1

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Švietimo ir mokslo ministerijojeDar­bą­pra­dė­jo­Slė­nių­prie­žiū­ros­ta­ry­ba ..2

Pa­tvir­tin­tos­jung­ti­nių­ty­ri­mų­pro­gra­mos ..2

Ry­tų­Lie­tu­vos­mo­kyk­loms­–­43­mln.­li­tų .3

Spe­cia­lis­tų­pa­gal­ba­šei­moms,­au­gi­nan­čioms iki­mo­kyk­li­nio­am­žiaus­vai­kus .......3

2009-ie­ji­–­Kū­ry­biš­ku­mo­ir­nau­jo­vių­me­taiKū­ry­biš­ku­mo­ug­dy­mo­si­tu­a­ci­ja­ švie­ti­mo­sis­te­mo­je ..................................6

Kon fe ren ci jos Tech­no­lo­gi­jos­–­gy­ve­ni­mo­pa­mo­kos .....10

Ma­te­ma­ti­ka­šian­die­nos­mo­kyk­lo­je ........12

Vai­kai­mo­ko­si­įveik­ti­sun­ku­mus ............14

Sėk­min­ga­vai­ko­so­cia­li­za­ci­ja ................16

Ka­da­pra­dė­ti­mo­ky­ti­už­sie­nio­kal­bos? ..17

Projektai Ly­de­riais­ne­gims­ta­ma,­jais­tam­pa­ma ...20

„Mokymasis­iš­draugų­ligoninių­ mokyklose“ ...........................................21

Konkursai „Beb­ro“­kon­kur­sas ................................24

Ša­lies­mo­ki­nių­kon­kur­so­ „Lie­tu­va­ir­aš“ nuo­sta­tai ........................26

Mums­ra­šo Sveiko­maisto­šventė ...........................30

„Iš­ma­no­ran­ke­lių­–­į­Ta­vo­šir­dį“ ............31

Kalėdų­belaukiant...­ .............................31

Paslaptingasis­Adventas ......................32

Vai­kų­prie­žiū­ros­cen­tras­ pro­fe­si­nė­je­mo­kyk­lo­je ...........................32

Įvykiai,­faktai Nereikia­diržo! ......................................34

Vytauto­Didžiojo­keliais .........................34

Ministerijos tinklalapyje – aktuali informacija apie brandos egzaminus

Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinio egzaminų ir Ugdymo plėtotės centrų specialistai baigė informacines konsultacijas dėl 2010 m. brandos egzaminų.

Konsultacijose dalyvavo 4748 švietimo administratoriai ir įstaigų vadovai, lietuvių kalbos, užsienio kalbų, gamtos mokslų, istorijos, matematikos mokytojai. ŠMM spe­cialistai lankėsi visose apskrityse. Per susitikimus buvo pristatytos šių metų brandos egzaminų naujienos, jų organizavimo ir vykdymo tvarka, taip pat informacija apie priėmimo ir mokymosi sąlygas universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose. Taip pat vyko apklausa, kada pradėti egzaminų sesiją – gegužės 31 d. ar birželio 7 d. 16,6 proc. apklausos dalyvių pasisakė už birželio 7 d., 74 proc. – už gegužės 31 d., 9,4 proc. savo nuomonės nepareiškė.

Konsultacijose pristatytų pranešimų skaidres galima rasti Švietimo ir moksloministerijos tinklalapyje www.smm.lt/egzaminai/index.htm. Artimiausiu metu bus skelbiami ir atsakymai į susitikimų dalyvių klausimus.

ŠMM inf.

Patvirtintas brandos egzaminų tvarkaraštis

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino 2010 m. kalbų ir mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius.

Tvirtinant egzaminų tvarkaraščius, buvo atsižvelgta į savivaldybių atstovų, mokyklų direktorių, mokytojų, dalyvavusių ministerijos organizuotose viešo­siose konsultacijose dėl 2010 m. brandos egzaminų, pateiktus pasiūlymus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės gegužės 31 d. lietuvių k. (gimto­sios) egzaminu, baigsis birželio 19 d. Pakartotinė sesija vyks birželio 21 – liepos 7 d. Valstybinių brandos egzaminų rezultatus numatoma skelbti birželio 25 d., liepos 1, 5, 12 d.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas bus organizuojamas gegužės 24 – birželio 9 d.

Atsižvelgta į mokytojų siūlymą matematikos, istorijos brandos egzaminus perkelti iš pirmadienio į kitas savaitės dienas.

Tvarkaraštis sudarytas turint omenyje 2010 m. numatomus poilsio dienų pakeitimus.

2010 m. brandos egzaminų sesija lyginant su 2009 m. prasidės dviem sa­vaitėmis vėliau ir truks viena savaite trumpiau. Tikimasi, kad egzaminų sesijos laiku mažiau bus trukdomas ugdymo procesas.

2010 m. kalbų ir mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitų, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščius galima rasti ŠMM tinklalapyje www.smm.lt/egzaminai/docs/2009-11-16-ISAK-2337.pdf bei Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje www.egzaminai.lt/6/.

Brandos atestatui gauti 2010 m. reikės išlaikyti 2 brandos egzaminus – privalomąjį lietuvių (gimtosios ir valstybinės) kalbos ir vieną pasirenkamąjį.

Nuo 2010 m. nebebus organizuojami tų pasirenkamųjų mokomųjų dalykų mo­kykliniai brandos egzaminai, kurių vykdomi valstybiniai brandos egzaminai. Tai yra matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų, išskyrus lietuvių (gimtosios) ir lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzaminą.

Bus organizuojami: muzikos, dailės, muzikologijos, geografijos, tautinių mažumų gimtųjų kalbų ir technologijų (naujas) mokykliniai egzaminai.

Pakartotinoje sesijoje egzaminus galės laikyti tik tie kandidatai, kurie dėl pateisi­namos priežasties nelaikė valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino bei neišlaikė lietuvių (gimtosios ar valstybinės) kalbos valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino per pagrindinę sesiją. Jie galės perlaikyti mokyklinį brandos egzaminą.

Elona BaGdanavičiEnė

2

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvir­tino Studijų kokybės vertinimo centro tarybą. Į tarybą, susi­dedančią iš vienuolikos narių, įeina aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentų, verslininkų atstovai. Studijų kokybės vertinimo centro taryba, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Studijų kokybės vertinimo centro nuostatais, sudaryta pirmą kartą.

Studijų kokybės vertinimo centro taryba yra kolegialus val­dymo organas. Taryba paskelbs ir konkursą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius viešo konkurso būdu bus renkamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo direktoriumi galės būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Šešeriems metams tarybos nariais paskirti: Saulius Baliuky­nas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos profesinio mokymo ir mokytojų kompetencijos ekspertas; To­mas Baranauskas, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys; Jonas čičinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius; alfonsas daniūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius; daiva daugvilienė, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mo­

Sudaryta Studijų kokybės vertinimo centro taryba

kyklos direktorė; dainius dikšaitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas; Rimvydas Jasinavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas; domas Kaunas, Lietuvos mokslų akademijos mokslinis sekretorius; antanas Levickas, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento Profesinių studijų skyriaus vedėjas; Rūta norkienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja; viktoras Senčila, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius.

Tarybos narius gali siūlyti: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos mokslo taryba kartu su Lietuvos mokslų akademija, universitetų senatai, kolegijų akademinės tarybos, Lietuvos aukštųjų mo­kyklų studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramo­nės, prekybos ir amatų rūmai, Žinių ekonomikos forumas.

Studijų kokybės vertinimo centras akredituoja studijų pro-gramas, taip skatindamas aukštųjų mokyklų veiklos kokybę, pripažįsta užsienyje įgytas kvalifikacijas, aukštojo mokslo diplomus bei kt.

Švietimo ir mokslo ministerijoje

Šiuo me tu stei gia mų moks lo, stu di jų ir ver slo cen trų (slė nių) veik lą de rins ir kon tro liuos Slė nių prie žiū ros ta ry ba.

Švie ti mo ir moks lo bei ūkio mi nist­rų įsa ky mu su da ry ta Slė nių prie žiū ros ta ry ba teiks stra te gi nius siū ly mus dėl moks lo, stu di jų ir ver slo slė nių plėt ros, na cio na li nių kom plek si nių pro gra mų bei jung ti nių ty ri mų pro gra mų įgy ven­di ni mo.

Dar bą pra dė jo Slė nių prie žiū ros ta ry ba

Pro­gra­mų­įgy­ven­di­ni­mo­prie­žiū­ros­ta­ry­bą­su­da­ro­vie­nuo­li­ka­na­rių.­Ta­ry­bos­pir­mi­nin­kė – švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Ne­ri­ja­Pu­ti­nai­tė.Na­riai: Mi nist ro Pir mi nin ko pa ta rė jas My ko las Ma jaus kas, ūkio vi ce mi nist ras Min dau-gas Pet raus kas, Bri tų Ta ry bos pro jek tų va do vė Dan guo lė Kiz nie nė, Ūkio mi nis te ri jos vy riau sia sis pa ta rė jas Arū nas Ke ra mi nas, Lie tu vos moks lo ta ry bos eks per tas Gin ta ras Va lin čius, aso cia ci jos „Fu tu ra Scien tia“ val dy bos pir mi nin kas Ra mū nas Va lio kas, DnB Nord ban ko vy riau sia sis ana li ti kas Ri man tas Rudz kis, Ži nių eko no mi kos fo ru mo Ino-va ci jų ska ti ni mo ko mi te to pir mi nin kas Alek san dras Abi ša la, La ze rių ir švie sos moks lo ir tech no lo gi jų aso cia ci jos at sto vas Pet ras Bal ke vi čius, aso cia ci jos „In fo balt“ Eks por to ir ino va ci jų ko mi te to na rys Val das Mon kus.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius pa tvir ti no keturias jung ti nių ty ri mų pro gra mas, ku rių pa­grin du pra si de da moks lo, stu di jų ir tech no lo gi jų slė nių stei gi mas. Ins ti tu tai ir uni ver si te tai, ben dra dar biau da mi pa gal Bio me di ci nos ir bio tech no lo gi jos, Me džia gų moks lo, fi zi ki nių ir che mi nių tech no lo gi jų, In ži ne ri jos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų bei Gamtos išteklių ir žemės ūkio jung ti nių ty ri mų pro gra mas, at liks moks li nius ty ri mus ir pri tai kys juos šiuo lai ki nėms tech­no lo gi joms kur ti.

Šie met bus pa si ra šo mos slė nių pro jek tų ir na cio na li­nių kom plek si nių pro gra mų fi nan sa vi mo su tar tys dėl ES struk tū ri nių fon dų lė šų pa nau do ji mo. Lė šų su ma ga li siek ti 300 mln. li tų.

„Lie tu vos moks lo po ten cia lui su tei kia ma ne pa pras ta ga li my­bė – aukš to sioms tech no lo gi joms plė to ti per pen ke rius me tus bus ski ria ma dau giau nei 800 mln. li tų Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų ir vals ty bės biu dže to lė šų. Ši fi nan si nė in jek ci ja su kurs tvir tą pa grin dą šiuo lai ki niams moks lo ty ri mams, ska tins kur ti pa žan gias tech no lo gi jas ir jas pri tai ky ti Lie tu vos ūky je, at vers ke lius į tarp tau ti nę rin ką, – tvir ti na švie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Ste po na vi čius. – In ves ti ci jos su da rys są­ly gas moks lo ir tech no lo gi jų šuo liui, su kur si me dar bo vie tas

ge riau siems mū sų ša lies moks li nin kams, reng si me aukš tos kla sės spe cia lis tus ir ga lė si me pa si kvies ti į Lie tu vą pres ti ži nių pa sau lio moks lo cen trų eks per tų.“

Gre ta lė šų, val do mų per Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pro gra mas, tiek pat pi ni gų nu ma to ma skir ti iš Ūkio mi nis­te ri jos pro gra mų. Per jas bus ska ti na mos ver slo nau jo vės ir ben dra dar bia vi mas su moks li nin kais.

vil niu je, Kau ne ir Klai pė do je veiks pen ki slė niai – „San­ta ra“, „Sau lė te kis“, „San ta ka“, „ne mu nas“ ir „Jū ri nis“, – ku rių plėt rą kon tro liuos ke tu rios jung ti nės ty ri mų pro gra mos. Stra te gi nius spren di mus siū lys švie ti mo ir moks lo bei ūkio mi nist rų su da ry ta Slė nių prie žiū ros ta ry ba. Pa siek tus jung ti nių ty ri mų pro gra mų re zul ta tus ver tins ir slė nių pro jek tų įgy ven­din to jus kon sul tuos iš tarp tau ti nių eks per tų su da ry ta Slė nių ste bė se nos gru pė.

iš Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ad mi nist ruo ja mų ES struk tū ri nių fon dų pa ra mos ir vals ty bės biu dže to per ar ti­miau sius me tus ke tu rio li kai slė nių pro jek tų bus pa skirs­ty ti 844,35 mln. Lt, o de šim čiai na cio na li nių kom plek si nių pro gra mų – 168,40 mln. Lt.

Pla nuo ja ma, kad ben dra 2007–2013 m. ES pa ra ma Lie tu vos moks lo ir ver slo san glau dai iš vi so sieks apie 2 mlrd. li tų.

Pa tvir tin tos jung ti nių ty ri mų pro gra mos

3

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Spe cia lis tų pa gal ba šei moms, au gi nan čioms iki mo kyk li nio am žiaus vai kus

Tė vams, be si lau kian tiems kū di kio ar au gi nan tiems vai kus iki sep ty ne rių me tų, sa vi val dy bė se bus tie kia ma kom plek si nė, t. y. su telk ta įvai rių spe cia lis tų: vai kų gy dy to jų, so cia li nių dar­buo to jų, psi cho lo gų, iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų, spe cia lių jų pe da go gų ir kt., pa gal ba. Kai me gy ve­nan čioms šei moms pa ge rės šių ne mo ka mų vals ty bės tei kia mų pa slau gų pri ei na mu mas, ato kes nė se vie to vė se bus stei gia mos iki mo kyk li nio ug dy mo gru pės.

Su kur ti ko or di nuo tą pa gal bos sis te mą Lie tu vos sa vi val dy bė­se nu ma to „Vai kų nuo gi mi mo iki pri va lo mo jo mo ky mo pra džios gy ve ni mo ir ug dy mo są ly gų ge ri ni mo mo de lio ap ra šas“, ku rį pa tvir ti no Vy riau sy bė.

Mo de lio ap ra šo tiks las – ge rin ti vai kų nuo gi mi mo iki 7 me tų ug dy mo bei gy ve ni mo ko ky bę. Ypač di de lis dė me sys bus ski ria mas tiems vai kams, ku rie ne lan ko iki mo kyk li nio ug­dy mo įstai gų, gy ve na so cia li nės ri zi kos ar so cia li nės at skir ties są ly go mis. Ap ra šo pa grin du iki 2012 m. bus su kur ta sklan di tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo sis te ma, lai duo jan ti ko­ky biš ką iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pri ei na mu mą, kom plek siš kai tei kian ti šei moms švie ti mo, so cia li nes, svei ka tos prie žiū ros pa slau gas, so cia li nę pa ra mą ir švie ti mo pa gal bą. Prie mo nių pla ne nu ma to ma, kad sa vi val dy bės kar tu su So cia­li nės ap sau gos ir dar bo bei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo mis fi nan suos ban do muo sius pro jek tus, skir tus kom plek si nėms pa slau goms teik ti tė vams iki vai kui gims tant ir jam gi mus, taip pat tol, kol vai kas pra dės lan ky ti mo kyk lą. Ti ki ma si, kad kom plek si nė pa gal ba vai kams nuo gi mi mo iki pri va lo mo jo mo­ky mo si pra džios ir jų šei moms 2012 m. bus pra dė ta teik ti ne ma žiau kaip 20­yje sa vi val dy bių.

Sa vi val dy bės su da rys įvai rių spe cia lis tų ko man das (svei­ka tos prie žiū ros, vai ko tei sių ap sau gos tar ny bos spe cia lis­tai, so cia li niai dar buo to jai, iki mo kyk li nio ug dy mo auk lė to jai, prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gai, psi cho lo gai, spe cia lie ji pe da go gai, tei sė sau gos pa rei gū nai ir kt.), ku rioms bus pa ves ta vi sa pu siš kai iš nag ri nė ti vai ko ir jo tė vų pro ble mas, pa reng ti pa­gal bos veiks mų pla ną ir jį įgy ven din ti. Šiuo ma tu, esant su dė tin­ges niam at ve jui, kai vai kui ir jo tė vams rei ka lin ga kom plek si nė pa gal ba, nė ra aiš kios sa vi val dy bės įstai gų veiks mų sche mos, at sa ko my bės pa si da li ji mo, ne aiš ku, kas tu rė tų ko or di nuo ti ir teik ti kom plek si nę pa gal bą.

Pa ge rės pa gal bos vai kui ir jo tė vams ko ky bė, nes per tre je­

tą pas ta rų jų me tų ne ma žiau kaip 1000 dar buo to jų, tei kian čių švie ti mo, svei ka tos prie žiū ros, so cia li nes pa slau gas iki mo kyk li­nio ir prieš mo kyk li nio am žiaus vai kams ir jų tė vams, da ly vaus kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mo se.

Prie mo nių pla ne nu ma to ma pa reng ti kū di kių ir vai kų rai dos su tri ki mų pa tik ros me to di nes re ko men da ci jas, anks ty vo jo kū­di kių ir vai kų rai dos su tri ki mų iš aiš ki ni mo mo ky mo pro gra mą, ap rū pin ti šei mos gy dy to jus prie mo nė mis, ku rios leis nu sta ty ti kū di kių ir vai kų rai dos su tri ki mus, ap tik ti juos daug anks čiau, dar anks ty vo jo je sta di jo je.

Nu ma to ma iš plės ti da bar ti nę so cia li nės pa ra mos šei mai in­for ma ci nę sis te mą (SPIS), pri tai ky ti ją iki mo kyk li nio ir prieš mo­kyk li nio ug dy mo pro gra mo se ne da ly vau jan čių vai kų ap skai tai. Iki šiol sa vi val dy bė se nė ra duo me nų ba zių, ku rio se re gu lia riai bū tų kau pia ma vi sa in for ma ci ja apie iki mo kyk li nio ir prieš mo­kyk li nio am žiaus vai kus ir jų šei mas. Duo me nys, kau pia mi at ski rų vals ty bės ir sa vi val dy bių įstai gų tiks li nė se duo me nų ba zė se, ki toms įstai goms dau ge liu at ve jų nė ra pri ei na mi.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja tęs nuo 2006 m. pra dė tą pa­gal bą sa vi val dy bėms iš da lies fi nan suo da ma nau jai įsteig tus iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų eta tus nau jai ati da ry to se iki mo kyk li nė se ir prieš mo kyk li nė se gru pė se. 2011–2012 m. to kie eta tai bus stei gia mi ato kes nė se vie to vė se, ku rio se nė ra nė vie nos iki mo kyk li nio ar prieš mo kyk li nio ug dy mo įstai gos ar gru pės. Iki 2012­ųjų sa vi val dy bių vai kų dar že liuo se bus įsteig ta ne ma žiau kaip 200 iki mo kyk li nio ug dy mo auk lė to jų ir (ar) prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų eta tų, ne ma žiau kaip 100 so cia li nių pe da go gų, psi cho lo­gų, spe cia lių jų pe da go gų eta tų pe da go gi nė se psi cho lo gi nė se tar ny bo se ir iki mo kyk li nio ug dy mo įstai go se.

Kom plek si nės pa gal bos sis te mos su kū ri mą ko or di nuos Švie­ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Vien šie met įvai rioms prie mo nėms įgy ven din ti nu ma ty ta skir ti 307 tūkst. Lt. Pro jek tą pa ren gė dar bo gru pė, ku riai va do va vo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ben dro jo ug dy mo de par ta men to Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky­riaus ve dė ja Gra ži na Šei bo kie nė.

Mo de lio ap ra šas pa reng tas įgy ven di nant Vy riau sy bės 2008–2012 me tų pro gra mą ir Na cio na li nės Li sa bo nos stra te­gi jos įgy ven di ni mo 2008–2010 me tų pro gra mą.

al ma vi JEi Ky Tė

Še šios lie tu viš kos Ry tų Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los su lauks so li džios pa gal bos – mo ki nių mo ky mo si ir sa ni ta ri nėms są ly goms jo se pa ge rin ti pla nuo ja ma skir ti 43 mln. li tų. Tai nu ma ty ta Ry tų Lie tu vos švie ti mo in fra struk­tū ros to bu li ni mo 2009–2012 me tų pro gra mo je, ku riai lap kri tį pri ta rė Vy riau sy bė.

in ves ti ci jų su lauks šios ben dro jo la vi ni mo mo kyk los: vil niaus ra jo no Mai šia ga los Lie tu vos di džio jo Ku ni gaikš čio al gir do vi du ri nė, La vo riš kių pa grin di nė, Ru da mi nos „Ry to“ gim na zi ja, Eit mi niš kių vi du ri nės mo kyk los ažu lau kės sky­rius, – prie šių mo kyk lų šiuo me tu sta to mi prie sta tai. Lė šos bus skir tos dar dviem mo kyk loms – Gri giš kių „Švie sos“ vi du ri nei bei Šal či nin kų Lie tu vos tūks tant me čio gim na zi­jai, – šių mo kyk lų spor to aikš ty nams įreng ti.

2007/2008 m. m. vei kė 287 sa vi val dy bių ir vals ty bi nės Ry tų

Ry tų Lie tu vos mo kyk loms – 43 mln. li tų

Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los, jo se mo kė si 107 558 mo ki niai. Pu sė je šių mo kyk lų mo ko ma lie tu vių kal ba. Tė vai ir mo ki niai, ku rių šei mo se kal ba ma tau ti nės ma žu mos kal ba, taip pat yra lin kę rink tis šias mo kyk las. Ta čiau iki šiol mo kyk lo se trūks ta pa tal pų, mo ki niai mo ko si pa sta tuo se, ne ati tin kan čiuo se hi gie nos nor mų. Ti ki ma si, kad Ry tų Lie tu vos švie ti mo in fra struk­tū ros to bu li ni mo 2009–2012 me tų pro gra ma pa ge rins mo ky­mo si są ly gas, o kar tu ir pri ei na mu mą. Iki 2012 m. bus baig tas sta ty ti vie nos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los prie sta tas, įreng tas vie nas spor to aikš ty nas, vyk do mi tri jų ben dro jo la vi ni mo mo kyk­lų pa sta tų ir vie no spor to aikš ty no sta ty bos dar bai. Iš vi so bus įreng ta 5 338 kv. m nau jų pa tal pų, pri tai ky tų ug dy mo pro ce sui. Mo ky mo si ir hi gie nos są ly gos pa ge rės 2 400 mo ki nių.

ŠMM inf.

4

III vie ta skir ta Ja nei Ju zė nie nei, Uk mer gės „Ši lo“ vi du ri nės mo kyk los lie tu vių kal bos mo ky to jai. Ši mo ky to ja per pa mo kas nau do ja įvai rius įdo mius me to dus, jun gia gim to sios kal bos mo ky mą su ma te ma ti ka ir gam tos moks lais, ren gia gim to sios kal bos mo ky mo prie mo nes. Mo ky to ja taip pat yra ak ty vi pro jek­tų, skir tų lie tu vių kal bos mo ky mui si ska tin ti, mo ki nių mo ty va ci jai di din ti, ini cia to rė ir įgy ven din to ja.

Me tų anks ty vo jo už sie nio kal bos mo ky mo mo ky to ja ta po Vil niaus „Sau lės“ pri va čios vi du ri nės mo kyk los an glų kal bos mo ky to ja vi da Sin ke vi čie nė. Mo ky to ja nau do ja įdo mius ir įvai rius už sie nio kal bos mo ky mo me to dus, sten gia si ug dy ti ne tik mo ki nių kal bi nius įgū džius, bet ir jų kū ry biš ku mą, ak ty vu mą, kri ti nį mąs ty mą, mo ty va ci ją mo ky tis už sie nio kal bos. Mo ky­to ja ak ty viai da ly vau ja pro jek ti nė je veik lo je, ren gia me to di nę me džia gą, ve da se mi na rus kal bų mo ky to jams, jos mo ki niai pa sie kia lai mė ji mų įvai riuo se kon kur suo se.

Me tų da ly ko – už sie nio kal bos – mo ky to jo ap do va no ji mą – Eu ro pos pa žy mė ji mą ir pre mi ją – ga vo Šiau lių ra jo no Kur šė nų Lau ry no Ivins kio gim na zi jos an glų kal bos mo ky to ja Tat ja na Kri liu vie nė. Sa vo mo ko mo je veik lo je mo ky to ja ak ty viai nau do ja ne tra di ci nius mo ky mo me to dus, in for ma ci nes ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas, sėk min gai jun gia mu zi ki nį bei te at ri nį la vi ni mą. Mo ky to ja la bai do mi si IKT nau do ji mu mo kant kal bų, pa ti ku ria įvai rias prie mo nes, mo ko Lie tu vos ir už sie nio ša lių mo ky to jus.

Eu ro pos pa žy mė ji mo pro gra mos Me tų mo ky to jo kon kur so ap do va no ji mai

Ak ty vi veik la įvai riuo se tarp tau ti niuo se pro jek tuo se ro do, jog mo ky to ja yra pui ki kul tū rų dia lo go puo se lė to ja.

ii vie tą už ėmė UAB „Eu ro ling vi ja“ dės ty to jas Fa bi jus al ber­tas ve las ke sas Ku bi los (Fa bio al ber to ve las qu ez Cu bil los). Mo ky to jas itin daug dė me sio ski ria kul tū rų dia lo go puo se lė ji­mui – dės ty da mas sa vo gim tą ją is pa nų kal bą Lie tu vo je sie ja abie jų ša lių is to ri ją ir kul tū rą, ra šo straips nius, ku riuos nau do ja ir mo ky da mas. Pa si tel kia IKT, ne for ma lius mo ky mo me to dus, in teg ruo ja da ly ko tu ri nį į kal bos mo ky mą dės ty da mas spe ci fi­nėms pro fe si nėms gru pėms.

iii vie ta bu vo skir ta Re gi nai Sut kie nei, Vil niaus Že my nos pa grin di nės mo kyk los pran cū zų kal bos mo ky to jai. Šios mo­ky to jos veik lo je ryš kiai at si spin di kū ry biš ku mas bei ly de rys tės sa vy bės – mo ky mo pro ce se ji in ten sy viai nau do ja IKT, ren gia in di vi du a lias už duo tis kiek vie nam mo ki niui, ben dra dar biau ja ku riant mo ky mo prie mo nes, da ly vau ja pro fe si nių or ga ni za ci jų veik lo je, ini ci juo ja įvai rius kon kur sus. Mo ky to ja yra su kū ru si pran cū zų kal bos mo ky mui skir tą in ter ne to sve tai nę.

Vi sus Eu ro pos pa žy mė ji mo pro gra mos Me tų mo ky to jo kon­kur so da ly vius Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja pa kvie tė da ly vau ti žy maus kal bų mo ky mo eks per to Ma rio Rin vo luk ri (Ma rio Rin vo luc ri) se mi na ruo se apie kū ry bi nio mąs ty mo ug dy mo bū dus ir ga li my bes mo kyk lo je „dau gia ly pis in te lek tas“ ir „Mąs ty mo rė mai“.

(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­6­psl.)

Zi ta Stač kaus kie nė­vaič ku tė Šal či nin kų ra jo no Poš ko nių pa grin di nė je mo kyk lo je dir ba nuo 1999 m. Mo ky to ja – kū ry bin­ga, dė me sin ga, kruopš ti, sten gia si ug dy ti mo ki nių kū ry biš ku mą ir pa gar bą lie tu viš kam žo džiui. Ji sie kia įver tin ti ne tik mo ki nių ži nias, ge bė ji mus, bet ir ak ty vu mą, pa stan gas. Ši mo ky to ja sten gia si, kad mo ky tis bū tų ma lo nu ir įdo mu. Jos lie tu vių kal bos pa mo kos pa si žy mi kū ry biš ku mu. Su lie tu vių li te ra tū ra sie ja mi is to ri jos, dai lės, mu zi kos, et ni nės kul tū ros da ly kai. Mo ky to ja sten gia si, kad kiek vie nas mo ki nys sa ve su vok tų kaip tau tos kul tū ros, tra di ci jų ir pa pro čių tę sė ją bei puo se lė to ją. Įdo miai or ga ni zuo ja ma mo ki nių pro jek ti nė veik la (pa ruoš ti pro jek tai „Ne­už mirš ki me sa vo tė vų kal bos“, „Ma no kai mas“ ir kt.). Mo kyk lo je ji or ga ni zuo ja įvai rius ren gi nius, ku ria vals ty bi nių ir ka len do ri nių šven čių sce na ri jus, va do vau ja mo kyk los laik raš tį „Poš ko nių ži bu rė lis“ lei džian tiems mo ki niams. Mo ky to jos Z. Stač kaus kie­nės­Vaič ku tės pa reng ti mo ki niai sėk min gai da ly vau ja ra jo no me ni nio skai ty mo kon kur suo se.

Mo ky to ja yra su kū ru si mo ki nių gim to sios kal bos ži nių ir pa sie ki mų ver ti ni mo ap ra šą.

El vy ra Kas pe ra vi čie nė, bai gu si Klai pė dos uni ver si te to Hu­ma ni ta ri nia me fa kul te te lie tu vių kal bą ir re ži sū rą, jau 16 me tų dir ba Elek trė nų „Ver smės“ gim na zi jo je.

Mo ky to ja kas dve jus me tus or ga ni zuo ja gim na zi jos te at ro fes ti va lį „Fe li ci ja“ (2008 m. įvy ko 5­asis). Už per nai su gim na­zi jos dra mos stu di ja da ly va vo Lie tu vos vai kų ir jau ni mo te at rų šven tė je „Šim ta ko jis“ ir bu vo ap do va no ta di plo mu. Su dra mos stu di ja pa si ro dė IX Vil niaus ap skri ties mo kyk lų te at ro šven tė je „Vai vo rykš čių til tai 2007“ ir už ėmė pir mą vie tą.

Nuo 2006 m. mo ky to ja su mo ki niais da ly vau ja Mai ro nio lie­tu vių li te ra tū ros mu zie jaus or ga ni zuo ja muo se res pub li ki niuo se me ni nio skai ty mo kon kur suo se. E. Kas pe ra vi čie nė ak ty viai da ly vau ja ir sa vi val dy bės bei mo kyk los kul tū ri nia me gy ve ni me.

Jo no Var no pre mi jos lau re a tai

Jos mo ki niai įvai riuo se kon kur suo se bei lai ky da mi bran dos eg za mi nus pa sie kia la bai ge rų re zul ta tų.

Lai mu tė Mar tin ke vi čie nė, Vil niaus vals ty bi nia me pe da go­gi nia me ins ti tu te įgi ju si lie tu vių kal bos mo ky to jos spe cia ly bę, su grį žo į sa vo gim tą jį Šven čio nių kraš tą. Zig mo Že mai čio mo kyk lo je ji jau 26 me tus mo ko lie tu vių kal bos. Tai pui kiai sa vo da ly ką iš ma nan ti, veik li, kū ry bin ga, ini cia ty vi pe da go gė. Už nuo šir dų ir kū ry bin gą pe da go gi nį dar bą 2002/2003 bei 2003/2004 m. m. ap do va no ta Lie tu vių tau tos fon do pre mi­ja. 2006 m. pro jek te „Ge riau si mo ki niai ren ka sa vo ge riau sius mo ky to jus“ iš rink ta ge riau sia me tų mo ky to ja.

Mo ky to ja ne tik pui kiai or ga ni zuo ja sa vo pa mo kas, bet ir nuo lat ieš ko mo ki niams pa trauk lių ug dy mo(si) for mų, kvie čia į edu ka ci nes eks kur si jas, su si ti ki mus su ra šy to jais, ak to riais, ki tais įžy miais žmo nė mis. Siek da ma kuo dau giau mo ki nių su­do min ti skai ty mu gim na zi jo je or ga ni zuo ja Kny gos die nas bei ap klau są „Aš skai tau“.

Pe da go gė ge ba pri tai ky ti ug dy mo ir ug dy mo si ap lin ką įvai rių po rei kių mo ki nių veik lai ska tin ti: su da ro są ly gas mo ki nių sa vi­raiš kai ir kū ry biš ku mui plė to tis, ve da pa mo kas gam to je („Laiš kai ant snie go“, „Ra šau smil gos plunks na“), at vi ras in teg ruo tas pa­mo kas, ge ba ben drau ti ir ben dra dar biau ti, sa vo ži nias ir idė jas de rin ti su ki tų žmo nių ži nio mis ir idė jo mis.

Mo ky to ja nau do ja to kius ug dy mo me to dus, ku rie ska ti na plė­to ti ti ria mą ją kū ry bi nę veik lą. Jos mo ki niai da ly vau ja raiš kio jo skai ty mo, ra ši nių, mi nia tiū rų „Miš kas ir žmo gus“ kon kur suo se. Tarp tau ti nia me jau ni mo epis to li nio ra ši nio kon kur so ra jo ni­nia me eta pe jos pa reng ta mo ki nė Vio le ta Ga vei kai tė už ėmė pir mą ją vie tą.

L. Mar tin ke vi čie nė – rū pes tin ga kla sės auk lė to ja, mo ky to jų, mo ki nių ir jų tė vų au to ri te tas. Ji va do vau ja gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to jų me to di nei gru pei.

5

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

aud ro nė Tra pi kie nė Ig na li nos Čes lo vo Ku da bos pa grin­di nė je mo kyk lo je lie tu vių kal bos mo ky to ja dir ba de vy ne rius me tus. Per nai jai su teik ta vy res nio sios mo ky to jos ka te go ri ja. A. Tra pi kie nė daug dė me sio ski ria tau ti nės ta pa ty bės for ma­vi mui, ska ti na mo ki nius da ly vau ti įvai riuo se pro jek tuo se bei kon kur suo se. Mo kyk lo je ji sėk min gai pa ren gė „Ga bių vai kų ug dy mo“ pro jek tą, pi lie ti nio ir tau ti nio ug dy mo pro jek tus „Et ni­nio pa vel do ap raiš kos gam tos cik lų kai to je“ ir „Me tų ra tas“. Ji taip pat da ly va vo įgy ven di nant pre ven ci nius pro jek tus („Kar tu pa dė ki me vai kui“, „Į pa gal bą tė vams“). Mo ky to jos A. Tra pi kie­nės mo ki niai yra ak ty vūs, rū pi na si kal bos puo se lė ji mu, tai syk­lin gu mu, da ly vau ja lie tu vių kal bos olim pia do se, ra jo ni niuo se skai to vų ir ra ši nių kon kur suo se.

Pe da go gė daug kar tų ap do va no ta pa dė kos raš tais už ne­pri ekaiš tin gą pe da go gi nį dar bą bei gim to sios kal bos ver ty bių puo se lė ji mą.

Ma ri jo na Je zu ke vi čie nė, Vilniaus rajono Eit mi niš kių vi du­ri nės mo kyk los Su žio nių sky riaus lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros

vy res nio ji mo ky to ja, pe da go gi nei veik lai ati da vu si jau 44 me tus. Ji ak ty viai da ly va vo ir stei giant lie tu viš ką Su žio nių pa grin di nę mo kyk lą bei sep ty ne rius me tus jai va do va vo.

M. Ja zu ke vi čie nė yra kū ry bin ga, aukš tos kva li fi ka ci jos mo­ky to ja, ug dan ti vai kų pi lie tiš ku mą, mei lę Tė vy nės is to ri jai. Jos pa reng ti mo ki niai da ly vau ja įvai riuo se ap skri ties kon kur suo se, pro jek tuo se, or ga ni zuo ja ak ci jas, ren gi nius, už ima pri zi nes vie­tas me ni nio skai ty mo, ra ši nių kon kur suo se.

Mo ky to ja ak ty viai da ly vau ja Su žio nių ben druo me nės gy ve­ni me, ją ger bia mo ki niai ir jų tė vai.

Jo­nas­Var­nas­ (1900–1930)­–­ žy­mus­Ry­tų­Lie­tu­vos­ švie­tė­jas,­mo­ky­to­ja­vęs­Ry­tų­ Lie­tu­vos­mo­kyk­lo­se,­vai­kams­ ir­ su­au­gu­sie­siems­ sklei­dęs­ lie­tu­viš­ku­mo­ idė­jas.­ Jo­var­do­pre­mi­ją­ įstei­gė­Aust­ra­li­jo­je­gy­ve­nan­ti­duk­ra­ Ja­ni­na­Ma­li­jaus­kie­nė.­Pre­mi­ja­(po­100­Aust­ra­li­jos­do­le­rių)­įtei­kia­ma­kas­met­pen­kiems­ge­riau­siems­Ry­tų­Lie­tu­vos­mo­kyk­lų­mo­ky­to­jams.

Mū sų inf.

Lie tu viš ko je Vil niaus ra jo no Ru da mi nos „Ry to“ gim na zi­jo je pra­de­da­mas­sta­ty­ti­nau­jas­prie­sta­tas,­ku­ris­dvi­gu­bai­pa di dins mo ky mui si skir tas erd ves.­Pas­ta­ruo­ju­me­tu­čia­dau­gė­ja­mo­ki­nių,­no­rin­čių­mo­ky­tis­vals­ty­bi­ne­lie­tu­vių­kal­ba. Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nist­ras­Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius­da­ly­va­vo­kap­su­lės­įlei­di­mo­į­sta­to­mo­gim­na­zi­jos­prie­sta­to­pa­ma­tus­ce­re­mo­ni­jo­je.­Prie­sta­to­sta­ty­bai­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja­šie­met­

sky­rė­800­tūkst.­Lt,­o­ki­tais­me­tais­dar­skirs­2,8­mln.­Lt.­

„Tai la bai pra smin ga in ves ti ci ja į ko ky biš ką mo ky mą si. Mi li jo nai at si pirks su kau pu, – sa kė mi nist ras. – Ne pai sant sun kme čio, fi nan sa vi mas švie ti mo sri ty je ne ma žė ja, o ki tais me tais pla nuo ja me net gi pa di din ti. Pra smin ga, kad da bar žen­gia me žings nius, ku rie dėl įvai rių prie žas čių bu vo už dels ti.“

Kai sta ty bos bus už baig tos, ši Vil niaus ra jo no lie tu viš ka gim­na zi ja pa si pil dys 20 nau jų erd vių kla sių. Mo ki niams ne be rei­kės mo ky tis dviem pa mai no mis, kaip yra iki šiol. Bus įreng ta 300 kv. m ak tų sa lė, gim nas ti kos sa lė, mo ky to jų kam ba rys,

Ru da mi nos „Ry to“ gim na zi ja ple čia sa vo erd ves

val gyk la, pa sta tas bus pri tai ky tas ne įga lie siems – įreng tas kel tu­vas, sa ni ta ri niai maz gai. iš vi so bus įreng ta 4 443 kv. m nau jų pa tal pų. Prie sta tą nu ma to ma baig ti sta ty ti 2012 m.

Lie­tu­viš­ka­Ru­da­mi­nos­„Ry­to“­gim­na­zi­ja­įsteig­ta­1989­m.­ Jo­je­dviem­pa­mai­no­mis­mo­ko­si­546­mo­ki­niai,­ dir­ba­63­mo­ky­to­jai.­Vil­niaus­ra­jo­ne­šiuo­me­tu­sta­to­mas­La­vo­riš­kių­pa­grin­di­nės­mo kyk los prie sta tas,­Mai­šia­ga­los­Lie­tu­vos­di­džio­jo­ku­ni­gaikš­čio­Al­gir­do­vi­du­ri­nė­mo­kyk­la,­Eit­mi­niš­kių­vi­du­ri­nės­mo­kyk­los­Ažu­lau­kės­sky­riaus­prie­sta­tas.­Ra­jo­ne­šiais­moks­lo­me­tais­vei­kia­59­mo­kyk­los,­jo­se­mo­ko­si­8­991­mo­ki­nys.Ry­tų­Lie­tu­vo­je­iš­vi­so­šiuo­me­tu­sta­to­mos­še­šios­lie­tu­viš­kos­ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­los.­Re­mian­tis­Ry­tų­ Lie­tu­vos­švie­ti­mo­in­fra­struk­tū­ros­to­bu­li­ni­mo­2009–2012­ me­tų­pro­gra­ma,­ku­riai­lap­kri­čio­pra­džio­je­pri­ta­rė­Vy­riau­sy­bė,­joms­pla­nuo­ja­ma­skir­ti­43­mln.­li­tų.­

al ma vi JEi Ky Tė

Lapkritį švietimo ir mokslo ministras Gin­taras Steponavičius dalyvavo Lituanistikos instituto 70­mečio paminėjimo iškilmėse. Kalbėdamas per Lietuvių literatūros ir tauto­sakos institute surengtos jubiliejinės parodos atidarymą ministras pabrėžė, kad šis mokslo centras per dešimtmečius neprarado savo reikšmės. Jis išlieka svarbus kaip mūsų ta­patybės ženklas, kaip nepakartojama tautų ir kultūrų dalis. Saugoti ir puoselėti savo kalbą, literatūrą, tautosaką, kultūrą – kiekvienos šalies ir vyriausybės uždavinys. Jį prioritetu laiko ir Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama studijų ir mokslo reformą. „Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas lituanis­tiką pripažįsta prioritetine sritimi. Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapa­tybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, strateginį

Lituanistika nepraranda svarbos

Lituanistikos­institutas­buvo­įkurtas­1939­m.­Kaune.­Tuomet­jis­vadinosi­Antano­Smetonos­ lituanistikos­ ins­titutu. 1940­m.­ institutas­perkeltas­į­Vilnių.­Jis­įsikūrė­inžinieriaus­P.­Vi­leišio­1902–1905­m.­ statytuose­ rū­muose­Antakalnio­gatvėje.­Vėliau­iš­jo­išsirutuliojo­du­institutai­–­Lietuvių­kalbos­institutas­bei­Lietuvių­literatū­ros­ir­tautosakos­institutas.­

prioritetą. O mokslo ir studijų įstaigos, kiek jos dalyvauja įgyvendindamos šį prioritetą, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą“, – sakė ministras. Šiuo metu abu yra valstybės mokslo insti­tutai. Lietuvių kalbos institutas formuoja valstybinės lietuvių kalbos tyrimo, varto­jimo strategiją bei taktiką. Jau 70 metų jo darbuotojų dėka Lietuvoje kryptingai atliekami moksliniai lietuvių kalbos istorijos, tarmių, leksikos, terminologijos, gramatikos, onomas­tikos, kalbos kultūros, sociolingvistikos ir kiti

tyrimai. Instituto darbuotojai taip pat atlieka kalbos norminimo darbus, teikia kalbos konsultacijas ir kt.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas vykdo funda­mentinius ir taikomuosius lietuvių literatūros bei tautosa­kos tyrimus, padeda spręsti lietuvių kultūros problemas.

6

2009-ie­ji­–­Kū­ry­biš­ku­mo­ir­nau­jo­vių­me­tai­

LR Sei me įvy ku sio je dis ku si jo je bu vo pri sta ty tas mo ki niųkū ry biš ku mo ug dy mo Lie tu vo je si tu a ci jos ty ri mas.

