið Vokietijos, Dominique’asBlaisas ið Prancûzijos ir Þilvinas Lan-dzbergas ið Lietuvos sukûrë naujusdarbus gavæ stipendijas ið Goethe’sinstituto, Prancûzø kultûros institutoir Vilniaus dailës akademijos. Kûry-bai nuteikianti Nidos meno koloni-jos atmosfera ir áspûdinga Neringosgamta, matome, jau ne syká tapo ási-menanèiø meniniø patirèiø ir prak-tikø energetiniu lauku.

„Tarp laiko ir istorijos“ sumanymocentre – Klaipëdos kraðtas, kuris ka-daise priklausë Prûsijai, Vokietijos irRusijos imperijoms, vëliau SovietøSàjungai, dabar – nepriklausomaiLietuvai. Kuratorës pakviesti meni-ninkai turëjo apmàstyti sàvokas „at-

siminimai, uþmarðtis, rekonstravi-mas“, „atskleisti, kaip asmeninë ir vi-suotinë uþmarðtis (arba tai, ko neno-rime prisiminti) konstruoja ateitiesilgesá“. Á parodà turëtume þvelgti kaipá „minipasakojimø archyvà“ ir „nesta-bilià fragmentiðkà kartografijà“.

Rezidencijos metu Martinas Neu-maieris ið Vokietijos sukûrë koliaþøciklà, karpydamas senas XVIII–XIX a. knygas. Ant atskirø puslapiøsu tolimø kraðtø èiabuviø gyvenimoscenomis ar þymiø mokslininkø, po-litikos veikëjø portretais menininkasáterpia savo apmàstymø schemas,iliustruojanèias natûralios atrankosidëjà. Santykinë intarpø dermë supo-nuoja organiðkà praeities ir dabar-ties samplaikà su iðgryninta atmin-ties archyvo estetika. Tvarkingaisustatyti menininko senelio kolek-cionuoti alaviniai prûsø armijos ka-reivëliai, apðviesti staliniø lempø,pirktø viename ið mûsø prekyboscentrø, sukuria miniatiûriniø kon-figûracijø instaliacijà, kuri atkarto-ja koliaþuose iðryðkëjusias egzisten-cines kolonijinës imperijos uþmojøpotekstes.

Garso ir vaizdo menininkas Do-minique’as Blaisas ið Prancûzijoseksponuoja tris ekranus, kuriuoseNidos kraðtovaizdis interpretuoja-mas kaip laikmatis Rytø ir Vakarøkontekstuose. Tai ir simbolinëje rau-donoje paðvaistëje tvinksintis ðvytu-rys, ir nuo Parnidþio kopos stebimas

saulëtekis, ir pajûryje fiksuojamassaulëlydis. Ði dienos kaita, rodos, vi-siðkai nepavaldi civilizacijai, ið kuriosdar prieð gerà ðimtmetá á Neringà ver-þësi ekspresionistai. Ekranuose ste-bimos peizaþø panoramos kinta taiplëtai, kad tampi iðprotëjusiu fanatiku,laukianèiu nuðvitimo minutës (ðiosakimirkos sulaukiau 17.49).

Þilvinas Landzbergas demonst-ruoja vienà didþiausiø apimtimi pa-rodos kûriniø – dvipusæ instaliacijà„Sostas“, kurioje persipina ávairûskultûriniai þenklai. Prieð tamsiàjàþvaigþdëto ar „suðaudyto“ dangaussienà suþimba metalinis jûrþoliø la-pø vainikas ir tolimo gintaro kelioþarija. Baltojoje instaliacijos pusë-

je – daugybë laiko vandenyno ið-plautø radiniø, kurie primena isto-rijos nuolauþø talpyklas.

Manau, labai stiprø parodos vie-novës áspûdá sukûrë projekte daly-vavusiø menininkø kûrybos parale-lës, kurias taikliai atskleidë kuratorëJ. Èistiakova. Kaip niekad daugia-kalbiai, simboliø prisodrinti kûriniaiiðliko intriguojanèiai uþdari ir pa-slaptingi, nuteikiantys apmàstymamsvienatvëje. Ypaè tam tiko klampiVilniaus pavakarës tamsuma ir aki-vaizdus ásitikinimas, kad visiemstrims autoriams yra tolygiai paval-di tokia skirtinga plastika.

Paroda veikia iki lapkrièio 30 d.

Ekspozicijos fragmentas G . È I U Þ E L I O N U O T R .

Martinas Neumaieris, „Be pavadinimo“. 2013 m. J . L A P I E N I O N U O T R .


D a i l ë

Paulina Pukytë

Kvailoka yra pradëti straipsná þo-dþiais „Turiu bajoriðko kraujo“, jei-gu nesi Kozma Prutkovas. Bûtenttaip savo tekstà „Civilizuoto pasau-lio þenklai“ „Ðiaurës Atënuose“pradëjo Rûta Ona Sruoginis, kuri,jei neklystu, nëra Kozma Prutkovas.O gaila. Kozmos baisiai trûksta ðiaisvirtualiø bajorø laikais. Kozmà ga-lëtume ákurdinti Valdovø rûmuose(norëjau paraðyti „mûsø“ Valdovørûmuose, bet kad jie ne mûsø). O

se“. Ten þàsys prie tvenkinio, èia við-ta prie balos – smagumëlis. Bet vis-kas taip ir baigiasi paþadais. Toliauprie eksponatø nebëra në vieno pa-naðaus komentaro. Nebeaiðku, arèia rodomi daugiau ir maþiau þino-mø menininkø (o keli ir visai neþi-nomø autoriø) kûriniai yra studen-tiðki darbai, ar ne. Ypaè tie senieji.Jei studentiðki, bûtø ádomi ir dësty-tojo pavardë. Jei nestudentiðki, ko-dël jie èia? Gal tai dëstytojø darbai?Tuomet kodël nëra dëstanèiø da-bar? Kodël, pavyzdþiui, rodoma2004-øjø Augustino Savicko tapy-ba? Tais metais jis, rodos, jau nebe-dëstë. O gal èia tiesiog VDA absol-ventø darbø paroda? Bet VDAabsolventai – visi. Tai koks tuometekspozicijos atrankos principas?

Tiesa, parodoje yra ir daugiausmagiø seno ir naujo sugretinimø,pabrëþiami pasikartojimai ir pana-ðumai skirtingø epochø kûryboje(gaila, kad tai ne studento–dëstyto-jo paralelës): kol Jono Ðvaþo kolû-kietës socrealistiðkai girdo verðiu-kus 1953-iaisiais (Ðvaþui 28-eri),greta dalgiais uþsimoja jau 2010-ie-ji (Jonas Jurèikas, „Laiminga pabai-ga“). Gabrielës Ðermukðnytës dei-vë („Deivës bûsena“, 2013) tarsiveidrodyje mato save Leono Dobr-zynskio 1933–1934 m. „Merginosakte“. Ádomu sugretinti net ir skir-tingø laikotarpiø darbø pavadini-mus: „Laukuose“ ir „Pasaulio pabai-ga“, etc.

Bet gráþtant prie mokytojø ir áta-kø: prie vieno ðiø metø derliausskulptûrinio objekto kabo paaiðki-namasis raðtas apie tai, kà ðiuo kû-riniu norëta pasakyti – kaip dabarmadinga, – taèiau nustebau, kad ja-me net neuþsimenama apie tai, jogsavo forma ir spalva ðis kûrinys yraplaèiai þinomo britø menininkoAnisho Kapooro kûriniø citata. Arnet ir ðiandien, besieniais ir bevie-liais laikais, átakos laikomos átako-mis tik Lietuvos ribose? Ekspozici-joje dominuoja tapyba. Ar dël to,kad jà lengviausia laikyti saugyklo-se? Keista ir tai, kad parodoje be-veik visiðkai nëra viduriniosios kar-tos absolventø kûriniø – iðskyrusvienà 1985 m. Audriaus Puipos at-spaudà ir didelæ, taèiau bejëgæ ir ne-labai prasmingà (be to, nestuden-tiðkà) „Baltø kandþiø“ grupësinstaliacijà (2006 m.). Neaptikau nëvieno studentiðko darbo ið 10-ojodeðimtmeèio pradþios ar 9-ojo pa-baigos – ið tos paskutinës transfor-macijos laikotarpio, kai ir dëstymas,ir poþiûris á akademiðkumà bei kû-rybiðkumà, ir studentø laikysena ga-na radikaliai pasikeitë vos per ke-letà metø. Skirtumai tarp senøjømokyklø ir dabartinës parodoje la-bai akivaizdûs, juos ir nesunku pa-rodyti, taèiau bûtent ðis lûþio laikasliko neatspindëtas. Nejaugi jis ne-ádomus? O gal per daug neaiðkus,kaip visi pereinamieji laikotarpiai?Sprendþiant ið parodos anotacijos,taip norëta pabrëþti mokyklos tæs-tinumà. O gal èia ne tiek parodoskuravimo, kiek VDA muziejaus

Bajorai su zondais ir atspindys su viðtaLietuvë Vilniuje

fondo kaupimo problema? O gal-bût net ðiek tiek prisibijoma, kad lû-þiø, ar tiesiog permainø, aidas ne-iðklibintø netrukus po to tvirtainusistovëjusio status quo? Ir apskri-tai, regis, kad labiau stengtasi pa-daryti ðiaip graþià parodà, o ne at-skleisti, kaip minkomas studentømolis, palyginti, kas kuriama Aka-demijos studijose, o kas – ið jø iðëjus,parodyti, kada atrandami saviti stiliaiir kaip atsikratoma specialybiø... Bai-mës pasirodyti neteisiems èia netu-rëtø bûti – juk „viskas teisingai“. Ogal tiesiog virtuvë – ne publikai? Kàgi, gal kito jubiliejaus proga – kitaip,juk jubiliejø bus dar ne vienas.

kiai ir nekonkreèiai, nors nuoðir-dþiausias ir aiðkiausias atsakymas ga-lëjo bûti toks: skulptûra, padarytaskulptoriaus, yra skulptûra; skulp-tûra, padaryta neskulptoriaus, yraskulptûra; neskulptûra, padarytaskulptoriaus, yra skulptûra; ne-skulptûra, padaryta neskulptoriaus,nëra skulptûra. Ar bloga skulptûra,padaryta neskulptoriaus, yra laiky-tina meniniu artefaktu, taip pat kaipir bloga skulptûra, padaryta skulp-toriaus, – èia jau visai kitas klausi-mas, kuris ið salës tàkart nebuvo uþ-duotas, gal dël laiko stokos.

Vienu ið neva civilizuoto pasau-lio þenklø R.O. Sruoginis kaþkodël

be jo ðiø rûmø interjeras labai pri-mena svajoniø komunisto (kaip pa-sakytø Krescencija Ðurkutë) ir virtu-alaus bajoro AMB mësingà profilá,galingà stotà ir pilkà kostiumà trað-kanèiomis siûlëmis. Tarp tø betonosienø blaðkosi dabar jau amþiamsákalinta jo ðmëkla. Forever undead.

lës akademija nepasididþiavo ten at-ðvæsti savo garbingo 220 metø jubi-liejaus.

