86

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Dovilë Savickaitë

Lietuvos bankasGedimino pr. 6LT-01103 VilniusEl. p. dsavickaite@lb.lt

Vytautas Valvonis

AB SEB Vilniaus bankasJogailos g. 10LT-01116 VilniusEl. p. vytautas.valvonis@seb.lt

Straipsnyje* nagrinëjami teoriniai ir praktiniai ámoniø reitingavimo aspektai, áskaitant Bazelio bankø

prieþiûros komiteto dokumentuose, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/ED ir skolininkø

reitingavimui skirtoje literatûroje nurodomus reikalavimus bankø taikomiems ámoniø reitingavimo

modeliams. Nagrinëjami vertinamø rodikliø atrankos, reitingavimo procedûros pasirinkimo ir taikymo,

reitingø perþiûros, reitingavimo modeliø patikimumo vertinimo pagrindiniai aspektai, reitingø taikymo

sritys. Apþvelgus „geros praktikos“ reikalavimus, vertinamas Lietuvos bankuose atliekamas ámoniø

reitingavimas ir pateikiami siûlymai dël jo pagerinimo.

Pagrindiniai þodþiai: ámonë; reitingas; reitingavimo modelis.

Ávadas

Paskolø rinka nëra tobula, nes jos dalyviai skolindami ir skolindamiesi neturi visos reikiamosinformacijos. Kai bankas priima sprendimà skolinti, neturëdamas visos informacijos apieámonæ, iðkyla nepalankaus pasirinkimo pavojus: ámonës rizikà jis vertina atsargiau ir galinustatyti per dideles paskolos palûkanas. Dël to maþiau linkusios rizikuoti ámonës neimspaskolø – investicijø gràþa gali nepadengti dideliø paskolos palûkanø. Ið banko skolinsistik labiau rizikuoti linkusios ámonës. Taigi kyla pavojus, kad banko paskolø portfelá sudarysrizikingesnës paskolos, nors buvo siekiama prieðingo rezultato. Be to, gavusi paskolà ámo-në, siekdama kuo didþiausios naudos, kuri priklauso ir nuo investicijø rizikos, gali imtiságyvendinti rizikingesná investiciná projektà, o bankas, neturëdamas visos informacijos apieámonæ, negalës kontroliuoti jos veiklos. Tai vadinamoji moralinës þalos, arba nesàþiningoelgesio, problema.

Nepalankaus pasirinkimo ir nesàþiningo elgesio problemas bankai sprendþia stebëdamiir vertindami kredito rizikà, kuri jø veiklai yra viena iš svarbiausiø**. Kad tokia rizika bûtøveiksmingai valdoma, bankas turi nustatyti jos ðaltinius ir tiksliai ávertinti kiekvieno bankoskolininko, kiekvienos paskolos ir viso paskolø portfelio rizikà. Skolininko ir paskolosrizika bankuose vertinama pasitelkiant reitingø sistemas.

Pirmieji reitingø sistemas maþdaug prieð 20 metø ádiegë didieji pasaulio bankai, taikantyspaþangiausius rizikos vertinimo ir valdymo metodus (þr. Krahnen, Weber 2001). Bet pla-tesná bankø, jø prieþiûros institucijø ir mokslininkø susidomëjimà ðios sistemos sukëlë tikpastaraisiais metais, Bazelio bankø prieþiûros komitetui pasiûlius atnaujinti pirmàjá kapitalosusitarimà***. 2004 m. paskelbtame Naujajame kapitalo susitarime numatyta, kad bankai,ketinantys taikyti vidaus reitingais pagrástà kredito rizikos vertinimo metodà, kapitalo poreikákredito rizikai padengti galës skaièiuoti taikydami banko pasirinktas kredito rizikos vertinimoir reitingø sistemas (þr. BCBS 2004). Taèiau tam jie turi gauti prieþiûros institucijos leidimà,

ÁMONIØ REITINGAVIMAS: LIETUVOS BANKØ PATIRTIS

� Dovilë Savickaitë – Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamento Finansinës veiklos vertinimoskyriaus vyresnioji ekonomistë.Veiklos sritys: finansinë analizë, kredito rizika.

� Vytautas Valvonis – AB SEB Vilniaus banko Rizikos kontrolës departamento Kredito rizikos kontrolësskyriaus ekspertas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantas.Veiklos sritys: kredito rizikos vertinimas ir valdymas, Naujasis kapitalo susitarimas.

*Dëkojame Lietuvos banko Kre-dito ástaigø prieþiûros departa-mento Bankø inspektavimo sky-riaus virðininkei dr. A. Joèienei,vyriausiajam ekonomistui I. Þa-deikai, vyresniajam ekonomistuiM. Mendelevièiui, AB SEB Vil-niaus banko Kredito departa-mento Verslo klientø rizikos ver-tinimo skyriaus analitikamsR. Urbanoviè ir E. Merkevièiui,AB banko „Hansabankas“ Kre-dito rizikos valdymo departa-mento analitikui M. Lukoðevi-èiui, AB DnB Nord banko Finan-siniø rizikø departamento direk-toriaus pavaduotojui Kredito ri-zikos skyriaus vadovui V. Jûrui,AB Sampo banko Kredito depar-tamento Kredito rizikos vertini-mo skyriaus vyresniajam projek-tø analitikui R. Smaliukui uþ ver-tingas pastabas ir pasiûlymus.**Daugiau þr. „Pinigø studijos“(2004, Nr. 4).***Pirmasis Bazelio kapitalosusitarimas buvo paskelbtas1988 m. (þr. BCBS 1988).

87

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

o jis suteikiamas tik tiems bankams, kuriø numatomos taikyti reitingø sistemos atitinkanustatytus reikalavimus. Naujojo kapitalo susitarimo reikalavimai, susijæ su kredito rizika,buvo perkelti á Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà 2006/48/EB (þr. Direktyva 2006).Ágyvendindamas ðià direktyvà, Lietuvos bankas nustatë reikalavimus ðalies bankø taikomomsreitingø sistemoms*. Jais ir turës vadovautis ðalies bankai, kapitalo poreikiui skaièiuotipasirinkæ vidaus reitingais pagrástà metodà. Toká metodà ateityje ketina taikyti visi iðglobojanèiø bankø perimtus reitingavimo modelius taikantys ðalies bankai. Taigi jø reitingøsistemos turës atitikti „geroms“ reitingø sistemoms keliamus reikalavimus. Nors visiemskitiems bankams tokie reikalavimai nëra privalomi, vis dëlto ir jie, vertindami skolininkørizikà, turëtø taikyti „gerà praktikà“, kuri uþtikrina tinkamà skolininkø rizikos vertinimà.

Šio darbo tikslas – iðnagrinëti teorinius ámoniø reitingavimo aspektus, áskaitant EuroposParlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB ir kituose dokumentuose reitingø sistemomskeliamus reikalavimus, apþvelgti ámoniø rizikos vertinimà Lietuvos bankuose ir pateiktisiûlymus, kaip jis galëtø bûti tobulinamas, kad kuo labiau atitiktø „geros praktikos“reikalavimus.

1. Ámoniø reitingavimo teoriniai aspektai

Banko skolininkø rizikai vertinti sukurta daug metodø – nuo kiekybiniø iki kokybiniø.Banko taikoma reitingø sistema daþnai bûna pagrásta ðiø dviejø skirtingø metodø derinimu.Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2004) reitingø sistemà apibrëþia kaip visus me-todus, procesus, kontrolæ, duomenø rinkimà ir informaciniø technologijø sistemas, kurieleidþia ávertinti kredito rizikà ir jos sudedamàsias dalis, nustatyti vidaus reitingus.

Bankai, atsiþvelgdami á veiklos pobûdá ir banko poreikius, taiko skirtingas reitingøsistemas. Vis dëlto visø jø taikomos reitingø sistemos turi atitikti tam tikrus bendrusreikalavimus. Europos ðaliø bankø, reitingavimo modelá ketinanèiø taikyti skaièiuojantkapitalo poreiká, reitingø sistemoms keliami reikalavimai yra iðdëstyti Europos Parlamentoir Tarybos direktyvoje 2006/48/ED. Jan P. Krahnen ir Martin Weber (2000) nurodo 14principø, kuriais turëtø bûti pagrásta bet kuri „gera“ reitingø sistema. JAV bankø prieþiûrosinstitucija bankø taikomoms reitingø sistemoms kelia 11 reikalavimø (OCC 2001).

Reitingavimas bankuose taikomas tiek skolininko, tiek paskolos rizikai vertinti. Ðiamestraipsnyje nagrinëjamas skolininko, t. y. ámoniø, reitingavimo procesas pavaizduotas 1 pa-veiksle.

*Þr. Lietuvos bankas (2006).Nustatant paskolø vertinimo,grupavimo ir atidëjiniø suda-rymo reikalavimus (þr. Lietuvosbankas 1994; LRS 1997, 2003),buvo pateiktos tik tam tikrosskolininkø rizikos vertinimo gai-rës, bet ne reikalavimai reitingøsistemoms.

1 pav. Ámoniø reitingavimo procesas

Šaltiniai: Deutsche Bundesbank (2003); ÖNB (2004), Bank of Japan (2005); V. Valvonis (2006); sudaryta autoriø.

88

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Reitinguoti ámonëms bankai pasirenka skirtingus metodus (þr. ÖNB 2004). Vienstatistinis modelis jø rizikai vertinti taikomas retai. Statistinis modelis daþniausiai taikomasfiziniø asmenø arba maþø ir vidutiniø ámoniø rizikai vertinti. Stambioms ámonëms teikiamospaskolos labiau skiriasi, taigi standartizuotas statistinis metodas neatskleistø visø skolininkoypatumø. Be to, bankams paprastai trûksta duomenø apie ámoniø ásipareigojimø neávyk-dymo atvejus, todël statistinius modelius sunku pagrásti empiriðkai. Eksperto – kvalifikuotoámonës rizikos vertintojo atliekamas reitingavimas bankui brangiau kainuoja, taèiau stam-bioms ámonëms paprastai teikiamos didelës, daug pajamø bankui teikianèios paskolos,taigi tokio reitingavimo iðlaidos atsiperka.

Reitingas yra raidinis, skaitmeninis arba kombinuotas simbolis, rodantis rizikà, kuriànustato ir prisiima bankas, suteikdamas paskolà ámonei. Tai kokybinis kredito rizikosávertinimas. Skaièiuojant kiekybiná kredito rizikos vertinimo rodiklá PD, t. y. ásipareigojimøneávykdymo tikimybæ, ámoniø rizikà galima palyginti.

Bûtina banko taikomo reitingavimo modelio ypatybë yra jo patikimumas. Modelislaikomas patikimu, jeigu nustatytø reitingø (jiems priskirtø PD rodikliø) ir faktiniø rezultatøskirtumas nëra reikðmingas. Jeigu reitingavimo modelio teikiama informacija beveiknesinaudojama, vadinasi, abejojama jo patikimumu.

1.1. Reitingavimo procedûra

Ámonës reitingà paprastai lemia kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Vieni ið daþniausiainurodomø – ámonës finansinë bûklë, ámonës valdymas, uþimama rinkos dalis, ðalies rizikair kt. (Crouhy ir kt. 2001). Antje Brunner ir kt. (2000) skiria ámonës reitingà lemianèiøveiksniø grupes ir jas lygina su tarptautiniø reitingo agentûrø suteikiamus reitinguslemianèiais veiksniais (þr. 1 lent.).

1 lentelë

Reitingà lemiantys veiksniai

s’rooP&dradnatS s’ydooM saknabsinipiT

akizirënisnaniF

atiaksparisasnalaB

akitilopøsnaniF

samugninleP

arûtkurtsolatipaK

iatuarsøginiP

samutsknalsinisnaniF

iailkidoriainibykeiK

iailkidoriainisnaniF

iatatluzeromykiatøiledoM

ajicautisënimonokE

,iatuarsøginip(sitëdapsolkieV

).tkrisamugninlep

olatipak(sitëdapënisnaniF

).tkrisamudivkil,samumaknakap

akizirolsreV

iamutapysolkievsënimonokE

ajicizopënicneruknoK

akizirsolkievriënicneruknoK

siladsoknirënikytnaS

)ajicizopënicneruknok(

ajicakifisreviD

solkiev,sodialši,samivadraP

iatatluzer

sitmipaomivadraP

sitëdapsënomÁ

alkievënimonokE

ënicneruknok(siladsokniR

)ajicizop

satnemitrosaøikerP

akizirilaicepS

omudivkilriømajapomivadraP

sëzongorp

arûtkurtssënomÁarûtkurtssënomÁ

uknabusiaišyR

samydlaV ëbykokomivavodaV

ëlortnokrisamivanalP

sitritapomydlaV

arûtkurtsënicazinagrO

ënomáijoiènadlaV

samydlaV

sitritaP

ënomáijoiènadlaV

ëbykoksëlortnokrisotiakspA

– – uknabusiaišyR

Šaltinis: A. Brunner ir kt. (2000).

