5

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

Sigitas Ðiaudinis

Lietuvos bankasGedimino pr. 6LT-01103 VilniusEl. p. ssiaudinis@lb.lt

Straipsnyje* nagrinëjami bankø atsargø paklausos ir pasiûlos veiksniai, bankø sistemos likvidumo

pozicijos skirtingo valiutø kurso reþimo ir pinigø politikos operacinës sistemos sàlygomis. Nurodoma,

kad tiek vykdantys lankstaus valiutos kurso politikà, tiek iðlaikantys fiksuotà valiutos kursà centriniai

bankai, siekdami iðvengti pinigø politikos signalø iðkraipymø, bankø atsargø pasiûlà turi derinti su

kainos (1 nakties palûkanø) atþvilgiu nelanksèia paklausa. Vertinamas Lietuvos valiutø valdybos

operacinës sistemos pakeitimø, ágyvendintø 2004 m. kovà–2005 m. sausá, poveikis ðalies bankø atsargø

rinkai. Pastebima, kad Lietuvos bankui panaikinus euro supirkimo ir pardavimo kursø skirtumà bei

nustojus riboti bankø euro pozicijà, labai sumaþëjo lito trumpalaikiø palûkanø svyravimai ir atsargø

perteklius. Tarpbankinës litø rinkos aktyvumas liko panaðus, kaip anksèiau, nors bankø naudojimosi

valiutos keitimo „langu“ intensyvumas padidëjo apie 5 kartus.

Pagrindiniai þodþiai: bankø sistema; bankø atsargos; atsargø paklausa; atsargø pasiûla; atsargø

perteklius; privalomosios atsargos; autonominiai veiksniai; pinigø politikos operacijos; valiutos keitimo

„langas“.

Ávadas

Pinigø politikos operacinës sistemos pasirinkimas glaudþiai susijæs su ðalies bankø atsargørinkos, kaip tiesioginio pinigø politikos priemoniø poveikio srities ir pirmosios pinigøpolitikos poveikio mechanizmo grandies, dësningumais bei ypatybëmis.

Pinigø politikos vadovëliuose bankø atsargø rinkai paprastai skiriama nedaug dëmesio.Pateikiami supaprastinti pinigø politikos priemoniø poveikio ðiai rinkai modeliai neperteikiavisø bankø atsargø pasiûlos ir paklausos dësningumø. Vadovëliuose áprasta teigti, kadbankø atsargø paklausà lemia indëliø bankuose funkcija, o centrinis bankas (CB), siek-damas pakeisti (padidinti arba sumaþinti) reguliuojamas palûkanas esant tam tikrai bankøatsargø paklausai, turi atitinkamai keisti (sumaþinti arba padidinti) bankø atsargø pasiûlà(Borio 1997: 9–10)**. Tokiais teiginiais galima remtis modeliuojant platesniøjø pinigøjunginiø paklausos ir pasiûlos pusiausvyrà, taèiau jie nenurodo, kaip CB ið tiesø valdokasdiená bankø sistemos likvidumà ir perduoda ûkiui pinigø politikos signalus.

Specialiuosiuose uþsienio ðaliø leidiniuose ði tema plaèiai nagrinëjama. Claudio Borio(1997, 2001) apraðyti bankø atsargø rinkos ir pinigø politikos operacinës sistemos pasi-rinkimo dësningumai suteikia metodologiná pagrindà sudëtingesniems tyrinëjimams.Daugiausia tirta didþiøjø CB (pirmiausia, Federalinës atsargø sistemos (Federal Reserve

System) ir Eurosistemos) praktika (þr. U. Bindseil, C. Ewerhart, J. Hamilton ir kt. darbus).Skirtingø ðaliø bankø atsargø rinkoms bûdingi tokie patys dësningumai, todël tokiø tyrimørezultatai paprastai bûna ádomûs ir kitø ðaliø specialistams.

Tyrimø, skirtø ðiuolaikiniø valiutø valdybø operaciniø sistemø ir bankø atsargø rinkøsàveikai, paskelbta gerokai maþiau. Yiu K. Tse ir Paul Yip (2002) nagrinëjo Honkongovaliutø valdybos operacinës sistemos 1988–1998 m. pakeitimø átakà pinigø rinkai. PetarChobanov ir Nikolay Nenovsky (2004) tyrë, kokià átakà tam tikri Bulgarijos valiutø valdybosoperacinës sistemos ypatumai darë bankø atsargø rinkai nuo 2001 m. pradþios iki 2003 m.balandþio mën., t. y. dar prieð Bulgarijos nacionaliniam bankui panaikinant bazinës valiutossupirkimo ir pardavimo kursø skirtumà (2004 m. birþelio mën.).

BANKØ ATSARGØ RINKOS VEIKIMO DËSNINGUMAI

� Sigitas Ðiaudinis – socialiniø mokslø daktaras, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigø politikospriemoniø skyriaus virðininkas.Veiklos sritys: pinigø politika ir jos priemonës, pinigø rinka.

*Autorius dëkoja Lietuvos ban-ko Pinigø politikos priemoniøskyriaus virðininko pavaduotojuiV. Lapinskui uþ patarimus irtechninæ pagalbà.**Þr. pinigø politikos opera-cijoms skirtus skyrius F. Mishkin(1997: 458–471), C. Walsh(2003: 448–470) darbuose.

6

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

Ðio straipsnio autorius nagrinëjo, kokià átakà bankø atsargø rinkos savireguliacijai darëðiuolaikiniø valiutø valdybø operaciniø sistemø skirtumai 2002 m. pabaigoje (Ðiaudinis2003). Tomas Garbaravièius (2004) tyrë 2000 m. spalio–2003 m. vasario mën. Lietuvosbankø atsargø dienos pokyèius ir jø veiksnius valiutø valdybos sàlygomis, pagrindiná dëmesáskirdamas valstybës iþdo pervedimø poveikiui. Marius Jurgilas (2005) nagrinëjo, kaipvaliutø valdybos sàlygomis 1999–2004 m. Lietuvos tarpbankinëje rinkoje pasireiðkëlikvidumo efektas.

Ðiame straipsnyje keliami du pagrindiniai tikslai: pirma, iðsamiau aptarti ðiuolaikinësbankø atsargø rinkos sàvokas ir jos veikimo dësningumus, nes jie yra labai svarbûsnagrinëjant Lietuvos ir kitø ðaliø CB pinigø politikos priemoniø pasirinkimà ir taikymopatirtá; antra, ávertinti Lietuvos valiutø valdybos operacinës sistemos pakeitimø, ágyvendintø2004 m. kovà–2005 m. sausá, poveiká ðalies bankø atsargø rinkai.

1. Bankø atsargø paklausa ir pasiûla

Bankø atsargos apibrëþiamos kaip bankø lëðos atsiskaitomosiose sàskaitose ir kiti indëliaiiki pareikalavimo, vietos valiuta laikomi CB. Ðalies bankø CB laikomi terminuotieji indëliai,investicijos á CB skolos vertybinius popierius, taip pat fiksuotos sumos privalomosios at-sargos prie bankø atsargø nepriskiriamos, nes tokios lëðos negali bûti operatyviai panau-dojamos atsiskaitant su kitais bankais ar skolinant tarpbankinëje rinkoje. Ðiuo atvejutarpbankinë rinka apima tarp bankø, bet ne su CB sudaromus sandorius (Bindseil, Seitz2001; Blenck ir kt. 2001; Borio 2001).

Bankø atsargø rinkos dalyviams ávardyti taikoma bankø sistemos sàvoka (Blenck ir kt.2001: 24; ECB 2002). Ið jø tarpo CB pasirenka tinkamus pinigø politikos operacijøpartnerius (eligible counterparties), kurie, jo vertinimu, gali pakankamai operatyviai irtiksliai perduoti pinigø politikos signalà visai bankø atsargø rinkai ir per jà – kitiems ûkiosektoriams (Borio 1997: 74–76; EMI 1997; Gray ir kt. 2000: 39–40). Pats CB prie bankøsistemos nepriskiriamas, nes jos likvidumà valdo ið iðorës.

Skirtingose ðalyse bankø atsargø rinkos dalyviais gali bûti laikomos skirtingø rûðiøfinansø ástaigos. Pavyzdþiui, Eurosistema privalomøjø atsargø reikalavimus taiko daugeliuieuro zonoje ásteigtø kredito ástaigø. Ðiø reikalavimø taikymas yra bûtina sàlyga, kad kreditoástaiga taptø tinkamu pinigø politikos operacijø partneriu (ECB 2005a: 13). Lietuvos bankaspinigø politikos operacijas taip pat atlieka tik su kredito ástaigomis, kurioms taikoprivalomøjø atsargø reikalavimus (LRS 2004a, b). Kol kas jie taikomi Lietuvoje ásteigtiemskomerciniams bankams ir uþsienio bankø filialams; kredito unijoms ðie reikalavimai netai-komi, nes pastarosios dar nëra aktyvios tarpbankinës rinkos dalyvës (LRS 2002)*. Japonijosbankas privalomøjø atsargø reikalavimus taiko indëlius priimanèioms kredito ástaigoms,bet pinigø politikos operacijas atlieka ir su finansø maklerio ámonëmis bei specializuotaispinigø rinkos tarpininkais (Blenck ir kt. 2001: 24, 37, 47).

CB paprastai aptarnauja ðalies didmeniniø atsiskaitymø sistemà, todël jis atidaroatsiskaitomàsias sàskaitas vietos valiuta ir kitoms institucijoms, kurios nëra bankø atsargørinkos dalyvës. Tai gali bûti ávairios finansø ámonës, valdþios ástaigos, uþsienio ðaliø ins-titucijos. Tokiø institucijø atliekami lëðø pervedimai ið bankø sàskaitø ar á jø sàskaitaskeièia atsargø pasiûlà, todël CB, valdydamas bankø sistemos likvidumà, turi á tai atsiþvelgti(þr. 1.2 skyriø).

Kad bankø atsargø rinka tinkamai priimtø ir perduotø ûkiui CB siunèiamus pinigøpolitikos signalus, taikydamas pinigø politikos priemones, CB turi derinti bankø atsargøpasiûlà ir paklausà. Tai vadinama bankø sistemos likvidumo valdymu. Operatyviai suderintibankø atsargø pasiûlà ir paklausà gali tik CB – pinigø iðleidimo monopolistas (Borio2001; ECB 2002).

1.1. Bankø atsargø paklausos veiksniai

Bankø atsargø paklausos veiksniø skiriamos 3 grupës: darbiniø atsargø (working ba-

lances) paklausos veiksniai, privalomøjø atsargø paklausos veiksniai ir atsargø pertekliausveiksniai (Borio 1997: 14–21; Bindseil ir kt. 2004: 7–13).

*Lietuvos bankas, rengdamasisnarystei euro zonoje, privalo-møjø atsargø taisykles ðiomsástaigoms ketina taikyti nuo2006 m. lapkrièio mën. (LRS2005a).

7

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

Darbinës atsargos bankams reikalingos uþtikrinti atsikaitymus su klientais ir iðvengtiskolinimosi rinkoje arba ið CB uþ didesnes, nei áprasta rinkoje, palûkanas*. Be makro-ekonominës ir politinës bankø sistemos aplinkos, lemianèios atitinkamà visuomenëspasitikëjimà bankais, darbiniø atsargø paklausai turi átakos ir bankø atsargø rinkosorganizavimas bei jos funkcionavimas:

- tarpbankiniø atsiskaitymø organizavimas: tarpbankiniø atsiskaitymø sistema, skolinimo(skolinimosi) tarpbankinëje rinkoje arba CB tvarka ir operatyvumas;

- realios skolinimosi tarpbankinëje rinkoje galimybës: ðios rinkos „plotis“ (skolinimosipriemoniø ávairovë), „gylis“ (aktyviø dalyviø skaièius, jø tarpusavio kreditavimo limitai,áprastos sandoriø apimtys), rinkos atsparumas vidaus ir iðorës sukrëtimams;

- CB aktyvumas, taip pat tikslumas valdant bankø likvidumà atsiskaitymø sistemosdarbo dienos metu ir jos pabaigoje, bankø finansinës ir laiko sànaudos, reikalingos gautiatsargø ið CB.

Paprastai sutariama, kad darbiniø atsargø paklausa yra labai nelanksti jø alternatyviøjøsànaudø – trumpalaikiø palûkanø normø atþvilgiu. Net maþiausias darbiniø atsargøtrûkumas sukeltø staigø ir didelá tokiø palûkanø normø padidëjimà. Be to, darbiniø atsargøpaklausà lemia ávairûs kintantys veiksniai, todël ji yra nepastovi ir sunkiai prognozuojama(Borio 1997: 15–17).

C. Borio (1997: 17) nurodo dvi sàlygas, kurios bûtinos, kad CB nustatomos priva-lomosios atsargos bûtø bankø atsargø paklausos veiksnys: pirma, privalomosios atsargosturi bûti didesnës uþ darbines atsargas; antra, bankai privalomàsias atsargas turi laikytiatsargø vidurkio per nustatytà jø laikymo laikotarpá bûdu ir jas naudoti atsiskaitymams.Atsiþvelgdamas á ávairià privalomøjø atsargø laikymo praktikà (ypaè á taikytà praeityje),ðio straipsnio autorius dar pridurtø, kad tokiu atveju privalomosios atsargos turëtø bûtilaikomos tik CB, arba èia privaloma laikyti atsargø dalis turi bûti didesnë uþ darbinesatsargas. Lietuvos, euro zonos ir daugelio kitø ðaliø CB privalomøjø atsargø neleidþialaikyti kaip kitokio turto (LRS 2002, 2005a; ECB 2003), todël kitos jø laikymo galimybësnebus nagrinëjamos**.

CB paprastai nustato vienodà privalomøjø atsargø dydá visam jø laikymo laikotarpiui.Jeigu privalomosios atsargos yra didesnës uþ darbiniø atsargø paklausà, CB gali tiksliauprognozuoti bendrà bankø atsargø paklausà.

