atidengta memorialinË lenta prof. mykolui romeriui2005 m. geguþë, nr. 14(82) 3 mykolo romerio...

2005 m. geguþë MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 14(82)

Geguþës 17 d., minint prof. Myko-lo Romerio 125-àsias gimimo metines,Mykolo Romerio universiteto iniciaty-va atidengta memorialinë lenta prie na-mo Liejyklos/L. Stuokos-Gucevièiaus g.13/10, kuriame 1940–1945 metais gy-veno ðis þymus mokslininkas, europiniolygio konstitucinës teisës þinovas, demo-kratiniø teisinës valstybës pagrindø kû-rëjas, gynæs Lietuvos interesus tarptau-tinëse institucijose, ilgametis Lietuvosuniversiteto rektorius, puikus pedago-gas, nuoðirdus ðalies patriotas.

Iðkilmëse dalyvavo Mykolo Ro-merio universiteto senato nariai, profesoriai, Universiteto gar-bës daktaras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pava-duotojas Èeslovas Jurðënas, prof. Mykolo Romerio giminës,Vilniaus miesto savivaldybës atstovai, Mykolo Romerio uni-versiteto studentai, vilnieèiai.

Prof. Mykolas Romeris pelnytai pripaþástamas Lietuvoskonstitucinës teisës tëvu. Jis pirmasis Lietuvoje studentamsskaitë konstitucinës teisës paskaitas, jo fundamentaliais dar-bais („Lietuvos konstitucinës teisës paskaitos“, „Valstybë irjos konstitucinë teisë“ ir kt.) rëmësi Nepriklausomos Lietuvoskonstitucijos kûrëjai, dabar remiasi teisës mokslininkai savopaskaitose ir mokslo veikaluose. Pasak Mykolo Romerio uni-versiteto Konstitucinës teisës katedros vedëjo prof. dr. Egidi-jaus Jaraðiûno, tokios iðsamios ðalies konstitucinës teisës ana-lizës, kokia prof. M. Romerio darbai praturtino tarpukarioLietuvos mokslà, tuo metu neturëjo jokia kita, net ir senasdemokratijos tradicijas turinti valstybë. Prof. E. Jaraðiûnas,teigdamas prof. M. Romerio iðskirtinumà, pabrëþë, kad Lietu-va turi daug profesoriø, taèiau Mykolà Romerá – tik vienà;mûsø valstybëje svarbias pareigas eina daug þmoniø, taèiausvarbiø valstybës kûrëjø, palikusiø reikðmingà antspaudà ða-lies istorijoje, – yra vos keletas.

Universiteto Teisës istorijos katedros vedëjas prof. habil.dr. Mindaugas Maksimaitis, iðsamiausiai susipaþinæs su prof.M. Romerio biografija, susirinkusiems á memorialinës lentos

Prieð 125-erius metus, 1880 m. geguþës 17 d. Bagdoniðkyje(Rokiðkio r.) gimë áþymus teisës mokslininkas ir pedagogas, vals-tybës ir visuomenës veikëjas, Lietuvos konstitucinës teisës tëvasprofesorius Mykolas Romeris. Tai neeilinë asmenybë, nusipel-niusi valstybei, visuomenei ir mokslui. Nepaprasta energija, platierudicija, tvirtos demokrato paþiûros ir tolerancija, nuodugnuspilietiðkumo suvokimas ir geriausios þmogiðkosios savybës leidojam daug nuveikti gimtojo kraðto labui.

Šia iðkilia proga Mykolo Romerio universitetas kvieèiaakademinës bendruomenës narius ir sveèius á renginius, skir-tus prof. Mykolo Romerio 125-osioms gimimo metinëms pa-minëti.

atidengimo iðkilmes kalbëjo: „Atmi-nimo lenta Vilniaus ðirdyje, Vil-niaus, kuris ilgus metus buvo didy-sis M. Romerio rûpestis ir skaus-mas, pasibaigæs dþiaugsmo aðaromisklausantis per radijà mûsø kariuo-menës áþengimo á Vilniø iðkilmiøtransliacijos; Vilniuje, kuriame supertraukomis praleido beveik ket-virtadalá savo amþiaus ir kuris tapojo amþinojo poilsio vieta… Èia pra-lëkë brandþios jaunystës metai(1909–1915), paþenklinti ypaè ak-tyvia visuomenine veikla, ávairiatau-

tei Vilniaus inteligentijai skiepijant pilietiðkumo jausmà, porei-ká dirbti ir aukotis savo tëvynës Lietuvos labui. Èia M. Romerisárodinëjo, kad „mes, Lietuvos lenkai, turime stoti á pilieèiø eiles– Lietuvai, o ne Lenkijai, turime suprasti ir laikyti savo pareiga irgarbe visuomet dalyvauti pirmosiose kûrëjø gretose ir vadovau-tis kraðto gerove, o ne kitø kraðtø visuomeniø interesais“. Èiaprabëgo paskutiniai likimo atseikëti gyvenimo metai, paþymëtididþiausiais sukrëtimais valstybës, visuomenës ir jo paties asme-niniame gyvenime. Pragyventa kraupi pirmoji sovietinë okupa-cija, po to – vokieèiø okupacija, akcija prieð já tariamai dël veik-los prieð vokieèius Hagos tribunole sprendþiant 1932 m. Klaipë-dos kraðto bylà. Èia sulaukta 1945-øjø. Naujametis linkëjimassenam draugui Augustinui Janulaièiui, kad ateinantys metai at-neðtø taikà, bûtent „gerà taikà“, nes, pasak M. Romerio, „kol vyks-ta karas, tol mes dar galime tikëtis ko nors geresnio, o jeigu taikabûtø bloga, tai blogybë bûtø stabilizuota“, neiðsipildë. „Geros tai-kos“ naujieji, deja, neatneðë. Ir apskritai sulaukti taikos dienø M.Romeriui nebuvo skirta… Sovietmeèiu nomenklatûrai nepatikoM. Romerio „klasinis veidas“, nepatiko jo mokslinës, laikytos bur-þuazinëmis, nuostatos. Ypaè nomenklatûrà suerzino 1949 m. Vo-kietijoje, Augsburge, iðleistas paskutinis jo darbas „Lietuvos sovie-tizacija 1940–1941“. Dëta pastangø iðtrinti M. Romerá ið visuo-menës atminties. Bet Atgimimas sudarë sàlygas tà atmintá atgai-vinti, ávertinti nuopelnus. Teprimins praeiviui ði lenta apie kitadosèia gyvenusá ir dirbusá Didájá Žmogø…“.

PROF. MYKOLO ROMERIO 125-OSIOS GIMIMO METINËS

ATIDENGTA MEMORIALINË LENTA PROF. MYKOLUI ROMERIUI

Geguþës 26 d. 9.30 val. Mykolo Romerio auditorijoje (230 a.)vyks Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto Konstituci-nës teisës ir Teisës istorijos katedrø rengiama konferencija „My-kolas Romeris ir konstitucionalizmas“.

Geguþës 27 d. 14 val. 233 a. vyks iðkilminga prof. MykoloRomerio 125-øjø gimimo metiniø minëjimo ðventë. Iðkilmiømetu Mykolo Romerio universiteto garbës daktaro regalijos busáteiktos Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Artûrui Pau-lauskui ir Berno universiteto Personalo ir organizacijø plëtrosinstituto direktoriui prof. dr. Norbertui Tomui. Šventës metubus áteikiamos prof. Mykolo Romerio premijos ir stipendijos.

Mykolo Romerio universitetas 2005 m. geguþë, Nr. 14(82)2

Mykolo Romerio universiteto senatas 2005 m. geguþës 18 d.nutarimu Nr. 1SN-71 apdovanojo profesoriaus Mykolo Rome-rio vardine premija: uþ konstitucionalizmo moksliniø pagrindøátvirtinimà Lietuvoje – Mykolo Romerio universiteto Teisës fa-kulteto dekanà prof. dr. Juozà Þilá, uþ konstitucionalizmo raidosLietuvoje mokslinius tyrinëjimus – Mykolo Romerio universite-to Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros vedëjà prof. habil. dr.Mindaugà Maksimaitá, u• Lietuvos valstybës ir teisës raidos moks-linius tyrinëjimus – Vilniaus universiteto Teisës fakulteto profe-soriø habil. dr. Stasá Vansevièiø, uþ pilietinës visuomenës ugdymà –Lietuvos nacionaliná radijà ir televizijà.

Mykolo Romerio universiteto senatas 2005 m. geguþës 18 d.nutarimu Nr. 1SN-72 paskyrë metams laiko profesoriaus Myko-lo Romerio vardinæ stipendijà ðiems aktyviems Studentø moksli-nës draugijos nariams, parengusiems ir sëkmingai „Teisinës min-ties ðventës“ renginiuose pristaèiusiems savo mokslinius darbus,bei gerai besimokantiems dieniniø studijø studentams: Teisës fa-kulteto teisës programos tarptautinës teisës specializacijos ma-gistrantûros studijø I kurso studentei Dovilei Gailiûtei ir Valstybi-nio valdymo fakulteto vieðojo administravimo programos pagrin-diniø studijø III kurso studentui Þydrûnui Ðipkai.

Mykolo Romerio universiteto rektoratas padë-kojo veiklos kadencijà baigusios Universiteto tary-bos nariams. „Per tarybos veiklos laikà Universite-tui pavyko þengti keletà labai svarbiø þingsniø, – kal-bëjo rektorius prof. Alvydas Pumputis. – Esame dë-kingi uþ paramà ir geranoriðkumà, uþ susitelkimà,kuris lydëjo mus, siekiant prasmingø tikslø. Pagrin-dinis mûsø rûpestis – studentas: palankios sàlygoskokybiðkoms studijoms, kuo daugiau galimybiø kiek-vienam susimodeliuoti þinias, leidþianèias pasireng-ti sëkmingai karjerai“.

