"Probleminio mokymosi paradigma šiuolaikiniame užsienio kalbų mokymosi procese: teoriniai ir praktiniai komunikacinės kompetencijos ugdymo aspektai“Problem based learning (PBL) paradigm in the contemporary foreign language learning process: theoretical and practical aspects of communicative competence development.

Assoc.prof. Nijolė Čiučiulkienė

Mūsų tikslasOur aimAptarti :• formalius ir

neformalius kalbų mokymosi būdus;• užsienio kalbų

mokymosi sunkumus; • užsienio kalbų įtaką

sėkmingai karjerai.

To discuss:• Formal and informal

foreign language learning methods

To analyze:• Difficulties that occur

while learning a foreign language;

• Influence of a foreign language knowledge towards a successful career.

Mūsų planas: apie ką kalbėsimeWhat are we going to talk about?Ateities visuomenė konceptualioji visuomenė.Ateities ugdymas - tyrinėjimu pagrįstas ugdymas.Mokytojų edukacinis diskursas – mokslo komunikacija.Užsienio kalbų mokymo(si) problematika: apie ką dažniausiai diskutuojame?Viešo kalbėjimo emancipacija – ar ji reali?

• Our future society – conceptual society;

• Future education highlights Research based learning and Inquiry based learning

• Contemporary teaching discourse is based on science communication.

• Key issue of foreign language teachers – emancipation of verbal communication in a foreign language.

Probleminis mokymasis šiandien: aukštojo mokslo kontekstasPBL in the context of present day Higher Education„Temos naujumas kyla iš to, kad probleminis mokymasis nėra išsamiai analizuotas Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį šia tema yra parengta viena disertacija (Čiučiulkienė, 2004); apie probleminį mokymąsi medicinos srityje yra rašęs Šveikauskas (2005)“(J.Lenkauskaitė, 2010). • Mažas temos ištirtumas

Lietuvoje, nesusipažinimas su probleminio mokymosi traktuočių skirtumais lemia probleminiam mokymuisi priskiriamų prasmių nesutapimą.

• Neretai probleminis mokymasis supainiojamas su mokymo spręsti problemas ar panašiais metodais.

• PBL is one of relevant issues in Lithuanian higher education. There is only one doctoral dissertation on problem based learning and methodical guidelines about the implementation of PBL in medical studies.

Probleminio mokymosi istorijaHistorical aspects of PBL developmentPati probleminio mokymosi idėja yra labai sena ir realizuojama ne vien aukštajame moksle. • Probleminio mokymosi idėjos

rėmėsi ilgalaike tradicija, kurios ištakos – antikinė Graikija.

• Viduramžiais šią idėją toliau vystė trivium ir quadrium programa, paremta ginčo retorika ir dialektika, akcentuojanti disputo svarbą.

• Renesanso ir baroko laikotarpiai probleminį mokymą papildė jėzuitų šv. Ignaco paradigma, kuri remiasi patirties analize ir veiklos refleksija.

• PBL idea springs out from a very rich educational tradition the beginning of which is Ancient Greece;

• During Middle Ages the PBL idea was developed during trivium and quadrium curriculum based on rethoric and argumentation.

• PBL has got links with the Jesuit spiritual paradigm which is based on experiential analysis and reflection.

Probleminio mokymosi samprata.PBL concept.• Paskutiniojo dešimtmečio

literatūroje probleminis mokymasis, pasak Boud (1985), Barrows (1986), Feletti (1991), Woods (1994), Savin–Baden (2000) apibūdinamas kaip į ugdytinį nukreiptas, besimokančiojo patirtimi paremtas procesas, kurio metu ugdytinis, apmąstydamas ir tyrinėdamas platų informacijos spektrą, sakytinės komunikacijos pagalba originaliai atskleidžia ir suformuluoja problemas, ieško bendrų sprendimų, padedančių jo harmoningam vystymuisi.

• According to Boud (1985), Barrows (1986), Feletti (1991), Woods (1994), Savin–Baden (2000) PBL is a student centered learning process, during which during which a student analyses information sorts it out, evaluates the gaps, defines the problem tries to find problem solution ways and makes common decisions.

Probleminio mokymosi samprata.PBL concept.Probleminis mokymasis dažniausiai taikomas medicinos studijose, todėl yra pažymima, kad tai mokymo ir mokymosi metodas, akcentuojantis klinikinių atvejų analizę, mažų grupių diskusiją, hipotetinį-deduktyvų mąstymą (Vernon, Blake, 1993). PM realizuojamas vis plačiau, įvairiose aukštojo mokslo studijų programose.

• PBL is very popular in medical studies, because it highlights the analysis of clinical cases, hypothetical – deductive thinking (Vernon, Blake, 1993).