Paprastai bankø atsargø vidurkio paklausa yra ðiek tiek didesnë uþ privalomàsias at-sargas, net jei pastarosios yra didesnës uþ darbines atsargas.

Bankø atsargø pertekliaus paklausà lemia ðie veiksniai:- nepakankamai tobula tarpbankinë rinka, trukdanti optimaliai perskirstyti bankø

sistemos atsargas ir sukaupti privalomàsias atsargas nesusidarant jø pertekliui (bankøtarpusavio kreditavimo limitai, skirtingas profesionalumo lygis ir kt.);

- bankø atsargø alternatyviosios sànaudos (kuo 1 nakties palûkanø vidurkis rinkojeyra maþesnis, tuo pigiau bankams kainuoja atsargø perteklius, kuris padeda iðvengtirizikos neávykdyti atsiskaitymø ar privalomøjø atsargø reikalavimo);

- pinigø politikos operacinës sistemos ypatumai, t. y. kaina ar techninës prieþastys,ribojanèios bankø galimybes skolinti (parduoti) atsargø pertekliø CB arba skolintis arpirkti ið jo atsargas, susidarius nenumatytam jø trûkumui (Blenck ir kt. 2001: 27; Bindseilir kt. 2004: 10–13).

1.2. Bankø atsargø pasiûlos veiksniai

Visus bankø atsargø pasiûlos veiksnius rodo CB, kuriame bankai laiko atsargas, balansas(þr. 1 lent.). Bankø atsargø pasiûla visada bûna lygi pinigø politikos operacijø ir autonominiøveiksniø poveikio bankø atsargoms sumai (Borio 2001: 7–9). Taèiau ðalies bankø atsargøpasiûlos veiksnius skirstant á ðias dvi grupes atsiþvelgiama á ávairias aplinkybes.

Autonominiai veiksniai apibrëþiami kaip CB operacijos su bankais, kurios, kaip ir pinigøpolitikos operacijos, tiesiogiai paveikia bankø atsargas, taèiau atliekamos CB ar bankøsprendimu, kurio nelemia bankø sistemos likvidumo valdymo poreikiai (Bindseil, Seitz2001; ECB 2002).

*Darbinës atsargos dar vadi-namos atsargomis atsiskaity-mams (settlement balances)(Borio 1997: 14).**Per paskutinius tris deðimt-meèius daugelis CB, reikalau-janèiø privalomøjø atsargø,sumaþino jø normas, bet prie ðiøatsargø nebepriskyrë kitokiørûðiø turto (Ðiaudinis 2000).

8

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

1 lentelë

Bankø atsargø pasiûlos veiksniai CB banko balanse+

Turtas Ásipareigojimai

Bankø atsargos = Grynasis turtas uþsienio valiuta + Bankø sistemos likvidumà didinanèios gráþtamosios

pinigø politikos operacijos + Vertybiniai popieriai + Kitas turtas vietos valiuta + Nebaigti atsiskaitymai –

Grynieji pinigai, iðleisti á apyvartà – Bankø sistemos likvidumà maþinanèios gráþtamosios pinigø politikos

operacijos – CB iðleisti skolos vertybiniai popieriai – Valdþios sektoriaus indëliai – Kiti ásipareigojimai

vietos valiuta – Balansuojantys straipsniai

Pastabos: +CB skelbiamø balanso ataskaitø straipsniø apimtis ir jø pavadinimai gali skirtis, tai priklauso nuo CBtaikomø pinigø politikos operacijø ir likvidumo valdymo modelio;++CB kapitalo grynoji vertë; uþsienio ar vidaus turto perkainojimo sàskaitos.

Ðaltiniai: U. Bindseil, F. Seitz (2001); C. Borio (2001); sudaryta autoriaus.

Vieni bankø atsargø pasiûlos veiksniai yra autonominiai bet kokiomis ðiuolaikinës pinigøpolitikos sàlygomis. Tai iðleisti á apyvartà grynieji pinigai, valdþios sektoriaus ir kitøindëlininkø, nesanèiø pinigø politikos operacijø partneriais, indëliai CB, nebaigtiatsiskaitymai, balansuojantys straipsniai.

Kai kurias pinigø politikos tikslais atliekamas CB operacijas prie autonominiø veiksniøgalima priskirti tik tada, jeigu CB jas atlieka, neskatinamas likvidumo valdymo poreikiø(pvz., CB epizodinës valiutos intervencijos kintamo valiutos kurso sàlygomis), arba tokiøoperacijø apimtis yra nustatyta iki prasidedant tam tikram likvidumo valdymo laikotarpiuiir per já nesikeièia arba keièiasi ne dël sistemos likvidumo valdymo poreikiø (pvz., vienkryptësar ilgesnio termino gráþtamosios atvirosios rinkos operacijos).

Tos paèios rûðies operacijos gali bûti laikomos tiek pinigø politikos operacijomis, tiekautonominiais veiksniais. Tai priklauso nuo CB pasirinkto likvidumo valdymo modelio iroperacijos taikymo motyvø arba nuo atliekamos analizës tikslø. Eurosistemos, Federalinësatsargø sistemos ir Lietuvos banko atliekamø analogiðkø operacijø priskyrimo prie bankøatsargø autonominiø veiksniø ir pinigø politikos operacijø skirtumai nurodyti priedo 1skyriuje.

Boris Petrov (2000: 11–12) prie bankø atsargø pasiûlos valiutø valdybos sàlygomispriskiria bankø atsargas bazine valiuta, laikomas uþsienio bankuose. Ðio straipsnio autoriustokiam poþiûriui pritartø tik su iðlygomis. Bankø uþsienio bankuose turimos bazinës valiutosatsargos bankø atsargø pasiûlos sudëtine dalimi taptø tik iðkeistos á vietos valiutà arbatuo atveju, jeigu CB jas kaip lygiavertá atsargø vietos valiuta pakaitalà áskaitytø á vidurkiobûdu laikomas privalomàsias atsargas, ir jos turëtø toká pat poveiká bankø atsargø kainai –vietos valiutos 1 nakties palûkanoms. Kitais atvejais bankø uþsienio atsargos neturitiesioginio poveikio bankø atsargø rinkos pusiausvyrai. Kitaip Bulgarijos ir Lietuvostarpbankinës rinkos bûtø iðvengusios tokiø dideliø 1 nakties palûkanø svyravimø prieððiø ðaliø CB panaikinant bazinës valiutos supirkimo ið bankø ir pardavimo jiems kursøskirtumà (þr. 2 pav.). Þinoma, bankø uþsienio atsargø trûkumas sukeltø átampà ir atsargøvietos valiuta rinkoje, jeigu bankø galimybes skolintis tarptautinëje rinkoje ribotø silpniryðiai su uþsienio bankais ar pastarøjø pasitikëjimo stoka.

Ið ðiuolaikinius valiutø valdybos modelius (VVM) taikanèiø ðaliø tik Estijos bankas áprivalomàsias atsargas áskaito bankø turimà uþsienio turtà bazine valiuta – aukðtos kokybësuþsienio skolos vertybinius popierius, kuriø dalis neturi sudaryti daugiau nei 50 procentøbanko privalomøjø atsargø (Eesti Pank 2004). Taèiau dël tokiø vertybiniø popieriø trûkumo

atuilavoineisþusatrutsisanyrG

-omatþárgsoiènanididàmudivkilsometsisøknaB

soknirsoisorivta(sojicareposokitilopøginipsois

BCðiisominilokssotoduanðiøknab,sojicarepo

)sëbymilag

iaireipopiainibytreV

atuilavsoteivsatrutsatiK

iamytiaksistaitgiabeN

àtravypaáitsielði,iaginipijeinyrG

sograstaøknaB

-omatþárgsoiènaniþamàmudivkilsometsisøknaB

soknirsoisorivta(sojicareposokitilopøginipsois

-ymilagBCøilëdnisotoduanðiøknab,sojicarepo

)sëb

iaireipopiainibytrevsoloksitsielðiBC

iailëdnisuairotkessoiþdlaV

atuilavsoteiviamijogierapisáitiK

iainspiartssytnajousnalaB ++

9

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

Estijos bankø atsargø vietos valiuta paklausa nepadidëtø: bankai suinteresuoti vertybiniaispopieriais laikyti visà leistinà atsargø dalá, nes tokiø vertybiniø popieriø pajamingumasdidesnis nei Estijos banko uþ privalomàsias atsargas vietos valiuta mokamas atlyginimas,kuris yra lygus euro pinigø rinkos palûkanø þemutinei ribai – Europos centrinio banko(ECB) nustatytai palûkanø uþ naudojimàsi indëliø galimybe normai (Eesti Pank 2003a).

1.3. Bankø sistemos likvidumo pozicija

CB valdant likvidumà, labai svarbu prognozuoti pinigø politikos operacijø poreiká. Tamreikia numatyti bankø atsargø paklausos ir autonominiø veiksniø pokyèius, taip patatsiþvelgti á anksèiau atliktø pinigø politikos operacijø, kuriø terminai baigsisprognozuojamu laikotarpiu (toliau tekste – terminuotø pinigø politikos operacijø), apimtá:gráþtamøjø atvirosios rinkos operacijø apimtá arba atliekant vienakryptes operacijas pirktøskolos vertybiniø popieriø, kuriø terminai baigiasi prognozuojamu laikotarpiu, sumà.

Anksèiau atliktø terminuotø pinigø politikos operacijø, kaip bankø atsargø pasiûlosveiksnio, svarbà atskleidþia prognozuojamo laikotarpio iðvakarëse ex post susiklosèiusiosbankø sistemos likvidumo pozicijos rodiklis. Jis yra lygus grynojo autonominiø veiksniø irjiems prilyginamø pinigø politikos operacijø poveikio bankø atsargoms ir bankø turimøatsargø skirtumui, apskaièiuotam pagal CB balanso prognozuojamo laikotarpio iðvakarëseduomenis. Taigi likvidumo pozicija rodo, ar CB prieð prasidedant ðiam laikotarpiui turëjosuderinti bankø atsargø pasiûlà su paklausa terminuotomis pinigø politikos operacijomis;jeigu taip – ar CB ðiomis operacijomis padidino, ar sumaþino bankø atsargø pasiûlà(Borio 2001: 9).

Trys galimos bankø likvidumo pozicijos nurodomos 2 lentelëje.

*Dël konkurencijos atsargø rin-koje bankø paklausa likvidumàdidinanèioms CB operacijomspaprastai bûna didesnë uþ ob-jektyvø atsargø poreiká (aut.pastaba).

2 lentelë

Bankø sistemos likvidumo pozicija

Pozicija Apibûdinimas

Likvidumo trûkumas Grynasis autonominiø veiksniø poveikis – bankø atsargos < 0

Nagrinëjamos dienos CB balanso duomenimis, dël grynojo autonominiø veiksniø

poveikio bankø atsargø pasiûla sumaþëjo arba padidëjo, bet liko maþesnë nei

atsargø paklausa. CB turëjo suderinti bankø atsargø pasiûlà su paklausa, tai-

kydamas atsargas didinanèias terminuotas pinigø politikos operacijas

Likvidumo perteklius Grynasis autonominiø veiksniø poveikis – bankø atsargos > 0

Dël grynojo autonominiø veiksniø poveikio bankø atsargø pasiûla padidëjo ir

tapo didesnë nei paklausa. CB turëjo suderinti bankø atsargø pasiûlà su pa-

klausa, taikydamas atsargas maþinanèias terminuotas pinigø politikos operacijas

Subalansuota pozicija Grynasis autonominiø veiksniø poveikis � bankø atsargos

CB nevykdë terminuotø pinigø politikos operacijø arba grynasis jø poveikis bu-

vo nereikðmingas

Pastaba: to paties þenklo ir panaðaus masto likvidumo pozicija, vyraujanti ilgesná laikà (bent kelis mënesius),vadinama struktûrine likvidumo pozicija.

Ðaltiniai: S. Gray ir kt. (2000); C. Borio (2001); sudaryta autoriaus.

Paþymëtina, kad likvidumo trûkumo pozicija nereiðkia, kad bankø likvidumas nepa-kankamas, o likvidumo pertekliaus pozicija negali bûti tapatinama su bankø turimu atsargøpertekliumi.

Likvidumo trûkumo pozicija bûdinga euro zonos, Japonijos, JAV, Didþiosios Britanijosbankø sistemoms. Tarp lankstaus valiutos kurso sàlygomis veikianèiø CB yra paplitusinuomonë, kad pinigø politika ágyvendinama veiksmingiau, jeigu CB yra bankø sistemoskreditorius ir, atlikdamas pagrindines pinigø politikos operacijas, kredituoja bankø sistemà,bankams teikdamas paskolas ar sudarydamas atpirkimo sandorius*. Ðios nuomonës laikosiminëtø ðaliø CB. Jeigu dël autonominiø veiksniø gerokai sumaþëtø likvidumo trûkumasarba likvidumo pozicija pasikeistø á pertekliø, be pagrindiniø bankø atsargas didinanèiø

10

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

pinigø politikos operacijø, tokie CB vykdytø ilgesniø terminø atsargas maþinanèias ope-racijas, pavyzdþiui, parduotø vertybinius popierius antrinëje rinkoje arba iðleistø skolossertifikatus (Gray ir kt. 2000: 48; Borio 2001: 9, 17–18; ECB 2005a: 19–20).

Likvidumo pertekliaus sàlygomis dalis CB kaip pagrindines pinigø politikos priemonespasirenka bankø sistemos likvidumà maþinanèias operacijas. 1994–1997 m. taip veikëÐvedijos CB (Mitlid, Vesterlund 2001), pastaraisiais metais – Èekijos, Lenkijos, VengrijosCB*.

Subalansuota pozicija bûdinga VVM taikanèioms ðalims ir yra daþnas reiðkinys esantfiksuotam valiutos kursui, nes CB grynasis uþsienio turtas yra pagrindinis atsargø pasiûlosveiksnys, o terminuotø pinigø politikos operacijø CB paprastai neatlieka arba jø reikðmëyra maþa.

