Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

Švietimo panorama Ben­druo­me­nė­–­vai­kui ............................4

Olim­pi­nės­idė­jos­ir­ver­ty­bės­ vai­kams­bei­jau­ni­mui ..............................6

Sal­du­vės­pro­gim­na­zi­ja: „Ge­bė­ji­mas­ per­im­ti­ge­rą­ją­pa­tir­tį­–­sėk­mės­ ga­ran­tas“ ................................................7

Lie­tu­vos­moks­lei­viams­–­as­me­ni­nio­ to­bu­lė­ji­mo­pa­skai­tos ...............................8

Pir­mie­ji­sta­žuo­čių­da­ly­viai­sėk­min­gai­ to­bu­li­na­kva­li­fi­ka­ci­ją ................................8

Dalijamės patirtimiKū­ry­bi­niai­ug­do­mie­ji­pro­jek­tai­ pa­mo­ko­je ................................................9

Moks­li­niai­ti­ria­mie­ji­ma­te­ma­ti­kos­ir­ lie­tu­vių­kal­bos in­teg­ruo­ti­dar­bai­–­ kū­ry­biš­ku­mui­ir­sa­vi­raiš­kai­ug­dy­ti .........10

Pa­ži­ni­mo­džiaugs­mas­ki­taip .................11

Konkursai„Ma­no­ža­lio­ji­pa­lan­gė“ ..........................12

„Mū­sų­eks­pe­ri­men­tas“ ..........................12

Res­pub­li­ki­nis­„Lo­go“­kon­kur­sas­ ir olim pia da ...........................................12

„Būk­pi­lie­tiš­kas.­Var­tok­at­sa­kin­gai“ .......13¢ ¢ ¢

Pro­jek­to­„Į­žmo­gų­per­et­no­kul­tū­rą“­ pra­džia ..................................................13

Įkvė­pi­mas­at­ei­na­su­vė­ju... ...................14

Drau­gys­tė .............................................14

Mokomės nepamirštiVė­ri­nys­Sau­sio­13-ajai ..........................15¢ ¢ ¢

Gar­bin­go­el­ge­sio­in­ter­ne­te­ko­dek­sas ...16

Mo­ki­nių­tė­vai pri­ta­ria­elek­tro­ni­nių mo­ki­nio­pa­žy­mė­ji­mų­die­gi­mui ..............16

XIX Že­mai­ti­jos­re­gio­no­for­te­pi­jo­no­ mo­ky­to­jų­kon­fe­ren­ci­ja ...........................17

Ben­dra­vi­mui­kal­bos­bar­je­ras­–­ ne­kliū­tis! ..............................................17

„Mokausi­iš­kino“­–­ke­tu­ri­nau­ji­ fil­mai­moks­lei­viams ..............................18

Ma­ri­jos­Mon­te­so­ri­idė­jų­su­grį­ži­mas ......19

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Dai nius Pa val kis su si ti ko su Lie tu vo je be si lan kan čiu Eu ro pos Ko mi si jos švie ti mo ir kul tū ros ge ne ra li niu di rek to riu mi Ja­nu­Truš­čins­kiu. Su si ti ki me ap tar ta ar tė jan čio Lie tu vos pir mi nin ka vi mo Eu ro pos Są jun gos Ta ry bai pro gra ma švie ti mo ir mo ky mo sri ty je.

„Ar tė jan tis pir ma sis Lie tu vos pir mi nin ka vi mas Eu ro pos Są jun gos Ta ry bai – at­sa kin gas iš šū kis, jam ruo šia mės tu rė da mi am bi cin gų tiks lų įgy ven din ti pra dė tas ir kur ti nau jas ben dras Eu ro pos švie ti mo erd vei ini cia ty vas“, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras D. Pa val kis.

Eu ro pos Ko mi si jos švie ti mo ir kul tū ros ge ne ra li nis di rek to rius J. Truš čins kis pa ža­dė jo Lie tu vai pa ra mą pir mi nin ka vi mo me tu sie kiant iš si kel tų tiks lų.

Su si ti ki me pri sta ty ti Lie tu vos pir mi nin ka vi mo pri ori te tai, bū si mi su si ti ki mai ir ren­gi niai.

Mi nis te ri jo je lan kė si Eu ro pos Ko mi si jos švie ti mo ir kul tū ros ge ne ra li nis di rek to rius

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

Pa tvir tin ta 2014 m. pri ėmi mo į aukš tą sias mo kyk las tvar ka

[...]2014 m. ge riau sių jų ei lė, pa gal ku rią tei kia mas vals ty bės fi nan sa vi mas stu di joms,

bus skai čiuo ja ma pa gal ke tu rių da ly kų re zul ta tus: pri va lo mo lie tu vių kal bos ir li te­ra tū ros, pa si rink tos sri ties pa grin di nio ir pa pil do mo da ly kų bei ki tos sri ties ben dro jo da ly ko, į ku rio pa si rin ki mų rin ki nį įeis ir už sie nio kal ba.

[...]Sto jant į aukš tą sias mo kyk las pa pil do mi ba lai pri de da mi tam tik rų na cio na li nių ir

tarp tau ti nių olim pia dų lau re a tams.Bai gu sie siems tos pa čios sri ties pro fe si nio mo ky mo pro gra mas su pa gy ri mu ar ba

tu rin tie siems ne ma žes nį kaip vie ne rių me tų dar bo pa gal įgy tą kva li fi ka ci ją sta žą bus pri de da mas pa pil do mas ba las 2014 m. sto jant į ko le gi jas.

Da bar ti niams dvy lik to kams, šie met sto sian tiems į aukš tą sias mo kyk las, ga lio ja prieš dve jus me tus pa tvir tin tos pri ėmi mo są ly gos.

Ge riau siai vi du ri nio ug dy mo pro gra mą bai gu sių jų ei lės su da ry mo 2014 m. tvar kos ap ra šą ga li te ras ti in ter ne te ad re su www.smm.lt/stuff/tal pyk la/up lo ad/2014ei le sap ra sas.doc.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

2

„Sva jo nė, il gai bran din ta Vil niaus uni ver si te te, šian dien tam pa tik ro ve vi sai Lie tu vai. Iš skir ti nės ar chi tek tū ros, vie nas iš ge riau sių pas ta rų jų me tų Lie tu vos pro jek tų tar si įkū ni ja ver ži­mą si į at ei tį – per moks lą, stu di jas, tech no lo gi jas, grin džia mas in for ma ci ja, in te lek tu ir gy va dva sia. Ti kiu, kad veik lą pra de­dan tis Na cio na li nis at vi ros pri ei gos moks li nės ko mu ni ka ci jos ir in for ma ci jos cen tras taps rim tu Sau lė te ky je ku ria mų moks lo, stu di jų ir ver slo slė nio pro jek tų part ne riu“, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Dai nius Pa val kis. Nau ja jai mo der niai at vi ros pri ei gos bib lio te kai jis lin kė jo il ga am žiš ku mo, kles tė ji mo ir pa­sau li nės šlo vės.

Na cio na li nis at vi ros pri ei gos moks li nės ko mu ni ka ci jos ir in for ma ci jos cen tras yra „Sau lė te kio“ slė nio da lis, vie nas iš di džiau sių už baig tų Lie tu vo je ku ria mų moks lo, stu di jų ir ver slo slė nio pro jek tų.

Mo der ni bib lio te ka pa sta ty ta pa si nau do jus ES struk tū ri­nių fon dų lė šo mis, iš vi so sta ty ba kai na vo apie 100 mln. Lt. Cen tre bus apie 2 mln. spau di nių ir be veik 700 dar bo vie tų lan ky to jams.

Du ris at vė rė nau ja Vil niaus uni ver si te to bib lio te ka

Įsta bus VEiKs Mas

Ne at si tik ti nai šv. Mi šios Lie tu vių švie ti mo drau gi jos „Ry tas“ šimt me čio pro ga au ko ja mos Vil niaus Vi sų Šven tų jų baž ny čio je. 1913 m. sau sio 31 d. šių mal dos na mų kle bo ni jo je vy ko stei gia­ma sis „Ry to“ su si rin ki mas. Drau gi ja bu vo stei gia ma sun kio mis ka ro ir oku pa ci jos są ly go mis. Šios or ga ni za ci jos stei gė jai – in te li gen tai ir ku ni gai (dr. Jo nas Ba sa na vi čius, kun. Vla das Mi ro nas ir kt.). Ku ni gas Jo nas Ste po na vi čius ta po drau gi jos „Ry tas“ pir mo sios val dy bos pir mi nin ku.

Po šv. Mi šių, skir tų „Ry to“ šimt me čiui, Lie tu vos na cio na li­nia me mu zie ju je su reng ta kon fe ren ci ja ir ati da ry ta pa ro da. Mu zie jaus va do vė Bi­ru­tė­Kul­ny­tė pa kvie tė su gie do ti Lie tu­vos him ną (kiek vė liau nu neš ta gė lių ant dr. J. Ba sa na vi čiaus ir ku ni go prof. Pet ro Krau ja lio ka pų. Tai kaip vi sos Lie tu vos ir šios kar tos mo ky to jų pa gar bos žen klas bu vu siems „Ry to“ drau gi jos or ga ni za to riams bei va do vams). Kon fe ren ci jo je aka de mi kas Zig­mas­Zin­ke­vi­čius­ypač iš sky rė „Ry to“ nu veik­tų dar bų reikš mę lie tu vių tau tai. „Tai la bai svar bus ju bi lie jus, bran gi su kak tis, – tei gė žy mus moks li nin kas. – Lie tu vių tau tos, pra ei ty je bu vu sios gau sios ir ga lin gos, li ku čiai XX a. su ti ko bū da mi ant pra žū ties kraš to. Tau tą ga lė jo iš gel bė ti tik tvir ta šei ma ir mo kyk la. Tai gi – lie tu viš kas švie ti mas. Šiam su kur ti pra di nį im pul są da vė „Ry to“ drau gi ja.“ Pa sak Kul tū ros mi nis­te ri jos Re gio nų kul tū ros sky riaus ve dė jos Ire­nos­Se­liu­kai­tės,

bran gi drau gi jos „Ry tas“ su kak tis

per šim tą me tų nuo to įsta bio jo veiks mo, ku rį pra dė jo „Ry to“ drau gi ja, įvy ko mil ži niš kų po ky čių ne tik švie ti mo sri ty je, bet ir iš si plė to jo kul tū ri nis ju dė ji mas.

siE lų ŠVEn tė

Svei kin da mas „Ry to“ drau gi ją šimt me čio pro ga Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos kanc le ris Dai nius Num gau dis pa si džiau gė gau siai su si rin ku siai siais, kas by lo ja, kad šis ju bi lie jus yra sie lų šven tė. Pa sak mi nis te ri jos kanc le rio, šian dien pri si me na me tuos, ku rie prieš 100 me tų tą veik lą pra dė jo, pa si au ko da mi ėmė si švie ti mo dar bo Vil ni jo je, klo jo mū sų vals ty bės pa ma tus. Kanc le ris švie ti mo ir moks lo mi nist ro Dai niaus Pa val kio var du įtei kė gar bin giau sią Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ap do va no­ji mą – Gar bės žen klą. Jį pri ėmė „Ry to“ drau gi jos pir mi nin kas Al gi man tas Ma sai tis, va do vau jantis šiai drau gi jai nuo jos at­kū ri mo (2004 m.). Jis, anot D. Num gau džio, yra Vil ni jos kraš to lie tu vy bės sim bo lis. Al­gir­das­Gai­žu­tis, Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to rek to rius, kal bė jo, kad da bar daž nai šne ka ma apie įvai rius iš šū kius: glo ba li za ci jos, emig ra ci jos ir kt. Nuo sta biai su iš šū kiais su si do ro jo ne gau si Lie tu vos in te li gen tų ir ku ni gų sau je lė pra ėju sio am žiaus pra džio je. Juk tuo me tu iš šū kių bu vo kur kas dau giau – ir net gi skau des nių, ga lin ges nių. Ir lie tu vy bės puo se lė to jams pa vy ko ras ti at sa ką tiems va di na mie siems iš šū­kiams... Tai pa de da su pras ti, ko kia vis dėl to ga lin ga švie ti mo sis te ma. Tik per ją, per vi są švie ti mo sis te mą – mo kyk lą, iki­mo kyk li nį, pra di nį ug dy mą ir bai giant uni ver si te tu – mes ga li me stip rin ti sa vo vals ty bę, iš sau go ti kal bą, kul tū rą... Džiu gu, kad ši drau gi ja pri kel ta nau jam skry džiui... Daug pra smin gų min­čių apie „Ry to“ veik lą iš sa kė dr. Ka zi mie ras Garš va, „Vil ni jos“ drau gi jos kū rė jas ir pir mi nin kas.

DRau gi jos VEiK los yPa tu Mai (1913–1938)

Ca ro ad mi nist ra ci ja ne lei do kur ti lie tu viš kų pra džios mo kyk lų. Duo da vo su ti ki mą steig ti tik vien kla ses ir dvi kla ses pra džios mo­kyk las. Jau po me tų Vil niaus kraš te vei kė 37 drau gi jos sky riai ir skai tyk los. Pra si dė jus Pir ma jam pa sau li niam ka rui „Ry to“ veik la su men ko, bet ne nu trū ko. 1913–1915 m. įsteig ta dau giau kaip 120 lie tu viš kų mo kyk lų Vil ni jos kraš te, pra dė jo veik ti kur sai liau­

(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­20­psl.)

(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­20­psl.)

Konferencija­prasidėjo­Lietuvos­himnu...

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

3

dies mo ky to jams reng ti. 1916­ie ji pra si dė jo su dė tin gai, kraš te šei mi nin kau jant vo kie čių val džiai. „Ry tas“ bu vo už da ry tas. Vė liau vėl leis ta veik ti. 1915–1918 m., ne pai sant ban guo tos veik los, „Ry tas“ ėmė si daug ini cia ty vų: stei gė mo kyk las, bib lio te kas ir skai tyk las, įstei gė mer gai tėms pa gal bi nius, va sa ros ir pe da go gi kos kur sus. To dėl lie tu­viai ne nu tau tė jo. „Ry to“ drau gi jos švie ti mo ini cia ty vas Len ki jos oku puo ta me Vil niaus kraš te ap žvel gė Gin tau tas Ere mi nas, Moks lo ir en cik lo pe di jų lei dy bos cen tro moks lo re dak to rius. Pra ne šė jo nuo mo­ne, di džiau si „Ry to“ var gai pra si dė jo nuo 1923 m., kai Len ki jos val džia ak ty viai ėmė­si už si brėž to tiks lo – su len kin ti Vil niaus kraš to gy ven to jus. Spau di mas drau gi jai stip rė jo: oku pa ci nė Vil niaus pro ku ra tū ra iš kra tė „Ry to“ val dy bą; pen ki jos na riai bu vo įka lin ti Lu kiš kių ka lė ji me, vė liau iš trem ti. 1924 m. dėl švie ti mo veik los pra dė ta 12 teis mo by lų. Vil niaus apy gar dos švie ti mo ku ra to ri ja ėmė rei ka lau ti kon ce si jų mo kyk lai, net po li ti nės iš ti ki my bės įro dy­mų, mo ky to jų iš si la vi ni mo do ku men tų. 1927 m. už da ry tos 44 mo kyk los ir mo ky to jų se mi na ri ja. Vis dėl to 1928 m. drau gi ja dar iš lai kė 107 mo kyk las, ku rio se iš vi so mo kė si 3540 mo ki nių, ir 80 va ka ri nių su au gu sių jų kur sų su 1767 klau sy to jais. Len kų val džia ne pri pa ži no vals ty bi nių tei sių nė vie nai lie tu vių vi du ri nei mo kyk lai, mo ky to jų se mi na ri jai. Bu vo rei ka lau ja ma len kų mo­kyk los bai gi mo do ku men tų. Iki 1935 m. už da ry tos vi sos lie tu vių mo kyk los. 1938 m. už draus ta ir „Ry to“ drau gi jos veik la.

at KuR tos „Ry to“ DRau gi jos VEiK la (2004–2012)

Drau gi jos pir mi nin kas A. Ma sai tis pri sta tė „Ry to“ dar bus ir ap žvel gė ap lin ky bes, pri ver tu sias at kur ti drau gi ją. At kū rus ne­pri klau so my bę, tė vams pa gei dau jant Piet ry čių Lie tu vo je pra­dė ta steig ti nau jas mo kyk las lie tu vių dės to mą ja kal ba. Vė liau Vil niaus ir Šal či nin kų ra jo nuo se švie ti mo or ga ni za vi mas lie tu vių kal ba ėmė strig ti. Ta da bu vo pri si min ta „Ry to“ drau gi jos veik la. 2004 m. ba lan džio 3 d. Vil niu je, bu vu siuo se drau gi jos na muo­se, at kur ta Lie tu vių švie ti mo drau gi ja „Ry tas“. Jos tiks lai li ko tie pa tys: to bu lin ti mo ky to jų kva li fi ka ci ją ža di nant mei lę Tė vy nei, pa si di džia vi mą gim tuo ju kraš tu, stu di juo jant tau tos is to ri ją, tau ti nių san ty kių dar nu mo po li ti ką dau gia kal bė je ap lin ko je;

vi sa pu siš kai rem ti Piet ry čių Lie tu vos mo kyk las. Įgy ven din da­ma už si brėž tus tiks lus per aš tuo ne rius me tus at kur to ji „Ry to“ drau gi ja vei kė šio mis kryp ti mis: or ga ni za vo Tė vy nės pa ži ni mo pa mo kas, edu ka ci nes­pa žin ti nes eks kur si jas, ren gė kon fe ren­ci jas­su va žia vi mus, mo ki nių me nų šven tes, ieš ko jo rė mė jų ir jų su teik tą fi nan si nę pa ra mą skyrė bib lio te koms (pirko kny gų, en cik lo pe di jų, že mė la pių, pla ka tų), mo ki niams rem ti, mo ky mo prie mo nėms, tau ti niams dra bu žiams įsi gy ti. Įsteig tos Sta nis­lo vo Ra po lio nio ir Piet ry čių Lie tu vos Me tų mo ky to jo pre mi jos bei pan. Kil nu ir svar bu, kad „Ry to“ drau gi ja dė me sin ga nū die­nos ak tu a li joms, at lie ka reikš min gą ir Lie tu vai la bai rei ka lin gą dar bą.

sė Ki ME Vil tĮ

„Tuo met rei kė jo vil ties, kad be pra si de dan tis dar bas iš tie sų duos der lių. Kad tai yra tie sa, šian dien mes esa me liu di nin kai. Tai gi ir to liau, po 100 me tų, sė ki me tą gra žią vil tį. Tu rė da mi pa tir ties, kad vil tis yra pats nuo sta biau sias da ly kas, vie na iš pa čių gra žiau sių do va nų, ku rias Die vas yra da vęs šia me mū sų žmo giš ko jo gy ve ni mo lai ke, – liu di jo Vi sų Šven tų jų baž ny čios ku ni gas Vy tau tas, – ne bi jo ki me šių die nų iš šū kiuo se sta ty ti sa vo žo dį į ži bin tą, kad jis ir to liau švies tų... Gal būt ry toj „Ry­to“ drau gi jos veik la iš si plės Ai ri jos, An gli jos Ka ra lys tės ar ki tų kraš tų link...“

Mū­sų­inf.

Lie tu vo je ku ria mi pen ki in teg ruo ti moks lo, stu di jų ir ver slo slė niai – „San ta ra“ ir „Sau lė te kis“ Vil niu je, „San ta ka“ ir „Ne mu nas“ Kau ne bei „Jū ri nis“ Klai pė do je. Iš Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) ad mi­nist ruo ja mų ES struk tū ri nių fon dų 14 slė nių in ves ti ci nių pro jek tų skir ta apie 1 mlrd. Lt, tiek pat bu vo nu­ma ty ta skir ti per Ūkio mi nis te ri jos ad mi nist ruo ja mas prie mo nes.

Įgy ven din ti slė nių pro jek tai jau paskatino ben dra dar biauti moks lą ir ver slą, ku rti ino va ci jas. Slė niuo se tel kia ma nau jau sia moks li nė įran ga, at lie ka mi šiuo lai ki niai įvai rių sri čių moks li niai ty ri mai – bio me di ci nos ir bio tech no lo gi jos, me džia gų moks lo, fi zi ki nių ir che mi nių tech no lo gi jų, in­ži ne ri jos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų, gam tos iš tek lių ir že mės ūkio.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Pagerbtas­A.­Masaitis Paroda atidaryta...

