mykolo romerio universitetas -...

5L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.)

Linas Šadþius

Mykolo Romerio universitetasAteities g. 20LT-06326 VilniusEl. p. [email protected]

Straipsnyje* nagrinëjama Lietuvos bankininkystës raida atkûrus ðalies nepriklausomybæ. Aptariamaekonominë padëtis, valstybës valdymo institucijø veikla plëtojant bankininkystæ, Lietuvos banko irLietuvos Respublikos Vyriausybës konflikto prieþastys ir jo átaka bankininkystës raidai. Nemaþaidëmesio skiriama ekstensyviai komerciniø bankø plëtrai, nuðvieèiama kredito bendroviø ydinga veikla.Nagrinëjami bankø sistemos sukrëtimai, jø prieþastys ir pasekmës, aptariamos priemonës, kuriasvalstybës valdymo institucijos taikë komerciniø bankø sukrëtimø padariniams likviduoti.Pagrindiniai þodþiai: komerciniai bankai; Lietuvos bankas; kredito bendrovës; griûtis; valstybësvaldymo institucijos; teisës aktai.

Ávadas

Deðimtmetis pasaulio istorijoje – tik akimirka, taèiau kai kuriuos pasaulio irtautø istorijos deðimtmeèius galima vadinti lûþio laikotarpiais, nes per juosneatpaþástamai pasikeièia tautø ir valstybiø likimai. Lietuvai toks lûþio laikotarpisbuvo XX a. paskutinis deðimtmetis, kai, atkûrus nepriklausomybæ, visose valstybësgyvavimo srityse ávyko dideli pertvarkymai, pokyèiai, padaryta áspûdinga paþanga.

Atgavus nepriklausomybæ, teisë savarankiðkai tvarkytis virto pareiga kokybiðkaitvarkytis. Tai skatino kurti ilgalaiká ðalies ekonominës, socialinës ir politinës raidosmodelá, kuris leistø á ðá procesà átraukti ðalies þmones, uþtikrinti jø gerovës kilimà,þmoniø santykius grásti ne jëga, o teise. Lietuvai teko spræsti sudëtingus uþdavinius:stiprinti valstybingumà, ágyvendinti valstybës valdymo reformà, kurti demokratinæ,teisinæ sistemà. Ðalyje pradëti taikyti rinkos ekonomikos principai: atsisakomavalstybinio ekonomikos planavimo, privatizuojamas ûkis, taikoma laisva konkuren-cija, liberalizuota ekonomika atveriama tarptautinei rinkai. Kiekvienam asmeniuiar asmenø grupei teisiðkai garantuojama laisvë imtis legalaus verslo. Visa tai turëjobûti daroma sudëtingomis vidaus ir uþsienio politikos sàlygomis.

Politikams ir visuomenei priimti naujas idëjas nebuvo lengva. Problemø këlë,ypaè pradiniu laikotarpiu, politiniø paþiûrø sklaida ir naujøjø politikø ambicijos.Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) radikaliosioskrypties deputatø, o vëliau – ir pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo nariø veiksmaisprendþiant ðalies ûkio, taip pat ir bankininkystës, pertvarkos problemas bûdavoideologizuoti.

Ágyvendinant rinkos ekonomikos principus, átvirtinant ir plëtojant rinkos satykius,kartu reikëjo spræsti ne maþiau sudëtingà uþdaviná – pereiti prie ðiuolaikinës finansøir bankø sistemos. Pradëta didelë bankø sektoriaus pertvarka. Nors bûta objektyvausir subjektyvaus pobûdþio sunkumø, plëtojantis naujiems ekonominiams santykiams,per palyginti trumpà laikà ðalyje sukurta nepriklausoma finansø, pinigø ir klasikinëdviejø lygiø bankø sistema. Pirmà ðalies bankininkystës pakopà sudarë Lietuvosbankas, antrà – komerciniai bankai.

Lietuvos ekonomikos plëtros sàlygos, atgavus nepriklausomybæ, buvo tokios,kad rinkos ekonomikà reikëjo kurti neturint privataus kapitalo, savininkø sluoksnio

LIETUVOS KOMERCINIØ BANKØ EKSTENSYVI PLËTRA IRGRIÛTIS (1991–1996 M.)

� Linas Ðadþius – docentas, socialiniø mokslø daktaras, Mykolo Romerio universiteto Valstybinio valdymo fakultetoEkonomikos katedra.Veiklos sritys: Lietuvos ekonomikos istorija, bankininkystës teorija ir praktika, valstybës finansai.

*Uþ vertingas pastabas ir pa-

siûlymus rengiant straipsná

autorius dëkoja Lietuvos ban-

ko valdybos nariui doc. dr.

A. Misevièiui.

6Pinigai ir bankininkystëPinigø studijos 2004 � 4

ir kanalø, kuriais toks kapitalas galëtø bûti investuojamas. Taigi kuriant rinkosekonomikà kartu turëjo atsirasti privatus kapitalas ir kanalai, kuriais jis bûtønukreipiamas investicijoms. Lietuvoje vienu ið pagrindiniø tokiø kanalø jau per-einamojo laikotarpio pradþioje tapo komerciniai bankai. Jø kûrimàsi lëmë tuo metulabai sparèiai plëtojæsis pelningas prekybos ir ávairiø paslaugø verslas.

Pereinant prie rinkos ekonomikos, Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir RytøEuropos (VRE) pokomunistinëms ðalims, nepavyko iðvengti bankø veiklos sutrikimø.1994–1996 m. visuomenæ sukrëtë ir bankø veiklos trûkumus atskleidë Lietuvoskomerciniø bankø griûtis*. Prasidëjus kredito bendroviø** ir komerciniø bankøgriûèiai, valstybës valdymo institucijos neskyrë jai reikiamo dëmesio: tuo laikotarpiupriimti ástatymai buvo netobuli, per daug pasitikëta laisvosios rinkos konkurencijosprincipais ir jø laikymusi. Abu ðie glaudþiai susijæ veiksniai lëmë labai sudëtingàpradinæ pereinamojo laikotarpio ekonomikos, finansø ir socialinæ bûklæ. Bankinin-kystës problemos pereinamojo laikotarpio visuomenei tapo vienos opiausiø. Dar irdabar patiriami komerciniø bankø griûties sukelti padariniai.

Galima teigti, kad daug kas per praëjusá deðimtmetá daryta pirmà kartà, todëlrizikos ir klaidø nepavyko iðvengti. Iðanalizavus ðalies bankø veiklos ypatybes,praeities klaidas ir jø prieþastis, straipsnyje mëginama nurodyti Lietuvos ðiuolaikinësbankininkystës raidos 1991–1996 m. silpnàsias vietas. Á jas turëtø atkreipti dëmesáfinansø sektoriaus darbuotojai, siekdami sëkmingos Lietuvos bankø integracijos áEuropos Sàjungos (ES) finansø sistemà.

Apibendrinti ir ávertinti pereinamojo laikotarpio Lietuvos ekonominius beipolitinius ávykius yra sudëtingas uþdavinys. Straipsnio autorius stengësi bûti neðaliðku,objektyviu tyrinëtoju, atsiriboti nuo netolimos praeities bankininkystës raidoskataklizmø sukeltø emocijø, subjektyviø sprendimø ir pateikti moksliná tiriamojoobjekto – ðalies ðiuolaikinës bankininkystës raidos vertinimà. Pereinamojo laikotarpioLietuvos ekonomikos tyrimai svarbûs todël, kad ekonomikos pertvarka sudaropasaulinæ patirtá, teikia peno naujoms áþvalgoms ir ekonomikos teorijai.

Apþvelgus ðalies ir uþsienio mokslininkø darbus nagrinëjamu klausimu, straipsnyjeaptariama ðalies ekonomikos bûklë atkûrus nepriklausomybæ, jos reikðmë komerciniøbankø veiklai pradiniu perëjimo nuo planinës prie rinkos ekonomikos laikotarpiu.Toliau apþvelgiama valstybës valdymo institucijø veikla plëtojant ðalies bankininkystæ,Lietuvos banko ir Lietuvos Vyriausybës konflikto prieþastys ir átaka bankininkystësraidai. Analizuojama ekstensyvi komerciniø bankø plëtra jø griûties iðvakarëse,aptariamas kredito bendroviø susikûrimas, jø ydinga veikla ir þlugimas. ApþvelgusLietuvos bankø veiklos sukrëtimus ir palyginus juos su panaðiais kitø pokomunistiniøVRE ðaliø reiðkiniais, nagrinëjama tokiø sukrëtimø átaka ðalies ûkiui ir gyventojams,aptariamos politinës ir ekonominës priemonës, taikytos jø padariniams likviduoti.Straipsnio pabaigoje nurodomos ir vertinamos objektyvaus ir subjektyvaus pobûdþioprieþastys, lëmusios Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës sukrëtimus.

1. Bankininkystës raidos tyrimø apþvalga

Ekonomikos teorijos ir istorijos – sudedamøjø ekonomikos mokslo daliø tyrimustarpukario Lietuvoje atliko þymûs ekonomistai profesoriai Domas Cesevièius (1995),Albinas Rimka (1933), Petras Ðalèius (1935), tarybiniais metais – MarijonasGregorauskas (1960), Kazimieras Meðkauskas (1994) ir kt. Jie taip pat nagrinëjotarpukario ir tarybinio laikotarpio Lietuvos ûkio bei finansø raidos klausimus. Deja,ekonomikos pertvarkai atkûrus nepriklausomybæ ðalies mokslininkai skyrë nepakan-kamai dëmesio. Paminëtina tik Alberto Ðimëno (1996) monografija „Ekonomikosreforma Lietuvoje“.

Nacionalinio ûkio raidos tyrimai yra imanentinë ekonomikos mokslo dalis. Nëviena tauta neaplenkia ðio darbø baro. Dabartiniu metu, intensyviai plëtojantis

*Lietuvos banko dokumen-

tuose ir kitoje medþiagoje

1995 m. vykusiems komerci-

niø bankø veiklos sukrëti-

mams ávardyti vartojamas ter-

minas „griûtis“ ir vengiama

termino „krizë“, taèiau to me-

to literatûroje, Lietuvos Res-

publikos Seimo ir ypaè Euro-

pos Sàjungos dokumentuose

daþniausiai vartotas pastarasis

terminas. Dël mokslinio, isto-

rinio ir dalykinio termino tiks-

lumo nëra bendros nuomonës.

Straipsnyje vartojamas termi-

nas „griûtis“.

**Ið gyventojø indëlius rinku-

sios individualios ámonës, uþ-

darosios akcinës bendrovës,

investicinës bendrovës moks-

lo darbuose vadinamos ávai-

riai: depozito-kredito ámonë-

mis, finansines paslaugas

teikianèiomis kredito ámonë-

mis, kredito bendrovëmis,

kvazifirmomis, neformaliomis

kredito institucijomis, indivi-

dualiomis ámonëmis ir kt.

Straipsnyje jos vadinamos kre-

dito bendrovëmis.


Lietuvos ekonomikai, susidarë palankios sàlygos ir šalies naujausiø laikø socialinësekonomikos, finansø raidos moksliniams tyrinëjimams. Ilgainiui tokie darbai ne tiksudarys svarià teorinæ ir dokumentinæ bazæ tolesniems ûkio ir ekonominës politikosistorijos tyrimams, bet ir prisidës prie konceptualios ekonominës minties plëtojimo.

Finansø – svarbaus ekonomikos sektoriaus raidos klausimai (priklausomybë nuovisuomenës ekonominës ir politinës raidos, finansinës veiklos ekonominiai, politiniaiir socialiniai padariniai) Lietuvos finansø mokslo atstovus domino seniai, taèiautiesioginiu mokslinio tyrimo objektu jie, ypaè Lietuvos bankininkystë, tapo tik tarpu-kariu. Ðio laikotarpio þinomiausias tyrëjas – profesorius Vladas Jurgutis (1940, 1996),paraðæs brandþiuosius veikalus „Bankai“ ir „Pinigai“, sukûrë XX a. treèiojo–ketvirtojodeðimtmeèiø Lietuvos bankininkystës koncepcijà ir nubrëþë pagrindines vëlesniøtyrimø gaires. V. Jurguèio darbai turëjo ypaè didelæ reikðmæ, pertvarkos ir tautinioatgimimo metais kuriant ðiuolaikinës bankininkystës modelá. Ðalies finansø, taip patbankininkystës, raidos problemas nagrinëjo Vladas Terleckas (1992, 1995), StasysUosis (1988), Alfonsas Þilënas (1971).

Iš dabartinio ekonomikos mokslo ir Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystësperspektyvos þvelgiant á praëjusá deðimtmetá, jau galima gana objektyviai ávertintikomercinës bankininkystës raidos ypatumus, asmenybiø vaidmená ir átakà atkuriantir plëtojant ðalies bankø sistemà. Nagrinëjant ávykius, galima taikyti istoriná poþiûrá,ávykius lyginti su panašiais uþsienio ðaliø bankininkystës procesais.

Ðiuolaikinë bankø sistema pradëta kurti dar pertvarkos metais, planinësekonomikos þlugimo sàlygomis, taèiau dël ðios sistemos kûrimo pradþios esama ávairiønuomoniø*. Kaip kûrësi komerciniai bankai ir plëtojosi jø veikla, pradëjus þengtirinkos ekonomikos keliu, moksliniuose darbuose, skirtuose Lietuvos ûkio ir finansøraidai, aptarë Kazimieras Antanavièius (þr. Liekis 2000), Eugenijus Bagdonas irEugenija Buðkevièiûtë (1997), Elena Leontjeva (1991), Asta Vasiliauskaitë (1996),Vytautas Vaðkelaitis (2003).

Bankø veiklà ir jos átakà pereinamojo laikotarpio ðalies mikro- ir makroeko-nomikos raidai nagrinëjo Juozas Bivainis (2001), Antanas Buraèas (1996), VaidievutisGeralavièius (2000), Genadijus Konopliovas (1996), Aleksandras Vytautas Rutkaus-kas (1998).

Pastaruoju metu daugiau darbø skiriama ðalies finansø sektoriaus struktûrai, joveikimui, ávairiems pinigø politikos ir Lietuvos banko veiklos klausimams. Ðiais klau-simais raðoma Valdemaro Katkaus (2000), Stasio Kropo (2001), Tomo Garbaravièiausir Raimondo Kuodþio (2002), Gitano Nausëdos (1999), Broniaus Povilaièio (2002),Kazimiero Ramono (2002) moksliniuose darbuose. Nagrinëjamos temos poþiûriutaip pat vertingi Jono Èièinsko (1990–1991), Povilo Gylio (2002), Stanislovo Marti-ðiaus (1997), Onos Graþinos Rakauskienës (1998), Aleksandro Vasiliausko ir Eduar-do Vilko (2002) darbai, kuriuose svarstomos pokomunistiniø ðaliø ekonomikospertvarkos, ûkio restruktûrizavimo, Lietuvos ekonomikos plëtros strategijos pereina-mosios ekonomikos sàlygomis problemos, nagrinëjami ekonomikos teorijos ir meto-dologijos klausimai.

Dëmesio ðalies bankininkystës raidos problemoms, komerciniø bankø griûèiaioficialiuose praneðimuose bei memuaruose skyrë ir svarbiausi ðalies politikai: ValdasAdamkus (1997), Algirdas Brazauskas (1997, 2000), Vytautas Landsbergis (1997),Kazimiera Prunskienë (1992). Tyrinëtojø dëmesio vertos ir neseniai pasirodþiusios(nors ir nemaþai subjektyvumo turinèios) Adolfo Ðleþevièiaus (1998), Bronës Vai-nauskienës (2003), Mindaugo Vinkaus (2004) parengtos knygos, kuriose nuðvieèiamisudëtingi, diskusijø tebekeliantys Lietuvos banko veiklos, nacionalinës valiutos áve-dimo, komerciniø bankø griûties klausimai.