Fiksuotà valiutos kursà taikiusiose Austrijoje ar Olandijoje prieð joms tampant eurozonos narëmis bankø sistemos likvidumo pozicija svyravo tarp subalansuotos ir nedideliotrûkumo. Ðiø ðaliø CB, atlikdami pinigø politikos operacijas vidaus rinkoje, finansavodidþiàjà dalá bankø privalomøjø atsargø**. Panaði padëtis pastaraisiais metais susiklostëLatvijoje***.

Esant fiksuotam valiutos kursui, CB negali ir neturi reguliuoti palûkanø normø ar pinigøkiekio. Taèiau tradicinio (conventional) fiksuoto valiutos kurso sàlygomis CB trumpalaikiusbankø atsargø rinkos svyravimus paprastai reguliuoja ne pirkdami ar parduodami bazinævaliutà pagal bankø pageidavimus, kaip tai áprasta VVM taikanèiose ðalyse, bet atlikdamiterminuotas operacijas vidaus rinkoje, kuriomis siekia operacinio tikslo, paprastai – fiksuotàvaliutos kursà atitinkanèiø trumpalaikiø palûkanø. Intervencijos valiutø rinkoje tampaantruoju fiksuoto valiutos kurso „gynybos eðelonu“, ir CB bazinës valiutos supirkimointervencijas paprastai atlieka taikydamas þemesná bazinës valiutos kursà nei pardavimoatveju.

2. Bankø atsargø kaina

Bankai, valdydami savo likvidumà rinkoje, daþniausiai pasirenka skolinimo 1 nakèiaisandorius. Tarpbankines 1 nakties palûkanas pirmiausia lemia bankø atsargø pasiûlos irpaklausos santykis, o palûkanø pasikeitimo lûkesèiai jas veikia gerokai maþiau nei ilgesniøterminø palûkanas****. Taigi CB, keisdamas atsargø pasiûlà, gali tiesiogiai reguliuoti 1nakties palûkanø normà. Dël ðiø prieþasèiø 1 nakties palûkanos laikomos bankø atsargøkaina ir pinigø politikos poveikio bankø atsargø rinkoje rodikliu.

2.1. Bankø atsargø kainos priklausomybë nuo paklausos ir pasiûlos

Sutariama, kad vidurkio bûdu laikant uþ darbines atsargas didesnes privalomàsiasatsargas, rinkos 1 nakties palûkanos tampa pastovesnës. Bankø atsargoms laikinaipadidëjus ar sumaþëjus, rinkos dalyviai tikisi, kad iki laikotarpio pabaigos dël autonominiøveiksniø ar pinigø politikos operacijø atsargø pasiûlos vidurkis pasikeis ir sutaps su paklausa(Borio 1997: 17; Blenck ir kt. 2001: 25; Bindseil ir kt. 2004: 5). Taèiau bankø atsargøpaklausa taps nebelanksti (neelastinga) kainos atþvilgiu, jeigu bankø dienos atsargossumaþës iki darbiniø atsargø, arba baigiantis privalomøjø atsargø laikymo laikotarpiui,kai bankai sieks laikyti tik tiek atsargø, kad uþsitikrintø privalomøjø atsargø reikalavimøávykdymà (þr. 1 pav.).

1 nakties palûkanø kintamumas euro zonos bankø privalomøjø atsargø laikotarpiøpradþioje buvo panaðus, kaip ir didesnæ atitinkamo laikotarpio dalá, taèiau gerokaipadidëdavo, likus vidutiniðkai 4 dienoms iki jo pabaigos (Gaspar ir kt. 2004; ECB 2005b).M. Jurgilas (2005) atkreipë dëmesá á lito tarpbankiniø 1 nakties palûkanø normos lygio irkintamumo nedidelá padidëjimà privalomøjø atsargø laikotarpio pradþioje, nors didþiausiaskintamumas taip pat yra laikotarpiø pabaigoje.

*Þr. ðiø ðaliø CB skelbiamà in-formacijà apie jø taikomas pi-nigø politikos priemones ir jøbalansø ataskaitas.**Þr. Austrijos ir Olandijos CB1995–1998 m. metines ataskai-tas.***Þr. Latvijos CB skelbiamà in-formacijà apie jo balansà ir pi-nigø politikos priemones.****Vis dëlto ir 1 nakties palû-kanas veikia rinkos dalyviø lûkes-èiai ir atitinkamas elgesys (þr.Ewerhart 2004).

11

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

1 pav. Bankø atsargø paklausos nelankstumas kainosatþvilgiu

Pastabos: D – bankø atsargø paklausos lankstumo 1 nakties palûkanøatþvilgiu kreivë privalomøjø atsargø laikymo laikotarpio pradþioje (D

1),

laikotarpiui artëjant prie pabaigos (DT–

) ir jo pabaigoje (DT); r – 1 nakties

palûkanø norma; re – rinkoje prognozuojamas 1 nakties palûkanø normosvidurkis; R – bankø atsargø paklausa; R

W – bankø darbiniø atsargø

paklausa; RR – bankø privalomosios atsargos; ER – bankø atsargøpertekliaus vidurkio paklausa; R

max – spëjamos didþiausios bankø sistemos

atsargos, laikinai galinèios bûti privalomøjø atsargø laikymo laikotarpiu.

Ðaltinis: C. Borio (2001); sudaryta autoriaus.

CB savo iniciatyva arba suteikdamas bankams galimybæ inicijuoti sandorius vienintelisgali pakankamai operatyviai keisti bankø atsargø pasiûlà ir sustabdyti 1 nakties rinkospalûkanø normos (r) nukrypimus nuo pinigø politikos pozicijà rodanèio jos lygio. Esanttam tikro masto rinkos palûkanø svyravimams, paprastai padidëja tarpbankinës rinkosaktyvumas ir bankø atsargos geriau perskirstomos, taèiau CB ásikiða, jei nukrypimus laikopernelyg dideliais ir galinèiais sukelti rinkos palûkanø normø vidurkio nukrypimo nuo CBsiekiamo jo lygio lûkesèius. Be to, dël dideliø rinkos palûkanø svyravimø didëja informacijosasimetrija tarp pinigø rinkos dalyviø ir todël gali sumaþëti aktyviø dalyviø skaièius (Bankof England 2004: 5–6).

Palûkanø normas reguliuojantis CB, siekdamas pakeisti jø lygá, turi keisti ne bankøatsargø pasiûlà, bet aiðkiai informuoti rinkà apie pasikeitusià pinigø politikos pozicijàatitinkantá naujà palûkanø normø lygá ir atitinkamai pakeisti atliekamø pinigø politikosoperacijø palûkanas bei rinkos lûkesèius dël rinkos palûkanø vidurkio. Ðie veiksmai, kuriuostradiciniai pinigø politikos vadovëliai linkæ „perðokti“, specialioje literatûroje ávardijamisignalizavimo mechanizmo (signalling mechanism) terminu. Jis apima CB vieðus pareið-kimus apie pinigø politikos pozicijà ir jai ágyvendinti skirtas pinigø politikos operacijas(Borio 1997: 78–91; 2001: 5–9; Andersson ir kt. 2001).

Bankø atsargø paklausa ir autonominiai veiksniai á rinkos palûkanø pasikeitimà reaguojapavëluotai, paprastai pasibaigus pinigø politikos operacijø, kurias taikant jos buvo pakeis-tos, terminams ar privalomøjø atsargø laikotarpiui, per kurá jos pasikeitë. Reikia laiko,kad ûkio subjektai pakeistø paskolø, indëliø (privalomøjø atsargø bazës) ir iðleistø á apyvartàgrynøjø pinigø apimtis.

Taigi CB, pakeitæs trumpalaikiø palûkanø normø lygá, turi ir toliau pakankamai tiksliaiderinti bankø atsargø pasiûlà su esama paklausa. Pinigø politikos operacijø kryptis irapimtis labai priklauso nuo autonominiø veiksniø, kuriems bûdingi cikliniai mënesio irmetø svyravimai*. Todël gali bûti, kad CB, didindamas (maþindamas) palûkanas, tuo patmetu turës didinti (maþinti) atsargø pasiûlà.

2.2. Valiutø keitimo „lango“ átaka bankø atsargø kainai

Valiutø valdybos sàlygomis vietos valiutos palûkanø normø lygá lemia atitinkamo terminobazinës valiutos palûkanos ir rinkoje reikalaujama priemoka uþ ðalies, valiutos kurso irkità rinkos rizikà. Taèiau trumpalaikiø palûkanø nukrypimams nuo orientacinio valiutospalûkanø dydþio, taigi – pinigø politikos signalo skaidrumui didelæ átakà turi valiutø

*Apie autonominiø veiksniø cik-linius svyravimus skaityti T. Gar-baravièiaus (2004) straipsná.

12

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

valdybos operacinës sistemos ypatumai (Tse, Yip 2002; Ðiaudinis 2003b; Chobanov,Nenovsky 2004; Jurgilas 2005).

Trijø ið keturiø þinomiausiø VVM taikanèiø ðaliø CB, tobulindami bankø sistemø likvidumovaldymà ir atsiþvelgdami á didëjanèià savo ðaliø bankø tarptautinæ integracijà, per paskutinius10 metø panaikino bazinës valiutos supirkimo ið bankø ir pardavimo jiems kursø skirtumus(þr. priedo 2 skyriø). Tai akivaizdþiai sumaþino vietos valiutos trumpalaikiø palûkanø normøsvyravimus. Naujausias pavyzdys – Lietuva ir Bulgarija (þr. 2 pav.).

2 pav. Ðiuolaikinës valiutø valdybos: tarpbankiniø1 nakties palûkanø normø svyravimai baziniøpalûkanø normø atþvilgiu+

Pastabos: +autoriui prieinami galimi palyginti 1 nakties rinkos palûkanøduomenys – tai bankø skelbtos palûkanos, uþ kurias jie buvo pasirengæskolinti nacionalinæ valiutà patikimiems bankams. Bulgarijos, Honkongoir Lietuvos duomenys – tai bankø skelbtø palûkanø vidurkiai, atitinkamaiSOFIBOR, HIBOR ir VILIBOR. Estijoje 1 nakties TALIBOR oficialiai neskai-èiuojamas, todël autorius panaudojo didþiausio Estijos komercinio banko„Hansabank“ skelbtus duomenis – informacinës sistemos REUTERSHANSA2 „Hansabank“ puslapyje 11 val. Lietuvos laiku nurodytas palû-kanas. Paveiksle pateikti Estijos kronos palûkanø duomenys nuo 2004 m.kovo 18 d., nes autorius neturëjo ankstesniø kiekvienos dienos duomenø.Anksèiau atliktas vienkartinis 2001–2002 m. duomenø tyrimas (Ðiaudinis2003b) taip pat rodo maþus ðiø palûkanø svyravimus baziniø palûkanøatþvilgiu;++2004 m. kovo 24 d. Lietuvos bankas (LB) panaikino procentiná atlyginimàuþ valiutos keitimà;+++2004 m. birþelio 7 d. Bulgarijos nacionalinis bankas (BNB) panaikinoprocentiná atlyginimà uþ valiutos keitimà.

Ðaltiniai: Bloomberg informacinës sistemos, Reuters naujienø agentûrosir Lietuvos banko duomenys.

Tarpbankiniø palûkanø nukrypimai nuo baziniø palûkanø nurodyti procentiniaispunktais, nes CB taikyti bazinës valiutos supirkimo ir pardavimo kursø skirtumai sukeldavoabsoliuèius vietos valiutos palûkanø nukrypimus, kad ir koks bûtø bazinës valiutospalûkanø normø lygis.

Jeigu bankai gali laisvai naudotis valiutos keitimo „langu“ ir tarptautine bazinës valiutosrinka, CB taikytà bazinës valiutos supirkimo ir pardavimo kursø skirtumà, kaip vietosvaliutos palûkanø veiksná, galima iðreikðti taip:

- jeigu, bankø vertinimu, bankø sistemoje nacionalinës ir bazinës valiutø atsargø trûkstaar trûks –

,:3602: atsxyaskask

+⋅+=

13

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

- jeigu, bankø vertinimu, bankø sistemoje nacionalinës valiutos atsargø trûksta, taèiaubankai ðiam trûkumui padengti turi pakankamai bazinës valiutos atsargø –

,:3602: atsxybidask

+⋅+=

- jeigu, bankø vertinimu, kaupiant privalomàsias atsargas susidaro arba numatomasperteklius –

,:3602: atsxybidbid

+⋅−=

kur: xask

(xbid

) – bazinës valiutos 1 nakties skolinimo (skolinimosi) palûkanos (proc.); yask

(ybid

) – vietos valiutos 1 nakties skolinimo (skolinimosi) palûkanos (proc.); s – CB taikomasbazinës valiutos supirkimo ir pardavimo kursø skirtumas (proc.); t – rinkoje prognozuojamabankø atsargø trûkumo (pertekliaus) trukmë; a – valstybës, valiutos ir ðalies bankø sistemoskredito rizikos priedai prie baziniø palûkanø.

Nepastovûs autonominiai veiksniai bankus skatina naudotis valiutos keitimo „langu“,taèiau negali sukelti didesniø 1 nakties palûkanø svyravimø nei tie svyravimai, kuriuoslemia bazinës valiutos supirkimo ir pardavimo CB kursø skirtumas bei tokiø sandoriøsudarymo ir atsiskaitymo terminai (apie pastaruosius þr. toliau). Nagrinëjamu laikotarpiuðalies, valiutos ir bankø kredito rizika neturëjo reikðmingos átakos Bulgarijos ir Lietuvos 1nakties palûkanø svyravimams. Akivaizdu, kad panaikinus bazinës valiutos supirkimo irpardavimo kursø skirtumà, sumaþëjo ðiø ðaliø valiutø 1 nakties palûkanø nukrypimai nuobaziniø palûkanø, nors valstybës iþdo sàskaitos ðiuose CB ir liko „judrios“.

