Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštasSu gamta reikia ne kovoti, o draugauti

1, 3 p.

Paprasta nelegalios imigrantės istorija

Parkai išsiilgo ramybės

Aktorius Rolandas Kazlas slepiasi ir

ieško savęs11 p.

12 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

5 p.

Klimatologė Audronė Galvonaitė: „Mums jau reikia pratintis ne tik prie smarkaus lietaus, bet ir prie sausrų, karščio bangų, stipresnių vėjų, škvalų, perkūnijų.“

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) 1Aktualijos

Vida TAVORIENĖ

Net ekologinės katastrofos grės-mė negali prikelti atsakingų valdi-ninkų nuo kėdžių. Kelias savaites nerasta sprendimų dėl susikaupu-sių apie 50 tonų pūvančių pavojin-gų medicininių atliekų. Tik tada, kai žiniasklaida pradėjo skambinti pavojaus varpais, Vyriausybė pa-skelbė valstybės lygio ekstrema-lią situaciją ir aplinkosaugininkų uždarytai medicininių atliekų su-rinkimu ir tvarkymu užsiimančiai bendrovei „Senovė“ leido laikinai deginti pavojingas atliekas.

Atliekos puvo kaitroje

Ekologinė bomba pradėjo tik-sėti, kai dvi Lietuvoje medicinines atliekas deginančios bendrovės su-stabdė savo veiklą. Nuo 2006 m. šias atliekas deginusi Vilniuje įsikūru-si bendrovė „Senovė“ dėl oro tar-šos šiemet neteko leidimo. O netoli Šiaulių Europos Sąjungos ir vals-tybės biudžeto lėšomis pastatytas naujas pavojingų atliekų deginimo

įrenginys sustabdytas atliekant tre-čią bandomąjį deginimą.

Bandomoji valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto eksploa-tacija gegužės 17 d. nutraukta kilus konfl iktui tarp gamyklą jungtinės veiklos pagrindu statančių Italijos įmonės „Hafner Srl“ bei bendro-vės „Senovė“ ir statybų užsakovo – Ūkio ministerijai pavaldžios ben-drovės „Toksika“.

Nebelikus, kur deginti pavojingų medicininių atliekų, gydymo įstaigose ir tokias atliekas surenkančių bendro-vių saugyklose pradėjo kauptis tvars-čiai, kūno organai ir jų dalys, kraujas ir pan. Perpildžius saugyklas atliekos pa-liktos pūti tiesiog sunkvežimiuose.

Kepinant karščiams bendrovės „Senovė“ kieme kaupėsi dešimtys tonų pavojingų atliekų, tačiau bent laikino leidimo deginti jas niekas neskubėjo išduoti. Užkrato pavojaus tikimybė pradėjo grėsmingai augti ir kitose atliekas surenkančiose ben-drovėse bei gydymo įstaigose.

Tik Vyriausybei paskelbus vals-tybės lygio ekstremalią situaciją, „Senovei“ leista laikinai užkurti

krosnį. Premjeras Andrius Kubi-lius pripažino, kad pavojingų atliekų deginimas Vilniuje – ne geriausias sprendimas. Tačiau iš dviejų blogy-bių pasirinkta mažesnė.

Reikalavo daugiau pinigų

„Dabar situacija stabilizuota, me-dicininės atliekos naikinamos. Šian-dien turėtų būti išvežtos perteklinės atliekos iš Santariškių klinikų, kur jų buvo daugiausia“, – savaitės pra-džioje teigė sveikatos apsaugos vi-ceministras Audrius Klišonis.

Pasak kai kurių ligoninių vadovų, atliekas išvežančios bendrovės dėl esą ekstremalios padėties iš gydymo įstaigų pradėjo reikalauti didesnių pinigų už atliekų išvežimą.

Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, dėl nutrūkusio medicininių atliekų deginimo sudėtingiausia situ-acija buvo Rytų Lietuvoje – Vilniaus, Utenos, Visagino ir kitų miestų gy-dymo įstaigose, kuriose nėra pavojin-gų atliekų nukenksminimo įrangos.

Nemažai Vakarų ir Vidurio Lie-tuvos gydymo įstaigų dalyvavo ES

remiamame projekte ir įsigijo auto-klavus bei mikrobangų įrenginius, kurie nukenksmina atliekas. Taip nukenksmintos jos gali būti šalina-mos kaip buitinės.

Kauno ligoninės generalinis direk-torius Stasys Gendvilis patvirtino, kad jo vadovaujama gydymo įstaiga turi atitinkamą įrenginį, todėl pavojin-gų atliekų deginimas jai neaktualus. Anot S.Gendvilo, toks medicininių atliekų tvarkymo būdas yra pigesnis.

Purtosi atsakomybės

Laikini sprendimai priimti, ta-čiau kam teks atsakomybė už šalies mastu iškilusią epidemijos grėsmę.

„Jei klausiate apie medicinines atliekas, tai atsakomybė tenka Svei-katos apsaugos ministerijai, nes ji atsakinga už gydymo įstaigų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą. O jei tokio pajėgumo nėra, ji turi inici-juoti jo atsiradimą arba ieškoti nau-jų alternatyvų“, – rėžė aplinkos vice-ministras Aleksandras Sruogis.

Nukelta į 2 p.

Pavojingos medicininės atliekos – ti ksinti ekologinė bomba

Ministerijų klerkai tarsi futbolo kamuolį vieni kiti ems stumdo atsakomybę dėl epidemija grėsusios pavojingų medicininių atliekųsankaupos.

Ekologinė bomba pradėjo ti ksėti , kai dvi Lietuvoje medicinines atliekas deginančios bendrovės sustabdė savo veiklą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žie-mos gniaužtų, birželio pradžioje ken-tėjome nuo kaitros, o jau praėjusį sa-vaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūti es pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti “, – pata-ria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pra-ti nti s prie šylančio klimato, kiti ti kina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Sti chijos negaili ir žmonių gyvybių

Praėjusį savaitgalį kai kuriuose Lietuvos regionuose prapliupus liū-čiai, papildomo darbo turėjo ir ugnia-gesiai. Jų pagalbos prireikė nuo kelių šalinant nuvirtusius medžius, kai už-tvino rūsys ir kai viena moteris įstrigo automobilyje apsemtoje gatvėje.

Iš viso tą dieną buvo gauti šeši iš-kvietimai, susiję su liūtimi. Priešgais-rinės apsaugos ir gelbėjimo departa-

mento atstovės Lauros Valauskienės teigimu, sostinės T.Narbuto gatvė-je po liūties iš apsemto automobilio buvo išgelbėta sušalusi moteris. „Pa-nevėžio ir Šilutės rajonuose bei Pa-langoje važiuota šalinti ant važiuoja-mosios kelio dalies užvirtusių medžių. Panevėžyje iš rūsio siurbtas vanduo. Ten šeštadienį irgi buvo didelė liū-tis“, – sako L.Valauskienė.

Pernai vasarą būta panašių, tačiau stipresnių ir daugiau nuostolių atne-šusių liūčių. Po karščio bangos atėjusi liūtis liepos pabaigoje visa savo galia smogė Kaunui. Medžiai virto visame mieste. O rugpjūčio pradžioje visoje ša-lyje praūžęs škvalas pareikalavo 4 žmo-nių gyvybių. Kaip pjūklu buvo nupjauti medžiai kelyje Alytus–Valkininkai.

Gamtos anomalijos ilgainiui taps įprastos

Sti prūs potvyniai kasmet Lietuvai atneša milijoninius nuostolius.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Lietuvos banko valdybos pirmi-ninkas Vitas Vasiliauskas neseniai prakalbo apie didesnę komercinių bankų konkurenciją, naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Beveik tuo pat metu pasklido informacija apie stambiausio Rusijos banko susi-domėjimą Pabalti jo šalių fi nansi-ne rinka. Ar Rusijos bankams yra vietos Lietuvoje?

Tiria galimybes

Gegužės pabaigoje „Financial Ti-mes“ paskelbė, kad stambiausio Rusi-jos banko „Sberbank“ naujasis stebėto-jų tarybos narys Alesandras Profumas (buvęs banko „UniCredit“ Italijoje va-dovas) šiuo metu tiria „Sberbank“ ga-limybes dirbti Rytų Europoje, ypatin-gą dėmesį skirdamas būtent Pabaltijo (ne Baltijos) šalims, taip pabrėždamas buvusią priklausomybę.

Iki krizės Rusijos kapitalo pinigai Baltijos šalyse dažniausiai sukdavosi per Latviją. Ryga net su pasitenkini-mu bandė kurti Baltijos šalių Šveica-rijos įvaizdį. Tačiau per pastaruosius metus, ypač po „Parex“ banko žlugi-mo, šis įvaizdis labai susvyravo.

Kokie apskritai veiksniai lemia bankininkystės plėtrą, ar Lietuva galėtų perimti nutrūkusias Latvi-jos viltis?

Nukelta į 2 p.

Rusijos milžinas taikosi į Lietuvą

Eltos nuotrauka

Stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ ti ria galimybes įleisti šaknis Rytų Europoje, ypač Pabalti jyje.

Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)2

Atkelta iš 1 p.

„Jeigu visus lietuvius perkeltume į Šveicariją, bankininkystė šioje ša-lyje, ko gero, sugriūtų, o jeigu į Lie-tuvą atkeltume šveicarus, tai ir čia atsirastų pasaulinių bankų. Lemia ne pastatai ir turtas, bet mentalite-tas, išprusimas ir tradicijos“, – sakė Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Seimo Biudžeto ir fi nansų ko-miteto pirmininkas nesistebi bankų Rytuose ketinimais. Kita vertus, kol kas kalbama tik apie galimybes.

„Ekonomikos ir bankų politiko-je jau atgyveno principas – aukšta tvora tarp kaimynų. Ant banknotų neparašyta, iš kokio banko jie gau-ti – iš vakarietiško ar iš rytietiško“, – juokavo K.Glaveckas.

Tačiau parlamentaras pastebi, kad šiais laikais svarbu banko pati-kimumas, pinigų ir investicijų skai-drumas ir, žinoma, privalomų taisy-klių laikymasis.

„Nesergu įtarumo liga, ekonomiko-je apskritai tokiomis ligomis sirgti ne-galima. Tačiau kai kurie kolegos serga, todėl savo politiką grindžia kraštutinu-mais – arba į kairę, arba į dešinę. Žino-ma, neužmiršta praeitis, nešvarūs da-lykai. Visa tai reikia žinoti, įvertinti ir versti naują ekonomikos puslapį, ypač krizės laikais“, – sako K.Glaveckas.

Komiteto pirmininkas sakė, kad stambus bankas didžiausią dėmesį turėtų skirti stambiajai pramonei, energetikos ar kitiems projektams. Tačiau ši niša Lietuvos rinkoje jau užimta, todėl naujam bankui dėl jos tektų nemažai pakovoti.

Ar neprivers pasislinkti skandinavus?

„DnB NORD“ banko vyriausio-jo fi nansų analitiko Rimanto Rudz-kio nuomone, bankininkystės sek-toriuje vietos visada galima surasti.

„Ekonomika vėl įgauna papildo-mą kvėpavimą, galime tikėtis, kad per artimiausius trejus metus eko-nomika augs, taigi augs ir pasko-

lų poreikis, ypač eksportuojančiam verslui. Šiuo metu noras plėsti vers-lą išaugęs, o vakarietiški bankai pir-miausia stengiasi būti maksimaliai patikimi. Tačiau kai laimi vienoje pusėje, pralaimi kitoje. Jeigu ban-kas yra labai patikimas, iš jo sun-kiau gauti paskolas perspektyviam, bet kartu ir pakankamai rizikingam verslui. Jeigu lyginsime Rusijos bei Švedijos ar Danijos ekonomikų ypatumus, pastebėsime, kad Rusi-joje daug mažiau stabilumo, tačiau daugiau veržlumo. Jie daugiau rizi-kuoja“, – pasakoja R.Rudzkis.

Ar rizikingai veikiantis bankas turi galimybių atkovoti klientus iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių Skandinavijos šalių bankų?

„Naujasis Lietuvos banko vado-vas jau ne tik žodžiais įrodė, kad griežčiau viską prižiūrės, todėl ne-leis pernelyg rizikingai skolinti. Pa-simokyta iš krizės. Lengvas pasko-lų išdavimas gali suformuoti naują burbulą.

Rusiški bankai mato veiklos ga-limybes. Tačiau jeigu skandinaviški bankai išsijudins, naujiems bankams tikrai nebus ką veikti šioje rinko-je“,– tikino R.Rudzkis.

Planai ir realybė

Vyrauja nuomonė, kad Rytų bankai gali teikti pigesnes paslau-gas, pasiūlyti didesnes terminuotų-jų indėlių palūkanas. Tačiau lazda turi du galus.

„Nors Rytų bankai siūlo piges-nes paslaugas, tačiau iš tikrųjų rin-koje viskas kainuoja vienodai, to-

dėl pigumas yra santykinis. Jie turi kažkur kitur sutaupyti – mažiau mokėti savo darbuotojams, kitais būdais dempinguoti. Bet labai abe-joju, ar gali būti toks tikslas eiti į mūsų rinką“, – svarsto Investicijų valdymo bendrovės „Sindicatum Capital International“ vadovas S.Racevičius.

„MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovas, Finansų analitikų asociacijos prezidentas M.Vaičiulis sakė, kad palyginti ne-didelėje Lietuvos rinkoje bankų už-tenka, todėl kai kuriems iš jų gali tekti ieškoti užuovėjos.

Politi niai aspektai

Žurnalisto kalbinti bankininkai vengė šnekėti apie rusų banko ga-limo investavimo Lietuvoje politi-nius aspektus. Tai – politikų duona. Akivaizdu, kad Rusijos įtaka Lie-tuvos ekonomikai išaugtų. Tokios strategijos Rusijos bankai laikosi ir kaimyninėje Baltarusijoje.

„Sberbank“ yra vienas stambiau-sių bankų ne tik Rusijoje, bet ir Rytų Europoje. Jo aktyvai siekia net 25 proc. visų Rusijos bankinės siste-mos fi nansų. Neofi cialiai kalbama, kad Rusijos komercinių bankų sis-temą sudaro dvi dalys: „Sberbank“ ir visi likusieji bankai. Praktiškai per šį banką Rusijoje vykdomos visos so-cialinės programos, dauguma vals-tybės projektų ir išmokama abso-liuti dauguma atlyginimų.

Atkelta iš 1 p.

Seimo Aplinkos apsaugos komi-teto pirmininkas Jonas Šimėnas įsi-tikinęs, kad šiuo atveju atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti Aplinkos ministerija (AM).

„Viceministras A.Sruogis ir kiti ministerijos darbuotojai turėjo kuo skubiau inicijuoti, jog „Senovės“ de-ginimo gamykla būtų kuo greičiau paleista, kad būtų išvengta galimos epidemijos. O jie sėdėjo rankas sudė-ję tarsi tai būtų ne jų reikalas“, – ne-veiklumu piktinosi parlamentaras.

J.Šimėno teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pri-valo užtikrinti, kad medicininės atliekos būtų surinktos ir prista-tytos tvarkytojui. O AM turi pa-

sirūpinti, kad jos būtų saugiai uti-lizuojamos.

„Taigi SAM savo funkciją at-liko, o aplinkosaugininkai atlie-kas tvarkančiai bendrovei „Seno-vė“ buvo uždėję spyną. Susiklosčius ekstremaliai situacijai jie neieškojo išeičių. Kuo tai galėjo baigtis?!“ – aplinkosaugininkams priekaištavo Seimo narys.