Ðiuolaikinës bankininkystës raidos problemos, praktiniai ir ávairûs bankininkystësteorijos bei metodologijos klausimai nagrinëjami uþsienio ðaliø mokslininkø GerardCaprio ir kt. (1998), Shelagh H. Hefferman (1996), Frederic S. Mishkin (1998)

*Daugiau þr. „Pinigø studijos“

(2002, Nr. 2).


darbuose. Pokomunistiniø ðaliø bankininkystës raidà ir bankø sukrëtimus tiria ClaudiaDziobek ir Jan-Willem van der Vossen (1999), Charles A. Enoch ir kt. (2002), MorrisGoldstein ir Philip Turner (1996), Jacek Rostowski (1995). Reikðmingø pastebëjimødël Baltijos ðaliø bankø sistemos sukrëtimø yra pateikæ Alex Fleming, Lily Chu irMarie R. Bakker (1997). Jie apþvalginiame straipsnyje iðdëstë bendrà nuomonæ, kadbankø sistemos sukrëtimai pokomunistinëse ðalyse, neturëjusiose ðiuolaikinës rinkosekonomikos ir bankininkystës patirties, buvo neiðvengiamas dalykas.

Atlikus glaustà mokslinës literatûros apþvalgà nagrinëjama tema, galima teigti,kad Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidos tyrinëtojai aptariamo laikotarpioávykius neretai supaprastina. Be to, jie nuodugniau nenagrinëjo ðalies bankininkystësiðtakø ir ekstensyvios plëtros sàlygø, todël iki galo neatskleidë komerciniø bankøgriûties prielaidø, jos eigos, prieþasèiø ir pasekmiø. Daþniausiai, naudojantis infor-maciniais ir statistikos leidiniais, konstatuoti tik abejoniø nekeliantys faktai.Nagrinëjant sudëtingas Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidos problemas, bûtinaremtis ir kitais ðaltiniais, pirmiausia Aukðèiausiosios Tarybos, Seimo ir jo komitetømedþiaga.

Lietuvos bankininkystës raida pereinant nuo centralizuoto ûkio prie rinkosekonomikos straipsnyje nagrinëjama ekonominës minties, ûkio ir finansø raidospoþiûriu. Nors straipsnis daugiau istorinës pakraipos, jame aptariami ir kai kurieekonominës politikos klausimai. Tokios istoriniø ir ekonominiø bei politiniø dalykøsàsajos neišvengiamos. Jos tik padidina darbo aktualumà ir kartu jo rizikà – daugelissprendimø priëmëjø tebëra veiklûs ir átakingi asmenys.

Praëjus geram deðimtmeèiui nuo tiriamø ávykiø pradþios, daug kas pradedamauþmirðti, vieni faktai sureikðminami, kiti – nutylimi, vieni nudaþomi ðviesiomis, kiti –tamsiomis spalvomis. Ðiame straipsnyje palieèiami ávairûs klausimai (pvz.,privatizavimo, nacionalinës valiutos ávedimo, ðalies politikos), kuriuos bûtinanagrinëti, norint susidaryti aiðkesná komerciniø bankø kapitalo kaupimo, veiklos irjos sutrikimø vaizdà.

Ðiuo straipsniu nepretenduojama á galutinius ir neginèijamus apibendrinimus.Atliekant svarbiausiø su komerciniø bankø kûrimusi ir plëtra susijusiø ekonominiø,politiniø ir socialiniø reiðkiniø analizæ, siekiama nustatyti ir apraðyti paèius svar-biausius reiðkinius ir ávykius, juos pagrásti faktais ir paaiðkinti. Lyginamoji ekonomikosteorijos krypèiø, kurios tuo metu darë poveiká Lietuvos bankø sistemos kûrimo irraidos koncepcijai, taip pat laisvos ir socialiai orientuotos rinkos metodologiniø nuo-statø analizë rodo, kokia sudëtinga buvo nagrinëjamo laikotarpio ðalies bankinin-kystës raida. Pateikiamà Lietuvos komercinës bankininkystës istorinæ ir funkcinæpanoramà galima kûrybiðkai pritaikyti retrospektyviai nuðvieèiant ir kitø rûðiø ðaliesekonominës veiklos raidà.

2. Ekonomikos pertvarkos átaka bankininkystës raidai

Europoje XX a. devintojo deðimtmeèio pabaigoje socialistinë ûkio sistema þlugo.Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Èekoslovakija ir Baltijos ðalys paskelbë,kad komandinæ planinæ ekonomikà yra pasiryþusios keisti á rinkos ekonomikà.Sudëtingø á rinkà nukreiptø struktûriniø reformø ágyvendinimas ir naujø nuosavybëssantykiø kûrimas tapo vienais pagrindiniø uþdaviniø ir vienais ryðkiausiø praëjusioðimtmeèio pabaigos pasaulio ekonomikos raidos bruoþø.

VRE ðaliø ûkio pertvarka buvo daug lëtesnë ir sudëtingesnë, negu tikëtasi.Rinkos ekonomikos principais pagrástos finansø sistemos kûrimas ðiose ðalyse irgivyko gana lëtai. Manoma, kad Vengrija, Èekija ir Lenkija toliausiai paþengë rinkosekonomikos keliu, taigi ir kurdamos ðiuolaikinæ finansø sistemà. Taèiau ir šiose šalyserinkos ekonomika plëtojosi toli graþu ne taip, kaip devyniasdeðimtaisiais prognozavoekonomikos ekspertai. Pasirodo, jø prognozës buvo pernelyg optimistinës.


Po Tarybø Socialistiniø Respublikø Sàjungos (TSRS) þlugimo ávykæ dramatiðkipokyèiai VRE ðalyse, tarp jø – ir Lietuvoje, turëjo daug bendrø bruoþø. Taèiau, kaipnurodo V. Geralavièius (2000: 95), ðalyse, kurios neáëjo á TSRS sudëtá, ðios problemosnebuvo tokios aðtrios, kaip buvusiose sàjunginëse respublikose, nes pirmosios bentjau de jure buvo nepriklausomos ir turëjo tariamai nepriklausomos ekonomikos funk-cionavimo patirtá bei atributus, o antrøjø ûkis tebuvo visos TSRS ekonominës siste-mos dalis, ir negalëjo bûti jokiø kalbø apie savarankiðkumà nei de jure, nei de facto.

Minëtø problemø neiðvengë ir Baltijos ðalys, pereidamos nuo centralizuoto ûkioprie rinkos ekonomikos.

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ, TSRS vadovybë, siek-dama iðlaikyti Lietuvà kaip sàjunginæ respublikà, paskelbë ekonominæ blokadà (1990m. balandis–birþelis). Nors pirmieji Lietuvos ásitvirtinimo mënesiai ir metai buvolabai sudëtingas laikotarpis, orientuojantis á rinkos ekonomikà, buvo pertvarkomafinansø sistema, ágyvendinama nacionalinës bankininkystës koncepcija. Ið pradþiøðiuolaikinës bankininkystës kûrimui trukdë Lietuvos valstybës nepripaþinimas tarp-tautiniu mastu. 1991 m. rugpjûèio mën. Maskvoje þlugus puèui, Lietuvos valstybëpripaþinta de jure.

Atgavus nepriklausomybæ, rinkos ekonomikos kûrimà sunkino tai, kad naujojivaldþia kartu turëjo pertvarkyti ir ûká, ir politinæ sistemà. Reikëjo ne tik ágyvendintirinkos ekonomikos principus, átvirtinti ir plëtoti rinkos santykius, bet ir pereiti prieðiuolaikinës finansø ir bankø sistemos. Lietuva, kaip ir kitos buvusios planinësekonomikos ðalys, neiðvengë pereinamojo laikotarpio makroekonominiø pokyèiø.Jie ið dalies lëmë nagrinëjamo laikotarpio finansiná nestabilumà. Tiek nacionalinësvaliutos ávedimas, tiek bankø sistemos kûrimas Lietuvoje, kaip ir kitose pokomu-nistinëse ðalyse, buvo itin permainingas, politines aistras këlæs ir dramatiðkø pasekmiøturëjæs procesas.

Pinigø ir valiutos kurso politikos krypties nustatymas turëjo tapti vienu pirmøjønaujosios valstybës makroekonomikos stabilizavimo laimëjimø. Atkûrus Lietuvosnepriklausomybæ, prasidëjo parengiamasis nacionalinës valiutos – lito ávedimodarbas*. 1991 m. lapkrièio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos pinigø iðleidimoástatymas (Atkuriamasis Seimas 1991b) ir sudarytas Lito komitetas. 1992 m. suma-þëjus pramonës, þemës ûkio produkcijos gamybai, didëjant rublio infliacijai, ðaliesekonominë padëtis tapo vis sudëtingesnë. Ávesti lità Lietuvoje tuo metu buvo ne-tikslinga, nes jis, kaip ir rublis, bûtø nuvertëjæs. Siekiant atsiriboti nuo rublio, nu-spræsta ávesti laikinuosius pinigus – talonus (rubliai á talonus buvo keièiami santykiu1:1). 1992 m. spalio 1 d. Lietuvoje pradëjus cirkuliuoti talonams, iðeita ið rubliozonos ir pradëta kurti patikimà Lietuvos pinigø politikà. Litas ávestas 1993 m. birþelio25 d., talonai á litus keisti santykiu 100:1.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, pasikeitë ekonominiai ryðiai, staiga padidëjostrateginiø þaliavø ir energijos iðtekliø kainos. Praradusi senas rinkas, Lietuvosekonomika 1992–1994 m. patyrë ðokà (1993 m. realusis bendrasis vidaus produktas(BVP) sudarë 40 proc. 1988 m. BVP) ir pradëjo atsigauti tik 1995 m. Tais metais BVPpadidëjo 3,3 procento. Nors bankø veikla buvo sukrësta, vëlesniais metais BVP didëjo:1996 m. – 4,7, o 1997 m. – 7,3 procento (Statistikos departamentas 2001: 588).

Šalyje labai svyravo infliacijos lygis. 1989 m. pabaigoje infliacijos lygis buvo 22,1990 m. – 39 procentai, o 1991 m. – 382,7 procento. 1992 m. infliacija virto 1 163,1procento hiperinfliacija. Tai lëmë kainø liberalizavimas 1991–1992 m., esant pinigøkiekio pertekliui, energijos iðtekliø kainø kilimas, rublio infliacinë emisija TSRS.Nuo 1993 m. vidurio infliacijos lygis pradëjo maþëti, ið esmës dël nacionalinës va-liutos – lito ávedimo laikotarpiu Lietuvos banko vykdytos sugrieþtintos pinigø politikos(Vetlov 2002: 28) ir 1994 m. kovo 1 d. pradëto taikyti valiutø valdybos modelio(VVM) (Statistikos departamentas 1994–1995: 183, 2001: 183).

*Pirmøjø litø spausdinimas –

vis dar „baltoji dëmë“ finansø

mokslo istorijoje. Straipsnyje

ðis aktualus klausimas nena-

grinëjamas, nes jam jau skirta

daug darbø ir net atlikti spe-

cialûs þurnalistiniai tyrimai

(þr. Vainauskienë 2003; Vin-

kus 2004).


Infliacijos lygio svyravimas turëjo neigiamà átakà ne tik ðalies ekonomikai, betir komerciniø bankø veiklai. Infliacijai staigiai maþëjant, darësi sunkiau gràþintipaskolas kreditoriams. Tokio makroekonominio pasikeitimo reikiamai neávertino netik daugelis ámoniø, bet ir kai kurie komerciniai bankai. Jie neástengë dirbti naujomissàlygomis. Dauguma ámoniø nesugebëjo paskolø gràþinti laiku, bankuose daugëjoblogø paskolø.

Pereinant prie rinkos ekonomikos, paaiðkëjo, kad ðalies kainos neatitinkapasauliniø. Kainos labai sparèiai pradëjo didëti nuo 1991 m. vasario pradþios. Kovo26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2,8 karto padidino maþmenines maistoproduktø kainas, birþelá mësos kaina pakilo dar 56 procentais, pieno – 25, duonos –20 procentø. 1991 m. lapkrièio 13 d. Vyriausybë priëmë sprendimà kainas libera-lizuoti, jas pradëjo reguliuoti paèios ámonës ir pardavëjai. Tik kai kuriø prekiø irpaslaugø (naftos, elektros, valstybinio transporto, vandens ir kanalizacijos) kainasreguliavo valstybë. Prezidentas metinëje ataskaitoje (LRS 1993d: 49, 51) paþymëjo,kad per 1992 m. pinigø perkamoji galia sumaþëjo 11,5 karto, maisto produktø kainospakilo 14, paslaugø – 30 kartø.

1991 m. vasario 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminioprivatizavimo ástatymas (Atkuriamasis Seimas 1991c). Ásibëgëjus privatizacijai,patrauklesni ûkio objektai atsidûrë korumpuotø struktûrø rankose. Maþëjantgamybos apimèiai, naujieji rinkos dalyviai, pusvelèiui supirkæ sparèiai nuvertëjanèiusinvesticinius èekius (galiausiai èekiai buvo superkami mokant 1/12 jø nominalo), ásavo rankas perëmë didelæ ðalies ekonomikos dalá (Buraèas 1996: 99). Daugelisnaujøjø verslininkø neiðmanë gamybos, verslo reikalø, nesirûpino ámoniø renovacija,nesivadovavo rinkos ekonomikai bûdingais mikro- ir makroekonomikos dësniais.Pusvelèiui supirkæ gamyklas, pastatus, árenginius, vëliau juos ákeitæ ar pardavæ, imdavopaskolas, pirkdavo kitø bendroviø akcijas (pvz., EBSW koncernas). Be to, naujiejiverslininkai kûrë ávairias bendroves (pvz., „Luokës“ grupë), kurios, gavusios paskolasið bankø, vëliau pristeigusios filialø, antriniø ámoniø, paèios likvidavosi (Gaidelis,Snieška 2001).

Tuo metu pradëjo sparèiai burtis ávairios nusikaltëliø grupuotës. Prievartaudamosverslininkø turtà, jos sukaupë nemaþà kapitalà, o prasidëjus privatizacijai, já ávairiaisbûdais investavo á verslà, legalizavo. Taip nelegalus kapitalas tapo teisëtu ir, kad irkaip paradoksalu tai bûtø, turëjo átakos tolesnei ekonomikos raidai. 1995 m. gruodþio28 d. Seime aptardamas bankø griûties prieþastis, Prezidentas A. Brazauskas irginurodë, kad privatizacijos proceso metu neretai susipindavo besikurianèio ðalies fi-nansinio kapitalo ir nusikalstamø struktûrø interesai. Tarp kitø bankø griûtiesprieþasèiø Prezidentas minëjo ir „prievartavimà bankø valdybø arba valdytojø paèiøakcininkø, taip pat nusikalstamo pasaulio atstovø“ (LRS 1995f: 29).

Privatizavimas ir rinkos atvërimas naujiems bankams stokojo deramos prieþiûros.To meto Lietuvos banko vadovybei ir besikeièianèiai vyriausybei trûko ryþto spren-dþiant bankø privatizavimo, pertvarkos, o ypaè – prieþiûros problemas. Todël vals-tybiniø bankø privatizavimas liko tik projektuose. Lietuvos banko vadovybë nebuvolinkusi á ðalies bankø rinkà ásileisti uþsienio kapitalà. Tuometinis Lietuvos bankovaldybos narys S. Uosis teigë, kad derëtø vengti „tokio pobûdþio integracijos, kurigali mus padaryti kitø globëjø samdomais darbininkais“ (Kaminskas 1992).

Lietuvos bankams nebuvo paprasta nustatyti savo klientø kokybæ. Daugelisskolininkø buvo kà tik ásteigtos bendrovës. Dël menkos patirties, sunkiai numatomosverslo aplinkos, nemaþos verslo rizikos palaikant santykius su partneriais ið Nepri-klausomø valstybiø sandraugos (NVS) ûkio subjektai daþnai patirdavo nuostoliø.Todël bankuose didëjo blogø paskolø portfelis. Taigi prieþastys, lëmusios blogøpaskolø atsiradimà persiorientuojant prie rinkos ekonomikos, rodo, kad bankamsbuvo nelengva spræsti iðkilusià dilemà: skolinti ir gauti dideles palûkanas ar geriaunerizikuoti ir riboti ûkio subjektø kreditavimà.