Renatos Česnavičienės nuotraukos

4

Vai­kas­gy­ve­na­vie­ną­to­ly­gų­gy­ve­ni­mą.­Ir­ne­ga­li­bū­ti­taip,­kad­pu­sę­die­nos­jis­–­tė­vų,­šei­mos,­o­ki­tą­pu­sę­–­mo­kyk­los.­Tai­ iš­tie­sų­reikš­tų,­ jog­pu­sę­die­nos­vai­ku­pri­va­lo­rū­pin­tis­mo­kyk­la,­ki­tą­pu­sę­–­tė­vai.­Vi­siems­tu­rė­tų­bū­ti­tar­si­sa­vai­me­su­pran­ta­ma,­kad­vai­ku­pri­va­lu­rū­pin­tis­vi­siems­drau­ge...­Dėl­šio­ben­dro­tiks­lo­ir­gi­mė­pro­jek­tas „T kla sė“.­Jis­su­kur­tas­at­si­žvel­giant­ į­ tri­jų­ svar­biau­sių­mo­kyk­los­ben­druo­me­nės­da­ly­vių­–­mo­ky­to­jų,­mo­ki­nių­ir­jų­tė­vų­–­tar­pu­sa­vio­ato­trū­kį,­su­sve­ti­mė­ji­mą,­ne­su­si­for­ma­vu­sią­ben­dra­vi­mo­ir­ben­dra­dar­bia­vi­mo­kul­tū­rą­bei­ tra­di­ci­jas,­ to­le­ran­tiš­ku­mo,­ge­bė­ji­mų­re­a­guo­ti­į­kri­ti­ką­ir­pri­im­ti­ją,­part­ne­rio­ver­ti­ni­mo,­kaip­ly­gia­ver­čio­sau,­sto­ką,­kas­kas­die­nia­me­mo­kyk­los­ir­šei­mos­

gy­ve­ni­me­pa­si­reiš­kia­įvai­rių­for­mų­ir­po­bū­džio­tri­ša­liais­bei­dvi­ša­liais­kon­flik­tais.­At­si­žvel­giant­į­šiuos­ker­ti­nius­as­pek­tus­pro­jek­to­„T­kla­sė“­pa­grin­di­nis­tiks­las­–­su­telk­ti­vi­sus­mo­kyk­los­ben­druo­me­nės­da­ly­vius­ir­di­din­ti­ jų­ tar­pu­sa­vio­ su­pra­ti­mą­per­ įvai­rias­ veik­las.­Apie­ vi­sa­ tai­kal­ba­mės­ su­ pro­jek­to­ va­do­ve­ ir­lei­di­nio­„T­kla­sė“­re­dak­to­re­Jū ra te JAD KO NY TE-PET RAI TIE NE.

Sa­ky­ki­te,­kaip­mo­kyk­los­ga­li­pri­si­jung­ti­prie­„T­kla­sės“­pro jek to?

Prie ES fi nan suo ja mo pro jek to kvie tė me jung tis 6 sa vi val dy­bių mo kyk las. Šian dien mū sų ge og ra fi nės ri bos pra si plė tė ir, pa na šu, kad ple čia mės to liau. Iš mo kyk lų gau na me pra šy mų da ly vau ti pro jek te. Da bar dir ba me su 19 mo kyk lų iš vi sos Lie­tu vos. Kar tu ren gia me me to di nę me džia gą. Ji bus pa skelb ta lei di ny je ir DVD for ma tu. Tai bus uni ka li na cio na li nė me to di nė me džia ga – mū sų mo kyk lų pa tir tis ben dra dar biau jant su tė vais. Šia me džia ga mie lai pa si da ly si me su vi so mis mo kyk lo mis. Be to, pro jek te da ly vau jan čių mo kyk lų pe da go gų lau kia sta žuo tė į Ita li jos mo kyk las. Vi si ži no me, ko kios šio je ša ly je se nos ir tvir tos šei mos tra di ci jos, to dėl ti ki me, kad pa tir tis bus iš skir ti nė.

Vie­nas­iš­pro­jek­to­tiks­lų­–­kad­pe­da­go­gai­tė­vus­įsi­leis­tų­

į­kla­ses.­Ar­jau­esa­ma­to­kių­pa­tir­čių?Taip, vi sos mū sų pro jek te da ly vau jan čios mo kyk los da bar jau

no riai įsi lei džia tė vus. Mo ky to jai su pran ta – jei įtrauks tėvelius į mo kyk los veik lą, iš loš pa tys. Pir miau sia, tė vai į mo kyk las at eis „tai kos me tu“, t. y. ne ta da, kai dėl vai ko el ge sio ar moks lų yra kvie čia mi di rek to riaus ar kla sės tvar ky mo dar bams pa gal bos

ben druo me nė – vai kui pra šo auk lė to jas. An tra, tė vai ga li bū ti šau nūs pa gal bi nin kai, pri­si i man tys da lį kla sės auk lė to jo pa rei gų. Mū sų tiks las – kad tė vai mo kyk lo se ras tų jiems įdo mios veik los, ar ti miau ben drau tų su mo ky to jais, ki tais tė vais ne for ma lio je ap lin ko je. Vi sa tai ska ti na gra žų tri jų ša lių (mo ky to jų, tė vų ir mo ki nių) ben dra dar bia vi mą. Juk tė vai pui kiai ga li su reng ti eks kur si jas, šven tes, var žy bas, ves ti pa mo kas pa gal sa vo pro fe si ją. Pro jek te at li ko me tė vų ap klau są, ku ri pa ro dė, kad jie su di džiu liu ma lo nu mu įsitraukia į mo kyk los gy ve ni mą. Tad itin svar bu, kad mo ky to jai pa ste bė tų ak ty vius tė vus ir duo tų jiems nors ir ne di de lių už duo čių. Juk bu riant ben druo me nę kiek vie nas na rys no ri jaus tis rei ka lin gas. Vė liau mo ky to jams te liks iš klau sy ti tė vų idė jas ir vis kas vyks tar si sa vai me.

Pro­jek­te­nu­ma­ty­tos­šei­mos­na­rių­ve­da­mos­pa­skai­tos.­Ko­kias­pa­skai­tas­vai­kams­tė­vai­skai­to­daž­niau­siai?

Dau giau sia bu vo tech no lo gi jų pa mo kų: ma mos vi rė, ke pė, mez gė, vė lė vil ną, taip pat vyko ma ni kiū ro pa mo ka. Bu vo ir to kių kaip ja po nų kul tū ra, lo ty nų kal ba, ju ve ly ri ka (apie tau riuo sius ak me nis ir dei man tus), pir mo ji pa gal ba, jo ga, fut bo las ir t. t. Tė vai tik rai tu ri, ką pa sa ky ti ir ką pa ro dy ti. O vai kams tai nau ja pa tir tis ir ki to kia pa mo ka, dėl to la biau įsi min ti na. To kiu bū du tė vai iš šalies pa ma to sa vo vai ką ir jo kla sės ap lin ką, ar ti miau su si pa žįs ta su mo ky to jo dar bu. Tie sa, tė vų ve da ma pa mo ka mo ky to jus kar tais ska ti na pa si temp ti, ieš ko ti įdo mes nių pa mo­kos for mų. Ta čiau pe da go gai su pran ta, kad jie ga li bū ti stip res ni, kai ša lia ge ri pa gal bi nin kai.

Ma no ma ny mu, tė vų ve da mos pa mo kos bū tų tiks lin gos kiek­vie no je kla sė je bent kar tą per mė ne sį. Vai kai my li sa vo tė vus ir no ri jais di džiuo tis. Per to kias pa mo kas pa ste bė jau, kad tė vo­„mo ky to jo“ sū nus ar duk ra sė di ypač pa si tem pę ir pa ky lė ti. Šios pa mo kos nau din gos ir ki tiems mo kyk los vai kams. Pa vyz džiui, vie no je mo kyk lo je tė ve lis ve dė grin dų rie du lio pa mo ką ir mo­kyk lai pa do va no jo šios spor to ša kos įran gą. Da bar ten per kū no kul tū ros pa mo kas vi si mo ko si rie du lio pa slap čių.

Šia me pro jek te įstei gė me ir nau ją po pa mo ki nės veik los

for mą – 10 ban do mų jų bū re lių tė vams ir vai kams. Juk pieš ti, dai nuo ti, šok ti, žais ti fut bo lą, kon struo ti, megz ti ir t. t. ga li ma kar tu su tė vais. To kia veik la ska ti na šei mas ben drau ti. Be je, kai ku riuos bū re lius pa si ry žo ves ti pa tys tė vai. Tai vėl gi pui ki pa tir tis, o svar biau sia – no ras at ei ti į mo kyk lą, pri si dė ti prie jos veik los, ben dra dar biau ti. Pri si me na te ty ri mą, at sklei du sį, kad tė vai per pa rą su vai kais pra lei džia apie 7 mi nu tes? Bū re ly je už trun ka ma il giau, o grįž tant kar tu na mo, ko ge ro, ne kils no ras klaus ti apie pa reng tus na mų dar bus, ne plau tus in dus... Bus kal ba ma apie ben drą veik lą ir po mė gius. Tai ypač svar bu, kai mū sų vai kai tam pa pa aug liais, vi si ži no me, ko kie jie bū na „dyg liuo ti“.

Ko­kios­nau­dos­vai­kams­tei­kia­pro­jek­te­nu­ma­ty­tos­eks­kur­si­jos­į­tė­vų­dar­bo­vie­tes?

Pir miau sia – pro fe si nis orien ta vi mas. Mo ki niai pa ma to įmo­nės ap lin ką, dar buo to jus, at mos fe rą, do mi si, ką rei kė tų baig ti

Tėvelio­vedama­grindų­riedulio­pamoka­Vilniaus­„Žemynos“­progimnazijoje Skuodo­r.­Mosėdžio­g-jos­inicijuota­ekskursija­į­mamos­darbovietę­–­įmonę­„Mittet“

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

5

no rint dirb ti vie ną ar ki tą dar bą. Tie sa, vie na ma ma guo dė si, kad vai kai, iš ėję iš plas ti ko at lie kų ga myk los, sa kė, jog nė už ką ne no rė tų dirb ti prie kon tei ne rių. Ar tai ne pui ki mo ty va ci ja mo ky tis ir siek ti dau giau? Vie na me sėk min gai vei kian čia me už sie nio įmo nės fi lia le mo ki niai aki vaiz džiai su pra to, kaip svar­bu mo ky tis už sie nio kal bų. Jie ne tik apė jo įmo nės ga my bos ce chus, bet ir pa sė dė jo di rek to riaus kė dė je. O svar biau sia, kad po to kios eks kur si jos pa klau sus, ar no rė tu mė te čia dirb ti, vai kų ran kos daž niau siai en tu zias tin gai pa ky la.

Koks­pa­aug­lių­po­žiū­ris­į­šį­pro­jek­tą?­Pa­pras­tai­jau­nuo­liai­ne­no­riai­įsi­lei­džia­tė­vus­į­sa­vo­gy­ve­ni­mą.­Ko­kių­pa­tir­čių­ži­no­te­–­ga­lė­tu­mė­te­pa­si­da­ly­ti?

Pa aug liai, taip pat jau nes ni vai kai, ne mėgs ta, kai juos že mi­na, pri žiū ri, draus mi na, ypač jei jie yra ko lek ty ve. Ar vai kai no ri, kad vie nas iš tė vų vyk tų į mo kyk los ren gia mą iš vy ką? Ži no ma, kad ne. Ta čiau, jei į tą pa čią ke lio nę vyk tų dau gu ma ar ba net vi si tė vai, pa dė tis tap tų vi siš kai ki to kia. Ta da tė vai – ne pri žiū­rė to jai, o dar vie na sma gi, iš ra din ga, sa va ko man da. Vai kams ypač pa tin ka, kai jų drau gų tė vai ben drau ja. To kia iš vy ka ga li bū ti la bai įsi min ti na, juk ga li ma kur ti ko man das: vai kai prieš tė vus, kai žai džia mas kvad ra tas, fut bo las ir pan.

Ir grįž ki me prie pe da go gų – su bū rus dar nų kla sės ko lek ty vą ir ren giant to kias iš vy kas pe da go gas ke liau ja kaip ly gia ver tis sve čias, o ne už vis ką at sa kin gas pri žiū rė to jas.

Mū­sų­ša­lies­tė­vams­vis­gi­ne­įpras­tas­glau­dus­ry­šys­su­vai­ko­mo­ky­mo­ įstai­ga.­Ko­kių­at­si­lie­pi­mų­te­ko­ iš­girs­ti­ iš­tė­vų­lū­pų?

Iš pra džių tė vai bu vo ne drą sūs. Jiems at ro dė, kad mo kyk lo je yra ne lau kia mi. Ta čiau po tru pu tį pa dė tis kei čia si. Tė vai at sa kin­gai ren gia si pa mo koms, kai ku rie ne ri mau ja, kas bus, jei vai kai pa klaus to, ko jie ne ži no... Vis ko bu vo: ne ri mo, ne pa si ti kė ji mo... Ta čiau po pa mo kos tė ve liai šyp so si ir sa ko, kad vis ką mie lai pa kar to tų. Vie na ma ma at vi ra vo, jog pa mo kos mi nu tės pra bė­go žai biš kai, ir iš kla sės iš ėjo pa si kro vu si pui kios ener gi jos. Ji džiau gė si, kaip no riai vai kai ki bo į dar bus (vė lė vil ną), o svar­biau sia – dir bo net ber niu kai. Ki tas tė tis, bu vęs fut bo lo rink ti nės na riu, po pa žin ti nės pa mo kos apie fut bo lą su ren gė var žy bas. Kiek bu vo emo ci jų! Ber niu kai tie siog už puo lė klau si mais apie ga li my bes, tre ni ruo tes, rink ti nės na rius, net apie trau mas. Tė­ve lis bu vo pa ky lė tas. Dar vie na ma ma (dir ban ti vi rė ja) prieš pa mo ką pra si ta rė, kad vi są gy ve ni mą troš ko bū ti mo ky to ja... Sva jo nės, nors ir trum pam, pil do si mo kyk lo je.

¢ ¢ ¢

Sau sio 30 d. pir mą kar tą Lie tu vo je vy ko „T kla sės“ tė vų, mo­ky to jų ir mo ki nių vaiz do kon fe ren ci ja „Ben­druo­me­nė­vai­kui“. Jo je da ly va vo Ma žei kių, Drus ki nin kų, Šven čio nių, Pa ne vė žio, Klai pė dos, Jo na vos, Ro kiš kio ir Vil niaus sa vi val dy bių mo kyk lų ben druo me nės. Jos, pa si telk da mos nau jau sias tech no lo gi jas, da li jo si per pus an trų me tų pa siek tais re zul ta tais, kalbėjo apie mo ky to jų ir tė vų ben dra dar bia vi mą, ben druo me nės kū ri mą, mo ki nių lū kes čius, tė vų ga li mą in dė lį ir veiklos for mas mo kyk­los gy ve ni me. Vi sų pro jek to mo kyk lų mo ki niai pri sta tė sa vo mo kyk las, su si pa ži no...

„Pro jek te nuo lat kal ba ma apie ben druo me nių kū ri mą. Kam jos rei ka lin gos ir ką jos duo da?“ – su si rin ku sių jų ir te le til tu su­si jun gu sių jų klau sė Lie tu vos vie tos ben druo me nių or ga ni za ci jų są jun gos pir mi nin kas doc. dr. Ari­man­tas­Rač­kaus­kas. Jis kon fe ren ci jos da ly viams pa pa sa ko jo apie vie tos ben druo me nių or ga ni za ci jų is to ri ją, jų plėt rą ir veik los kryp tis. A. Rač kaus kas pa brė žė, kad kuo stip res nes ben druo me nes su telk si me, tuo ra miau, šva riau ir tvar kin giau gy ven si me.

Vil niaus uni ver si te to (VU) pro rek to rius doc. dr. Ri man tas Vait kus mokiniams pri sta tė, ko kios nau jo vės jų lau kia 2013 m. sto jant į aukš tą sias mo kyk las, ir at sa kė į jiems rū pi mus klau­si mus.

VU dės ty to ja dr. Ri­ta­Re­ka­šiū­tė-Bal­sie­nė kal bė jo apie mo­

kyk los, kaip or ga ni za ci jos, veik los ypa ty bes ir apie tai, kaip ji sie kia sa vo veik los re zul ta tų: „Mo kyk la ne abe jo ti nai yra or ga­ni za ci ja, tel kian ti ben drą tiks lą tu rin čių žmo nių gru pę. Vie na iš svar biau sių prie mo nių, kaip mo kyk lo je pa siek ti ge rų ir ko ky biš kų re zul ta tų, yra ly de rys tė. Ji api brė žia tai, kaip va do vai su ge ba iš kel ti tin ka mus tiks lus ir įtrauk ti į veik lą, ben dra dar biau ti tiek su tė vais, tiek su dar buo to jais, tiek su vai kais. Dirb da ma su Kau no mo kyk lų va do vais su si dū riau su itin skir tin go mis nuo mo nė mis: vie ni sa kė, kad jie nie ko ne ga li pa da ry ti ir nuo jų nie kas ne­pri klau so, an tri ty lė jo ir klau sė, tre ti (jų bu vo ma žiau siai) sa kė, kad jie ga li vis ką...“

Dės ty to ja taip pat pa brė žė, jog Lie tu va jau tu ri pa tvir tin tą nau­ją pa žan gos stra te gi ją „Lie tu va 2030“: „Gi lin da ma si į stra te gi ją pa gal vo jau, kad mo kyk los ben druo me nės ga li bū ti svar biau sia erd vė, ska ti nan ti Lie tu vos pa žan gą. Iš tie sų tai, kas nu ma ty ta stra te gi jo je „Lie tu va 2030“, skam ba itin pa trauk liai ir aš no rė­čiau gy ven ti to kio je Lie tu vo je. Ta čiau, kad vi sa tai pa siek tu me, mū sų for ma lios ir ne for ma lios ben druo me nės tu ri su si vie ny ti ir siek ti ben drų tiks lų. Mo kyk la ga li nuveikti la bai daug, te rei kia į veik lą įtrauk ti tė vus, mo ky to jus, ad mi nist ra ci ją ir mo ki nius. Tai sun kus, nuo sek lus ir il gas dar bas.“

Lai dos „Gim na zis tai“ au to rė dr. Ele­na­Mar­ti­no­nie­nė pa brė­žė, kad: „At ei ties ly de riai – mū sų vai kai... Ir bū siu ne po pu lia ri sa ky da ma, jog man šian dien ne la bai ir rū pi ma no vai ko pa sie­ki mai. Man daug svar biau, kad jam mo kyk lo je bū tų ge ra, kad jis ten to bu lė tų ir aug tų. Pa žy miai, daž nai tam pan tys gal vos skaus mu vi sai šei mai, man ne įdo mūs. Vai ko su auk so me da­liu ir jį ly din čia diag no ze man ne rei kia. Ma nau, kad ne rei kia nė vie nam iš mū sų... Vai kams tė vų ir mo ky to jų ben druo me nių jun gi ma sis daž nai sie ja si su tuo, kad šios dvi su au gė lių gru pės su si vie nys ir ma ne „už spaus“. Iš sa vo pa tir ties ga liu pa sa ky ti, jog vai kui ša lia rei kia žmo gaus, ku rio jis ne bi jo tų.“ Žur na lis tė taip pat pa si da li jo sa vo pa tir ti mi: „Si tu a ci jos mo kyk lo je daž nai bū na la bai pai nios ir ne vie na reikš mės. Vai kai neretai klau­si a – „Na, ko dėl ma ni mi ne pa ti kė jo?“ Mums, su au gu sie siems, at ro do, kad mo ky to jas blo gai elg tis ne ga li, to dėl dėl įvai rių si tu a ci jų tei sia me vai ką. Bet, de ja, kar tais pa tys su au gu sie ji pa si el gia itin ne tin ka mai. Na tū ra lu, kad svei ki vai kai vi sa­da kaž ko „pri si dir ba“. Taip ir tu ri bū ti. Ne kal bu apie kri ti nius at ve jus, daž niau siai jų blo gi po el giai te bū na smul kme nos. Vai kas pa si kvie čia mas pa si kal bė ti ir, įsi vaiz duo ki te, sė di še ši su au gu sie ji, o prieš juos pa so di na mas de vin to kė lis. Jam už­duo da ma 15 klau si mų per mi nu tę. Jis net įkvėp ti ne spė ja, kai vėl gau na la vi ną klau si mų kal ti ni mų for ma. Tai nė ra po kal bis... Pir miau sia siū ly čiau su si rink ti in for ma ci ją, vis ką iš si aiš kin ti, o ta da nor ma liai su vaiku pa si kal bė ti. Kaž ka da ren giau tė vų su­si rin ki mą ne for ma lio je ap lin ko je – ka vi nė je. Iš siun čiau tė vams kvie ti mus da ly vau ti, be veik treč da lio mo ki nių tė vai su ti ko. Įė ju si į kavinę pa ma čiau, kad su si rin ko be veik vi si... Kai iš si kal bė­jo me, pa da rė me la bai rim tų iš va dų, bet, svar biau sia, kad šie su si ti ki mai mus, kaip kla sės ben druo me nę, su stip ri no. Tai gi mes, tė vai, bi jo me mo ky to jų ir ne drįs ta me jiems nie ko sa ky ti va do vau da mie si sa vo vai kys tės pri si mi ni mais. To dėl vai kai, pra­dė ję kal bė ti, kad jiems mo kyk lo je kaž kas ne ge rai, ne su lau kia mū sų no ro ei ti ir pa si kal bė ti su mo ky to jais ar kla sės drau gais. Mums tie siog bau gu...