Pakeitus Lietuvos ir Bulgarijos valiutø valdybø operacines sistemas, ið nagrinëjamøketuriø VVM taikanèiø ðaliø valiutø Honkongo dolerio 1 nakties palûkanø normosnukrypimai nuo baziniø palûkanø liko didþiausi. Honkongo pinigø institucija (Hong Kong

Monetary Authority – HKMA) yra nustaèiusi didesnius valiutos keitimo „lango“apribojimus, o bankø sistemos likvidumui valdyti taip pat naudoja pasirinktines valiutosintervencijas*.

3. Lietuvos valiutø valdybos operacinës sistemos pakeitimai 2004–2005 m.

2004 m. kovà–2005 m. sausio pradþioje Lietuvos bankas padarë ðiuos bankø atsargørinkai svarbius operacinës sistemos pakeitimus:

- nuo 2004 m. kovo 24 d. panaikino bazinës valiutos supirkimo ið bankø ir pardavimojiems kursø skirtumà, ið bankø imamà procentiná atlyginimà pakeisdamas fiksuota 50 litøsuma bet kokios apimties sandoriui (LRS 2004a);

- nuo 2004 m. gruodþio 1 d. panaikino atviros bazinës valiutos pozicijos normatyvàbankams (LRS 2004c)**;

- nuo 2005 m. sausio 24 d., be duomenø apie bankø sistemos praëjusià darbo dienàturëtas atsargas (skelbiamø nuo 2000 m. lapkrièio mën.), pradëjo skelbti bankø sistemoslikvidumo prognozæ (numatomà atsargø pertekliaus ar trûkumo vidurká per privalomøjøatsargø laikotarpá ir artimiausias 7 dienas), kuri atnaujinama kiekvienà darbo dienà (LRS2004c)***.

Ðiø Lietuvos valiutø valdybos operacinës sistemos pakeitimø átaka litø 1 nakties palû-kanoms, bankø sukaupiamam atsargø pertekliui ir rinkos tarpininkavimo ákainiams matytiið 3 paveikslo.

*Þr. 2 priedà ir internete adresuhttp://www.info.gov.hk/hkma/skelbiamà informacijà apie tai-komas bankø sistemos likvidu-mo valdymo priemones.**Kitose ðiuolaikiná valiutø val-dybos modelá taikanèiose ðalysebazinës valiutos pozicija neribotair anksèiau (HKMA 1990; Bulga-rian National Bank 1999; EestiPank 2002).***Þr. skyriø „Statistika. Bankøsistemos likvidumo bûklë“ Lie-tuvos banko interneto svetainëjeadresu www.lb.lt. Ten pat Lietu-vos bankas pateikia tyrimamsnaudingas smulkiai suskirstytøbankø atsargø veiksniø duo-menø eilutes nuo 1997 m. lap-krièio mën.

14

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

3 pav. Lietuvos bankø sistemos atsargø perteklius

(trûkumas), litø ir bazinës valiutos 1 nakties palûkanø

normø skirtumas

Ðaltiniai: Lietuvos banko ir Bloomberg informacinës sistemos duomenys.

Lito 1 nakties palûkanø nukrypimus nuo euro palûkanø rodo LONIA ir EONIA skirtumas.Kaip þinoma, EONIA – euro zonos tarpbankinëje rinkoje aktyviausiø bankø sudarytøeurø skolinimo 1 nakèiai be uþstato sandoriø palûkanø normø dienos svertinis vidurkis*,LONIA – tarpbankinëje litø skolinimo rinkoje aktyviausiø bankø ávykdytø litø skolinimo1 nakèiai be uþstato sandoriø palûkanø normø dienos svertinis vidurkis. Èia LONIA apimabankø, pagal kuriø skelbiamas palûkanas skaièiuojamas VILIBOR rodiklis (þr. LRS 1998),ávykdytus litø 1 nakties skolinimo ðalies ir uþsienio bankams sandorius**. Bankø litøatsargø rinkos tarpininkavimo ákainius rodo 1 nakties VILIBOR ir VILIBID skirtumas.

LONIA „pastovumà“ þemiau nei baziniø palûkanø lygis 2003 m. lapkritá–2004 m.kovà lëmë ðie veiksniai: pirma, didelis bankø turimø litø atsargø perteklius, kuris tuometu susidarë dël bankø ir jø klientø kauptø lëðø sumokëti uþ privatizuojamas stambiasámones; antra, atsargø pertekliaus sàlygomis bankø Lietuvos bankui parduoti eurai – taipbankai ribojo intensyviai ilgëjusià euro pozicijà, indëliams litais didëjant sparèiau uþ paskolasnacionaline valiuta.

Kai Lietuvos bankas panaikino bazinës valiutos supirkimo ir pardavimo kursø skirtumà,LONIA nukrypimai nuo EONIA ir bankø sistemos sukaupiamas atsargø perteklius netrukuslabai sumaþëjo. Atsargø pertekliaus dienos vidurkis 2004 m. geguþës 24 d.–2005 kovo23 d. buvo 29 mln. litø, arba 4,2 procento privalomøjø atsargø, atsargø pertekliausdienos vidurkio per privalomøjø atsargø laikotarpius variacijos koeficientas – 15,3 procento.Atitinkamu laikotarpiu prieð metus atsargø pertekliaus vidurkis buvo 24,5 procento (6 kar-tus didesnis), o variacijos koeficientas – 22,3 procento (1,5 karto didesnis). Bet, kaip iranksèiau, LONIA daþniausiai buvo maþesnis nei EONIA. Kaip tai galima paaiðkinti?

Didesnieji Lietuvos bankai aktyviai naudojasi tarptautine tarpbankine euro rinka, todëllabai daþnai bankai, kuriems trûksta litø, bûna sukaupæ eurø atsargø. Pastarøjø alter-natyviosios sànaudos yra palûkanø norma, kurià taikydami euro rinkos tarpininkai skolinasieurus. Tada bankai, norëdami paskolinti litø pertekliø, palûkanø normà turi nustatyti nepagal euro rinkos tarpininkø skolinimo, bet pagal maþesnæ skolinimosi palûkanø normà.

Bankai dël valiutos keitimo „lango“ asimetrijos litø atsargø pertekliø gali sumaþinti tikprieð 2 darbo dienas su Lietuvos banku sudarydami eurø pirkimo sandorius. Eurus Lietuvosbankui jie gali parduoti ir sandorio sudarymo dienà (T), bet á já turi kreiptis iki 12 valandos.Lietuvos bankui parduodami eurus, litus bankai paprastai gauna 15 valandà***. Tarp-

*Þr. puslapá internete adresuwww.euribor.org**LONIA (Litas Overnight IndexAverage) rodiklis oficialiai nëraskelbiamas, tiksli jo skaièiavimometodika nëra nustatyta. Pirmàkartà LONIA pavadintà rodiklá,apskaièiuotà kaip vietos bankølitø tarpusavio skolinimo san-doriø palûkanø vidurká, vieðai pa-skelbë T. Garbaravièius (2004).***Lietuvos banko Rinkos ope-racijø departamento duomenys.Apie valiutos keitimo „lango“asimetrijos pagrástumà raðomaS. Ðiaudinio (2003b: 16) straips-nyje.

15

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

bankiniams sandoriams sudaryti jie turi dar 1 valandà laiko, nes mokëjimo sistema LITAS,kuri ðiuos sandorius vykdo, mokëjimo pavedimus priima iki 16 val. (LRS 2003). Lietuvosbankas iki 10 valandos paskelbia bankø atsargø pertekliaus (trûkumo) vidurkio perprivalomøjø atsargø laikotarpá prognozæ, kuri leidþia paskutinæ laikotarpio dienà suskai-èiuoti prognozuojamas bankø atsargas jos pabaigoje. Taèiau faktines sistemos atsargas,kurias dar gali paveikti autonominiø veiksniø ir jø prognozës neatitikimas, taip pat bankøsu Lietuvos banku sudaryti nauji eurø pardavimo sandoriai, bankai gali suþinoti tik mo-këjimo sistemai baigus darbà. Taigi nors bankai ir turi galimybæ parduoti bazinæ valiutàdienà T, apsidrausdami nuo netikëtø atsargø pokyèiø privalomøjø atsargø laikotarpiopabaigoje, jie sukaupia tam tikrà atsargø pertekliø.

Nuo 2004 m. kovo 24 d. ëmë vyrauti lito 1 nakties palûkanø sumaþëjimas privalomøjøatsargø laikotarpiø pabaigoje, palyginti su jø normos lygiu laikotarpio pradþioje beibazinëmis palûkanomis, taèiau, maþëjant bankø sukaupiamam atsargø pertekliui, pasidarëne toks didelis. Ið 3 paveikslo matyti, kad, Lietuvos bankui panaikinus euro pozicijosnormatyvà ir pradëjus skelbti bankø sistemos likvidumo prognozæ, lito ir euro 1 naktiespalûkanø skirtumas ir sukaupiamø atsargø perteklius dar labiau sumaþëjo.

Bankø atsargø dydá reguliuoja patys bankai, todël sistemos likvidumo prognozës klaidørizika, valiutos keitimo „lango“ asimetrija ir tarpbankinës litø rinkos ribotumas yra lemiamiðio palûkanø ciklo veiksniai, trukdantys profesionaliems rinkos dalyviams geriau já iðnaudoti,nerizikuojant neávykdyti privalomøjø atsargø reikalavimø.

Ið 3 paveikslo matyti, kad litø atsargø rinkos tarpininkø taikomi ákainiai, kuriuos rodo1 nakties VILIBOR ir VILIBID skirtumas, per metus (nuo 2004 m. kovo mën.) sumaþëjodaugiau nei 3 kartus. EURIBID nëra skaièiuojamas, taèiau euro atsargø rinkos aktyviausiødalyviø tarpininkavimo ákainius rodo euro LIBOR ir LIBID skirtumas, kuris nagrinëjamulaikotarpiu buvo pastovus ir lygus 0,125 procentinio punkto. Estijos „Hansabank“ skelbtoskotiruotës rodo, kad 1 nakties Estijos kronø skolinimo ir skolinimosi palûkanø skirtumas2004 m. geguþæ sumaþëjo nuo 0,5 iki 0,25 procentinio punkto ir nagrinëjamu laikotarpiudaugiau nesikeitë. Taigi 2005 m. vasará áprasti litø atsargø rinkos tarpininkø taikomi ákainiaitapo beveik lygûs Estijos kronos ákainiams.

Lietuvos bankui praplëtus valiutos keitimo „langà“, bankø galimybës veiksmingiauiðnaudoti ir plëtoti tarpbankinës vidaus rinkos jungtá su tarptautine euro rinka tapo beveiktokios, kokios bus Lietuvoje ávedus eurà. Tai padës Lietuvos bankams geriau pasiruoðtivaldyti likvidumà naujomis sàlygomis. Dabartiniø euro zonos nariø patirtis akivaizdþiairodo, kad tarptautinë euro rinka ðalies bankams bus labai svarbi derinant atsargø pasiûlàir paklausà*.

Dar prieð ávedant eurà ëmë stiprëti Lietuvos tarpbankinës rinkos tarptautinë integracija,taip pat ëmë didëti „takoskyra“ tarp dideliø bankø, kuriems tarptautinë rinka tapo darsvarbesnë, ir maþesniøjø bankø, kurie likvidumà valdo sudarydami sandorius su didþiaisiaisbankais. Pastarasis reiðkinys euro zonoje iðryðkëjo, ávedus eurà (Santillan ir kt. 2000).Lietuvos banko duomenimis, nagrinëjamu laikotarpiu valiutos keitimo „langu“ aktyviausiainaudodavosi 3 didþiausi Lietuvos bankai ir 2 uþsienio bankø filialai. Visi ðie bankai, vertinanttarptautinës euro rinkos mastu, yra maþi, bet jau dabar veikia kaip tarpininkai tarp ma-þesniøjø ðalies bankø ir vidutiniø euro rinkos bankø. Visi bankai, kuriems Lietuvos bankastaiko privalomøjø atsargø reikalavimus, gali vienodomis sàlygomis naudotis valiutoskeitimo „langu“, todël stambiems litø rinkos dalyviams beveik nebeliko galimybiømanipuliuoti tarpbankinëmis litø palûkanomis.

Ar, praplëtus valiutos keitimo „langà“, Lietuvos bankai nesumaþino likvidumo valdymosandoriø rinkoje? Reikia atsiþvelgti á tai, kad nuolatinis privalomøjø atsargø litais didëjimaspastaraisiais metais turëjo ceteris paribus didinti tarpbankiniø sandoriø apyvartà.

Pirmøjø 12 mënesiø, praëjusiøjø Lietuvos bankui panaikinus bazinës valiutos kursøskirtumà, duomenys nerodo, kad bankø likvidumo valdymo sandoriø apimtys rinkojebûtø akivaizdþiai sumaþëjusios. Ið 4 paveikslo matyti 1 nakties litø skolinimo tarpbankiniøsandoriø ir bankø priimtø ámoniø 1 nakties indëliø litais** mënesio apyvartø ir privalomøjøatsargø santykio kitimas 2003 m. pradþioje–2005 m. kovo mën.

*Euro zonos ðaliø bankø siste-mos 1999–2004 m. metø pa-baigoje tarpusavyje buvo per-skirsèiusios 29–62 procentus lë-ðø, gautø ið Eurosistemos pinigøpolitikos operacijø (apskaièiuotaautoriaus pagal K. Abildgren(2004: 36)) ir euro zonos nacio-naliniø centriniø bankø metiniøataskaitø duomenis).**Ðalies bankai, valdydami savolikvidumà, aktyviai konkuruojadël ámoniø trumpalaikiø indëliøkaip tarpbankiniø sandoriø alter-natyvos.