1993 m. sustojo masinis, daugiausia nelegalus, metalø ir naftos verslas. Norsdël ûkio nuosmukio daugelio ámoniø finansinë bûklë blogëjo, paskolø, indëliøpalûkanos, bankø marþa vis dar buvo labai didelës. Kodël ûkio subjektai sutiko mo-këti gana dideles palûkanas ir taip stûmë save á bankrotà? Galima daryti prielaidà,kad daugelis vis dar manë, jog nuostoliai yra atsitiktinis, laikinas, o ne dësningasdalykas. Be to, dël dideliø palûkanø banko paskolomis neretai naudojosi arbabankrutuojantys, arba nesàþiningi ûkio subjektai.

Ekonomikos pertvarkos laikotarpiu socialines ir ekonomines problemas sunkiauspræsti ir dël to, kad ið pradþiø ne tik ûkio subjektams, bet ir besikeièianèiai valdþiaidar bûna neaiðkios pertvarkymø pasekmës. Neþinodami bûsimos ûkio struktûros,pirmenybiniø ðalies ûkio plëtojimo krypèiø, rinkos dalyviai negali tinkamaiorganizuoti verslo. Todël vyrauja greito pasipelnymo verslininkystë, kuriai nereikiadideliø pradiniø investicijø. Tai rodo ir Lietuvos prekybos, kredito bendroviø beikomerciniø bankø ekstensyvi plëtra.

3. Valstybës valdymo institucijø ir Lietuvos banko santykiai

1990–1992 m. Aukðèiausiosios Tarybos radikaliosios pakraipos deputatai ir1992–1996 m. Seimo kairioji dauguma stengësi daryti átakà Lietuvos banko politikai,o kartais – ir praktinei veiklai. Siekiant, kad keièiantis politinëms jëgoms centriniobanko politika liktø pastovi (kad nekiltø grësmë Lietuvos banko vykdomai bankø irpinigø politikai), Lietuvos banko ástatymu buvo áteisinta ilgesnë nei Seimo nariøLietuvos banko valdybos pirmininko kadencija. Taèiau ðios nuostatos ágyvendintinepavyko. Trintis tarp Lietuvos banko ir Vyriausybës, prasidëjusi dar 1990 m., tæsësiiki pat bankø griûties. Aukðèiausioji Taryba, vëliau – Seimas palaikydavo tai vienà,tai kità konfliktuojanèià pusæ.

Aukðèiausiosios Tarybos, vëliau – Seimo daugumos kaita ir kiti Respublikospolitiniai ávykiai lëmë, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir jos nariaineiðbûdavo nustatytos kadencijos ir keisdavo vienas kità.

1993 m. sausio 12 d. neeiliniame Seimo posëdyje Biudþeto ir finansø komitetassvarstë Lietuvos banko valdybos veiklà ir pareiðkë, kad Lietuvos bankas neatlikoLietuvos banko statute apibrëþtø funkcijø ir uþdaviniø (LRS 1993b: 1). Taip patbuvo remtasi 1992 m. gruodþio 30 d. ir 1993 m. sausio 6 d. vykusiø pasitarimø suPramonininkø asociacijos atstovais iðvadomis. Tuo naujosios Seimo daugumos kritikaLietuvos banko vadovybës adresu nesibaigë.

1993 m. sausio 21 d. Seimo posëdyje dalyvavæs Prezidentas A. Brazauskaskalbëjo: „Vertindamas mûsø bankinës sistemos padëtá kaip nenormalià, ne tiktaiValstybinio banko, bet taip pat ir komerciniø bankø, dar pridëdamas visus reikalus,kurie susijæ su mûsø nacionalinës valiutos ávedimu, að pasiûliau ponui V. Baldiðiuiatsistatydinti ið pareigø <…>. Taèiau ðitas mûsø pokalbis nedavë rezultatø. Ir todëlðiandienà að esu priverstas perskaityti ðtai toká dekretà“ (LRS 1993c: 54). Prezidentasperskaitë dekretà, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84straipsnio 13 punktu ir 89 straipsniu, teikë Seimui pareikðti nepasitikëjimà Lietuvosbanko valdybos pirmininku Viliumi Baldiðiu.

Seimo dauguma nurodë pagrindinius motyvus, dël kuriø buvo pareikðtas nepa-sitikëjimas Lietuvos banko veikla ir nuspræsta atleisti Lietuvos banko valdybos pir-mininkà: sutrikæ vidaus atsiskaitymai, maþai iniciatyvos sutvarkant tarpvalstybiniusatsiskaitymus su NVS ðalimis, neorganizuotas konvertuojamøjø valiutø keitimasvienos á kità ir á talonus, prasta komerciniø bankø veiklos kontrolë. 1993 m. kovo10 d. Seimo posëdyje buvo patenkintas V. Baldiðio atsistatydinimo pareiðkimas, jisatleistas ið Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigø (LRS 1993e: 26).

1993 m. kovo 16 d. Seimo posëdyje apsvarstyta naujojo Lietuvos banko valdybospirmininko kandidatûra (LRS 1993f). Juo siûlytas Romualdas Visokavièius – 1991 m.


ásteigtos AB „Litimpeks“ banko valdybos pirmininkas, Komerciniø bankø asociacijosprezidentas (nuo 1992 m.). Paskyrus R. Visokavièiø Lietuvos banko valdybospirmininku (LRS 1993g: 15), 1993 m. geguþës 20 d. buvo patvirtinta nauja Lietuvosbanko valdyba (V. Babilius, J. Kraujelis, R. Meèinskienë, P. Milaðauskas, P. Poðiûnas,G. Preidys, J. Sinkevièius, R. Ðarkinas, V. Trinkûnas, J. Urka).

Naujoji Lietuvos banko valdyba siekë gerinti Lietuvos ûkio, finansø ir bankøbûklæ bei ðalinti trûkumus, susikaupusius ðiose srityse per pirmuosius trejusnepriklausomybës metus. Pirmiausia numatyta ásteigti stiprø centrinio bankoatsiskaitymø centrà, kad bûtø þinoma tikroji finansinë padëtis, t. y. kiek ir kokiøoperacijø atlikta per dienà tiek Lietuvoje, tiek atsiskaitant su Vakarø ir Rytøvalstybëmis. Taip pat numatyta kuo greièiau prisijungti prie tarptautinës elektroniniøatsiskaitymø sistemos (SWIFT).

Net atlikus organizacinius pertvarkymus, naujosios Lietuvos banko valdybosveikla netenkino Seimo Ekonomikos, Finansø ir biudþeto komitetø, atskirøparlamentiniø frakcijø ir kai kuriø Seimo nariø keliamø reikalavimø. Be to, R. Vi-sokavièiui pareikðti kaltinimai dël piktnaudþiavimo tarnybine padëtimi. 1993 m. spalio19 d. Seimo posëdyje valdanèioji dauguma pareiðkë nepasitikëjimà Lietuvos bankovaldybos pirmininku ir pradëjo jo atleidimo procedûrà (LRS 1993h). Kartu buvonurodyta, kad per gana trumpà laikotarpá Seimo nariams tenka svarstytinepasitikëjimo antruoju Lietuvos banko valdybos pirmininku pareiðkimà, irpripaþinta, kad tai nesuteikë stabilumo valstybei, jos ûkiui ir politikai. R. Visokavièiusatmetë jam pateiktus kaltinimus ir teigë, kad jo vadovavimo laikotarpiu – per ðeðisdarbo mënesius ið esmës ávykdyti uþsibrëþti uþdaviniai: paþabota infliaci ja,stabilizuotas talonas, ávestas litas. Taèiau Seimo daugumos ðie argumentai neátikino.Kaip ir tikëtasi, Seimas R. Visokavièiui pareiðkë nepasitikëjimà ir priëmë nutarimàatleisti já ið Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigø (LRS 1993i: 40).

1993 m. lapkrièio 11 d. Prezidentas Seimui á Lietuvos banko valdybos pirmininkopareigas pasiûlë Kazimiero Ratkevièiaus, iki tol ëjusio valdybos pirmininkopavaduotojo pareigas, kandidatûrà (LRS 1993k). 1993 m. lapkrièio 17 d. suðauktameneeiliniame Seimo posëdyje K. Ratkevièius paskirtas Lietuvos banko valdybospirmininku (LRS 1993l: 16).

1993 m. Lietuvos bankui buvo itin nesëkmingi, pirmiausia dël jo vadovybësnuolatinës kaitos. Tais metais pasikeitë net keturi valdybos pirmininkai (V. Baldiðis,R. Visokavièius, l. e. pareigas J. Sinkevièius ir K. Ratkevièius). Lietuvos banko veiklakritikuota ir 1994–1995 m. Kritika dar labiau suintensyvëjo, prasidëjus kai kuriøkomerciniø bankø griûèiai, o griûtis pasibaigë dar vienu Lietuvos banko valdybospirmininko pakeitimu (1996 m.). Kaip nurodë ðá klausimà nagrinëjæs S. Kropas (2001:6), „nors de jure Lietuvos banko nepriklausomumas buvo pakankamai neblogaivertinamas ir iki naujo ástatymo priëmimo (2001 m. – L. Ð.), taèiau de facto (jis darkartais matuojamas centriniø bankø valdytojø pasikeitimo indeksu) ilgà laikà buvovienas þemiausiø pasaulyje“.

Taigi 1990–1993 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko ir paèios valdybosnuolatinës kaitos nepavyko iðvengti. Tai turëjo neigiamos átakos to meto ðaliesbankininkystës raidai, maþino valstybës ir jos ûkio stabilumà, silpnino centrinio bankonepriklausomumà ir jo veiklos efektyvumà.

Ne kà maþesnæ neigiamà átakà ðalies bankininkystës raidai turëjo ir nuolatinis –tai sustiprëjantis, tai atslûgstantis – Lietuvos banko ir Vyriausybës konfliktas. Iðspaudos ir kitø ðaltiniø matyti, kad 1990 m. pabaigoje atsiradusi prieðprieða tarpLietuvos banko ir Vyriausybës tæsësi ir vëlesniais metais. Esminë konflikto prieþastis –Vyriausybës negalëjimas susitaikyti su Lietuvos banko vykdoma savarankiðka politika,jo veiksmø nederinimu su vykdomàja valdþia. Tuometë Lietuvos banko vadovybëlaikësi nuomonës, kad Vyriausybë virðija savo ágaliojimus, spræsdama Lietuvos bankokompetencijai priskirtus klausimus.


Prieðprieða tarp Lietuvos banko ir Vyriausybës buvo bûdinga visam aptariamamlaikotarpiui. Nuomonës labiausiai skyrësi dël Lietuvos banko vertimosi komercineveikla, nacionaliniø pinigø ávedimo, komerciniø bankø prieþiûros. Nesigilinant ádetales, plaèiau reikëtø pasvarstyti vienà, autoriaus nuomone, nagrinëjamai temailabai svarbø klausimà – ar privalëjo Lietuvos centrinis bankas pradiniu laikotarpiukartu vykdyti ir komercinio banko funkcijas? Formaliai – taip, nes jis rëmësiatitinkamais teisës aktais, priimtais dar iki Lietuvos tarptautinio pripaþinimo. Taèiauðiø funkcijø Lietuvos bankas vengë atsisakyti ir pasikeitus vidaus bei iðorës sàlygoms.Kad pasikeitusiomis sàlygomis jo vykdyta veikla buvo nepakankamai pamatuota,rodo ir tai, kad 1992 m. rugsëjo 1 d. Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondoekspertø siûlymu Lietuvos bankas atsisakë komercinio banko funkcijø ir perdavëjas naujajam Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.

4. Ekstensyvi komerciniø bankø plëtra

Buvusios pokomunistinës ðalys, iðgyvendamos pereinamàjá laikotarpá irpatirdamos didelius ekonomikos pokyèius, susidûrë su finansø ir bankø sektoriøpertvarkos sunkumais. VRE ðaliø patirtis rodo, kaip svarbu sëkmingai pertvarkytišiuos sektorius jau pradiniu perëjimo nuo komandinës prie rinkos ekonomikoslaikotarpiu. Ypaè bankø veikla priklausoma nuo bendros ðalies ekonomikos bûklësir politinës padëties. Bankai, turëjæ tiesiogiai skatinti ekonomikos plëtrà (skolinti),patys privalëjo prisitaikyti prie nepalankiø ekonomikos sàlygø – tarpbankinëskonkurencijos, didelës ekonominës rizikos, ekonomikos nuosmukio, bûdingo visomspokomunistinëms ðalims.

Lietuvos nepriklausomybës de facto laikotarpiu (nuo 1990 m. kovo 11 d.) buvointensyviai kuriama nepriklausoma finansø, pinigø ir bankø sistema. Lietuvos bankøsistema daugiausia kurta dviem bûdais: pertvarkant tarybinius bankus á komerciniusbankus ir steigiant naujus privaèius komercinius bankus. Pradiniame pertvarkos etapebuvo iðspræsti ðie svarbiausi uþdaviniai: pirma, atkurtas ir pradëjo veikti Lietuvosbankas; antra, Lietuvos bankai atskirti nuo TSRS bankø sistemos ir nacionalizuoti;treèia, sukurti valstybiniø ir privaèiø komerciniø bankø veiklos pagrindai.

Komerciniai bankai kûrësi ir veiklos pradþioje vadovavosi 1990 m. vasario 13 d.Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Lietuvos banko ástatymu (LTSR AT 1990c)ir Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos akciniøbendroviø ástatymu (Atkuriamasis Seimas 1991a), kuris bankø veiklai organizuoti iradministruoti nebuvo pritaikytas. 1990 m. rugsëjo 17 d. Lietuvos banko valdybaipatvirtinus „Laikinas komerciniø bankø perregistravimo ir veiklos Lietuvos Res-publikoje taisykles“ (Lietuvos bankas 1990), komerciniai bankai privalëjo iki 1990 m.pabaigos perregistruoti savo statutus. Iki 1990 m. gruodþio 31 d. Lietuvos bankasáregistravo Kauno komerciná pramonës bankà Ûkio bankas (ástatinis kapitalas –14 mln. rb), Lietuvos Respublikos vartotojø kooperacijos bankà (35 mln. rb),Panevëþio komerciná bankà „Ateitis“ (5,4 mln. rb), komerciná bankà Vilniaus bankas(85 mln. rb), Lietuvos akciná inovaciná bankà (LAIB) (15 mln. rb), Kauno komercinábankà „Ekonomika“ (6,5 mln. rb).

Pereinamojo laikotarpio pradþioje sukaupti net ir maþiausià ástatiná kapitalà iðprivaèiø lëðø buvo labai sunku. Taèiau lëðø turëjo valstybinës ámonës. Jos ir taposvarbiausiomis bankø akcininkëmis, vëliau jø turtas pamaþu buvo „suprivatintas“.1991–1993 m. privatizacijos procesas leido padidinti ne tik pramonës ir prekybosámoniø, bet ir veikianèiø bei steigiamø komerciniø bankø privataus kapitalo dalá.Kaip kito ásteigtø bankø akcinio kapitalo struktûra ir kaip jie tapo privatûs, rodotuo metu vieno didþiausiø AB „Litimpeks“ banko veikla.

AB „Litimpeks“ bankas ásteigtas 1991 m. kovà. Metø pabaigoje jo akciniskapitalas buvo 282 tûkst. litø: valstybës ámoniø (VÁ) – 169 tûkst. litø (59,93 proc.),


uþdarøjø akciniø bendroviø (UAB), bendrø ámoniø (BÁ), individualiø ámoniø (IÁ) –91 tûkst. litø (32,27 proc.), fiziniø asmenø – 22 tûkst. litø (7,80 proc.). Po metø bankoakciná kapitalà sudaranti VÁ kapitalo dalis sumaþëjo iki 47,11 procento, o fiziniøasmenø kapitalas padidëjo daugiau kaip 36 kartus – iki 793 tûkst. litø (37,62 proc.).1993 m. pabaigoje VÁ turëjo dar maþiau akcinio kapitalo – 29,14 procento, bet iki56,04 procento padidëjo fiziniø, arba privaèiø, asmenø akcinio kapitalo dalis. 1994 m.pabaigoje VÁ kapitalo dalis sumaþëjo iki 10,65 procento, UAB, BÁ, IÁ dalis padidëjoiki 52,46 procento, fiziniø asmenø akcinis kapitalas buvo 36,89 procento (Mundrys,Jansonas 1996).