Medicininių atliekų deginimas „Senovės“ įrenginyje buvo sustab-dytas dėl užfi ksuotos taršos. Pasak J.Šimėno, iš daugelio taršos mata-

vimų vieno rodiklis viršijo leistinas normas. Be to, prieš atliekų degini-mą protestuoja vietos gyventojai.

Sveikatos apsaugos ministro pa-tarėjas Remigijus Bielinskas tvirti-no, kad „Senovei“ paleidus atliekų deginimo įrenginį, sostinėje tarša nepadidėjo. „Atlikti matavimai abe-jones išsklaidė – per savaitgalį vei-kusios gamyklos aplinkos tarša ne-viršijo leistinų normų“, – užtikrino R.Bielinskas.

Biurokratai neskubėjo

„Kai kelios auklės, vaikas be gal-vos. Ir dėl susiklosčiusios situacijos, ir dėl biurokratinių užtvarų buvo iškilęs rimtas pavojus kokiai nors infekcijai išplisti“, – pareiškė Sei-mo Sveikatos reikalų komiteto pir-mininkas Antanas Matulas.

Seimo narį pribloškė rami biurok ratų reakcija, kai reikėjo ne-delsiant imtis veiksmų, kad nekil-tų epidemija. „Kuo skubiau reikė-jo tvarkyti susikaupusias atliekas, o biurokratai pareiškė, kad po dviejų dienų užregistruos raštą ir išduos lei-dimą. Reikalai pajudėjo tik sugriež-tinus toną“, – sakė A.Matulas.

Sklandumo stinga ir statant be-

maž 90 mln. Lt investicijų pareika-lavusį valstybinės reikšmės pavojin-gų atliekų deginimo įrenginį prie Šiaulių. Tikėtasi, kad krosnis pradės

veikti dar pernai, tačiau prasidėjus rangovų ir užsakovų nesutarimams, darbai nutraukti, o pavojingos me-dicininės atliekos paliktos pūti.

Žiūri pro pirštus

Netinkamai tvarkomos medici-ninės atliekos sudomino ir Seimo kontrolierių įstaigą. Anot Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevi-čiaus, į kelerių metų senumo medi-cininių atliekų tvarkymo problemą žiūrima pro pirštus.

„Kyla grėsmė, kad sukauptos me-dicininės atliekos, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų me-talų, įvairių mikroorganizmų, bus pradėtos šalinti kartu su buitinėmis atliekomis“, – nuogąstauja Seimo kontrolierius.

Seimo kontrolierių įstaigos viešųjų ryšių specialistė Jurgita Matačinskaitė informavo, kad gegužės pradžioje pra-dėtas tyrimas gali užtrukti iki trijų mė-nesių, tad išvadų dar reikės palaukti.

Nejauku net svarstyti, kas būtų, jei „Toksikos“ ir rangovų ginčas už-sitęstų, o leidimo deginti pavojingas atliekas neturinčios „Senovės“ įren-ginys sustreikuotų ar padidėtų aplin-kos tarša, kaip tai jau yra buvę.

Aktualijos

Pavojingos medicininės atliekos – ti ksinti ekologinė bomba

Sveikatos apsaugos ministerija atsakinga už gydymo įstaigų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą. GK archyvo nuotraukos

Neti nkamai mūsų šalyje tvarkomos medicininės atliekos sudomino ir Seimo kontrolierių įstaigą.

„Dabar situacija stabilizuota, medici-ninės atliekos naikinamos“, – teigė vi-ceministras A.Klišonis.

J.Šimėno teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija privalo užti krinti , kad medi-cininės atliekos būtų surinktos ir prista-tytos tvarkytojui.

Rusijos milžinas taikosi į Lietuvą

„Sberbank“ ti ria galimybes dirbti Rytų Europoje, ypati ngą dėmesį skirdamas būtent Pabalti jo (ne Balti jos) šalims.EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) 3

Atkelta iš 1 p.

Lietuvos hidrometeorologijos tar-nybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. A.Galvonaitė sako, kad silpnesnės ar stipresnės liūtys Lietuvai – ne nau-jiena. „Tokios liūtys kartu su klima-to kaita tampa vis dažnesnės. Nieko keisto, kad po ilgos sausros iškrinta didesnis kritulių kiekis. Kai kada per trumpą laiką iškrinta mėnesio nor-ma, o kartais ir daugiau“, – situacijos nedramatizuoja klimatologė.

„Ne veltui oro masių susidūrimo zonos vadinamos frontais. Susidū-rus šiltoms ir šaltoms oro masėms formuojasi aukšti kamuoliniai de-besys, jų viršūnės pasiekia net 15 kilometrų aukštį. Iš tokių galingų debesų galima laukti visko: ir smar-kių liūčių su perkūnija, ir krušų, ir škvalų“, – anomalijų susidarymą aiš-kina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.

Pasak V.Ralienės, visi šie ano-maliniai reiškiniai yra labai lokalūs. „Tame pačiame kaime vieną kraštą gali nusiaubti praūžęs vėjas, o ki-tas kraštas tik iš kaimyno sužinos, kad kažkas buvo. Tokių reiškinių dar bus šią vasarą“, – prognozuoja meteorologė.

Keisis ir mąstysena, ir gyvensena

Pasak specialistės, pamačius grės-mingus kamuolinius debesis, reikė-tų atsakingai rengtis būsimai audrai, liūčiai, škvalui ir net krušai. „Reikė-tų apžiūrėti namo stogą, kad vėjas nepagriebtų kokios nors atplaišos ir nenuneštų, reikėtų nestatyti auto-mobilio ar pačiam nestovėti po senu medžiu. Sunkiausia kaimo žmogui

su javais – jų nei paslėpsi, nei ap-dengsi. Čia jau laimės dalykas – ar tavo, ar kaimyno sklypui klius“, – sako V.Ralienė.

„Mums reikia pratintis prie to-kių reiškinių. Ir ne tik prie smar-kaus lietaus, bet ir prie sausrų, karš-čio bangų, stipresnių vėjų, škvalų, perkūnijų. Šie reiškiniai mūsų šalyje ekstremalėja. To priežastis – klima-to kaita. Vyksta atšilimas“, – teigia klimatologė A.Galvonaitė.

Paklausta, kodėl šaltėja žiemos ir ar tikrai klimatas šyla, klimatologė at-kirto: „Nereikėtų painioti orų su kli-matu. Viena žiema šalta buvo, tai jau mes šaukiame, kad atšalo. Orai yra dinaminis reiškinys, jiems būdingi nukrypimai nuo normų, tačiau net ir jų intensyvumas rodo gamtos reiški-nių ekstremalėjimą. Nėra vienos žie-mos ar vasaros klimato. Tai ilgalaikis procesas, kuris pastaruoju metu įga-vo didesnį pagreitį, nes jį išprovokavo

žmonių veikla“, – šiltėjimo priežastis komentuoja specialistė.

Ar Lietuvai gresia naujų, šaliai nebūdingų anomalijų? Pasak dak-tarės, nebūdingi reiškiniai jau dabar juntami, pavyzdžiui, karščio ban-gos. „Lietuvoje aukštos temperatū-ros dienų būdavo vos kelios, o šiuo metu mes vis dažniau kalbame apie karščio bangas – kai aukšta tempe-ratūra (+30 0C ir daugiau) tęsiasi savaitę, 10 dienų ar daugiau. Tokios bangos – normalus atogrąžų juostos reiškinys, tačiau Lietuvai tikrai ne-būdingas“, – pasakoja klimatologė.

Pasak A.Galvonaitės, gamtos reiškiniai nenumaldomai ekstre-malės. Mes kaskart vis šauksime, kad to dar nebuvo. „Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių klimatologai sutinka, kad šis dešimtmetis – pats šilčiau-sias (nuo instrumentinių stebėjimų pradžios). Klimatas akivaizdžiai šil-tėja“, – sako klimatologė.

„Šią vasarą dar bus ekstremalių gam-tos reiškinių. Su tuo reikia susitaiky-ti ir, svarbiausia – keisti savo mąstymą, gyvenseną. Nederėtų karštą vidurdienį vaikščioti miesto gatvėmis, juo labiau mažus vaikus tampyti – tai pavojinga sveikatai. Reikia išmokti gyventi kitaip, taikytis prie besikeičiančių gamtos sąly-gų. Patys prisidirbome – patys dabar ir kenčiame“, – apie besikeičiančio klima-to ypatumus pasakoja A.Galvonaitė.

Šiltėjimą keičia atšalimas?

O vienas žymiausių Žemės klima-to modelių ekspertų Mojibas Lati-fas tvirtina, kad planetos šiltėjimą jau pradeda keisti vieną ar kelis dešimt-mečius truksiantis staigus atšalimas.

Kylio universiteto (Vokietija) Leibnico jūrų tyrimų instituto pro-fesorius dar prieš 2 metus pareiš-kė, kad dėl šios priežasties netrukus žmonės pamanys, jog pasaulinis at-šilimas pasibaigė. Nors profesoriaus

M.Latifo požiūriui pritaria ne-daug klimato ekspertų, vis daugiau mokslininkų sutinka, kad artimiau-sių metų klimato kaitos prognozės anaiptol nėra tokios patikimos, kaip buvo manoma anksčiau.

M.Latifas prognozuoja, kad jau artimiausiais metais natūralus plane-tos klimato atšalimo ciklas „įveiks“ dėl žmonių veiklos vykstantį klima-to šiltėjimo procesą. Atšalimo ciklą esą sukels Šiaurės Atlante vykstantys cik liniai vandenyno srovių pokyčiai. Šį klimato fenomeną specialistai va-dina Šiaurės Atlanto svyravimu.

Priešingai nei dauguma tradi-cinės klimato šiltėjimo teorijos ša-lininkų, mokslininkas mano, kad pastaruosius 30 metų fi ksuojamas klimato šiltėjimas gali būti susijęs su Šiaurės Atlanto svyravimu. Kokia tikroji šio reiškinio įtaka atšilimui, dar reikia išsiaiškinti. Pasak klima-tologų, šiuo metu prasideda šaltoji Šiaurės Atlanto svyravimo fazė.

M.Latifo teigimu, Šiaurės Atlan-to svyravimas paaiškina, kodėl Sa-helio regionas Afrikoje jau atsigavo nuo praėjusio amžiaus 8-ąjį ir 9-ąjį dešimtmetį niokojusių smarkių sausrų. Su tuo sutinka ir Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos Klimato prognozių skyriaus vado-vas Džeimsas Merfi s. Jis pažymėjo,

kad Šiaurės Atlanto svyravimas yra susijęs su Indijos vandenyno muso-nais, Atlanto uraganais ir jūros ledo pokyčiais Arktyje.

Profesoriaus M.Latifo many-mu, jau artimiausiais metais gali prasidėti vieną ar du dešimtmečius truksiantis naujas klimato pokyčių etapas, kada vidutinė temperatūra pasaulyje nukris.

Šonas šyla, šonas šąla. Kas? Ne, ne durys, tai – klimatas! Kai klimato-logai pateikia skirtingas prognozes, paprastam žmogui belieka laukti ir stebėti: o kas gi bus toliau? Megsime šiltesnes kojines, statysime namus su oro kondicionieriais ar lipdysime pylimus nuo potvynių? Išgyvename iš ties įdomų, permainingą ir sunkiai nuspėjamą laikotarpį.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Gamtos anomalijos ilgainiui taps įprastos

jt

t

zrfb

t

gt

g

tlt

Kaip elgti s per karščiusNe ti k kaitra (kai dienos oro tem-

peratūra yra didesnė kaip 30 laips-nių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 10 dienų), bet ir trumpiau trunkan-tys karščiai gali turėti neigiamos įta-kos gyventojų savijautai, nes karš-tas oras yra ne ti k malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šal-ti nis.

Perkaisti galima net ir nela-bai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drė-gmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės ne-vienodai toleruoja. Svarbu laikyti s rekomendacijų, kurios padės ge-rai jausti s, išlikti darbingiems net ir karštą dieną bei išvengti rimtes-nių problemų.

SVARBIAUSIA TINKAMAI APSIRENKITE:• dėvėkite natūralaus pluošto, lais-vus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;• venkite drabužių iš sinteti nių au-dinių;• patarti na rengti s šviesiais drabu-žiais, kad jie atspindėtų saulės spin-dulius;• avėkite odinę avalynę;• pridenkite galvą apdangalu ar ke-pure.

RIBOKITE FIZINĮ AKTYVUMĄ IR BUVIMO KARŠTYJE TRUKMĘ:• karštuoju metų laiku fi zinius dar-bus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti , pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;• darbdaviai turėtų atkreipti ypati n-gą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauke: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius pra-kaitą darbo drabužius, neleisti dar-buotojams dirbti išsirengus iki pu-sės, be galvos apdangalų;• kai karšta, visada judėkite ir da-rykite viską gerokai lėčiau negu pa-prastai, o žmonės, dirbantys lauke, ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme;• dirbant karštyje, darbuotojams būti nos specialios pertraukos vėsio-je vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;• prati nkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir turinti esiems antsvorio;• pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir moti noms su kūdikiais bei žmonėms, serganti ems įvairiais širdies sutrikimais, hipertenzija.

GERKITE DAŽNIAU NEI TROŠKINA:• gerti geriausiai ti nka sti presnės mineralizacijos negazuotas vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasū-dytas), nes karštoje aplinkoje žmo-gaus organizmas su prakaitu neten-ka daug skysčių ir mineralinių me-džiagų;• labiau išprakaitavus patarti na pa-vartoti kalio chlorido, magnio, pomi-dorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;• venkite alkoholio, skysčių su kofei-nu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skati na vandens pa-šalinimą iš organizmo;• negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį , nelaukiant, kol ims kankinti troškulys;• gėrimai su ledu per karščius taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti , nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūti s sugrįžta greitai, tad karštį iškęsti (pakelti ) tampa dar sunkiau;• atsigaivinti labiausiai ti nka vaisių, daržovių sultys ir arbatos.

„Mums reikia prati nti s prie tokių reiškinių. Ir ne ti k prie smarkaus lietaus, bet ir prie sausrų, karščio bangų, sti presnių vėjų, škvalų, perkūnijų. Šie reiškiniai mūsų šalyje ekstremalėja“, – teigia klimatologė A.Galvonaitė.

Tokios liūtys kartu su klimato kaita tampa vis dažnesnės. Nieko keisto, kad po ilgos sausros iškrinta didesnis kritulių kiekis.

Prieš savaitę Vilnių nusiaubusi liūti s visiškai paralyžiavo eismą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)4

Saulius STOMA

Dažnai iškilus, išskirtinis žmogus tampa vienišas. Jis žvelgia giliau ir plačiau. Jo mintys pranoksta aplin-kinių žmonių suvokimą. Todėl jis gali likti nesuprastas, deramai ne-įvertintas, atstumtas.

Tada atsiranda pavojus patekti į dramblio kaulo bokštą, žvelgti į ki-tus iš aukšto, tapti mizantropu. To-kie žmonės paprastai nesidomi vi-suomenės reikalais, o imasi kokios nors ezoterinės kūrybos.

Tačiau jeigu išskirtinė asmeny-bė imasi visuomenės reikalų, ji gali nuveikti ypač daug. Gal net įgyven-dinti istorinę misiją.

Toks žmogus imasi kokios nors veiklos ne tam, kad elgtųsi „kaip visi“. Jis nori padaryti geriau, o tai reiškia – kitaip. Kartais iš „geriau“ lieka tik „kitaip“. Kartais to „ki-taip“ geriau būtų ir nebuvę – jis ima griauti, o ne kurti. Kartais...