Ðios sukakties proga „Titanike“surengta paroda ið VDA muziejausfondø, kurios pavadinimas „Viskasteisingai: 220“ plevena kaþkur pervidurá tarp sentencijø „Turiu bajo-riðko kraujo“ ir „We are the win-ners of Eurovision“. Parodos pra-dþia þada didelá malonumà: þinomømenininkø studentiðkus darbus – begalo smalsu, nuo ko jie pradëjo,kaip pasikeitë, kaip juos átakojo jø

dëstytojai. Matome Ðarûno Saukos1981 m. tapybos darbà „Kompozi-cija“, prie kurio yra paaiðkinimas,kad tai per vasaros praktikà tapy-tas autoportretas (atspindys balojesu viðta). Matome tada dar studen-to talentà ir dràsà, nors be pavar-dës niekaip neatpaþintume auto-

Gal kita ðventë jau vyks kitur, neAMB mauzoliejuje, kur permainøaidas negali atklysti, kur tvyro visaine stabilumo ir tæstinumo jausmas,kaip galima buvo tikëtis, o stagna-cijos kvapas, ir kur didþiausià áspû-dá man padarë netikruose skliautuo-se padaryti netikri zondai, rodantysplytø klojimo bûdà. O gal tikri zon-dai netikruose skliautuose. Ar ne-tikri zondai tikruose skliautuose?Nesuprasi. Iðkart kyla klausimas:kodël apsiribota tik nerviûrø atiden-gimu? Kodël nepadaryti zondai sie-nose? Kodël neatidengti po baltutinku slypinèiø ne tik plytø, bet irnuostabiausiø freskø fragmentai?

Klausimø publikai iðkilo ir prista-tant naujà ádomø Modernaus menocentro leidiná „Vilniaus skulptûrø ke-lias“ (sud. Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë), pavyzdþiui: kas laikyti-na skulptûra, o kas ne (arba kaipatskirti skulptûrà nuo floristikos),nes á knygà átrauktos ir (ar „tik“?)kelios instaliacijos. Á tà klausimà bu-vo mëginta atsakyti kaþkaip apta-

laiko iðlygintus marðkinius, bet neadvokato, nekilnojamojo turto bro-kerio ar parlamentaro, o kaþkodëlmenininko, ir dar jauno. Dar keis-èiau, kad per pastaràsias kelias sa-vaites jau antrà kartà Lietuvosspaudoje iðreiðkiamas iðlygintø me-nininko marðkiniø poreikis (pirma-sis buvo atsivërimas, kad Maskvojereziduojanèiam ir vardà á skambø irpopuliarø rusiðkà Vladimir pakei-tusiam jaunam komerciniam tapy-tojui Vladui Mackevièiui iki pilnoslaimës trûksta gyvenimo draugës,nes pats, girdi, marðkiniø nemokàsiðsilyginti). Kam menininkui iðlygin-ti marðkiniai? Na, nebent Narkevi-èiui jie reikalingi. Bet kodël apsiribo-ti marðkiniais? Kodël nereikalaujamair ðvariai nuvalytos paletës? Galøgale paletë – tai ne sàþinë.

Paroda veikia iki gruodþio 5 d.

VDA parodø salës „Titanikas“

(Maironio g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–ðeðtadieniais 12–18 val.

Tai kelia slogø áspûdá, staèiai dep-resijà. Bet ne visiems. Kitiems – eks-tazæ. Vieni meno ir kultûros pasau-lio gyventojai pasiryþæ kojos ten iðprincipo nekelti, o kiti su dþiaugs-mu rengia tuose rûmuose iðkilmin-gus renginius. Ðtai ir Vilniaus dai-

riaus. Greta, palyginimui, kabo pa-naðios tematikos, bet visiðkai kitoks1938 m. Justino Vienoþinskio (norstada jau ne studento, bet gal neaki-vaizdinio Saukos mokytojo?) „ro-mantiðkas, lietuviðkai sezaniðkas“„Tvenkinys su þàsimis Daèiûnuo-

Ðarûnas Sauka, „Kompozicija“. 1981 m. A U T O R Ë S N U O T R A U K O S

Raimonda Sereikaitë, „Trimitas“. 2013 m.

Staselë Jakunskaitë, „Pasaulio pabaiga“. 2011 m.


K i n a s

„Skalvijos“ kino centre gruodþio5 d. 19 val. bus parodytas dviejøjaunø Azerbaidþano reþisieriø RuHasanovo ir Elvino Adigozelio filmas„Chameleonas“ („Buqälämun“,Azerbaidþanas, Prancûzija, Rusija,2013). Filmas ðiemet buvo rodytasLokarno kino festivalyje. Já prista-tys vienas ið „Chameleono“ autoriø– reþisierius Ru Hasanovas.Filmas nukelia á atokø Azerbaidþa-no kaimelá, á kurá po keleriø sveturpraleistø metø gráþta jaunas vaiki-nas Nidþatas. Jis turi finansiniøbëdø ir tikisi jas iðspræsti pardavæstëvø namà. Senas ðeimos draugassutinka padëti jaunuoliui. Veiksmolaikas – 3 dienos, per kurias filmoherojams teks spræsti moralinius iretinius klausimus, su kuriais jienëra susidûræ anksèiau.„Chameleonas“ leidþia þvilgtelti áatokaus Azerbaidþano kaimeliokasdienybæ ið arèiau, pastebëtikontrastus tarp tradiciniø vertybiøir ðiuolaikinio pasaulio prioritetø,pamatyti komiðkumà áprastose,taèiau absurdo kupinose situacijose.

Koks dabar yra Azerbaidþano kinas?Ar daug kuriama filmø? Ar já palai-ko valstybë?

Taip jau susiklostë Azerbaidþanokino istorija, kad, kitaip nei kaimy-në Gruzija, Azerbaidþanas – ne ki-no ðalis. Pas mus niekad nebuvo tiekdaug kino reþisieriø, kaip Gruzijo-je, taèiau sovietø laikais buvo kele-tas asmenybiø, þinomø visoje Sovie-tø Sàjungoje. Tai scenaristai RamisAlijevas, Rustamas Ibrahimbekovas.Tiesa, 8-ajame deðimtmetyje Azer-baidþano kinas pasiekë pikà. Tuometu kûrë reþisierius Vagifas Mus-tafajevas. Garsus jo filmas „Niek-ðas“, o vëliau sukurtas trumpamet-raþis „Viskas á gerà“ Oberhauzenotrumpametraþiø filmø festivalyjepelnë tris prizus. Po to ir vël viskasnutilo, ir ta tyla tæsiasi iki dabar.

Ar Azerbaidþane yra kino mokykla?Yra Meno universitetas, kuria-

me rengiami scenaristai, aktoriai,reþisieriai. Tiesà sakant, nelabai þi-nau, kaip ten kas, nes teko moky-tis uþsienyje. Nuo penkiolikos me-tø Azerbaidþane nebegyvenau.Studijavau Amerikoje, universitetenetoli Bostono baigiau teatro ir ki-no reþisûrà.

Tai ne Azerbaidþano kino tradicijosjus atvedë á kinà? Kaip pasirinkoteðias studijas?

Gal ir Azerbaidþanas uþvedë antðio kelio, nes kol ten gyvenau, tekopadirbëti garso áraðø studijoje,montuoti garsà, o garso ir vaizdomontaþo principai panaðûs. Kaiástojau á universitetà, kaip ir visi pir-mame kurse galëjau iðmëginti vis-kà – pradedant ekonomika ir bai-giant menø specialybëmis. Taip perdvejus metus gali apsispræsti, kà pa-sirinkti, kà nori rimtai studijuoti darkitus dvejus. Ið pradþiø mokiausi irpolitinës ekonomijos, psichologijos,kalbø, taip pat pasirinkau ðiuolai-

„Að ne Franzas Kafka“Pokalbis su reþisieriumi ið Azerbaidþano Ru Hasanovu

kiná teatrà – nuo Strindbergo, Èe-chovo iki ðiø dienø. Kai kurios teat-ro paskaitos sutapo su kino. Pavyz-dþiui, Shakespeare’o ekranizacijos.

Ar universitete teko sukurti filmà?Praktikai buvo skirtas vienas më-

nuo – nuo balandþio iki geguþës.Man buvo leista sukurti filmà. Ávy-ko keturi susitikimai su dëstytoju.Niekas per daug á darbà nesikiðo.Prieð tai kartu su draugais sugalvo-jome vaidybinio filmo scenarijø. Uþ-tekdavo nueiti pas dëstytojà ir paro-dyti tai, kà nufilmavau. Dëstytojaspatardavo, bet niekada nedarë spau-dimo, kaip bûtent reikia daryti. Ma-nau, kad tai teisinga metodika, neskol pats nepadarysi klaidos, niekadir neiðmoksi. Aiðku, pirmojo darbofilmu pavadinti negalëèiau. Jis bu-vo be galo pretenzingas.

Studijuodamas sukûriau tristrumpo metraþo filmus. Pirmasis,kaip minëjau, buvo kupinas patosoir naivus. Man tada buvo aðtuonio-lika. Kiekvienas kino mëgëjas ið po-sovietinës erdvës þavëjosi Andre-jaus Tarkovskio kûryba. Að taip pat.Jaunas þmogus, iðgirdæs, kad tai, kàjis daro, kaþkam nepatinka, jauèia-si intelektualas, iðskirtinis. Að – neiðimtis. Tà pirmàjá darbà net pasky-riau Tarkovskiui. Dabar paèiam juo-kinga. Þavu buvo tai, kad, nieko ne-þinodamas apie montaþà, intuityviaiteisingai viskà „suklijavau“. Jau að-tuoneri metai, kai montuoju filmus,taèiau perþiûrëjæs pirmàjá savo dar-bà galiu pasakyti, kad klaidø beveiknëra. Gal tai kino þiûrëjimo patir-tis, neþinau.

Antras filmas buvo dar blogesnisuþ pirmàjá. Antrajame jau mëgdþio-jau Davidà Lynchà. Treèiasis – diplo-minis, kurio bent nesigëdiju. Beje, ðá-kart pastebima Larso von Triero irMichelio Haneke’s átaka. Toks savo-tiðkas sugráþimas namo, á Europà.

Ir galiausiai gráþote á Azerbaidþanà?Trumpai pabuvau Baku. Beveik

po mënesio mane pakvietë á vasa-ros kino mokyklà Rostove prie Do-no, kur ir susipaþinau su lietuviøaktore Beata Tiðkeviè. Ten vyko in-tensyvûs kursai, kur kiekvienas tu-rëjome sukurti dokumentiná filmà.Tema – „Rusijos pietûs. Istorija irtradicija“. Pagalvojau, kad bûtø perdaug tiesmuka pasakoti apie Michai-là Ðolochovà, Fainà Ranevskajà, An-tonà Èechovà ar apie rusiðkà repà,kuris gimë Rostove. Pradëjau domë-tis ir radau straipsná apie XX a. pra-dþioje Rostove buvusià bohemos su-sirinkimo vietà, kuri vadinosi „Poetørûsys“. Ten 3-iojo deðimtmeèio pra-dþioje savo eiles skaitë poetai futu-ristai, bûsimas garsus dramaturgasJevgenijus Ðvarcas, Velimiras Chleb-nikovas. Po 1945-øjø ta vieta pavers-ta vieðuoju tualetu. Jis veikë, iki kolatvaþiavau. Tai ir buvo mano vasa-ros mokyklos filmo tema. Vëliau uþtà filmà man skirtas specialus vasa-ros kino mokyklos festivalio prizas.Þiuri pirmininkas ir mokyklos va-dovas Vladimiras Fokinas pakvietë

mane studijuoti á Maskvà, á Aukð-tuosius reþisûros ir scenaristø kur-sus. Juos jis vedë kartu su reþisiereAla Surikova. Taèiau gana greit su-pratau, kad kartojasi tai, kà jau mo-kiausi Amerikoje. Tada ásidarbinauviename televizijos kanale, dirbaumontuotoju. Kai gavau pasiûlymàsukurti dokumentiná filmà, nuvaþia-vau á Baku ir vienà vakarà susitikausu draugais, senais paþástamais. Vie-nas jø paklausë, kodël nefilmuojufilmo, atsakiau, kaip ir visi, kad ne-turiu pinigø. Jis pasiteiravo, ar sce-narijus paraðytas, sumelavau, kadtaip, nors buvo dar tik pradinis su-manymas. Tada jis paklausë, kiek pi-nigø reikëtø, kad galëèiau sukurtifilmà. Pasakiau, kad deðimt tûkstan-èiø doleriø pakaktø (vëliau pasigai-lëjau, kad pasakiau tokià sumà). Ir...jis man davë visà pluoðtà pinigø.Taip ir uþtrukau Azerbaidþane il-giau nei mënesá.

