lietuvos edukologijos universitetas gamtos …

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

GAMTOS MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

BIOLOGIJOS KATEDRA

AGNĖ MAČIUKAITĖ

MULTIENZIMINĖS KOMPOZICIJOS IR SELENO

PREPARATO ĮTAKA JAPONINIŲ PUTPELIŲ (COTURNIX

COTURNIX JAPONICA) MĖSOS BIOLOGINEI VERTEI

MAGISTRO DARBAS

(BIOLOGIJA)

Mokslinis vadovas:

doc. dr. V. Semaška

Vilnius – 2015

2

TURINYS ĮVADAS........................................................................................................................................................3

1. LITERATŪROS APŽVALGA..............................................................................................................5

1.1. Organinių formų mikroelementai paukščių mityboje............................................................................5

1.2.Multienziminių preparatų svarba naminių paukščių organizmui ir jų panaudojimo galimybės

lesaluose....................................................................................................................................................7

1.3.Enziminių ir mikroelementų preparatų įtaka mėsos kokybei, funkcinio maisto

kūrimas.........................................................................................................................................................10

2.DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.....................................................................................14

3. TYRIMŲ METODIKA IR MEDŽIAGA .................................... ........................................................15

3.1. Tyrimų laikas, vieta, objektas ir bandymų schema ........................................................................ ......15

3.2. Japoninių putpelių (Coturnix coturnix japonica) charakteristika ...................................................... ...16

3.3. Tyrimuose naudotų preparatų charakteristikos ................................................................................ ....17

3.4. Mėsos tyrimo metodikos ................................................................................................................... ...18

3.5. Zootechninių rodiklių nustatymo metodika ...................................................................................... ...18

3.6. Tyrimų duomenų statistinis vertinimas ............................................................................................. ...19

4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................................................................ ....20

4.1. Multienziminio preparato „Vilzim“ir organinio seleno preparato „Alkosel“ įtaką putpelių augimo

dinamikai.....................................................................................................................................................20

4.2. Multienziminio preparato „Vilzim“ir organinio seleno preparato „Alkosel“ įtaką putpelių mėsos

biologinei vertei..........................................................................................................................................22

4.2.1. Mėsos pH..........................................................................................................................................22

4.2.2. Sausų medžiagų kiekis putpelių mėsoje............................................................................................24

4.2.3. Seleno kiekiai putpelių mėsoje..........................................................................................................25

4.3. Multienziminio preparato „Vilzim“ ir organinio seleno preparato „Alkosel“ įtaką putpelių mėsos

kokybiniams rodikliams..............................................................................................................................27

4.3.1. Krūtinės raumenų svoris ir cheminė sudėtis......................................................................................27

4.3.2. Šlaunies raumenų svoris ircheminė sudėtis.......................................................................................31

4.4. Multienziminio preparato „Vilzim“ ir organinio seleno preparato „Alkosel“ įtaką putpelių vidaus

organų svoriui.............................................................................................................................................36

4.4.1. Kepenų svoris...................................................................................................................................36

IŠVADOS...................................................................................................................................................37

SANTRAUKA..........................................................................................................................................40

SUMMARY...............................................................................................................................................41

LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................................42

PRIEDAI...................................................................................................................................................52

3

ĮVADAS

Mineralinės medžiagos, mikroelementai ir makroelementai vieni būtiniausių gyvybinės

veiklos palaikymui – užtikrina baltymų sintezę, medžiagų apykaitą, aktyvuoja fermentų veiklą

(Culioli,2003), todėl siekiant pakelti žemės ūkio gyvulių ir paukščių produktyvumą bei pagerinti

pašaruose esančių maisto medžiagų įsisavinimą – pradėti naudoti fermentiniai preparatai

(Gružauskas ir kt.,1992).

Šiuo metu atliekama daug mokslinių tyrimų, kurių metu siekiama gauti didžiausią

produktyvumą, sunaudojant kuo mažiau pašarų ir lesalų. Bandymų metu ieškoma tokių

preparatų, kurie skatindami produktyvumą, nesukeltų neigiamų padarinių, lesinamiems

paukščiams, bei žmonių sveikatai.

Tyrimų metu nustatyta, kad multienziminis preparatas „Vilzim“ ir organinis selenas

“Alkosel“ – vieni produktyviausių šių dienų paukštininkystėje: „Vilzim“ gerina maisto

medžiagų, esančių lesaluose pasisavinimą, o „Alkosel“ stiprina gyvūnų imuninę sistemą, bei

gerina maisto kokybę, nekenkiant žmonių organizmams.

Selenas būtinas mikroelementas – jis apsaugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų

radikalų poveikio, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, bei lėtina senėjimo

procesus, dalyvauja skydliaukės veikloje, palaiko imuninės sistemos funkcionavimą, dalyvauja

leukocitų gamyboje, reikšmingas baltymų sintezėje. Seleno trūkumas pasireiškia sutrikus inkstų

veiklai.

Seleno sudėtyje aptinkama visų multivitaminų preparatai, skirti papildyti mitybą

vitaminais ir mikroelementais, todėl paukščių organizme selenas yra pagrindinė sudėtinė

gtutationperoksidazės dalis, kuri saugo paukščių organizmo ląsteles nuo oksidacijos ir nuo

susidarančių kenksmingų peroksidų poveikio, taip didindamas paukščių vislumą, stiprindamas

imunitetą, bei skatindamas raumenų vystymąsi (www.kaunogrudai.lt).

Ankstesni tyrimai parodė, kad, pašarus papildant organiniu Se, didėja jo sankaupos

gyvūnų audiniuose (Pavlata et al., 2001; Leng et al., 2003). Se priedas pašaruose gali padidinti

mėsos oksidacinį stabilumą (Dokoupilova, 2007). E. Lukaszewicz su kitais tyrėjais

(Lukaszewicz, 2006) paskelbė, kad organinio Se priedas putpelių lesaluose nedarė įtakos jų

produktyvumui ir patelių lytinei brandai, o patinėlių lytinei brandai Se turėjo teigiamos įtakos.

N. Sahin su bendradarbiais (Sahin, 2008) ištyrė, kad, lyginant neorganinio ir organinio Se

šaltinius putpelių lesaluose, tik dėl selenometionino padidėjo jų kūno svoris, kiaušinių dėjimo

intensyvumas, oksidacinis stabilumas, sumažėjo lesalų sąnaudos ir pagerėjo kiaušinių kokybiniai

rodikliai. M. F. Gursu ir kiti mokslininkai (Gursu, 2003) nurodo, kad organinio Se ir vitamino E

4

priedai putpelių lesaluose veikė serumo T3 ir T4 hormonų, bendrųjų baltymų kiekį ir sumažino

gliukozės, trigliceridų ir cholesterolio kiekį, taip pat Ca ir P, bet ne Na kiekis padidėjo dėl

sinergetinio Se ir vitamino E veikimo.

Tačiau darbų apie naujai sukurtų organinės formos mikroelementų poveikį putpelių

mėsos biologinei vertei atlikta mažai. Todėl savo darbe mes stengiamės pagrįsti multienziminio

preparato „Vilzim“ ir organinio seleno preparato „Alkosel“ panaudojimą japoninių putpelių

(Coturnix coturnix japonica) lesaluose ir jų poveikį putpelių mėsos biologinei vertei.

5

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Organinių formų mikroelementai paukščių mityboje

Mikroelementai - tai cheminiai elementai, kurių gamtoje (uolienose, dirvožemyje,

vandenyje, organizmuose) yra labai nedaug (tūkstantosios procento dalys ir mažiau).

Mikroelementai vaidina svarbų vaidmenį įvairiose medžiagų apykaitos, fermentavimo

ir biocheminėse reakcijose – tai skatina geresnį augimo tempą, didina kiaušinių gamybos ir

pašarų efektyvumą. Esant mikroelementų trūkumui arba gyvybiškai svarbių mikroelementų

disbalansui pasireiškia įvairios ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai, sumažėja augimo tempas,

sumažėja kiaušinių dėtumas.

Mikroelementai gali funkcionuoti kaip dalis didesnių organinių molekulių: geležis yra

hemoglobino ir citochromo dalis, jodas - tiroksino dalis. Varis, manganas, selenas ir cinkas - jų

funkcija yra skatinti fermentų veiksmingumą (avitech scientific bulletin, 2012).

Gyvūnų ir paukščių kūne yra nedidelis kiekis – tik 2 - 3% mineralinių medžiagų, bet jos

labai svarbios mityboje. Mineralinės medžiagos yra kaulų struktūrinis pagrindas, minkštų

audinių, kraujo, kūno skysčių sudedamoji dalis ir reguliuoja daugelį organizmo gyvybinių

procesų. Mineralinės medžiagos suskirstytos į dvi grupes:

Makroelementai – jų reikia nuo kelių dešimtųjų gramo iki keletos ar dešimčių gramų per

dieną. Tai : natris, kalis, kalcis, magnis, fosforas, chloras, siera, geležis.

Mikroelementai – jų reikia labai mažai – mikrogramais arba miligramais per dieną. Tai :

alavas, cinkas, chromas, fluoras, jodas, kobaltas, manganas, molibdenas, nikelis, selenas,

silicis, vanadis, varis (Jeroch, 2004).

Kai kurie mikroelementai yra chelatai, todėl yra lengvai pasisavinami. Chelatas– tai

cheminis junginys, kuris turi trimatę struktūrą. Šios struktūros viduje yra daugiavalenčio metalo

jonas – jį koordinuoja 2, 4 arba 6 funkcinės grupės,sujungtos tarpusavyje kovalentiškai. Graikiškai

chelatos reiškia žnyples, nes jų cheminių junginių struktūros primena kelias poras žnyplių,

suėmusių metalo joną. Tai speciali grupė, kurią sudaro kompleksas junginių mokslininkams

žinomų daugiau nei aštuonis dešimtmečius (Stanacev et al., 2004).

Biologinis metalų aktyvumas nustatomas pagal fizines ir chemines savybes, ir jų poziciją

periodinėje elementų lentelėje. Chelatai formuojasi virškinimo trakte, virškinimo metu, tarp

pereinamųjų metalų (Fe, Zn, Cu, Mn, Co, Mo) ir organinių medžiagų struktūros yra elektronų

donorės atomai N, O ir S.

Mikroelementų kiekis pašaruose dažnai neatitinka paukščių poreikių dėl keleto priežasčių:

Pakeisto genetinio potencialo, skatinančio didesnį produktyvumą;

6

Sumažintų mikroelementų lygių kiekio pašaruose;

Mitybos žinių apie mikroelementų svarbą metabolizme, reprodukciją, sveikatos

priežiūrą ir paukštininkystę stokos.

Todėl, esant šioms sąlygomis, labai svarbu pateikti mineralų papildų prisotintus

visaverčius pašarų mišinius. Šie pašarai buvo tiriami pastaruosius šešiasdešimt metų. Pradžioje

žinios apsiribojo neorganinių mineralinių šaltinių taikymu.

Šiandien chelatai naudojami, kaip pašarų priedai proteinų, mineralų pavidalu ir amino

junginiais, arba oligopeptidais, kurie yra susiję su geresniu mineralinių medžiagų pasisavinimu,

lyginant su neorganiniais šaltiniais. Norminiai mikroelementų poreikiai gyvūnams ir paukščiams

buvo nustatomi kaip ir dauguma maistinių medžiagų, atsižvelgiant į įvykdytus eksperimentus.

Nustatant tokius poreikius pagrindiniai kriterijai buvo priimami atsižvelgiant į paukščių amžių,

lytį, kūno svorį, produktyvumą, dietą(Stanacev V., Puvača N.,Milic D. ir kt.).

Junginiai, tokie kaip cinko oksidas ir vario oksidas, pašarų gamybos procese reikalauja

pašalinti nereikalingus junginius arba sutelkti pagrindinius elementus. Mangano dioksido (MnO2),

perėjimas prie mangano oksido ( MnO ) reiškia kitokią valentinę būseną, kuri leidžia pagerinti

biologinį prieinamumą. Ši būsena yra pasiekiama kaitinimo krosnyje mažinant atmosferos kiekį

(avitech scientific bulletin, 2012).

Šiandien, dažniausiai naudojami chelatai yra Fe, Zn, Cu, Mn ir Co, bei

eksperimentiniai rezultatai patvirtina hipotezę, kad chelatų dietos padidina mikroelementų

absorbciją, kuri atspindi augimo padidėjimą, reprodukcinį efektyvumą (Stanacev V., Puvača

N.,Milic D. ir kt.).