Apie­tyrimąTy ri me da ly va vo 370 mo ky to jų ir 416 de šim to kų. Ty ri mas

at lik tas 12­oje Lie tu vos mo kyk lų: 6­io se gim na zi jo se, 5­io se pa grin di nė se, 1­oje vi du ri nė je mo kyk lo se. Trys ty ri me da ly va vu­sios mo kyk los bu vo iš di džių jų Lie tu vos mies tų, 4 – ra jo nų cen­trų, 5 – mies te lių. Toks ti ria mų jų pa si rin ki mas lei džia įžvelg ti tam tik ras ten den ci jas bei teik ti re ko men da ci jas ug dy mo pro ce sams to bu lin ti. no rė da mi iš si aiš kin ti, ko kia yra kū ry biš ku mo ug­dy mo būk lė, kė lė me klau si mus: Ar yra pa lan ki ap lin ka kū ry­biš kos as me ny bės ug dy mui mo kyk lo je? Ar mo ky to jai ir mo ki niai kū ry biš ku mo ug dy mo pro ce se yra part ne riai, ben dra min čiai? Kas truk do mo ky to jams ir mo ki niams bū ti kū ry bin giems?

ar pa lan ki ap lin ka kū ry bin gos as me ny bės ug dy mui mo kyk lo je?

Jei ana li zuo si me švie ti mo do ku men tus, at sa ky mas į klau si mą bus tei gia mas. Tam pri tar tų ir dau ge lis mo ky to jų, nes daž no pe da go go sie kis yra ak ty vios, sa va ran kiš kai mąs tan čios, ini­cia ty vios as me ny bės ug dy mas. Ta čiau iš tik rų jų ne vis kas taip pa pras ta. To dėl pir miau sia mo ky to jų klau sė me, ar pa lan ki kū ry biš ku mo ug dy mui ap lin ka jų mo kyk lo je. Be­veik pu sė mo ky to jų su ti ko su tuo, jog jų mo kyk lo je aiš kiai jau čia mas sie kis bū ti kū ry bin gus ir ini cia ty vius mo ki nius ug dan čia ben druo me ne. Iš po kal bių su mo ky to jais (kal bė ta su 10 skir tin go se mo kyk lo se dir ban čių pe da go gų) aiš kė ja, jog per 5 me tus jų mo kyk lo se ne su reng ta nė vie na dis ku si ja apie kū ry biš ku mo ug dy mo ga li my bes. Pe da go gi nių nau jo vių klau si mus, mo ki nių kū ry biš ku mo ska ti ni mo ga li my bes mo ky to jai daž niau siai ap ta ria su ar ti miau siais ko le go mis. Ty ri mas pa ro dė, kad ma žiau siai pri ta ri mo su lau kė tei gi niai, jog mo kyk lo je yra aiš kiai pa ste bi mų kū ry bin go dar bo ly de rių, jų pa tir tį no riai pe ri ma ko le gos, o tu rin tys idė jų, ini cia ty vūs mo ky to jai yra pa lai ko mi, su lau kia pa gal bos, į jų siū ly mus įsi klau so ma. Šie ir ki ti duo me nys ska ti na gal vo ti, jog kū ry biš ku mo ug dy mo pro ble ma ti ka daž niau siai pa lie ka ma pa čių pe da go gų ini cia­ty vai. Mo kyk la, kaip ug dy mo ins ti tu ci ja, kū ry biš ku mo ug dy mo as pek tu, de ja, yra pa sy vi.

Kū ry biš ku mo ug dy mo sam pra tos

daž nai ma no ma, jog kū ry biš ku mas yra įgim ta sa vy­bė, žmo nės ga li bū ti skirs to mi į kū ry bin gus ir ne kū ry bin gus, kū ry biš ku mą ga li ma ug dy ti tik tam tik ro se sri ty se ir kt. At lik to ty ri mo me tu pa aiš kė jo ir ke le tas ki tų kū ry biš ku mo sam pra tos ten den ci jų. Vie na ryš kiau sių – kū ry biš ku mo, kaip mo ki nių veik los re zul ta to (pa ra šy tas ra ši nys, pa reng tas pro jek tas, su­kur tas dai lės dar bas ir pan.), aiš ki ni mas. Tuo tar pu kū ry bi nių spren di mų siū ly mas, ge bė ji mas kel ti idė jas, teik ti ori gi na lius ver ti ni mus – tai, kas nė ra vie šai ma to ma, kū ry biš ku mo sri čiai ne pri ski ria ma. No rė tų si pri si min ti vie no iš ryš kiau sių kū ry biš­ku mo ty ri nė to jų R. Stern ber go min tį, jog bū tent idė jų kė li mas ir jų įgy ven di ni mo ga li my bių svars ty mas ug dy mo pro ce se yra svar biau si. Pa sak au to riaus, kol vai kai ma ži, jie tu ri daug idė jų, ta čiau ne ži no, kaip jas įgy ven din ti. Tuo tar pu su au gę tu ri ga li my bių idė jas įgy ven din ti, ta čiau ne tu ri idė jų. To dėl per ne lyg di de lė orien ta ci ja į kū ry bos re zul ta tą ug dy mo pro ce se yra pa vo jin ga.

Ver tė tų pri si min ti ir tai, kad as mens kū ry biš ku mas yra ver­

Kū ry biš ku mo ug dy mo si tu a ci ja švie ti mo sis te mo je

Švie ti mui ir kul tū rai ten ka es mi nis vaid muo ug dant kū ry­biš ku mą ir ino va ci nius ge bė ji mus dau gia kul tū rė je šian die­ni nės Eu ro pos erd vė je.

LR Sei me su reng tos dis ku si jos tre čio jo je se si jo je pa grin di­nį pra ne ši mą skai tė An gli jos kū ry biš ku mo, kul tū ros ir švie ti­mo or ga ni za ci jos vyk do ma sis di rek to rius Po las KO LAR DAS (Paul Col lard)

Ši or ga ni za ci ja ska ti na kul tū ri nių po ky čių ir kū ry biš ku mo pro gra mas, dir ba su dau ge liu mo kyk lų Di džio jo je Bri ta ni jo je. Kū ry bi nės part ne rys tės pro gra ma vyk do ma 25 or ga ni za ci jo se. Kas met 2,5 tūkst. mo kyk lų in ten sy viai dir ba ma su 940 tūkst. jau nų žmo nių, ap mo ko me apie 55 tūkst. mo ky to jų.

Ko mo ko me jau nus žmo nes mo kyk lo se? An gli jo je šiuo me tu pa grin di niai da ly kai, ku rių mo ko me vai kus iki 16 m., yra an glų kal ba, ma te ma ti ka, is to ri ja, ge og ra fi ja, už sie nio kal­bos, me nas ir mu zi ka.

Ko dėl pa sau lis taip grei tai kei čia si, o švie ti mas lie ka to je pa čio je vie to je? Ne at ro do, kad da ly kai, ku rių bu vo mo ko ma XVI II a., da bar bū tų la bai pa si kei tę. Mū sų vy riau sy bės pa grin di­nis tiks las – mo ky ti žmo nes gy ven ti to le ran tiš ko je, kū ry biš­ko je, dau gia kul tū rė je vi suo me nė je. Kal bant apie tar pu sa vio su pra ti mą, rei kia pa brėž ti, kad la bai svar bus da ly kas yra kal bų mo ky mas. Šiuo me tu An gli jo je apie 80 proc. žmo nių mo ko si pran cū zų kal bos. Ta čiau gal svar biau mo ky tis kal bų, ku rio mis kal ba dau ge lis pa sau lio žmo nių, pvz., ki nų, is pa nų ar ara bų?

Dau gy bę me tų nau do jo me iš tek lius, ku riuos tu ri me, o ne tuos, ku rių mums rei kia. Tai itin ne tei sin ga. No rint vyk dy ti bet ko kią re for mą, rei kia, kad žmo nės ją pa rem tų. Šiuo me tu la biau siai trūks ta dar bo vie tų kū rė jų. Jau ni mas, bai gęs mo kyk las, at eis į dar bo rin ką. Daž nai su re kla mos agen tū rų at sto vais kal ba mės apie mū sų vyk do mą pro gra mą ir pa siek tus re zul ta tus. Aiš kė ja, kad agen tū roms iš ties rei ka lin gi kū ry bin gi žmo nės, t. y. ta len tin gi ir tu rin tys kon kre tų sti lių. Bū tent to ir tu ri me iš mo ky ti vai kus.

Ko kie įgū džiai svar biau si XXi a.? Ma ny čiau, svar biau si: kū ry bi nis mąs ty mas, nau jos idė jos, pa si ti kė ji mas sa vi mi, drą sių spren di mų pri ėmi mas, ri zi kos val dy mas, drą sių klau si mų kė li mas ir pan. Mo ky to jai daž nai pa vargs ta nuo to kių kū ry bin gų mo ki nių, ta čiau tai yra pro ce sas ir jie tu ri pri im ti tuos iš šū kius. Ne se niai ES at lik tas ty ri mas apie švie ti mo sis te mas pa tvir ti no, kad da bar Eu ro po je vei kia pa na šios mo ky mo sis te­mos. Čia mo ko ma: gim to sios ir už sie nio kal bų, ma te ma ti kos ir ki tų tiks lių jų moks lų, so cia li nių, pi lie ti nių, kul tū ri nių da ly kų ir pan. Pri pa žin ta, kad sėk mė mo kan tis šių da ly kų su si ju si su kom pe ten ci jo mis.

Kū ry bi nės part ne rys tės pro gra ma ska ti na ug dy ti to kius įgū­džius, kaip: kū ry biš ku mas, nau jos idė jos, ge bė ji mas drą siai pri im ti spren di mus, ne bi jo ti ri zi kuo ti ir pan. Tai tam pa žmo­gaus el ge siu. Mo ki niams rei kia ne tik su teik ti ži nių, for muo ti įgū džius, bet ir iš mo ky ti juos elg tis ki taip. To vi sų pir ma tu ri iš mok ti pa tys mo ky to jai.

Ar mo ky da mi vai kus pa gal vo ja me, ko kia pa tei kia ma me džia­ga jiems įdo mi, ar tai, ko mo ko me, jiems tik rai rei ka lin ga? O gal mo ko me to dėl, kad įdo mu mums? Kaip kai ku rių da ly kų mo ky ti per me ną? Juk me nas for muo ja tam tik rus įgū džius: klau sy mo ir kal bė ji mo, kū ry biš ku mo, mo ko žmo nes pa ma ty ti.

Kū ry biš ku mas yra di džiau sias mo ty vas dirb ti. La bai ge­rai, kai pa vyks ta su jung ti prak ti ką, kū ry biš ku mą ir ži nias. Jei gu no ri te pa ska tin ti jau ni mą mo ky tis, rei kia leis ti pri si im ti at sa ko my bę, su teik ti ga li my bių ir erd vės pri im ti spren di mus. Bū­ti na ne tik su for mu luo ti idė jas, jas pa ma ty ti, bet ir įgy ven din ti.

(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­10­psl.)

7

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

tin gas ne tik su in te re suo tai nau jų idė jų, ori gi na lių dar bų at si­ra di mu vi suo me nei, bet ir pa čiam žmo gui. Ypač šiais lai kais kiek vie nam ak tu a lu mo kė ti kū ry biš kai spręs ti sa vo as me ni nes pro ble mas, lanks čiai pri si tai ky ti prie kin tan čių są ly gų, sa vi tai pla nuo ti lais va lai kį, at ras ti sa vo po mė gius, gy ve ni mo sti lių. Žo džiu, bū ti ne su vie no dė ju sios gy ven to jų ma sės da li mi, bet ori gi na lia, sa vi ta as me ny be. ne ga li me ti kė tis, jog vai kai to iš moks sa va ran kiš kai, bai gę mo kyk lą. Mo kyk los už da vi nys yra pa dė ti to kiais tap ti jau mo kyk los suo le.

Ki ta klai din ga ty ri mo me tu iš ryš kė ju si ten den ci ja – kū ry biš ku mo ug dy mo ga li my bių per kė li mas į po pa mo ki nę, pa pil do mą ją veik lą. Pa pra šy ti pa teik ti pa vyz džių, kaip mo ki­niai ska ti na mi kū ry biš kai veik ti, dau gu ma mo ky to jų var di ja mo kyk lo je vei kian čius pa pil do mo jo ug dy mo bū re lius, or ga ni­zuo ja mas iš vy kas, ren gi nius, pro jek tus. Tuo tar pu pa mo ka, kaip kū ry biš ku mo ug dy mo for ma, mi ni ma re tai. Na tū ra lu, jog pa pil do mo je, po pa mo ki nė je veik lo je mo ki niai ski ria dau giau lai ko, ga li su si kon cen truo ti veik lai, pa de dan čiai at skleis ti ir įpras min ti jų po mė gius, in te re sus ar ga bu mus. Ta čiau to kiu at­ve ju ryš kė ja ir pro ble ma – kū ry biš ku mo ug dy mas su pran ta mas kaip spe ci fi nė, pa pil do ma, vyks tan ti tam tik ro je erd vė je veik la. Tuo tar pu kū ry biš kai mąs ty ti, veik ti mo ki niai tu rė tų bū ti mo ko mi kiek vie no je gy ve ni mo si tu a ci jo je, bet ku rio je pa mo ko je ir net per per trau kas. Ypač daž nai kaip kū ry biš ku mo ug dy mo ga li my bė mi ni ma me ni nė veik la: šo kių, te at ro, mu zi ki niai bū re liai. Ga li­ma su tik ti, jog me ni nė veik la tei kia daug ga li my bių vai kų kū ry­biš ku mui ug dy ti, o pa ti me ni nė kū ry ba per tei kia me no kū rė jų (kom po zi to rių, mu zi kan tų, dai li nin kų, cho re og ra fų, re ži sie rių ir kt.) ori gi na lų po žiū rį į pa sau lį, įpras min tą ori gi na lio mis me ni nės iš raiš kos prie mo nė mis. Ta čiau da ly va vi mas me ni nė je veik lo je dar ne ga ran tuo ja, jog vai kas vei kia kū ry biš kai. Pa vyz džiui, pra šy mas tiks liai pa gro ti ar pa dai nuo ti mu zi kos kū ri nį ga li bū ti rep ro duk ci nė (at kar to jan ti) veik la, ne sie ja ma su vai ko kū ry bi nė­mis ga lio mis. Ar ba pie ši nio ko pi ja vi mas bus me ni nė, ta čiau ne kū ry bi nė veik la. Prieš me tus at lik to mu zi kos mo ky to jų veik los ug dant vy res nių jų kla sių kū ry biš ku mą ty ri mo re zul ta tai pa ro dė, jog per mu zi kos pa mo kas sto ko ja ma dė me sio kū ry biš ku mo ug­dy mui. Pa vyz džiui, tik pu sė je iš ste bė tų mu zi kos pa mo kų bu vo pa tei kia mi di ver gen ti nio po bū džio klau si mai ar už duo tys. Ir tik de šim ta da ly je pa mo kų to kių klau si mų ar už duo čių bu vo dau giau nei vie na. To dėl tiek me ni nė je, tiek ir bet ku rio je ki to je veik lo je de rė tų ska tin ti mo ki nius kel ti idė jas, svars ty ti jų įgy ven di ni mo ga li my bes, ieš ko ti įvai rių spren di mo va rian tų, at ras ti skir tin gus ver ti ni mo as pek tus ir pan. Kū ry biš ku mą su pran tant dau giau kaip pro ce są, o ne jo me tu gau na mą re zul ta tą, kū ry biš ku mo ug dy mas tam pa ak tu a lus vi soms veik los sri tims, at ve ria ga li­my bes vi sų da ly kų pe da go gų ini cia ty voms.

Pa sa ko da mi, kaip ug do mo ki nių kū ry biš ku mą, mo ky to jai pa tei kia to kią se ką: pir miau sia mo ki niams tei kia mos da ly ki nės ži nios, mo ko ma jas pa nau do ti prak tiš kai, ug do mi vie nos ar ki tos sri ties ge bė ji mai, pa tei kia mos kū ry bi nės už duo tys. Tad kū ry biš ku mo ug dy mas ke lia mas į pro ce so pa bai gą. Ne sun ku nu ma ny ti, kas nu tin ka, jei ži nios ne įtvir ti na mos, jei mo ki niai ne tu ri rei kia mų ge bė ji mų. Tuo met kū ry biš ku mo ug dy mas pa­lie ka mas „ge res niems lai kams“. Tai, kad kū ry bi nė veik la tu rė tų ap vai ni kuo ti ug dy mo pro ce są, pa ro dy ti jo re zul ta tus, – dar vie nas pra si ma ny mas.

ar ug do mas mo ki nių kū ry biš ku mas per pa mo kas?

Mu zi kos mo ky to jų klau sė me, ar daž nai jie ska ti na mo ki nių kū ry biš ku mą. Dau gu ma ty ri me da ly va vu sių jų tei gė, jog tai da ro daž nai ar ba la bai daž nai. Tuo tar pu ste bė da mi pa mo kas nu­sta tė me, jog re a liai kon kre tūs kū ry biš ku mo ug dy mo bū dai nau do ja mi ke le tą kar tų re čiau, nei tei gė pe da go gai. Nors ten den ci jos (kam tei kia mi pri ori te tai, kam ski ria ma dau giau sia dė me sio ir lai ko) iš li ko tos pa čios. Mo ky to jams pa siū lė me tei­gi nius, api bū di nan čius kū ry biš ku mo ska ti ni mo per pa mo kas bū dus (ska ti nu mo ki nius kel ti idė jas, iš sa ky ti jiems ak tu a lias pro ble mas, svars ty ti jų spren di mo bū dus; pa tei kiu už duo tis, ku rias at lik da mi mo ki niai tu ri lais vės rink tis at li ki mo bū dus ar

prie mo nes ir kt.). Pe da go gų nuo mo ne, kū ry biš ku mo ug­dy mui per pa mo kas ski ria ma daug dė me sio. Pa vyz džiui, be veik pu sė ty ri me da ly va vu sių jų su tin ka su tei gi niu, jog mo ko mo ki nius ieš ko ti al ter na ty vų, gal vo ti, kaip bū tų ga li ma at lik ti už duo tis įdo miau, ori gi na liau. Ta čiau tik ket vir ta da lis pri pa žįs ta, jog ži no ir nau do ja kū ry biš ku mą ug dan čius mo ky mo me to dus, o treč da lis nuo gąs tau ja, jei kū ry bi nė veik la už ima dau giau lai ko, nei pla nuo ta, kai su yra įpras tas pa mo kos rit mas ar kla sės draus mė. Tad de rė tų kel ti klau si mą, ar mo ky to jai tu ri pa kan ka mai in for ma ci jos ir ge bė ji mų, kaip ug dy ti mo ki nių kū ry biš ku mą, ar drą siai ini ci juo ja kū ry bi nę mo ki nių veik lą, ar tei kia pir me ny bę kū ry biš kai, o ne ra miai ir įpras tai pa mo kos at mos fe rai?

ar mo ky to jai ir mo ki niai kū ry biš ku mo ug dy mo pro ce se yra part ne riai, ben dra min čiai?

Pa grin di niai ug dy mo sub jek tai yra mo ki niai. To dėl na tū ra liai ky la klau si mas, ar mo ki niai pa tys jau čia tu rin tys ga li my bių sa ve iš reikš ti, įpras min ti kū ry bi nė je veik lo je? Tuo tiks lu 416 de­šim tų jų kla sių mo ki nių už da vė me tuos pa čius klau si mus, kaip ir jų pe da go gams. Mo ki nių at sa ky mus ly gi no me su mo ky to jų pa teik tais. Gau ti re zul ta tai nė ra džiu gi nan tys. Be veik vi sais at ve jais mo ki nių ir mo ky to jų nuo mo nės sky rė si. Tik penk ta da lis mo ki nių su tin ka su tuo, jog per pa mo kas jie yra ska ti na mi kel ti idė jas. Tuo tar pu be veik pu sė ty ri me da ly va vu sių pe da go gų tei gia, jog to sie kia. Be veik pu sė mo­ki nių ne su tin ka, jog pa mo ko se jiems su da ro ma ga li my bė pa si rink ti veik los prie mo nes ar bū dus, mo ko ma ieš ko ti įdo mes nių, al ter na ty vių už duo čių at li ki mo bū dų. Tuo tar pu dau giau nei 80 proc. pe da go gų tei gia tai da ran tys. Ga li bū ti, jog mo ky to jams iš tie sų trūks ta ži nių, kaip įtrauk ti mo­ki nius į jų kū ry biš ku mą ug dan čią veik lą. Ta čiau ma ny da mi, jog mo ki nių kū ry biš ku mo ug dy mui ski ria pa kan ka mai dė me sio, mo ky to jai ne tei kia di des nės reikš mės šiai ug­dy mo sri čiai, yra lin kę dirb ti įpras tais, lai ko ir prak ti kos pa tik rin tais bū dais.

Kas truk do mo ky to jams ir mo ki niams bū ti kū ry bin giems?

Mo ky to jams ir mo ki niams pa tei kė me 10 prie žas čių, truk dan­čių bū ti kū ry bin gais mo kyk lo je, ir pa pra šė me jas su nu me ruo ti ei lės tvar ka pa gal svar bą. Iš skir ti kū ry biš ku mo truk džiai bu vo pa rink ti re mian tis 3 kri te ri jais: as me ni niai (ži nių ir su pra ti mo, kaip gy ven ti ir veik ti kū ry biš kai, sto ka; bai mė bū ti ne su pras tam, su lauk ti kri ti kos, prie kaiš tų, gal pa vy do; abe jo nės, ar ver ta keis ti įpras tą dar bo sti lių, ar pa si tei sins įdė tos pa stan gos ir lai kas), dar bo kla sė je ypa tu mai (di de lis tie sio gi nio ir pa pil do mo dar bo krū vis bei su tuo su si jęs lai ko trū ku mas; di de lis mo ki nių skai­čius kla sė je; mo ky mo pro ce se vy rau jan ti orien ta ci ja į ži nias; per krau ta mo ky mo pro gra ma, su tuo su si ju si lais vės bei ga li my­bių dirb ti kū ry biš kai sto ka), mo kyk los ap lin ka (sun kiai kei čia ma mo kyk li nio gy ve ni mo ru ti na; per ne lyg stip ri dar bo kon tro lė; ne pa kan ka mas mo kyk los ben druo me nės kū ry bi nės ini cia ty vos pa lai ky mas, tei gia mo po žiū rio į nau jo viš ku mą sto ka).

Ir mo ky to jai, ir mo ki niai di džiau siais kū ry bi nės raiš kos truk­džiais nu ro do esant di de lį tie sio gi nio ir pa pil do mo dar bo krū vį bei su tuo su si ju sį lai ko trū ku mą, mo ky mo pro ce se vy rau jan čią orien ta ci ją į ži nias, per krau tą mo ky mo pro gra mą. Nors šios pro­ble mos daž nai ap ta ria mos švie ti mo po li ti kų ir mo ky to jų prak ti kų, po ky čių kol kas ne su lau kia me. Jaus da mi at sa ko my bę už mo­ky mo(si) pa sie ki mus ir eg za mi nų re zul ta tus, mo ky to jai daž nai yra pri vers ti au ko ti sa va ran kiš ką, kū ry bi nę mo ki nių veik lą dėl mo ky mo pro gra mos.

Ki ta ver tus, ste bi na ir tai, jog kū ry biš ku mo ug dy mo ga li my bių truk džiai ma žiau siai sie ja mi su pa čių mo ky to jų ar mo ki nių vi­di niais re zer vais. Ar si tu a ci ja pa si keis tų su ma ži nus mo ko mų jų da ly kų skai čių bei pro gra mų ap im tis? Ga li ma abe jo ti, nes kū­ry biš ku mas, pa sak R. Stern ber go, pir miau sia yra as me ny bės po zi ci ja, nuo sta ta bet ku rios veik los at žvil giu. Iš as me ni nių

8

kū ry biš ku mo truk džių iš im tis yra tik mo ki nių daž niau siai pa mi­nė ta bai mė bū ti ne su pras tiems, su lauk ti iš drau gų ar mo ky to jų kri ti kos, prie kaiš tų. Va di na si, su pra ti mo, pa lai ky mo, pri ta ri mo iš drau gų ir mo ky to jų mo ki niai sto ko ja.

Iš da lies tai ga li me pa aiš kin ti ir į ki tą mo ky to jams pa teik tą klau si mą gau tais at sa ky mais. Pe da go gams nu ro dė me 25 mo ki nių sa vy bes, ku rių pu sė su si ju sios su kū ry bin gos as­me ny bės cha rak te ris ti ko mis (ki tos neut ra lios: tiek tei gia mos, tiek ir ne igia mos). Mo ky to jų pra šė me pa žy mė ti 5 la biau siai jų mo ki niams bū din gas. Iš 10 daž niau siai mi nė tų sa vy bių tik dvi su si ju sios su kū ry biš ku mu, t.y. smal su mas, nau ju mo po rei kis. Pu sė ty ri me da ly va vu sių mo ky to jų nu ro dė, jog jų mo ki niams bū din gas tin gu mas, iš si blaš ky mas. Treč da lis įvar di jo to kias mo ki nių sa vy bes, kaip ne at sa kin gu mą, pa­sy vu mą, abe jin gu mą, bai mę su klys ti. Var gu ar ga li me ti kė tis, jog toks mo ki nių „ma ty mas“ yra pa lan kus ska ti nant jų kū ry bi nę veik lą, drą si nant im tis nau jos, dar ne iš ban dy tos.

Tuo tar pu mo ki nių tei ra vo mės, per ko kias pa mo kas, jų ma ny mu, la biau siai ug do mas kū ry biš ku mas. Mo ki nių nuo mo nė pa si skirs­tė taip: dai lė (40,7 proc.), mu zi ka (21,6 proc.), lie tu vių kal ba (12,4 proc.), tech no lo gi jos (12,1 proc.), kū no kul tū ra (6,2 proc.) ir kt. Ga li ma pa si džiaug ti, jog me nų da ly kų pa mo kos yra pra smin gos ža di nant mo ki nių kū ry bi nę sa vi raiš ką. Ta čiau kū ry biš ku mas ga li bū ti ug do mas per vi sų da ly kų pa mo kas.

Dis ku si ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je

Auk sė PET RU LIE NĖ, Na cio na li nio M. K. Čiur lio nio dai lės mu zie jaus edu ka to rė Me nas ga li pa siū ly ti pui kius kū ry biš ku mo in stru men tus, o

mu zie jus ga li bū ti pa lan ki ter pė, kur įma no ma veik ti sis te min gai. Da bar M. K. Čiur lio nio mu zie ju je vyks ta pro jek tas „Ani muo tos Čiur lio nio is to ri jos“, ku ria me jau ni mas ga li da ly vau ti ne kaip lan ky to jas, bet kaip kū rė jas. Tai gi kū ry bi nis ug dy mas vyks ta, ta čiau tik frag men tiš kai, ne tu ri tęs ti nu mo.

no ri si pri si min ti vie nos ty ri me da ly va vu sios mo kyk los de šim to kų at sa ky mus. dau giau nei pu sė jų nu ro dė, kad kū ry biš ku mas ge riau siai ug do mas per bio lo gi jos pa mo kas. va di na si, tai tik mo ky to jo no ro ir ini cia ty vos trū ku mas.

Ką rei kė tų da ry ti, idant mo ki niai ga lė tų ge riau iš s kleis ti sa vo kū ry bi nes ga lias dar mo kyk li niais me tais? Mo ki nių nuo mo ne, rei kė tų dau giau dis ku tuo ti bei iš sa ky ti idė jas, dau giau pa ska­ti ni mo ir su pra ti mo, dau giau kū ry bi nių už duo čių, kon kur sų, pro jek ti nės veik los. Juk tai nė ra su dė tin ga. Rei kia tik tru pu tė lį no ro, pa stan gų ir kū ry biš ku mo pa lai ky mo.

Pa bai gai tik tų pri si min ti dr. Emi li jos Sa ka dols kie nės iš sa ky tas min tis. Ar ži no da mi, kad jų pa mo ko je da ly vaus ste bė to jai, mo­ky to jai tu ri drą sos im tis įpras tą pa mo kos rit mą su ar dan čios kū ry bi nės veik los? ar ste bin tys as me nys ti ki si pa ma ty ti ne tra di ci nę, ge rai su sty guo tą mo ki nių ir mo ky to jo veik lą, o kū ry biš ką, šur mu lio ir ieš ko ji mų ku pi ną, įpras toms ver ti ni­mo nor moms ne pa klūs tan čią pa mo ką? Kai į šiuos klau si mus at sa ky si me tei gia mai, ga lė si me teig ti, jog ir mo ki nių kū ry biš ku­mui ug dy ti mo kyk lo je ski ria ma pa kan ka mai dė me sio.

doc. dr. Rū ta GiR dZi JaUS KiE nė

KU­Me­nų­fa­kul­te­to­Chor­ve­dy­bos­ir­Mu­zi­kos­pe­da­go­gi­kos­ka­ted­ros­ve­dė­javi da aUG LiE nė

Klai­pė­dos­„Vėt­run­gės“­g­jos­mu­zi­kos­mo­ky­to­ja­eks­per­tė

Re be ka JU RAS, Vil niaus tarp tau ti nės mo kyk los di rek to rė Su tin ku, kad mo kyk lo se rei kia dieg ti kū ry bi nį mąs ty mą ir

tai ski ria si nuo me no mo ky mo. Ta čiau žvel giant į šiuos tiks lus la bai sun ku įver tin ti mo ki nių pa sie ki mus, o dar sun kiau vi sa tai per teik ti tė vams. Jiems daug su pran ta mes ni yra eg za mi nų re zul ta tai. Tai gi kas at sa kin gas už tai, kad tė vams bū tų pa aiš­kin ta, kaip svar bu yra ug dy ti kū ry bi nį mąs ty mą? Kam ten ka ši at sa ko my bė – mo kyk lai ar mi nis te ri jai?

Dis ku si jo je da ly va vęs lei dyk los „Bal tos lan kos“ di rek to­rius Sau lius Žu kas su ne ri mo, kad žo dis „kū ry biš ku mas“ ne­tap tų bur ta žo džiu, at ve rian čiu gė ry bes ir gro žy bes, ar re to ri niu šū kiu, tar si iki šiol kū ry biš ku mo prin ci pas ne bu vo ži no mas ir puo se lė ja mas. Svar biau sia, kad gar siai kal bė da mi apie kū ry­biš ku mą, jo ne nu ver tin tu me. vi sa da bu vo yra ir bus mo ky­to jų, ku rie ne pai sant da ly ko, pro gra mų ar va do vė lių, ga li pa trauk ti vai kus, kū ry biš kai su jais dirb ti.

Dau ge lis va do vė lių au to rių sa ko, kad svar bu pri ar tin ti da bar­ti nį pa sau lį, gy ve ni miš ką ją ir kul tū ri nę ap lin ką prie tų da ly kų, apie ką šne ka ma mo kyk lo je, ir taip su do min ti vai kus. La bai svar bu ne pa mirš ti ir re zul ta to. Ma žiau sias kū ry biš ku mo re­zul ta tas mo kyk lo je tu rė tų bū ti riš lus pa sa ko ji mas, ug do mas per li te ra tū ros, is to ri jos ir kt. pa mo kas.

Lie tu vos Pre zi den to pa ta rė jos Rū tos Kač ku tės ma ny mu, Lie tu vos for ma lia jam ug dy mui la biau siai stin ga kul tū ros ins ti­tu ci jų, me ni nin kų, švie ti mo dar buo to jų ben dra dar bia vi mo. Ji pri sta tė ke le tą už sie nio ša lių to kios ben dra dar bia vi mo pa tir­ties mo de lių, ku riais ga li ma bū tų pa si nau do ti ir Lie tu vo je.

nor ve gi jos mo de lis. Kul tū ri nė mo kyk li nė kup ri nė. Nor ve gi­ja pa si ry žo kiek vie nos mo kyk los kiek vie ną mo ki nį per vi są jo ug dy mo si pro ce są nuo lat ir kryp tin gai su pa žin din ti su vaiz duo­ja mai siais, sce nos me nais, ki nu, kul tū ros pa vel du, mu zi ka ir li te ra tū ra, pro fe sio na liais me ni nin kais ir juos įtrauk ti į ben drus pro jek tus. 80 proc. šiam pro jek tui skir tų lė šų pa skirs to mos ap skri tims, ku rios ga ran tuo ja, kad lė šos bus pa nau do tos tiks­lin gai. Ben dra dar biau ja ma su vie ti nė mis kul tū ros ins ti tu ci jo mis,

Me­no­ir­mo­kyk­los­ben­dra­dar­bia­vi­mas:­kas,­kaip­ir­ko­dėl­tai­da­ro?­

me ni nin kais, me no for mos pri sta to mos įvai riais bū dais. 20 proc. lė šų ski ria ma vals ty bi nėms ini cia ty voms. Pro jek tas pa si tei si no ten, kur sa vi val dy bės lei do pa čioms mo kyk loms lais vai rink tis me ni nin kus ar te mas. La bai svar bu, kad į kiek vie ną ini cia ty vi nę gru pę bū tų įtrauk ti vi sų pro jek te da ly vau jan čių gran džių at sto­vai: mo ki niai, mo ky to jai, vie tos val džia ir me ni nin kai.

Šve di jos mo de lis. Šio je ša ly je mo kyk lų ir me no ins ti tu ci jų ben dra dar bia vi mas vyks ta jau ke lis de šimt me čius. 2008 m. bu­vo skir ta pa pil do mai lė šų, kad me ni nin kai ga lė tų ben dra dar biau­ti su mo kyk lo mis. Šia me pro jek te, kur pri sta to mos įvai riau sios me no for mos, da ly vau ja apie 90 proc. vi sų mo kyk lų.

Olan di jos mo de lis. Ša ly je for ma liai rei ka lau ja ma, kad vi sa­me ug dy mo pro ce se vai kai iš klau sy tų me no, kul tū ros, ži niask­lai dos kur są. Pra di nės mo kyk los ren ka si joms tin ka mus me no ins ti tu ci jų pro jek tus. Vy res nių jų kla sių mo ki niams vals ty bė ski ria lė šų, kad jie pa tys ga lė tų ap lan ky ti no ri mą kul tū ros ins ti tu ci ją, mu zie jų ir pan. Mo ki niai kar tu su mo ky to jais ren ka si lan ky ti ną ob jek tą, vė liau šiuos ap si lan ky mus ap ta ria ir da li ja si pa tir ti mi. Pa mo kos vyks ta ne mo kyk lo se, o kul tū ros ins ti tu ci jo se.

Kaip re a liai ga li ma įgy ven din ti kul tū ros ins ti tu ci jų ir ug­dy mo įstai gų ben dra dar bia vi mą?

da ni jo je yra Mo kyk los ta ry ba, ku ri sie kia, kad mu zie jų dar­buo to jai, me ni nin kai, pe da go gai dirb tų kar tu ir reng tų edu ka ci­nes pro gra mas mu zie juo se, ku rios ati tik tų mo ky mo pro gra mą ir bū tų skir tos įvai riems da ly kams. Ši ins ti tu ci ja kiek vie nais me tais mo ky to jams or ga ni zuo ja mo ky mus, iš lei džia in for ma ci nį lei di nį apie mu zie juo se ren gia mas edu ka ci nes pro gra mas, ku rios pri­tai ky tos kiek vie nai am žiaus gru pei. Iš plė tus veik lą taip dir ba ma ir li te ra tū ros bei mu zi kos sri ty se.

2009-ie­ji­–­Kū­ry­biš­ku­mo­ir­nau­jo­vių­me­tai­

9

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Dr. Emi li ja SA KA DOLS KIE NĖ, VPU Me ni nio ug dy mo ka ted ros lek to rėNo ri me sa ve ra min ti, kad mū sų mo ky to jai kū ry bin gi, ta čiau

ty ri mai pa tvir ti na, jog taip nė ra. Tei gia me, jog mū sų vi suo me nė dar ne pa si ruo šu si kū ry biš kų žmo nių at ėji mui. Man at ro do, kad vi są lai ką kal ba me apie ne in teg ra lų po žiū rį į kul tū rą. Vi sa da mąs to me apie tai, kas vyks ta už mo kyk los ri bų, gal vo ja me, kad nė ra rei ka lo pa čio je ug dy mo sis te mo je kaž ką keis ti. Pa ra dig­mų kai ta nie ka da ne vyks ta pa leng va, tai yra dras tiš ki po ky čiai, rei ka lau jan tys skaus min gų spren di mų.

Dr. Bi ru tė BA NE VI ČIŪ TĖ, VPU Me ni nio ug dy mo ka ted ros asis ten tė, Šiuo lai ki nio šo kio aso cia ci jos na rėOfi cia liai no ri me vai ką ma ty ti kū ry biš ką, bet re a liai no ri me,

kad jis bū tų pa klus nus. Įsi klau sy ki me į mo ky to jų re to ri ką: „Aš nesu si tvar kau su vai ku“. Tad ar ba mes ap si me ta me, kad su­si ta ri mas Lie tu vo je eg zis tuo ja, ar ba jis yra ne toks, kaip mes įsi vaiz duo ja me. Kai su sa vo kū ry biš ku mu at ei ni į ko kią nors ins ti tu ci ją, jis grei tai už gęs ta, nes ta va sis kū ry biš ku mas griau na ins ti tu ci jos nuo sta tas. Ma nau, yra daug gi les nių da ly kų nei me ni nin ko at ves di ni mas į mo kyk lą vien kar ti niam pa bu vi mui. Čia bū tų tas pats, kas at ves ti į mo kyk lą prof. Be ne dik tą Juod ką ir sa ky ti, kad bio lo gi nis ug dy mas įvyk dy tas. Pir miau sia ne tu rė­tu me už gniauž ti vai kų kū ry biš ku mo ir smal su mo draus min da mi, kad vė liau ne si ste bė tu me, ko dėl vai kai ne no ri nie ko da ry ti. Jie ži no, kad jei gu sė dės, ty lės ir nie ko ne da rys, tai ant jų nie kas ne rėks ir nie kas ne kal tins. Yra pui kių „iš pro tė ju sių“ mo kyk lų, ku rios kū ry biš ku mą iš ties ug do, ta čiau jų vie ne tai.

A. Pet ru lie nė. Aš ne ma nau, kad kū ry biš ku mas ir pa klus nu­mas tar pu sa vy je ne ga li są vei kau ti. Ne rei kia ši tų da ly kų taip ka te go riš kai at skir ti.

Al ber tas LAKŠ TAUS KAS, mi nist ro pa ta rė jasSu pra tau, jog eg zis tuo ja trys sri tys: me ni nis ug dy mas,

kū ry biš kas įvai rių da ly kų mo ky mas ir gry na sis kū ry biš­ku mo ug dy mas. Man at ro do, ne su si kal ba me to dėl, kad yra ini cia ty vos, bet jos ug do kū ry biš ku mą „kaž kur“. Po lai, kaip jums pa vyks ta iš spręs ti pro ble mas mo kyk lo je, į ku rią sri tį jūs orien tuo ja tės?

Po las KO LAR DAS. Rei kia tu rė ti ne pri klau so mų tar pi nin kų, ku rie pa nai kin tų ato trū kį tarp me no ir mo kyk los. Kar tais tie tar pi nin kai at si ran da kul tū ros įstai go se, kar tais eko no mi kos plėt ros agen tū ro se. Tu riu pa vyz džių, kai toks as muo at si ra do net gi fut bo lo ko man do je, ta čiau bet ku riuo at ve ju šie tar pi nin kai tu ri bū ti ne pri klau so mi. Mū sų pa tir tis ro do, kad pro ble ma ne tai, jog mo kyk los ne no ri kaž ko da ry ti, o tai, kad jos ne ži no, kaip da ry ti. Dir bant su mo ky to jais pa aiš kė ja, kad jei gu jie ne­bus mo ko mi kar tu su mo ki niais, tai jie nie ka da nie ko ne su pras. Pa vyz džiui, ga li ma vi sų pra di nių mo kyk lų mo ky to jus su kvies ti į di de lę kon fe ren ci ją Vil niu je. Jie sa kys, kad kon fe ren ci ja bu vo įdo mi, ta čiau su grį žę į mo kyk las ne si ims nie ko nau ja. Taip yra to dėl, kad kiek vie nas mo ky to jas gal vo ja, jog jo mo ki niai ski ria si nuo ki tų. Jie mąs to: „Jūs kal ba te ge rai, ta čiau ne ži­no te, kaip elg tis su ma no mo ki niais.“ Dar vie na svar bi kliū tis mo kyk lo je – tai mo kyk los di rek to rius, ku riam svar bu ge ri aka­de mi niai moks lei vių pa sie ki mai. To dėl la bai nau din gi tam pa kū ry bi niai agen tai, mo kan tys ben drau ti su mo kyk lų di rek to riais to kia kal ba, ku rią jie su pran ta. Prie šin gu at ve ju, jūs ir ne ženg si te to liau nei mo kyk los var tai. No rint įti kin ti mo kyk lą rei kia lai ko. Mo ky to jams bū ti nas te ori nis pa si ruo ši mas. Rei kia pa ruoš ti ir me ni nin kus, ku rie at eis į mo kyk las. Bū ti na jiems pa aiš kin ti, kad eg zis tuo ja la bai sub ti lios tai syk lės, kaip su au gę as me nys tu ri elg tis mo kyk lo je, jie ne ga li su kel ti su maiš ties.

Kai 2002 m. pra dė jo me įgy ven din ti sa vo pro gra mą, la bai daug eks pe ri men ta vo me ir pa leng va ėjo me prie kū ry bi nių tar pi nin kų mo de lio. At li ko me ana li zę, iš sa miai iš nag ri nė jo me, ko kiais įgū džiais kū ry bi niai agen tai tu ri pri si dė ti prie mo kyk lų, su kū rė me tam tik rą ge bė ji mų rin ki nį, ku ris pa de da at rink ti agen­

tus. Agen tas per skai tęs šį rin ki nį ga li su juo su tik ti ir pri si jung ti prie mū sų ko man dos ar ba la bai stai giai ga li ap si spręs ti, kad ši veik la jo ne ten ki na. Mo kyk la mū sų pro gra mo je da ly vau ja me tus, kū ry bi niai tar pi nin kai per šį lai ko tar pį mo kyk lo je dir ba maž daug 6 die nas. Ta čiau tuo me tu į mo kyk lą yra pa kvie čia ma me no žmo nių. Jiems mo ky mų ne rei kia, nes jie tie siog įgy ven­di na sa vas me no pro gra mas.

Šį pro jek tą mes ke ti na me įgy ven din ti Šve di jos ir Olan­di jos mo kyk lo se. Mė gin si me pa žiū rė ti, kaip yra for muo ja mos eu ro pi nės mo ky mo pro gra mos ir kuo ga li ma rem tis ug dant kū ry biš ku mą. Ma no nuo mo ne, kū ry biš ku mas yra įgim tas, tik dau gu ma vai kų lai kui bė gant jį pra ran da. Dėl to kal ti tė vai ir mo ky to jai, ku rie jiems įtei gia, už ko kį el ge sį jie yra gi ria mi ir ko kio el ge sio iš jų ti ki ma si. Daž niau siai kū ry biš ku mas nė ra tas el ge sys... Aš džiau giuo si, kad mes esa me ne vy riau sy bi nė or ga ni za ci ja, nes su mu mis mo kyk los yra lin kę daug la biau ri­zi kuo ti nei su vie tos val džios ins ti tu ci ja. Mo kyk loms rei kia leis ti pa tir ti ne sėk mę, jei gu jas ste bės vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos, jos bus var žo mos, o to ne tu ri bū ti...

