Interaktyvių Interaktyvių literatūrinio (kultūrinio) ir kalbinio literatūrinio (kultūrinio) ir kalbinio

komunikavimo komunikavimo strategijų mokymas(is) strategijų mokymas(is)

atsižvelgiant į pakitusią mokymo(si) sampratą, Vidurinio ugdymo bendrąsias programas (2011), Lietuvių kalbos brandos egzaminų programą (2011)

Lektorė Nijolė ToleikytėLietuvos edukologijos universitetas

Inovatyvios lietuvių gimtosios kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas

Pagrindiniai klausimai

I. Ugdymo paradigmų kaita ir programų atnaujinimas

II. Literatūrinio ugdymo sampratos kaita literatūros teorijų kontekste

III. Didaktiniai interaktyvių literatūrinio (kultūrinio) ir kalbinio komunikavimo strategijų mokymo(si) aspektai

IV. Didaktinis strategijų mokymo(si) ir taikymo modelis

V. Praktinės užduotys

I. I. Ugdymo paradigmų kaita ir Ugdymo paradigmų kaita ir programų atnaujinimasprogramų atnaujinimas

Švietimui keliami iššūkiai XXI a.Švietimui keliami iššūkiai XXI a.

Andy Hargreaves apie kokybiškai naują požiūrį į mokymą ir ateities iššūkius švietimui:

1. XXI a. jauniems žmonėms keliami reikalavimai ir iššūkiai labai skiriasi nuo ankstesnių. Šiandien šiuolaikiškos našios ekonomikos ir modernios atviros visuomenės reikalavimai ragina mūsų mokymo sistemą ugdyti ypatingus kiekvieno vaiko talentus.

2. Keičiasi jaunų žmonių poreikiai. Tyrimų rezultatai rodo, kad 70 proc. vaikų vidurinėse mokyklose sakosi nuobodžiaują. Egzistuoja milžiniškas neatitikimas tarp to, kas, kaip žinome, žadina jaunų žmonių dėmesį, ir to, kaip mokome.

3. Mokymas XX amžiuje turi apimti ne tik žinių perteikimą, bet ir mokymąsi mokytis, horizontų plėtimą ir mokytojų tobulėjimą.

Hargreaves A. Mokymas žinių visuomenėje. Vilnius: Homo liber, 2008, p. 9–10.

Naujas požiūris į mokymąsi Naujas požiūris į mokymąsi pagal Andy Hargreaves pagal Andy Hargreaves

IKTnaudojimą

IKTnaudojimą

Įvairiopų vertinimo technikųtaikymą

Įvairiopų vertinimo technikųtaikymą

Keleto rūšių intelektą ir

skirtingas

„galvosenas“

Keleto rūšių intelektą ir

skirtingas

„galvosenas“Kooperacinio

mokymosistrategijas

Kooperacinio mokymosistrategijas

Protavimu paremtą

mokymąsi

Protavimu paremtą

mokymąsi

Konstruktyvistinįpožiūrį

į mokymąsi

Konstruktyvistinįpožiūrį

į mokymąsi

Metakognityviniusgebėjimus

Metakognityviniusgebėjimus

Aukštesniuosius gebėjimus

Aukštesniuosius gebėjimus

Mokymas(is)Mokymas(is)

Mokyklos „tiesa“Mokyklos „tiesa“

„Tradicinėje pramonės amžiaus mokykloje mokytojai dėsto ne taip, tarsi mokiniams perteiktų visuomenės sukonstruotą požiūrį ar interpretaciją. Jie dėsto taip, tarsi perteiktų tiesą. Vaikai sužino ne visuotinai priimtiną istorijos interpretaciją, o tai, „kas išties nutiko“. Vaikai sužino mokslines tiesas, o ne tikrovės modelius, kurie pasirodė esą naudingi. Jie sužino vieną teisingą būdą spręsti užduočiai, o ne skirtingus požiūrius į tą patį reiškinį. Todėl mažėja mokinių pakantumas dviprasmybei ir prieštaravimams, netobulėja kritinio mąstymo įgūdžiai. Jiems svetimas interpretavimo netikėtumo aspektas.“

Senge P. ir kt. Besimokanti mokykla. Vilnius: Versa/The Book, 2008, p.55.

Mokymosi krypčių kaita: nuo Mokymosi krypčių kaita: nuo biheviorizmo prie konstruktyvizmobiheviorizmo prie konstruktyvizmo

pagal G. Pettypagal G. PettyKonstruktyvizmas (kognityvizmas)

Piaget, Vygotskis, Ausubelis ir Bruneris

Biheviorizmas

Watsonas, Skinneris ir Bloomas

Mokiniai yra skirtingi ir kiekvienas turi mokytis savo būdu.

Konkretų konceptą mokiniai mokosi labai panašiai.

Mokiniai turi atrasti savo pačių prasmę naujam konceptui, susijusiam su anksčiau išmoktais dalykais.

Mokiniams reikia tiesioginių ir aiškių žinių bei įgūdžių, kurių mokomasi, paaiškinimų.

Mokiniai turi būti skatinami patys atsakyti už savo mokymąsi.

Mokytojas turi laikyti mokinius atskaitingus už savo mokymąsi.

Tikslas – sukurti savarankiškus mokinius, linkusius mokytis visą gyvenimą.

Tikslas – instruktuoti mokinius apie svarbiausius įgūdžius ir žinias, reikalingas tapti savarankišku suaugusiuoju.

Požiūris į mokymąsi Vidurinio ugdymo Požiūris į mokymąsi Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (2002 m., 2011 m.)bendrosiose programose (2002 m., 2011 m.)

• Kokios programų atnaujinimo kryptys?

• Kokie keliami mokymosi tikslai?

• Kaip jų bus siekiama?• Kokių rezultatų

tikimasi?