Pateikti duomenys rodo, kad per pirmuosius AB „Litimpeks“ banko veiklosmetus VÁ kapitalà keitë fiziniø asmenø akcinis kapitalas. 1994 m. ðio banko akcinákapitalà net 12 mln. litø padidino UAB, BÁ, IÁ, t. y. privaèios ámonës, kuriø daugumaatsirado, privatizavus valstybines ámones. Panaðiai kûrësi AB Ûkio bankas ir vëliaudidþiausiu ðalyje tapæs AB Vilniaus bankas. 1991 m. AB Vilniaus banko akcinákapitalà sudarë 83 procentai VÁ kapitalo, 16,7 procento privataus kapitalo ámoniø(PKÁ) kapitalo, 0,3 procento individualiø akcininkø kapitalo, 1994 m. pabaigoje –atitinkamai 26,3, 52,9 ir 20,8 procento kapitalo. AB Ûkio banko valstybinis kapitalas1992 m. birþelio pabaigoje buvo 53,6 procento, o 1993 m. birþelio pabaigoje – tik16,7 procento viso akcinio kapitalo (Lietuvos bankas 1993b: 135). Taigi ir ðie bankai,pradëjæ savo veiklà ið valstybës lëðø, vëliau per privatizuotas ámones, ávairiais bûdaistapusias PKÁ, ágijo privaèiø bankø statusà.

Panaðiai kapitalà kaupti pradëjo dauguma ðalies komerciniø bankø, taèiau jiekûrësi nevienodomis konkurencijos sàlygomis. Vieni jø (pvz., bankas „Hermis“)miestø centruose gavo didelius pastatus, ir ðie ið valstybës balanso „atsidûrë“ privatausbanko balanse. Kitiems, „neglobojamiems“, teko kurtis savo jëgomis, pirkti pastatusar juos nuomoti, skirti lëðø bankams plësti, rekonstruoti, árengti brangias saugyklasir apsaugos sistemas.

Sudëtingomis Lietuvos ûkio pertvarkos sàlygomis prasidëjusi komerciniø bankøsteigimo karðtligë truko iki 1993 m. Jà skatino ir tai, kad bankininkystë buvo itinpelningas verslas. Kylanti infliacija ir su tuo susijusios didelës palûkanos – tai didelispelnas per trumpiausià laikà. Be to, imtis bankininkystës verslo netiesiogiai skatinoir pakankamai liberalûs to meto teisës aktai. Á tai atkreipë dëmesá ir uþsienio moks-lininkai: „Visos trys valstybës (Baltijos respublikos – L. Ð.) vykdë ypaè liberalià politikà,teikdamos licencijas naujø komerciniø bankø veiklai“ (Fleming ir kt. 1997: 42).

Iš 1 lentelës matyti, kad labiausiai bankø padaugëjo 1991–1993 m. – nuo 7 iki28. Taèiau bankø gausëjimas dar nerodo teigiamo ðalies bankininkystës poslinkio.Tokià iðvadà leidþia daryti daugelio taip greitai iðkilusiø komerciniø bankø likimas.

1 lentelë

Bankø ir kitø kredito ástaigø skaièius

(laikotarpio pabaigoje)

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996

Visi bankai 7 11 20 28 22 16 14Komerciniai bankai 7 11 20 28 22 15 12Komerciniø bankø filialai(skyriai) ir atstovybës – 2 20 139 292 250 232Uþsienio bankø atstovybës – – – – 1 3 3Uþsienio bankø skyriai(filialai) – – – – – – –

Šaltinis: Lietuvos bankas (1999: 10).


Palyginimui, Estijoje iki 1991 m. pabaigos buvo ákurti 24 komerciniai bankai,jie suteikë apie 1/3 visø paskolø. 1992 m. pabaigoje Estijoje veikë 43 bankai, o 1993 m.bankø skaièius padidëjo iki 63. Latvijoje 1991–1992 m. buvo iðduota 50 licencijønaujø bankø veiklai, 1992 m. pabaigoje veikë 60 bankø. Finansinës veiklos aplinkavisiðkai pasikeitë, kai Baltijos ðalys ásivedë nacionalinæ valiutà: Latvija rublá ir Estijakronà – 1992 m., Lietuva lità – 1993 m. (OECD 2000: 100).

Analizuojant aptariamo laikotarpio literatûrà, pagrástai kyla klausimas, kodëlkomerciniai bankai taip lengvai steigti, o vëliau neatsakingai dirbo ir iððvaistë fiziniøir juridiniø asmenø lëðas.

Tarptautinë bankininkystës patirtis rodo, kad prieð iðduodant veiklos licencijàturi bûti iðnagrinëjamas banko verslo planas, nustatoma kapitalo kilmë, ávertinamabanko steigëjø ir administracijos kvalifikacija bei reputacija. Lietuvoje ði procedûrabuvo labai supaprastinta. Be to, iki 1992 m. vidurio nebuvo komerciniø bankø veiklàreglamentuojanèio ástatymo.

Ið pradþiø á ðiuolaikinæ Lietuvos bankininkystæ ásiliejo nemaþai reikiamoskvalifikacijos ir reputacijos neturinèiø þmoniø. Dalis verslo subjektø dalyvavo netik legalioje, bet ir ðeðëlinëje veikloje, t. y. slëpë pajamas, nemokëjo mokesèiø. Tokieakcininkai arba jø atstovai buvo „renkami“ á bankø valdybas ir stebëtojø tarybas,kad per ðiuos valdymo organus ágyvendintø savo tikslus. Dalis akcininkø bankuoseneatlikdavo savo tikrøjø funkcijø, nes akcijas pirko ne tam, kad plëtotø ðios sritiesveiklà, o tam, kad, prisidengæ banko veiklos licencija, iðsidalytø fiziniø ir juridiniøasmenø pinigus arba tiesiog „iðplautø“ ðeðëlinëje ekonomikoje ágytas lëðas.

AB „Aurabankà“ pirmiausia suþlugdë savi akcininkai. Jie iš „Aurabanko“ permetus paëmë 40 mln. litø trumpalaikiø paskolø. Paskolas ëmë átakinga „Luokës“grupë, valdþiusi 68 procentus banko akcijø. Aiðku, kad „Aurabanko“ vadovybë, netgimatydama, kad sutartys yra rizikingos, nepajëgë atsispirti tikrøjø banko savininkøspaudimui. Tai suþlugdë daugelá kredito bendroviø, AB „Sekundës bankà“, AB„Ateitis“, AB „Nidos“ bankà ir kitus komercinius bankus.

Neigiamu to meto komerciniø bankø veiklos bruoþu laikytinas dosnus paskoløteikimas ne tik bankø steigëjams, stambiems akcininkams, bet ir su banku vienaipar kitaip susijusiems asmenims (giminaièiams, draugams, verslo partneriams, aukð-tiems valdininkams), reikiamai neávertinus jø finansinës padëties. Apie tai nemaþairaðyta to meto spaudos puslapiuose. Sustabdyti banko tarnautojø piktnaudþiavimàbuvo ámanoma tik pradëjus laikytis bent minimaliø verslo etikos normø ir ádiegusveiksmingà banko vidaus kontrolës sistemà. Iðorinë kontrolë dël objektyvaus irsubjektyvaus pobûdþio prieþasèiø tuo laikotarpiu buvo pernelyg silpna.

Teikti paskolas ðalies ûkio subjektams, kurie, atkûrus nepriklausomybæ, þengëpirmuosius þingsnius, buvo gana rizikinga. Teikiamø paskolø rizika Lietuvoje buvodaug didesnë nei iðsivysèiusiose rinkos ekonomikos ðalyse – pastarosiose bankai vykdëgerokai atsargesnæ paskolø teikimo politikà. Vadinamojo laukinio kapitalizmolaikotarpiu, kai Lietuva buvo „tarpinë stotis“ tarp Rytø ir Vakarø valstybiø, o sienøkontrolë buvo formali, klestëjo didelio masto spekuliacinës operacijos metalais, kuruir maisto produktais. Tuo metu kai kurioms prekëms buvo taikomos valstybinës kai-nos, ypaè NVS ðalyse. Tai suteikë galimybæ verslo atstovams, turintiems reikiamøryðiø, pirkti prekes valstybinëmis, o parduoti – rinkos kainomis. Tokia padëtis leidoskolintis pinigus uþ dideles palûkanas ir laiku juos gràþinti, o bankams – teiktiblankinius kreditus. 1990–1992 m. komerciniø bankø suteiktø paskolø ir turëtøindëliø dydis matyti ið 2 lentelës.


2 lentelë

Komerciniø bankø paskolos ir indëliai 1990–1992 m.

(laikotarpio pabaigoje)(mln. rubliø)

Metai Paskolos Paskolos Paskolos Valstybës Valstybës Akciniø Fiziniøvalstybës akcinëms fiziniams lëðos ir valstybiniø bendroviø asmenøámonëms bendrovëms asmenims akciniø lëðos santaupos

ámoniø lëðos

1990 135 – 43 – 35 – 201991 249 – 804 – 734 – 5721992+ 46 27 10 33 208 119 56

Pastaba: +1992 m. – mln. talonø.Šaltinis: Lietuvos bankas (1993a: 54).

Lietuvos komerciniai bankai abejotinø ir nuostolingø paskolø suteikë ir dël to,kad jø darbuotojai neatlikdavo visapusiðkos klientø veiklos analizës. Daug paskoløbuvo suteikta didelëms, bet neperspektyvioms ámonëms. Joms bankrutavus, bankaipatyrë nuostoliø, nes daþnai tø ámoniø turtas bûdavo nelikvidus. Dideliø nuostoliøkomerciniai bankai patyrë ir dël to, kad daug paskolø suteikë pagal valstybiniø ámoniøgarantinius raðtus. Pakeitus ástatymus, 1994 m. pabaigoje tokios garantijos taponegaliojanèiomis.

Socialistinës planinës ekonomikos sàlygomis bankø funkcijos buvo kur kassiauresnës, nei rinkos ekonomikos sàlygomis. Todël Lietuvos komerciniai bankaibeveik negalëjo remtis tarybiniais metais sukaupta patirtimi. Paplitus masiniambankininkystës verslui, ið karto atsirado kvalifikuotø kadrø stygius. Keletas valstybiniøbankø, niekada nedirbusiø rinkos sàlygomis, gausybës reikalingø kadrø parengtinegalëjo. Nespëjo jø rengti ir aukðtosios mokyklos. Todël ávairias pareigas bankuoseëjo þmonës, neturëjæ reikiamo bankininkystës srities iðsilavinimo ir patirties.

Skolintojus pasirinkti „klaidingà“ sprendimà, ypaè iki bankø griûties, vertë darviena prieþastis – ðalies bankø rinkoje nusistovëjusi tvarka gauti atlygá uþ suteiktàpaskolà. Niekam nebuvo paslaptis, kad, gavus paskolà (daþnai ir be garantø), dalásumos (10, 30 ar net 50 proc.) reikëdavo atiduoti bankø darbuotojams. Taigi paskoløgavëjai mokëjo tam tikrà „rinkos“ procentà, kurio dydis priklausë nuo to, kaip sunkiaigauta paskola, ir kitø dalykø. Be to, komerciniø bankø valdybos dosniai dalydavo bepro-centes arba maþaprocentes paskolas stebëtojø tarybø nariams, o ðie atsidëkodamiskirdavo didþiulius atlyginimus ir premijas atsakingiems bankø darbuotojams. Dabarsunku ávertinti ir nustatyti, kiek nuostoliø komerciniai bankai patyrë dël bankininkøneprofesionalumo ir bankø darbuotojø nesàþiningumo. Iki 1992 m. jie neprivalëjoteikti visuomenei informacijos apie savo veiklos rezultatus ir finansinæ bûklæ.

Viena didþiausiø komerciniø bankø negalios prieþasèiø – negràþintos (blogos)paskolos. Bankui negráþusi pinigø suma virsta nuostoliais, bankas negauna planuotøpajamø ir galiausiai netenka dalies aktyvø. 1991–1994 m. ðalies komerciniuose ban-kuose susikaupë daug negràþintø (blogø) paskolø, tai trikdë jø veiklà ir këlë didelægrësmæ Lietuvos bankø sistemos stabilumui.

5. Kredito bendroviø susikûrimas ir þlugimas

Pereinant prie rinkos ekonomikos, gyventojø santaupas ir juridiniø asmenø lëðaspritraukdavo ne tik komerciniai bankai. 1991–1993 m. rimtas jø konkurentas buvosmulkios kredito bendrovës (pradëjo kurtis 1990 m. pabaigoje). Tokios bendrovës,siûlydamos dideles palûkanas, pasisavino dideles grynøjø pinigø sumas. Daþna kreditobendrovë buvo sukurta ir veikë finansinës „piramidës“ pagrindu: ið naujø ánaðø (indë-liø) mokamos palûkanos ankstesniems indëlininkams, procesas nutrûksta, kai baigiasiánaðai.


Tai, kas tuo metu vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pasauliui nebuvo naujiena.Pokomunistinëse ðalyse tokia finansiniø aferø, dar vadinamø Ponzi aferomis*,problema pirmiausia iðkilo Jugoslavijoje, po to – Vengrijoje, Rumunijoje („Caritas“),Rusijoje ir kitose NVS ðalyse. Taip Rusijoje iðgarsëjo MMM, „Èara“, „Chopry“ irkitos kredito bendrovës, kurios finansiniø „piramidþiø“ pagrindu veikë maþdaugdvejus metus ir iðvaistë gyventojø ir juridiniø asmenø lëðas.

Panaši padëtis Lietuvoje buvo susidariusi 1987–1988 m., kai pradëjo veikti pir-mieji kooperatyvai. Tada á teismus kreipësi daug þmoniø, kurie, ûkio subjektamsbankrutavus, neatgavo jiems patikëtø savo santaupø. 1991–1993 m. pirmøjø ðaliesvyriausybiø klaida buvo tai, kad jos leido steigtis ir rinkti gyventojø lëðas ne tik kreditoástaigoms, bet ir kredito bendrovëms, ir jø nekontroliavo.

Lietuvos Respublikos ámoniø, Akciniø bendroviø, Ûkiniø bendrijø ástatymuoseámonëms buvo suteikta teisë skolinti ir skolintis piniginiø lëðø ið fiziniø ir juridiniøasmenø (þr. Atkuriamasis Seimas 1990a, b, 1991a). Antai Lietuvos Respublikos ak-ciniø bendroviø ástatymo, priimto 1990 m. liepos 30 d., 3 skirsnio 12 straipsnio 2 punkto6 papunktyje skelbiama: „Bendrovë gali sudaryti sutartis, prisiimti ásipareigojimus,skolinti ir skolintis piniginiø lëðø uþ palûkanas, nustatomas sutartimi“ (AtkuriamasisSeimas 1991a).

Nuo 1993 m. antrosios pusës viena po kitos pradëjo þlugti ið gyventojø piniguspriiminëjusios ir ávairias finansines paslaugas teikusios kredito bendrovës „Egis“,„Finansinës investicijos“, Vilniaus nekilnojamo turto birþa, „Germës garantas“, „Enija“,„Lirida“, „Monetø galerija“, „Þydrius“, „Merilina“, „Sveikuoliai“, „LITPoliinter“,Kauno holdingo kompanija. Pirmosios kredito bendrovës uþ indëlá uþsienio valiutaper mënesá mokëjo 4–5 procentø palûkanas, o 1993 m., siekdamos pritrauktiindëlininkus, – jau 15–20 procentø palûkanas (Rakauskienë 1998: 41).