Pro gra mos, ku rias mes įgy ven di na me kei čia vai kų el ge sį ir duo da ne nu ma ty tų re zul ta tų. Blo giau sia, kad žmo nės vi sa tai va di na cha o su, nors mes ga li me tai val dy ti. Anks čiau mo ky to jai slėp da vo sa vo kū ry bi nį dar bą prieš at vyks tant ins pek to riams ste bė ti jų pa mo kų, da bar yra su si tar ta ki taip.

Ku rį iš tri jų as pek tų rei kė tų pa si rink ti – ma no pri ori te tas yra kū ry biš ku mo at sklei di mas. Mū sų me to das yra toks, kad me ną mes in teg ruo ja me į įvai rius dės to mus da ly kus. Rei kia, kad mo ky mas bū tų įdo mus ir čia svar bus vaid muo ten ka me­nui. Vy riau sy bė tu ri bū ti tuo su in te re suo ta. Mo ky mo įdo mu mas ne pri klau so nuo to, kiek tam ski ria te lai ko.

Fo Ru Mo Pa bai ga – iDė jų įgy vEn Di ni Mo PRa Džia

R. Kač ku tė. Siū lau įsi klau sy ti į įvai rią pa tir tį ir su kur ti sa vo pro jek tą pa si nau do jant struk tū ri nių fon dų pi ni gais, iš mė gin ti jį to se mo kyk lo se, ku rios su tiks sa va no riš kai ja me da ly vau ti. Ne rei kia pa mirš ti to, ką ge ro mes tu ri me sa vo ša ly je, pa vyz­džiui, edu ka ci nių mu zie jų pro gra mų. Ta čiau pro ble ma yra ta, kad mo kyk lo se trūks ta do mė ji mo si kul tū ra ap skri tai. iš tie sų la bai daug pri klau so nuo mo ky to jo. Rei kia su ras ti bū dą, kaip kul tū rai ir švie ti mui iš nau do ti vie nas ki to po ten cia lus. Ne ga li bū ti taip, kad per moks lo me tus vai kas nė kar to ne bū tų ap lan kęs te at ro ar mu zie jaus, tai tu ri bū ti pri va lo ma ir tam yra ski ria mi pi ni gai... Siū lau iš nau do ti tai, ką Lie tu vo je tu ri me ge riau sia ir pa da ry ti tai pri va lo mu da ly ku.

Ri čar das ALI ŠAUS KAS, ŠMM Stra te gi nio pla na vi mo ir ana li zės sky riaus ve dė jasMes įgy ven di na me pro jek tą, ku ris ver tas „mi li jo no“... Jo

te ma – ly de rys tė. Pro jek tas dir ba tri mis kryp ti mis. Ly de riai mo­ko mi la bai įvai riai, kai ku rie iš jų ren gia mi tam tik roms te moms. Pa vyz džiui, ga li ma reng ti kū ry biš ku mo puo se lė ji mo ly de rį. Ta­čiau pi ni gų ne gau si te tol, kol jū sų idė jų ne pa si rinks mo kyk los. Vis kas pra si dės nuo jū sų idė jos par da vi mo. Jei gu su si da rys gru pė mo kyk lų, no rin čių jas pirk ti ir jos ne bus per daug bran­gios, tuo met jū sų idė jos bus par duo tos ir mes duo si me pi ni gų joms įgy ven di nti.

A. Lakš taus kas. Pro jek tai yra pui kūs tar pi nin kai, ku rių pa de­da mi ga li me at ei ti į mo kyk las. Mes kal ba me apie part ne rys tę, o ji eg zis tuo ja tik tuo met, kai vei kia įvai riais lyg me ni mis: švie­ti me, kul tū ro je ir me ne. Bū ti na tin ka mai pa nau do ti re sur sus, o mo kyk la bū tų ga lu ti nė, pa ten kin ta in for ma ci ja ga vė ja. Tik to kiu at ve ju mo ky mas taps įdo mes nis.

P. Ko lar das. Api ben drin da mas no rė čiau pa sa ky ti, kad lan kiau­si dau ge ly je pa sau lio vals ty bių ir su pra tau, jog ma žai kas su ge­ba at skleis ti kū ry biš ku mą iš es mės. Ma nau, kad Lie tu va ga lė tų tap ti šios sri ties ly de re, o po ke le to me tų ki to se vals ty bė se bū tų sa ko ma: „Rei kia da ry ti taip, kaip tai da ro lie tu viai...“

Mū sų inf.

10

Pra ne ši mą „PRa dE dan čiŲ JŲ diRB Ti TECH nO LO Gi JŲ MO Ky TO JŲ PRO FE Si niŲ KOM PE TEn Ci JŲ ĮSi vER Ti ni­MAS“, ku ria me api ben drin tos te ori nės dis ku si jos ir pri sta ty ti pe da go gų pro fe si nių kom pe ten ci jų ty ri mo re zul ta tai, kon fe ren­ci jo je pa da rė VPU dr. Rū ta Ma čiu ly tė, dr. Ži vi lė Se de re vi čiū­tė­Pa čiaus kie nė bei dr. Ri ma Zab lac kė.

Kaip ro do E. Mar ti šaus kie nės (2009) at lik ti ty ri mai, pa tys pe da go gai mo ky to jo kom pe ten ci ją daž niau siai sie ja su mo­ky mo(si) re zul ta tais (daž niau siai – su mo ki nių aka de mi niais pa sie ki mais), ben dra vi mu su mo ki niais, mo ky to jų ži nio mis (ypač da ly ko) ir kt. Ta čiau kiek ki to kios nuo mo nės lai ko si moks­li nin kai edu ko lo gai, sa vo ty ri muo se ana li zuo jan tys mo ky to jo pe da go gi nio kom pe ten tin gu mo tu ri nio ir struk tū ros ypa tu mus. Ty ri mo, ku riuo siek ta iš si aiš kin ti, kaip pra de dan tys dirb ti tech­no lo gi jų mo ky to jai ver ti na sa vo pro fe si nes kom pe ten ci jas, re zul ta tai pa ro dė:

Prieš pra dė da mi pe da go gi nę veik lą ap klaus ti tech no lo gi jų •mo ky to jai tu rė jo psi cho lo gi nių bai mių (ne pa si ti kė ji mas sa vo jė go mis, pa si me ti mas prieš ne ži no my bę, bai mė dėl ga li mų pro ble mų su mo ki niais). Pe da go gi nės veik los pra džio je jie tu rė jo va dy bi nių pe da go gi nės veik los sun ku mų (pla na vi­mas, or ga ni za vi mas, do ku men tų tvar ky mas) bei su si dū rė su er go no mi nė mis pro ble mo mis (ne pa reng ta dar bo vie ta, mo ky mo prie mo nių trū ku mas).Pra de dan tys tech no lo gi jų mo ky to jai tei gia mai ver ti na sa vo •ben dra vi mo ir ben dra dar bia vi mo su mo ki niais ir jų tė vais kom pe ten ci jas, ta čiau pa brė žia pro ble mas, at si ran dan čias įsi lie jant į pe da go gų ko lek ty vą.Ap tar da mi pro fe si nes kom pe ten ci jas pra de dan tys tech no­ •lo gi jų mo ky to jai ge riau siai įsi ver ti na mo ky mo(si) pro ce so val dy mo, mo ki nio pa ži ni mo ir jo pa žan gos pri pa ži ni mo kom pe ten ci jas, ta čiau pa ste bi, kad dėl tech no lo gi jų da ly ko spe ci fi kos sun ku įver tin ti mo ki nių pa sie ki mus. Ap klaus ti mo ky to jai da ly ki nes kom pe ten ci jas ver ti na kaip •pa kan ka mas, ta čiau ne vi so se tech no lo gi jų sri ty se jų pa­si ren gi mas yra vie no das.

Re mian tis ty ri mo duo me ni mis, pa grin di nė tech no lo gi jų mo ky to jų ren gi mo to bu li ni mo kryp tis yra stu den tų tech no­lo gi nių įgū džių reikš mės su pra ti mo stip ri ni mas.

Vil niaus Ka ro li niš kių gim na zi jos mo ky to jo vi do au gus ti na vi­čiaus pra ne ši mo te ma – „aT naU Jin TOS TECH nO LO Gi niO UG dy MO BEn dRO SiOS PRO GRa MOS PRin Ci PŲ SaM­PRa TOS RE FLEK Si Ja iR ĮGy vEn di ni MO PRO BLE MOS“.

Šiuo lai ki nia me po stmo der nia me pa sau ly je vy rau jan ti in for­ma ci nių tech no lo gi jų plėt ra lė mė moks lo pro ver žį, in for ma ci nės vi suo me nės plėt rą. To dėl XXI a. lai ko mas ži nių am žiu mi, ku ria­me dėl di de lės ži nių kai tos svar bios tam pa ne pa čios ži nios,

Kon fe ren ci jos

Tech no lo gi jos – gy ve ni mo pa mo kos

Vil­niaus­pe­da­go­gi­nia­me­uni­ver­si­te­te­ su­reng­ta­dvie­jų­die­nų­tarp­tau­ti­nė­moks­li­nė­kon­fe­ren­ci­ja­„Tech no lo gi jos mo­kyk­lo­je­ir­gy­ve­ni­mo­įgū­džių­ug­dy­mas.­Ak­tu­a­li­jos­ir­pro­ble­mų­spren­di­mai“.­Jos­tiks­las­–­pa­ska­tin­ti­me­to­do­lo­gi­nes­nau­jo­ves­bei­moks­li­nin­kų­ir­mo­ky­to­jų­ben­dra­dar­bia­vi­mą.­Daug­dė­me­sio­kon­fe­ren­ci­jo­je­skir­ta­di­dak­ti­niams­tech­no­lo­gi­nio­ ug­dy­mo­as­pek­tams,­ pro­ble­moms­ ir­ jų­spren­di­mo­bū­dams,­tu­ri­nio­mo­der­ni­za­vi­mo­ga­li­my­bėms,­pa­si­ren­gi­mo­ tech­no­lo­gi­jų­ eg­za­mi­nui­ klau­si­mams.­ Kai­ku­riuos­da­ly­vius­į­šią­kon­fe­ren­ci­ją­at­vyk­ti­pa­ska­ti­no­mo­ky­to­jų­bei­mo­ki­nių­me­to­di­nių­kū­ry­bi­nių­dar­bų­pa­ro­da.­Kon­fe­ren­ci­ją­ini­ci­ja­vo­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja, Vil­niaus pe da go gi nis uni ver si te tas bei­Lat­vi­jos­že­mės­ūkio­uni­ver­si­te­to­Na­mų­ūkio­eko­no­mi­kos­ins­ti­tu­tas.

bet ge bė ji mas jo mis pa si nau do ti. Tai kei čia ug dy mo sis te mą, ku rio je pa grin di nis dė me sys krei pia mas ne į mo ky mą, bet į mo ky mą si vi są gy ve ni mą, iš ryš ki na ma kom pe ten ci jų svar ba, mo kė ji mas mo ky tis ir kt.

Ug dy mo pro gra mos kū ri mas – pe da go gams nau jas, ko­ky biš kai ki toks ug dy mo tu ri nio for ma vi mo už da vi nys. Jo sun ku mus le mia ir ob jek ty vios, ir sub jek ty vios prie žas tys. Pa ste bi ma, kad pa si ruo ši mas to kiam (ko ky biš kai di de liam) ug dy mo prak ti kos šuo liui yra per ma žas. Ne vi si pe da go gai su spė jo per pras ti no va to riš kus ug dy mo tu ri nio įgy ven di ni mo prin ci pus, trūks ta me to di nių re ko men da ci jų bei ty ri mų. Daž niau­siai mo ky to jams iš ky la kom pe ten ci jų sam pra tos ir jų ug dy mo bei pro jek ti nio tech no lo gi nio ug dy mo mo de lio įgy ven di ni mo pro ble mų.

Ben dro sio se pro gra mo se nu ro do ma tech no lo gi nio ug dy mo pa skir tis – „plė to ti ben drą sias ir tech no lo gi nes kom pe ten ci jas – ži nių ir su pra ti mo, ge bė ji mų ir nuo sta tų vi su mą, pa de dan čią mo ki niui įgy ti tech no lo gi nio raš tin gu mo pa grin dus, bū ti nus kiek vie nam žmo gui nuo lat kin tan čio je so cio kul tū ri nė je ap lin ko­je“. Tech no lo gi nis raš tin gu mas api brė žia mas „kaip ge bė ji mas su pras ti, nau do ti, įver tin ti ir val dy ti tech no lo gi jas, po zi ty vios nuo sta tos nuo la ti nei tech no lo gi jų plėt rai“.

Kal bė da mas apie pro jek ti nio tech no lo gi nio ug dy mo mo de lio es mi nius bruo žus ir įgy ven di ni mo ga li my bes pra­ne šė jas tei gė, jog: „pro jek tų me to das ypa tin gą ver tę įgis ta da, kai bus nau do ja mas kaip pa grin di nis tech no lo gi nio ug dy mo me to das, ku rio es mė yra vi sas mo ky mo(si) pro ce sas“. Pra ne šė jas taip pat ap žvel gė įvai rius kom pe ten ci jų ug dy mą ska ti nan čius veiks nius.

„TECH nO LO Gi JŲ UG dy MO TU Ri nyS BEi JO SPE Ci Fi­KA“. Kė dai nių ra jo no Šė tos vi du ri nės mo kyk los pa tir tį at sklei dė tech no lo gi jų mo ky to jas vir gi ni jus Bal trū nas: „Svar biau sias šian die ni nės mo kyk los už da vi nys – ug dy ti do rą žmo gų su tei­kiant jam įvai rių ži nių, įgū džių bei pa de dant tin ka mai reng tis sa va ran kiš kam gy ve ni mui. At si žvel giant į am žių bei ge bė ji mus, per tech no lo gi jų pa mo kas mū sų mo kyk los mo ki niai mo ko mi pla nuo ti sa vo veik lą, iš ra din gai, pra smin gai, es te tiš kai, sau giai, tech no lo giš kai tei sin gai kur ti įvai rius ga mi nius. Taip ug do mi pa grin di niai mo ki nių tech no lo gi niai įgū džiai, for muo ja mos ben­dro sios ir spe cia lio sios ži nios, to bu li na mi jų pro jek ti nio dar bo ge bė ji mai bei pa de da ma orien tuo tis rin ko je.

Tin ka mas ug dy mo tu ri nio pla na vi mas le mia dar bo sėk­mę. Mū sų mo kyk lo je mo ko si 474 mo ki niai: 249 mer gai tės ir 225 ber niu kai. Or ga ni zuo da mas ug dy mo pro ce są ir siek da mas, kad mo ki niai įsi lie tų į vi suo me nės gy ve ni mą, pir miau sia at si žvel giu į pa tį vai ką, jo ge bė ji mus ir sie kius. Per tech no lo gi jų pa mo kas kiek vie nas vai kas mo ko mas tau so ti dar bo įran kius, tau piai nau do ti me džia gas, ska ti na mas įgy ti ži nių apie įvai rius ama­tus bei pro fe si jas. Su kū rė me mo ki nių ren gi mo sa va ran kiš kam gy ve ni mui sis te mą.

Vi sa me džia ga mo ki niams tu ri bū ti su vo kia ma, su pran ta ma, nau din ga. Pir miau sia, at si žvelg da mas į pri ei na mu mo prin ci pą, su da riau nuo sek lius te mi nius pla nus. Pa vyz džiui, V kl. vai­kai yra su pa žin di na mi su me die na, me džio da li mis, me die nos nau do ji mu, lai ky mu. Mo ki niai mo ko mi pla nuo ti sa vo dar bą, įgy ja pir muo sius pro jek ta vi mo, brai žy mo įgū džius ir kt. Tai gi vi sa te ori nė me džia ga tu ri ati tik ti vai kų am žių. Ki tas svar bus rei ka la vi mas yra sis te min gu mas ir nuo sek lu mas. Prak ti nius dar bus te mi niuo se pla nuo se įra šau pieš tu ku kiek vie nam mo­ki nių ly giui. Penk to kai yra te stuo ja mi. Taip nu sta to mi jų dar bi­niai ge bė ji mai. At si žvel giant į gau tus re zul ta tus, jiems siū lo mi prak ti niai dar bai. Su da ry da mas te mi nį pla ną, atkreipiu dėmesį į te ori jos ir prak ti kos ry šį. Svar bi są ly ga yra mo kė ji mų ir įgū džių tvir tu mas, to dėl daug dė me sio ski riu kar to ji mui, sa­va ran kiš kiems bei kon tro li niams dar bams.

11

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Mo ky ti tech no lo gi jų ir tin ka mai ug dy ti mo ki nius tei sin­giau sia kai: pe da go gas tin ka mai or ga ni zuo ja mo ky mo pro ce są; ne gniuž do ma vai ko as me ny bė; kiek vie na prak ti nė už duo tis tu ri tiks lą; mo ki nys yra sa va ran kiš kas ir ga li pats pa si rink ti spren di mo ke lią.“

Pra ne šė jas taip pat pa brė žė IKT nau do ji mo per tech no lo gi jų pa mo kas svar bą. Jis tei gė, jog nau jo sios tech no lo gi jos pa­gy vi na ug dy mo pro ce są, stip ri na mo ki nių mo ty va ci ją, ža di ną smal su mą.

ĮSi daR Bin Ti Pa dė Sian čiĄ TECH nO LO Gi niO UG dy MO Kai TĄ pri sta tė Kau no ver slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tro Gro žio pa slau gų cen tro di rek to rius Pau lius če pas ir Ku ror to ver slo sky riaus ve dė jas ai va ras anu žis.

Re mian tis 2003 m. švie ti mo ir moks lo mi nist ro įsa ky mu dėl tech no lo gi nio ug dy mo tu ri nio po ky čių, ku ria me pa brė žia mas pro gra mų at nau ji ni mo prin ci pas at si žvel giant į mo ki nio po rei­kius ir ug dy mo tu ri nio in di vi du a li za vi mą bei di fe ren ci ja vi mą, su for mu luo tos tech no lo gi nio ug dy mo pro gra mos. Jos ap rė pia pen kis dar bo rin kos sek to rius: tu riz mo ir mi ty bos, sta ty bos ir me džio ap dir bi mo, tai ko mo jo me no, ama tų ir di zai no bei ver slo ir va dy bos. Šios pro gra mos iš es mės tar nau ja vie nam pa grin­di niam tiks lui – pa dė ti be si mo kan čia jam pro jek tuo ti in di vi du a lią veik lą – pro fe si jos pa si rin ki mą bei dar bą. Tech no lo gi nio ug­dy mo pro gra mų tiks lus svar bu de rin ti prie ke tu rių pa grin­di nių įsi dar bi ni mo funk ci jų: dar bo vie tos rin ki mo si, įgy ja mų ir tu ri mų spe cia lių jų (funk ci nių) ge bė ji mų pri tai ky mo, įsi dar bi ni mo pro ce dū ros vyk dy mo bei dar bo vie tos iš lai ky mo. Be si ren kan­tiems dar bo vie tą bū ti na at si žvelg ti į tu ri mas kom pe ten ci jas, dar bo vie tos ke lia mus rei ka la vi mus ir už im tu mo per spek ty vą. Įsi dar bi nan tiems svar bu mo kė ti pa reng ti CV ir ki tus rei ka lin gus do ku men tus, pri sis ta ty ti per po kal bį bei in teg ruo tis dar bo vie to­je. Mo ki niai tu ri bū ti ren gia mi pla nuo ti as me ni nę kar je rą, ver tin ti or ga ni za ci jos vys ty mo si bei dar bo rin kos kai tos ten den ci jas, rū pin tis sa vo kva li fi ka ci jos to bu li ni mu. Be to, bū ti na pa svars ty ti, ko kių ži nių, ge bė ji mų bei as me ni nių sa vy bių pri reiks be si mo­kan čia jam, kad šie už da vi niai bū tų įgy ven din ti.

Apie vER SLU MĄ PER TECH nO LO Gi JŲ Pa MO KaS kal­bė jo Plun gės „Ry to“ pa grin di nės mo kyk los mo ky to ja Ire na Pla ta kie nė.

Tech no lo gi nio ug dy mo mo kyk lo je pa skir tis – su da ry ti prie lai das mo ki niams, ne pri klau so mai nuo ly ties, iš siug dy ti tech­no lo gi nio raš tin gu mo pa grin dus – su kur tą ir su pla nuo tą veik lą įgy ven din ti prak tiš kai. Įtrau kiant ver slu mo mo ky mą į tech no lo­gi jų pa mo kas, mo ki niams ug do mos šios sa vy bės ir ge bė ji mai: ti kė ji mas sa vo sėk me, už si brėž tų tiks lų sie ki mas; ver žlu mas ir ryž tin gu mas; no ras bū ti ne pri klau so miems; kū ry bin gu mas.

Mo ky to jams, pra dė ju siems mo ky ti ver slu mo per tech no lo­gi jų pa mo kas, daž nai ne už ten ka ži no ti di dak ti nių tiks lų, tai ky ti ver slu mą ska ti nan čius me to dus ar su kur ti ver slu mą ug dan čią ap lin ką. Jo dar bo sėk mę le mia ir ki ti fak to riai, dar va di na mi sėk mės stra te gi ja:

mo ky to jo as me ny bė • (ar pats mo ky to jas su in te re suo tas sa vo sėk me, ar jis yra pa si ruo šęs dirb ti ir siek ti ge rų re­zul ta tų ir t. t.);mo ky mo pro ce so ko ky bė • (ar efek ty vūs ir tin ka mai pa rink ti mo ky mo me to dai nau do ja mi per pa mo kas, ar mo ki niai tu ri įgū džių dirb ti ko man do mis);pri si tai ky mas prie ap lin kos • (ge bė ji mas pri si tai ky ti prie esa mų dar bo są ly gų, tu ri mos ma te ria li nės ba zės, mo ki nių ge bė ji mų, mo kyk los ben druo me nės po rei kių);iš skir ti nu mas • (kiek vie nas tech no lo gi jų mo ky to jas daž nai tu ri iš skir ti nių po mė gių, ku riais pa pras tai sten gia si su do min ti mo ki nius; mo kyk los tu ri se nas ir gi lias tra di ci jas; taip pat ga li pa si tar nau ti mies to ar mies te lio ben druo me nė, at si­žvel giant į vie to vės ge og ra fi nę pa dė tį, vy rau jan čių įmo nių spe ci fi ką ir t. t.);pa si nau do ji mas gy ve ni mo su teik ta nors ir men ka ga li my be • (ra šy ti pro jek tus, ne nu leis ti ran kų iš ti kus ne sėk mei, sek ti in for ma ci ją, ben dra dar biau ti).

ver slu mo mo ky mo prin ci pas yra iš mo ky ti, kaip mo ky tis, o ne kam mo ky tis. Svar bu ne re zul ta tas, o pats ug dy mo ir mo ky mo pro ce sas, pro ble mų spren di mas, o ne įgū džiai.

Pra ne ši mą „KOG ni Ty vi niŲ PRO CE SŲ REiKŠ Mė vi ZU­a Li ZUO JanT GaM Ta MOKS Li niO UG dy MO PRO CE SĄ“ kon fe ren ci jo je skai tė Šiau lių uni ver si te to vy riau sio ji spe cia lis tė stu di jų ko ky bės klau si mais Re na ta Bil bo kai tė.

Ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se gam ta moks li nės dis cip li nos yra vie nos iš su dė tin giau sių, to dėl mo ki niams daž nai ne su pran ta­mos. Ug dy mo pro ce so efek ty vu mas daž nai nu ken čia dėl ne su pran ta mų abst rak čių reiš ki nių ir są vo kų, ku rias ug­dy ti niai pai nio ja ar ne at si me na mo ky da mie si nau jų te mų. Per bio lo gi jos, che mi jos ir fi zi kos pa mo kas mo ko mo ji in for ma ci ja yra už ko duo ta žo džiais, sim bo liais, ter mi nais, vaiz di niais ir skai čiais. Gam ta moks li nių ži nių per tei ki mas strin ga dėl že mo gam ta moks li nio raš tin gu mo lyg mens. Ne su pras da mi abst rak­čių są vo kų mo ki niai pa ma žu pra ran da mo ky mo si mo ty va ci ją ir vy res nė se kla sė se ne si ren ka che mi jos ir fi zi kos. To dėl moks li­nin kai ieš ko bū dų gam ta moks li nio ug dy mo efek ty vu mui ge rin ti. Buvo at lik tas ty ri mas, ku rio pro ble mi nis klau si mas – ko kia yra gam ta moks li nio ug dy mo tu ri nio vi zu a li za ci jos reikš mė kog ni ty­vi niams pro ce sams. Ty ri mo duo me nys pa ro dė, kad ug dy ti niai sun kiai įsi me na in for ma ci ją. Dau ge lis pa mo kų yra pa grįs tos nuo sek liu tu ri nio iš dės ty mu ir ben drų są vo kų jung ti mis, kai są vo kos ar reiš ki niai yra su tin ka mi po ku rio lai ko nag ri nė jant nau jas te mas. Są vo kų są sa jos ro do bū ti nu mą jas mo kė ti, nes nuo jų ži no ji mo pri klau so mo ki nio pa sie ki mai.

Pa ži ni mo pro ce są stab do at min ties trik džiai. Dėl trum pa lai kio in for ma ci jos įsi mi ni mo, dė me sio su telk tu mo sto kos (iš si blaš ky­mo ir ne su si kau pi mo) mo ki nio mo ky mo si efek ty vu mas tam pa men kes nis. Prie mi nė tų pa ži ni mo pro ce sų trik džių pri ski ria mos ir su vo ki mo pro ble mos. Su jo mis sie ja si vaiz duo tės ak ty vi ni mo trik džiai, kai in for ma ci ja klai din gai įsi vaiz duo ja ma ar ba są mo­nė je vi siš kai ne su ku ria vaiz di nių ana lo gų.

Kom piu te ri nis at vaiz da vi mas ga lė tų pa dė ti ak ty vin ti pa ži ni­mo pro ce są. Vaiz dai kom piu te ry je pa dė tų mo ky to jams su telk ti mo ki nių dė me sį, to dėl jie ati džiau sek tų in for ma ci ją ir la biau į ją orien tuo tų si. Su ak ty vin tas dė me sys skatintų ge riau su vok ti vi zu a lų jį teks tą, ku ris tu rė tų vi siš kai ati tik ti mo ko mą ją te mą. Kai reiš ki nys tei sin gai su vo kia mas, vaiz duo tė vei kia kur kas ak ty viau, nes for muo ja si men ta li niai mo de liai, ku rių pa grin du kon struo ja mos ži nios.

Pra ne ši mą „LiE TU viŲ LiaU diES OR na MEn Ti Ka iR JOS Tai Ky MaS TECH nO LO Gi JŲ Pa MO KO SE“ pa ren gė Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to lek to rė Rū ta in di čians kie nė.

Liau dies me nas – tai lie tu vių tau tos dva si nės kul tū ros da lis, tai ne tik įvai rūs or na men tai, iš raiš kin gu mas ir spal va, bet ir sim bo liuo se už ko duo tas pra ėju sių am žių pa li ki mas. Tech no­lo gi jų da ly kas yra ne at sie ja mai su si jęs su liau dies me nu, juk tech no lo gi jų sri ties tiks las – su da ry ti mo ki niams prie lai das puo­se lė ti ver ty bi nes nuo sta tas, tau tos tra di ci jas, plė to ti ben druo sius ge bė ji mus (Ben dro sios pro gra mos ir iš si la vi ni mo stan dar tai, 2003). Tra di ci jos, pa pro čiai, įvai rių dar bų tech no lo gi jos bu­vo per duo da mos iš kar tos į kar tą. Bū tent per šias pa mo kas ga li ma pra tęs ti lie tu vių liau dies tra di ci jas ir ban dy ti iš sau go ti tau tos me no ver ty bes.

Tech no lo gi jų da ly ko struk tū ra yra la bai pla ti. Lie tu vių liau dies or na men ti ka ga li bū ti įvai ria pu siš kai pa nau do ta per pa mo kas mo kant siu vi mo, siu vi nė ji mo, ap li ka ci jos, mez gi mo, nė ri mo, py ni mo, au di mo ir kt. tech ni kos. No rint, kad mo ki niai sa vo me­ni niuo se dar buo se nau do tų įvai rius or na men tų mo ty vus, rei kia su teik ti ži nių apie or na men tų pras mę, kom po na vi mo ypa tu mus, bū din gas spal vas, nau do ji mo ga li my bes. Or na men ti kos nau do­ji mas ug do moks lei vių kū ry biš ku mą, es te ti nį gro žio pa jau ti mą, pa de da iš lai ky ti ry šį tarp pra ei ties ir da bar ties. Vi sas liau dies me nas vei kia žmo gaus re gė ji mą, o per jį ir žmo gaus sie lą.

Pra ne šė ja api ben dri no at lik to ty ri mo re zul ta tus: „Gi li ni ma sis į lie tu vių liau dies kū ry bą rei ka lin gas. Šiam tei gi niui pri ta rė dau­gu ma (72 proc.) mo ki nių.“

Kon fe ren ci jos

12

Apie LiE TU viŲ LiaU diES OR na MEn Ti KĄ taip pat kal bė jo Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to lek to rė Li na Rin ge lie nė.

Puo se lė ti lie tu vių liau dies me ną bei tra di ci jas re ko men duo­ja ma per įvai rias tech no lo gi jų (ypač teks ti lės ir ga mi nių di zai­no) pa mo kas. Pe da go gas, rem da ma sis sa vo ver ty bi nė mis nuo sta to mis bei ži nio mis, ga li pa si rink ti puo se lė ji mo for mas bei lyg me nį.

Kaip lie tu vių liau dies or na men ti ka puo se lė ja ma tech no lo gi jų pro ce se, aiš kin ta si per tech no lo gi jų mo ky to jų ir mo ki nių sta tis­ti nį ty ri mą (2008 m.). Ja me da ly va vo 78 tech no lo gi jų mo ky to jai ir 153 mo ki niai. Ty ri mo re zul ta tai pa ro dė, jog lie tu vių liau dies or na men ti ka per tech no lo gi jų pa mo kas ir po pa mo ki nę veik lą išties puo se lė ja ma. Su pa žin din da mi su puo šy bos ele men tais, mo ky to jai dau giau sia dė me sio ski ria bū tent lie tu vių liau dies or na men ti kai, o mo ky da mi tra di ci nių or na men tų, dau gu ma ren ka si in ter pre ta ci nį jų pa nau do ji mo lyg me nį, taip ska tin da mi kū ry bi nį pro ce są. Iš ty rus mo ki nių po žiū rį, pa aiš kė jo, kad dau­

ge lis jų taip pat nu si tei kę puo se lė ti tau tos tra di ci jas. Mo ki niai pa žįs ta puo šy bos ele men tus ir sim bo lius, at ski ria juos nuo ki tų kul tū rų bei lai ko tar pių or na men tų. Ta čiau ty ri mo re zul ta tai ro do, jog per tech no lo gi jų pa mo kas mo ki niai apie lie tu vių liau dies or na men ti ką su ži no ne daug. Pa grin di nis mo ki nių in for ma ci nis šal ti nis apie liau dies me ną yra ap lan ky tos pa ro dos bei kny gos.

Tai gi tech no lo gi jų mo ky to jai ir mo ki niai su pran ta lie tu vių tau­tos tra di ci jų puo se lė ji mo svar bą ir no ri, kad lie tu vių liau dies puo­šy bi nių ele men tų bū tų mo ko ma per tech no lo gi jų pa mo kas.

Tarp tau ti nė moks li nė kon fe ren ci ja pa dė jo su pras ti, jog tech-no lo gi jų mo ky mas su vo kia mas dar vis siau rai. Vil niaus pe da go gi-nio uni ver si te to lek to rė Ilo­na­Va­lan­ti­nai­tė įsi ti ki nu si, jog bū ti na gi lin tis į tech no lo gi jų sri tį, nes ji, kaip ir ki ti mo ko mie ji da ly kai, ga li lem ti mū sų vai kų at ei tį.

auš ra ŠU ME LiaUS Kai Tė

MO KyK Li nėS Ma TE Ma Ti KOS PRi ORi TE TŲ Kai Ta dr. Pra nas Gu dy nas,

Ug­dy­mo­plė­to­tės­cen­tro­di­rek­to­riaus­pa­va­duo­to­jas­

Ge ras ma te ma ti kos mo ky mas tu ri rem tis vi suo ti nai pri pa­žin to mis ver ty bė mis. Mo ky mas ne si va do vau jant to kio mis ver ty bė mis pa smerk tas ne sėk mei. Šir dy je dau gu mas, o gal net ir vi si ma te ma ti kos mo ky to jai ir dės ty to jai ma no, kad svar­biau sios ma te ma ti kos mo ky mo ver ty bės yra ma te ma ti kos gro­žio, pro duk ty vių idė jų, stip rių pro ble mų spren di mo stra te gi jų, veiks min gų ma te ma ti nių mo de lių, tin ka mų ap ra šy ti dau ge liui re a laus pa sau lio ob jek tų ir pro ce sų, at sklei di mas ir per tei ki mas mo ki niams. Bū tent šias ver ty bes rei kia iš ryš kin ti mo kant ma te­ma ti kos. Ta da mo ki niai ją my lės ir no rės jos mo ky tis. Ži no ma, vi so to ne per teik si ne tu rė da mas ma te ma ti nių ži nių, pro ce dū rų, for mu lių, ma te ma ti nės tech ni kos. Ta čiau kaip daž nai ma te ma ti­kos pa mo ko se ir va do vė liuo se mes ma to me prie šin gą vaiz dą – vi sas lai kas ski ria mas tik ma te ma ti nių ži nių per tei ki mui, te ori jos kon spek ta vi mui, tech ni kos glu di ni mui, at lie kant dau gy bę be veik vie no dų pra ti mų, tre ni ra vi mui si spręs ti stan dar ti nius už da vi­nius, už da vi nių kla si fi ka vi mui į ti pus, o pro ble mų spren di mo stra te gi jų tai ky mui, įdo mių prak ti nių si tu a ci jų ma te ma ti niam mo de lia vi mui ir ma te ma ti nių idė jų nag ri nė ji mui lai ko ne lie ka. Taip mo kant ma te ma ti kos, jos gro žis blės ta, pras mė nyks ta, mo ki nių mo ty va ci ja mo ky tis ma te ma ti kos dings ta.

Kaip rei kė tų mo ky ti vai kus, kad pa siek tu me iš var dy tų ver ty­bių įkū ni ji mo? Ma nau, kad tik re tais at ve jais ir tik la bai ga būs pe da go gai ge rų re zul ta tų ga li pa siek ti ap si ri bo da mi pa skai tų

Kon fe ren ci jos

Ma te ma ti ka šian die nos mo kyk lo je

Spa­lio­ pa­bai­go­je­ Lie­tu­vos­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­ja­(LMMA)­su­ren­gė­kon­fe­ren­ci­ją­„Ma­te­ma­ti­kos­mo ky mas šian die nos mo kyk lo je“.­Jo­je­kal­bė­ta­apie­Lie­tu­vos­eko­no­mi­kos­per­spek­ty­vas,­ana­li­zuo­ta­mo­kyk­li­nės­ma­te­ma­ti­kos­pri­ori­te­tų­ kai­ta,­ ap­žvelg­ta­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­mo­ben­dro­jo­la­vi­ni­mo­mo­kyk­lo­se­rai­da­per­pas­ta­ruo­sius­du­de­šimt­me­čius­ir­kt.­Kon­fe­ren­ci­jo­je­da­ly­va­vę­spe­cia­lis­tai­kon­sul­ta­vo­ma­te­

ma­ti­kos­vals­ty­bi­nio­eg­za­mi­no­lai­ky­mo­tvar­kos­ir­Pa­grin­di­nio­ug­dy­mo­pa­sie­ki­mų­pa­tik­ri­ni­mo­klau­si­mais,­dar­bo­gru­pė­se­bu­vo­svars­ty­tas­Vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­ma­te­ma­ti­kos­ben­drų­jų­pro­gra­mų­pro­jek­tas.­Jo­kū­rė­jams­iš­sa­ky­ti­pa­ste­bė­ji­mai­ir­siū­ly­mai.­Kon­fe­ren­ci­jos­me­tu­taip­pat­su­reng­ta­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­mo­prie­mo­nių­bei­me­to­di­nių­lei­di­nių­pa­ro­da.

skai ty mu, kon spek tų dik ta vi mu, tre ni ra vi mu. Sie kiant sėk mės, rei kia ieškoti į ak ty vų mo ky mą si mo ki nius įtrau kian čių mo ky­mo bū dų. Lai min gi mo ki niai, jei ma te ma ti kos jie mo ko mi at lie kant pro ble mi nes už duo tis, jaus da mie si ma te ma ti kos be si mo kan čios ben druo me nės na riais.

Na cio na li niai mo ki nių pa sie ki mų ty ri mai (tir ti de šim to kai) ro do, kad la bai pra stė ja ber niu kų mo ky mo si re zul ta tai, pra­stė ja mo ki nių ma te ma ti kos mo ky mo si mo ty va ci ja. Mo ki niai ne mėgs ta mo ky tis ma te ma ti kos (la biau už ją ne mėgs ta ma yra tik che mi ja), nors su pran ta, kad tai svar bus da ly kas sto jant į

ar ska ti na me mo ki nius mo ky tis? (nMPT 2008 m.)

X klasė

13

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

gim na zi ją ar aukš tą ją mo kyk lą ar ba no rint gau ti ge rai ap mo­ka mą dar bą. Šiuo lai ki niai psi cho lo gi jos ir pe da go gi kos ty ri mai ro do, kad be mo ty va ci jos ge rų mo ky mo si re zul ta tų ti kė tis ne ga­li ma. Mo ty va ci jos sto ka yra tar si fil tras truk dan tis as me niui re a li zuo ti vi sas sa vo mo ky mo si ir to bu lė ji mo ga lias.

Ty ri mai ro do, kad ma te ma ti kos mo ky mas per ma žai di fe­ren ci juo ja mas. Na cio na li niuo se mo ki nių pa sie ki mų ty ri muo se da ly va vę mo ki niai tei gė, kad dau gu ma ma te ma ti nių už duo čių yra per sun kios, o joms at lik ti ski ria ma per ma žai lai ko. Dau­giau kaip 35 proc. mo ki nių tvir ti na, kad per pa mo kas daug lai ko pra lei džia vel tui.

At nau jin to se ben dro sio se pro gra mo se pa brė žia ma, kaip svar bu ug dy ti mo ki nių mo ty va ci ją, t. y. ži nio mis ir ge bė ji­mais grįs tą mo ki nio pa si ti kė ji mą (ti kė ji mą) ma te ma ti ka (jos pra smin gu mu, reikš min gu mu, gro žiu) ir sa vo ge bė ji mais at lik ti su ma te ma ti ka su si ju sias už duo tis. Svar bu ug dy ti mo ki nių ma te ma ti nę kom pe ten ci ją.

Ko kių ma te ma ti kos pa si kei ti mų ga li ma ti kė tis at ei ty je at nau jin to je vi du ri nio ug dy mo pro gra mo je? Jų tik riau siai bus ne daug: da ly ko struk tū ra to kia pat kaip ir pa grin di nio ug­dy mo pro gra mo je, ne di de li te ma ti kos pa tiks li ni mai, griež tes nis, la biau struk tū ruo tas ma te ma ti kos mo ky mo si or ga ni za vi mas (mo du liai, kre di tai), aiš kiai iš skir tas „įvei kia mas“ mi ni mu mas eg za mi no už duo ty je ir t. t.

Es mi nis pa si kei ti mas, ku rio lau kia me ir sie kia me pa grin­di nio ir vi du ri nio ug dy mo lyg me ny je, – ki toks po žiū ris į ma te ma ti kos mo ky mą.

MA TE MA TI KA BEN DRO JO LA VI NI MO MO KYK LO SE 1988–2008 M.

Ma ry tė Ska kaus kie nė, ŠMM­Pa­grin­di­nio­ir­vi­du­ri­nio­ug­dy­mo­sky­riaus­vy­riau­sio­ji­spe­cia­lis­tė

Tiks lai, pro gra mų struk tū ra, mo ky mo tu ri nys per 20 me tų1988 m. iš leis to je Vi du ri nės ben dro jo la vi ni mo mo kyk los

pro gra mo je (Ma te ma ti ka V–XII kl.) įvar di ja mas pa grin di nis mo­ky mo tiks las – duo ti mo ki niams ma te ma ti kos ži nių pa grin dus ir įgū džius, rei ka lin gus kiek vie nam šiuo lai ki nės vi suo me nės na riui. Pro gra mo je ap ra šy ti rei ka la vi mai mo ki nių ži nioms ir įgū džiams, iš dės ty tas mo ky mo tu ri nys ir kt. Šių me tų mo ky mo tu ri niui bu vo ke lia mi ne su dė tin gi rei ka la vi mai.

1990 m. pro gra mų nau jo vė – re ko men duo ja ma at si sa ky ti apy tiks lio skai čia vi mo, at lie kant su dė tin gus skai čia vi mus dirb ti su skai čiuo tu vais. 1991 m. siū lo ma VII kl. dės ty ti ma­te ma ti ką kaip vie ną da ly ką (ne skir ti al geb ros ir ge o met ri jos). 1992 m. V–VI II kl. dės to ma sis da ly kas – ma te ma ti ka, IX kl. – al geb ra ir ge o met ri ja, X–XII kl. – al geb ra ir ana li zės prad me­nys bei ge o met ri ja. Pra de da ma te moms for mu luo ti tiks lus. Mo ky to jui su tei kia ma dau giau lais vės – lei džia ma keis ti iki 20 proc. te mai nu ma ty to lai ko, ga li ma nau do ti įvai rius va do vė lius. 1993 m. – ryš kūs nau jo vė mis. Mo ko ma sis da ly kas V–XII kl. va di na mas ma te ma ti ka ir ve da mas vie nas pa žy mys, o X–XII kl. įve da mi trys ly giai: pa grin di nis, aukš tes ny sis, ir su stip rin tas bei pra de da ma mo ky ti kom bi na to ri kos, ti ki my bių te ori jos, ma te ma ti nės sta tis ti kos.

1994 m. pro gra mo je tei gia ma, kad pa grin di nė je mo kyk lo je ma te ma ti ka – in teg ra laus pa sau lio su vo ki mo įran kis. Įve da­mas in teg ra lo mo ky mas, iš lei džia mi trys Ben drų jų pro gra mų al ter na ty vūs va rian tai. 1995 m. at si ran da pa si ren ka mo sios pro gra mos. 1996 m. kei čia ma V–VI kl. pro gra ma, per ei na ma prie nau jų mo ky mo prie mo nių. 1997 m. iš lei džia mas Ben dro jo iš si la vi ni mo stan dar tų I–X kl. pro jek tas. 1998 m. nau jo vė – re ko­men duo ja mas su stip rin tas ma te ma ti kos mo ky mas. Iš lei džia ma ma te ma ti kos pro gra ma gim na zi joms. Šiais me tais pra de da mi or ga ni zuo ti ban do mie ji mo kyk li niai ir vals ty bi niai ma te ma­ti kos eg za mi nai, pa ren gia mos eg za mi nų pro gra mos. 1999 m. pa grin di nei mo kyk lai ta pus de šimt me te, per tvar ko mos ug dy mo pro gra mos. 2000–2002 m. per ei na ma prie pro fi li nio mo ky­mo(si), įve da mi mo du liai. 2002 m. at si sa ko ma tiks li nio kur so XI– XII kl. (lie ka ben dra sis ir iš plės ti nis kur sai). 2003 m. pa tvir tin­

tos Ben dro sios pro gra mos ir iš si la vi ni mo stan dar tai pra di nėms ir pa grin di nėms mo kyk loms. 2008 m. at nau ji na mos pa grin di nės mo kyk los pro gra mos, ku rio se pa brė žia ma, jog kiek vie nas mo­ki nys mo ky da ma sis ma te ma ti kos tu ri pa tir ti sėk mę.