Programų (2002 m. Programų (2002 m. → 2011m.) → 2011m.) atnaujinimo kryptys (Įvadas)atnaujinimo kryptys (Įvadas)

Naujajame vidurinio ugdymo raidos etape laikomasi šių ugdymo turinio atnaujinimo krypčių:

• užtikrinti vidurinio ugdymo turinio ir atnaujinto pradinio bei pagrindinio ugdymo turinio dermę;

• labiau orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų ir dalyko kompetencijų ugdymą;• integruoti įgytų gebėjimų taikymą į mokinių mokymąsi ir sieti ugdymą su

gyvenimo aktualijomis;• atsisakyti aktualumą praradusių žinių ir įtraukti į ugdymo turinį būtiniausias

naujas žinias, svarbias šiandienos ir ateities visuomenės gyvenimui;• tiksliau apibrėžti ugdymo turinio apimtį siekiant išvengti perkrovimo, galinčio pakenkti

geriems mokinių ugdymo rezultatams;• didinant ugdymo turinio lankstumą suteikti mokyklų bendruomenėms daugiau laisvės

kurti mokyklos lygmens ugdymo turinį;• suteikti ugdymo turiniui naują konceptualiai pagrįstą struktūrą ir išplėsti mokytojų

galimybes prieiti prie bendros nuomonės šiuolaikinio ugdymo planavimo, mokymo ir mokymosi metodų taikymo ir mokinių pasiekimų vertinimo klausimais.

Kokių tikslų siekiama 2002 ir 2011 m. programose?

(1 priedas)

Bendrosios kompetencijos

Asmeninis santykis su literatūra ir kultūra

Savosios kultūros paveldėtojas, puoselėtojas ir kūrėjas

Tapatybės, savimonės, savivertės formavimasis

Kūrybinis mąstymas

Kritinis mąstymas

Dalykinės kompetencijos

Į kompetencijas orientuotas mokymas(is)Į kompetencijas orientuotas mokymas(is)

Mokymosi patirtis

Gebėjimai

Žinios

Polinkiai

Gilus supratimas

Bianchi L., Garetg M., Joubert M., O‘Hagen C., Widdowson R. Ko reikia, kad vadovėlis būtų geras? // Projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“ seminarų medžiaga / internetinė prieiga: http://mokomes5-8.pedagogika.lt

Ugdomos kompetencijosUgdomos kompetencijosDALYKO IR BENDROSIOS

KOMPETENCIJOS

Dalyko kompetencijos Bendrosios kompetencijos

Komunikavimo

Literatūrinė kultūrinė

Mokėjimo mokytis

Komunikavimo

Pažinimo

Socialinė pilietinė

Iniciatyvumo ir kūrybingumo

Asmeninė

Kultūrinė

Kaip bus siekiama numatytų tikslų?Kaip bus siekiama numatytų tikslų? ugdymo gairės (bendrosios ir dalyko)

Individuali-zavimas

Individuali-zavimas

Mokymosi strategijųtaikymas

Mokymosi strategijųtaikymas

Aktyvus mokymas(is)Aktyvus mokymas(is)

Mokymosi medžiagos aktualumas ir kontekstualumas

Mokymosi medžiagos aktualumas ir kontekstualumas

II. Literatūrinio ugdymo sampratos II. Literatūrinio ugdymo sampratos kaita literatūros teorijų kontekstekaita literatūros teorijų kontekste

Interpretacinių paradigmų kaitaInterpretacinių paradigmų kaita

XX a. 6 – asis dešimtmetis žymi interpretacinių paradigmų kaitą literatūrologijoje ir estetikoje:

nuo autoriaus, kūrinio → prie skaitytojo (nuo teksto teorijų → prie skaitymo teorijų) nuo struktūralizmo → prie postruktūralizmo nuo modernizmo → prie postmodernizmo

Viena, ko kritikai nedarė prieš dvidešimt metų, – tai nekalbėjo apie skaitytoją taip, kad jo patirtis atsidurtų dėmesio centre (S. Fishas, 1980).

„Skaitytojo išlaisvinimo frontas“ (T. Eagletonas)

Pagrindiniai klausimai:• skaitytojų reakcija;• skaitytojų kompetencija;• skaitymo procesas;• kaip tekstas formuoja skaitytoją.

XX a. literatūros teorijosXX a. literatūros teorijos

Naujasis istorizmas

Naujasis istorizmas

Intertekstualumoteorija

Intertekstualumoteorija

Literatūros hermeneutika ir recepcijos

teorija

Literatūros hermeneutika ir recepcijos

teorija

Fenomenologinė kritika

Fenomenologinė kritika

StruktūralizmasStruktūralizmas

Naujoji kritikaNaujoji kritika

XX a. literatūrosteorijos

XX a. literatūrosteorijos

Teksto teorijosTeksto teorijosIki 1970 m. dominavo teorijos, kurių prioritetinis tikslas buvo teksto, jo

nekintančių elementų charakteristikos. Pagrindinės kryptys:• egzegetinė [gr. exēgēsis – aiškinimas) – senovinių tekstų aiškinimas ir

komentavimas; žiūri į tekstą kaip į kūrinį, turintį kanoninę ir galutinę prasmę; iš anksto pagarbiai priimamas vienintelis požiūris (atkuriama kūrinio prasmė, ištikimybė kūrinio ir / ar autoriaus intencijoms) ir transcendentalumas (nesiremiama moksliniu pažinimu);

• imanentinė [imanentinis – vidinis, iš prigimties būdingas, esantis ko nors viduje, ne išorinių veiksnių sukeltas, sąlygojamas] – jos dėmesio centre – vidinės prasmės santykiai, išreikšti objektyviai, be išorinės informacijos ir žinojimo; į tekstą žvelgiama kaip į uždarą ženklų sistemą; remiasi teksto kaip struktūros – vidinės jo sąrangos – suvokimu, tačiau visada turi būti jaučiamas ir kūrinio kontekstas; imanentinė teksto analizė šiuolaikinėje literatūrologijoje iš esmės remiasi struktūrinės analizės principais, kurie, kaip pastebi V. Daujotytė, jau yra tapę „teksto gramatika” (1998, 133).

• kontekstinė – akcentuojami teksto ryšiai su tikrove, ankstesniais literatūros tekstais, pasąmone, visuomene.

Skaitymo teorijosSkaitymo teorijosXX a. 7- to dešimtmečio pabaigoje pasirodė darbai, kuriuose teigiama, kad

kūrinio prasmės šaltinis nėra tik tekstas, prasmės kūrimo procese aktyviai dalyvauja ir skaitytojas.

1. Fenomenologinė kritika. Kūrinys ir skaitytojas abu yra prasmės kūrėjai. Interpretavimo prasmė atsiranda iš dviejų prasmių – meninės (kūrinio) ir estetinės (skaitytojo) – koreliacijos. Tačiau net ir pati originaliausia ir kūrybingiausia interpretacinė veikla turi jausti kūrinio schemos ribas ir jų laikytis. Taip išryškinamas teksto daugiareikšmiškumas ir interpretavimų pliuralizmas.