16

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

4 pav. Litø 1 nakties skolinimo rinkos apyvartø+ ir

privalomøjø atsargø litais santykis

Pastabos: +tarpbankinës litø skolinimo rinkos apyvartà rodo litø 1 naktiesskolinimo tarp ðalies bankø ir litø skolinimosi ið uþsienio bankø sandoriai.Á ðiø sandoriø skaièiø átraukti ir Lietuvos bankø valdant likvidumà daþnainaudojami litø ir uþsienio valiutos apsikeitimo sandoriai. Litø skolinimasar pardavimas uþsienio bankams, sudarant apsikeitimo sandorius, èia ne-átraukiamas, nes milijardines jø apyvartas lëmë atviros euro pozicijosribojimas. Ðis ribojimas suvarþë ðalies bankø galimybes uþdaryti ilgëjusiàeuro pozicijà ar iðkeisti litø pertekliø, perkant eurus ið Lietuvos banko,todël ðalies bankai skolino litus uþsienio bankams ir tarpininkavo tarpLietuvos banko ir uþsienio bankø, kai pastarieji keisdavo litus á eurus(Lietuvos bankas 2005b: 24–25);++ámoniø 1 nakties indëliø apyvarta 2004 m. buvo tik 5 procentais maþesnënei nagrinëtø tarpbankiniø sandoriø apyvarta. Taèiau nuo 2005 m. Lietu-vos bankas atskirai neberenka duomenø apie ámoniø 1 nakties indëlius.

Ðaltinis: Lietuvos banko duomenys.

Siekiant ávertinti, kaip bankø naudojimosi valiutos keitimo „langu“ intensyvumaspasikeitë dël operacinës sistemos pokyèiø, bazinës valiutos pirkimo–pardavimo sandoriøtarp bankø ir Lietuvos banko apimtis sugretinta su autonominiø veiksniø ir privalomøjøatsargø pokyèiø poveikiu bankø atsargø dienos pokyèiams (þr. priedo 3 skyriø). Gautirezultatai rodo, kad bankø naudojimosi valiutos keitimo „langu“ intensyvumas padidëjodaugiau nei 5 kartus. Pradëjus skelbti bankø sistemos likvidumo prognozæ, jis ðiek tieksumaþëjo, taèiau iðliko gerokai didesnis nei prieð panaikinant euro supirkimo ir pardavimokursø skirtumà. Ateityje intensyvumas galëtø ðiek tiek sumaþëti, jeigu bankai darracionaliau naudosis Lietuvos banko teikiama informacija.

Bazinës valiutos pozicijos normatyvo panaikinimas ceteris paribus taip pat turëtø sumaþintibankø naudojimàsi valiutos keitimo „langu“. Turëdami kiekvienà dienà vykdyti ðá normatyvà,bankai neretai parduodavo (pirkdavo) eurus Lietuvos banke tuo metu, kai sistemoje buvosusikaupæs litø perteklius (trûkumas). Didelá naudojimosi valiutos keitimo „langu“intensyvumà, vyravusá trumpà laikotarpá panaikinus euro pozicijos normatyvà, lëmë ðieveiksniai: pirma, metø sandûroje padidëjantys bankø klientø lëðø pervedimai ir ribotosbankø galimybës padidëjusá atsargø nestabilumà valdyti „seklioje“ vidaus tarpbankinëjerinkoje; antra, tai, kad dalis bankø tuo metu dar iðlaikë grieþtus vidaus apribojimus europozicijai, nes buvo uþdaræ juos valdanèiø uþsienio bankø turëtas lito pozicijas*.

Po 2004 m. kovo mën. iðliko trumpalaikiai LONIA nukrypimai nuo EONIA 1–2 kartusper mënesá. Juos lëmë:

- nuo 2004 m. sausio 24 d. atsiradæ euro zonos ir Lietuvos kredito ástaigø privalomøjøatsargø laikotarpiø skirtumai. Euro zonoje ðie laikotarpiai baigiasi mënesio 6–19 d. (ECB2004), o Lietuvoje – 23 d., kaip anksèiau euro zonoje (LRS 2002);

*Autoriaus skaièiavimu, 2004 m.gruodþio 1 d.–2005 m. sausio23 d. ðie bankai turëjo 39 pro-centus privalomøjø atsargø litais.

17

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

- gana áprasti euro 1 nakties palûkanø nukrypimai nuo ECB pinigø politikos pozicijàiðreiðkianèios palûkanø normos, susidarantys euro zonoje baigiantis privalomøjø atsargølaikotarpiams (Gaspar ir kt. 2004; ECB 2005b);

- neiðvengiami techniniai valiutos keitimo sandoriø su Lietuvos banku sudarymo iratsiskaitymø apribojimai, dël objektyviø prieþasèiø ribotas litø tarpbankinës rinkoslikvidumas, trukdantys bankams visiðkai iðnaudoti palûkanø arbitraþà.

Atkreiptinas dëmesys, kad populiarûs euro tarpbankiniø palûkanø rodikliai euro LIBOR,EURIBOR, EONIA ar Bloomberg informacinës sistemos skaièiuojamas EUDR1T euro1 nakties palûkanø pokyèiams dienos metu parodyti perteikia dideliø tarptautiniø bankøpalûkanas. Ðiems bankams Lietuvos bankø siûlomø sandoriø apimtys yra per maþos,todël mûsø ðalies bankai prekiauja su maþesniø ir dideliø bankø tarpininkais, taikanèiaisðiek tiek kitokias (ne tokias palankias) kainas. Be to, LIBOR ir EURIBOR fiksuojami ne tuopaèiu metu, kaip VILIBOR. Kada iðliekantys lito 1 nakties palûkanø nukrypimai nuo europalûkanø rodo arbitraþinæ situacijà, kiekvienu atveju reikëtø nagrinëti atskirai, stebintminëtø euro rinkos tarpininkø nustatomas palûkanas.

Iðvados

Pinigø politikos operacinës sistemos paskirtis – pasiekti, kad bankø atsargø rinka gautø irkitoms ûkio grandims operatyviai perduotø pakankamai skaidrius pinigø politikos signalus.Pasirenkant operacinæ sistemà, bûtina atsiþvelgti á bankø atsargø rinkos dësningumus irðalies rinkos ypatybes.

Bankø atsargos apibrëþiamos kaip bankø lëðos atsiskaitomosiose sàskaitose ir kiti indëliaiiki pareikalavimo, vietos valiuta laikomi CB. Bankø uþsienio bankuose turimos bazinësvaliutos atsargos bankø atsargø pasiûlos sudëtine dalimi taptø tik iðkeistos á vietos valiutàarba jeigu CB jas kaip lygiavertá atsargø vietos valiuta pakaitalà áskaitytø á vidurkio bûdulaikomas privalomàsias atsargas. Nagrinëtu laikotarpiu keturiose þinomiausiose ðiuolai-kinius VVM taikanèiose ðalyse (Bulgarijoje, Estijoje, Honkonge ir Lietuvoje) bankø atsargosbazine valiuta nebuvo lygiavertis atsargø vietos valiuta pakaitalas. Todël valiutos keitimo„lango“ apribojimai buvo svarbiausia vietos valiutos trumpalaikiø palûkanø nukrypimønuo atitinkamø bazinës valiutos palûkanø prieþastis.

CB, siekdamas iðvengti pinigø politikos signalø iðkraipymø, tiek lankstaus, tiek fiksuotovaliutos kurso reþimo sàlygomis bankø atsargø pasiûlà turi derinti su kainos (1 naktiespalûkanø) atþvilgiu nelanksèia paklausa. Bankø atsargø paklausa ir autonominiai veiksniaiá rinkos palûkanø pasikeitimà reaguoja pavëluotai. Padidëjus (sumaþëjus) rinkospalûkanoms, pinigø ir bankø atsargø paklausa ceteris paribus sumaþëja (padidëja) tikpraëjus tam tikram laikui. Todël CB, pakeitæs pinigø politikos pozicijà rodanèià trumpalaikiøpalûkanø normà, bankø atsargø pasiûlà ir toliau turi pakankamai tiksliai derinti su esamapaklausa. Gali bûti, kad, didindamas (maþindamas) palûkanas, CB tuo pat metu turësdidinti (maþinti) ir atsargø pasiûlà.

Trijø ið keturiø VVM taikanèiø ðaliø (Bulgarijos, Estijos ir Lietuvos) CB, tobulindamibankø sistemø likvidumo valdymà ir atsiþvelgdami á didëjanèià savo ðaliø bankø ir finansørinkø tarptautinæ integracijà, per paskutinius 10 metø pamaþu panaikino bazinës valiutossupirkimo ið bankø ir pardavimo jiems kursø skirtumus.

Lietuvos bankas ðá skirtumà panaikino nuo 2004 m. kovo 24 d. Lito kursas tarpbankinëjevidaus rinkoje nustojo svyruoti. Nuo 2004 m. balandþio pradþios ECB skelbiamas litokursas euro atþvilgiu tapo visiðkai stabilus. Bankai kelis kartus sumaþino atsargø pertekliøir tarpininkavimo atsargø rinkoje ákainius, taèiau ëmë daug intensyviau naudotis valiutoskeitimo „langu“.

Pirmieji 12 mënesiø, praëjæ Lietuvos bankui panaikinus bazinës valiutos kursø skirtumà,nerodo, kad tarpbankinës rinkos reikðmë bûtø sumaþëjusi, nors bankø naudojimosi valiutoskeitimo „langu“ intensyvumas, ávertintas pagal straipsnyje pasiûlytà metodikà, padidëjoapie 5 kartus. Valdþios sektoriaus indëliø ir kitø autonominiø veiksniø bei bankø ketinimøpirkti bazinæ valiutà prognozavimas bei Lietuvos banko ásipareigojimas parduoti bankamseurus tik antràjà dienà po sandorio sudarymo palengvina Lietuvos banko oficialiøjø atsargølikvidumo valdymà.

18

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

Nukrypimams nuo euro palûkanø labai sumaþëjus, trumpalaikës litø palûkanos ëmëgeriau rodyti valiutos kurso ir kredito rizikà ir tapo lengviau prognozuojamos. Privalomøjøatsargø laikotarpiai euro zonoje ir Lietuvoje nuo 2004 m. kovo mën. baigiasi skirtingumetu. Jiems baigiantis vis dar iðlieka didesni litø palûkanø nukrypimai.

Taèiau LONIA, kaip ir anksèiau, daþniausiai buvo maþesnis uþ euro palûkanø vidurká.Daþnai bankai turi sukaupæ bazinës valiutos atsargø, kurias gali panaudoti, kai bankøsistemoje trûksta litø atsargø. Tada bazinës valiutos atsargø alternatyviosios sànaudosyra ne euro tarpbankinës rinkos tarpininkø skolinimo, bet maþesnë skolinimosi palûkanønorma. Be to, bankai gali parduoti eurus Lietuvos bankui, ðalims atsiskaitant ne tik antràdarbo dienà po sandorio sudarymo T + 2, bet ir sandorio sudarymo dienà T, o pirkti – tikatsiskaitant T + 2.

Tokia valiutø keitimo „lango“ asimetrija yra pateisinama. Eurø pirkimas ir pardavimas,ðalims atsiskaitant dienà T + 2, atitinka áprastà valiutos keitimo operacijø praktikà irpagrindinius ûkio poreikius. Lietuvos bankui ásipareigojus pirkti eurus ðalims atsiskaitantdienà T, nereikia ið anksto kaupti likvidþiø oficialiøjø atsargø. Taèiau bankai, iðkilus poreikiuistabilizuoti „seklià“ litø rinkà, gali operatyviai pervesti reikiamas atsargas ið „gilios“ eurørinkos.

Nors lito 1 nakties palûkanø sumaþëjimas privalomøjø atsargø laikotarpiø pabaigoje,palyginti su jø norma laikotarpio pradþioje bei bazinëmis palûkanomis, ëmë vyrauti, jistapo ne toks didelis. Valiutos keitimo „lango“ ir tarpbankiniø mokëjimø sistemos techniniaiapribojimai bei paskutinæ dienà iðliekantis neapibrëþtumas dël atsargø ir galimybiøtarpbankinëje rinkoje bankø sistemà skatina privalomøjø atsargø laikotarpio pabaigojeturëti sukaupus tam tikrà atsargø pertekliø. Nors toks palûkanø ciklas paneigia palûkanømartingalo (martingale) tarpbankinëje litø rinkoje hipotezæ (Jurgilas 2005), taèiau likvidumàaktyviai valdantiems bankams pernelyg rizikinga valiutø keitimo „lango“ asimetrijos sà-lygomis „seklioje“ litø rinkoje siekti visiðkai iðnaudoti ðio ciklo galimybes ir já panaikinti.

Litø palûkanø gretinimas su populiariais euro palûkanø rodikliais EONIA, EURIBOR arLIBOR leidþia apytikriai ávertinti, kaip sumaþëjo litø palûkanø nukrypimai. Taèiauarbitraþinëms situacijoms nustatyti jis maþai tinka dël neiðvengiamø techniniø valiutoskeitimo „lango“ apribojimø ir todël, kad Lietuvos bankai yra per maþi, kad galëtø tiesiogiaiprekiauti su aktyviausiais euro rinkos tarpininkais, pagal kuriø duomenis sudaromi þinomieuro palûkanø rodikliai.

Po minëtø Lietuvos valiutø valdybos operacinës sistemos pakeitimø padidëjusiosgalimybës veiksmingiau iðnaudoti ir plëtoti tarpbankinës vidaus rinkos jungtá su tarptautineeuro rinka padës ðalies bankams geriau pasiruoðti valdyti likvidumà po euro ávedimopasikeisianèiomis sàlygomis. Dar prieð ávedant eurà Lietuvos tarpbankinëje rinkoje iðryðkëjoeuro zonai bûdinga „takoskyra“ tarp dideliø bankø, kuriems tarptautinë rinka tapo darsvarbesnë, ir maþesniøjø bankø, kurie likvidumà valdo sudarydami sandorius su didþiaisiaisbankais. Dabartiniø euro zonos nariø patirtis akivaizdþiai rodo, kad tarptautinë eurorinka ðalies bankams bus labai svarbi derinant atsargø pasiûlà ir paklausà. Visi bankai,kuriems Lietuvos bankas taiko privalomøjø atsargø reikalavimus, gali vienodomis sàlygomisnaudotis valiutos keitimo „langu“, todël stambiems litø rinkos dalyviams beveik nelikogalimybiø manipuliuoti tarpbankinëmis litø palûkanomis.