Per 20 me tų ma te ma ti kos mo ky mo tiks lai kei tė si nuo „duo ti ma te ma ti kos ži nių pa grin dus ir su da ry ti įgū džius“ iki „kiek vie nas mo ki nys tu ri pa tir ti sėk mę“. Per ei ta nuo mo ky mo prie mo­ky mo si. Pa si kei tė pro gra mų struk tū ra ir tu ri nys – pa dau gė jo nag ri nė ja mų sri čių.

iš au go ma te ma ti kos, kaip da ly ko, svar ba.

R. J. STERn BER GO SėK MĘ Lai dUO Jan čiO in TE LEK TO TE ORI JOS PA MO KOS ŠIAN DIE NOS MO KYK LO JE

ai da Ši me lio nie nė, Spe­cia­lio­sios­pe­da­go­gi­kos­ir­psi­cho­lo­gi­jos­cen­tro­psi­cho­lo­gė

Jau pa tys pir mie ji ga bių jų vai kų ty ri mai, pra dė ti dar 1925 m. pa ro dė, kad tik ga bu mų pa sie ki mams ne už ten ka. itin svar bi yra mo ty va ci ja bei re mian ti na mų ir mo kyk los ap lin ka. No be lio pre mi jos lau re a tus vie ni ja es mi nis bruo žas – re mian ti, pa drą si nan ti ir su pran tan ti šei ma. Ne ma žiau svar bus ir tin ka­mas ug dy mas. Iš skir ti ni, ga biems vai kams bū din gi as me ny bės bruo žai: dė me sio kon cen tra ci ja, im pul sy vu mo kon tro lė, di de lis smal su mas, nuo la ti nė prak ti ka ir pa si ren gi mas. Ma te ma ti kai ga bių vai kų ty ri mai (at ran ko je da ly va vo olim pia dų da ly viai iš JAV, Vo kie ti jos ir Suo mi jos) pa ro dė, kad dau giau pa­sie kę mo ki niai iš si ski ria aukš tes ne mo ty va ci ja, kom piu te ri niu raš tin gu mu, daž niau siai juos re mia ir pa lai ko tė vai.

vai ko pa sie ki mai ma te ma ti kos sri ty je pri klau so ir nuo sa vęs ver ti ni mo bei sa vi vo kos. Nu sta ty ta, kad vai kų pa sie­ki mai daž nai sie ja mi su tė vų iš si la vi ni mu, jų pa gal ba ruo šiant na mų dar bus ir for muo jant mo ky mo si įgū džius. Bet svar biau si veiks niai – tin ka mas ug dy mas ir mo ty va ci ja.

Ga bių ma te ma ti kai ir sėk min gai be si mo kan čių, pa sie kian čių vai kų mo ty va ci jos ypa tu mai: vi di nė mo ky mo si mo ty va ci ja, tin ka mos at ri bu ci jos, ge ri dar bo ir mo ky mo si įgū džiai, ge ra im pul sų kon tro lė ir emo ci nis sta bi lu mas. Mo ky to jas, aiš kin da mas ma te ma ti nius da ly kus, tu rė tų skir ti lai ko vai kų nu tei ki mui mo ky tis bei su pra ti mui, kam vi so to rei kia.

R. J. Stern ber go sėk mę le mian tis in te lek tas – tai ge bė ji­mas pa siek ti sa vo gy ve ni mo tiks lus, pa si nau do ti sa vo ga lio mis, ana li ti niais, kū ry bi niais ir prak ti niais ge bė ji mais, ko re guo ti ar kom pen suo ti sun ku mus, keis ti, pri tai ky ti ir pa si rink ti ap lin ką.

Ga bių vai kų (ne tik ma te ma ti kai) ypa ty bes trum pai ga li ma nu sa ky ti WiCS ak ro ni mu – žo džių iš min tis (angl. wis dom), in te lek tas (angl. in tel li gen ce), kū ry bin gu mas (angl. cre a ti vi­ty) ir sin te zė pir mų jų rai džių san trum pa. Jei ku rio nors iš šių kom po nen tų (t. y. iš min ties, in te lek to, kū ry bin gu mo) trūks ta ar jie ne su si ję į dar nią vi su mą, žmo gus ga li bū ti sa vo sri ty je „ge ras“, bet nie ka da ne bus žy mus ar gar sus, daug pa sie kęs (Stern berg, 2005).

Ug dant prak ti nius ge bė ji mus, svar bu vai ką mo ty vuo ti (pir­miau sia su do min ti ir tik po to skir ti už duo tį), leis ti jam lai vai kur ti ir ri zi kuo ti; iš mo ky ti kon tro liuo ti sa vo im pul sus, dirb ti iki ga lo ir pa čiam su pras ti, ka da baig ti.

Ma TE Ma Ti KOS vi dU Ri niO UG dy MO BEn dRO SiOS PRO GRa MOS PRO JEK TĄ pri sta tė Ute nos Adol fo Ša po kos

gim na zi jos mo ky to ja­Al­vy­da­Amb­raš­kie­nė.

Ren gia ma pro gra ma skir ta Xi– Xii kl. (3–4 gim na zi jos kla­sėms). Jos tiks las – su da ry ti ga li my bę mo ki niams plė to ti ma te ma ti nę kom pe ten ci ją, t. y. ge bė ji mus ir nuo sta tas pa­žin ti pa sau lį ir jį ap ra šy ti ma te ma ti niais mo de liais ir me to dais, nau do tis jais spren džiant prak ti nes ir te ori nes, įvai rių moks lo sri čių ir ma te ma ti nes pro ble mas.

Pro gra mą su da ro ben dra sis ir iš plės ti nis kur sai. Ben druo­ju kur su sie kia ma, kad moks lei viai iš mok tų tai ky ti ma te ma ti ką pa pras to se prak ti nė se si tu a ci jo se. Iš plės ti nis kur sas skir tas nuo sek liai ug dy ti nuo sta tas ir ge bė ji mus, mąs ty ti ma te ma tiš kai, spręs ti pro ble mas, ko mu ni kuo ti (pa si tel kiant ma te ma ti ką) bei

Kon fe ren ci jos

14

sa va ran kiš kai mo ky tis ma te ma ti kos. Api brė žiant ma te ma ti nės kom pe ten ci jos struk tū rą, mo ki nių ge bė ji mus siū lo ma skirs ty ti į: ži nių ir su pra ti mo, ma te ma ti nio ko mu ni ka vi mo, ma te ma ti­nio mąs ty mo, pro ble mų spren di mo ir mo kė ji mo mo ky tis.

Į pro gra mą įtrau kia ma nau ja veik los sri tis – lo gi kos įva das. Ji in teg ruo ja ma į ki tas ma te ma ti kos veik los sri tis. Tai ne­tu rė tų tap ti at ski ra te ma, ku ri su pran ta ma kaip „iš mok ti spręs ti už da vi nius, ku rie ga li pa si tai ky ti per eg za mi ną“.

Še šio se at ski ro se sek ci jo se (ge o met ri ja; re a lie ji skai čiai ir skai čia vi mai; funk ci jos, lyg tys, ne ly gy bės, sis te mos; di fe ren­cia li nis bei in teg ra li nis skai čia vi mai; ti ki my bių te ori ja, sta tis ti­ka; lo gi kos įva das) dir bę pe da go gai svars tė pro gra mą, siū lė įvai rius pa kei ti mus.

Kon fe ren ci jo je Lie tu vos eko no mi kos per spek ty vas ap žvel gė prof. Ri man tas Rudz kis. Dr. Ed mun das Ža lys kal bė jo apie skait me ni nių va do vė lių per spek ty vas ir de monst ra vo mo bi lių in­te rak ty vių kom piu te ri nių (MI KO) kny gų ver si jas. Apie ren gia mą pro gra mą sa vo min tis iš sa kė ir vU Ma te ma ti kos in for ma ti kos ka ted ros dės ty to jai.

Kaip tvir ti no LMMA pre zi den tė Re gi na Ru da le vi čie nė, kon­fe ren ci jo je įgy tos nau jos ži nios, iš girs ta in for ma ci ja apie ša lies eko no mi nę būk lę bei vals ty bės po rei kius pa dės pe da go gams ge riau su pras ti švie ti mo pri ori te tų kei ti mą si, švie ti mo ins ti tu ci jų per tvar ką, mo ky to jo vie tą su dė tin go je sis te mo je.

El vy ra Ma Ta čiŪ ni ė nė

Kon fe ren ci jos

Tarp­tau­ti­nė­anks­ty­vo­sios­pre­ven­ci­jos­pro­gra­ma­„Zi pio drau gai“­Lie­tu­vo­je­šven­čia­de­šimt­me­tį.­Šia­pro­ga­LR­Sei­mo­Švie­ti­mo,­moks­lo­ir­kul­tū­ros­ko­mi­te­tas,­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja,­Spe­cia­lio­sios­pe­da­go­gi­kos­ir­psi­cho­lo­gi­jos­cen­tras,­Ug­dy­mo­plė­to­tės­cen­tras­bei­VšĮ­„Vai­ko­la­bui“ su­ren­gė­dvie­jų­die­nų­tarp­tau­ti­nę­kon­fe­ren­ci­ją­„Anks­ty­vo­sios­pre­ven­ci­jos­ga­li­my­bės­stip­ri­nant­psi­cho­lo­gi­nį­vai­kų­at­spa­ru­mą­ ir­pa­si­ren­gi­mą­ įveik­ti­kas­die­nio­gy­ve­ni­mo­pro­ble­mas“.­Kon­fe­ren­ci­ja­skir­ta­at­kreip­ti­vi­suo­me­nės­dė­me­sį­į­vai­kų­iš­gy­ve­na­mus­sun­ku­mus­bei­kri­ti­nes­si­tu­a­ci­jas,­moks­liš­kai­ir­prak­tiš­kai­įver­tin­ti­anks­ty­vo­sios­pre­ven­ci­jos­pro­gra­mas,­pa­de­dan­čias­spręs­ti­šias­pro­ble­mas.

„Zi Pio DRau gai“ LiE tu vo jE

vio lė Mau ra gie nė, VPU Vai kys tės stu di jų ka ted raVai kams in teg ruo tis į vi suo me nę itin sun ku. So cia li zuo da­

mie si jie tu rė tų su ge bė ti spręs ti pro ble mas, pri si im ti at sa­ko my bę už sa vo gy ve ni mą, ap gin ti sa vo tei ses ir įveik ti iš­ki lu sius sun ku mus. Iš siug dę šiuos įgū džius vai kys tė je, vai kai au ga sau ges ni ir ge riau pri si tai kę prie šiuo lai ki nės vi suo me nės. Ana li zuo jant pe da go gų nu ro dy tas pro ble mi nes si tu a ci jas pa­aiš kė jo, kad pro gra mo je „Zi pio drau gai“ da ly va vę vai kai tu rė jo mo ky mo si, tvar kos ir ben dra vi mo pro ble mų. Ne da ly va vu siems pro gra mo je mo ki niams (to liau – kon tro li nės gru pės mo ki niai) pro ble mi nių si tu a ci jų: sa vi re gu lia ci jos, mo ky mo si, so cia li nių san ty kių, sa va ran kiš ku mo, bu vo dau giau. Pro gra mos „Zi pio drau gai“ ty ri mas pa ro dė, kad įgy tus įgū džius vai kai pri tai ko kas die ni nia me gy ve ni me. Pro gra mo je da ly va vę mo ki niai bu vo sa va ran kiš kes ni ir į su au gu siuo sius krei pė si 4 kar tus re čiau nei kon tro li nės gru pės mo ki niai. At krei pė me dė me sį ir į tai, kaip pro ble mas spren džia vai kai. Ap žvel gė me kon tro li nės gru pės tė vų ir pe da go gų ap ra šy tas pro ble mi nes si tu a ci jas. Ver ti nant, kaip pro ble mas spren džia vai kai, pa aiš kė jo, kad jie pro ble mi nes si tu a ci jas ste bi iš šo no, jų po el gis ne ga ty vus ir pan. Svar bu pa brėž ti, kad šie pro ble mų spren di mo bū dai di di na pri klau­so my bę nuo ki tų. Pro gra mo je da ly va vę vai kai ir kas die ni nia me gy ve ni me nau do ja si iš mok tais pro ble mų spren di mo bū dais.

Ty ri mo re zul ta tai pa tvir ti na, kad pro gra ma „Zi pio drau gai“ tu ri il ga lai kį po vei kį ir pa de da įveik ti iš ky lan čius ben dra vi mo ir pri si tai ky mo prie ap lin kos sun ku mus.

dr. Ra mu tė Skrip kie nė, Ug dy mo plė to tės cen trasVi sa da la biau siai pa ste bi mi kie ky bi niai ro dik liai, t. y. pro­

gra mo je ne da ly vau jan čių vai kų, pe da go gų, įstai gų skai čiai,

vai kai mo ko si įveik ti sun ku mus

ku rie ro do, kad ir po 10 me tų su si do mė ji mas pro gra ma te bė ra di de lis.

La bai svar bu, kad pro gra ma „Zi pio drau gai“ pa dė jo pa si­keis ti pe da go gų nuo sta toms vai kų pro ble mų ir iš gy ve ni­mų at žvil giu. Mes su ta rė me, ko kio mis prie mo nė mis siek si me pro gra mos įgy ven di ni mo ko ky bės. Iš pat pra džių su pra to me, kad rei kia su vie ny ti pe da go gų ir psi cho lo gų pa jė gas. Ka dan gi pro gra ma la bai stai giai plė tė si, mums te ko įdė ti daug pa stan gų ir ieš ko ti dau giau kon sul tan tų, kad ne su ma žė tų pe da go gų, tė vų ir mo ki nių mo ty va ci ja da ly vau ti pro gra mo je. Mums, eks per­tams, taip pat bu vo or ga ni zuo ja mi mo ky mai. Vė liau su pra to me, kad ir ši to ne už ten ka, to dėl pa ren gė me nuo to li nę pro gra mą ir taip pa ruo šė me dar dau giau kon sul tan tų. dau gu ma kon sul­tan tų – psi cho lo gai, ta čiau mo ki niams pro ble mas ten ka spręs ti pe da go gi nė je ap lin ko je. Daž nai jos su si ju sios su mo ky mu si, to dėl vien psi cho lo gų kon sul ta ci jų jiems ne už ten ka. Tuo met psi­cho lo gams pa de da kon sul tan tai pe da go gai. De šimt me tų dirb­da mi drau ge su „Zi pio pro gra ma“ jos ko ky be ne abe jo ja me.

doc. da lia au gie nė, ŠU Edu ko lo gi jos ka ted raPro gra mo je di de lis dė me sys ski ria mas pe da go gų ren gi mui.

Sie kia ma su teik ti te ori nius pa grin dus, per teik ti ug dy mo fi lo so fi­ją, me to dus, va lan dė lių or ga ni za vi mo me džia gą. Mū sų pa tir tis pa ro dė, kad ir per se mi na rus pe da go gams, bū ti nos tam tik ros mo ky mo si są ly gos. ypač svar bu, kad psi cho lo gi nė ir so cia­li nė mo ky mo si ap lin ka bū tų at vi ra, ga ran tuo jan ti tei gia mą da ly vių są vei ką, pa lai ky mą, iš klau sy mą, ak ty vų dar bą gru pė je. Nuo to, kaip pe da go gai jau čia si ir kaip jie ren gia mi dar bui, pri­klau so gru pės ug dy mo sėk mė. Rei kia, kad pe da go gas jaus tų, jog ke lia mi klau si mai yra itin ak tu a lūs. Prieš pra dė da mi dirb ti pe da go gai iš sa ko sa vo min tis ir lū kes čius, pa si da li ja ne ri mu, su si pa žįs ta su se mi na rų dar bot var ke.

Svar bų vaid me nį žmo gaus gy ve ni me vai di na mo ty va ci ja. Tai am ži nas ska ti ni mas veik ti, da ry ti, pa žin ti. Reng da mi pe da­go gus pir miau sia at si žvel gia me į so cia li nių ry šių kri te ri jų. Sten gia mės pa ten kin ti jų po rei kį ben drau ti, bū ti gru pės na riais, da ly tis pa tir ti mi. Svar bus ir as me ni nių pa sie ki mų kri te ri jus – po rei kis to bu lin ti as me ni nę kva li fi ka ci ją. iš ori nių lū kes čių kri­te ri jus – po rei kis pa ten kin ti va do vų, tė vų lū kes čius. So cia li nės ge ro vės sie ki mo kri te ri jus – no ras kuo ge riau at lik ti sa vo dar bą. Sti mu lia ci nis kri te ri jus – po rei kis įvai rin ti sa vo veik lą ir taip iš veng ti mo no to ni jos. Su si do mė ji mo kri te ri jus – po rei kis siek ti ži nių, as me ni nių in te re sų. Api ben dri nant mo ty va ci nius as pek tus, ga li ma teig ti, kad nu ro dy ti po rei kiai ir sie ki mas juos pa ten kin ti yra svar bus pe da go gų mo ty va ci jos šal ti nis. Dar bas su su au gu siai siais yra su dė tin gas pro ce sas, to dėl ren giant pe da go gus bū ti na orien tuo tis į prak ti nį ži nių pri tai ky mą. Per se­mi na rus mes nau do ja me šiuos me to dus: pa skai ta (pri sta to mas te ori nis pro gra mos pa grin das), dis ku si ja (per ją at sklei džia ma

15

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

pa tir tis), pra ty bos (įgy ja ma prak ti nių įgū džių, mo ko ma si įsi jaus ti į vaid me nis ir su vai din ti ug dy mo va lan dė les), ak va riu mo me to­das (jei gu gru pė di de lė, pa si skirs to ma į gru pes, tuo met da lis pe da go gių vai di na ug dy mo va lan dė les „ak va riu me“, o ki ta da lis „už ak va riu mo“ jas ste bi), at ve jo ana li zės me to das (pe da go gai pa tei kia sa vo pa ste bė ji mus ir pa siū ly mus), va lan dė lės įra šų ste­bė ji mo me to das. Per kon sul ta ci jas sten gia ma si ska tin ti to le ran­ci jos, pa lai ky mo, pa gar bos dva sią. Ge rai per pra tę pro gra mos fi lo so fi ją pe da go gai tei gia, jog leng viau pa žįs ta vai ką, su pran ta jo iš gy ve ni mus, pa de da iš spręs ti pro ble mas ir pan.

„Zi pio drau gai“ Vo kie Ti Jo Je

Prof. dr. Pe te ris Pau lus, Leup ha na uni ver si te tasPro gra ma „Zi pio drau gai“ vyk do ma vi sa me pa sau ly je.

Juk psi chi kos svei ka tos pa grin dai de da mi jau anks ty vo je jau­nys tė je. Nuo kiek vie no žmo gaus psi chi nio ka pi ta lo pri klau so ša lies sėk mė, to dėl itin svar bu juo rū pin tis. Žvel giant iš eu ro pi­nės per spek ty vos, pri ori te tas tei kia mas vai kų, jau ni mo ir šei mų ver ti ni mui. Bū ti na su kur ti tin ka mą ap lin ką šei mo se, vie tos ben­druo me nė se, mo kyk lo se, ku ri pa dė tų emo ci niam, so cia li niam ir kog ni ty vi niam vys ti mui si. Bū ti na vai kams pa teik ti tei gia mą at ei ties per spek ty vą. Vo kie ti jo je jau ni mas į vi suo me nę žvel gia ne pa tik liai, kaip į tą, ku ri jų ne lau kia. Pa vyz džiui, Vo kie ti jo je vai kai ei na į mo kyk lą, ją bai gia, ta čiau vė liau bū na be dar biai... Ko dėl taip at si tin ka? Juk dau gu ma jų mąs to apie ne dar bą.

Per nai Briu se ly je vi sos 28 Eu ro pos Są jun gos vals ty bės pri ėmė pak tą dėl psi chi kos svei ka tos ir ge ro vės. Pak te api brė žia mi 4 ho ri zon ta lie ji lyg me nys: psi chi nės ge ro vės pro­pa ga vi mo; psi chi nių su tri ki mų pre ven ci jos; pa ra mos žmo nėms, tu rin tiems psi chi nių svei ka tos pro ble mų; ži nių ba zės ge ri ni mo. Svar bu su kur ti ap si kei ti mo in for ma ci ja stra te gi ją (tai šian dien mes ir da ro me). Tu ri me iš mok ti at pa žin ti ge rą ją pa tir tį, sėk mės veiks nius ir iš jų mo ky tis. Vi sa da rei kia gal vo ti, kaip pa tir tį per kel­ti į sa vo gy ve ni mą. Tu ri me su for mu luo ti pa grin di nes pro ble mas dėl psi chi kos svei ka tos pa ra mos ir nu spręs ti, ką to liau da ry ti. Ka dan gi ne tu ri me daug pi ni gų, rei kia la bai at sar giai pla nuo ti. 2011 m. bus ren gia ma ki ta kon fe ren ci ja, ku rio je steng si mės ap žvelg ti tre jų me tų dar bus. Pa žiū rė si me, ko pa sie kė me ir kaip ga li me to bu lė ti, ko kią pa tir tį su kau pė Eu ro pos Są jun gos vals ty­bės, koks plėt ros grei tis bei kaip įgy ven di na mos pro gra mos.

Pa grin di nės idė jos, su si ju sios su vai kų ir jau ni mo psi­chi kos svei ka tos ug dy mu. Psi chi kos svei ka ta ir jos ge ro vė itin su si ję su švie ti mu. Svar bu su si for muo ti vi su mi nį po žiū rį į ap lin ką, nes jis pa ro do, ar veiks min gai įgy ven di na mas psi chi kos svei ka tos ug dy mas. Į pro gra mą „Zi pio drau gai“ tu ri bū ti įtrauk ti vi si: vai kai, tė vai, mo ky to jai ir net mo kyk los va do vai. Pro gra mą ga li ma įgy ven din ti ne tik dar že liuo se, bet ir mo kyk lo se. Ji tu rė tų ug dy ti so cia li nius­emo ci nius įgū džius. Daž niau siai vai kai da ro tai, ką jiems įsa ko mo ky to jai. De mok ra ti nis mo kyk los val dy mas dar nė ra įpras tas. Ta čiau Vo kie ti jo je jau ir moks lei viams lei džia­ma pri im ti svar bius spren di mus. At vi res niems rei kė tų bū ti ir mo ky to jams, ku rie daž niau siai dir ba už da ro je ben druo me nė je. Net jei gu tu ri te ne apib rėž tą pro gra mą, ta čiau ge rai pa si ren gu sią gru pę žmo nių, – di de lė ti ki my bė, kad jums pa si seks. Ir at virkš­čiai, jei gu tu ri te pui kią pro gra mą, bet žmo nės yra ne pa si ren gę ją įgy ven din ti, – grei čiau siai nie ko ne pa siek si te. Vis kas pri klau so nuo no ro, nu si tei ki mo ir ryž to veik ti.

Ma nau, kad psi chi kos svei ka tos te mos tu ri bū ti in teg ruo tos į mo ky mo pla nus. Psi chi kos svei ka ta tu rė tų bū ti kiek vie nos mo kyk los pri ori te tas.

„Zi Pio DRau gai“ LEn Ki jo jE

Elž bie ta ner vins ka, Ka ta žy na Step niak, Pe da go gi nės ir psi cho lo gi nės pa gal bos me to di nis cen trasMū sų ins ti tu ci ja yra mo ky to jų kva li fi ka ci jos kė li mo cen tras,

ku riam va do vau ja Švie ti mo mi nis te ri ja. Len ki ja nuo 1992 m. yra Eu ro pos svei ka tin gu mą ska ti nan čių mo kyk lų tin klo na rė.

Da bar į jį yra įsi jun gę apie 2000 mo kyk lų vi suo se Len ki jos re gio nuo se.

Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci ja re ko men da vo įgy ven din ti ban do mą ją „Zi pio drau gų“ pro gra mą. Nuo pat pra džių už mez­gė me ry šius su Lie tu vos „Zi pio drau gais“. 2003 m. or ga ni za­ci ja pa pra šė Ie vos Bie liaus kie nės, pa ty ru sios Zi pio ko man dos na rės Lie tu vo je, at lik ti „Zi pio drau gų“ pro gra mos įgy ven di ni mo ga li my bių stu di ją Len ki jo je. Tuo met bu vo pa si ra šy ta su tar tis tarp mū sų cen tro ir Lie tu vos or ga ni za ci jos. 2004 m. Lie tu vo je ap si lan kė Len ki jos ko or di na to riai, kad įgy tų pa tir ties ir iš mok­tų ves ti pa mo kas pa gal pro gra mą „Zi pio drau gai“. Su lau kė me daug pa gal bos iš or ga ni za ci jos „Vai ko la bui“.

Pri ta ria me, kad pro gra ma nau din ga ne tik vai kams, bet ir mo ky to jams. Ma nau, kad pa tir tis įgy ven di nant šią pro gra mą Len ki jo je ir Lie tu vo je yra pa na ši. Įgy ven din ti pro gra mą pra­dė jo me 2005 m., kai trys mū sų or ga ni za ci jos na riai da ly va vo pro gra mos mo ky muo se. Kas met iš mo ko me vie ną kon sul tan tų gru pę. Mū sų mo ky to jai da ly vau ja įvai riuo se kva li fi ka ci jos to bu­li ni mo kur suo se. At sa kin gi už mo ky to jų mo ky mą kon sul tan tai or ga ni zuo ja mo ky mus pra di nių kla sių mo ky to jams ir dar že lių auk lė to jams. Iš vi so pa ruo šė me 126 kon sul tan tus, ta čiau ne vi si yra ak ty vūs. Vis dėl to bent pu sė iš jų kas met mo ko nau jas mo ky to jų gru pes.

„Zi pio drau gai“ yra be ne vie nin te lė svei ka tin gu mą ska ti nan­ti pro gra ma Len ki jo je. Kaž kas ste buk lin ga yra „Zi pio drau gų“ pro gra mo je, kad į ją taip en tu zias tin gai įsi trau kia mo ky to jai. Ta čiau pa ste bė jo me, kad la bai sun ku į pro gra mos įgy ven di ni­mą įtrauk ti tė vus, ne su lau kia me jų pa lai ky mo. Jie vis ma žiau lai ko ski ria sa vo vai kams. Vie na iš pro ble mų yra ta, kad ma žai vai kų lan ko iki mo kyk li nes įstai gas. To dėl Švie ti mo mi nis te ri ja nu spren dė leis ti į pra di nę mo kyk lą ei ti jau nes niems vai kams. Tai reiš kia, kad Len ki jo je „Zi pio pro gra ma“ veiks mo kyk lo se, o ne dar že liuo se. Mes ma no me, kad mo kyk la yra tin ka mes nė ter pė įgy ven din ti pro gra mą, nes dar že liuo se ir taip vy rau ja ra mes nė, drau giš kes nė ap lin ka. De ja, Švie ti mo mi nis te ri ja ne ska ti na „Zi­pio pro gra mos“ įgy ven di ni mo ša ly je.

„Zi Pio DRau gai“ Sin ga Pū RE

Lee Lin Kang, Sin ga pū ro svei ka tos vys ty mo de par ta men tasMes „Zi pio drau gų“ pro gra mą pra dė jo me įgy ven din ti tik

pra ėju siais me tais. Sin ga pū ras yra kos mo po li tiš kas ir dau gia­kul tū ris mies tas. Mums la bai svar bi vai kų psi chi kos svei ka­tos ge ro vė, to dėl ieš ko jo me bū dų, kaip ga lė tu me ją stip rin ti. „Zi pio drau gų“ pro gra ma ati ti ko mū sų po rei kius. Dir ba me su 4–6 m. vai kais. Pir ma sis „Zi pio drau gų“ mo ky mas or ga ni zuo tas 2008 m. Iš ban dė me tri jo se pra di nė se mo kyk lo se. Mo kyk lo se bu vo su kur tas „Zi pio drau gų“ kam pe lis, į ku rį vai kai ga li nu ei ti tuo met, kai su pyks ta, jiems liūd na, ar no ri pa si kal bė ti. Kam­pe ly je pa sta ty ta dė žu tė, į ku rią ma žie ji ga li mes ti la pe lius su už ra šy to mis min ti mis ar pie ši nu kais. Mo ky to jai, per skai tę už ra­šus, iš ana li za vę pie ši nius, ga li su si da ry ti nuo mo nę apie vai kų sa vi jau tą. Ta me kam pe ly je pri dė ta „Zi pio gi mi nai čių“ – minkš tų žais liu kų. Pa no rė jęs, vai kas ga li nu ei ti ir ap si ka bin ti Zi pį ar jo gi mi nai čius, pa spaus ti jiems ran ką ir taip iš lie ti su si kau pu sias emo ci jas. Kai ku riems mū sų ša lies vai kams at vi ras ben dra vi­mas ir jaus mų iš sa ky mas nė ra pri im ti nas. Kaip jau mi nė jau, mū sų ša lis dau gia kul tū rė, to dėl skir tin gų kul tū rų vai kai tu ri įveik ti dau gy bę ne sklan du mų, kad ga lė tų at vi rai ben drau ti. Mū sų mo ky to jai taip pat yra už da res ni, jie įpra tę per teik ti da ly ki nes ži nias, o ne kal bė ti apie jaus mus.

La bai svar bi yra va lan dė lių ko ky bė. Pra di nių mo kyk lų mo­ky to jai nė ra ge ri is to ri jų pa sa ko to jai, to dėl itin svar bu per teik ti jiems ki tų mo kyk lų pa tir tį. Mes nu spren dė me, kad mū sų ša ly je pro gra mai įgy ven din ti pri reiks 2 me tų. Mes sten gia mės pri si­de rin ti prie mo kyk los ver ty bių. Mū sų vai kams la bai svar bi yra siel var to ir ne tek ties te ma. Ka dan gi ša ly je su si du ria įvai rios re li gi jos, mo ky to jų už duo tis su pa žin din ti vai kus su jo mis, iš­aiš kin ti, kas kiek vie no je re li gi jo je lei džia ma, o kas drau džia ma.

Kon fe ren ci jos

16

Lap kri tį Kau no pa min kli nės Kris taus Pri si kė li mo baž ny čios kon fe ren ci jų sa lė je įvy ko Kau no re gio no kon fe ren ci ja „Sėk min ga vai ko so cia li za ci ja be si mo­kan čio mies to kon teks te“.

Kon fe ren ci jo je da ly va vęs ŠMM Vai kų ir jau ni mo so cia li za ci jos sky riaus ve dė jas Al gi man tas Šimai tis pri sta tė įvai rias ug dy mo pro gra mas, ku rios skir tos tei gia mai vai kų so cia li za ci jai. Vai ko tei sių ap sau gos kon tro lie rė Ri man tė Ša la še vi čiū tė kal bė jo apie Vai ko tei sių ap sau gos kon tro lie riaus įstai gos ga li my bes sėk­min gai vai ko so cia li za ci jai pa siek ti. Kon tro lie rė pa dė­kos raš tais įver ti no ke tu rių Kau no mies to spe cia lis tų dar bą vyk dant res pub li ki nę so cia li za ci jos pro gra mą „Ke lias į vai ko šir dį“. Pa dė kos raš tais ap do va no tos res pub li ki nės so cia li nės ak ci jos „My lė kim vai ką šir di mi“ su ma ny to jos: Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist­ra ci jos Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ly di ja Mer fel­die nė, Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los vy res nio ji so cia li nė pe da go gė Sau lė Še rė nie nė, tos pa čios mo kyk los vy res nio ji bio lo gi jos mo ky to ja Jū ra tė Sa bai tie nė bei Kau no Vin co Ku dir kos mo kyk los vy res nio ji bio lo gi jos mo ky to ja Ja ni na Mak si ma vi čie nė.

Po li ci jos vaid me nį sėk min ga me vai ko so cia li za ci jos pro ce­se kon fe ren ci jo je pri sta tė ap skri ties VPK Vie šo sios tvar kos tar ny bos Pre ven ci jos sky riaus vy res nio ji spe cia lis tė Jū ra tė Stu kie nė. Pa gal bos mo ki niui spe cia lis tų ren gi mo prak ti nius ir te ori nius ry šius ap žvel gė Vy tau to Di džio jo uni ver si te to So­cia li nės ge ro vės fa kul te to So cia li nio dar bo ins ti tu to pro fe so rė Ni jo lė Pet ro nė lė Več kie nė. Ko kių kom pe ten ci jų rei kia švie ti mo pa gal bos spe cia lis to prak ti nia me dar be, kad vai ko so cia li za ci­jos pro ce sas bū tų sėk min gas ir efek ty vus, per ple na ri nį po sė dį ana li za vo Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro so cia li nė pe da go gė San dra Va lan tie jie nė. Kon fe ren ci jo je taip

Sėk min ga vai ko so cia li za ci ja

pat pra ne ši mą apie vals ty bės stra te gi ją, pa de dan čią šei mai vyk dy ti sėk min gą vai ko so cia li za ci ją, skai tė Sei mo na rė, Nar ko­ma ni jos ir al ko ho liz mo pre ven ci jos ko mi si jos pir mi nin kė Vin cė Vai de vu tė Mar ge vi čie nė.

Per kon fe ren ci ją taip pat bu vo ap tar ti kai ku rie kon kre tūs pro­jek tai, so cia li za ci jos pro gra mų vyk dy mo as pek tai mū sų ša ly je. Da ly viai ga lė jo su si pa žin ti su so cia li za ci jos pro gra mų vyk dy to jų sten di niais pra ne ši mais, iš klau sy ti trum pų šių pro gra mų pri sta­ty mo. Kon fe ren ci jos tiks las – iš ryš kin ti la bai svar bų tei gia mos vai ko so cia li za ci jos pro ce są, pa si tel kiant skir tin gų ins ti tu ci jų pa gal bą, ir pa si da ly ti ge rą ja pa tir ti mi.

Sau lė ŠE Rė niE nėKau­no­Ei­gu­lių­se­niū­ni­jos­ug­dy­mo­įstai­gų­so­cia­li­nių­pe­da­go­gų­veik­los­ko­or­di­na­to­rė

Ly di ja MER FEL diE nėKau­no­mies­to­švie­ti­mo­ir­ug­dy­mo­sky­riaus­vyr.­spe­cia­lis­tė

Ak tu a li te ma – pa ty čios. Per ug dy mo va lan dė les daž niau siai nau do ja me ani ma ci ją,

pa veiks lė lius. 2009 m. pro gra mo je da ly va vo 6 mo kyk los. Ti­ki mės, kad 2010 m. į pro gra mos įgy ven di ni mo dar bą įsi jungs dau giau mo kyk lų.

„Zi Pio DRau gai“ noR vE gi jo jE

Hil de vis te Ha a land, or ga ni za ci ja „Psi chi kos svei ka ta mo kyk lo je“, Hil de El ve vold Rand ga ard, or ga ni za ci ja „Su au gu sie ji – vai kams“Nor ve gi jo je yra pri im tas Švie ti mo ak tas, ku ris ga ran tuo ja,

kad kiek vie nas moks lei vis tu ri tei sę mo ky tis tin ka mo je psi chi­nė je ap lin ko je, tad 2004 m. ša ly je pra dė ta vyk dy ti „Psi chi kos svei ka ta mo kyk lo je“ pro gra ma. „Zi pio drau gai“ yra šios pro gra mos da lis. „Zi pio drau gų“ pro gra ma yra ne mo ka ma, to dėl vi siems pri ei na ma. Pro gra mo je da ly vau ja 465 mo kyk los. Tai gi mes dar tu ri me itin daug dar bo, nes rei kia įtrauk ti ir ki tas mo kyk las. Nor ve gi jo je į mo kyk lą vai kai pra de da ei ti še še rių me­tų. Nuo pir mos kla sės jie įtrau kia mi į „Zi pio drau gų“ pro gra mą. Pro gra ma nė ra skir ta tik mo ky to jams, jo je sėk min gai da ly vau ja ir mo kyk los svei ka tos tar ny bos. Vi si pro gra mos da ly viai tu ri tam tik rų įsi pa rei go ji mų ir vaid me nų. Mo kyk los me di ci nos se se lės taip pat įtrau kia mos į pro gra mą. Mo kyk los ska ti na mos kon sul­tuo tis ir pa si da ly ti pa sie ki mais tar pu sa vy je. Re ko men duo ja ma, kad pro gra mos da ly viai bū tų kon sul tuo ja mi 4 kar tus, ta čiau kol kas tai da ro ma tik 3. Mo ky to jai tei gia, jog yra la bai pa ten kin ti

gau na ma pa ra ma ir ben dra dar bia vi mu. Tai ge ri na so cia li nį kli ma tą kla sė je ir pa de da mo ky to jams ben drau ti su vai kais. Nor ve gi jo je yra ne ma ža pro gra mų, ta čiau ne dau ge lis jų pa ro do, kaip spręs ti iš ki lu sias pro ble mas, ku ria lin kme ei ti. Mes daug kal ba me apie hu ma nis ti nį po žiū rį.

Itin svar bi mo ky mų da lis – se mi na rai. 2008 m. bu vo 27 se­mi na rai, o 2009 m. – 31. Juo se pa brė žia ma, kaip svar bu yra iš klau sy ti vai kus ir pa dė ti jiems su ras ti tin ka mus pro ble mų spren di mus. Kiek vie nas vai kas tu ri jaus tis svar bus. Mes taip pat sten gia mės elg tis ir su mo ky to jais, pa sa ko ja me jiems sėk­mės is to ri jas. Mo ky to jai jau pa ste bė jo, kad ši pro gra ma pa de da vi sai mo kyk los ap lin kai.

Pra de da mi de šim tie ji pro gra mos „Zi pio drau gai“ įgy ven-di ni mo Lie tu vo je me tai. Kaip ir kas met su lauk ta di de lio bū rio pro gra mos da ly vių. Ki tais moks lo me tais pro gra mo je da ly vaus dau giau kaip 9 tūkst. vai kų ir 560 pe da go gų iš vi-sų Lie tu vos ap skri čių. Pro gra ma bus vyk do ma 316 ug dy mo įstai gų lie tu vių, len kų ir ru sų kal bo mis. Zi pis ir jo drau gai ir to liau pa ža da lan ky ti vi sus jų lau kian čius vai ku čius.

auš ra ŠU ME LiaUS Kai Tė

„links­mas­va­ba­lė­lis“,­­­­„ge­ras­mo­ky­to­jas“,­„drau­giš­kas­ir­nuo­šir­dus“,­

„mo­ka­pra­links­min­ti“,­„mo­ka­įdo­mių­žai­di­mų“,­„mo­ko­tin­ka­mo­el­ge­sio“,­„mums­jis­la­bai­pa­tin­ka...“

vai kai apie Zi pį:

Kon fe ren ci jos

17

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Sve­ti­mų­kal­bų­mo­ky­ma­sis­ge­riau­ne­gu­koks­nors­ki­tas­už­si­ė­mi­mas­ la­vi­na­ sme­ge­nis,­ –­anks­ty­vo­je­ vai­kys­tė­je­mo­kan­tis­ ki­tos­ kal­bos­ su­si­da­ro­ tan­kes­ni­neu­ro­nų­ tin­klai,­la­vė­ja­kog­ni­ty­vi­niai­ge­bė­ji­mai­ir­vaiz­duo­tė.­Nors­at­ro­dy­tų­ir­keis­ta,­bet­sve­ti­mų­jų­kal­bų­mo­ky­ma­sis­da­ro­tei­gia­mos­įta­kos­gim­to­sios­kal­bos­ge­res­niam­pa­ži­ni­mui.­Tur­būt­ne­be­prie­žas­ties­pa­sau­ly­je­ky­la­nau­ja­ban­ga­–­sve­ti­mų­jų­ kal­bų­ vai­kus­pra­dė­ti­mo­ky­ti­ kuo­anks­čiau.­Min­ti­mis­ iš­ Eu­ro­pos­Ko­mi­si­jos­ su­reng­tos­ tarp­tau­ti­nės­kon­fe­ren­ci­jos­„Anks­ty­va­sis­ už­sie­nio­ kal­bų­mo­ky­mas­ iki­mo­kyk­li­nia­me­am­žiu­je“,­ru­de­nį­įvy­ku­sios­Briu­se­ly­je,­Vil­niaus­uni­ver­si­te­to­Li­tu­a­nis­ti­nių­stu­di­jų­ka­ted­ros­ve­dė­ja­Mei­lu­tė­RA­MO­NIE­NĖ­da­li­ja­si­su­Al­ma­Vi­jei­ky­te.

iKi SE nat vėS no Ri iš LiK ti gu vauS PRo to? Mo Ky KiS KaL bų!

„Man bu vo įdo miau si pra ne ši mai moks li nin kų, ku rie nag­ri nė ja dvi kal bys tės ar dau gia kal bys tės įta ką kog ni ty vi niam vys ty mui si ir sme ge nims. Pro vo kuo jan tis bu vo pro fe so riaus Pie to van de Cra e no iš Briu se lio Vri je uni ver si te to pra ne ši­mas „Kas la biau siai pa tin ka mū sų sme ge nims?“ Pra ne šė jas, rem da ma sis sa vo ir ko le gų ty ri mais, pa de monst ra vo, kaip ski­ria si sme ge nys žmo nių, ku rie anks ty vo je vai kys tė je pra de da mo ky tis ki tų kal bų, ir vie na kal bių. Moks li nin kų iš va dos: kaip nuo la ti nė tre ni ruo tė stip ri na rau me nis, taip anks ty va sis kal bų mo ky ma sis la vi na sme ge nis. Ir ši nau da iš lie ka iki se nat vės“, – pa sa ko ja M. Ra mo nie nė. Kaip tei gia pro fe so rius, sve ti mų jų kal bų mo ky ma sis ir var to ji mas kol kas yra vie nin te­lė ži no ma tik rai vei kian ti prie mo nė prieš se nat vi nę de men ci ją ir Alz hei me rio li gą. Mat kai mo ko mės kal bos, sme ge nys ima veik ti vi su pa jė gu mu, ir ne tik sri tys, at sa kin gos už kal bą, bet ir tos sme ge nų da lys, ku rios pa pras tai, už si i mant ki to kia pro ti ne veik la, pa vyz džiui, spren džiant už da vi nius, ne bū na ak ty vios. Tai kal bų mo ky mo si iš skir ti nu mas.

„Su pro fe so riu mi P. van de Cra e nu su ta rė me, kad jis ki tą­met, rug sė jo mė ne sį, at vyks į Lie tu vą, į mū sų or ga ni zuo ja mą tai ko mo sios kal bo ty ros kon fe ren ci ją, ir pri sta tys sa vo ty ri mus, nes Lie tu vo je neu ro ling vis ti niai ty ri nė ji mai dar ne la bai po pu lia­rūs“, – sa ko M. Ra mo nie nė.