Dažnai tai priklauso nuo aplin-kybių, o ne vien nuo lyderio asme-ninių savybių. Žmonijos istorijoje išskirtinės asmenybės iškildavo tada, kai susiklostydavo lemtingų permai-nų reikalaujanti situacija. Taigi toks žmogus turi atsirasti tinkamoje vie-toje ir tinkamu laiku.

Ar dabartinė Lietuvos padėtis nėra kaip tik tokia? Ar visuomenė ir net tie patys visada pikti apžval-gininkai nereikalauja, kad galų gale mes daugelį dalykų imtume dary-ti kitaip? Kad pagaliau pasikeistų mūsų politinis ir visuomeninis kli-

matas, kad atsirastų naujas, teisin-gesnis požiūrio taškas ir elgesys?

Kaip tik tokias permainas ir siūlo vis labiau puolama Prezidentė. Siū-lo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kalbėjimas ir veikimas čia iš tikrųjų sutampa. Ir tai yra visiškai nauja.

Koks tas naujasis požiūrio taš-kas? Kodėl dalies kalbėtojų ir ver-tintojų jis lieka nepastebėtas, o kitų – pasmerktas ir netgi įvardytas kaip grėsmė valstybei?

Čia ir slypi konfl ikto esmė. Dalia Grybauskaitė bendrą situaciją mato tarsi iš apačios, o ne iš viršaus, nors pati yra toje viršūnėje. Ji geba žvelg-ti iš paprasto žmogaus, o ne iš vals-tybės institucijų kampo. Taip elgtis gali tik visavertė, stipri asmenybė.

Ši Prezidentė nesitapatina su val-dančiąja klase, kaip didžioji daugu-ma pozicijos ir opozicijos politikų, biurokratų ir netgi viešųjų komen-tatorių. Todėl ji – balta varna. Todėl ją reikia sunaikinti. Arba ignoruoti. Tačiau ji yra Prezidentė. Dar blogiau. Ši iškili, kategoriška vienišė nėra vie-niša. Ji turi didžiulį visuomenės pa-laikymą. Ir tai – galinga jėga.

Todėl nė kiek neperdedu sakyda-mas, kad šitos Prezidentės laukia isto-rinė misija. Ji turi visas išorines sąlygas ir asmenines savybes pakeisti Lietuvą.

Pakeisti visą politinę sistemą, kad ši pa-galiau pradėtų veikti paprasto žmogaus, o ne savanaudžių galingųjų labui.

Galbūt kaip tik dabar mes visi turime jau paskutinį šansą nepra-rasti savo šalies. Mes dar galime ją išgelbėti. Sakau mes, nes tik taip ga-lima kažką padaryti. Ir Prezidentė tai supranta.

Savo metiniame pranešime D.Grybauskaitė 29 kartus pasakė „mes“, „mūsų“, „mums“. Žodis „aš“ ten nebuvo ištartas nė karto!

Kokia neapykanta turi degti ko-mentatoriai, kad aptarinėdami tokį pranešimą pagrindiniu jo akcentu įvardytų nepadoriai dažną žodelio „aš“ vartojimą? Ką gi, dideliu objek-tyvumu mūsų žiniasklaida niekada nepasižymėjo, tačiau šitos Preziden-tės atžvilgiu ji yra ypač neteisi.

Reikia paaiškinti. D.Grybauskaitė niekada nesako „mes“ turėdama gal-voje save. Taip daro tie, kurie tapati-nasi su turima valdžia, o ne su savo žmogiškuoju asmeniu. Taip daro tie, kurie didžiuojasi būdami „vienu iš trijų“ ar vienu iš daugelio valdžioje. Todėl Prezidentės tapatinimąsi su plačiąja visuomene, o ne valdančiąja klase, šie žmonės priima kaip išda-vystę. Ir grėsmę jiems patiems.

Baisu. Juk staiga viena valdžios struktūra ima skirtis iš bendro įpras-to srauto ir veikti kitu režimu. Maža to. Ji naudojasi savo turima galia, kad paveiktų ir visas kitas valdžios šakas. Reikia ką nors daryti! Negali-ma leisti šitaip griauti kai kam labai naudingos tvarkos.

Todėl šioje negailestingoje kovo-je net pačios didžiausios teigiamybės gali būti įvardytos kaip esminės blo-gybės. Kad ir asmeninės atsakomy-bės prisiėmimas, aktyvumas, nenoras tik stovėti šalia ir tuščiai pamokslau-ti. Juk kaip tik tuo dabartinė Prezi-dentė akivaizdžiai išsiskiria.

Jos kalba turi visus geruosius vaka-rietiško politiko bruožus – ji yra suas-meninta. Taip ir turi elgtis konkrečių permainų siekiantis lyderis: atskleisti savo veiklos motyvus, priemones, ap-tarti rezultatus, įvardyti trukdžius ir nužymėti ateities gaires.

Mūsų vienišė Prezidentė daro tai, ko visuomenė iš politinių lyderių lau-kia jau antrą dešimtmetį. Ji sako MES galvoje turėdama ne savo aplinką, ne sistemą, ne valstybės institucijas, o pap rastus žmones. Ir atspirties ji ieško inicijuodama pilietinį aktyvumą, ska-tindama kurti stiprią visuomenę, kuri pajėgtų kontroliuoti visų rūšių valdžią. Taip, tai jau beveik revoliucija.

Todėl jai bandoma pritaikyti Ro-lando Pakso sunaikinimo scenarijų. Imamos net tos pačios psichologi-nės klišės. Tačiau tai nepavyks. Šį kartą ne tik visuomenė trokšta stip-raus lyderio. Toks stiprus lyderis iš tikrųjų atsirado.

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Per vieną savaitę net trys Seimo nariai atsidūrė pareigūnų taikiklyje už įvairiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šalia Petro Gražulio, kuris, kaip įtariam, net 33 kartus viršijo greitį , į vieną gretą stojo ir val-danti esiems priklausantys parlamentarai. 170 kilometrų per valandą greičiu lėkęs Algis Kašėta pats atsisakė Seimo vicepirmininko pareigų. Ketvirtadienio rytą perėjoje dvirati ninkę partrenkė ir kitas konserva-torius – Rytas Kupčinskas. Šiandien klausiame, ar tokiems Seimo na-riams apskritai vieta tautos išrinktųjų rūmuose – Seime.

Ar kelių ereliams vieta Seime?

Toks elgesys garbės nedaroEgidijus Klumbys, Seimo Eti kos ir procedūrų komisijos narys

Iš trijų parlamentarų, pastaruoju metu „pasižymėjusių“ keliuose, norė-čiau išskirti R.Kupčinską. Pagal pir-minę aplinkybių informaciją, mo-teris, kurią jis partrenkė, per perėją važiavo dviračiu, nors Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta, kad kirs-damas perėją dviratininkas privalo nulipti nuo dviračio ir taip pereiti perėją. Važiuoti dviračiu per perėją negalima! Tad šiuo atveju dvirati-ninkė buvo neteisi, ji pažeidė Ke-lių eismo taisykles. Visai kas kita P.Gražulio ir A.Kašėtos elgesys ke-liuose. Jis tikrai nedaro garbės Seimo nariams, kurie turėtų rodyti pavyzdį tautai, bet iš tiesų ne tik pažeidinėja taisykles, bet ir didžiuodamiesi, kaip tai padarė P.Gražulis, pareiškia, esą greitį viršija nuolat. Jeigu jau Seimo nariai nesilaiko taisyklių, ko tada no-rėti iš eilinių žmonių, kuriuos par-lamentarai ragina laikytis įstatymų. Ar tokie parlamentarai turėtų padė-ti Seimo nario mandatus ant stalo? Manau, kad tai kiekvieno Seimo na-rio sąžinės reikalas.

Būtų per griežta bausmėJurgis Razma, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

Nesiryžčiau pasakyti, kad po Kelių eismo taisyklių pažeidimo parlamentaras privalėtų atsisakyti mandato. Kiekvienas atvejis yra sa-vitas, todėl vertinimas turėtų būti skirtingas. Juk niekas nežino, kiek buvo R.Kupčinsko kaltės. Jeigu dvi-ratininkė išniro į perėją netikėtai ir vairuotojas tiesiog nespėjo sustab-dyti, nesiryžčiau iš karto kaltinti R.Kupčinsko. Svarbiausia, kad Sei-mo nariai nesielgtų kaip P.Gražulis, kuris 33 kartus viršijęs greitį mėgi-na aiškinti, neva kažkas kitas sėdėjo prie vairo, tik ne jis. Esant rimtes-niam pažeidimui įstatymai numa-to net areštą ir prokuroras ateina į Seimą prašyti panaikinti parlamen-taro imunitetą. Jei Seimo narys uži-ma aukštą postą, padaręs tokius pa-žeidimus turėtų jo atsisakyti. Taip ir pasielgė A.Kašėta, pasitraukęs iš Seimo vicepirmininko pareigų. Atimti iš Seimo nario mandatą, jei parlamentaras viešai apgailestauja ir atsiprašo visuomenės, būtų tikrai per griežta bausmė.

Vienišė, bet ne vieniša

Rimanto Dovydėno piešinys

Konfl ikto esmė – Dalia Grybauskaitė bendrą situaciją mato tarsi iš apačios, o ne iš viršaus, nors pati yra toje viršūnėje.

Ši Prezidentė nesitapati na su valdančiąja klase, kaip didžioji dauguma pozicijos ir opozicijos politi kų, biurokratų ir netgi viešųjų komentatorių. Todėl ji – balta varna. Todėl ją reikia sunaikinti . Arba ignoruoti . Tačiau ji yra Prezidentė.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Parlamentarai neišdrįso atmes-ti šalies vadovės veto dėl Miškų įstatymo ir priėmė jį su Preziden-tės Dalios Grybauskaitės teikto-mis pataisomis ir pasiūlymais.

Už tokį sprendimą balsavo 75 parla-mentarai, prieš – 5, susilaikė 22. Buvo perspėti nedalyvauti balsavime asme-nys, kurie gali turėti asmeninį intere-są šiuo klausimu. Jeigu bus nustatyta, kad vis dėlto toks asmuo balsavo, įsta-tymas bus svarstomas iš naujo. Seimo

Eti kos ir procedūrų komisijos pirminin-kas Algimantas Salamakinas informavo parlamentarus, kad yra kreiptasi į Re-gistrų centrą dėl informacijos.

Svarstant ir jau priėmus įstatymą ne-trūko emocijų. Aplinkos apsaugos ko-miteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Jonas Šimėnas, pats būdamas miško sa-vininkas, gynė kitų savininkų atstovų po-zicijas ir neigė Prezidentės argumentus.

Palaikantys Prezidentės siūlymus parlamentarai pareiškė nenorintys,

kad miškai būtų užtverti tvoromis, ir gynė visuomenės interesą.

„Mes darome tai, kas daroma nuo 1995 metų, kai buvo suteikta teisė pir-miausia lengvati nėmis sąlygomis išsi-pirkti Lietuvos žemę arba kai buvo pri-imtas įstatymas, kuris leido persikelti že-mes į gražiausias Lietuvos vietas – prie upių, ežerų, drausti niuose, į kurortus – į Palangą, Nidą ir visur kitur. Šiandien visa šita epopėja tęsiasi, ir jeigu mes nesu-stosime ir nepalaikysime Jos Ekscelen-cijos, mes padarysime labai didelį nusi-žengimą lietuvių tautai“, – dėstė „tvar-kieti s“ Dailis Alfonsas Barakauskas.

GK, Eltos inf.

Prezidentė vis dėlto įveikė Seimą

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) 5EmigracijaDalia KAVALIAUSKIENĖ

Daugeliui mūsų, gyvenančių Lie-tuvoje, Amerika buvo svajonių šalis, kurioje labai lengva ir gera gyventi , kur, kaip sakoma, pinigai ant medžių auga. Tačiau atvykę čia supratome, kad tuos dolerinius lapus nuskinti ti k-rai nėra lengva. Nelengva net ti ems, kurie legaliai atvyko į šalį, o nelega-liems imigrantams dar sunkiau, jie nelabai gali rinkti s darbą ir turi pasi-tenkinti menku atlyginimu arba kęsti darbdavių savivalę. Šiandien papasa-kosime dar vieną nelegalios imigran-tės gyvenimo JAV istoriją.

Į Ameriką – laimės ieškoti

Nijolė į Ameriką nusprendė vykti ne tiek iš skurdo, kiek iš smalsumo, nes Lietuvoje ši šeštą dešimtį bebaigianti moteris turėjo normalų darbą, ne už kalnų jau buvo ir pensija. Tiesa, šios darbščios lietuvės dukra, jau sukūru-si šeimą, gaudavo mažą atlyginimą, o žentas, įmonei bankrutavus, prarado gerai atlyginamą darbą ir jau keletą mėnesių negalėjo rasti nieko, kas pa-dėtų išmaitinti du mažus vaikus au-ginančią šeimą. Penkių asmenų šei-ma spaudėsi sename dviejų kambarių bute. Reikėjo kažką daryti, taigi Nijo-lė nusprendė, kad iš šeimos būtent jai būtų lengviausia išvažiuoti padirbėti į užsienį. Moteris nutarė padėti dukros šeimai ir, susisiekusi su JAV nelegaliai dirbančia ir gyvenančia drauge, suži-nojo keletą gudrybių, kaip lengviau patekti į šalį, kurioje, kaip jai tuo metu atrodė, pinigai ant medžių auga.

JAV ambasadoje gana lengvai gavu-si turistinę vizą (tikriausiai daugiau dėl savo amžiaus), Nijolė nusipirko bilietą ir išvyko į svajonių šalį. Įveikusi visus muitinės formalumus, tik kelis angliš-kus žodžius mokanti moteris atsidūrė visiškai jai svetimoje aplinkoje. Draugė, kuri ją pasitiko oro uoste, sutiko lietuvę kuriam laikui apgyvendinti savo nuo-mojamame kambarėlyje. Net ir darbą ji buvo Nijolei jau suradusi.

Dirbo per sąžiningai

Kitą dieną, dar gerai neatsigavusi po kelionės, ji susitiko su savo darb-dave – balsinga lenke, kuri, net nesi-stengdama suvokti, ar lietuvė supranta jos greitakalbę šneką, įdavė jai valymo priemones ir nuvežė į namą, kuriame moteris turėjo padaryti tvarką. Kaip Nijolė suprato, tam jai buvo skirtos keturios valandos. Namo šeimininkė amerikietė, įsitikinusi, kad su lietuve angliškai susikalbėti nepavyks, numo-jo ranka, prieš tai pirštu parodžiusi, kur labiausiai reikia atkreipti dėmesį valant. Darbdavė Nijolei įdavė pilną kibirą įvairiausių valymo priemonių, kažką suburbėjusi lenkiškai apie jų panaudojimą, bet lietuvė įsidėmėjo tik poros iš jų paskirtį – langams valyti ir baldams poliruoti.

Prieš pradėdama darbą moteris il-gai studijavo užrašus svetima kalba ant buteliukų, jai pagelbėjo tik tai, kad ant kai kurių iš jų buvo paveikslėliai su nurodymu, kaip naudoti. Pasirai-tojusi rankoves moteris ėmėsi darbo – valė, trynė, blizgino viską kaip savo namuose – sąžiningai ir kruopščiai, o kai nenumaldomai pradėjo artėti darbo pabaigos laikas, suprato, kad didelio namo išvalyti laiku jai nepa-vyks. Nors ir šlapia nuo prakaito, Ni-jolė pradėjo dar smarkiau suktis, bet kai atvažiavo automobilis su vairuo-toju ir dar dviem valytojomis, kurias jis turėjo nuvežti į kitą namą, moteris darbo dar nebuvo baigusi.