Daugumos Lietuvoje parduodamų mikroelementų sudėtyje – neorganinės formos

mineralai, tam reikalingas chelatinimas. Chelatinimas – tai cheminis procesas, kurio metu

didesnė molekulė ar molekulių grupė apsupa mineralo atomą. Tinkamiausia organinė medžiaga

mineralų chelatinimui – aminorūgštys. Dėl chelatinimo proceso mineralų pasisavinimas pagerėja

net iki 300 proc.(www.medicine.lt).

http://www.medicine.lt/

7

1.2. Multienziminių preparatų svarba naminių paukščių organizmui ir jų panaudojimo

galimybės lesaluose

A. Paijeras ir Ž. Persas yra siejami su pirmosiomis žiniomis apie biologinius

katalizatorius – fermentus gyvuosiuose organizmuose, kurie 1833 m. aprašė salyklo medžiagą,

krakmolą paverčiančią gliukoze. Žymus chemikas ir mikrobiologas Pasteras, tyręs fermentacijos

procesus, teigė, kad fermentai gali egzistuoti tik nesuardytos ląstelės aplinkoje. Tuo tarpu

chemikas M. Bertlo biologiškai aktyvias medžiagas pavadino enzimais, kurios gali funkcionuoti

išskyrus jas iš ląstelės. 1897 m. E. Biuchneris įrodė, kad iš mielių galima išskirti ekstraktus,

katalizuojančius alkoholinį rūgimą. Pirmasis kristalinis enzimas – ureazė, išskirtas Dž. Samnerio.

Taigi terminai ,,fermentai” ir ,,enzimai” yra lygiaverčiai, išlikę kaip buvusių ginčų atspindys

(Praškevičius et al., 2001).

Enzimai – tai baltyminiai biologiniai katalizatoriai, susidarantys gyvose ląstelėse ir

reguliuojantys organizmų medžiagų apykaitos reakcijas (Annison, 1993). Kai kurių enzimų

molekulę sudaro tik baltymas. Visų žinomų enzimų struktūros pagrindas yra baltymo molekulė,

sudaryta iš susijungusių L–aminorūgščių likučių (Grinienė, 1998). Dvikomponentinių enzimų

baltyminė dalis vadinama apoenzimu, nebaltyminė – koenzimu. Baltyminė dalis sudaryta iš

atitinkamo skaičiaus aminorūgščių, o nebaltyminę dalį sudaro B grupės vitaminai, folinė rūgštis,

biotinas, lipoidinė rūgštis ir kt. (Priudokienė, 2002). Medžiagų apykaitos pagrindą sudaro

enzimų katalizuojamų biocheminių reakcijų suma (Bedford, 1999). Metabolitinių reakcijų greitis

bei jų kryptis reguliuojami keičiant enzimų kiekį ir aktyvumą. Norint pagerinti enzimų difuziją

virškinamajame turinyje bei padidinti maisto medžiagų hidrolizę, paukščių lesinimui yra

naudojami enziminiai priedai (Allen, 1995; Chesson, 1993). Jie padidina paukščių virškinimo

trakto aktyvumą, kurie intensyvina maisto medžiagų skaldymą ir rezorbciją (Priudokienė, 2002;

Sabalionytė et al., 1998). Egzoenzimai skaldo maisto medžiagų makromolekulių galutines

jungtis ir taip daro įtaką endoenzimų veiklai, kurie gali nutraukti jungtis ir grandinės viduje

(Foudoulakis et al., 2013).

Žinoma, kad vienas svarbiausių veiksnių, sudarant veiksmingą ir pigų paukščių

lesalo racioną, yra jo komponentų maistinė vertė. O šiandien Lietuvoje paukščių lesalams

gaminti dažniausiai naudojamos vietinės žaliavos: kviečiai, miežiai, žirniai ir kt. Tačiau šie

augalai turi daug nekrakmolinių polisacharidų, daugiausia arabinoksilanų (pentozanų) ir β

gliukanų (Priudokienė V., 2002).

Blogą grūdų virškinamumą apsprendžia nekrakmolinės kilmės polisacharidai,

įeinantys į grūdinių kultūrų ląstelių sienelių sudėtį. Šią grupę sudaro didelė polisacharidų

8

įvairovė. Krakmolas į šią grupę neįeina. Polisacharidai – tai monosacharidų polimerai, sujungti

glikozidiniais ryšiais. Dažniausiai viščiukų broilerių racione sutinkami nekrakmoliniai

polisacharidai yra celiuliozė, β - gliukanai, arabinoksilanai, galaktomananai ir ksilogliukanai

(De Lange, 2000).

Nekrakmoliniai polisacharidai padidina virškinamojo trakto klampumą, kurio

pasekoje žarnyne susidaro kamščiai, dėl kurių sumažėja virškinimo fermentų difuzija, pakinta

baltymų, lipidų ir elektrolitų endogeninė sekrecija. Visa tai neigiamai veikia maisto medžiagų

virškinimą, o tai sumažina lesalų biologinę vertę (Korsbak, 1998; Rostagno, Borges, 2000).

Nekrakmolinių polisacharidų kiekis skirtingose grūdiniuose augaluose nevienodas.

Jų santykis gali priklausyti nuo augalo rūšies, dirvožemio ir klimato sąlygų, derliaus subrendimo

laipsnio ir pan. (Jeroch 1997).

Norint sumažinti virškinamojo trakto turinio klampumą paukščių organizme ir

pagerinti fermentų difuziją virškinamajame turinyje tuo pat metu padidinant nekrakmolinių

polisacharidų hidrolizę, paukščių lesinimui yra naudojami fermentiniai preparatai (Bedford,

1996; Miškinienė ir kt., 1993).

Virškinamojo turinio klampumas mažėja paukščiui senstant, taigi senesniems

paukščiams yra reikalinga didesnė fermentinių preparatų dozė. Manoma, kad virškinamojo

turinio klampumas turi įtakos žarnyno mikroflorai – ypač klampus virškinamasis turinys slopina

mikrofloros dauginimąsi ir maisto medžiagų hidrolizę. Mikrofloros kiekis žarnyne stipriai

priklauso nuo paukščio fiziologinės būklės , todėl jauno paukščio virškinimo procesui

klampumas žalos nedaro, o seniems – veikia slopinančiai – tam reikalingas didesnis fermentų

kiekis (Antoniou et al.,1981; Choct, 1996).

Pašarų pramonėje panaudojami fermentiniai preparatai leidžia kryptingai reguliuoti

biocheminius ir mikrobiologinius procesus pašarų gamybos ir jų panaudojimo metu, paspartinant

virškinimo procesus. (Martinez – Anaya, Jimenez,1997). Fermentiniai preparatai padidina

paukščių virškinamojo trakto aktyvumą, ko pasekoje suintensyvėja maisto medžiagų skaidymas

ir rezorbcija (Miškinienė, 1993).

Fermentiniai preparatai padidina aminorūgščių įsisavinimą. M. R. Bedford tvirtina

(Baldioli, 1996), kad fermentai padidina ne tik aminorūgščių ir lipidų įsisavinimą, bet ir baltymų

energijos konversiją. M. R. Bedford duomenimis, fermentinių priedų įtakoje padidėja baltymų

teikiamos energijos panaudojimas (Baldioli,1996). L M. Miškinienė (Sirvydis, 1997) teigia, kad

nukleino rūgščių kiekis kraujo serume parodo medžiagų apykaitos procesų intensyvumą ir tai

priklauso nuo paukščio rūšies, fiziologinės būklės ir, be abejo, nuo lesalų biologinės vertės.

L. N. Dubovo ir A. K. Kuznecovo duomenimis, padidėjęs nukleino rūgščių kiekis paukščių

organizme koreliuoja su intensyvesne baltymų biosinteze bei aktyvesniu paukščių vystymusi, o

9

tai rodo didesnį azoto pasisavinimo laipsnį paukščių organizme. Fermentiniai preparatai padidina

virškinamojo trakto endofermentinį aktyvumą bei fermentinių kompozicijų įtakoje padidėja

nukleino rūgščių kiekis kraujo serume, o tai rodo suintensyvėjusį amino rūgščių pasisavinimą

(Wenk, 2003).

Viščiukų broilerių lesaluose panaudojami fermentai ne vien pagerina maistinių

medžiagų pasisavinimą, tačiau padeda sumažinti aplinkos užterštumą, nes išsiskiriamas mažesnis

paukščių ekskrementų, amoniako, fosforo bei azoto kiekis (Sebastian et al, 1996; Simmons et al.,

1990).

1999 m. buvo atliktas bandymas AB “Vilniaus paukštynas” ir Vilniaus pedagogi-

nio universiteto Biologinės įvairovės ir technologijų laboratorijoje. Bandymo metu tirta mul-

tienziminės kompozicijos Vilzim F skirtingų dozių (0,05; 0,075; 0,1% nuo lesalo kiekio) įtaka

višiukų broilerių augimui, lesinant juos lesalais, kurių grūdinę dalį sudaro kukurūzai ir kviečiai.

Bandymo metu nustatyta, kad :

1. Viščiukai broileriai, lesinti lesalais su multienzimine kompozicija Vilzim F, augo geriau,

negu kontrolinės grupës paukščiai, negavę fermentinio preparato. Visais amžiaus

periodais geriausiai augo tie paukščiai, kurie su lesalais gavo 0,1% Vilzim F. Palyginti su

kontroline grupe, 6 savaičių paukščio gyvoji masė dėl šio priedo įtakos padidėjo:

gaidžiukų - 4,36%, vištaičių - 2,24%.

2. Dėl visų tirtų multienziminës kompozicijos Vilzim F dozių įtakos pagerėjo baltymų,

riebalų ir ląstelienos virškinamumas viščiukų broilerių organizme.

3. Dėl visų tirtų multienziminės kompozicijos Vilzim F dozių įtakos viščiukų broilerių

mėsoje buvo daugiau sausų medžiagų, baltymų ir riebalų (Priudokienė V., 2002).

10

1.3. Enziminių ir mikroelementų preparatų įtaka mėsos ir kiaušinių kokybei, funkcinio

maisto kūrimas

Enzimai, kitaip dar vadinami fermentai – tai baltyminiai biologiniai katalizatoriai,

pagreitinantis gyvajame organizme vykstančias chemines reakcijas. Ląstelėse nesiant šių

katalizatorių - cheminės reakcijos vyktų labai lėtai arba netgi visai nevyktų, todėl tokios ląstelės

egzistuoti negalėtų. (Praškevičius ir kt.2001).

Ląstelėse vyksta daug cheminių reakcijų, iš kurių kiekvieną kontroliuoja tam tikras

fermentas. Medžiagos, kurių apykaitą kontroliuoja tam tikras specifinis fermentas, vadinamos

substratais. Pagrindinė fermento funkcija: padidinti cheminės reakcijos greitį, sunaudojant kuo

mažiau energijos. Fermento molekulė didesnė už substrato molekulę, todėl reakcijos vyksta

fermento aktyviajame centre. Fermento molekulėje gali būti daugiau nei vienas aktyvusis

centras. Taigi fermentų katalizinis poveikis sudarytas iš trijų fazių:

1) substrato molekulės prisijungimas prie fermento,

2) substrato pasikeitimas fermento-substrato komplekse,

3) galutinės reakcijos produkto atskyrimas nuo fermento (Gailiūnienė, 1999).

Enzimų veikimą sąlygoja specifinio substrato buvimas, pH, temperatūra, drėgmės

kiekis. Fermentui sąveikaujant su substratu pasikeičia jo struktūra – pagaminamas produktas.

Enzimo veikimo mechanizmas paremtas enzimo ir substrato komplekso susidarymu. Aktyvusis

centras sudaro kompleksą su substratu. Substratas su enzimu jungiasi komplementarinėmis

jungtimis. Aktyvusis centras pakinta tam, kad laikytų substratą – tai vadinama indikuotu

atitikimu. Reakcijos pabaigoje produktas atsiskiria nuo enzimo ir aktyvusis centras grįžta į

pradinę būseną vėl galėdamas prisijungti kitą substrato molekulę (Praškevičius, 2001).

Per pastaruosius dešimtmečius labai stipriai pasikeitė gyvenimo sąlygos ir mitybos

tyrimų pažangumas. Dėl šios priežasties pasikeitė ir reikalavimai šiuolaikinei žmonių mitybai –

todėl būtina vitaminais, mineralinėmis ar kitokiomis aktyviomis medžiagomis pildyti paukščių

lesalus. Būtent nuo paukščių mitybos tiesiogiai priklauso paukštienos ir kiaušinio komponentai.

Tyrimais įrodyta, kad kiaušinyje yra svarbiausių maisto medžiagų, o pildant vištų lesalus

vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis šių komponentų, kurie natūraliai randami kiaušiniuose

– kiekiai gali kisti. Kiaušiniai – pagrindinis vitamino A, vitamino E, vitamino D, vitamino K, B

grupės vitaminų, folio rūgšties, bei mineralinių medžiagų, tokių kaip jodas, geležis, selenas ,

cinkas – šaltinis(Jeroch,2002; Stanbury,1996; Kepalienė ir kt., 2006).

Mitybos požiūriu, papildomų maisto medžiagų kiaušiniuose turi būti daug, kad

pasireikštų teigiamas jų poveikis organizmui. Taigi kiaušiniai ir paukštiena – vieni būtiniausių

11

produktų, todėl jų sudėties papildymas jodu būtų veiksmingas vartotojui ir apsaugotų nuo ligų,

kylančių dėl jodo trūkumo (Kepalienė ir kt,2006).

Vidutinio dydžio kiaušinyje yra 6,5 g baltymų. Tai 14 proc. baltymų dienos normos

moterims ir 12 proc. – vyrams. Kiaušiniai nekaloringi : viename kiaušinyje tik 75 kalorijos – ne

tiek ir daug žinant, kad dienos norma yra nuo 1 700 iki 2 500 kalorijų. Kiaušiniuose taip pat yra

ir fosfolipidų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje.