Mė gi nau sau at sa ky ti į klau si mą, ko dėl da ly vau ju mo kyk los gy ve ni me, ko dėl ben dra dar biau ju su mo kyk la? Ogi dėl to, kad at ei da ma į mo kyk lą to bu lė ju ir au gu pa ti... Taip au gi namas, bran di namas ir to bu linamas ry šys tarp ma nęs ir vai kų. Vi siems to lin kė čiau...“

Pa­sak­ In­di­vi­du­a­lio­sios­ psi­cho­lo­gi­jos­ ins­ti­tu­to­ psi­cho­lo­gės­Ra­sos­Bie­liaus­kai­tės,­glau­dus­mo­ky­to­jų­ir­tė­vų­ben­dra­dar­bia­vi­mas­ple­čia­vai­ko­aki­ra­tį,­ak­ty­vi­tė­vų­veik­la­mo­kyk­lo­je­su­ku­ria­sau­gu­mo­jaus­mą­ir­tik­ro­viš­ką­po­žiū­rį­į­gy­ve­ni­mą,­o­pir­miau­sia­–­ į­sa­vo­sie­kius.­Pir­mi­nė­vai­ko­nuo­sta­ta­„no­riu­to,­ko­no­riu,­ir­ta­da,­ka­da­no­riu“­kei­čia­ma­bran­džiu­po­žiū­riu­„no­riu­ži­no­ti,­ko­no­riu,­ir­siek­ti­to­at­si­žvelg­da­mas­į­tik­ro­vę­bei­ap­lin­ki­nius“.

Mū­sų­inf.

6

Pas ku ti nę sau sio die ną LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je su reng ta kon fe ren ci ja pro jek to „Vai­kų­ir­jau­ni­mo­olim­pi­nis­ug­dy­mas“ 2012 m. veik loms ap tar ti. (Pro jek tas vyk do mas nuo 2002 m.) Ren gi ny je į pro jek tą bu vo pri im ti du nau ji na riai: Laz di jų r. Sei ri jų An ta no Žmui dzi na vi čiaus gim na zi ja ir Laz di jų r. Kros nos mo kyk la.

Va do vau da mie si 2010 m. su tar ti mi dar niai ben dra dar biau ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM), Kū no kul tū ros ir spor to de par ta men tas prie LR Vy riau sy bės, Lie tu vos tau ti nis olim pi nis ko mi te tas (LTOK) ir Lie tu vos olim pi nė aka de mi ja. Šias ins ti tu ci­jas su bū rė ben dras tiks las – su kur ti pa grin dą vai kų ir jau ni mo olim pi nio ug dy mo pro jek to vys ty mui bei plėt rai, at kreip ti dė me sį į spor tą ne vien kaip į aukš tų re zul ta tų sie kį. Juk per ga lės rei­kia siek ti ne bet ko kia kai na, o gar bin gai rung ty niau jant. To dėl ke tu rios mi nė tos ins ti tu ci jos ini ci ja vo pro jek tą „Vai kų ir jau ni mo olim pi nis ug dy mas“ ša lies mo kyk lo se ir sie kia olim pi nio ju dė ji mo idė jas in teg ruo ti į for ma lio jo ir ne for ma lio jo ug dy mo pro ce sus. Pro jek tas vyk do mas 100 ben dro jo ug dy mo mo kyk lų ir iki mo­kyk li nio ug dy mo įstai gų.

Ne for ma lio jo vai kų švie ti mo bei vai kų ir jau ni mo olim pi­nio ug dy mo są sa jas su sau gia ir svei ka mo kyk la ap žvel gė ŠMM Ne for ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa gal bos sky riaus ve­dė jas, LTOK Olim pi nio švie ti mo ko mi si jos pir mi nin kas dr. Ro-lan das Zuo za. Ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk lų ir for ma lų jį švie ti mą pa pil dan čių mo kyk lų ša ly je yra be veik 300, jas lan ko dau giau nei 100 tūkst. mo ki nių, iš jų 100 spor ti nio ug dy mo mo­kyk lų lan ko apie 50 tūkst. mo ki nių. R. Zuo za sa vo pra ne ši me pa brė žė Vals ty bi nės švie ti mo 2013–2022 m. stra te gi jos tei gi nį „pa vers ti Lie tu vos švie ti mą tva riu pa grin du ver žliam ir sa va­ran kiš kam žmo gui, at sa kin gam ir so li da riai ku rian čiam sa vo, vals ty bės ir pa sau lio at ei tį“.

Apie pro jek to per spek ty vas ir dar bo pa tir tį kal bė jo LTOK Olim pi nio švie ti mo di rek ci jos di rek to rius Al gi man tas Gu diš kis. Pra ne šė jo tei gi mu, olim pi nis ju dė ji mas – tai gy ve ni mo fi lo so fi­ja, aukš ti nan ti ir į dar nią vi su mą jun gian ti kū no, va lios ir pro to ga lias. Olim pi niai prin ci pai bei ver ty bės su for mu luo ti taip, kad bū tų pri ei na mi kiek vie nai kul tū rai vi sa me pa sau ly je tel kian tis į in di vi dą ir jo gy ve ni mo ko ky bę.

Pra ėju sių me tų veik lą kon fe ren ci jo je ap žvel gė Lie tu vos mo ki­nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tro di rek to riaus pa va duo to ja Ni­jo­lė­Šu­ti­nie­nė. Pa grin di nės pra ėju sių me tų dar bo kryp tys bu vo pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mas, ren gi nių vai kams, jau ni­mui ir mo ky to jams or ga ni za vi mas, me to di nė bei or ga ni za ci nė veik la. Su reng ti aš tuo ni ge ro sios olim pi nio ug dy mo pa tir ties sklai dos se mi na rai, juo se da ly va vo 380 pe da go gų. Veik los bu vo vyk do mos ins ti tu ci jų, pro jek to ini cia to rių bei da ly vių ben­dro mis pa stan go mis, sie kiant kuo dau giau jau nų žmo nių įtrauk ti į olim pi nį są jū dį, pa siū ly ti įvai rių, vai kams ir jau ni mui pa trauk lių sa vi raiš kos for mų su tei kiant jiems ga li my bę re a li zuo ti sa vo ge­

olim pi nės idė jos ir ver ty bės vai kams bei jau ni mui

bė ji mus. Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tras nuo 2012 m. rug sė jo 1 d. tę sia Lie tu vos mo ki nių ir stu den tų spor to cen tro (da bar – Kū no kul tū ros ir spor ti nio ug dy mo sky rius) vyk dy tas pro jek to veik las.

Ge rą ja pa tir ti mi įgy ven di nant Olim pi nio ug dy mo pro gra mą, sėk mės is to ri jo mis da li jo si mo kyk los, pro jek to na rės, sa vo veik la sie kian čios olim pi nio ju dė ji mo idė jas in teg ruo ti į for ma­lio jo ir ne for ma lio jo ug dy mo pro ce sus. Se mi na rai vy ko Kau no, Kre tin gos, Vil niaus, Tau ra gės, Ig na li nos, Rad vi liš kio mo kyk lo se bei iki mo kyk li nio ug dy mo įstai go se, juo se da ly va vo ir mo ky mo įstai gų, ke ti nan čių tap ti tik ro sio mis pro jek to na rė mis, mo ky to jai. Su reng ta moks li nė kon fe ren ci ja, skir ta pro jek to 10 me tų ju bi­lie jui. Jo je pa teik ti pro jek to ver ti ni mai, nu ma ty tos tęs ti nu mo ir plėt ros gai rės.

Vie na iš veik los kryp čių – ak ty viai įtrau kian ti vai kus ir jau ni mą į olim pi nį ju dė ji mą. Vy ko pro jek tai, kon kur sai olim pi ne te ma ti ka, sep tin ta sis Lie tu vos mo ki nių olim pi nis fes ti va lis, Lie tu vos ko le­gi jų stu den tų olim pi nis fes ti va lis, pro fe si nio mo ky mo ir spor to mo ky mo įstai gų mo ki nių spor to žai dy nės. Apie 230 tūkst. mo­ki nių ir apie 5 tūkst. ko le gi jų stu den tų ak ty viai įsi trau kė į šias veik las, per spor to są jū dį bu vo ug do ma ko man di nė dva sia, so li da ru mas, to le ran ci ja, pi lie tiš ku mas, dau ge lis ki tų ver ty bių. Mo ky mo įstai goms pla tin tas žur na las „Olim pi nė pa no ra ma“, pla ka tai, kvie čian tys įsi trauk ti į Olim pi nės die nos ren gi nius. Pro jek to in ter ne to sve tai nė je skel bia ma me to di nė me džia ga, in for ma ci ja apie pro jek to da ly vių ren gi nius, se mi na rų, kon fe­ren ci jų me džia ga, tei kia ma me to di nė pa gal ba.

Įvai riuo se kon kur suo se olim pi ne te ma da ly va vo dau giau nei 4 tūkst. mo ki nių. Iš leis ti ke tu ri LTOK žur na lo „Olim pi nė pa no ra­ma“ nu me riai. Pro jek to in ter ne to sve tai nė je www.oup ro jek tas.lt skel bia ma se mi na rų ir kon fe ren ci jų me džia ga, pro jek to da ly vių dar bo pa tir tis.

Pro jek te da ly vau jan čioms iki mo kyk li nėms įstai goms su pra ne ši­mu „Su svei ka gy ven se na – olim pi niu ke liu“ at sto va vo Vil niaus „Žil vi nė lio“ lop še lio­dar že lio mo ky to ja me to di nin kė Ma ry tė Vil­čins kie nė ir mo ky to ja Dia na Meš ke le vi čie nė. Pe da go gių ma ny­mu, spor ti nė je veik lo je ryš kiau at si sklei džia vai ko as me ny bė, cha rak te ris, po lin kiai ir ge bė ji mai. Iki mo kyk li nė įstai ga tam pa pir mą ja vai ko svei ka tos ug dy mo mo kyk la, o pe da go gas yra pir ma sis svei ka tos mo ky to jas ne men ki nant tė vų pa stan gų.

Pra ne ši mą „In teg ruo tos ne tra di ci nės pa mo kos ir ren gi niai Pa sva lio Sva lios pa grin di nė je mo kyk lo je“ pri sta tė kū no kul tū ros mo ky to ja me to di nin kė Zi ta Abu šo va. Nag ri nė da ma in teg ruo tų pa mo kų nau dą mo ky to ja pa ste bė jo, kad pa mo kos ta po įdo mes­nės, su ak ty vė jo mo ky mo si mo ty va ci ja, ta čiau tam pa si reng ti pri rei kė dau giau lai ko. Pe da go gė pa da rė iš va dą, kad kū no kul tū rą ga li ma in teg ruo ti į vi sus mo ko muo sius da ly kus, nes tai ko mi ak ty vūs mo ky mo me to dai, pamokos ga li vyk ti ne tra di­ci nė je ap lin ko je, mo ky mo pro ce sas virs ta ko man di niu.

Kaip ren gia mas „Ke lias į Olim pą Ši la lės Si mo no Gau dė šiaus gim na zi jo je“, pa si da li jo kū no kul tū ros mo ky to ja eks per tė Bi ru tė Kny ze lie nė ir kū no kul tū ros mo ky to ja me to di nin kė Re gi na Ar­laus kie nė. Olim pi nis ug dy mas yra ne vien kū no kul tū ros, bet ir ki tų gim na zi jo je dir ban čių da ly kų mo ky to jų in teg ruo tos veik los ob jek tas. In teg ruo jant olim pi nį ju dė ji mą į ug dy mo pro ce są no­ri ma pa ro dy ti gim na zis tams, kad olim pi nis ju dė ji mas – ne tik aukš tų spor ti nių re zul ta tų sie kis, bet ir kiek vie no mo ki nio har mo­nin go vys ty mo si bei ug dy mo si ska ti ni mo pro gra ma. Tai tęs ti nis pro jek tas, jau ne pir mus me tus vyks tan tis gim na zi jo je.

Kon fe ren ci jos da ly vius svei ki no: švie ti mo ir moks lo vi ce mi­nist rė Edi ta Ta mo šiū nai tė, Kū no kul tū ros ir spor to de par ta men to ge ne ra li nio di rek to riaus pa va duo to jas Vy tau tas Vai nys, Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to pre zi den tė Dai na Gu dzi ne vi čiū tė, Lie tu vos olim pi nės aka de mi jos di rek to rė Jū ra tė Vai ni lai tie nė, Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tro di rek to rius Al­gir das Sa ke vi čius.

Hen­ri­kas­VAI­TE­KŪ­NAS

E.­Ta­mo­šiū­nai­tė,­D.­Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė,­V.­Vai­nys­ir­J.­Vai­ni­lai­tie­nė

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

7

Kon­fe­ren­ci­ją­ren­gia Moks li nis me to di nis cen tras „Scien tia Edu co lo gi ca“.

Kon fe ren ci jos part ne riai: Skuo do Pran ciš kaus Ža dei kio gim na zi ja, VšĮ Eko lo gi nio švie ti mo cen tras, sa vait raš tis „Ža­lia sis pa sau lis“.

Pa­grin­di­nės­XIX­kon­fe­ren­ci­jos­pro­ble­mi­nės­sri­tys:

gam ta moks li nio ug dy mo ino va ci jos; moks li nė ti ria mo ji veik­ •la ben dro jo ug dy mo mo kyk lo je;gam ta moks li nis ir tech no lo gi nis raš tin gu mas; vi zu a li za ci ja •gam ta moks li nia me ug dy me;in for ma ci nių ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų tai ky mas gam ta­ •moks li nia me ir tech no lo gi nia me ug dy me;gam to ty ra pra di nė je ir pa grin di nė je ben dro jo ug dy mo mo­ •kyk lo je;

MOKS LI NIS ME TO DI NIS CEN TRAS „SCIEN TIA EDU CO LO GI CA“,aso ci juo tas Lie tu vos moks li nin kų są jun gos, ESHS ir ICA SE na rys

Ger bia mie ji ko le gos, kvie čia me jus ak ty viai da ly vau ti ba lan džio 26–27 d. vyksiančioje

XIX­na­cio­na­li­nė­je­moks­li­nė­je-prak­ti­nė­je­kon­fe­ren­ci­jo­je

„gam ta moks li nis ug dy mas ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo je 2013“

gam ta moks li nis iš si la vi ni mas: ko ky bės as pek tai; gam ta­ •moks li nio ug dy mo va dy ba;gam ta moks li nis ug dy mas XXI a.: psi cho lo gi niai as pek tai; •žmo gaus ir gam tos san ty kiai kaip gam ta moks li nio ug dy mo •ob jek tas;ne for ma lus ir in for ma lus gam ta moks li nis ug dy mas; gam­ •ta moks li nio ug dy mo iš tek liai ir kt.

Vi­są­in­for­ma­ci­ją­ir­registracijos­anketą­ra­si­te­ap si lan kę kon fe ren ci jos in ter ne to sve tai nė je ad re suwww.gu.pus la piai.lt/GU_kon fe ren ci ja_2013/kon fe ren ci ja_GU19.htm.

Kon fe ren ci jo je kas met da ly vau ja moks li nin kų, pe da go gų prak ti kų ne tik iš Lie tu vos, bet ir iš įvai rių už sie nio ša lių – Es ti­jos, Lat vi jos, Ru si jos, Bal ta ru si jos ir kt.

Prof. dr. Vin cen tas LA MA NAUS KAS

Daž nai mo ki niai ar jų tė vai klau sia: „Ką mo ky to jai vei kia per mo ki nių atos to gas?“ O veik lų jie tik rai tu ri la bai įvai rių. Tai ne tik įpras ti dar bai: ren gi niai su mo ki niais, są siu vi nių tai sy mai, edu ka ci nių erd vių tvar ky mas, te mi nių pla nų ko re ga vi mas, ruo­ši ma sis pa mo koms, me to di nių prie mo nių ren gi mas. Kiek vie nas mo ky to jas ge rai ži no, kad dirb da mas su mo ki niais jis tu ri itin ma žai lai ko ben drau ti su sa vo ko le go mis. Mes taip pa ny ra me į kas die nių, ne si bai gian čių dar bų ver pe tą, kad re tai ga li me pa ro­dy ti, ką nau jo, įdo maus ra do me, su pra to me. O ką mes ži no me apie sa vo ko le gą, esan tį už sie nos? Kaip jam se ka si? Kuo ga liu pa si džiaug ti aš ir ko pa si mo ky ti iš sa vo ko le gos? Mo ki nių atos­to gos – lai kas, lei džian tis dau giau ben drau ti, da ly tis, džiaug tis ir mo ky tis – ne tik iš kny gų, bet ir vie niems iš ki tų.

Vals ty bi nė je švie ti mo 2013–2022 m. stra te gi jo je daug dė me­sio ski ria ma mo ky to jui, jo kva li fi ka ci jos to bu li ni mui. Vie nas iš svar biau sių tiks lų – „pa siek ti to kį pe da go gi nių ben druo me nių ly gį, kai jų kri ti nę ma sę su da ro re flek tuo jan tys, nuo lat to bu lė­jan tys ir re zul ta ty viai dir ban tys pro fe sio na lūs mo ky to jai“.

Šiau lių Sal du vės pro gim na zi jos ben druo me nė – vie nin gas ko lek ty vas, ben dra min čių bū rys. Tai mo kyk la, ku rio je ypač ska ti na ma ly de rys tė, kū ry biš ku mas, ieš ko ma sa va ran kiš ko ko ky bės ge ri ni mo ga li my bių. Vie na iš to kių ga li my bių – da li­ji ma sis ge rą ja dar bo pa tir ti mi. Tad vie nas iš pir mų jų šių me tų su si bū ri mų pro gim na zi jo je bu vo mo ky to jų reng tų me to di nių prie mo nių pa ro da, pri sta ty mas. Net 20 mo ky to jų pa no ro pa ro­dy ti nau jai pa reng tas me to di nes prie mo nes, ku rias jie nau do ja sa vo kas die nia me dar be. Tarp jų bu vo ne tik įvai riau sių pla ka tų, lanks ti nu kų, ren gi nių sce na ri jų, pa mo kų pla nų, bet ir ma ke tų, tra fa re tų, žai di mų. Mo ky to ja San­dra­Bart­ku­vie­nė pri sta tė sa­

sal du vės pro gim na zi ja: „ge bė ji mas per im ti ge rą ją pa tir tį – sėk mės ga ran tas“

vo pa reng tas pro gra mas an glų kal bai ir pa sa ko jo, kaip ji dir ba nau do da ma si in te rak ty via len ta. Spe cia lio sios pe da go gės Lai­ma­To­mė­nie­nė ir Jo­vi­ta­Bi­liū­nie­nė in te rak ty vio je len to je pri sta tė pro gra mė les ma te ma ti kos pa mo koms tiems, ku riems ji sun kiau se ka si. Dau ge liui mo ky to jų pa ti ko in teg ruo tų da ly kų me to di nės prie mo nės, to kios kaip kū no kul tū ros ir ma te ma ti kos, kū no kul tū ros ir ge og ra fi jos, mu zi kos ir pro fe si nio orien ta vi mo, bio lo gi jos bei ge og ra fi jos ir pan. Tik žvilg te lė jęs į kai ku rių prie­mo nių pa va di ni mus ga li spė ti, kad mo ki niams tik rai bus sma gu ir įdo mu: „Ap renk šven tą Juo za pą“, „Su dėk olim pi nių žai dy nių sim bo lių dė lio nę“, „Rask gy vū no gim ti nę“ ir kt.

To kia mo ky to jų me to di nių prie mo nių pa ro da, pri sta ty mas Sal du vės pro gim na zi jo je pir mą kar tą vy ko erd vio je ak tų sa lė­je. Anks čiau mo ky to jai ge rą ja dar bo pa tir ti mi da ly da vo si sa vo me to di nė se gru pė se. Per vi są ren gi nį jie ver ti no vie ni ki tų dar­bus pa gal iš anks to ap tar tus kri te ri jus: prie mo nės ak tu a lu mą, nau ju mą, mo ki nių mo ty va ci jos ska ti ni mą, es te tiš ku mą. Bu vo nu tar ta, kad per ki tą po sė dį bus pa skelb tos ge riau siai ko lek ty vo įver tin tos mo ky to jų me to di nės prie mo nės.

Bai gian tis pri sta ty mams mo kyk los di rek to rė Na­ta­li­ja­Kau-nic­kie­nė pa si džiau gė, kad mo ky to jai dir ba kū ry biš kai, ieš ko nau jų, įdo mių veik lų, ska ti nan čių mo ki nių mo ty va ci ją, ug dan čių gy ve ni mo įgū džius, lei džian čių patirti sėk mę. Bu vo nu spręs­ta, jog to kias ir pa na šias ben dra dar bia vi mo for mas mo ky to­jai rink sis ir at ei ty je. Juk pa si džiaug ti, kel ti sa vi ver tę svar bu ne tik mo ki niams, bet ir mo ky to jams.