Dëkojant uþ malonø bendradarbiavimà Univer-siteto tarybos nariams buvo áteikti Mykolo Romeriouniversiteto medaliai.

Geguþës 10 d. iðskirtinæ paskaità „Demokratinio konstitucinio valstybingumo raidos Eu-ropoje tendencijos“ Mykolo Romerio universiteto akademinei bendruomenei skaitë pasaulyjeþymaus Linco (Austrija) universiteto profesorius dr. dr. h.c. mult. Herbertas Schambeckas. Norstai pirmasis daug keliaujanèio profesoriaus vizitas Baltijos ðalyse, jis pabrëþë jauèiàs ypatingàsimpatijà Lietuvai uþ jos stiprybæ, kurios pareikalavo ðalies istorinë patirtis þengiant demokra-tinio valstybingumo raidos keliu.

Profesorius dr. dr. h. c. mult. Herbertas Schambeckas yra iðleidæs daugiau kaip 600vieðosios teisës, politikos ir teisës filosofijos monografijø bei publikacijø, skaitæs paskaitasdaugiau nei penkiasdeðimtyje pasaulio universitetø, jam yra suteikta daugiau kaip dvideðimtávairiausiø apdovanojimø.

Profesorius yra Padujos, Diuseldorfo, Mailando ir Popieþiaus socialiniø mokslø aka-demijos narys, Bazelio J. W. von Goethes fondo tarybos pirmininkas, Austrijos ir Vokietijoskultûros asociacijos prezidentas, Èilës katalikiðkojo universiteto, Vaðingtono universiteto,Prahos Karolio universiteto, Vroclavo universiteto, Lichtenðteino kunigaikðtystës filosofi-jos tarptautinës akademijos garbës daktaras, Austrijos teisininkø komisijos garbës prezi-dentas.

Profesorius Herbertas Schambeckas yra ne tik þinomas visuomenës veikëjas, puikuspedagogas, bet ir þymus politikas: 1969–1997 m. jis buvo Austrijos parlamento narys, 1992m. ir 1997 m. – Austrijos parlamento prezidentas.

GARSAUS AUSTRØ PROFESORIAUS H. SCHAMBECKO PASKAITA

PROF. MYKOLO ROMERIOPREMIJOS IR STIPENDIJOS

TARYBOS NARIAMS –MYKOLO ROMERIO

UNIVERSITETO MEDALIAI

Prof. Mykolo Romerio vardine premija apdovanoti Mykolo Romeriouniversiteto Teisës fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Žilys ir Teisës

istorijos katedros vedëjas prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis

Mykolo Romerio universitetas32005 m. geguþë, Nr. 14(82)

Geguþës 13–15 d. Mykolo Romerio universitete ágyvendinant Eu-ropos Sàjungos ðeðtosios bendrosios programos kompetencijos tinkloprojektà „Efektyvus ir demokratinis daugiapakopis Europos valdymas“(CONNEX) vyko tarptautinis seminaras „Interesø atstovavimas Euro-pos Sàjungoje“. Ðis projektas, vienijantis apie 200 mokslininkø ið 43ávairiø Europos ðaliø universitetø, tarp jø – vienintelá ið Lietuvos MykoloRomerio universitetà, buvo pradëtas praëjusá rudená Manheimo (Vokie-tijos Federacinë Respublika) universitete. Ketveriø metø trukmës projek-to koordinatorë – þymi mokslininkë, Manheimo universiteto Europossocialiniø tyrimø centro vadovë profesorë Beate Kohler-Koch, subûrusikompetentingiausià ðios srities specialistø ratà Europoje.

Pasak nacionalinio CONNEX projekto koordinatoriaus, My-kolo Romerio universiteto Žiniø visuomenës valdymo instituto di-rektoriaus prof. Arûno Augustinaièio, ðio seminaro tikslas – pasi-tikrinti, kaip vyksta Europos demokratizavimo plëtra: „Tai bandy-mas ávertinti situacijà ávairiais atþvilgiais: kokia ji yra senose ir nau-jose ES ðalyse, kokia ji yra realiai ir kokia – mokslininkø modeliuoseir projektuose, kaip jà vertina interesø grupiø: nevyriausybiniøorganizacijø, profesiniø sàjungø, pramonininkø konfederacijø, ver-slo asociacijø atstovai, ar patenkinti jie tuo, kaip gali iðreikðti savointeresus, vertybes, lûkesèius, kaip yra atstovaujami ir ginami, arsugeba daryti átakà vienokiems ar kitokiems sprendimams, keistisinformacija ir bendrauti su ávairiø lygiø valdþios struktûromis. Netik ðio seminaro, bet ir viso CONNEX projekto tikslas – iðryðkintitokias vertybes kaip nauja demokratinë màstymo ir valdymo kultûra,naujas dalyvaujamosios demokratijos supratimas, didëjantisinteresø grupiø poveikis sprendimams“.Nacionalinio koordinatoriaus teigimu,„ðiandieninis pasaulis vis labiau ryðkëjakaip interesø grupiø pasaulis. Jos pleèiasi,buriasi á nevyriausybines organizacijas,stiprëja jø politinis vaidmuo. Galima saky-ti, kad dabartinë visuomenë – tai interesøgrupiø ir jø daugialypiø interesø raiðkosvisuomenë. Nenuostabu, kad jø atstovavi-mo problema tampa viena aktualiausiø val-dymo, vieðojo administravimo problema.Tai lëmë ir paèios valdymo sistemospasikeitimà bei naujas dalyvaujamosios de-mokratijos formas. Neatsitiktinai irCONNEX projektas analizuojadaugiapakopá valdymà, kuriame veikiaávairiausios skirtingø lygiø, skirtingø struk-

Geguþës 17 d.Mykolo Romeriouniversitete lankësiEuropos KomisijosMoksliniø tyrimødirektorato eksper-tai p. Cornelis Vis irp. Keithas Sequeira.Vizito metu garbûssveèiai su Universi-teto mokslininkaisaptarë Europos Ko-

misijos rengiamos ES 7-osios bendrosios programos teminiusprioritetus, moksliniø tyrimø gaires, daugiaðaliø projektø ko-ordinavimo, finansavimo, atskaitomybës ir kitus klausimus.

Moksliniø tyrimø direktorato ekspertai taip pat domëjosiprioritetinëmis Universiteto moksliniø tyrimø kryptimis, moks-

tûrø interesø grupës, atstovaujanèios savointeresams ne tik vietiniu, bet ir europiniulygiu“.

Tarptautiniame CONNEX seminare,kuriame dalyvavo suinteresuotø Europosekspertø, akademinës visuomenës, versloasociacijø, profesiniø sàjungø, nevyriausy-biniø organizacijø ir kitø interesø grupiø at-stovai, buvo iðanalizuota ávairi nacionaliniø ir tarptautiniø interesøatstovavimo patirtis Europos Komisijoje, Europos Parlamente irkitose institucijose, nustatyti pagrindiniai lobistinës veiklos mo-deliai ir aptarti sëkmingos atstovavimo veiklos atvejai. Prof. A.Augustinaitis pabrëþë, kad vadinamasis demokratinio centraliz-mo principas, kai viskas reglamentuota ið aukðèiau, dar gajus irðiandien, todël, anot jo, kai kurioms naujø ES ðaliø interesøgrupëms kol kas nedràsu dalyvauti tokiuose seminaruose, bijomaiðreikðti save ar atskleisti savo „virtuvës paslaptis“: „Jie linkæ dirb-ti uþdaroje erdvëje, naudodamiesi savais ryðiais, vieðai nedekla-ruodami savo interesø. O galbût jie nenori dalytis savo patirtimi...Mums atrodë, kad toks seminaras, kuriame galima apþvelgtiávairiapusæ patirtá, suþinoti naujoviø, turëtø bûti labai paklausus,taèiau vos tik prakalbus apie pasidalijimà patirtimi, ne tik Lietu-vos, bet ir Estijos, Lenkijos, Èekijos nevyriausybiniø organizacijøatstovai traukiasi ir ieðko pretekstø nedalyvauti. Jie mieliau liekapasyviais klausytojais, nereiðkianèiais savo nuomonës. Vidiniaistabdþiai stipresni uþ norà ásiverþti á Europos ávykiø sûkurá. Tokia

pirmoji praktinë iðvada, kurià padarëmedar besirengdami konferencijai“. A.Augustinaitis paþymëjo, kad naujoji de-mokratinio valdymo forma, leidþianti ug-dyti normalià pilietinæ visuomenæ, kurio-je visi turi galimybæ iðreikðti savo intere-sus, ieðkoti konsensuso nacionaliniu,regionø ar visos Europos lygiu, yra bûtina:„Pats svarbiausias ðiandieninësvisuomenës iððûkis mokslininkams, poli-tikams, nevyriausybiniø organizacijø at-stovams ir visiems besipleèianèios Euro-pos pilieèiams – sukurti dalyvaujamosios,derybinës demokratijos formas, kai taria-masi ir deramasi dël átakos vienam ar ki-tam politiniam sprendimui“.

INTERESØ ATSTOVAVIMASEUROPOS SÀJUNGOJE

lininkø patirtimi dalyvaujant Euro-pos Komisijos finansuojamosemoksliniø tyrimø programose.