Bazelio bankø prieþiûros komitetas (þr. BCBS 2000b), atlikæs bankø apklausà, nustatëtam tikrus duomenø, naudojamø reitinguojant skolininkus, atrankos polinkius: tie bankai,kurie rizikai vertinti taiko statistinius metodus, paprastai remiasi tiksliai apskaièiuojamaisámoniø finansiniais rodikliais, o ekspertø vertinimu pagrástà reitingavimà taikantys bankairemiasi ne tik konkreèiais skaièiais ar þodþiu apibûdinamais rodikliais, bet ir palyginamàjaanalize (pvz., ámonës finansiniø rodikliø palyginimu su kitø ámoniø atitinkamais rodikliais).

89

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

Kiekvienas bankas atrenka vertintinus rodiklius, geriausiai atskleidþianèius ámonës rizikà.Bendri vertinamø duomenø atrankos principai* yra numatyti Europos Parlamento ir Ta-rybos direktyvoje 2006/48/ED. J. P. Krahnen ir M. Weber (2001: 11–12) teigimu, reitingasturi apimti visà turimà informacijà apie ámonæ. Be to, sudarant reitingavimo modelá, turibûti atsiþvelgiama á tai, kad kredito rizikà vertinantis asmuo kokybinius rodiklius vertinageriau nei kiekybinius, kad kokybiniai rodikliai keièiasi maþiau nei kiekybiniai ir pan.

Renkantis ámonës rizikà geriausiai atskleidþianèià ir bankui priimtiniausià reitingavimoprocedûrà, atliekama turimø duomenø ir reitingavimo procedûrø analizë. Pirmiausiaatliekama vienfaktorinë analizë – atskirai ávertinamas kiekvienas kiekybinis ir kokybinisrodiklis, jø tinkamumas ámonës rizikai vertinti. Atliekant daugiafaktorinæ analizæ, sudaro-mos ávairios reitingavimo procedûros. Jas palyginus pagal ávairius kriterijus, galiausiai at-renkama ámonës rizikai vertinti labiausiai tinkanti reitingavimo procedûra (þr. 2 pav.).

2 pav. Reitingavimo procedûros atranka

Šaltinis: ÖNB (2004); sudaryta autoriø.

Atsiþvelgiant á ekspertø vaidmená nustatant reitingà, skiriamos ðios reitingavimo pro-cedûros (þr. BCBS 2000b: 17–19):

- eksperto sprendimu pagrástas reitingavimas, kai ekspertas turi teisæ atrinkti ir ávertintireitinguojant naudojamus kriterijus;

- ið dalies eksperto sprendimu pagrástas reitingavimas, kai ekspertas ið anksto nustatytuskriterijus lygina su ribiniais dydþiais. Ðiai grupei priskirtinos ir tos procedûros, kai pirminisámonës reitingas nustatomas taikant statistiná modelá, o galutinis reitingas nustatomaseksperto;

*Daugiau apie reikalavimus, ke-liamus duomenø atrankai ir ver-tinimui, þr. ÖNB (2004).

90

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

- statistinio modelio taikymu pagrástas reitingavimas.Daugiau nei 50 procentø Bazelio bankø prieþiûros komiteto apklaustø bankø,

vertindami stambiø, smulkiø ir vidutiniø ámoniø rizikà, taiko eksperto sprendimu pagrástàreitingavimà (BCBS 2000b). Statistinius reitingavimo modelius kaip pagrindinæ ámonësreitingo nustatymo priemonæ taiko nedaug bankø, taèiau tik keletas jø ið viso netaiko.Vienuose bankuose statistiniø modeliø taikymo rezultatai naudojami nustatant pirminá,eksperto vëliau tikslinamà reitingà, kituose á juos atsiþvelgiama reitingo nustatymo metu.Kaip minëta, statistiniai modeliai daugiausia taikomi smulkiø ámoniø ir fiziniø asmenørizikai vertinti. Tik apie 20 procentø bankø taiko toká reitingavimà, kai eksperto sprendimolaisvæ riboja tam tikri nustatyti kriterijai. Paprastai ribojama galimybë pagerinti, o nepabloginti ámonei skiriamà reitingà.

Eksperto sprendimu pagrástà reitingavimà labiau tinka taikyti vertinant netipiniø bankoskolininkø rizikà. Be to, toks reitingavimas uþtrunka ilgiau nei reitingavimo procedûra,pagrásta statistinio modelio taikymu, o vertinant jo patikimumà daug dëmesio skiriamaiðsiaiðkinti, ar ekspertas objektyviai ir tiksliai vertina ámoniø rizikà. Statistinio modeliotaikymu pagrásta reitingavimo procedûra labiau tinka tipiniø skolininkø rizikai vertinti.

Banko taikomà reitingø skalæ (þr. 3 pav.) lemia banko veiklos pobûdis, reitinguojamøámoniø ypatumai ir tikslai, kuriø bankas siekia, taikydamas reitingavimo modelá. Reitingøturëtø bûti skiriama tiek, kad bûtø uþtikrintas tinkamas ámoniø rizikos vertinimas. EuroposParlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/ED numatyta reitingø skalë, kurià sudaromaþiausiai septyni reitingai ásipareigojimus vykdanèiø ir vienas – ásipareigojimø nevykdanèiøámoniø rizikai vertinti.

3 pav. Reitingø skalë

Ásipareigojimus vykdanèiø skolininkø Ásipareigojimus nevykdanèiø skolininkøreitingø skalë reitingø skalë+

Pastaba: +ðiai grupei priskiriami ir padidëjusios rizikos skolininkai.

Šaltinis: BCBS (2000b).

Dideliems bankams, kurie teikia paskolas skirtingo rizikingumo ámonëms, pravartutaikyti plaèià reitingø skalæ. Ji paprastai tinka paskolø pelningumo analizei, paskirstantkapitalà ir pan. Kai plaèià reitingø skalæ taiko bankas, ámonëms teikiantis nedaug paskolø,jam sudëtinga tiksliai ávertinti kredito rizikos sudedamàsias dalis ar taikomo modeliopatikimumà. Taèiau per maþas skiriamø reitingø skaièius ir skolininkø netolygus pasi-skirstymas pagal rizikos grupes rodytø, kad banko skolininkø rizika nëra pakankamaidiferencijuojama.

1.2. Reitingavimo modeliai ir jø taikymas

Ámoniø rizika priklauso nuo ávairiø aplinkybiø: individualiø (susijusiø su ámone) ir bendrø(susijusiø su visomis ámonëmis). Pagal ðiø aplinkybiø ávertinimà reitingavimo modeliaiskirstomi á laiko momento (point in time) ir ekonominio ciklo (through the cycle) modelius*.

*Daugiau apie šiuos modeliusþr.: W. F. Treacy, M. S. Carey(1998), M. K. Ong (2002),J. Taylor (2003), E. Heitfield(2004), G. Löffler (2004), BCBS(2005), FSA (2006), F. Rikkers,A. E. Thibeault (2007).

91

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

Taikant laiko momento modelius, ámonës rizika ávertinama atsiþvelgiant á reitingo su-teikimo metu esanèià ekonominio ciklo fazæ: ekonominio pakilimo sàlygomis daugiauámoniø laikomos maþiau rizikingomis, o ekonominio nuosmukio sàlygomis daugiau jølaikomos rizikingesnëmis*. Tam tikru reitingu vertinamø ámoniø grupës ásipareigojimøneávykdymo atvejø santykinis daþnumas tiek ekonominio pakilimo, tiek ekonominio nuo-smukio sàlygomis bûtø vienodas.

Taikant ekonominio ciklo modelius, ámonëms teikiami sàlyginiai reitingai, t. y. daromaprielaida, kad jos veikia nepalankiomis ekonominëmis sàlygomis. Taigi ekonominio ciklofazë, vyraujanti reitingo suteikimo metu, reitingui neturi átakos. Nuo ekonominio ciklopriklauso tik tam tikru reitingu vertinamø ámoniø grupës ásipareigojimø neávykdymo atvejøsantykinis daþnumas: ekonominio pakilimo metu ðis rodiklis maþëtø, o ekonominio nuo-smukio metu – didëtø.

Vieno ið dviejø reitingavimo modeliø pasirinkimà daþniausiai lemia banko veiklospobûdis ir modelio taikymo tikslai. Pavyzdþiui, teikiant trumpalaikes paskolas labiau tinkataikyti laiko momento modelá, nes per trumpà laikotarpá ekonominis ciklas nepasikeièia,o numatant ámonës galimybes gràþinti paskolà ilgu laikotarpiu taikytinas ekonominiociklo modelis. Paskolø ir jø portfelio rizikai stebëti parankesni laiko momento modeliai,leidþiantys ávertinti esamà, o ne sàlyginæ rizikà, taèiau priimant ilgalaikius strateginiussprendimus labiau tinka taikyti ekonominio ciklo modelá.

Dauguma bankø reitingus nustato metams (þr. BCBS 2000b). Tai lemia ðios aplinkybës:reitinguojant ámones, remiamasi metiniø finansiniø ataskaitø duomenimis, reitingø perþiûravyksta kasmet, prognozuojant ámonës rizikà ilgesniam nei vieneriø metø laikotarpiui bûtøsusiduriama su dideliu neapibrëþtumu. Nors reitingo galiojimo laikotarpis dar nereiðkia, kadyra taikomas laiko momento modelis, dauguma bankø taiko bûtent ðiuos modelius. Taèiauapskritai jø taikomi metodai neretai turi ir ekonominio ciklo modeliø poþymiø (BCBS 2005).

Ámonëms suteiktais reitingais tiesiogiai remiamasi tik nedaugelyje banko veiklos srièiø,pavyzdþiui, stebint paskolø portfelio pasiskirstymà pagal rizikos grupæ. Valdant paskoløportfelio rizikà ar nustatant paskolø palûkanø normas, ámonëms suteikti reitingai siejamisu PD rodikliais.

Bazelio bankø prieþiûros komitetas nurodo du tokius siejimo bûdus – tiesioginá ir ne-tiesioginá (BCBS 2005b). Reitingus su PD rodikliais siejant tiesiogiai, PD rodikliai apskai-èiuojami kiekvienai ámonei (taikant statistiná modelá), o vienodu reitingu vertinamø ámoniøgrupës PD rodiklis apskaièiuojamas kaip visø tos grupës ámoniø PD rodikliø vidurkis. Rei-tingus su PD rodikliais siejant netiesiogiai, vienodu reitingu vertinamø ámoniø grupës PDrodiklis apskaièiuojamas ið praeities duomenø, t. y. ið faktiniø tuo paèiu reitingu vertina-mø ámoniø ásipareigojimø neávykdymo daþniø arba banko reitingø skalæ lyginant su tarp-tautiniø reitingø agentûrø taikomomis reitingø skalëmis (þr. Treacy, Carey 1998; BCBS2005a; Valvonis 2006).

PD rodiklio skaièiavimas ið praeities duomenø tinka ne visiems bankams, nes ne visibankai jø turi. Kol tokie duomenys bus pradëti kaupti, bankas taikomà reitingø skalæ galigretinti su reitingø agentûrø taikomomis reitingø skalëmis ir naudotis pastarøjø sukauptaisduomenimis apie tam tikru reitingu vertinamø ámoniø PD rodiklius. Beje, tai pravartu irbankams, taikantiems tiesioginá reitingø siejimo su PD rodikliais metodà – toks gretinimassuteikia galimybæ pasitikrinti nustatomø PD rodikliø patikimumà.

Tam tikru reitingu vertinamø ámoniø grupës PD rodiklis gali skirtis nuo faktiniø ásipa-reigojimø neávykdymo daþniø. Svarbiausia nustatyti, ar tokie neatitikimai yra atsitiktiniai,ar pasikartojantys ir statistiðkai reikðmingi. Reikðmingi neatitikimai rodytø, kad bankotaikomas reitingavimo modelis neleidþia tiksliai ávertinti ámoniø rizikos. Tokios prielaidospagrástumu ásitikinama ávertinus reitingavimo modelio patikimumà.

Kad ámonëms bûtø suteikiami tiksliai jø rizikà rodantys reitingai, o tam tikro reitingoámoniø grupëms nustatomi tikslûs PD rodikliai, bankai nuolatos vertina taikomø reitinga-vimo modeliø patikimumà (þr. BCBS 2005a)**. Reitingavimo modelio patikimumas verti-namas dar já kuriant. K. P. Krahnen ir M. Weber (2001) teigimu, reitingavimo modeliotikrinimas turi bûti tiek vidinis, tiek iðorinis, taip pat taikytini ir netikëti patikrinimai. Ver-tinant ámoniø reitingavimo modelio patikimumà, turi dalyvauti su paskolø teikimu ir rei-

*Þr. „Pinigø studijos“ (2006,Nr. 2).**Išsamiau šie principai apta-riami OCC (2000), CEBS (2006).

