TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................

1. Prekių ženklo ir prekių ženklo savininko samprata.............................................................................

1.1. Prekių ženklo

samprata...........................................................................................................

1.2. Prekių ženklo savininko

samprata..........................................................................................

1.3. Suteikiamos teisės prekių ženklo savininkui, jų apimtys ir

apribojimai................................

1.4. Prekių ženklo savininko teisių įgyvendinimas ir gynimas

1.5 Prekių ženklo funkcijos ir paskirtis.........................................................................................

2. Teisiniai prekių ženklo reguliavimo ypatumai.....................................................................................

2.1. Reikalavimai prekių

ženklui....................................................................................................

2.1.1. Absoliututūs reikalavimai prekių ženklui....................................................................

2.1.2. Kiti (santykiniai, reliatyvūs) reikalavimai...................................................................

2.2. Teisių į prekių ženklą

atsiradimas..........................................................................................

2.2.1. Registravimo procedūra..............................................................................................

2.2.2. Tarptautinė registracija................................................................................................

2.3. Apsaugos

terminas..................................................................................................................

3. Muitinės veiklos analizė saugant prekių ženklą......................................................

3.1. TRIPS

sutartis.........................................................................................................................

3.2. Muitinės mobiliosios

grupės...................................................................................................

3.3. Muitinės priežiūros

priemonės.................................................................................................

IŠVADOS.......................................................................................................................................

LITERATŪROS SĄRAŠAS..........................................................................................................

SANTRAUKA................................................................................................................................

2

SUMMARY....................................................................................................................................

PRIEDAI........................................................................................................................................

ĮVADAS

Prekių ženklai egzistavo jau antikoje. Įvairių šalių prekeiviai savo prekes žymėdavo skirtingai.

Indijos amatininkai prieš siunčiant savo meno dirbinius į Iraną, išraižydavo ant jų savo parašus. Tuo

metu romėnai ant pagamintų savo molinių indų naudodavo apie tūkstantį prekių ženklų. Kad ir jau po

senovei dirbiniai buvo žymimi prekių ženklais ir parašais, kad atskirti vieno prekeivio prekes nuo kitų,

ekonominė prekių ženklų reikšmė išaugo tik XVIII-XIX amžiuje, prasidėjus pramoninei revoliucijai.

Pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis prekių ženklų teisinę apsaugą pasirodė jau 1266m.

Anglijoje. Vėliau, XIX a., ir kitos šalys (Prancūzija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija) priėmė

tokius teisės aktus. 1891m. buvo pasirašyta Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos,

kad palengvinti prekių ženklų registraciją keliose šalyse.

Kalbant apie Lietuvą, 1992 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nutarimas Nr.

362 „Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje“. Šiuo nutarimu buvo

siekiama užtikrinti pramoninės nuosavybės apsaugą. Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų

įstatymas buvo priimtas 1993m. birželio 3d., vėliau jis buvo pakeistas į šiuo metu galiojantį Lietuvos

Respublikos prekių ženklų įstatymą.

Temos aktualumas ir problematika. Šiame darbe daugiausiai bus analizuojama prekės ženklo ir

prekės ženklo savininko samprata, teisinio reguliavimo ypatumai. Svarbi ši tema tuom, kad prekių ženklai

yra neatsiejama dalis nuo žmonių gyvenimo, kiekviename žingsnyje yra susiduriama su prekių ar

paslaugų ženklais, kurie padeda vienos įmonės prekes ar paslaugas atskirti nuo jos konkurentų produktų.

Ženklai leidžia vartotojams apsispręsti dėl perkamų prekių ar paslaugų, remiantis tuo, ką jie girdėjo ar

patys išbandė.

3

Kursinio darbo tikslas – supažindinti su prekės ženklo ir jo savininko samprata, prekės ženklo

apsauga. Kad pasiekti užsibrėžtą tikslą, keliu tokius kursinio darbo uždavinius:

1. detaliau panagrinėti prekės ženklą, kaip pramoninės nuosavybės objektą, atskleisti

jo paskirtį, naudą.

2. aptarti prekės ženklo savininko sąvoką, supažindinti su jo teisėmis.

3. atskleisti kaip, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis yra saugomi prekės

ženklai.

1. SĄVOKOS IR SAMPRATA

1.1. Prekių ženklo sąvoka

Dažnai girdimos sąvokos prekės ženklas, prekinis ženklas ir pan., tačiau taisyklinga sąvoka, kuri

vartojama teisės aktuose, yra prekių ženklas. Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prekių ženklas

apibrėžiamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito

asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Tai reiškia, jog kiekvieno gamintojo ar paslaugų

teikėjo prekių ženklai turi būti skirtingi ir nepanašūs vienas į kitą, kad neklaidinti vartotojų. Toks nutikimas jau

buvo įvykęs, kai „Tele2“ padavė į teismą „Lipdyk“ dėl neteisėto „Pildyk“ prekės ženklo naudojimo. Jau prieš

keletą metų žmonės pastebėjo keistą dviejų prekės ženklų panašumą: gerai pažįstamos išankstinio

apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos „Pildyk“ ir viską apklijuoti lipdukais siūlančio tinklalapio

„Lipdyk“. Kad tokių nesklandumų būtų mažiau, kiekvieną prekės ženklą siūloma kurti taip, kad jis

neturėtų jokių panašumų su kitais prekių ženklais. Kalbant apie prekių ženklo kūrimą, yra nurodyti

žymenys, iš kurių gali būti sudarytas prekės ženklas, tai yra:

1) žodžiai, asmenų pavardės, vardai, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai;

2) raidės, skaitmenys;

3) piešiniai, emblemos;

4) erdvinės formos (gaminių išorinis vaizdas, jų pakuotės ar talpyklos);

5) spalvos ar spalvų deriniai, jų kompozicijos;

6) bet koks 1–5 punkte nurodytų žymenų derinys.