Susitikime su p. Cornelis Visir p. Keithu Sequeira dalyvavo My-kolo Romerio universiteto moksloprorektorius prof. dr. VidmantasEgidijus Kurapka, plëtros prorek-torius doc. dr. Rimantas Vaitkus,Valstybinio valdymo fakulteto pro-dekanas dr. Tadas Sudnickas, Val-dymo teorijos ir Socialinës infor-matikos katedrø vedëjai, Tarptauti-niø ryðiø ir studijø direkcijos,Mokslo direkcijos, doktorantûrosstudijø vadovai, Tarptautiniø moks-lo ir technologijø plëtros programø agentûros atstovai.

EUROPOS KOMISIJOS EKSPERTØ VIZITAS

Prof. Beate Kohler-Koch

Tarptautinio seminaro dalyviai

Europos Komisijos Moksliniø tyrimødirektorato ekspertas Cornelis Vis

Europos KomisijosMoksliniø tyrimø

direktorato ekspertasKeithas Sequeira


Geguþës 10 d. Mykolo Romerio universitete vieðëjo Ka-nados Saint Mary universiteto delegacija, vadovaujama prezi-dento dr. J. Colin Dodds. Sveèius priëmë Mykolo Romeriouniversiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis, senato pirmi-ninkas prof. dr. Vytautas Pakalniðkis, Teisës ir Valstybinio val-dymo fakultetø dekanai, kiti Universiteto atstovai. Šio susitiki-mo metu buvo pasiraðytas bendradarbiavimo memorandumas,kuriuo universitetai susitarë bendradarbiauti mokslo, studentøir dëstytojø mainø, kitose ðvietimo bei kultûros srityse.

Susitarimu, kuriam numatytas penkeriø metø galiojimoterminas, Mykolo Romerio ir Saint Mary universitetaiásipareigojo keistis akademinio ir administracinio personalovizitais, dalyvauti mokslo tiriamojoje veikloje, kitos ðalies ren-giamose konferencijose ir seminaruose, taip pat kurti jungti-nius projektus, organizuoti kultûros renginius ir kt.

Saint Mary universitetas – tai pirmoji Kanados aukðtojomokslo institucija, su kuria Mykolo Romerio universitetasuþmezgë bendradarbiavimo ryðius. Jis laikomas vienu iðgeriausiø Kanados universitetø, yra gerai þinomas ir vertina-mas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Populiariau-sias Kanados naujienø savaitraðtis „Maclean’s“, kasmet skel-biantis geriausiø ðalies universitetø sàraðà, 1998 m. Saint Maryuniversitetà pripaþino vienu ið penkiø geriausiøjø „Ateities ly-derio“, „Geriausio“ ir „Paþangiausio“ kategorijose. Ákurtamprieð du ðimtus metø ir iki 1970 m. buvusiam katalikiðkuoju,ðiam universitetui ðiandien priskiriamas modernaus universi-teto, pasiþyminèio puikia studijø ir moksliniø tyrinëjimø koky-be, ávaizdis. Saint Mary universitetas, kuriame studijuoja be-veik 8 000 studentø, iðsiskiria stipriomis finansø, verslo vady-bos, kriminologijos, astrofizikos, unikaliomis filologijos studijøprogramomis, iðplëtota sporto veikla ir dideliais sportiniaislaimëjimais. Universitetas turi savo observatorijà, laboratorijàsudëtingiems moksliniams tyrimams atlikti, kompiuterizuotàchemijos laboratorijà ir kt. Be to, jis yra vienas ið nedaugeliopasaulyje, skiriantis didelá dëmesá neágaliøjø studentø integra-vimui, bei vienas ið tarptautiðkiausiø universitetø Kanadoje –uþsienio studentai ið beveik ðimto valstybiø (JAV, Japonijos,Kinijos, Prancûzijos, Vokietijos, Brazilijos ir kt.) èia sudaro 15proc. viso akademinio jaunimo.

Balandþio 25 d. Mykolo Romerio universiteto Valstybinio val-dymo fakultetas pasiraðë bendradarbiavimo sutartá su Bavarijosvieðojo administravimo ir teisës aukðtàja mokykla. Iki ðiol abiejøaukðtojo mokslo institucijø, rengianèiø vieðojo administravimo spe-cialistus, bendradarbiavimo ryðiai apëmë keletà metø vykdomusstudentø mainus pagal Socrates Erasmus programà.

Bendradarbiavimo sutartá pasiraðë Mykolo Romerio uni-versiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas prof. habil. dr.Vygandas Paulikas ir Bavarijos vieðojo administravimo ir teisësaukðtosios mokyklos prezidentas Reinhardas Brey. Susitikimesu gausia sveèiø ið Vokietijos delegacija taip pat dalyvavo Univer-siteto Valstybinio valdymo fakulteto prodekanai dr. Danguolë Jan-kauskienë ir dr. Tadas Sudnickas, Žiniø visuomenës valdymo ins-tituto direktorius prof. dr. Arûnas Augustinaitis ir Šveicarijos,Vokietijos ir Austrijos studijø centro vedëja Jûratë Kuodytë.

Bavarijos vieðojo administravimo ir teisës aukðtosios mo-kyklos prezidentas Reinhardas Brey pabrëþë esàs ásitikinæs, kadbendradarbiavimo su dinamiðku Mykolo Romerio universitetoValstybinio valdymo fakultetu nuostatos bus sëkmingai ágyven-dintos ir duos gerø rezultatø. Jis paþymëjo, kad Universitetostudentai, pagal Socrates Erasmus programà atvykæ studijuoti ájø aukðtàjà mokyklà, ið kitø iðsiskiria ypatingu stropumu ir akty-vumu. Šiltus sveikinimo þodþius lietuviðkai Mykolo Romeriouniversiteto Valstybinio valdymo fakulteto vadovybei skyrë irsveèiø delegacijos vadovas Vieðojo administravimo fakulteto de-kano pavaduotojas, Tarptautiniø ryðiø koordinatorius dr. Chris-tian Arbeiter, bendradarbiaujan-tis su Universiteto atstovais nuopat abiejø aukðtojo mokslo insti-tucijø draugystës pradþios.

Pasiraðyta sutartimi MykoloRomerio universitetas ir Bavari-jos vieðojo administravimo ir tei-sës aukðtoji mokykla ásipareigojobendradarbiauti plëtodami peda-gogø ir administracijos persona-lo, bakalauro bei magistro studijøstudentø mainus, jungtines studi-jø programas arba kitas podiplo-miniø studijø veiklas, bendrus ty-rimus ir projektus, keisdamiesiinformacija, metodine medþiagabei mokslo publikacijomis.

PASIRAÐYTAS BENDRADARBIAVIMOSU KANADOS SAINT MARY UNIVERSITETU

MEMORANDUMAS

SUTARTIS SU BAVARIJOS VIEÐOJOADMINISTRAVIMO IR TEISËS AUKÐTÀJA

MOKYKLA

Memorandumà pasiraðë Kanados Saint Mary universiteto prezidentasdr. J. Colin Dodds ir Mykolo Romerio universiteto rektorius

prof. Alvydas Pumputis

Mykolo Romerio universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanasprof. habil. dr. Vygandas Paulikas ir Bavarijos vieðojo administravimo ir

teisës aukðtosios mokyklos prezidentas Reinhardas Brey

Dr. Christian Arbeiter

SUTARTYS SUTARTYS SUTARTYS SUTARTYS SUTARTYS


SUTARTYS SUTARTYS SUTARTYS SUTARTYS SUTARTYS

Geguþës 5 d. Mykolo Romeriouniversitetas ir Alytaus ðv. Benediktovidurinë mokykla, atstovaujama direk-toriaus Vytauto Bigailos, pasiraðë ben-dradarbiavimo sutartá.

Universiteto ir Alytaus ðv. Bene-dikto vidurinës mokyklos bendradar-biavimo tikslas – siekti, kad jaunimasrinktøsi studijuoti aukðtuosius teisësmokslus ar kitas Universiteto siûlo-mas bakalauro studijø programas, ge-riau susipaþintø su priëmimo sàlygo-mis bei studijø Universitete galimy-bëmis, taip pat skatinti mokytojø irdëstytojø bendradarbiavimà.

Tam, kad ðie tikslai bûtø ágyvendinti, Mykolo Romerio uni-versitetas ásipareigojo Alytaus ðv. Benedikto vidurinei mokyk-lai teikti iðsamià informacijà apie studijas Universitete, sudarytisàlygas mokiniams susipaþinti su Universitetu ir jo studijø baze,mokyklos mokytojus kviesti dalyvauti Universitete rengiamuo-se seminaruose ir konferencijose, vykdyti bendrus projektus. Aly-taus ðv. Benedikto vidurinë mokykla informuos mokinius apieUniversiteto veiklà ir studijø programas mokyklos informaci-niuose stenduose ir abiturientø tëvø susirinkimuose, skatins

moksleivius dalyvauti bendruoseUniversiteto ir Šv. Benedikto mo-kyklos projektuose bei renginiuo-se.