92

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

tingavimo modelio kûrimu nesusijæ asmenys: kredito rizikos kontrolës padalinys ar kitøpadaliniø darbuotojai.

Reitingavimo modelio patikimumo vertinimo procesas pavaizduotas 4 paveiksle.Pasirenkamus tokio vertinimo metodus daug lemia vertinamø ámoniø veiklos profilis,teikiamø paskolø reikðmingumas bankui, turimi duomenys, banko taikomas reitingavimomodelis (laiko momento ar ekonominio ciklo) ir pan.

4 pav. Reitingavimo modelio patikimumo vertinimas

Šaltinis: Deutsche Bundesbank (2003), BCBS (2005a); sudaryta autoriø.

Gráþtamasis patikrinimas (backtesting) yra pagrástas kredito rizikos sudedamøjø daliøáverèiø lyginimu su faktinëmis reikðmëmis. Lyginimas su ribiniais dydþiais (benchmarking)

apima kredito rizikos sudedamøjø daliø lyginimà su dydþiais, apskaièiuotais taikant kitusmetodus. Abu ðie metodai leidþia ávertinti bankø taikomo reitingavimo modelio skiriamàjàgalià, jo patvarumà ir kredito rizikos sudedamøjø daliø skaièiavimo tikslumà. Skiriamojigalia rodo, ar modelis leidþia iðskirti ámones, kurios neávykdys ásipareigojimø. Modeliopatvarumas rodo jo tinkamumà ávertinti prieþasties ir pasekmës ryðá tarp rizikos veiksniøir kreditingumo, atsiþvelgiant á rizikos veiksnius tiksliai nustatyti ámonës rizikà. Nepatikimasreitingavimo modelis paprastai siejamas su prognozavimo kokybës prastëjimu (DeutscheBundesbank 2003: 61).

Reitingavimo modelio kokybiná patikimumà lemia jo struktûra, naudojamø duomenøkokybë ir jo praktinio taikymo galimybë. Kokybinis vertinimas atliekamas tiek modelákuriant (ex ante vertinimas), tiek já taikant (ex post vertinimas). Ypaè svarbu uþtikrintiduomenø kokybæ, nes dël netiksliø duomenø netiksliai ávertinama ne tik ámonës kreditorizika, bet ir PD rodikliai, naudojami kapitalo poreikiui, atidëjiniams, paskolø palûkanønormoms ávertinti. Reitingavimo modelio praktinis taikymas svarbus tiems bankams, kurieketina rinktis vidaus reitingais pagrástà metodà. Jeigu modelio teikiama informacija beveiknesinaudojama, bankas já greièiausiai vertina neigiamai, laiko nepatikimu.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB reikalaujama, kad reitingavimomodelis bûtø taikomas ne tik kapitalo poreikiui skaièiuoti, bet ir teikiant paskolas, valdantrizikà, skirstant kapitalà, nustatant paskolø palûkanø normas, priimant valdymo spren-dimus (þr. 5 pav.). Reitingavimo modelio praktinio taikymo sritis atskleidþia tarptautiniøbankø apklausos rezultatai (þr. BCBS 2000b).

Apskritai reitingavimo modelio taikymo rezultatai – reitingai gali bûti naudojami ðiosebanko veiklos srityse:

- teikiant paskolas – reitingas gali bûti pagrindinis rodiklis, leidþiantis nuspræsti, arámonei suteikti paskolà;

- nustatant limitus – atsiþvelgiant á reitingà, paskoloms ir skolininkams gali bûti nu-statomi ávairûs limitai (pvz., nesuteikti daugiau paskolø nei nustatyta suma arba jas teiktitaikant papildomas rizikà maþinanèias priemones);

93

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

- nustatant skolininkø stebëjimo daþnumà – atsiþvelgiant á reitingà, kuris rodo didesnæskolininko rizikà, nustatomas jos vertinimo periodiškumas;

- stebint prisiimtà rizikà – reitinguotø ámoniø skaièiaus kitimas ir rodo banko prisiimtàrizikà, todël ðios informacijos pagrindu turëtø bûti kuriama banko veiklos strategija (pvz.,nustatoma skolininkø rinka, priimtiniausia pagal paskolos pelningumà).

5 pav. Reitingavimo modelio taikymas bankø veikloje

Šaltinis: BCBS (2000b); sudaryta autoriø.

Tokie reitingavimo modelio taikymo rezultatai, kaip PD rodikliai, gali bûti taikominustatant paskolø palûkanø normas (þr. Valvonis 2006b) ir paskolø vertæ (þr. Bank ofJapan 2003), skaièiuojant kapitalo poreiká pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvà2006/48/EB, atliekant testavimà nepalankiomis sàlygomis, kai PD rodikliai tiesiogiaitikslinami arba taikomas paskolø portfelio rizikos vertinimo modelis.

1.3. Reitingø nustatymas ir perþiûra

Uþsienio bankuose ámoniø reitingus daþniausiai nustato vadybininkas, kredito padaliniodarbuotojas arba abu bendru sprendimu, kai kuriais atvejais reitingà patvirtina paskoløkomitetas. William F. Treacy ir Mark S. Carey (1998: 904), apklausæ 50 didþiøjø JAVbankø, nustatë, kad 40 procentø bankø atsakomybæ uþ ámoniø reitingavimà suteikiavadybininkams, 15 procentø bankø – kredito padalinio darbuotojams, o 20 procentøbankø – vadybininkams kartu su kredito padalinio darbuotojais. Maþdaug 30 procentøbankø ðià funkcijà paskirsto: kredito padalinio darbuotojai yra atsakingi uþ ámoniø, kuriomsteikiamos didelës paskolos, reitingavimà, o vadybininkai vieni arba kartu su kredito pa-dalinio darbuotojais vertina ámoniø, kurioms teikiamos maþesnës paskolos, rizikà. Apklausataip pat parodë, kad stambø verslà finansuojantys bankai jo reitingavimà yra linkæ patikëtikredito padalinio darbuotojams, o vidutiná ir smulkøjá verslà finansuojantys bankai – va-dybininkams. Reitingà nustatanèio asmens pasirinkimas daug priklauso ir nuo reitingavimoprocedûros: taikant eksperto sprendimu pagrástà ámoniø rizikos vertinimà, ðios funkcijossuteikiamos ekspertui, o taikant statistiná modelá, kai reitingas nustatomas automatiðkai,suvesti duomenis gali bet kuris banko paskirtas darbuotojas.

Banko vadybininkai, kurie yra suinteresuoti suteikti kuo daugiau paskolø, turi tam tikrøpaskatø suteikti nepagrástà reitingà (nuo suteiktø paskolø sumos paprastai priklauso ir jøatlyginimas). Taigi vadybininko suteiktus reitingus banke turëtø perþiûrëti treèioji ðalis: kreditopadalinio darbuotojai, nedalyvaujantys pradiniame reitingavimo etape, arba nepriklausomasreitingø perþiûros padalinys.

Kredito padalinio darbuotojai nëra tiesiogiai suinteresuoti suteikti kuo daugiau paskolø,todël ámoniø rizikà vertina objektyviau nei vadybininkai. Rizikos vertinimas yra jø tiesioginëfunkcija, taigi jie yra geriau apmokyti, uþtikrina reitingavimo proceso integralumà irtinkamà kredito kultûrà banke*. Vis dëlto esama rizikos, kad kredito padalinio darbuotojai,*Daugiau þr. K. Ong (2003).

94

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

ámonës rizikà vertinantys tik ið dokumentinës analizës, ámonæ paþásta maþiau neivadybininkai, tiesiogiai bendraujantys su ámonës atstovais.

Pirminius reitingus teikiantis banko tarnautojas paprastai atlieka ir jø nuolatinæ perþiûrà.Jos tikslas – laiku reaguoti á ámonës rizikos pasikeitimà, pakeièiant jai suteiktà reitingà. Benuolatinës, bankuose atliekama reguliari ir nereguliari reitingø perþiûra. Reguliari reitingøperþiûra paprastai atliekama kas ketvirtá arba kas metus. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvoje 2006/48/EB nurodyta reguliarià reitingø perþiûrà atlikti ne reèiau kaip kartàper metus.

Nereguliarià reitingø perþiûrà bankuose paprastai atlieka nepriklausomas reitingøperþiûros padalinys. Apskritai toks padalinys palaiko reitingø sistemos integralumà. Jisne tik atlieka reitingø perþiûrà, bet ir konsultuoja iðkilus nesutarimams dël nustatytoreitingo. Taigi nepriklausomo padalinio darbuotojai turi bûti ypaè kvalifikuoti, iðmanantyskreditavimo kultûrà ir reitingavimo reikðmæ. Nepriklausomo reitingø perþiûros padaliniovaidmuo ne toks svarbus tik tuose bankuose, kuriø veikla yra orientuota á stambiø ámoniøkreditavimà, nes juose reitingus ámonëms skiria kredito padalinio darbuotojai, turintysmaþiau paskatø netiksliai vertinti ámoniø rizikà.

2. Ámoniø reitingavimas Lietuvos bankuose

Pirmosios ámoniø grupavimo pagal rizikà sistemos ðalies bankuose atsirado, kai Lietuvosbankas pateikë reikalavimà teikiant paskolà ávertinti ámonës ûkinæ ir finansinæ bûklæ, kadbûtø galima paskolas sugrupuoti á rizikos grupes ir ávertinti specialiøjø atidëjiniø poreiká.

1994 m. kovo 31 d. Lietuvos banko valdybos (þr. Lietuvos bankas 1994) patvirtintosePaskolø grupavimo taisyklëse buvo nurodyta, kad vertinant paskolos gavëjo ûkinæ irfinansinæ bûklæ turi bûti atsiþvelgiama á jo veiklos planà, balansà, pelno (nuostolio), pinigøsrautø ataskaitas ir prognozes, iðsamø turto savininkø ir pagrindiniø akcininkø sàraðà.Vëliau patvirtintose Abejotinø aktyvø grupavimo taisyklëse bankams buvo nurodytaámonës ûkinæ ir finansinæ bûklæ vertinti atsiþvelgiant á objektyvius ir subjektyvius kriterijus(LRS 1997). Vienu ið svarbiausiø objektyviø kriterijø buvo laikoma ámonës finansiniø rodikliøanalizë. Subjektyviais kriterijais laikyta ámonës vadovø patirtis ir kvalifikacija, ámonësgaminamø prekiø (ar paslaugø) paklausa rinkoje, konkurencinë aplinka, per didelëpriklausomybë nuo keliø tiekëjø ar pirkëjø. Bankams buvo nurodyta kiekvienà rodikláávertinti taikant 5 balø sistemà (geriausias balas – 1, blogiausias balas – 5) ir nustatytiiðsamias ámonës bûklës vertinimo procedûras (jos turi bûti iðdëstytos raðtu ir patvirtintosbanko valdybos).

2003 m. Lietuvos banko valdybos (þr. LRS 2003) patvirtintose Abejotinø aktyvø ver-tinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymo bendrosiose nuostatose reikalavimø,kaip turi bûti vertinama ámonës ûkinë ir finansinë veikla, jau nebebuvo pateikta, tiknurodyta, kad banko taisyklëse ar su ðiomis taisyklëmis susijusiuose dokumentuose bûtønumatyti iðsamûs skolininko ûkinës ir finansinës bûklës vertinimo reikalavimai bei pro-cedûros, pagal kurias bûtø nustatomas galutinis skolininko finansinës bûklës ávertinimas.Nuo 2005 m. galiojanèiuose Minimaliuose paskolø vertinimo reikalavimuose (LRS 2005)nebepateikta jokiø nurodymø, kaip bankas turëtø vertinti ámoniø ûkinæ ir finansinæ bûklæ,nes paskolos buvo pradëtos vertinti pagal 39-àjá Tarptautiná apskaitos standartà. Taiginuo 2003 m. Lietuvos bankas reglamentuoja tik paskolø vertinimà, o vertinant skolininkorizikà bankams leidþiama taikyti jø paèiø sukurtus reitingavimo modelius. Iki 2003 m. netir turëdamas reitingavimo modelá bankas ámoniø ûkinæ ir finansinæ bûklæ turëjo vertintipagal Lietuvos banko reikalavimus.