Pradëjome filmuoti. Viskas buvokuriama spontaniðkai. Prodiuserionamø tvarkytoja paskambino savoseseriai á kaimà. Ten ir apsigyveno-me. Jos vyras filmavosi mûsø filme,jis ir padëjo surasti daugiau þmo-niø – daþytojà, santechnikà. Scena-rijø raðëme dienai á prieká. Septynias-deðimt procentø buvo improvizacija.Viskà nufilmavome per ðeðias die-nas. Taèiau montavome gana ilgai.Filmà kûrëme dviese su Elvinu Adi-gozeliu.

Ar filmavosi profesionalûs aktoriai?Buvo vienas profesionalus akto-

rius, kuris suvaidino þmogø, perkantánamà ið to sugráþëlio. Ðio vaidmenásukûrë baigæs reþisûrà þmogus, bet ikitol jis niekad nesifilmavo. Beje, da-bar jis Rusø dramos teatro aktorius,nors prieð tai Gruzijoje turëjo savoverslà. Taèiau po filmo viskà metë.

Po filmavimo pasikeitë ir mûsøgyvenimas. Su filmuota medþiagagráþau á Maskvà ir daviau jà pasi-þiûrëti vienai savo draugei, kuri jaudirbo kine. Medþiaga jai priminë Ba-kuro Bakuradzës filmus (Bakura-dzës „Ðultesà“ ir „Medþiotojà“ ro-dë „Skalvija“, – aut. past.) ir ji mussupaþindino. Kartu þiûrëdami fil-muotà medþiagà, galima sakyti, atli-kome pirmàjá montaþà. Po to jis ma-ne supaþindino su Dalia Rust, sukuria kartu montavome „Marinosnamus“. Vëliau montavau filmà „In-tymios vietos“. Jis sulaukë didelio at-garsio festivalyje „Kinotavr“, buvoapdovanotas uþ geriausià debiutà, oaktorë Julija Aug pelnë prizà uþ mo-ters vaidmená. Galima sakyti, kadtaip atradau man patinkantá darbàJulijos Miðkinienës ir B. Bakuradzëskino kompanijoje „Vita Aktiva“.

Esate du filmo reþisieriai. Ar sunkukurti dviese?

Nelengva. Abu esame „su cha-rakteriu“. Taèiau Elvinas geriau pa-þinojo kaimo aplinkà, gyvenimà ten,mokëjo kalbëtis su vietiniais þmo-nëmis. Pagaliau jis daug geriau kal-ba azerbaidþanietiðkai, nes að esumiesto vaikas, Baku lankiau rusø

mokyklà, be to, buvau ilgam iðva-þiavæs. Labai skiriasi ir mûsø pasau-lëþiûra. Á mane kaime visi þiûrëjokeistai, kaip ne á saviðká. Elvinas ge-riau dirbo su aktoriais. Mûsø tan-demas buvo naudingas abiem. Beto, filme jis sukûrë epizodiná vaid-mená – vaikinà, kuris krapðtosi prievamzdþiø. Tas vaidmuo pridëjo fil-mui komizmo. Dar teko abiem su-siremti, kai filmà montavome. Taèiaujo pastabos po pirmosios montaþoversijos perþiûros buvo visiðkai tei-singos. Norëèiau ir toliau dirbti suElvinu, bet jau ne kaip su reþisie-riumi. Jis paraðë puikø scenarijø,mielai tapèiau jo prodiuseriu.

„Chameleonas“ buvo átrauktas áLokarno festivalio konkursinæprogramà.

„Chameleonà“ montavome la-bai ilgai. Pragariðkai vargome sugarsu, nes filmavome naudodamitik vienà mikrofonà. Po perþiûrosLokarno festivalyje buvau klausia-mas, kodël pasirinkti daugiausiabendri planai ir tik kartkartëmisnaudojami stambûs? Aiðku, sàmo-ningai norëjome, kad jaustøsi dis-tancija tarp filmo veikëjø ir þiûro-vø, taèiau yra ir paprastesnisatsakymas – turëjome tik du objek-tyvus. Kai filmas buvo beveik baig-tas, já parodþiau paþástamam pran-cûzø prodiuseriui, kuris paþiûrëjæssutiko bûti koprodiuseriu. Taip ðá fil-mà iðsiuntinëjome á festivalius irdaugelis já atmetë. Pats rodþiau jáfestivalio „Kinoðok“ Anapoje orga-nizatoriams – jokio atgarsio. Taèiaukai filmu susidomëjo Lokarno festi-valis, staiga ir kitiems jis tapo ádomus.Carlo Chatrianui – naujam Lokarnofestivalio programø direktoriui –„Chameleonas“ labai patiko. Galibûti, kad jo nuomonë visiðkai sub-jektyvi, taèiau filmà á konkursinæprogramà jis átraukë.

O kaip filmà priëmë festivaliøpublika?

Europieèiai – labai gerai, manau,todël, kad filmas keistas. Azerbai-dþane iki ðiol kuriama taip, kaip mo-kë Maskvos kinematografijos insti-tute 8-ajame deðimtmetyje. Todëllabiausiai filmà ir sukritikavo mûsøkritikai, pavadinæ „Chameleonà“mëgëjiðku. Bet tai, kà padarëme, –jokia naujiena Europoje.

Man sunku patikëti, kad filmasgali patikti visiems be iðimties. Manatrodo, jei þmogus savimi neabejo-ja, – jis kvailys. Kai þiûriu savo fil-mà, abejoju nuolat. Vieni manodraugai jau po penkiø minuèiø ëmë

nuobodþiauti, kiti tvirtino, kad jis –genialus. Turbût gerai, jei yra tos dvinuomonës. Carlo Chatriano nuo-monë man buvo svarbi, taèiau galir jis klysta. Aiðku tik tai, kad kaþ-kam gali bûti ádomu. Taèiau iki ðiolvis dar abejoju. Aiðku, kad filmuojisau, taèiau atsakas turi bûti. Að neFranzas Kafka, kuris raðë ir dëjo ástalèiø. Man svarbu, kaip þmonësreaguoja á mano mintis, iðgyveni-mus. Be to, kiekvienas filmas – eks-perimentas, kuris duoda man kaþ-kà naujo.

Ar filmas buvo oficialiai parodytasAzerbaidþane?

Nebuvo, bet labai norëèiau. Aið-ku, dabar filmas rodomas daugely-je festivaliø, taèiau azerbaidþanie-èiai, esu ásitikinæs, iðeis ið seanso.Jiems trûks dinamikos, aiðkios isto-rijos. Tektø pripaþinti, kad garso,vaizdo kokybë nëra ideali. Juk fil-mavome su fotoaparatu, naudojo-me kiniðkus objektyvus ir vienà mik-rofonà.

Dabar raðau scenarijø, kurá pri-statysiu Talino festivalyje „BlackNight“. Ðitam filmui pagal mano pa-skaièiavimus reikëtø pusës milijonoeurø. Suprantu, kad dabar teks daly-vauti visokiuose pristatymuose, mal-dauti visur pinigø, po kruopà susirink-ti. Tai uþtrunka. Todël turiu planàB – nusispjaut á tai ir vël imtis fil-mo, kaip ir ankstesniojo, bet sukur-ti já laiku, tada, kai jis man svarbus.

Aiðku, dabar beveik kiekvienasgali kurti filmus, jei tik nusipirks ka-merà. Viena vertus, tai palengvinagyvenimà tokiems vargetoms kaipmes, kita vertus, bûnant profesio-nalu, turëtø iðlikti tam tikra jo kai-na. Profesionalumas nuvertinamas,kai kaþkas, neturintis patyrimo, pa-sisiûlo tà patá padaryti uþ maþesnæsumà. Taip viskas iðsibalansuoja irkino kokybë krenta.

Kalbant jau visai atvirai, man at-rodo, kad jei „Chameleonas“ bûtønufilmuotas profesionaliomis ka-meromis, su profesionaliais akto-riais, bûtø puikus garsas, manau,kad jis gal ir nebûtø iðlindæs á festi-valius. Þmonës vertina toká „chuli-ganizmà“. Að suprantu, kad reikiaaugti. Be to, vis tik reikia gerbti þiû-rovà, todël norëtøsi geros ir vaizdo,ir garso kokybës. Jei vis dëlto ry-ðiuosi ir vël partizaniniu bûdu kurtifilmà, atiduosiu paskutinius pinigus,kad dirbtø profesionalai.

KALBËJOS I

SONATA ÞALNERAV IÈ IÛTË

„Chameleonas“


K i n a s

Ðiandien LRT Kultûra pradedaEuropos filmø savaitæ. Pasitinkantmetinæ apdovanojimø ceremonijà (jivyks gruodþio 7 d. Berlyne), Euro-pos kino akademija savaitæ rengiakartu su „The European Broadcas-ting Union“ (EBU). VisuomeninësES televizijos ir radijo stotys prista-tys Europos kino kultûros fenome-nà. Buvo atrinkti 25 filmai, ið jø kiek-vienas rodytojas galëjo pasirinkti, kàpristatys savo programose. LRT kul-tûra, kuri filmus visà savaitæ rodyskasdien, regis, nusprendë akcentuo-ti skirtingø geografiniø platumø ki-nà – programoje bus airiø, italø,serbø, olandø, vokieèiø bei lietu-viø ir latviø filmai. Dauguma jø –ne festivaliø laureatai, o tiesiog ki-no repertuaro eiliniai, tad bus ge-ra proga palyginti juos su lietuvið-kais, tais, kurie rodomi mûsø kinoteatruose ir, regis, net nepreten-duoja á festivaliø laurus. Tai – ne-brangûs filmai, juose nevaidinaþvaigþdës, bet, manau, kad ir jøfunkcija ne visada atitinka festiva-liø siekius propaguoti naujàjá kinomenà: ðie filmai vienaip ar kitaipdaþnai turi parengti gana konser-vatyvià auditorijà paproèiø ar ki-tokioms permainoms, sutaikytiþmones su pernelyg greit kintanèiatikrove. (Þinoma, dabar tokio tera-pinio poveikio daþniau siekia seria-lai, ypaè rusø, kuriuos juk neatsitik-tinai paskutiniu metu rodo beveikvisi lietuviðki kanalai.)

Ðtai olando Martino Koolhove-no komedija „Ðniceliø rojus“ (LRTkultûra, 5 d. 19.45) pasakoja apiegraþuolá ir pirmûnà marokietá Nor-dipà. Tëvas svajojo, kad sûnus tapsgydytoju, o ðis svajojo apie audrin-gà gyvenimà, todël ásidarbino induplovëju vieðbutyje.