Pasiraðant ðià bendradarbiavi-mo sutartá Mykolo Romerio univer-sitetui atstovavo studijø prorekto-rius prof. Justinas Sigitas Peèkaitis,Valstybinio valdymo fakulteto de-kanas prof. habil. dr. Vygandas Pau-likas, prodekanë dr. Danguolë Jan-kauskienë, Universiteto sekretoriusdoc. Antanas Keras, bibliotekos di-rektorë Almonë Jakubèionienë,Studijø direkcijos darbuotojai, Pri-ëmimo komisijos atsakingasis sek-

retorius Saulius Bugailiðkis.Alytaus ðv. Benedikto vidurinës mokyklos direktorius Vy-

tautas Bigaila pabrëþë, kad inicijuoti bendradarbiavimo sutar-ties pasiraðymà su Mykolo Romerio universitetu paskatino iðau-gæs moksleiviø susidomëjimas ðiuo universitetu. Tà patvirtinokartu su direktoriumi á Mykolo Romerio universitetà atvykæ mo-kiniø atstovai, kuriems paliko áspûdá Universiteto ðiuolaikiðku-mas, èia sudarytos puikios sàlygos studijuoti ir sportuoti.

SUTARTIS – IÐAUGUSIO MOKSLEIVIØ DOMËJIMOSI UNIVERSITETU REZULTATAS

Balandþio 20 d.Mykolo Romeriouniversiteto Teisësistorijos katedrosvedëjas prof. habil.dr. MindaugasMaksimaitis Uni-versiteto akademi-nei bendruomenei,moksl ininkams,valdþios atstovamsir bièiuliams prista-të nau-jausià savomono-grafijà „Lie-

tuvos valstybës konstitucijø istorija: XX a. pirmoji pusë“.Prof. Mindaugà Maksimaitá savo mokytoju laiko ne tik dabarti-

niai Mykolo Romerio universiteto studentai, bet ir daugelis bran-dþiø teisininkø, mokslininkø, politikø, visuomenës veikëjø.

Ši monografija – tai dar vienas prof. Mindaugo Maksimaièiomokslinis darbas, parengtas su neprilygstamu kruopðtumu, tikslu-mu, áþvalgumu ir pagarba istorijos faktams, jame pateikta nuodugnimokslinë analizë. Raðant Lietuvos valstybës konstitucijø istorijà mo-nografijoje pirmà kartà, paties autoriaus teigimu, remtasi archyvømedþiaga, atskleidþianèia naujas konstitucijø priëmimo aplinkybes,istorijos faktus ir smulkius netikslumus, kurie iki ðiol buvo tiraþuoja-mi ávairiuose moksliniuose darbuose bei vadovëliuose.

Monografijos pristatyme dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Sei-mo pirmininkas Artûras Paulauskas, jis pabrëþë, kad knygoje atsi-spindi Konstitucijos, kaip vieno ið svarbiausiø demokratijos árankiøir dokumentø, reikðmë. „Netgi netekusi galios Konstitucija nenuei-na á uþmarðtá. Ji tampa gyvu valstybingumo ir demokratijos tradicijøtæstinumo, teisinio paþinimo ðaltiniu, ið kurio versmiø semiasi naujøkonstitucijø kûrëjai. Esu ásitikinæs, kad prof. Mindaugo Maksimai-èio monografija apie konstitucijø istorijà mums visiems – ir teisinin-kams, ir studentams, ir politikams – uþpildë ðalies konstitucingumo

NAUJAUSIOJE PROF. M. MAKSIMAIÈIO MONOGRAFIJOJE –DAR NESKELBTA ARCHYVØ MEDÞIAGA

apþvalgos ir vertinimo spragà, – kal-bëjo Seimo pirmininkas ArtûrasPaulauskas. – Pastaraisiais metaisMykolo Romerio universiteto Tei-sës fakultetas tampa pripaþintu tei-sës mokslo centru. Manau, kadUniversitetas yra sutelkæs pajëgiau-sius teisës mokslininkus, aktyviai da-lyvaujanèius Lietuvos teisëkûroje“.

Knygos recenzentai ir kolegosprof. Mindaugo Maksimaièiomoksliná darbà ávertino kaip labaisolidø ir iðskirtiná, suteikiantá stip-rø impulsà kitø mokslininkø tyri-nëjimams, ypaè politinës istorijos,visuomenës raidos srityse. Vienasið monografijos recenzentø, Lietu-vos Respublikos KonstitucinioTeismo teisëjas Vytautas Sinkevi-èius pabrëþë, kad ðis darbas ne tik praskaidrina ðalies konstitucijøistorijos diskursà, bet ir aiðkiau atspindi tarpukario Lietuvos val-dþios interesø galiø pasiskirstymà, politiniø ambicijø istorijà, visuo-menës gyvenimo reiðkinius ir aplinkà. V. Sinkevièiaus ásitikinimu,surinkta unikali, nefragmentiðka, daugeliu atvejø neskelbta medþia-ga, pateiktos fundamentalios iðvados.

„Lietuvos konstitucionalizmo istorija nesibaigia laikotarpiu, ku-ris ávertintas prof. Mindaugo Maksimaièio knygoje, – kalbëjo kitaskonstitucinës teisës specialistas, Konstitucinio Teismo pirmininkasdr. Egidijus Kûris. – Norisi palinkëti sëkmës ðá darbà tæsiant ir tikëtissulaukti mokslo veikalo, kuriame bûtø ávertinta ir ðiø dienø konsti-tucionalizmo istorija“.

Mykolo Romerio universiteto Konstitucinës teisës katedrosvedëjo prof. dr. Egidijaus Jaraðiûno teigimu, po ðio mokslinio tyri-mo daugelis á istorijà pradës þvelgti prof. M. Maksimaièio akimis.

Konstitucinio Teismo Pirmininkasdr. Egidijus Kûris

Prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis savomonografijos pristatymo iðkilmëse

Mykolo Romerio universiteto studijø prorektoriusprof. Justinas Sigitas Peèkaitis ir Alytaus ðv. Benedikto

vidurinës mokyklos direktorius Vytautas Bigaila


Balandþio 20 d. Mykolo Romerio universitete vyko Teisës fakultetoBioteisës katedros surengtas seminaras „Kamieniniø làsteliø panaudojimo etinësir teisinës problemos“.

Seminare praneðimus skaitë Mykolo Romerio universiteto Bioteisës ka-tedros vedëjas doc. Jonas Juðkevièius, profesorius Andrius Narbekovas, Uni-versiteto lektorius ir Kauno medicinos universiteto gydytojas dr. EimantasŠvedas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ligø ir kraujagysliøklinikos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Radvilë Malickaitë.

Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto prodekanë dr. Dalia Vasarienëseminaro dalyviams linkëjo vaisingos diskusijos ðia aktualia, ávairialype,problematiðka, reikalaujanèia integraliø þiniø tema. Ið tiesø praneðimuose ap-tartos kamieniniø làsteliø iðgavimo ir naudojimo galimybës, prieðtaringas nau-dos medicinai ir komercijos santykis, ið ðio dualizmo kylanèios opios etinës ir teisinës problemos sulaukë konkreèiø medikø,teisininkø, valdþios institucijø atstovø ir nevyriausybiniø organizacijø nariø vertinimø bei iðskirtinio akademinio jaunimo dëmesio.

Geguþës 6d. Mykolo Rome-rio universitetevyko Valstybiniovaldymo fakulte-to EuroposSàjungos kated-ros surengta kon-ferencija ,,Lietu-vos europeizaci-jos patirtis: isto-rija, dabartis, atei-

ties perspektyvos“, skirta Lietuvos narystës Europos Sàjungojemetinëms paminëti. Konferencijoje praneðimus skaitë þurnalo„Naujasis Židinys“ vyriausiasis redaktorius Saulius Drazdaus-kas, Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto mokslinis re-daktorius Nerijus Babinskas, Lietuvos istorijos instituto vy-resnieji mokslo darbuotojai dr. Algimantas Kasparavièius irdr. Auksuolë Èepaitienë, Socialiniø tyrimø instituto Euroin-

KAMIENINIØ LÀSTELIØ NAUDOJIMO ETINËS IR TEISINËS PROBLEMOS

Balandþio 27 d. Mykolo Romerio universitete vyko Universiteto akademinei bendruomeneiskirtas mokslinis seminaras „Kompiuteriniai modeliai socialiniuose moksluose“, kurá vedë Ma-tematikos ir informatikos instituto Duomenø analizës skyriaus vadovas prof. Šarûnas Raudys. JisUniversiteto mokslininkus supaþindino su socialiniø reiðkiniø tyrimø kompiuterinio modeliavi-mo galimybëmis ir sudëtingø socialiniø, ekonominiø reiðkiniø tyrimuose sëkmingai taikomaismatematiniais (kompiuteriniais) modeliais. Seminaro dalyviams taip pat buvo argumentuotaipristatytos ðios tezës:

– kuo didesnis patyrimas, tuo pigesni gaminiai, tikslesnës prognozës, teisingesni sprendimai;– individø, organizacijø ir netgi valstybiø senëjimas – tai nesugebëjimas pakankamai greitai

iðmokti „iðgyventi“ pasikeitusiomis sàlygomis;– populiacijos skaldymas á tarpusavyje maþai bendradarbiaujanèias grupes gali padëti popu-

liacijai iðgyventi didesnius sukrëtimus;– sustiprëjus aplinkos (ekonomikos, politikos) pokyèiams, klaidingi mokymai padeda leng-

viau prisitaikyti prie pasikeitimø ir suvaidina netgi teigiamà vaidmená ir kt.

LIETUVOS EUROPEIZACIJOS PATIRTIStegracijos skyriaus vadovasdoc. dr. Vladas Gaidys,dienraðèio „Lietuvos rytas“apþvalgininkas Vytautas Bru-veris.