Iki priimant Abejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymonuostatas reitingavimo modelis buvo ádiegtas tik viename uþsienio banko globojamameðalies banke. Jo reitingø skalë buvo susieta su Lietuvos banko nustatyta 5 balø skale. Kitibankai reitingavimo modelius pradëjo taikyti nuo 2003 m., juos perëmæ ið globojanèiøuþsienio bankø. Globojanèiø bankø neturintys ðalies bankai reitingavimo modelius kûrëpatys, remdamiesi ámoniø grupavimo taisyklëmis, kurias Lietuvos banko reikalavimu turëjotaikyti iki 2003 m. Pagal ðias taisykles sukurtø modeliø struktûra, vertinami rodikliai ir

95

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

vertinimo procesai yra panaðûs, ið esmës atitinkantys anksèiau galiojusius Lietuvos bankoreikalavimus. Tik keletas jø pastaraisiais metais buvo pakeista: du bankai ëmë taikyti platesnæreitingø skalæ, vienas bankas pradëjo reitinguoti ne tik ámones, bet ir sandorius. TaèiauBazelio bankø prieþiûros komitetas, vadovaudamasis proporcingumo principu, maþesniemsir maþiau funkcijø atliekantiems bankams kelia maþesnius reikalavimus nei didesniems,daugiau funkcijø atliekantiems bankams. Vis dëlto ir ðiø bankø taikomi reitingavimomodeliai turëtø atitikti „geriems“ reitingavimo modeliams keliamus reikalavimus.

Siekiant nustatyti, kaip didþiausiø ámoniø reitingavimo modeliai taikomi Lietuvosbankuose, 2006 m. pabaigoje–2007 m. pradþioje buvo atlikta visø ðalyje veikianèiø bankø,iðskyrus uþsienio bankø skyrius, anoniminë apklausa. Á pateiktus anketos klausimus dalisbankø atsakë raðtu, kiti bankai – þodþiu. Bankø buvo praðoma informacijos tik apiedidþiausiø ámoniø reitingavimà, iðskyrus specifinæ veiklà plëtojanèias ámones (pvz., finan-sinio sektoriaus ir nekilnojamojo turto projektus vykdanèias ámones). Siekiant uþtikrintityrimo rezultatø patikimumà, apklausoje dalyvavusiems bankams buvo pateikti apibend-rinti jos rezultatai.

2.1. Ámoniø rizikos vertinimo modeliai ir jø taikymas

Ið penkiø apklausoje dalyvavusiø uþsienio bankø globojamø Lietuvos bankø trysstambesnëms ámonëms reitinguoti taiko perimtus modelius, vienas – globojanèio bankotrims Baltijos valstybëms sukurtà bendrà modelá. Taigi savarankiðkai sukurtà reitingavimomodelá taiko tik vienas globojamas ðalies bankas. Vienas bankas yra prisidëjæs prie jáglobojanèio banko ir visos bankø grupës taikomo modelio kûrimo.

Ðalies bankø perimti reitingavimo modeliai sudëtingesni nei jø savarankiðkai sukurtimodeliai. Be to, juos sunkiau pritaikyti prie vietos sàlygø. Taigi teigiamai vertintini glo-bojanèiø bankø sprendimai Lietuvos bankams kurti atskirus modelius arba tokius modeliuskurti kartu dalyvaujant ir globojamam bankui*. Þinoma, kuriant specialø modelá turëtøbûti numatoma ta pati reitingø skalë, kad bûtø ámanoma ávertinti visos bankø grupëspaskolø portfelio rizikà.

Kita vertus, uþsienio bankø neglobojami Lietuvos bankai neturi galimybës pasinaudotireitingavimo modelio kûrimo patirtimi, o jos ðalies bankams, tik pradedantiems taikytiðiuolaikinius kredito rizikos vertinimo metodus, labai trûksta.

Ðalies bankai, perëmæ reitingavimo modelius, kapitalo poreiká ketina nustatyti taikydamividaus reitingais pagrástà metodà, vienas jø – jau nuo 2008 m., kitas – nuo 2009 m. Kadðalies bankai galëtø taikyti ðá metodà, jø perimti reitingavimo modeliai jau dabar turiatitikti Lietuvos banko keliamus reikalavimus. Visiems kitiems bankams tokie reikalavimainëra privalomi, taèiau ir jiems rekomenduotina taikyti „gerà praktikà“. Ðiuo metu nevisø Lietuvos bankø taikomi ámoniø reitingavimo modeliai atitinka Lietuvos banko ir Eu-ropos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB reitingavimo modeliams keliamusreikalavimus: skiriamas per maþas reitingø skaièius, neatliekamas modeliø patikimumovertinimas, reitingai nesiejami su PD rodikliais.

Lietuvos bankø apklausa rodo, kad tik trys ið jø ámoniø rizikà vertina taikydami daugiaunei vienà modelá: vienas bankas taiko tris, kiti du – po du skirtingus ámoniø rizikos vertinimomodelius (þr. 2 lent.). Taikydami po vienà modelá ámoniø rizikà vertina ðeði bankai.

Rinkdamiesi, kurá rizikos vertinimo modelá taikyti ámonei, bankai atsiþvelgia á ámonësásiskolinimo dydá arba metinæ apyvartà. Dviejuose bankuose atsiþvelgiama á ámonësásiskolinimo dydá. Viename ið jø maþoms ámonëms reitinguoti taikomas vertinimo balaismodelis, vidutinëms ir didelëms ámonëms – ekspertø atliekamas vertinimas. Viename iððiø dviejø bankø ámonë yra reitinguojama, jeigu jos ásiskolinimas didesnis nei 2,7 mln.litø, kitame – jeigu ámonës ásiskolinimas yra didesnis nei 1 mln. litø. Dar vienas bankasvisø ámoniø rizikai vertinti taiko tà patá reitingavimo modelá, taèiau nuo ámonës ásiskolinimodydþio priklauso, koks jos rizikos vertinimo bûdas pasirenkamas: jeigu ámonës paskoløsuma yra iki 1 mln. litø, reitingas nustatomas automatiðkai, o jeigu ji yra didesnë, daratliekama ir iðsami analizë.

*Tyrimo metu nebuvo gautainformacijos, kad bent vienasuþsienio bankas bûtø vertinæs joglobojamo banko reitingavimomodelio tinkamumà Lietuvosámoniø rizikai vertinti.

96

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

2 lentelë

Ámoniø rizikos vertinimo modeliai

suièiaksøtnednopseR

áledomoknaboiènajobolgokiaT áledomàtrukusiakðiknaravasokiaT

amokiatitnitreviakizirøinomÁ:øiledomsaneiv

udsyrt

121

5––

,amotatsunsouiruklagap,iajiretirK:amajougnitieritûbirutënomáadak

atravypaënitemsënomásidydiuknabominiloksisásosiv,arënøjiretirkøikot

iadoneivsomanitrevsënomá

12

1

––

5

:satkejbosamajougnitieRátnaiglevþistaen(akizirsënomáominirkitþuominiþàrgsoloksap

)senomeirpátnaiglevþista(akizirsoloksapominirkitþuominiþàrgsoloksap

)senomeirp

4

–

5

1

Šaltinis: sudaryta autoriø.

Didesnë paskola yra susijusi su didesne banko rizika, taigi didesnes paskolas imanèiøámoniø rizikai vertinti turi bûti skiriama daugiau dëmesio. Taèiau viename banke vertinantámoniø rizikà atsiþvelgiama ne á paskolos dydá, bet á ámonës metinæ apyvartà, t. y. reitin-guojamos tik tos ámonës, kuriø metinë apyvarta yra didesnë nei 70 mln. litø. Be to, ðiamebanke net didelëms ámonëms reitinguoti taikomas modelis yra grieþtai reglamentuojamas,o eksperto atliekamas vaidmuo nëra reikðmingas.

Ámoniø rizika yra vertinama visuose devyniuose apklausoje dalyvavusiuose bankuose,o paskolos – tik viename. Vienas ið bankø, kuriame vertinant ámoniø rizikà didelæ laisvæturi ekspertas, atsiþvelgia á paskolos uþtikrinimo priemonæ (nors tai banko taisyklëse irnëra nustatyta), ið kurios, klientui jà pardavus, gaunama pajamø, todël nustatydamasreitingà ekspertas jà ávertina. Taigi taikant ðá modelá greièiau vertinama ne skolininko, opaskolos rizika. Toks reitingavimas neatitinka nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos2006/48/EB, nei paties banko numatytø ámoniø rizikos vertinimo reikalavimø.

Kaip matyti iš 3 lentelëje pateikiamø duomenø, vertindami ámoniø rizikà Lietuvos bankaitaiko skirtingà reitingø skalæ – skiria nuo 5 iki 16 reitingø.

3 lentelë

Skiriamø reitingø skaièius

suièiaksøtnednopseR

áledomoknaboiènajobolgokiaT áledomàtrukusiakðiknaravasokiaT

:suièiaksøgnitieRiknepinoutšainyvedtmišedakilyrt

akiloišeš

––1–12

31–1––

øiènadkyvenømijogierapisÁ:suièiaksøgnitierøinomá

saneivirutek

atytatsunen

31–

––5

Šaltinis: sudaryta autoriø.

Visuose reitingavimo modelius perëmusiuose ðalies bankuose taikoma daugiau negu5 reitingø skalë. Trys bankai, vertindami ámoniø rizikà, ámones vis dar skirsto á 5 grupes,kaip buvo numatyta Lietuvos banko iðleistose abejotinø aktyvø grupavimo taisyklëse(Lietuvos bankas 1994; LRS 1997). Du bankai vietoj 5 reitingø neseniai pradëjo skirti 8,

97

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

vienas bankas – 10 reitingø. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EBnumatyta, kad bankai turëtø taikyti reitingø skalæ, kurià sudarytø maþiausiai 7 reitingaiásipareigojimus vykdanèiø ámoniø rizikai vertinti ir 1 reitingas – ásipareigojimø nevykdanèiøámoniø rizikai vertinti. Ásipareigojimø nevykdanèiø ámoniø rizikà diferencijuoja keturi bankai(visi jie taiko globojanèio banko sukurtà modelá): trys ið jø skiria 1, o vienas bankas – 4tokiø ámoniø grupes. Diferencijuoti ásipareigojimus nevykdanèiø ámoniø rizikà privalo visibankai, ne tik ketinantys taikyti vidaus reitingais pagrástà kapitalo poreikio skaièiavimometodà.

Trijuose bankuose, taikanèiuose perimtus reitingavimo modelius, reitingai yra susiejamisu PD rodikliais, bet në vienas ið ðiø bankø PD rodikliø neskaièiuoja savarankiðkai. Vienamebanke PD rodiklis yra nustatomas remiantis trijø Baltijos valstybiø bankø duomenimis,reitingus gretinant su tarptautinës reitingø agentûros taikoma reitingø skale. Kitamebanke ið sukauptø duomenø PD rodiklis skaièiuojamas visai bankø grupei ir tokiø skai-èiavimø rezultatai lyginami su tarptautinës reitingø agentûros apskaièiuotais PD rodikliais.

Lietuvos bankams skaièiuoti PD rodiklius keblu dël maþo reitinguojamø ámoniø* irásipareigojimø neávykdymo atvejø skaièiaus (þr. Kamienas, Valvonis 2004). Be to, ðaliesbankai reitingavimo modelius pradëjo taikyti neseniai, o keliø metø duomenys neleidþiadaryti patikimø iðvadø apie tam tikru reitingu vertinamø ámoniø grupës PD rodiklius.Pastaraisiais metais, kuriø duomenø turima, Lietuva iðgyveno ekonomikos pakilimolaikotarpá, taigi bankø nustatyti PD rodikliai turëtø bûti labai maþi, o duomenø apietokius rodiklius ekonomikos nuosmukio laikotarpiu nëra sukaupta. Kad bankai juos galëtøkaupti, reikëtø patobulinti ámoniø reitingavimo sistemas, pirmiausia – skirti atskirà ásipa-reigojimø nevykdanèiø ámoniø grupæ ir nustatyti, kokie skolininkai bus laikomi ásipa-reigojimø nevykdanèiais**. Sukaupta informacija apie ásipareigojimø nevykdanèius sko-lininkus leistø taikyti ne tik vidaus reitingais pagrástà metodà, bet ir paskolø portfeliomodelius, taip pat vertinti reitingavimo modeliø patikimumà, atlikti testavimà nepalan-kiomis sàlygomis ir pan.

Trys ið apklausoje dalyvavusiø bankø nurodë, kad jø taikomas reitingavimo modelisyra pagrástas ekonominio ciklo modelio principais (þr. 4 lent.). Visi jie ekonominio ciklomodelius yra perëmæ ið globojanèiø bankø.

4 lentelë

Ekonominio ciklo vertinimas taikant reitingavimo modelius

siledomomivagnitiersamokiaT)uminitrevoknab(

suièiaksøtnednopseR

oknaboiènajobolGsiledomsatrukus

iakšiknaravasoknaBsiledomsatrukus

otnemomokiaL

olkicoinimonokE

11

31

5

–

Šaltinis: sudaryta autoriø.

Iš pokalbio su bankø atstovais paaiðkëjo, kad vienas ðalies bankas, nurodæs, kad taikoekonominio ciklo modelá, reitinguodamas ámones ið tikrøjø atsiþvelgia á esamà padëtá:jeigu rinkos bûklë gera, ámonë laikoma maþiau rizikinga, ir atvirkðèiai. Taigi iðeitø, kad ðisbankas taiko ne ekonominio ciklo, o laiko momento reitingavimo modelá. Kitas bankasnurodë, kad nustatant galutiná ámonës reitingà atsiþvelgiama á nepalankias ámonës veiklossàlygas, nors to ir nereikalaujama banko dokumentuose, taigi ðio banko taikomas modelisturi tam tikrø ekonominio ciklo modelio ypatybiø.