SvE ti Mų jų KaL bų įta Ka giM ta jai KaL bai

Pa sau lis kuo to liau, tuo la biau da ro si dau gia kal bis, žmo nės lais viau ir daž niau per si ke lia iš vie nos ša lies į ki tą. At si ran da vis dau giau miš rių šei mų, ku rioms iš ky la pro ble ma: ku rios kal bos mo ky ti vai kus? Iš ky la ak tu a lių klau si mų emig ran tų šei moms ir šei moms, nu ta ru sioms ma žus vai kus mo ky ti ki tų kal bų: ar ne­pa veiks ne igia mai ki tos kal bos mo ky ma sis gim to sios kal bos? Ar vai kas ne liks „pus kal bis“, do rai ne iš mo kęs nė vie nos kal bos?

Kon fe ren ci jo je da ly va vu si pro fe so rė an to nel la So ra ce iš Ško ti jos Edin bur go uni ver si te to ty ri nė jo emig ran tų vai kus: iš šei mų, ku rio se vai kai mo ko mi ir gim to sios kal bos, ir sve ti mo­sios, ir vai kus, au gan čius vie na kal bė je ter pė je. Ty ri mai ro do, kad anks ty vo je vai kys tė je vai kų sme ge nys la bai im lios kal boms, dėl to jie be di de lio var go, ku rį pa pras tai vė liau ten ka įdė ti su­au gu sie siems, tie siog žais da mi, pa jė gia ga na grei tai iš mok ti dvie jų ar dau giau kal bų. Dėl sme ge nų plas tiš ku mo ir stip rios mo ty va ci jos vai kys tė yra pats pa lan kiau sias žmo gaus am žius kal boms mo ky tis. „Vai kai iš mok ti kal bų ga li ly giai taip pat, kaip iš moks ta vaikš čio ti“, – sa ko pro fe so rė iš Ško ti jos.

Ar yra ri bos, kiek kal bų vai kas pa jė gus iš mok ti? „Kai ma nęs to pa klau sia, at sa kau: sep ty nias. Tė vo, mo ti nos, vie no se ne lio, vie nos mo čiu tės, ki to se ne lio, ki tos mo čiu tės ir ap lin kos“, –

Ka da pra dė ti mo ky ti už sie nio kal bos?

Kon fe ren ci jos

juo kau ja pro fe so rius P. van de Cra e nas. Ki ta kal bų mo ky mo si anks ty vo jo je vai kys tė je nau da yra

kog ni ty vi nių ge bė ji mų plėt ra. „Pa si ro do, dvi kal bys tė duo da la bai daug nau dos net gim to sios kal bos mo ky mui si, nors mums ga li at ro dy ti at virkš čiai, – sa ko M. Ra mo nie nė. – Vai kų, ku rie jau anks ty vo je vai kys tė je pra de da mo ky tis sve ti mos kal bos, pa ge rė ja ir gim to sios kal bos ge bė ji mai, ka dan gi for muo ja si ap skri tai ge res ni me ta ling vis ti niai ge bė ji mai: vai kas iš moks ta „ma ty ti“ dvi kal bas, jas gre tin ti. Ty ri mai ro do, kad la bai pa ge rė ja vai kų skai ty mas ir ra šy mas gim tą ja kal ba, plė to ja si kog ni ty vi­niai ge bė ji mai. Tai įro dy ta moks lo ty ri mais. Ki tų kal bų ne igia ma įta ka vai ko gim ta jai kal bai tė ra pra si ma ny mas. Ir kad vai kas bus „pus kal bis“, taip pat pra si ma ny mas. Tie siog vi suo me nė je per ma žai sklei džia ma in for ma ci jos apie šios sri ties moks li nius ty ri mus, ku rie pa nei gia šiuos pra si ma ny mus.“

Kai ku rios ša ly se, pa vyz džiui, Ka na do je, vie na kal bių ir dau­gia kal bių vai kų ty ri mai la bai po pu lia rūs. Ka na die čiai moks li nin­kai nu sta tė, kad vai kai, ku rie nuo anks ty vos vai kys tės pra de da mo ky tis ant ro sios kal bos, leng viau ir ge riau iš moks ta ir gim­to sios kal bos gra ma ti kos, ra šy bos, sky ry bos bei ki tų da ly kų, su ge ba grei čiau iš spręs ti su dė tin gas, kom plek siš kas už duo tis, ge riau su kon cen truo ja dė me sį, spar čiau la vė ja jų vaiz duo tė.

Šių ty ri mų iš va dos ne su si ju sios su ap skri tai ga bių vai kų ty ri mais, t. y. tir ti vai kai ne bu vo iš skir ti nai ga būs. Ka na die čių at lik ti ty ri mai kaip tik įro dė, kad kal bų mo ky ma sis la bai ryš kiai pa di di no in te lek to ko e fi cien tą.

vai Kai, au gan tyS Dvi KaL bė jE šEi Mo jE, PRa DE Da KaL bė ti vė Liau

M. Ra mo nie nė pa sa ko ja, jog kai ku rio se ša ly se ty ri mų iš va­dos pa nau do ja mos ir nau jai prak ti kai. An tai vo kie čiai, su si vo kę, kad ma žie ji tur kai iš emig ran tų šei mų pra noks ta te nykš čius vo­kie čių vai kus pro to gu vu mu, ėmė leis ti sa vo vai kus į tur kų vai kų dar že lius ir mo kyk las. Vien to dėl, kad šie iš mok tų dar vie nos kal bos. Suo mi jo je po pu lia rios va di na mo sios imer si jos mo kyk­los ir vai kų dar že liai – suo miai siun čia sa vo vai kus į šve diš kas ug dy mo įstai gas, kad šie iš mok tų šve diš kai, nors šio je ša ly je šve diš kai kal ba tik apie 6 proc. gy ven to jų.

„Kal bė da mi apie dau gia kal bys tės nau dą, ne ga li me ne pa mi­nė ti ir kai ku rių as pek tų, ku rie ga li at ro dy ti kaip dvi kal bys tės ke lia mos pro ble mos. Sa ky ki me, vai kai, au gan tys dvi kal bė je šei mo je, daž nai kiek vė liau pra de da kal bė ti. Vai kų gy dy to jai, pa ste bė ję, kad šių vai kų kal bi nė rai da lė tes nė, per spė ja tė vus. Bet tai tik lai ki nas reiš ki nys. Kai ku rių dvi kal bių vai kų žo dy nas bū na siau res nis, bet tik vie nos at ski ros kal bos. Dviem kal bo mis kal ban čio vai ko abie jų kal bų žo dy nas kar tu pa ė mus bus kur kas gau ses nis“, – sa ko M. Ra mo nie nė.

aR LiE tu vių KaL bai nE Ky La gRėS Mė aP nyK ti?

„Kal bos gy vos, nuo la tos kin ta ir su stab dy ti ši tos rai dos ne­įma no ma. Ki tų ša lių prak ti ka ro do, kad kal bi nin kai ga li bū ti nau­din gi, jei gu ne per daug pu ris tiš kai nu si sta tę kal bos nor mi ni mo at žvil giu. Griež tas pu riz mas duo da pra stus re zul ta tus bet kur. Kaip iš la vi ruo ti ir iš lai ky ti kal bą gry nes nę – tai, ži no ma, nė ra leng vas už da vi nys. Bet at si ri bo ti nuo ki tų kal bų įta kos ir vai kų ne mo ky ti ki tų kal bų – tai tik rai ne bū tų pro tin gas spren di mas, – sa ko kal bi nin kė. – Lie tu vių kal ba pa ti ria pa ly gin ti ne tiek daug po ky čių. Ką ro do an glų kal bos pa vyz dys? Prieš pra de dant jai spar čiai plis ti po vi są pa sau lį, XVI a., an glų kal bos gim ta kal bių vi sa me pa sau ly je te bu vo apie 5–7 mi li jo nus, o da bar an gliš kai šne ka vi sas pa sau lis. Jei pa žiū rė tu me į an glų kal bos žo dy ną, at ras tu me apie 70–80 proc. žo džių, ku rie at ėję iš ki tų kal bų, dau giau sia pran cū zų. An glų kal ba la bai sve tin gai pri ėmė ki tų kal bų įta ką. Tad gal ge bė ji mas keis tis ir pri si tai ky ti prie nau jų ap lin ky bių ir yra kal bos gy vy bin gu mo po žy mis?“

18

Spa lį Klai pė dos uni ver si te to kon cer tų sa lė je įvy ko pro jek to „Pia nis tų ren gi mo tarp tau ti­niams kon kur sams pa pil do mas as pek tas: at vi ros meist riš ku mo pa skai tos ir pa mo kos“ ΙX se mi na ras. Šis ren gi nys skir tas jau ni mo kul tū ri nio ir me ni nio ug dy mo to bu li ni mo klau si mams.

Su įvai raus am žiaus gru pių jau nai siais pia nis tais dir bo Tarp tau ti nio su si vie ni ji mo „XXΙ am žiaus me nas ir švie ti mas“ pre zi den tė, Uk rai nos na cio na li nės mu zi kos aka de mi jos pro fe so rė Ele o no ra Tkač ir Ka li ning ra do ap skri ties vals­ty bi nės fil har mo ni jos so lis tas, Ser ge jaus Rach ma ni no vo ko le gi jos pro fe so rius vla di mi ras Slo bo dia nas.

Tęs ti nio pro jek to va do vės ir ini cia to rės – KU Tęstinių studijųinstituto direktorė Rūta Marija andriekienė ir KU MF doc. in ga Mak na vi čie nė.Se mi na ro glo bė jas – Lie tu vos Res pub li kos kul tū ros mi nist ras Re mi gi jus vil kai tis.

­ ­ Ele­o­no­ros­Tkač­va do vau ja ma ins ti tu-ci ja nuo lat or ga ni zuo ja tarp tau ti nius jau nų jų mu zi kan tų kon kur sus, ga baus jau ni mo meist riš ku mo kur sus. Il ga-me tė pa tir tis pa de da pro fe so rei iš kart pa jaus ti jau no jo pia nis to ge bė ji mus ir pa kreip ti jo mu zi ka vi mą rei kia ma lin kme. La bai kon kre čios ir aiš kios jos pa sta bos su tei kia dar bui kon struk ty vu mo.

Prof. E. Tkač se mi na re iš sky rė la bai ge rai pa si ro džiu sius jau nuo sius pia nis tus ir jų mo ky to jus. Tai Klai pė dos Juo zo Ka­ro so mu zi kos mo kyk los ket vir to kė Emi li ja Šu ky tė (vyr. mo ky to ja Vai va Pur ly tė), Gargž dų mu zi kos mo kyk los penk to kė Eve li na Ruš ky tė (vyr. mo ky to ja B. Ste po na vi čie nė), Klai pė dos Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jos de vin to kė Eri ka Jur šai tė (vyr. mo ky to ja Vai va Pur ly tė), dvy lik to kė Gai vi lė Si mai ty tė (mo ky t. eks per tė Vir gi ni ja Ruz gie nė) ir ki ti.

­ ­ Vla­di­mi­ras­ Slo­bo­dia­nas – kon cer-tuo jan tis pia nis tas, Ka li ning ra do fil har mo ni jos so lis-tas, pui kus pe da go gas. Tarp jo mo ki nių – tarp tau ti nių kon kur sų lau re a tai, kon ser va to ri jų (taip pat ir Mask vos Piot ro Čai kov skio kon ser va to ri jos) dės ty to jai.

Seminarai

iX pia nis tų se mi na ras uos ta mies ty je

Ana li zuo da mas ir pa teik da mas J. S. Ba cho kū ri nius V. Slo­bo dia nas rė mė si XVI I–X VI II a. mu zi ki nės re to ri kos prin ci pais. Moks lei viai ir jų mo ky to jai itin daug nau ja ir įdo maus su ži no jo apie ba ro ko epo chos mu zi ką.

Ne ma ža jau nų jų at li kė jų se mi na rui pa ruo šė so na tas. Šį kar tą pro fe so riaus dė me sį pa trau kė J. Haid no so na tų in ter pre ta ci ja. La bai pa pras tai ir na tū ra liai jis su ge bė jo pa aiš kin ti, ko dėl taip svar bu siek ti rit mo ir ar ti ku lia ci jos tiks lu mo, ko dėl pa gra ži ni mų ir de ta lių ne pai sy mas „ar do“ so na tos vien ti su mą. Ro man ti nė mu zi ka la bai ar ti ma pro fe so riaus tem pe ra men tui. Spal vin gai, nuo tai kin gai, pa si kliau da mas gi liais jaus mais jis per tei kia F. Šo­pe no, S. Rach ma ni no vo, A. Skria bi no, J. Bram so mu zi ką.

Pro fe so rius pa ste bė jo daug jau nų ta len tin gų pia nis tų, tarp jų ir pa tį jau niau sią – Klai pė dos Juo zo Ka ro so mu zi kos mo­kyk los pir mak la sį Pa o lą Blan chi (mo ky t. me to di nin kė Vir gi ni ja Du bins kie nė) ir ki tus.

Daug pa gy ri mų su si lau kė vy res nių jų kla sių moks lei viai: Klai pė dos Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jos dvy lik to kės Gai vi lė Si mai ty tė ir Kris ti na But vy ty tė, vie nuo lik to kės Jur gi ta Ei či nai tė (mo ky t. eks per tė Vir gi ni ja Ruz gie nė), Ak vi lė Šmo ta vi čiū tė ir Ak vi lė Ši lei kai tė (mo ky t. eks per tė Jū ra tė Liut kie nė), Edu ar do Bal sio me nų gim na zi jos de šim to kas Ser ge jus Liach no vi čius (mo ky t. me to di nin kė Va len ti na Po te jen ko).

La bai ma lo nu ir nau din ga, kad ne nu trū ko me ni niai ry šiai tarp da bar jau skir tin gų vals ty bių. Mu zi ka ne ži no ri bų, jos kal ba uni­ver sa li ir vi siems su pran ta ma. E. Tkač taip api bū di no me ni nių pro jek tų tiks lą: „Mes ga li me su jung ti mo ky to jų, ge ban čių do va no ti me ną jaus ti šir di mi, pa stan gas. Tuo met XXΙ a. taps žmo ni jos auk so am žiu mi.“

Ta ma ra PRO KO PO vičKlai­pė­dos­S.­Šim­kaus­k­jos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė­

Profesoriai E. Tkač ir V. Slobodianas sėdi tarp seminaro dalyvių ir pedagogų

Šį ru de nį lan kiau si Di džio jo je Bri ta ni jo je. Oks for do ko le gi jo je vy ko 2 sa vai čių kur sai mo ky to jams, dės tan tiems an glų kal bą ben dro jo la vi ni mo, pro fe si nio ren gi mo, aukš tes nio sio se bei aukš to sio se mo kyk lo se. Vyk ti į šiuos kur sus man bu vo skir ta ES fi nan si nė pa ra ma pa gal Co me nius mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mą.

1974 m. įkur ta Oks for do ko le gi ja yra vie nas iš po pu lia riau sių ak re di tuo tų mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo cen trų Di džio jo je Bri ta ni jo je. Kas met dau giau nei 7 tūkst. stu den tų at vyks ta į šią ko le gi ją pa si to bu lin ti an glų kal bos įgū džių.

Oks for de kė liau sa vo kva li fi ka ci ją to bu lin da ma pro fe si nes ži nias, už mez giau nau din gų pa žin čių su kur sų da ly viais iš Is pa­ni jos, Suo mi jos, Ru mu ni jos, Ita li jos ir net Ko lum bi jos. No rė jo si

Kva­li­fi­ka­ci­jos­to­bu­li­ni­mas

kur sai oks for depa jus ti Oks for do uni ver si te to, ku riam pri klau so net 38 ko le gi jos, dva sią bei pa si mo ky ti tarp tau ti nė je ap lin ko je.

Pa skai tos ir pra ty bos vyk da vo kas dien nuo ry to iki pu sės ke­tu rių. Va do vau jan tis dės ty to jas Ho war das Smit has skai ty da vo an glų kal bos me to do lo gi jos pa skai tas, ku rio se daug dė me sio bu vo ski ria ma tarp tau ti nės mo ky to jų gru pės nuo dug nioms dis­ku si joms apie įvai rių kal bos mo ky mo me to dų nau do ji mą per pa mo kas. Taip pat bu vo ap ta ria mos daž niau siai iš ky lan čios kal bos mo ky mo pro ble mos bei jų spren di mo bū dai, ski ria ma mo ky mo me džia ga ir prak ti nės už duo tys an glų kal bos pa mo­koms pa į vai rin ti. Pa skai tos bu vo su skirs ty tos pa gal kal bos įgū džių rū šis, t. y. klau sy mas, skai ty mas, ra šy mas, ta ri mas ir kt. Va do vau jan tis dės ty to jas su pa žin di no su H. Gard ne rio dau­

19

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Kau ne su reng tas Lie tu vos pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų va do vų aso cia ci jos (LPPTVA) su va žia vi mas. Ja me da ly va vo 22 pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų va do vai.

Su va žia vi me pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų veik los svar bą dir bant smur to, pa ty čių pre ven ci jos, kri zių val dy mo sri ty se pa brė žė Kau no ra jo no sa vi val dy bės me ras va le ri jus

ta rė si Pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų di rek to riai

Ma kū nas bei pir ma sis LPPTVA pre zi den tas, Na cio na li nės mo­kyk lų ver ti ni mo agen tū ros Po li ti kos ana li zės sky riaus ve dė jas an ta nas va lan ti nas.

„Daž nai apie vai kų ir jau ni mo pro ble mas pra de da me kal bė ti tik po to, kai nu tin ka skau dūs įvy kiai. Tu ri me steng tis už bėg ti tra ge di joms už akių. To dėl rei kia stip rin ti pe da go gi nių psi cho­lo gi nių tar ny bų veik lą. Šiais me tais Kau no ra jo no sa vi val dy bė su tei kė nau jas pa tal pas ra jo no Pe da go gi nei psi cho lo gi nei tar ny bai. Da bar ruo šia ma si at nau jin ti šias pa tal pas ir pri tai ky ti ne įga lie siems. Ta čiau vien to ne ga na. Šia me dar be itin svar­bu, kad ir pa ti vi suo me nė ne lik tų abe jin ga. Sau gią ap lin ką ga li su kur ti tik veik da mi kar tu: ben druo me nė, spe cia lios psi cho lo­gi nės tar ny bos ir val džios at sto vai“, – tei gė vai ko tei sių, šei mos ir svei ka tos sri tis Kau no ra jo no sa vi val dy bė je ku ruo jan ti me ro pa va duo to ja ni jo lė Kliu čie nė.

Nau ju LPPTVA pre zi den tu iš rink ta Vil niaus pe da go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos di rek to rė Ro ma vi da Pi vo rie nė. Su­va žia vi me bu vo nau jai su for mu luo ta aso cia ci jos vi zi ja, mi si ja, pri ori te tai, dar bo kryp tys.

da lius BaL čiŪ naSKau­no­r.­švie­ti­mo­cen­tro­Pe­da­go­gi­nės­psi­cho­lo­gi­nės­tar­ny­bos­va­do­vas

gia ly pio in te lek to rū ši mis, įgū džius pa grin džian čio mis pa mo kų už duo ti mis, kom piu te rio pa nau do ji mo pa mo ko se ga li my bė mis. Ste bė jo me ko le gi jos dės ty to jų an glų kal bos pa skai tas, per ku­rias jie prak tiš kai nau do jo ap tar tus me to dus.

Per pra ty bas tarp tau ti nė mo ky to jų gru pė at li ko kū ry bi nes už duo tis, skir tas an glų kal bos įgū džiams la vin ti, ga vo at sa ky­mus į ak tu a lius klau si mus. Per pa skai tas dar bas bu vo or ga­ni zuo ja mas in di vi du a liai, po ro mis, gru pė mis ir ko man do mis. Pa vyz džiui, mes tu rė jo me ves ti de ry bas ir su si tar ti dėl rė mė jų kon trak to, su kur ti ra di jo re kla mą, steng tis iš rek la muo ti ir par­duo ti po il si nes ke lio nes bei nau jai su kur tus prie tai sus, su vi lio ti in ves tuo to jus ir klien tus. Taip pat bu vo ap tar ta Di džio sios Bri­ta ni jos švie ti mo sis te ma, ly gi na mos Lie tu vos, Ru mu ni jos, Suo­mi jos, Is pa ni jos ir ki tų ša lių švie ti mo sis te mos, ana li zuo ti kal bos mo kė ji mo ly giai pa gal Ben druo sius Eu ro pos kal bų met me nis. Lan ky da mie si Pit to Ri ver so mu zie ju je tu rė jo me at lik ti už duo tis, su si ju sias su ant ro po lo gi ja bei pa sau lio ar che o lo gi ja, o gam­tos moks lų is to ri jos mu zie ju je at li ko me už duo tis, su si ju sias su gam tos moks lais.

Kur sai Oks for de la bai pra plė tė kul tū ri nį aki ra tį. Sten giau si ap lan ky ti vi sas įžy mias Oks for do vie tas: Oks for do pi lį, Bod lio (Bod lei an) bib lio te ką bei šios bib lio te kos skai tyk lą Rad clif fe Ca me ra, kur bu vo fil muo ja mas „Ha ris Po te ris“, 1683 m. įkur tą As hmo le a no mu zie jų, ku ria me ga li ma bu vo pa ma ty ti Le o nar do da Vin čio, Mi ke lan dže lo, Remb rand to ir ki tų di džių jų me ni nin­kų kū ri nius.

Per kur sus įgy ta pa tir tis pa dės man ge riau per teik ti mo ki niams Di džio sios Bri ta ni jos is to ri jos ir kul tū ros ypa tu mus, or ga ni zuo ti pa mo kas, pa nau do jant au ten tiš ką vaiz di nę me džia gą apie Oks for dą, Lon do ną, Sto ne hen gą ir Bat hą. Ko le goms taip pat ga lė siu pa teik ti dau giau in for ma ci jos apie kur sus, su pa žin din siu su pui kia ga li my be to bu lin ti sa vo kva li fi ka ci ją už sie ny je. La bai no rė tų si, kad kuo dau giau an glų kal bos ir ki tų da ly kų mo ky to jų teik tų pa raiš kas Švie ti mo mai nų pa ra mos fon dui dėl fi nan si nės pa ra mos ir ga lė tų to bu lin ti sa vo kva li fi ka ci ją už sie ny je.

vio le ta Za BiE Lai TėPa­kruo­jo­„Že­my­nos“­pagr.­m­klos­an­glų­kal­bos­vy­res­nio­ji­mo­ky­to­ja

Ne to li mo je at ei ty je mo ki nius nu ma to ma mo ky ti et ni nės kul tū­ros sri čių, to kių kaip tau tos bū das, mais tas, kraš to ty ra, žo di nis pa vel das, ka len do ri nės šven tės, liau dies me di ci na ir kt. Tai nu­ma ty ta Et ni nės kul tū ros plėt ros švie ti mo įstai go se stra te gi jo je, ku rią pa tvir ti no švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na­vi čius. Re mian tis šia stra te gi ja, ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se bus su kur ta vien ti sa et ni nės kul tū ros ug dy mo sis te ma.

Pra di nio ug dy mo ben dro ji pro gra ma bus pa pil do ma et ni nės kul tū ros te mo mis, o V–XII kla sių mo ki niai et ni nę kul tū rą ga lės pa si rink ti kaip pa si ren ka mą jį da ly ką. Pa reng ti ir pa tvir tin ti pa­si ren ka mo jo et ni nės kul tū ros da ly ko pro gra mą V–XII kla sėms pla nuo ja ma iki pa va sa rio.

Et no kul tū rą taip pat bus ga li ma pa si rink ti kaip vie ną iš ne for­ma lio jo švie ti mo veik los kryp čių. Pro fe si nė se mo ky mo įstai go se nu ma to ma ska tin ti se nų jų liau dies ama tų mo ky mą. Bus ren­

Pa tvir ti nta Et ni nės kul tū ros plėt ros švie ti mo įstai go se stra te gi ja

gia mi va do vė liai, mo ko mo ji me džia ga mo ky to jams, mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mos.

Nu ma to ma fi nan suo ti gy vo sios tra di ci jos ren gi nius ir et ni nės kul tū ros ko lek ty vus, pa reng ti in te rak ty vių et ni nės kul tū ros kryp­ties mu zie jų edu ka ci nių pro gra mų že mė la pį.

Et ni nės kul tū ros plėt rai prie lai das su da ro Et ni nės kul tū­ros plėt ros vals ty bi nė pro gra ma, ku rią Vy riau sy bė pa tvir ti no 2003 m. So cio lo gi nių ty ri mų re zul ta tai ro do, kad et no kul tū ri nį ug dy mą puo se lė jan čio se švie ti mo įstai go se at si ran da di des nis po rei kis pa žin ti tra di ci nę kul tū rą, mo ki niai yra di des ni Lie tu vos pa trio tai, už au gę re čiau emig ruo ja.Et­ni­nės­kul­tū­ros­plėt­ros­švie­ti­mo­įstai­go­se­stra­te­gi­ją­ga­li­ma­ras­ti­www.smm.lt/nau­jie­nos/ntei­ses_a.htm

al ma vi JEi Ky Tė

20

Projektai

Ren gi nio pra ne šė jus su si rin ku­siems pri sta tė ren gi nio ve dė ja dr. Ri ta du ky nai tė. Sa vo min ti mis ren gi ny je da li no si ke tu ri pra ne šė jai: Ri čar das ali šaus kas, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Stra te gi nio pla­na vi mo ir ana li zės sky riaus ve dė jas, dr. de a nas Fin kas, švie ti mo kai­tos spe cia lis tas ir pro jek to „Ly de rių lai kas“ kon sul tan tas iš Ka na dos, dr. Gin tau tas Ci buls kas, Kau no tech no lo gi jų uni ver si te to lek to rius, ir da rius Rad ke vi čius, ver slo li te ra­tū ros lei dė jas bei tarp tau ti nis ver slo kon sul tan tas. Vi si jie kal bė jo apie ly de rys tę ir P. Dru ke rio idė jas, ta čiau kiek vie nas ki taip.

Ri čar das ali šaus kas: „Ly de rių lai kas“ – na cio na li nėly de rys tės pa ska taTik rai siais ly de riais tam pa tie, kas

pri si i ma at sa ko my bę. Ir nors mes ne ga li me „pa ga min ti“ ly de rių, ta čiau ga li me su kur ti jiems sau gios ri zi kos ap lin ką. Ti ki mės, kad tai, ką su kurs pro jek tas „Ly de rių lai kas“, ir bus ta ap lin ka, ku rio je ga lės aug ti bei stip rė ti švie ti mo ly de riai. Pro jek tą pra dė jo me ruoš ti dar 2005 me tais, o jo įgy ven di­ni mas tę sis iki 2013 me tų. Vi lia mės,

Ly de riais ne gims ta ma, jais tam pa ma

kad dir ba me tva rų dar bą. Juk lai kas – uni ka lus iš tek lius. Jo ne ati dė si, ne su tau py si, nepa si sko lin si, ne nu si pirk si. Kam gaiš ti lai ką ne tva riems dar bams? Ly de rys tė tu ri bū ti tva ri“, – sa kė pra ne ši me R. Ali šaus kas.

dr. de a nas Fin kas: ly de rys tė – mir tin gie siemsKi tas pra ne šė jas, tarp tau ti nis švie ti mo kon sul tan tas iš Ka na­

dos, Lie tu vo je vie šin tis jau 8­ajį kar tą, dr. De a nas Fin kas jam bū din gu sti liu mi, su hu mo ru, nu švie tė pa sau li nes ly de rys tės ten den ci jas.

Jis su si rin ku sių jų klau sė: „ar ly de ris – tai did vy ris?“. „Pas­ta rai siais me tais ly de rys tė ta po au gi mo pra mo nės ša ka. Po li ti kai iš ly de rių rei ka lau ja dar ge res nių re zul ta tų, aka de mi kai ly de rys tę vie šai smer kia, o po ten cia lūs mo kyk lų ir ra jo nų ly de riai siun čia ją šu niui ant uo de gos. Su tik čiau su min ti mi, kad ly de rių veik lą pa ver tė me to kiu su dė tin gu me cha niz mu, kad iš ties tik did vy riai ga li va do vau ti mo kyk loms“, – tei gė D. Fin kas. Ta čiau, pa sak jo, ly de ris tė ra ei li nis, pa pras tas žmo gus, ku ris sa vo ne pa pras tos ener gi jos ir pa si šven ti mo dė ka su ge ba ap link sa ve su bur ti ki­tus žmo nes bei juos su telk ti ben dram tiks lui. Tai, kad žmo nės ly de rius lai ko ne ei li nė mis as me ny bė mis, yra vie na iš pro­ble mų. Jų, pa sak sve čio iš Ka na dos, yra ir dau giau.

„Dėl nu si vy li mo ly de riams ten kan čiu vaid me niu, ku rį lė mė stan dar ti za ci ja, ir dėl de mog ra fi nių po ky čių, vyks tan čių kū di­kių bu mo kar tai se nė jant, dau ge ly je Va ka rų ša lių vis daž niau kei čia si ir at ei ty je kei sis mo kyk lų va do vai bei ki ti mo kyk lo se

dir ban tys švie ti mo ly de riai. Du di džiau si švie ti mo stan dar ti za ci jos pa vyz džiai – JAV ir Jung ti nė Ka ra lys tė. Ten pro ble ma tam pa tai, kad tė vai į mo kyk las siun čia „ne tin­ka mus“ vai kus. Jie bū na vi siš kai ne­stan dar ti zuo ti, ne vie no di, su skir tin gais po rei kiais ir ge bė ji mais. To dėl pri va lo me skir ti ver slo ir švie ti mo pa sau lius. Mes ga li me daug iš mok ti iš ver slo bei iš Pe te rio Dru ke rio, bet mes ne sa me ver sli nin kai. Juk ver slo tiks las la bai aiš kus – gau ti pel no. Ver sli nin kai lais vai ga li pa keis ti ne įti ku sius tie kė jus, ta čiau švie ti mo dar buo to jai ne ga li pa sa ky ti – „Man ne pa tin ka ši tas vai kas, pa­keis ki te jį ki tu“. To dėl no riu įspė ti, kad ver slo prin ci pus švie ti me tai ky tu me la bai at sar giai, ant raip ga li me su lauk ti ne pa gei dau ja mų pa sek mių“, – aiš ki no D. Fin kas.

Iš sa kęs to kias min tis, pra ne šė jas su sku­bo nu ro dy ti, kad mū sų vai kus, at ei nan čią kar tą tu rė tų mo ky ti švie ti mo ly de riai. „Ar mes tu ri me bū ti pa si šven tę tes tų re zul ta­tams, ins pek to rių ata skai toms, re pu ta ci jai? Ne! Švie ti mo dar buo to jai tu ri bū ti aist rin gi, tvir ti, at kak lūs, pa si šven tę ge rin ti vi sų mo­ki nių „gi lu mi nį“ mo ky mą si – mo ky mą si vi są gy ve ni mą, mo ky mą si su pras ti, mo ky mą si gy ven ti ri zi kin ga me pa sau ly je“, – sa kė dr. De a nas Fin kas.

dr. Gin tau tas Ci buls kas ir da rius Rad ke vi čius: žmo nių val dy mas vi sur yra vie no dasDr. Gin tau tas Ci buls kas at sto va vo aka de­

mi nę ben druo me nę, o Da rius Rad ke vi čius – ver slo pa sau lį. Šių dvie jų skir tin gų pa sau lių sin te zė su da rė ga li my bę pa žvelg ti į švie ti mą per iš skir ti nę priz mę. Nors pa grin di nė šių pra ne šė jų už duo tis bu vo pri sta ty ti Pe te rio Dru ke rio as me ny bę, jo kū ry bą, ta čiau jie

Šio­je­kny­go­je,­dau­giau­kaip­še­šias­de­šimt­me­tų­ana­li­za­vęs­eko­no­mi­ką­ir­vi­suo­me­nę,­šiuo­lai­ki­nės­ va­dy­bos­ tė­vas,­ so­cia­li­nis­ ko­men­ta­to­rius,­žy­mus­ver­slo­fi­lo­so­fas­Pe­te­ris­Dru­ke­ris­ siū­lo­ skai­ty­to­jams,­ be­si­do­min­tiems,­ ko­kį­ po­vei­kį­ va­dy­bos­ prak­ti­kos­ ir­prin­ci­pai­da­ro­or­ga­ni­za­ci­joms,­ in­di­vi­dams­ir­vi­suo­me­nei,­su­si­pa­žin­ti­su­svar­biau­sio­mis­jo­vei­ka­lų­iš­trau­ko­mis.

Dvi de šimt še šiuo se kny gos sky riuo se nu­švie­čia­mi­pa­grin­di­niai­val­dy­mo­ir­va­dy­bos­prin­ci­pai,­te­mos,­pro­ble­mos,­iš­šū­kiai­ir­ga­li­my­bės.­Va­do­vams­ir­spe­cia­lis­tams­kny­gos­au­to­rius­siū­lo­spren­di­mus,­pa­dė­sian­čius­įvyk­dy­ti­ tas­už­duo­tis,­ku­rias­ jiems­pa­teiks­ryt­die­nos­eko­no­mi­ka­ir­vi­suo­me­nė.

Lap­kri­čio­26­d.­Vil­niu­je,­Len­kų­kul­tū­ros­na­muo­se,­įvy­ko­pro­jek­to­„Ly­de­rių­lai­kas“­ir­jo­vyk­dy­to­jų­į­lie­tu­vių­kal­bą­iš­vers­tos­Pe­te­rio­F.­Dru­ke­rio­kny­gos­pri­sta­ty­mas.­Ren­gi­nys­su­trau­kė­gau­sų­bū­rį­švie­ti­mo­dar­buo­to­jų,­švie­ti­mo­po­li­ti­kos­for­muo­to­jų,­ne­vy­riau­sy­bi­nių­or­ga­ni­za­ci­jų­at­sto­vų­ir­ki­tų­ly­de­rys­te­be­si­do­min­čių­spe­cia­lis­tų.­

Dr. G. Ci buls kas ir D. Rad ke vi čiusAut

oria

us n

uotr.

21

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Grupė Vilniaus Jono Laužiko bendrojo lavinimo konsultacinio centro mokytojų spalio 20–22 d. dalyvavo Austrijoje, Vienoje, vykusiame tarptautinio Comenius projekto „Mokymasis iš draugų ligoninių mokyklose“ seminare „vienos ligoninių mokykla“.

Į seminarą atvyko ligoninių mokyklų mokytojai iš Dublino, Vienos, Sasario ir Bario (Italija) miestų. Projekto narius vienija bendras darbas su įvairiose gydymo įstaigose besigydančiais ir ligoninių mokyklose besimokančiais mokiniais. Mokytojai dalijosi gerąja darbo patirtimi, analizavo kylančias problemas, aptarė jų sprendimo būdus.

Seminaro dalyviai buvo supažindinti su Vienos ligoninių mokyklų sistema. Mieste, kuriame gyvena apie 2,5 mln. gy­ventojų, yra 15 vaikų ligoninių, kuriose dirba apie 80 mokytojų. Vaikai nuo 6 iki 16 metų mokomi pagal pradžios, vidurinės ir specialiųjų poreikių ugdymo programas. Mokytojai dirba įvairaus pobūdžio ligoninėse: onkologinių, neurologinių, kar­diologinių, nefrologinių, metabolinių, psichosomatinių, plaučių ligų ir kitų. Jie stengiasi, kad susirgę vaikai nesijaustų atskirti nuo įprasto gyvenimo, pateikia mokyklos kursą atitinkančias užduotis, bendrauja su vaiko nuolatine mokykla, gauna iš jos reikiamą informaciją. Jaunieji pacientai skatinami susirašinėti su mokyklos draugais, mokytojai jiems organizuoja įvairių renginių palaikydami ryšius tarp ligoninės ir išorinio pasaulio. Mokyklose organizuojamas grupinis mokymas klasėse ir indi­vidualus – palatose.

Seminaro dalyviai aplankė aštuonias Vienos vaikų ligonines ir jose įsikūrusias mokyklas. Mokytojai iš Lietuvos pabuvojo Princesės Vilhelminos ir Dono ligoninėse. XIX a. įkurtoje vilhelminos ligoninėje jie lankėsi Vaikų psichiatrijos skyriuje įsikūrusioje mokykloje, stebėjo pamokas, bendravo su vaikais, pasakojo jiems apie Lietuvą, Vilnių. Gimtosios kalbos mokytojai čia moko ne tik gimtųjų – vokiečių, prancūzų, turkų, serbų – kal­bų, bet ir matematikos, gamtos, socialinių mokslų, dailės dalykų.

Projektai

„Mokymasis iš draugų ligoninių mokyklose“

Yra atskiri užsienio kalbų, rankdarbių, tikybos mokytojai.dono ligoninė – tai didžiulis modernus gydymo komplek­

sas. Vaikų skyriuje įsikūrusi mokykla. Kiekviename skyriuje yra klasė ir mokyklos administracijos kambarėlis. Klasės – neprie­kaištingai tvarkingos, spalvingos, kasmet remontuojamos. Vai­kų skyrių patalpos išdažytos linksmomis, ryškiomis spalvomis, papuoštos meniškais vaikų darbeliais, piešiniais. Mokytojai dirba ir klasėse, ir palatose.

Į tarptautinio projekto veiklą buvo įtraukti ir mokiniai. Rugsėjo mėnesį Vienos mokytojai parašė Lietuvos, Italijos ir Airijos šalių ligoninių mokyklų mokiniams laišką, kuriame pasakojo apie savo mokyklą, ligonines, mokinius ir mokytojus, kvietė sergančius vaikus susirašinėti. Laiškus gimtąja kalba su verti­mu į anglų kalbą atsiuntė ir Dublino, Vienos, Sasario bei Bario miestų mokiniai. Šie laiškai buvo perskaityti rugsėjo 26 d. per Europos kalbų dienai skirtus renginius. Vilniaus Jono Laužiko bendrojo lavinimo konsultacinio centro mokiniai taip pat parašė ir išsiuntė laiškus Europos šalių moksleiviams.

Susitikimo metu mokytojai parengė mokomąją priemonę, pagal kurią mokiniai gali palyginti penkias Europos kalbas: anglų, airių, italų, lietuvių ir vokiečių. Tai vaizdo įrašas, kuriame nufilmuoti įvairių tautų atstovai, tariantys žodžius ir frazes, skir­tingomis kalbomis įdainuoti populiarių dainelių posmai.

Austrijos ligonių mokytojų patirtis buvo naudinga Lietuvos mokytojams: suteikė naujos informacijos apie sergančių vaikų mokymosi galimybes, mokyklos raidos tendencijas ir dar kartą patvirtino, kad mūsų šalies sergančių vaikų mokymas nenusi­leidžia Europos šalims. Draugiškas austrų kolegų priėmimas sušildė vilniškių mokytojų sielas, suteikė naujų kūrybinių idėjų dirbant su sergančiais vaikais.

Loreta naUJiKiEnėGenovaitė PETRaUSKiEnėanastazija viTKaUSKiEnė

Projekto­dalyvės­

su ge bė jo ne tik pa sa ko ti ver slo dės nius, bet ir pri tai ky ti juos švie ti me.

„Ar yra re cep tas, kaip tap ti sėk min gu va do vu? Ne, jo nė ra. Tai ga li te pa ma ty ti už ėjus į kny gy ną, į va dy bi nių kny gų sky rių, ku ris bū na nu krau tas „va dy bi nio po pso“ kny go mis, ku rio se pa­tei kia mi pa ta ri mai, kaip tap ti mi li jo nie riu mi ir pan. Nuo sta bu yra tai, kad vie ni su ge ba pri tai ky ti tuos pa ta ri mus, o ki tiems iš tų kny gų jo kios nau dos. Ko dėl? To dėl, kad tai le mia žmo giš ko sios sa vy bės. Apie jas P. Dru ke ris kal bė jo ir ra šė daug. Man įstri go pa sa ky mas, kad gy ve na me ne ri bo tų ga li my bių am žiu je ir tik mes pa tys spren džia me, ką da ry si me su sa vo kar je ra. P. Dru ke ris ne duo da vo „ste buk lin gų“ pa ta ri mų, o kel da vo mąs ty ti ver čian čius klau si mus“, – įžval go mis da li jo si G. Ci buls kas.

Jis su si rin ku sių jų dė me sį at krei pė į tai, kad 1946 m. P. Dru­ke ris sa vo kny go je „Kor po ra ci jos kon cep ci ja“ (Con cept of Cor po ra tion) pa siū lė vi siems va do vams į sa vo dar buo to jus žvelg ti ne kaip į iš lai dų ei lu tę, o kaip į re sur sus. Nuo to lai ko P. Dru ke rio dar bai ta po ne iš sen kan čiu in for ma ci jos šal ti niu va do vams vi so se pa sau lio ša ly se. To kį pa si se ki mą, anot G. Ci buls ko, lė mė au to riaus ge bė ji mas su ras ti bū tent tuos žo­džius, ku rie at spin dė da vo pro ble mos ar už duo ties es mę.

Pri sta ty mo pra džio je už si mi nęs apie žmo giš ką jį fak to rių, G. Ci buls kas ir to liau plė to jo šią te mą. „Žmo nių val dy mas vi sur yra vie no das. Šio fak to riaus ne pai sy mas ve da į or ga ni za ci jų su si skai dy mą, kuo met jos vi du je su si for muo ja at ski ros dar­buo to jų gru pės. To kiu at ve ju iš nyks ta or ga ni za ci jos tiks lai ir at si ran da daug ma žų, kiek vie nos gru pės na rius ten ki nan čių, tiks lų“, – apie žmo giš ką ją or ga ni za ci jų veik los pu sę pa sa ko jo G. Ci buls kas.

Jo ko le ga da rius Rad ke vi čius kal bė jo dau giau apie or ga­

ni za ci jų val dy mo struk tū ras. Nors P. Dru ke ris sa kė, kad šiuo­lai ki nė pi ra mi di nė or ga ni za ci jų val dy mo struk tū ra, nu ko pi juo ta iš ka ri nių, hie rar chi nių or ga ni za ci jų, gy vuo ja jau 100 me tų, D. Rad ke vi čiaus ma ny mu, to kiai sis te mai jau per 5000 me tų. D. Rad ke vi čius tei gia, kad ana lo giš ka val dy mo sis te ma bu vo tai ko ma ir se no vės Egip te. „Pro ti nio dar bo or ga ni za ci jų tar pu­sa vio san ty kiai daug pa na šes ni į or kest ro di ri gen to san ty kius su or kest ran tais, ne gu į tra di ci nius vir ši nin ko san ty kius su pa val di niais. Vir ši nin kas or ga ni za ci jo je, nau do jan čio je pro ti­nio dar bo dar buo to jus, pa pras tai pats ne su ge ba at lik ti dar bo, ku riam jis sam do tą ar ki tą pa val di nį. Pro ti nio dar bo dar buo to jas pri klau so nuo vir ši nin ko ta pras me, kad vir ši nin kas nu ro do jam kryp tį: stan dar tus ir ver ty bes, na šu mą ir re zul ta tus“, – ren gi nio da ly viams aiš ki no D. Rad ke vi čius.

Jis vi siems su si rin ku siems pa siū lė nuo pi ra mi di nės val dy mo struk tū ros per ei ti prie srau ti nės E. De min go pa siū ly tos struk­tū ros, ku ri at spin di ga my bos ir pa slau gų srau to lo gi ką. Anot Rad ke vi čiaus, ši sis te ma pa kei tė vi są Ja po ni ją ir jos or ga ni za­ci jas iš kė lė į aukš tu mas. Pra ne šė jas tei gė, kad tik efek ty vios ino va ci jos, ku rios da ro mos ne dėl pa ties fak to, o dėl kon kre­taus tiks lo, ga li įga lin ti švie ti mo sis te mą ruoš ti jau nus žmo nes gy ve ni mui, iš mo ky ti juos su ge bė ti iš si kel ti am bi cin gus tiks lus, įvar din ti kliū tis ir su da ry ti veiks mų pla ną joms įveik ti. „Juk mes ne ži no me apie tai, kas įvyks per at ei nan čius tre jus me tus eko­no mi ko je, moks le, pa sau ly je“, – sa kė D. Rad ke vi čius.