Kadangi Nijolė buvo naujokė, at-

važiavusios valytojos jos pagailėjo. Jų padedama lietuvė per pusvalandį pa-baigė darbą. Kitos moterys pyko ant naujokės, nes turėjo dirbti darbą, už kurį joms niekas nemokės, be to, gai-šo laiką, kuris buvo skirtas kitiems na-mams valyti. Bevažiuojant jos visomis kalbomis, kokias tik mokėjo, aiškino lietuvei, kaip reikia tvarkyti namus, ką valyti, ko nebūtina, nes vis tiek niekas nepastebės, kaip sudaryti įspūdį šei-mininkams, kad namas sutvarkytas. Prisiklausiusi patarimų, Nijolė antrą tą dieną jai skirtą namą išvalė trupu-tį greičiau, bet vis tiek vėlavo, todėl iš savo bendradarbių šį kartą sulaukė ne pagalbos, bet tik priekaištų.

Grįžusi į savo laikiną būstą mo-teris suvokė, kaip pavargo pačią pir-mą darbo dieną: gėlė visus kaulus, skaudėjo nugarą, rankos buvo iš-sausėjusios nuo gausybės chemika-lų, kuriuos ji naudojo valymui, nes neturėjo net paprastų pirštinių. Ir valgyti Nijolė nebenorėjo. Krito į lovą ir užmigo kaip užmušta.

Darbas sunkus, uždarbis menkas

Kitą rytą prie jos namų vėl atva-žiavo automobilis, kuris išvežiodavo valytojas į klientų namus. Jame sėdė-jusios bendradarbės piktai prašnypš-tė, kad šiandien jos nenusiteikusios laukti, kol Nijolė dirbs viršvalandžius, ir pagrasino pasiskųsti darbdavei.

Kita diena lietuvei nebuvo leng-vesnė, nes skaudėjo visus raumenis, o pirmasis jai paskirtas namas buvo itin netvarkingas. Ji ir vėl nespėjo laiku visko sutvarkyti. Po darbo prisistatė darbdavė ir pradėjo šaukti ant Nijo-lės, kad ji negausianti viso pažadėto atlyginimo, nes tinginti dirbti. Sa-vaitės pabaigoje balsingoji darbdavė iš tikrųjų nesumokėjo lietuvei dalies atlyginimo, todėl moteris namo grį-žo labai susikrimtusi. Draugė guodė ir patarė truputį pakentėti, gal pasi-taikys koks lengvesnis darbelis. Taip Nijolė išdirbo keturis mėnesius. Per

tą laiką sušlubavo jos sveikata, pradė-jo labai skaudėti nugarą, rankų oda nuo kasdien naudojamų stiprių che-mikalų suskilinėjo, nagai ėmė lūžinė-ti, nepadėjo jokios pirštinės. Moteris suprato – jei nepakeis darbo, gali tekti grįžti Lietuvon ne tik be pinigų, ku-rių per tą laiką nelabai sutaupė, bet ir be sveikatos. O tai ją labai liūdino.

Senutė mėtydavo į prižiūrėtoją daiktus

Netikėtai draugė pranešė, kad atra-do jai darbą – prižiūrėti senutę, gyve-nančią kitoje valstijoje. Nijolė buvo pa-siryžusi važiuoti nors į pasaulio kraštą,

kad tik nebereikėtų lenkti nugaros va-lant namus, lėkti kuo toliau nuo tos rėksnės darbdavės. Moters draugė, kuri angliškai kalbėjo daug geriau nei Nijolė, susiskambino su senutės ar-timaisiais ir jie po poros dienų patys atvyko pasiimti darbuotojos. Deja, ne-labai apsidžiaugė, kad šioji beveik ne-kalba angliškai. Kadangi Nijolė sutiko dirbti už mažesnį atlyginimą nei kitos prižiūrėtojos, nuvežė ją pas senutę, ku-ria reikėjo rūpintis, ir paliko.

Senutė sunkiai vaikščiojo, buvo šviesaus proto, bet sunkaus charakte-rio. Jai nepatiko, kad prižiūrėtoja be-veik nekalba angliškai, nesupranta,

ko ji reikalauja, nežino, kaip padaryti jos mėgstamus „hamburgerius“. Se-nutė šaukė, pyko, mėtė į Nijolė viską, kas pasitaikydavo po ranka, bet lietu-vė nesiskundė. Šis darbas jai pasiro-dė daug lengvesnis nei namų valymas. Kai senutė žiūrėdavo savo mėgstamas televizijos laidas ar miegodavo, mote-ris galėdavo užsiimti savo mėgstamu mezgimu, kuris ją nuramindavo.

Amerikiečiai pamilo lietuvę

Pamažu Nijolė pradėjo suprasti, ką kalba senoji, jos susidraugavo ir moteris pastebėjo, kad ji nėra tokio bjauraus charakterio, kaip pasirodė iš karto. Senutei patikdavo Nijolę mo-kyti anglų kalbos, pasakoti apie savo jaunystę ir vaikus, kurie, nors ir gyve-no netoliese, pasirodydavo tik sekma-dieniais, nes reikėdavo atvežti maisto produktų ir išleisti darbuotoją pailsė-ti. Nijolė džiaugėsi, darbas nebuvo la-bai sunkus, o beveik visą atlyginimą buvo galima išsiųsti dukros šeimai į Lietuvą. Taip praėjo dveji metai, pas-kui senutė sunkiai susirgo ir numirė. Gailėjo jos Nijolė ir kartu nuliūdo, kad prarado darbą. Bet senutės gimi-naičiai per laidotuves vos nesusipešė, besiūlydami moteriai darbą.

Visiems patiko paslaugi ir darbš-ti lietuvė, jie norėjo pasamdyti ją ki-tiems savo artimiesiems prižiūrėti. Nijolė pasirinko šeimą, su kuria dau-giau bendravo ir kurioje reikėjo pri-žiūrėti kitą senutę mamą. Ši moteris pasirodė ne tokia aikštinga ir jos labai greitai susidraugavo. Giminaičiai rū-pinosi sena moterimi ir ja prižiūrinčia lietuve. Jie savaitgaliais pasiimdavo abi su savimi, kai važiuodavo pailsėti

į gamtą, retkarčiais jas nuveždavo net į teatrą. Abi moterys buvo pakviestos dalyvauti senutės anūkės vestuvėse.

Šie žmonės Nijolę laikė savo šeimos nare ir prie įprasto atlyginimo didžiųjų metų švenčių proga dažnai pridėdavo nemažą sumą papildomų pinigų. Nors lietuvei buvo nesunku ir malonu dirbti, bet ji vis labiau pasiilgdavo savo arti-mųjų, kurių jau buvo nemačiusi šeše-rius metus. Už Nijolės siunčiamus pi-nigus jos dukra su vyru pasistatė naują namą, jį įrengė, sutvarkė ir jame specia-liai močiutei paskyrė nemažą butuką su atskira virtuve bei vonia.

Nijolės slaugoma senutė sunkiai su-sirgo, per visą ilgą gyvenimą sąžiningai dirbusi jos širdis vis sunkiau varinėjo kraują, kol vieną naktį sustojo. Rytą atėjusi lietuvė suprato, kad jos paslau-gų senajai jau nebereikia. Po laidotuvių Nijolė pranešė senutės šeimai, kad ji iš-vyksta į Lietuvą. Amerikiečiai nusimi-nė, nes buvo pamilę lietuvę, bet pridėję lauktuvių išlydėjo ją į oro uostą.

Nors prižiūrėti senutes Amerikoje ir nebuvo sunku, tačiau šis darbas pali-ko pėdsaką Nijolės gyvenime. Ją nuo-lat kamuoja depresija, prasidėjo įvairios ligos. Tikriausiai dėl sveikatos proble-mų moteris jau nebegalėtų dirbti tokio darbo. Nijolė sakė, kad Amerika jai patinka, nes tai nepaprastų galimybių šalis, bet būti nelegaliu imigrantu čia sunku. Negali bent trumpam aplanky-ti savo šeimos, kurios per tuos metus labai pasiilgsti. O jei nutari, kad šeima svarbiau už pelningą darbą, turi susi-taikyti su tuo, kad tada Ameriką pra-randi visam laikui.

Štai tokia paprasta nelegalios imigrantės Amerikoje istorija.

alietuvis.com

Paprasta nelegalios Paprasta nelegalios imigrantės istorijaimigrantės istorija

Nijolė sakė, kad Amerika jai pati nka, nes tai nepaprastų galimybių šalis, bet būti nelegaliu imigrantu čia sunku. Negali bent trumpam aplankyti savo šeimos, kurios per tuos metus labai pasiilgsti .

Jungti nės Amerikos Valsti jos vilioja milijonus emigrantų ne ti k iš Rytų, bet ir Vakarų Europos.

Jei nutari, kad šeima svarbiau už pelningą darbą, turi susitaikyti su tuo, kad tada Ameriką prarandi visam laikui. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)6 Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Kelių eismo taisyklės nedrau-džia vasarą važinėti žieminėmis ar universaliomis padangomis. Poli-cijos dėl to bijoti nereikia. Bet yra kitų svarbių argumentų, verčiančių pasirinkti konkrečiam sezonui pri-taikytas padangas.

Kenkia temperatūros svyravimai

Jau kelinti metai ekonominės kri-zės išvarginti žmonės linkę taupyti pirkdami ne tik maisto produktus,

drabužius, degalus, bet ir vieną svar-biausių automobilio dalių – padan-gas. Neretas vairuotojas renkasi ne du sezoninių padangų komplektus, o vieną – universalių. Daugelio kal-bintų vairuotojų manymu, tai nėra labai blogai.

„Lietuvoje nedažnai pasitaiko tokios šaltos ir sniegingos žiemos, kaip pernai ir šiemet. Aš važinė-ju labai nedaug, tad man universa-lios padangos – pats tas“, – sakė 5 metų vairavimo stažą turintis ute-niškis Darius, perkantis tik patiki-mų gamintojų kokybiškas univer-salias padangas.

„Žieminių padangų mišinys yra minkštesnis, palyginti su vasarinių. Vasarą žieminės padangos dyla grei-čiau nei vasarinės ir dėl to nieko ne-sutaupoma. Žiemą reikia važinėti su žieminėmis, o vasarą – su vasarinė-mis padangomis. Gamintojai juk ne be reikalo projektuoja skirtingus pro-duktus“, – sakė Antanas Kraujutis, UAB „Autotoja“ Atsarginių dalių skyriaus vadovas.

Šiaulių autoserviso meistras Ma-rius tvirtino, kad universalios padan-gos nepritaikytos Lietuvos orams. „Universalios padangos vasarą labiau trinasi, tad nusidėvi daug greičiau nei vasarinės. Žiemą universalios pa-dangos gali būti saugiai eksploatuo-

jamos tik visiškai nuvalytomis mies-tų gatvėmis“, – sakė specialistas.

Pasak Mariaus, padangoms ken-kia dideli temperatūros svyravimai. Lietuvoje fi ksuojami net iki 62 laips-nių temperatūros svyravimai: nuo 32 laipsnių karščio vasaros metu iki 30 laipsnių šalčio žiemą. Pasak specialis-tų, esant dideliems temperatūros svy-ravimams, padangos greičiau dėvisi.

Reikėtų paisyti sezono

Pasak automobilių serviso meistro Juozo, racionaliausia ir praktiškiausia naudoti konkrečiam sezonui pritaiky-tas padangas. „Taupus vairuotojas nau-dojasi dviem ratų komplektais. Jam tada nereikia mokėti už permontavi-mą, balansavimą. Be to, permontuo-jant padangos gadinamos, nukenčia ir ratlankiai, ypač skardiniai“, – sakė automobilių specialistas. Pasak Juo-zo, taupus vairuotojas žiemą vengs lietų ratlankių, nes yra didesnė tiki-mybė slystelėjus mašinai atsitrenk-ti į šaligatvį, didesnį akmenį ar kitą kietą daiktą. „Lietas ratlankis suduš, o skardinis tik deformuosis ir jį len-gvai bus galima pataisyti, o ir jie pa-tys daug pigesni už lietus. Vasaros sezonu visos padangos greičiau dyla ir tiesiog kvaila naudoti žiemines, nes jų protektoriaus leidžiamas dy-dis didesnis nei vasarinių“, – neabe-joja autoserviso meistras.

Anot autoservisų atstovų, klientai neskuba įsigyti naujų padangų, o į servisą atvyksta su senomis ar pirkto-mis turguje iš restauruotų ar naudo-tų padangų pardavėjų. Pasak meistro Mariaus, tokiu atveju žmonės smar-kiai suklysta.

„Prekeiviai turguose neretai ap-gaudinėja pirkėjus pjaustydami ir taip pagilindami padangų protekto-rius. Kiekviena padanga turi galio-jimo laiką. Penkerių metų senumo padanga jau nėra tokia kokybiška, kokia yra nauja. Patarčiau rinktis kokybiškas ir garantiją turinčios

padangas, o ne vaikytis pigių kai-nų turguose“, – sakė padangų spe-cialistas.

Nusidėvėjimo riba

Kaunietis Tomas prieš keletą metų vasarą pabandė važinėti žieminėmis padangomis, o pernai – universalio-mis. Nuo šių metų vyriškis važiuoja tik tam sezonui skirtomis padangomis.

„Nieko aš nesutaupiau, tik padan-gas „sudrožiau“. Šią vasarą jau važiuoju vasarinėmis, o žiemai pirksiu žiemines padangas. Kai tokie neprognozuojami orai mūsų šalyje, tai negalima, manau, pagaminti jokių universalių padan-gų“, – įsitikinęs Tomas.

Dauguma vairuotojų, ypač jauni-mas, linkę savo automobilį įvairiai išpuošti, prabangai skiria nemažai pinigų, o pasirūpinti svarbiausiais dalykais pamiršta.

Anot automobilių specialistų, kiekviena padanga turi kritinę nu-sidėvėjimo ribą. Kai vasarinių pa-dangų protektorius nusidėvi iki 1,6 mm, jų naudoti jau nebegalima. Susidėvėjus protektoriui, padangų efektyvumas sumažėja, automobi-lį daug sunkiau valdyti. Neretai šis faktorius tampa eismo įvykių prie-žastimi.

Vasarą reikėtų rinkti s ti k vasarines padangas

Anot automobilių specialistų, kiekviena padanga turi kriti nę nusidėvėjimo ribą. Kai vasarinių padangų protek-torius nusidėvi iki 1,6 mm, jų naudoti jau nebegalima.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Dauguma vairuotojų linkę savo automobilį įvairiai išpuošti , prabangai skiria nemažai pinigų, o pasirūpinti svarbiausiais dalykais pamiršta.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Prasidėjus vasarai džiaugiamės jos malonumais: šiltais orais, mau-dynėmis bei galimybe vėją gaudyti lekiant dviračiu. Tačiau gerais dvi-račių takais pasigirti vis dar ne-galime. O užsienyje gyvenantys lietuviai vienbalsiai suti nka, kad dvirati ninkams sudaromos geres-nės sąlygos nei gimti nėje. Nemo-kami dviračiai, specialios stovėji-mo aikštelės, dviračių surinkimo mašinos, autobusai su dviračių lai-kikliais – tokiais dalykais naudojasi svetur gyvenantys lietuviai.

Vokiečiai plėtoja nuomos sistemą

„Berlyne dviračius tikrina polici-ja. Žiūrima, ar jie tvarkingi, ar dega žibintai. Jei randama trūkumų – ski-riama bauda“, – sakė dvejus metus Berlyne dirbantis ir gyvenantis ma-rijampolietis Aivaras Gorskis.