Tačiau vardas yra svarbiausias prekių ženklo elementas, nes kalbos prasme jis yra svarbiausia nuoroda.

4

Vardas taip pat yra vienas iš elementų, kuris niekada neturėtų keistis. Visi kiti elementai

laikui bėgant gali kisti (žinomas Shell logotipas pasikeitė, palyginti su pirmuoju piešiniu, o Pepsi-Cola

prieš kelerius metus pakeitė spalvą ir tapo mėlyna). Prekių ženklai pasiekia vaizdinio išskirtinumo tik

dėl savo vardų. Nike be savo „paukščiuko" plasnojimo, Camel cigaretės be „Senojo Džo" kupranugario,

McDonaldas be savo auksinių arkų būtų iš tiesų blankūs ir neįdomūs. Todėl gero ir žymaus prekės

ženklo sėkmė slypi būtent jo vaizdiniame išskirtinume, kurio dėka vartotojai jį atpažįsta vos į jį

pažvelgus. Taigi, darytina išvada, kad prekės ženklas yra kiekvienam gamintojui ir paslaugų teikėjui

neatsiejama dalis nuo jo gamybos ar paslaugų teikimo, kadangi vartotojai prekes ar paslaugas ir renkasi

būtent pagal prekės ženklą, ir kuo prekės ženklas garsesnis, populiaresnis, žymesnis, tuo didesnė

tikimybė, kad būtent šio gamintojo prekes ar paslaugas pasirinks vartotojai. Ir visai neklaidinga yra

galvoti, kad būtent prekių ženklai formuoja vartotojų ratą, nes tik jų dėka galima nesusipainioti tarp

begalės skirtingų prekių ir paslaugų ir išsirinkti sau tinkamiausias būtent pagal prekės ženklą.

1.2.Prekių ženklo savininkas

Pagal LR Prekių ženklų įstatymą ženlo savininkas yra šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikoje saugomo ženklo savininkas. To paties įstatymo 4 straipsnyje yra nurodyta, kad Ženklo

savininkas gali informuoti visuomenę apie savo teises į tą ženklą savininko teisių apsaugos žymeniu, kurį

sudaro raidė R apskritime ir kuris dedamas ženklui iš dešinės (viršuje arba apačioje). Prekių ženklo

savininkas yra atsakingas už savo prekių ženklą ir juo pažymėtų prekių kokybę.

1.3.Prekių ženklo funkcijos ir paskirtis

Pagrindinė prekių ženklo funkcija - skiriamoji, kuri yra prekių ženklo esmė bei jo

išimtinės teisinės apsaugos pagrindas. Ji skatina prekes atpažinti, identifikuoti ir atskirti vienos įmonės

prekes nuo kitų. Be šios pagrindinės funkcijos, yra ir kitos, tokios kaip: kokybės, reklamos, bei

komercinės kilmės funkcijos.

Kalbant apie kokybės funkciją, tai prekės ženklas yra prekių ar paslaugų kokybės garantas.

Vartotojas, rinkdamasis prekes ar paslaugas ir pasirinkdamas tas, kurias jau išbandė, tikisi iš jų

analogiškos kokybės, dėl to prekės ženklo geras vardas ir reputacija yra prasmingi vartotojui, renkantis

prekes ar paslaugas. Kita funkcija – reklamos. Ji skirta prekes reklamuoti, kas reiškia, jog vartotojas

supažindinamas su atitinkama preke ar paslauga, informuojamas kokios prekės ar paslaugos yra

prekyboje. Paskutinė funkcija yra komercinės kilmės funkcija. Prekių ženklas identifikuoja prekes arba

5

paslaugas, pagamintas arba teikiamas skirtingų ūkio subjektų. Dėka šios funkcijos, vartotojai prekes

arba paslaugas gali rinktis pagal jų žinomas ar pamėgtas vietas.

Aptarus prekių ženklo funkcijas, paaiškėja ir ženklo paskirtis. Nors prekių ženklas, kaip ir

kitokios formos intelektinė nuosavybė, nėra daiktas, jis turi savo vertę. Iš pradžių, ši vertė tolygi

registravimo išlaidoms. Vėliau, kai ženklas įgyja reputaciją, jo vertė gali išaugti. Patys brangiausi

pasaulyje prekių ženklai įkainoti milijardais dolerių. Tai leidžia daryti išvadą, kad žymus ir populiarus

prekių ženklas yra geras pajamų šaltinis ir tuo yra pravartus prekių ženklo savininkui. Viską

apibendrinus, galima teigti, kad prekių ženklo paskirtis slypi jo funkcijose. Kiekviena iš išvardytų

funkcijų atskleidžia prekių ženklo paskirtį, parodo jo svarbą.