Probleminis mokymasis aukštajame moksle.Atkreipiamas dėmesys, kad ir probleminio mokymosi, kaip metodo, samprata nebėra pakankama, todėl teigiama, kad PM yra ištisa filosofija, apimanti supratimo apie mokymą ir mokymąsi visumą (Savin-Baden, 2000).• PM yra virsmas aukštajame

moksle, nes verčia keisti nusistovėjusį mokymosi procesą, jo dalyvių vaidmenis.

• Diegiant probleminį mokymąsi reikia pakeisti daug nuostatų apie mokymąsi, dėstytojo-studento santykius, žinių prigimtį, požiūrį į problemas ir pan.

• The implementation of PBL is a complex process which enhances philosophical attitudes towards education, changes roles and relations of the traditional university teacher and student, moderates the approach towards the origin of knowledge, problem solving and decision making.

Pagrindiniai probleminio mokymosi privalumai: Main PBL priorities

• Dėmesys kokybiškų bazinių žinių įtvirtinimui ar gerinimui,

• ankstyvas besimokančiųjų įtraukimas į praktinę veiklą,

• orientacija į grupę,• bendradarbiavimas, • pastovus kolegų ir

pedagogo vertinimas;• kiekvieno etapo

rezultatų analizė.

• Stress to the development/improvement of general knowledge;

• Early involvement into practical activities;

• Group centeredness;• Collaboration;• Systematic evaluation;• Analysis of the results

of each PBL cycle.

Probleminio mokymosi struktūra:PBL structure:• Probleminė situacija;• Individualios studijos;• Sprendimo svarstymo

diskusija;• Sprendimo priėmimas.

http://larryferlazzo.edublogs.org/2011/03/13/excellent-video-explaining-problem-based-learning/

• Problem situation;• Individual studies;• Problem solving

discussion;• Decision making.http://larryferlazzo.edublogs.org/2011/03/13/excellent-video-explaining-problem-based-learning

Probleminis mokymasis yra:PBL is:Probleminis mokymasis yra toks mokymasis,• kuriam daro įtaką tikra problema,

reikalaujanti realaus sprendimo, • kuris gali būti iš tiesų

įgyvendinamas suaugusiųjų bendruomenės socialiniame ar globaliniame lygmenyje.

Realios problemos padeda :• spręsti kasdienybėje kylančias

problemas; • gauti autentišką grįžtamąjį ryšį iš

bendruomenės narių, kurie yra suinteresuoti  kokybišku sprendimu;

• panaudoti platų žinių ir gebėjimų spektrą, atitinkančių tuos, kuriais naudojasi suaugę žmonės, norėdami rasti atsakymą į realiame gyvenime kylančią problemą.

PBL is based on real life situations which require:• Practical realistic

decisions which find the way out from problem situations;

• Usage of wide range od general, special and transformable skills.

PBL also provides the authentic feedback about the quality of accepted practical decision.

Probleminis mokymas ir mokymasis. PBT and PBL

• Probleminio mokymo procese dominuoja pedagogas;• Probleminio

mokymosi procese dominuoja besimokantysis.

• Problem based teaching is teacher centered.• PBL is student

centered.

Probleminio mokymosi modelis pagal G.Gedvilienę (VDU)

Probleminis mokymasis PBL is connected with:• Mokymasis susijęs su

veikla ir patirtimi (Patirtinis mokymasis);

• Bendradarbiaujanti mokymosi bendruomenė (Mokymasis bendradarbiaujant);

• Mokymasis orientuotas į konkrečius rezultatus;

• Problemų sprendimas. • Aktyvi žodinė

komunikacija

PBL is linked to:• Experiental

learning;• Collaborative

learning in a community;

PBL is directed to:• Particular rezults;• Problem solving• Active verbal

communication.

Probleminis mokymasis (pagal G.Gedvilienę) susideda iš:

PBL structure• Palankios mokymosi

aplinkos sukūrimas (koks yra klasės, auditorijos vaizdas, garsai, jausmai);

• Platus kontekstas (bendras probleminio iššūkio vaizdas, apimantis ne vieną mokymosi dalyką);

• Probleminis iššūkis (apgalvotai pateikiama, besimokantiems išspręsti skirta problema);

• Mokytojo atsakomybė (ką daro mokytojas, norėdamas paremti besimokančiuosius (dizaino sukūrimas, pagalba, grįžtamasis ryšys);

• Besimokančiojo atsakomybė (ką daro besimokantieji spręsdami problemas (įsitraukimas, demonstravimas, refleksijos);

• Metarefleksija (ką iš to, kas išmokta, galima panaudoti ateityje, kad nesikartotų tos pačios klaidos, būtų tobulėjama). 