2. Literatūros hermeneutika ir recepcijos teorija. Kūrinio prasmė nėra objektyvi ir baigtinė, ją nuolat kuria ir keičia jo suvokimai (recepcijos). Interpretacinė prasmė randasi kaip dviejų supratimo horizontų suartėjimo ir susilietimo veiksmas.

3. Intertekstualumo teorija. Teksto intencija yra ne kas kita kaip gebančio įminti teksto mįsles idealaus skaitytojo kūrimas. Jis pasirodo kartu su tekstu ir virsta interpretacinės teksto strategijos varikliu. Sukurtas teksto ir „įkalintas“ tekste, jis naudojasi laisve tiek, kiek leidžia jam pats tekstas (U. Eco).

XX amžiaus literatūros teorijos. Vilnius: VPU leidykla, 2006.

Interaktyvus skaitymo modelisInteraktyvus skaitymo modelispagal C. Lachapelle

SKAITYTOJAS• Struktūros (žinios ir nuostatos)• Procesai (strategijos ir įgūdžiai)

• Skaitymo intencijos• Motyvacija

TEKSTAS• Autoriaus intencijos

• Teksto struktūra

KONTEKSTAS• Psichologinis (skaitymo intencijos ir interesai)

• Socialinis (mokytojo įtaka)• Fizinis (laikas, apšvietimas, trukmė)

Prasmės kūrimas

Teksto ir skaitymo teorijų idėjos Teksto ir skaitymo teorijų idėjos programose (2002 programose (2002 → 2011)→ 2011)

• Autorius – tekstas – skaitytojas

• Tekstų skaitymo principai

• Literatūrinės (kultūrinės) kompetencijos samprata

(žr. 1 priedą)

Pagrindiniai literatūrinio ugdymo Pagrindiniai literatūrinio ugdymo principai 2011 m. programojeprincipai 2011 m. programoje

• Istorinis chronologinis literatūros mokymas(is)

• Imanentinis ir kultūrinis istorinis teksto skaitymas / kultūrinis istorinis teksto skaitymas

• Tekstų ryšiai (lyginimas)

(žr. 1 priedą)

Naujasis istorizmasNaujasis istorizmas1. Atsiribojama nuo „formalaus, dekontekstualizuoto“ literatūros tyrimo, būdingo

Naujajai kritikai. Žymi posūkį nuo autonomiško literatūros teksto į jo buvimo istoriniame kultūros tekste būdų analizę.

2. Nuosekliai atsisakoma literatūros istorijos kaip kanono studijos perspektyvos, hierarchiško, statiško teksto ir konteksto ryšio, kai analizuojamas literatūros tekstas visuomet atsiduria pirmajame plane, o negrožinis kontekstas sudaro nejudrų tekste „atspindimą“ foną.

3. Literatūra yra ne tik veikiama socialinio konteksto, bet ir pati jį veikianti. Žmogaus patirtį gali reprezentuoti bet kokio pobūdžio „tekstas“, panaudojantis, simboliškai įstruktūruojantis ir žodį, ir vaizdą, garsą, gestą, materiją. Visi šie tekstai veikia asmens tapatybę, formuoja subjekto poziciją – išeities situaciją socialinei praktikai. Tad tekstinės išraiškos dalyvauja ir socialinėje terpėje, peržengia tekstualumo ribą.

4. Teksto reikšmės ne „glūdi“ sustingusios ir įrakintos jo struktūroje, o „cirkuliuoja“ istorinės sinchronijos ir diachronijos lygmenyse. Teksto prasmė yra istorinės kultūros reikšmių apykaitos, vykusios jo atsiradimo metu tarp įvairių kultūros tekstų ir praktikų, rezultatas. Tasai procesas tekste yra palikęs daugiau ar mažiau išskaitomą pėdsaką, kurį interpretuotojas imasi aiškintis.

4. „Atidus skaitymas“ yra neapeinamas bet kurio teksto interpretacijos etapas.

5. Domisi daugialypiais grožinių ir negrožinių diskursų ryšiais, abipusiu, istoriškai kintančiu ir anaiptol nestabiliu teksto ir konteksto santykiu. Grožiniai tekstai analizuojami drauge ir neatsiejamai nuo kanono studijų marginalizuotų literatūros tekstų, taip pat negrožinių kultūros dokumentų.

6. Į literatūros analizę įtraukiami kitų disciplinų tiriami objektai, kad literatūros tekstą būtų įmanoma įvairiapusiškiau suvokti ir įvairiau interpretuoti (peržengiamos dalykų ribos).

??????7. S. Greenblatto istorinės analizės projektas savitas tuo, kad tam

tikras hermeneutinis istorinio pažinimo impulsas orientuojamas į ideologinės kritikos strategiją, įtarų santykį su praeitimi. Asmuo išties fenomenologiškai „susitinka“ su praeities tekstu, tačiau susitinka visų pirma kaip tam tikros visuomenės atstovas. Asmens susitikimą su praeitimi motyvuoja ne noras suvokti tradiciją kaip savo istoriškai sąlygotos tapatybės – vidujybės – prigimtį, įgyti istorinę atmintį kaip tapatybės dalį. Šiame susitikime tradicija yra ne tai, ką reikia interiorizuoti, pripažinti asmenine savastimi, o tai, nuo ko reikia išsilaisvinti.

Naujojo istorizmo atveju sąmonės ribas, taigi ir asmens laisvę, plečia tik ideologijos suspendavimas, o viena jos kaukių – savaimingai asmens sąmonę veikianti istorinė tradicija.

XX amžiaus literatūros teorijos. V., 2006, p. 304–324.

III. Didaktiniai interaktyvių III. Didaktiniai interaktyvių literatūrinio (kultūrinio) ir kalbinio literatūrinio (kultūrinio) ir kalbinio

komunikavimo strategijų komunikavimo strategijų mokymo(si) aspektaimokymo(si) aspektai

Interaktyvus mokymasis ir jo Interaktyvus mokymasis ir jo poveikispoveikis

Interakcija – dviejų ar daugiau asmenų tarpusavio sąveika, supratimas ir grįžtamasis ryšys.