2. TEISINIO REGULIAVIMO YPATUMAI

2.1. Reikalavimai prekių ženklui

Reikalavimai prekių ženklui yra skirstomi į absoliučius atsisakymo registruoti ženklą arba jo

registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus ir kitus (santykinius, reliatyvius) prekių ženklo

registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus. Absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra įtvirtinti

Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje, Prekių ženklų direktyvos 3 straipsnyje, Reglamento dėl Bendrijos

prekių ženklo 7 straipsnyje. Esminis absoliučių ir kitų (santykinių, reliatyvių) reikalavimų ženklui

atribojimo kriterijus yra tai, kad absoliutūs reikalavimai ženklui yra reikalavimai ženklui kaip tokiam

(per se). (Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).

Absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra skirti patikrinti, ar apskritai toks ženklas per se galėtų

pretenduoti į apsaugą išimtinėmis teisėmis, jeigu, esant teigiamam atsakymui, jis nepažeistų taip pat ir

kitų trečiųjų asmenų turimų ankstesnių (ar kitų sąžiningų) teisių. Esant neigiamam atsakymui, t. y.

nustačius, kad ženklas kaip toks per se negali pretenduoti į apsaugą išimtinėmis teisėmis, jo santykis su

kitų asmenų turimomis ankstesnėmis (ar kitomis sąžiningomis) teisėmis tampa neaktualus.

Pagal Prekių ženklo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, Valstybinis patentų biuras prekių

ženklo ekspertizę atlieka tik pagal absoliučius reikalavimus prekių ženklui. Ženklą registruojant ženklo

ekspertizė pagal kitus, Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus, reikalavimus nėra atliekama. Jei

ženklas neatitinka reikalavimų gali kilti ginčas tarp pareiškėjo ir Valstybinio patentų biuro. Kai prekių 6

ženklą yra atsisakoma registruoti - vadinamoji ex-partes procedūra — Valstybinio patentų biuro

Apeliaciniame skyriuje ir teisme. Taip pat ginčas gali kilti ir tarp dviejų ūkio subjektų jau po prekių

ženklo registracijos - vadinamoji inter-partes procedūra Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame

skyriuje ir teisme.

Taigi, kiekvienas prekių ženklas turi atitikti absoliučius reikalavimus, kad galėtų būti įregistruotas.

Darytina išvada, kad bet koks prekės ženklas įregistruotas būti negali. Kiti (santykiniai, reliatyvūs)

reikalavimai prekių ženklui, padeda panaikinti jo registraciją, kai yra manoma, kad ženklas pažeidžia

jam nustatytus reikalavimus.

2.1.1. Absoliututūs reikalavimai prekių ženklui

Pagal Prekių ženklo įstatymo 6 straipsnį, žymuo, kuris negali būti pripažintas kaip prekių ženklas

arba įregistruoto ženklo registracija turi būti panaikinta, jeigu:

1) negali sudaryti ženklo pagal Prekių ženklo įstatymo 5 straipsnį;

Prekių ženklo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė

apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų: žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų,

juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; raidžių, skaitmenų; piešinių, emblemų; erdvinių formų (gaminių

išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; bet kokio iš

nurodytų žymenų derinio.

2) neturi jokio skiriamojo požymio;

Ženklas laikomas neturinčiu jokio skiriamojo požymio, jei jis negali atskirti vieno asmens prekių arba

paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų dėl to, kad, pvz., prekes arba paslaugas aprašo vien žodžiu

arba vaizdu.

3) dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos

praktikoje yra tapęs bendriniu;

Nustatant, ar ženklas dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos

praktikoje yra tapęs bendriniu, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti

jis yra registruojamas.

4) žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę,

prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų

charakteristikas;

7

Prie tokių priskiriami žymenys, kurie tiesiogiai nurodo, pvz., prekių rūšį (nealkoholinis gėrimas,

vaikiškas žaislas), prekės kokybę (švarūs batai, balti dantys), prekės paskirtį ( baldų valiklis), prekės

vertę (brangiausias, pigiausias) ir t.t.

5) gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės

ar geografinės kilmės;

Ženklas neturi būti sudarytas taip, kad pirkėjui galėtų kilti abejonės dėl prekės arba paslaugos rūšies,

kokybės ar geografinės kilmės. Kaip klaidinantys ženklai, pripažįstami žymenys, kurie iš dalies ar pilnai

sudaryti iš geografinių pavadinimų, kurie ištikrųjų nėra prekių arba paslaugų gamintojo buvimo vieta ir

pan.

6) prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms,

žmoniškumo principams;

Tai žymenys, kurie propaguoja agresyvumą, rasizmą, nepykantą. Tai gali būti įvairūs šūkiai, piešiniai,

žodžiai.

7) yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam

rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę;

8) yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo)

valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip

pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle;

9) sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti nėra gauta kitų valstybių ar tarptautinių

organizacijų kompetentingų institucijų sutikimo ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių

registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 6 straipsnį;

10) yra didelės vertės simbolis, ypač religinis simbolis;

Toks žymuo galėtų būti, pvz., valstybės istorijoje žinomo žmogaus pavardė ar portretas.

11) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti prekėms,

kilusioms iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, jeigu šios nuorodos naudojimas tokių prekių

ženkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomenę dėl tikrosios prekių kilmės vietos. Ši

nuostata taikoma ir ženklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo prekių kilmės

vietą, tačiau gali klaidinti visuomenę neteisingai informuodama, kad prekės kilusios iš kitos

vietos;

8

Pavyzdys būtų rankinukas, kuris nėra pagamintas Italijoje, tačiau pavadinimas ir tikroji kilmės

vieta parašyta itališkai.

12) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti vynui ar stipriems

alkoholiniams gėrimams, kilusiems iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, net ir tada, kai jis nurodo

tikrąją prekių kilmės vietą, arba kai ta geografinė nuoroda pateikiama išversta į kitą kalbą, ar kai

ji vartojama su papildomais apibūdinamaisiais žodžiais, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „stilius“,

„imitacija“ ar panašiai.

Pvz., šampanizuotas vynas.

Vidutinis vartotojas prekes arba paslaugas renkasi būtent pagal prekės ženklą, todėl prekės ženklas

turėtų atitikti absoliučius reikalavimus, kad neklaidinti pirkėjų dėl kilmės vietos ir pan.

2.1.2.Kiti (santykiniai, reliatyvūs) reikalavimai

Kalbant apie kitus ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, galima paminėti,

kad jie suskirstyti į keturias grupes:

1) ženklai yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į kitą prekių ženklą, įskaitant ir plačiai žinomus prekių

ženklus;

2) ženklai yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į kitą intelektinės ar pramoninės nuosavybės objektą;

3) ženklai yra tapatūs ar klaidinančiai panašūs į saugomą geografinę nuorodą;

4) ženklai yra įregistruoti contra bona fide (vadinamosios (angl. bad faith applications). (Birštonas R.,

Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).

Sprendžiant dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras ekspertizės pagal šiuos pagrindus

neatlieka.

Pagal Prekių ženklo 7 straipsnį, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra:

1) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms prekėms ir (ar)

paslaugoms;

Šiuo atveju ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia siejamas su trimis sąlygomis: prioritetu,

ženklų tapatumu, bei prekių arba paslaugų tapatumu. Kalbant apie tapačius prekių ženklus, galima teigti,

kad ženklai nebūtinai turi būti identiški, jie gali skirtis vieni nuo kitų, bet tie skirtumai yra minimalūs ir

nepastebimi visuomenei, todėl ženklai gali būti laikomi vienodais.

9

2) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir

(ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir

klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu;

Ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia siejamas su trimis sąlygomis: prioritetu, prekių ženklo

tapatumu anksčiau įregistruotam prekių ženklui ir skirtam žymėti tapačioms prekėms ar paslaugoms,

arba jei prekių ženklas yra panašus į anksčiau įregistruotą prekių ženklą ir skirtas žymėti tapačioms arba

panašioms prekėms arba paslaugoms žymėti.

3) tapatus Prekių ženklo įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai

žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus;

Platus ženklo žinomumas turi būti nustatytas ginčijamojo prekių ženklo teisių apsaugos atsiradimo

pradžiai (t. y. paraiškos padavimo arba prioriteto datai).

4) tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą,

priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos

įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo

teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar)

paslaugos;

Juridinio asmens pavadinimas neturėtų klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau užregistruotą

juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių

ir paslaugų ženklus.

5) tapatus Lietuvos Respublikoje saugomai geografinei nuorodai arba klaidinamai į ją panašus, išskyrus

tokią nuorodą, kuri kaip nesaugomas elementas įtraukta į ženklą, registruojamą asmens, turinčio teisę

naudoti tą geografinę nuorodą;

6) tapatus saugomam pramoniniam dizainui ar kitam pramoninės nuosavybės objektui, autorių teisių

saugomam literatūros, mokslo, meno kūriniui, žinomo asmens pavardei ar vardui, meniniam

pseudonimui ar kito asmens portretui arba yra klaidinamai į jį panašus, išskyrus atvejus, kai šių teisių

savininkas ar jo teisių perėmėjas yra davęs sutikimą.

7) tapatus ankstesniam Bendrijos prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus, jeigu vėlesnis ženklas

pareikštas registruoti ar įregistruotas prekėms ir (ar) paslaugoms, kurios nėra panašios į prekes ir (ar)

paslaugas, kurioms registruotas ankstesnis Bendrijos prekių ženklas, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių

10

ženklas turi reputaciją Europos Bendrijoje ir jeigu dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti

galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį

požymį, arba pakenkti jo reputacijai.