Lietuviai jau vël filmuose prade-da prisiminti nesenà istorijà, tad,manau, ne vienà sudomins 2000-ai-siais Aivaro Graubës sukurta „Klai-ki vasara“ (LRT Kultûra, 1 d. 18.45).Filmas nukels á 1940-øjø vasarà. Dudraugai Robertas ir Karlis dirba Ry-gos radijuje ir specialiu autobusuvaþinëja po Latvijà, áraðinëja laidas.Robertas susipaþásta su þavia mer-gina Inese. Jis neþino, kad merginakrito á aká uþsienio reikalø minist-rui Vilhelmui. Jis – vietinis vokie-tis, bet Vilhelmo þmona Natalija –rusë, alkoholikë ir NKVD agentë.Meilës istorijos fonas – artëjanti so-vietø okupacija. Ministras apie taiþino ir nori iðsiøsti mylimàjà á Vo-kietijà su svarbiais dokumentais, betji neiðvaþiuoja. Iðties klaiku.

Paskutiniais metais Europoje itinpopuliarûs filmai apie miestus.Juos kuria ir klasikai, ir pradedan-tieji. Deðimt armënø reþisieriø –Avakas Avakianas, Aramas Ðach-bazianas, Armenas Kazarianas,Artakas Zilfimianas, Vagas Cha-èatrianas, Garikas Maðkarianas,Hrantas Movsisianas, Graèas Keði-ðianas, Davidas Babajanas ir Edga-

ras Bahdasarianas 2009 m. sukûrëfilmà „Jerevano taksi“ (LRT Kultûra,gruodþio 1 d. 21 val.). Kiekvienas jønufilmavo po istorijà apie gimtàjámiestà. Visà mozaikà þiûrëti, ma-nau, bus ádomu.

Brangaus kino „su þvaigþdëmis“mëgëjus turëtø sudominti SeanoMcGinly 2008 m. filmas „DidysisBakas Hovardas“ (BTV, gruodþio 2 d.21.30). Jis ið tø, kurie pasakoja apiemenininko, raðytojo brendimà. Iðgeros ðeimos kilæs Trojus (ColinHanks) svajoja tapti raðytoju ir ieð-ko gyvenimo prasmës. Taip pat jisieðko darbo, todël tampa kadaisegarsaus iliuzionisto Bako Hovardo(John Malkovich) asistentu. Bakoþvaigþdë prigeso, jis ekscentriðkas,o jo gyvenimo bûdas, ðvelniai ta-riant, erzina. Kartu su Baku Trojusiðvyksta á turnë po maþus Ameri-kos miestelius, kuriuos visus Ho-vardas pasitinka tuo paèiu energin-gu ðûksniu: „Myliu ðá miestà!“Trojus stebi savo patronà, bandy-damas suprasti, koks ðiame þmo-guje yra menininko ir egoisto san-tykis. Manau, numanote, kad Bakocharakteris puikiai tinka spalvinga-jam Malkovichui.

Þavusis George’as Clooney da-bar daþnas sveèias mûsø televizoriøekranuose – vieno banko reklamo-je jis jauèiasi kuo puikiausiai, net kaitaria þodá „Klaipëda“. TV1 ðávakar(29 d. 23.25) parodys taip pat 2008 m.jo sukurtà filmà „Odinës galvos“.

Tai retro filmas apie amerikietiðkofutbolo komandà. Veiksmas perkelsá 1925-uosius. Kapitonas Dodþas (jásuvaidino pats Clooney) kupinasryþto iðgarsinti savo ties bankrotoriba atsidûrusià komandà ir nu-sprendþia á jà pakviesti futboloþvaigþdæ ir Pirmojo pasaulinio ka-ro didvyrá Karterá (John Krasinski).Taèiau Dodþui gali sukliudyti þur-nalistë Leksë (Renee Zellweger),kuri rengiasi raðyti þvaigþdæ demas-kuojantá straipsná. Ið Clooney filmødaþnai tikimës politiniø intrigø ir ki-tokiø demaskavimø, bet „Odinësgalvos“ yra tiesiog komedija apiemeilës trikampá, nes kol Leksë do-misi neðvariais skalbiniais, ja susi-domi Dodþas ir Karteris.

Mielø prisiminimø, ko gero, su-þadins 1995 m. reþisierës Lesli Lin-kos Glater filmas „Dabar ir visados“(TV1, 30 d. 19 val.). Jis pasakoja apieketuriø vaikystës draugiø – Sem(Gaby Hoffmann), Robertos(Christina Ricci), Kris (Ashley As-ton Moore) ir Tinos (Thora Birch)susitikimà. Trisdeðimtmetëms gydy-

tojai, raðytojai, aktorei ir namø ðei-mininkei ðis susitikimas – gera pro-ga melancholiðkai prisiminti pa-auglystæ. Tada dvylikametës mëgoleisti laikà namelyje medyje. Paste-bëjau, kad sendamas darausi vissentimentalesnis.

Dar sentimentalesniems uþ ma-ne siûlau pasiþiûrëti Julliano Jarrol-do 2007 m. filmà „Maiðtingoji Dþein“(BTV, 30 d. 19.30). Jis apie raðytojà Ja-ne Austin, kuri tiki meile, bet jos të-vai nori, kad mergina iðmintingai ið-tekëtø. Deja, 1795-aisiais jaunamoteris nelabai galëjo rinktis. Bû-simà raðytojà suvaidino amerikietëAnne Hathaway. Specialiai filmui jinet iðmoko groti pianinu ir dirbo suanglø kalbos dialektø specialistu. Fil-mas gali sukelti déjâ vu áspûdá, betnuraminsiu – „Maiðtingosios Dþei-nës“ veikëjø kostiumus vilkëjo ir ki-tø populiariø filmø, sukurtø pagalAustin romanus, aktoriai.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

MelancholiðkaiKrësle prie televizoriaus

Þivilë Pipinytë

Felixo van Groeningo filmo „Lû-þæs gyvenimo ratas“ („The BrokenCircle Breakdown“, Belgija, Olan-dija, 2012) herojus iðtinka meilë iðpirmo þvilgsnio. Abu jie – margipaukðèiai, laisvi ir nepaiso konven-cijø. Tatuiruoèiø salone dirbanti irvisà kûnà jomis iðsimarginusi Eliza(Veerle Baetens) – gyvybinga ir at-vira pasauliui. Laisva Amerikosdvasia bei bluegrass kantri muzikair Billu Monroe susiþavëjæs Didjë(Johan Helldenbergh) atrodo lygatklydæs ið filmo apie hipius, tiks-liau, jis primena keistà kaubojaus irhipio miðiná. Tik susitikæ, abu ne-gali atitraukti akiø vienas nuo kito.Todël nenuostabu, kad Eliza netru-kus apsigyvens Didjë fermoje, pra-dës dainuoti jo suburtoje grupëje,susilauks kûdikio.

Taèiau apie tai suþinosime vëliau,nes reþisierius septynerius metustrukusià Didjë ir Elizos meilës isto-rijà pasakoja visà filmà, o pradeda„Lûþusá gyvenimo ratà“ scena ligo-ninëje, kur poros dukrelei Maibe-lei diagnozuojamas vëþys. Pirmojifilmo pusë skirta kovai su liga, kuribaigiasi mergaitës mirtimi. Pora su

Ðantaþas apsimoka?Nauji filmai – „Lûþæs gyvenimo ratas“

ja negali susitaikyti. Abu kaltina vie-nas kità ir save, ieðko prieþasèiø su-sipykti ir vis labiau grimzta á neviltá.Tarsi iðsipildo Elizos nuojauta, kadgyvenime negali bûti taip gerai, kaduþ begalinæ meilæ, aistrà ir laimæ rei-kës sumokëti. Todël Eliza ir teigia,kad negalima prie nieko prisiriðti.Bet jai nepadeda nei iðsiskyrimas suDidjë, nei indënø pavyzdþiu, kai no-rima pradëti naujà gyvenimo tarps-ná, pakeistas vardas. Nors abu ir my-li vienas kità, nebegali bûti kartu.

Reþisierius imasi emocinio ðan-taþo nuo pat filmo pradþios: kas galibûti skausmingiau ir baisiau uþ mir-tinai sergantá vaikà? Taèiau to jamakivaizdþiai neuþtenka – þiûrovus jisðantaþuos iki pat pabaigos. Todël irnegandos þenklai persekioja herojusnuolat: dar laimës euforijos apsvai-ginti jie televizoriuje mato griûvan-èius Rugsëjo 11-osios dangoraiþius irklausosi JAV prezidento George’oBusho kalbos. Vëliau jau serganèiàMaibelæ sukrës á stiklà atsitrenkæsir nugaiðæs paukðtis. Kartu su juo fil-me atsiras nuolat reþisieriaus pabrë-þiamas tikëjimo motyvas. Maibelëtiki, kad miræs paukðtis pavirtoþvaigþde, bet Didjë yra ateistas, ku-riam po mirties nebëra nieko. Die-

vas jam – diktatorius, homofobas,sadistas, manipuliatorius, rasistas,mizoginas. Tai jis iðrëkia per kon-certà salëje sëdintiems þmonëms,bet apie tikëjimà nuolat diskutuojasu Eliza, kuri tiki, kad ant palangësnutûpæs paukðtis yra dukrelës þen-klas ir net ásirengia jos altoriø. Did-jë tik kaltina religijà bei prezidentàBushà, kad buvo sustabdyti kamie-niniø làsteliø tyrimai, kurie galëjoiðgelbëti jo mergaitæ.

Visi tie gana tiesmukiðki mono-logai – akivaizdi nuoroda, kad fil-mas sukurtas pagal savo ðalyje po-puliarià Johano Helldenbergho irMieke Dobbels pjesæ. Reþisierius,manau, suvokia skambanèiø þodþiøteatraliðkumà, todël visas persona-þø jausmø ir þodþiø audras dosniaiatskiedþia muzika – Didjë ansam-blio ir Elizos dainomis, skamban-èiomis per jø pasirodymus baruose,salëse ir smuklëse. Mëgstantiemskantri, be abejo, tai suteiks daugmalonumo, nes, ko gero, muzika uþ-ima maþdaug pusæ ekraninio laiko.Nemëgstantiems bus dar vienas ið-bandymas, nes filme visko yra perdaug: tragedijø ir þodþiø, orgazmoir tatuiruoèiø, kameros judesiø irmontaþo ðuoliø. Filmo pabaigoje vi-

sàlaik forsuojamas mirties dramatiz-mas, Didjë ateizmo ir Elizos viduram-þiðko iracionalumo suprieðinimas, pa-sibaigæs dþiugia kantri melodija, netgali sukelti gana ciniðkà juokà. Ap-maudu, nes pasistengus „Lûþæs gy-venimo ratas“ galëjo tapti tragedi-jà iðgyvenanèios ðeimos santykiø,apskritai, santuokos studija.

Banali, bet vis dëlto graþiai Ru-beno Impenso nufilmuota ir ener-gingai sumontuota meilës istorija„Lûþæs gyvenimo ratas“ – vienassëkmingiausiø ðiø metø filmø. Ne-abejoju, kad ir Lietuvoje jo laukiaþiûrovø susiþavëjimas ir aðarojan-èios salës. Filmas Belgijoje sumuðëlankomumo rekordus, ávairiuosefestivaliuose surinko daugybæ þiû-rovø simpatijø prizø, pelnë gausiasEuropos kino akademijos nomina-cijas (geriausio filmo, scenarijaus,reþisieriaus, aktorës ir aktoriaus beiþiûrovø simpatijø). Tas pripaþini-mas ir stulbina labiausiai, nes tokiobanaliai melodramatiðko filmo dar

reikëtø paieðkoti. Kad Europos þiû-rovams imponuoja JAV imperialis-tø pasmerkimas, kad televizija juospripratino prie serialø ir laidø apieligas ir ligonines, kad jiems ádomûsegzotiðki personaþai ir ekologiðkasjø gyvenimas fermoje, kur kieme ga-nosi arkliai ir vaikðto laisvos viðtos,kad mirties tema paskutiniais me-tais Europos kino eksploatuojamatiesiog be saiko, nes, pasirodo, yrapopuliari (kad ir kaip tai skambë-tø), visiðkai suprantama. Daug sun-kiau suprasti, kodël vidutiniðkas þiû-rovø jausmais manipuliuojantisfilmas sulaukë tokio Europos kinoakademijos nariø dëmesio. Regis, irjie pasidavë Van Groeningo ðanta-þui. Kita vertus, paskutiniais metaiskino vertinimo kriterijai sparèiaikeièiasi, sudëtingà formà ir idëjaspradeda uþgoþti aktuali ar net „gy-venimiðka“ filmo tema, todël ir re-þisieriaus garbinamas Elizos iracio-nalumas man pasirodë grësmingaiartëjanèiø naujø laikø þenklas.