Kiaušinių valgymas gali padėti apsisaugoti nuo akių ligų, gerina atmintį, stabdo

plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų, nes juose yra cholino

(http://www.imunitetas.lt/sveika-gyvensena/mityba/kiausiniu-nauda-zmogaus-organizmui-

4823/).

Kiaušinį sudaro: 9,5% lukštas, 63% baltymas ir 27,5% trynys (Cotterill, Geiger,

1977). Baltymų esama visose kiauši nio dalyse, daugiausia trynyje bei baltyme ir tik nedaug

lukšte bei lukšto membranoje. Lipidų esama tik kiaušinio trynyje, daugiausia lipoproteinų

formos. Kiaušinio sudėtyje esama keletas mineralinių medžiagų, kurios daugiausia sutelktos

lukšte. Angliavandenių nedaug, jų yra visose kiaušinio dalyse, laisvų ar sujungtų su baltymais ar

lipidais (Sugino ir kt.., 1997)

Funkcionalieji maisto produktai yra praturtinti viena sudedamųjų dalių, teigiamai

veikiančių vartotojo sveikatą (Grashorn, 2007). Funkcionalieji kiaušiniai yra gaunami papildant

dėsliųjų vištų lesalus linų sėmenimis, rapsų aliejumi, kukurūzų gliutenu, vitaminuE, organiniu

selenu ir chromu, jodu, jūros dumbliais, B grupės vitaminais ir mikroelementais, karotinoidais

(Sparks, 2006).

Kiaušiniai yra potencialus n-3 riebalų rūgščių šaltinis. Vištų lesalus papildžius 70 g/kg linų

sėmenų aliejumi, šių rūgščių kiaušinyje padaugėja nuo 1,2 iki 7,8% suminio rūgščių kiekio

(Lewis ir kt., 2000)

Kiaušinių lukšto kokybė – vienas iš aktualių klausimų paukštininkystėje. Didelė dalis

kiaušinių produkcijos prarandama jų transportavimo ar sandėliavimo metu dėl nestipraus

kiaušinių lukšto, todėl šiuo atliekama daug tyrimų, siekiant padidinti kiaušinių lukšto storį bei

atsparumą aplinkos poveikiui. Yra manančių, kad nuo kalcio trūkumo lesaluose kiaušinių lukštas

suplonėja. Yra duomenų, kad kalcio pasisavinimą riboja grūduose esantys fitatai ir oksalatai.

Egzogeniniais fermentais padidinus jų skaldymą paukščio organizme, padidėja ir kalcio

pasisavinimas (Hesselman, Aman 1986).

Kiaušinių svoris priklauso nuo paukščių rūšies, veislės, amžiaus, laikymo ir lesinimo

sąlygų. Jis inkubacijoje turi esminę reikšmę, nes ši savybė gerai persiduoda palikuonims.

Prieauglio išeiga iš labai mažų ar labai stambių kiaušinių visada būna mažesnė (Janušonis ir kt.,

2003).

http://www.imunitetas.lt/katalogai/ligu-enciklopedija/akiu-ligos/

http://www.imunitetas.lt/sveika-gyvensena/mityba/kiausiniu-nauda-zmogaus-organizmui-4823/


12

Atliekama daug bandymų, siekiant padidinti produktyvumo rodiklį ir kiaušinių svorį,

nemažinant jų maistinės vertės (Candlish, 1972; Hocking, 1993).

Pastaraisiais metais daugelyje šalių padarytas ženklus šuolis tyrimo darbuose

naudojant vištų lesaluose fermentinius preparatus. Jų dėka lesalai geriau virškinami, geriau

pasisavinamos maisto medžiagos. Atlikta daug tyrimų, mėginant fermentiniais preparatais

padidinti vištų produktyvumą ir kiaušinių masę, nemažinant jų mitybinės vertės (Candlish,

1972).

Buvo atlikti tyrimai, panaudojant multifermentines kompozicijas, pasižyminčias

fitaziniu, celiuliaziniu, beta-gliukanaziniu, proteolitiniu bei ksilanaziniu fermentiniais

aktyvumais, įvertinant kiaušinių morfologinius ir kokybinius rodiklius – kiaušinių, baltymo,

trynio, lukšto masės kitimus. Naudotos multifermentinės kompozicijos padidino kaišinių, trynio,

baltymo masę bei lukšto storį (Bobinienė, 2009). Gauti rezultatai panašūs į kitų mokslininkų

pateiktus duomenis – (Simons ir kt.,1991) nustatė, kad kiaušinių masę didino fitazė, ištyrę

ksilanazės poveikį (Auclair ir kt., 1998) pastebėjo, kad nedidelėmis dozėmis ji didina vištų

dėslumą bei kiaušinių masę. Fermentiniai preparatai CGAP, CL vištų lesaluose didino kiaušinių,

trynio bei lukšto masę (Miškinienė, 1998). Paukščiai sparčiau auga, greičiau panaudoja lesalų

energijos šaltinius, suintensyvėja baltymų, angliavandenių, lipidų apykaita jų organizme,

padidėja vištų produktyvumas ir pagerėja atskiri kiaušinių kokybiniai rodikliai (Benabdeljelil,

1994).

Buvo nustatytas teigiamas fermentinių preparatų poveikis sausųjų medžiagų kiekiui

kiaušinių trynyje ir baltyme – šiek tiek padidėjo (Miškinienė, 1997; Sederevičiūtė,1998;

Bobinienė, 2009).

Tiriant riebalų kiekio pokyčius kiaušinių trynyje, naudojant multifermentinius

priedus, taip pat pastebėta teigiama įtaka vištų kiaušinių kokybiniams rodikliams, o taip pat

riebalų kiekiui vištų kiaušinių trynyje (Bobinienė, 2009).

Paukščių lesalų grūdinėse kultūrose du trečdaliai esančio fosforo yra sujungta į

fitino fosforą ir tokios jo formos paukščiai negali pilnai pasisavinti, nes jų virškinamajame trakte

nepakankamai yra fermento fitazės. Todėl didžioji dalis fosforo junginių išskiriama su

ekskrementais ir teršia aplinką. Pastaruoju metu fitatų skaidymui naudojamos mikrobiologiniu

būdu pagamintos fitazės. Todėl panaudojant multienzimines kompozicijas, kurios pasižymėjo

būtent fitaziniu, celiulaziniu, beta-gliukanaziniu, proteolitiniu bei ksinalaziniu fermentiniais

aktyvumais, nustatant įtaką kiaušinių lukšto kokybei ir kalcio pasisavinimui vištų dedeklių

organizme lesinant jas sumažinto 10 proc. kalcio ir 20 proc. bendrojo fosforo kiekio lesalais,

nustatyta,kad naudotos multienziminės kompozicijos didino kalcio pasisavinimą vištų

13

organizme: padidėjo kalcio kiekis kiaušinių lukšte, kaulų mineralizacija; taip pat pagerėjo

kiaušinių lukšto kokybiniai rodikliai, kiaušinių lukšto masė (Gudavičiūtė ir kt., 2000).

14

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti multienziminės kompozicijos „Vilzim“ ir organinės formos

mikroelemento seleno (Se) preparato „Alkosel“ įtaką japoninių putpelių (Coturnix coturnix

japonica) mėsos biologinei vertei.

Siekiant šio tikslo, reikėjo išspręsti tokius uždavinius:

1. Nustatyti multienziminės kompozicijos „Vilzim“ ir organinio seleno preparato „Alkosel“ įtaką

putpelių augimo dinamikai.


putpelių mėsos biologinei vertei:

2.1. Mėsos pH;

2.2. Sausų medžiagų kiekiui putpelių mėsoje;

2.3. Seleno kiekiui putpelių mėsoje.


putpelių mėsos kokybiniams rodikliams:

3.1. Krūtinės raumenų svoriui ir cheminei sudėčiai;

3.2. Šlaunies raumenų svoriui ir cheminei sudėčiai.


putpelių vidaus organų svoriui:

4.1. Kepenų svoriui.

15

3. TYRIMŲ METODIKA IR MEDŽIAGA

3.1. Tyrimų laikas, vieta, objektas ir bandymų schema

Magistro darbas atliktas 2014–2015 m. Lietuvos edukologijos universiteto Biologijos

katedros Fiziologijos bei Biologinės įvairovės ir technologijų laboratorijose. Eksperimentams

naudotos japoninės putpelės (Coturnix coturnix japonica) nuo 12 iki 19 savaičių amžiaus

Bandymų schema pateikta 1 lentelėje. Bandymo metu 180 putpelių patelių ir 12 patinėlių

buvo suskirstyti į tris grupes, po 60 patelių ir 4 patinėlius kiekvienoje. Pirma grupė buvo

kontrolinė, ji buvo lesinama standartiniais lesalais. Antros grupės putpelių lesalai buvo papildyti

multienziminiu preparatu „Vilzim“, dozuotu 20 mg/kg lesalų ir 100 mg/kg lesalų organinio

seleno preparato „Alkosel“, o trečios grupės putpelių lesalai papildyti 20 mg/kg lesalų

multienziminiu „Vilzim“ preparatu ir 150 mg/kg lesalų organinio seleno preparatu „Alkosel.

Putpelės buvo auginamos narveliuose po 60 putpelių patelių ir po 4 putpelių patinėliu

kiekviename narvelyje. Jų laikymo, lesinimo ir priežiūros sąlygos visose grupėse buvo vienodos

ir atitiko Europos Sąjungos reikalavimus:

1. Gyvūnų vežimo taisyklių;

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos norminio akto „Geros

laboratorinės praktikos taisyklės“;

3. Europos Ekonominės Bendrijos Stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentiniams ir

kitiems mokslo tikslams, apsaugos direktyvos ir Stuburinių gyvūnų, naudojamų eksperimentams

ir kitiems mokslo tikslams, apsaugos Europos tarybos Konvencijos.

1 lentelė Bandymų schema

Grupės

Nr.

Grupės

paskirtis

Priedo dozė

1000g lesalų Putpelių skaičius

1 Kontrolė (K) 60♀ + 4♂

2 Tiriamoji “Vilzim” +

„Alkosel“ 20 mg + 60♀ + 4♂

3 Tiriamoji "Vilzim” +

„Alkosel“ 30 mg + 60♀ + 4♂

16

3.2. Japoninių putpelių (Coturnix coturnix japonica) charakteristika

Japoninė putpelė (Coturnix coturnix japonica) – japoninių putpelių pavadinimas kilo iš jų

gimtinės Japonijos. 2 pav. pateikta japoninės putpelės nuotrauka. Šios putpelės pradėtos jaukinti

maždaug prieš tūkstantį metų. Per tokį ilgą veisimo laikotarpį jos prarado perėjimo instinktą ir

šiuo metu yra perinamos tik inkubatoriuose, tačiau tuo pačiu buvo pasiektas ir didelis kiaušinių

dėslumas. Kiaušinius šios rūšies putpelės pradeda dėti sulaukusios vos 40–50 dienų ir viena

putpelė per metus padeda apie 280 kiaušinių (vieno kiaušinio masė –

10 gr.). Šios rūšies putpelė per dieną sulesa apie 30 g lesalų. Patelės yra šiek tiek didesnės nei

patinėliai. Spalviniu atžvilgiu patinėliai yra ryškesnių atspalvių nei patelės. Patinėlius nuo patelių

galima atskirti pagal oranžinio atspalvio krūtinėlę, patelių krūtinės yra raibos.

Japoninių putpelių kiaušiniai būna margai rudi ir dažnai padengti šviesiai melsva,

kreiduota medžiaga. Paprastai jos deda charakteringo lukšto, rašto ar spalvos kiaušinius. Kai

kurios putpelių atmainos deda tik baltus kiaušinius. Vidutiniškai japoniškų putpelių kiaušinis

sveria apie 10 g, tai yra apie 8 proc. putpelės svorio. Jauni putpeliukai sveria 6–7 g, kai tik

prasikala, ir yra rusvi su geltonomis juostelėmis (Hideya, 2004).

2 pav. Japoninė putpelė (Coturnix coturnix japonica)

(http://orientalbirdimages.org/search.php?Bird_ID=141&Bird_Image_ID=30305&p=14)

http://orientalbirdimages.org/search.php?Bird_ID=141&Bird_Image_ID=30305&p=14


17

3.3. Tyrimuose naudotų preparatų charakteristikos

Preparato ,,Vilzim” charakteristika. Gamintojas UAB "Baltijos enzimai" (Lietuva).

„Vilzim“ ® – universali multienziminė kompozicija, sudaryta iš įvairių fermentinių aktyvumų

skaldančių visus pagrindinius nekrakmolinius polisacharidus ir oligosacharidus ir naudojama

kaip priedas į lesalus.

Tai universalus fermentinis preparatas, kuris yra naudojamas nepriklausomai nuo lesalo

sudėties, broilerių, vištų dedeklių, kalakutų ir kitų rūšių paukščių lesinimui. Enziminis preparatas

didina paukščių kūno masės prieaugį, gerina pašaro įsisavinimą bei gerina paukščio sveikatos

būklę, šio preparato įtakoje gaunama daugiau kokybiškos ir ekologiškos produkcijos.