Kredito bendrovës, siekdamos pritraukti kuo daugiau indëlininkø, pasitelkë ápagalbà masines informacijos priemones. Kai kuriø reklamos praneðimø, pasiro-dþiusiø spaudoje, turinys priminë tarybinio laikotarpio ðûkius. Antai 1994 m. kovo 8 d.„Lito“ laikraštyje išspausdinta tokia IÁ „Merilina“ reklama: „Mes drauge pakelsimeið griuvësiø ekonomikà“. Uþ ðio „kilnaus“ ðûkio „uþkibo“ apie 700 indëlininkø (uþindëlius per mënesá buvo mokama 10–17 proc. palûkanø). Á ekonominës policijospareigûnø akiratá pateko 1993 m. liepos 23 d. Kaune ásteigta UAB „Lunatikas“,kuri, neturëdama Lietuvos banko leidimo, atliko operacijas uþsienio valiuta. Josindëlininkø dëmesá patraukë intriguojantis bendrovës pavadinimas ir ne maþiauintriguojanti reklama: „Jûs miegate, o jûsø santaupos didëja“ (Rudekienë 1994).Per trumpà laikotarpá ið palyginti nedidelio indëlininkø bûrio ði bendrovë priëmë95 tûkst. JAV doleriø, 8,7 tûkst. Vokietijos markiø ir 17 tûkst. litø indëliø. Indëlininkai„Lunatikui“ skolino uþsienio valiuta, taèiau dokumentuose indëliai buvo pajamuo-jami litais, todël licencijos valiutos operacijoms atlikti bendrovei nereikëjo.

Kai kurios kredito bendrovës besireklamuodamos tvirtai garantavo savo ástatiniukapitalu. Taèiau ið tikrøjø jis buvo maþas, palyginti su tomis lëðø sumomis, kuriasbendrovës surinkdavo ið indëlininkø. Kitos kredito bendrovës indëliø ëmimà, leistinàtik kredito ástaigoms, slëpë ávairiomis sutartimis, kuriø ðalies ástatymai nedraudë(pvz., pasaugos sandorio sutartimis). Daugeliui bendroviø vadovavo specialausfinansø valdymo srities iðsilavinimo neturintys þmonës. Taigi dësninga, kad jos taponemokios ir greitai atsidûrë ties bankroto riba.

Pradëjus þlugti pirmoms kredito bendrovëms ir iðaiðkëjus masinëms gyventojøapgavystëms, Seimas buvo priverstas imtis skubiø priemoniø. 1993 m. birþelio 29 d.Seime pradëtas svarstyti Ástatymo dël ûkiniø subjektø piniginiø lëðø skolinimo fi-ziniams bei juridiniams asmenims projektas. Já svarstyti pirmiausia skatino tai, kadûkio subjektai, uþsiimantys kredito ástaigø veikla, daþnai nesugebëdavo vykdyti ásipa-reigojimø kreditoriams ir këlë pavojø, kad bus paþeidþiamos jiems pinigus patikëjusiøindëlininkø turtinës teises. Ne maþiau svarbus buvo ir kitas motyvas: tokiems ûkio

*Ponzi afera (arba Poncio fi-

nansai) siejama su vieno suk-

èiaus – italo Ponzi pavarde. Jis

po Pirmojo pasaulinio karo su-

kaupë pinigines lëðas, þadëda-

mas dideles palûkanas, kurias

mokëjo ne ið investicijomis uþ-

dirbtø pinigø, bet ið naujø

áplaukianèiø lëðø (Mayer ir kt.

1995: 403–404).


subjektams „iðëmus“ dalá piniginiø lëðø ið apyvartos, sunkiau darësi kaupti pagrindinákapitalà komerciniams bankams, kuriø paskirtis buvo ne tik kaupti kredito iðteklius,atlikti operacijas mokamaisiais ir vertybiniais popieriais, bet ir dalyvauti pinigø apy-vartoje, reguliuojant pakankamà jø perkamàjà galià. Dël tokios padëties ypaè silpnëjoLietuvos banko pinigø politikos priemoniø poveikis reguliuojant pinigø kieká apy-vartoje. Po ilgø diskusijø Seime prieita prie bendros iðvados, kad priimamas ástatymasturi atskirti ûkio subjektø veiklà: komercine ir ûkine veikla uþsiimanèios kreditobendrovës negali atlikti banko funkcijø. 1993 m. liepos 15 d. ástatymas buvo priimtas(LRS 1993a), kredito bendrovëms uþdrausta verstis kredito ástaigø veikla.

1993 m. pabaigoje–1994 m. pradþioje, bankrutavus kredito bendrovëms irdaugeliui jø iððvaisèius indëlininkø lëðas, padidëjo pasitikëjimas komerciniais bankais,þmonës juose pradëjo laikyti daugiau indëliø.

6. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimai

Banko bankrotas visuomenei yra kur kas skaudesnis ávykis nei paprastos akcinësbendrovës þlugimas: nepavykusio bankininkystës verslo pasekmes pajunta ne tik joorganizatoriai ir dalyviai – steigëjai bei akcininkai, bet ir indëlininkai. Þlugus bankui,kyla iðgàstis, kad þlugimas gali apimti ir kitus bankus, perþengti bankø sistemos ribasir paveikti visà finansø sistemà, ðalies makroekonomikà, netgi kitas valstybes.

Analizuojant ir lyginant Lietuvos ir daugelio uþsienio ðaliø bankininkystës raidà,matyti, kad bankø bankrotai, krizës ir kiti veiklos sutrikimai yra áprastas reiškinys.Vakarø ðaliø bankø veiklos patirtis rodo, kad paprastai problemø nekyla, kol vienumetu pinigus ið banko atsiima nedaug indëlininkø. Kai indëlius pradedama atsiiminëtimasiðkai, neatsilaiko në vienas bankas. VRE ðalys (Albanija, Bulgarija, Èekija,Lenkija, Rusija, Slovënija, Vengrija), pereidamos nuo planinës prie rinkos ekono-mikos, taip pat patyrë bankø sistemos sukrëtimus. Vengrijos vyriausybë buvo priverstanet tris kartus gelbëti valstybinius bankus. Bankrotø neiðvengë ir Èekijos Respublikosbankai. Nors ði ðalis buvo viena ið sparèiausiai þengusiø rinkos ekonomikos keliu,bankø griûties laikotarpiu bankrutavo kas penktas jos bankas. Lenkijos Respublikoje1992–1995 m. finansø institucijoms buvo iðkelta apie 200 bankroto bylø. Bulgarijoje,nesëkmingai reformavus valstybinæ pramonæ, prastai dirbant bankø prieþiûrosinstitucijoms, bankai patyrë daugiau kaip 1 mlrd. JAV doleriø nuostoliø (Survey1997: 5). 1998 m. masinius bankø bankrotus ir net finansø krizæ patyrë Rusija.

Bankø veiklos sutrikimai pereinamuoju laikotarpiu buvo bûdingi ir kitomsBaltijos ðalims – Latvijai ir Estijai. 1994–1998 m. dël bankrotø Latvijoje bankø su-maþëjo 44, Estijoje – 48 procentais (Lietuvoje – 59 proc.). Uþsienio ðaliø moks-lininkai, tyrinëjæ bankø krizæ Baltijos ðalyse, nustatë, kad jose ið pradþiø nebuvosukurta reikiama paskolø teikimà ir banko bankroto procedûras reglamentuojantiteisinë bazë, trûko tvarkos nuosavybës, hipotekos registruose (OECD 2000: 99–114;Fleming ir kt. 1997: 43).

Panagrinëjus uþsienio ðaliø bankø veiklà, jø bankrotus ir krizes, galima rastidaug bendra su problemomis, kurias Lietuvos bankai patyrë 1994–1996 m. Vakarøðaliø (taip pat JAV) ir Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidoje galima áþvelgtitokiø paraleliø, kaip rizikingos paskolos, savivaliavimas ir piktnaudþiavimas,indëlininkø panika dël paskleistø gandø ir kt.

1994 m. Lietuvos komerciniø bankø raidoje ávyko esminis lûþis. Ðie metai – taiekstensyvios komerciniø bankø plëtros pabaiga. Keitësi ðalies ekonominë padëtis,maþëjo infliacija. Ðalyje vyko grandininë reakcija: vienø ûkio subjektø finansinësproblemos (verslo pajamø maþëjimas) sukëlë kitø verslo subjektø finansinesproblemas (vëlavimas gràþinti paskolas, blogø paskolø daugëjimas). Susidariusnepalankioms ekonominëms aplinkybëms, bankø skolininkams tapo sunku vykdytisavo ásipareigojimus. Deja, nemaþai ámoniø ir kai kurie komerciniai bankai tokiøðalies ekonomikos pokyèiø neávertino.


Bankrutavus kredito bendrovëms, pradëjo bankrutuoti ar likviduotis ir pirmiejimaþi bankai. Komerciniø bankø veiklos sutrikimai prasidëjo 1994 m. pradþioje. Taismetais net trims komerciniams bankams – „Apus“, Panevëþio komerciniam bankui„Ateitis“, „Sekundës bankui“ – buvo iðkeltos bankroto bylos, o komercinius bankus„Þemës bankas“ ir „Lietûkis“ visuotiniuose akcininkø susirinkimuose nutarëlikviduoti patys akcininkai. 1994 m. pabaigoje ið 27 Lietuvos komerciniø bankøoperacijas atliko tik 22 bankai. To meto padëtá rodo 3 lentelëje pateikiami duomenys.

3 lentelë

Lietuvos bankø veiklos sustabdymas 1994–1996 m.

Banko pavadinimas Bankroto paskelbimo, likvidavimosi, laikinojoadministratoriaus paskyrimo data

Komercinis bankas „Þemës bankas“ 1994 03 24 akcininkai nutarë likviduoti bankàKomercinis bankas „Apus“ 1994 06 15 iškelta bankroto bylaKomercinis bankas „Lietûkis“ 1994 07 16 akcininkai nutarë likviduoti bankàPanevëþio komercinis bankas „Ateitis“ 1994 09 19 iškelta bankroto bylaKomercinis bankas „Sekundës bankas“ 1994 12 06 iškelta bankroto bylaKomercinis bankas „Kredito bankas“ 1995 05 04 iškelta bankroto bylaAkcinis kredito bankas „Nida“ 1995 05 12 iškelta bankroto bylaKooperacijos bankas 1995 06 15 iškelta bankroto bylaAB bankas „Lietuvos verslas“ 1995 09 26 iškelta bankroto bylaKomercinis bankas „Balticbank“ 1995 10 11 iškelta bankroto bylaAB Lietuvos akcinis inovacinis bankas 1995 12 20 paskirtas laikinasis administratoriusAB „Litimpeks“ bankas Paskelbtas moratoriumas nuo 1995 12 22AB „Komercijos ir kredito bankas“ 1996 02 19 iškelta bankroto bylaLietuvos valstybinis komercinis bankas 1996 07 19 paskirtas laikinasis administratoriusKomercinis „Ekspres“ bankas 1996 08 16 iškelta bankroto bylaAB „Vakarø bankas“ 1996 09 16 iškelta bankroto bylaKomercinis bankas „Senamiesèio bankas“ 1996 12 23 iškelta bankroto byla

Šaltinis: Statistikos departamentas (1996b: 72, 1997: 12, 1998: 12).

1994 m. gerokai sumaþëjo komerciniø bankø galimybës uþdirbti pelnà iðpalûkanø marþos. 1991–1993 m. spartus marþos didëjimas sudarë sàlygas teikti ri-zikingas paskolas, bet vëliau marþa sparèiai maþëjo ir nebegalëjo atsverti komerciniusbankus vis labiau slegianèios blogø paskolø naðtos. Tai juos vertë kaupti daugiaulëðø likvidumui palaikyti. Ðie poþymiai rodë ðalies komerciniø bankø veiklos sutrikimøpradþià ir problemas, su kuriomis jie susidûrë didþiøjø bankø griûties iðvakarëse.

1995 m. viduryje jau buvo akivaizdu, kad maþøjø komerciniø bankø likimasartimiausiu metu gali iðtikti ir didþiuosius komercinius bankus. Pirmiausia tai grësëAB „Aurabankui“. Ðá nemokiu tapusá bankà rengësi perimti kiti du likvidumoproblemø turëjæ bankai – AB „Litimpeks“ bankas ir AB LAIB. Taèiau kai paaiðkëjo,kad banko skoloms padengti reikia 60 mln. litø, ðio sumanymo atsisakyta. Tada„Aurabankà“ nutarë gelbëti Vyriausybë (jame indëlius laikë dauguma valstybësástaigø). Taip privatus bankas, susikûræs ið valstybinio Socialinio banko, vël ágijovalstybinio banko statusà (Lietuvos bankas 1996b: 19). Tai sukëlë dalies visuomenës,pirmiausia – netekusiø pinigø indëlininkø, neigiamà reakcijà. Pagrástai keltasklausimas, kodël tokia pagalba nesuteikta „Nidos“, „Ateities“, „Apus“ bankams,„Sekundës bankui“.

Ðalies komerciniø bankø veiklai lemiamos átakos turëjo 1995 m. gruodþio20–22 d. Lietuvos banko paskelbtas dviejø dideliø bankø moratoriumas – AB LAIBir AB „Litimpeks“ banko veiklos sustabdymas. Lietuvos bankø sistemoje ðie bankaiuþëmë svarbià vietà. Jø lëðø apyvarta sudarë 30 procentø visø ðalies bankø lëðøapyvartos. AB LAIB ir AB „Litimpeks“ banko þlugimà lëmë objektyvaus ir sub-


jektyvaus pobûdþio prieþastys: maþëjanti infliacija ir kartu bankø marþa, paskoløteikimas uþ neátikëtinai maþas palûkanas ar visai be palûkanø, klientø patikimumo,garantijø netikrinimas, per brangus pigiai ákeisto privatizuoto nekilnojamojo turtovertinimas, paskolø teikimas jø negràþinusiam asmeniui ir kt. Svarbios ðiø bankøþlugimo prieþastys buvo ir neatsakingi bankø vadovybës veiksmai, prarastas kitøkomerciniø bankø pasitikëjimas. AB LAIB vadovo, AB „Litimpeks“ banko valdybosir stebëtojø tarybos pirmininkø sulaikymas sukëlë indëlininkø antplûdá, o masinisindëliø atsiëmimas ðiuos bankus galutinai suþlugdë.

Susiklosèiusi padëtis ðalies bankø rinkà dar labiau sutrikdë: padidëjo visuomenësnepasitikëjimas komerciniais bankais, ið jø pradëta masiðkai atsiiminëti indëlius.Indëlininkus stengësi nuraminti net ir tie komerciniai bankai, kuriems sukrëtimaituo metu tiesiogiai negrësë (likvidumo problemø tuo metu turëjo beveik visi bankai).AB Vilniaus bankas 1995 m. paskutinëmis dienomis reguliariai teikë visuomenæraminanèius praneðimus apie savo finansinæ bûklæ. Buvo skelbiama, kad gruodþio22 d. Vilniaus bankas dirbo, kaip áprasta, ir atliko visas bankines operacijas, kad iðryto susirinkæ indëlininkai apie 16 valandà iðsiskirstë, kad visi, norëjæ nutrauktisutartis, pinigus pasiëmë, o banko kasoje sukauptos grynøjø pinigø sumos esanèiosdidesnës nei banko indëlininkø terminuotøjø sàskaitø.

Taigi 1995 m. pabaigoje–1996 m. pradþioje Lietuvos bankø sistema patyrë nemaþøsukrëtimø. 1995 m. pabaigoje Lietuvos banke buvo áregistruoti 27 komerciniai bankaiir Lietuvos vystymo bankas, taèiau ið tikrøjø veikë tik 12 komerciniø bankø (44 proc.visø bankø) ir Lietuvos vystymo bankas (1994 m. pabaigoje ið tikrøjø veikë 22 bankai,arba 82 proc. visø bankø). 1995 m. pabaigoje 11 komerciniø bankø jau buvo priskirtiprie probleminiø bankø grupës. Ið jø 8 bankams iðkeltos bankroto bylos, 2 bankailikviduoti visuotinio akcininkø susirinkimo sprendimu, 1 bankui paskirtas laikinasisadministratorius (Lietuvos bankas 1996a: 24). Buvo nuogàstaujama, kad 2 bankøgriûtis ir beveik didþiausiø 4 bankø (AB LAIB, AB „Litimpeks“ banko, AB „Vakarøbankas“, AB „Aurabankas“) veiklos sustabdymas neperaugtø á ðalies finansø krizæ.

7. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimø likvidavimas

Uþsienio ðaliø mokslininkai teigia, kad bankø veiklos sukrëtimai turi átakosvalstybiø stabilumui. Bankrotas sutrikdo valstybës finansø rinkà. Taigi nenuostabu,kad daugelio valstybiø valdþios institucijos imasi „reanimuoti“ ðalies ekonomikaisvarbius bankus. Tai buvo bandyta daryti ir Lietuvoje.

Kokiø priemoniø ëmësi Prezidentas, Seimas, Vyriausybë, kad bûtø áveiktasusiklosèiusi padëtis? Siekdami pagerinti ðalies komerciniø bankø veiklà, Seimas irVyriausybë per gana trumpà laikà po didþiøjø bankø griûties pakeitë ir papildëpagrindinius komercinës bankininkystës ástatymus.

1995 m. gruodþio 28 d. visø Seimo frakcijø atstovai Biudþeto ir finansø komitetesvarstë skubiai priimtinus ástatymus ir nutarimus (LRS 1995f). Svarstyme dalyvavoPrezidentas, Ministras Pirmininkas, Finansø ministras, Lietuvos banko valdybospirmininkas. Be dideliø diskusijø ir ginèø sutarta nedelsiant pradëti vykdyti bankøatgaivinimo programà.

1995 m. gruodþio 29 d. Seimas priëmë nutarimà dël neatidëliotinø priemoniøbankininkystës problemoms spræsti (LRS 1995e). Jame ásipareigota priimti teisësaktus, kurie numatytø didesnæ turtinæ atsakomybæ komerciniø bankø akcijø paketøsavininkams, iðplëstø komerciniams bankams taikomas poveikio priemones ir jøtaikymo pagrindus, numatytø bankø tarybø ir valdybø nariø bei tarnautojø, tiesiogiaiatsakingø uþ paskolø teikimà ir jø neiðieðkojimà, baudþiamàjà ir turtinæ atsakomybæ,paskolas paëmusiø ir su jø panaudojimu susijusiø asmenø baudþiamàjà ir turtinæatsakomybæ dël ásipareigojimø bankui nevykdymo, grieþtesnes sankcijas asmenims,susijusiems su paskolø negràþinimu laiku ir kitø ásipareigojimø nevykdymu.


Tà paèià dienà skubos tvarka Seime priimti ir dar trys Lietuvos Respublikosástatymai: „Dël akciniø bendroviø Lietuvos akcinis inovacinis bankas ir „Litimpeks“bankas“ (LRS 1995a), „Dël Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pa-pildymo ir pakeitimo“ (LRS 1995b), „Dël Lietuvos Respublikos komerciniø bankøástatymo papildymo“ (LRS 1995c). Ástatymo „Dël akciniø bendroviø Lietuvos akcinisinovacinis bankas ir „Litimpeks“ bankas“ 1 straipsnyje raðyta, kad ðiuo ástatymuatnaujinama nurodytø akciniø bendroviø (bankø) veikla, o Lietuvos bankas irVyriausybë juos gaivina ir prireikus pertvarko ástatymu nustatyta tvarka.

Seimo nutarimas dël neatidëliotinø priemoniø bankininkystës problemomsspræsti, kaip ir kiti 1995 m. paskutinæ darbo dienà Seimo priimti ástatymai, buvoskubotas. Jis rodë ir gerus norus kuo greièiau áveikti esamà padëtá, neleisti pasikartotitokiems reiðkiniams, ir kartu – formalià reakcijà á vykstanèius procesus. Kai kuriosðio nutarimo nuostatos në negalëjo bûti ágyvendintos, nes tiesiog buvo neágyven-dinamos tikrovëje arba prieðtaravo galiojanèioms teisës normoms, kaip pavyzdþiui,nuostata, numatanti „didesnæ turtinæ atsakomybæ komerciniø bankø akcijø paketøsavininkams“ (LRS 1995e).

1995 m. pabaigoje Lietuvos bankø sistema buvo praradusi pasitikëjimà, o 1996 m.pradþioje jau buvo akivaizdu, kad sunki daugumos komerciniø bankø finansinë bûklëpadarë þalos ir ðalies ekonomikai, ir valstybës prestiþui. Dviejø didþiøjø komerciniøbankø veiklos sustabdymas ir bankø bankrotai turëjo neigiamos átakos ðalies finansøbûklei. Nebuvo ávykdytas fiziniø asmenø pajamø mokesèio surinkimo planas (surinkta98,1 proc.), pirmiausia – dël ámoniø ir organizacijø lëðø áðaldymo bankuose. Buvosunkiau vykdyti valstybës biudþeto (valstybës biudþeto deficitas 1996 m. pirmàjápusmetá sudarë 359 mln. Lt) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamø reika-lavimus, iðmokëti pensijas. Per 1996 m. pirmuosius tris ketvirèius gyventojø indëliøvisuose veikusiuose bankuose sumaþëjo 377,6 mln. litø (Lietuvos bankas 1997b: 38).

Dël bankø griûties beveik suþlugo tarpbankiniø paslaugø rinka. Labai smukobankø tarpusavio pasitikëjimas, smarkiai sumaþëjo pinigø kiekis rinkoje. 1995 m.gruodþio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos ástatymas dël priemoniø komerciniøbankø likvidumui palaikyti (LRS 1995d). Seimas, siekdamas spræsti tarpbankiniøpaskolø likvidumo problemas, ágaliojo Vyriausybæ teikti ne ilgiau kaip vieneriemsmetams ir ne didesnes kaip 300 mln. litø valstybës garantijas, taèiau tarpbankinæpaskolà buvo sunku gauti ir turint tokià garantijà. Prieð komerciniø bankø veiklossukrëtimus tarpbankinë paskolø rinka buvo kur kas aktyvesnë. Vien 1995 m. rugsëjomën. buvo suteikta daugiau kaip 91 mln. litø tarpbankiniø paskolø. 1996 m. geguþësmën. tarpbankinës paskolos sudarë tik 4,5 mln. litø. Nuo 1996 m. sausio nustotateikti paskolas uþsienio valiuta (Lietuvos bankas 1997c: 21).

Per 1996 m. pirmàjá ketvirtá Lietuvos banko oficialiosios tarptautinës atsargossumaþëjo 15,5 procento, konvertuojamos valiutos atsargos (1996 m. sausá–vasará) –137 mln. JAV doleriø (Lietuvos bankas 1997a: 4). Smarkiai pablogëjo ir Vyriausybësvertybiniø popieriø (VVP) rinkos padëtis. Ið Lietuvos ëmë masiðkai trauktis uþsienioinvestuotojai, kurie, ekspertø vertinimais, 1995 m. rudená uþëmë 30–40 procentøVVP rinkos. Buvo prarastas pasitikëjimas ðalies nacionaline valiuta – litu. Neskatintainvestuoti litais. Todël VVP palûkanos padidëjo iki 39 procentø. Net ir padidinuspalûkanø normà, sunkiai sekësi platinti naujø emisijø obligacijas.

Ávairiø ekspertø vertinimais, ðalies bankø griûtis tiesiogiai palietë apie 30 pro-centø, netiesiogiai – 70 procentø ûkio subjektø. Ðalies gyventojai ir ûkio subjektaiper bankø bankrotø laikotarpá (1994–1996 m.) patyrë 1,2 mlrd. litø nuostoliø, o taisudarë 2,5 procento BVP (Garbaravièius, Kuodis 2002). Buvo prarastas pasitikëjimasbankais ðalyje ir uþsienyje. Taèiau visuotinës ðalies bankininkystës ar finansø krizësnebuvo – bankø griûties laikotarpiu piniginiø atsiskaitymø sistema, iðskyrus kai kuriøbankø, nebuvo sutrikusi, veikë ðalies pinigø ir kapitalo rinka.


Po stambiøjø bankø griûties Lietuvos bankø veikla laikinai sutriko. Taèiau tokiesutrikimai turëjo ir teigiamos átakos: bankø sektorius „apsivalë“ ir sustiprëjo, iðlikæbankai veikë apdairiau, gerokai sumaþëjo blogø paskolø portfelis, buvo stiprinamair tobulinama bankø prieþiûros sistema.

Ðalyje buvo matyti ir politinës krizës poþymiø. Susiklosèius tokiai padëèiai,Prezidentas ir Seimo Pirmininkas ëmësi veiksmø, kurie buvo bûtini politiniam nesta-bilumui, glaudþiai susijusiam su bankø veikla, likviduoti. Be ekonominio pobûdþioveiksmø, taikomø bankø veiklai sureguliuoti, iðeitimi ið susidariusios padëties laikytiir politinio pobûdþio sprendimai, pavyzdþiui, Vyriausybës ir Lietuvos banko vadovøatstatydinimas.

1996 m. sausio 9 d. ávyko Seimo neeilinis plenarinis posëdis (LRS 1996a), ku-riame dalyvavo ir Prezidentas A. Brazauskas. Iðklausius Lietuvos banko valdybospirmininko K. Ratkevièiaus, Ministro Pirmininko A. Ðleþevièiaus, vidaus reikaløministro Romasio Vaitiekûno praneðimus apie bankininkystëje susidariusià padëtáir atsakymus á Seimo nariø klausimus, padaryta iðvada, kad Seimo priimti ástatymaiir nutarimai ðiuo klausimu buvo ágyvendinami vangiai.

Seimas mëgino kardinaliai spræsti ðalies bankininkystës problemas, ieðkojo bûdø,kaip normalizuoti komerciniø bankø veiklà. Pripaþinta, kad ir pats Seimas daug kuokaltas dël tokios komerciniø bankø padëties: sàlygas jai sudarë procesø nesupratimas,netobuli ástatymai. Todël siûlyta ne kaltinti vieniems kitus, o ieðkoti pagrindiniøprieþasèiø ir uþkirsti joms kelià (LRS 1996b).

1996 m. vasario 8 d. ið Ministro Pirmininko pareigø buvo atleistas A. Ðleþevièius.Septintosios Vyriausybës vadovu tapo Laurynas Mindaugas Stankevièius. Jis ðiaspareigas ëjo iki naujøjø Seimo rinkimø, kai naujoji Seimo dauguma Vyriausybësvadovu paskyrë Gediminà Vagnoriø.

Po komerciniø bankø griûties vienas pagrindiniø uþdaviniø buvo sukurti stiprøLietuvos bankà, kuris kiek galima maþiau priklausytø nuo ðalies politiniø jëgø. Ikigriûties vykæs nuolatinis besikeièianèiø politiniø jëgø kiðimasis á Lietuvos bankoveiklà, daþnas valdybos nariø ir pirmininko keitimas ne tik silpnino centrinio bankonepriklausomumà, bet ir maþino jo veiklos efektyvumà. 1996 m. vasario 15 d. SeimasLietuvos banko valdybos pirmininku paskyrë Reinoldijø Ðarkinà (iki tol buvusáfinansø ministrà). 1996 m. kovà sudaryta nauja Lietuvos banko valdyba: pirmininkas –R. Ðarkinas; pirmininko pavaduotojai: Jonas Niaura, Kazimieras Vytautas Bublys irAudrius Misevièius; nariai – Valentinas Greièiûnas, Birutë Grikinytë, JeronimasKraujelis, Stasys Kropas, Violeta Latvienë, Gediminas Morkûnas, MeèislovasRondomanskas, Kæstutis Ðerpytis, Adakras Ðeðtakauskas ir Edmundas Vilkelis. Vë-liau dalis valdybos pirmininko pavaduotojø ir nariø pasikeitë, taèiau Lietuvos bankovaldybos pirmininkas ðias pareigas eina iki ðiol. Jo kadencijos metu Lietuva sëkmingaiástojo á ES ir prisijungë prie valiutø kurso mechanizmo II (VKM). 2001 m. buvopriimtas naujas Lietuvos banko ástatymas (LRS 2001), kuriame átvirtintos pagrindinësLietuvos banko nepriklausomumo nuostatos.

Vëlesniu ðiuolaikinës bankininkystës raidos laikotarpiu naujos Lietuvos bankovaldybos svarbiausi veiklos tikslai buvo numatyti kredito ástaigø ir finansø sektoriaussukrëtimus ir laiku jiems uþkirsti kelià, siekti komerciniø bankø veiklai sudarytisàlygas, atitinkanèias tarptautines bankø veiklos normas. Lietuvos bankas skatinoplëtoti komerciniø bankø veiklà, didinti jos efektyvumà ir konkurencingumà, daugdëmesio skiriant finansinës drausmës stiprinimui, paskolø kokybës gerinimui, bankørestruktûrizavimui. Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo derybose dël ðalies narystësES, o 2004 m. geguþës 1 d. Lietuvai ástojus á ES, prisijungë prie Europos centriniøbankø sistemos ir sëkmingai atlieka parengiamuosius ES bendros valiutos – euroávedimo darbus.


8. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimø prieþastys

Iðplëtotos rinkos ðalyse bankø veiklos krizë daþniausiai kyla dël makroeko-nominiø problemø, o pereinamosios ekonomikos ðalyse prie ðiø problemø prisidedair kiti veiksniai: ekonomikos nesavarankiðkumas, centrinio banko ir vyriausybës klai-dos, nepakankama bankø sektoriaus prieþiûra, teisës aktø, reglamentuojanèiø bankøveiklà, spragos, teisinës bazës atsilikimas nuo bankø rinkos plëtros.

Kas daugiausia lëmë Lietuvos komerciniø bankø griûtá? Apibendrinus straipsnyjeiðdëstytas mintis, ðalies ir uþsienio mokslininkø atliktus bankininkystës tyrimus, galimanurodyti Lietuvos komerciniø bankø griûties prieþastis.

Kai kuriø komerciniø bankø bankrotams turëjo átakos ðie makroekonominiai(objektyvûs) veiksniai: likvidumo krizë ûkyje, susidariusi dël valstybiniø ámoniø irámoniø, turinèiø glaudþius prekybinius ryðius su buvusios TSRS ámonëmis, tarpusavioskolø; pramonës gamybos ir prekybos apimèiø maþëjimas; palûkanø normos svy-ravimas; bankø marþos maþëjimas; tarpbankinës konkurencijos didëjimas. Komer-ciniø bankø griûtá daug lëmë ir jø nesugebëjimas laiku prisitaikyti prie besikeièianèiosmakroekonominës aplinkos, perorientuoti kreditavimo politikà á investiciná ekono-minës veiklos, nepagrástos infliaciniu pelnu, kreditavimà.

Ðalies makroekonominiai pokyèiai darë didelæ átakà infliacijos lygiui. Tiekdidëjant infliacijai, tiek jai maþëjant, ðalies makroekonominë bûklë buvo labai ne-stabili. Staigiai sumaþëjus infliacijos lygiui, darësi sunkiau gràþinti paskolas kre-ditoriams. To neávertino ir prie naujø sàlygø neástengë prisitaikyti ne tik daugelisámoniø, bet ir kai kurie komerciniai bankai. Daug ámoniø nesugebëjo laiku gràþintipaskolø. Dël to bankuose didëjo blogø paskolø skaièius.

1992–1993 m. paskolø palûkanø norma ir marþa buvo pakankamai didelës, josleido bankams ið nesaugios ir neapdairios veiklos gauti didelá pelnà. Bankø marþasudarë sàlygas teikti rizikingas paskolas, bet vëliau sparèiai maþëjanèiø bankø pajamøið palûkanø skirtumo jau nepakako vis didëjanèioms blogoms paskoloms finansuoti.