Interaktyvus visos klasės mokymas – vidutinis poveikio dydis – 0,81 (1,00).

Interaktyvus visos klasės mokymasis – kaip matrioška, susidedanti iš daugelio kitų strategijų:

• tikslų išaiškinimas;• aktyvus mokymasis;• atsakas;• tikrinimai;• namų darbai.

Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas.Vilnius: Tyto alba, 2008.

Strategijų mokymas(is) ir jų Strategijų mokymas(is) ir jų poveikispoveikis

• Strategijos mokymas – ypatingas konkretaus dalyko ir bendrų mokymosi bei mąstymo įgūdžių mokymas, integruotas į mokymo programą. Poveikio dydis – 0,80 (1,00).

• Skaitymo strategija – tai tam tikras būdas arba būdų kompleksas, kurį sąmoningai taiko skaitytojas norėdamas suprasti tekstą (J. Giasson).

• Skaitytojas, kuris taiko skaitymo strategijas, yra aktyvus, nuolat keliantis klausimus, planuojantis skaitymo veiklą, gebantis identifikuoti iškylančias problemas ir rasti sprendimo būdus – lanksčiai pritaikyti reikalingas strategijas, kad suprastų tekstą.

Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas.Vilnius: Tyto alba, 2008.

Kodėl reikia mokyti(s) skaitymo Kodėl reikia mokyti(s) skaitymo strategijų?strategijų?

Nors daugelį veiksmingų skaitymo strategijų mokiniai geba atrasti patys, tačiau, jeigu jie paliekami to mokytis savarankiškai, ir toliau didėja skirtumas tarp stipriausių ir silpniausių mokinių.

Skaitymo strategijų reikia mokyti, kad jie galėtų ugdytis metakognityvinius,

kognityvinius ir socioemocinius gebėjimus.

Metakognityvėsstrategijos

Kognityvinėsstrategijos

Socioemocinėsstrategijos

Skaitymo proceso etapai ir Skaitymo proceso etapai ir skaitymo strategijosskaitymo strategijos

Skaitymo proceso etapaiSkaitymo proceso etapai

I. Strategijos prieš skaitymą (metakognityvinės, socioemocinės, kognityvinės)

I. Strategijos prieš skaitymą (metakognityvinės, socioemocinės, kognityvinės)

II. Strategijos skaitant

(kognityvinės, socioemocinės, metakognityvinės) II. Strategijos skaitant

(kognityvinės, socioemocinės, metakognityvinės)

III. Strategijos po skaitymo(metakognityvinės, socioemocinės, kognityvinės)

III. Strategijos po skaitymo(metakognityvinės, socioemocinės, kognityvinės)

Metakognityvinės skaitymo Metakognityvinės skaitymo strategijosstrategijos

Metakognicija (angl. metacognition) – tai yra savo paties žinių arba gebėjimų spręsti problemas pažinimas.

Tai yra žinios, kurių mokiniai turi apie savo ir kitų pažinimo procesus ir kognityvines strategijas, žinios apie užduotis ir kontekstus, žinios apie save, metakognityvinė patirtis: įsivertinimas, kaip lengva ar sunku bus atlikti mokymosi užduotį, mokymosi sąmoningumo stebėjimas, atsakymo teisingumo ir tinkamumo įvertinimas.

Tai yra gebėjimas planuoti ir kontroliuoti savo paties problemų sprendimo procesus, pasirenkant ir taikant tam tikras strategijas, numatyti galimus rezultatus ir palyginti juos su realiais sprendimais, kontroliuoti ir reguliuoti laiką, pastangas, sąnaudas.

Metakognityviniai mokėjimai naudojami kognityvinei veiklai kontroliuoti bei reguliuoti.

Metakognityviniai mokėjimai • prieš užduoties atlikimą (orientavimas, planavimas);• atliekant užduotį (savęs stebėjimas, testavimas, diagnozavimas, koregavimas);• ją atlikus (įsivertinimas bei refleksija).

Metakognityvinių skaitymo strategijų taikymas Metakognityvinių skaitymo strategijų taikymas skirtinguose mokymo(si) etapuoseskirtinguose mokymo(si) etapuose

• Metakognityvinės pasiruošimo skaityti strategijos: savo skaitymo intencijų ir laukiamų rezultatų numatymas, siekiamų tikslų formulavimas, gebėjimas pasirinkti skaitymo strategijas, numatyti užduočiai atlikti reikalingą laiką.

• Metakognityvinės strategijos skaitant: savo veiksmų kontroliavimas ir suderinimas (gebėjimas įsisąmoninti kilusias problemas, nustatyti priežastis, išsirinkti tinkamas strategijas problemoms spręsti ir jas taikyti).

• Metakognityvinės strategijos po skaitymo skiriamos veiklos įsivertinimui ir refleksijai: skaitymo intencijų, pasiektų tikslų ir atliktos užduoties, taikytų strategijų veiksmingumo, užduočiai atlikti numatyto laiko. Refleksija — tai minčių, išgyvenimų savianalizė po skaitymo veiklos.

Kognityvinės ir socioemocinės Kognityvinės ir socioemocinės skaitymo strategijosskaitymo strategijos

Kognityvinės strategijos. Kognityvumas apima suvokimą, supratimą, atsiminimą, taikymą, analizę, interpretaciją, sintezę, vertinimą ir t.t. Kognityvines strategijas galima skirti į 3 kategorijas:

• Mnemotechnikos (kartojimo, įsiminimo) strategijos, kurios gali būti bazinės, t.y. nesudėtingos (paprastas kartojimas), ir sudėtingos (gebėjimas išskirti, pabraukti tai, kas tekste reikšminga).

• Manipuliavimo ir transformavimo arba informacijos perdirbimo strategijos, kurios taip pat gali būti bazinės (asociacijos, vizualizacija) ir sudėtingos (analogijos, parafrazavimas, išvadų darymas, sąsajų radimas ir kt.).

• Organizavimo strategijos: bazinės (grupavimas, klasifikavimas, sutvarkymas) ir sudėtingos (idėjų identifikavimas, sisteminančių schemų, lentelių, grafikų darymas).

Socioemocinės (emocinės ir motyvacinės) strategijos, jos padeda bendradarbiauti, valdyti savo emocijas (įveikti baimę, nerimą), atsipalaiduoti, nusiteikti veiklai pozityviai.