George’as Clooney filmuojant „Odines galvas“


L a p k r i è i o 2 9 – g r u o d þ i o 8

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus

Vorobjovas (1903—1954)“, skirta 110-osioms

gimimo metinëms

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapy-

bos paroda „Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai“

Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø

dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Ivano Marèuko (Ukraina) kûrybos paroda

„Uþ horizonto — kiti horizontai...“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Nuo realizmo iki optinio meno“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

iki XII. 8 d. — paroda „Mykolo Raubos Vilnius“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

nuo XII. 3 d. — kabanèiø sodø paroda „Sodo

rëda“

nuo 5 d. — paroda „Þemaièiø krikðto þen-

klai“, skirta Þemaièiø krikðto 600 metø

sukakèiai

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Paroda „Rûdavos kautynës“

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Davido Maljkoviãiaus paroda „Naujos

reprodukcijos“

ÐMC skaitykloje — paroda „Anne“

Paroda „Jaunojo tapytojo prizas 2013“

Paroda „Agentûra. Veikëjø kuriamas scenarijus“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Tomo Ivanausko fotoparoda „Paminklø akimis“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 30 d. — paroda „Visagalë tradicija:

Kristijono Donelaièio poemos „Metai“

iliustracijos ir vaizdinis kanonas“

nuo XII. 3 d. — Kæstuèio Grigaliûno paroda

„Baseinas“ (pieðiniai, tapyba, objektai)

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Donato Jankausko (Duonio) paroda „Neávykæ

projektai“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 30 d. — Ðalvos Alchanaidzës paroda

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Lietuvos fotomenininkø sàjungos Klaipëdos

skyriaus fotografijø paroda „Ne/ta vieta, ne/

tas laikas“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 30 d. — Ramûno Èeponio kûrybos paroda

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Paroda „XIX a. II p. — XX a. pr. Lietuvos

valstybës politikos, kultûros, mokslo ir

visuomenës elitas bei jo aplinka“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 30 d. — XVIII tarptautinë Vilniaus ekslibri-

sø bienalë

III respublikinë medþio droþëjø kûriniø

paroda „Ðventieji ir piligrimai“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 30 d. — Klaipëdos dailininkø paroda

„40 kûrybos metø“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki XII. 6 d. — Alono Ðtelmano tapybos ir

pasteliø paroda „Fëjai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki XII. 8 d. — Edvardo Racevièiaus paroda

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

iki XII. 2 d. — Algimanto Kezio fotografijos

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki XII. 2 d. — Valerijos Dichavièienës foto-

grafijos darbø paroda „Jie buvo arti mûsø“

„Maþoji galerija“Latviø g. 19A

iki 30 d. — Vlado Karatajaus paroda

Galerija RotundaA. Rotundo g. 3

Tatjanos Diðèenko grafikos paroda

„Murakami manija 2“

Galerija „Kalnas“Kriviø g. 10

Ðiuolaikiniø Gruzijos menininkø kûryba

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki XII. 3 d. — J. Jackie Baier fotoparoda

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Unitekstas“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16


A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64


Keramikos muziejusRotuðës a. 15

iki XII. 1 d. — keramikiø Virginijos Uþuseny-

tës ir Jûratës Viðinskienës paroda „Inspiraci-

ja...Moteris...Augalas“

Simpoziumo „Mes — redukcija 2013“ paroda

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki XII. 1 d. — Vytauto V. Stanionio paroda

„Nuotraukos dokumentams“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Vytauto Kasiulio kûrybos paroda

Laimos Orþekauskienës ir Vlado Orþekausko

kûrybos paroda

Gaivos Paprastosios tapyba

iki XII. 6 d. — Agnës Ðemberaitës keramika

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki XII. 8 d. — ðiuolaikinio lenkø plakato

dizaino paroda „Faces Of Polish Posters“

Lenkijos fotografijos bei dizaino paroda

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metø

jubiliejø pasitinkant“ (maþoji forma, gintaras)

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

nuo 29 d. — Þibunto Mikðio grafikos paroda

„Tëvynë ten, kur laisvë“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Paroda „Postidëja“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras29, 30 d. 18.30 — PREMJERA! G. Bizet

„KARMEN“. Dir. — M. Barkauskas

XII. 1 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

4, 5 d. 18.30 „CENTURY ROLLS“ (pagal

J. Adamso muz.). Choreogr. — A. Page;

„MOVING ROOMS“ (pagal A. Schnittke’s,

H. M. Góreckio muz.). Choreogr. — K. Pasto-

ras; „ARTIFACT SUITE“ (pagal J.S. Bacho,

E. Crossman-Hecht muz.). Choreogr. —

W. Forsythe (Lenkijos nacionalinis baletas)

6 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — J. Geniuðas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

29 d. 18.30 — PREMJERA! T. Sùobodzianeko

„MÛSØ KLASË“. Reþ. — Y. Ross

29 d. 17 val. — Dante’s Alighieri „DIEVIÐKOJI

KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

30 d.18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS

SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

XII. 5 d. 18, 21 val. — PREMJERA! LMTA

projektas „ÁSTABUSIS IR GRAUDUSIS

PLANAS B“. Reþ. — V. Bareikis

6, 7 d. 18 val. — W. Shakespeare‘o „HAM-

LETAS“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

8 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MAÞASIS

PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

Maþoji salë

30 d. 16 val. — PREMJERA! S. Pãlssono

„NUOÐALY“. Reþ. — G. Padegimas

XII. 1 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

6 d. 16 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës

U. Babickaitës dienoraðèiø motyvais).

Reþ. — B. Mar

Studija

30 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Dekoracijø dirbtuvës

XII. 1 d. 19 val. — L. Noréno „ÐALTIS“.

Reþ. — J. Vaitkus

Vilniaus maþasis teatras29 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

30 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

XII. 3 d. 18.30 — VMT literatûriniai etiudai

„24 VALANDOS IÐ MOTERS GYVENIMO“.

Idëjos autorë — V. Bièkutë. Kûrëjos —

V. Bièkutë, V. Kochanskytë, D. Rudytë.

Kostiumai — R. Piekautaitë („Maþasis

Teatras. Maþoji Forma“)

OKT/Vilniaus miesto teatras31, XII. 1 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

3 d. 19 val. Menø spaustuvëje — „MIRAN-

DA“ (pagal W. Shakespeare’à).

Reþ. — O. Korðunovas

4 d. 19 val. Menø spaustuvëje — M. von

Mayenburgo „UGNIES VEIDAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras29 d. 18 val. — E. Scarpettos „VARGÐAI.

ARISTOKRATAI“. Reþ. — P.E. Landi

30 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

30 d. 15 val. — „BITINËLIO PASAKOS ÐE-

ÐIEMS POJÛÈIAMS“. Idëjos aut. — K. Þernytë

(Salë 99)

30 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

XII. 1 d. 15 val. — „RAGANIUKË“ (pagal

O. Preusslerio pasakà). Reþ. — E. Jaras

3 d. 18 val. — PREMJERA! È. Stonio ir

S. Norkutës „ALBANIJOS NEKALTOJI“.

Reþ. — S. Norkutë. Vaidina D. Kuodytë,

J. Dambrauskaitë, G. Giedraitytë (Salë 99)

5 d. 18 val. — PREMJERA! Þemaitës „TRYS

MYLIMOS“. Reþ. — A. Latënas

6 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

Rusø dramos teatras30 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

Dailë

Vilniaus Ðiuolaikinio meno centre atidarytos net keturios naujos paro-dos: „Anne“, „David Maljkoviã. Naujos reprodukcijos“, „Jaunojo tapyto-jo prizas“ ir „Agentûra. Veikëjø kuriamas scenarijus“. Parodos labai skir-tingos, todël bûtinai kà nors sau patinkanèio iðsirinksite.

Muzika

Vilniaus fortepijono muzikos festivalio finale, lapkrièio 30 d. 19 val.,Nacionalinëje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkest-ru ir dirigentu Robertu Ðerveniku skambins bene ryðkiausia Turkijos pia-nistë, prestiþinëse pasaulio salëse koncertuojanti Gülsin Onay. Progra-moje skambës nepamirðtamas Edvardo Griego Koncertas fortepijonui irorkestrui a-moll ir Felixo Mendelssohno Simfonija Nr. 3 a-moll, op. 56(„Ðkotiðkoji“).

Teatras

Ðiuolaikinio ðokio gerbëjams lapkrièio 30 d. 19 val. siûlome apsilankyti„Menø spaustuvëje“, kur vyks Vyèio Jankausko premjera „Aritmijos“. Ðisðokio spektaklis tæsia ankstesniame choreografo darbe „Judantys taiki-niai“ pradëtà socialiniø santykiø temà.

„7md“ rekomenduoja

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki XII. 5 d. — Vilniaus dailës akademijos 220

metø jubiliejui skirta paroda „Viskas teisin-

gai: 220“

iki 30 d. — Dominique’o Blaiso, Martino

Neumaierio ir Þilvino Landzbergo kûrybos

paroda „Tarp laiko ir istorijos“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki XII. 7 d. — Kæstuèio Ðapokos tapybos ir

koliaþø paroda „Þiûrëjimas á ugná“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Jono Stankevièiaus ir Sigitos (Emilës)

Stankevièiûtës paroda „Að toks. Að tokia“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

iki XII. 3 d. — Antano Virginijaus Kriðtopaièio

tapyba

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

30 d. 18.30 — J.G. Ferrero „GRONHOLMO

METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius

XII. 1 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „MOROZKO“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

1 d. 18.30 — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

4 d. 18.30 — PREMJERA! „ROMEO IR

DÞULJETA“ (pagal W. Shakespere’o pjesæ).

Reþ. ir choreogr. — P. Uray (Vengrija)

5 d. 18.30 — N. Gogolio „LOÐËJAI“.