Ge­no­vai­tė­REIZ­GE­VI­ČIE­NĖŠiau­lių­Sal­du­vės­prog-jos­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

8

Pra­ėju­sių­me­tų­ rug­sė­jį­ pra­si­dė­jo­ il­ga­lai­kės­pe­da­go­gų­sta­žuo­tės­–­nau­ja­kva­li­fi­ka­ci­jos­ to­bu­li­ni­mo­ for­ma,­ku­rią­šiuo­me­tu­ iš­ban­do­ 21­ pe­da­go­gas.­ Il ga lai kės pe da go gų sta žuo tės su tei kia pro gą me tus ar pu sę to bu lin ti pro fe si nes kom pe ten ci jas ir įgy ti nau jų įgū džių įvai rio se švie ti mo ir moks lo įstai go se. Ši kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for ma Lie tu vo je pa siū ly ta pir mą kar tą. Per­nai,­me­tų­pa­bai­go­je,­su­reng­ta­me­sta­žuo­to-jų­su­si­ti­ki­me­mo­ky­to­jai­da­li­jo­si­nau­jo­je­ap­lin­ko­je­pa­tir­tais­įspū­džiais.­Su­si­ti­ki­me­pa­aiš­kė­jo,­kad­sta­žuo­tės­pa­tei­si­no­dau­gu­mos­da­ly­vių­lū­kes­čius.­Be­to,­jie­pui­kiai­su­ta­ria­su­nau­jais­ko­le­go­mis­ir­jau­da­bar­mąs­to,­kaip­įgy­tą­pa­tir­tį­bū­tų­ga li ma pa nau do ti at ei ty je.

Pa sKa ti no no Ras iŠ ban Dy ti nau jo Vę iR Pa KEis ti aP lin Ką

Dar ne pa žin tu ke liu pe da go gus pa ragi no ženg ti nuo la ti nis do mė ji ma sis nau jo vė mis. Sta žuo to jas Vi das Kriš ta po nis, pa si­rin kęs at lik ti sta žuo tę Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to (LEU) Pro fe si nių kom pe ten ci jų to bu li ni mo ins ti tu te, tei gė, kad mo ky tis tie sio giai, nuo lat bū nant sta žuo tės ins ti tu ci jo je yra daug nau din­giau ne gu ne aki vaiz džiai. Pa sak jo, to kie il ga lai kiai mo ky mai tu ri dau giau iš lie ka mo sios ver tės ne gu pa vie niai se mi na rai.

Pe da go gus da ly vau ti pro gra mo je la biau siai pa ska ti no nau ja as me ni nio to bu lė ji mo ga li my bė. In­ga­Sa­pa­žins­kie­nė, be si sta­žuo jan ti Šiau lių uni ver si te te, pri pa ži no, kad ieš ko jo įvai ro vės: „Anks čiau dir bau la bai ak ty vio je kai mo mo kyk lo je, nuo lat da ly­vau da vo me įvai riuo se ren gi niuo se. Se na jai dar bo vie tei su si jun­gus su ki ta mo kyk la pa dė tis pa si kei tė. Dėl to pas ta ruo ju me tu vis daž niau ieš ko da vau įdo mes nių to bu li ni mo si ga li my bių.“

Da ly vau ti nau jo je pro gra mo je pa ska ti no ir no ras pa keis ti ap lin ką, pa į vai rin ti dar bą. Mi nė ta sis sta žuo to jas Vi das tei gė, kad pas ta ruo ju me tu mo kyk lo je pa ty rė daug įtam pos, jį var­gi no ru ti na. At si ra dus nau jai kva li fi ka ci jos to bu li ni mo for mai pa si tai kė pui ki pro ga me tus pa dir bė ti ki to je vie to je iš sau gant se ną ją dar bo vie tę. Be to, pra dė jęs sta žuo tis jis pa kei tė po žiū rį į sa vo nuo la ti nį dar bą: „Nors da ly vau ju sta žuo tė je, bet pa lai kau ry šį su ko le go mis mo kyk lo je. Pa ma čiau sa vo mo kyk los dar bą iš ša lies. Ap lin kos pa kei ti mas man lei do tei gia mai pa žvelg ti į

Pir mie ji sta žuo čių da ly viai sėk min gai to bu li na kva li fi ka ci ją

mo kyk lo je vyks tan čius pro ce sus, ku rie anks čiau at ro dė ne to kie pra smin gi.“ Mo ky to jas džiau gia si, kad da ly va vi mas sta žuo tė je pa dė jo įver tin ti ir sa vo nuo la ti nio dar bo svar bą.

Pa si ti Ko DRau giŠ Kas Ko lEK ty Vas iR Dė ME sin gi sta žuo čių Va Do Vai

Dau gu mai sta žuo to jų jau per pir mą jį mė ne sį pa vy ko pri si­tai ky ti nau jo je ap lin ko je. Tam daug įta kos tu rė jo juos pri iman­čios ins ti tu ci jos – vi si sta žuo čių da ly viai bu vo su tik ti šil tai ir rū pes tin gai. Dau ge lis sta žuo to jų džiau gė si, kad nau jo sio se dar bo vie tė se už mez ga pa žin čių. Lie tu vių kal bos mo ky to ja Da­nu­tė­Po­ciū­nie­nė, pa si rin ku si sta žuo tę Lie tu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu te, pa lai ko drau giš kus san ty kius su ko le go mis, nors jų ir ne sie ja dar bi niai ry šiai: „La bai džiau giuo si, kad yra ga li my bė pa bū ti aka de mi nia me sluoks ny je, pa ži nau žmo nių, iš ku rių ga lė čiau daug iš mok ti.“

Pe da go gai pui kiai su ta ria ir su sa vo sta žuo čių va do vais. Vi si da ly viai pri pa ži no, kad į va do vus ga li kreip tis bet ku riuo me tu iš ki lus klau si mams, pri rei kus in for ma ci jos. Vie ni sta žuo to jai yra su ta rę su si ti ki nė ti su sa vo va do vais kiek vie ną sa vai tę ir ap tar ti už duo tis, ki ti su jais ben drau ja vir tu a liai. Pa sak da ly vių, ki lus ne nu ma ty tiems klau si mams jie ga li bet ku riuo me tu pa si tar ti ir su ko le go mis, ir su va do vais.

Įgy tą Pa tiR tĮ KE ti na PRi tai Ky ti at Ei ty jE

Nors iki sta žuo čių pa bai gos li ko dar dau giau nei pu sė me tų, da ly viai jau da bar mąs to, kaip pri tai kys nau jo je ap lin ko je įgy tus įgū džius. Dau gu ma pe da go gų ke ti na sta žuo čių nau dą per teik ti sa vo nuo la ti nėms dar bo vie tėms ir jų part ne riams – įgy ta pa tir ti mi jie pa si da lys su ko le go mis. Mu zi kos mo ky to ja Ja­ni­na­Kri­pie­nė iš Kre tin gos ra jo no mo kyk los, be si sta žuo jan ti LEU Pro fe si nių kom pe ten ci jų to bu li ni mo ins ti tu te, ke ti na ves ti seminarus ko le­goms. Mo kyk los di rek to rius ją pa ska ti no da ly vau ti sta žuo tė je bū tent tam, kad vė liau ji ga lė tų skleis ti sa vo pa tir tį: „Sta žuo tė je dir bu nau do da ma si in te rak ty via len ta. Jau da bar Kre tin gos ra­jo no pe da go gų švie ti mo cen tras lau kia ma nęs grįž tančios, kad ga lė čiau pa mo ky ti ja nau do tis ra jo no mo ky to jus.“

Lie tu vos mies tų ir mies te lių mo kyk los ska ti na­mos ak ty viau rū pin tis ne tik bū ti nuo ju moks lei­vių iš si la vi ni mu, bet ir as me ni niu jų to bu lė ji mu. VšĮ „Sėk mės mo kyk la“, re mia ma te le ko mu ni ka­ci jų ben dro vės TEO, pra de da įgy ven din ti nau ją pro jek tą, per ku rį bus or ga ni zuo ja mas ne mo ka mų as me ni nio to bu lė ji mo pa skai tų tu ras po Lie tu vos re gio ni nes mo kyk las.

„Džiau gia mės, kad TEO pa ti kė jo mū sų idė ja apie bū ti ny bę ša lies mies te lių ir ra jo nų mo kyk lo se dau giau dė me sio skir ti moks lei vių as me ni niam to bu lė ji mui ir nu ta rė pa rem ti šią ini cia­ty vą. Ka dan gi di džių jų mies tų moks lei viai tu ri dau giau ga li my­bių, re gist ruo tis į šį pro jek tą ypač kvie tė me ma žes nių Lie tu vos mies tų ir mies te lių mo kyk las. Ti ki me, kad šiuo me tu bū tent joms la biau siai trūks ta as me ni nio to bu lė ji mo ži nių ir įgū džių“, – tei gė VšĮ „Sėk mės mo kyk la“ va do vas Ne ri jus Bui vy das.

Pro jek te da ly vau jan čių mo kyk lų vy res nių jų kla sių moks lei viai ga lės rink tis pa skai tas ir se mi na rus, vedamus dau giau kaip pu sės šim to „Sėk mės mo kyk los“ lek to rių – ver slo, spor to ir me­no at sto vų, vi suo me nės vei kė jų bei ki tų įdo mių ir di de lę pa tir tį dės to mo je sri ty je tu rin čių as me ny bių. Jų dės to mos te mos va­ri juo ja nuo sa vęs pa ži ni mo, emo ci nio in te lek to, stre so val dy mo

lie tu vos moks lei viams – as me ni nio to bu lė ji mo pa skai tos

iki ly de rys tės ir sėk min go ver slo pa grin dų.Šis pro jek tas įgy ven di na mas ne for ma lio jo

ug dy mo or ga ni za ci jai „Sėk mės mo kyk la“ lai­mė jus „TE OLI TŲ“ pro jek to fi nan sa vi mą. „Vie na iš pa grin di nių TEO so cia li nės at sa ko my bės

sri čių yra ben dra dar bia vi mas su il ga lai kiais part ne riais, ug dan­čiais per spek ty vų ša lies jau ni mą – bū si mus at ei ties ly de rius. Ne for ma lu sis moks lei vių ug dy mas yra vie na iš ga li my bių pri­si dė ti prie at ei ties ly de rių ug dy mo, tad „Sėk mės mo kyk la“ šiais me tais bu vo at rink ta da ly vau ti jau tre čią kar tą TEO ren gia ma me pro jek te „TE OLI TAI“ kaip vyk dan ti švie ti mo ir nau jo sios kar tos ug dy mo tiks lus“, – tei gė ben dro vės TEO vi suo me ni nių ini cia ty vų va do vė Lai­mu­tė­Ve­lio­nai­tė.

„TE OLI TŲ“ pro jek tas – pa žan gi so cia li nė ini cia ty va, per ku rią yra skirs to ma pi ni gi nė pa ra ma at si žvel giant į TEO dar buo to jų nuo mo nę. Į šį pro jek tą at ren ka mos or ga ni za ci jos, ati tin kan čios įmo nės tei kia mos pa ra mos po li ti ką ir kryp tis: švie ti mas, nau jo­vės, so cia li niai­kul tū ri niai pro jek tai, pa žan gios ini cia ty vos.

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos­– au­re­li­ja.pra­smun­tai­te@sek­mes­mo­kyk­la.lt.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

9

Kū­ry­bi­nė­veik­la,­ska­ti­nan­ti­vai­ko­no­rą­pa­žin­ti­ir­kur­ti­kar­tu­su­ki­tais,­ga­li­pa­dė­ti­įveik­ti­su­dė­tin­gus­šiuo­lai­ki­nio­pa­sau­lio­iš­šū­kius.­Ma­te­ma­ti­ka­yra­moks­las,­ti­rian­tis­re­a­lio­jo­pa­sau­lio­ko­ky­bi­nius­ir­kie­ky­bi­nius­san­ty­kius,­erd­vi­nes­for­mas­bei­fi­gū­ras.­Vie­nas­iš­mo­ky­to­jų­dar­bo­tiks­lų­–­pa­ro­dy­ti­mo­ki­niams­ma­te­ma­ti­kos­ ži­nių­ ry­šį­ su­gy­ve­ni­mu­ ir­ šių­ ži­nių­ reikš­mę­spren­džiant­gy­ve­ni­me­ky­lan­čias­pro­ble­mas.

Po kiek vie no įvyk dy to pro jek to ne tik įgy ja me pa tir ties, bet ir su kau pia me me džia gos, ku ri sau go ma kom pak ti niuo se dis­kuo se. Ja vi sa da ga li pa si nau do ti įstai go je dir ban tys mo ky to jai ir jų mo ki niai. Moks li nin kai tvir ti na, kad gim na zis tai ge riau siai mo ko si pa tys ką nors veik da mi, o ypač apie tai mąs ty da mi, to dėl pro jek ti nė veik la ne tik ple čia ži nias, bet ir su tei kia prak ti nės veik los įgū džių, for muo ja at sa ko my bės jaus mą ir ati tin ka mą el ge sį ar ti miau sio je ap lin ko je. Pro jek ti nė veik la (il ga lai kis kū ry­bi nis na mų dar bas) – tai ug dy mo, mo ky mo ir iš ki lu sių pro ble mų spren di mo bū das, kai vi si pro jek to da ly viai ben dra dar biau da mi ti ria ir įver ti na iš ki lu sią pro ble mą, ne atit rū kę nuo so cia li nės tik ro vės ieš ko tin ka miau sių spren di mo bū dų. Su tei ki me jiems idė jų lais vę, ne įspraus ki me į rė mus.

Kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na ruo se ki tų mo kyk lų ben druo­me nėms mes iš sa miai pa aiš ki na me, kuo nau din gi kū ry bi niai ug do mie ji pro jek tai, kaip juos pla nuo ti, reng ti ir ver tin ti. Pa brė­žia me šiuos as pek tus: pro jek ti nė je veik lo je mo ki niai pa ti ria ben dra dar bia vi mo džiaugs mą; po pro jek to jie tam pa lais ves ni, drą ses ni, smal ses ni, jaut res ni, leng viau iš reiš kia sa vo idė jas, min tis ir jaus mus; mo ki niai ne tik ku ria, bet ir pa tys siū lo nau jus raiš kos bū dus; at si sklei džia net ir pa čių ne drą siau sių mo ki nių kū ry biš ku mas; vai kai pa ti ria ieš ko ji mo ir at ra di mo džiaugs mą; kur ki te ben drus, gru pi nius pro jek ti nius dar bus – jie ža di na vai kų kū ry bi nę ini cia ty vą; pa ste bė ki te ir įver tin ki te mo ki nio kū ry bos pro ce są, pa stan gas, su ma ny mus – pa dė ki te vai kui pa jus ti kū­ry bos džiaugs mą; mo ky to jo as me ny bė, pa stan gos, ak ty vių jų me to dų tai ky mas įkve pia mo ki nius kū ry bai; vie na iš pa grin di nių prie lai dų, su tei kian čių ga li my bę plė to tis ug dy ti nių sa vi raiš kai, yra pe da go go ge bė ji mas ska tin ti mo ki nių ini cia ty vą, įsi klau sy ti į ug dy ti nius, at skleis ti jų po ten cia lą.

Ska tin da mas vai kų mo ky mo si mo ty va ci ją sten giuo si su da ry ti są ly gas pa tir ti sėk mę, reiš kiu ti kė ji mą jų ga lio mis, tei kiu pa gal bą iš ti kus ne sėk mei, pa lai kau dar bin gą kla sės at mos fe rą. Kiek­vie ną mo ki nį pri imu to kį, koks jis yra. Toks ug dy mas, ma nau, pa de da kur ti ir pa lai ky ti šil tus tar pu sa vio san ty kius, grin džia­mus pa gar ba kiek vie no as mens iš skir ti nu mui, in di vi du a lu mui. Mo ki niai su si du ria su at min ties pro ble ma, jiems ypač ne si se ka su pras ti ma te ma ti kos api brė ži mų bei te ore mų, ug dy ti niai ne su­ge ba su si kaup ti ar ba iš lai ky ti dė me sį. Trum pa lai kis dė me sys ir men ki sa va ran kiš ko dar bo įgū džiai bū din gi treč da liui pa aug lių. Bū tent čia kei čia si mo ky to jo vaid muo juos ug dant. Svar biau sia pla nuo ti ug dy mą taip, kad mo ki niai pa gal ga li my bes veik tų sa­va ran kiš kai ir ak ty viai. Mo ky to jas yra kan trus pa ta rė jas, ku ris daug dir ba aiš kin da mas mo ki niui me džia gą in di vi du a liai. Tik taip ga li ma ža din ti ir pa lai ky ti mo ky mo si mo ty va ci ją.

Kū ry bi niai ug do mie ji pro jek tai pa mo ko je

Matematikos ir gyvenime kylančių problemų sąsają atsklei­džia pateikiamas pavyzdys.

Šei­mos­biu­dže­tas Kaip kei čia si ba lan sas kei čian tis dar bo už mo kes čiui?

Iš va dosKuo dau giau pa ja mų šei ma gau na, tuo dau giau iš lei džia.

Gau nant dar bo už mo kes tį nuo 2100 Lt iki 2200 Lt ba lan sas ma žė ja, nes šei ma per daug iš lei džia, ki taip sa kant, ji per daug „įsi va žia vo“. To liau ba lan sas vėl di dė ja, šei ma su si tvar ko. Per vi są lai ko tar pį pa pil do mi pi ni gai iš lai doms pa skirs to mi sa vo nuo žiū ra.

Kū­ry­bi­niais­ug­do­mai­siais­pro­jek­tais­ tu­ri­me­su­do­min­ti­mo­ki­nius.­Mo­ky­ki­me­juos­dar­bų­ iš­baig­tu­mo,­ska­tin­ki­me­da­ry­ti­kū­ry­biš­kus­api­ben­dri­ni­mus­ir­iš­va­das.­Tik­sa­va­ran-kiš­kai­dirb­da­mas­mo­ki­nys­ge­riau­ įsi­sa­vi­na­me­džia­gą­ ir­ge­ba­lo­giš­kiau­mąs­ty­ti.

Nau­do­ta­li­te­ra­tū­ra1. Ta ma šaus kas V. Ma te ma ti kos už duo tys ta len tin gam gim­

na zis tui. ŠU, 2012.2. Ta ma šaus kas V. Pa mo kos vir smas: nuo pa mo kos va dy bos

iki ak ty vaus mo ki nio (mo ky to jo prak ti ko pa ta ri mai). ŠU, 2012.3. Nuo pa mo kos va dy bos iki die ny no pil dy mo. „Švie ti mo

nau jie nų“ 2011 m. Nr. 7 prie das.4. Lū žis švie ti me įvyks tik pa kei tus pa mo kos va dy bą. „Šok­

to nas“ 2011 m. Nr. 11.5. Ma te ma ti ka Ben drų jų pro gra mų kon teks te. „Švie ti mo nau­

jie nų“ 2011 m. Nr. 4 prie das.6. Ki toks mo ky to jas – ki to kia pa mo ka – ki to kia mo kyk la.

„Švie ti mo nau jie nų“ 2012 m. Nr. 2 prie das.7. Ta ma šaus kas V. In ter ven ci ja į lo gi nį mąs ty mą. ŠU,

2012.Vin cas TA MA ŠAUS KAS

Šiau­lių­Didž­dva­rio­g-jos­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jas­eks­per­tas,­mo­ky­to­jų­prak­ti­nės­veik­los­ver­tin­to­jas

Ki ti il ga lai kių sta žuo čių da ly viai tei gia, kad pro gra mo je įgy tos kom pe ten ci jos pa dės ne tik to bu lin ti dar bą, bet ir siek ti kar je ros. Štai so cia li nė pe da go gė Kris­ti­na­Žal­taus­kie­nė­pa si rin ko sta­žuo tę, skir tą mo ky to jui, sie kian čiam tap ti mo kyk los va do vu: „Šią sta žuo tės vie tą pa si rin kau, nes at ei ty je no rė čiau ei ti aukš tes nes pa rei gas. Jau da bar ma tau, kad įgy tą pa tir tį ga lė siu pa nau do ti siek da ma kar je ros aukš tu mų.“

Il ga lai kių pe da go gų sta žuo čių da ly vių nuo mo ne, pro gra ma su teiks įvai ria pu sės nau dos – tiek to bu li nant kiek vie no as mens pro fe si nes kom pe ten ci jas, tiek at ei ty je įgy tą pa tir tį sklei džiant nuo la ti nė se dar bo vie tė se.

RE gist Ra ci ja Į il ga lai KEs PE Da go gų sta žuo tEs

Ug dy mo plė to tės cen tras (UPC), vyk dy da mas Eu ro pos so­cia li nio fon do fi nan suo ja mą pro jek tą „Pe da go gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ir per kva li fi ka vi mo sis te mos plėt ra (III eta pas)“, bu vo pa skel bęs at ran ką į pu sės me tų truk mės pe da go gų sta žuo tes, pra si dė jusias va sa rio 1 d.

Dau giau in for ma ci jos ga li te ras ti UPC in ter ne to sve tai nė je www.upc.smm.lt/pro jek tai/pkt/nau jie nos/sta zuo tes4.php.

Vik­to­ri­ja­KNEI­ŽY­TĖ

10

Da bar ypač svar bus tam pa ge bė ji mas ne ži nias gau sin ti, o pa čiam kur ti. Vis dau giau dė me sio tu rė tų bū ti ski ria ma mo ki nių ti ria mo jo moks li nio dar bo įgū džiams for muo ti, kri ti niam mąs ty­mui, kū ry biš ku mui ir pro duk ty viai sa vi raiš kai ug dy ti. Li te ra tū ro je daž niau siai pa tei kia mos ben dro po bū džio re ko men da ci jos ir pa ta ri mai. Kiek vie nas mo ky to jas, no rė da mas pa ska tin ti sa vo mo ki nius ti ria ma jam moks li niam dar bui, ne iš ven gia mai su si du­ria su to kio mis pro ble mo mis: nuo ko pra dė ti, kaip or ga ni zuo ti veik lą, ko kia tu rė tų bū ti pe da go go pa gal ba ug dy ti niams. Daug mo ky to jų daž niau siai dir ba in di vi du a liai.