Dau giau in for ma ci jos apie įvy ku sį ren gi nį ir pro jek tą „Ly de rių lai kas“ ga li ma ras ti in ter ne to sve tai nė je www.ly­de­riu­lai­kas.smm.lt.

Gin ta ras GiM ŽaUS KaS

22

As me ny bės su ge bė ji mas at ras ti nau ja – vi siš kai nau jus raiš­kos ar ba pro ble mos spren di mo bū dus, at skleis ti vi sai nau jus da ly kus va di na mas kū ry biš ku mu. Hu ma nis ti nė psi cho lo gi ja kū ry biš ku mą sie ja su pa čia žmo gaus es me – jo sa visk lai da ir sa vi pil da. Tai gi šia pras me kiek vie nas žmo gus yra kū ry biš kas. Kiek vie nas vai kas tu ri vi di nę ga lią tap ti kū ry biš kas. Juk vos tik pra dė jęs ju dė ti, jis eks pe ri men tuo ja, ty ri nė ja ir iš tik rų jų ku ria. O sau gaus ir lai min go vai ko el ge sys yra ge riau sias kū ry biš ko žmo gaus pa vyz dys.

Kū ry biš ku mas – tai sklan dus mąs ty mas, ge bė ji mas ge­ne ruo ti idė jas.

Kū ry biš ku mą dau giau sia le mia in di vi du a lios as me ny bės sa vy bės, to kios kaip iš ra din gu mas, smal su mas, vaiz duo tės la ku mas, kon struk ty vu mas, po rei kis nuo lat to bu lin ti sa vo veik lą, mo ty va ci nė įtam pa ir as me ny bės gy ve ni mo ap lin ky bės, to kios kaip sa viauk la, pa ty ri mas, auk lė ji mas.

Psi cho lo gus do mi na kū ry bi nio mąs ty mo dės nin gu mai ir kū ry­bin gos as me ny bės ug dy mo pro ble ma. Nu sta ty ta, kad kū ry bi nė veik la yra dau ge liui žmo nių bū din ga sa vy bė. Ji pa si reiš kia įvai rio se veik los sfe ro se: ga my bo je, me ne, moks le, taip pat bui ty je, žmo nėms ben drau jant. Vi sų api brė ži mų es mę ga li ma bū tų nu sa ky ti taip: „kū ry ba yra žmo gaus veik la, skir ta ko­ky biš kai nau joms ver ty bėms, nau joms idė joms su kur ti, iš es mės nau jas ar ba pa to bu lin tas ko kios nors pro ble mos spren di mas“. Ta čiau ne ga li ma kū ry bi ne veik la lai ky ti tik ką nors ab so liu čiai nau ja, uni ka laus da ry mą. Drą siai ga li ma teig ti, kad kū ry ba yra ir se nų idė jų nau ja kom po zi ci ja ar ba jau tu ri mų ži nių per kė li mas į nau jas si tu a ci jas. Pa vyz džiui, sva jo da mas vai kas ku ria ne ti kė čiau sius vaiz dus ir si tu a ci jas, rem da ma sis sa vo pa tir ti mi bei ži nio mis. Kur da mas jis pa sie kia uni ka lių re­zul ta tų, ku rie lai ko mi in di vi du a liu vai ko kū ry bi niu lai mė ji mu. Tie re zul ta tai ver tin gi pa čiam vai kui, nors vi suo me ni niu po žiū riu di de lės ver tės ne tu ri.

Kū Ry biš Ku Mą ug Dan tyS vEiKS niai

Pri si tai ky mo, pa ži ni mo, sa vi raiš kos po rei kių ten ki ni mas yra tar si kū ry biš ku mo ug dy mo va ro mo sios jė gos. Kū ry biš ku mą ug dan tys veiks niai ga li bū ti iš ori niai ar ba vi di niai. Iš ori niams kū ry biš ku mą ug dan tiems veiks niams pri ski ria mi: de mok ra tiš­ki tė vų san ty kiai su vai kais; įvai ri ir tur tin ga žai di mų ap lin ka; kū ry bi nės veik los ska ti ni mas; sa va erd vė ir sa vas lai kas; dar bas su džiaugs mu; ra my bė ir sau gu mas. Svar biau sias iš jų – tai de mok ra tiš ki tė vų san ty kiai su vai kais. Juk to le ran tiš­kas tė vų el ge sys ug dant ir auk lė jant vai kus, ne per dė ta glo ba ug do as me ny bę, jos sa va ran kiš ku mą, ne pri klau so mu mą bei pa si ti kė ji mo sa vi mi jaus mą. Vi si šie bruo žai da ro stip rų po vei kį vai kų kū ry bi niam mąs ty mui. Kuo tur tin ges nė je žai di mų ap lin­ko je žai džia vai kai, tuo dau giau jie eks pe ri men tuo ja, ty ri nė ja ir gau na in for ma ci jos, tuo ge res nės są ly gos su si da ro kū ry biš­ku mui plė to tis.

Ta čiau kad ir kiek daug vai kai bū tų pa sie kę, vis tiek bū ti na ska tin ti jų kū ry bi nę veik lą. Vai kas tu ri tu rė ti sa vo erd vę, ku rio je jis ga lė tų ne truk do mas veik ti, lai ką, ku rį ga lė tų nau do ti sa vo nuo žiū ra. Na muo se tai pa da ry ti ne sun ku, ta čiau įstai go je truk do ki ti vai kai, taip pat or ga ni zuo tas gy ve ni mas gru pė je.

No rint, kad vai kas dirb tų su džiaugs mu, ne ga li ma ap ri bo ti jo veik los, ne sku bin ti at lik ti už duo tį ir kū ry bi nėms už duo tims skir ti pa kan ka mai lai ko. Šie trys prin ci pai lei džia at si skleis ti vai ko kū ry bi nėms ga lioms.

Kad ir kaip bū tų keis ta, vie nat vė je, at si sky ręs nuo ki tų, vai kas ga li ką nors kur ti. Jis jau sis lais vas ta da, kai ži nos, kas, kiek ir ka da ga li ma, kad už tai, ką jis pa da rys, ne bus bau džia mas.

Prieš mo kyk li nia me am žiu je vai kų kū ry biš ku mą sten gia ma si ug dy ti įvai rio je gru pės veik lo je, bet ku rio se gy ve ni mo si tu a ci jo­se. Pe da go go už da vi nys – pa veik ti vai kų es te ti nius iš gy ve­ni mus, jaus mus, ug dy ti jų sko nį, ska tin ti kū ry biš ku mą.

Kū­ry­biš­ku­mo­ug­dy­mas

pa si tel kus pa sa kas

Lie tu vių psi cho lo gi nė je li te ra tū ro je vai kų kū ry biš ku mo ug dy­mui pa tei kia ma įvai rių me to dų, tarp ku rių iš ski ria mos pa sa kos ir jų kū ri mas. Pa sa kos la vi na mū sų kal bą ir pra tur ti na žo dy ną. Jos mo ko mus reikš ti min tis ir su pras ti, ką kal ba ar ra šo ki ti. Pa sa kos vi lio ja ir links mi na, pa guo džia bei pa ro do iš ei tį iš sun­kios pa dė ties. Klau san tis pa sa kų vys to mi pa žin ti niai in te re sai, są mo nin gas dė me sys, ge bė ji mas įsi min ti, for muo ja mi tei gia mi ben dra vi mo mo de liai, mo ko ma si ben drai įveik ti sun ku mus, la vi­na mos as me ny bės kū ry bi nės ga lios, vyks ta so cia li nis mo de lia­vi mas, spren džia mos ir ko re guo ja mos pro ble mi nės si tu a ci jos, for muo ja mas tik ro vės ir at ei ties vaiz das.

Vai kų tau to sa ka yra dė kin ga vai kų ug dy mo me džia ga. Vai kai ne ju čio mis at ve ria sa vo šir dis gė riui ir gro žiui, mo ko si pa žin ti pa sau lį bei žmo nes džiaug da mie si ir liū dė da mi kar tu su pa sa kų vei kė jais. O pa sa kos sa vo ruož tu su tei kia ma žie siems daug ty ro džiaugs mo, pra tur ti na jų as me ny bę. Jos ug do vai kų ge bė­ji mą klau sy tis ir įsi klau sy ti, įsi gi lin ti, su si kaup ti, at si pa lai duo ti, per si kū ny ti į ki tą as me nį, pa si žiū rė ti į sa ve ir ki tus iš ša lies, tin ka mai ver tin ti si tu a ci ją, pa ska ti na kur ti ne tik dia lo gus, bet ir sce ne les, de ko ra ci jas, mo ko drau giš ku mo, ge ru mo, darbš tu­mo, drą sos, ug do su pra ti mą ne bū ti go diems, taip pat pa mo ko, ko kią ža lą da ro tin gė ji mas bei me la vi mas. Be to, pa sa kos ug do vai ko vaiz duo tę, fan ta zi ją, es te ti nius jaus mus, at sa ko my bę už sie kia mus re zul ta tus, mo ko tin ka mo el ge sio, pa de da per im ti tau tos kul tū rą.

Kū Ry biš Ku Mą SKa ti na Pa Sa KoS

Prieš mo kyk li nio am žiaus vai kams pa tin ka klau sy tis skai to mo kū ri nio, jie jau čia pa sa ko ji mo nuo tai ką, kal bos vaiz din gu mą, rit­mą, ri mą, no riai reiš kia emo ci jas, ver ti na, in ter pre tuo ja vei kė jų po el gius, san ty kius, ga li pa ste bė ti teks to san da rą. Vai kai įsi me­na ke lis kar tus sek tas pa sa kas, ki tus kū ri nė lius, pa tys ban do juos per pa sa ko ti. Jie grei tai pa ste bi, jei ži no ma is to ri ja kuo nors pa pil do ma ar ba jei pa sa ko to jas ką nors pa mir šo ar pa sa kė ne taip, kaip įpras ta. dau gu ma 5–7 me tų vai kų mėgs ta vai din ti, im pro vi zuo ti, kur ti. Jie vai di na pa sa kų ar iš gal vo tas si tu a ci jas, pra tę sia gir dė tas pa sa kas, per ku ria jas, ku ria sa vo pa sa kas. Šia me am žiu je vai kai la bai mėgs ta fan ta zuo ti ir ne vi sa da ge ba skir ti re a ly bę nuo iš mo nės. Vai kams ne pa pras tai pa tin ka klau sy­tis is to ri jų. Jų per pa sa ko tas pa sa ko ji mas ke liau ja iš lū pų į lū pas ir vi si ką nors nuo sa vęs pri de da, iš si gal vo ja, gi ria si, me luo ja. Ta čiau kiek vie nas žo dis čia yra gry na tei sy bė. Siu že tas su sky­la į keis čiau sias is to ri jas, kad ir vi siš kai ne su si ju sias vie na su ki ta. Tai bū na dau gy bė ma žy čių pa sa ko ji mų, ku rių net tik rais pa sa ko ji mais ne pa va din tum, o tik nuo tru po mis. Ta čiau pa čių vai kų tai ne trik do. Vai kai pa pras tai yra la bai to le ran tiš ki vie ni ki tų kū ry bai. Jų ne trik do ir tai, kad tarp pa sa ko ji mų ne vi sa da esa ma lo gi nio ry šio. Kar tais jų pa sa ko ji mai lie ka be pa bai gos. Pa pras čiau siai pa sa ko ma „vis kas“ ir tiek.

Vai dy bo je kal bi nė vai kų raiš ka la vi na ma ne tik li te ra tū ri niu teks tu (pa sa ka ar sce na ri ju mi), bet ir lais vu li te ra tū ri nių šal ti nių per kū ri mu ar pa čių vai kų bei pe da go gų kū ry ba. Juk vai dy bi nės raiš kos kū ri mo pa ma tą su da ro pa žin ti nis ak ty vu mas – sce ni nės si tu a ci jos su vo ki mas, su pra ti mas, įsi vaiz da vi mas, nau do jant at ku ria mą ją ir kū ry bi nę vaiz duo tę. Kai vai kas ge rai su vo kia ir įsi vaiz duo ja sce ni nę si tu a ci ją, tuo met jis kū ry bin gai vei kia pa nau do da mas mi mi ką, ju de sius, veiks mus, sa ky ti nę kal bą. Tai gi pa žin ti niai pro ce sai yra svar būs tuo, kad lei džia vai kui pa si jaus ti sa va ran kiš kam, lais vai kur ti bei su vok ti tai, ką su kū rė. Žo di nei vai kų kū ry bai svar bi yra jų tu ri ma pa tir tis, ir vi sa tai, kas vyks ta vai ko ap lin ko je: ste bė ji mai, po kal biai, skai ty mas, vaid me ni niai žai di mai ir kt.

vai kų kū ry bi nę vaiz duo tę pa de da la vin ti įvai riai nau do­ja mos pa sa kos. Tai ga lė tų bū ti:

pa sa kos kū ri mas pa gal pa siū ly tą pra džią; •pa sa kos kū ri mas lais vai pa si rink ta te ma; •

23

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

nau jos pa sa kos kū ri mas pa nau do jant įvai rių pa sa kų vei­ •kė jus;pa sa kos kū ri mas „ap ver tus“ pa sa kos te mą, kai ge ri vei kė jai •tam pa blo gi, o blo gi – ge ri;pa sa kos „su šiuo lai ki ni mas“ (pa vyz džiui, „se ne lė gy ve na •mū sų die no mis, ko gi ji pra šys bur ti nin ko?“);pa sa kos pra tę si mas klau siant, kas bu vo to liau; •pa sa kos fan tas ti nė ana li zė (pa vyz džiui, vai kų klau sia ma, •kas bus, jei Ka lė dų Se ne lis at si durs Af ri ko je, kaip jis iš sau­gos tiek daug le dų ir pan.).

Tai pa da ry ti ga li ma pa si nau do jant to kiais pra ti mais:Pa sa kų „sa lo tos“Vai kams siū lo ma su jung ti pa žįs ta mus jiems pa sa kų vei kė jus

iš įvai rių is to ri jų ir su kur ti nau ją pa sa ką. Ga li ma nau do tis pa­veiks lė liais ar pra šy ti vai kų nu pieš ti sa vo su kur tą pa sa ką.

Pa sa kų kū ri masVai kams pa tei kia mi pen ki vie nos pa sa kos žo džiai ir vie nas

nau jas. Vai kai tu ri su gal vo ti vi sai nau ją is to ri ją. Ga li ma pa siū ly ti ke le tą kor te lių su pa sa kos vei kė jais, pa nau do ti žais lus, lė les. Vai kams pra dė jus pa sa ko ti ži no mą pa sa ką, stai ga pa sa ky ti nau ją vei kė ją, ne tu rin tį su pa sa ka nie ko ben dra. Tai ga li ma pa da ry ti pra džio je ar ba pa bai go je. Pa vyz džiui, pa tei kia mi to kie žo džiai (pa veiks lė liai ar pan.): mer gai tė, se ne lė, miš kas, gė lės, sraig tas par nis. Šis pra ti mas mo ko grei tai re a guo ti į nau ją in­for ma ci ją. Įdo mes nių re zul ta tų pa sie kia ma, kai fan tas ti nė te ma pa tei kia ma be pa si ruo ši mo, po mi ni ma laus pa aiš ki ni mo.

„At virkš čia“ pa sa kaPra ti mas at lie ka mas „iš krai pant“ pa sa ką ar ba „ap ver tus“ jos

te mą. Da ly viams siū lo ma pri si min ti ge rai ži no mą pa sa ką ir pa­keis ti jos vei kė jų cha rak te rį ne igia mu ar ba tei gia mu. Pra šo ma su gal vo ti ir pa pa sa ko ti, kaip pa si keis vei kė jai, jų cha rak te riai, įvy kiai, koks bus pa sa kos tu ri nys.

Cha rak te rio kei ti mo pa siū ly mai ga li bū ti įvai rūs: „pik ta bur­ti nin kė už bū rė…“, „į ge ro vei kė jo šir dį pa te ko ga ba lė lis le do, o pik tas vei kė jas jo pa gai lė jo ir šis ta po ge ras…“, „ne igia mas vei kė jas pa da rė vie ną vie nin te lį ge rą dar bą ir jam taip pa ti ko, kad jis ta po…“, „vei kė jas pra ri jo ste buk lin gą tab le tę, iš gė rė ste buk lin gą la šą, su val gė ste buk lin gą sal dai nį, pa sa kė kar tą blo gą žo dį ir…“

Vai kai ga li pa teik ti ir sa vo pa siū ly mų. Pa vyz džiui, „Rau­don ke pu rai tė pik ta, o vil kas ge ras…“, „Pe le nė – ne pa klus ni mer gai tė – nuo lat ve dė iš kan try bės ge rą ją pa mo tę, ty čio jo si iš tai kių se se rų…“

Pa sa kos iš krai py masKai vai kams pra de da nu si bos ti se nos pa sa kos, į jas ga li ma

pa žvelg ti ki to mis aki mis. Va do vas pa siū lo nau ją ži no mos pa­sa kos pra džią, o vė liau įtrau kia vis nau jų vei kė jų. Vai kai ga li vi są lai ką pa tai sy ti va do vą ar ba kur ti nau ją pa sa ką su nau jais vei kė jais. Pa vyz džiui, „gy ve no kar tą mer gai tė, ku rią va di no Gel ton ke pu rai te...“ Vai kai: „Ne gel ton­, o rau don­“. Va do vas: „Taip, taip, rau do na. Pa šau kė ją tė tis ir pa sa kė...“ Vai kai: „Ne tė tis, o ma ma...“

Ši taip pa žįs ta ma pa sa ka pa de da vai kui iš gy ven ti ją iš nau jo. Vai kams ga li kil ti daug stip rių emo ci jų, to dėl va do vas tu ri su ge­bė ti sub ti liai re a guo ti ir pa dė ti tęs ti pa sa kos kū ri mą.

Nau jas pa sa kos rak tasVai kams pa siū lo ma pa keis ti veiks mo lai ką ir vie tą. Pa vyz­

džiui, „Prie mė ly nos jū ros gy ve no se ne lė ir se ne lis. Jie gy ve­no mū sų die no mis… Ko se ne lė pra šys?“ „Rau don ke pu rai tė gy ve na da bar…“

Šiuo at ve ju pa keis tas pa sa kos lai kas. Ga li ma jį iš tęs ti iki be ga ly bės ar su spaus ti iki mi ni mu mo ir ste bė ti, kaip vai kai pa­keis pa sa kos tu ri nį. Ga li ma pa keis ti veiks mo vie tą. Pa vyz džiui, „Ože lis gy ve na sa lo je, o ap link ty vu liuo ja gi li jū ra…“ Vai kai ga li pa sa ką iliust ruo ti.

„Kas bu vo pas kui?“Vai kams siū lo ma pra tęs ti pa sa ką, kad jie ga lė tų dar il giau

pa bū ti su jos he ro jais.Pa vyz džiui, vai kai pa siū lė to kį tę si nį: „Pe le nė iš te kė jo už

prin co, jiems gi mė sū nus, ku ris nu spren dė iš fė jos iš mok ti

ste buk lų. O kas at si ti ko su Pe le nės ba te liu? Ji ati da vė juos ma žam ste buk la da riui, o šis pa dė jo dau gy bei mer gai čių, ku­rios ei da mos į šven tę ne tu rė jo ba te lių. Ta čiau dvy lik tą va lan dą ba te liai vi suo met su grįž da vo pas Pe le nę.“

Fan tas ti nė ana li zėŠis pra ti mas skir tas pa sa kų vei kė jų at ri bu tų fan tas ti nei ana­

li zei. Pa vyz džiui, Ka lė dų Se ne lio at ri bu tai yra barz da, laz da, mai šas, kai li niai, vel ti niai ir t. t. Vai kams siū lo ma pa gal vo ti, kas bus, jei Ka lė dų Se ne lis at si durs Af ri ko je ir at neš do va nų le dų. Kaip iš sau go ti tiek daug le dų Af ri ko je? Ar ba Ka lė dų Se­ne lis pa me ta laz dą. Kas ga li tik ti vie toj jos? Vai kų at sa ky mų pa vyz džiai: „Ka lė dų Se ne lis pa si da ro laz dą iš me džio, pūs te li į ją, ji ap šerkš ni ja ir tam pa ste buk lin ga. Pa mes tą laz dą su ras vai kai ir da rys ste buk lus be jo. Kiek vie nas jų už si ma nys tu rė ti sa vo laz dą ir pa da lys ją į dau gy bę ma žų laz de lių. Kai vai kams nu si bos žais ti, jie ati duos laz de les Ka lė dų Se ne liui, o jis vėl pa si da rys iš jų vie ną laz dą. O gal ir pa liks jas vai kams – te gu kas dien jiems bū na šven tė.“ Vai kai ga li kur ti is to ri ją po vie ną, po ro mis ar ra tu.

Po dau gy bės pa sa kų skai ty mo, kū ri mo, siek da ma pa si nau do­ti ra ga nos per so na žo spal vin gu mu, be ga li ne žo džių gau sa bei ga li mu jų žais mu, pa pra šiau vai kų ją api bū din ti. Vai kai ra ga ną api bū di no taip: mo ka vir ti sriu bą iš žmo nių, smir da žu vi mi; ji pa ti se na, su se nom ran kom ir ko jom; jos plau kai pa si šiau šę, kūt vė la to kia, dar kau las įkiš tas vie toj plau kų seg tu ko, ir gy va tė dar įriš ta. Br.. kaip bjau ru; il gais na gais – gal ji žir klių ne tu ri, o gal kad ga lė tų dras ky tis; mur zi na, nes ji nai tin gi nė di de lė, net praus tis, šu kuo tis, na mų tvar ky tis tin gi. A, dar uo gie ne iš si te pus; ga li už bur ti bet ką ir pro tą su mai šy ti; ji sta to vi so kius na me lius vai kam pri vi liot. To kius iš sal du my nų, kad vai kai val gy tų, o ji nai pa gau tų; dar su ka ro liais, bet vis tiek bai si; ne tu ri net žmo niš kų ba tų, tai ba sa ir il giau siais na gais, dra bu žiai tai ne su ply šę, bet ne gra žūs; na mai jos ne tvar kin gi, vi sur vo ra tin klių pil na, daug vo rų pas ją gy ve na.

Vai kų kur to se pa sa ko se gau su įdo mių, ne įpras tų, su ke lian čių šyp se ną, po sa kių: „Ir ta du pa ma tė sa vo na mą. Ir ta du bė go bė go, an tė tės kak lo už lė kė, už si ka bi no“, „Su lau žė ra ga nai šluo tą ir ji vėl įkri to van de nin. Ten bu vo la bai di de lis gi lu mas ir ji nu mi rė“, „Prin ce sė sa ko: Ga liu iš virt val gyt tau, ka ti nė li.“ Ir prin ce sė ėmė lip ti iš lo vos ir vi rė ka ti nui val gyt“, „Kai vėl at ėjo pre kei vė, tai ta du per lan gą pa da vė obuo lį. Ir už sprin go Snie-guo lė ja me esan čiais nuo dais“, „O pas kum, kap vi si jie iš ėjo, tai vėl at lė kė ra ga na ir in ki šo jai bur non nuo din gą obuo lį“, „Bet mi rė ma my tė, o tė tis par si ve dė nau ją ra ga ną“, „Nu si lai žęs jis sto vė jo ant jos no sies. Ir pas kui ra ga na pa jau tė ir at si bu do, pik tai burb te lė jo: „štiš iš čia!“ – O vo ras ne at si lie pė. An trą sy kį pa sa kė: „štiš iš čia!“ – Vo ras at si lie pė: „neš ti šiu iš čia!“ – ir nu­šo ko. Nu šo kęs nu bė go, kur ra ga na lie pė“, „Jie tam pė varg šę mu sę, ku ri iš skau du lio pas da rė ne gy va“, „Ra ga na nu skri do na mo ir nu a jo gul ti ir net ne iš gir do, kad kaž kas at ėjo. Ir kaž ką ten pa ė mė. Ir iš ėjo. O ry te at si bu do ra ga na ir pa ma tė, kad kaž ko nė ra. Ir iš skri do pa žiū rė ti, kas ten pa vo gė. O vil kas bė go kiek tik įka bin da mas. Ir su sto jęs pa žiū rė jo, kad tu ri ki še nėj kaž ką. Ra ga na pa si vi jus at ėmė ir par si ne šė na mo ir gra žiai lai min gai gy ve no“, „Ta da at si sė do prie ug nies ir ra ga na jį ne ty čia pa ė mė už mai kės ir nu tem pė in puo dą.“

Kū ry bos pro ce so me tu taip pat bu vo su kur ta ir nau jų žo­džių: dur ni no – kvai li no, bai suok lė – bai si, til pė si – tilp si, pa gul di no – pa gul dė, pa meš ke riau ti – meš ke rio ti, su siu to – pa siu to, šau tu vi nin ką – me džio to ją, iš si gąs di no – iš si gan do, med kir tė jui – med kir čiui, neš ti šiu – ne ding siu, ne bėg siu, pa sa-kė jo – pa sa kė, ger trau ka – ar ba tos per trau ka, skrai di nin kė – skrai dan ti ra ga na, vel ni nin kas – vel nias, kip šas, žu viau ti – žve­jo ti, skrai dyk lė – ra ga nos šluo ta, už no rė jo – pa no ro, o žo džiui kir pė jai bu vo su teik ta nau ja pras mė, su prask, me džio to jai.

Tad no rė da mi pra tur tin ti vai kų žo dy ną, pa ska tin ti kal bi nę vai kų raiš ką, pa si sten ki me at ver ti jiems du ris į nuo sta bų pa­sa kų pa sau lį.

ire na RO MaŠ KiE nėVa­rė­nos­„Žil­vi­čio“­vai­kų­lop­še­lio­dar­že­lio­

prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­pe­da­go­gė

24

Lap kri čio vi du ry je Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se šeš tus me tus iš ei lės vy ko in for ma ci nių tech no lo gi jų kon­kur sas „Beb ras“. Džiau gia mės, kad var žy bo se da ly vau jan čių mo ki nių kas met dau gė ja. Šie met jų da ly va vo dau giau nei 10 tūks tan čių! Ge riau sių jų pen kias de šim tu kai pa skelb ti „Beb ro“ sve tai nė je (http://www.beb ras.lt).

Diag ra mo je pa vaiz duo tas šiais me tais „Beb ro“ kon kur­se da ly va vu sių mo ki nių skai čius pa gal kla ses: pa si džiau ki me, kad yra ne ma žai mer gi nų (švie sūs stul pe liai).

Įvai rios var žy bos – ne tik pra mo ga, bet ir įgū džių la vi ni mas, nau jų ži nių ir ge bė ji mų įgi ji mas. Jei var žy bos tu ri nin gos, links­mos, už de gan čios, ga li dau ge lį pa ska tin ti ir to liau do mė tis. To kios ir yra „Beb ro“ var žy bos – pra dė tos Lie tu vos ini cia ty va ir jau ke le tą me tų ren gia mos de šim ty je ša lių. Tai gi „Beb ro“ už da­vi nius spren džia Aust ri jos, Če ki jos, Es ti jos, Lat vi jos, Len ki jos, Slo va ki jos, Olan di jos, Uk rai nos, Vo kie ti jos mo ki niai, šie met pri si jun gė Bul ga ri ja, Ita li ja, Iz ra e lis, Suo mi ja.

„Beb ro“ kon kur so šū kis: iš mok lais vai nau do tis kom piu te riu! Kon kur sas skir tas ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų mo ki niams, už­duo tys pa tei kia mos trims am žiaus gru pėms: V–VI II kl., IX–X kl. ir XI– XII kl. mo ki niams. Ka dan gi var žy boms rei kia kom piu te rių, to dėl kiek vie nai gru pei ski ria ma at ski ra die na. Už da vi nių spren­di mai iš kar to ap do ro ja mi ir re zul ta tai ga li bū ti ži no mi tuoj pat.

Ru de nį or ga ni zuo ja mos mo ki nių var žy bos, o pa va sa rį – kū ry­bi nis se mi na ras už duo tims at rink ti ar su kur ti, ap tar ti, pa to bu lin ti. Per nai „Beb ro“ var žy bos įtrau kė 90 tūkst. mo ki nių iš įvai rių ša lių. Šių me tų da ly vių skai čius dar ne ži no mas, ta čiau vien vo kie ti jo je da ly va vo per 80 tūkst. mo ki nių.

Ket vir tus me tus iš ei lės ge ne ra li nis „Beb ro“ rė mė jas – TEO ben dro vė. „Beb ro“ kon kur sas – tai gra ži moks li nin kų ini cia ty va, glau džiai su si ju si su per spek ty via Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri­jos vyk do ma ga bių vai kų ir jau ni mo ug dy mo pro gra ma.

„Beb ro“ kon kur sas

Konkursai

iš spręs ki te po rą šių me tų „Beb ro“ už da vi nu kų

Ras ki te na musKas pa ras dvi ra čiu va žia vo į mo kyk lą.

Kiek vie ną san kry žą jis ga li pra va žiuo ti tri mis kryp ti mis: de ši nėn (D), kai rėn (K) ar ba tie siai (T).

Va žiuo da mas jis kir to ke tu rias san kry žas ir pa si rin ko to kią kryp čių se ką: K – D – K – T.

Iš ku rio na mo ber niu kas iš va žia vo?

Bi tė Ma ja Bi tė Ma ja ren ka nek ta rą

pie vo je, ku ri su da ry ta tar si iš še šia kam pių. Kiek vie na me še šia kam py je yra tam tik ras nek ta ro kie kis (nu ro dy tas gra­mų skai čius), ku ris ga li bū ti su rink tas. Ma ja ga li skris ti tik į že miau esan čius kai my ni nius še šia kam pius.

Kiek dau giau siai gra mų nek ta ro ga li su rink ti Ma ja, ke liau da ma pa gal šias tai­syk les?

Jei su si do mė jai, da ly vauk „Beb ro“ kon kur se ki tą met. Jau da­bar ži no ma 2010 me tų „Beb ro“ sa vai tė – lap kri čio 8–12 d.

va len ti na da GiE nė

Tik šį kar tą ne dan gu je, o Vil niu je Lie tu vos mo ki nių in for ma­vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tre. Čia sa vo ži nio mis su spin­do jau nie ji ast ro no mai, su va žia vę į jau ge rai ži no mą, kas met or ga ni zuo jamą vik to ri ną „Po žvaigž dė tu dan gum“.

Apie 100 ša lies mo ki nių en tu zias tin gai da ly va vo vik to ri no je, ku rią ve dė LMITKC ast ro no mi jos bū re lio na riai (va do vė au re li ja vi soc kie nė). Ko man dos sten gė si kuo ori gi na liau pri sis ta ty ti, iš sa miai at sa ky ti į klau si mus, at lik ti me ni nes ir ki tas už duo tis. Da ly viams pri si rei kė ne tik da ly ki nių ži nių, bet ir su kur ti „ast ro no­mi nius“ kar pi nius, šo kius, sak mes pa gal ko man dų pa va di ni mus, pa bū ti de tek ty vais ir t. t.

Pa sak vik to ri nos da ly vės Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos dvy lik­to kės Lau ros Rim ku tės, ast ro no mi jai ji nai ne tei kia pir me ny bės,

ta čiau šiuo at ve ju ją su do mi no ko man di nis dar bas, ga li my bė dis ku tuo ti ir pri im ti ben drą spren di mą.

Kad moks le le mia ži nios ir su ge bė ji mas jas tai ky ti aiš kiai pa ro do Po vi lo Mig le vi čiaus iš Všį Aly taus Šv. Be ne dik ti no gim na zi jos (mo kyt. vir gi ni ja džer vie nė) lai mė tas bron zos me da lis, lap kri čio 8–16 d. Ki ni jo je Hongz hou mies te vy ku sio je 14­oje tarp tau ti nė je ast ro no mi jos olim pia do je. Šio je vik to ri no je ko man da, ku rio je Po vi las ly de ria vo, lai mė jo pir mą vie tą.

Vik to ri na „Po žvaigž dė tu dan gum“, anks čiau vy kęs kon kur­sas „vi sa ta ir žmo gus“, są skry dis „Žvaigž dė tos nak tys“ ir ast ro no mi jos olim pia da bu vo šių Tarp tau ti nių ast ro no mi jos me tų res pub li ki niai ren gi niai, ku riuos or ga ni za vo Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras.

žvaigž du tės vėl su ži bo

25

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Lap kri čio vi du ry je Kau no įgu los ka ri nin kų Ra mo vė je vy ko tra di ci nis iv­asis Kau no mies to ir ra jo no mo ki nių bei jau­nų jų šau lių dai nų kon kur sas, skir tas Lie tu vos ka riuo me nės die nai pa mi nė ti. Kon kur so tiks lai: ug dy ti pa trio ti nius jaus mus, ska tin ti pa trio ti nės dai nos bei kū ry bos po rei kį ir kt.

Kon kur so or ga ni za to riai: Kau no r. do mei ka vos gim­na zi ja, Lie tu vos Šau lių Są jun gos 2­oji rink ti nė, Kau no J. Gruo džio kon ser va to ri ja, Kau no M. Maž vy do vi du ri nė mo kyk la, Kau no Šv. ar kan ge lo My ko lo (Įgu los) baž ny čios rek to rius.

Kon kur se da ly va vo so lis tai, du e tai, vo ka li niai an sam bliai, cho rai iš 20 mo kyk lų bei gim na zi jų. Da ly viai bu vo skirs to mi į dvi am žiaus gru pes: 11–15 me tų ir 16–18 me tų mo ki nius. Dai­ni nin kai tu rė jo pa reng ti du lais vai pa si rink tus kū ri nius ka ri ne­pa trio ti ne te ma ti ka. Bu vo pa gei dau ja ma, kad vie nas iš jų bū tų lie tu vių kom po zi to riaus ar liau dies kū ry bos dai na.

Ver ti ni mo ko mi si jo je dir bo Kau no J. Gruo džio kon ser va to­ri jos vyr. dės ty to ja Re gi na Ka ba li nie nė, Lie tu vos mu zi kos aka de mi jos lek to rius To mas La do ga, Kau no šv. Ar kan ge lo

My ko lo (Įgu los) baž ny čios rek to rius, Lie tu vos ka riuo me nės ka pi to nas ka pe lio nas To mas Kar klys, ir ki ti pro fe sio na lūs ver tin to jai.

Lau re a tais ta po Kau no r. Gar lia vos Juo zo Luk šos g­jos miš rus cho ras, Kau no r. Vil ki jos g­jos mok. Man tas Bar­tu se vi čius, VšĮ Kau no „vy tu rio“ ka ta li kiš kos vid. m­klos miš rus an sam blis, Kau no Vaiž gan to vid. m­klos mok. Gin­ta rė venc lo vai tė, VšĮ Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to g­jos mok. ie va na vic kai tė ir ais tė Ma žu ly tė, Kau no „auš ros“ gim na zi jos miš rus cho ras „auš ra“, Kau no r. Gar lia vos Jo­nu čių vid. m­klos vo ka li nis an sam blis, Kau no apskr. Juo zo Gruo džio kon ser va to ri jos mok. ar nol das Sto nys, Kau no Mar ty no Maž vy do vid. m­klos an sam blis „Skar džia bal siai mu zi kan tai“. Vi siems da ly viams bu vo įteik ti pa dė kos raš tai, su ve ny rai, lai mė ju siems I, II, III vie tas – di plo mai ir spe cia lūs pri zai. Ren gi nio me tu vei kė fo to pa ro da „Jau nų jų šau lių veik­los aki mir kos“.

da rius STaR KUSKau­no­Mar­ty­no­Maž­vy­do­Jau­nų­jų­šau­lių­bū­re­lio­va­do­vas­

Šią la kią fra zę, ta pu sią jau is to ri ja, pri si me na dau­ge lis ša lies vy res nio am žiaus gy ven to jų. Ji tu rė tų at gai vin ti ir Lie tu vos mo ki nių ki no fil mų fes ti va lio or ga ni za to rių – LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri­jos, Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tro, Lie tu vos ki no mė gė jų są jun gos dar buo to jų – pri si mi ni mus. Šian dien jau nie ji ki ne­ma tog ra fi nin kai ga li lais vai dis po nuo ti skait me ni ne fil ma vi mo, de monst ra vi mo ar ki ta kū ry bai rei ka lin ga kom piu te ri ne tech ni ka.

Šie met XXiv mo ki nių ki no fes ti va lio ver ti ni mo ko mi si ją su da rė: ki no re ži sie rius Sau lius Ber ži nis (ko mi si jos pir mi nin kas), Lie tu vos ki no mė gė jų są jun­gos pir mi nin kas vid man tas Gai ga las, LTV ope ra to riai Jo nas Gurs kas ir vin cas Ku bi lius, Kau no moks lei vių tech ni nės kū ry bos cen tro vaiz do stu di jos „Kad ras“ va do vas Jo nas Kuz mi nas.

Šių pro fe sio na lų iš rink ti 28 ge riau si vai dy bi niai, do ku men­ti niai, ani ma ci niai mo ki nių ki no fil mai ir vaiz do kli pai gruo džio 4 d. bu vo de monst ruo ja mi Vil niu je, ki no te at re „Fo rum Ci ne­mas Vin gis“.

Iš lai ky ti in di vi du a lu mą jau nie siems kū rė jams pa dė jo fil muo se gvil de na mų te mų įvai ro vė – nuo eko lo gi nių že miš kų pro ble mų iki eg zis ten ci nių re a ly bės ap mąs ty mų. Pla ti bu vo me ni nės raiš kos prie mo nių ska lė. Mo ki nių ki no me no dė ka ga lė jo me pa žvelg ti į jau no žmo gaus mąs ty mą, gy ve ni mo su vo ki mą, šian-die nos in te re sų am pli tu dę, kū ry bi nio po ten cia lo ly gį.

Ver ti ni mo ko mi si jos spren di mu iš 64 fes ti va liui pa teik tų dar­bų LR Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos lau re a tų di plo mais ir or ga ni za to rių pri zais bu vo ap do va no ta 13 jau nų jų ki no me no kū rė jų.

Ge riau siu vai dy bi niu fil mu pri pa žin tas Klau di jos Sau lės Mat ve je vai tės fil mas „Emi li ja grįž ta“, o eks pe ri men ti niu – da liaus Ke de rio „Eže ro ar ba ta“ (KMTKC vaiz do stu di ja „Kad­ras“, vad. vik to ras Jur čen ko). LMITKC vaiz do stu di jo je (vad. al gi man tas Ur be lio nis) bu vo su kur ti lau re a tės Rū tos Sta­niu ly tės vaiz do kli pas „Ped ro, kir pė jos ne ner vuo ki“ ir fil mas „Kai sa kiau ...“ Pas ta ra sis už sau gaus eis mo po pu lia ri ni mą

at va žia vo ki nas!

bu vo ap do va no tas VšĮ „Re git ra“ ir Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di rek ci jos prie Su si sie ki mo mi nis te ri jos spe cia liai siais pri zais. Lau re a tė mis ta po ir šios stu di jos vie nos mi nu tės fil mų kū rė jos aus tė ja Usa vi čiū tė už „Min tį“ ir au re li ja Raš ke vi čiū tė už fil mu ką „in dus nu si ne ša me pa tys“. Lau re a tų var dus taip pat pel nė ge riau si fil mų re ži sie riai, sce na ris tai, ope ra to riai ir ak to riai.

Spe cia lus Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry­bos cen tro pri zas už et ni nės kul tū ros puo se lė ji mą bu vo įteik tas KMTKC vaiz do stu di jos „Kad ras“ ug dy ti niams Ma riui Ta vo rui ir Ri dui Ber žaus kui, su kū ru siems fil mą „Sit kū nų kai mo var do le gen da“. Lie tu vos te le vi zi ja ap do va no jo ge riau sią fes ti va lio va dy bi nio fil mo ope ra to rių vy tau tą Kat kų už fil mą „iki pa si ma ty mo“ (LMITKC vaiz do stu di ja, vad. al gi man tas Ur be lio nis).

Už ki no fil mų pro gra mas, pa teik tas XXIV mo ki nių ki no fes­ti va liui, LR Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa dė kos raš tais ap do va no ti Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry­bos cen tro vaiz do stu di jos va do vas al gi man tas Ur be lio nis ir Kau no moks lei vių tech ni nės kū ry bos cen tro vaiz do stu di jos „Kad ras“ va do vas Jo nas Kuz mi nas.

Hen ri kas vai TE KŪ naS

Ka riš kos dai nos kon kur sas

Konkursai

Tomo Petravičiaus nuotr.

26

Konkursai

i. tiKS Lai

1. Su pras ti su pan čio pa sau lio su dė tin gu mą ir har mo ni ją, su vok ti žmo gų kaip gam tos da le lę.

2. For muo ti moks li nio mąs ty mo ir ty ri mo įgū džius.3. Ge bė ti nau do tis pa grin di niais moks li nio ty ri mo me to dais,

iš mok ti su si ras ti in for ma ci ją, ją kaup ti, ap do ro ti ir per teik ti ki­tiems.

ii. Da Ly viai

4. Kon kur se ga li da ly vau ti I–XII kl. mo ki niai.

iii. Kon KuR So Są Ly goS

5. Kon kur sui ga li bū ti pa teik ti įvai rūs gam tos ty ri mų, ste bė­ji mų duo me nys, prak ti niai dar bai, su si ję su me džia go mis ir jų ki ti mais, ap ra šy mai, pa čių pa ga min tos vaiz di nės prie mo nės, prie tai sai ir kt. Pro jek to au to riai – 1–2 mo ki niai. Pa tei kia ma kon kur sui me džia ga tu ri bū ti tin ka mai api pa vi da lin ta, pa reng ta pri sta ty ti sten de (1 prie das).

iv. DaR bų vER ti ni MaS

6. Kon kur sui pa teik tus dar bus ko mi si ja ver tins tri jo se am žiaus gru pė se: I–IV, V–VI II ir IX– XII kl.

7. Nu ga lė to jai bus ap do va no ti LMITKC di plo mais ir do va­no mis, o vi si da ly viai – kon kur so da ly vio di plo mais. Ge riau sių dar bų au to riai bus kvie čia mi da ly vau ti Eu ro pos Są jun gos jau­

LiE tu voS Mo Ki nių in FoR Ma vi Mo iR tECH ni nėS Kū Ry boS CEn tRaS

at vi ro kon kur so „Ma no žvilgs nis į su pan tį pa sau lį“nuo Sta tai

nų jų moks li nin kų kon kur so na cio na li nia me eta pe.

v. Kon KuR So viE ta iR Lai KaS

8. Kon kur sas vyks Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni­nės kū ry bos cen tre 2010 m. va sa rio 20 d. (šeš ta die nį). In­for ma ci ja apie kon kur są skel bia ma tin kla la py je www.lmitkc.lt. Da ly vio pa raiš ką ir dar bo san trau ką (ap im tis – ne dau giau kaip pu sė pus la pio) rei kė tų at siųs ti ne vė liau kaip prieš mė ne sį iki kon kur so ad re su: Žir mū nų g. 1B, 09101 Vil nius, ar ba elek tro ni niu pa štu che mi ja@lmitkc.lt. Kiek­vie nas au to rius bus pa kvies tas as me niš kai.