„VILZIM“ ® gaunamas iš negenetiškai modifikuoto Trichoderma longibrachiatum bakterijų

kamieno.

Į multienziminio preparato „Vilzim“ sudėtį įeina 12 aktyvumų.

2 lentelė Multienziminio preparato „Vilzim“ sudėtis

Pagrindiniai aktyvumai:

Rodikliai „Vilzim“

aktyvumas

Minimalus

aktyvumas 1t

lesalo

Ksilanazė

(endo–1,4 – beta ksinalazė(EC 3.2.1.8))

90 000–110 000

vienetai/g 1 800 000 vienetai/t

Celiulazė

(endo–1,4–beta gliukanazė (EC 3.2.1.6)) 125 000 vienetai/g 2 500 000 vienetai/t

β – gliukanazė

(endo–1,4–beta–gliukanazė (EC 3.2.1.4)) 33 000 vienetai/g 660 000 vienetai/t

Papildomi aktyvumai

Pektinazė, manazė, ksilogliukanazė, laminarazė, β – gliukazidazė, β–ksilozidazė, α–L–

arabinofuranozidazė, amilazė, proteazė

18

Seleno preparatas „Alkosel selenium“. Tai yra specifinis, ląstelinis inaktyvintų mielių

(Saccharomyces cereviae) produktas, kurio sudėtyje yra mikroelemento seleno jo natūralia

maistine forma – selenometionino. Jis gaminamas iš mielių, augančių terpėse, su dideliu kiekiu

seleno. Šios specifinės mielių padermės sugeria seleną ir paverčia jį labai gerai pasisavinamą

selenometioniną ir kitus Se – baltymus.

Selenometionino natūraliai randama valgomųjų augalų baltymuose, bet tik labai mažais

kiekiais. Ši seleno forma yra gerai pasisavinama plonojoje žarnoje.

3.4. Mėsos tyrimų metodikos

Tyrimų metu 12 iki 19 savaičių amžiaus japoninių putpelių (Coturnix coturnix japonica)

mėsoje buvo nustatyti šie rodikliai:

1. Sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatomas automatiniu drėgmės vertinimo aparatu

KERN MRS ;

2. Riebalai nustatyti riebalų ekstrakcijos sistema Soksleto SE 416 makro (ISO 1443 :

1973;

3. Baltymų kiekis pagal Kjeldalio metodą ,

4.Bendras pelenų kiekis nustatytas sudeginus organines medžiagas 700 º C (ISO 936 :

1998).

5. Mėsos pH nustatytas pH matuokliu 3520;

6.Putpelių kepenų svoris ir krūtinės, bei šlaunies raumenų svoris nustatytas sveriant

svarstyklėmis „Kern 572“;

3.5. Zootechninių rodiklių nustatymo metodika

Putpelių individualus svoris įvertintas svarstyklėmis „Kern 572 “. Paukščių sveikatingumas

ir kritimai stebėti kiekvieną dieną pažymint sergančius ir kritusius paukščius.

19

3.6. Tyrimų duomenų statistinis vertinimas

Statistinė duomenų analizė atlikta „STATISTICA“ versija, 6 statistiniu paketu. Tyrimų

duomenys buvo apskaičiuoti naudojant dispersinę analizę (ANOVA) (Čekanavičius,

Murauskas, 2004) naudojant kompiuterinę programą. Buvo skaičiuoti statistinių duomenų

vidurkiai (M), vidutinė aritmetinė paklaida (m), vidutinis kvadratinis nukrypimas. Pagal kriterijų

(t), pasinaudojus Stiudento lentele, buvo nustatytas skirtumų reikšmingumo laipsnis (p).

Rezultatai laikomi patikimi, kai p<0,05 (Daunys, 2007).

20

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1. Multienziminio preparato „Vilzim“ ir organinio seleno preparato „Alkosel“ įtaką

putpelių augimo dinamikai

Augimą skatinančių medžiagų pasirinkimas turi būti pagrįstas saugumu ir didele

ekonomine nauda. Pastaraisiais metais padidėjo susidomėjimas tokiomis medžiagomis kaip

parūgštintojai, probiotikai, fitogeniniai preparatai, mikrofloros stiprintojai, imunomoduliatoriai,

o ypač egzogeniniai fermentai (Swick, 1996).

Putpelių jaunikliai sveria 6 - 7 g. Patelės 10 – 12 proc. stambesnės už patinėlius

(http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf). Suaugę patinėliai sveria apytiksliai 100-

140 g, o patelės yra truputį sunkesnės ir sveria nuo 120 – 160 g. (Randall ir kt., 2008).

Tiriant fermentinių preparatų poveikį, vienas iš svarbiausių augimo intensyvumo rodiklių

yra putpelių svoris.

3 lentelė Putpelių svoriai, g

Grupės Nr.

Putpelių amžius

12 savaičių 19 savaičių

1 191,73 ± 5,20 192,1 ± 3,37

2 216,17 ± 3,50 218,57 ±2,93

3 218,12 ± 4,24 220,97 ± 5,39

Remdamiesi bandymo duomenimis, kurie pateikti 3 lentelėje, 5 paveiksle ir 7 priede

galime teigti, kad multienziminis preparatas ,,Vilzim“ ir organinio seleno preparatas „Alkosel“

turėjo teigiamos įtakos putpelių svorio didėjimui.

Analizuodami gautus rezultatus nustatėme, kad 12 savaičių amžiaus putpelių kontrolinės

grupės kūno svoris vidutiniškai yra 191,73g. Abiejose bandomosiose grupėse kūno svoris didėjo.

http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf

21

Antroje grupėje dėl „Vilzim“ 20 mg/kg lesalų dozės ir organinio seleno preparatas „Alkosel“

poveikio, putpelių svoris padidėjo 24.44 g. Tai sudarė 12.7 proc. daugiau, lyginant su kontroline

grupe (p < 0,05), o „Vilzim“ 30 mg/kg lesalų (3 grupėje) dozė ir organinio seleno preparatas

„Alkosel“ putpelių svorį didino 26,39 g, o tai sudarė 13,8 proc. daugiau, lyginant su kontroline

grupe (p < 0,05).

Kiek didesnę teigiamą įtaka kūno svorio didėjimui multienziminis preparatas ir organinio

seleno preparatas „Alkosel“ turėjo 19 savaičių amžiaus putpelėms. Kontrolinės grupės putpelių

svoris vidutiniškai buvo 192,1g. Bandomosiose grupėse svoris buvo didesnis. Daugiausiai svėrė

trečios grupės putpelės. Jų svoris buvo 28,87 g. didesnis, o tai sudarė 15 proc., lyginant su

kontroline grupe (p < 0,05), o antroje svoris didėjo 26,47g., t.y. 13,8 proc. daugiau, lyginant su

kontroline grupe (p < 0,05).

5 pav. Putpelių svoris proc., lyginant su kontroline grupe

22

4.2. Multienziminio preparato „Vilzim“ ir organinio seleno preparato „Alkosel“ įtaką

putpelių mėsos biologinei vertei

Mėsa - tai vienas labiausiai vertinamų maisto produktų , nes joje yra visų žmogaus organizmui

būtiniausių maisto medžiagų. Svarbiausias komponentas – raumeninis audinys, jame gausu baltymų.

Raumenyse, taip pat randama 1-1,5 proc. mineralinių medžiagų - daugelio organizmo struktūrinių

komponentų pagrindas. Daugiausia yra kalio, fosforo, natrio, geležies, magnio , bei mikroelementų:

vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio (http://www.meniu.lt/naujiena/mesa---baltymu-ir-gelezies-

saltinis).

Pasaulinėje rinkoje didžiausią paklausą turi kokybiška mėsa, turinti mažiausiai riebalų

(Stankevičius,2003).

4.2.1. Mėsos pH

Mėsos cheminė sudėtis priklauso nuo gyvulio amžiaus, įmitimo, rūšies, veislės, lyties.

Gyvuliui senstant - vandens kiekis mėsoje mažėja. Todėl norint įvertinti mėsos kokybę, svarbu,

kaip greitai mėsa subrandinama. Vienas iš mėsos subrendimo rodiklių yra pH. Mėsos brendimo

eiga priklauso nuo glikogeno – gyvulinės kilmės cukraus raumenyse. Matuojant pH nustatomas

pieno rūgšties kiekis raumenyse, reikalingas mėsą konservavimui.

pH - tai mėsos tinkamumo maistui rodiklis: kai pH yra 6,8, mėsa netinkama.

Tinkamiausia maistui mėsa, kurios pH yra 5,6–6,2. Gyvo gyvulio pH būna 7,0–7,5. Po skerdimo

minimalų pH turi pasiekti po 16–36 valandų, po to jis turi ilgai nesikeisti. pH reakcijai įtakos turi

gyvulių laikymas prieš skerdimą, šėrimas, lytis, skerdimo laikas, stresinės situacijos

(http://www.asu.lt/nm/l-projektas/gyv_kokybe/24.htm).

4 lentelė Putpelių mėsos pH

Grupė Nr. Putpelių amžius

12 sav. 19 sav.

1 (kontrolė) 5.63±0.16 5.59±0.20

2 (tiriamoji) 5.60±0.15 5.57±0.18

3 (tiriamoji) 5.58±0.19 5.49±0.14

http://www.meniu.lt/naujiena/mesa---baltymu-ir-gelezies-saltinis


http://www.asu.lt/nm/l-projektas/gyv_kokybe/24.htm

23



turėjo įtakos mėsos pH sumažėjimui.


grupės mėsos pH – 5,63. Abiejose bandomosiose grupėse pH sumažėjo. Antroje grupėje dėl

„Vilzim“ 20 mg/kg lesalų dozės ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ poveikio, putpelių

mėsos pH sumažėjo 0,03, tai sudaro 0,5 proc. lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o „Vilzim“

30 mg/kg lesalų ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ (3 grupėje) pH sumažėjo 0,05, tai

sudaro 0,9 proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

pH taip pat sumažėjo ir 19 savaičių amžiaus putpelių mėsoje. Kontrolinės grupės putpelių

mėsos pH buvo 5,59. Bandomosiose grupėse matomas pH sumažėjimas. Didžiausias pH

sumažėjimas pasireiškė trečios grupės putpelių mėsoje. Jų mėsos pH sumažėjo 0,10 - tai sudarė

1,8 proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o antroje putpelių mėsos pH sumažėjo 0,02,

tai sudaro 0,4 proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

6 pav. Putpelių mėsos pH proc., lyginant su kontroline grupe

24

4.2.2. Sausų medžiagų kiekis putpelių mėsoje

5 lentelė Sausų medžiagų kiekis, proc.


12 sav. 19 sav.

1 (kontrolė) 26.10 ± 0.28 26.90 ± 0.28

2 (tiriamoji) 25.80 ± 0.33 27.89 ± 0.26

3 (tiriamoji) 26.20 ± 0.51 27.70 ± 0.31



turėjo įtakos sausų medžiagų kiekio putpelių mėsoje didėjimui.


grupės mėsoje sausų medžiagų kiekis buvo – 26,1g. Antros grupės putpelių mėsoje sausų

medžiagų kiekis sumažėjo, o trečioje – padidėjo. Antroje grupėje dėl „Vilzim“ 20 mg/kg lesalų

dozės ir organinio seleno preparato „Alkosel“ poveikio, putpelių mėsos sausų medžiagų kiekis

sumažėjo 0,3g. Tai sudarė 1,1 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o „Vilzim“

30 mg/kg lesalų ir organinio seleno preparato „Alkosel“ (3 grupėje) dozė putpelių mėsoje sausų

medžiagų kiekį padidino 0,10 g., o tai sudarė 0,4 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe

(p < 0,05).

Kiek didesnę teigiamą įtaka sausų medžiagų kiekio didėjimui putpelių mėsoje

multienziminis preparatas ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ turėjo 19 savaičių amžiaus

putpelėms. Kontrolinės grupės putpelių mėsoje sausų medžiagų kiekis buvo vidutiniškai 26,90g.

Bandomosiose grupėse šis kiekis buvo didesnis. Didžiausias sausų medžiagų kiekis buvo antros

grupės putpelių mėsoje. Jų kiekis buvo 0,99g. didesnis, o tai sudarė 3,7 proc., lyginant su

kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių mėsoje sausų medžiagų kiekis padidėjo

0,8g., t.y. 3 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

25

7 pav. Sausų medžiagų kiekis proc. putpelių mėsoje, lyginant su kontroline grupe

4.2.3. Seleno kiekiai putpelių mėsoje

6 lentelė Seleno kiekiai putpelių mėsoje, µg


12 sav. 19 sav.