Mokslininkai diskutavoapie Lietuvos istorinæ patirtáEuropos regionø raidos kon-tekste, tapatumo paieðkàsugráþus á Europos tautøðeimà, lietuviø nacionaliniocharakterio ir politinëskultûros bruoþus tarpukarioLietuvoje ir ðiandien,socialiniø ir humanitariniømokslø vaidmená ðaliesnarystës ES salygomis,europietiðkas ateities vizijas, idëjas ir realijas.

KOMPIUTERINIAI MODELIAI SOCIALINIUOSE MOKSLUOSE

•urnalo „Naujasis •idinys“vyriausiasis redaktorius S. Drazdauskas

Lietuvos istorijos institutovyresnysis mokslo darbuotojas

dr. A. Kasparavièius

Matematikos ir informatikosinstituto Duomenø analizës

skyriaus vadovas prof. Š. Raudys


Balandþio 27 d. Mykolo Romeriouniversitete vyko Studentø mokslinësdraugijos Civilinio proceso mokslinës sek-cijos surengta konferencija „Alternatyvu-sis teisingumas“, skirta pastaruoju metupasaulyje sparèiai populiarëjantiems pri-vatiems ginèø sprendimo bûdams, dar va-dinamiems alternatyviais ginèø sprendi-mo bûdais, aptarti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos109 straipsnis skelbia: „Teisingumà Lie-tuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. Ne-abejotina, kad ginèo perdavimas teismui yra tradicinis valstybi-nis ginèo sprendimo bûdas. Bet ar tai vienintelë galimybë iðspræstiginèà ir atkurti teisingumà?

Pastaruoju metu pasaulyje sparèiai populiarëja alternaty-vûs ginèø sprendimo bûdai (angl. alternative dispute resolution).Šiuolaikiniuose privaèiuose santykiuose vis patrauklesni tampakomercinis arbitraþas, taikinimas, tarpininkavimas, derybos,ginèo perdavimas ekspertui ir daugelis kitø alternatyviø ginèosprendimo bûdø. Kokios prieþastys verèia ieðkoti alternatyviø

Balandþio 28–30 d. ir geguþës 19–21 d. Mykolo Romeriouniversitete vyko bendro Mykolo Romerio universiteto ir Liu-cernos universiteto projekto „Paskaitø kursai parinktø Šveica-rijos teisës ir tarptautinës teisës ðakø klausimais“ paskaitø cik-lai, kuriais buvo baigta pirmoji Šveicarijos Geberto Rüfo fondo„Swiss Baltic Net“ programos remiamo projekto dalis. Bernouniversiteto profesorius dr. Rolandas von Bürenas skaitë treèiàjápaskaitø kursà „Koncernø teisë“, o paskutiná ðá semestrà kursà„Tarptautinë privatinë teisë, tarptautinis civilinis procesas irtarptautinis komercinis arbitraþas“ iðdëstë Liucernos universi-teto profesorius dr. Andreas Furreris, kuris taip pat yra Euro-peizuotos ir internacionalizuotos privatinës teisës tyrimø cen-tro direktorius bei advokatø kontoros Pestalozzi Lachenal Pa-try advokatas.

Balandþio 28 d. Mykolo Romerio uni-versitete vyko Studentø mokslinës draugijosV. A. Graièiûno mokslinës sekcijos surengtakonferencija-diskusija „Menas valdyti 2005“,kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Sei-mo Europos reikalø komiteto pirmininko pa-vaduotojas, konferencijos globëjas PetrasAuðtrevièius, Specialiøjø tyrimø tarnybos Ko-rupcijos prevencijos valdybos direktoriusKæstutis Zaborskas, Vilniaus vadybos akade-mijos rektorius Sigitas Kryþius, Lietuvos lais-vosios rinkos instituto viceprezidentas Remi-gijus Šimaðius, asociacijos „Žiniø ekonomikos forumas“ direktorëSalvinija Kirvaitienë, Universiteto dëstytojai ir studentai.

Tai pirmoji V. A. Graièiûno mokslinës sekcijos surengtatokio pobûdþio konferencija, joje aptarta Lietuvos valstybës val-dymo dabartinë situacija ir aktualios problemos: korupcijavieðajame sektoriuje, Lietuvos ávaizdis ir jo reikðmë valstybësviduje ir uþ jos ribø, ðalies vaidmuo Europos Sàjungoje ir kt.

Po praneðimø vykusi diskusija „Valstybës valdymo efekty-vumo didinimas: korupcijos lygio maþinimas ir vieðø ir privaèiøinteresø derinimo problema valstybës valdymo institucijose“

apëmë konkreèius pasiûlymus ir sveèiø pa-rengtas programas, kaip maþinti korupcijàvalstybës valdyme ir visuomenës gyveni-me, pamàstymus apie vadybos ir valdymosantyká. Pasak vienos ið konferencijosdalyviø Mykolo Romerio universiteto Vals-tybinio valdymo fakulteto vieðojo admi-nistravimo specialybës II kurso studentësJûratës Utovkaitës, antikorupciniøprogramø pristatymo metu daugeliui kilomintis, kodël tokios racionalios irnesudëtingai pritaikomos priemonës nepa-

sitelkiamos Lietuvos valstybës valdyme ðiuo metu. Tiesa, buvopasiûlyta ir kardinaliai naujø idëjø, viena ið jø – tobulinti vieðøjøir privaèiø interesø derinimo ástatymà ir sàvokà „derinimas“pakeisti „atskyrimo“ sàvoka.

Konferencijos-diskusijos „Menas valdyti 2005“ organiza-toriai tikisi, kad panaðiø renginiø, skatinanèiø Mykolo Rome-rio universiteto vieðojo administravimo bei teisës ir valdymostudentus domëtis valstybës valdymo problemomis, Universi-tete kasmet daugës atsiþvelgiant á studentø lûkesèius ir pageida-vimus.

ginèo sprendimo bûdø, kokie ðiø bûdøprivalumai, ir ar jie pranaðesni uþtradiciná teisminá ginèo nagrinëjimà?

Á visus ðiuos ir kitus su jais susiju-sius klausimus minëtoje konferencijojeatsakymø ieðkojo Mykolo Romerio irVilniaus universitetø Teisës fakultetø stu-dentai, Mykolo Romerio universiteto Ci-vilinio proceso katedros lektoriai. Savopraneðimuose konferencijos dalyviaiaptarë alternatyvaus ginèø sprendimoiðtakas ir jo tradicijø formavimàsi Euro-

poje, alternatyviø tarptautiniø komerciniø ginèø sprendimo bûdøágyvendinimo problematikà, arbitraþinio susitarimo ir teisëskreiptis á teismà santyká, taikos sutarties principus ámonës ban-kroto procese, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dëlmediacijos“ projekto galimà poveiká Lietuvos teisës sistemai,tarpininkavimo proceso privaèiuose teisiniuose santykiuose val-dymo metodikà ir kitus su alternatyviais ginèo sprendimo bûdaissusijusius teisës aspektus.

„MENAS VALDYTI 2005“

ALTERNATYVUSIS TEISINGUMAS

BAIGËSI PIRMOJI MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO IR LIUCERNOSUNIVERSITETO PROJEKTO DALIS

Liucernos universitetoprofesorius

dr. Andreas Furreris

Berno universitetoprofesorius dr. Rolandas von Bürenas


Balandþio 26 d. Mykolo Romerio universitete ELSA MRU su-rengë teismo proceso inscenizacijos varþybas, kuriø metu vyko azar-tiðkos teisinës dvikovos daiktinës ir paveldëjimo teisës klausimais.Pasak rengëjø, teisininko profesijos specifika atsiskleidþia bûtentsprendþiant konkreèias praktines problemas, kurios ne taip retaipereina á teisminá ginèà, todël teismo proceso inscenizacija – puikirepeticija prieð pradedant teisininko karjerà.

Tai buvo iðskirtinai ðios aukðtosios mokyklos renginys, tadtarp dalyviø nebuvo pagrindiniø Mykolo Romerio universitetokonkurentø – komandø, atstovaujanèiø Vilniaus universitetoTeisës fakultetui. Vieno turo sistema vykusiø „teismo batalijøringe“ ið viso pasirodë ðeðios komandos – po du II–IV kursostudentus kiekvienoje. Atrankiniame ture uþsiregistravusiomskomandoms, likus deðimèiai dienø iki teismo proceso insceni-zacijos varþybø, buvo áteiktos joms paskirtos bylø fabulos beiuþduotys, o iki nurodytos datos kiekviena komanda privalëjoorganizaciniam komitetui pateikti ieðkiná bei prieðieðkiná (pri-klausomai nuo to, kokios ðalies atstovë yra komanda) kartu sunormine medþiaga, kuria bus remiamasi nagrinëjant bylà. Ið ðiønuostatø iðplaukia esminë teismo proceso inscenizacijos tai-syklë – varþybose galima remtis tik tais faktais, kurie buvo ið-dëstyti bylos fabuloje ir oficialiuose teisës aktuose, draudþiamareplikuojant remtis naujais esminiais argumentais, kurie nebu-vo pateikti pagrindinëje ginèo dalyje.

Komandø pasirodymus, atsiþvelgdama á teismo procesoinscenizacijos taisyklëse nurodytus kriterijus, vertino komisija,sudaryta ið trijø civilinës teisës specialistø – Mykolo Romeriouniversiteto Civilinës ir komercinës teisës katedros asistentøSauliaus Zaliðausko, Ramûno Birðtono ir doktoranto Kazimie-ro Zavecko. Be to, komisija turëjo teisæ bylos nagrinëjimo metuuþduoti menamus klausimus, taip pat priimti arba atmesti daly-viø reiðkiamus prieðtaravimus. Ádomi detalë: bylø nagrinëjimoinscenizacijos svarbûs vertinimo kriterijai buvo ne tik teisinëargumentacija, bet didelæ reikðmæ bûsimai teisinio darbo prak-tikai turësiantys retorikos ágûdþiai, etikos normø laikymasisbei dalyviø saviraiðkos originalumas.