Pasak 29 metų vyriškio, Vokietijo-je dviračiai labai populiarūs: miestai turi vientisus dviračių takus, įrengti specialūs dviratininkams skirti švie-soforai, nuolat plečiamas takų skai-čius, o metro traukiniuose yra specia-lūs vagonai dviračiams pasidėti.

Vokietijos žemėse numatoma prie autobusų, metro ir miesto elektrinių traukinių stotelių įrengti dviračių stoteles. „Nebereikės grūstis į per-

pildytą vagoną su dviračiu arba nuo galutinės stotelės iki namų eiti pės-čiomis“, – sakė Vokietijos transporto ministras Peteris Ramsaueris.

Vokiečiai nori, kad išplėtota dvi-račių nuomos sistema taptų sudėti-ne visuomeninio transporto dalimi. Vien Niurnberge ketinama įrengti 65 stoteles su 750 dviračių. Nauja dviračių nuomos sistema bus išban-doma Maince, Kaselyje, Rūro srityje ir Uzedomo salose.

Dviračius surenka specialios mašinos

Austrija – sportininkų šalis. Dauguma gyventojų užsiima vienokia ar kitokia sporto šaka. Dviračius ir riedučius austrai naudoja ne tik sportui, bet ir lais-valaikiui bei kaip susisiekimo prie-monę. Geros kokybės dviračių takai aiškiai atskirti nuo pėsčiųjų ir važiuoja-mosios automobilių kelių dalies.

„Čia labai visiems patinka dvira-čiai. Jų pristatyta visur. Gali sumokėjęs atsegti nuo stovėjimo aikštelės stovų ir nuvažiuoti, kur tau reikia. Dvira-tį grąžinti gali į bet kurią kitą dvira-čių aikštelę. Juos surenka tam speci-aliai skirtos mašinos, kurios išvežioja dviračius po visas aikšteles, kur yra jų trūkumas“, – sakė Vienoje gyvenantis panevėžietis Giedrius Gliaudelis.

Vilniuje toks projektas, kaip žino-me, patyrė fi asko. Prieš dešimtmetį or-

ganizuota akcija, jau tą pačią dieną bai-gėsi gėdinga statistika. Apelsinų spalvos dviratės transporto priemonės atsidūrė vilniečių rūsiuose, garažuose, buvo su-laužytos arba kitaip sugadintos.

Ant autobusų – dviračiai

Šiaurės Las Vegase gyvenantis lietu-vis Andrius Galnaitis sako, kad Neva-doje dviračiai ne itin mėgstami. „Ame-

rikoje dideli atstumai, tad su dviračiais sunkiau būtų į darbą ar kitą reikiamą vietą nuvažiuoti. Tačiau kaip laisvalai-kio priemonė dviratis populiarus. Mies-to autobusų priekyje yra net specialus dviračių laikiklis, kad dviratę priemo-nę būtų patogiau transportuoti“, – sakė metus JAV gyvenantis Andrius.

1860 metais dviračiams pasirodžius Amerikoje, ilgainiui Čikaga išsiskyrė kaip pirmaujantis miestas pagal dvira-čių takų ir dviratininkų skaičių. Trečias pagal dydį Amerikos miestas dviračių sostine išlieka ir dabar.

„Žmonės mėgsta palei Mičigano ežerą pasivažinėti. Rekonstruoja-muose keliuose yra numatomi nauji

dviračių takai“, – sakė Čikagoje gy-venantis Vytas Pelegrimas. Mieste yra apie 200 km dviračių takų, ne-mažai jų – miesto parkuose, Miči-gano ežero ir Čikagos upės pakran-tėse bei kitose vaizdingose vietose.

Majamyje gyvenantis lietuvis Min-daugas sako, kad Floridoje dviračiai mėgstami kaip laisvalaikio ir sezoni-nė susisiekimo priemonė. „Jei darbas arti – amerikietis važiuos į jį dviračiu, tačiau didesni atstumai nuo dviračio verčia persėsti į automobilį“, – sakė buvęs vilnietis. Pasak Mindaugo, dvi-račio atsisakyti verčia ir klimato sąly-gos: Arizonoje vargina kaitri saulė, o Viskonsino valstijoje – šaltos žiemos.

Užsienio lietuviai dviračiais mėgaujasi dažniau negu Tėvynėje

Andriaus Galnaičio (Las Vegasas) ir Giedriaus Gliaudelio (Viena) nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) 7Aktualijos

Balandžio 26 dieną R.Zabielienės vadovaujamas Ukmergės kultū-ros centro merginų tautinių šokių kolektyvas „Vilkmergė“ ir trys muzikantai: V.Driukas, V.Žižys ir E.Darulis, lydimi vertėjos, Ukmer-gės „Šilo“ vidurinės mokyk-los prancūzų kalbos mokytojos A.Kubrakovienės, išvyko į Pran-cūziją, į „Men’Art“ – Europos tautų folklorą populiarinantį festivalį!

Pristatė savo šalį

Šventę kartu su ukmergiškiais or-ganizavo Prancūzijos nacionalinė kai-mo bendruomenių federacija. Festiva-lis organizuotas iš Grundtvig moky-mosi partnerysčių projekto lėšų. Tai antrasis etapas. Pirmasis prieš dve-jus metus įvyko Ukmergėje. Visi at-vyko su savo tradiciniais instrumen-tais, tautiniais kostiumais; atsivežė nuotraukas, pristatančias kraštovaiz-džius ir išlikusius gyvus papročius; tris paruoštus koncertinius numerius ir vieną šokį pagal iš anksto visoms ša-lims atsiųstą melodiją, harmonizuotą prancūzų kompozitorės R.Averli.Į Long Šamps kaimelį, be lietuvių,

atvyko svečiai iš Vengrijos ir Lenkijos. Vengrijai atstovavo šokių kolektyvas iš Martfi u miesto, Lenkijai – jaunimo dai-nų ansamblis iš Suča Beskidcka. Šeimi-ninkams prancūzams atstovavo muzi-kantų grupė iš Beaune miesto. Vėliau prie projekto prisijungė ir Prancūzijoje gyvenantys airių muzikantai.

Ne ti k koncertavo

Pirmąjį vakarą visi demonstravo paruoštus koncertinius numerius. Po to dalyviai jungėsi į grupes ir kūrė naujas muzikines kompozicijas. Kiek-vieną vakarą kūrybinio darbo rezul-tatus demonstravo vis kitame Bur-gundijos kaime. Ketvirtadienį – Bo-bignio kaimelyje, penktadienį – Rufe-jaus kaime, šeštadienį – Vinobleso.

Organizatoriai skyrė laiko ir ekskur-sijoms. Trečiadienį visi dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti XIV a. Rufejaus kai-melio bažnyčią su turtinga ir įdomia istorija, kurią vaizdžiai papasakojo gi-das. Kitą dieną Beaune mieste – vyno rūsiai. Iš ten „Men’Art“ dalyviai pa-traukė į reto grožio XIV amžiaus „Ho-

tel-Dieu“ neogotikinio stiliaus ligoni-nę-muziejų. Ten turėjo retą galimybę pamatyti vieno garsiausių visų laikų fl amandų tapytojų R.van der Veideno šedevrą – „Paskutinis teismas“.

Visas dienas „MenArt“ dalyvius linksmino prancūzų duetas „Solilu-ne“. Pertraukų metu grojo egzotiškais perkusiniais instrumentais, dainavo, įtraukdami visus kolektyvus. Valgyk-loje, laukiant neapsakomai skanių ir gausių prancūziškų valgių, „diriguo-jant“ duetui dalyviai grojo peiliais, ša-kutėmis, lėkštėmis ir puodais.

Kultūrinis dialogas

Vėliau į stovyklą atvykusi H.Šon muzikantus mokė afrikietiškų sutar-

tinių dainavimo. Jų pagrindu buvo sukurta improvizacija – kiekvienos šalies komanda dainavo frazes gim-tąja kalba. „Vilkmergės“ šokėjos pa-čios inicijavo ir kartu su prancūzų duetu „Solilune“ sukūrė gražią šokio kompoziciją-ritualą. Kiekvienos repe-ticijos ir pasirodymo metu buvo lais-vai improvizuojama, gimdavo nauji muzikantų junginiai ir naujos muzi-kinės bei šokių kompozicijos.

Balandžio 28 d. surengta daly-vių diskusija, kurią vedė Prancūzi-jos tradicijų rinkėjas ir puoselėtojas R.Guilaumo. Dalyvavo svečias Pran-cūzijos kaimų bendruomenių vado-vas J.M.Bertonas. Kalbėta apie tra-dicijų reikšmę modernioje visuome-nėje ir kokią vietą folkloras užima šiandien. Svarbiausias festivalio tiks-las – kultūrinis dialogas. „Muzika yra universali, tai – tarptautinė kalba“, – sakė pagrindinė „Men’Art“ projekto organizatorė, kaimo bendruomenių federacijos vadovė Šantal Tramoj. Gi-lesnis kitos šalies tradicijų pažinimas suartina tautas ir kuria naujos koky-bės tarkultūrinį dialogą. Bendradar-biaudami visų keturių šalių dalyviai kiekvieną dieną besikeisdami patir-timi ruošėsi baigiamajam pasirody-mui „Europos vakaras“, kuris įvyko jaukioje Vinobleso miestelio rengi-nių salėje.

Renginį vainikavo „Europos vakaras“

„Europos vakaras“ vainikavo visą tautų folklorą populiarinantį tarptau-tinį projektą „Men’Art 2011“. Išvaka-rėse prieš baigiamąjį koncertą, gene-ralinių repeticijų metu, sujungti visos savaitės kūrybos rezultatai.

„Europos vakaras“ buvo įvairias-palvis ir labai nuotaikingas. Mūsų

muzikantams kolegos spaudė ran-kas ir gyrė už profesionalų grojimą. Visiems labai patiko lietuvių liaudies daina „Duosiu Petrui pupų blūdą“, šokis „Oira“. Visi žavėjosi mūsų šokė-jų grožiu, plastiškais judesiais, nuos-tabiais tautiniais kostiumais. Juos mums dovanojo Lietuvos kultūros ministerija ir Ukmergės rajono savi-valdybė (Ukmergės kultūros centras labai dėkingas šiems rėmėjams). Pa-grindinė festivalio organizatorė Šan-tal nusprendė, kad šiame koncerte solo dambreliu turi pagroti ir ukmer-giškis E.Darulis. Jis atliko trankų kūri-nį – „Ataka“. Po Egidijaus pasirody-mo plodami atsistojo visi žiūrovai ir dalyviai. Buvo tokios ovacijos, kad iš-ėjusi į sceną vedėja nebegalėjo pasa-kyti nė žodžio ir pakvietė Egidijų pa-groti dar vieną kūrinį. Po antrojo kū-rinio „Lietaus lašai“ ilgai ir audringai plojo žiūrovai bei kolegos dalyviai. Šantal paėmė Egidijaus kontaktinius duomenis bei prižadėjo, kad kvies jį ir į kitus festivalius, nes, pasak jos, tai labai unikalu. O ir „Men’Art“ pro-jektas tikrai žada tęstis.

Po koncerto, išvykstant į aerouos-tą, lietuviai buvo palydėti dainomis, stipriais apsikabinimais ir gražiau-siais palinkėjimais. Spaudė gerklę graudulys, kai tamsią mėnesienos naktį kolega, Vengrijos kolektyvo va-dovas Miklošas, svirpiant žiogams, vienui vienas atsistojęs priešais visą lietuvių delegaciją dainavo graudžią atsisveikinimo dainą...

Ukmergės kultūros centro informacija

Neišdildomi festi valio „Men’Art 2011“ įspūdžiai

Kultūros centro nuotrauka

(Užs. 429)

Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų fi nalo septi ntosio-se rungtynėse Rytų konferenci-jos nugalėtoja Bostono „Bruins“ komanda svečiuose 4:0 (1:0, 2:0, 1:0) nugalėjo Vakarų konferencijos čempionę Vankuverio „Canucks“ ekipą ir laimėjo seriją iki keturių pergalių 4:3.

„Bruins“ komanda NHL čempio-ne tapo po 39 metų pertraukos bei šeštą kartą klubo istorijoje.

Nugalėtojams po du įvarčius

pelnė Patrisas Beržeronas (15 ir 38 min.) ir Bredas Merčendas (33, 58 min.). Bostono klubo vartininkas Ti-mas Tomas atrėmė visus 37 varžovų metimus. Jis tapo pirmuoju vartinin-ku lygos istorijoje, kurio ekipa laimė-jo septintąsias fi nalo rungtynes išvy-koje, nepraleidusi nė vieno įvarčio. T.Tomas taip pat pripažintas nau-dingiausiu fi nalo serijos žaidėju.

„Bruins“ komanda Stenlio tau-rės varžybų fi nale žaidė pirmą kar-tą nuo 1990 m. Reguliariojo sezono nugalėtoja „Canucks“ ekipa į fi nalą iškopė po 17 metų pertraukos.

GK, Eltos inf.

Sportas

Bostono „Bruins“ ledo ritulininkai – NHL čempionai

GK archyvo nuotrauka

Čekijoje prasidėjusiose penkto-siose daugiakovių varžybose „TNT-Fortuna“ vyrų grupėje po pirmos dienos pirmauja Lietuvos atstovas Darius Draudvila.

Lietuvis po penkių rungčių turi 4 225 taškus ir antrą vietą užimantį brazilą Karlosą Čininą lenkia 61 taš-ku. Pirmoje rungtyje, 100 m bėgime, D.Draudvila buvo antras (10,84 sek.), šuolių į tolį varžybose – penktas (7 m 27 cm), rutulio stūmimo rungtyje – antras (15 m 61 cm – asmeninis re-kordas), šuolių į aukštį rungtyje – taip pat antras (1 m 98 cm), o 400 m bėgi-mo rungtyje – trečias (49,49 sek.).

Antrą varžybų dieną daugiakovinin-kai dalyvaus dar penkiose rungtyse.

GK, Eltos inf.

Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininko, verslininko Vladimiro Ro-manovo įtaka Lietuvos krepšinyje didėja. V.Romanovas netrukus taps dar vieno Kauno krepšinio klubo savininku – arti miausiu metu baigs sandorį įsigyti ekipą „KK Kaunas“.

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rungtyniaujanti komanda pastaruo-ju metu iš esmės priklausė kitam Kauno verslininkui – Tautvydui Barščiui. Šis patvirtino, kad ekipą perleis V.Romanovui.

„Vyksta derybiniai procesai, vis-kas eina į pabaigą ir netrukus jis ga-lutinai perims komandą“, – patvir-tino T.Barštys.

Antroji Kauno komanda pasta-ruosius kelis sezonus neturėjo tvir-tų pozicijų. Užpernai „KK Kaunas“ LKL liko paskutinis, o praėjusį se-zoną užėmė dešimtą vietą.

Manoma, kad V.Romanovui įsi-gijus antrą Kauno ekipą joje rungty-niautų „Žalgiriui“ priklausantys krep-šininkai, kurie praėjusį sezoną buvo skolinami kitoms komandoms.

GK, Eltos inf.

Prasidėjo Nemuno saloje pasta-tytos „Žalgirio“ pramogų ir sporto arenos aplinkos tvarkymo darbai, tačiau jau dabar aišku, kad iki Euro-pos krepšinio čempionato visų are-nos prieigų sutvarkyti nepavyks.

Miesto savivaldybės skelbtą „Žalgirio“ arenos aplinkos tvarky-mo konkursą laimėjusios statybų bendrovės „Kamesta“ atstovai jau atvyko į statybvietę ir davė nuro-

dymus statybų rangovams pašalinti techniką bei kitas kliūtis.