Kognityvinės strategijos Kognityvinės strategijos prieš skaitymąprieš skaitymą

Tikslai:• aktualizuoti turimas mokinių žinias apie literatūrinį (kultūrinį), istorinį,

meninį kontekstą ir jų patirtį (asmeninę, kultūrinę);• išsiaiškinti skaitymo intencijas, tikslus; • kelti skaitymo hipotezes;Galimos strategijos:• Hipotezių kėlimas ir būdų jas patikrinti žinojimas.• Kūrinio pavadinimo, iliustracijų aiškinimas.• Temos numatymas iš viršelio.• Reikalingų žinių kūrinio suvokimui įgijimas ir prisiminimas (ŽNS).• Diskusija.• Išankstiniai orientyrai.• Probleminės situacijos.• Teksto turinio numatymas iš tam tikrų teksto ženklų.

Kognityvinės strategijos Kognityvinės strategijos skaitant tekstąskaitant tekstą

Skaitymo strategijų pasirinkimą lemia: • pasirinkta skaitymo rūšis: apžvalginis, pažintinis, atrenkamasis, analitinis,

kritinis, kūrybinis skaitymas;• teksto tipas (grožinis, negrožinis), struktūra.Galimos skaitymo strategijos:• reikšmingų žodžių, minčių, radimas (minčių išrašymas, pabraukimas,

žymėjimas, tezių formulavimas, konspektavimas, planavimas);• naujų ar neaiškių žodžių reikšmės patikslinimas (rėmimasis žodžio darybos

analize, kontekstu, sinonimų ieškojimas, naudojimasis žodynais, žinynais); • skaitomo teksto turinio susiejimas su savo žiniomis (pvz., ŽNS strategija:

žinau – noriu sužinoti – sužinojau );• vizualizacija (vaizdų kūrimas mintyse, perskaityto teksto iliustravimas);• atsakymai į klausimus;• klausimų formulavimas (mokinio noras ir gebėjimas klausti rodo jo aktyvų

dalyvavimą skaitymo procese, dialogišką santykį su tekstu, daro jį teksto tyrinėtoju; ši skaitymo strategija ugdo pastabumą, gebėjimą kritiškai mąstyti, prognozuoti, atidžiai skaityti tekstą);

• skaitymo organizavimo formų numatymas pasitelkiant schemas, lenteles, grafikus ir kt.; • ryšių tarp idėjų: frazių, pastraipų, skyrių, kūrinių – radimas;• reikalingos informacijos radimas naudojantis įvairiais šaltiniais ir būdais; • nereikšmingos informacijos atmetimas;• rėmimasis kitais reikalingais šaltiniais skaitymo procese;• minčių patvirtinimas – savo atsakymo teisingumo tikrinimas (kodėl taip manau?);• pasakojimo struktūros suvokimo strategija (Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada viskas

vyksta? Ką veikia pagrindinis veikėjas? Ką tas veikėjas jaučia? Kuo viskas baigiasi?);• anonsavimas, citavimas, referavimas, recenzavimas;• temos žemėlapio sudarymas;• gebėjimas remtis teksto kontekstu ir kitais to paties autoriaus tekstais;• gebėjimas suvokti, įžvelgti kitas galimas teksto reikšmes;• savo interpretacijos derinimas su kitų interpretacijomis (skaitymas grupėmis ar poromis);• teksto poveikio įvertinimas;• kritinis teksto vertinimas (+; –; ?);• tyrinėjimas, kuo tekstas yra naujas; • vaidmeniniai žaidimai, inscenizacijos;• tyrinėjimas galimų ryšių įvairovės tarp literatūros kūrinių.

Strategijos po skaitymoStrategijos po skaitymo

Galimos strategijos:• skaitymo intencijų realizacijos tikrinimas;• išvadų ir apibendrinimų formulavimas;• refleksija apie tai, kas perskaityta, suvokta;• dalyvavimas skaitytojų forumuose;• dalijimasis įspūdžiais elektroniniu paštu;• klausimų sau apie pasiektus rezultatus

formulavimas;• pasiektų tikslų ir rezultatų vertinimas.

Skaitymo strategijų mokymasisSkaitymo strategijų mokymasis

Gavę naują užduotį, kai kurie mokiniai veikia labai impulsyviai, jie imasi darbo net nesusimąstydami, ką jie iš tiesų daro.

Yra mokinių, kurie visai nieko nedaro, nes neturi jokio supratimo apie mokymosi strategijas, todėl jie nuolatos patiria nesėkmės jausmą. Taigi tokius mokinius reikia mokyti veiksmų plano, kuris padėtų įveikti spontaniškumą, išmokytų dirbti efektyviai, sistemiškai.

Paskutiniai tyrinėjimai uždavinių sprendimo srityje yra sutelkti į planavimą, kuris laikomas vienu svarbiausių mąstymo įgūdžių.

Planas yra konkreti schema, kuri padeda žmogui pasiekti galutinį tikslą.

Strategijų mokymosi schema:

TIKSLO NUMATYMAS → VEIKLOS PLANAVIMAS → VEIKLA → TIKSLO NUMATYMAS → VEIKLOS PLANAVIMAS → VEIKLA → VEIKLOS KOREGAVIMAS → ĮSIVERTINIMAS (REFLEKSIJA)VEIKLOS KOREGAVIMAS → ĮSIVERTINIMAS (REFLEKSIJA)

IV. Didaktinis strategijų IV. Didaktinis strategijų mokymo(si) ir taikymo modelismokymo(si) ir taikymo modelis

Vidinė integracijaVidinė integracija

• Neabejotinas ryšys tarp skaitymo ir rašymo: mokiniai, kurie gerai skaito, gerai ir rašo.

• Skaitymo ir rašymo veikla turėtų būti kuo daugiau integruota.

C. Lachapelle

Teksto kūrimas žodžiu

Teksto kūrimas žodžiu

Teksto kūrimas

raštu

Teksto kūrimas

raštu

SkaitymasSkaitymas

Grožinis irnegrožinis

tekstas

Grožinis irnegrožinis

tekstas

Mokymosi medžiagos aktualizavimas Mokymosi medžiagos aktualizavimas (2 priedas)(2 priedas)

1. Kitoks planavimas (teminiai probleminiai ciklai, laikantis istorinio kultūrinio nuoseklumo, integruojant šiuolaikinę aktualią medžiagą).