Paskutiniame, bet paèiame karðèiausiame, daugiausia emo-cijø sukëlusiame teisminiame ginèe dalyvavo ieðkovø komanda„Aulus agerus“, atstovaujama Teisës fakulteto III kurso studen-

tø Agnës Bilotaitës ir Vitaliaus Tumonio, bei atsakovø koman-da „BB“, kurià sudarë Teisës fakulteto IV kurso studentai RûtaBuèinskaitë ir Liudas Basiulis. Šios inscenizacijos ieðkinio da-lykà sudarë reikalavimas pripaþinti sutartá negaliojanèia bei res-titucijos taikymas. Bene didþiausià dvikovos dalá uþëmë disku-sija dël formalizmo bei konsensualizmo doktrinø taikymo su-darant sutartis, susijusias su nekilnojamuoju turtu. Negalima ne-paminëti, jog ðio ginèo dalyviai ið visø komandø iðsiskyrë itinsklandþia iðkalba, svariais teisiniais argumentais bei iðraiðkin-gomis emocijomis. Matyt, tai ir lëmë vertinimo komisijos nariøsimpatijas abiem paskutinës kovos komandoms.

Po vertinimo komisijai suteikto pusvalandþio „pliusø“ ir„minusø“ dalyboms buvo paskelbti teismo proceso inscenizaci-jos varþybø rezultatai, visiems dalyviams áteikti diplomai beileidyklos „Baltos lankos“ knygos. Vertinimo komisijos nariamsrenginio organizacinis komitetas taip pat áteikë padëkos raðtus.Pagrindinis prizas, kurá ásteigë agentûra „Turizmo tinklas“, –kelionë á Lyvu vandens atrakcionø parkà Jûrmaloje – atitekokomandos „Aulus agerus“ nariams Agnei Bilotaitei ir VitaliuiTumoniui, kurie komisijà suþavëjo itin ekspresyvia ir teisiðkaiargumentuota kova.

Inesa Stasiulaitytë

TEISMO PROCESO INSCENIZACIJA

Geguþës 11 d. Mykolo Romerio universiteto studentamsStudijø direkcija, Studentø atstovybë, ELSA MRU ir VASAMRU surengë susitikimà su darbdaviais.

Susitikime Valstybës tarnybos departamento prie Vidausreikalø ministerijos direktorius Osvaldas Šarmavièius, Valsty-binës mokesèiø inspekcijos Personalo skyriaus vedëjas Arvy-das Ivaðkevièius, Lietuvos advokatø tarybos narys, Mykolo Ro-merio universiteto dëstytojas Leonas Virginijus Papirtis, Vals-tybës kontrolës Personalo ir mokymo departamento direkto-

rës pavaduotojaDalia Daujotai-të, Valstybëssienos apsau-gos ir Specia-liøjø tyrimøtarnybø dar-buotojai gausiàstudentø audi-torijà supaþin-dino su ðalies

Pirmosios kovos dalyviai – ieðkovø komanda „Juristconsult“ –Teisës fakulteto II kurso studentai Asta Aleskutë ir

Povilas Karlonas

APIE BÛSIMÀJÀ KARJERÀ REIKIA MÀSTYTI JAU ÐIANDIEN

valstybës tarnautojø rinka, karjeros galimybëmis jø atstovauja-mose institucijose, bendrais ir specifiniais (priklausomai nuoinstitucijos veiklos pobûdþio) valstybës tarnautojui keliamaisreikalavimais, dalyvavimo konkursuose tvarka ir uþmokesèiosistema, davë daug naudingø patarimø, kaip ieðkoti darbo, kaiprengtis konkursams ir mokëti prisistatyti Priëmimo komisijai.

Susitikimo metu darbdaviai negailëjo pagyrimø MykoloRomerio universitetui, kurio absolventai iðsiskiria ypaè aukð-ta kvalifikacija ir labai sëkmingai ásidarbina valstybës tarnybo-je. Taèiau jie pa-brëþë, kad èia,kaip ir konkuren-cingoje privataussektoriaus darborinkoje, yra lau-kiamas tik per-spektyvus, gabus,darbðtus ir kûry-biðkas jaunimas.


Geguþës 20–22 d. Palanga dar neprasidëjus vasaros sezonuisulaukë per 300 sveèiø ið uþsienio. Pagrindiniame Lietuvos kurortetarptautiná renginá – konferencijà „Erasmus dienos 2005“aðtuoniolikoje ðalies universitetø studijuojantiems uþsienio studentamssurengë Mykolo Romerio universiteto Tarptautiniø ryðiø ir studijødirekcija, Studentø atstovybë, Lietuvos Respublikos ðvietimo ir moksloministerijos Mokslo ir studijø departamentas ir ES Socrates programoskoordinavimo paramos fondas.

Erasmus studentai aktyviai dalyvavo programoje pradedanttradiciniu universitetø prisistatymø vakaru, kurio tema ðiais metaisbuvo „Erasmus vizija: kaip Europa mus suvienijo?“, konferencija irviktorina „Að myliu Lietuvà! Kà að þinau apie jà?“ ir baigiantsocialiniais vakarais, sporto varþybomis, ekskursija á Gintaro muziejøir grupës „Skamp“ koncertu.

Renginys, vykstantis du kartus – per pavasario ir rudenssemestrus , skirtas sudominti ir pritraukti á Lietuvà kuo daugiau uþsienio studentø skleidþiant informacijà apie ðalies aukðtàjámokslà, organizuojant ávairiius laisvalaikio renginius, diskusijas, paþintines ekskursijas po mûsø kraðtà.

„ERASMUS DIENOS 2005“

Geguþës mënuo Lietuvoje paskelbtas mënesiu be smurtoprieð vaikus. Ta proga Mykolo Romerio universiteto Socialiniodarbo fakulteto socialinio darbo III kurso studentø grupë, studi-juojanti laisvalaikio vadybos programà, ð. m. geguþës 12 d. fa-kulteto bendruomenei – vadovybei, dëstytojams, studentams irsveèiams – surengë vaiko teisiø apsaugai skirtà socialinæ vaka-ronæ „Man tik penkeri“.

Parodþiusius graþià iniciatyvà studentus pasveikino So-cialinio darbo fakulteto dekanëdoc. dr. Leta Dromantienë, daly-vius ir sveèius savo muzikavimudþiugino Vytauto Èepëno vado-vaujamas studentø dþiazo trio. Va-karonëje buvo surengtos studen-tø ir dëstytojø jungtiniø koman-dø kûrybiðkumo varþybos, vykosocialiniø situacijø sprendimobûdø paieðka neformalioje aplin-koje, pasirodë „vietiniai“ talen-tai – SDF studentai ir dëstytojai.

Mes, bûsimieji socialiniai

SDF studentø surengtosekûrybiðkumo varþybose – dëstytojø

komandos „architektas“, visømylimas Tëvas Antanas Saulaitis SJ.

darbuotojai, nuolatos jau-èiame atsakomybæ uþskriaudþiamus, nelaimin-gus vaikus. Šiuo renginiunorëjome pasakyti, kadvisiems mums – ir studen-tams, ir dëstytojams –nors retkarèiais dera pri-siminti vaikystæ, nepa-mirðti þaisti, bûti iðradin-giems ir kûrybingiems.Juk senovës iðmintis by-loja, kad þmogui reikiane tik duonos, bet ir þai-dimø.

Socialinis darbuoto-jas – þmogus, kuris turi irgali árodyti, jog gyvenimasbûna ne tik teisingesnis, bet ir prasmingesnis, visavertiðkesnis,graþesnis. Kûrybiðkas naujoviø integravimas á turimà patirtá –tai ir yra socialinio darbo menas.

Renginio iniciatoriai ir organizatoriai dëkoja Mykolo Ro-merio universiteto Leidyboscentrui, Telecentrui, Estetiniougdymo centrui uþ suteiktà pa-ramà ir palaikymà.

SDF 3 kurso SDbd2-01studentø grupë ir dëstytoja

J. R. Ðinkûnienë

„MAN TIK PENKERI“„MAN TIK PENKERI“


Ten, kur mokslas – ten menas ir poezija…Þmogaus proto ir dvasinës kûrybos galiø vieno-væ liudija jau Antikos mitai. Ðtai olimpinës mito-logijos eroje svarbus harmonijos kûrimo vaid-meuo teko mûzoms – devynioms poezijos, me-no bei mokslo deivëms, Dzeuso ir Mnemosinësdukroms.

…Ir ðá pavasará tragedijos ir teatro mûzaMelpomenë ir komedijø mûza Talëja kartu sureþisiere doc. Aleksandra Terese Velièkiene pa-kvietë mûsø universiteto teisininkus pasinerti ávisai kitoká diskursà – diskusijà amþinaisiaismeilës ir groþio klausimais…

Teatralizuotoje diskusijoje dalyvavo ar-chaiðkasis galingas meilës dievas Erotas, sim-bolizuojantis amþinàjá þmoniø verþimàsi á gëráir groþá; viskà neigiantis kritikos dievas Mo-mas, atstovaujantis opozicijai, kad „iðsisklaidþius kelio dulkëmsþiûrovai pamatytø, ant ko joja raitelis – ant þirgo ar asilo“; gam-tos, vynuogininkystës ir vyno dievas Dionisas-Bakchas, pakvies-tas vynu suvilgyti nuo karðtos diskusijos iðdþiûvusias dievø lû-pas; ir iðmintingiausias ið mirtingøjø senovës graikø filosofasSokratas.