Prekių ženklų įstatymo 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta

negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas

nesąžiningų ketinimų. (Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010). Sprendžiant, ar ženklas registruoti

buvo paduotas turint nesąžiningų ketinimų, reikia įvertinti su šiuo faktu visas susijusias aplinkybes.

Viena iš aplinkybių - reikia išsiaiškinti ar atsakovas žinojo arba bent galėjo numanyti apie atitinkamą

kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme.

Be šios aplinkybės, galima išskirti dar kelias:

- nesąžiningų ketinimų kryptingumas ir poveikis konkrečiai tam asmeniui, kuris siekia užginčyti prekių

ženklo registraciją;

- komerciniai interesai: prekių ženklo naudojimas ir ketinimas jį naudoti (komercinis interesas per se

nelaikytinas pagrindu, įrodančiu faktą, kad subjektinės teisės į ginčijamąjį ženklą plačiąja prasme

priklauso tam asmeniui, kuris į šį ženklą turi tik komercinį interesą. Tačiau šis kriterijus turi didelę

reikšmę įrodant buvimą kito kriterijaus — žinojimo arba galėjimo žinoti apie kito asmens subjektinę

teisę į ginčijamą ar protestuojamą ženklą);

- reklamos faktas ir apyvartos rinkoje apimtys; subjektų konkuravimo toje pačioje rinkoje faktas;

- subjektų ankstesnis bendradarbiavimas;

- prekių ženklų ir jais pažymėtų prekių ir paslaugų tapatumas;

- neketinimas naudoti įregistruoto prekių ženklo ir kt.

(Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).

Pabrėžtina yra tai, kad nors ir neketinimo naudotis įregistruotu prekių ženklu nėra pakankamas

kriterijus prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų, vis dėlto, ši

aplinkybė yra vertinama byloje kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir tai turi didelės reikšmės

ar paraišką padavęs asmuo turėjo nesąžiningų ketinimų. Jeigu paraiška registruoti ženklą buvo paduota

turint nesąžiningų ketinimų, jokie tolimesni veiksmai nepaneigs šio fakto. Vertinant aplinkybes, kurios

susiklostė dėl nesąžiningų ketinimų, atsižvelgti reikia į tas, kurios susiklostė paraiškos padavimo dieną,

o ne tos, kurios susiklostė vėliau. (Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).

Tarybos reglamente dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnyje 1 dalyje yra nurodyti santykiniai

atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai. Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių

ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

11

a) jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės ar paslaugos, kurioms prašoma jį įregistruoti,

yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas;

b) jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms

prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje,

kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su

ankstesniu prekių ženklu.

Taigi, reikalavimai ženklui gali būti absoliutūs ir kiti - santykiniai, reliatyvūs. Kriterijus, kuris

skiria šias dvi sąvokas yra tik tas, kad absoliutūs reikalavimai yra keliami ženklams, kurie yra per se, kas

išvertus iš lotynų kalbos reikštų savaime, pats vienas arba kitaip - "through itself".

2.2.Teisių į prekių ženklą atsiradimas

Teisės į prekių ženklą atsiranda įregistravus ženklą. Pasak Allano Poulterio, pats veiksmingiausias

prekių ženklo savininko ginklas yra didelis prekių ženklų registravimo rinkinys. Prekių ženklų teisė

priklauso nuo vietovės, todėl įmanoma užpildyti registravimo paraiškas beveik kiekvienoje pasaulio šalyje.

Pirma paraiška buvo pateikta Didžiojoje Britanijoje 1876 m. Bass „Raudonojo trikampio" etiketei ir ji

galioja iki šiol. Iš tiesų, daugelis iki šiol registruotų prekių ženklų jau atšventė savo šimtmetį, tarp jų - tokie

vardai kaip Kodak ar Coca-Cola.

Pagal Paryžiaus konvencijos 6 straipsnį „Ženklai: registravimo sąlygos; to paties ženklo įvairiose

šalyse apsaugos nepriklausomumas“ registravimo sąlygos kiekvienoje Sąjungos šalyje nustatomos

nacionalinių įstatymų. Tačiau ženklas, dėl kurio vienos Sąjungos šalies pilietis padavė paraišką kurioje

nors kitoje Sąjungos šalyje, negali būti atmestas arba paskelbtas negaliojančiu, remiantis tuo, kad jis

nebuvo pareikštas, užregistruotas arba atnaujintas kilmės šalyje. Kurioje nors Sąjungos šalyje pagal

nustatytas taisykles užregistruotas ženklas laikomas nepriklausomu nuo ženklų, užregistruotų kitose

Sąjungos šalyse, įskaitant ir jo kilmės šalį.

TRIPS sutarties 18 straipsnis teigia, jog pradinė prekės ženklo registracija bei kiekviena atnaujinta

registracija galioja ne trumpiau kaip septynerius metus. Prekės ženklo registracija atnaujinama be

apribojimų. Tai leidžia teigti, kad prekių ženklo registracijos terminas gali galioti amžinai.