Da Ly vio Pa Raiš Ka

Pa raiš ką pra šo me pil dy ti di džio sio mis rai dė mis!Dar bo pa va di ni masAu to riaus var das, pa var­dė, mo kyk la, kla sė, ad re­sas, te le fo nas, el. pa što ad re sas Dar bo va do vo var das, pa var dė, te le fo nasTiks lus mo kyk los ad re sas

DaR bo San tRau Ka

1 prie das

bEn DRo SioS nuo Sta toS

1. Ša lies mo ki nių kon kur so „Lie tu va ir aš“ (to liau – kon kur sas) nuo sta tai (to liau – nuo sta tai) reg la men tuo ja kon kur so tiks lus, or ga ni za vi mo, ver ti ni mo ir nu ga lė to jų ap do va no ji mo tvar ką.

2. Kon kur sas or ga ni zuo ja mas 2009–2010 m. ir ski ria mas Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo 20­me čiui pa mi nė ti.

3. Kon kur są or ga ni zuo ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja kar tu su Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rų klu bu, Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tru, ben dro jo la vi ni mo ir ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk lo mis (to liau – mo kyk los).

4. Kon kur se da ly vau ja ša lies mo kyk lų mo ki niai.5. Kon kur su sie kia ma ska tin ti vai kus ir jau ni mą do mė tis ša­

lies is to ri ja ir ją gerb ti, su da ry ti są ly gas kū ry biš kai per teik ti sa vo po žiū rį į is to ri nės at min ties įvy kius.

Kon KuR So oR ga ni Za vi MaS

6. Kon kur sas vyks ta dviem eta pais – mo kyk los ir ša lies: 6.1. Mo kyk los eta pą mo kyk los or ga ni zuo ja sa va ran kiš kai.

Mo ki niai dar bus kon kur sui ku ria sa va ran kiš kai ar va do vau jant mo ky to jui. At ren ka mi ge riau si dar bai (ne dau giau kaip 5 iš kiek vie nos kon kur so da lies) ir iki 2010 m. sau sio 8 d. įskai ty ti­

ša lies mo ki nių kon kur so „Lie tu va ir aš“ nuo Sta tai

nai pa tei kia mi Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen trui ša lies mo ki nių kon kur sui „Lie tu va ir aš“, Fi la re tų g. 17, 01207 Vil nius;

6.2. Ša lies kon kur so eta pą or ga ni zuo ja Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras. Ša lies kon kur so eta pe mo ki nys tu ri tei sę da ly vau ti tik tuo at ve ju, jei jo dar bas (dar bai) bu vo at rink ti mo­kyk los eta pe.

7. Kon kur są su da ro:7.1. At vi ru ko kon kur sas. Šia me kon kur se da ly vau ja I–XII kl.

mo ki niai, dar bai ga li bū ti at lie ka mi ant A4 for ma to la po po pie­riaus įvai ria tech ni ka;

7.2. Esė kon kur sas. Siū lo mi as pek tai: is to ri ja, kul tū ra, li te­ra tū ra, kal ba, vals ty bė. Esė kon kur se ga li da ly vau ti IX– XII kl. mo ki niai. Esė ra šo ma lie tu vių kal ba ant bal to A4 for ma to po pie­riaus la po nau do jant Ti mes New Ro man šrif tą, 12 pt dy dį bei 1,5 ei lu tės tar pą. Esė ga li bū ti pa ra šy ta ran ka ir api pa vi da lin ta iliust ra ci ja, ap im tis – iki 2 psl. Dar bas tu ri bū ti pa tei kia mas ir elek tro ni ne ver si ja el. pa štu ra sa@ljtc.lt;

7.3. Ra ši nio kon kur sas. Da ly vau ja IX– XII kl. mo ki niai. Ra ši­nys tu ri bū ti pa ra šy tas Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo 20­me čio te ma, da ly viai ga li pa tys su si kur ti ra ši nio po te mę. Dar bas tu ri rem tis įvy kių liu dy to jų pa sa ko ji mais, ki tais is to ri niais šal ti niais, fik suo ti kon kre čius fak tus. Ra ši niai spaus di na mi kom piu te riu ant bal to A4 for ma to po pie riaus la po lie tu vių kal ba, nau do jant

27

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289) Konkursai

ša lies mo ki nių kon kur so „Lie tu va ir aš“ da ly vio an ke ta

At vi ru ko kon kur sas Esė kon kur sas Ra ši nio kon kur sas (Pa­žy­mė­ki­te,­ku­ria­me­kon­kur­se­da­ly­vau­ja­te)

dar bo pa va di ni mas Da ly vio var das, pa var dėKla sėTiks lus mo kyk los pa va di ni masMo kyk los ad re sasMo kyk los te le fo nas, el. pa što ad re sasVa do va vu sio dar bui mo ky to jo var das, pa var dėMo ky to jo te le fo no nr., el. pa što ad re sas

Dar bai su už pil dy ta an ke ta siun čia mi ad re su Fi la re tų g. 17, 0120 Vil nius, nu ro do ma „Ša lies mo ki nių kon kur sui „Lie tu va ir aš“, elek tro ni nės esė ir ra ši nio ver si jos siun čia mos ir el. pa štu ra sa@ljtc.lt iki 2010 m. sau sio 8 d.

Ti mes New Ro man šrif tą, 12 pt dy dį bei 1,5 ei lu tės tar pą. Ra­ši nio ap im tis – iki 4 pus la pių. Taip pat bū ti na pa teik ti elek tro ni nį ra ši nio va rian tą el. pa štu ra sa@ljtc.lt.

8. Mo ki nys pa si rink ti nai ga li da ly vau ti at vi ru ko, esė ar ba (ir) ra ši nio kon kur se. Kiek vie nam pa teik tam dar bui už pil do ma at­ski ra an ke ta pa gal for mą, pa teik tą Nuo sta tų prie de.

iii. Kon KuR So DaR bų vER ti ni MaS iR nu ga Lė to jų aP Do va no ji MaS

9. Ša lies eta po Kon kur so dar bus ver ti na Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro di rek to riaus įsa ky mu su da ry ta ver ti ni mo ko­mi si ja.

10. At vi ru ko kon kur so dar bai gru puo ja mi pa gal am žiaus gru pes: I–IV, V–VI II, IX– XII kl. Ver ti nant at si žvel gia ma į te mos at sklei di mą, me niš ku mą, ori gi na lu mą, kū ry biš ku mą.

11. Esė bus ver ti na ma pa gal te mos su vo ki mą, žan ro rei ka la­vi mų lai ky mą si, kū ry biš ku mą, sti liaus sa vi tu mą, me ni nę raiš ką, ben drą jį raš tin gu mą.

12. Ra ši nio kon kur so dar bai ver ti na mi pa gal pa teik tos te mos at sklei di mą, me džia gos au ten tiš ku mą, kū ry biš ku mą, ge bė ji mą kri tiš kai ver tin ti, ori gi na lu mą, ben drą jį raš tin gu mą.

13. Kon kur so lau re a tai bus kvie čia mi da ly vau ti 2010 m. ko­vo 12 d. Lie tu vos Res pub li kos Sei me vyk sian čia me ren gi ny je, ap do va no ja mi or ga ni za to rių di plo mais ir įsteig to mis at mi ni mo do va no mis.

14. Or ga ni za to riai tu ri tei sę keis ti kon kur so lau re a tų ap do­va no ji mo vie tą, lai ką ir ki tas nuo sta tas.

15. Kon kur sams at siųs ti dar bai ne bus grą ži na mi. Pa teik da mi

dar bus kon kur so da ly viai vi sam au to rių tei sių ap sau gos lai ko­tar piui ne at ly gin ti nai su tei kia kon kur so or ga ni za to riams ne iš im­ti nes tei ses at ga min ti, iš leis ti, vie šai skelb ti, pla tin ti kon kur sui pa teik tus kū ri nius ar jų ko pi jas Lie tu vo je ir už sie ny je.

16. Pa pil do ma in for ma ci ja tei kia ma tel. (8 5) 215 4319 (Ra sa Rut kaus kie nė) ir el. pa štu ra sa@ljtc.lt bei tin kla la py je www.ljtc.lt.

neakivaizdinės jaunųjų gamtos žurnalistų mokyklos nuoStatai

i. bEnDRoSioS nuoStatoS

1. Neakivaizdinė jaunųjų gamtos žurnalistų mokykla (to­ liau – mokykla) – viena iš mokinių pilietiškumo, demokratišku­mo, aktyvumo, kūrybiškumo įgūdžių ugdymo formų, orientuo­janti pažinti gimtąjį kraštą, jo gamtą.

2. Mokyklos tikslai ir uždaviniai:2.1. Sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas

įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus.2.2. Ugdyti ir tobulinti mokinių publicistinius gebėjimus, kritinio

mąstymo, argumentacijos įgūdžius.2.3. Skatinti mokinių domėjimąsi aktualiomis šalies, krašto

gamtos problemomis, formuoti aktyvią jų poziciją, sudaryti sąlygas reikštis mokinių žurnalistikai gamtine tema.

2.4. Skatinti naudotis pagrindinių informacinių technologijų žinių sistema, padėti suprasti žinių visuomenei būdingą infor­macinę kultūrą, ugdyti kalbinės raiškos gebėjimus.

2.5. Patikrinti vaikų ir jaunuolių kūrybinius gebėjimus, supa­žindinti su žurnalistų darbu ir padėti užmegzti kūrybinius ryšius.

ii. DaLyviai, MoKyKLoS vaLDyMaS

3. Mokyklos veiklą inicijuoja ir organizuoja Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras. Mokytis gali X–XI kl. mokiniai, užpildę ir atsiuntę į Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrą (Džiaugsmo g. 44, 11302 Vilnius, el. p. v.drobelyte@gamtininkai.lt) anketą su motyvaciniu laišku ir sumokėję mokestį už mokslą. Infor­macija apie mokyklą skelbiama šalies spaudoje („Švietimo naujienose“, „Žaliajame pasaulyje“), tinklalapyje (www.gamti­ninkai.lt), išsiunčiama rajonų, miestų ir savivaldybių švietimo padaliniams.

4. Mokyklai vadovauja taryba: mokyklos mokslo vadovas, ku­ratorius, 3 konsultantai. Taryba rengia mokslo planus, atsako už švietimo strategiją, programos vykdymą, nustato mokslo metų pradžią, trukmę, sesijų, stovyklos laiką, suderina stojančiųjų priėmimo į mokyklą sąlygas ir taisykles, organizuoja studijas, teorijos ir praktikos darbų vertinimą, rūpinasi demokratiniu mokyklos valdymu.

5. Veikia mokyklos savivaldos institucija: 3 pačių mokinių išrinkti atstovai skatina mokinių susidomėjimą ir aktyvumą, sprendžia mokyklos bendruomenės problemas: gali inicijuoti mokymo turinio, organizavimo korekcijas, reikšti kitus mokinių interesus.

iii. MoKyMaSiS

6. Mokykla dvimetė. Per dvejus mokslo metus vyksta 6 sesi­jos, 4 pažintinės ir mokomosios ekskursijos. Kai kurios užduotys skiriamos ir vertinamos elektroniniu paštu. Per dvejus metus mokomasi 120 val. Apie mokinių priėmimą į mokyklą, mokslo metų pradžią, sesijų laiką pranešama individualiai atskiru raštu. mokyklos programą tvirtina Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro direktorius. Teigiamai įvertinus mokyklą baigusiųjų teorijos žinias ir praktikos darbus, išduodamas neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimas.

iv. MoKinių tEiSėS iR PaREigoS

7. Mokiniai turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje.

8. Mokiniai turi teisę į nešališką mokymosi pasiekimų įver­tinimą.

28

Žurnalistika kaip mokslas. (8 val.)Kas yra žurnalistika. Žurnalistikos pradžia ir raida pasaulyje

bei Lietuvoje. Lietuvos žurnalistai gamtininkai. Žiniasklaidos priemonių sistema. (8 val.)Laikraštis. Žurnalas. Gamtiniai žurnalai ir laikraščiai. Fotogra­

fija ir dokumentinis kinas. Radijas. Televizija. Internetas. Žurnalistikos funkcijos. (12 val.)Informacinė. Aiškinamoji. Auklėjamoji. Kultūrinė ir pramoginė.

Pilietinė iniciatyva ir aplinkosauga. Informacijos ir reklamos skirtumai.

Žurnalistinės veiklos principai. (12 val.)Nepriklausomumas. Objektyvumas. Teisingumas. Tikslumas.

Sąžiningumas. Atsakingumas. Demokratiškumas. Humaniz­mas. Žiniasklaidos vaidmuo aplinkosaugos akcijose.

Žurnalistikos žanrai. (10 val.)Reportažas: pamatyti, išgirsti, pajausti. Interviu menas.

Recenzija. Pamfletas. Feljetonas. Kronika. Korespondencija. Straipsnis. Apžvalga. Apybraiža.

Redagavimo, leidybos pagrindai. (12 val.)Rankraščio rengimas. Redagavimas. Kalbos ekspresyvu­

mas, meninės priemonės. Teksto rinkimas ir šriftai. Korektūra ir korektūros ženklai.

Laikraščio dizainas. (8 val.)Kad laikraštis būtų patrauklus. Fotonuotraukos. Gamtos

fotografavimo ypatumai.Žurnalistui apie žurnalistiką. (8 val.)Žurnalisto profesinės savybės. Žurnalisto teisės, pareigos ir

atsakomybė. Žurnalisto etika. Autorinė teisė.Žurnalistikos sociologiniai tyrimai. (14 val.)Sociologinių tyrimų programos. Duomenų rinkimo ir analizės

neakivaizdinės jaunųjų gamtos žurnalistų mokyklos programa

metodai. Rezultatų apibendrinimas ir panaudojimas. Informa­cijos rinkimo etiketas. Komunikacijos menas.

Modernios komunikacijos priemonės. (12 val.)Biuro technika. Paieška internete. Pažintis su gamtiniais

tinklalapiais. Mokyklos tinklalapio rengimas.Ekskursijos. (16 val.)Lietuvos radijo ir televizijos centras.Kultūrinis Vilnius.Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos.Pasirinkto laikraščio redakcija.Iš viso: 120 val.

neakivaizdinės jaunųjų gamtos žurnalistų mokyklos mokinio anketa

Vardas, pavardėGimimo dataMokykla, klasėMokyklos adresasMokyklos el. paštasNamų adresas, telefono nr.Asmeninis el. paštasKodėl nori mokytis šioje mokykloje

Anketą prašome atsiųsti iki 2010­m.­vasario­15­d. adresu:Džiaugsmo g. 44, 11302 Vilnius, arba el. p. v.drobelyte@gamtininkai.lt. Dalyvio mokestį susimokėsite atvykę į I sesiją.

9. Mokiniai turi teisę dalyvauti mokyklos savivaldoje.10. Turėdami tėvų (rūpintojų) sutikimą, mokiniai su Lietuvos

jaunųjų gamtininkų centru sudaro mokymosi sutartį ir privalo laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuo­jančių dokumentų reikalavimų.

11. Mokiniai turi laikytis Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro nuostatuose pateiktų centro bendruomenės narių teisių, pareigų ir atsakomybės.

12. Mokiniai privalo laiku atvykti į užsiėmimus, tinkamai atlikti užduotis.

13. Mokiniai turi stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus bendruomenės narius.

14. Be pateisinamos priežasties praleidę užsiėmimus, tinkamai neatlikę užduočių, grubiai pažeidę Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimus, mokiniai gali būti šalinami iš mokyklos. Mokestis tokiu atveju negrąžinamas.

v. FinanSaviMaS

15. Mokykla dalinai finansuojama iš biudžeto.16. Mokiniai už dvejus metus sumoka 160 Lt mokestį. Soci­

aliai remtiniems mokiniams, pateikusiems socialinės rūpybos skyrių pažymas, taikomos lengvatos. Mokestis naudojamas mokyklos darbui organizuoti, lektorių ir praktikos darbų vadovų darbui apmokėti, mokymosi priemonėms įsigyti.

17. Mokyklos taryba gali rengti investicines programas, gauti lėšų iš juridinių ir fizinių rėmėjų.

Mokyklos mokslo vadovė Lidija Laurinčiukienė, Vilniaus kolegijos dėstytoja, žurnalistėMokyklos kuratorė Virginija Drobelytė, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė, papildomojo ugdymo pedagogė metodininkė (tel. (8 5) 267 0084, el. p. v.drobelyte@gamtininkai.lt)

Lap kri čio 16–22 d. vi so je Lie tu vo je, kaip ir dar 47 Eu ro pos Ta ry bos ša ly se, vy ko pa sau li nė in for ma vi mo kam pa ni ja – Vi­suo ti nė švie ti mo sa vai tė „vi rė vi rė ko šę...“ Kam pa ni jos tiks las – at kreip ti vi suo me nės, ypač jau ni mo, dė me sį į mais to trū ku mą pa sau ly je, mais to var to ji mo kul tū rą ir įpro čius. Ši kam­pa ni ja Lie tu vo je vyks ta jau šeš tus me tus.

Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras kar tu su pro jek to part ne­re – lab da ros or ga ni za ci ja „Mais to ban kas“ – ska ti no mo ki nius bū ti ak ty vius ir kar tu rink ti mais to pro duk tus. Be to, vy ko

apie at sa kin gą mais to var to ji mą

fo to kon kur sas „Mais tas vi siems“ bei ra ši nių kon kur sas „Kaip iš kir vio sriu bą iš si vir ti“. Vil niaus ki no te at re „Pa sa ka“ tris po pie tes bu vo ro do mas fil mas mais to te ma „Mes mai ti na­me pa sau lį“. Į kam pa ni ją įsi trau kė dau giau nei 200 mo kyk lų iš vi sos Lie tu vos.

Lie tu vo je Vi suo ti nę švie ti mo sa vai tę „Vi rė vi rė ko šę…“ ini ci-juo ja Eu ro pos Ta ry bos Šiau rės ir Pie tų cen tras bei LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, ko or di nuo ja Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras.

vik to ri ja Ži dO ny Tė

29

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

3 m sta cio na ri nį ek ra ną, 1997 m. •au to mo bi lį GAZ SAZ 3507, 1991 m. •au to mo bi lį Nis san­Al me ra, 1997 m. •au to mo bi lį VW Jet ta, 1986 m. •au to mo bi lio prie ka bą P­3, 2000 m. •bal ne lį, 2000 m. •ben zi no ko lo nė lę TK 40, 2000 m. •cis ter ną 10 kub. m, 2000 m. •cis ter ną 5,3 kub. m, 2000 m., 2 vnt. •cis ter ną 6 kub. m 2000 m. •dar bas ta lius, 3 vnt., 2000 m. •du ji nę vi ryk lę (4 de gik lių), 2000 m. •elek tri nę šli fa vi mo ma ši nė lę „Skil“, 2000 m. •elek tri nį grąž tą, 2000 m. •elek tri nį varž tų suk tu vą, 2003 m. •fo to apa ra tą „Ki jev“, 2001 m. •fo to apa ra tą „Ze nit“, 2001m., 3 vnt. •ga lan di ni mo­šli fa vi mo stak les, 2000 m. •gra vi ra vi mo ma ši nė lę, 2000 m. •grę ži mo stak les, 2000 m. •grę ži mo stak lių grieb tu vą, 2000 m. •hid rau li nį kel tu vą 2135M, 2000 m. •in ter ne to ra di jo ry šio įran gą, 2003 m. •ka ma nas, 2000 m. •kil no ji mo kra ną, 2000 m. •ki no ka me rą „Kras no gorsk“, 2001 m. •kom bai ną SK­5, 1990 m. •kom piu te rį, 1998 m. •ko pi ja vi mo apa ra tą De vo lop 100, 1995 m. •ko pi ja vi mo apa ra tą Xe rox 5316, 2001 m. •kul ti va to rių (ar kli nį), 2000 m. •kul ti va to rių (pa kab. 4m), 1992 m. •kul ti va to rių (pri ka bi na mą), 1988 m. •kul ti va to rių (sa vos ga my bos), 1992 m. •kul ti va to rių 2­KPS, 1992 m. •kul ti va to rių KPT­4­09, 2000 m. •kul ti va to rių, 1988 m. •

Uk mer gės tech no lo gi jų ir ver slo mo kyk la per duo da iš ba lan so į ba lan są jai ne rei ka lin gą ar ba ne tin ka mą nau do ti vals ty bės tur tą:

me ta li nę dė žę su val dy mo pul tu, 2000 m. •me ta li nes dė žes, 2000 m., 2 vnt. •pa ša rų da ly tu vą RS­5A, 1971 m. •pa val kus, 2000 m. •pjūk lą „Me dei nė“, 2000 m. •pla fo nus M­3 au to mob., 2000 m., 2 vnt. •plū gą PLN­3­35, 2000 m. •plū gą PLN­4­3­5, 2000 m., 4 vnt. •plū gą PLN­5­3, 2000 m. •plū gą, 1988 m. •re gu lia to rių U­30, 2000 m. •siau rap jūk lį „Me dei nė“, 2000 m. •skai ty tu vą Ska ner, 1996 m. •ske ne rį Schan Ma ker 3830, 2005 m. •spaus din tu vą KY O CE RA, 1998 m. •spaus din tu vą, 1997 m. •spaus din tu vą, 1998 m. •spin te lę prie stak lių, 2000 m., 2 vnt •su vi ri ni mo trans for ma to rių •su vi ri ni mo trans for ma to rių TD 30, 2000 m. •šak nia vai sių smul kin tu vą IKM­F, 1991 m. •šal dy tu vą „Sa ra tov“,1982 m. •šiau dų smul kin tu vą prie kom bai no NI VA, 2007 m. •šie nap jo vę K­1,4, 2000 m. •šie nap jo vę KS­21, 2000 m. •šie no var ty tu vą KP­420, 1991 m. •šil dy tu vą, 2000 m. •te le fo ną „In ter na tio nal“, 1993 m. •trak to ri nę prie ka bą 2PTS­4, 1989 m. •trak to rių MTZ­82L, 1983 m. •trak to rių T­150 (vikš ri nį), 1991 m. •va džias •van dens dvi ra tį, 2000 m. •van dens sli des, 2000 m. •ven ti lia to rių, 1992 m. •vaiz do ka me rą „Na tio nal“, 1992 m. •vaiz do mag ne to fo ną SO NY, 1992 m. •

Pa pil do ma in for ma ci ja tei kia ma ad re su: Kau no g.108, Uk me gė, tel. (8 340) 63 042, faks. (8 340) 53 543.

Di rek to rius Jonas CESEVIČIUS

Po to, kai ra šė me apie sau gaus eis mo įgū džių ug dy mą mo­kyk lo je, mus pa sie kė in for ma ci ja apie nau jas ini cia ty vas. „Būk ma to mas!“ – to kiu šū kiu or ga ni za ci ja „Drą sin ki me at ei tį“, Lie­tu vos ke lių di rek ci ja ir te le ko mu ni ka ci jų ben dro vė „Te le2“ kvie tė pri si jung ti prie vi suo ti nės at švai tų ak ci jos.

Ak ci jos me tu ša lia jud rių gat vių ir ava rin giau sio se Lie tu vos vie to vė se esan čio se mo kyk lo se bu vo ne mo ka mai iš da ly ta 35 tūkst. at švai tų. Jie pa sie kė 297 mo kyk lų moks lei vius. At švai­tų ga my bą ir da li ji mą fi nan sa vo ben dro vė „Te le2“. „At švai tus moks lei viams do va no ja me ne pir mus me tus ir džiau gia mės, kad jie pa de da gel bė ti gy vy bes“, – tei gė Pet ras Ma siu lis, „Te­le2“ ge ne ra li nis di rek to rius.

At švai tų da li ji mo ak ci jos me tu mo kyk lo se taip pat vy ko sau­gaus eis mo vik to ri nos, su si ti ki mai su ke lių po li ci jos pa rei gū nais, te mi nės kla sės va lan dė lės ir ki ti ren gi niai. Moks lei viai bu vo mo­ko mi sau gaus eis mo pa grin dų ir sau gaus el ge sio ke liuo se.

Pa sak Jo na vos ra jo no Bu ko nių pa grin di nės mo kyk los mo­

Moks lei vių sau gu mui ke liuo se

ky to jos Ri mos Jas ku tė lie nės, ak ci jos or ga ni za to rių do va no ja mi at švai tai – ne tik pui ki ga li my bė pra dė ti kal bė tis su vai kais apie jų sau gu mą ke ly je, ta čiau ir šven tė mo kyk lo je. „At švai tų die nos pro ga sa vo mo kyk lo je or ga ni za vo me „Ap švies to jo“ mo ki nio rin ki mus ir fo to se si ją“, – pa sa ko jo mo ky to ja.

Ak ci jos or ga ni za to riai pri me na, kad at švai tas gy vy bę gelbs ti ne šio ja mas. To dėl svar bu ži no ti, kaip jį pri tvir tin ti prie dra bu žių ir kaip jį ne šio ti, kad vai ruo to jai eis mo da ly vį ma ty tų iš to li. At švai tus vai kams siū lo ma smeig tu ku pri tvir tin ti prie rū bų, kup ri nės ar mai še lio de ši nė je pu sė je, kad jį ma ty tų iš prie kio at va žiuo jan tys vai ruo to jai.

Jei vai kas yra jud rus ir už mar šus, ge riau sia pri siū ti švie są at spin din čios me džia gos skiau te lę prie jo vir šu ti nių dra bu žių. Spor tuo jan tiems ar daž nai va ži nė jan tiems dvi ra čiu re ko men­duo ja ma įsi gy ti spy ruok li nį at švai tą, ku rį pa to gu pri seg ti ant ran kos ar ba ko jos.

Mūsų inf.

30

Mums­ra­šo

Apie et no gra fi nę po­pie tę Še du vos gim na zi­jo je mums pa ra šė vie na iš jos šei mi nin kių Dia na va ria ko jie nė.

„Pra šom vi sus ant vai­šių di džiau sių: py ra gų kal nų aukš čiau sių, gi ros sal džiau sios, sū rio bal­čiau sio, duo nos kvap niau sios. Pra šom ant gan dro bly no, ant šar kos kar kos, ant zy lės sna pe lio, ant mu sės pu sės, ant viš tos kiš kos, ant žvir blio deš rų, ant uo do kum pių... Ži no kit: kas ne tin­gė jo – šven tėj ulio ja, kas pa tin gė jo – na mie snap so ja“, – taip et no gra fi nės po pie tės šei mi nin kės in drė Gin ke vi čie nė ir Dia na Va ria ko jie nė kvie tė I–IV gim na zi nių kla sių mo ki nius ir vi sus mo­ky to jus į šven tę... Su vi sais drau ge tą dien bu vo šven tės įkvė pė ja ir glo bė ja di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Ge no vai tė dry­žie nė. Prie gau siai et no gra fi niais val giais ap krau tų sta lų sė dė jo orūs gim na zis tai, jų pa šo nė je – dro vios gim na zis tės, gar bin­giau sio je vie to je – gin ta ro vė ri niais, sa gė mis, rū tos ša ke lė mis pa si puo šu sios kla sių auk lė to jos ir auk lė to jas. Pats il giau sias sta las – gas pa do rių. Gas pa do rius – di rek to rius Ka zi mie ras au gu lis, slau na gas pa di nė – jo pa va duo to ja auš ra alek nie nė. Mo ky to jos Jo a na va si liaus kie nė, au re li ja Meš kaus kie nė su ko le gė mis aky lai se kė gim na zis tų pa si ro dy mus – juk rei kė jo at pa žin ti ge riau sią pri sis ta ty mą, pa ma ty ti sma giau sią šo kį ar žai di mą, iš girs ti skam biau sią dai ną ir t.t.

Vy ko tik ros et no gra fi nės var žy tu vės: gim na zis tai šo ko, dai­na vo, ra te lius su ko ir tar miš kai il giau sius pa sa ko ji mus sa kė. Mo kė jo gra žiai sve čius prie sta lo pri im ti ir gar džiai pa vai šin ti. At­pa ži no se no vi nius daik tus ir pa aiš ki no, ko kiems dar bams at lik ti mū sų se ne liai ir pro se ne liai juos nau do jo, ne šykš tė jo pa ta ri mų apie ko čė lo, vė tyk lės, spra gi lo, ny čių pri tai ky mą šiuo lai ki nė je bui ty je. Vie nas už ki tą ge riau, ori gi na liau...

Už gra žų pa si ruo ši mą šven tei I–IV kla sės bu vo ap do va no­tos di plo mais, gim na zi jos ju bi lie ji niais lanks ti nu kais ir mo li niais me da liais. Bet di džiau sia do va na vi siems bu vo ge ra nuo tai ka ir nuo šir dus ben dra vi mas. Kaip sa ko ma, „ir aš ten bu vau, vis ką ma čiau ir gir dė jau, pa ti lie žu vį mik li nau, ger klę lai džiau, ko jas kli bi nau“, – ta ria si žo džiai et no gra fi nės šven tės nuo trau kas per žiū rė jus.

va ka ro nė

Šiau lių ra jo no drą su čių pa grin di nė je mo kyk lo je jau ne pir mus me tus vyk do mas svei ka ti ni mo pro jek tas „Mū sų žings niai svei ka tos link“. Šie met su rink ta daug in­for ma ci jos, at lik tas svei kos mi ty bos ty ri mas, o api ben dri nant pro jek tą su reng ta svei ko

mais to šven tė. Apie tai mums pa ra šė šios mo kyk los de šim to kė Eri ka Grons ky tė.

„Šven tei mo ki niai ren gė si iš anks to. Per tech no lo gi jų pa mo­kas mo ky to ja pa dė jo pa rink ti pa tie ka lus, ati tin kan čius svei­kos mi ty bos rei ka la vi mus. Pa de da mi ma mų, vai kai ga mi no juos na muo se. De šim to kė Gre ta Lips ky tė pa ren gė re fe ra tą „Svei ka mi ty ba“, jau nes niuo sius su pa žin di no, o vy res nie­siems pri mi nė, ko kiais prin ci pais va do vau da mie si tu rė tu me mai tin tis, ko kių mais to me džia gų, pa sak moks li nin kų, žmo gui daž niau siai trūks ta.

Mo ky to ja Mig lė Pu za rie nė api ben dri no at lik to ty ri mo re zul ta­tus. Pa aiš kė jo, kad dau ge lis mo ki nių ži no ir lai ko si ele men ta rių as mens hi gie nos rei ka la vi mų. Dau guma jų iš mo kyk los grįž ta ne jaus da mi nuo var gio, bet tuo daž niau skun džia si vy res nių jų kla sių mo ki niai. De ja, net 33 proc. ap klaus tų jų yra ban dę rū ky ti, o 23 proc. pri si pa ži no rū kan tys ret kar čiais.

Bet la biau siai šven tės da ly vius vi lio jo pas ku ti nė šven tės da lis – svei kų pa tie ka lų de gus ta ci ja, kei ti ma sis re cep tais. Iš si skirs tė me pa si sė mę ne tik ži nių, bet ir ge ros nuo tai kos.“

Svei ko mais to šven tė

Tra kų vy tau to di džio jo gim na zi jo­je pa mi nė ta Pa sau li nė mais to die na. Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci jos duo­me ni mis, ne tin ka ma mi ty ba, ne svei kas mais tas yra di dė jan čio mir tin gu mo prie­

žas tys, to dėl la bai svar bu kal bė ti apie svei kos gy ven se nos ypa tu mus, nuo pat ma žens mo ky ti vai kus gerb ti sa vo kū ną. Bū tent toks ren gi nys, mo kan tis svei kai ir sai kin gai mai tin tis, su vok ti svei kos gy ven se nos nau dą, įvy ko gim na zi jo je. Tą dien bu vo suor ga ni zuo ta la bai pra smin ga pa mo ka vi sai mo kyk los ben druo me nei. Apie tai mums pa ra šė Er nes ta Gal di kie nė: „Ren gi ny je da ly va vo Že mės ūkio mi nis te ri jos Ko ky bės po li ti kos de par ta men to di rek to rius Sau lius Ja sius, kal bė jęs apie eko lo­gi nės žem dir bys tės svar bą ir plėt rą Lie tu vo je, aiš ki nęs vai kams, kaip yra žy mi mi eko lo giš ki pro duk tai, ko dėl yra svar bu rink tis bū tent juos. Eko lo gi nio ūkio sa vi nin kas, bu vęs gim na zi jos mo ki nys vy gan tas Mar cin ke vi čius iš sa miai pa pa sa ko jo apie jo au gi na mus eko lo giš kus pro duk tus. Mo ki niai ne tik daug su­ži no jo apie svei ką mi ty bą, bet ir apie ka rai mų mi ty bos įpro čius, ku riuos pri sta tė ma te ma ti kos mo ky to ja Ju li ja Lav ri no vič.“

Ant ro ji ren gi nio da lis bu vo ypač lauk ta, nes vy­ko ko man di nės V–VI II kl. mo ki nių var žy bos, ku rio­se tik rin tos ži nios apie mi ty bą. Vi si ga lė jo pa ra gau ti gim na zi jos mo­ky to jų pa ruoš tų svei kuo liš kų pa­tie ka lų. Mo ky to jai tei gia be si džiau­gian tys, kad mo­kyk la vis dar iš lie ka erd ve, ku rio je or ga ni zuo ja mos pa mo kos, for muo jan čios jau no žmo gaus tin ka mą pa si rin ki mą.

pra smin ga pa mo ka

Komandinėse varžybose dalyvaujantys mokiniai

Lino

s Lu

kšai

tės

nuot

r.

Po pie tė „Jau sau le lė va ka rop“ – tik vie na pi lie tiš ku mo pro jek to „Liau dies kū ry bos ver smė se tau tos gy vy bė trykš ta“, ku rį vyk do Šiau lių „Ju ven­

tos“ pa grin di nė mo kyk la, da le ly tė. Po pie tė je da ly va vo ne tik „Ju ven tos“, bet ir ki tų mies to mo kyk lų tre čio kai ir jų mo ky to jai. (Apie tai mums pa ra šė au re li ja dir gin čie nė.)

Per po pie tę mo ki niai su si pa ži no su ru dens dar bais ir tur tais. Jau nie ji ūki nin kai ir iš miš ko at kly dęs Pil kas Vil kas aiš ki no si, kaip at si ran da duo na, mo kė si at skir ti ja vus, vai ši no si ir vai ši no duo nos ga mi niais.

Šven tė je taip pat da ly va vo ma žie ji puo džiai, ku rie pa kvie tė ru dens gė ry bes su dė ti į jų ga mi nius. Ne lauk tai, ne ti kė tai po pie tę ap lan kė ir Eg lė – žal čių ka ra lie nė bei Žil vi nas, už da vęs žmo nai su verp ti kuo de lį. Ra ga na mo kė Eg lę, kaip rei kia verp ti, o šven­tės da ly viai aiš ki no si, kaip iš ver pa lų gims ta au di niai. Skam bė jo liau dies dai nos, bu vo šo ka mi liau dies šo kiai, ei ta ra te lių.

jau sau le lė va ka rop

31

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

„Ma nau, per gy ve ni mą ke­liau siu tik kar tą. To dėl, jei ga liu pa si elg ti kil niai ar pa da ry ti ge rą dar bą ar ti mam sa vo, leisk da ry ti tai da bar, ne už mirš ti, ne ati dė lio ti, nes tuo pa čiu ke liu dau giau ne­be isiu“, – ci tuo ja Vil ja mą Pe ną Klai pė dos „Ver de nės“ pa grin­di nės mo kyk los pra di nių kla sių mo ky to jos me to di nin kės Kris ti na Les čiaus kai tė ir iri na da ni lie­nė. Šie žo džiai įkvė pė mo kyk los ben druo me nę pra dė ti lab da ros pro jek tą „iš ma no ran ke lių – į Ta vo šir dį“.

Pir ma sis pro jek to tiks las – nu­megz ti ša li kų ir pa do va no ti juos Šv. Ka zi mie ro pa ra pi jos „Ca ri to“ lab da ros val gyk lo je mai ti na miems so cia liai rem ti niems žmo nėms. Į pro jek tą įsi jun gė vi sa mo kyk los ben druo me nė – I–VI II kl. mo ki niai, jų tė vai bei mo ky to jai. Per 2008 m. rug sė jį–s pa lį pro jek to da ly vių pa stan go mis su rink ta dau giau kaip 7 kg mez gi mo siū lų. Iš šių siū lų V–VI II kl. mo ki­niai bei mo ky to jai nu mez gė per 30 ša li kų. I–IV kl. mo ki niams ša li kus iš sa vų siū lų pa dė jo megz ti ma mos, mo čiu tės, se se rys. Pa tys pra di nu kai ri šo ša li kams ku tus, py nė vir ve les ša li kams su riš ti. Iš vi so pro jek to da ly viai nu mez gė bei pa do va no jo dau­giau kaip 100 ša li kų.

Šių me tų pa va sa rį pro jek to da ly viai ap lan kė Šv. Ka zi mie ro pa ra pi jos „Ca ri to“ lab da ros val gyk lą – tik šį kar tą ne ši ni pa čių pa da ry tais krep še liais, pil nais įvai rias pal vių mar gu čių. Mo kyk­

„iš ma no ran ke lių – į ta vo šir dį“ los ben druo me nė pa au ko jo apie 300 mar gu čių.

Pro jek tą tę sia me ir šiais moks­lo me tais. Ti ky bos mo ky to ja Edi ta Rau bai tė, Šiau rės pro spek te iš vy­du si pik ta va lių nu lau žy tus me de­lius, su jau din ta pa kvie tė mo kyk los ben druo me nę į nau ją ge ru mo ak­ci ją „aš do va no ju Tau šį me­dį...“ „Te gul mū sų ran kos bus ne lau žan čios, o so di nan čios“, – sa kė ak ci jos įkvė pė ja Šv. Ka zi mie ro baž ny čio je su si rin ku siems pro jek to da ly viams – „Ver de nės“ pa grin di nės mo kyk los mo ki niams, jų tė vams bei mo ky to jams. Net gū sin gas vė jas ir pa juo dęs dan gus ne iš gąs di no at kak­liai nu si tei ku sių ak ci jos da ly vių. Dir bo vi si: vy res nie ji mo ki niai ir tė ve liai

ka sė me de liams duo bes, ma žie ji ne šė van dens ir že mių, lai kė ri ša mą me de lį, kad vė jas ne nu lauž tų...

Spa lio 14 d. ap link Šv. Ka zi mie ro baž ny čią bu vo pa so din ti 34 me de liai: 10 rau don la pių ąžuo lų, 5 ko lo ni niai ąžuo lai, 8 šer mukš niai, 11 pu še lių. Vi sus šiuos mo kyk los ben druo me nės lė šo mis įsi gy tus me de lius at ve žė ir pa dė jo pa so din ti Klai pė dos uni ver si te to Bo ta ni kos so do dar buo to jos.

Džiau gia mės, kad pro jek tas „Iš ma no ran ke lių – į Ta vo šir dį“ ne si bai gia, nes ky la vis nau jų ir nau jų min čių... „Kar tais pa­kan ka ma žy tės ki birkš tė lės įžieb ti skais čią ug nį. Pa kan ka la šo gė rio, kad pa sau lis im tų keis tis.“ (Bru no Fer re ro, ita lų ra šy to jas ir ku ni gas se le zie tis)

„Ar šv. Ka lė dų lau ki mas yra rim ties lai kas? Ar tai links my bių, do va nų pir ki­mo, vai šių ir nuo var gio nuo nuo la ti nio bė gi mo lai kas? Ar šv. Ka lė dų pras mė

yra tik Ka lė dų Se ne lis? Mes vis tols ta me ir tols ta me nuo tik ro­sios pra smės. Tik ro ji šv. Ka lė dų paslaptis yra ta, kad jos vie nin te lį kar tą įvy ku sios pa kei tė pa sau lį vi siems lai kams. Per pir mą sias šv. Ka lė das gi mė Kū di kė lis, ku ris au go iš min ti mi, me tais ir ma lo­ne pas Die vą ir žmo nes. Jis ken tė jo, mi rė ir pri si kė lė, iš gel bė jo sa vo žmo nes iš nuo dė mių. Ši at pir ki mo pa slap tis kar tą ir vi siems lai kams mums da vė Kū di kį, ku ris ta po mū sų žmo­giš ko jo au gi mo ir pil nat vės pa vyz džiu. Tik ro ji šv. Ka lė dų pa slap tis yra ta, kad ši šven tė skir ta vi siems – ir vai kams, ir su au gu sie siems, ir tur tin gie­siems, ir varg šams“, – pri­me na sa vo laiš ke Vil niaus Pi lai tės vi du ri nės mo kyk los ti ky bos vyr. mo ky to ja Lai ma PRanS KŪ nai Tė ir pra di nių kla sių mo ky to ja me to di nin kė Jo vi ta Ra GaUS Kai Tė.

Jau ne vie ne ri me tai Pi­lai tės vi du ri nė je mo kyk lo je ban do ma įpras min ti ad ven tą ir šv. Ka lė das. „Sten gia mės, kad pa si ruo ši mo šur mu lys ne nu stelb tų tra paus lau ki mo, vi di nių kiek vie no iš gy ve ni mų. Šiuo lai ko tar piu ren ka mės to kius ren­gi nius, ak ci jas, pro jek tus, ku rių tu ri nys tap tų ar ti mas įvai raus am žiaus mo ki niams. Su pra di nu kais jau sep tin tus me tus gruo­džio mė ne sį vyk do me pro jek tą „ad ven to ryt me čiai“. Prieš ad ven to pra džią mo kyk los ko ri do riu je yra pa ren gia ma ad ven to ker te lė, ku rio je pra di nu kai su si ren ka kiek vie ną gruo džio pir ma­die nį, nu ma ty tu lai ku. Čia jie klau so si ad ven ti nių is to ri jų, gie da gies me les, pa si i ma „na mų dar bus“, čia jų lau kia ir ma lo nios staig me nos. Kiek vie ną sa vai tę ant ad ven to vai ni ko už de ga ma

vis nau ja žva kė. Nuo jos kiek vie na kla sė už si de ga sa vo kla sės ad ven to vai ni ko žva kę. Kla sė se mo ki niai pa si ga mi na ad ven to ka len do rių, ku riuo se svar bu ne sal dai nis ir koks nors ani ma ci nio fil mo per so na žas ar Ka lė dų Se ne lis su el niais, o pra smin gos min tys. Šio pro jek to me tu sten gia mės su kur ti ypa tin gą lau ki­mo ir pa si da li ji mo, do va no ji mo nuo tai ką: vai kai ku ria svei­ki ni mus pa ra pi jos žmo nėms. Jie šv. Ka lė dų ry tą iš da li ja mi baž ny čio je. Jau ta po tra di ci ja, kad pra di nu kai per ad ven tą do va no ja žais liu kus Kū di kių na mų auk lė ti niams.

Vy res nių jų kla sių mo ki nius įtrau­kia me į pro jek tą „Ma ty ti ga li ma tik šir di mi“. Šis so cia li nis pro jek tas mo kyk lo je vyk do mas kaip ak ci ja jau 10 me tų. Ren ka me do va nas vai kų na mams, lan ko me vai kų na mų auk­lė ti nius, pri si de da me prie „Mais to ban ko“ ren gi nių.