Eroto ásitikinimà, kad „jei-gu puikiausios gëlës, graþiausibrangakmeniai, saldþiausi kve-palai yra sukurti moteriai,vadinasi, ji, moteris, yra di-dþiausia vertybë ið visø verty-biø“, skeptiðkasis Momas iðva-dino ðventu naivumu teigdamas,jog nëra nieko blogesnio uþ mo-terá, o vyro priklausomybë nuosijono – gëdinga bei kamuojan-ti vergovë. Prigimtá ir jausmøgaivaliðkumà simbolizuojantisDionisas paprieðtaravo, kadmoterø groþio kerai – neiðven-giami: „O, þinau ir að, kaip pa-vergia mus moterø groþis! Ir tas pavergimas neiðvengiamas kaipgeleþies artëjimas prie magneto!“ Iðmintingasis Sokratas ðypso-damas prasitarë, kad jam tekæ matyti daug groþybiø, bet didþiau-sià dþiaugsmà suteikë tik moterys…

Priëjæ prie iðvados, kad groþá ir moterá jungia lygybës þen-klas, dievai suskubo aptarinë-ti svarbiausius groþio princi-pus ir þemiðkosios meilës ypa-tumus. Apie pastarosios gimi-mà Sokratas priminë legendà,kad þmogus kitados turëjæs ap-valø kûnà, keturias rankas irtiek pat kojø, du veidus, ketu-rias ausis, taèiau Olimpo die-vai iðsigandæ begalinio þmo-gaus pasitikëjimo savimi, irDzeusas nusprendæs þmonesperpjauti pusiau, kad jie bûtøsilpnesni: „Tada kiekvienaþmogaus pusë ëmë ieðkoti ant-rosios, geidë apsikabinti ir su-

augti á vienà kûnà. Taip atsirado þemiðkoji mei-lë…“

Èia dievai susiginèijo, kokià moterá gali-ma laikyti graþuole. Ovalus veidas, iðkili kak-ta, neplonos, bet ir ne per daug putlios lûpos,akys didelës, bet neiðvirtusios, nosis tiesi ir ge-rai sumodeliuota – toká idealios moters pa-veikslà nupieðë kiek ákauðæs Dionisas. TaèiauMomas ir vël paleido kritikos strëlæ: jis paste-bëjo, kad ávairiais laikais moters groþis buvosuprantamas skirtingai. „Varietas delectat –smagu, kai yra ávairovë!“ – atðovë Erotas, ta-èiau jam pasidarë ádomu, kokia gi þmogauskûno dalis groþiui svarbiausia.

Filosofas Sokratas pabrëþë, kad groþiuisvarbus kûno tiesumas – dvasios tiesumo sim-bolis: „Žmogus buvo sukurtas dangui, todël jo

kûnas, skirtingai nuo gyvuliø, verþiasi á virðø“. Jam netikëtaipritarë ir kritiðkasis Momas, kikendamas, kad pamatæs susikûp-rinusá þmogelá tik ir galvoji apie jo dvasiná luoðumà. Erotas,tæsdamas Sokrato mintá, þmogaus galvà pavadino dvasios sostu,jo jëgø sostine. Taèiau dël plaukø Momo ir Dioniso nuomonës

iðsiskyrë: pirmajam plaukai pa-sirodë sukurti tik dël iðoriniogroþio, o svajingai nusiteiku-siam gamtos dievui jie primi-në kûniðkojo medþio ðaknis,padedanèias þmogui áaugti ádangø. „Juk mes visi tik perplaukà nuo to aukðtojo pasau-lio!“ – èia pat ironiðkai pridûrëjis.

Iðminèiaus Sokrato ir die-vø dëmesio taip pat sulaukëþmogaus akys, ausys, lûpos, ran-kos ir kojos. Filosofo manymu,svarbiausia yra „þmogaus akys– ta dieviðkoji pora“, lûpos – „taisvarbiausi mûsø dvasios vartai“,

rankos – „tarsi kûno ðakos, ant kuriø iðauga pergaliø vaisiai“, okojos – „ant dviejø pëdø dvi kolonos“, vedanèios tik á prieká, tik átikslà…Á Eroto abejonæ, kad ausys galbût atrodytø graþiau „ástaty-tos“ kaktoje arba pakauðyje, Sokratas atsakë, kad jam graþu tai, kasnaudinga – þmogus viskà iðgirsta nei per anksti, nei per vëlai.

Meilës dievas didþiausià reikð-mæ suteikë rankø galiai glamo-nëti mylimosios kûnà, jam pri-tarë ir Dionisas: „Ne be reikalosakoma: kiekvieno þmogaus li-kimas – jo rankose!“

Taèiau þemiðkàjà meilægimdo ne tik iðorinis, bet irþmogaus sielos groþis. Pabuvækûniðkojo groþio ekspertais,dievai ir Sokratas nesiryþo vie-ni bristi á gilø mirtingøjø vidi-niø jausmø vandenynà, nesmeilës veidø – daug. Á diskusi-jà jie pakvietë septynias garsias

TEATRALIZUOTA DISKUSIJA APIE GROÞÁ IR MEILÆ

Garsusis Graikijos dainius Orfëjas irjo suþadëtinë Euridikë

Ið kairës: Sokratas, Erotas, Momas ir Dionisas-Bakchas

Nukelta á p. 11


Balandþio 27 d. Mykolo Romerio universitete vyko spalvin-gas Kauno miesto municipalinio dþiazo orkestro – KBB (vado-vas Romualdas Grabðtas) – ir visiems gerai paþástamos dþiazosolistës Nedos Malûnavièiûtës koncertas ið Universiteto Esteti-nio ugdymo centro rengiamo meninës muzikos koncertø ciklo„Didþiosios muzikos keliais“. Muzikinio vakaro repertuareskambëjo ir klasikiniai, ir ðiuolaikiniai dþiazo kûriniai, Billy Joe-l’o populiari daina „Just the Way You Are“.

Jau 14 metø entuziastingo dþiazo ðalininko – pianisto irkompozitoriaus, muzikos teatro spektakliams, ávairiømuzikiniø projektø autoriaus Romualdo Grabðto vadovauja-mas Kauno bigbendas (KBB) yra vienas ryðkiausiø miesto mu-zikos kolektyvø, pelnæs pripaþinimà Lietuvoje ir uþsienyje. Es-tija, Latvija, Suomija, Švedija, Rusija, Norvegija, Baltarusija,Lenkija, Olandija – tai ðalys, kuriose Kauno bigbendas atstova-vo Lietuvai dþiazo ar muzikos festivaliuose. KBB didþiuojasiprojektais su pasaulyje þinomais dþiazo kûrëjais ir atlikëjais –Dagu Eilertsenu (Norvegija ), Rogeriu Pontare (Švedija), Juk-ka Linkola, Eero Koivistoinenu (Suomija), Barbara Denner-lein (Vokietija), Danieliu Messina (Argentina), Franku Man-

toothu, Randy Breckeriu, Jiggsu Whighamu (JAV), Arkady Shilkloperiu (Rusija ) ir kt. Ásimintini bendri Kauno bigben-do projektai su Amsterdamo (Olandija) kameriniu choru irdirigentu Pierre Schuitemakeriu bei Lietuvos nacionaliniusimfoniniu orkestru.

Orkestras yra visø Lietuvoje vykstanèiø dþiazo festivaliødalyvis, su juo bendradarbiauja geriausi Lietuvos dþiazo in-

strumentalistai ir vokalistai – Petras Vyðniauskas, Valerijus Ramoðka, Vytautas Labutis, Neda Malûnavièiûtë, Saulius Šiauèiulis, Arvydas Jofë, Olegas Molokojedovas, Eugenijus Kanevièius, Vytautas Mikeliûnas ir kt.

Daug dëmesio Kauno bigbendas skiria dþiazo muzikos pro-pagavimui tarp jaunimo. Jau kelerius metus Kaune ir Vilniujejis rengia projektà „Dþiazo pamokos“, kuriame, be geriausiøLietuvos dþiazo meistrø, dalyvauja kino, teatro, pantomimos,cirko aktoriai, dailës ir muzikos studijø mokiniai.

Neda Malûnavièiûtë, fleitininkë ir vokalistë, pelnytai lai-koma Lietuvos dþiazo primadona, pirmàkart dþiazo scenojepasirodë 1988 m. su þinomo atlikëjo Vladimiro Èekasino vado-vaujamu B. Dvariono DMM vaikø dþiazo ansambliu, vëliau dai-navo ir grojo grupëje NNB, A. Anusausko kvintete, ansamblyjeDþiazo nublokðti, muzikavo su V. Pilibavièiumi, E. Kanevièiumiir D. Naujokaièiu, Vilnius Jazz kvartetu, D. Pulausko sekstetu,V. Labuèio oktetu bei daugeliu kitø Lietuvos dþiazo meistrø.1999 m. su D. Pulausko sekstetu ji pelnë Grand Prix tarptauti-niame Yesterday - Pärnu konkurse Estijoje.

Su ávairiais kolektyvais Neda koncertavo JAV, Suomijoje,Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijo-je, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. 1998 m. dalyvavo kon-certiniame ture su JAV muzikantais, 2001 m. su estø ir suomiødþiazo projektu koncertavo Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, suD. Kramerio trio – Prancûzijoje.