1 (kontrolė) 0.12 ± 0.01 0.13 ± 0.08

2 (tiriamoji) 0.14 ± 0.06 0.15 ± 0.04

3 (tiriamoji) 0.13 ± 0.02 0.14 ± 0.05



turėjo įtakos seleno kiekio putpelių mėsoje didėjimui.


grupės mėsoje seleno kiekis buvo – 0.12 g. Abiejuose bandomosiose grupėse seleno kiekis

putpelių mėsoje padidėjo. Antroje grupėje dėl „Vilzim“ 20 mg/kg lesalų dozės ir organinio

seleno preparato „Alkosel“ poveikio, putpelių mėsos sausų medžiagų kiekis padidėjo 0,02 g. Tai

26

sudarė 16,7 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o dėl „Vilzim“ 30 mg/kg

lesalų ir organinio seleno preparato „Alkosel“ (3 grupėje) seleno dozė putpelių mėsoje padidėjo

0,01 g., o tai sudarė 8,3 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

Multienziminis preparatas ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ turėjo įtakos ir 19

savaičių amžiaus putpelėms – seleno kiekis jų mėsoje taip pat padidėjo. Kontrolinės grupės

putpelių mėsoje seleno kiekis buvo vidutiniškai 0,13 g. Bandomosiose grupėse šis kiekis buvo

didesnis. Antros grupės putpelių mėsoje seleno kiekis buvo 0,02g. didesnis, o tai sudarė 15,4

proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių mėsoje seleno kiekis

padidėjo 0,01 g., t.y. 7,7 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

8 pav. Seleno kiekis proc. putpelių mėsoje, lyginant su kontroline grupe

27

4.3. Multienziminio preparato „Vilzim“ ir organinio seleno preparato

„Alkosel“ įtaką putpelių mėsos kokybiniams rodikliams

Mėsos kokybiniai rodikliai buvo nustatomi tik 19sav. amžiaus putpelėms.

4.3.1. Krūtinės raumenų svoris ir cheminė sudėtis

7 lentelė 19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų svoris, g

Grupė Krūtinės raumenų svoris, g

I 36,11 0,110

II 42,26 0,212

III 44,10 0,240



turėjo įtakos pupelių krūtinės raumenų svorio didėjimui.

Multienziminis preparatas ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ turėjo įtakos – krūtinės

raumenų svoris padidėjo. Kontrolinės grupės putpelių krūtinės raumenų svoris buvo 36,11 g.

Bandomosiose krūtinės raumenų svoris buvo didesnis. Antros grupės putpelių krūtinės raumenų

svoris padidėjo 6,15g. , o tai sudarė 17 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o

trečios grupės putpelių krūtinės raumenų svoris padidėjo 7,99g, kas sudarė 22,1 proc. daugiau,

lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

28

9 pav. 19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų svoris proc., lyginant su kontroline

grupe

8 lentelė 19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų cholesterolio kiekis, mg/ g

Grupė Cholesterolio kiekis, mg/ g

I 0.70 ± 0.08

II 0.65 ± 0.05

III 0.63 ± 0.09



turėjo įtakos pupelių krūtinės raumenų cholesterolio kiekio mažėjimui.

29


raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo. Kontrolinės grupės putpelių krūtinės raumenų

cholesterolio kiekis buvo 0,70 mg/g. Bandomosiose grupėse šis kiekis sumažėjo. Antros grupės

putpelių krūtinės raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo 0,05 mg/g. , o tai sudarė 7,1 proc.

mažiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių krūtinės raumenų

cholesterolio kiekis sumažėjo 0,07 mg/g, kas sudarė 10 proc. mažiau, lyginant su kontroline

grupe (p < 0,05).

10 pav. 19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų cholesterolio kiekis proc., lyginant su

kontroline grupe

30

9 lentelė 19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų cheminė sudėtis, proc.

Grupė Baltymai proc. Riebalai proc. Sausos medžiagos proc.

I 23.61 ± 0.35 1.67 ± 0.55 26.82 ± 0.70

II 24.10 ± 0.18 1.89 ± 0.84 27.01 ± 0.55

III 24.95 ± 0.20 1.76 ± 0.43 27.44 ± 0.97



turėjo įtakos pupelių krūtinės raumenų cheminės sudėties kitimui.


raumenų cheminė sudėtis pakito. Kontrolinės grupės putpelių krūtinės raumenų cheminė sudėtį

sudarė baltymai - 23,63 , kas sudarė 100 proc., riebalai – 1.67 , kas sudarė 100 proc., bei sausos

medžiagos – 26,82 , kas sudarė 100 proc. Bandomosiose grupėse šis kiekis svyravo. Antros

grupės putpelių krūtinės raumenų cheminę sudėtį sudarė baltymai – 24,10, kas sudarė 2,1 proc.

daugiau, lyginant su kontroline grupe – 102,1 proc., riebalai – 1,89, kas sudarė 13,2 proc.

daugiau, lyginant su kontroline grupe – 113,2 proc. , bei sausos medžiagos – 27,01, kas sudarė

0,10 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 100,1 proc. Trečios grupės putpelių krūtinės

raumenų cheminė sudėtis buvo: baltymai – 24,95, kas sudarė 5,7 proc. daugiau, lyginant su

kontroline grupe – 105,7 proc., riebalai – 1,76, kas sudarė 5,4 proc. daugiau, lyginant su

kontroline grupe – 105,4 proc., sausos medžiagos – 27,44, kas sudarė 2,3 proc. daugiau, lyginant

su kontroline grupe – 102,3 proc.

31

11 pav. 19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų cheminė sudėtis proc., lyginant su

kontroline grupe

4.3.2. Šlaunies raumenų svoris ir cheminė sudėtis

10 lentelė 19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų svoris, g

Grupė Šlaunies raumenų svoris, g

I 18,32 0,110

II 19,11 0,150

III 20,88 0,105



turėjo įtakos pupelių šlaunies raumenų svorio didėjimui.

Multienziminis preparatas ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ turėjo įtakos – šlaunies

raumenų svoris padidėjo. Kontrolinės grupės putpelių šlaunies raumenų svoris buvo 18,32 g.

32

Bandomosiose grupėse putpelių šlaunies raumenų svoris buvo didesnis. Antros grupės putpelių

šlaunies raumenų svoris padidėjo 0,79 g. , o tai sudarė 4,3 proc. daugiau, lyginant su kontroline

grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių šlaunies raumenų svoris padidėjo 2,56 g., kas sudarė

14 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

12 pav. 19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų svoris proc., lyginant su kontroline

grupe

33

11 lentelė 19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų cholesterolio kiekis, mg/ g

Grupė Cholesterolio kiekis, mg/ g

I 0.29 ± 0.01

II 0.24 ± 0.03

III 0.19 ± 0.06

Remdamiesi bandymo duomenimis, kurie pateikti 11 lentelėje, 13 paveiksle ir 15

priede galime teigti, kad multienziminis preparatas ,,Vilzim“ ir organinio seleno preparatas

„Alkosel“ turėjo įtakos pupelių šlaunies raumenų cholesterolio kiekio mažėjimui.

Multienziminis preparatas ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ turėjo įtakos –

šlaunies raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo. Kontrolinės grupės putpelių šlaunies raumenų

cholesterolio kiekis buvo 0,29 mg/g. Bandomosiose grupėse šis kiekis sumažėjo. Antros grupės

putpelių šlaunies raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo 0,05 mg/g. , o tai sudarė 17,2 proc.

mažiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių šlaunies raumenų

cholesterolio kiekis sumažėjo 0,1 mg/g, kas sudarė 34,5 proc. mažiau, lyginant su kontroline

grupe (p < 0,05).

13 pav. 19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų cholesterolio kiekis proc., lyginant su

kontroline grupe

34

12 lentelė 19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų cheminė sudėtis, proc.


I 14±2.21 6±2.11 60±1.80

II 13±1.41 7±3.10 72±1.99

III 15±3.10 5±1.41 68±2.05



turėjo įtakos pupelių šlaunies raumenų cheminės sudėties kitimui.

Multienziminis preparatas ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ turėjo įtakos – šlaunies

raumenų cheminė sudėtis pakito. Kontrolinės grupės putpelių šlaunies raumenų cheminė sudėtis

buvo: baltymai - 14, kas sudarė 100 proc., riebalai – 6, kas sudarė 100 proc., sausos medžiagos –

60, kas sudarė 100 proc. Bandomosiose grupėse šis kiekis svyravo. Antros grupės putpelių

šlaunies raumenų cheminė sudėtis buvo: baltymai – 13, kas sudarė 7,1 proc. mažiau, lyginant su

kontroline grupe – 92,9 proc., riebalai – 7, kas sudarė 16,7 proc. daugiau, lyginant su kontroline

grupe – 116,7 proc., sausos medžiagos – 72, kas sudarė 20 proc. daugiau, lyginant su kontroline

grupe – 120 proc. Trečios grupės putpelių šlaunies raumenų cheminė sudėtis buvo: baltymai –

15, kas sudarė 7,1 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 107,1 proc., riebalai – 5, kas

sudarė 16,7 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe – 83,3 proc., sausos medžiagos – 68, kas

sudarė 13,3 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 113,3 proc.

35

14 pav. 19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų cheminė sudėtis proc., lyginant su

kontroline grupe

4.4. Multienziminio preparato „Vilzim“ ir organinio seleno preparato

„Alkosel“ įtaką putpelių vidaus organų svoriui

4.4.1. Kepenų svoris

13 lentelė 19 sav. amžiaus putpelių kepenų svoris, g

Grupė Kepenų svoris, g

I 5,52 0,26

II 5,75 0,39

III 5,81 0,24

36

Remdamiesi bandymo duomenimis, kurie pateikti 13 lentelėje, 15 paveiksle ir 17

priede galime teigti,, kad multienziminis preparatas ,,Vilzim“ ir organinio seleno preparatas

„Alkosel“ turėjo įtakos pupelių kepenų svorio didėjimui.

Multienziminis preparatas ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ įtakojo – kepenų svorio

didėjimą. Kontrolinės grupės putpelių kepenų svoris buvo 5,52 g. Antros grupės putpelių kepenų

svoris padidėjo 0,23 g. , o tai sudarė 4,2 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o

trečios grupės putpelių kepenų svoris padidėjo 0,29 g., kas sudarė 5,3 proc. daugiau, lyginant su

kontroline grupe (p < 0,05).

15 pav. 19 sav. amžiaus putpelių kepenų svoris proc., lyginant su kontroline grupe

37

IŠVADOS

1. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad preparatai „ Vilzim“ ir „Alkosel“ daro teigiamą įtaką

putpelių augimo dinamikai. Analizuodami gautus rezultatus nustatėme, kad 12 ir 19 savaičių

trečios grupės putpelių, kurių lesalai buvo papildyti multienziminio preparato „Vilzim“ 30

mg/kg lesalų doze ir organinio seleno preparatu „Alkosel“ svoriai padidėjo daugiausia: 12

savaičių amžiaus putpelių svorį padidino 26,39 g., tai sudarė 13,8 proc. daugiau, lyginant su

kontroline grupe (p < 0,05), o 19 savaičių svoris buvo 28,87 g. didesnis, tai sudarė 15 proc.,

lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

2. Nustatėme, kad preparatai „ Vilzim“ ir „ Alkosel“ daro įtaką putpelių mėsos biologinei

vertei :

2.1. Analizuodami gautus rezultatus nustatėme, kad abiejose 12 ir 19 savaičių amžiaus

bandomosiose grupėse putpelių mėsos pH sumažėjo. Didžiausias pH sumažėjimas

pasireiškė 19 savaičių amžiaus trečios grupės putpelių mėsoje. Jų mėsos pH sumažėjo

0,10 - tai sudarė 1,8 proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o mažiausias mėsos

pH sumažėjimas pasireiškė antroje 19 savaičių amžiaus grupėje - putpelių mėsos pH

sumažėjo 0,02, tai sudaro 0,4 proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

2.2. Analizuodami gautus rezultatus nustatėme, kad 12 savaičių amžiaus putpelių kontrolinės

grupės mėsoje sausų medžiagų kiekis buvo – 26,1g. Antros grupės putpelių mėsoje

sausų medžiagų kiekis sumažėjo, o trečioje – padidėjo. Antroje grupėje dėl „Vilzim“ 20

mg/kg lesalų dozės ir organinio seleno preparato „Alkosel“ poveikio, putpelių mėsos

sausų medžiagų kiekis sumažėjo 0,3g. Tai sudarė 1,1 proc. mažiau, lyginant su

kontroline grupe (p < 0,05), o „Vilzim“ 30 mg/kg lesalų ir organinio seleno preparato

„Alkosel“ (3 grupėje) dozė putpelių mėsoje sausų medžiagų kiekį padidino 0,10 g., o tai

sudarė 0,4 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05). O 19 savaičių

amžiaus putpelių mėsoje sausų medžiagų kiekis abiejose bandomosiose grupėse

padidėjo : didžiausias sausų medžiagų kiekis buvo antros grupės putpelių mėsoje. Jų

kiekis buvo 0,99g. didesnis, o tai sudarė 3,7 proc., lyginant su kontroline grupe (p <

0,05), o trečios grupės putpelių mėsoje sausų medžiagų kiekis padidėjo 0,8g., t.y. 3

proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

2.3. Analizuodami gautus rezultatus nustatėme, kad abiejose 12 ir 19 savaičių amžiaus

bandomosiose grupėse seleno kiekis putpelių mėsoje padidėjo. Didžiausias seleno kiekis

12 savaičių amžiaus putpelių mėsoje: antros grupės putpelių mėsos sausų medžiagų

38

kiekis padidėjo 0,02 g. Tai sudarė 16,7 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p <

0,05). Mažiausias seleno kiekis 19 savaičių putpelių mėsoje: trečios grupės putpelių

mėsoje seleno kiekis padidėjo 0,01 g., t.y. 7,7 proc. daugiau, lyginant su kontroline

grupe (p < 0,05).