Šia me straips ny je pri sta to mi moks li niai ti ria mie ji lie tu vių kal bos ir ma te ma ti kos dar bai – tai prak ti nė mo ki nių ti ria mo jo moks li nio dar bo įgū džių for ma vi mo Šiau lių Didž dva rio gim na zi jo je pa tir tis. Ti ria mo jo moks li nio dar bo įgū džių for ma vi mas glau džiai su si jęs su įvai rių mo ko mų jų da ly kų in teg ra vi mu. Mo ki niai, įsi trau kę į moks li nę ti ria mą ją veik lą, pa si žy mi tei gia ma mo ty va ci ja, yra pla tes nių in te re sų ne gu jų ben dra am žiai, mo ka ge riau pla nuo ti sa vo dar bo lai ką. Ti ria mo jo moks li nio dar bo įgū džių for ma vi mas mo kyk lo je rei ka lin gas ir tam, kad mo ki niai leng viau pri si tai ky tų aukš to jo je mo kyk lo je pir mai siais stu di jų me tais.

DVi bal sių ana li zė juR gio sa Vic Kio „Va sa Ros Kait Rų“ no VE lė sE

Dar bą at li ko IV kla sės mo ki nys Au ri mas Pu pi nis (va do vai: ma te ma ti kos mo ky to jas eks per tas Vin cas Ta ma šaus kas, lie­tu vių kal bos mo ky to ja Li na Mi chai lo vie nė). At si ver tę gro ži nės li te ra tū ros kū ri nį pir miau sia pa ste bi me rai des ir žo džius, ta čiau pra dė ję skai ty ti apie rai des ne be gal vo ja me. Šia me dar be į kū ri nį sten gia ma si pa žvelg ti ki taip – žo džiai ir rai dės tam pa ana li zės ob jek tu. Kū ri niai tei kia in for ma ci jos, ku ri yra už ra šo ma skai čiais. Ty ri mams pa si rink tos pen kios J. Sa vic kio no ve lės. At rink tų kū ri nių ap im tis ne di de lė (7–13 pus la pių), to dėl ne tai­ko mi im ties rin ki mo me to dai, ana li zuo ja mi iš ti si teks tai. Svar bu, kad kiek vie nas dvi bal sis bū tų su skai čiuo tas. Gau ta in for ma ci ja už ra šo ma len te lė se. Ty ri mai bu vo at lie ka mi ke le tą sa vai čių. Dau giau sia lai ko skir ta re zul ta tų sis te mi ni mui, skai čia vi mams ir ana li zei.Dar­bo­tiks­las­– iš si aiš kin ti, kiek ir ko kių dvi bal sių var to ja ma

J. Sa vic kio rin ki nio „Va sa ros kait ros“ no ve lė se.Dar­bo­ už­da­vi­niai:­nu sta ty ti, kiek vi du ti niš kai var to ja ma

dvi bal sių kū ri niuo se; vie na me iš kū ri nių nu sta ty ti dvi bal sių ry­šius, pa tik rin ti hi po te zes apie dvi bal sių vi dur kį; pa tik rin ti, koks dvi bal sis yra pa si skirs tęs pa gal nor ma lų jį skirs ti nį.

Ty ri mų me to di ka. Daž nai vyk dy ti gy ven to jų su ra šy mus ne­įma no ma. Yra ki ta iš ei tis: užuot ap klau sę vi sus gy ven to jus, ga li me at rink ti jų da lį ir pa gal šios da lies duo me nis da ry ti iš va­das apie vi sus gy ven to jus. Ta da vi sų gy ven to jų ai bę va din si­me vi suo ti ne ar ba ge ne ra li ne ai be, o at rink tų jų ai bę – im ti mi. Pa grin di nis ty ri mo tiks las – gau ti kuo dau giau in for ma ci jos, kad skai čia vi mais bū tų ga li ma pa da ry ti kuo tiks les nes iš va das. Pra de da ma nuo duo me nų rin ki mo ir api pa vi da li ni mo.

Iš va dos 1. Su ži no jo me, kiek vi du ti niš kai yra pa var to ja ma įvai rių dvi­

bal sių at ski ra me kū ri ny je ir vi suo se kū ri niuo se ben drai. Pa ste­bė jo me pla tų dvi bal sių pa si skirs ty mą nuo vi dur kio.

2. Iš si aiš ki no me, kad nė ra ry šių tarp dvi bal sių ar ba ry šiai la­bai sil pni. Va di na si, au to rius ne si ren ka žo džių juo se var to ja mų dvi bal sių at žvil giu, ne krei pia dė me sio į tai, kad tą pa čią min tį ga li pa sa ky ti var to da mas žo džius, ku riuo se yra dau giau vie nos ar ki tos rū šies dvi bal sių.

3. Pa tik ri nę hi po te zes apie dvi bal sių vi dur kius ga li me teig ti, kad ir li ku siuo se kū ri niuo se var to ja ma apy tiks liai tiek pat dvi­bal sių.

4. Tai ky da mi „chi kvad ra to“ kri te ri jų įsi ti ki no me, kad dvi bal sis „ai“ pa si skirs tęs pa gal nor ma lų jį skirs ti nį.

Kal bos Da lys an ta no ŠKė Mos Kū Ry bo jE

Dar bą at li ko IV kla sės mo ki nė In drė Ka ba šins kai tė (va do vai: ma te ma ti kos mo ky to jas eks per tas V. Ta ma šaus kas, lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė As ta Ga gi lie nė). Per lie tu vių kal bos pa mo kas mo ky to jai ir mo ki niai nag ri nė ja kū ri nius tiek li te ra tū ri ne, tiek kal bi ne pras me. Va di na si, ana li zuo ja mas ne tik tu ri nys, ap ta ria ma te ma, for mu luo ja mos pro ble mos, pa brė žia­ma pa grin di nė kū ri nio min tis, bet nag ri nė ja mas ir teks to kal bos vaiz din gu mas bei skam bu mas, ku rį su ku ria tam tik rų kal bos da lių var to ji mas. To dėl įdo mu ma te ma tiš kai ap skai čiuo ti ir pa­nag ri nė ti kal bos da lių pa si skirs ty mą teks tuo se. Ty ri mo ob jek tų pa si rin ki mas di de lis – ga li ma tir ti bal sių, dvi bal sių, dvi gar sių, sa ki nio da lių ir t. t. skai ti nes cha rak te ris ti kas, pa si skirs ty mą. Šia me ty ri me pa si rink ti ke li A. Škė mos kū ri niai, ku riais re mian tis da ro mos iš va dos ben dru kon teks tu.

Tiks las – ap tar ti A. Škė mos kū ry bo je var to ja mų kal bos da lių pa si skirs ty mą. Ty ri mo ob jek tas – kal bos da lys. Ty ri mo ap im čiai su ma žin ti pa si rink tos tik tam tik ros kal bos da lys.Už­da­vi­niai:­nu sta ty ti vi du ti nį kal bos da lių var to ji mo skai čių;

ry šį tarp būd var džių ir žo džių sa ki niuo se; daik ta var džio skirs ti nį; su ras ti pa si kliau ti no jo in ter va lą pa gal skirs ti nį.

Iš va dos 1. Vi du ti niš kai daž niau siai var to ja mi daik ta var džiai. Ga li ma

ras ti vie ną būd var dį dvie juo se sa ki niuo se (kū ri nys „Ži vi lė“) ar ba net ke tu ris („Sau lė tos die nos“). Vi si skai čia vi mai bu vo at lik ti kiek vie nam sa ki niui.

2. Tarp būd var džių ir vi sų žo džių nu sta ty ta tei gia ma vi du ti nė ko re lia ci ja (ry šys). Kad bū tų vie nas būd var dis, rei kia pa rink ti sa ki nį su pen kiais žo džiais, t. y. di de lė ti ki my bė, kad tarp pen kių žo džių vie nas bus būd var dis. Dėl pa kan ka mai di de lės skai čia­vi mų ap im ties tai at li ko me tik kū ri ny je „Sau lė tos die nos“.

3. Daik ta var dis tu ri nor ma lų jį skirs ti nį, pri klau so to ly džių jų skirs ti nių kla sei. Pla čiau apie tai – nau do tos li te ra tū ros 2, 3 punk tais pa žy mė to se kny go se.

4. Ka dan gi daik ta var dis yra nor ma lu sis at si tik ti nis dy dis, tai ty rė me jo vi dur kio pa si kliau ti ną jį in ter va lą. Ga li ma da ry ti iš va dą, kad A. Škė mos kū ri niuo se su tam tik ru nuo kry piu daik ta var dis dvie juo se sa ki niuo se pa si kar to ja taip, kad jis pa ten ka į in ter­va lą [5,5; 7,1].

5. A. Škė mos kū ry bo je vy rau jan tys daik ta var džiai įro do, kad ra šy to jo kal ba yra sta tiš ka.

Nau­do­ta­li­te­ra­tū­ra1. Bakš tys A. Sta tis ti ka ir ti ki my bė, Vil nius: TEV, 2006.2. Če ka na vi čius V., Mu raus kas G. Sta tis ti ka ir jos tai ky mai,

1, 2 t. Vil nius: TEV, 2000, 2004.3. Ka ni šaus kas V. Ti ki my bių te ori jos ir ma te ma ti nės sta tis ti­

kos pa grin dai, Šiau liai, 2000.4. Škė ma A. Bal ta dro bu lė, Vil nius, 1990.5. Škė ma A. Pa bu di mas: dra ma; no ve lės (pa ren gė Ag nė

Ieš man tai tė). Vil nius: Žalt vyks lė, 2006.6. Škė ma A. Sau lė tos die nos: ro ma nas. Vil nius: Bal tos lan­

kos, 2002.7. Škė ma A. Ži vi lė: dra ma, 1948.8. Sa vic kis J. Va sa ros kait ros: no ve lės. Vil nius: Bal tos lan­

kos, 1997.

Li­na­MI­CHAI­LO­VIE­NĖ,­As­ta­GA­GI­LIE­NĖŠiau­lių­Didž­dva­rio­g-jos­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­jos

Vin cas TA MA ŠAUS KASMa­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jas­eks­per­tas

Moks li niai ti ria mie ji ma te ma ti kos ir lie tu vių kal bos in teg ruo ti dar bai – kū ry biš ku mui ir sa vi raiš kai ug dy ti

Dalijamės patirtimi

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

11

Aly taus Pu ti nų gim na zi jos mo ky to jai kar tu su pen kio mis Lie tu vos mo kyk lo mis (Tau ra gės Mar ty no Maž vy do, Tel šių „At ža ly no“ pa grin di nė mis, Kau no Jo no Ba sa na vi čiaus, Šiau­lių Ju liaus Ja no nio, Klai pė dos „Že my nos“ gim na zi jo mis) ir VšĮ „Ki tas va rian tas“ įpu sė jo dve jų me tų kva li fi ka ci jos to bu li ni­mo pro jek tą „Mo­kin­ki­me­ir­mo­ky­ki­mės­ki­taip“. Jis vyk do mas pa gal Žmo giš kų jų iš tek lių plėt ros veiks mų pro gra mos prie mo nę „Kal bų mo ky mo, ver slu mo ug dy mo ir ino va ty vių švie ti mo me to­dų kū ri mas ir die gi mas“, ES pa ra ma – 942 600 Lt.

Mo ky to jai, gim na zis tai, gim na zi jos ad mi nist ra ci ja ir ta ry ba tu ri iš skir ti nę ga li my bę iš mok ti nau do tis tarp tau ti nį pri pa ži ni mą pel­niu sio mis me to di ko mis: „Ins ca pe DiSC®“ – elg se nos ver ti ni mo me to di ka ir pa ty ri mi niais me to dais. Pro jek to re zul ta tai orien tuo ti į mo ky mo me to dų to bu li ni mą, mo ki nių pa sie ki mų au gi mą ir ver­ty bė mis grįs to pa ty ri mi nio mo ky mo si prak ti nį įgy ven di ni mą.

Gim na zi ja di džiuo ja si tu rin ti be si mo kan čios or ga ni za ci jos tra­di ci jas. Pir mą kar tą drau ge mo ky muo se (12 die nų per me tus) da ly va vo 30 mo ky to jų, va do vai, gim na zis tai ir tė vai – gim na­zi jos ta ry bos na riai.

Pro fe sio na lūs mo ky mų or ga ni za to riai – vie na iš di džiau sių kon sul ta ci nių ir mo ky mo ben dro vių Lie tu vo je „TMD part ners“, UAB „Va dy bos po ky čių kon sul ta vi mas“ bei pro fe sio na lių Lie­tu vos kon sul tan tų ko man da: kon sul tan tas Vy tau tas Gai da ma­vi čius, Lie tu vos tė vų fo ru mo pir mi nin kas Aud rius Mu raus kas, psi cho lo gė Ra mu nė Že lio nie nė.

lū Ku Ria Vi Mas aR ba taR Pas ME ni nio lanKs tu Mo PRaK ti Ka

Mo ky mų te mos pa čios įvai riau sios, sie ti nos su sva jo nių mo kyk la, hu ma nis ti nės pe da go gi kos idė jo mis: as me ni nis ir tar pas me ni nis efek ty vu mas; įgū džiai, lei džian tys pa siek ti re­zul ta tą; po ky čių ini ci ja vi mas, vi di nės kul tū ros mo kyk lo je kū ri­mas, ak ty vių mo ky mo me to dų dirb tu vės ir vir tu a lios iš ban dy tų me to dų ba zės kū ri mas.

„Ins ca pe DiSC®“ – nau jas įran kis gim na zi jos mo ky to jams – tik su stip ri no sa vęs ir ki tų pa ži ni mo ge bė ji mus: nu sta ty tas in di­vi du a lus kiek vie no mo ky to jo pro fi lis, as me niš kai su for mu luo ti el ge sio veiks min gu mą di di nan tys veiks niai, pa teik tos el ge sio re ko men da ci jos. Ši me to di ka pa de da įver tin ti ti pi nį žmo gaus el ge sį, pa brė žia vie no ar ki to sti liaus pri va lu mus ir trū ku mus. Prak ti niai įgū džių la vi ni mo mo ky mai pa de da pa tir ti ben dra vi mo sėk mę ben druo me nė je, tam pa re a lia prie mo ne, pa de dan čia at­si ri bo ti nuo ne igia mų emo ci jų, vy rau jan čių so cia li nė je ap lin ko je.

Pa ži ni mo džiaugs mas ki taip

Pro fe sio na lūs „TMD part ners“ kon sul tan tai Re na ta Mi se vi čie nė ir Dei vi das Ra fa na vi čius su pa žin di no su 48 kū ry bi nių idė jų „žu­di kais“, mo kė, la vi no ge bė ji mus, kaip įveik ti kū ry bos (ga li my bių, mąs ty mo, iden ti te to) kliū tis.

VEiK los iMi ta ci ja aR ba Pa tiR tis

Pa ty ri mi niai me to dai – ki tas įran kis, pa de dan tis veiks min gai for muo ti ver ty bes, so cia li nius įgū džius ir te ori nes ži nias pa­vers ti pa tir ti mi, su vo ki mu. Daž nai su tin ka me ma nan čių jų, kad tai, ką žmo nės ži no, yra ver tin giau nei tai, ką jie da ro. Jei gu po pro jek to pri tar si me min čiai, kad sa vo gim na zis tams ne sa­me pa sau lio cen tras, tik ge ba me keis tis pa tir ti mi – pa ty ri mi nių me to dų tai ky mą bū si me įval dę. Pats di džiau sias šių mo ky mų lai mė ji mas – kad kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kur suo se in teg ruo tai da ly vau ja ir gim na zis tai, ir tė vai.

Ta ry bų mo ky muo se sie kia ma bū ti ly gia ver čiais part ne riais. Gim na zis tai, tė vai, mo ky to jai mo ko si at vi rai kal bė ti, dis ku tuo ti apie sa vo lū kes čius, juos iš sa ky ti.

„Mo ky muo se su pra tau, kad ug dant vi sa ver tę as me ny bę tiek pa tys vai kai, tiek pe da go gai, tiek tė vai yra įtrauk ti į ne nu­trūks ta mą, di na miš ką, vie nas ki to funk ci jas pa pil dan tį pro ce­są“, – mo ky mus ver ti no gim na zi jos ta ry bos tė vų at sto vė As ta Žvir blie nė.

Įsi VER ti ni Mas aR ba ĮVER ti ni Mas

Pro jek to nau da vi soms ja me da ly vau jan čioms mo kyk loms – ne tik mo ky mai, bet ir pa pil do mo ver ti ni mo, įsi ver ti ni mo kul tū­ros ug dy mas. Sam pro tau ta apie ko ky biš ko, ak ty vaus prak ti nio mo ky mo me to do moks lei viui po žy mius, da ly vau ta me to dų kū ri mo la bo ra to ri jo je. At lik ti ke li iš sa mūs ty ri mai: „Mo kyk los ben druo me nės san ty kių ir as me ni nio to bu lė ji mo įver ti ni mas“ bei „Ne tra di ci nio mo ky mo(si) mo du lio or ga ni za vi mo ir die gi mo ino va ci jų įver ti ni mas“.

Ne tra di ci nio mo ky mo(si) mo du lio ty ri mą at li ko prof. ha bil. dr. Ge di mi nas Mer kys. Šiuo ty ri mu nu sta ty tas pro jek te da ly vau­jan čių mo kyk lų in di vi du a lus diag nos ti nis pro fi lis, pri tai ky tas moks li nis ty ri mų in stru men tas ir me to di kos ver ti nant or ga ni­za ci jų psi cho lo gi nį kli ma tą, kul tū rą, ly de rys tės funk cio na lu mą, pe da go gų pro fe si nę mo ty va ci ją, mo ky to jų ir mo ki nių san ty kius, tė vų pa gal bą mo kyk lai bei įsi trau ki mą į ug dy mo pro ce są.

Ben druo me nė ypač džiau gia si G. Mer kio bai gia mą ja iš va­da: „Pa gal ty ri me nu sta ty tus po žy mius Pu ti nų mo kyk la, kaip

or ga ni za ci ja, pa si žy mi iš skir ti niais tei gia mais pa sie ki mais. No ri si pa­si džiaug ti, pa lin kė ti jai sėk mės, pa ska tin ti ją da ly tis sa vo uni ka lia pa tir ti mi Lie tu vo je.“ Ata skai tos tu ri­nys, pa grįs tas ly gi na mą ja mo kyk lų ana li ze, ir džiu gi na, ir įpa rei go ja.

Pro jek tas tik su stip ri no su vo ki­mą, kad „ne ga li iš orė je pa ma ty ti to, ko ne pa vy ko pa ma ty ti sa vo vi du je“ (En to nis de Me lo (Ant ho ny de Mel lo)). Ži no ma, ne pa to gu mų pro jek to da ly viai patiria, nes no rint at ras ti nau jų da ly kų kaž kiek lai ko rei kia jaus ti ne ri mą. Ir vi sa tai ki­taip – po žiū ris, ben dru mo pa ieš ka, fi nan sa vi mas.

Vy­ta­ŠIUGŽ­DI­NIE­NĖAly­taus­Pu­ti­nų­g-jos­di­rek­to­riaus­

pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui,­pro­jek­to­ko­or­di­na­to­rė

Mo­ky­mų­aki­mir­kos

12

Konkursai

Lauk­da­mi­džiu­gaus­gam­tos­at­gi­mi­mo­pa­si­rū­pin­ki­me­sa­vo­pa­va­sa­ri­ne­nuo­tai­ka­jau­da­bar­su­kur­da­mi­kla­sė­je,­na­muo­se­sa­vo­„ža­li­ą­ją­pa­lan­gę“.

Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tro Gam ti nio ir eko lo gi nio ug dy mo sky rius kvie čia mo ki nius ir jų šei mas pa va sa rį su tik ti įsi ren gus to kias ge ros nuo tai kos sa le les ir da­ly vau jant kon kur se­„Ma­no­ža­lio­ji­pa­lan­gė“. Jo ei ga ir tvar ka ap ra šo mos nuo sta tuo se (www.lmnsc.lt/lt/nau jie nos/653). Dar bus kon kur sui rei kia pa teik ti iki ge gu žės 6 d.

Tad su tvar kę sa vo pa si rink tą pa lan gę iki ge gu žės ga li te ti kė­tis gra žiai už au gu sios „ža lio sios sa los“ kam ba ry je. Kon kur so te ma ti ka lais va, ta čiau kur ti „ža li ą ją pa lan gę“ pa pras čiau pa si­rin kus au ga lus sie jan čią te mą. Jos nu ro do mos nuo sta tuo se, ga li ma pa si rink ti ir sa vą ją.

