prof. dr. rita bieliauskienė mykolo romerio universitetas edukologijos ir socialinio darbo...

Verslumo ugdymo, kaip prielaidos, darančios įtaką

žmogiškųjų resursų plėtrai, naujo modelio pasiūla

Respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Verslas užimtumui – problemos ir perspektyvos“ 2013 12 10

(MRUNI, Pramonininkų konfederacija, Darbo ir socialinių tyrimų institutas)prof. dr. Rita Bieliauskienė

Mykolo Romerio universitetasEdukologijos ir socialinio darbo institutas

finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal isuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

teorinis pagrindimas• teorinė tyrimo koncepcija remiasi ES• aktualiomis koncepcijomis, Vilniaus deklaracija,• šių mokslininkų formuotais postulatais:• Joseph Stiglitz (Stiglitz J. E. Freefall –Free Markets and the Sinking of the

Global Economy. Penguin Books, 2010),• Amartya Sen (Sen A. Choice, Welfare and Measurement, Oxford, Basil

Blacwell, 1982.),• Paul Krugman (Krugman P. The return of Depression Economics and the

Crises of 2008. W.W. Norton & Company, 2009),• James Galbraith (Galbright J. K. The socially Concerned Today. University

of Toronto Press, 1998)

• Theodore W. Schulz (Investing in People, The Economics of Population Quality, University of Californioa Press, Ltd. London,1981),

• Abraham A. Maslow (Theory of Human Motivation. N. Y., 1955.


mokslinės problemos klausimas

• moraliniam, doroviniam stabilumui siekti būtina tam tikra socialinė pozicija;

• galėti save realizuoti (tai apima visas asmenybės dimensijas – Pikūnas);

• savivertės pajautimas (Adleris)

• tolerancijos kitam ir kitokiam ugdymas• žmogiškojo kapitalo ugdymo kryptis

siekiant gyvenimo kokybės (Bieliauskienė)


Nacionaliniai dokumentai• DĖL NACIONALINĖS JAUNIMO VERSLUMO UGDYMO IR

SKATINIMO 2008–2012 METŲ PROGRAMOS 2008 m. balandžio 2 d. Nr. 339

• Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas“ (2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1719/2006/EB, nustatantis 2007–2013 m. programą ,,Veiklus jaunimas“ (OL 2006 L327, p. 30)

• Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-06-02 įsakymu Nr. ISAK-835, 2004 m.


jaunimo verslumo ugdymo programos

• „Jaunimo iniciatyvinė grupė“. Projektas „OCC“ (Open Coffee Club).• Vaikų skatinimas dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje per

jaunimo verslumo klubus. Į veiklą įtraukė 32 jaunus žmones iš 12 skirtingų savivaldybių.

• VšĮ „Jaunimo iniciatyvos“ vykdytame projekte „Verslauk!“ dalyvavo 175 asmenys iš visos Lietuvos

• 2009 metais finansuotos 5 organizacijos: VšĮ „Jaunimo iniciatyvos“, VšĮ „PROFAT“,

• VšĮ „Darnaus vystymo projektai“, VšĮ „Nacionalinės plėtros institutas“, Asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“.

• AIESEC Lietuva. Verslumo, kaip pridėtinės vertės kūrimo, suvokimo skatinimas jaunimo terpėje

• Jaunimo projektėliai Sedoje, Kretingoje, Zarasuose

• POPULIARIAUSIA - Nuo 1993 metų „Junior Achievement“


Kompiuteriniai imitaciniai verslo žaidimai:

• „Ecosys“• „Merkis“• Imitacinė verslo įmonė;• Junior Achievement modelis;• Mokomoji parduotuvė (mikroįmonės);• Junior Enterprise modelis;• Jaunimo verslumo skatinimas gerąja

praktika

finansavimas– Švietimo kaitos fondas (ŠKF) kartu su ŠMM

inicijavo konkursą “Ekonomikos mokymas mokyklose”.

– Paremti 6 iš 12 gautų paraiškų, bendra suteikta paramos suma 212 250,00 Lt. (po 350 tūkst.)

– Įgyvendinant 1.7. priemonę ,,Plėtoti neformalųjį jaunimo verslumo ugdymą,

– įgyvendinant „jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektus“ (2008 m. skirta 100 tūkst.