2.2.1. Registravimo procedūra

12

Norint įregistruoti ženklą, reikia paduoti paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką pareiškėjo

vardu gali paduoti ir jo atstovas. Prekių ženklų registravimo taisyklėse nustatyta, kad paraišką taip pat gali

paduoti šie asmenys: fizinis ar juridinis asmuo, norintis savo vardu įregistruoti ženklą ir įgyti ženklo

savininko teises Lietuvos Respublikoje; keletas fizinių ar keletas juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai

asmenys kartu, kurie, įregistravus ženklą, pripažįstami ženklo bendrasavininkiais; asmenų sąjunga

(asociacija, susivienijimas, konsorciumas ir pan.), norinti įregistruoti kolektyvinį ženklą; anksčiau nurodytų

asmenų atstovas, įskaitant patentinį patikėtinį, kuris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka

turi įgaliojimus atstovauti asmenims Valstybiniame patentų biure.

Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška. Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą

vienai ar daugiau Nicos klasifikacijos prekių ir (ar) paslaugų klasių. Paraiška paduodama tiesiogiai

Valstybiniame patentų biure arba paštu. Prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą

užpildomas lietuvių kalba. Jeigu kiti dokumentai pateikiami ne lietuvių kalba, per 3 mėnesius nuo paraiškos

padavimo dienos turi būti Valstybiniam patentų biurui pateiktas jų vertimas į lietuvių kalbą. Prieš paduodant

paraišką, turi būti sumokėtas nustatytas mokestis už paraiškos padavimą. Už kiekvieną prekių ir (ar)

paslaugų klasę, jeigu jų paraiškoje nurodyta daugiau negu viena, turi būti sumokėtas papildomas mokestis.

Svarstant, kas galėtų būti prekių ženklo apsaugos objektas, pirmiausia reikia nustatyti verslo savybes,

kurios atspindi produkto ar suteiktos paslaugos esmę. Pavyzdžiui, Nike, be kitų dalykų, apsaugojo savo

vardą „Nike" «paukščiuko" dizaino ženklą ir šūkį „Tiesiog padarykite tai". Yra ir užregistruotų kvapų

pavyzdžių, tarp jų - „žaibiškai sklindantis stiprus karčiojo alaus kvapas". Tačiau neseniai priimtas Europos

teisingumo teismo sprendimas privertė suabejoti gebėjimu užregistruoti kvapus, nes tai sunku išreikšti

grafiškai, kai reikia priimti sprendimus dėl reikiamos teisinės apsaugos apimties. JAV patentų biuras kvapus

registruoja. Taip pat galima registruoti ir formą bei produkų puošybą. Hologramas, animacines žymes,

mažmeninės prekybos vietų išskirtinius maketus ir netgi gestus.

Paanalizavus kelis prekių ženklo registracijos ypatumus, iškyla klausimas, kodėl reikia registruoti. O

gi, registruotas prekių ženklas suteikia savininkui apsaugą nuo trečiųjų šalių neteisėto jo naudojimo

neleistinomis aplinkybėmis. Daugumoje šalių registravimo suteiktos teisės reiškia daugiau nei apsaugą nuo

neteisėto registruotų prekių ir paslaugų naudojimo. Tam tikromis aplinkybėmis jos suteikia teisę savininkui

uždrausti panašių ženklų naudojimą panašioms prekėms bei paslaugoms ir, kai kuriais atvejais, ženklo

naudojimą nepanašioms prekėms. Priimtinos apsaugos priemonės leidžia įsikišti siekiant sustabdyti neteisėtą

ženklo naudojimą, taip pat reikalauti kompensacijos dėl patirtos žalos. Registravimas taip pat reiškia

nuosavybės apsaugą, pakeičiančią ar palengvinančią licencijų suteikimą. Tai ypač svarbu verslui, susijusiam

su prekyba. (Allanas Poulteris).

13

2.2.2.Tarptautinė registracija

Pagal Prekių ženklo įstatymą, tarptautinė registracija, tai ženklo įregistravimas Pasaulinės intelektinės

nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro tarptautiniame registre pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų

registracijos protokolą, priimtą Madride 1989 m. birželio 27 d. Tarptautinei prekių ženklų registracijai skirti du

tarptautiniai teisės aktai — 1891 m. Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos ir 1989 m.

Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolas.

Nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos pagal Madrido

protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės registracijos datos pagal Madrido

protokolo 3 straipsnio 2 dalį, tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir Prekių

ženklo įstatymo nustatyta tvarka pareikštas registruoti ženklas. Taigi tarptautinei ženklo registracijai

suteikus apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis yra saugomas ir ženklo savininko teisės ginamos lygiai taip

pat, kaip jei ženklui apsauga būtų suteikta registruojant jį nacionaline procedūra.

Nuo nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir

ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis nacionalinio Prekių ženklų įstatymo nuostatomis.

Tarptautinės ženklo registracijos duomenys skelbiami Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenyje.

Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos Respublikoje,

įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

Jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintų

absoliučių reikalavimų prekių ženklui arba jeigu nurodyto įstatymo nustatyta tvarka yra paduotas protestas

dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga

Lietuvos Respublikoje visiškai ar iš dalies negali būti suteikta. Taigi, ženklas, kuriam prašoma suteikti

apsaugą Lietuvoje Madrido sutarties protokolo pagrindu, patikrinamas pagal Prekių ženklų įstatymo 6

straipsnio nuostatas taip pat, kaip ir ženklas, kuriam paraiška būtų paduota vadinamuoju nacionaliniu keliu.