Ásibëgëjus pirmajam privatizavimo etapui, padidëjo nekilnojamo turto pasiûlarinkoje, o tai skatino jo kainos kritimà. Taigi uþstatytas turtas, negràþinus paskolos,jau negalëjo padengti bankø nuostoliø.

Vykdyta neteisinga bankø paskolø politika, paskolos netolygiai paskirstytos pagalveiklos rûðis. Jos turëjo bûti nuolat paskirstomos pagal geografines ir verslo sritis.Tik taip buvo galima sumaþinti rizikà. Taèiau daugelis ðalies bankø á tai neatsiþvelgë.Prastas kapitalo valdymas ir didelë jo rizika neigiamai paveikë bankø paskolø portfelá.

Iki komerciniø bankø veiklos sukrëtimø Lietuvos bankas stengësi perimtipagrindines ðiuolaikinio centrinio banko funkcijas ir ið esmës stabilizavo lito kursà.1994 m. balandþio 1 d. Lietuvos pinigø politikai pradëtas taikyti VVM atliko teigiamàvaidmená toliau maþinant palûkanas ir infliacijà, taèiau jis siaurino Lietuvos bankofunkcijas ir maþino poveikio galimybes didþiøjø bankø griûties laikotarpiu. 1996 m.kovo 12 d. Seimui priëmus Lietuvos banko ástatymo pataisas, Lietuvos banko, kaippaskutinës skolinimo institucijos, funkcija buvo atnaujinta.

Iki komerciniø bankø veiklos sukrëtimø Lietuvos banko vykdyta kredito ástaigøprieþiûra buvo neveiksminga. Tam didelës átakos turëjo plaèiai propaguotas versloliberalizmas, neigiantis valstybës institucijø teisæ kiðtis á privatø verslà. Toks libera-lizmas reiðkësi ir bankø sistemoje, ir priimant komercinæ bankininkystæ reglamen-tuojanèius teisës aktus, ir vykdant komerciniø bankø prieþiûrà. Dalis politikø, kaikurie bankø sektoriaus darbuotojai árodinëjo, kad grieþta bankø prieþiûra prieðtaraujalaisvosios rinkos principams, kad pati rinka turëtø sureguliuoti bankininkystësproblemas, kad, valstybei pasirinkus laisvosios rinkos kelià, uþ savo nesëkmes turiatsakyti patys rinkos dalyviai. Tokios nuostatos turëjo átakos priimant komercinæbankininkystæ reglamentuojanèius teisës aktus: Seimas iki sutrinkant komerciniøbankø veiklai pritarë ne visoms bankø prieþiûrà grieþtinanèioms priemonëms.


Atsakingi bankø darbuotojai neturëjo ðiuolaikinës bankininkystës praktikos irágûdþiø, nesugebëdavo subalansuoti pinigø srautø. Bankininkystës verslui plaèiaipaplitus, susidarë kvalifikuotø kadrø stygius. Keletas valstybiniø bankø, niekada ne-dirbusiø rinkos sàlygomis, gausybës reikalingø kadrø parengti negalëjo. Todëlbankuose pareigas ëjo þmonës, neturintys reikiamo finansø valdymo srities iðsi-lavinimo ir patirties.

Bankininkystëje didelæ reikðmæ turi gera reputacija, taèiau komerciniø bankøekstensyvios plëtros laikotarpiu á tai nekreipta reikiamo dëmesio. Besikurianèiø bankøstambiais akcininkais neretai tapdavo ûkio subjektai, kurie tikëjosi pasinaudoti bankaiskaip pigiu lëðø ðaltiniu. Jiems gana daþnai bûdavo teikiamos lengvatinës ir netneapdraustos paskolos. Menkai veikianti bankø vidaus ir iðorës kontrolë finansiniokapitalo lyderiams sudarë sàlygas savanaudiðkai panaudoti surinktas lëðas. Jos neretaibûdavo teikiamos grynaisiais pinigais kaip paskolos, nesilaikant nei norminiø aktø,nei paèiø bankø sukurtø vidaus taisykliø. Prisidengiant ávairiomis „komercinëmispaslaptimis“, bûdavo iðvengiama ir visuomenës kontrolës bei atsakomybës.

Galima nurodyti dar vienà prieþastá, kuri ið dalies lëmë anksèiau iðvardytasprieþastis. Tai teisës aktø spragos ir teisinës bazës atsilikimas nuo bankø rinkosplëtros. Pavyzdþiui, 1991–1995 m. suteiktoms paskoloms apdrausti komerciniai bankaiákeisdavo klientø turtà, taèiau, neveikiant Hipotekos ástatymui (priimtas 1992 m.),tà patá turtà buvo galima ákeisti keliems bankams. Prasidëjus bankø bankrotams,pastebëta, kad uþstatytas turtas jau ákeistas kitiems ûkio subjektams arba perleistas,o sandoriø garantijø sistema visiðkai nepatikima. Bankø padëtá labai pabloginopavëluotai priimti teisës aktai dël specialiøjø atidëjimø abejotiniems aktyvams. Tokiusatidëjimus reikëjo daryti nuo 1995 m. Jeigu atidëjimai bûtø buvæ daromi anksèiau,tada metø pabaigoje nebûtø susikaupæs didelis pelnas, kuris kaip dideli dividendaipaskirstytas smulkiems akcininkams. Gavæ didelius dividendus, tokie akcininkaivisiðkai nesidomëjo, kaip buvo valdomi komerciniai bankai.

Išvados

Apibendrinus straipsnyje iðdëstytas mintis, galima daryti tokias pagrindinesišvadas:

1. 1990 m. kovo 11 d. atkûrus Lietuvos nepriklausomà valstybæ de facto, buvointensyviai kuriama savarankiðka finansø, pinigø ir bankø sistema. Ðá procesà sunkinoTSRS ekonominë blokada (1990 m. balandis–birþelis) ir tai, kad Lietuvos, kaip ne-priklausomos valstybës, de jure nepripaþino (iki 1991 m. rugpjûèio) tarptautinëbendrija. Neigiamos átakos taip pat turëjo politiniø partijø ideologinë trintis, socialinëátampa ir nuomoniø iðsiskyrimas ágyvendinant nacionalinës bankininkystës koncepcijà.

2. Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose komandinës ekonomikos ðalyse, pereina-mojo laikotarpio pradþios pokyèiai apëmë ávairiø rûðiø ekonominæ veiklà, taip patfinansus ir bankininkystæ. Pertvarkant planiná ûká, iðkilo pertvarkos, plëtros, finansinionestabilumo sunkumø: svyravo nacionalinës valiutos kursas, infliacijos lygis. Dël kainøliberalizavimo (1991 m.) ir uþtrukusio nacionalinës valiutos ávedimo didëjo hiper-infliacija. Pereinamojo laikotarpio pradþioje nuolatos vykæ Lietuvos banko ir Vy-riausybës nesutarimai, nenuosekliai vykdoma bankø politika maþino valstybës ir josûkio stabilumà, silpnino centrinio banko nepriklausomumà ir jo veiklos efektyvumà,neigiamai veikë komerciniø bankø veiklà.

3. Rinkos ekonomika pradëta kurti neturint sukaupto privataus kapitalo, sa-vininkø sluoksnio ir kanalø, kuriais toks kapitalas galëtø bûti investuojamas. 1991 m.prasidëjæs privatizavimas sudarë sàlygas kaupti privatø finansiná kapitalà, taèiau jisnuo pat pradþiø domino nusikalstamas struktûras. Privatus kapitalas sudarë visdidesnæ ne tik pramonës, prekybos ámoniø, bet ir veikianèiø bei steigiamø komerciniøbankø akcinio kapitalo dalá. Komerciniai bankai tapo pagrindiniu kanalu, per kurátoks kapitalas buvo nukreipiamas investicijoms.


4. 1991–1993 m. stichiðkai kûrësi komerciniai bankai (1993 m. viduryje jø jaubuvo 28). Komerciniø bankø kûrimàsi lëmë labai pelningas, ypaè pereinamojolaikotarpio pradþioje, prekybos ir ávairiø paslaugø verslas, Lietuvos banko vykdomaliberali politika iðduodant licencijas komerciniø bankø veiklai ir maþi steigiamo bankoástatinio kapitalo normatyvai. 1992–1994 m. su komerciniais bankais konkuravosmulkios, neretai finansiniø „piramidþiø“ pagrindu sukurtos kredito bendrovës,kurios siûlydavo dideles palûkanas ir taip pritraukdavo bei pasisavindavo daugjuridiniø asmenø ir ðalies gyventojø turëtø grynøjø pinigø.

5. Lietuvos banko vadovybë, pereinamojo laikotarpio pradþioje pagrindiná dë-mesá sutelkusi á komercinæ veiklà, iðleido ið akiraèio komerciniø bankø kûrimosiprocesà, nepasirûpino, kad nacionalinë valiuta bûtø ávesta laiku. Dël to Lietuvaprarado tarp kitø Baltijos ðaliø turëtas pirmaujanèias pozicijas bankø sistemospertvarkymo srityje. Lietuvos bankui nevykdant reikiamos prieþiûros ir kontrolës,radosi ydinga komerciniø bankø kûrimosi ir veiklos praktika, greitu laiku atvedusi ápirmøjø komerciniø bankø þlugimà.

6. Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinëse VRE ir Baltijos ðalyse, finansiniusnuostolius, sukrëtimus, turëjusius skaudþiø padariniø ðalies gyventojams ir ûkiosubjektams, pirmiausia (1994 m.) patyrë kredito bendrovës ir maþieji komerciniaibankai („Þemës bankas“, „Lietûkis“, „Sekundës bankas“ „Apus“, „Ateitis“ ir kt.).Pradëjus bankrutuoti finansines paslaugas teikianèioms kredito bendrovëms, pirmojinepasitikëjimo ir indëliø atsiëmimo banga nukrypo á jas. Didþiøjø komerciniø bankøgriûtis prasidëjo po 1–2 metø.

7. Ðalies komerciniø bankø veiklos sutrikimai kulminacijà pasiekë 1995 m.gruodá, kai buvo paskelbtas moratoriumas dviem dideliems komerciniams bankams –AB LAIB ir AB „Litimpeks“ bankui. Dël komerciniø bankø veiklos sutrikimø ðaliesbiudþetas patyrë þenkliø nuostoliø, bankø griûtis tiesiogiai paveikë apie 30,netiesiogiai – iki 70 procentø ðalies ûkio subjektø. Stambiøjø bankø griûtis, nors irneperaugusi á ðalies bankø krizæ, vis dëlto pakenkë Lietuvos ekonomikos ir finansøraidai, pakirto pasitikëjimà bankais ðalyje ir uþsienyje. XX a. paskutiniojo deðimt-meèio bankø veiklos sukrëtimai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos ir VRE ðalyse,turëjo ir teigiamø pasekmiø: bankø sektorius sustiprëjo, iðlikæ bankai veikë apdairiau,todël gerokai sumaþëjo blogø paskolø portfelis; valdþios ir valdymo institucijos su-stiprino bankø prieþiûrà.

8. Daugelio komerciniø bankø þlugimo prieþastys – sunkumai, kuriuos patyrëpereinamojo laikotarpio Lietuvos ûkis: pramonës gamybos ir prekybos apimèiømaþëjimas, palûkanø normos svyravimas, bankø marþos maþëjimas, tarpbankinëskonkurencijos didëjimas. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimams turëjo átakosnetinkamø ástatymø, taisykliø, normø taikymas ir jø netobulumas, neefektyvi audito,vidaus kontrolës ir bankø prieþiûros institucijø veikla. Bankrotus ið dalies lëmë bankøvadovybës nesugebëjimas laiku prisitaikyti prie kintanèios makroekonominës aplinkos,neprofesionalus bankø valdymas, neteisinga paskolø politika ir prasta verslo rizikosveiksniø analizë, Lietuvos banko, kaip paskutinio skolintojo, funkcijos apribojimas.

9. Komerciniø bankø teisinë bazë 1990–1991 m. buvo kuriama stokojant kon-ceptualaus pagrindimo. Teisinës bazës kûrimas atsiliko nuo bankø rinkos plëtros.Iki bankø veiklos sukrëtimø nacionalinës teisës normos dar negalëjo apsaugoti ðaliesbankø nuo jø veiklai gresianèiø pavojø. Tai buvo neiðvengiamas pereinamojolaikotarpio pradþios etapas. Tuo metu nelegalus kapitalas tapo teisëtu ir, kad ir kaipparadoksalu tai bûtø, turëjo átakos tolesnei ekonomikos raidai. Teisës aktai,reguliuojantys bankø veiklà, imti tobulinti tik kilus didþiøjø bankø griûèiai, taèiaukredito bendroviø ir smulkiø bankø þlugimas jau buvo prasidëjæs gerokai anksèiau.

10. Pereinamojo laikotarpio pradþioje kuriant ðalies bankininkystæ, veikëplaninio ûkio inertiðkumas ir kartu buvo patiriama naujosios ekonominës sistemosátaka. Tai lëmë pradinio laikotarpio bankø veiklos nepastovumà, primityvumà ir netideologizuotumà.


Literatûra

Adamkus V. 1997: Likimo vardas Lietuva: apie laikà, ávykius, þmones. Kaunas: Santara.Bagdonas E., Buðkevièiûtë E. 1997: Pagrindiniø Lietuvos finansinio tarpininkavimo sistemos

institucijø veiklos analizë. – Socialiniai mokslai. Vadyba 2, 7–16.Bivainis J. 2001: Lyginamieji Lietuvos ekonomikos raidos vertinimai. – Ekonomika 54, 7–20.Brazauskas A. 1997: Metinis Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko pranešimas, 1996.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.Brazauskas A. 2000: Penkeri Prezidento metai. Vilnius: Pradai.Buraèas A. 1996: Lietuvos finansai ir bankininkystë: problemos ir perspektyvos. – Lietuvos

mokslas 4(8), 83–101.Caprio G., Hunter W., Kaufman G. G., Leipziger D. M. (eds.) 1998: Preventing Bank

Crises: Lessons from Recent Global Bank Failure. World Bank.Cesevièius D. 1995: Lietuvos ekonominë politika 1918–1940 m. Vilnius: Academia.Èièinskas J. 1990–1991: Ekonomikos teorija 1–2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.Dziobek C., van der Vossen J.-W. 1999: Banking Sector Reform. – Transforming Financial

Systems in the Baltics, Russia, and Other Countries of the Former Soviet Union. InternationalMonetary Fund.

Enoch Ch., Gulde A.-M., Hardy D. 2002: Banking Crises and Bank Resolution: Experiencesin Some Transition Economies. International Monetary Fund.

Fleming A. , Chu L. , Bakker M. R. 1997: Banking Crises in the Baltics. – Finance &Development 34(1), 42–45.

Gaidelis V., Snieška V. 2001: Pinigø iððvaistymo Lietuvos bankuose prieþastys ir metodai. –Inþinerinë ekonomika 5, 34–37.

Garbaravièius T., Kuodis R. 2002: Lietuvos finansø sektoriaus struktûra ir funkcionavimas. –Pinigø studijos 1, 18–47.

Geralavièius V. 2000: Lietuvos ekonomika: pastarøjø metø pamokos. – Ekonomika 50, 95–113.Gylys P. 2002: Fundamentalizmas ekonomikoje ir jo pavojai. – Ekonomika 57, 53–61.Goldstein M., Turner P. 1996: Banking Crises in Emerging Economies: Origins and Policy

Options. Bank for International Settlements.Gregorauskas M. 1960: Tarybø Lietuvos þemës ûkis 1940–1960. Vilnius: Valstybinë politinës ir

mokslinës literatûros leidykla.Hefferman S. H. 1996: Modern Banking in Theory and Practice. New York, Chichester: Wiley.Jurgutis V. 1940: Bankai. Kaunas: Šviesa.Jurgutis V. 1996: Pinigai. Vilnius: Mintis.Kaminskas V. 1992: Vyriausybë – Lietuvos bankas: konflikto kronika. – Mûsø birþa 2(51), 3.Katkus V. 2000: Ðiuolaikinës bankininkystës principai. Vilnius: Lietuvos bankininkystës, draudimo

ir finansø institutas.Konopliovas G. 1996: Nuosavybës santykiai bankininkystëje: fenomenologijos ir inovacijø aspektai.