3. Nustatėme, kad multienziminės kompozicijos „Vilzim“ ir organinio seleno preparatas

„Alkosel“ daro įtaką putpelių mėsos kokybiniams rodikliams:

3.1. Antros grupės putpelių krūtinės raumenų svoris padidėjo 6,15g. , o tai sudarė 17 proc.

daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių krūtinės raumenų

svoris padidėjo 7,99g, kas sudarė 22,1 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

3.1.1 Antros grupės putpelių krūtinės raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo 0,05 mg/g. ,

o tai sudarė 7,1 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių

krūtinės raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo 0,07 mg/g, kas sudarė 10 proc. mažiau, lyginant

su kontroline grupe (p < 0,05).

3.1.2. Antros grupės putpelių krūtinės raumenų cheminė sudėtis buvo: baltymai – 24,10,

kas sudarė 2,1 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 102,1 proc.; riebalai – 1,89, kas

sudarė 13,2 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 113,2 proc; sausos medžiagos – 27,01,

kas sudarė 0,10 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 100,1 proc, o trečios grupės

putpelių krūtinės raumenų cheminė sudėtis buvo: baltymai – 24,95, kas sudarė 5,7 proc.

daugiau, lyginant su kontroline grupe – 105,7 proc.; riebalai – 1,76, kas sudarė 5,4 proc.

daugiau, lyginant su kontroline grupe – 105,4 proc.; sausos medžiagos – 27,44, kas sudarė 2,3

proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 102,3 proc.

3.2. Antros grupės putpelių šlaunies raumenų svoris padidėjo 0,79 g. , o tai sudarė 4,3 proc.

daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių šlaunies raumenų

svoris padidėjo 2,56 g., kas sudarė 14 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

3.2.2. Antros grupės putpelių šlaunies raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo 0,05 mg/g. ,

o tai sudarė 17,2 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių

šlaunies raumenų cholesterolio kiekis sumažėjo 0,1 mg/g, kas sudarė 34,5 proc. mažiau, lyginant

su kontroline grupe (p < 0,05).

3.2.3. Antros grupės putpelių šlaunies raumenų cheminė sudėtis buvo: baltymai – 13, kas

sudarė 7,1 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe – 92,9 proc.; riebalai – 7, kas sudarė 16,7

proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 116,7 proc; sausos medžiagos – 72, kas sudarė 20

39

proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe – 120 proc., o trečios grupės putpelių šlaunies

raumenų cheminė sudėtis buvo: baltymai – 15, kas sudarė 7,1 proc. daugiau, lyginant su

kontroline grupe – 107,1 proc.; riebalai – 5, kas sudarė 16,7 proc. mažiau, lyginant su

kontroline grupe – 83,3 proc.; sausos medžiagos – 68, kas sudarė 13,3 proc. daugiau, lyginant su

kontroline grupe – 113,3 proc.

4. Nustatėme, kad multienziminės kompozicijos „Vilzim“ ir organinio seleno preparatas

„Alkosel“ daro įtaką putpelių vidaus organų svoriui:

4.1. Antros grupės putpelių kepenų svoris padidėjo 0,23 g. , o tai sudarė 4,2 proc. daugiau,

lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių kepenų svoris padidėjo 0,29 g.,

kas sudarė 5,3 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

40

SANTRAUKA

Bandymo tikslas – ištirti multienziminės kompozicijos „Vilzim“ ir organinės formos

mikroelemento seleno (Se) preparato „Alkosel“ įtaką japoninių putpelių (Coturnix coturnix

japonica) mėsos biologinei vertei. Bandymo metu 180 putpelių patelių ir 12 patinėlių buvo

suskirstyti į tris grupes, po 60 patelių ir 4 patinėlius kiekvienoje. Pirma grupė buvo kontrolinė, ji

buvo lesinama standartiniais lesalais. Antros grupės putpelių lesalai buvo papildyti

multienziminiu preparatu „Vilzim“, dozuotu 20 mg/kg lesalų ir 100 mg/kg lesalų organinio

seleno preparato „Alkosel“, o trečios grupės putpelių lesalai papildyti 20 mg/kg lesalų

multienziminiu „Vilzim“ preparatu ir 150 mg/kg lesalų organinio seleno preparatu „Alkosel.

Tyrimų rezultatai parodė : dėl multienziminio preparato „Vilzim“ ir organinio seleno

preparato „Alkosel“ putpelių svoriai padidėjo daugiausia: 12 savaičių amžiaus putpelių svorį

padidino 26,39 g., tai sudarė 13,8 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o 19

savaičių svoris buvo 28,87 g. didesnis, tai sudarė 15 proc., lyginant su kontroline grupe (p <

0,05). Abiejose 12 ir 19 savaičių amžiaus bandomosiose grupėse putpelių mėsos pH sumažėjo.

Didžiausias pH sumažėjimas pasireiškė 19 savaičių amžiaus trečios grupės putpelių mėsoje. Jų

mėsos pH sumažėjo 0,10 - tai sudarė 1,8 proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o

mažiausias mėsos pH sumažėjimas pasireiškė antroje 19 savaičių amžiaus grupėje - putpelių

mėsos pH sumažėjo 0,02, tai sudaro 0,4 proc., lyginant su kontroline grupe (p < 0,05). 19

savaičių antros grupės putpelių kepenų svoris padidėjo 0,23 g. , o tai sudarė 4,2 proc. daugiau,

lyginant su kontroline grupe (p < 0,05), o trečios grupės putpelių kepenų svoris padidėjo 0,29 g.,

kas sudarė 5,3 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).

Multienziminis preparatas „ Vilzim“ ir organinio seleno preparatas „Alkosel“ taip pat turėjo

įtakos putpelių krūtinės raumenų ir šlaunies raumenų padidėjimui, bei cholesterolio sumažėjimui

ir jų cheminei sudėčiai.

Mūsų tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą: mėsos cheminės sudėties tyrimai parodė, jog

preparatai „ Vilzim“ ir „Alkosel“ palankiai veikė putpelių mėsos biologinę vertę.

Raktažodžiai : putpelės, vilzimas, selenas, putpelių mėsos biologinė vertė.

41

SUMMARY

Test objective - to explore multienzymes „Vilzim“ and organic forms of the trace

element selenium (Se) preparation „Alkosel“ influence of the Japanese quail (Coturnix coturnix

japonica) meat biological value. During the test, 180 quail females and 12 males were divided

into three groups of 60 females and 4 males in each. The first group was a control and was fed

the standard diet. The second group of quail feeds were supplemented with multi-enzyme

preparation „Vilzim“, metered dose of 20 mg / kg feed and 100 mg / kg feed organic selenium

preparation „Alkosel“, while a third group of quail feeds supplement of 20 mg / kg feed

multienzymes „Vilzim“ product and 150 mg / kg feed organic selenium preparation „Alkosel“.

The results showed: for multi-enzyme preparation „Vilzim“ and organic selenium

preparation „Alkosel“ quail weights increased by a maximum number of 12-week-old quail

weight increased 26.39 g., Which accounted for 13.8 percent. more, compared to the control

group (p <0.05) and 19 weeks weight was 28.87 g. larger, it accounted for 15 percent. compared

to the control group (p <0.05). Both 12 and 19-week-old pilot groups quail meat pH decreased.

The largest decrease in pH was 19 weeks old, a third group of quail meat. Their meat pH

decreased by 0.10 - which accounted for 1.8 per cent., Compared with the control group

(p <0.05), while the lowest meat pH decrease occurred in the second 19 weeks of age group -

quail meat pH decreased by 0.02, representing 0.4 per cent. compared to the control group

(p <0.05). 19 weeks a second group of quail liver weight was increased by 0.23 g. And this

resulted in 4.2 percent. more, compared to the control group (p <0.05) and Group quail liver

weight was increased by 0.29 g., corresponding to 5.3 per cent. more, compared to the control

group (p <0.05).

Multienzyme preparation „Vilzim“ and organic selenium preparation „Alkosel“ also

had an impact on quail breast muscle and thigh muscle gain and cholesterol reduction and their

chemical composition.

Our results lead to the conclusion : meat chemical composition showed that the

preparations „ Vilzim“ and „ Alkosel“ acted in favor of quail meat biological value .

Keywords : quail, Vilzim , selenium , quail meat biological value .

42

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Avitech animal health PVT. LTD. Avitech scientific bulletin. India. 2012.

Antoniou T., Marquardt R.R., Cansfield P.S. Isolation, partial characterization, antinutritional

activity of factor (pentosans) in rye grain //Journal of Agricultural Food, Chemistry. 1981. Vol.

28. P. 1240 – 1247.

Abraitis R., Cibas P., Gronow G., Gutmanas A., Illert M. (2000) Žmogaus fiziologija. Kaunas:

KMU leidykla, p. 387–389.

Annison G., Choct M. (1993) Enzymes in poultry diets. Proceedings of the 1st Symposium on

Enzymes in Animal Nutrition. Switzerland. p. 61–68.

Apajalahti J., Bedford M. R. (1999) Improve bird performance by feeding its microflora. World

Poultry 15: 20–23.

Abdallah F. B., Chahine J. M. Transferrins, the mechanism of iron release by ovotransferrin.

European Journal of Biochemistry, 1999. Vol. 263. P. 912–920.

Aniulienė E. Paukštininkystė. Kaunas : Terra publica, 2004. p.26-45, 93.

Bedford M. R. Interaction between ingested feed, the digestive system in poultry. Journal of Applied

Poultry Research. 1996. Vol. 5. P. 86–95.

Bedford M. R. Reduced viscosity of intestinal digesta, enhanced nutrient digestibility in chickens

given exogenous enzymes. Proceedings of the First Chinese Symposium on Feed Enzymes.

China, 1996. P. 34-45.

Bedford M.R., Graham H., Harker A.J., Creswel H. Examination of the effects of enzyme

designed for use in broiler diets based on corn, soybean meal. XX World's Poultry Congress.

New Delhi, 1996. Vol. 4. P. 226.

Balkaitienė V., Žebelovičius V. (1999) Enzimų fiziologinė reikšmė viščiukų broilerių

organizmui. Konf. „Aktualūs medžiagų apykaitos klausimai“ medžiaga. Vilnius. p. 55–58.

Bedford M. R., Classen H. L. (1993) An in vitro assay for prediction of broilers intestinal

viscosity and growth when fed rye based diets in the presence of exogenous enzymes. Poultry

Science: 72: 137–143.

Biggs P., Utterback P., Kim E., King C., Dilger R., Scherer C., Parsons C. (2010) The effects of

whole grains on growth performance, nutrient digestibilities, and cecal short – chain fatty acid

production in young chicks.

43

Bobinienė R. (1999) Enziminių preparatų poveikis nukleorūgščių ir bendrųjų baltymų kiekiui

Hisex brown dedeklių vištų kraujo serume. Aktualūs medžiagų apykaitos klausimai: moksl. konf.

medžiaga. Vilnius. p. 73–75.

Burža P., Žentelytė L. Gyvulių fiziologija. Vilnius : Mokslas, 1983. P.349

Bonaventura P., Benedetti G., Albarede F., Miossec P. (2015) Zinc and

its role in immunity and inflammation. Autoimmunity Reviews 14: 277–285.

[interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. balandžio 30 d.], prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1568997214002808#>.

Bobinienė R., Gudavičiūtė D., Kepalienė I. Lesalų papildo “Jodis” įtaka vištų kisušinių

morfologiniams ir kokybiniams rodikliams. Žemės ūkio mokslai, 2007, nr. 3, p.39-43.

Bobinienė R., Gudavičiūtė D., Sabalionytė R. Multifermentinės kompozicijos Vilzim-F Įtaka

vištų dedeklių kiaušinių morfologiniams rodikliams. Veterinarija ir zootechnika, 2001, t. 15 (37),

p. 23-24.

Culioli J., Berri C., Mourot J. Muscle foods: consumption, composition and quality. Sci.

Aliments .2003. Vol. 23 P. 13 – 34.

Cotterill O. J., Geiger G.S. Egg product yield trends from shell eggs. Poultry Science. 1977. Vol.

56. P.1027–1031.

Choct M. Enzymes in animal nutrition: the unseen benefits. Proceedings of the First Chinese

Symposium on Feed Enzymes. China, 1996. P. 105 – 112.

Choct M. The role of feed enzymes in animal nutrition towards 2000. Proceedings of XX

World's Poultry Congress. New Delhi, Indian. 1996. Vol.2. P. 125-130.

Chesson A. (1993) Feed enzymes. Animal Feed Science and Technology 45: 65–69.

Choct M. (2006) Enzymes in the feed industry: past, present and future. World‘s Poultry Science

Journal 62: 5–15.

Candlish J. K. The role of shell membranes in the functional integrity of egg. In: Egg Formation,

production. Eds. Freeman B.M., Lake P. E.. British Poultry Sciens Ltd. 1972. P. 87 – 105.