„Vyksta valymo darbai. Tai – geras ženklas, kuris patvirtina, kad statybos arenos viduje – baigtos. Mūsų darbo grupė dabar dėl šio objekto statybos renkasi du kartus per savaitę. Šiandien vyksime į areną, kur bandysime atlikti tokį tikrinimą, tarsi būtume Valstybinė komisija. Jau testavome arenos kolonų atsparumą – rezultatas puikus“, – pasa-

kojo Kauno m. savivaldybės adminis-tracijos direktorius A.Navakauskas.

Visas aplinkos tvarkymo konkursas suskirstytas į tris etapus – pirmajame bus atliekami būtiniausi darbai, geri-nama arenos aplinkos estetika. Darbų vertė sieks apie 7 mln. litų. Antrojo etapo darbai truks iki lapkričio, o tre-čiasis bus skirtas smulkiems darbams baigti. Primename, kad šalia arenos jau sumontuoti apšvietimo žibintai. Pakabintas informacinis kubas už-dengtas plėvele, kad nebūtų pažeis-tas, kol vyks valymo darbai.

GK, Eltos inf.

D.Draudvila pirmauja varžybose

Pradėta tvarkyti naujosios „Žalgirio“ arenos Kaune aplinka

Gedimino Stanišausko nuotrauka

V.Romanovas perka klubą

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)8

Lilija VALATKIENĖ

„Tik nemanykite, kad mes čia dviese ir šokame nuo ryto iki va-karo“, – mano nustebusį žvilgsnį pagauna verslininkė Liuda Ber-žanskienė.

Taupūs lietuviai tokias būsto erdves išnaudoja prakti škiau: iš-nuomoja pramogų vakarėliams rengti arba ati daro privačią šokių mokyklą.

Veiklioji žmona

Vilniečiai Antanas ir Liuda Ber-žanskai nedaro nei vieno, nei kito. Jie tiesiog pamišę dėl šokių. Jie šoka savo malonumui. Ir jų bičiulius sieja tas pats pomėgis.

Kitiems įprasta savaitgaliais rengti draugų pasisėdėjimus prie gausiai gėrimais ir maistu nukrau-to stalo, o į Beržanskų užmiesčio namą draugai atvažiuoja pasišokti. Jiems užtenka taurės vyno ir kele-tas valandų tango, valso ar salsos ritmu ant parketo prabėga nepas-tebimai.

A.Beržanskas didžiuojasi savo rankomis pastatęs namą.

„27 metus „Trimito“ orkestre Antanas pūtė saksofoną. Šis na-mas buvo jo naujoji karjera, – vyro kuk lumui užbėga už akių tempera-mentingoji Liuda. – Kai jis pradėjo statyti 450 kv. metrų namą, nelabai

kas tikėjo, kad muzikantas pats jį ir pabaigs. O aš neabejojau nė aki-mirkos.“

Antanas neprieštarauja savo žmonos fi losofi jai, kad moteris yra skulptorius, o vyras – žaliava jos rankose. „Jeigu žaliava kokybiška, gero skulptoriaus rankose ji virsta meno kūriniu, net šedevru“, – pa-lygina 45 metus išgyventą santuoką L.Beržanskienė.

„Idėjų generatoriumi šeimo-je visą laiką buvo žmona. Jos gal-va kimšte prikimšta minčių. Toks įspūdis lyg naktimis ji nemiegotų, o vis kažką mąstytų, regztų, tobulin-tų. Žodžiu, veiklos man užplanuo-ta mažiausiai šimtmečiui į priekį“, – juokiasi Antanas.

Šokis lyg mankšta

Kadaise L.Beržanskienė ir sugal-vojo, kad gyvenimas be šokių neįdo-mus. Sutuoktiniai išmoko šokti pri-vačioje T.Pet reikio šokių studijoje dar anuomet, kai kitiems tobuliau-sias laisvalaikis buvo braškių ravė-jimas kolektyviniame sode.

Šokis Beržanskus nuolat verčia būti pasitempusius. Kai sukiesi ant parketo, dirba visi kūno raumenys. Papildomai nereikia sportuoti.

„Nebent paplaukioti. Aš taip mėgstu vandenį, kad neįsivaizduo-ju savo rytmečio be baseino, – sako L.Beržanskienė, nerdama į name

įrengtą baseiną. – Plaukiojimas kūnui suteikia jėgų. Paskui kavos puodelis, ir visą dieną dirbu kaip prisuktas vilkelis. O vakare šokiai – šventas reikalas!“

Klasikinės muzikos gerbėjai

Dar vienas šeimininkės pomėgis – nuolat perstumdyti baldus, pa-keisti gobeleną. Dabar ją užvaldęs mėlynasis periodas. Minkšti baldai, pagalvėlės bei kiti namuose esantys mažmožiai neleis sumeluoti – visur vyrauja, pasak jos, ši opti-mistiška spal-va. Ypač pui-kiai ji dera su geltona ir auk-so atspalviais.

Beržanskų na-muose klasikinė muzika skamba visur: valgomaja-me, virtuvėje, ba-seine. Automobily-je melomanai klausosi CD. Namų fonoteką po kiekvienos kelionės pa-pildo nauji kompak-tiniai diskai ir filmai. Kaip brangią relikviją ji

saugo ir pirmąją santuokoje įsigytą „Th e Beatles“ vinilo plokštelę.

„Aš ieškau muzikos įrašų Pary-žiuje, Londone, Niujorke, – vardija Liuda miestus, kuriuose jai dažnai tenka lankytis verslo reikalais. – Ne-praleidžiu nė vienos premjeros, nė vieno gar-sių at-

likėjų, atvykusių gastrolių į Vilniaus operos ir baleto teatrą, pasirodymo. Atostogaudama Italijoje, Izraely-je ar Graikijoje parsivežu DVD su garsiausiais tų šalių operų įrašais.“

Iš įvairių pasaulio šalių į Ber-žanskų namus keliauja ir ąsotėliai. Gausą simbolizuojančius indus Liu-da pradėjo rinkti atsitiktinai. Drau-gė parvežė suvenyrų su gražiu palin-kėjimu. Dabar ąsotėlių kolekcijoje per 200, o gal dar daugiau.

Gimtadienio dovana

Norint klausytis geros muzikos, reikia turėti tobulą garso aparatūrą. Kartą L.Beržanskienė nusprendė pa-daryti savo išlavintos muzikinės klau-sos vyrui dovaną. Kai į kiemą įriedė-jo krovininis automobilis, Antanas pamanė, kad žmona nupirko kelis šaldytuvus, skalbimo mašiną ir kitos buitinės technikos. Kiek džiaugsmo buvo saksofonininkui, kai, išpakavęs didžiules dėžes, išvydo garso aparatū-rą. Tai bent gimtadienio dovana!

A.Beržanskui muzika neatsieja-ma nuo šviesos. Todėl statydamas namą jis apie tai daug galvojo. Šo-kių salėje vyras įrengė šviesos pul-tą, iš kurio reostatais reguliuojamas šviesos stiprumas.

Dabar jį užvaldė dar viena aistra. Tai kinas. Šokių salėje planuoja įreng-ti didelį ekraną, kuriame žiūrės savo mėgstamas operas.

Jaukūs namai

Privačiame name įprasta įsirengti pirtį ar baseiną. Tačiau savo malonumui namuose turėti didžiulę šokių salę su specialiais šviesos efektais bei profesionalia garso aparatūra – per didelė prabanga racionaliai mąstančiam lietuviui.

Šokiai Beržanskams atstoja ir mankštą, ir dietas.

Antanas Beržanskas šviesą šokių salėje reguliuoja reostatais. Ant sienos – šeimininko kolekcionuojamos lėlės.

Liudos Beržanskienės pomėgis – kolekcionuoti gausą simbolizuojančius indus.

Gyvenimo šokis

Ąsotėliai į kolekciją atkeliauja iš įvairių pasaulio šalių.

Autorės nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) 9Sodo lapas

Janina AUGULYTĖ

Mūsų miškuose ir drėgnose pie-vose geltonuoja pušyninių gelteklių žiedeliai, tačiau maistui auginamos ir už subti lų skonį giriamos visai ki-tos – valgomosios gelteklės. Lietu-voje jos populiarinamos jau daugelį dešimtmečių, tačiau ir šiandien pri-skiriamos retesnėms daržovėms.

Bene didžiausi gelteklių mėgė-jai yra vokiečiai, prancūzai, ispanai. Gal taip yra iš dalies todėl, kad au-galai kilę iš Ispanijos, ten ir dabar galima rasti laukinių gelteklių. Šios šakninės daržovės, dar vadinamos skorconeromis (nuo botaninio var-do – Skorzonera), juodašaknėmis ar saldžiosiomis šaknimis, labai verti-namos dėl skoninių savybių. Švie-žios gelteklės primena riešutų, o ap-virtos – subtilų smidrų skonį. Jos

vartojamos keptos, troškintos, mari-nuotos, džiovintos, konservuotos.

Mūsų daržuose valgomosios gel-teklės retokos. Su žiburiu jų nerasi ne tik parduotuvėje, bet ir turguje.

Tai astrinių šeimos daugiamečiai augalai. Pirmais augimo metais susi-formuoja pailgų lancetiškų lapų skro-telė ir 20–30 cm ilgio, 2–4 cm skers-

mens tamsiai ruda ar juoda luobele, baltu minkštimu šaknis. Antrais me-tais ir vėliau išauga iki 120 cm šakotas stiebas ir geltoni vanilės kvapo žiedai.

Šaknyse susikaupia sausųjų me-džiagų (30 proc.), baltymų, anglia-vandenių, vitaminų (C, B

1, E), mine-

ralinių medžiagų (natrio, kalcio, kalio, fosforo, magnio, geležies). Dėl sudėty-je esančių glikozidų gelteklės vertingos dietinėje mityboje, ypač tinka sergant diabetu, ateroskleroze, opalige.

Maistinę vertę turi ne tik šaknys, bet ir jauni lapai. Jais naudinga paį-vairinti įvairias salotas.

Gelteklės gerai auga trąšiame puriame priesmėlyje. Nemėgsta rūgščių, šviežiai kalkintų, supuo-lusių dirvų – užauga šakotos. Dir-va turi būti giliai įdirbta.

Sėjama pavasarį, ievoms suža-liavus. Sėklos beriamos 30–40 cm tarpueiliais, įterpiamos 1–2 cm gy-lyje. Susiformavus 2–3 lapeliams, retinama 5–6 cm atstumais.

Irma KAZLAUSKAITĖ

Daugelis sodininkų mėgėjų užsii-ma daržininkyste norėdami apsirū-pinti sveikomis, kenksmingų priedų neturinčiomis daržovėmis. „Neži-nia, kokiomis sąlygomis užaugintos daržovės siūlomos parduotuvėje. O savos – ti krai ekologiškos“, – tvirti -na jie. Tačiau, žinovų akimis, dažnai neva ekologiškai auginamos daržo-vės iš ti esų badauja.

Lėčiau auga

Maisto medžiagų stokojantys au-galai lėčiau auga, yra menki. Derlius varganas ir nekokybiškas. Kita ver-tus, ir to paties ne visada sulaukia-ma – silpnus, skurstančius augalus pirmiausia puola ligos bei kenkėjai.

Savo sveikata susirūpinę, bet ne-pakankamai į augalų fi ziologiją įsi-gilinę augintojai mineralinių trąšų kratosi iš tolo ir yra šventai įsitikinę, kad vienintelė daržui tinkama trąša yra mėšlas, na, dar kompostas.

Specialistai dėl tokio įsitikinimo juokiasi. Organinė trąša iš tvarto yra gera, kai panaudoji ją tinkamai ir tiek, kiek reikia. Drabstyti bet kaip nedera – ne tokia ji jau universali ir nekalta. Viena, tinka ne visiems augalams ir ne visais augimo tarps-niais. Antra, nesupūdytame mėšle apstu piktžolių sėklų. Trečia, pa-dauginus šios trąšos, augaluose ima kauptis nitratai.

„Ką gi daryti?“ – dar nelabai tikė-damas argumentais klausia žmogus.

Verta pasidomėti rekomendaci-jomis ekologiniams ūkiams. Žem-dirbystės institute Dotnuvoje, So-dininkystės institute Babtuose specialiai išskirtuose sertifi kuotuo-se plotuose atlikta nemažai tyrimų. Augintojams kone kasmet pasiūlo-ma naujų trąšų, tinkamų organinei, arba biodinaminei, žemdirbystei.

Galima gauti nuostabių rezultatų

„Dauguma sertifi kuotų trąšų ir biologinių preparatų yra unikalūs. Laiku ir tinkamai panaudojus gali-ma gauti nuostabių rezultatų“, – tei-gia Lietuvos žemės ūkio universite-to doc. dr. Juozas Pekarskas.

Mokslininkas tvirtina, kad serti-fi kuotos trąšos ir biologiniai prepa-ratai leidžia visiškai išspręsti augalų

aprūpinimo maisto medžiagomis problemą – su sąlyga, jeigu taikoma sėjomaina. Drauge jis rekomenduo-ja greta naujovių nepamiršti ir mėš-lo, kompostų, žaliųjų trąšų.

Vienos pirmųjų organinių trąšų, atestuotų Lietuvoje, yra vengrų „Bio-kal“. Tai skystos organinės trąšos, tinkamos sėkloms apvelti ir purkš-ti per lapus. Pagamintos iš vaistinių augalų, biohumuso ekstraktų, nau-

dojant mineralinį vandenį, eterinius aliejus, makro- ir mikroelementus. Jose yra azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, anglies oksido, va-rio, taip pat mikroelementų, biolo-giškai aktyvių medžiagų. Gaminto-jų tvirtinimu, ši trąša ne tik padeda augalams pasisavinti maisto medžia-gas, skatina augimą, bet ir stiprina juos, saugo nuo grybinių ligų. Sodi-ninkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų duomenimis, trąša iš tiesų užtikrina ženklų derliaus prie-dą, ypač burokėlių, morkų.

Pasitelkia gamtos jėgas

Ekologinei žemdirbystei tarnauja ir naujos technologijos. Biologinės trąšos natūraliai apsaugo bei stip-rina augalus, gerina ir dirvožemį, tai lemia derliaus priedą.

Biologinių trąšų pagrindą sudaro mikroorganizmai, išskirti iš dirvo-žemio ir kitų gamtos komponentų. Mikroorganizmai aktyviausi 15–20 laipsnių temperatūroje, nesuplūkta-me, drėgname dirvožemyje, tačiau nežūsta ir jų veiklai nepalankiomis sąlygomis – išlaukia geresnio mo-mento ir vėl toliau darbuojasi. Te-reikia oro, drėgmės ir šilumos.

Dviejų ar trijų tręšimų šaknų zo-noje per sezoną pakanka, kad dirvo-žemyje vyrautų augalams palankūs mikroorganizmai. Pavasarį panau-dotas biologinis preparatas užtik-rina sėkmingą augimą vasarą, o antroje vasaros pusėje ar ankstyvą rudenį – sėkmingą žiemojimą.

Gamintojai tvirtina, kad laikantis teisingos agrotechnikos tokie prepara-tai derlių gali padidinti iki 50 proc.

j

Kad klestėtų, turi nebadauti

Mokslininkai tvirti na, kad serti fi kuotos trąšos ir biologiniai preparatai leidžia visiškai išspręsti augalų aprūpinimo maisto medžiagomis problemą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daržuose retoka gelteklė

Mūsų parduotuvėse bei turguose gel-teklių ir su žiburiu nerasi.