19

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

Priedas

1. Eurosistemos, Federalinës atsargø sistemos ir Lietuvos banko pinigø politikos

operacijø priskyrimas prie bankø atsargø pasiûlos veiksniø

Eurosistemos pasirinktiniø (discrecionary) valiutos intervencijø poveikis bankø atsargomspriskiriamas prie autonominiø veiksniø, nes ðios intervencijos nenaudojamos bankøsistemos likvidumui valdyti (Bindseil, Seitz 2001). Taèiau James Hamilton (1997) Federalinësatsargø sistemos atliekamas valiutos intervencijas priskiria prie pinigø politikos operacijø.Nors jos, kaip ir Eurosistemos atliekamos valiutos intervencijos, pirmiausia irgi yra skirtosvaliutos rinkos kursui paveikti, jø poveikis bankø atsargoms tolygus vienakrypèiø atvirosiosrinkos operacijø (ARO), kurias Federalinë atsargø sistema aktyviai naudoja bankø sistemoslikvidumui valdyti, poveikiui (þr. 1 lent.).

1 lentelë

CB pinigø politikos operacijø priskyrimo prie bankø atsargø pasiûlos veiksniøskirtumai

Eurosistema Federalinë atsargø Lietuvos bankassistema

Valiutos kursas � Laisvai kintantis Laisvai kintantis Fiksuotas

Pagrindinës likvidumo valdymo Gráþtamosios ARO Gráþtamosios ir Bankø galimybësoperacijos � vienakryptës ARO pirkti ir parduoti

bazinæ valiutà CBCB operacija Susijæs sustambin-

tas CB balansostraipsnis

Uþsienio valiutos pirki- Grynasis uþsienio AV PPO PPOkimas–pardavimas pi- turtasnigø politikos tikslais

Gráþtamosios ARO Skolinimas kredito PPO PPO PPOástaigoms

Vienakryptës ARO Vertybiniai popie- AV PPO AVriai

Nuolatinës paskolø Skolinimas kredito PPO PPO PPO(indëliø) galimybës ástaigoms (Ásiparei-

gojimai kreditoástaigoms)

Pastabos: ARO – atvirosios rinkos operacijos; AV – autonominis veiksnys; PPO – pinigø politikos operacijos.

Ðaltiniai: U. Bindseil, F. Seitz (2001); J. Hamilton (1997); Lietuvos banko duomenys; sudaryta autoriaus.

Eurosistema ir Lietuvos bankas taip pat yra numatæ vienakryptes ARO (LRS 2001a;ECB 2005a). Taèiau Eurosistema, kitaip nei Feredalinë atsargø sistema, vienakrypèiø AROdar nëra atlikusi, nors dalis Eurosistemos nacionaliniø CB dar iki prisijungiant prie eurozonos atlikdavo tokias operacijas ir ðiuo metu turi vertybiniø popieriø.

Lietuvos bankas ið ðalies bankø skolos vertybiniø popieriø (Lietuvos RespublikosVyriausybës vertybiniø popieriø) paskutiná kartà pirko 1995 m. pabaigoje–1996 m. pradþioje,bankø sistemoje iðkilus likvidumo problemoms. Ðie vertybiniai popieriai Lietuvos bankobalanse buvo 1995 gruodþio–1996 balandþio mën., kol nesibaigë jø iðleidimo terminai.

ECB atliekamas ilgesnio termino operacijas priskiria prie pinigø politikos operacijø(ECB 2002). Taèiau bankø atsargø rinkos tyrëjas Ulrich Bindseil jas prilygino autonominiamsveiksniams, nes ðiø operacijø ECB netaiko kaip aktyvaus likvidumo valdymo priemonës(Bindseil, Seitz 2001: 25).

Lietuvoje, taikanèioje VVM, automatinis bazinës valiutos supirkimas ir pardavimas pagalbankø pageidavimà yra svarbiausia bankø sistemos likvidumo valdymo priemonë. Taèiauðiø operacijø poveikis bankø atsargoms yra neterminuotas.

20

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

2 lente

lë

Ðiu

ola

ikin

iai

VV

M:

baz

inës

val

iuto

s su

pir

kim

o i

ð b

ankø

ir

par

dav

imo

jie

ms

kurs

ø s

kirt

um

as c

entr

iniu

ose

ban

kuo

se

Esti

jaH

on

kon

gas

Liet

uva

Bu

lgar

ija

VV

M –

nuo 1

992 0

6 2

0V

VM

– n

uo 1

983 1

0 1

7V

VM

– n

uo 1

994 0

4 0

1V

VM

– n

uo 1

997 0

7 0

1

Laik

ota

rpis

Ku

rsø

Laik

ota

rpis

Ku

rsø

Laik

ota

rpis

Ku

rsø

Laik

ota

rpis

Ku

rsø

skir

tum

as,

skir

tum

as,

skir

tum

as,

skir

tum

as,

%%

%%

1992 0

6 2

0–1

0 2

7

–Ik

i 1998 0

9 0

7K

inta

mas+

1994 0

4 0

1–0

1 1

1 0

4

0,1

1997 0

7 0

1–2

004 0

6 0

6

0,5

1992 1

0 2

8–1

994 0

5 2

3

0,0

51998 0

9 0

7–1

999 0

3 3

1K

inta

mas++

2001 1

1 0

5–2

004 0

3 2

3

0,0

5N

uo 2

004 0

6 0

7

–

1994 0

5 2

4–1

996 0

6 3

0

0,0

25

1999 0

4 0

1–2

000 0

8 1

2K

inta

mas+++

Nuo 2

004 0

3 2

4

–

Nuo 1

996 0

7 0

12000 0

8 1

2–2

005 0

5 1

7K

inta

mas+++

Nuo 2

005 0

5 1

8K

inta

mas

,bet

�1,2

9++++

Past

abos

: +3 d

idie

ji H

onko

ngo b

anka

i turi t

eisæ

leis

ti á

apyv

artà

gry

nuosi

us

pin

igus.

Kar

tu ð

ie b

anka

i priva

lo p

arduoti H

KM

A a

titinka

mà

kiek

á baz

inës

val

iuto

s (J

AV

dole

riø)

ofici

aliu

fik

suotu

kurs

u (

7,8

Honko

ngo d

ole

rio

uþ

JAV

dole

rá). G

rynie

siem

s pin

igam

s gráþt

ant

ið a

pyv

arto

s, ð

ie b

anka

i tuo p

aèiu

kurs

u p

erka

ið H

KM

A a

titinka

mà

kiek

á baz

inës

val

iuto

s. B

e to

, ik

i 1998 m

. ru

gsë

jo 7

d. ta

rpban

kinëj

e rinko

je H

KM

A a

tlik

dav

o p

asirin

ktin

esva

liuto

s in

terv

enci

jas

svyr

uoja

nèi

u v

aliu

tos

kurs

u;

++nuo 1

998 m

. ru

gsë

jo 7

d. H

KM

A, si

ekdam

a ger

iau v

aldyt

i tru

mpal

aiki

ø p

alûka

nø s

vyra

vim

us

ir s

tiprindam

a pas

itik

ëjim

à fiks

uoto

val

iuto

s ku

rso s

iste

ma,

ásip

arei

gojo

par

duoti b

azin

æ va

liutà

vis

iem

s ða

lies

licen

ciju

otiem

sban

kam

s jø

pag

eidav

imu u

þ at

sarg

as, ði

ø b

ankø

laik

om

as a

tsis

kaitom

osi

ose

sàs

kaitose

HK

MA

. Ði

om

s oper

acijo

ms

HK

MA

nust

atë

7,7

5 H

onko

ngo d

ole

rio u

þ JA

V d

ole

rá k

urs

à, k

urá t

uo m

etu t

aikë

atlik

dam

a pas

irin

ktin

esin

terv

enci

jas;

++

+H

KM

A p

er 1

999 m

. bal

andþi

o 1

d.–

2000 m

. ru

gpjû

èio 1

2 d

. to

lygia

i (po 0

,0001 p

unkt

o p

er d

ienà)

suly

gin

o H

onko

ngo d

ole

rio k

urs

à, t

aiko

mà

par

duodan

t ban

kam

s baz

inæ

valiu

tà u

þ jø

ats

argas

, su

ofici

aliu

fik

suotu

kurs

u, nau

doja

mu le

idþi

ant

gry

nuosi

us

pin

igus.

HK

MA

ir t

olia

u, at

siþv

elgdam

a á p

adët

á ban

kø a

tsar

gø r

inko

je, vy

kdë

pas

irin

ktin

es b

azin

ës v

aliu

tos

pirki

mo in

terv

enci

jas.

2004 m

. ir 2

005 m

. pirm

àjà

pusæ

ðiø

inte

rven

cijø

kurs

as s

vyra

vo n

uo 7

,75 ik

i 7,8

, t.

y.

0,6

45 p

roce

nto

;+

++

+nuo 2

005 m

. geg

uþë

s 18 d

. H

KM

A ási

par

eigojo

pirkt

i ið

ban

kø b

azin

æ va

liutà

ir

taip

pad

idin

ti jø a

tsar

gas

vie

tos

valiu

ta,

taik

ydam

a 7,7

5 H

onko

ngo d

ole

rio u

þ JA

V d

ole

rá k

urs

à. H

KM

A t

aiko

mas

kurs

as u

þ at

sarg

aspar

duodan

t baz

inæ

valiu

tà n

uo 2

005 m

. birþe

lio 2

0 d

. sum

aþin

tas

iki 7

,85. T

aip H

KM

A n

ust

atë

tarp

ban

kinës

rin

kos

kurs

o k

oridoriø

, kurio r

ibos

yra

sim

etriðk

os

ofici

alia

m k

urs

ui 7

,8, i

r to

liau t

aiko

mam

leid

þian

t á a

pyv

artà

gry

nuosi

us

pin

igus.

Ðia

me

koridoriuje

HK

MA

gal

i vy

kdyt

i pas

irin

ktin

es inte

rven

cija

s.

Ðalti

niai

: Bulg

aria

n N

atio

nal

Ban

k (1

997,

2005); E

esti P

ank

(1997,

2003b,

2004b); H

KM

A (

1998,

1999,

2000,

2005); L

RS

(1994,

1996,

2000a,

2001b,

2004a)

; Y.

Tse

, P.

Yip

(2002); k

ita

nag

rinëj

amø c

entr

iniø

ban

køpat

eikt

a in

form

acija

; su

dar

yta

auto

riau

s.

21

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

2. Keturiø þinomiausiø VVM taikanèiø ðaliø CB atliktø valiutø keitimo „lango“

pakeitimø seka

Trijose ið keturiø þinomiausiø VVM taikanèiø ðaliø (Estijos, Lietuvos ir Bulgarijos) CB,tobulindami bankø sistemø likvidumo valdymà ir atsiþvelgdami á didëjanèià bankøtarptautinæ integracijà, per paskutinius 10 metø panaikino bazinës valiutos supirkimo iðbankø ir pardavimo jiems kursø skirtumus. HKMA bazinæ valiutà superka ir parduodatuo paèiu oficialiu kursu, jeigu bankai leidþia á apyvartà grynuosius pinigus, taèiau,maþindama spekuliaciniø atakø galimybæ, gali taikyti kursø skirtumà, jei bankai prekiaujaatsargomis ir sudaro likvidumo valdymo sandorius (þr. 2 lent.).

3. Bankø naudojimosi valiutos keitimo „langu“ intensyvumo pokyèiø matavimas

Valdydami autonominiø veiksniø sukeliamus litø atsargø pokyèius, ðalies bankainaudojasi valiutos keitimo „langu“. Taigi autonominiø veiksniø nepastovumas turitiesioginæ átakà bankø naudojimosi valiutos keitimo „langu” intensyvumui.

1 ir 2 paveiksluose nurodytos datos þymi Lietuvos valiutø valdybos operacinës sistemos2004 m. kovà–2005 m. sausá atliktus pakeitimus. Absoliutus autonominiø veiksniø poveikisbankø atsargø dienos pokyèiams per pirmus 12 privalomøjø atsargø laikotarpiø, panaikinusbazinës valiutos supirkimo ir pardavimo kursø skirtumà, buvo ðiek tiek didesnis nei prieðtai buvusiais 12 laikotarpiø (þr. 1 pav. virðutiná brëþiná ir 3 lent.).

1 pav. Autonominiø veiksniø ir privalomøjø atsargø

litais pokyèiø poveikis bankø atsargø dienos

pokyèiams

Ðaltinis: Lietuvos banko duomenys.

22

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

Valiutos keitimo „lango“ átaka labai padidëjo, taèiau iðskirtais laikotarpiais skyrësi(2 pav.).

2 pav. Bazinës valiutos pirkimo–pardavimo sandoriø

tarp bankø ir Lietuvos banko poveikis bankø atsargoms

ir LONIA nukrypimai nuo EONIA

Ðaltinis: Lietuvos banko duomenys.

Siekiant atsiriboti nuo autonominiø veiksniø ir privalomøjø atsargø pokyèiø átakosbankø naudojimosi valiutos keitimo „langu“ intensyvumui, buvo sugretinti bazinës valiutospirkimo–pardavimo tarp bankø ir Lietuvos banko sandoriø ir autonominiø veiksniø beiprivalomøjø atsargø pokyèiø dienos poveikio bankø atsargoms santykiai laikotarpiu nuovieno iki kito reikðmingo operacinës sistemos pakeitimo. Taip gretinant neatsiribojamanuo kai kuriø kitø veiksniø* (juos bûtø sunku tiksliai ávertinti), taèiau galima apytikriaisugretinti bankø naudojimosi valiutos keitimo „langu“ intensyvumà skirtingos operacinëssistemos sàlygomis.