Apskritai në vienas bankas netaiko modelio, kuris bûtø pagrástas tik ekonominio ciklomodelio principais. Polinkis teigti, kad banko taikomas ámoniø reitingavimo metodas yraekonominio ciklo modelis, aiškintinas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB reikalavimais. Bankai, kurie nurodë, kad taiko ekonominio ciklo modelá, kapitaloporeikiui skaièiuoti ketina pasirinkti ðioje direktyvoje nurodomà vidaus reitingais pagrástàmetodà. Bankø, kurie nenurodë, kaip vertindami ámoniø rizikà atsiþvelgia á ekonominiociklo fazæ, taikomi reitingavimo modeliai laikytini laiko momento modeliais.

*Tik viename banke reitinguo-jama apie 3 700 skolininkø. Ki-tuose bankuose (net ir dide-liuose) jø reitinguojama kur kasmaþiau (pvz., 800 ir 150).*Rekomenduotina taikyti Euro-pos Parlamento ir Tarybos direk-tyvos 2006/48/EB reikalavimusatitinkantá apibrëþimà.

98

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

2.2. Reitingø nustatymo bûdai

Daugelis Lietuvos bankø taiko reitingavimo modelá, ið dalies pagrástà eksperto spren-dimu: ekspertas tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus lygina su nustatytais dydþiais. Að-tuoniuose bankuose eksperto vaidmuo nustatant reitingà ypaè ribotas: finansiniai rodikliaiyra ávertinami naudojant specialià programinæ árangà, o ekspertas tik suveda duomenisarba, atsiþvelgdamas á orientacines reikðmes, finansiniams rodikliams priskiria nurodytàbalø skaièiø. Kai kuriuose bankuose jis turi galimybæ perþiûrëti finansiniams rodikliamspriskirtus balus, taèiau tuose bankuose, kuriuose reitingai apskaièiuojami automatiðkai,ekspertas net neþino, kaip jie yra nustatomi. Viename banke ekspertas vertina ne tiktiesiogiai á reitingavimo modelá átraukiamus, bet ir kitus ámonës ûkinæ ir finansinæ bûklæperteikianèius rodiklius, atsiþvelgiant á juos reitingas gali bûti tikslinamas.

Reitingo nustatymo procedûra ðalies bankuose, bent jau maþuosiuose, neglobojamuoseuþsienio bankø, yra panaði: finansiniams rodikliams yra priskiriamas tam tikras balø skaièius,o galutinis reitingas nustatomas apskaièiavus visø balø aritmetiná arba svertiná vidurká.Taèiau pasirenkamø vertinti finansiniø rodikliø skaièius skiriasi: trijuose bankuose vertinami3–7 finansiniai rodikliai, pasirenkant po vienà reikðmingiausià rodiklá ið kiekvienos finansiniøsantykiniø rodikliø grupës*, kituose – daugiau, pasirenkant po keletà rodikliø**. Nustatantgalutiná reitingà, kiekviena finansiniø santykiniø rodikliø grupë laikoma vienodoreikðmingumo arba jø reikðmingumas nustatomas eksperto. Kokybiniai rodikliai nëravertinami tik viename banke, kituose jiems vertinti taikoma 1–5 arba 1–8 balø skalë.

Galutinis ámonës reitingas ðalies bankuose nustatomas nevienodai: skaièiuojant visørodikliø balø aritmetiná ar svertiná vidurká (3 bankuose); atskirai suskaièiavus kiekybiniø irkokybiniø rodikliø aritmetinius vidurkius, jie dauginami ið nustatytø svertiniø vidurkiø (2bankuose); reitingas apskaièiuojamas ið kiekybiniø rodikliø, bet vëliau gali bûti tikslinamasatsiþvelgiant á kokybinius rodiklius: jeigu du kokybiniai rodikliai yra ávertinti teigiamai,ámonei skiriamas vienu balu aukðtesnis reitingas, jeigu vienas kokybinis rodiklis ávertinamasneigiamai, jis vienu balu maþinamas (1 bankas); finansiniams rodikliams priskirtø baløsvertinis vidurkis susiejamas su kiekybiniø reitingø skale (1–10), kokybiniams rodikliamspriskirtø balø aritmetinis vidurkis susiejamas su kokybiniø reitingø skale (1–10), o galutinisreitingas nustatomas pagal kiekybiniø ir kokybiniø reitingø susiejimo lentelæ (1 bankas).

Kai reitingas nustatomas kaip aritmetinis ar svertinis visø rodikliø balø vidurkis, prastusrodiklius gali pagerinti kitø rodikliø geras ávertinimas, ir galutinis ámonës reitingas nerodytøvisos bankui kylanèios rizikos. Pavyzdþiui, vidurkio metodu apskaièiavus AB „Ekranas“rizikà, ji bûtø ávertinta netiksliai: ámonës, kurios finansiniai rodikliai buvo vieni ið geriausiøðalyje, gaminamos produkcijos paklausa staiga sumaþëjo, ir ji, nebepajëgdama konku-ruoti su Azijos ámonëmis, paskelbë bankrotà. Taikant vidurkio metodà, produkcijos pa-klausos ar konkurentø grësmës, lëmusiø AB „Ekranas“ bankrotà, blogà ávertinimà atsvërëgeri kitø rodikliø balai, ir ðios ámonës rizika buvo ávertinta netiksliai. Taigi bankuose turëtøbûti numatyta galimybë, kad ámonës reitingà, nustatytà taikant standartinæ procedûrà,galëtø tikslinti ekspertas. Penkiuose ðalies bankuose ekspertas tokià galimybæ turi, taèiaukai kuriuose ið jø suteikiama teisë tikslinti tik kai kuriø finansiniø rodikliø ávertinimus.Ekspertui turëtø bûti suteikta galimybë perþiûrëti galutiná reitingà, o jo atliekamà perþiûràturëtø tikrinti vidaus auditas – taip bûtø iðvengiama galimybës nepagrástai pagerinti ámonësreitingà. Jeigu tokia perþiûra nepadeda tiksliau ávertinti ámoniø rizikos, tikriausiai reikiatobulinti reitingavimo modelá.

Tik vieno apklausoje dalyvavusio banko taikomà reitingavimo metodà galima laikytieksperto sprendimu pagrástu modeliu. Ðiame banke kokybinio pobûdþio informacijà (apieámonës finansø bûklæ ir verslo aplinkà) ekspertas ávertina pagal banko pateiktus þodiniusapibûdinimus. Kiekvienam stambiausios ámonës kokybiniam rodikliui ávertinti skiriamapo 16 tokiø apibûdinimø, atitinkanèiø taikomà reitingø skalæ. Ðiame banke nëra nustatytakonkreèiø rodikliø, kuriuos apskaièiavus ir ávertinus pagal ið anksto nustatytus kriterijusautomatiðkai bûtø suteikiamas reitingas, t. y. reitingavimo procedûra beveik neregla-mentuojama. Ekspertas savo nuoþiûra nustato kiekvieno kokybinio rodiklio reikðmæ irsiûlo galutiná reitingà.

*Viename ðiø bankø ekspertasvertina ir kitus stambiø ámoniøfinansinius rodiklius, atsiþvelg-damas á juos gali tikslinti auto-matiðkai nustatytà reitingà.**Viename banke yra numatytapapildoma sàlyga: jeigu norsvienas rodikliø yra ávertintas 4arba 5 balais, rodikliø grupeitaikomas ne vidurkio principas,o prasèiausio rodiklio balas.

99

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

Laisvu ar ribojamu eksperto sprendimu pagrásta reitingavimo procedûra turi tiek trû-kumø, tiek privalumø. Ribojamu eksperto sprendimu pagrástas reitingavimas padeda uþ-tikrinti vientisà reitingavimo procesà ir vienodà reitingø interpretavimà. Kai eksperto teisësuteikti reitingà yra ribojama, jam sunkiau ávertinti ámonës rizikos ypatumus. Vis dëltonet ir tais atvejais, kai ji neribojama, gali bûti sudëtinga objektyviai ávertinti vienà ar kitàkokybiná rodiklá (pvz., ámonës vadovybæ, kuri nëra gerai paþástama). Todël bankai turëtønumatyti galimybæ ekspertui tam tikrø veiksniø nevertinti arba juos vertinti su tam tikromisiðlygomis. Taèiau toká sprendimà ekspertas turëtø paaiðkinti, kad bûtø iðvengta tokiøatvejø, kai naudojantis suteikta teise nevertinami prasti rodikliai ir taip pagerinamasgalutinis ámonës reitingas.

Ekspertinës reitingavimo procedûros didelis privalumas yra tai, kad þodinius apibûdi-nimus – rekomendacijas ekspertui, kaip vertinti vienà ar kità rodiklá, galima lanksèiaitaikyti ávairiose ðalyse. Tai leidþia taikyti vienodà reitingø skalæ visos bankø grupës mastu.Standartizuota reitingavimo procedûra gali netikti visiems bankø grupæ sudarantiemsbankams, o pasirinkus skirtingas procedûras iðkiltø problemø visai bankø grupei taikantvienodà reitingø skalæ, skaièiuojant bendrus PD rodiklius, analizuojant bendro paskoløportfelio rizikà ir pan.

Viename ið apklaustø bankø yra suteikiami ne tik ámoniø, bet ir paskolø reitingai. Juossuteikiant, skolininko reitingas tikslinamas atsiþvelgiant á paskolos gràþinimo uþtikrinimopriemonæ ir papildomus rizikos veiksnius – jis gali pagerëti 1–2 balais. Valdant kreditorizikà, paskolø reitingai yra ne maþiau pravartûs nei ámoniø reitingai. Reikalavimas taikytine tik skolininkø, bet ir paskolø reitingavimo modelius numatytas ir Europos Parlamentoir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB.

Tik trys globojanèiø bankø sukurtus modelius taikantys bankai, nustatydami ámoniøreitingus, atsiþvelgia ir á tarptautinës reitingø agentûros ámonëms suteiktus reitingus. Pasakvieno ið bankø atstovø, naudojantis banko nustatyta tarptautinës reitingø agentûros irbanko reitingø susiejimo lentele, ámonëms bûdavo priskiriami tarptautinës reitingø agen-tûros suteikti reitingai. Taèiau Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB nu-matyta, kad bankas visà su skolininku susijusià svarbià informacijà turi ávertinti pats. Ma-þesnieji, uþsienio bankø neglobojami ðalies bankai ðiuo metu ið viso nenumato galimybësatsiþvelgti á tarptautiniø reitingø agentûrø ámonëms suteiktus reitingus, nes Lietuvos ámoniø,kuriems jie teikiami, yra labai maþai.

Në vienas ðalies bankas, nustatydamas stambios ámonës reitingà, netaiko statistiniømodeliø. Kai kurie bankai tokius modelius taiko vertindami maþesniø ámoniø rizikà. Taiaiðkintina maþa stambiø ámoniø duomenø imtimi, nedideliu ásipareigojimø neávykdymoatvejø skaièiumi* ir menka statistiniø modeliø kûrimo patirtimi.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB bankams keliamas reikalavimasnustatyti, kaip vertinti juridiná asmená, priklausantá susijusiø asmenø grupei. Keturi ap-klausoje dalyvavæ ðalies bankai nurodë, kad atsiþvelgiama á ámonës priklausymà ámoniøgrupei. Vienas bankas, vertindamas kokybinius rodiklius, ávertina tai, kad ámonei skolininkeifinansinæ paramà gali teikti globojanti ámonë. Tokiu atveju ámonës skolininkës rizika lai-koma maþesne. Taèiau visi bankai numato, kad ámonës skolininkës rizika negali bûtilaikoma maþesne nei jà globojanèios ámonës rizika. Vis dëlto tokia taisyklë negali bûtitaikoma be iðlygø – juk globojama ámonë gali bûti finansiðkai labai stipri ir perspektyvi, orizikos poþiûriu vertintina daug geriau negu globojanti ámonë, investuojanti á ávairiusrizikingus projektus.