GK archyvo nuotrauka

• Ragų drožlės, ragų geluonių miltai – ilgalai-kio veikimo azo-to trąšos. Gali būti panaudo-tos prieš sėją ir po jos.

• Biohumusas – sliekų perdirbtos organinės trąšos. Rekomenduojama prieš sėją, ypač daržininkystėje.

• Acti vit – organinės trąšos iš paukščių mėšlo; gausina derlių ir kokybę, gerina dirvos strūktūrą, didina humu-so kiekį. Rekomenduojamos prieš sėją.

• Natūralios kalio trąšos – kiseritas, kalio sulfatas, kalio magnezija. Tręšiama prieš sėją ar (kalio sulfatas, kalio magnezija) ką ti k pasėjus.

• Biojodis – skysta organinė trąša, pagaminta biohumu-so vandeninio ekstrakto pagrindu, pagerinta biologiš-kai aktyviu jodu, mikroelementais. Tinkama sėkloms apvelti ir purkšti per lapus.

• Fosforitmilčiai – miltelių pavidalo ilgalaikio poveikio fosforo trąša, naudojama prieš sėją.

• Penergeti c – energiniai biologiniai produktai, veikiantys kaip homeopati niai preparatai. Jų yra įvairios paskirti es. Augalininkystėje plačiai naudojami komposto fermen-tatoriai, augimo aktyvatoriai.

• Provita – organinė azoto trąša, gaminama iš kiaulių še-rių (pagal specialią technologiją iš žaliavos pašalinama drėgmė, ji susmulkinama ir suspaudžiama į 4 mm gra-nules). Trąša, kurioje gausu makro- ir mikroelementų, yra neutralios reakcijos. Skirta tręšti prieš sėją.

• Ekoplant – kalio ir fosforo trąša iš saulėgrąžų pelenų lukštų. Galima tręšti prieš sėją ir vegetacijos metu.

Kai kurios atestuotos ekologiškos trąšos

Dauguma serti fi kuotų trąšų ir biologinių preparatų yra unikalūs.

(Užs. 268)

Piktžolių ilgaamžiškumasPer kiek laiko komposto dėžėje su-pūva piktžolių sėklos.

Lietuvoje yra per 420 piktžolių rūšių. Apie 50 proc. jų atkeliavo iš kitų kraštų, daugiausia su grūdais. Per praėjusį šimtmetį Lietuvoje įsi-tvirti no apie 30 sveti mšalių piktžo-lių rūšių.

Piktžolės naikinamos, bet jų vis ti ek lieka dirvose. Išsilaikyti padeda savitos biologinės savybės. Nuolat kovojančios dėl būvio šios žolės ge-rai prisitaiko prie nepalankių augi-mo sąlygų, ramybės būklės gali iš-likti daug metų. Pavyzdžiui, vienas javų augalas ti nkamai prižiūrėtas gali išauginti 1 200–1 500 grūdų, o daugelis piktžolių subrandina kelis kartus daugiau sėklų: daržinės žliū-gės, garstukai, varnalėšos – 25–45 tūkst., baltosios balandos, papras-ti eji kiečiai – 700 tūkst. Viename kiaulpienių graiže subręsta iki 200 vnt. sėklų (augale 3–12 tūkst.).

Ta pati piktžolė gali išauginti įvai-raus daigumo sėklas. Vienos gali dygti tuoj pat, kitos laukia geresnių sąlygų ir dygsta vėlesniais metais. Ilgiausiai būna daigios sėklos su kie-ta, vandeniui nelaidžia luobele. Jų nesuvirškina nei gyvulių, nei paukš-čių virškinimo traktas.

Nušienautos žydinčios piktžolės sėklas gali subrandinti net pradal-gėse (jonažolės). Yra ir tokių, kurių vieni žiedai dar ti k ruošiasi žydėti , kiti – jau sėklas brandina (daržinės žliūgės, kvapiosios garduonytės ir kt.). Išrautos ir numestos ant drėg-nos dirvos galinsogos gali išleisti ša-knis iš sti ebų ir lapų.

Kompostavimo vietose sėklos išlie-ka gyvybingos kaip dirvoje. 3–5 metus daigios rugiagėlių, kiaulpienių, žliūgių, takažolių ir daugelio kitų sėklos, 30–40 ir daugiau metų – balandų, karpa-žolių, rauktalapių ir smulkiųjų rūgšty-nių. Amerikiečių archeologų tyrimai parodė, kad baltųjų balandų ir dirvi-nių kežių sėklos žemėje daigios išliko 1700 metų. Štai kodėl į kompostą rei-kėtų krauti ti k žaliąją žolės masę.

GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)10 Sveikata

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ

Yra labai teisingas posakis: „Skęstančiojo gelbėjimas – jo pa-ti es reikalas“. Tai ti esa – juk nei vienas žmogus, prieš lįsdamas į vandenį, negali būtų ti kras, kad-kažkas jį išgelbės. Apie dažniau-siai pati riamas traumas vandeny-je kalbamės su Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės ortopedu trau-matologu. Skubios traumatologi-nės pagalbos skyriaus vedėju Al-gimantu PAMERNECKU.

Puotauti šiltą vasaros dieną ant ežero kranto labai malonu, o po puotos užeina noras atsigaivinti, paplaukioti vėsiame vandenyje. Juk tai – pavojinga?

Jei maudomės išgėrę, visada rizi-kuojame gyvybe ir sveikata. Tai tas pat, kas vairuoti išgėrus. Alkoholis mažina galimybes tinkamai orien-tuotis, tada sulėtėja reakcija, neįver-tiname savo jėgų. Galime plaukti ne

ta kryptimi, nuplaukti pernelyg toli ir nebesugebėti grįžti. Galime įlįsti ten, iš kur nesugebėsime išsikapano-ti. Prieš maudynes gerti negalima.

Kartais vandenyje ištinka neti-kėtumų – kojas sutraukia mėšlun-gis. Ką daryti?

Dažniausiai vandenyje ištinka pėdos ar blauzdos mėšlungis, tai yra grupės raumenų spazminis susitrau-kimas. Tuomet labai skauda, galūnė nebegali normaliai funkcionuoti. Iš-tiktas mėšlungio žmogus išsigąsta ir gali paskęsti. Jei taip atsitiko, svarbu nepasiduoti panikai, ramiai apsiversti ant nugaros, bandyti ištiesti sulenktą galūnę, ją judinti, atpalaiduoti. Pade-da masažas, trynimas, bet vandeny-je tai padaryti sunku. Gali padėti tik greta esantis žmogus. Po tokios pro-cedūros traukuliai paprastai išnyksta, tačiau toliau plaukiant reikėtų vengti intensyvių judesių, nes mėšlungis daž-niausiai yra raumens nuovargio požy-mis. Vanduo nėra labai įprasta aplinka

mūsų organizmui, todėl gali sukelti tokią reakciją. Mėšlungis sutraukia ne dėl pernelyg šalto vandens, o veikiau gali būti susijęs su pervargimu.

Ką daryti, jeigu pajutome, kad pradedame skęsti?

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenki-te įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami ran-komis. Vanduo, patekęs į kvėpavi-mo takus, sukelia kvėpavimo nepa-kankamumą – balso stygų, bronchų spazmą, sutrikdo kvėpavimą.

Skęstantįjį išgelbėjome, tačiau jis nekvėpuoja. Ką daryti?

Ištraukus žmogų iš vandens, bū-tina įvertinti jo būklę – ar jis prisi-gėrė vandens, ar kvėpuoja, ar plaka širdis. Taigi svarbu užčiuopti pulsą ir nustatyti kvėpavimą. Pirmiausia reikia iš burnos pašalinti svetimkū-nius, išpilti vandenį, pakreipus jo galvą ar krūtinę į šoną. Jei nekvė-puoja – įpūsti oro. Jei nekvėpuo-ja ir neplaka širdis, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą: 2–3 įpūtimai į burną ar nosį ir 15–20 paspaudimų širdies plote. Jei pats kvėpuoja, ne-reikia daryti dirbtinio kvėpavimo. Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusį paguldykite (stabiliai, ant šono), užklokite, kad sušiltų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Jauni vyrai ir paaugliai mėgsta galva žemyn iš aukštai šokti į van-denį.

Galva žemyn šokinėja tik savižu-džiai. Tokius neva drąsuolius pagal jų atliekamus veiksmus galima būtų priskirti prie psichikos ligonių, nes jie nežino, ką daro. Tai – ne drąsa, o kvailumas.

Šokti į vandenį iš aukštai gali-ma tik žinant gylį, dugną ir ar ten nėra akmenų. Pavojinga šokinėti nežinomose vietose – tada tikrai rizikuojama savo gyvybe. Saugiau-sia yra šokti stačiomis ant kojų, taip vadinamu kareivėliu, nes – blogiau-siu atveju – galima gauti kojos traumą. Jei šokama galva žemyn, gresia stuburo slankstelio trauma kaklo srityje, o šios traumos pa-sekmės labai liūdnos. Jei pažeis-tos stuburo smegenys, žmogus ilgai neišgyvena arba lieka prikaustytas prie invalido vežimėlio.

Įtarus stuburo traumą, ligonis guldomas ant nugaros, ant ly-gaus kieto pagrindo. Draudžia-ma lankstyti ar sukinėti stuburą, nes šie veiksmai gali pasunkin-ti nugaros smegenų ar nervinių šaknelių pakenkimą. Ypač svar-bu nesukinėti ir nejudinti galvos. Reikia skubiai kviesti greitąją pa-galbą.

Patarimai Nesimaudykite: smarkiai perkaitę,

ilgiau nei 15–20 min., sutemus, so-čiai pavalgę ar labai pavargę, apsvaigę nuo alkoholio, narkoti kų ar kitų vaistų, maudydamiesi nekramtykite gumos. Jeigu turite sveikatos problemų arba sergate tam ti kromis ligomis, vasaros maudynėmis mėgaukitės atsargiai.

Nepažįstamas vandens telkinio dug-nas gali kelti pavojų. Maudykitės ti k gerai žinomose vietose! Venkite pelkė-to ir augalais užžėlusio vandens.

Nesimaudykite vieni, nes, sutrau-kus mėšlungiui ar atsiti kus kitai bė-dai, nebus kas jums gali padėti .

Nebriskite giliau juosmens į van-denį, jei nemokate plaukti .

Apsižiūrėkite, ar vandenyje, toje vietoje, į kurią ruošiatės šokti , nėra kliūčių.

Neperverti nkite savo jėgų ir mokė-jimo plaukti natūraliame vandens tel-kinyje. Upėje ir jūroje būkite atsargūs, nes gali būti povandeninių srovių.

Pavojinga: maudyti s lyjant ir per-kūnijos metu, plaukioti ant pripu-čiamų čiužinių, žaislų ir automobi-lių kamerų. Plaukti ir maudyti s jūro-je net esant 1–3 balų banguotumui. Neplaukite ir nesimaudykite už per-spėjamųjų ženklų, šalia plaukiojančių motorinių valčių, vandens motociklų, laivų kelių, užtvankų, ti ltų atramų.

Atvykę prie vandens telkinių su vaikais, nepalikite jų be priežiūros. Jei yra specialūs vaikams pritaiky-ti aptvarai arba plūdurai, neleiskite vaikams bristi ir plaukti už aptvaro ar plūdurų ribų.

Nestovėkite ten, kur galima ne-ti kėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, ti ltas, status krantas.

Žinokite, kur kreipti s nelaimės atveju: gelbėjimo tarnyba – 112, greitoji pagalba – 03.

Net ir šiltame vandenyje Net ir šiltame vandenyje reikia šalto protoreikia šalto proto

Gydytojas Algimantas Pamerneckas iš pati rti es žino – kai ti k prasideda šilti orai, darbo traumatologams netrūksta.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Miglė MACKEVIČIŪTĖ

Japonijoje atliktas žaliosios ar-batos tyrimas parodė, kad arbata senyvo amžiaus žmonėms mažina arterinį spaudimą, tačiau jos reikė-tų išgerti ne mažiau kaip tris puo-delius per dieną.

Pasak Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės, mūsų krašto žmonės labiausiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žalioji arba-ta turi antioksidantų, kurie ma-žina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Arbata didina gerojo cholesterolio kiekį krau-jyje, mažina blogojo cholestero-lio kiekį, stabdo sunkiųjų meta-lų įsisiurbimą į kraują, pašalina oksiduotus laisvuosius radikalus. „Svarbu dar ir tai, kad arbata ma-žina kraujo krešėjimą, kartu stab-do ir trombocitų atsiradimą“, – teigia E.Kliukaitė.

Ar žalioji arbata padeda regu-liuoti kūno svorį? Dietologė sako, kad nėra tikslių įrodymų, jog ža-lioji arbata reguliuotų kūno svo-rį. Vien tik gerdami arbatą svorio

nenumesite, tačiau pastebėta, kad geriant žaliąją arbatą suvalgoma mažiau maisto ir greičiau pajunta-mas sotumo jausmas. Yra įrodyta, kad žalioji arbata labai naudinga sveikatai, nes turi didelį kiekį na-tūralių antioksidantų, vadinamų-jų katechinų. Jų žaliosios arbatos puodelyje yra net iki 200 mg.

Be to, vandeninis žaliosios ar-batos polifenolių (natūralių anti-oksidantų) tirpalas gali sumažin-ti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau antro tipo cukriniu diabetu galima susirgti ne vien dėl to, kad negėrėme žaliosios ar-batos, šios li-gos priežas-tys paprastai būna įvairios.

Kam la-biausiai reikė-tų jos gerti?

E.Kliukaitė tvir-tinimu, arbatą reikėtų gerti asme-nims, sergantiems širdies ir krau-jagyslių ligomis, turintiems didesnį gliukozės kiekį kraujyje. Ji tinka ir sveikiems, aktyviems žmonėms, kurie galėtų gerti arbatą profi lakti-

kos tikslais, norėdami išvengti rim-tų ligų.

Organizmui bus naudingiau, jei su arbata valgysite daržoves, vaisius, varpinius augalus, riešutus, neriebius rūgščius pieno produktus, žuvį.

Vasara – puikus metas maudynėms, tačiau kartais šis džiaugsmas gali atnešti ir bėdų. Į vandens spąstus dažniausiai patenka pernelyg savo jėgomis pasiti kintys, daugiau drąsos nei šalto proto turintys vyrai.

Jeigu nesate budrūs ir atsargūs, jei maudotės neįverti nę savo sveikatos bei maudynių vietos gylio, gali nuti kti nepataisomų dalykų.Raimundo Šuikos nuotrauka

Svorio nereguliuoja, bet apsaugo nuo ligųTyrimai rodo, kad nuolat geriant arbatą mažėja širdies ligų, insulto ir miokardo infarkto rizika.

GK archyvo nuotrauka

Verta Žinoti

Visų žmonių ir gyvūnų žarnyne yra vadinamųjų Escherichia coli (E. coli) bakterijų (žarninių lazdelių) – jos yra įprastos mūsų žarnyno fl oros dalis ir paprastai nepavojingos. Ta-čiau yra ypati ngų E. coli štamų, kurie gali gaminti toksinus.

Dažniausiai užsikrečiama valgant ar tvarkant užkrėstą maistą ir turint kon-taktų su užsikrėtusiais gyvūnais. Dažnai bendraujant (šeimoje, vaikų priežiūros įstaigose, slaugos namuose ir t. t.) už-kratas gali būti perneštas kiti ems as-menims. Kaip užkrato šalti nis su anks-tesniais infekcijų protrūkiais susijęs įvairių rūšių maistas, įskai-tant ne visai išvirtą jauti eną ir kitą mėsą, nepasterizuotą pieną, įvairias šviežias dar-žoves (pvz., agurkus, briu-selinius kopūstus, špinatus ir salotas), nepasterizuotas obuolių sulti s ir sūrį. Infek-cijai žmogaus organizme su-kelti pakanka labai nedidelio bakterijų skaičiaus.