2. Kalbinės veiklos sričių integravimas.3. Tekstų ryšiai: • sakytinių ir rašytinių;• grožinių ir negrožinių; • klasikos ir šiuolaikinės literatūros;• klasikos ir šiuolaikinio socialinio ir kultūrinio

konteksto.

Pamokų ciklasPamokų ciklas Emigranto egzistencinės patirtys XX –XXI a. lietuvių

literatūroje (kultūroje)

Siūlomi mokinių darbaiSiūlomi mokinių darbai

I. Privalomi kūriniai ir kontekstas

A. Škėma „Balta drobulė“: kūrinio ir jo konteksto analizė (pasirinktinai):

• Literatūrinis rašinys• Samprotavimo rašinys

II. Kontekstas (programoje nurodytas ir mokytojo / mokinių pasirinktas)

2.1. Iškilių kultūros asmenybių veikla emigracijoje (pranešimai)

2.2. Emigranto egzistencinės patirtys šiuolaikinėje lietuvių literatūroje:

• Tiriamasis darbas (lyginamoji analizė)

• Pasirinktos knygos / spektaklio / kino recenzija

I. Veikla prieš skaitymąI. Veikla prieš skaitymąSužadinimas. Mokinių turimų žinių, literatūrinės (kultūrinės) ir asmeninės patirties

aktualizavimasDiskusija grupėse tema

„XX – XXI a. emigracija: tremtis, egzodas ar pabėgimas?“

1.1. Mokiniai savarankiškai planuoja veiklą (aukštesnysis pasiekimų lygmuo): kelia tikslus, numato veiklos planą ir strategijas.

1.2. Galimos veiklos gairės (patenkinamas ir pagrindinis pasiekimų lygmuo):• paaiškinti įvardytas sąvokas;• palyginti, kuo panaši / skirtinga XX – XXI a. istorinė, socialinė, kultūrinė situacija;• remiantis literatūrine (kultūrine) ir socialine patirtimi argumentuotai paaiškinti,

kurios sąvokos tiksliausiai apibūdina XX a. vidurio ir kurios šiandieninę situaciją. 1.3. Galimos mokymosi strategijos: sąvokos ir apibrėžimo schema, diskusijos tinklas,

struktūruoti užrašai (žr. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004).

1.4. Kiekviena grupė raštu suformuluoja 4 teiginius ir grafiškai pavaizduoja sąvokų ryšius. Darbas pristatomas žodžiu (stendinis pranešimas).

II. SkaitymasII. Skaitymas2.1. Negrožinio (rašytinio ir sakytinio) teksto

suvokimas (2–3 priedai)Negrožinio teksto skaitymo (analizės) ir viešosios

kalbos klausymo strategijų mokymasis2.1.1. Teksto skaitymas. Česlovas Milošas „Apie

tremtį“Skaitymo strategijos:• Klausimų formulavimas.• Temos žemėlapis (4 priedas).• „Įmagnetintos santraukos“ • ŽNS (žinau – noriu sužinoti – sužinojau).• Venno diagrama.2.1.2. Leonido Donskio viešosios kalbos apie išeiviją

ir emigraciją klausymas (prieiga per internetą http://www.youtube.com/watch?v=dqhrGYETe8I&feature=related)

Strategijos:• Pagrindinių teiginių formulavimas remiantis

pateiktomis gairėmis.• Lyginamoji Č. Milošo esė „Apie tremtį“ ir L.

Donskio kalbos analizė.2.1.3. Filmas. Marius Katiliškis. Iš atsiminimų (1997).

2.1.4. Baigiamosios ciklo užduotys (pasirinktinai)Č. Milošas apie tremtyje kuriančius menininkus teigia:

„Daug tiesos turi tvirtinimas, jog gimtoji žemė spinduliuoja gyvybingą galią, – net jei paliksime nuošalyje akivaizdų faktą, jog gimtosios kalbos su jos atspalviais niekas negali atstoti. Išsekimo, nusialininmo baimė lydi kiekvieną susvetimėjusį menininką, ir nors tas jausmas yra bendras visiems, šiuo atveju jis ypač stiprus. Tam tikrą paguodą gali teikti pavardės tų, kurie nugalėjo nepaisydami jokių kliūčių.“

Remdamiesi L. Donskio kalba ir savarankiškai rastais šaltiniais parenkite pranešimą apie vieną iš L. Donskio minimų asmenybių, kuriuo galėtumėte pagrįsti arba paneigti šią Č. Milošo mintį.

Juozas Grinius, Vytautas Kavolis, Marija Gimbutienė, A. J. Greimas (žr. programoje „Epochą

reprezentuojančios asmenybės“).

Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2006.

II. Skaitymas2.2. A. Škėma. „Balta drobulė“ – kūrinio kontekstas,

pirminis kūrinio suvokimas2.2.1. Rašytojo biografinis, kūrybos ir

kultūrinis kontekstas (vadovėlio medžiagos skaitymas taikant pasirinktas / mokytojo siūlomas strategijas: tyrimo lentelė, durstinys, temos žemėlapis, piramidės formos diagrama, struktūruoti užrašai (žr. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004).

2.2.2. Pirminis teksto suvokimas (įspūdžiai, pirminis supratimas, suvokimo lygmens ir problemų diagnozavimas).

Diskusija su mokiniais apie galimas teksto skaitymo kryptis.

VeikėjaiVeikėjai

Erdvė,laikas

Erdvė,laikas

Pasakojimostruktūra

Pasakojimostruktūra

Aktualumasšiandien

Aktualumasšiandien

ProblemosProblemos

Pirminis kūrinio

suvokimas

Pirminis kūrinio

suvokimas

II. SkaitymasII. Skaitymas

2.3. A. Škėma. „Balta drobulė“ – analizė, interpretacija

2.3.1. Teksto struktūros analizė (grafinių modelių kūrimas): struktūros mozaikiškumas kaip asmenybės sąmonės būsenos išraiška.