Reþ. — M. Byèkovas (Rusija)

6 d. 18.30 — A. Jablonskajos „STABMEL-

DÞIAI“. Reþ. — J. Vaitkus

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

XII. 1 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS

PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Mikutis

5 d. 18 val. — PREMJERA! „NE PAGAL ÐIO

PASAULIO MADÀ“ (fantazija apie poetà

K. Donelaitá). Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

Maþoji salë

30, XII. 1 d. 14 val. — N. Indriûnaitës

„BALTOS PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno

pasakas). Reþ. — N. Indriûnaitë

Menø spaustuvë29 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„CONTEMPORARY?“ (jaunøjø scenos meni-

ninkø programa „Atvira erdvë‘13“)

30 d. 13 val. Kiðeninëje salëje — „VËJØ

MOTË“. Spektaklio kûrëjai S. Degutytë,

S. Dikèiûtë, V. Narkevièius, L. Skukauskaitë,

T. Juozapaitis („Stalo teatras“)

30 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„ARITMIJOS“. Choreogr. — V. Jankauskas

XII. 1 d. 12, 13.30 — Juodojoje salëje —

„MOZAIKA“. Choreogr. — B. Banevièiûtë

(ðokio teatras „Dansema“)

1 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „EGLË

ÞALÈIØ KARALIENË“. Reþ. — S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

4 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratori-

ja „Atviras ratas“)

5 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „BRANGIOJI

MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

6 d. 19 val. Juodojoje salëje — J. Ðeduikytës

ir V. Bareikio akustinis koncertas (teatro

judëjimas „No theatre“)

6 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„59’ONLINE“. Idëjos aut. L. Vaskova ir

R. Maèiliûnaitë (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë’13“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras29 d. 18 val., 6 d. 18 val., 7 d. 15 val. Didþio-

joje scenoje — PREMJERA! A. Èechovo

„VYÐNIØ SODAS“. Reþ. — A. Areima

30 d. 15 val. Ilgojoje salëje — T. de Fombel-

le’io „ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas

30 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Apnuogink mane : [romanas] / Sylvia Day ; ið anglø kalbos vertë Rûta Poderytë. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 332, [1] p. – Virð. antr. ir

aut. nenurodyti. – Ciklo „Crossfire“ knyga. – Tiraþas 4500 egz. (papild.). – ISBN 978-9955-23-

695-5 (ár.)

Atskleisk mane : [romanas] / Sylvia Day ; ið anglø kalbos vertë Inga Stanèikaitë. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 317, [1] p. – Virð. antr. ir

aut. nenurodyti. – Ciklo „Crossfire“ knyga. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-9955-23-717-4 (ár.)

Gelbëtojas / Jo Nesb¸ ; ið norvegø kalbos vertë Giedrë Rakauskaitë. – 2-oji laida. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 492, [1] p. – (Kriminalinis

romanas). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Klaidingas serijos ISSN: ISSN 2029-2579. – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-9955-23-608-5 (ár.)

Inferno : [romanas] / Dan Brown ; ið anglø kalbos vertë Bronislovas Bruþas. – Kaunas :

Jotema, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 413, [2] p. – Tiraþas [8000] egz. – ISBN 978-9955-

13-397-1 (ár.)

Mano gyvenimas ðalia : [romanas] / Huntley Fitzpatrick ; ið anglø kalbos vertë Loreta Gema

Baltaduonë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 326, [1] p. – Tiraþas 1500

egz. – ISBN 978-609-01-1200-7 (ár.) : [26 Lt 84 ct]

Metai : [poema] / Kristijonas Donelaitis ; sudarytojas Gytis Vaðkelis ; [ávado autorius Darius

Kuolys ; „Metus“ skaito Rolandas Kazlas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos

institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 219, [1] p. + 1 garso diskas (MP3 CD). – (Gyvoji

poezija, ISSN 2335-7053). – Virð. antr. nenurodyta. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-425-

093-4 (ár.)

Pertrûkis tikrovëje : straipsniai apie literatûrà ir kultûrà / Tomas Venclova ; [tekstus ið anglø

kalbos vertë Judita Akromienë, Diana Bartkutë-Barnard, Antanas Danielius ir Leonas Peleckis-

Kaktavièius, ið rusø – Donata Mitaitë ir Algis Kalëda, ið lenkø – Eugenijus Aliðanka, Algis

Kalëda]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). –

614, [1] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-096-5 (ár.)

Raðtai / Sofija Èiurlionienë-Kymantaitë ; [redakcinë komisija: Juozas Baltuðis (pirmininkas) …

[et al.]. – Vilnius : Vaga, 1986- . – Nuo t. 4 red. komis. nenurodyta. – (Ár.)

T. 7: Proza, poezija, dramos, kûriniø variantai ir fragmentai ið rankraðtinio palikimo / [sudarë

ir parengë Danutë Èiurlionytë-Zubovienë, Dalia Zubovaitë-Palukaitienë]. – Vilnius : Lietuviø

literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 706, [1] p., [1] portr. lap. –

Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-092-7

Sniego Senis : [romanas] / Jo Nesb¸ ; ið norvegø kalbos vertë Giedrë Rakauskaitë. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 471, [1] p. – (Kriminalinis

romanas, ISSN 2029-2597). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-

9955-23-715-0 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Aukso kirvukas : ávairios lietuviø liaudies pasakos : [ið Jono Basanavièiaus ir Aldonos Liobytës

sudarytø rinkiniø] / iliustravo Marija Smirnovaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Vilnius :

BALTO print). – 110, [2] p. : iliustr. – (Pasakø skrynia, ISSN 2335-7762). – Tiraþas 3000 egz. –

ISBN 978-609-441-120-5 (ár.)

Elë ir draugai / Timo Parvela ; ið suomiø kalbos vertë Viltarë Urbaitë ; iliustravo Agnë

Nananai. – Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 111, [9] p. : iliustr. – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-609-441-172-4 (ár.)

Hitas : romanas / Melvin Burgess ; ið anglø kalbos vertë Vytautas Èepliejus. – Vilnius : Alma

littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 301, [1] p. – (Beveik suaugæ, ISSN 1822-6981). – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-609-01-1192-5 : [17 Lt 65 ct]

Kalëdø Senelis ir ðamano bûgnas : [pasaka] / Mauri Kunnas ; ið suomiø kalbos vertë Akvilë

Giniotaitë ; iliustracijos autoriaus. – Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Spausd. Suomijoje). – 50, [3]

p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-441-136-6 (ár.)

Maþulë ir Antonas : [romanas vaikams] / Erich Kästner ; ið vokieèiø kalbos vertë Laima

Bareiðienë ; iliustravo Walter Trier. – Vilnius : Garnelis, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 173,

[2] p. : iliustr. – Tiraþas [1100] egz. – ISBN 978-9955-883-36-4 (ár.)

Nuostabusis Ozo ðalies burtininkas : [pasaka] / L. Frank Baum ; ið anglø kalbos vertë Laima

Ðinkûnienë ; iliustravo Robert Ingpen. – Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). –

191, [1] p. : iliustr. – (H.Ch. Anderseno medalis). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-441-

178-6 (ár.)

Perlytës nuotykiai : [pasaka] / Vaiva Bûgaitë ; iliustravo Marija Smirnovaitë ; [tekstà sueiliavo

Rosita Makauskienë]. – Vilnius : Nieko rimto, [2013] (Spausd. Lenkijoje). – [22] p. : iliustr. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-441-169-4 (ár.)

Pomelas myli / Ramona Badescu, Benjamin Chaud ; ið prancûzø kalbos vertë Erika

Sabaliauskaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). – [89] p. : iliustr. – Tiraþas

1400 egz. – ISBN 978-609-441-159-5 (ár.)

Ratas : [romanas] / Mats Strandberg, Sara B. Elfgren ; ið ðvedø kalbos vertë Raimonda

Jonkutë. – Vilnius : Nieko rimto : Knygø burës, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 470, [2] p. :

iliustr. – Trilogijos 1-oji knyga. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-441-164-9 (ár.)

Tu bjaurus, pone Gumbai! / Andy Stanton ; ið anglø kalbos vertë Emilija Ferdmanaitë ;

iliustracijos: David Tazzyman. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) :

Print-it). – 169, [21] p. : iliustr. – Ciklo 1-oji knyga. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-

736-5

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

XII. 1 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

1 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „LAIMINGI“

(pagal F. von Schillerio „Klastà ir meilæ“).

Reþ. — A. Areima

3 d. 18 val. Rûtos salëje — „ÈIÈINSKAS“.

Reþ. — A. Armonas (Kelmës maþasis teatras)

3, 4 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

4 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“.

Reþ. — A. Latënas

5 d. 18 val. Rûtos salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

Kauno muzikinis teatras29 d. 18 val. — PREMJERA! G. Rossini, G. Puccini

„VEDYBØ VEKSELIS“, „DÞANIS SKIKIS“.

Dir. — J. Geniuðas

30 d. 18 val. — R. Leoncavallo „PAJACAI“.

Muzikinis vad. ir dir. — O. Lesunas, dirigentai —

J. Galias, M. Tretjakova (Baltarusijos nacio-

nalinis akademinis muzikinis teatras)

XII. 1 d. 18 val. — Gala koncertas

4 d. 17 val. — R. Rodgerso „MUZIKOS

GARSAI“. Dir. — J. Vilnonis

5 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

6 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras29 d. 18 val. — PREMJERA! F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

30 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

6 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras30 d. 12 val. — „ÞVAIGÞDËS VAIKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

XII. 1 d. 12 val. — PREMJERA! „ÈIPOLINO

NUOTYKIAI“. Reþ. — K. Jakðtas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos dramos teatras30 d. 14 val., 8 d. 12 val. Þvejø rûmuose —

PREMJERA! A. Dilytës „DËDËS TITO DÞIAZAS“

(pagal P. Hackso knygà). Reþ. — A. Dilytë.

Dail. — A. Ðimonis, komp. — S. Ðiauèiulis.

Vaidina V. Joèys, S. Ðakinytë, R. Ðaltenytë,

A. Eisimantas, E. Brazys, R. Pelakauskas

XII. 3 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre —

K. Dragunskajos „LUNAÈIARSKIO LUNA-

PARKAS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

5 d. 18 val. Skuodo kultûros centre —

PREMJERA! M. Gavrano „POROS“.

Reþ. — R. Kudzmanaitë

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatrasXII. 1 d. 13 val. — B. Pavlovskio „SNIEGUOLË

IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“

1 d. 18 val. — R. Leoncavallo „PAJACAI“

(Baltarusijos valstybinis akademinis muziki-

nis teatras)

Klaipëdos lëliø teatras30 d. 12 val. — „ARBATËLË“ Reþ. — K. Jurkð-

taitë

XII. 1 d. 12 val. — „STEBUKLINGAS PELENËS

LAIKAS“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras29 d. 18 val. — „KULKOS VIRÐ BRODVËJAUS“

(pagal P. Rozenfeldo-Olevo pjesæ).

Reþ. — D. Kazlauskas

30 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS

NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas

XII. 1 d. 12 val. — „SAUSIO ÞIBUOKLËS“

(pagal S. Marðako pasakà).

Reþ. — N. Mironèikaitë

1 d. 18 val. — PREMJERA! M. Pagnolio

„DUONKEPIO ÞMONA“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras29 d. 18 val. — V. Verðulio „UÞ DURØ“.

Reþ. — I. Jarkova (Ðiauliø dramos teatras)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija30 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — III Vilniaus fortepijono muzi-

kos festivalio pabaigos koncertas. Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras. Solistë

G. Onay (fortepijonas). Dir. — R. Ðervenikas.

Programoje F. Mendelssohno-Bartholdy,

E. Griego kûriniai

XII. 1 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — koncertas visai ðeimai

„Gloria in excelsis“. Lietuvos kamerinis

orkestras. Berniukø ir jaunuoliø choras

„Àþuoliukas“ (meno vad. ir dir. — V. Miðki-

nis). Solistës A. Krikðèiûnaitë (sopranas),

N. Petroèenko (mecosopranas). Dalyvauja

B. Vasiliauskas (vargonai). Programoje

G.F. Händelio, A. Vivaldi, G. Giordani,

W.A. Mozarto kûriniai

1 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Armonø trio: I. Armonaitë (smuikas),

R. Armonas (violonèelë), I. Uss-Armonienë

(fortepijonas). Dalyvauja J. Kaliûnaitë (altas).