*Bankø klientø pavedimø su-keliamas atsargø persiskirstymastarp bankø ir tarpbankinæ rinkàvarþantys bankø tarpusavio kre-ditø limitai.

Bankø likvidumo valdymo poþiûriu bûtø svarbesni bankø atsargø nukrypimai nuoprivalomøjø atsargø. Nagrinëjamais laikotarpiais privalomosios atsargos gana nuosekliaididëjo, todël autonominiø veiksniø átaka bankø atsargø dienos pokyèiø ir privalomøjøatsargø santykiui maþëjo (þr. 1 pav. apatiná brëþiná ir 3 lent.).

3 lentelë

Autonominiø veiksniø ir privalomøjø atsargø bendro poveikio bankø atsargødienos pokyèiams vidurkis

Mln. Lt Privalomøjøatsargøprocentai

2003 03 24–2004 03 23

Poveikio vidurkis 37,9 7,2

Standartinis nuokrypis 51,8 9,7

2004 03 24–2005 03 23

Poveikio vidurkis 41,0 6,0

Standartinis nuokrypis 57,8 8,3

Ðaltinis: Lietuvos banko duomenys; sudaryta autoriaus.

23

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

Santykiai apskaièiuoti pagal formulæ:

;1

11

:

1

1

1 111 1

∑

∑ ∑∑∑ ∑

=

= =

=

= =

+

⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

=

+⎟⎟⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛

=T

T iT

T i

n

iii

i

n

i i

d

jj

i

T

n

iii

i

T

n

i i

d

jj

iT

fx

parr

fxrr

n

parr

n

fxrr

D

kur: DfxT – operacinës sistemos lemiamo bankø naudojimosi valiutos keitimo „langu“

intensyvumo rodiklis; ai – autonominiø veiksniø poveikis bankø atsargø pokyèiui perdienà i (mln. Lt); di – per dienà i bankø ir Lietuvos banko ávykdytø valiutos keitimo sandoriøskaièius; fxj – dienà i ávykdyto bazinës valiutos pirkimo ar pardavimo tarp banko ir Lietuvosbanko sandorio j dydis (mln. Lt); nT – darbo dienø skaièius per T laikotarpá; pi – pinigøpolitikos priemoniø ir paskutiniojo skolintojo paramos poveikis bankø atsargø pokyèiuiper dienà i (mln. Lt) (nagrinëjamu 2003 m. kovo–2005 m. kovo mën. laikotarpiu – litaislaikytø privalomøjø atsargø pasikeitimo átaka bankø atsargø paklausai pirmà laikotarpiodienà; Lietuvos banko ARO, 1 nakties ir paskutiniojo skolintojo paskolø nebuvo); rri –laikotarpio, kuriam priklauso diena i, privalomosios atsargos litais (mln. Lt); T – laikotarpisiki reikðmingo operacinës sistemos pakeitimo.

Gretinami laikotarpiai pasirinkti, atsiþvelgiant á Lietuvos valiutø valdybos operacinëssistemos pokyèius, reikðmingus bankø naudojimuisi valiutos keitimo „langu“. Laikotarpiai,jø poþymiai ir gauti rezultatai pateikti 4 lentelëje.

4 lentelë

Lietuvos valiutø valdybos operacinës sistemos pakeitimai ir bankø naudojimosivaliutos keitimo „langu” intensyvumas

Laikotarpis Laikotarpio skyrimo aplinkybës Dfx

T

Ðaltinis: Lietuvos banko duomenys; sudaryta autoriaus.

;03113002–42303002

.d.d771–ëmkurt

-ratokialsatknirisap03112002–42304002usiuminiterG

-avsënizaboiþdyd%50,0ëkiatsaknabsovuteiLárukrep,sip

àmutriksøsrukomivadrap–omikripussotuil

52,0

;03114002–42304002

.d.d671–ëmkurt

omutriksøsrukomivadrapriomikripussotuilavsënizabouN

tnanikianapðeirpsoneidsënituksapikisoneidominikianap

àvytamronsojicizopsotuilavsënizab

62,1

;32104002–10214002

.d.d83–ëmkurt

soneidominikianapovytamronsojicizopsotuilavsënizabouN

-ivkilsometsisøknabtnaibleksapðeirpsoneidsënituksapiki

æzongorpomud

97,1

;32305002–42105002

.d.d14–ëmkurt

iuknabsovuteiL,iaipratokialøgrastaøjømolavirpijeimrip2

sezongorpomudivkilsometsisøknabitblekssujëdarp

12,1

*Dël dideliø mokesèiø uþ ba-zinës valiutos pirkimà ið Lietuvosbanko ðalims atsiskaitant T + 0ir T + 1 (0,125 ir 0,075 proc.) na-grinëjamu 2003 m. kovo 24 d.–2004 m. kovo 23 d. laikotarpiubankai bazinæ valiutà ið Lietuvosbanko pirko tik ðalims atsiskai-tant T + 2. Lietuvos bankas, nuo2004 m. kovo 24 d. panaikin-damas bazinës valiutos supir-kimo ir pardavimo kursø skirtu-mà, paliko bankams galimybæpirkti bazinæ valiutà tik ðalimsatsiskaitant T + 2.

Bankø naudojimosi valiutos keitimo „langu” intensyvumas (DfxT) padidëjo apie 5 kartus,

bet bankø privalomàsias atsargas ar pinigø bazæ atitinkanti oficialiøjø atsargø, kuriomisLietuvos bankas prekiavo su bankais*, dalis padidëjo daug maþiau.

Per paskutinius 12 privalomøjø atsargø laikotarpiø iki 2004 m. kovo 24 d. bankø perdienà ið Lietuvos banko nupirkta didþiausia bazinës valiutos suma 4 laikotarpius sudarënuo 11 iki 18 procentø privalomøjø atsargø; 7 laikotarpiais ji buvo maþesnë nei 10 procentøarba lygi 0, vienà laikotarpá sudarë 28 procentus.

Dienø, per kurias bankai per privalomøjø atsargø laikotarpá ið Lietuvos banko nupirkodaugiausia bazinës valiutos grynàja verte (nuolat arba su 1 darbo dienos pertrauka),skaièius svyravo nuo 1 iki 6. Didþiausia per tà laikà nupirkta bazinës valiutos suma 4laikotarpius sudarë nuo 14 iki 27 procentø privalomøjø atsargø litais (1,4–2,4 proc. pinigøbazës). 7 laikotarpiais ji buvo ne didesnë nei 10 procentø, vienà laikotarpá nupirktosbazinës valiutos suma sudarë 47 procentus (4,3 proc. pinigø bazës). Minëtas iðskirtinislaikotarpis buvo metø sandûroje (2003 m. gruodþio 24 d.–2004 m. sausio 23 d.). Jambuvo bûdingas didelis atsargø perteklius laikotarpio pradþioje ir þenklus iðleistø á apyvartàgrynøjø pinigø sumaþëjimas, pasibaigus kalëdinio pirkimo laikotarpiui.

24

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

9 ið 12 laikotarpiø, praëjusiø Lietuvos bankui panaikinus bazinës valiutos supirkimo irpardavimo kursø skirtumà, per dienà grynàja verte nupirkta didþiausia bazinës valiutossuma sudarë nuo 11 iki 20 procentø privalomøjø atsargø litais. Per kitus 3 laikotarpius ðisuma sudarë nuo 21 iki 36 procentø.

Dienø, per kurias bankai per privalomøjø atsargø laikotarpá ið Lietuvos banko nupirkodaugiausia bazinës valiutos grynàja verte (nuolat arba su 1 darbo dienos pertrauka), skai-èius svyravo nuo 2 iki 7. Didþiausia per tà laikà nupirkta bazinës valiutos suma 4 lai-kotarpius buvo 26–27 procentai privalomøjø atsargø litais (2,7–3 proc. pinigø bazës), 4laikotarpius – 28–38 procentai (3–4,6 proc.), 4 laikotarpius – 45–85 procentai (5–9 proc.pinigø bazës). Vienas ið ðiø 4 laikotarpiø buvo metø sandûroje, o per kitus 3 laikotarpiusautonominiø veiksniø poveikis taip pat buvo padidëjæs (þr. 1 pav.), nes Vyriausybë ið indëlioLietuvos banke á bankø sistemà pervedë neáprastai dideles sumas, sudariusias 30–90 procen-tø privalomøjø atsargø litais.

Valdþios sektoriaus indëlius Lietuvos banke atitinkanti jo turto dalis yra oficialiosiosatsargos, todël Lietuvos bankas gali derinti jø likvidumà. Valdþios sektoriaus indëliø irkitø autonominiø veiksniø bei bankø ketinimø pirkti bazinæ valiutà prognozavimas, taippat Lietuvos banko ásipareigojimai parduoti bankams eurus tik antrà darbo dienà posandorio sudarymo palengvina Lietuvos banko oficialiøjø atsargø likvidumo valdymà.

25

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

Literatûra

Abildgren K. 2004: An Empirical Assessment of the Eurosystem‘s Weekly Tenders. Paper presentedat the European Central Bank Lectures Series on „Monetary Policy Implementation, Operationsand Money Markets”, January.

Andersson M., Dil len H., Sell in P. 2001: Monetary Policy Signaling and Movements in the SwedishTerm Structure of Interest Rates. Sveriges Riksbank, Working Paper 132.

Bank of England 2004: Reform of the Bank of England’s Operations in the Sterling Money Markets:A Consultative Paper by the Bank of England, May.

B indse i l U . , Camba-Mendez G. , H i r sch A. , Wel le r B . 2004: Excess Reserves and theImplementation of Monetary Policy in the ECB. ECB Working Paper 361.

Bindsei l U., Seitz F. 2001: The Supply and Demand for Eurosystem Deposits: The First 18 Months.ECB Working Paper 44.

B lenck D. , Hasko H. , Hi l ton S. , Masaki K. 2001: Main Features of the Monetary PolicyFrameworks of the Bank of Japan, the Federal Reserve System and the Eurosystem. – ComparingMonetary Policy Operating Procedures across the United States, Japan and the Euro Area. BISPaper 110, 23–56.

Borio C.1997: The Implementation of Monetary Policy in Industrial Countries: A Survey. Bank forInternational Settlements, Economic Paper 47.

Borio C. 2001: A Hundred Ways to Skin a Cat: Comparing Monetary Policy Operating Proceduresin the United States, Japan and the Euro Area. – Comparing Monetary Policy Operating Proceduresacross the United States, Japan and the Euro Area. BIS Paper 110, 1–22.

Bulgarian National Bank 1997: Law on Bulgarian National Bank: http://www.bnb.bg

Bulgarian National Bank 1999: Regulation No. 4 on Foreign Currency Positions of Banks, Article 4:http://www.bnb.bg

Bulgarian National Bank 2005: Press Release of 3 June 2005: http://www.bnb.bg

Chobanov P., Nenovsky N. 2004: Money Market Liquidity under Currency Board – EmpiricalInvestigations for Bulgaria. William Davidson Institute, Working Paper 693.

Eesti Pank 1997: Activity of Eesti Pank in Designing the Operational Framework of Monetary Policy. –Annual Report 1996, 60–63.

Eesti Pank 2002: Governor‘s Decree No. 12 „Prudential Ratios for Credit Institutions”, Annex 1:Principles of Calculating Capital Adequacy of Credit Institutions, Chapter III: Foreign ExchangeRisk: www.bankofestonia.info

Eesti Pank 2003a: Governor‘s Decree No. 1 Establishing Interest Rates to the Reserves and StandingDeposit Facility, 3 February 2003: www.bankofestonia.info

Eesti Pank 2003b: Reform of Monetary Policy Operational Framework. – Annual Report 2002,56–59.

Eesti Pank 2004a: Procedure for Calculating and Complying with the Reserve Requirement, Confirmedby Decree No 1 of the Governor of Eesti Pank from 29 January 2004: www.bankofestonia.info

Eesti Pank 2004b: Monetary Policy Operational Framework. – Annual Report 2003, 43–45.

European Central Bank (ECB) 2002: The Liquidity Management of the ECB. – Monthly Bulletin,May, 41–53.

European Central Bank (ECB) 2003: Regulation (EC) No. 1745/2003 of the European CentralBank of 12 September 2003 on the Application of Minimum Reserves (ECB/2003/9).

European Central Bank (ECB) 2004: Publication of the Indicative Calendar of Reserve MaintenancePeriods for 2005, Press Release, 13 August 2004: www.ecb.int

European Central Bank (ECB) 2005a: Implementation of Monetary Policy in the Euro Area: GeneralDocumentation on Eurosystem Monetary Policy Instruments and Procedures, February.

European Central Bank (ECB) 2005b: Initial Experience with the Changes to the Eurosystem‘sOperational Framework for Monetary Policy Implementation. – ECB Monthly Bulletin, February,65–71.

European Monetary Institute (EMI) 1997: The Single Monetary Policy in Stage Three: GeneralDocumentation on ESCB Monetary Policy Instruments and Procedures, September.

Ewerhart C., Cassola N., Ejerskov S., Val la N. 2004: Liquidity Information, and the OvernightRate. ECB Working Paper 399.

Gaspar V., Quiros G., Mendizabal H. 2004: Interest Rate Determination in the Interbank Market.ECB Working Paper 351.

Garbaravièius T. 2004: Valstybës iþdo pervedimø poveikis Lietuvos pinigø rinkai. – Pinigø studijos 2,5–33.

Gray S., Hoggarth G., Place J. 2000: Introduction to Monetary Operations, 2nd Editon: Handbookin Central Banking No. 10. London: Centre for Central Banking Studies, The Bank of England.

Hamilton J. 1997: The Supply and Demand for Federal Reserve Deposits. University of California,San Diego, Discussion Paper 97–27.