Ge gu žės 9–13 d. kvie čia me ap lan ky ti Lie tu vos mo ki nių ne for­ma lio jo švie ti mo cen tro (www.lmnsc.lt) ir part ne rių tin kla la pius, so cia li nio tin klo „Fa ce bo ok“ Gam ti nio ug dy mo sky riaus vei da­k ny gę, ku riuo se vi si (net ir tie, ku rių pa lan gės iki šiol tuš čios...)

„Ma no ža lio ji pa lan gė“

ga lės bal suo ti už pa ti ku sį dar bą. Ge gu žės 18 d. bus iš rink ta Me tų ža lio ji pa lan gė, o vi sų ge riau sių dar bų au to riai da ly vaus Vil niaus uni ver si te to Bo ta ni kos so de vyk sian čia me kon kur so bai gia ma ja me ren gi ny je ir bus ap do va no ti. Ta čiau tur būt ge­riau sias ap do va no ji mas – ben dra vi mas su ža liai siais drau gais ir jų tei kia mi rū pes čiai bei džiaugs mai.

Ri­ta­BA­BIE­DAI­TĖ

Kretingos­mokykla-darželis­„Žibutė“

Jau ant rą jį kar tą skel bia mas kū ry bi­nis gam tos moks lų kon kur sas „Mū­sų­eks­pe­ri­men­tas“, ku rio nu ga lė to jai per­

nai va sa rą ap lan kė Ko per ni ko gam tos moks lų mu zie jų Len ki jo je. Kaip ir praėjusiais

metais, kon kur se ga li da ly vau ti ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 9–11 kla sių mo ki niai. Kon kur są or ga ni zuo ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tras, ša­lies Bio lo gi jos, Fi zi kos, Che mi jos mo ky to jų aso cia ci jos.

Svar biau sias kon kur so tiks las – telk ti mo ki nius ir mo ky to jus kū ry biš kam gam tos moks lų mo ky mui si ti riant, eks pe ri men tuo­jant, pa nau do jant prie mo nes, ku rio mis už ES struk tū ri nių fon dų lė šas bu vo ap rū pin tos Lie tu vos gim na zi jos. Vie na iš kon kur so są ly gų – dar bas ko man do se. Mo ki niai tu rė tų at lik ti pa si rink tą

„Mū sų eks pe ri men tas“

gam tos moks lų ban dy mą kel da mi tiks lus pa čių įžvelg tai pro ble­mai spręs ti. Svar bu tin ka mai ir tiks lin gai pa si rink ti prie mo nes, ieš ko ti in teg ra lu mo tarp gam tos moks lų ir kū ry biš kai žvelg ti į bio lo gi jos, che mi jos, fi zi kos tei kia mas ga li my bes. Ban dy mo ei ga tu rė tų bū ti fil muo ja ma.

Pla nuo ti, kur ti, eks pe ri men tuo ti, reng ti at lik tus dar bus ga li te iki ge gu žės 13 d. Mo ki nių dar bus ver tins ko mi si ja, ku ri iš rinks nu ga lė to jus. Bai gia mą jį kon kur so ren gi nį nu ma to ma or ga ni zuo ti bir že lio mė ne sį, apie tiks lią da tą nu ga lė to jai bus in for muo ti.

Kvie čia me tir ti ir kur ti!Al man tas KUL BIS

Kon­kur­so­są­ly­gos­skel­bia­mos­in­ter­ne­te­ad­re­su­www.lmnsc.lt (skil­ty­je­„Nau­jie­nos“).

Dar bus­„Lo­go“­kon­kur­sui šie met kvie čia me kur ti te ma „Aš ke­liau­ju­po­Eu­ro­pą“, skir ta Eu ro pos Są jun gos pi lie ty bės su­kū ri mo dvi de šimt me čiui.

Dar bai tu ri bū ti pa teik ti iki ko vo 10 d. ren gi nio sve tai nė je www.jkm.lt/LO GO/2013, skil ty je „Re gist ra ci ja“ (dar bų siun­ti mas).„Lo­go“­olim­pia­da vyks ko vo 16 d. (šeš ta die nį) nuo to li nio

mo ky mo cen truo se Kau ne, Klai pė do je, Pa ne vė žy je (ar ba Pa­sva ly je), Šiau liuo se, Vil niu je ir Ute no je. Olim pia dos už duo tys bus skel bia mos vaiz do kon fe ren ci jos bū du.

Tiek kon kur so, tiek olim pia dos dar bai ga li bū ti ku ria mi tik „Ima gi ne Lo go“ pro gra ma (ne ga li ma nau do ti ki tų pro gra mų ar jo mis su kur tų pie ši nių). Dar bai tu ri ati tik ti ben druo sius ir pa si rink tos rung ties rei ka la vi mus, ku rie skel bia mi šio ren gi nio sve tai nė je, skil ty je „Nuo sta tai“.

Res pub li ki nis „lo go“ kon kur sas ir olim pia da

Ga li ma da ly vau ti kon kur se ar olim pia do je ar ba ir kon kur se, ir olim pia do je. Kon kur so ir olim pia dos dar bai ga li bū ti vie no dų ar ba skir tin gų rung čių. Re gist ruo tis į kon kur są ir į olim pia dą rei kia at ski rai.

Da ly vių re gist ra ci ja į olim pia dą bei kon kur so dar bų siun ti mas vyks iki ko vo 10 d. Už si re gist ruo ti ir pla čiau su si pa žin ti su ren­gi nio są ly go mis ga li te „Lo go“ kon kur so sve tai nė je.

Lau kia me kon kur so dar bų ir kū ry bin gų olim pia dos da ly vių iš vi sos Lie tu vos. Kaip ir kas met, nu ga lė to jams bus įteik ti pui­kūs pri zai!

Ren gi nį or ga ni zuo ja KTU Jau nų jų kom piu te ri nin kų mo kyk la kar tu su LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cen tru bei Vil niaus kom piu te ri nin kų aka de mi ja.

Or­ga­ni­za­to­rių­inf.

Moks­lei­viai!­Mo­ka­te­kur­ti­pie­ši­nius,­ani­ma­ci­jas­ar­žai­di­mus­„Ima­gi­ne­Lo­go“­pro­gra­ma?­Da­ly­vau­ki­te­13­aja­me­„Lo­go“­kon­kur­se­bei­olim­pia­do­je­ir­įro­dy­ki­te,­kad­esa­te­ge­riau­si!

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

13

Ši lu tės r. Juk nai čių pa grin di nė je mo kyk lo je nu ai dė jo so li dus 250 me tų ju bi lie jus, pri sta ty tas lei di nė lis „Mo kyk la prie ke lio“, kas die ne są vo ka ta po so cia li nis emo ci nis ug dy mas pa gal „Lions Qu est“ pro gra mą. At ro dė, kad ar tė ja ra mes ni kas die niai dar bai. Ta čiau džiaugs mo ir ne ri mo vėl at ne šė nau jas iš šū kis ne di de lei kai mo mo kyk lai – dau gia ša lis Co­me­nius pro jek tas, ku rį vyk do me 2012–2014 m.

Nuo gąs tau ti lyg ir ne rei kė tų – vis kas dės nin ga – mo kyk la nuo 2007 m. nuo sek liai lai ko si pa si rink tos et no kul tū ros kryp ties. Et no kul tū ros pro gra mą in teg ruo ja me į ug dy mo pro ce są, ne­for ma lų jį ug dy mą, po pa mo ki nę veik lą, į vi są mo kyk los kul tū ros plė trą. Tuo ir jau čia mės stip res ni. Mo kyk lo je ne vie nas jau nas žmo gu tis iš si trau kia iš au sų au si nes, ra miai pa klau so Klai pė­dos kraš to dai nos ir net min ties ne bė ra šaipytis iš pra ei ties. O juk ne vi sa da taip bu vo...

Tarp tau ti nis Co­me­nius pro jek tas „Į­žmo­gų­per­et­no­kul­tū­rą“ taip pat ne at si tik ti nis. Ži no jo me, kad tu rė si me kuo pa si da ly ti su part ne riais iš Len ki jos, Tur ki jos, Ita li jos, Is pa ni jos ir Grai ki jos. O ir anks tes nės pa tir ties tu ri me, ben dra dar biau ja me su Ry gos Fri cio Briv zem nie ko ir Ka li ning ra do sri ties mo kyk lo mis. Tačiau ne di de lei kai mo mo kyk lai pro jek tas yra iš šū kis dėl to, kad jo veik lo je da ly vau ja vi sa ben druo me nė: tė ve liai, mo ki niai, mo ky­to jai, ki ti mo kyk los dar buo to jai. Per pir mą jį su si ti ki mą, vy ku sį Juk nai čiuo se, kru tė jo ir sten gė si vi si: kas ap gy ven di no sve čius pas sa ve, kas py ra gus ke pė, kas eks kur si jo mis rū pi no si ar va ka ro nei ruo šė si.

Lap kri tį mo kyk lo je skam bė jo tur kų, grai kų, ita lų, is pa nų, len kų, ru sų, lie tu vių ir an glų kal bos. Mū sų mo ki niai grei tai iš­drą sė jo – ne vi si sve čiai ge rai kal ba an gliš kai, bet la bai ma lo nu ir įdo mu su jais ben drau ti.

Pro jek to dar bų die na bu vo kon kre ti: pro jek to em ble mos ir ta lis ma no kū ri mas, mo kyk lų ir ša lių pri sis ta ty mai, „kul tū ros skry nios“ ren gi mas, to les nių dar bų pla na vi mas ir bū si mų vi zi tų da tų ko re ga vi mas. Dar tu rės gim ti dai nų rin ki nys, ka len do riai ir ki ti ben dri dar bai.

Vi si part ne riai Lie tu vo je lan kė si pir mą kar tą. To dėl no rė jo me pa ro dy ti pa čią pa trauk liau sią šalies pu sę. Juk vė lų ru de nį ji ne pa ti gra žiau sia – vė jų nu gai rin ta ir lie taus per merk ta. Vie­niems pa ti ko Ven tės ra gas su paukš čių žie da vi mo ypa tu mais, ki tiems – Pa lan ga su Gin ta ro mu zie ju mi, tre ti ža vė jo si jū ra. Sve čiai už si sa ki nė jo skir tin gų pa tie ka lų, kad po tru pu tį pa žin­tų vi sų sko nį... Klai pė do je, sa kė, net lai ko pri trū ko... Va ka re

Pro jek to „Į žmo gų per et no kul tū rą“ pra džia

dar rei kė jo su spė ti į kėg li nę su šei mo mis, ku rio se sve čia vo si. Pa ro dė me ir ki to kią ne gu mū sų mo kyk lą – Ši lu tės pir mą ją gim na zi ją. „Gra ži, re no vuo ta, šiuo lai kiš ka, di de lė ir sve tin ga“, – gyrė sve čiai. Tur kų mo ky to jas mu zi kos pa mo ko je pri sė do prie pia ni no... Mo ki niai ypač džiau gė si Ši lu tės ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos pa ro dy ta pa gar ba, dė me siu, pri ėmi mu ta ry bos po sė džių sa lė je, pa žin ti mi su ra jo no švie ti mo sis te ma ir me rės Dai vos Že be lie nės do va no mis.

Kai rei kė jo su da ry ti at vi rų pa mo kų ste bė ji mo gra fi ką, vos su til po me – į pa mo kas no rė jo vi si: ir mo ky to jai, ir mo ki niai. Pas ku ti nis va ka ras į va ka ro nę su kvie tė mo ky to jus, sve čius ir šei mas, ku rio se jie gy ve no. Vi sus pa ver gė grai kų tam bū ri nų mu zi ka, tur kų gi ta ros gar sai, len kų, ita lų, is pa nų dai nos bei mu zi ka vi mas ir mū sų fol klo ri nio an sam blio žai di mai. Su vo­kė me, kad mes skir tin gi sa vo kul tū ra, pa pro čiais, is to ri ja, net vai šė mis...

Tė ve liai ly gi no sa vo vai kus su šei mo je pri ta pu siais už sie­nie čiais ben dra am žiais, mo ki niai net aša rą brau kė, kad taip grei tai pra bė go drau gys tės die nos. Mo ky to jai di džia vo si, kaip šau niai vaikai mo ka ben drau ti. Vi sus vie ni jo no ras at ver ti mū sų kraš to lo bių skry nią, pa ro dy ti jo tau ti nes šak nis ir leis ti sve­čiams pa jaus ti, kuo kvė puo ja Juk nai čių pa grin di nės mo kyk los ben druo me nė.

Pro jek tas – dar vie nas tiks las, su vie ni jęs mo kyk los ben druo­me nę. Tai ben dras sa vi ver tės pa jau ti mas, pa si di džia vi mas sa vo kraš tu. Tai ir an glų kal bos to bu li ni mas, pla tes nis sa vęs ir pa sau lio pa ži ni mas. Pa ga liau – ne įkai no ja ma pa tir tis ben drau­jant ir ben dra dar biau jant tarp tau ti niu mas tu.

Per ki tus vi zi tus mo ki niai ir mo ky to jai ga lės tęs ti tarp tau ti nę mo ky mo si pa tir tį, gi lin ti pi lie tiš ku mo, tarp kul tū ri nio ben dra vi mo įgū džius. Va sa rį vie na gru pė vyks į Is pa ni ją, ki ta ba lan dį – į Grai ki ją. Bus daug drą siau, nes ten lau kia nau ji drau gai...

Nė ra iš šū kio, ku rio ne įma no ma įveik ti... To dėl drą siai sa ko me, kad net ir ne di de lė kai mo mo kyk la ga li da ly vau ti at sa kin ga me tarp tau ti nia me pro jek te, jei gu ti ki sa vo jė go mis ir daug dir ba.

Co­me­nius­pro­jek­to­veik­la­pa­gal­Mo­ky­mo­si­vi­są­gy­ve­ni­mą­pro­g­ ra­mą­yra­fi­nan­suo­ja­ma­re­miant­Eu­ro­pos­Ko­mi­si­jai,­Lie­tu­vo­je­ją­ad­mi­nist­ruo­ja­Švie­ti­mo­mai­nų­pa­ra­mos­fon­das.

Vio­le­ta­ŠI­ME­LIO­NIE­NĖŠi­lu­tės­r.­Juk­nai­čių­pagr.­m-klos­di­rek­to­rė

Na cio na li nė žur na lis tų kū rė jų aso cia ci ja skel bia žur na lis ti nių ty ri mų kon kur są „Būk pi lie tiš kas. Var tok at sa kin gai“. Jo tiks­las – ug dy ti jau nų žmo nių pi lie tiš ku mą su tei kiant jiems ži nių ir įgū džių apie at sa kin gą mais to var to ji mą bei fi nan sų tvar ky mą. Kon kur su sie kia ma pa ska tin ti da ly vius at kreip ti dė me sį į tai, ko kios kil mės ir ko ky bės pro duk tai at ke liau ja į var to to jų na mus. Ar vi suo me nei su tei kia ma vi sa in for ma ci ja apie pro duk tą? Ko kių pra na šu mų tu ri vie ti nės kil mės mais to pro duk tai?..

Kon kur se ga li da ly vau ti 14–20 me tų jau nie ji žur na lis tai ir re­por te riai (jau nų jų žur na lis tų, fo to gra fi jos ir vaiz do klu bų na riai ar šios spe cia ly bės stu den tai) bei ki ti su in te re suo ti as me nys. Dar bus ver tins ko mi si ja, ku rią su da rys įvai rio se ži niask lai dos sri ty se dir ban tys spe cia lis tai. Jie iš rinks nu ga lė to jus, ku rie bus ap do va no ti ver tin gais pri zais ir di plo mais.

Kon kur so ob jek tas – žur na lis ti nis ty ri mas, per ku rį pa si rink­ti nai ga li bū ti pa reng ti: in ter viu (spau dai, in ter ne tui, ra di jo ar te le vi zi jos lai dai), TV re por ta žas, fo to re por ta žas, straips nis

ar ba jų cik las. At sklei džiant kiek vie ną te mą ga li bū ti at lie ka mi įvai raus po bū džio ty ri mai, ap klau sos įter piant po kal bius su var to to jais ir spe cia lis tais.

Dar bus kon kur sui ga li te siųs ti iki­ ge­gu­žės­ 6­d.­ (im ti nai) el. pa štu kon kur sas@zur na lis tams.lt ar ba ad re su: Na cio na li­nė žur na lis tų kū rė jų aso cia ci ja, S. Ko nars kio g. 49­301, 03123 Vil nius (su nuo ro da „Jau nų jų žur na lis tų kon kur sui“).

Žur na lis ti nių ty ri mų kon kur sas yra Lie tu vos var to to jų ins ti­tu to vyk do mo pro jek to „Pi lie tiš ku mo ska ti ni mas per at sa kin gą var to ji mą“ da lis. Šį pro jek tą fi nan suo ja Eu ro pos so cia li nis fon das. Kon kur są or ga ni zuo ja Na cio na li nė žur na lis tų kū rė jų aso cia ci ja.

Liud­mi­la­KAZ­LAUS­KIE­NĖ

Dau giau in for ma ci jos­apie­kon­kur­są­–­pro­jek­to­sve­tai­nė­je­www.var­to­to­jai.lt/pi­lie­tis­ku­mas.

„būk pi lie tiš kas. Var tok at sa kin gai“

14

Kau no Mar ty no Maž vy do pa grin di nė je mo kyk lo je vy ko jau penk ta pro jek to „Aukš to sios kul tū ros im pul sai mo kyk loms (AKIM)“ pa mo ka – šį kar tą mo ki niai su si ti ko su kom po zi to­riu mi Mar ty nu Bia lob žes kiu. Me ni nin kas dar jau nas, o dar bų ir nuo pel nų są ra šas jau il gas. Jis va do va vo Lie tu vos kom po­zi to rių są jun gos Jau ni mo sek ci jai; sep ty ne rius me tus bu vo „Drus ko ma ni jos“ fes ti va lio (jau ni mo ka me ri nės mu zi kos die nų Drus ki nin kuo se) va do vu. M. Bia lob žes kio kū ri niai skam bė jo šiuo lai ki nės mu zi kos fes ti va liuo se „Jau na mu zi ka“, „Ko pa“, „Gai da“, „Per mai nų mu zi ka“ ir kt.

Mū sų mo kyk lo je M. Bia lob žes kis ve dė pa mo ką „Šiuo lai ki nė Lie tu vos te at ro mu zi ka“. Pa mo ka bu vo kruopš čiai ap gal vo ta, ra cio na liai struk tū ri zuo ta ir la bai įdo mi. Mes, mo ky to jai, ge rai ži no me, kiek rei kia lai ko ir pa stan gų pa si reng ti ne tra di ci nei pa mo kai...

Pra džio je kom po zi to rius mo ki niams pri sta tė te at rą, kaip kom plek si nį reiš ki nį, ir mu zi kos, kaip to kom plek so su dė ti nės da lies, svar bą. Vė liau trum pai ap žvel gė XX a. pa bai gos– XXI a. pra džios Lie tu vos te at ro mu zi kos is to ri ją ir pa tei kė ke lis kon kre čius vaiz do bei gar so pa vyz džius, ku rie itin pa gy vi no pa mo ką (mo ki niai klau sė mu zi kos be vaiz do ir su vaiz du taip ga lė da mi įsi ti kin ti gar so ir vaiz do der me). Dau giau sia dė me sio M. Bia lob žes kis sky rė svar biau siems pas ta rų jų 25 me tų Lie tu­vos te at ro re ži sie riams bei kom po zi to riams taip ska tin da mas ne tik mo ki nių, bet ir mo ky to jų kul tū ri nį iš pru si mą. Vai kai pa mo ko je ne bu vo pa sy vūs klau sy to jai – vi si vir to ak to riais ir skam bant mu zi kai pa ban dė skai ty ti Pau liaus Šir vio ei les.

Pa ties kom po zi to riaus kū ry bą „mai ti na“ ke tu ri pa grin di niai šal ti niai: aka de mi nė, te at ro, klu bi nė mu zi ka bei spe ci fi nio gar so pa ieš kos. Bū da mas sep ty nio li kos M. Bia lob žes kis de biu ta vo kaip te at ro kom po zi to rius, nuo to lai ko nuo lat dir ba su įvai riais Lie tu vos te at ro re ži sie riais. Stu di jų me tais jis pra dė jo jung ti aka de mi nę ir po pu lia ri ą ją mu zi ką. Pa sak kom po zi to riaus, jo sie kis – pu siau svy ra tarp jaus mo ir pro to, lais vės ir struk tū ros, mu zi kos ir teks to. Kū ry bo je jam svar bu iš sau go ti žais mę, ku rią daž nai iš reiš kia kom po zi ci jų pa va di ni mai.

Pa si bai gus pa mo kai mo ki niai sve čią api py lė klau si mais. Jiems rū pė jo vis kas: ko dėl jis pa si rin ko to kią pro fe si ją, ko kiais in stru men tais pats gro ja, ko kio mis kom piu te ri nė mis pro gra mo­

Nuo­šir­džiai­ džiau­gia­mės­nau­ja­pa­žin­ti­mi­ ir­ sėk­min­gai­vyk­do­mu­AKIM­pro­jek­tu.­Mū­sų­mo­kyk­lo­je­vie­šė­jo­kom­po­zi­to­rius­Mar ty nas Bia lob žes kis­–­la­bai­no­ri­si­pa­gar­sin­ti­šį­pui­kų­žmo­gų.