Programoje V. Germanavièiaus, A. Schnit-

tke’s, O. Balakausko, V. Barkausko kûriniai

1 d. 11 val. Ignalinos Ðvè. Mergelës Marijos

gimimo baþnyèioje — Sostinës vario kvinte-

tas: A. Januðevièius (trimitas), D. Memënas

(trimitas), M. Rancovas (valtorna), P. Batvinis

(trombonas), D. Baþanovas (tûba). Koncertà

veda muzikologë Z. Kelmickaitë. Programoje

G. Gabrieli, S. Scheidto, J. Pachelbelio,

J.-J. Mouret, J.S. Bacho, G.F. Händelio,

A. Brucknerio, J. Naujalio kûriniai

1 d. 11 val. Pasvalio r. Krinèino Ðv. Apaðtalø

Petro ir Povilo baþnyèioje, 1 d. 17.30

Pasvalio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje —

Valstybinis Vilniaus kvartetas. Solistë

J. Kazakevièiûtë (vargonai). Programoje

G.F. Händelio, L.van Beethoveno, J. Pachel-

belio, Th. Dubois kûriniai

1 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

styginiø kvartetas „Mettis“. Solistas

L. Mikalauskas (bosas). Programoje G. Verdi,

C. Debussy kûriniai

4 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Èiurlionio kvartetas, V. Ðimkus

(fortepijonas). Programoje I. Stravinskio,

B. Bartoko, R. Schumanno kûriniai


je salëje, — kalbos vakaras Lietuvos Seimo

institucijos 500 metø sukakèiai paminëti

„Vivat Republica!“. 2013 m. Kalbos premijos

áteikimas. Dalyvauja aktoriai V. Martinaitis,

V. Ðirka, D. Stonèius, A. Butvilas, S. Ivanovas,

A. Kazanavièius, A. Bizunoviè, V. Podolskaitë,

V. Sodeika, A. Kleinas; Kauno valstybinis

choras; Rugiaveidë; G. Gelgotas (fleita),

R. Marcinkutë-Lesieur (vargonai), T. Kuli-

kauskas (muðamieji), A. Rekaðius (muðamie-

ji), istorijos moklø daktaras R. Petrauskas

6 d. 17 val. Këdainiø daugiakultûriame

centre — „Nuo baroko iki dþiazo“. Sostinës

vario kvintetas: A. Januðevièius (trimitas),

D. Memënas (trimitas), M. Rancovas (valtor-

na), P. Batvinis (trombonas), D. Baþanovas

(tûba)


je salëje, — J. Heifetzo koncerto Filharmoni-

joje 100-meèiui. Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistë J. Auðkelytë

(smuikas). Dir. — J. Domarkas. Programoje

P. Èaikovskio, N. Rimskio-Korsakovo,

A. Skriabino kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas30 d. 11 val. Linkuvos socialinës globos

namuose, 15 val. Linkuvos kultûros centre —

operos solistai K. Glinskaitë (sopranas) ir

E. Chrebtovas (baritonas), M. Pupkovas

(fleita), A. Vizbaras (fortepijonas)

XII. 2 d. 18 val. Vilniaus universiteto

ðv. Jonø baþnyèioje — berniukø ir jaunuoliø

choras „Dagilëlis“ (meno vad. ir dir. —

R. Adomaitis), koncertmeisterë D. Ðulcaitë.

Solistai V. Miðkûnaitë ir R. Juzuitis, vargoni-

ninkas G. Kviklys, birbynininkas E. Aliðaus-

kas, styginiø kvartetas „Art vio“: I. Rupaitë-

Petrikienë, K. Venslovas, T. Petrikis (altas),

P. Jacunskas (violonèelë)

XII. 4 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

1863 m. sukilimo 150-meèiui skirtas vaka-

ras. Dalyvauja istorikas Z. Vasiliauskas.

Koncertuoja dainininkas V. Bartuðas, akom-

panuoja I. Kaðkelytë

V I L N I U S

Kongresø rûmai29, 30 d.19 val. — W.A. Mozarto „Visos jos

tokios“. Dir. — G. Rinkevièius, reþ. — D. Ibel-

hauptaitë, scenogr. — M. Jacovskis, kost. ir

grimo dail. — J. Statkevièius. Solistai E. Montvi-

das, K. Smoriginas, L. Bendþiûnaitë, T. Girininkas,

V. Kaminskaitë, J. Adamonytë ir kt.

XII. 3, 4, 5, 8 d. 19 val. — S. Sondheimo

„Svynis Todas: demonas kirpëjas“. Dir. —

G. Rinkevièius, reþ. — D. Ibelhauptaitë.

Solistai D. Stumbras, A. Grigorian, L. Ben-

dþiûnaitë, J. Milius, R. Karpis, E. Dauskurdis,

A. Malikënas, J. Vaðkevièiûtë ir kt.

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas29 d. 13 val. Ðakiø r. savivaldybës vieðojoje

bibliotekoje, 16 val. Kudirkos Naumiesèio

Vinco Kudirkos muziejuje — renginiai ið

ciklo „Gyvosios tarmës“. Dalyvauja raðytojai

B. Jonuðkaitë, J. Kubilius, J. Þitkauskas,

aktorë E. Zizaitë, dainininkas D. Sadauskas,

etnologë G. Kadþytë

XII. 2 d. 17.30 — renginys ið ciklo „Gyvosios

tarmës“. Dalyvauja raðytojai V. Braziûnas,

B. Jonuðkaitë, R. Katinaitë-Lumpickienë,

J. Kubilius, D. Muðinskas, A. Ruseckaitë,

aktorë E. Zizaitë, dainininkas D. Sadauskas,

etnologë G. Kadþytë

3 d. 17.30 — S. Pauliulytës poezijos knygos

„Sonatos“ pristatymas. Vakare dalyvauja

knygos autorë, poetë S. Paliulytë, literatûro-

logë E. Baliutytë, poetas K. Shawn Keys,

pianistë B. Asevièiûtë, altininkas K. Pleita,

fleitininkë D. Gutauskienë. Vakarà veda

knygos leidëjas, literatûros kritikas

V. Sventickas

3 d. 11 val. Telðiø specialiojoje internatinëje

mokykloje, 14 val. Telðiø vaikø globos

namuose — renginiai ið ciklo „Atverstos knygos

puslapiai“. Dalyvauja poetë A. Karosaitë, akto-

rius, dainø autorius ir atlikëjas G. Storpirðtis

4 d. 14 val. Mosëdþio bibliotekoje, 17 val.

Skuodo r. savivaldybës vieðojoje bibliote-

koje — renginiai ið ciklo „Gyvosios tarmës“.

Dalyvauja raðytojai V. Braziûnas, D. Molytë-

Lukauskienë, D. Muðinskas, dainininkas

D. Sadauskas, aktorius V. Rumðas

5 d. 17.30 — poeto J. Jackevièiaus autorinis

kûrybos vakaras su nauja knyga „Vilnonis

bliovikas“. Dalyvauja poetai B. Januðevièius,

D. Pocevièius, aktorius S. Sipaitis, koncertuo-

ja D. Petreikis ir T. Motieèius (saksofonas,

akordeonas, fortepijonas)

5 d. 12 val. Vilkaviðkio „Auðros“ gimnazijo-

je, 15 val. Vilkaviðkio r. savivaldybës

vieðojoje bibliotekoje — Donelaièio skaity-

mai. Dalyvauja raðytojai S. Eitminavièius,

L. Gadeikis, Z. Maþeikaitë, D. Tamoðaitytë,

aktorë G. Urbonaitë

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusXII. 4 d. 18 val. — ciklas „11 rudens vakarø“:

filmai apie dailininkus A. Steponavièiø,

S. Katkevièienæ ir V. Galdikà

Lietuvos muzikos ir teatroakademija29 d. 19 val. Didþiojoje salëje — „Meistrai

Didþiojoje“. Susitikimas su teatro reþisieriumi

G. Varnu


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

L a p k r i è i o 2 9 – g r u o d þ i o 5

Kapitonas Filipsas ***2009-øjø balandá netoli Afrikos krantø Somalio piratai uþpuolë ameri-

kieèiø krovininá laivà „MV Maersk Alabama“. Laivo komanda didvyrið-kai pasiprieðino ir uþpuolikai buvo priversti palikti laivà nedideliu kate-riu, pagrobæ ákaità – nebejaunà kapitonà Richardà Phillipsà. Ðis ávykistapo Paulo Greengrasso filmo pagrindu. Kapitono, kurá meistriðkai su-vaidino Tomas Hanksas, ir pirato Musos (Barkhad Abdi) moralinë dvi-kova átampos kupinà filmà iðkelia á aukðtesná lygmená. Taip pat vaidinaCatherine Keener, Davidas Warshofsky, Barkhadas Abdirahmanas, Fa-ysalas Ahmedas, Michaelas Chernusas, Corey Johnsson (JAV, 2013). (Vil-nius, Kaunas, Klaipëda)

Patarëjas ***Pagal vieno garsiausiø ðiø dienø amerikieèiø raðytojo Cormaco

McCarthy („Ðioje ðalyje nëra vietos senukams“, „Kelias“) romanà su-kurto Ridley Scotto filmo herojus yra gerbiamas teisininkas, kuris ið vi-sø jëgø stengiasi iðsipainioti ið narkotikø verslo, turëjusio tapti trumpunuotykiu. Jis manë, kad bus galima gerai uþsidirbti ir pasitraukti. Ðach-matø partijà primenanèià intrigà Scottas filme atkûrë preciziðkai. Kiek-vienas filmo herojus – o juos suvaidino visas þvaigþdynas (Michaelas Fas-sbenderis, Penelope Cruz, Javieras Bardemas, Bradas Pittas, CameronDiaz) – spalvingas ir ásimenantis. Taèiau pasaulis, á kurá áþengia bevardisadvokatas, pasirodo neátikëtinai menkas, todël tokioje klaustrofobiðko-je atmosferoje kiekviena aplinkybë ar net kvailas atsitiktinumas gali su-kelti katastrofà. Scottas, panaðiai kaip ir broliai Coenai, mëgsta kinopesimizmo pratimus, nuo kuriø negalima atitraukti akiø (JAV,D. Britanija, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Senis ***Filmo herojus Dþo (Josh Brolin) dël neþinomø prieþasèiø buvo pa-

grobtas ir ákalintas vienutëje. Jis neþino, kas yra pagrobëjas, kokie jotikslai. Po 20 nelaisvës metø Dþo netikëtai paleidþiamas. Apimtas troð-kimo atkerðyti, jis bando suþino tiesà ir pradeda átarti, kad nelaisvë buvobausmë. Bet jis neþino, kad laisvë – tik dar vienas þiauraus plano etapas.Vienas originaliausiø ðiø dienø amerikieèiø reþisieriø Spike’as Lee su-kûrë Kanø kino festivalio iðpopuliarinto Pietø Korëjos kûrëjo Park ChanWooko filmo perdirbiná. Kai kas tvirtina, kad Lee supaprastino origina-là iki vidutinio amerikieèio suvokimo lygio. Taip pat vaidina Sharlto Cop-ley’us, Elizabeth Olsen, Samuelis L. Jacksonas, Hannah Ware (JAV, 2013).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Stalingradas ***...1942-ieji, Stalingradas. Sovietø kariuomenë planuoja kontrpuolimà

prieð vokieèius, uþëmusius deðinájá Volgos krantà. Taèiau puolimas ne-pasiseka. Tik kapitono Gromovo vadovaujamam þvalgø bûriui pavykstapersikelti per upæ ir ásitvirtinti viename name. Jiems ásakyta iðsaugotinamà bet kokia kaina. Be keliø stebuklingai iðsigelbëjusiø rusø kariø,þvalgybininkai randa ir paskutinæ namo gyventojà – devyniolikmetæ Ka-tià. Ásakymà atmuðti namà ið prieðø gauna ir vokieèiø karininkas Kanas.Fiodoras Bondarèiukas filme rodo vieno didþiausiø ir kruviniausiø Ant-rojo pasaulinio karo mûðiø fone gimusià meilës istorijà. Filmas Rusijojeir Kinijoje sumuðë visus lankomumo rekordus, yra pristatytas „Oska-rui“, bet pasirodë nepriimtinas ir rusø kino kritikams, ir karo istorikams.Pagrindinius vaidmenis sukûrë Marija Smolnikova, Jana Studilina, Piot-ras Fiodorovas, Thomas Kretschmannas, Dmitrijus Lysenkovas, Serge-jus Bondarèiukas, Andrejus Smoliakovas (Rusija, 2013). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis29—XII. 5 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 11, 13.45, 16.30, 19.15,

22 val

Stalingradas (Rusija) — 12, 15.15, 18.30, 21.45

Iðbadëjusiø þaidynës (JAV) — 14, 16, 18, 20.15

Senis (JAV) — 14, 16.15, 19, 21.45

29—XII. 5 d. — Japonijos kino festivalis — 18.30

5 d. — Lenktynës (JAV) — 18.10

3 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 20.45

29, XII. 2—5 d. — Bado þaidynës. Ugnies

medþioklë (JAV) — 15.15, 18.15, 21.30; 30,

XII. 1 d. — 12, 15.15, 18.15, 21.30

29, 30, XII. 2—5 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis

(3D, JAV) — 11, 13.30, 16.15, 18 val.; XII. 1 d. —

13.30, 16.15, 18 val.