– Lt, 2009 m. – 35 tūkst. Lt);– Konkursui „Ekonomikos mokymo priemonių

kūrimas" gauta 10 paraiškų, iš kurių 3 projektai paremti. Bendra paramos suma – 140 195,00 Lt.


aktualumas• darbo vietų problema• verslumo (entrepreneurship) sąvokos

iškraipymai • motyvuoto profesijos pasirinkimo problema• progimnazijų ideologijos stoka• neparengimas savarankiškam darbui

profesinėse mokyklose• parengtų verslumo ugdymui pedagogų stoka• negebėjimas kūrybiškai veikti


• tikslas – pateikti aktualiomis koncepcijomis pagrįstą verslumo ugdymo modelį, kuris pasitarnautų žmogiškųjų resursų plėtrai;

• tyrimo objektas – vartojamos verslumo sampratos įprasminimas žmogiškųjų resursų plėtros kontekstuose;

• ištirtumas – disertacijos, magistriniai darbai;• uždaviniai – pateikti: verslumo sampratos analizę verslumo ugdymo pasaulio praktikos analizę verslumo ugdymo praktikos Lietuvoje tyrimą;


• „Mūsų reali ir skaudi problema kol kas yra ta, kad Lietuvoje kone visi humanitariniai ir socialiniai analitikai turi ne analizuoti socialinę tikrovę ar interpretuoti kultūrą, o „gaminti tikrą mokslą“, reikalingą tik nedidelei referentinei grupei bei mokslą kontroliuojančioms struktūroms.“

L. Donskis


• Lisbon European Council 23 and 24 March 2000 Presidency Conclusion

• Towards a European Research Area, Brussels, 18 January, 2000

• European Research Advisory Board (EURAB) prioritetas HSM

• Disbalansas tarp teorinio ir praktinio HSM tyrimų efektyvumo


Theodor Schultz• Investavimas į žmones („Investment in

people”) Socialinis verslumas• Žmonių resursai vienais požymiais yra panašūs į

gamtinius resursus, kitais – į fizinį kapitalą.• Pirminėje formoje žmogus, kaip ir gamtos

resursai, neduoda ekonominio efekto. Tik gavęs atitinkamą tam tikrų žinių kiekį, išmokęs tai pritaikyti praktikoje, jis įgyja kapitalo kokybę.

• Didėjant išlaidoms darbo jėgos kokybės gerinimui, darbas kaip gamybos veiksnys palaipsniui virsta žmogiškuoju kapitalu.


mokslinės problemos nuostata (edukologijos požiūriu)

• jaunimo verslumo ugdymas nėra tik formalizuoto ugdymo objektas mokykloje. Jis suteikia pagrindą žmogiškiesiems resursams, kurie gebėtų kurti geresnę gyvenimo kokybę.


verslumas• netiksliai apibrėžiamas jaunų tyrėjų objektas,

kvalifikacijas keliančių pedagogų studijų kryptis, verslumą studijuojantiems siūlomų programų turinys, studijų turinio ir jo įprasminimo praktikoje neatitikmenys nes painiojamas iš anglų kalbos verčiamų sąvokų apibrėžtys.

• Jos patikslinamos:• verslumo galios, versli elgsena (entrepreneriškumo

galios, entrepreneurial) • verslininkas (entrepreneris, entrepreneur), verslas,

verslininkystė (entreprenerystė, entrepreneurship), • socialinis verslumas (social entrepreneurship)


Aristotelis: Žmogus kaip „pilietinis, mąstantis ir moralus gyvūnas“. Holistinio ugdymo

koncepcija (R. Bieliauskienė)


c u l t u r e

n a t u r a

s o c i u mhomo animalsociale est:-homo faber-homo habilis-homo liber-homo ludens-homo oeconomikus

remiantis:• humanistine filosofija ir psichologija- asmenybės vientisumas ir visybiškumas,

nuolatinio tapsmo idėja, besąlygiška pagarba asmenybei (C. Rogers)

- ateitin besiveržianti asmenybė, siekianti realizuoti savo galias (A. Maslow)

- asmens būties prasmės aktualinimas per santykį su vertybėmis kultūroje (M. Lukšienė)


išvados1

• nepakankamas jaunimo ir visuomenės supratimas apie verslą, jo galimybes, žinių ir įgūdžių jį pradėti stoka;

• tinkamos pagalbos jaunimo verslo pradžiai ir plėtrai stoka;

• veiksmų, skatinančių verslumą, koordinavimo ir priežiūros nebuvimas.

• atlikus aukštojo mokslo absolventų apklausą, nustatyta, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių pradėti verslą, nemoka kurti verslo plano ir kt.


2

• Respondentų nuomonė apie dalyko mokykloje „Ekonomika ir verslas“ mokymą dažniausiai neigiama („nieko neduoda“)

• profesinėse mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad verslumo dėstymas blogas, pedagogų, nieko bendra neturėjusių su verslu, jo kūrimu. O dažnai visai verslumas nedėstomas.