Įkvė pi mas at ei na su vė ju...

mis nau do ja si, ka da at ei na įkvė pi mas ir t. t. Vai kai iš si aiš ki no, kad kom po zi to riaus mo čiu tė – gar sio ji „Žal do ky nės“ re ži sie rė Ka zi mie ra Ky man tai tė, bro lis – po pu lia rus ak to rius An drius Bia­lob žes kis. Pats Mar ty nas gro ja vio lon če le, ra šo teks tus sa vo mu zi kai, įkvė pi mą pa gau na vė jo akor duo se.

Nors kom po zi to rius pri si pa ži no la bai jau di nę sis, nes tai pir mo ji pa mo ka jo gy ve ni me – su au di to ri ja ben dra vo itin lais­vai, ne pa šykš tė jo ge ro hu mo ro. At si svei kin da mi aud rin gais plo ji mais pa dė ko jo me už pui kią „prem je rą“ – pa si ju to me kaip tik ra me te at re. Ne se niai ma tė me pui kų „Ce za rio gru pės“ spek­tak lį „Drą si ša lis“. Šio spek tak lio gar so re ži sie rius yra M. Bia lob­žes kis. Nu spren dė me – nuo šiol ei si me į vi sus spek tak lius, jei tik pro gra mo je pamatysime įra šy tą da bar jau mū sų pa žįs ta mo kom po zi to riaus var dą.

Auk­sė­PET­RU­ŠE­VI­ČIE­NĖKau­no­Mar­ty­no­Maž­vy­do­pagr.­m-klos­di­rek­to­rės­pa­va­duo­to­ja­ug­dy­mui

Nuo šir džios, tik ros drau gys tės bė gan tys me tai ne ga li nu­gramz din ti už marš tin. Jie tik pa tik ri na drau gys tės tvir tu mą.

Prieš ke lio li ka me tų (1996 m.) už si mez gu si drau gys tė tarp tuo met Že mait kie mio pa grin di nės mo kyk los ir kraš tie tės po­etės, pro fe so rės Ge no vai tės Stul pi nie nės, pir mo sios Pa bal ti­jy je ne vals ty bi nės švie ti mo įstai gos – Kau no va dy bos ir kal bų ko le džo – stei gė jos, at gi mė pra ėju sių me tų pa bai go je. Pernai gruo dį G. Stul pi nie nės ini cia ty va prie Žel vos vi du ri nės mo kyk los Že mait kie mio pro gim na zi jos sky riaus įkur tas Už sie nio kal bų li cė jus. Sky riaus vai kams su teik ta ga li my bė nuo to li niu bū du mo ky tis ita lų, suo mių ir an glų kal bų.

Sau sio 18 d. G. Stul pi nie nė, da bar Tarp tau ti nio stu di jų ir mo ky mo ins ti tu to (TSMI) stei gė ja bei rek to rė, į sve čius at vy ko ne vie na. Že mait kie mio pro gim na zi jos sky riaus mo ki niai ir mo­ky to jai su si ti ko su TSMI an glų kal bos dės ty to ju bei li cen ci juo tu ver tė ju Man tu Kra saus ku.

Že mait kie mio se niū ni jos gy ven to jai pa vel do, že mės, šei mos ir ki tais ju ri di niais klau si mais ga lė jo pa si kon sul tuo ti su tei si nin ke Jo lan ta Ka mins kie ne. No rin tie siems kur ti sa vo ver slą su ti ko pa­dė ti pro fe so rė G. Stul pi nie nė. TSMI dės ty to ja Vi ta Ži ly tė skai tė pa skai tą „Or ga ni za ci jos įvaiz dis ir re kla ma“.

Ti ki mės, kad ši gra ži kraš tie tės ini cia ty va pa dės Že mait kie mio

Drau gys tė

Žel­vos­vid.­m-klos­Že­mait­kie­mio­prog-jos­sky­riaus­Užsienio­kal­bų­li­cė­jaus­mo­ki­niai­su­prof.­G.­Stul­pi­nie­ne­ir­an­glų­kal­bos­dės­ty­to­ju­M.­Kra­saus­ku

pro gim na zi jos sky riaus mo ki niams ir se niū ni jos gy ven to jams to bu lė ti, leng viau in teg ruo tis šiuo lai ki nė je, spar čiai to bu lė jan­čio je vi suo me nė je.

Jo­lan­ta­PUS­TO­VO­JIE­NĖUk­mer­gės­r.­Žel­vos­vid.­m-klos­Že­mait­kie­mio­prog-jos­sky­riaus­

lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

15

Daž­nai­ gir­di­me,­ kad­ jau­ni­mas­ vis­kam­abe­jin­gas,­ne­pa­trio­tiš­kas...­Ar­tik­rai?­Siū­lau­per­skai­ty­ti­Kre­tin­gos­Jur­gio­Pa­brė­žos­gim­na­zi­jos­I­kla­sės­gim­na­zis­tų­min­tis,­pa­ra­šy­tas­po­Sau­sio­13­osios­at­mi­ni­mo­ak­ci­jos.

Pa mo ką pra dė jo me tam so je, de gė žva kės, skam bė jo dai na „Lais vė“ pa gal po eto Jus ti no Mar cin ke vi čiaus žo džius. Žiū rė jo me Sau sio 13­ąją žu vu sių jų nuo trau kas. Skai tė me, anot mo ki nių, iro niš ką pa sa ką „Die na, kai su grįž ta lais vė“ iš Da nu tės Du naus kai tės kny gos „Po­kal biai ant Ak me nos kran to“. Iš si aiš ki nus, kas yra im pre si ja, bu vo skir ta už duo tis iš reikš ti įspū dį, pa tir tą pa mo kos pra džio je. Pa siū ly ta ra šy ti apie iš gy ven tus po jū čius: ma ty tus vaiz­dus, gar sus, kva pus, sko nį. Štai pir mo kų gim na zis tų im pre si jų vė ri nys Sau sio 13­ajai:

„At ro dė, jog pir mo ji pa mo ka bus ei li nė, to kia kaip vi sos, bet ju tau, kad šian dien mi ni me ypa tin gą įvy kį. Akis už lie ja tam sa, pa si girs ta nuo sta bi me lo di ja. Kla sė pa kvim pa žva kių vaš ku. Liūd na ir dra ma tiš ka... Sun ku ra miai klau sy tis Jus ti no Mar cin­ke vi čiaus ei lių... At ro do, kad Eu ri kos dai na pa lie čia gi liau sias šir dies ker te les. Žo džiai „Už da ryk ma ne,/Tė vy ne,/sa vy je“ dar ir da bar skam ba min ty se. Žiū rint nuo trau kas už gniau žia kva pą. Sun ku su vok ti, kam tie nar sūs ir be pro tiš kai pa trio tiš ki žmo nės ry žo si. Da lis jų su žeis ta, ki ti su šau dy ti, dar ki ti su va ži nė ti pra ga­ro ma ši no mis – tan kais. Ne ti kė ta ma ty ti jau nus žmo nes, drą siai sto vin čius prieš tan kus... Žiū rė da ma nuo trau kas ma čiau tris spal vas – gel to ną, ža lią, rau do ną. Ma nau, vi si ten bu vę tik jas ir ma tė. Ne įti kė ti na, ko kia stip ri ga li bū ti mei lė sa vo Tė vy nei.“ (Ak vi lė Bu te ny tė, Ia kla sė)

„Gal vo ju, ką tu rė čiau da bar pa ra šy ti, ta čiau ne no riu me luo ti. Ma čiau nuo trau kas iš Sau sio 13­osios įvykių, gir dė jau Eu ri kos Ma sy tės at lie ka mą dai ną „Lais vė“ ir nie ko ne jau čiau, tik užuo­džiau keis tą žva kių kva pą. Ne su ge bu jaus ti to, kas vy ko 1991 m. sau sio 13­ąją, nes bu vau ne gi męs, o iš nuo trau kų ne ga liu pa­jus ti įtam pos, bai mės ar ki tų jaus mų, ku riuos iš gy ve no ten bu vę žmo nės. Bet esu dė kin gas jiems, kad da bar gy ve nu lais vo je Lie tu vo je.“ (Min dau gas Ru ba že vi čius, Ib kla sė)

„Vi sur pil ka ir slo gu. Prie lan gų žyb si žva ke lių lieps ne lės tar si vil ties ir jau ku mo, ši lu mos oazės. Su skam ba liūd na mu zi ka, ku rios var das – „Lais vė“. Ko kia čia iš jos lais vė, jei žo džiai sa ko ki taip. Esi su ra kin tas dar la biau, nei prieš jai at si ran dant. Ko dėl?!

Tė vy nę rei kia gin ti.Pro jek to rius nu švie čia bal tą sten dą, ma tau nuo trau kas

žmo nių, ne pa bū gu sių tą ne lem tą Sau sio 13­osios nak tį at lik­ti pa rei gą Tė vy nei. Re giu, kaip sta to mos už tva ros. Bet iš jų ne bū tų bu vę jo kios nau dos, jei ne be ga li nis žmo nių ti kė ji mas Lais ve...

Ma no skep tiš ka nuo mo nė blės ta. Žiū riu nuo trau kas ir skai­čiuo ju am žių žmo nių, pa si au ko ju sių, kad įžieb tų Vil tį ki tiems. Jau čiu pa si di džia vi mą. Vis dėl to bū ti lie tu viu – gar bė.“ (Džiu gas Lit vi nas, Ic kla sė)

„Skam bant Eu ri kos dai nuo ja mai „Lais vei“ žva kės tar si pa­sa ko ja is to ri ją apie tą at min ti ną Sau sio 13­ąją. Lieps ne lės blaš ko si lyg no rė da mos kaž ką pa sa ky ti... Mo ky to jai pa se kus

Vė ri nys sau sio 13-ajai

pa sa ką ir pa ro džius nuo trau kas pa si ju tau to kia be va lė ir vi sai ne pa trio tė. Juk da bar nie kas ne drįs tų dėl vi sų Lie tu vos bė dų au ko tis ir mir ti. Ta da bu vo ki taip. Žmo nės no rė jo Lais vės. Tas sie kis bu vo di des nis už no rą gy ven ti... Vis dėl to ge ra Lie tu vo je gy ven ti.“ (Kor ne li ja Urb šai tė, Ie kla sė)

„Prieš akis iš ky la Lie tu vos vė lia va, blo ka da, žmo nių jū ra. Min ty se skam ba Lie tu vos him nas. Gir džiu, kaip mi nia šau kia „Lie tu va... Lie tu va...“, grin di nys po ko jo mis su ka si ir, at ro do, tuoj pra virk siu. Apie tą die ną ir nak tį pri si me nu vi sus pa sa ko ji­mus, ku riuos pa sa ko jo ma ma, tė tis, se ne liai, mo ky to jai. No ri si nu skrie ti į tą die ną, į tą nak tį, mi nion, ku rio je žmo nės ti ki sa vo Tė vy ne ir jos Lais ve. Žiū rint žu vu sių jų nuo trau kas ir skai čiuo­jant jų am žių tie siog šiur pu liai per bė ga per kū ną, kad jau ni, dar vi są gy ve ni mą prieš akis tu rė ję žmo nės žu vo. Užuo džiu že mės, de ga lų, ug nies kva pą. Vi si kva pai ir jaus mai smel kia si į šir dį, ro dos, tuoj sprog siu. Taip no rė tų si ap ka bin ti žu vu sių jų ar ti muo sius ir pa guos ti...“ (Si gi ta Do mar kai tė, Ie kla sė)

„Jau ei da ma ko ri do riu mi ma tau su si kau pu sius gim na zis tus. Kla sė je ra mu. Klau sant Eu ri kos dai nos iš ky la pri si mi ni mai, ku riuos pa sa ko jo tė tis apie tą at min ti ną die ną. Skaus mas, žmo nių kal bos ir ti kė ji mas. La bai džiau giuo si, kad mo ky to ja ne ro dė fil mu ko apie mer gi ną, ku ri žu vo Sau sio 13­ąją, nes, ma no ma ny mu, ne są ži nin ga kal bė ti vien apie ją. Juk žu vo ne ji vie na. Ačiū, mo ky to ja, kad dė me sį sky rė te ne jai vie nai. Kai žiū rė jau nuo trau kas, ju tau, kaip sun ku bu vo tiems žmo nėms. Bet jie lai min ges ni nei da bar ti niai ša lies gy ven to jai, nes bu vo kar tu. Jau čiu di džiu lę pa gar bą vi siems, sto ju siems gin ti Tė vy­nę.“ (Au gus tė Re ga lai tė, Ic kla sė)

„Ry te, ei nant į mo kyk lą, vėl spau dė šal tu kas ir ant vei do kri to snai gės. Šian dien tu rė tu me pa mi nė ti Sau sio 13­ąją. Ir štai ka bi­ne te už gęs ta švie sos, lie ka tik ke lios mirk sin čios žva ke lės. Ty lu, bet po ke lių aki mir kų pa si girs ta pir mie ji dai nos „Lais vė“ akor dai. To kią aki mir ką su si mąs tai, ar mes ryž tu mė mės tam, ką pa da rė jie. Kar tais net su abe jo ju, ar mums ap skri tai rū pė tų.

Tie sa, ar kas nors dar mė gin tų ši taip už grob ti val džią? Da bar tai da ro ma sub ti liau – re kla ma, pa ža dais, al go mis, ak ci jo mis... Ka bi ne te vis dar tam su. Pri si me na me tuos, ku rie 1991 m. sau­sio 13­ąją pa dė jo sa vo gal vas ko vo je už Lais vę. No sį ku te na žva kės kva pas. Už de ga ma švie sa ir akys pri si mer kia...“ (Mar­ty na Ubar tai tė, Ic kla sė)

Iru­tė­LA­PINS­KIE­NĖKre­tin­gos­Jur­gio­Pa­brė­žos­g-jos­lie­tu­vių­kal­bos­ir­

li­te­ra­tū­ros­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

Kiti­laiškai­šia­tema­skelbiami­svetainėje­www.sac.smm.lt­(„Švie­ti­mo­nau­jie­nos“­–­Re­dak­ci­jos­pa­štas)­ir­so­cia­li­nio­tin­klo­„Fa­ce­bo­ok“­„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­vei­dak­ny­gė­je.

Mokomės nepamiršti

16

gar bin go el ge sio in ter ne te ko dek sas

Va sa rio 5­ąją, mi nint Pa sau li nę sau ges nio in ter ne to die ną, Lie tu vos vai kai pa­tvir ti no ir pa skel bė Gar bin go el ge sio in ter ne te ko dek są. Ben dra vi mas so cia li niuo se tin kluo se, elek tro ni niu pa štu, įvaiz dis in ter ne te, ko men ta vi mas – tai ko dek so te mos, ku rio mis vai kai pa si ren gę va do vau tis bū da mi elek tro ni nė je erd vė je.

Per nai skelb to tarp tau ti nio ty ri mo „ES vai kai in ter ne te“ („EU Kids On li ne“) re zul­ta tai ro do, kad Lie tu vos vai kai pri klau so di des nio nau do ji mo si in ter ne tu ir di des nės ri zi kos gru pei. Dau giau in ter ne tu nau do ja si ir taip pat į di des nės ri zi kos gru pę pa­ten ka dar ke lios ES ša lys: Bul ga ri ja, Če ki ja, Da ni ja, Es ti ja, Nor ve gi ja, Ru mu ni ja ir Šve di ja. Ty ri mo re zul ta tai taip pat ro do, kad net 52 proc. Lie tu vos vai kų in ter ne te ben dra vo su ne pa žįs ta mai siais. Šio je ka te go ri jo je vi so je ES mus len kė tik Es ti ja (54 proc. vai kų). Net 35 proc. Lie tu vos vai kų pri si pa ži no so cia li niuo se tin kluo se skel bę sa vo te le fo ną ir ad re są.

„Vai kų švie ti mas, po kal biai na muo se, mo kyk lo se sau ges nio in ter ne to te ma tu rė tų bū ti daž nes ni. Tik ben drau da mi su vai kais, ska tin da mi jų są mo nin gu mą ga lė si me juos ap sau go ti nuo pa vo jų in ter ne te“, – pa brė žė LR ry šių re gu lia vi mo tar ny bos di rek to rius Fe­lik­sas­Dob­ro­vols­kis.

Gar bin go el ge sio in ter ne te ko dek sas skel bia mas ad re su www.drau gis ka sin ter ne tas.lt/re po si to ry/do ku men tai/mo ki niu_ko dek sas.jpg.

Pro­jek­tą­„Sau­ges­nis­in­ter­ne­tas“­Lie­tu­vo­je­pa­gal­ES­pro­gra­mą­„Sau­ges­nis­in­ter­ne­tas“­įgy­ven­di­na­LR­ry­šių­re­gu­lia­vi­mo­tar­ny­ba­(RRT),­LR­švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jos­Švie­ti­mo­in­for­ma­ci­nių­tech­no­lo­gi­jų­cen­tras,­aso­cia­ci­ja­„Lan­gas­į­at­ei­tį“,­VšĮ­„Vai­kų­li­ni­ja“.

Ra­sa­KA­RA­LIE­NĖRRT­Tarp­tau­ti­nių­ry­šių­ir­vi­suo­me­nės­in­for­ma­vi­mo­sky­riaus­at­sto­vė­ry­šiams­su­vi­suo­me­ne

Di­džiau­sios­ ir­po­pu­lia­riau­sios,­švie­ti­mo­ įstai­goms­Lie­tu­vo­je­ skir­tos­ in­for­ma­ci­nės­ sis­te­mos­ „Ta­vo­mo­kyk­la“­(TA­MO)­ko­man­da­sėk­min­gai­pra­dė­jo­pla­tin­ti­elek­tro­ni­nius­mo­ki­nio­pa­žy­mė­ji­mus­(EMP).­Juos­už­si­sa­kė­ir­jau­ga­vo­pir­mo­sios­trys­mo­kyk­los.

Pir mo ji už si sa ky ti su sku bo Ra sei nių r. Vi duk lės Si mo no Sta ne vi čiaus gim na zi ja, ku riai dar pra ėju sių me tų gruo dį ati te ko 392 nau jo ti po mo ki nio pa žy mė ji mai. Pa sak gim na zi jos di rek to rės Ja­ni­nos­Ja­siu­lie­nės, nau jie ji pa žy mė ji mai at ve ria dau giau ga li­my bių tiek mo ki niams, tiek jų tė ve liams.

„Mū sų gim na zi ja bu vo vie na iš pir mų jų, pra dė ju sių nau do ti elek tro ni nį die ny ną, tad elek tro ni nių mo ki nio pa žy mė ji mų die gi mas bu vo na tū ra li mo der ni za ci jos tą sa. Spren di­mą per ei ti prie nau jo jo pa vyz džio pa žy mė­ji mų pri ėmė me pa si ta rę su vi sa gim na zi jos ben druo me ne ir ad mi nist ra ci ja. Nau jo vei nie kas ne pri eš ta ra vo, nes su pra to, kad ga­li my bė gim na zi jos val gyk lo je tiks liau vyk dy ti mai ti ni mo ap skai tą, su pap ras tin ti bib lio te­kos veik lą ar vai kams per ves ti ki šen pi ni gių į EMP, o ne duo ti gry nai siais – tik rai svar būs pa to bu li ni mai“, – aiš ki no Vi duk lės Si mo no Sta ne vi čiaus gim na zi jos va do vė.

Pa sak jos, įstai gai šios nau jo vės įve di mas nie ko ne kai na vo, mat gim na zi jo je be si mo­kan čių jų tė vai su ti ko as me ni nė mis lė šo mis nu pirk ti EMP sa vo vai kams. Vie nas pa žy­mė ji mas kai na vo 10 Lt.

TA MO pro jek to va do vės Vik­to­ri­jos­Bur-lins­kai­tės tei gi mu, at ei ty je elek tro ni nių pa žy mė ji mų pa klau sa di dės. Ją ska tins sėk mės is to ri jos ir ge ri drą siau sių bei no­va to riš kiau sių mo kyk lų pa vyz džiai. Anot V. Bur lins kai tės, šiais moks lo me tais TA MO nau juo sius elek tro ni nius mo ki nio pa žy mė ji­mus įteiks dar 17 mo kyk lų.

apie ta Mo„ta vo mo kyk la“ (ta Mo)­ –­ tai­ in­for­ma­ci­nė­

sis­te­ma­švie­ti­mo­įstai­goms.­Ją­su­kū­rė­ir­to­bu­li­na­UAB­„Nev­da“,­sėk­min­gai­nau­do­ja­dau­giau­nei­500­mo­kyk­lų­vi­so­je­Lie­tu­vo­je.

Gin­ta­ras­GIM­ŽAUS­KAS

Dau­giau­in­for­ma­ci­jos­–­gin­ta­ras@con­ten­tum.lt.

Mo ki nių tė vai pri ta ria elek tro ni nių mo ki nio pa žy mė ji mų die gi mui

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

17

Daug kal ba ma apie vi sa ver tę kur čių jų in teg ra ci ją į gir din čių jų vi suo me nę, bet ne at virkš čiai. Ko dėl? Gal ir ge rai, nes kur čių jų ben druo me nė yra ma žes nė ir tu rė tų pri si tai ky ti prie gir din čių jų. Bet Pa ne vė žy je taip nė ra.