Hong Kong Monetary Author i ty (HKMA) 1990: Guideline No. 7.1. Supervision of ForeignExchange Risks, Article 25: http://www.info.gov.hk/hkma

Hong Kong Monetary Authority (HKMA) 1998: Strengthening of Currency Board Arrangementsin Hong Kong: http://www.info.gov.hk/hkma

26

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

Hong Kong Monetary Authority (HKMA) 1999: Milestones of Monetary Reform: http://www.info.gov.hk/hkma

Hong Kong Monetary Authority (HKMA) 2000: Hong Kong‘s Linked Exchange Rate System:http://www.info.gov.hk/hkma

Hong Kong Monetary Authority (HKMA) 2005: Refinements to the Operation of the LinkedExchange Rate System, Press Releases, 18 May 2005: http://www.info.gov.hk/hkma

Jurgi las M. 2005: Interbank Market under Currency Board: Case of Lithuania: http://www.sp.uconn.edu/~maj01004

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1994: Lito ir bazinës valiutos keitimo tarp Lietuvos banko irkomerciniø bankø taisyklës, patvirtintos LB valdybos 1994 03 31 nutarimu Nr. 15. – Valstybësþinios 28-503.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996: Lietuvos banko ir komerciniø bankø litø ir bazinës valiutospirkimo bei pardavimo taisyklës, patvirtintos LB valdybos 1996 06 13 nutarimu Nr. 165. – Valstybësþinios 58-1400.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1998: LB valdybos 1998 m. gruodþio 10 d. nutarimas Nr. 211dël vidutiniø tarpbankiniø palûkanø normø (VILIBID ir VILIBOR) apskaièiavimo ir skelbimo tvarkos. –Valstybës þinios 112-3121.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2000a: Litø ir bazinës valiutos keitimo sandoriø tarp Lietuvosbanko ir bankø sudarymo ir vykdymo taisyklës, patvirtintos LB valdybos 2000 vasario 24 d. nutarimuNr. 21. – Valstybës þinios 20-22.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2000b: LB valdybos 2000 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 136„Dël duomenø apie bankø sistemos likvidumo bûklæ skelbimo“. – Valstybës þinios 95-3008.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2001a: Vertybiniø popieriø pirkimo, pardavimo ir rediskontavimoLietuvos banke taisyklës, patvirtintos LB valdybos 2001 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 119. – Valstybësþinios 66-2432.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2001b: Litø ir bazinës valiutos – eurø keitimo sandoriø tarpLietuvos banko ir bankø sudarymo ir vykdymo taisyklës, patvirtintos LB valdybos 2001 m. spalio25 d. nutarimu Nr. 165. – Valstybës þinios 92-3236.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2002: Kredito ástaigø privalomøjø atsargø taisyklës, patvirtintosLietuvos banko valdybos 2002 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 38. – Valstybës þinios 31-1201.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2003: Mokëjimo sistemos LITAS veiklos taisyklës, patvirtintosLB valdybos 2003 m. gruodþio 11 d. nutarimu Nr. 124. Priedas „Mokëjimo sistemos LITAStvarkaraðtis“. – Valstybës þinios 119-5463.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004a: Litø ir bazinës valiutos – eurø keitimo sandoriø tarpLietuvos banko ir bankø sudarymo ir vykdymo taisyklës, patvirtintos LB valdybos 2004 m. vasario26 d. nutarimu Nr. 16. – Valstybës þinios 34-1133.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004b: LB ir mokëjimo sistemos LITAS dalyviø dienos ir vienosnakties atpirkimo sandoriø sudarymo ir vykdymo taisyklës, patvirtintos LB valdybos 2004 m. geguþës20 d. nutarimu Nr. 86, veikia nuo 2004 m. birþelio 7 d. – Valstybës þinios 86-3169.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004c: LB valdybos 2004 m. rugsëjo 2 d. nutarimas Nr. 143„Dël banko veiklos rizikà ribojanèiø normatyvø“. – Valstybës þinios 139-5089.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004d: LB valdybos 2004 m. lapkrièio 25 d. nutarimas Nr. 184„Dël duomenø apie bankø sistemos likvidumo bûklæ skelbimo“. – Valstybës þinios 172-6375.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2005a: Lietuvos banko valdybos 2005 m. balandþio 28 d.nutarimas Nr. 66 „Dël Lietuvos banko valdybos 2002 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 38 „Dël kreditoástaigø privalomøjø atsargø taisykliø patvirtinimo“ pakeitimo. – Valstybës þinios 59-2087.

Lietuvos bankas 2005: Lietuvos finansø rinkø apþvalga. 2004 m.: www.lb.lt

Mishkin F. 1997: The Economics of Money, Banking and Financial Markets. New York: AddisonWesley.

Mitl id K., Vesterlund M. 2001: Steering Interest Rates in Monetary Policy – How Does It Work?Sveriges Riksbank, Economic Review 1, 19–40.

Petrov B. 2000: Bank Reserve Dynamics under Currency Board Arrangement for Bulgaria. BulgarianNational Bank, Discussion Paper 15.

Santi l lan J., Bayle M., Thygesen C. 2000: The Impact of the Euro on Money and Bonds Markets.European Central Bank, Occasional Paper 1.

Ðiaudinis S. 2000: Privalomøjø atsargø reikalavimai komerciniams bankams: ðiuolaikinës tendencijos. –Pinigø studijos 4, 5–24.

Ðiaudinis S. 2003a: Ðiuolaikiniø valiutø valdybø operaciniø sistemø veiksmingumas. Socialiniø mokslødaktaro disertacija. Vilniaus universitetas.

Ðiaudinis S. 2003b: Ðiuolaikiniø valiutø valdybø operaciniø sistemø veiksmingumas: Diskusijà tæsiant. –Pinigø studijos 2, 5–22.

Tse Y. K., Yip P. 2002: The Impact of Hong Kong’s Currency Board Reforms on the InterbankMarket. – Journal of Banking & Finance 27, 2273–2960.

Walsh C. 2003: 9.4. Monetary Theory and Policy. Cambridge: Massachusets Institute of TechnologyPress.

Gauta 2005 m. geguþës mën.Priimta spaudai 2005 m. birþelio mën.

27

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

Summary

Sigitas Ðiaudinis

The purpose of monetary policy operational framework is to ensure that the bank re-serve market receives and effectively transmits to other economic sectors sufficientlypure monetary policy signals. The article discusses regularities of the bank reserve mar-kets and peculiarities of this market in Lithuania and its interaction with the currencyboard operational framework.

The beginning of the article examines the bank reserve demand and supply factorsand net liquidity positions of the banking system under the conditions of various ex-change rate regimes and monetary policy operational frameworks. It indicates that cen-tral banks both pursuing the floating exchange rate policy and maintaining the fixedexchange rate have to match the bank reserve supply to the demand that is not elasticto its price (i. e. overnight interest rate) in order to avoid distortion of the monetarypolicy signals.

Monetary authorities maintaining the fixed exchange rate may not and should notregulate interest rates or the money supply. However, under the conditions of the con-ventional fixed exchange rate, central banks usually do not regulate short-term fluctua-tions of the bank reserve market by purchasing or selling the anchor currency at thediscretion of banks, as it is usual under currency boards. Such monetary authoritiesmanage these fluctuations by fixed-term monetary policy operations in the domesticmarket to achieve the operational target, normally, short-term interest rates correspondingto the fixed exchange rate. At the same time, the foreign exchange interventions have arole of the second “defence line” of the fixed exchange rate, and the monetary authori-ties usually apply a lower buying rate of anchor currency than in the case of sale.

Bank reserves are defined as bank funds in domestic currency held in settlementaccounts or in other demand deposits with the central bank. In the case of a currencyboard, despite the available forex window, the funds in anchor currency held by banks inforeign banks would become a component of the bank reserve supply only if they wereexchanged into domestic currency or if the monetary authority included them in therequired reserves held on the basis of the averaging method as an equivalent substitutefor reserves in domestic currency. During the period under review, bank funds in anchorcurrency were not an equivalent substitute for reserves in domestic currency in fourmost known modern currency boards (Bulgaria, Estonia, Hong Kong and Lithuania).Therefore, the restrictions of the forex window were the most important reason of thedeviations of short-term domestic currency interest rates from respective anchor cur-rency interest rates.

In the last 10 years, monetary authorities of the said three European currency boards,reacting to the increase of the international integration of domestic banking systems andfinancial markets, gradually eliminated the spread of the anchor currency purchase frombanks and its sale to them to improve liquidity management of the banking system.

The Bank of Lithuania has abolished that exchange rate spread since 24 March 2004.The fluctuations of the litas exchange rate in the domestic interbank market disap-peared.

Since 1 December 2004, the Bank of Lithuania has abandoned a formal limitation ofthe base currency open position. From that time, banks may directly exchange the short-term litas excess reserves into euros without the intermediate sale to foreign banks byswaps, therefore, the claims of domestic banks in litas to foreign banks decreased 3times in 1 month (from LTL 2.7 billion to LTL 0.9 billion).

Since 24 January 2005, the Bank of Lithuania has published the daily updated fore-cast of banking system liquidity up to the end of the current reserve maintenance pe-riod. This forecast allows banks to perform a more accurate liquidity management andshould reduce the need for exchange transactions with the central bank.

REGULARITIES OF THE FUNCTIONING OF THE BANK RESERVE MARKET

28

Pin

igø

stu

dij

os

20

05

/2 �

P

inig

ai

ir b

an

kin

ink

ystë

In the observed period from 24 March 2003 to 23 March 2004, the excess reserveaverage, the percentage of required reserves, and its percentage standard deviationswere 24 and 22 per cent, respectively, while in the period from 24 March 2004 to 23March 2005 they decreased to 4 and 15 per cent. The standard deviation of LONIA (LitasOverNight Index Average) from EONIA decreased from 0.76 to 0.22 percentage points,respectively (it was 0.12 percentage points in the period from 24 January 2005 to 23March 2005). The usual spread between overnight VILIBOR and VILIBID went downfrom 0.8–1 to 0.23–0.33 percentage points.

According to the methods proposed in the article, intensity of the usage of the forexwindow provided by the Bank of Lithuania by banks after eliminating the impact ofautonomous factors and the changes of required reserves is evaluated. In the periodunder review from 24 March 2004 to 23 March 2005, intensity of the usage of the forexwindow by banks was 5 times higher than during the previous 12 months. Meanwhile,the first 12 months after abolition of the spread between anchor currency buying andselling rates applied by the Bank of Lithuania have not showed the reduction of impor-tance of the interbank market. The share of the official reserves traded by the Bank ofLithuania with banks increased significantly less and did not exceed 10 per cent of themonetary base. The forecasting of government deposits, other autonomous factors andbank intentions to purchase the anchor currency as well as the obligation of the Bank ofLithuania to sell euros to banks only on the second day after concluding a transactionfacilitates the official reserve liquidity management by the Bank of Lithuania.

Although the deviations of short-term litas interest rates from euro interest ratesdecreased significantly, LONIA usually remained slightly below the EONIA. Since the largeLithuanian banks manage their liquidity by using actively international euro money mar-ket, there is a common situation when banks with temporal shortage of litas reserveshave sufficient funds in base currency held with euro interbank market intermediaries.Therefore the opportunity costs of litas interbank borrowing are often determined bythe euro bid rates, which are slightly lower then offer ones.

Secondly, the forex window provided by the Bank of Lithuania has some asymmetry:banks may sell euros to the Bank of Lithuania when the counterparties settle not only onthe second day after concluding a transaction (T + 2), but also on the day of concludingthe transaction T. Meanwhile, banks may purchase euros only when the counterpartiessettle on T + 2. (When banks sell euros on the day T, they should apply to the Bank ofLithuania by 12 a. m. Banks usually receive litas for euros at 3 p. m., i. e. 1 hour beforethe end of submitting payment instructions to the interbank settlement system).

However, such asymmetry is justified, since the timing of the execution of forex win-dow transactions has conformed to the ordinary practice in the forex market and satis-fied the main needs of economic agents. Convertibility undertaking of the Bank of Lithua-nia to buy the anchor currency with transaction settlements on the same day does notdemand to increase liquidity of official foreign reserves and to reduce their potentialprofitability at the same time. Meanwhile, banks have been enabled to effectively stabi-lise the small and shallow litas reserve market by fast transfers of their funds from thedeep euro money market.

After the changes of 24 March 2004, decrease of the litas overnight interest rates atthe end of reserve maintenance periods below their level in the beginning of the periodand below the euro interest rates became prevalent, however, it became less deep thanearlier. Technical limitations of the forex window and the interbank payment system andremaining uncertainty regarding reserves and possibilities in the litas interbank marketon the last day encourage the banking system to end the reserve maintenance periodwith the accumulation of a certain amount of excess reserves. This interest rate cycledenies the hypothesis of the interest rate martingale in the litas interbank market, how-ever, it is too risky for banks that manage liquidity actively to attempt at fully utilising thepossibilities of this cycle and to eliminate it under the conditions of asymmetry of theforex window and the shallow litas market.

29

S. Ð

iau

din

isB

an

kø

ats

arg

ø r

ink

os

veik

imo

dë

snin

gu

ma

i

The comparison of the litas interest rates to the popular euro interest rate indicatorsEONIA, EURIBOR or LIBOR allows estimating the reduction of deviations of the litasinterest rates. However, it is hardly suitable for establishing arbitrage situations due tounavoidable technical limitations of the forex window and because Lithuanian banks aretoo small to trade directly with the main intermediaries of the euro market the data ofwhich are used for compiling the said euro interest rate indicators.

The possibilities created by the said changes of the currency board operational frame-work of Lithuania to utilise more efficiently and expand the link of the domestic interbankmarket to the international euro market will help domestic banks to prepare better forliquidity management under the new conditions after the adoption of the euro. Evenbefore the euro introduction, a divide between large banks, to which the internationalmarket became more important, and smaller banks, which manage liquidity using trans-actions with large banks, characteristic of the euro area became apparent in the interbankmarket of Lithuania. The experience of the current euro area members obviously showsthat the international euro market will be very important to domestic banking system inbalancing the reserve supply and demand. Since all commercial banks and foreign bankbranches, to which the Bank of Lithuania applies reserve requirements, may use theforex window on equal conditions, the possibilities of the large market players to ma-nipulate the interbank litas interest rates have been minimised.