Prekių ženklo patikrinimas pagal Prekių ženklo įstatymą, yra analogiškas, nepriklausomai nuo to, ar ženklo

registracija paduota nacionaliniu keliu, ar tarptautiniu susitarimu. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas

neatitinka Prekių ženklo įstatymo 6 straipsnio reikalavimų arba jeigu Prekių ženklo įstatymo nustatyta

tvarka yra paduotas protestas dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo

nustatytais terminais informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga Lietuvos Respublikoje

visiškai ar iš dalies negali būti suteikta.

Kalbant apie tarptautinės registracijos galiojimo terminą, tai ji galioja 10 metų ir terminą galima pratęsti.

Praėjus penkeriems metams, tarptautinė registracija toliau nurodytomis sąlygomis tampa nepriklausoma nuo

14

pagrindinės paraiškos, nuo pagal tokią paraišką atliktos registracijos arba nuo pagrindinės registracijos.

(Madrido sutarties protokolo 6 straipsnis).

2.3. Apsaugos terminas

Daugumos intelektinės nuosavybės teisių objektų apsauga yra ribojama laike, o tų objektų, kuriems

galiojimo terminas nenustatytas – taikomos specialios sąlygos ir apribojimai. Prekių ženklas papuola į tą

grupę objektų, kurių apsauga laike yra neribojama.

Kalbant apie prekių ženklą, Prekių ženklo įstatymo 35 straipsnis nurodo, kad pradinis ženklo

registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo dienos, tačiau galiojimas gali būti

pratęsiamas visoms arba daliai prekių ir paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip dar 10 metų. Kaip

nurodoma Prekių ženklo įstatymo 36 straipsnio, registracija į prekių ženką gali būti pratęsiama, jeigu

Valstybiniam patentų biurui yra pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas pratęsti ženklo registracijos galiojimą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis.

Prašymas pratęsti galiojimo laiką turi būti paduotas per šešių mėnesių laikotarpį, kuris pasibaigia paskutinę

to mėnesio, kurį nutrūksta apsaugos galiojimas, dieną. Per šį laikotarpį turi būti sumikėti ir mokesčiai.

Kuomet visi dokumentai pateikti ir yra sumokėtas mokestis už ženklo pratęsimą, registracija yra

pratęsiama ir prekių ženklas ir vėl yra saugomas visus 10 metų. Tokį teisinį reguliavimą galima pagrįsti tuo,

jog prekių ženklas atlikdamas skiriamąją funkciją saugo visuomenę nuo painiavos rinkoje. Dėl to ženklas

turi galioti tol, kol jis tarnauja visuomenės labui. Tačiau, kai ženklas nebėra naudojamas kaip gamintojo

identifikavimo priemonė, jis tampa „nebenaudingas“ visuomenei, todėl jam neturi būti toliau taikoma

apsauga.

Taigi, prekių ženklas yra didelė vertybė jo savininkui ir todėl turi būti saugomas nuo įvairiausių

neteisėtų veiksmų. Prekių ženklo apsauga faktiškai gali trukti amžinai, kas sudaro pagrindą įgyti teises į

gaminio išvaizdą būtent prekių ženklo pagalba.

2.4. Suteikiamos teisės prekių ženklo savininkui, jų apimtys ir apribojimai

15

Kalbant apie prekių ženklo savininko teises, dar kartą reikėtų prisiminti ženklo savininko sąvoką.

Pagal Prekių ženklo įstatymą, ženklo savininkas – Prekių ženklo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos

Respublikoje saugomo ženklo savininkas. Kiekvienas prekių ar paslaugų ženklo savininkas turi specialias

teises, kurios leidžia jam, laisvai ir be kitų įsikišimo, naudoti ir disponuoti ženklu.

Pagal prekių ženklo įstatymo 38 straipsnį 1 dalį, ženklo savininkas išimtinę teisę uždrausti kitiems

asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra:

1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;

2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį

panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu

ženklu;

3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu

įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo

įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo

reputacijai.

Prašant taikyti atitinkamus draudimus įregistruoto prekių ženklo atžvilgiu, visų pirma, turi būti nuginčyta

to prekių ženklo registracija. Ir tik kai ženklo registracija yra nuginčyta, galima taikyti kitus draudimus.

Pagal Prekių ženklo 3 straipsnio 2 dalį, ženklo savininkas vadovaudamasis to paties straipsnio 1 dalies

nuostatomis, gali uždrausti:

1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;

2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti

ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas;

3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes;

4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;

5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos Prekių ženklo straipsnio 2

dalies 1–4 punktuose nurodytus veiksmus.

Formuluodamas ieškinio reikalavimus, registruoto ženklo savininkas savo teisėms ginti turi konkrečiai

įvardyti žymenį, kurį jis prašo drausti vartoti, ir prekes ar paslaugas, kurioms jis prašo uždrausti vartoti šį

žymenį. Teisės aktų nustatyta tvarka, neįregistruoto žymens draudimo naudoti dalykas turi būti

identifikuojamas, teismo sprendimo ar rezoliucinėje dalyje pateikiama nuoroda į konkretų bylos lapą,

kuriame to žymens vaizdas. Jeigu uždraudžiamas naudoti prekių ženklas, kurio registracija buvo pripažinta

16

negaliojančia ar panaikinta, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pakanka nurodyti registracijos numerį.