Nustatydami ámoniø rizikà, Lietuvos bankai nevienodai atsiþvelgia á kiekybinius irkokybinius rodiklius (þr. priedo 1 lent.). Perimtus reitingavimo modelius taikantys ðaliesbankai pasirenka ir daugiau finansiniø rodikliø. Pavyzdþiui, naudoti daugiau rodikliøsusidaro galimybë bankui, taikanèiam eksperto atliekamà ámoniø rizikos vertinimà, irbankui, kuriame atliekama iðsamesnë kitø rodikliø analizë. Taikant standartizuotà reitin-gavimo procedûrà, paprastai remiamasi keliais ið anksto nustatytais finansiniais rodikliais.Vienas ið maþesniøjø bankø remiasi vien kiekybiniø rodikliø analize, trijuose bankuosevertinami kokybiniai rodikliai lemia tik 13–20 procentø, kituose trijuose bankuose – 40–50 procentø galutinio reitingo. Ið didþiøjø bankø viename nëra nustatyta, kurie rodikliai

*Vieno didþiøjø Lietuvos bankøduomenimis, 2005–2006 m.ásipareigojimø neávykdë tik 21reitinguojamas ðio banko sko-lininkas.

100

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

svarbesni vertinant ámonës rizikà – tai turi nuspræsti ekspertas. Kitame banke yra sudarytagalutinio reitingo nustatymo lentelë, pagal kurià susiejami finansinis (kiekybinis) ir verslo(kokybinis) reitingai, ðiek tiek svarbesniu laikant verslo reitingà.

2.3. Reitingø perþiûra

Lietuvos bankuose reitingus ámonëms suteikia skirtingi darbuotojai. Bankø skirstymaspagal reitingavimo proceso atlikëjà pateikiamas 5 lentelëje.

5 lentelë

Reitingus suteikiantys asmenys

suièiaksøtnednopseR

áledomoknaboiènajobolgokiaT áledomàtrukusiakðiknaravasokiaT

:aikietusàgnitieRsakninibydav

sakitilanasakitilanarisakninibydavsuirotartsinimdaøloksap

–22–

2+

1+

1+

1+

Pastaba: +ðiame banke taikoma grieþtai reglamentuota reitingavimo procedûra (nevertinami net kokybiniairodikliai), taigi reitingavimà atlikti gali bet kuris banko darbuotojas.

Šaltinis: sudaryta autoriø.

Vadybininkai ámones reitinguoja tik dviejuose apklaustuose bankuose. Nors vertinantkiekybinius rodiklius jie atlieka labiau techniná darbà (viename ið bankø vadybininkai netneturi teisës pakeisti finansiniams rodikliams priskiriamø balø), taèiau vertindami kokybiniusrodiklius turi daug teisiø ir gali nepagrástai pagerinti ámonei suteikiamà reitingà. Pokalbiøsu bankø atstovais metu paaiðkëjo, kad kai kuriais atvejais ið anksto þinoma, kokiu reitinguturëtø bûti vertinama ámonës rizika, ir kokybiniams rodikliams suteikiami tokie balai, kadsusidarytø reikiamas galutinis reitingas. Taip paþeidþiamas rizikos nustatymo nepriklau-somumo ir objektyvumo principas, nes vadybininkas yra suinteresuotas suteikti paskolà.Tokià problemà padëtø iðspræsti dviejø ðalies bankø taikoma praktika, kai vadybininkosuteiktà reitingà perþiûri nepriklausomo struktûrinio padalinio analitikas. Ið dalies tokiapraktika taikoma ir dar viename banke – jame ámonës reitingà pasiûlo analitikas, dirbantiskreditavimo padalinyje, o já perþiûri ir patvirtina sandorio vykdymu tiesiogiai nesuinte-resuotas analitikas, dirbantis rizikos valdymo padalinyje.

Trijuose ðalies bankuose reitingavimà atlieka tik analitikai. Nors analitikai nëra tiesiogiaisuinteresuoti paskolø teikimu ir ámoniø rizikà gali ávertinti objektyviau, vis dëlto jie sko-lininkus paþásta ne taip gerai kaip vadybininkai, nes tiesiogiai nebendrauja su bankoklientais. Gera praktika bûtø ir reitingo nustatymas vadovaujantis keturiø akiø principu:reitingà turëtø nustatyti vienas, o já perþiûrëti – kitas analitikas. Viename ið apklausojedalyvavusiø ðalies bankø ámones reitinguoja banko vadybininkai, bet paskolai esantdidesnei nei tam tikras nustatytas dydis ámonës rizikà vertina analitikas.

Reitingo tvirtinimas aukðtesniu lygmeniu yra atliekamas tik keliuose bankuose: vienamejø vadybininko pasiûlytà ir analitiko perþiûrëtà reitingà tvirtina paskolø komitetas (jamreitingas teikiamas kaip informacija). Banke, kuriame yra ádiegta hierarchinë reitingavimosistema, taikoma ir hierarchinë reitingø tvirtinimo sistema: ámoniø, kuriø paskolos yra iki1 mln. litø, reitingus tvirtina tam tikri banko valdybos ágalioti asmenys, o didesnes paskolasimanèiø ámoniø reitingus – specialus reitingø komitetas. Nuo paskolos dydþio priklauso,kas tvirtina reitingà – du reitingø komiteto nariai, visas reitingø komitetas ar globojanèiobanko reitingo komitetas.

Reitingø perþiûrà Lietuvos bankuose daþniausiai atlieka juos teikiantys asmenys. Visuoseperimtus reitingavimo modelius taikanèiuose ðalies bankuose reitingai yra perþiûrimi nereèiau kaip kartà per metus. Viename ið jø reitingø perþiûra priklauso nuo ámonei suteiktoreitingo: 1–10 balais vertinamø ámoniø reitingai perþiûrimi kas metus, 11 balø vertinamøámoniø reitingai – kas pusmetá, 12–15 balø vertinamø ámoniø reitingai – kas ketvirtá.

101

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

Tokia praktika, kai didesnës rizikos ámoniø reitingai perþiûrimi daþniau, atitinka Bazeliobankø prieþiûros komiteto reikalavimus.

Beveik visi ðalies bankai numato, kad ámoniø reitingai turi bûti perþiûrimi ið karto, kaitik gaunama informacijos, kad jie galëtø pakisti, pavyzdþiui, pablogëjus skolininko finan-sinei bûklei (papildomi finansiniai ásipareigojimai, nenumatyti esminiai veiklos pokyèiai,duomenys apie iðieðkomas skolas, areðtus, paskolos panaudojimà ne pagal paskirtá, ne-vykdomus ásipareigojimus bankui, tretiesiems asmenims ir pan.). Taèiau ið pokalbiø subankø atstovais paaiðkëjo, kad reitingø perþiûra uþtikrinama ne visuomet, pasitaiko atvejø,kad pavëlavus juos perþiûrëti suteikiami ið karto keliais balais maþesni reitingai. Apskritaibankai turëtø numatyti, kad reitingas galioja metus, o pavëlavus já perþiûrëti reitingasnustoja galioti ir ámonë laikoma nereitinguota. Tai padëtø uþtikrinti reguliarià ámoniøreitingø perþiûrà.

Kitø bankø, turinèiø automatizuotas reitingavimo sistemas, atstovai teigë, kad ámoniøreitingai perþiûrimi ne reèiau kaip kas ketvirtá, kai gaunamos ámoniø veiklos finansinësataskaitos. Jeigu bankas taiko ekspertiná ámoniø rizikos vertinimà, daþnos reitingø perþiûrosteikiamos naudos gali neatsverti papildomos tokios perþiûros sànaudos, todël naudingadaþniau perþiûrëti tik didesnës rizikos ámoniø reitingus.

2.4. Reitingavimo modeliø patikimumo vertinimas

Lietuvos bankuose, taikanèiuose ið globojanèiø bankø perimtus reitingavimo modelius,jø patikimumas nevertinamas, nes manoma, kad modelius turi tikrinti jø kûrëjai. Visdëlto globojantis bankas paprastai vertina tik modelio patikimumà visos bankø grupësmastu. Ðalies bankas pats turëtø nustatyti, ar modelis tinka ámoniø rizikai vertinti (arpakankama modelio skiriamoji galia), ar jis taikomas taip, kaip numatë globojantis bankas.

Maþesnieji ðalies bankai, taikantys ámoniø rizikos vertimo modelius, sudarytus atsi-þvelgiant á ankstesnius Lietuvos banko reikalavimus, jø patikimumo nevertina, nes tonereikalavo Lietuvos bankas. Ið tø bankø, kurie kapitalo poreikiui skaièiuoti ketina taikytividaus reitingais pagrástà metodà, vertinti modeliø patikimumà reikalauja Lietuvos bankopatvirtintos Kapitalo pakankamumo skaièiavimo bendrosios nuostatos. Vis dëlto vertintitaikomø reitingavimo modeliø patikimumà turëtø ir kiti ðalies bankai, nes tai leidþianustatyti, kiek tiksliai taikomas modelis leidþia ávertinti ámoniø rizikà.

Lietuvos bankai reitingavimo modeliø teikiamà informacijà daugiausia naudoja ver-tindami paskolø vertës sumaþëjimà. Taèiau tie bankai, kurie ketina taikyti vidaus reitin-gais pagrástà metodà, Lietuvos bankui privalës árodyti, kad reitingavimo modelis yra tai-komas ir kitose banko veiklos srityse: paskirstant kapitalà, vertinant bankui priimtinàrizikos lygá, banko veiklos strategijà, pelningumà ir veiklos efektyvumà, teikiant paskolas,informuojant vadovybæ ar priimant kitus su kredito rizika ir jos vertinimu susijusius spren-dimus (þr. Lietuvos bankas 2006). Ðalies bankai reitingø kol kas netaiko paskirstant eko-nominá kapitalà, tai daro tik globojantys bankai. Maþesnieji bankai reitingø teikiamàinformacijà galës panaudoti tik tada, kai reitingams pradës skaièiuoti PD rodiklius. Dabarjie ámoniø reitingavimo rezultatus gali pritaikyti tik tose veiklos srityse, kurioms ðie rodikliainereikalingi, pavyzdþiui, informuojant vadovybæ, vykdant paskolø perþiûrà, apibrëþiantkredito politikos apribojimus. Vadinasi, kad reitingavimo modeliø rezultatus bûtø galimaplaèiau taikyti, bankai turi nuolat tobulinti ámoniø rizikos vertinimo modelius.

Dauguma Lietuvos bankø, palyginti su Europos bankais, yra maþi, juose nëra daugpatyrusiø specialistø, kad bûtø galima sukurti sudëtingus reitingavimo modelius ir vertintijø patikimumà. Maþi bankai neteikia daug paskolø ámonëms, tai jø irgi neskatina kurtisudëtingø reitingavimo modeliø. Taigi maþesniems bankams bûtø naudinga taikyti jiemsbendrà ámoniø reitingavimo modelá. Já kuriant labai praverstø vadinamieji paskolø registrai,kuriuose kaupiami duomenys apie ámones skolininkes. Be to, maþesnieji bankai taikostandartizuotà kapitalo poreikio skaièiavimo metodà, taigi jø sukurtà bendrà reitingavimomodelá, kurá pripaþintø prieþiûros institucija, bûtø galima taikyti skaièiuojant kapitaloporeiká. Sukûrus bendrà reitingavimo modelá, padidëtø duomenø imtis, o tai leistø pati-kimiau ávertinti PD rodiklius. Tokie modeliai bûtø naudingi ir globojamiems ðalies bankams:

102

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

jø taikymo rezultatai galëtø bûti naudojami kaip globojanèiø bankø reitingavimo modeliøávesties duomenys.

Tobulinant ámoniø reitingavimo modelius nemaþai galëtø prisidëti ir Lietuvos bankas.Kaip jau minëta, Lietuvos banko reikalavimai taikytini tik vidaus reitingais pagrástà metodàketinantiems taikyti bankams (LB 2006a). Visiems kitiems bankams jokiø reikalavimønenumatyta. Vienas didþiausiø trûkumø yra tai, kad nevertinamas reitingavimo modeliøpatikimumas. Lietuvos bankas galëtø numatyti reitingavimo modeliø patikimumo verti-nimo reikalavimus visiems bankams. Be to, jis galëtø iðleisti ir bendrus reikalavimus ðaliesbankø taikomiems reitingavimo modeliams, taip pat bendràsias kredito rizikos valdymonuostatas.

Išvados

Lietuvos bankuose pirmosios skolininkø grupavimo pagal rizikà sistemos atsirado daugiaunei prieð deðimtmetá, kai jas ádiegti pareikalavo Lietuvos bankas. Tai buvo vienas ið paskoløgrupavimo á rizikos grupes etapø, leidþianèiø ávertinti specialiuosius atidëjinius. Maþdaugprieð penkerius metus didesnieji ðalies bankai taikytus skolininkø grupavimo modeliuspradëjo keisti á juos globojanèiø uþsienio bankø sukurtus sudëtingesnius reitingavimomodelius.

Lietuvos bankams, neglobojamiems uþsienio bankø, trûksta patirties, kvalifikuotø spe-cialistø ir duomenø, kad jie galëtø kurti sudëtingus reitingavimo modelius, taigi jø reitin-gavimo praktika yra gerokai paprastesnë.