3.• požiūris į žmogaus ugdymą turi būti holistinis;• ruošiant jaunus žmones į visus dalykus turi būti

integruotas vertybinis ugdymas;• siekiant brandinti augančio žmogaus prigimtines

galias, dvasinę kultūrą, moralines nuostatas, kūrybiškumą, bendrąsias kompetencijas, pasitarnausiančias įvairiapusėje žmogaus veikloje visuomenėje. Tai vadinti subalansuotų žmogaus galių ugdymu (sustainable balanced human power education).

• Arba: prigimtinių žmogaus galių ugdymas.


4.

• paskutinėse gimnazijos klasėse pasirinktinai profesionaliai dėstyti verslumo (entrepreneurship) pagrindus, tai turi būti profesinėse mokyklose privaloma disciplina, susiejant profesiją su mokėjimu pradėti verslą.


siūloma:• Bendrųjų gebėjimų ugdymas – integruotas į

visus dalykus. • kūrybingumas• iniciatyvumas• lyderystė• gebėjimas priimti sprendimus• bendradarbiavimo gebėjimai• kritinis mąstymas• gebėjimai dorai veikti • estetinio vertinimo gebėjimai


• Savanorystės ugdymas• Socialinio verslumo ugdymas

• Vietoje vidurinio ugdymo programos „Ekonomika ir verslumas“ supažindinimui inkorporuoti į socialinių mokslų programos bloką, vadinant tik „Ekonomika“

• Stiprinti patirtinį mokymą. • Mentoriaus vaidmens įteisinimas ir

stiprinimas


• Popamokinės veiklos formavimas (svarbiausia)

• Neformalus ugdymas (naujų židinių steigimas, harmoningai subalansavus įvairių žinybų pajėgas)

• NVO veiklos skatinimas, jų projektų rėmimas


• Progimnazijų ideologija: tolesnis profesijos mokymasis

• Gimnazijų: studijos universitete siekiant mokslinio darbo

• Profesinės mokyklos, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas verslumo mokymui.

• Universitetai: verslumo inkubatoriai ir tyrimai• Prie savivaldybių, suformavusioms realia

vystymosi strategiją: verslumo inkubatoriai visiems norintiems (Mokymosi visą gyvenimą doktrina)


literatūra• Atkočiūnienė, V., Slavickienė A., Petrulienė D., Gelažiūtė R., Subačiūtė V., Juodenytė R. Verslumo įgūdžių ugdymas kaime.

Kaunas, 2011.• Bagdonavičius, J. Žmogiškasis kapitalas. Metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2009.• COM(2008) 868, 2008 12 16. 2009 m. kovo 9 d. ir 2010 m. birželio 7 d. Tarybos išvados. 2010 m. vasario mėn. ekspertų

grupės „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Veikti dabar“ ataskaita.• Černevičiūtė, J.& Žilinskaitė, V. Kūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje, Filosofija.

Sociologija, 2009, 20(3), p. 203–212.• Di Maggio, P. (Ed.). Non-profit Enterprise in the Arts: Studies in Mission and Constraint. 1986, Oxford University Press,

New York.• Drucker, P. F. Innovation and Entrepreneurship: Practice and Principles, Heinemann, London, 1985.• Dudaitė, J., Žibėnienė, G. Verslumo edukologijos studijų programą įgyvendinančių dėstytojų samprata apie verslumą ir

verslumo ugdymą // Socialinis darbas, 2012, 11(1), p. 165–176.• EDCCI. 2010. The Entrepreneurial Dimension of the Cultural and Creative Industries – HKU [interaktyvus]. Prieiga per

internetą: <http://ec.europa.eu/culture/key-documents/doc/studies/entrepreneu-rial/EDCCI_report.pdf>. [žiūrėta 2013-09-10]• Entrepreneurship education in The School of Economics and Business Administration. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

http://www15.uta.fi/yksikot/entrenet/english/background.htm [žiūrėta 2013-04-16]• Europos Tarybos išvados „Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa (ET 2020)“, (dok.