Vilnius: Technika.Kropas S. 2001: Centrinës bankininkystës konvergencija stojant á Europos Sàjungà. – Pinigø

studijos 2, 5–14.Landsbergis V. 1997: Lûþis prie Baltijos: politinë autobiografija. Vilnius: Vaga.Leontjeva E. 1991: Lietuvos pinigø-kredito sistemos reformos problemos. Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas.Liekis A. 2000: Profesorius Kazimieras Antanavièius. Dokumentinë apybraiþa. – Lietuvos

mokslas 26.Lietuvos bankas 1990: Laikinos komerciniø bankø perregistravimo ir veiklos Lietuvos Respublikoje

taisyklës.Lietuvos bankas 1993a: Lietuvos banko biuletenis, 1993, 1.Lietuvos bankas 1993b: Lietuvos banko biuletenis, 1993, 2.Lietuvos bankas 1996a: 1995 metø ataskaita.Lietuvos bankas 1996b: Pirmojo 1996 m. pusmeèio ataskaita.Lietuvos bankas 1997a: Lietuvos banko biuletenis, 1997, 4.Lietuvos bankas 1997b: Lietuvos banko biuletenis, 1996, 1.Lietuvos bankas 1997c: 1996 metø ataskaita.Lietuvos bankas 1999: Bankø statistikos metraðtis, 1998.Lietuvos Respubl ikos Aukðè iaus io j i Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1990a: Lietuvos

Respublikos ámoniø ástatymas (1990 05 08 Nr. I-196). – Valstybës þinios 14-395.L ie tuvos Respubl ikos Aukðè iaus io j i Taryba (Aturiamasis Seimas) 1990b: Lietuvos

Respublikos ûkiniø bendrijø ástatymas (1990 10 16 Nr. I-676). – Valstybës þinios 31-747.


Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Aukðèiausioji Taryba (LTSR AT) 1990c:Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Lietuvos banko ástatymas (1990 02 13 Nr. XI-3679). –Valstybës þinios 7-172.

Lietuvos Respubl ikos Aukðè iaus io j i Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1991a: LietuvosRespublikos akciniø bendroviø ástatymas (1990 07 30 Nr. I-425). – Lietuvos RespublikosAukðèiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo dokumentørinkinys 1.

Lietuvos Respubl ikos Aukðè iaus io j i Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1991b: LietuvosRespublikos pinigø iðleidimo ástatymas (1991 11 05 Nr. I-1949). – Valstybës þinios 33-896.

Lietuvos Respubl ikos Aukðè iaus io j i Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1991c: LietuvosRespublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo ástatymas (1991 02 28 Nr. I-1115). –Valstybës þinios 10-621.

Lietuvos Respubl ikos Seimas (LRS) 1993a: Lietuvos Respublikos ástatymas dël ûkiniøsubjektø piniginiø lëðø skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims (1993 07 23 Nr. I-226). –Valstybës þinios 31-714.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993b: 1 sesija, neeilinis posëdis, 1993 01 12.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993c: 1 sesija, 29 posëdis, 1993 01 21.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993d: 1 sesija, 31 posëdis, 1993 01 26.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993e: 2 sesija, 1 posëdis, 1993 03 10.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993f: 2 sesija, 3 posëdis, 1993 03 16.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993g: 2 sesija, 7 posëdis, 1993 03 23.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993h: 3 sesija, 23 posëdis, 1993 10 19.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993i: 3 sesija, 25 posëdis, 1993 10 21.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993k: 3 sesija, 33 posëdis, 1993 11 11.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993l: 3 sesija, neeilinis posëdis, 1993 11 17.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995a: Lietuvos Respublikos ástatymas „Dël akciniø

bendroviø Lietuvos akcinis inovacinis bankas ir „Litimpeks“ bankas“ (1995 12 29 Nr. I-1164). –Valstybës þinios 107.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995b: Lietuvos Respublikos ástatymas dël LietuvosRespublikos Civilinio proceso kodekso papildymo ir pakeitimo (1995 12 29 Nr. I-1166). –Valstybës þinios 107.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995c: Lietuvos Respublikos ástatymas dël LietuvosRespublikos komerciniø bankø ástatymo papildymo (1995 12 29 Nr. I-1165). – Valstybës þinios107.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995d: Lietuvos Respublikos ástatymas dël priemoniøkomerciniø bankø likvidumui palaikyti (1995 12 21 Nr. I-1155). – Valstybës þinios 104-2326.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995e: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dëlneatidëliotinø priemoniø bankininkystës problemoms spræsti (1995 12 29 Nr. I-1167). –Valstybës þinios 107.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995f: 7 sesija, 53 neeilinis posëdis, 1995 12 28.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996a: 7 sesija, 55 neeilinis posëdis, 1996 01 09.Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996b: 7 sesija, 62 neeilinis posëdis, 1996 01 22.L ie tuvos Respub l ikos Se imas 2001: Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymas

(2001 03 13 Nr. IX-205). – Valstybës þinios 28-890.Mayer T., Duesenberry J. S. , Aliber R. Z. 1995: Pinigai, bankai ir ekonomika. Vilnius:

Alma littera.Martišius S. 1997: Tarpukario Lietuvos ekonominë mintis pinigø teorijos ir politikos klausimais. –

Pinigø studijos 2, 28–42.Meškauskas K. 1994: Lietuvos ûkis 1940–1990. Vilnius: Poligrafiniø paslaugø ámonë.Mishkin F. S. 1998: The Economics of Money, Banking and Financial Markets. Addison-Wesley.Mundrys V., Jansonas E. 1996: „Privaèiø“ ðalies bankø kûrimosi pradþiamokslis. – Diena 14.Nausëda G. 1999: Nacionalinës valiutos atsisakymas: privalumai ir trûkumai. – Pinigø studijos 2,

17–24.OECD 2000: OECD ekonominës apþvalgos, 1999–2000. Baltijos ðalys: regioninë ekonominë analizë.

Vilnius: Diemedis.Povilaitis B. 2002: Atkurto Lietuvos banko veiklos 1990–2002 m. trumpa apþvalga. – Pinigø

studijos 3, 94–114.Prunskienë K. 1992: Uþkulisiai. Vilnius: Politika.Rakauskienë O. G. 1998: Gyventojø santaupø problema: mikro- ir makroaspektai. – Pinigø

studijos 4, 39–53.Ramonas K. 2002: Komerciniai bankai ir jø prieþiûros raida Lietuvoje. – Pinigø studijos 3, 5–26.


Rimka A. 1933: Socialekonominë statistika: teorija ir metodai. Kaunas: Vytauto Didþiojouniversitetas.

Rostowski J . (ed.) 1995: Banking Reform in Central Europe and the Former Soviet Union.Budapest: Central European University Press.

Rudekienë B. 1994: Loðimas be taisykliø. Pralaimi visi. – Lietuvos aidas 101.Rutkauskas A. V. 1998: Finansø rinkos ir institucijos. Vilnius: Technika.Survey 1997: Banking in Emerging Markets. – The Economist 12, 5–48.Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994–1995: Lietuvos

statistikos metraštis.Statist ikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996a: Lietuvos

ekonomikos apþvalga. 1996 m. geguþë.Statist ikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996b: Lietuvos

Respublikos valstybinio valdymo ástaigø ir finansiniø ámoniø finansai 1995 metais.Statist ikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997: Finansiniø

ámoniø finansai – 1996.Statist ikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998: Finansiniø

ámoniø finansai – 1997.Stat is t ikos departamentas pr ie Lietuvos Respubl ikos Vyriausybës 2001: Lietuvos

statistikos metraštis.Ðalèius P. 1935: Ekonominës doktrinos: istorija, tekstai. Kaunas: Raidë.Ðimënas A. 1996: Ekonomikos reforma Lietuvoje. Vilnius: Pradai.Ðleþevièius A. 1998: Tarp Scilës ir Charibdës. Vilnius: Gairës.Terleckas V. 1992: Lietuvos banko pradþios istorija.Terleckas V. (red.) 1995: Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas.Uosis S. 1988: Finansø ir kredito sistemø pertvarkymas. Vilnius: Þinija.Vainauskienë B. 2003: Skandalingoji lito istorija. Vilnius: Lietuvos rytas.Vasiliauskaitë A. 1997: Bankø valdymo problemos besivystanèioje finansø sistemos aplinkoje.

Ekonomika. Gamtosauga. Mokesèiai (Respublikinës teorinës-praktinës konferencijosmedþiaga). Kaunas.

Vasiliauskas A., Vilkas E. 2002: Lietuvos ekonomikos plëtros ilgalaikë strategija: metodo-loginiai principai ir strateginiai sprendimai. – Pinigø studijos 4, 5–19.

Vaškelaitis V. 2003: Pinigai: komerciniai bankai ir jø rizikos valdymas. – Lietuvos mokslas 43.Vetlov I. 2002: Lietuvos kainø kitimas ir jo veiksniai. – Pinigø studijos 2, 24–44.Vinkus M. 2004: Lito uþkulisiai. Kæstuèio Lyniko vaidmuo atkurto lito istorijoje. Lietuvos bankas.Þilënas A. 1971: Tarybiniø finansø raidos bruoþai ir kai kurios ðiuolaikinës jø problemos. Vilnius:

Mintis.

Gauta 2004 m. lapkrièio mën.Priimta spaudai 2004 m. gruodþio mën.

Summary

Linas Šadþius

After the restoration of independence (on 11 March 1990), during the existenceof the state de facto, an independent financial, monetary and banking systemunderwent intensive development. The process was complicated by the economicblockade of Soviet Union (April – June 1990) and repudiation of Lithuania as anindependent state de jure by the international community (until August 1991). Itwas also influenced adversely by the ideological friction among the newly formedparties, by the social tension and difference of opinions in the implementation ofthe concept of national banking.

From the very first days of the transitional period, the right of independentmanagement was transformed into the duty of quality management, which promptedthe creation of a long-term economic, social and political development model of

EXTENSIVE DEVELOPMENT AND FALL OF LITHUANIAN COMMERCIAL BANKS(1991–1996)


the country, capable of involving everyone in the process, of assuring the rise of thewelfare of the people, of basing relations on law, not force. The state had to solveserious problems: to strengthen statehood, to implement the state managementreform, to create a democratic legal system. Principles of market economy wereintroduced, i. e. state economic planning was abolished, national economy wasprivatized, free competition was allowed, and the liberalised economy was openedto the international market. Each person or association of persons was legally ensuredthe right to conduct a legal business. All these acts had to be performed in thecomplicated internal and external political circumstances.

The systemic changes, which started during the transformation of the economicsystem, in Lithuania, just like in other countries of the former command economy,embraced different branches of the economy, including finance and banking. Thereformation of the planned economy in Lithuania faced the difficulties ofreformation, development, financial instability, i. e. the national currency exchangerate and the level of inflation were fluctuating. The liberalisation of prices in 1991,together with the drawn-out period of launching of national currency, resulted inhyperinflation. Continuous conflicts between the Bank of Lithuania and theGovernment at the beginning of the transitional period, as well as their inconsistentpolicy, did not provide stability to the state, economy, they suppressed theindependence of the central bank and its effectiveness, and had a negative impacton the activities of commercial banks.

The creation of the market economy was started without any accumulatedprivate capital, in the absence of the sector of owners. The privatisation, which startedin 1991, capacitated the formation of the national financial capital, which wasentangled with the interests of criminal structures from the very beginning. Theportion of private capital was gradually growing in the capital stock structure ofindustrial and manufacturing enterprises, as well as in the capital of the existingand newly established commercial banks. Commercial banks became the mainchannel for the allotment of private capital for investment.

The period from 1991 to 1993 was characterized by spontaneous establishmentof commercial banks (by mid-1993 as many as 28 banks had sprung up). Theestablishment of banks was determined by highly profitable trade and services,particularly at the beginning of the transitional period, by the liberal policy of theBank of Lithuania in issuing banking licenses, as well as by low authorized capitalrequirements for the establishment of banks. In 1992–1994, different small creditcompanies, which were often established on the “financial pyramid” basis, competedwith commercial banks and offered high interest rates, thus attracting and embezzlinglarge amouns of money from legal persons and the population.

The management of the Bank of Lithuania, which seemed concentrated on thecommercial activities at the beginning of the transitional period, in fact left theprocess of the establishment of commercial banks and timely launch of the nationalcurrency out of sight. As a consequence, Lithuania lost the previously held leadingposition in this field, in the field of reconstruction of the banking system, as comparedwith the other Baltic States. Without the necessary supervision and control on thepart of the Bank of Lithuania, a perverse practice of establishment and activities ofcommercial banks was emerging, which soon led to the collapse of the firstcommercial banks.

In Lithuania, just like in other post-communist CEE and Baltic countries,financial losses as well as bigger or smaller shocks (the grievous consequences ofwhich were soon felt by the population and the businesses) were first experiencedin 1994, in addition to the credit companies, by small commercial banks (Þemësbankas, Lietûkis, Sekundës bankas, Apus, Ateitis, etc). As a result, due to thebankruptcy of credit companies providing financial services, a wave of mistrust and


withdrawal of deposits was directed towards them. The fall of the major commercialbanks started in 1–2 years.

The peak of the disarray of the activities of commercial banks came in December1995, when two major commercial banks – LAIB and LITIMPEKS – were put undera moratorium. The national budget suffered substantial losses because of the disorderin the activities of commercial banks; the collapse of the banks influenced about 30percent of business entities directly and up to 70 percent indirectly. The collapse ofthe big banks, while not resulting in an overall national banking crisis, harmed thedevelopment of the Lithuanian economic and financial system and undermined theconfidence in banks for some time both in the country and outside. However,notwithstanding the negative outcomes of the fall of banks, the banking shocks (likein other Baltic and CEE countries in the 20th century) also had positive consequences,i. e. the banking sector grew stronger as the remaining banks had to become moreprecautious, and the portfolio of bad loans became smaller and the authorities andmanagement institutions enhanced banking supervision.

The reasons why most of the commercial banks collapsed were the difficultiesexperienced by the Lithuania economy during the transitional period, i. e. the declinemanufacturing and trade, fluctuations of the interest rate, declining bank marginsand growing competition. The shocks experienced by the commercial banking systemwere affected by inefficient laws, regulations, standards, audit, internal control andactivities of the supervisory authorities. Bank bankruptcies were determined by theinability of bank managers to adapt to the changing macroeconomic environmentin due course, unprofessional management of banks, wrong lending policies andpoor analysis of the business risks, and by restriction of the functions of the Bank ofLithuania as the lender of last resort.

The legal basis for commercial banking was created in the pre-crisis periodwith insufficient conceptual grounding, and lagged behind the development of thebanking market. In the pre-crisis period the norms of the national law were notcapable of restricting such development of the banking system. The start of thetransitional period involved an unavoidable stage of the legalisation of illegal capital,which, paradoxical as it may seems, brought about further development of theeconomy. The improvement of banking regulation accelerated only after the fall ofsome major banks, although the fall of credit companies and small banks had startedmuch earlier. Inefficient supervision of credit institutions at the pre-crisis period bythe Bank of Lithuania was greatly influenced by the liberalism actively promoted inbusiness, which negated the interference of public authorities in private business. Itwas also reflected in the banking system, both in the adoption of legislation regulatingcommercial banking, and in the supervision of commercial banks. The prevailingattitude was that tight supervision of banks contradicts the principles of free market,that the market itself should deal with the banking problems once the nation hasopted for the free market; therefore, the market participants should be responsiblethemselves for their failures.

In general, at the beginning of the transitional period, during the pre-crisisperiod, the national banking system formed and developed under the weight of theinertia inherited from the previous planning system and under the influence ofanchoring (often insufficiently motivated) and development of the new economicsystem. All these factors determined the instability and primitive nature, and, insome cases, ideological footing (e. g. replacements of the Chairman of the Board ofthe Bank of Lithuania) of the banking system in the initial period.

mykolo romerio universitetas -...

Documents