Ðalies bankø taikomø reitingavimo modeliø struktûra skiriasi. Visi bankai reitinguojaskolininkus, o paskolø rizikà reitingais vertina tik vienas bankas. Taèiau kai kurie bankai,vertindami skolininkø rizikà, atsiþvelgia á paskolos uþtikrinimo priemonæ, o tai yra paskolørizikos vertinimo poþymis. Ámonëms reitinguoti Lietuvos bankuose taikoma reitingø skalë,kurià sudaro nuo 5 iki 16 reitingø. Apklausoje dalyvavæ ið globojanèiø bankø perimtusreitingavimo modelius taikantys ðalies bankai, vertindami skolininkø rizikà, skiria daugiaunegu 9 reitingus, o trijø bankø, kurie patys kûrë reitingavimo modelius, reitingø skalæsudaro 5 reitingai (tiek jø iki 2003 m. reikalavo Lietuvos bankas). Tie bankai, kurie planuojaateityje taikyti vidaus reitingais pagrástà metodà, reitingams nustato PD rodiklius ir bankogrupës mastu skaièiuoja ásipareigojimø neávykdymo daþnius. Taèiau PD rodiklius turëtøskaièiuoti visi bankai, kredito rizikà vertinantys ðiuolaikiniais metodais.

Eksperto sprendimu pagrástà reitingavimo procedûrà taiko tik vienas bankas. Taikanttokià procedûrà, ekspertas gali nesilaikyti reitingavimo reikalavimø ir per daug laisvainustatinëti reitingà. Be to, sunkiau uþtikrinti bendrà banko reitingavimo kultûrà. Dël ðiøprieþasèiø dauguma bankø renkasi grieþtai reglamentuojamus reitingavimo modelius.Taèiau në vienas ið jø netaiko statistiniø modeliø, nes tam trûksta duomenø.

Ne visuose Lietuvos bankuose yra uþtikrinamas reitingavimo nepriklausomumas, t. y.reitingus suteikia vadybininkai, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti paskolø teikimu. Taigiesama rizikos, kad vadybininkai, vertindami kokybinius rodiklius, reitingà gali pagerinti.Geriausia praktika yra tokia, kai skolininko reitingà nustato analitikas kartu su vadybininku.

Vienas ið didþiausiø ðalies bankuose atliekamo ámoniø reitingavimo trûkumø – nepa-kankamas reitingavimo modeliø patikimumo vertinimas. Dël to sunku nustatyti ámoniørizikos lygá. Bankai, ketinantys taikyti vidaus reitingais pagrástà metodà, minëtø modeliøpatikimumà privalës vertinti, nes tai numatyta Lietuvos banko nutarimuose.

Reitingavimo modeliø taikymo rezultatais turëtø bûti remiamasi kasdienëje bankøveikloje – tai skatintø bankus labiau rûpintis ðiø modeliø patikimumu ir juos nuolat tobulinti.Lietuvos bankuose, ypaè tuose, kurie neketina taikyti vidaus reitingais pagrásto metodo,reitingavimo metodai kasdienei veiklai taikomi gana ribotai, o tai rodytø, kad bankaipaèiø taikomomis reitingavimo sistemomis nepasitiki. Kita vertus, kai nenustatomi PDrodikliai, galimybës panaudoti informacijà apie reitingus yra labai ribotos.

103

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

Priedas

1 lentelë

Reitinguojant ámones vertinami kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai

saminidavapoilkidoR ëlumrofomivaièiaksoilkidoR suièiaksøtnednopseR

okiaToiènajobolg

áledomoknab

okiaTiakðiknaravas

áledomàtrukus

IAILKIDORIAINIBYKEIK

iailkidoromudivkiL

samudivkilsisamanie iamijogierapisáiaikialapmurT/satrutsikialapmurT 4 5

)omignedapsuabuks(samudivkilsinitirk iaikialapmurT/)sograstA–satrutsikialapmurT(iamijogierapisá 2 3

salatipaksinitravypa –somusøginipsonituagsutemsuireneivreP+sograstA(atravypa.d1/)solokssobykerP 1 1

salatipaksisanyrg iamijogierapisáiaikialapmurT–satrutsikialapmurT 1 1

sikytnasotrutriolatipakoinitravypaojonyrg /)iamijogierapisáiaikialapmurT–satrutsikialapmurT(satruT 1 0

iailkidoromugninleP

onlepojordneb(samugninlepsisardneb)aþram

iamivadraP/sanlepsisardneB 3 3

)aþramonlepojonyrg(samugninlepsisanyrg iamivadraP/sanlepsisanyrG 2 4

aþàrgolatipakovasoun salatipaksavasouN/sanlepsisanyrG 3 3

aþàrgotrut satruT/sanlepsisanyrG 2 3

samitiekisapoj,sanlepsisanyrg 2 2

samitiekisapoj,sanlepsisardneb 2 1

)aþramonlepsolkiev(samugninlepsolkiev iamivadraP/sanlepsolkieV 1 2

otrut,øièsekom,ønakûlapebsanlep)ADTIBE(sojicazitromariomijëvëdisun

ajicazitromA+sanlepsolkieV 2 0

siatnecorpømivadrap,aþramADTIBE iamivadraP/ADTIBE 2 0

)AOR(aþàrgotrut +soduanàssolkievsënisnaniF+sanlepsisanyrGsatruT/iaièsekoM 1 0

)ECOR(aþàrgolatipakotoutsevni sënisnaniF+salatipaksavasouN(/sanlepsisanyrG)soloks 1 0

)IOR(aþàrgøjicitsevni +soduanàssolkievsënisnaniF+sanlepsisanyrGsalatipaksatoutsevnI/iaièsekoM 1 0

omijëvëdisunrisojicazitromaebsanlep)ADBE(

sitsekomonleP–ajicazitromA+sanlepsolkieV 1 0

siatnecorpømivadrap,aþramADBE iamivadraP/ADBE 1 0

silkidoromutravypaotrut satruT/iamivadraP 0 1

silkidoromutravypaotrutoikialagli satrutsikialaglI/iamivadraP 0 1

iailkidorsoloksrisëbyvasouN

siladolatipak satruT/salatipaksavasouN 5 4

sikytnasolatipakovasounriømijogierapisá savasouN/)iamijogierapisárisomusøginipsonitëkoM(salatipak 2 4

salatipaksavasoun 2 0

satneicifeokominiloksisáoikialagli satruT/iamijogierapisáiaikialaglI 1 0

satneicifeokominiloksisáoikialapmurt satruT/iamijogierapisáiaikialapmurT 1 0

sikytnasolatipakriøloksøinisnanif salatipaksavasouN/solokssënisnaniF 1 0

silkidoromignedapotrut satrutsikialaglI/)solokssëkialaglI+soðëlsovasouN( 1 0

silkidorolatipaksatnilskitap –satruT(/)satrutsulairetameN–salatipaksavasouN()satrutsisulairetameN 1 0

silkidorsoloks salatipaksavasouN/saminiloksisásinisnanifsisanyrG 1 0

satneicifeok“sëlkysiatosnalabsëniskuA„ øikialaglI+solokssënisnanifsëkialaglI(/satrutsikialaglIsavasoun+siladøtemøjømanieøloksøinisnanif

)salatipak 1 0

iamitiekisapømijogierapisá 0 1

soloksapop(sikytnasotrutriømijogierapisá)omikietus

amajounalP+iamijogierapisárisomussonitëkoM()aloksapamajounalP+satrutsasiV(/)aloksap 0 1

sikytnasolatipakrisoloks )satrutsisulairetameN–salatipaksavasouN(/solokssosiV 0 1

iailkidor)omutravypa(omuvytkefeomijoduanapotruT

omutravypaominiloksisáoinirotibedsimoneid,silkidor

/suièiaksøneidoipratokiaL·somussonituagsutemrePiamivadraP 2 4

omutravypaominiloksisáoinirotiderksimoneid,silkidor

iamivadraP/suièiaksøneidoipratokiaL·solokssobykerP 2 3

104

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Tæsinys

saminidavapoilkidoR ëlumrofomivaièiaksoilkidoR suièiaksøtnednopseR

okiaToiènajobolg

áledomoknab

okiaTiakðiknaravas

áledomàtrukus

simoneid,samutravypaøgrasta ømivadraP/suièiaksøneidoipratokiaL·sograstAaniakivas 2 3

,)sikierop(suilketrepøðëløinitravypasimoneid

ominiloksisáoinirotibeD+silkidoromutravypaøgrastAomutravypasmajëkeitominiloksisÁ–silkidoromutravypa

silkidor 1 0

sikieropøirotibedriøgrasta somusøginipsonituagsutemreP+sograstA 1 0

)sikierop(suilketrepøðëløinitravypa solokssobykerP–somussonituagsutemreP+sograstA 1 0

)sikierop(suilketrepøðëløinitravypa solokssobykerP–saminiloksisáøjëkriP+sograstA 1 0

øinitlaðomivasnaniføðëløinitravypaøtik)sikierop(suilketrep

øðëløinitravypA+salatipaksinitravypasavasouN)sikierop(suilketrep 1 0

øikialapmurtop)sikierop(suilketrepøloksap

øðëløinitravypA+salatipaksinitravypasavasouNsoloksapsëkialapmurT+)sikierop(suilketrep 1 0

salatipaksinitravypasisanyrg solokssobykerP–somussonituagsutemreP+sograstAsomussotuagusnavA– 1 0

samutravypaolatipak iamivadraP/salatipaK 0 1

silkidoromutravypasmajëkeitøminiloksisá /suièiaksøneidoipratokiaL·saminiloksisásinirotiderKaniakivaS 0 1

sipratokialomivazilaerøgrasta iamivadraP/suièiaksøneidoipratokiaL·sograstA 0 1

iailkidoromignedømijogierapisáøinisnaniF

simotëkomusussikytnasADTIBE)RCSI(simonakûlap

sotëkomus(soduanàssolkievsënisnaniF/ADTIBE())sonakûlap 2 1

saminiloksisásinisnanif/ADBE 2 0

aloksardneb/ADTIBE omijëvëdisun,øièsekom,ønakûlapebsomajapsëniteMsomakomàirukþu,aloksasiV/sojicazitromari

sonakûlap 2 0

satneicifeokomignedønakûlap sonakûlapsotëkomuS/sanlepsolkieV 0 2

silkidorøtuarsøginip iamivadraP/solkievðiiatuarsøginipijeinyrG 1 0

sudivkil–somussonitëkom/ADBEsomusøginipsonituag–satrutsinisnanif 1 0

sakialomignedapøloksøinisnanif øloksøikialaglI+solokssënomásënisnanifsëkialaglI/solokssënisnanifsëkialapmurT+siladøtemøjømanie

ADBE 1 0

omignedapømijogierapisáøikialapmurtsatneicifeok

iaikialapmurT/solkievsënomáðiiatuarsøginiPiamijogierapisá 1 0

simotëkomusussikytnasADTIBEsimonakûlap

,sonakûlaP/øièsekomriønakûlapebsomajapsëniteMsiatemsiaisujëarpàminiþàrgøloksþusotëkomus 1 0

ailkidoritiK i

samitikøj,iamivadrap 3 2

satrutsinisnanifsudivkil 1 0

saminiloksisásinisnanifsisanyrg satrutsinisnanifsudivkiL–iamijogierapisáiainisnaniF 1 0

salatipaksatoutsevni øjømanieøloksøikialaglI+solokssënisnanifsëkialaglIsavasoun+solokssënisnanifsëkialapmurT+siladøtem

salatipak 1 0

simojickaugiej()ajicazilatipak(ëtrevsoknir)iaðeivamajuaikerp

·ejogiabapoipratokialomajënirgansuièiaksøjickAaniakøjickA 1 0

iamivadrap/sikieropolatipakoinitravypa iainirotiderK–iaminiloksisáiainirotibeD+sograstA(iamivadraP/)iaminiloksisá 1 0

satneicifeokomignedøloksapøikialagli)somaignedovubugiej(

øikialagliisujëþamuS/)samijëvëdisuN+sanlepsisanyrG(amusøloksap 1 0

ugiej(satneicifeokomignedøloksapøsiv)somaignedovub

øloksapisujëþamuS/)samijëvëdisuN+sanlepsisanyrG(amus 1 0

ovubugiej(satneicifeokomignedøloksap)somaigned

otrutoinitravypA)–(+)samijëvëdisuN+sanlepsisanyrG(amusøloksapisujëþamuS/)samitiekisap 1 0

–iaginipijeinyrg–solokssënisnanif(suinituksaprepADTIBE/)iatizoped

suièrivtek4 1 0

ønakûlapriseiladsoloksapsoisomaniesatneicifeokomigned

øtëkomusuipratokialuinitiaksatA+sanlepsisanyrG(sotiK+soduanàssënicazitromA+amusønakûlap

ánitiaksatarepanitëkoM(/)soduanàssolkievsotsarpáenápratokialánitiaksatareP+siladsoloksapápratokial