Čekanavičius V., Murauskas G. (2000) Statistika ir jos taikymas Id. Vilnius.

Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai, 2 dalis. Vilnius, 2004. p 48.

Daugirdienė A., Stanišauskienė A. Studentų mokslinių darbų rašymo bendrieji

nurodymai.Vilnius: VPU leidykla, 2009. P. 6 – 49.

De Lange C. Characterisation of the Non-starch Polysaccharides. Feed Evaluation – principles,

practise. 2000. P. 77 – 92.

Drebickas V. (1990) Virškinimo fiziologija. Vilnius. p. 3–5.

D.L. Abd-El-Samee, I. El-Wardany, G.A. Nematallah, O.M. Abo-El-Azab (2013) Effect of

Dietary Organic Zinc and Prebiotic on Productive Performance and Immune Response of

Growing Quails. Iranian Journal of Applied Animal Science 3: 761-767. [interaktyvus],

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1568997214002808

44

[žiūrėta 2015 m. gegužės 9 d.], prieiga per internetą :

<http://www.sid.ir/en/VEWSSID/J_pdf/1034220130413.pdf>.

Faa G., Nurchi Valeria M., Ravarino Alberto, Fanni Daniela, Nemolato Sonia, Gerosa Clara,

Van Eyken Peter, Geboes Karel. (2008) Zinc in gastrointestinal and liver disease. Coordination

Chemistry Reviews 252: 1257–1269. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.], prieiga

per internetą: <http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0010854507002263>.

Foudoulakis M., Balaskas C., Csato A., Szentes C., Arapis G. (2013) Japanese quail acute

exposure to methamidophos: Experimental design, lethal, sub–lethal effects and cholinesterase

biochemical and histochemical expression. Science of the Total Environment 450–451: 334–347.

[interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. kovo 15 d.], prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0048969712013484>.

Gitoee A., Janm oham m adi H., Taghizadeh A., Rafat S. A. (2014) Effects of a multi–enzyme

on performance and carcass characteristics of broiler chickens fed corn–soybean meal basal diets

with different metabolizable energy levels. Journal of Applied Animal

Research. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. balandžio 21 d.], prieiga per internetą: <

http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/09712119.2014.963103>.

Grinienė E. (1998) Biochemija. Kaunas. p. 16–20.

Gružauskas R., Semaškaitė A., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J., Racevičiūtė–Stupelienė A., Šašytė

V. (2006) Effects of lactic acid bacteria, produced from strain Pediococcus acidilactici and

prebiotic fructooligosaccharides on growth performance and digestive processes of broiler

chickens. 9 Tagung Schweine – und Geflügelernährung. p. 200–202.

Gurusamy K., Davidson B. R. (2007) Trace element concentration in metastatic liver disease – A

systematic review. Journal of Trace Elements in Medicine and Biology 21: 169–177.

[interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. gegužės 4 d.], prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0946672X07000351>.

Gailiūnienė A. Biochemija Kaunas: KMU leidykla, 1999. P. 115-128; 161-176.

Gružauskas R., Racevičiūtė – Stupelienė A., Šašytė V., Semaškaitė A. 2005. Kiaušinių kokybė ir

jų maistinė vertė. Mokomoji knyga. Kaunas: KMU leidykla.

Grashorn M.A. Functionality of Poultry meat. Journal of Applied Poultry Research. 2007. Vol.16.

P.99

Gružauskas R., Lukoševičius L., Semaškaitė A., Stupelienė – Racevičiūtė A., Jarulė V., Semaška

V. Kiaušinių maistinė vertė ir jos reikšmė žmonių mityboje. Žemės ūkio mokslai. 2010. T.17.

Nr.3–4. P. 102–10.

http://www.sid.ir/en/VEWSSID/J_pdf/1034220130413.pdf



http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/09712119.2014.963103

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0946672X07000351

45

Hesselman K., Aman P. The effect of β – gliukanase on the utilisation of starch, nitrogen by

broiler chickens fed on low or high – viscosity barley. Animal science. Technology. 1986. Vol.

15. P. 83 – 93.

Hocking P. M. Effects of body weight, sexual maturity, the degree, age of restriction during

rearing on the ovarian follicular hierarchy of broiler breeder females. British Poultry Science.

1993. Vol. 34. P. 793 – 801.

Hartmann C., Wilhelmson M. The hen’s egg yolk: a source of biologically active substances.

World’s Poultry Science Journal, 2001. Vol. 57. P. 13–28.

Ibrahim H. R. Insights into the structure-function relationships of ovalbumin, ovotransferrin, and

lysozyme. In: Hen Eggs, Their Basic and Applied Science (Yamamoto T., Junea L. R., Hatta H.,

Kim M., eds.). CRS Press, Inc. New York, 1997. P. 37–56.

Jackūnas K., Vaišvila A. Paukštininkystė Lietuvoje. Vilnius :Mokslas,1989. p.31-36

Jiang B., Mine Y. Preparation of novel functional oligophosphopeptides from hen egg yolk

phosvitin. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 2000. Vol. 48. P. 990–994.

Jodkonis L., Jokimas J., Kaziliūnienė K. Lietuvoje registruotų antibakterinių medžagų

Juneja L. R. Egg yolk lipids. In: Hen Eggs, Their Basic and Applied Science (Yamamoto T.,

Juneja L. R., Hatta H., Kim M. eds.). CRC Press, Inc. New York, 1997. P. 73-98.

Jeroch H., Šeškevičienė J., Kulpys J. 2004. Žemės ūkio gyvulių ir paukščių mitybos fiziologinės

reikmės. Kaunas: „ Naujasis LANKAS“, P. 14-15, 48-50.

Jeroch H., Eder K., Schone F. Amounts of essential fatty acids, folic acid, selenium and iodine in

desingner eggs. Proceedings of International Symposium on Physiology of Livestock. Lithuanian

Veterinary Academy, 2002. P. 31-32.

Jeroch H. Zur Bedeutung der Futterezyme in der Geflügelfütterung. Pašarų kokybė ir pašariniai

priedai. 3 – oji tarptautinė mokslinė konferencija. Vilnius. 1997. P. 42 – 53.

Jatkauskas H., Vrotniakienė V., Kulpys J., Gružauskas R., Šašytė V., Racevičiūtė – Stupelienė

A., Kapočius M. Mitybos normos galvijams, kiaulėms ir paukščiams (parengtos pagal ES šalių

reikalavimus). Lietuvos veterinarijos akademija. Lietuvos gyvulininkystės institutas. Kaunas:

„ Leidykla“ , 2002. P. 52-59.

Janušonis S., Razmaitė V. Vištinių veislės žąsų kiaušinų kokybės ryšys su žąsiukų išperinimu.

Lietuvos veterinarijos akademijos. Gyvulininkystės institutas. 2003. P. 29-37.

Jamroz D. (1996) Reduction of nitrogen and other nutrients excretion and ways of the

improvement of nutrients utilisation in poultry in intensive and extensive production. 20th

World’s Poultry Congress / Proceedings. New Delhi, India, September 2–5 2: 237–250.

46

Jodkonis L, Jokimas J., Kazilūnienė K. (2000) Lietuvoje registruotų antibakterinių medžiagų

panaudojimas Žemės ūkio gyvulių pašarams ruošti. Veterinarija ir zootechnika 10: 58–60.

Juodka B. (1988) Nukleino rūgščių chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius. p. 4–9.

Juskiewicz J., Zdunczyk Z., Gružauskas R., Daukšienė A., Racevičiūtė – Stupelienė A., Totilas

Ž. (2013) Lesalų, papildytų fitobiotikais (Macleaya cordata alkaloidų ekstraktu) ir /arba

probiotikais (Pediococcus acidilactici MA 18/5 M), poveikis viščiukų broilerių aklosios žarnos

fermentaciniams procesams. Veterinarija ir zootechnika 62: 50–55. [interaktyvus], [žiūrėta 2015

m. kovo 18 d.], prieiga per internetą: <http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2013/62/pdf/juskiewicz.pdf>.

Korsbak A. The correct selection of enzymes in the view of the feed composition. Grūdinių ir

ankštinių kultūrų pašarinė vertė bei jų panaudojimo galimybės kiaulių ir paukščių mitybai.

4 – oji tarptautinė mokslinė konferencija. Mokslo darbai: Kaunas. 1998. P. 137-146.

Kepalienė I., Sirvydis V., Miškinienė M, Semaška V., Vencius D., Bobinienė R., Čepulienė R.,

Gudavičiūtė D. Paukštienos ir kiaušinių praturtinimas jodu naudojant stabilaus jodo preparatą „

Jodis“. Žemės Ūkio Mokslai.2006. Nr.4. P.75-79.

Kepalienė I., Sirvydis V., Miškinienė M, Semaška V., Vencius D., Bobinienė R., Čepulienė R.,

Gudavičiūtė D. Mikroelemento jodo įtaka viščiukų broilerių kraujo biocheminiams bei vidaus

organų morfologiniams ir histologiniams rodikliams. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir

zootechnika. 2006. T.36 (58)

Korpela J., Salonen E-M., Kuusela P., Sarvas M., Vaheri A. Binding of avidin to bacteria and to

the outer membrane porin of Escherichia coli. FEMS Microbiology Letters,1984. Vol. 22. P. 3 –

10.

Kadziauskas J. (2012) Biochemijos pagrindai. Vilniaus Universiteto leidykla. p.1-648.

Khan S. H., Atif M., Mukhtar N., Rehman A., Farred G. (2011) Effects of supplementation of

multi–enzyme and multi–species probiotic on production performance, egg quality, cholesterol

level and immune system in laying hens. Journal of Applied Animal

Research 39: 4, 386–398. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. vasario 15 d.], prieiga per internetą:<

http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/09712119.2011.621538>.

Krastina V. (2001) Biological effectiveness of antioxidant Rendox and ferment preparate

„Vilzim F“ on broilers productivity. Agronomic herald. Jelgava, LLU 3:. p. 145–148.

Leeson S., Caston L. J., Summers J. D. (2001) Performance of male broilers to 70 days when fed

diets of varying nutrient density as mash or pellets. The Journal of Applied Poultry Research 8:

452–464.

Leeson S., Summers J.D. 2001. Nutrition of the chiken. 4th edition. University books. Guelph,

Ontario, Canada.

http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2013/62/pdf/juskiewicz.pdf

http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/09712119.2011.621538

47

Leeson, S. and J. Summers. 2001. Scott's Nutrition of the Chicken. University Books, Guelph,

Ontario, Canada.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas Nr. 8-500. Valstybės

žinios. 1997. Nr. 108. 37.

Lietuvos laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių

reikalavimų“. Valstybės žinios. 1998. Nr. 4 – 361. 30. Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo

moksliniams bandymams“. Valstybės žinios. 1999. Nr. 4 – 361.

Lietuvos Respublikos veterinarinės tarnybos įsakymas „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo

moksliniams bandymams“. Valstybės žinios. 1999. Nr. 4 – 16.

Lewis N.M., Seburg S., Flanagan N.L. Enriched eggs as a source of n-3 polyunsaturated fatty acids

for humans. Poultry Science. 2000. Vol.79(7). P.971–974

Martinez-Anaya M. A., Jimenez T. Functionality of enzymes that hydrolyze starch, no starch

polysaccharide in bread making. Food Research, Technology. 1997. Vol. 205. No. 3. P. 209–

214.

Miškinienė M., Bobinienė R., EstkoV., Sirvydis V., Medelinskas Č. Influence of active materials

on the physiological characteristics of bird blood. Physiology meeting. Tartu, 1993. P. 29.

Mildažienė V., Kadziauskas, daugelavičius (1999) Struktūrinė biochemija. Kaunas. p. 17, 55–56.

Miškinienė M., Medalinskas Č., Bobinienė R. (1994) Fermentinių premiksų ir pienarūgščių

bakterijų priedų įtaka viščiukų broilerių kraujo fiziologiniams ir biocheminiams rodikliams.

Biologinių preparatų panaudojimo gyvulininkystėje ir veterinarijoje: mokslinės konferencijos

medžiaga. Vilnius. p. 31–32.

Mačionis A. Stuburinių zoologija. Vilnius : Mokslas, 1989. p.165., 201-214.

Martin W. G., Tattrie N. H., Cook W. H. Lipid extraction and distribution studies of egg yolk

lipoproteins. Canadian Journal of Biochemistry and Physiology, 1963. Vol. 41. P. 657–666.

Matyžiūtė D. Dėsliųjų vištų produktyvumas, maisto medžiagų pasisavinimas naudojant fermentų

kompleksą MEK-CL kombinuotuose lesaluose. Kand. disertacija. Kaunas, 1999. 89 p.

Matyžiūtė D. fermentiniai preparatai dėsliųjų vištų lesaluose. Doktorantų mokslinės

konferencijos „Jaunimas siekia pažangos 97“ straipsnių rinkinys. Kaunas, 1997. p. 119-120

Matyžiūtė D. fermentinių preparatų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime. Doktorantų mokslinės

konferencijos „Jaunimas siekia pažangos 96“ straipsnių rinkinys. Kaunas, 1996. p. 132-134

Mine Y. Recent advances in egg protein functionality in the food system. World‘s Poultry

Science Journal, 2002. Vol. 58. P. 31–39.