(Birštonas R., Klimkevičiūtė D. ir kt., 2010).

Kalbant apie ženklo skiriamojo požymio pažeidimus, reikia paminėti dar kelis atvejus, kurie nurodyti

Prekių ženklo 38 straipsnio 3 dalyje. Tai atvejai, kai:

1) žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo

panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas;

2) skelbimuose ar kitose visuomenės informavimo priemonėse žymuo atgaminamas arba nurodomas taip, kad

gali susidaryti įspūdis, jog atitinkamas ženklas yra tapęs bendriniu tam tikrų prekių ir (ar) paslaugų

pavadinimu.

Pirmuoju atveju kalbama apie ne apie teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto juridinio asmens

pavadinimo naudojimą, bet apie teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruoto žymens naudojimą, kai jis

naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas, bet ne jo gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų atskyrimo

prasme.

Prekių ženklo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, nesuteikiantys ženklo savininkui teisės

uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį:

1) savo vardą, pavardę ir (ar) adresą;

2) prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių

pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;

3) ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį;

4) ženklą lyginamojoje reklamoje, jei tokia reklama yra leidžiama.

Tačiau šie ženklo savininko teisių apribojimai gali būti taikomi tik tada, kai nurodyti naudojimo atvejai

neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai. Tai reiškia, kad derėtų sąžiningai elgtis

teisėtų prekių ženklo savininko interesų atžvilgiu.

Svarbu paminėti ir prekių ženklo savininko teisių pasibaigimą. Prekių ženklo įstatymo 40 straipsnis

kaip tik ir reglamentuoja šią nuostatą. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad ženklo registracija nesuteikia jo

savininkui teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti juo prekes, kurios paties ženklo savininko arba jo

sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į Europos Bendrijos rinką. Kitaip tariant, ženklo savininkas negali kištis

į to prekių ženklo judėjimą, kuris buvo išleistas į Europos Bendrijos rinką. Prekių ženklo įstatymo 40

straipsnio 2 dalis nurodo, kad to paties straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu yra pagrįstų

17

priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu

pažymėtų tokiu ženklu ir išleistų į rinką prekių kokybė pasikeitė ar pablogėjo.

Taigi, kalbant apie teises, reikia nepamiršti, kad visos teisės, įskaitant ir ženklo savininko teises, turi

tam tikrus apribojimus ir apimtis. Tai reiškia, kad žodis „teisės“ turi ne tik pradžią ir leidžia elgtis kaip

patinka, tačiau turi ir draudimų, o kartu – ir pabaigą.

2.5.Prekių ženklo savininko teisių įgyvendinimas ir gynimas

Kalbant apie ženklo savininko teisių įgyvendinimą, reikia atskleisti subjektus, galinčius įgyvendinti teises

į prekių ženklą. Tai - pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, ginantys savo teises, taip pat

išimtinių licencijų licenciatai, ginantys jiems suteiktas teises.

Nurodyti subjektai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;

5) taikyti kitus Prekių ženklų įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

(Prekių ženklo įstatymo 50 straipsnio 1 dalis).

Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl

kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas subjektų, galinčių įgyvendinti

teises į prekių ženklą, prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems subjektams pateikti tinkamą galimos žalos

kompensavimo užtikrinimą.

LR Baudžiamojo kodekso 204 straipsnis „Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas“

reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą ženklų naudojimą. „Tas, kas neturėdamas leidimo

svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu

paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės

atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį

ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį

nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.“

Kalbant toliau, galima paminėti ir LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kurio 214-27

straipsnis reglamentuoja administracinę atsakomybę už neteisėtą prekių ženklo naudojimą. „Prekių, neteisėtai

pažymėtų svetimu prekių ženklu, laikymas ar gabenimas siekiant turtinės naudos arba prekių, neteisėtai

18

pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, laikymas ar gabenimas siekiant turtinės naudos –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių

ženklu, ar prekių, neteisėtai pagamintų panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, ir jų gamybos

priemonių ar įrangos konfiskavimu.“

Ginčus dėl prekių ženklų nagrinėja institucijos:

1) Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (nagrinėja

ginčus, numatytus Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnyje — dėl ženklo neatitikties Prekių ženklų įstatymo 6 ir 7

straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams protestavimo procedūra);

2) Vilniaus apygardos teismas dėl:

- Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų;

- ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia;

- ženklo registracijos panaikinimo;

- ženklo savininko teisių gynimo;

- ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;

- Bendrijos prekių ženklų pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 90—101 straipsnių

nuostatas.

Taigi, kad apginti prekių ženklo savininko teises, tam yra skirti specialūs teisės aktai, kurie numato

baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, taip pat ir institucijos, nagrinėjančios ginčus dėl prekių ženklų.

19