Ið viso Neda Malûnavièiûtë yra iðleidusi 10 dþiazo ir 5 pop-muzikos albumus. Vienas ið pastarøjø – albumas „Laikasprisipaþinti“ pelnë Bravo apdovanojimà.

DÞIAZO VAKARAS SU NEDA IR KAUNO BIGBENDU

mitologines poras, praskleidusias magiðkos meilës galios ðydà– Trojos karo dalyvá graikà Achilà ir jo belaisvæ trojietæ Brisei-dæ; graikø salos Itakës karaliø Odisëjà ir jo þmonà Penelopæ;Graikijos herojø Heraklá ir jo mylimàjà amazoniø karalienæHipolitæ; Trojos karalaitá Pará ir Spartos karaliaus Menelajoþmonà Helenæ; garsøjá Graikijos dainiø ir muzikantà Orfëjàbei jo suþadëtinæ Euridikæ; Dionisà-Bakchà ir Kretos valdovoMinojo dukrà Ariadnæ; antikos skulptoriø Pigmalionà ir jo su-kurtà ið dramblio kaulo graþuolæ moterá Galatëjà.

Jø meilës istorijos simbolizuoja amþinàsias vertybes – ge-rumà, taurumà, sugebëjimà laukti, atlaidumà, kilnumà, iðdidu-mà… Štai graþioji Penelopë dvideðimt metø laukë gráþtanèiosavojo Odisëjo – tai tikrai titaniðkas dvasios darbas! Karo metupaimta á nelaisvæ trojietë Briseidë savo sielos groþiu taip suþa-vëjo graikà Achilà, jog ðis ið uþkariautojo tapo nuolankiu jos

vergu. Nepaprasta ir tikros kûrybos galia: ið dramblio kauloskulptorius Pigmalionas iðskaptavo tokià puikià statulà, jogpats jà pamilo lyg tikrà moterá. Iðdidþiosios amazonës Hipoli-tës meilë pasiekiama ne kiekvienam – ji sutiko bûti tik daugiðkentëjusio ir daug þygdarbiø atlikusio Heraklio mylimàja…

Garsusis filosofas Sokratas diskusijà apibendrino tokiaisþodþiais: „…tobulas þavesys yra ten, kur á vienà susilieja dva-sios dorybës su kûno groþiu“. Negalima paimti Briseidës geru-mo ir plaukø, Galatëjos ðvelnumo ir kojø, Hipolitës iðdidumoir rankø bei sulipdyti ið jø vienà idealià moterá, nes „atskiradalis negali bûti iðtraukta ið visumos“.

Reþisierës doc. Aleksandros Teresës Velièkienës spek-takliø akimirkomis, uþfiksuotomis fotografo VidûnoGelumbausko, kvieèiame pasigroþëti III a. fojë eksponuo-jamoje parodoje.

Atkelta ið p. 10


Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Mykolo Romerio universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius, tel. (8~5) 271 45 34.Redaktorë Dalia Nakutytë. Korektûrà skaitë Lina Brûzgaitë. Maketavo Auðrinë Ilekytë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko.

Tiraþas 600 egz. Uþsakymas 259 . Parengë ir iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius.Mënraðtá galite skaityti ir internete adresu http://www.mruni.lt/studentai.html

SPORTSPORTSPORTSPORTSPORTASASASASAS SPORTSPORTSPORTSPORTSPORTASASASASAS SPORTSPORTSPORTSPORTSPORTASASASASAS

Geguþës 5 d. baigësi tradicinis Mykolo Romerio universite-to salës futbolo turnyras studijø prorektoriaus taurei laimëti.Turnyre ið viso dalyvavo dvylika komandø. Po dramatiðkø finalovarþybø nugalëtoja tapo „Žvaigþdþiø“ komanda, rezultatu 18:15ji áveikë „Titanus“. Treèiàjà vietà uþëmë FC „Bajerio“ komanda.Rezultatyviausiu turnyro þaidëju pripaþintas Socialinio darbo fa-kulteto II kurso magistrantas Kæstutis Janèiauskas.Šiuo metu vykstanèiose LSFL èempionato II rato varþybose My-kolo Romerio universiteto futbolo komanda su Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto rinktine dalijasi IV–V vietas.

Geguþës 7 d. Skuode vyko Lietuvos rankø lenkimo èempio-natas, kuriame dalyvavo per ðimtas dalyviø. Mykolo Romerio uni-versiteto Socialinio darbo fakulteto IV kurso studentas Rober-tas Proþivalskis, svorio kategorijoje iki 80 kg lenkdamas tiek deði-ne, tiek kaire ranka, iðkovojo pirmàsias vietas. Minëtoje svoriokategorijoje Universiteto studentas áveikë 20 varþovø. Ši pergalësuteikë galimybæ Robertui Proþivalskiui atstovauti Lietuvai Eu-ropos èempionate Bulgarijoje birþelio 12 d.

Geguþës 8 d. Jonavoje vyko Lietuvos jaunimo jëgos trikovësèempionatas, kuriame Mykolo Romerio universiteto Teisësau-gos fakulteto II kurso studentas Tadas Burba tapo èempionusvorio kategorijoje iki 110 kg.

Geguþës 12 d. Vilniuje vyko Lietuvos policijos taikomosiostrikovës varþybos, kuriose dalyvavo Mykolo Romerio universite-to Teisësaugos fakulteto IV kurso studentai Andrejus Markevi-èius, Virginijus Pûras ir Teisësaugos fakulteto magistrantûrospirmakursis Mindaugas Kairys. Jie uþëmë III komandinæ vietà,puikiai pasirodë ir asmeninëse varþybose. Bendrojoje áskaitoje Ivietà ið 75 dalyviø iðkovojo A. Markevièius, prisitraukimo prieskersinio rungtyje jis uþëmë III vietà. Kitoje rungtyje – 3000 mbëgimas – nugalëjo Virginijus Pûras.

Geguþës 12 d. Kaune vykusiame oficialiame septintojo Lie-tuvos studentø krepðinio lygos sezono uþdaryme áteikti medaliaigeriausioms universitetø komandoms, tarp kuriø – ir MykoloRomerio universiteto vaikinø rinktinei. Maþajame LSKL finaleserijoje iki trijø pergaliø ji be pralaimëjimø áveikë Lietuvos þemësûkio universiteto komandà ir savo grupëje iðkovojo garbingà tre-èiàjà vietà (pirmàjà vietà uþëmë Vytauto Didþiojo universitetas,antràjà – Kauno technologijos universitetas). Rezultatyviausiulygos krepðininku pripaþintas mûsø universiteto komandos þai-dëjas Renaldas Seibutis, per varþybas pelnæs vidutiniðkai po 26,67taðko.

Geguþës 14–15 d. Kaune vyko Lietuvos aukðtøjø mokykløstudentø lengvosios atletikos èempionatas. Asmeniniø áskaitøkategorijoje Mykolo Romerio universiteto studentai iðkovojo 4medalius: Antanas Musvydas – I vietà 800 m bëgimo, GiedriusMaèënas – I vietà 110 m barjerinio bëgimo, Ieva Stasytytë – IIIvietà ieties metimo ir Rasa Dementavièiûtë – III vietà ðuolio á tolárungtyje. Triðuolio rungtyje Rasa liko ðeðta. Kiti Universiteto stu-dentø rezultatai: 1500 m bëgimo rungtyje Antanas Musvydas ið18 dalyviø uþëmë penktà vietà, Andrejus Markevièius liko septy-nioliktas. 100 m bëgimo rungtyje Simonas Januðaitis ið 43 dalyviøuþëmë deðimtà vietà, Povilas Stadalius, bëgdamas 800 m, finiðavotryliktas. Komandinëje áskaitoje Mykolo Romerio universitetasuþëmë deðimtà vietà ið dvylikos èempionate dalyvavusiø aukðtøjømokyklø.

Geguþës 16 d. geriausiems Mykolo Romerio universiteto krep-ðininkams áteikta rektoriaus taurë. Penktus metus rengiamà stu-dentø krepðinio turnyrà ðiemet, kaip ir pernai, laimëjo „Justitia“,finalo varþybose rezultatu 111:52 ji nugalëjo „Romerio team“. Tre-èiàjà vietà ið deðimties turnyre dalyvavusiø komandø iðkovojo „Pro-kurorai“.

Nugalëtojø komandai rektoriaus tauræ áteikë Universiteto rek-torius prof. Alvydas Pumputis. Laimëtojai ir prizininkai buvo taippat apdovanoti medaliais, diplomais bei kitais vertingais prizais. Re-zultatyviausiu turnyro þaidëju pripaþintas „Justitia“ kapitonas, Tei-sës fakulteto II kurso magistrantas Mindaugas Badaras. Kiti ko-mandos nariai: Eduardas Sergejevas, Gediminas Sakalauskas, Ge-diminas Matelis, Simonas Dzidolikas, Tomas Ambrasas, Tomas Šuns-kis, Marius Braðiûnas, Kæstutis Dikèius, Arminas Braèas.

Mykolo Romerio universiteto studijøprorektorius prof. Justinas Sigitas

Peèkaitis ir taurës laimëtoja„Žvaigþdþiø“ komanda

Mykolo Romerio universitetoSocialinio darbo fakulteto

ketvirtakursis RobertasProþivalskis – Lietuvos rankø

lenkimo èempionas svoriokategorijoje iki 80 kg

MykoloRomeriouniver-siteto

rektoriusprof.

AlvydasPumputisir taurës

prizi-ninkai

atidengta memorialinË lenta prof. mykolui romeriui2005 m. geguþë, nr. 14(82) 3 mykolo romerio...

Documents