• Development of learning friendly environment;• Full context of the

problem issue;• PBL challenge;• Teacher’s

responsibility directed towards learning support;• Learner’s

responsibility for learning feedback;• Metareflection

Probleminio mokymosi  žingsniai (pagal G.Gedvilienę). PBL activitiesProbleminis mokymasis vyksta aktyviai kalbant.• Sudėtingų terminų ir sąvokų

aiškinimas • Probleminės situacijos (problemos)

analizė. Kokia  yra  užduotis? • Minčių  lietaus  principu 

apsvarstykite  įmanomus  spendimus;

• Konkretizuokite  rezultatus; • Išsiaiškinkite, kas yra  jau 

žinoma.  • Ko  reikėtų  išmokti, siekiant 

užsibrėžto  tikslo? • Raskite  reikalingą  informaciją  ir 

transformuokite  ją  į žinias.  Mokykitės;

• Apibendrinkite.  Įvertinkite.

• PBL is organized via active talking.

• While talking tutor and learners clarify terms and concepts, analyse problem situation and identify the problem.

• With the help of brainstorming they consider neccessary information and possible solutions.

• Learning process is organized , students study the active material, discuss it, generalize and evaluate.

Probleminė situacijaProblem situationProbleminio mokymosi

sėkmę lemia efektyvios probleminės situacijos sukūrimas. Kaip teigia Laima Gaižutienė, ir Vilma Gedvilienė labai svarbu pasiruošti probleminės situacijos analizei.

Galima tokia veiklos seka:1. Pasiruošimas problemos

suvokimui.2. Probleminės situacijos

kūrimas. 3. Problemos formulavimas. 4. Turimų žinių ir reikiamų

žinių konstatavimas. Visos veiklos vyksta aktyviai

kalbant. Taip prassideda kalbėjimo emancipavimas)

• PBL success depends on an effective problem situation.

• The group must prepare for PBL situation while:

• Stating the problem issue context;

• Making PBL situation;• Identifying and formulating

the key problem;• Analyzing knowledge

possessed and knowledge which is still necessary for problem solving.

(All activities are performed while actively talking. It is the beginning of speaking emancipation.)

Probleminė situacija. PBL situationYra daugybė būdų, kaip

sukurti probleminę situaciją:

• mokytojas pateikia mokiniams prieštaravimų ir siūlo patiems rasti sprendimo būdą;

• pateiktoje situacijoje susiduriama praktiniais prieštaravimais;

• apibūdinamos skirtingos nuomonės tuo pačiu klausimu; ir kt.

PBL situation may be created while using different methods:• Teacher creates the

challenging situation while following the curriculum guidelines;• PBL situation is

contradictory loaded;• PBL situation is based

on different opinions about the same question

Probleminė situacija. PBL situation• Probleminės situacijos

pabaigoje kuriamas individualių studijų dizainas (aptariama būsimų grupių ir individualių studijų veikla, akcentuojamos individualioms studijoms skirtos užduotys; jei reikalinga numatomos konsultacijos su dėstančiu mokytoju ar kolegomis pedagogais)

• Suplanuojama būsimo problemos sprendimo proceso veikla ( pasirenkamas aktyvaus viešo kalbėjimo metodas: diskusija, debatai, disputai, dilemos sprendimai ir. t.t.)

• PBL situation ends while creating the design for individual studies.

• Finally the future problem solving activities are planned.

• The group agrees on public speaking activities.

Individualios studijos.Individual studies.• Individualių studijų

metu besimokantieji realizuoja probleminės situacijos metu suformuluotus tikslus ir uždavinius;• Komplektuoja

reikiamas dalykines žinias, tobulina komunikacinius įgūdžius, planuoja savo veiklą problemos sprendimo procese.

• Individual studies are devoted for realization of problem solving tasks.• Students form their

knowledge thesaurus, develop communicative skills, plan their activities for problem solving discussion.

Problemos sprendimas Problem solving • Problemos

sprendimas – dalykinių žinių ekspozicijos ir kalbėjimo emancipavimo procesas;• Pedagogas

koordinuoja problemos sprendimo veiklą, vykdo pamokos monitoringą.

• Problem solving is the exposition of the knowledge possessed while actively speaking.• Teacher

coordinates speaking process and performs the monitoring of the lesson.

Sprendimo priėmimasDecision making• Sprendimo priėmimas

– realizuotų metodų rezultatų sintezė.

(priklausomai nuo realizuoto metodo aptariami jo rezultatai).

• Sprendimo teisingumą galima tikrinti, įtvirtinti tolimesniame žinių formavimo procese.

http://www.youtube.com/watch?v=i_HJf0MmJnk

• Decision making is the synthesis of presented ideas and methods.

• It is based on collective decision on final result.

• Correctness of decision making may be checked during future learning process.

http://www.youtube.com/watch?v=i_HJf0MmJnk

Verta pažiūrėti ir paklausytiWorth to see and to listen• http://www.youtube.com/watch?

v=yiB49SUxyDI