2.3.2. Teksto fragmentų analizė: 2.3.2.1. Vieno fragmento analizė• mokiniai savarankiškai parenka analizei tinkamiausius fragmentus pagal savo susiformuluotus /

mokytojo pasiūlytus kriterijus;• pasirinkto / mokytojo pasiūlyto teksto fragmento aspektinės / sisteminės / sinchroninės analizės

plano rengimas; teksto analizės klausimų formulavimas;• Antano Garšvos ir Vaidilionio diskusijos analizė taikant Venno diagramą, diskusijos tinklą. 2.3.2.2. Aspektinė analizė – pasirinktų teksto fragmentų analizė (veikėjo gyvenimo

transformacijos, kultūros ženklai romane):• Antano Garšvos kaip menininko laikysena nepriklausomoje Lietuvoje, pirmuoju bolševikmečiu,

vokietmečiu ir emigracijoje (lyginamoji savarankiškai pasirinktų / mokytojo nurodytų fragmentų analizė) – aspektai formuluojami savarankiškai / mokytojui padedant;

• Antano Garšvos kaip kūrėjo ieškojimų kelias / kūrybinės transformacijos (pasaulėvaizdžio, stilistikos kaita – nuo neoromantizmo prie estetizmo, ironijos);

• antikinės ir kriščioniškosios kultūros ženklai A. Škėmos „Baltoje drobulėje“.Galimos strategijos: grafiniai modeliai, tezės ir juos pagrindžiančios citatos, aspektinės analizės

planas.

2.4. A. Škėma. „Balta drobulė“ ir kiti programiniai kūriniai, literatūriniai (kultūriniai) kontekstai – veiklos kryptys

2.4.1. Pasiruošimas lyginamajai analizei. Mokiniai siūlo galimas A. Škėmos „Baltos

drobulės“ sąsajas su kitais programiniais kūriniais ir kontekstais. Formuluoja galimas rašinių temas, jas analizuoja, diskutuoja grupėje, koreguoja pagal klasės draugų ir mokytojo pastabas.

2. 4.2. Rekomenduojami A. Škėmos „Baltos drobulės“ lyginimo su kitais programiniais ir neprograminiais kūriniais aspektai (veiklos planavimas, pasirinkus vieną siūlomą kryptį).

Siūlomos skaitymo strategijos. Ištraukų atranka, analizės aspektų formulavimas, temos žemėlapio sudarymas, lyginamoji lentelė, pagrindinės minties ir ją pagrindžiančių teiginių formulavimas, argumentų paieška.

Mokinių / mokytojų pasirinktas

šiuolaikinis literatūrinis (kultūrinis)kontekstas

Mokinių / mokytojų pasirinktas

šiuolaikinis literatūrinis (kultūrinis)kontekstas

Programoje nurodyti kontekstai:

A.Nyka-Niliūnas, A.Mackus ir kt.Epochą reprezentuojančios asmenybės

Programoje nurodyti kontekstai:

A.Nyka-Niliūnas, A.Mackus ir kt.Epochą reprezentuojančios asmenybės

Privalomi autoriaiB. Sruoga

„Dievų miškas“,A. Camu „Maras“

Privalomi autoriaiB. Sruoga

„Dievų miškas“,A. Camu „Maras“

A. Škėmos „Balta drobulė“ ir kiti

literatūriniai (kultūriniai) kontekstai

A. Škėmos „Balta drobulė“ ir kiti

literatūriniai (kultūriniai) kontekstai

2.5. A. Škėma. „Balta drobulė“ ir kiti programiniai kūriniai, literatūriniai (kultūriniai) kontekstai – užduotys

2.5.1. Analizės aspektai ruošiantis literatūriniam rašiniui (privalomi autoriai)

• Kūrėjo laikysena destruktyviame pasaulyje (B. Sruoga. „Dievų miškas“).

• Meilė kūrėjo gyvenime (Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“).• Kūrybinės laisvės samprata (Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių

šešėly“).• Svetimumo pasaulyje jausena (A. Camu. „Svetimas“). 2.5.2. Analizės aspektai ruošiantis samprotavimo rašiniui

(privalomi ir konteksto autoriai)• Tremtis sustiprina ar palaužia žmogų? (B. Sruoga. „Dievų miškas“)• Individas ir visuomenė (literatūroje): ar visada šis santykis

konfliktiškas? (A. Camu. „Svetimas“)• Ar visada emigrantas / tremtinys jaučiasi svetimas kitoje kultūroje?

(A. Nyka-Niliūnas, A. Mackus ir kt.).

2.6. A. Škėma. „Balta drobulė“ ir mokytojų / mokinių pasirinkti literatūriniai (kultūriniai) kontekstai – užduotys

2.6.1. Analizės aspektai ruošiantis samprotavimo rašiniui: A. Škėmos „Balta drobulė“ ir (mokytojo / mokinių pasirinkti literatūriniai (kultūriniai) kontekstai

• Ar iš tiesų emigrantas yra žmogus be vietos?• Emigruoti – tai prarasti save?• Ar visada emigrantas jaučiasi svetimas kitoje

kultūroje? • Ar tautinė tapatybė šiandien vis dar yra vertybė? • Tremtis sustiprina ar palaužia žmogų?2.6.2. Pasirinktos knygos / spektaklio recenzijos

rašymas.• Šiuolaikinės literatūros aptarimai / žodiniai ir

vaizdiniai pristatymai• Recenzijos rašymas (individualus darbas).• Skirtingų recenzijų lyginimas (grupinis darbas).• Knygos pristatymas:• kontekstas;• Kūrybos procesas (genezė).• Interpretacijų, vertinimų spektras (mokinių ir

literatūros kritikų).

Lyginamosios analizės aspektaiLyginamosios analizės aspektai(4 priedas)(4 priedas)

Lyginimo esmė – panašumų ir / ar skirtumų ieškojimas (gretinimas arba priešinimas).

Gebėjimas – analizuoti grožinio kūrinio turinį, raišką, kontekstą bei jų sąsajas; kūrinį vertinti, lyginti su kitais kūriniais, aptariant panašumus ir skirtumus; aptarti, kaip kūrinio raiškos priemonėmis sukuriama jo prasmė; atskleisti kūrinio originalumą ir stiliaus individualumą lyginant su kitais to paties žanro arba to paties laikotarpio kūriniais

(VUBP, 2011) Lyginimo aspektai pagal L. Ruseckienę

Skirtingų to patieskūrinio

vertinimųlyginimas

Skirtingų to patieskūrinio

vertinimųlyginimas

Literatūros irkitų meno

kūrinių lyginimas

Literatūros irkitų meno

kūrinių lyginimas

Literatūros kūrinių

lyginimas

Literatūros kūrinių

lyginimas

Literatūroskūrinio ir realios tikrovės

lyginimas

Literatūroskūrinio ir realios tikrovės

lyginimas

Lyginimo aspektai

Lyginimo aspektai

Lyginamosios analizės strategijų Lyginamosios analizės strategijų mokymas(is)mokymas(is)

1. Skaitomas ir analizuojamas kiekvienas tekstas atskirai pagal mokytojo pateiktą / savarankiškai sudarytą planą.

2. Sudaroma lyginamoji (panašumų ir /ar skirtumų) lentelė.

3. Pasirenkami 2–3 aspektai.4. Formuluojama tema / problema.5. Sudaromas detalus analizės planas /

pateikiamas grafinis analizės modelis.