29—XII. 5 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) —

11.30, 13.45, 15.45

29, XII. 2—5 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) —

18.30; 30, XII. 1 d. — 12.30, 18.30

29—XII. 5 d. — Sibirietiðkas auklëjimas

(Italija) — 15.45, 21.30

29, XII. 2—5 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzë-

nas) — 11.15; 30, XII. 1 d. — 11.15, 13 val.

29—XII. 5 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) —

15.30, 21.15

29—XII. 1, 4, 5 d. — Patarëjas (JAV, D. Britani-

ja) — 18.15, 20.45; XII. 3 d. — 18.15

29—XII. 5 d. — Karti, karti (Rusija) — 19.15,

21.40

29, XII. 2—5 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 15.45; 30, XII. 1 d. —

11.10, 15.45

29—XII. 5 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða 2 (JAV) — 14.30; Turbo (JAV) —

12.15, 16.45; Turbo (3D, JAV) — 13.20

29—XII. 4 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzi-

ja) — 18 val.

29—XII. 5 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 21 val.

30, XII. 1 d. — Sparnai (JAV) — 11.30

29—XII. 5 d. — Pistonai (Lietuva) — 21 val.

XII. 1 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 11 val.

Cinemas Akropolis29—XII. 5 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30

Stalingradas (Rusija) — 11.45, 14.35, 18, 21.15

Iðbadëjusiø þaidynës (JAV) — 15, 17, 19, 21 val.

Senis (JAV) — 17.30, 20.15


29—XII. 5 d. — Bado þaidynës. Ugnies me-

dþioklë (JAV) — 11.30, 14.25, 17.25, 20.45

Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 11.45, 13.45,

14.30, 15.45

Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, JAV) — 15.15,

17.45

Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 13.30, 19.15

Kapitonas Filipsas (JAV) — 16.15, 21.40

29, 30, XII. 2—5 d. — Ekskursantë

(reþ. A. Juzënas) — 12 val.

29—XII. 5 d. — Blogas senelis (JAV) — 16.45

29—XII. 4 d. — Karti, karti (Rusija) — 19.30

29—XII. 5 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) —

21.50

Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 20.30

Turbo (3D, JAV) — 13.05

XII. 1 d. — Turbo (JAV) — 10.15


kukuliø kruða 2 (JAV) — 12.30

Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða

2 (3D, JAV) — 11 val.; Sparnai (JAV) — 11.15

XII. 1 d. — Ozas: didingas ir galingas (JAV) —

10.30

„Skalvijos“ kino centras29 d. — Julija (Vokietija, Lietuva) — 17.10;

30 d. — 19 val.

29 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija, Nyder-

landai) — 21 val.; XII. 1 d. — 18.40; 2 d. — 16.30;

4 d. — 21.10

30 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) — 21.15;

XII. 2 d. — 14.30; 3 d. — 21.10; 4 d. — 17 val.

XII. 1 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

21 val.; XII. 5 d. — 20.40

2 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 20.50;

3 d. — 17 val.

3 d. — Dþesmina (JAV) — 19.10; 5 d. — 17 val.

Animaciniø filmø festivalis „Tindirindis 2013“

29 d. — programa „Suaugusiøjø þaidimai“ —

19 val.

30 d. — programa „Pasakø pasaulis“ — 13 val.

30 d. — programa „Muzika ir grafika“ — 17 val.

30 d. — programa „Rusø retrospektyva“ —

19 val.

XII. 1 d. — programa „Istorijos maþyliams“ —

13 val.

1 d. — programa „Siurrealistinis pasaulis“ —

15 val.

1 d. — programa „Juoko vitaminai“ — 17 val.

4 d. — ciklas „Atsiveriantys „Meno avilio“

archyvai“. Vieversiai ant siûlø (Èekija) — 19 val.

5 d. — Chameleonas (Azerbaidþanas) — 19 val.

PasakaAnimaciniø filmø festivalis „Tindirindis 2013“

29 d. — Lietuviø programa — 17 val.

30 d. — Istorijos maþyliams — 14 val.

30 d. — Pasakø pasaulis — 15.30

30 d. — Vaizdø muzika — 17.30

XII. 1 d. — Pasaulio paþinimas — 15.15

1 d. — Iðmintis ir mintis — 17 val.

1 d. — „Tindirindþio“ uþdarymas — 18.30

29 d. — Dþesmina (JAV) — 17.30; 5 d. — 17.15

29 d. — Stalingradas (Rusija) — 19.30; 30 d. —

21.15; XII. 1 d. — 20.45; 2 d. — 18.15; 4 d. —

20.45

29 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija, Nyder-

landai) — 19 val.; 30 d. — 18.15; XII. 1 d. — 14 val.;

2 d. — 18 val.; 3 d. — 21 val.; 4 d. — 19.15;

5 d. — 15 val.

29 d. — Julija (Vokietija, Lietuva) — 21.30;

30 d. — 19.15; XII. 1 d. — 16.45; 3 d. — 18 val.

30 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 15.45;

XII. 1 d. — 16.15; 3 d. — 18.15; 5 d. — 19.15

30 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 20.45; XII.

1 d. — 18.45; 3 d. — 20.30; 4 d. — 18 val.;

5 d. — 21.30

30 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) —

14.30; XII. 1 d. — 15 val.; 5 d. — 16.45

30 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) — 16.15;

XII. 1, 4 d. — 21.30; 2 d. — 21 val.; 5 d. — 20.30

30, XII. 2 d. — Palikti Aliaskoje (JAV) — 19.30;

4 d. — 17 val.; 5 d. — 16.30

2 d. — geriausios 2013 m. „Kanø liûtø“

reklamos — 20.30

2 d. — susitikimas su V.V. Landsbergiu,

filmukas apie negalià — 10 val.

2 d. — susitikimas su fitneso èempionu, nerege

mergaite, filmukas apie negalià — 13 val.

2 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 17.30

4 d. — Kiniðka pasaka (ciklas „Ispaniðkai“) —

17.30

4 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.

5 d. — Dviraèiais per Himalajus (Lietuva) —

18.30

Ozo kino salë29 d. — Julija (Vokietija, Lietuva) — 16 val.;

30 d. — 14 val.; 4 d. — 17.40

29 d. — kino ir muzikos vakaras „Su muzika á

vaiko ðirdá“ — 18 val.

30, XII. 5 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcin-

kevièiûtë) — 16 val.

3 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 16 val.;

5 d. — 17.40

3 d. — Streikas (reþ. R. Zabarauskas) — 17.40

4 d. — Samsara (JAV) — 16 val.

KAUNAS

Forum Cinemas29, 30 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 10.30, 11.30, 13.15, 14,

16, 16.30, 18, 18.45, 19.15, 20.30, 21.30,

23.15; XII. 1—5 d. — 10.30, 13.15, 16, 17.45,

18.45, 21.30

29, 30 d. — Stalingradas (Rusija) — 11.15,

14.15, 18, 21.15, 22.30; XII. 1—5 d. — 11.15,

14.15, 18, 21.15

29, 30 d. — Iðbadëjusiø þaidynës (JAV) — 13.30,

18.30; XII. 1—5 d. — 13, 18.15

29, 30 d. — Senis (JAV) — 17, 19.30;

XII. 1—5 d. — 17, 19.15

XII. 5 d. — Lenktynës (JAV) — 20.15

5 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 18 val.

29, 30 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) —

10.40, 12.45, 15.15; XII. 1—5 d. — 11.45,

13.45, 15.45

29, 30 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 14.45,

21.45; XII. 1—5 d. — 14.45, 21.40

29, 30 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, JAV) —

15.45, 18.15; XII. 1—5 d. — 16.30, 19.30

29, 30 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) —

20.45; 1—4 d. — 17.30; 5 d. — 17.30, 21.50

29, 30 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë

(JAV) — 15.30, 21.50, 23.40; XII. 1—5 d. — 15,

20.30

30, XII. 1 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða 2 (JAV) — 10.15; 12.30; 2—5 d. —

12.30; 29, 30 d. — Debesuota, numatoma

mësos kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 13.40; XII.

1—5 d. — 14 val.

29, 30 d. — Turbo (3D, JAV) — 11 val.; XII. 2—

5 d. — 11.30

1—4 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) — 20.15

29, 30 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —

10.50; XII. 1—5 d. — 10.40

XII. 1—5 d. — Sparnai (JAV) — 11 val.

XII. 1—5 d. — Blogas senelis (JAV) — 13.30

XII. 1—5 d. — Pistonai (Lietuva) — 15.30

29, 30 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) —

21, 23.30; XII. 1—5 d. — 20.45

29, 30 d. — Tûnàs tamsoje 2 (JAV) — 23.50

XII. 1 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 10.30

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas29, 30 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 10.30, 13.15, 16, 16.30,

18.45, 19.15, 21.30; XII. 1—5 d. — 10.30, 13.15,

16, 18.45, 21.30

29—XII. 5 d. — Stalingradas (Rusija) — 14.30,

18, 21, 21.15; Iðbadëjusiø þaidynës (JAV) —

13.30, 18.30; Senis (JAV) — 15.45, 20.45


4 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 21.40

29, 30 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) —

10.15, 12.15, 14.15; XII. 1—5 d. — 10.45, 13,

15.30

29—XII. 5 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D,

JAV) — 12.30, 15, 17.45

29, 30 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë

(JAV) — 11, 16.10, 20.30; XII. 1—5 d. — 11, 16.15,

20.30

29, XII. 1—5 d. — Turbo (JAV) — 14 val.; 30 d. —

11.15, 14 val.

29, 30 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) —

19.30; XII. 1—4 d — 19.05

29, 30 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 22 val.;

1—4 d. — 21.40


kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 10.15

Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 12 val.

XII. 1—5 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) —

18.15

29, 30 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) —

21.50; XII. 1—5 d. — 21 val.

XII. 1 d. — Smurfai 2 (JAV) — 10.30

„Kapitonas Filipsas“

savaime suprantamas donelaitis? - straipsniai · nimo pianistas yra gerai þinomas ir dþiazo...

Documents