Noreika R., Balevičienė J., Smaliukas D. Magistro darbas: metodinės rekomendacijos.

Vilnius: VPU leidykla. 1997. P. 5 – 36.

48

Nitoda T., Juneja L.R. General chemical composition of hen eggs. In: Hen Eggs, Their Basic and

Applied Science (Yamamoto T., Juneja L.R., Hatta H., Kim M. Eds.) CRC Press, Inc. New

York. 1997. P. 13–24.

Ojo V., Fayeye T. R., Ayorinde K. L., Olojede H. (2014) Relationship between Body Weight

and Linear Body Measurements in Japanese Quail (Coturnix coturnix japonica). Journal Of

Scientific Research 6: 175–183. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.], prieiga per

internetą: <http://www.banglajol.info/index.php/JSR/article/view/16368>.

Priudokienė V. Viščiukų broilerių lesalų biologinės vertės padidinimas, naudojant fermentinius

priedus. Žemės ūkio mokslai. 2002, p. 47 – 51.

Praškevičius A., Burneckienė J., Ivanovienė L. Fermentai ir vitaminai. Kaunas: KMU leidykla,

2001. P. 5-80.

Prasad Ananda S. (2014) Zinc: An antioxidant and anti–inflammatory agent: Role of zinc in

degenerative disorders of aging. Journal of Trace Elements in Medicine and Biology 28:

364–371. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. sausio 10 d.], prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0946672X14001503>.

Praškevičius A., Burneckienė J., Ivanovienė L. (2001) Fermentai ir vitaminai. Kauno medicinos

universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla. p. 7–8, 48–50.

Priudokienė V. (2002) Multienziminių preparatų poveikis baltymų pasisavinimui viščiukų

broilerių organizme. Daktaro disertacija. Vilnius. p. 7–33.

Priudokienė V. (2002) Viščiukų broilerių lesalų biologinės vertės padidinimas, naudojant

fermentinius priedus. Žemės ūkio mokslai 2: 47–51. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. gegužės 2

d.], prieiga per internetą: <http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392–0200/2002/2/Z–47.pdf>.

Rostagno H. S., Borges F. M. O. Assessing ingredients for potential of using exogenous

enzymes. 21st World's Poultry Congress: Proceedings: Montreal, Canada, August 20-24, 2000.

Rhodes D.N., Lea C.H. Phospholipids 4. On the composition of hen‘s egg phospholipids.

Biochemical Journal. 1957. Vol. 54. P. 526–533.

Stanacev V., Kovcin S., Peric L. Effect of chelates in nutrition of domestic animals. Book of

abstract of International conference on sustainable agriculture and European integration

processes. 2004, p.119-120.

Stancev V., Puvača N., Milic D., Drinic M. Microelements and their chelate forms in nutrition of

monogastric animals: a review. Scientific Papers. Series D. Animal Science. Vol. LVI , ISSN

2285-5750; ISSN CD-ROM 2285-5769; ISSN-L 2285-5750

Stanbury J.B. Iodine deficiency and iodine deficiency disorders, present knowledge in nutrition.

Seventh Edition. Washington D.C: ILSI Press, 1996. P. 152-160.

http://www.banglajol.info/index.php/JSR/article/view/16368

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0946672X14001503

http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-0200/2002/2/Z-47.pdf

49

Saxena I., Tayyab S. Protein proteinases inhibitors from avian egg whites. Cellular and

molecular life sciences. 1997. Vol. 53. P. 13–23.

Schaafsma A., Pakan I., Hofstede G.J., Muskiet F.A., Van Der Veer E., De Vries P.J. Mineral,

amino acid, and hormonal composition of chicken eggshell powder and the evaluation of it use

in human nutrition. Poultry science. 2000. Vol. 79. P. 1833–1838.

Sirvydis V., Bobinienė R., Priudokienė V., Sabalionytė R., Kepalienė I. Natūralių lesalų priedų

poveikis vištų dedeklių produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika. 2005, t.29 (51),p. 104-107.

Sirvydis V., Gudavičiūtė D., Bobinienė R. Skirtingų multifermentinių derinių įtaka vištų

dedeklių kiaušinių morfologiniams ir kokybiniams rodikliams. Veterinarija ir zootechnika, 2001,

t. 12 (34), p. 88-90.

Skonsmanas J. Naminiai paukščiai. Kaunas.ūkininko patarėjas,1998.p. 56-72

Sugino H., Worm H. Hen age and fatty acid composition of egg yolk lipid. British poultry

science. 1998. Vol. 39. P. 53–56.

Sabalionytė R. (1998) Multienziminių kompozicijų „Vilzim–K ir Vilzim–F“ įtaka bendrųjų

lipidų ir trigliceridų kiekiui viščiukų broilerių kraujo serume. VI – oji Baltijos šalių

paukštininkystės konferencija. Vilnius. p. 76–79.

Sabalionytė R. (1998) The influence of multienzyme compositions „Vilzim F and Vilzim K“ on

the total lipids and glicerids of chicken broiler blood serum. 6th Baltic Poultry Coference:

Proceedings: Vilnius, Lithuania. p. 76–77.

Sirvydis V. (1997) Paukščių lesalų biologinės vertės padidinimo perspektyvos. Pašarų kokybė ir

pašariniai priedai. 3–oji tarptautinė mokslinė konferencija. Vilnius. p. 72–77.

Sirvydis V., Sabalionytė R., Bobinienė R. (1998) Paukščių lesalų maistinės vertės pagerinimo

perspektyvos, naudojant multienzimines kompozicijas. Grūdinių ir ankštinių kultūrų pašarinė

vertė bei jų panaudojimo galimybės kiaulių ir paukščių mitybai. 4–oji tarptautinė mokslinė

konferencija: Mokslo darbai. Kaunas, Lietuva. p. 206–209.

Sirvydis V., Semaška V., Sabalionytė R. (1998) The influence of multienzyme compositions on

the amount of nucleic acids and glucosis in the chicken broiler blood. 10th European Poultry

Conference: Proceedings: Jerusalem, Israel, June 21–26 1: 481–484.

Stepanoič A. N. (1994) Virškinamojo trakto fermentų poveikis baltymų skaidymui lesaluose. II

Baltijos šalių paukštininkystės konferencija. Vilnius. p. 89–90.

Sebastian S., Touchbum S. P., Cavez E. R., Lague P. C. The effects of supplemental microbial

phytase on the performance, utilization of dietary calcium, phosphorus, copper, zinc in broilers

chickens fed a corn-soybean diets. World’s Poultry Science. 1996. Vol. 75. P. 729–736.

Simmons P. C. M., Versteeht H. A. J., Jogboed A. W., Kemme P. A., Slump P., Bos K. D.,

50

Wolters M. G. E., Beudeker R. F., Verschoor G. J. Improvement of phosphorus availability by

microbial phytase in broilers, pigs. British Journal of Nutrition. 1990. Vol. 64. P. 525–540.

Simmons P. C. M., Versteeht H. A. J., Jogboed A. W., Kemme P. A., Slump P., Bos K. D.,

Wolters M. G. E., Beudeker R. F., Verschoor G. J. Improvement of phosphorus availability by

microbial phytase in broilers, pigs. British Journal of Nutrition. 1990. Vol. 64. P. 525–540.

Stankevičius H. Skirtingų veislių kiaulių mėsos kokybės pokyčiai Technologijos proceso metu.

Maisto chemijair technologija. Taraškevičienė M. Tarptautinėje rinkoje -kiaulienos ir

paukštienos produkcijos didėjimo tendencija. Ūkininko patarėjas. Vilnius, 2003. N. 111. P. 10.

Sugino H., NitodaT., Juneja L.R. General chemical composition of hen eggs. In Hen Eggs, Their

Basic and Applied Science. New York, 1997. P.13–24

SparksN.H.C. The hen’s egg–is its role in human nutrition changing? World’s Poultry Science

Journal 2006. Vol 62. P. 308- 315

Taherkhani R., Shivazad M., Zaghari M., Zare Shahneh A. (2008) Comparison of different ideal

amino acid ratios in male and female broiler chickens of 21 to 42 days of age. Journal of the

poultry Science 45: 15–19.

Thrall M., Weiser G., Allison R., Campbell T. (2005) Veterinary hematology and clinical

chemistry. p. 115–120. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. balandžio 30 d.], prieiga per internetą:

<http://books.google.lt/books?id=PjCanfyADvIC&pg=PT576&dq=ALP+in+cows+blood&hl=lt

&sa=X&ei=glTFUrTBCsyUhQfE5oHoAQ&ved=0CGMQ6AEwBw#v=onepage&q=ALP%20in

%20cows%20blood&f=false>.

Tome D., Bos C. (2005) Dietary protein and nitrogen utilization. Journal of Nutrition 2000 130:

125–139.

Underwood E.J.U., Suttle N.F. 2001. The Mineral Nutrition of Livestock, 3rd Edition. CABL

publishing. P. 67–105.

Underwood, E. and N. Suttle. 2001. The Mineral Nutrition of Livestock. CABI Publishing,

London, UK.

Vitina I., Krastina V. (1995) Use of natural biologically active substances in the feeding of

broilers. 3 rd Baltic poultry conference. Sigulda. p. 59.

Wagner I.E., Vincze L., Dublecz K., Szuts G., Kovacs G. (2000) Amino acid analysis of

feedstuffs. 21th World's Poultry Congress// Proceedings: Montreal, Canada, August 20–24.

Wenk C. (2003) Herbs and botanicals in the nutrition of monogastric animals. Institute of

Animal Sciences, Switzerland, p. 45–60.

Whitehead C. C. (2002) Nutrition and poultry welfare. Word‘s Poultry Science Journal 58:

349–356.


http://books.google.lt/books?id=PjCanfyADvIC&pg=PT576&dq=ALP+in+cows+blood&hl=lt&sa=X&ei=glTFUrTBCsyUhQfE5oHoAQ&ved=0CGMQ6AEwBw#v=onepage&q=ALP%20in%20cows%20blood&f=false




51


http://www.farmapedia.lt

www.kaunogrudai.lt



http://www.mpe.lt

http://www.medicine.lt



http://www.farmapedia.lt/

http://www.kaunogrudai.lt/



http://www.mpe.lt/



52

PRIEDAI

53

1 priedas

Putpelių svoris, proc.

Grupė Putpelių amžius

12 sav. 19 sav.

1 (kontrolė) 100 100

2 (tiriamoji) 112,7 113,8

3 (tiriamoji) 113,8 115,0

54

2 priedas

Putpelių mėsos pH, proc.


12 sav. 19 sav.


2 (tiriamoji) 99,5 99,6

3 (tiriamoji) 99,1 98,2

55

3 priedas

Sausų medžiagų kiekis putpelių mėsoje, proc.


12 sav. 19 sav.


2 (tiriamoji) 98,9 103,7

3 (tiriamoji) 100,4 103,0

56

4 priedas

Seleno kiekis putpelių mėsoje, proc.


12 sav. 19 sav.


2 (tiriamoji) 116,7 115,4

3 (tiriamoji) 108,3 107,7

57

5 priedas

19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų svoris, proc.


1 (kontrolė) 100

2 (tiriamoji) 98,9

3 (tiriamoji) 100,4

58

6 priedas

19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų cholesterolio kiekis, proc.


1 (kontrolė) 100

2 (tiriamoji) 92,9

3 (tiriamoji) 90,0

59

7 priedas

19 sav. amžiaus putpelių krūtinės raumenų cheminė sudėtis, proc.


I 100 100 100

II 102,1 113,2 100,1

III 105,7 105,4 102,3

60

8 priedas

19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų svoris, proc.


1 (kontrolė) 100

2 (tiriamoji) 104,3

3 (tiriamoji) 114

61

9 priedas

19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų cholesterolio kiekis, proc.


1 (kontrolė) 100

2 (tiriamoji) 82,8

3 (tiriamoji) 65,5

62

10 priedas

19 sav. amžiaus putpelių šlaunies raumenų cheminė sudėtis, proc.


I 100 100 100

II 92,9 116,7 120

III 107,1 83,3 113,3

63

11 priedas

19 sav. amžiaus putpelių kepenų svoris , proc.


19 sav.

1 (kontrolė) 100

2 (tiriamoji) 104,2

3 (tiriamoji) 105,3

64

1. Magistro darbo autorius: ....................................................

__________________

(parašas)

2. Darbo vadovas: ................................................

__________________

(parašas)

3. Recenzentas: .......................................................

__________________

(parašas)

4. Katedra, atsakinga už diplominio darbo paruošimą: Biologijos katedra

Katedros vedėjas prof. dr. Remigijus Noreika

_________________

(parašas)

5.Baigiamojo darbo gynimo komisijos išvada ir įvertinimas:

6. Baigiamojo darbo gynimo komisijos pirmininkas:

prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius __________________

(parašas)

7. Nariai:

prof. dr. Remigijus Noreika ______________

prof. dr. Virginijus Sruoga ______________

doc. dr. Kazimieras Baranauskas _____________

doc. dr. Vytautas Semaška _____________

(parašai)

Protokolas Nr. _______ Data: 2015 m. ___________

lietuvos edukologijos universitetas gamtos …

Documents