)sonakûlapsotouièiaksirp 0 1

105

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

Tæsinys

saminidavapoilkidoR ëlumrofomivaièiaksoilkidoR suièiaksøtnednopseR

okiaToiènajobolg

áledomoknab

okiaTiakðiknaravas

áledomàtrukus

IAILKIDORIAINIBYKOK

samydlavsënomÁ

samulanoiseforprisitritap,ajicakifilavkøvodav 3 3

sukninivaseipaajicamrofni 4 1

samumikitapsojicamrofnisomaikietapsënomá 3 2

samuvytkefeienomáomivavodav 3 1

ajicatuper,sidziavá,aradoknir 1 2

samydlavsokizir 2 1

arûtkurtssëpurgøinomá 2 0

salanosrep 1 1

sigylsotiakspaomydlavrisënisnanif 1 1

samumamireprisamulibatssobydav 1 0

ëlortnokriëbymotiaksta 1 0

samukðitkarp,samumaknitsorûtkurtssënicazinagro 1 0

)sënomásoièavirprasomajougnitsiliaðeiv,arûtkurtssëbyvasoun(arûtkurtsënisietsënomá 1 0

samuvytavresnoksinisnanif 1 0

ëbymilagøtkilfnok,sëbyvodavriøkninivaspratiaikytnas 1 0

aknir,iatneilk,ajickudorp,salsreV

sovytkepsrepsokaðsënomarp 4 3

siladsokniramamiþu 3 3

samugnicneruknokøgualsapømaikietrasojickudorp 3 3

øjëkeitounëbymosualkirp 2 3

øjëkripounëbymosualkirp 3 1

ajicakifisrevidsolkiev 2 1

)sogualsap(sëkerp 2 1

arûtkurtsødialði 2 0

asualkapøgualsapømaikietrasojickudorpsomanimag 2 0

ømitiekisapsoknilpa,øgylàsolsreveirpitykiatisirpsamijëbegsënomá 2 0

).naprisiredylsëbykok,siredyløniak(ajicizopsënomá 1 1

sëbytapysosualkap/solûisap 1 0

sëzongorp,ajigetarts,ianalP

isomykialøj,samunþad,samulskitøizongorpøinisnanif(samijëbets,ëlortnok,samivanalpsinisnanif)samivagerokoteþduib,arûiþeirp 3 1

saminitreváonalp)olsrev(solkiev 2 2

ajigetartssënomá 1 2

ajigetartssoradoknir 1 0

iainskieviainibykokitiK

sigyløjigolonhcetømajoduan 3 1

syðûrsokizirsotikrisoguasoknilpa 3 0

samydkyvømijogierapisáøinsetskna 1 2

samumaknitsëzabsënilairetam 1 1

iailketšiiainisnanifiainidiv 2 0

iainitlašomudivkiliainiroši 2 0

ømitiekisapomivailugerøtium,øièsekom,øsruksotuilavounsamysualkirpsolkiev 1 1

akatá)øjicutitsnisëlortnok(sorûiþeirp 1 0

Šaltinis: sudaryta autoriø.

106

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

Literatûra

Antonov I . 2000: Crafting a Market Landscape: Quantitative vs. Judgmental Credit Risk-RatingSystems. – The Journal of Lending & Credit Risk Management 82(5), 22–25.

Bank of Japan 2003: Evaluating the Economic Value of Loans and the Implications: Toward Trans-formation of the Business Model of Banks and Non-Bank Firms. Bank of Japan, Quarterly Bulletin11(3).

Bank of Japan 2005: Advancing Credit Risk Management through Internal Rating Systems, August.

Basel Committee on Banking Supervision (BCBS) 1988: International Convergence of CapitalMeasurement and Capital Standards.

Basel Committee on Banking Supervis ion (BCBS) 2000a: Principles for the Management ofCredit Risk, September.

Basel Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000b: Range of Practice in Banks‘ InternalRating Systems.

Basel Committee on Banking Supervision (BCBS) 2004: International Convergence of CapitalMeasurement and Capital Standards: A Revised Framework, June.

Basel Committee on Banking Supervision (BCBS) 2005a: Studies on the Validation of InternalRating Systems: Revised Version, May.

Basel Committee on Banking Supervison (BCBS) 2005b: Sound Credit Risk Assessment andValuation for Loans, June.

Brunner A., Krahnen J. P. Weber M. 2000: Information Production in Credit Relationships: onthe Role of Internal Ratings in Commercial Banking. – CFS Working Paper 10.

Committee of European Banking Supervisors (CEBS) 2006: Guidelines on Validation.

Deutsche Bundesbank 2003: Approaches to the Validation of Internal Rating Systems. – MonthlyReport from Deutsche Bundesbank 55(9), 59–71.

Direktyva 2006: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dël kredito ástaigø veiklospradëjimo ir vykdymo.

Financial Services Authority (FSA) 2006: Use of Long Run Probabilities of Default, Counter-Cycli-cal Scaling Factors, and the Interaction of These with Economic Cycle Stress Testing.

Heitf ield E. 2004: Rating System Dynamics and Bank-Reported Default Probabilities under the NewBasel Capital Accord. Washington: Board of Governors of the Federal Reserve System.

Kamienas I. , Valvonis V. 2004: Paskolø vertinimas: tarptautinë ir Lietuvos praktika. – Pinigø studijos1, 23–49.

Krahnen J. P., Weber M. 2001: Generally Accepted Rating Principles: A Primer. – Journal of Bank-ing and Finance 25, 3–23.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1997: Dël abejotinø aktyvø grupavimo taisykliø patvirtinimo(1997 04 24, Nr. 87). – Valstybës þinios 54-1249.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2003: Dël abejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjøatidëjimø sudarymo bendrøjø nuostatø patvirtinimo (2003 03 20, Nr. 15). – Valstybës þinios32-1365.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2005: Dël minimaliø paskolø vertinimo reikalavimø patvirtinimo(2005 07 28, Nr. 114). – Valstybës þinios 96-3626.

L ietuvos Respubl ikos Seimas (LRS) 2006a: Dël kapitalo pakankamumo skaièiavimo bendrøjønuostatø (2006 11 09, Nr. 138). – Valstybës þinios 142-5442.

Lietuvos bankas 1994: Dël paskolø grupavimo taisykliø patvirtinimo (1994 03 31, Nr. 19).

Lietuvos bankas 2006: Dël patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatø (2006 11 09, Nr. 140).

Löffler G. 2004: An Anatomy of Rating through the Cycle. – Journal of Banking & Finance 28,695–720.

Office of the Comptroller (OCC) 2001: Comptroller of the Currency. Rating Credit Risk. Hand-book.

Österreichische Nationalbank (ÖNB) 2004: Guidelines on Credit Risk Management. Rating Mod-els and Validation.

Ong M. K. 2002: Credit Ratings: Methodologies, Rationale and Default Risk. London: Risk Books.

Rikkers F., Thibeault A. E.: The Optimal Rating Philosophy for the Rating of SMEs. Vlerick LeuvenManagement School Gent Working Paper, February.

Taylor J. 2003: Risk-Grading Philosophy: Through the Cycle Versus Point-in-Time. – RMA Journal86(3), 32–39.

Treacy W. F., Carey M. S. 1998: Credit Risk Rating at Large U. S. Banks. – Journal of Banking&Finance124, 167–201.

Valvonis V. 2006a: Šiuolaikinis kredito rizikos vertinimas banke: paskolos ir skolininko rizika. – Pinigøstudijos 1, 80–105.

Valvonis V. 2006b: Ðiuolaikinis kredito rizikos vertinimas banke: paskolø portfelio rizika ir ekonominiokapitalo paskirstymas. – Pinigø studijos 2, 58–74.

Gauta 2007 m. kovo mën.

Priimta spaudai 2007 m. geguþës mën.

107

D.

Sa

vic

ka

të,

V.

Va

lvo

nis

Ámo

niø

re

itin

ga

vim

as:

Lie

tuvo

s b

an

kø

p

ati

rtis

Summary

Dovilë Savickaitë, Vytautas Valvonis

The paper describes the theoretical and practical aspects of large corporate rating inbanks. The first part of the paper discusses the whole rating process and the theoreticalaspects of the best rating practices. The second part analyses the corporate rating prac-tices in the Lithuanian banks.

The first part of the paper starts with discussing general aspects of rating models;differences between borrower and exposure ratings are explained. After describing thedifferences between the two, the general corporate borrower rating process is describedand depicted. The theoretical aspects of the rating process described in the first part ofthe paper can be divided into three sections, namely the building of a rating model,application of the rating model, and the use of the rating model.

To build a rating model, one needs quantitative and qualitative data describing borrowercredit risk. The paper describes the main indicators used in credit risk rating models,compares them with those of international rating agencies. After deciding on possiblerating criteria, one needs to select the most important or the most predictive ratingcriteria and set a rating procedure, i.e. how an individual rating criterion shall be joinedto the final rating. The paper depicts the steps in selecting a rating procedure and describesthe main differences among rating models based on purely statistical methods and thosepurely on expert based methods. Next, choosing the number of rating grades is described.Different banks use a different number of ratings for defaulted and non-defaultedborrowers. The paper discusses the reasons for choosing a different number of ratinggrades and stresses that there is no one best solution in deciding on the number ofrating grades.

Further in the paper, point-it-time and through-the-cycle rating models and theirdifferences are described. The paper discusses who usually assigns ratings in banks (creditanalyst, client executives or both), also the pros and cons for choosing one or the otherapproach to assigning ratings. Before concluding the first chapter of the paper withrating model validation and possible uses of ratings in everyday business of banks, PDestimation for rating grades is described.

The second part of the paper discusses how borrowers are rated in the Lithuanianbanks and analyses whether this is done according to the best international practicesrequirements described in the first chapter of the paper. The analysis of borrower ratingin the Lithuanian banks has led to the following conclusions and recommendations tothe Lithuanian banks:

1. Banks in Lithuania apply the same rating models as their parent banks or the modelsdeveloped on their own (domestic shareholders owned banks). Banks applying the parentbanks’ models loose the flexibility to adapt the model to local business conditions. Thusit is of great importance that before implementing a rating model of the parent bank,the subsidiary bank in Lithuania checks it’s validity for local borrowers.

2. Banks using borrower rating models should not consider collateral as one of therating criteria (except in cases when specialized lending borrowers are rated).

3. The number of risk grades should be sufficient to differentiate borrower risk. Whilevalidating rating models, banks should also consider the concentration of borrowerswithin a single risk grade.

4. All banks in Lithuania must validate their rating models. This is not done by thebanks currently. Without validation one cannot assure that rating models are capable ofassessing risk accurately and differentiating borrowers according to their risk.

5. Banks should define defaulted borrowers and set at least one rating grade forthese borrowers. Without this one cannot estimate the PDs of rating grades and withoutPDs modern credit risk management is hardly possible. This improvement should beimplemented by all banks, not only those aiming at internal ratings based capital esti-mation methods.

CORPORATE RATING: EXPERIENCE OF LITHUANIAN BANKS

108

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/1 �

A

pþva

lgin

iai

stra

ipsn

iai

6. Banks should clearly state first of all to themselves which type of rating model(point-in-time or through-the-cycle) they apply, as this has impact on PD estimation andfurther risk management in which ratings are used.

7. Banks applying exclusively an expert based rating procedure must implementnecessary internal control tools to assure the consistency of their ratings. Banks shouldalso try to avoid such rating criteria which cannot be assessed reliably by bank experts.Such unclear rating criteria which cannot be assessed reliably only give the raters thepossibility to assign a value they wish and so to change the final rating.

8. All rating models should include rating override possibilities as the standard ratingprocedure is not applicable to all borrowers or not in all cases.

9. Banks should collect and store information on all rating changes (who, when, why,how, etc.), as this information is necessary for further model development.

10. Banks must ensure that ratings are reviewed in time. One of the ways to assurethis is to set that ratings are valid for some fixed period of time and if after that they arenot reviewed, the borrowers become unrated.

11. Ratings should be assigned by bank experts not involved in risk taking. If a fullystructured rating procedure is applied, when the expert only inputs rating data andrating is estimated automatically, the rating procedure can be performed by clientexecutives. It makes sense ratings to be assigned in cooperation between client executiveand credit analyst, as the former knows better the borrower and the latter has a betterrisk rating expertise.

12. Banks should set the rating review frequency according to the risk of borrowers,i.e. a riskier borrower’s rating should be reviewed more frequently.

13. Banks should use rating data more widely in everyday business and riskmanagement. On the other hand, the situation might only improve when PDs for ratinggrades are available. Besides, wider usage of ratings would ensure better developmentand validation of rating models (the so-called use test).

14. Banks should start thinking about rating not only borrowers but also exposures.15. Banks should disclose to interested parties more information about their rating

models, as required in the Basle II document.16. Finally, not only those banks which apply internal ratings based capital estimation

methods, but all the other banks as well should set their rating models and processesaccording to the best international standards. The Bank of Lithuania should stipulatethis in its regulations too.