9845/09).• Graham, H. T. and Bennett, R. Human Resources Management , 8 Edition, Pitman Publishing, 1995.• Grincevičienė, V. Verslumo gebėjimų raiška kryptingo ugdymo sąlygomis // Pedagogika, 2008, (89), p. 90–98.• Gronskas V. Verslas, pseudoverslas, antiverslas. Kaunas, 1995.• Kickul, J. & Gundry, L. K. Prospecting for strategic advantage: the proactive entrepreneurial• personality and small firm innovation // Journal of Small Business Management 40(2), p. 85-97.• Kuratko,D.F., Ireland, R.D. & Hornsby,J.S. (2001). Improving firm performance through entrepreneurial• actions: acordia corporate entrepreneurship startegy. Academy of Management executive 15(4), p. 60-71.


http://www15.uta.fi/yksikot/entrenet/english/background.htm

• Kuratko,D.F., Ireland, R.D. & Hornsby,J.S. (2001). Improving firm performance through entrepreneurial• actions: acordia corporate entrepreneurship startegy. Academy of Management executive 15(4), p. 60-71.• Kuratko. Entrepreneurship Education: Emerging trends and challenges for the 21st century.• Coleman White Paper Series, 2003. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <www.usasbe.org.>• Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos. 2008 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

<http://lmta.lt/web/pdf/dokumentai/Kurybiniu%20ir%20kul turiniu%20industriju%20NKP%20galimybiu%20studija.pdf>. [žiūrėta 2013-08-10]

• Lydeka Z. Verslininkas, verslumas ir verslininkystė // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas: VDU. Nr. 2, 1996.• Markevičius P. Verslininkas ir jo reikšmė versle. Akademija, 2002.• Action Plan: The European agenda for Entrepreneurship. European Commission. COM (2004) 70 final, 11.02.2004. Prieiga

per internetą:• OECD. 2004. Entrepreneurship and Economic De velopment: The Empretec Showcase. OECD: Geneva [interaktyvus]. Prieiga

per internetą:: <http://www.unc tad.org/en/docs/webiteteb20043_en.pdf>. [žiūrėta 2013-08-11]• Paulionienė, L. Verslumo ugdymas profesiniame mokyme // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007, 13, p. 200–211.• Pruskus V. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. Vilnius: Enciklopedija, 2003.• Rakauskienė, O.& Servetkienė, V. Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė: dvidešimt metų rinkos ekonomikoje. Monografija.

Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2011.• Schultz, T. Capital Formation by Education // Journal of Political Economy, Vol. 68, 1960.• Shultz T. Investavimas į žmones. Vilnius: Eugrimas, 1998.• Schumpeter, J. A. Kapitalizmas, socia lizmas, demokratija. Vilnius: Mintis, 1998 (1942).• Starkevičiūtė M. Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė

Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga. Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d. Europos kultūros programų centras, 2003. P. 55 – 64.

• Stiglitz, J. E. Globalization and its Discontents. New York, London: W. W. Norton & Co, 2002 . • Strazdienė, G., Garalis, A. Verslumas: ugdymo programos ir jų efektyvumo raiška // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai,

2006, nr. 38, p. 153 –167.• Strazdienė, G., Garalis, A. (2005). Verslumo kompetencijos ugdymas praktinio mokymo firmoje // Jaunųjų mokslininkų

darbai Nr.1(5). Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, p. 123–133.• Strazdienė, G., Garalis, A. Edukacines inovacijos „imitacinė verslo įmonė" diegimo ypatumai Lietuvos kolegijose // Mokytojų

ugdymas, 2007. Nr. 9, p. 128-143.• Svičiulienė, J. Kultūros industrijos – iššūkis ir perspektyvos // Respectus philologicus 2009, 16 (21) A. <

<http://filologija.vukhf.lt/?select=showText&straipsnis=247&type=abstract>• The Oslo Agenda for Entrepreneurship Education, 2006. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:


http://www.usasbe.org./

• Kuratko. Entrepreneurship Education: Emerging trends and challenges for the 21st century.• Coleman White Paper Series, 2003. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <www.usasbe.org.>• Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos. 2008 [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

<http://lmta.lt/web/pdf/dokumentai/Kurybiniu%20ir%20kul turiniu%20industriju%20NKP%20galimybiu%20studija.pdf>. [žiūrėta 2013-08-10]

• Lydeka Z. Verslininkas, verslumas ir verslininkystė // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas: VDU. Nr. 2, 1996.• Markevičius P. Verslininkas ir jo reikšmė versle. Akademija, 2002.• Action Plan: The European agenda for Entrepreneurship. European Commission. COM (2004) 70 final, 11.02.2004. Prieiga

per internetą:• OECD. 2004. Entrepreneurship and Economic De velopment: The Empretec Showcase. OECD: Geneva [interaktyvus]. Prieiga

per internetą:: <http://www.unc tad.org/en/docs/webiteteb20043_en.pdf>. [žiūrėta 2013-08-11]• Paulionienė, L. Verslumo ugdymas profesiniame mokyme // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007, 13, p. 200–211.• Pruskus V. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. Vilnius: Enciklopedija, 2003.• Rakauskienė, O.& Servetkienė, V. Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė: dvidešimt metų rinkos ekonomikoje. Monografija.

Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2011.• Schultz, T. Capital Formation by Education // Journal of Political Economy, Vol. 68, 1960.• Shultz T. Investavimas į žmones. Vilnius: Eugrimas, 1998.• Schumpeter, J. A. Kapitalizmas, socia lizmas, demokratija. Vilnius: Mintis, 1998 (1942).• Starkevičiūtė M. Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė

Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga. Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d. Europos kultūros programų centras, 2003. P. 55 – 64.

• Stiglitz, J. E. Globalization and its Discontents. New York, London: W. W. Norton & Co, 2002 . • Strazdienė, G., Garalis, A. Verslumas: ugdymo programos ir jų efektyvumo raiška // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai,

2006, nr. 38, p. 153 –167.• Strazdienė, G., Garalis, A. (2005). Verslumo kompetencijos ugdymas praktinio mokymo firmoje // Jaunųjų mokslininkų

darbai Nr.1(5). Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla, p. 123–133.• Strazdienė, G., Garalis, A. Edukacines inovacijos „imitacinė verslo įmonė" diegimo ypatumai Lietuvos kolegijose // Mokytojų

ugdymas, 2007. Nr. 9, p. 128-143.• Svičiulienė, J. Kultūros industrijos – iššūkis ir perspektyvos // Respectus philologicus 2009, 16 (21) A. <

<http://filologija.vukhf.lt/?select=showText&straipsnis=247&type=abstract>• The Oslo Agenda for Entrepreneurship Education, 2006. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/support_measures/training_education/doc/oslo_agenda_final_en.pdf>


http://www.usasbe.org./

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/support_measures/training_education/doc/oslo_agenda_final_en.pdf%3E

• Vijeikis J., Jelagaitė A., Lukoševičius V. Verslumo ugdymo sistemos tobulinimas lietuvos aukštosiose mokyklose // Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2012, t. 33, nr. 4, p. 80–90.

• Vassiliou, A. EIT: bringing business to education and education to business. SPEECH/13/508 Event Date: 06/06/2013

• Zaleskienė, I.; Žadeikaitė, L. Mokytojų požiūris į verslumo ugdymo prielaidas // Pedagogika. 2008, 89, p. 99–106.

• Žibėnienė, G. Verslumą ugdančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimas: aktualūs aspektai ir tendencijos Europoje // Socialinis darbas, 2012, 11(2), p. 379–390.

• Župerka, A. Studentų verslumo ugdymo plėtra Lietuvoje. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011, 2 (26), p. 1–10.

• Župerka, A.; Župerkienė, E. Lietuvoje taikomų studentų verslumo ugdymo• metodų veiksmingumo vertinimas. Tiltai. 2011, 4, p. 139–153.• Župerka, A. Moksleivių verslumo ugdymo tobulinimo kryptys Lietuvoje. Verslas, vadyba ir studijos 2009.

Įmonių ekonomika ir vadyba. 2009: 1, p. 299–311.• Župerka, A. Studentų verslumo ugdymo plėtra Lietuvoje. Daktaro disertacija, Kaunas, 2011.• K. Трейсон Дм.К., О’ Dell K. Американский менеджмент на пороге XXI века. Москва: Экономика,

1991.• Schumpeter, J. A. The Theory of Economic Development. 1911. Cambridge: Harvard University Press,

1934. [interaktyvus] Information about Schumpeter and his works can be found online at <http://cepa.newschool.edu/het/profiles/schump.htm> [žiūrėta 2013-09-06].

• Kirzner, I. M. Competition and Entrepreneurship. Chicago: University of Chicago Press, 1973. [interaktyvus] Information about Kirzner and his works can be found online at: <http://www.worldhistory.com/wiki/I/Israel-Kirzner.htm> [žiūrėta 2013-09-06].

• Bates, T Entrepreneur Human Capital Inputs and Small Business Longevity // Review of Economics and Statistics 72, no. 4 (1990), p. 551–559.

• Nieman, G. & Nieuwenhuizen, C. Entrepreneurship. A South African perspective. 2nd revised edition. Van Schaik, 2009.


http://cepa.newschool.edu/het/profiles/schump.htm

http://www.worldhistory.com/wiki/I/Israel-Kirzner.htm

prof. dr. rita bieliauskienė mykolo romerio universitetas edukologijos ir socialinio darbo...

Documents