Per ad ven tą kla sė se (vie nais me­tais ir mo ky to jų ko lek ty ve) or ga ni zuo­ja ma ak ci ja „Slap tas an ge las“. Tad šios ke tu rios sa vai tės pri si pil do ma žų šil tų ste buk lų. vi si da ly vau jan tys „pa virs ta“ an ge lais. Iš si trau kęs vie­no as mens var dą, „an ge las“ rū pi­na si „glo bo ja muo ju“ vi są ad ven tą, steng da ma sis lik ti ne iš aiš kin tas. Taip kiek vie nas „an ge las“ tu ri rū pin tis ne

tik sa vo glo bo ja muo ju, bet ir ki tais da ly vau jan čiais. Tai su ar ti na žmo nes, pa de da ma lo niau ir nuo šir džiau ben drau ti. Prieš iš ei­nant atos to gau ti ren gia ma ben druo me nės va ka ro nė, ku rios me tu spė ja me sa vo „an ge lą“ ir pa si kei čia me lin kė ji mais.

Kad skleis tų si tik ro ji šven tės pras mė, ne už ten ka to, kas vyks­ta mo kyk lo je. No rė tų si, kad tai bū tų pa lai ko ma ir šei mo se, nes vai kai įpran ta sek ti su au gu sių jų pa vyz džiu. Ti ki me, kad mū sų ap ra šy tie ji ma ži, bet svar būs da ly kai, pa de da pri ar tė ti prie šv. Ka lė dų. Tuo ir no rė jo me pa si da ly ti,“ – ra šo mo ky to jos.

Pa reng ta pa gal skai ty to jų laiš kus

Mums­ra­šo

Ka lė dų be lau kiant...

Svečiuose pas vaikų namų auklėtinius

32

Vilniaus lopšelis­darželis „Riešutėlis“ nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 24 d. vykdo projektą „Paslaptingasis adven­tas“, kurio tikslas – ugdyti vaikuose rimties, susikaupimo, laukimo pradmenis, skiepyti pagarbą žmogui ir gyvybei. Prieškalėdinis laikotarpis – adventas – vaikui yra sunkiai suvokiamas ir paslaptingas metas. Jo sąmonėje išlieka tik džiugūs švenčių epizodai, o kad šventė būtų pilnavertė ir harmoninga vaikai turi suvokti jos prasmę ir svarbiausia – išmokt laukti. Šiais laikais retas sugeba laukti, suvaldyti save, apriboti savo pomėgius...

Vykdant projektą „Paslaptingasis Adventas“ rengiama viso darželio muzikinė pažintinė vakaronė kartu su tėveliais. Į svečius kviečiamas kunigas. Per vakarones suteikiama žinių apie adventą, meninio ugdymo pedagogė vaikams pasiūlo tik šiam metui skirtų žaidimų, giesmelių, spėjimų, papročių, muzikinių kūrinių. Po vakaronės visi eina aplink darželį su pačių pasigamintais žibintais skleisdami gėrį, šilumą ir draugiškumą.

Pirma savaitė skiriama advento prasmės aiškinimuisi, klausimams ir atsakymams. Aptariamos advento tradicijos, lankoma bažnyčia, gaminamas advento kalendorius, „Gerų darbelių“ skrynelė ir kuriama prakartėlė.

antra savaitė skiriama advento vainikui – šviesos ir gy­vybės puoselėjimui. Kalbama apie vainiko kilmę, jo prasmę. Grupėse vaikai karpo, lipdo, konstruoja vainikus. Rengiamos vakaronės, per kurias tėvai su vaikais pina vainikus, užrašo ir ant vainikų kabina gražių palinkėjimų vieni kitiems, gamina žaisliukus iš molio, akmenukų ir t. t.

Trečia savaitė skiriama žvakės simbolikai – šviesos perga­lei prieš tamsą. Vaikams kalbama apie žvakių kilmę ir prasmę. Organizuojama pramoga „Žvakė stebukladarė“ – vaikai piešia, eksperimentuoja su vašku, degančia žvake. Vyksta pokalbis „Taurumo valandėlė“ – perduodami žvakę, vaikai pasako vienas kitam, ką nors gera ir gražaus. Vakare, degant žvakei, žaidžiamas žaidimas „išradingi šešėliai“.

Ketvirta savaitė skiriama advento burtams, spėjimams, žaidimams. Šią savaitę pedagogai kartu su tėveliais organi­zuoja žaidimų, viktorinų apie adventą vakarones.

Tokie projektai suvienija visą darželio bendruomenę ir tėvelius. Originaliomis idėjomis pedagogai sudomina vai­kus: jiems patinka atidarinėti advento kalendoriaus dureles, statyti prakartėlę ir puošti eglutę... Adventas padeda mums tapti tauresniems, nes mokomės vertinti dorybę, gerumą, nuoširdumą.

vilma daUGiRdiEnėVilniaus­lopšelio­darželio­„Riešutėlis“­pavaduotoja­ugdymui

paslaptingasis adventas

Per dve jus me tus ga vus dau giau nei 2 mln. Lt Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų pa ra mą, Vil niaus pa slau gų ver­slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tre bu vo įreng tas vai kų so cia li za ci jos kam ba rys, ku ria me tei kia mos in di vi du a li zuo tos vai kų prie žiū ros pa slau gos cen tre be si mo kan čių moks lei vių iki mo kyk li nio am žiaus vai kams. Lie tu vo je tai pir mas vai kų prie žiū ros cen tras pro fe si nė je mo kyk lo je, ku ris su tei kia jau niems žmo nėms pa pil do mas pa trauk lias so cia li nes mo ky­mo si są ly gas.

Kas met pro fe si nio mo ky mo įstai gas dėl vai ke lio gi mi mo pa lie­ka da lis moks lei vių, ne įgi ju sių pro fe si nės kva li fi ka ci jos. Daž nai vai ke lio gi mi mas jau nai šei mai ar vie ni šai mo ti nai su ke lia di de lių fi nan si nių pro ble mų, tai ap ri bo ja jau nuo lių mo ky mo si ga li my­bes. Spręs da mi šias pro ble mas, pa si nau do jo me ES struk tū ri nių fon dų pa ra ma. Vai kų prie žiū ros kam ba rys sėk min gai vei kia jau ant rus me tus. Yra pa reng ti vai kų prie žiū ros kam ba rio nuo sta tai, api brėž ta pri ėmi mo tvar ka.

Ka dan gi Cen tre tu ri me auk lių mo ky mo pro gra mą, vai kų so cia li za ci jos kam ba rys ta po mo der nia auk lių prak ti nio mo ky­mo ba ze ir pa di di no spe cia ly bės įgi ji mo pri ei na mu mą vai kus au gi nan tiems jau niems tė vams. Pa ge rė jo so cia li nę at skir tį iš gy ve nan čių jau nų žmo nių ga li my bės įgy ti pir mi nę pro fe si nę kva li fi ka ci ją bei kom pe ten ci jas. Pa ge rė jo auk lių pra di nis prak­ti nis pa ren gi mas.

Auk lių spe cia ly bės mo ki nės ne tu rė jo to kios mo ky mo ba zės, ku rio je ga lė tų at lik ti pra di nę pro fe si nę prak ti ką. Mo ky tis prak ti nių įgū džių mer gi nos iš ei da vo į mies to vai kų dar že lius. Mo der ni, ap­rū pin ta vi so mis rei ka lin go mis mo ky mo prie mo nė mis bei įran ga auk lių prak ti nio mo ky mo ba zė iš spren dė šią pro ble mą.

So cia li za ci jos kam ba ry je sau giai jau čia si ir vai kas, ir ma ma, nes ji per per trau kas ga li su si tik ti su vai ku, pa ti jį pa mai tin ti. Šią pa slau gą mes tei kia me ir cen tro mo ky to joms, ku rios au gi na pra di nio mo kyk li nio am žiaus vai kus. Pa si bai gus pa mo koms vai kai ga li at ei ti į prie žiū ros kam ba rį ruoš ti pa mo kų. Yra pa­reng ta me to di nė me džia ga, ko kią veik lą ga li ma or ga ni zuo ti ir atlikti vai kų prie žiū ros kam ba ry je at si žvel giant į vai ko am žiaus tarps nius.

Už ES lė šas su kur ta in fra struk tū ra pa de da stip rin ti jau nų žmo nių in teg ra lu mą, ug do jų sa va ran kiš ku mą, at sa ko my bę, ben druo me niš ku mą, pa de da įgy ti šian die nos gy ve ni mui bū ti nų dar bi nių bei so cia li nių įgū džių, ge bė ji mų ir kom pe ten ci jų.

vil niaus pa slau gų ver slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tro inf.

vai kų prie žiū ros cen tras pro fe si nė je mo kyk lo je

Lap kri čio pa bai go je Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre ati da ry ta Kau no mies to ug dy mo įstai gų ge ro­sios pa tir ties sklai dos pa ro da „Ug dy mas ne tra di­ci nė se ap lin ko se“. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras, pla nuo da mas 2009 me tų veik los pro gra mą, iš gir do Kau no mies to Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men­to ra gi ni mą ug dy mui iš nau do ti ne tra di ci nes ap lin kas ir nu ma tė or ga ni zuo ti pa ro dą. Tiks las – skleis ti mies to ug dy mo įstai gų ge rą ją pa tir tį or ga ni zuo jant da ly kų ar in teg ruo­tas pa mo kas, kla sių va lan dė les, kon kur sus ir ki tus ren gi nius ne tra di ci nė se ap lin ko se.

Pa ro do je eks po nuo ja mi 157 dar bai iš 51 ug dy mo įstai gos. Vie no eks po na to su lauk ta iš mies to eti kos mo ky to jų me to di­

nio bū re lio. Dau giau siai dar bų pa tei kė Juo zo Gru šo vi du ri nės mo kyk los, „Var po“, S. Da riaus ir S. Gi rė no gim na zi jų, „Ži bu rio“, Verš vų vi du ri nių mo kyk lų mo ky to jai. Džiu gu, kad sa vo pa tir tį šio je pa ro do je sklei džia ir Kau no ap skri ties kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tras, pri sta tęs net 10 sten di nių pra ne ši mų su iš sa miais ap ra šais, Kau­no sta ty bi nin kų ren gi mo cen tras, Kau no pa slau gų ver slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tras, Kau no ra jo no Do mei ka vos lop še lis­dar že lis.

Pa ro dą api pa vi da li no Juo zo Gru šo vi du ri nės mo kyk los di rek to riaus pa va duo to jos ug dy mui Vi­li ja dem ja no va ir ni jo lė Le o no vie nė, ori gi na lia

puokš te pa puo šė Kau no moks lei vių ap lin ko ty ros cen tras.Pa­ro­da­veiks­iki­2010­m.­sau­sio­28­d.­Kau­no­pe­da­go­gų­kva­li­fi­ka­ci­jos­cen­tro­bib­lio­te­ko­je­–­in­for­ma­ci­nia­me­cen­tre.

Ra sa BORT KE vi čiE nė

ug dy mas ne tra di ci nė se ap lin ko se

33

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Vil niaus „At ga jos“ spe cia lio­sios mo kyk los spor to ko man da rug sė jo 4–8 d. da ly va vo Var šu­vo je vy ku sio je Eu ro pos in teg­ra ci jos sa vai tė je „Žai dy nės be sie nų“. Į šį ren gi nį Lie tu va bu vo pa kvies ta pir mą kar tą. Mus pa­kvie tė ren gi nio or ga ni za to rė Var­šu vos spe cia lio ji mo kyk la – mū sų mo kyk los part ne rė Co me nius pro jek te „So cia li nė in teg ra ci ja kas die ni nia me mo kyk los gy­ve ni me“ pa gal Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mą.

Eu ro pos in teg ra ci jos sa vai­tė – „Žai dy nės be sie nų“ yra tarp tau ti nis spor to ir kul tū ros ren gi nys jau niems žmo nėms, tu­rin tiems fi zi nę (mo to ri nę) ne ga lią. Ren gi nio tiks lai: su kvies ti įvai rių Eu ro pos ša lių jau nus ne įga lius žmo nes, mo ky ti juos at sto vau ti sa vo ša liai, di din ti ne įga lių vai kų ir su au gu sių jų sa vi gar bą, ge rin ti ben dra vi mo įgū džius ne pri klau so mai nuo kul tū ros ir kal bos skir tu mų.

Žai dy nės vyks ta nuo 1991 m. kas dve jus me tus vis ki to je ša ly je. Ko man dą su da ro 14 žmo nių: 8 ne įga lūs mo ki niai ar ba 7 ne įga lūs ir 1 svei kas mo ki nys bei 6 su au gę as me nys (mo­ky to jai, asis ten tai ar kt.). Tarp ne įga lių mo ki nių pri va lo bū ti 2 mo ki niai, val dan tys me cha ni nius ve ži mė lius, 2 – elek tri nius (de ja, to kie ve ži mė liai Lie tu vo je – di de lė re te ny bė). Kiek vie na ša lies ko man da ap mo ka sa vo ko man dos ke lio nės iš lai das, kit kuo pa si rū pi na žai dy nes or ga ni zuo jan ti ša lis.

Mū sų ko man da tu rė jo pri sta ty ti sa vo ša lį ir mo kyk lą ki tiems Eu ro pos in teg ra ci jos sa vai tės da ly viams: Len ki jos, Vo kie ti jos, Veng ri jos, Slo va ki jos, Če ki jos ir Bel gi jos ko man doms. Iš nau do­jo me pui kią pro gą pa pa sa ko ti, kad šie met Lie tu va šven čia sa vo var do tūks tant me tį. Žai dė me žai di mą „Gra ži mū sų šei my nė lė“, ro dė me fil mą apie Lie tu vą, mo kė me ki tus da ly vius žais ti „Jur ge lį meist re lį“, vai ši no me lie tu viš ku sū riu su kmy nais, me du mi bei duo na. Iš klau sė me ir ki tų ša lių da ly vių pri sis ta ty mus.

Ren gi nio da ly vius (apie 100 žmo nių) pri ėmė Var šu vos mies to me rė Ha na Gron ke vič­Valc (Han na Gron kie wicz­Waltz). Po to vi si da ly viai ly di mi po li ci jos ir me di kų bri ga dos vy ko į se na mies tį at lik ti pir mų jų už duo čių: ban dy ti su ras ti 11 žy miau sių Var šu vos se na mies čio ob jek tų. Bu vo me su ža vė ti šei mi nin kų dė me siu: in for ma ci jos tiks lu mu, pa to gu mu, vi si jau tė mės sau giai, ge rai, leng vai su pra to me už duo tis, džiau gė mės kiek vie nai ko man­

Mes esa me

„žai dy nės be sie nų“ dai skir tu „an ge lu sar gu“ – sa­va no riu, ku ris rū pi no si vi so mis ko man dos reik mė mis.

At li kę už duo tis bu vo me pa­kvies ti į eks kur si ją po Ka ra lių rū mus, pa ma tė me len kų et no­gra fi nių šo kių, iš gir do me dai nų. Mo ki niai tu rė jo pro gą su si pa žin ti su kai my ni nės ša lies se no ve, ku ri svar bi ir Lie tu vai.

Spor to var žy bų die ną, pa si­puo šę spe cia liai mums pa siū tais spor ti niais kos tiu mais, ku riuos įsi gi jo me už lė šas, su rink tas ir do va no tas TV3 iš si pil dy mo ak­ci jos me tu, ap su ko me gar bės ra tą sta dio ne, su sto jo me prie sa vo ša lies vė lia vos, gie do jo me Lie tu vos him ną. Mus pa svei ki­no ofi cia lūs as me nys ir var žy bų or ga ni za to rė Var šu vos spe cia lio­sios mo kyk los di rek to rė Mal go­

ža ta Dons ka­Olš ko (Małgor za ta Dońska-Ols zko). Da ly viams bu vo su teik ta pui ki pro ga su pras ti bei pa jaus ti sa vo

rei ka lin gu mą ko man dai. Bu vo sun ku, ta čiau mes, žai dy nių nau jo­kai, įvei kė me vi sas kliū tis ir gar bin gai at sto va vo me Lie tu vai.

Sa vai tės ren gi niai bai gė si kon cer tu Kul tū ros ir spor to rū muo­se. Į jį su si rin ko da ly vių ša lių am ba sa dų at sto vai, Var šu vos spe cia lių dar že lių ir mo kyk lų auk lė ti niai, jų šei mos. Kon cer ta vo 150 ne įga lių da ly vių: mu šė būg nus, gro jo dū de lė mis, for te pi jo­nu, gi ta ro mis, šo ko su rie du čiais, dai na vo, ro dė mi ni spek tak lį apie Var šu vą. Per per trau ką da ly viams įteik ti pri zai, do va nos, vi si ofi cia liai pa kvies ti da ly vau ti ki to se „Žai dy nė se be sie nų“ 2011 m. Bel gi jo je. Šven tė bai gė si va ka rie ne, į ku rią mus pa­kvie tė pa ti Var šu vos me rė.

Bu vo ge ra ir sma gu ma ty ti, kaip mū sų vai kai žings nis po žings nio jau tė si vis lais viau, pra dė jo ben drau ti su ki tų ša lių vai kais net ir ne mo kė da mi kal bos, ge riau su pra to vie ni ki tus, nei mes su au gę, pa jau tė, kad ga li pa da ry ti daug dau giau, nei ga lė jo įsi vaiz duo ti, pa jė gė vi są sa vai tę gy ven ti be tė ve lių, su­ge bė jo sa va ran kiš kai nu pirk ti ar ti mie siems lauk tu vių, ra gi no, drą si no ir pa lai kė vie nas ki tą ir mus – su au gu siuo sius.

Džiau gia mės įgi ję ži nių, pa si da li ję ge rą ją dar bo pa tir ti mi ir ti ki mės ben dra dar biau ti ren giant pa na šaus po bū džio ren gi nius Lie tu vo je.

auš ra KRiŠ KO viE CiE nėJur ga STa TU LE vi čiE nė

Vil­niaus­„At­ga­jos“­spec.­mo­kyk­los­gy­do­mo­sios­kū­no­kul­tū­ros­mo­ky­to­jos­

Mo ki niai var žė si jud rių jų es­ta fe čių, bau dų me ti mo, taik lu­mo, mik lu mo, vir vės trau ki mo, šaš kių, sa lės ri ti nio ir ki to se rung ty se. Pa tir ta daug tei gia mų emo ci jų ir džiaugs mo aki mir kų. Kol bu vo su muo ja mi re zul ta tai, spor ti nin kai pa si žiū rė jo Vil niaus Ra ga niu kės te at ro spek tak lį „Pe le nė“.

Mo ki nius ap do va no jo Vil­niaus ap skri ties so cia li nių rei­ka lų, švie ti mo ir kul tū ros de par­ta men to di rek to rius vid man tas van sa vi čius. Bu vo įver tin ti kiek vie nos ko man dos ir kiek­vie no da ly vio pa sie ki mai bei pa stan gos.

Ele na Min KU TėVil­niaus­„Ra­sos“­spe­cia­lio­sios­m­klos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė­

Bai gian tis me tams, Vil niaus „Ra sos“ spe cia lio jo je mo kyk­lo je įvy ko vil niaus ap skri ties ne įga lių jų mo ki nių spor to žai dy nės, skir tos Lie tu vos var do tūks tant me čiui pa mi nė ti.Žai dy nė se da ly va vo Šal či nin kų, Uk mer gės, Vil niaus Ver kių, Vil­niaus „Ši lo“ ir Vil niaus „Ra sos“ spe cia lių jų mo kyk lų ko man dos. Jas pa svei ki no Vil niaus ap skri­ties vir ši nin ko ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir kul tū ros sky riaus ve dė ja Liud mi la Pet raus kie­nė, Švie ti mo ir kul tū ros sky riaus vyr. spe cia lis tas Ro lan das Les­ke vi čius. „Su si ti ko me pa ben­drau ti, pa spor tuo ti, iš ban dy ti jė gų, pa dė ti drau gams, o vi sų svar biau sia – pa jus ti, kaip ge ra, kai ša lia sa vi“, – sa kė jie.

neįgaliųjų sporto žaidynės

34

Įvykiai,­faktai

vy tau to Di džio jo ke liais Lent va rio pra di nė mo kyk la Lie tu vos var do tūks tant me čio

mi nė ji mo pro ga vyk dė pro jek tą – edu ka ci nę­pa žin ti nę ke lio nę „is to ri nę pra ei tį pri si mi nus“. (Pro jek to au to rė – mo kyk los di rek to rė Ona Ra ma naus kie nė.) Pro jek te da ly va vo pe da go­gai iš Lent va rio mo kyk lų, Lent va rio vai kų lop še lio­dar že lio „Ši­las“, Lent va rio glo bos na mų. Edu ka ci nė­pa žin ti nė ke lio nė per Lie tu vą– Len ki ją– Uk rai ną Vy tau to Di džio jo ke liais (marš ru tu: Lent va ris– Liub li nas– Luc kas– Po do lės Ka me ne cas– Ba ko ta– Cho ti nas) – tai tą sa anks čiau vyk dy tų pro jek tų, skir tų Lie tu vos is to ri jai ir jos są sa joms su kai my ni nė mis vals ty bė mis ge riau pa žin ti. Ke lio nę fi nan sa vo Tau ti nių ma žu mų ir iš ei vi jos de par­ta men tas prie LR Vy riau sy bės.

KE Lio nė į PRa Ei tį

Pir miau siai su si pa žin ta su vie nu se niau sių Uk rai nos mies tų Luc ku. Gar bin go Lie tu vos tūks tant me čio ju bi lie jaus pro ga de­

Chotino tvirtovė – buvusi LDK siena

ra pri si min ti, kad prieš 580 me tų, 1429­ai siais į Luc ką rin ko si Vi du rio ir Ry tų Eu ro pos mo nar chai ka rū nuo ti Vy tau to Di džio jo. Vy tau tas Luc ke su ren gė to kį Eu ro pos val do vų su va žia vi mą, ko kio Eu ro pa ne bu vo ma čiu si. Su va žia vi mas vy ko pus an tro mė ne sio.

Da bar Lietuvos kunigaikščio Ge di mi no sū naus Liu bar to pi ly je vei kia mu zie jus, ga li ma pa si klau sy ti var pų mu zi kos, pa ma ty ti se ną sias kny gas, kny gų spaus di ni mo ma ši ną. Uk rai nie čiai stro­piai sau go ben dros su lie tu viais is to ri nės pra ei ties sim bo lius. Šiais me tais rug sė jo mė ne sį per ofi cia lų Lie tu vos de le ga ci jos na rių su si ti ki mą su Luc ko mies to va do vy be Tra kų ra jo no sa­vi val dy bės me ras V. Ka po čius ir Luc ko sa vi val dy bės me ras B. Ši ba pa si ra šė ke ti ni mo ben dra dar biau ti pro to ko lą.

PRo tė vių PėD Sa Kai

Į Po do lės Ka me ne cą ve da Lietuvos ku ni gaikš čio Ge di mi no sū naus Ka ri jo to var du pa va din ta gat vė. Di džiau sią šio mies to pa si di džia vi mą – se no vi nę gy ny bi nę pi lį – pa sta tė Lie tu vos Di­džio sios Ku ni gaikš tys tės ku ni gaikš čiai Ka ri jo tai čiai. Lie tu vių dė ka mies tui 1374 m. bu vo su teik tos Mag de bur go tei sės.

Mies te dau gy bė baž ny čių, cerk vių, ro tu šė. Vie nas įstabiausių pa min klų – ka ted ra.

Ba ko to je, ties Dniest ro upe, – bu vu si Lie tu vos Di džio sios Ku­ni gaikš tys tės sie na. Ba ko ta pir mą kar tą pa mi nė ta kro ni ko se 1024 m. Da bar tvir to vė yra įspū din go gro žio mu zie jus.

Ke lio nės da ly viai mo ky to jai pa ty rė nuo sta bių įspū džių, iš­gir do at si lie pi mų apie Lie tu vą, tai gi tu rės ką per teik ti sa vo ug dy ti niams.

Mū sų inf.

ne rei kia dir žo!Lap kri čio 3 d. Vil niu je pra si dė jo pro jek to „au­

gink at sa kin gai“ vi suo me nės pa žan gos ak ci ja „ne rei kia dir žo!“ Ak ci ja sie kia ma pa ro dy ti, kad Lie tu vai rei kia kū ry bin gos, lais vai mąs tan čios kar tos, ku ri ga li už aug ti tik ap lin ko je be smur­to. Vi są lap kri tį spe cia lus ak ci jos au to bu siu kas lan kė di džiuo sius ša lies mies tus ir rin ko žmo nių at neš tus ne rei ka lin gus dir žus, iš ku rių vė liau gims me no kū ri niai.

Kū ry bin gos kar tos ug dy mui pri ta ria ir ak ci­ją glo bo ti ėmė si švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius. „Tai la bai pra smin ga ak ci ja, at krei pian ti dė me sį ne vien į fi zi nio, bet ir į psi cho lo gi nio smur to ap raiš kas šei mo je, mo­kyk lo je, vi suo me nė je ir ug dan ti ne pa kan tu mą šiam reiš ki niui“, – sa kė mi nist ras.

ak ci jos ini cia to riai – vi suo me ni nė or ga­ni za ci ja „Gel bė kit vai kus“ ir mo bi lių jų te le­ko mu ni ka ci jų ben dro vė „Om ni tel“. Į ak ci jos or ga ni za vi mą įsi trau kė dvi di džiau sios jau ni mo or ga ni za ci jos – Lie tu vos skau ti ja ir Lie tu vos moks lei vių par la men tas, ku rios bū rė moks lei­vius, jų tė ve lius ir pe da go gus da ly vau ti ak ci jo je. Prie ak ci jos „Ne rei kia dir žo!“ pri si jun gė Edi ta Mil da žy tė, Dai va Ta mo šiū nai tė­Bud rė, Ro lan das Vil kon čius, Alek san dras Po greb no jus, Ne ri jus Juš ka, Li vi ja Gra daus kie nė, Vy tau tas Rum šas, Ka ri na Krys ko, Lau ra Imb ra sie nė ir ki ti kul tū ros, me no, te le vi zi jos at sto vai.

Iš pa do va no tų dir žų su kur ti me no kū ri niai ak ci jai pa si bai gus bus eks po nuo ja mi vie šo se erd vė se.

Dau giau in for ma ci jos – in ter ne to sve tai nė je www.au gink.lt.

Šal či nin kų ra jo no Tur ge lių vi du ri nės mo kyk los mo ky to­ja, jau nų jų šau lių va do vė Re na ta Ka li naus kai tė pa ra šė apie jau di nan čią tau tiš ką ak ci ją jų mies te ly je – iš kil min gą vil niaus at ga vi mo 70 me tų ju bi lie jaus pa mi nė ji mą.

...Į ren gi nį at vy ko ne ma ža gar bin gų sve čių: Lie tu vos po li ci jos ka pe lio nas auš vy das Be lic kas, Vil niaus ka ro prie vo lės cen tro vir ši nin kas ma jo ras Gin tau tas Žu kai tis, Vil niaus ap skri ties Ka ra liaus Min dau go X šau lių rink ti nės va das da rius Lei nar tas, Šal či nin kų XI šau lių kuo pos va das Ei man tas Ta mu ly nas, Šal či nin kų Lie tu vos tūks tant me čio gim na zi jos di rek to rius vid man tas Ži lius, Tur ge lių se niū nas voi ce chas Jur ge le vi čius, Šal či nin kų XI kuo pos šau liai, mo te rų klu bo „Zon ta“ at sto­vės ir dau ge lis ki tų.

„Kad ge riau su vok tu me šios da tos svar bą ir reikš mę, Vil niaus mies to is to ri jos mo ky to jų me to di nės ta ry bos na rė Zi nai da Šim ku vie nė per skai tė pra ne ši mą „Nau jas po žiū ris į is to ri jos mo ky mą“, ku ria me trum pai ap žvel gė to me to is to ri nę si tu a ci ją, įvy kius.

Šven tę vai ni ka vo iš kil min ga ei se na į Tur ge lių baž ny čią. Ei se nai va do va­vo Šal či nin kų XI kuo pos šau liai. Kle bo nas Ta deu šas Ma tu lia nie cas kar tu su ka pe lio nu A. Be lic ku au ko jo šv. Mi šias už vi sus šio kraš to žmo nes, jų tar pu sa vio su pra ti mą, san tar vę.

Šven tės tiks las bu vo ne tik pri si min ti prieš 70 me tų įvy ku sią is to ri nę lie tu­vių per ga lę, pa kar to ti sim bo li nį žy gį į Vil nių, bet ir pa ska tin ti su si mąs ty ti: kas esa me ir ko sie kia me; ką kiek vie nam iš mū sų reiš kia žo džiai vals ty bė, tau ta, tau tiš ku mas.... No ri si ti kė ti, jog tiks las bu vo pa siek tas“, – ra šo mo ky to ja.

į vil nių! į vil nių!

35

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.14(289)

Knygoje „Garsūs Lietuvos žydai“ prista­tomos ryškios Lietuvos žydų asmenybės, neabejotinai susijusios su Lietuvos istoriniu bei kultūriniu paveldu. Knygos leidėjai ir au­toriai pritaria Vakarų Europoje vyraujančiam požiūriui, kad šalies istorinis ir kultūrinis palikimas neturi būti skirstomas tautiniu ar religiniu pagrindu. Tad Lietuvos žydų istori­nis indėlis bei kultūra yra neatsiejama mūsų nacionalinės savasties dalis.

Iki II Pasaulinio karo žydai buvo didžiausia Lietuvoje tautinė mažuma. Vilnius, kuriame sugyveno įvairių tautybių, kultūrų ir religijų žmonės, buvo svarbus žydų dvasinis centras. XVIII a. Vilniuje gyvenusio išminčiaus Gaono Elijo ben Saliamono vardas išgarsino Vilnių, kaip Lietuvos Jeruzalę. Iš Lietuvos kilę arba bent trumpam čia įsikūrę pasaulinio garso menininkai, rašytojai, muzikai, tokie kaip: Jascha Heifetzas, Šmuelis Josifas Finas, Chaimas Gradė, Šlioma an­skis, Maksas Bandas, Leonas Bakstas, Romainas Gary, Benjaminas Gorbulskis, Pinchus Kremegnis, Williamas Zorachas ir kiti.

Autoriai: Aušra Pačkauskienė, Vytautas ToleikisDailininkai: Edmundas Brazauskas, Ilona BrazauskienėKnygą išleido VšĮ „Europos namai“

Garsūs Lietuvos žydai

Ge ne ro lo Jo no Že mai čio Lie tu vos ka ro aka de mi jos Hu ma ni ta ri nių moks lų ka ted ros pro fe so rius ha bil. dr. Al gir das Ažu ba lis, šios ka ted ros ve dė ja Ro lan da Kaz laus kai tė­Mar ke lie nė ir Ro kiš kio Ro mu vos gim na zi jos vyr. mo ky to ja edu ko lo gi jos ma gist rė Vir gi ni ja Ži lė nie nė pa ren gė ir iš lei do 319 psl. mo no­g ra fi ją „Ka ri nis ren gi mas Lie tu vos mo kyk lo je (1929–1940 m.)“ (Vil nius, 2009). Mo nog ra fi­jo je ana li zuo ja mas ka ri nio ren gi mo mo ky mo or ga ni za vi mas ne pri klau so mos Lie tu vos gim na zi jo se ir spe cia lio sio se mo kyk lo se 1929–1940 m. Iš ana li zuo ti ka ri nio ren gi­mo in teg ra vi mo su ki tais mo ko mai siais daly kais klau si mai to

apie ka ri nį ren gi mą Lie tu vos mo kyk lo je

1929–1940 m.

me to pra džios mo kyk lo se. Ap tar ti pra džios mo kyk lų ir gim na zi jų mo ky to jų ren gi mo bei jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ka ri nio ren gimo sri ty je klau si mai. Pa lies ta vi suo me ni nių or ga ni za ci jų, ypač Šau lių ir Skau tų są jun gų, veik la šio je sri­ty je. Pa teik tos 107 ak ty viau sių ka ri nio ren gi mo or ga ni za to rių, va do vė lių au to rių, pe da go gų biog ra fi jos.

Ti ki mės, kad ši mo nog ra fi ja bus įdo mi pe­da go gams, jais be si ren gian tiems tap ti stu den­tams, ma gist ran tams ir dok to ran tams, Lie tu vos ka riuo me nės ka ri nin kams, da bar ti nių Šau lių ir Skau tų są jun gų va do vams bei na riams.

Dau giau in for ma ci jos www.lka.lt/Easy Ad min/sys /fi les/Ka ri nis_ren gi mas.pdf

Ra sa GEd Mi niE nėGe­ne­ro­lo­Jo­no­Že­mai­čio­Lie­tu­vos­ka­ro­aka­de­mi­jos­

Hu­ma­ni­ta­ri­nių­moks­lų­ka­ted­ros­ Me­to­di­nio­ka­bi­ne­to­ve­dė­ja

Jau de vin tus me tus vyks ta Vai kų kū ry bi nės ini cia ty vos fon do ver ti mų ir iliust ra ci jų pro jek­tas „Ta vo žvilgs nis“. Pro jek tas ypa tin gas de mok ra tiš ku mu, ga li my be reikš tis jau no žmo gaus kū ry bi nėms po ten ci joms. Tai svar­bu, nes ne kū ry biš ka vi suo me nė XXI a. – be per spek ty vų. „Ta vo žvilgs nis“ – pa ska ta iš mok ti už sie nio kal bų, pa žin ti ki tų tau tų kul tū­rą. Moks li nin kai pri pa žįs ta, kad ver ti mai – vie nas pa ti ki miau sių bū dų pa žin ti ir iš mok ti kal bą.

Šiais me tais iš leis tas pro jek to da ly vių dar bų – ver ti mų ir iliust­ra ci jų – al bu mas „Ta vo žvilgs nis“. Į lei di nį ga li me žvelg ti kaip į do va ną Lie tu vai jos var do pa mi nė ji mo tūks tant me čio pro ga,

de vy nis kar tus ma tuok, de šim tą – kirpk

drau ge ir do va ną sau pa tiems. Pa­ga liau – tai dar bo kny ga, nes jo je pa teik tus ver ti mus ga li me ly gin ti su sa viš kiais, jais gro žė tis, ver tin ti, kri­ti kuo ti bei iš nau jo mo de liuo ti. Kam jau kam, bet ver tė jui tik rai leng vai pri tai ky tu me iš min tį: de vy nis kar tus ma tuok, de šim tą – kirpk.

Ypa tin gos trau kos ir ža ve sio, kaip sa ko pa tys moks lei viai sklai­dy da mi sa vo dar bų al bu mą, tei kia ver čia mų teks tų iliust ra ci jos. Tai tar si žvilgs nis iš ki tos pu sės: vie­

nam siu že tui (teks tui) ten ka ke lios ar ke lio li ka jų – skir tin gų po žiū rių ir iš raiš kų. Vėl gi – tos pa čios ga li my bės ver tin ti, gir ti, kri ti kuo ti, mik lin ti ran ką iš nau jo, ki taip ta riant, kur ti...

Mūsų inf.

Leidiniai

Lietuvos žydų vardai įrašyti į Jungtinių Ameri­kos Valstijų, Rusijos ir ypač Izraelio istorinius likimus. Jų pėdsakų rasime Vokietijoje, Lenki­joje, Prancūzijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje ir Argentinoje.

Antrasis pasaulinis karas nušlavė didžiąją šio savito ir turtingo pasaulio dalį ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ar Kauno, bet ir iš mažų miestelių, kuriuose kadaise vir­te virė įdomus, tradicijų kupinas žydų šeimų gyvenimas. Tikrovėje ši skaudžiai atsivėrusi demografinė ir kultūrinė tuštuma vargu ar gali būti kuo nors užpildyta, tačiau Lietuvos istorijos puslapiuose jos palikti neturime teisės.

Ši knyga – naudinga pagalbinė ugdymo priemonė bendrojo lavinimo mokyklų sociali­nių mokslų mokytojams bei klasių vadovams. Kadangi iki šiol tokia tema išleista vos keletas leidinių, knygos pasirodymas yra svarbus aks­tinas, skatinantis jaunuolius pažinti Lietuvos etnines kultūras, prisidės prie pilietinių vertybių formavimo ir tolerancijos ugdymo.

Judita aKROMiEnė Tel.­(8­5)­260­8302,­8­686­17517,­faksas­269­1020­

El.­p.­judita@eurohouse.lt

36

tau tų ben dra vi mas – ke lias į tar pu sa vio su pra ti mą

vil niaus au to me cha ni­kos ir ver slo mo kyk la bei Len ki jos Gro no vo mo ky mo cen tras da ly vau ja Lie tu­vos ir Len ki jos mai nų fon do re mia ma me pro jek te „Tau­tų ben dra vi mas – ke lias į tar pu sa vio su pra ti mą“. Spa lio 18–24 d. pas Vil niaus part ne rius lan kė si 13 mo ki­nių ir 2 mo ky to jų de le ga ci ja iš Len ki jos. Tiek pat mo ki­nių pro jek te da ly vau ja ir iš Vil niaus au to me cha ni kos ir ver slo mo kyk los.

Pa grin di nis pro jek to tiks­ las – ska tin ti Lie tu vos ir Len ki­jos jau ni mo ben dra vi mą, ge­res nį tar pu sa vio pa ži ni mą bei to le ran ci ją. Vi są sa vai tę mo ki niai ak ty viai da ly va vo įvai rio je kū ry bi nė je­edu ka ci nė je veik lo je. Per is to ri jos pa mo kė les mo kyk lo je, Tra­kuo se bei Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je pro jek to da ly viai su si pa ži no su Lie tu vos ir Len ki jos kul tū rų sa vi tu mais, et ni nė mis tra di ci jo mis, per žai di­mus nag ri nė jo Lie tu vos ir Len ki jos tau ti nių dra bu žių ak cen tus. Da ly vau da mi is to ri nė je vik to ri no je mo ki niai pra plė tė aki ra tį, įgi jo ži nių apie kai my ni nes vals ty bes, taip pat gi li no si į glo­ba lias ap lin ko sau gos pro ble mas, dirb da mi gru pė mis ieš ko jo

pro ble mų spren di mo bū dų. Jau ni mo kū ry biš ku mas,

tar pu sa vio su pra ti mas ir to­le ran ci ja pa si reiš kė per ben­dras kū ry bi nes už duo tis. Pui kią nuo tai ką su kū rė ir jau­ni mo iš ra din gu mą at sklei dė ne ti kė ti di zai no spren di mai per al ter na ty vios ma dos pa si­ro dy mą. Li te ra tū ri nio va ka ro me tu mo ki niai vai di no spek­tak lius apie Lie tu vos ir Len ki­jos is to ri nes as me ny bes.

Vaikš čio da mi po mies tą jau nuo liai fo to gra fa vo. Vė­liau su ren gė dvi eks po zi ci jas apie „se ną jį“ ir „nau ją jį“ Vil nių. Ren gi nys bai gė si va ka ro ne,

per ku rią Lie tu vos ir Len ki jos jau ni mas gro jant ka pe lai mo kė si lie tu viš kų tau ti nių šo kių, dai na vo vie ni ki tų liau dies dai nas ori gi na lo kal bo mis ir kitaip links mi no si. Gra ži drau gys tė su ar ti no abie jų ša lių jau nuo lius, lei do pa žin ti vie niems ki tus ir įsi ti kin ti, jog vi sos tau tos ir kul tū ros tu ri daug ben dro.

Lie tu vos ir Len ki jos mai nų fon das fi nan suo da mas to kius pro jek tus su da ro pui kias są ly gas tarp kul tū ri niam pa ži ni mui ir ben dra dar bia vi mui.

Rū ta KRi viE nėVil­niaus­au­to­me­cha­ni­kos­ir­ver­slo­m­klos­pro­jek­tų­ko­or­di­na­to­rė

Ap si lan kius lap kri čio 17 d. Ug dy mo plė to tės cen tre du­ris at vė ru sio je Vil niaus ra jo no tech no lo gi jų mo ky to jų ir mo ki­nių me to di nių ir kū ry bi nių dar bų pa ro do je „ieš ko ji mai“, tvir tai ga li ma pa sa ky ti, kad au to riai yra ver ti gra žiau sių epi te tų: darbš tūs, kū ry bin gi, ieš kan tys ir ne nu stygs tan tys, ne tel pan­tys tarp sa vo mo kyk lų sie nų. Ra jo no tech no lo gi jų mo ky to jų me to di nio bū re lio pir mi nin kės Jū ra tės Sa vi čie nės ir Švie ti mo sky riaus vy riau sio sios spe cia­lis tės va len ti nos Kva ra cie jie­nės pa a kin ti 27 švie ti mo įstai gų at sto vai ša lies pe da go gų ver ti ni mui pa tei kė per šim tą dar bų ir jų ap ra šų. Juos dai liai su ri kia vo ir į pa ro dos ati da ry mą su si rin ku siems tech no lo gi jų mo ky to jams, ra jo no Švie ti mo sky riaus bei Ug dy mo plė to tės cen tro spe cia lis tams pri sta tė šio cen tro Ug dy mo tu ri nio įgy­ven di ni mo sky riaus me to di nin kė ale na Ge ra si ma va.

Spal vin go je ir anaip tol ne žie miš ko je pa ro do je ga li ma pa ma ty ti dai lių dro žy bos, siu vi nė ji mo, py ni mo, ta py bos ant šil ko, fi to di zai no dar bų, siu vi nių, ko lia žų, kar pi nių, ap li ka ci jų, vel ti nių, skiau ti nių, pa veiks lų ir la bai prak tiš kų da ly kų – žais lų, ran ki nių, švies tu vų, net veid ro dį. Per pa ro dos ati da ry mą jos da ly viai, be je, bū ta ir mo ky to jų vy rų, no riai da li jo si su ko le go­mis pa tir ti mi, dar bų at li ki mo tech ni ka, pa sa ko jo, kiek ir ko kių me džia gų pa nau do ta, di džia vo si sa vo šau niai siais mo ki niais.

ieš kan tys ir ne nu rims tan tysBe ne dau giau sia dar bų pri sta tė Ru da mi nos „Ry to“ gim na zi jos (mo kyt. J. Sa vi čie nė), Ne mė žio šv. Ra po lo Ka li naus ko vi du ri nės mo kyk los (mo kyt. Svet la na Voit­ke vič, Ana Kra sov ska, Vy tau tas Ar laus kas, Ely tė Mie liū nie nė) mo ki niai. Įvai rūs ir įdo mūs Ru­da mi nos Fer di nan do Ruš či co, Pa gi rių, Ne men či nės Ge di mi no gim na zi jų bei ki tų ma žes nių mo­

kyk lų mo ki nių dar bai. Vi sus juos ga li te pa­ma ty ti iki gruo džio 24 d.

„Tech no lo gi jos – la biau siai į ki tas pa­mo kas ir gy ve ni mą in teg ruo ja mas da ly­kas. Su jo mis su si du­ria ma kas dien. Sma­gu, kad tech no lo gi jų mo ky to jai tu ri kuo pa si da ly ti su ko le go­mis, – sa kė Ug dy mo

plė to tės cen tro di rek to rius Gied rius vai de lis. – Ge rai, kad jų kū ry bi nes min tis ir ini cia ty vas pa lai ko bei ska ti na ra jo no Švie­ti mo sky rius.“ UPC va do vas per pa ro dos ati da ry mą pa si ge do tik... pa čių dar bų au to rių – mo ki nių.

violeta ŠaLTiEnė

Organizatorės V. Kvaraciejienė ir J. Savičienė (iš kairės) bei viešnios per parodos atidarymą

Ryšardo Sudenio nuotraukos