Pa ne vė žio kur čių jų ir ne pri gir din čių jų pa grin di nė mo kyk la (PKNPM) ben dra dar biau ja su įvai rio mis įstai go mis, to dėl tu ri daug drau gų. Mo kyk lo je yra bu vęs ne vie nas at ve jis, kai gir­din tie ji pa tys pa reiš kė no rą su si pa žin ti su di dak ti nė mis nuo­sta to mis, do mė jo si lie tu vių ges tų kal ba, ku ri yra ne at sie ja ma kur čių jų kul tū ros da lis.

Su PKNPM mo ki niais su si drau­gau ti, pa ben drau ti lie tu vių ges tų kal ba, suda ly vau ti in teg ruo to je pa­mo ko je pa reiš kė no rą Pa ne vė žio r. Pa liū niš kio pa grin di nės mo kyk los 4 kla sės mo ki niai, va do vau ja mi pra­di nių kla sių mo ky to jos me to di nin kės Dai vos Mor kū nie nės.

Su si ti ki mui at sa kin gai ren gė si abi pu sės: pa liū niš kie čiai stro piai mo kė­si kur čių jų abė cė lę, o kur tie ji – dar aiš kiau tar ti žo džius, ku rių pri reiks ben drau jant. Bu vo me nu ma tę aiš kų su si ti ki mo tiks lą –

ben dra vi mui kal bos bar je ras – ne kliū tis!

plė to ti kal bi nius ge bė ji mus, pa ša lin ti ben dra vi mo kliū tis. Lauk tas su si ti ki mas pra si dė jo in teg ruo ta lie tu vių ges tų kal bos pa mo ka, ku rią ve dė lie tu vių ges tų kal bos mo ky to jas Vi lius Glu šo kas ir 10 kla sės mo ki nys Lais vy das Ja kiū nas. Sve čiai su si pa ži no su Lie tu vos bei pa sau lio kur čių jų ben druo me nės is to ri ja, kul tū ra ir tra di ci jo mis, mo kė si imi ta ci nių dai nų ir pirš tų abė cė lės, do mė jo si lie tu vių ges to ty ros pa grin dais, DVD aiš ki na mai siais žo dy nais bei ki ta li te ra tū ra, skir ta kur tie siems, ap žiū rė jo pa reng tą pa ro­dą. Bu vo ma lo nu ma ty ti, kad mo ki niai be ga lo smal sūs ir im lūs nau jiems da ly kams, o mo ky to ja – jau tu rin ti pa kan ka mai ži nių apie kal ban čiuo sius ges tų kal ba.

Po in teg ruo tos pa mo kos nuo šir džiai ben drau ta prie puo de lio ar ba tos. Vai kai su si drau ga vo spor ti nė se žai dy nė se ir es ta fe­tė se, po ku rių lau kė sal dūs pri zai. Sve čius do mi no gar są stip­ri nan čios apa ra tū ros, pa de dan čios kur tie siems ge riau iš girs ti, vei ki mas. O lie tu vių ges tų kal bos ka bi ne te lau kė ne ti kė tu mas – rei kė jo iš mok ti ke le tą pa sau lio ša lių ges tų ir pirš tų abė cė lės žen klų. Sve čiai ap žiū rė jo ne tik ka bi ne tus, bet ir mu zie jų, bib lio­te ką, me to di nį ka bi ne tą, val gyk lą, ben dra bu tį. Do va nų jie gavo po mo kyk los lanks ti nu ką, su ta rė me ir to liau ben dra dar biau ti į pa gal bą pa si telk da mi lie tu vių ges tų kal bą.

„In teg ruo ta lie tu vių ges tų kal bos pa mo ka mo ki niams pa li­ko di džiu lį įspū dį, nes vai kai ga lė jo pa ben drau ti su PKNPM

mo ky to jais ir mo ki niais, pa ma­ty ti, ko kiais me to dais bei bū dais jie mo ko si, pa tys iš mo ko ke le tą ges tų ir net pa ma tė kur čiuo sius dai nuo jant. La biau siai su ža vė jo žmo nių nuo šir du mas ir ši lu ma. Vai kai dar il gai džiau gė si ir ap ta­ri nė jo šį su si ti ki mą, mo kė ges tų sa vo drau gus, tė ve lius. Ma nau, kad jie, su ti kę gat vė je žmo gų, kal ban tį ges tų kal ba, ne baks nos pirš tu, o ma lo niai nu si šyp sos, gal net už kal bins“, – tei gė mo ky to ja D. Mor kū nie nė.

Da­nu­tė­KRIŠ­ČIŪ­NIE­NĖPa­ne­vė­žio­kur­čių­jų­ir­ne­pri­gir­din­čių­jų­pagr.­m-klos­di­rek­to­rė,­

sur­do­pe­da­go­gė­

Šių me tų sau sį Klai pė dos Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jo je vy ko Že­mai ti jos mu zi kos ir me no mo kyk lų bei Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jos for te pi jo no mo ky to jų kon fe ren ci ja, kva li fi ka ci nis­me to di nis se mi na ras „Pia­nis­tų­ruo­ši­mas­kon­kur­sams.­At­li­kė­jo­sce­ni­nio­ar­tis­tiš­ku­mo­įta-ka­sėk­min­gam­kū­ri­nių­at­li­ki­mui“.

Kon cer te da ly va vo dau giau kaip dvi de šimt vai kų nuo pa ren gia mo sios iki sep tin tos kla sės. Nu ste bi no aš tuo­ne rių me tų Jo­kū­bas­Žva­liaus­kas ir vie nuo li kme tis Kris tu pas Klim kai tis (Klai pė dos Juo zo Ka ro so mu zi kos mo kyk la, mo ky to ja me to di nin kė Iri na Skirs gi lie nė). Jo kū bas pa skam bi no Piot ro Čai kov skio pje sę „Rug pjū tis“ iš „Me tų lai kų“, Kris tu pas drą siai ir ar tis tiš kai at li ko Ser ge jaus

XiX že mai ti jos re gio no for te pi jo no mo ky to jų kon fe ren ci ja

Pianistė­Lina­Žutautaitė­iš­Kretingos­meno­mokyklos

Rach ma ni no vo mu zi ki nį mo men tą op. 16, Nr. 4. Pui kiai pa si ro dė ir ki ti da ly viai. Kon cer tas pa tvir ti no, kad mo ky to jams ne trūks ta ryž to bei kva li fi ka ci jos pa reng ti kon kur sams su dė tin gas pro gra mas.

At vi ras meist riš ku mo pa mo kas kon fe ren ci jo je ve dė tarp tau ti nių kon kur sų lau re a tas, pia nis tas Jus-tas Dva rio nas. Ben drau da mas su jau nais mu zi kan tais jis pui kiai at­sklei dė sa vo, kaip at li kė jo, pa tir tį. Ne at si tik ti nai daug dė me sio sky rė sce ni nio el ge sio, lai ky se nos tai syk­lėms pa aiš ki nti. Tai ir bu vo pa grin­di nė šio se mi na ro te ma.

Ta­ma­ra­PRO­KO­PO­VIČKlai­pė­dos­Sta­sio­Šim­kaus­kon­ser­va­to­ri­jos­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė

Živilės Čapienės nuotr.

18

– ke tu ri nau ji fil mai moks lei viams

„KRo Ko Di lai 2“

Į „Mo kau si iš ki no“ sa les su grįž ta „Kro ko di lai“ – nu trūk tgal viš­ka pa aug lių gru pe lė, šį kart be si aiš ki nan ti ne lai min gų at si ti ki mų vie ti nė je ga myk lo je prie žas tis. Vi sa me pa sau ly je vai kų sim pa ti­jas pel niu sio fil mo tę si ny je „Kro ko di lai 2“ pra di nu kų (2–5 kla sių moks lei vių) lau kia tie pa tys he ro jai ir dar dau giau nuo ty kių.

„MEi lė KaiP nuo Dai“

Nau ji „Mo kau si iš ki no“ fil mai skir ti ir vy res nių kla sių (8–12 kl.) moks lei viams. Itin as me niš kas ir sub ti lus ki no pa sa ko ji mas – pran cū zų juos­to je „Mei lė kaip nuo dai“. Jos he ro jė – ke tu rio­lik me tė Ana, iš gy ve nan ti bren di mo lai ko tar pį. Nau ji po ty riai, dau gy bė ne at sa ky tų klau si mų pri ver čia Aną su abe jo ti ti kė ji mu, sa vi mi, šei­ma. Ši juos ta pra šy te pra šo si po fil mo ap tar ti bun dan čio sek su a lu mo, ta pa ty bės, san ty kių su ki tais, ti kė ji mo te mas.

Moks lei vių kas die ny bę ki no per žiū ro mis ir dis ku si jo mis pa į vai ri nan tys „Mo­kau si iš ki no“ ren gė jai į ek ra nus iš lei džia ke tu ris nau jus fil mus. Pa sak pro jek to ko or di na to rės Go­dos­Sos­nov­skie­nės, „Mo kau si iš ki no“ re per tu a re yra dau­giau kaip 20 vai kams ir pa aug liams ak tu a lių fil mų, ta čiau kai ku rios mo kyk los nuo gąs tau ja jau spė ju sios juos vi sus pa si žiū rė ti. „Kad fil mų ne pri trūk tų nei nau jiems, nei se niems pro jek to da ly viams, iš kart iš lei džia me net ke tu ris nau jus. Įdo mų ir ak tu a lų fil mą mo ky to jai ga lės iš si rink ti ir pa tiems ma žiau siems, ir jau ūg te lė ju siems auk lė ti niams“, – už tik ri no pro jek to ko or di na to rė.

„Kuos VaR nis“

3–6 kla sių vai kams skir­ ta jų ben dra am žio – de­šimt me čio Jo jo – drau gys­tė su iš me džio iš kri tu siu

spar nuo čiu fil me „Kuos var nis“. Slap ta nuo tė vo ėmę sis rū pin tis paukš te liu ber niūkš tis mo ko­si at sa ko my bės už ki tą. Bū tent „Kuos var nis“ ta po vai kų au di to ri jos nu my lė ti niu per nai Eu ro pos fil mų aka de mi jos skelb tuo se rin ki muo se. Šiam fil mui sa vo bal sus sky rė Ams­ter da mo, Belg ra do, Ko pen ha gos, Er fur to, Nor kio pin go, To ri no vai kai.

www.you­tu­be.com/watch?v=hNzSJnj9xso

„Po Kal biai RiM to Mis tE Mo Mis“

Kaip ir anks čiau, moks lei viai kvie čia mi ne tik žiū rė ti fil mus, bet ir po se an sų ne mo ka mai juos ap tar ti su pro fe sio na liais dis ku si jų ve dė jais ar sa va ran kiš kai kla sė je su mo ky to jais. Tam pro jek to ren gė jai iš lei do spe cia lias me to di nes me džia gas, ku rias ga li ma at si siųs ti ir iš pro jek to sve tai nės.

Už sa ky ti „Mo kau si iš ki no“ fil mų per žiū ras moks lei viams mo ky to jai kvie čia mi in ter ne te ad re su www.mo kau si is ki no.lt nu ro dy tais kon tak tais.

Dau giau in for ma ci jos –­G.­Sos­nov­skie­nė,­„Skal­vi­jos“­ki­no­cen­tro­edu­ka­ci­nių­pro­gra­mų­ko­or­di­na­to­rė,­tel.­(8­5)­261­0505,­go­da@skal­vi­ja.lt.

www.you­tu­be.com/watch?fe­a­tu­re=pla­y­er_em­bed­ded&v= gSZC4M4kgnY

www.you­tu­be.com/watch?fe­a­tu­re=pla­y­er_em­bed­ded&v= dgXEc­rjGBpI

Vy res nių jų moks lei vių (8–12 kl.) lau kia ir lie tu vės re ži sie rės Gied­rės­Be­ino­riū­tės do ku­men ti nis fil mas „Po kal biai rim to mis te mo mis“, su kė lęs dis ku si jų apie vai kų san ty kį su pa sau­liu. Fil mo he ro jai – dvy li ka kruopš čiai kū rė jos at rink tų jau nų žmo nių su skir tin ga gy ve ni mo pa tir ti mi, ma ty mu, tem pe ra men tu, bet kal ban­čių apie mus vi sus vie ni jan čius da ly kus: mei lę, san ty kius su šei mos na riais ir ap lin ki niais, vie­nat vę, at ei tį. Fil me kal ba ne tik he ro jų lū pos, bet ir jų akys, mi mi kos, lai ky se na, ges tai.

www.you­tu­be.com/watch?fe­a­tu­re=pla­y­er_ em­bed­ded&v=Vhax­NlUJ­PjI

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2013 m. Nr. 2 (324)

19

Sa vo kū ry bi nius dar bus at siun tė ir Ry gos (Lat vi ja), Rim džiū nų (Bal ta ru si ja) bei „EC Ligh thou se“ (Lon do nas) lie tu viš kų mo kyk lų pe da go gai ir mo ki niai. Be veik vi są mė ne sį Vil niaus lie tu vių na mų pir mo aukš to pa lan ges puo šė an ge lai. Jų bu vo įvai riau sių: iš mo lio, po pie­riaus, stik lo, me džio, siū tų ir megz tų, kirp tų ir vel tų. Šią pa ro dą ap lan kę sve čiai džiau gė si mo ky to jų ir mo ki nių kū ry biš ku mu. Ver ti ni mo ko mi si ja pir mą sias vie tas sky­rė Jo na vos r. Ruk los Jo no Sta nis laus ko pa grin di nei mo kyk lai (1–4 kla sių gru pė je), Ute nos jau ni mo mo kyk­los ke ra mi kos bū re liui (5–8 kla sių gru pė je), Tau ra gės „Ver smės“ gim na zi jai (9–12 kla sių gru pė je). Pa dė kos raš tais bu vo ap do va no ti ant rų jų ir tre čių jų vie tų lai mė­to jai. Už kū ry biš ku mą vi si da ly viai ga vo Vil niaus lie tu vių na mų di rek to riaus Gin tau to Ru dzins ko pa dė ką. Už da­rant pa ro dą bai gia ma ja me ren gi ny je Vil niaus lie tu vių na mų tre čio kai pa ro dė spek tak lį „Mes – an ge lai“.

Rū­ta­VAR­NA­GI­RIE­NĖ,­Ži­vi­lė­DEKS­NY­TĖVil­niaus­lie­tu­vių­na­mų­mo­ky­to­jos

Į Vil niaus lie tu vių na mus su skri do an ge lai(Atkelta­iš­spalvotosios­dalies­20­psl.)

Lie tu vos švie ti mo is to­ri jos mu zie ju je pri sta to­ma pa ro da, skir ta pe da­go gės, mon te so ri nin kės Do mi ce lės Pet ru ty tės (1913–2010) 100­osioms gi mi mo me ti nėms pa­mi nė ti. 1987–1995 m. D. Pet ru ty tė pa do va no jo mu zie jui uni ka lių Mon te­so ri (Mon tes so ri) vai kų ug dy mo me to di nių prie­mo nių, ori gi na lių pa vie­nių fo to gra fi jų, vai kų ra­ši nių, pie ši nių. Tai iš Lie­tu vos iš si vež tos kny gos, straips niai, tar pu ka rio nuo trau kos su žai džian­čiais ir ku rian čiais ma­žaisiais, ka ro pa bė gė lių sto vyk lo je Ra vens bur ge pa čių su kur tos mo ky mo prie mo nės, tau ti nio auk lė ji mo de ta lės, is to ri niai al bu mai, Či ka­go je pa reng tos lie tu vių Mon te so ri mo ky mo už duo tys, ma žų jų kū ry ba. Ap lin ky bės ir prie mo nės, ku rio mis bu vo su kur ta ši daik ti nė, vaiz di nė me džia ga, jos iš sau go ji mas ir grą ži ni mas į Lie tu vą by lo ja apie D. Pet ru ty tės bei jos ben dra žy gių Ma ri jos ir Ado mo Var nų bran dų po žiū rį į lie tu vy bę, jų tau rų įsi pa rei go ji mą puo se lė ti tau tos is to ri ją, pa pro čius, tiks lą per duo ti šias ver ty bes pa gal Mon te so ri me to dą ug do mai jau na jai kar tai. Vai kų ra ši nė­liai, pa lin kė ji mai, laiš kai ir pie ši niai liu di ja jau kų ir šil tą mo ky to jų bei mo ki nių ben dra vi mą, stip rų abi pu sį ry šį.

„Kiek vie nai pro fe si jai rei kia pa šau ki mo“, – 1989 m. va sa rą Res pub li ki nia me pe da go gi nia me mu zie ju je (taip anks čiau va din tas Lie tu vos švie ti mo is to ri jos mu zie jus) pri sta ty da ma Mon te so ri mo ky mo prie mo nių pa ro dą sa kė D. Pet ru ty tė. Sim bo­liš ka, kad tą kar tą pa ro da at ver ta ten, kur ir pra si dė jo jau no sios pran ciš ko nių se se rų po stu lan tės Do mi ce lės tik ro jo pa šau ki mo ke lias. 1932 m. vie nuo li jo je Kau ne ji pra dė jo prak ti kuo ti dar bą, pa rem tą Ma ri jos Mon te so ri vai kų ug dy mo idė jo mis. 1934 m. kar tu su Ma ri ja Var nie ne D. Pet ru ty tė da ly va vo Mon te so ri kur­suo se Ni co je ir įsi ti ki no šio mo ky mo ga lia bei pri va lu mais. Vie­nuo lėms pa ra gi nus Do mi ce lę ei ti pa sau lie ti niu pe da go gės ke liu ji vi sam gy ve ni mui su sie jo sa vo li ki mą su M. ir A. Var nais. Su

Ma ri jos Mon te so ri idė jų su grį ži masDo mi ce lės Pet ru ty tės do va na mu zie jui

Mon te so ri me to do tai ky­mo Lie tu vo je pra di nin ke M. Var nie ne (1886–1982) Do mi ce lė „vai kų na me­liuo se“ auk lė jo ir ug dė ma žuo sius ug dy ti nius, to liau gi li no si į Mon te so ri sis te mos pri va lu mus, ga­li my bes at skleis ti vai ko vi di nio pa sau lio pil nat vę. Ant ro jo pa sau li nio ka ro sū ku rys į sa vo ver pe tus įsu ko ir D. Pet ru ty tę su M. ir A. Var nais. 1944 m., kaip ka ro pa bė gė liai, jie įsi kū rė Vo kie ti jo je, Ra­vens bur go DP sto vyk­lo je, ku rio je ėmė skleis ti Ma ri jos Mon te so ri pe da­go gi kos idė jas. 1945 m. M. Var nie nė ir D. Pet ru­ty tė įstei gė Ra vens bur­

go lie tu vių mon te so ri nę mo kyk lą. 1949 m. per si kė lus į JAV vi siems te ko pa tir ti imig ran tų da lią: mo ky tis an glų kal bos, dirb ti ne kva li fi kuo tą dar bą, ieš ko ti sa vo vie tos po sau le. Di džio­sios de mok ra ti jos ša ly je 1958 m. D. Pet ru ty tė ir M. Var nie nė įstei gė Ame ri kos lie tu vių Mon te so ri drau gi ją, o 1959 m. M. ir A. Var nų na muo se Či ka go je įkū rė mo kyk lė lę „Vai kų ži di nė lis“. Pa šau ki mas gy ve ni mą pa švęs ti vai kui ne li ko ne pa ste bė tas JAV švie ti mo sis te mos at sto vų. Mon te so ri prak ti kos pa tir čių iš D. Pet ru ty tės sė mė si JAV Mon te so ri są jū džio or ga ni za to­rė Nen si Rem baš (Nan cy Ram busch). Do mi ce lė va do va vo Ouk par ko Mon te so ri auk lė to jų kur sams, dir bo JAV Mon te­so ri mo kyk lė lė se. M. Var nie nės ir D. Pet ru ty tės pa skleis tos Mon te so ri idė jos pri gi jo tarp JAV lie tu vių, tai ky tos mo kyk lė lė je „Ži bu rė lis“ Le mon te, puo se lė ja mos ki tų at si da vu sių pe da go gų dr. Le o no ir Ire nos Kriau če liū nų „vai kų na me liuo se“.

D. Pet ru ty tės da ly ta pro me tė jiš ka lieps na ir šian dien švie čia mums jos pa lik tuo se dar buo se, už ra šy to se min ty se... Lai min­gi tie, ku rie bu vo pa ly tė ti di džios Mo ky to jos ran kos. Ir pa ly dė ti Žmo gaus, gi mu sio my lė ti...

Ga­bi­ja­MAC­KE­VI­ČIŪ­TĖLie­tu­vos­švie­ti­mo­is­to­ri­jos­mu­zie­jaus­vy­riau­sio­ji­mu­zie­ji­nin­kė

Mon­te­so­ri­mo­ky­mo­prie­mo­nės

Aut

orės

nuo

tr.

20

„1863­metų­sukilimo­ženklai­Arturo­Grottgerio­kūrybos­cikluose­„Polonia“­ir­„Lituania“

EDUKACINĖ PROGRAMA PARODOJE