Lyginamoji lentelėLyginamoji lentelėAspektas 1 tekstas 2 tekstas Panašumai, skirtumai

Kontekstas

Žanras

Tema / problema

Vertybės

Pasakotojas

Vieta

Laikas

Veiksmas

Veikėjai

Stilius

SudominimasSudominimas

Skaitymo hipotezių kėlimas remiantis kūrinio pavadinimu Skaitymo hipotezių kėlimas remiantis kūrinio pavadinimu (laisvasis rašymas)(laisvasis rašymas)

„„Eiti“ Eiti“ „ „Neišsipildymas“Neišsipildymas“ „ „Vienos vasaros emigrantai“Vienos vasaros emigrantai“

„ „Išvarymas“Išvarymas“

M. Ivaškevičius. „Išvarymas“, 2010M. Ivaškevičius. „Išvarymas“, 2010

1 užduotis• Režisierius Oskaras Koršunovas, pastatęs Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas“, teigia: • „<...> Naujoji emigracija yra bėgimas nuo savęs, šitas masinis „išvarymas“ ir neprigijimas

nė viename iš pasaulių.“• Kodėl žodis „išvarymas“ rašomas kabutėse? Kokias jo prasmes įžvelgiate?• Įsivaizduokite, kad esate dramaturgas / režisierius, kuris rašo pjesę / kuria spektaklį apie

emigraciją. Kokia būtų jūsų pjesės / spektaklio koncepcija, kaip ją pavadintumėte?2 užduotis • Paklausykite, ką M. Ivaškevičius pasakoja apie savo pjesę „Išvarymas“ – žr. Klubo „Prie arbatos“

susitikimas su Mariumi Ivaškevičiumi / prieiga per internetą http://www.youtube.com/watch?v=SSPcOmDcU38, http://www.youtube.com/watch?v=pN9ZdxwcGOQ

• Kaip gimė sumanymas rašyti šia tema, koks buvo rašymo procesas?• Kas autoriui svarbiausia rašymo ir pjesės statymo teatre procese?• Kuo ši pjesė artima kinui?• Kuo šios pjesės pastatymas gali šokiruoti žiūrovus? • Kaip autorius vertina prieštaringas žiūrovų reakcijas?• Ar norėtumėte pamatyti šį spektaklį?

V. Papievis. „Eiti“, 2010V. Papievis. „Eiti“, 2010 Užduotis• Paklausykite interviu su rašytoju Valdu Papieviu LTV (2) laidoje

(prieiga per internetą • http://www.youtube.com/watch?v=5m-Hue1aSV4)• Kuo ši knyga išskirtinė?• Kas įkvėpė rašytoją parašyti šį romaną? Ar rašytojo pasakojimas jus

suintrigavo pasidomėti šiuo įkvėpimo šaltiniu? • Autorius cituoja ištrauką iš savo romano. Kaip manote, kodėl

pasirinko būtent šį fragmentą?• Kuo neįprastas autoriaus požiūris į namus? Kas jam yra namai?• Ar autorius laiko save emigrantu?• Kas rašytojui gyvenime yra svarbiausia

Gabija Grušaitė. „Neišsipildymas“, 2010Gabija Grušaitė. „Neišsipildymas“, 2010

1 užduotis• Paklausykite, kaip pristatoma Gabijos Grušaitės knyga ir ką apie ją pasakoja pati

autorė (prieiga per internetą• http://www.youtube.com/watch?v=tzxKscNvG_w• Kuo ši knyga išskirtinė 2010 metų knygų kontekste?• Apie ką pasakojama šiame romane? • Kokias temas akcentuoja autorė?• Kodėl šį kūrinį galima vadinti „atvira knyga“?• Kas būdinga pasakojimo stiliui?• Ar jus ši knyga suintrigavo / nesuintrigavo? Kodėl?

2 užduotis• Perskaitykite ištrauką iš G. Grušaitės romano „Neišsipildymas“ ir atsakykite į šiuos

klausimus• Apie kokius konfliktus kalbama? Ar tos problemos aktualios jūsų kartai?• Kas pasakoja? Kas būdinga pasakotojo pasaulėvaizdžiui?• Apie kokį laiką ir erdvę kalbama? Iš ko atpažįstate tuos ženklus? • Kas būdinga pasakojimo stiliui?

III. Veikla po skaitymoIII. Veikla po skaitymo

• Apžvalgos lapai – juose surašomos pagrindinės pageidaujamų rezultatų ypatybės.

• Įsivertinimas remiantis gerais pavyzdžiais.• Paskirties supratimas – diskusijos apie darbo

siekinius poromis ar grupėje. • Diskusija – savo darbų aptarimas su

bendraklasiais ir mokytoju.• Įsivertinimas pagal mokymosi tikslus.• Mokymosi aplankai – įrodymų rinkimo metodas

per visus metus.

LiteratūraLiteratūra

1. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.2. Dufays J. L., Gemenne L., Ledur D. Pour une lecture littéraire. Paris: De

boeck, 2009.3. Hargreaves A. Mokymas žinių visuomenėje. Vilnius: Homo liber, 2008.4. Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas.Vilnius: Tyto alba, 2008.5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius: Gimtasis žodis,

2001.6. Senge P. ir kt. Besimokanti mokykla. Vilnius: Versa/The Book, 2008.7. XX amžiaus literatūros teorijos. Vilnius: VPU leidykla, 2006.8. Lachapelle C. Les stratégies de compréhension en lecture, 2006 // prieiga per

internetą http://clindoeilpedagogique.net/spip.php?article89&lang=fr

9. Le commentaire comparé par Jean-Luc// prieiga per internetą

http://www.etudes-litteraires.com/commentaire-compare.php