Nors taikoma daug priemonių, in-fekcijos sukėlėjai vartotojus gali pasiek-ti per užkrėstą maistą, visų pirma per žalius ar ne visai išvirtus maisto pro-duktus. Tačiau yra paprastų profi lak-ti kos priemonių, kurias taikant galima sumažinti pavojų susirgti užsikrečiant per maistą, gyvūnus ar kitą sergantį asmenį. Vartotojai dažnai gali suma-žinti riziką susirgti namuose, ti nkamai tvarkydami maistą ir laikydamiesi ran-kų higienos taisyklių.

Gerai nusiplaukite rankas su muilu, kruopščiai nuskalaukite vandeniu ir nu-sausinkite vienkarti niu rankšluosčiu arba teksti lės rankšluosčiu (pastarąjį reikia re-guliariai skalbti 60 °C temperatūroje).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro inf.

Kaip išvengti žarnyno infekcijos

Rankas plaukite:• prieš ruošdami, pati ekdami ar valgydami maistą,• pasinaudoję tualetu ar pakeitę vystyklus (sauskelnes),• baigę tvarkyti žalias daržoves, šakniavaisius ar mėsą,• po kontakto su ūkio gyvūnais ar apsilankę ūkyje,• po bet kokio kontakto su naminių gyvūnų išmatomis.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 112011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) Gamta

Lota BALSYTĖ

Žemaiti jos nacionalinis parkas bene labiausiai nuo Lietuvos cen-tro nutolęs gamtos perlas. Tačiau kiek vienas čia atvykęs neaplenks Platelių – gamtos turtais apdovano-tos vaizdingos Žemaiti jos apylinkės, apsuptos padavimų ir legendų.

Verti ngi gamtos paminklai

„Jē tori svēkatas ė okatas, ėlgā ne-mėslėjės spausk i Platelius! Nesėgai-liesi ė bieduos netoriesi“, – tarmiškai lankytojus vilioja žemaičių gidai.

Žemaitijos parko kalvotą rel-jefą tirpstantis ledynas suformavo maždaug prieš 12 000 metų. Susi-dariusios kalvos yra palyginti aukš-tos, apie 150–190 metrų. Čia telk-šo didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras ir dar 25 mažesni ežerai. Valstybiniame parke miškai užima apie 45 proc. visos teritorijos, moks-lui ypač vertingi Platelių ežero ir Šilinės hidrografi niai kompleksai, Gardų ozas, Babrungo ir Mergu-pio upių slėniai.

Gardų ozas pasižymi išraiškinga reljefo forma. Pagal projektą „Be-šeimininkių pastatų saugomose te-ritorijose demontavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas bei objektų atkūrimas“ Gardų geomorfologinia-me draustinyje buvo sutvarkyta pri-šiukšlinta teritorija, užsodinti miško želdiniai, įrengta poilsio zona, kur turistai mėgsta išsimaudyti.

Žemaitijos nacionaliniame parke auga 7,2 m apimties ir 2,1 m skers-mens Raganos uosis, yra daug kitų gamtos paminklų. Gausybę lanky-tojų pritraukia Platelių ežeras.

Su unikaliomis gamtos vertybė-mis supažindina 4,1 km ilgio Šeirės gamtos takas.

Šiame parke puoselėjamos seno-sios Žemaitijos krašto kultūros tra-dicijos, kurios neįsivaizduojamos be Užgavėnių ir Joninių.

Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybės atspin-dėtos moderniai įrengtoje muzieji-nėje ekspozicijoje ir Užgavėnių kau-kių muziejuje.

Sąmoningumo ugdymas

Daugelyje pasaulio valstybių populiarėja ekologinis turizmas. Jis labiausiai sietinas su saugomomis

teritorijomis – nacionaliniais ir re-gioniniais parkais. Būtent čia lanky-tojas gali kvėpuoti švariu oru, mė-gautis ramybe, pamatyti gamtos ir kultūros vertybių.

Jau ne vienus metus Lietuvos saugomose teritorijose yra kuria-ma infrastruktūra, sudaranti gali-mybes keliautojams susipažinti su mūsų krašto įdomiais gamtos pa-veldo objektais, unikaliu kraštovaiz-džiu, gausia biologine įvairove. Šiais metais Valstybinė saugomų teritori-jų tarnyba prie Aplinkos ministeri-jos (VSTT) organizuoja konkursą „Atrask ir pažink Lietuvos saugo-mas teritorijas“ ir kviečia aplankyti kuo daugiau unikalių vietovių sau-gomose teritorijose.

Ar žmonės moka elgti s gamtoje?

„Didelė problemų dalis kyla dėl to, kad mes paprasčiausiai nesusiš-nekame. Pareigūnai ir poilsiautojai labai dažnai kalba skirtingomis kal-bomis. Mes sulaukiame priekaištų, kad per daug baudžiame. Nors, pa-žiūrėjus iš Aplinkos ministerijos po-zicijų, baudžiame per mažai. Įverti-nę situaciją, galvojame pereiti nuo kontrolės prie prevencijos, nuo bau-dimo prie pagalbos, manome, kad bendravimas su vietos bendruome-nėmis, partneriais turėtų pasikeisti iš esmės“, – sako ilgametė VSTT vadovė Rūta Baškytė.

Jos manymu, gamtoje padaryti pažeidimai yra smulkūs ir padaro-mi nepiktybiškai.

„Norėtume, kad žmonės, dirban-tys saugomose teritorijose, didesnę savo darbo laiko dalį praleistų pačio-je teritorijoje. Jie turi būti matomi. Jų darbas su vietos gyventojais ir parkų lankytojais turi būti efektyvus. Tokius darbuotojus reikėtų vadinti žygūnais, žygeiviais, kurie parkų lankytojams pateiktų informaciją apie gamtos ver-tybes, paaiškintų, kokia veikla galima užsiimti poilsiaujant, atneštų žinią, kaip žmonėms reikėtų elgtis, norint išvengti nusižengimų.

Tie darbuotojai ir specialistai, matydami sulaužytus suolus, gam-tos ir žmogaus suniokotus takus, tu-rėtų pranešti direkcijoms arba patys atlikti elementarius darbus“, – pag-rindines žygūnų funkcijas vardija Rūta BAŠKYTĖ.

Pakantesni gamtai

Didelis dėmesys skiriamas švie-čiamajai veiklai, todėl itin svarbu, kokie įgūdžiai bus įskiepyti nuo mažumės.

Mes norime, kad visi būtų sąmo-ningesni. Ir tie, kurie gyvena šiose teritorijose, ir tie, kurie jose lanko-si. Nusistovėjus draugiškiems san-tykiams, atsiras daugiau supratimo, žmonės nieko savavališkai nebe-darys, ir didelė dalis problemų iš-nyks.

Jūs ilgus dešimtmečius dirbate aplinkosaugos srityje. Kaip per tą laikotarpį pasikeitė žmogaus sąmo-ningumas?

Pastebėjau, kad sovietmečiu žmogus buvo labiau informuotas. Mes daug keliaudavome, žinojome, kad negalima palikti šiukšlių, mo-kėjome pasistatyti palapines, sukurti laužą nepakenkus gamtai, baigę iš-kylauti neraginami susitvarkydavo-me aplinką.

Įvykus socialiniam ir ekonomi-niam virsmui, mes greitai viską už-miršome. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, 4–5 metus jautėsi ato-trūkis nuo gamtos. Žmonės iš viso nevažiuodavo į gamtą, didžioji dalis patraukė poilsiauti į užsienio šalis.

Vėliau vėl atsigręžėme į savo kraš-tą. Tačiau poilsiautojai ėmė elgtis blo-gai. Pavyzdžiui, vandens turizmas vi-sais laikais buvo laikomas aplinkos neteršiančiu sportu. Dabar priviso to-kių plaukiojančių turistų, kurie, atro-do, specialiai sėda į valtį, kad galėtų patriukšmauti, papuotauti ir palikti kalnus šiukšlių. Poilsiaviečių suolai sulaužomi ir sudeginami. Akivaizdu, kad informacijos trūksta. Mes vėl tu-rime susirūpinti žmonių auklėjimu.

Tiesa, itin sėkmingai dirbame su vaikais. Surenkame šiukšles, tačiau o po savaitės kitos vėl šiukšlynai riog-so. Nenorime, kad vaikai taptų valy-tojais, šiukšlių rinkėjais. Mūsų tiks-las – suteikti žinių ir paskatinti jų kūrybinę veiklą.

Kodėl įrengiant minimalios infras-truktūros elementus lankomose vie-tose nebestatomos šiukšlių dėžės?

Iš daugelio lankytinų vietų šiukš-les galima išnešti tik rankomis – au-tomobiliu ten neprivažiuosi. Todėl šiukšlių išgabenimas iš tokių vie-tų yra labai sudėtingas. Mes kar-tojame savo kolegų iš kitų Euro-pos Sąjungos valstybių patirtį. Takų pradžioje pastatėme atliekų kontei-nerius su įspėjimais, kad šiukšliadė-žių keliaujant nebus, todėl šiukšles reikia susirinkti ir išmesti į kontei-nerius. Tikimės, kad mūsų žmonės išmoks kultūringai keliauti ir poil-siauti gamtoje, saugoti ir tausoti tai,

ką turi gimtinėje geriausią – unika-lią Lietuvos gamtą.

Pastaruoju metu atsirado naujos apraiškos vandalizmas. Peiliu iš-pjaustomi Europos Sąjungos ženk-lai, užrašai anglų kalba, lieka žiojė-ti skylės.

Mūsų stenduose informacija pa-teikiama ne tik lietuvių, bet ir ang-lų kalbomis, nes Lietuvos parkuose lankosi vis daugiau užsieniečių. Tai, ko gero, euroskeptikų darbas. La-bai nekultūringas elgesys atbaido ir įžeidžia svečius. Tokius stendus tenka nuolat keisti.

Parkai išsiilgo ramybės

Žemaiti jos nacionaliniame parke įrengtas unikalus Užgavėnių muziejus.

Penki Lietuvos nacionaliniai parkai šiais metais švenčia 20-metį .

Gardų ozas – išraiškiausia rel-jefo forma Žemaiti jos nacionalinio parko Gardų geomorfologiniame drausti nyje, Varduvos dubumoje. Puslankio formos sudėti ngas py-limas (kalvagūbris) nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijos miestelyje tęsiasi net 3,5 km į šiaurės vakarus. Pridėjus gūbrio fragmentą dešinėje Varduvos upės pusėje, ozo ilgis yra 4 kilometrai.

Ozas – ilga siaura kalva, suda-ryta daugiausia iš smėlio ir žvyro. Šis kalvagūbris susidaro iš nuogu-lų, kurios klostosi ledyno viduje, vandens ti rpsmo tėkmių vagose. Gardų ozo aukšti s nuo papėdžių iki aukščiausių gūbrio keterų vieto-mis siekia 10–15 metrų. Klasikinė, aukščiausia šiaurinė ozo dalis yra Gečaičių kaime. Sovieti niais metais čia buvo kasamas žvyras.

Bene seniausias Lietuvoje Platelių ežeras vilioja pramogomis ir gamtos įvairove. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Žemaiti jos nacionaliniame parke auga 7,2 m apimti es ir 2,1 m skersmens Ra-ganos uosis.

Plungės rajono Likšų kaimas garsėja energiniais labirintais.

Užgavėnės 1957 m. Užgavėnių kaukių muziejaus nuotrauka

Gimtasis kraštas12 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)GyvenimasIrena KAMIČAITIENĖ

Rolandas Kazlas scenoje jau be-veik dvidešimt metų. Per tą laiką mėgstamą aktorių matėme daug kur – ir teatre, ir televizijos ekra-ne, ir „Viengungių melodijose“. Jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, krūti nę puošia du „Auksiniai scenos kryžiai“, asme-ninėje sąskaitoje – kelių spektaklių režisūra ir gausybė vaidmenų. Šian-dien jo pati es noru liko ti k teatro scena. Kodėl? Pokalbis su Rolandu apie populiarumo kainą, žmogiš-kąjį smalsumą, nuojautą, mažus džiaugsmus ir gyvenimo išmintį .

Dažnai sakoma, kad esi popu-liarus tiek, kiek šmėžuoji televizi-joje ar spaudoje. Panašu, kad jums ši taisyklė negalioja.

Populiarus man asocijuojasi su žo-džiu „vulgarus“. Išpopuliarėti yra tam tikra prasme susivulgarinti. Kiek teko skaityti, Kalifornijos indėnai nepažįs-tamiems žmonėms nesakydavo savo tikrojo vardo bijodami, kad tai jiems gali pakenkti ir užtraukti nelaimę. Jeigu kas nors vis tiek sužinodavo, jie vardą pasikeisdavo.

Mano akimis, iš tiesų populia-rumas yra žmogaus nelaimė. Visi žmonės kaip žmonės, o čia: „Žiūrė-kit, TAS!“ Ir visi sužiūra į TĄ tarsi į raupsuotąjį ar laisvo elgesio merginą. Nelinkėčiau to niekam. Kol esi neži-nomas, tu – nematomas ir pats valdai pasaulį, tačiau kai tampi visų atpažįs-tamas, pasaulis virsta tavo kalėjimu. Baisu net įsivaizduoti, kaip jaučia-si Bekhemas, Obama ar Bredas Pi-tas... Siaubas. Jauti nuolatinę įtampą, kont rolę, nenatūralią būseną. Štai Bi-las Klintonas bandė kažką slapta da-ryti Ovaliojoje salėje ir kas iš to išėjo? Dabar vargšas, be žmonos turbūt net į paprasčiausią aktų salę bijo eiti, kad kas nors ko nors nepagalvotų. Geriau jau būti paprastam, pilkam, niekam nežinomam žmogeliui. Nevilioja to-kia dalia? Na, gerai, patobulinsiu – paprastam, niekam nežinomam mi-lijonieriui. Dabar geriau, tiesa?

Kaip manote, kodėl žmonės taip mėgsta stebėti – jei ne teatre, tai pro langą, jei ne pro langą, tai pro rakto skylutę. Už smalsumą, kaip žinoma, ir iš rojaus išvaroma.

Matyt, žmogus jau taip sukurtas, kad jam atrodo, jog kitur geriau, kad kitas turi už jį daugiau, kad kitam labiau sekasi ir t.t. Daugeliui tur-būt pažįstamas jausmas, kai sužinai, kad pasi-turinčiam kaimynui ar kokiai įžymybei atsitinka nedidelė nelaimė, nuosto-lis – mums bent trumpam pasida-ro kažkaip geriau. Ir paties gyveni-mas ne toks ne-vykęs pasirodo, ir linksmiau gyventi tampa.

Visada esi tarsi tik-rinamas ir kito nelaimė

yra tarsi ant kabliuko pamautas jau-kas tau. Tačiau kitą kartą, žiūrėk, pats esi ištiktas to paties. Todėl geros in-tencijos, supratingumas, užuojauta kitam grįžta ir tau. Filosofas Vasi-lijus Rozanovas yra gražiai pasakęs: „Ar žvaigždės užjaučia? Ne. O mo-tina užjaučia. Todėl tebūna jos širdis aukščiau už žvaigždes.“

Ar iš tiesų tikite, kad gyvenime „nė vienas širdies virpesys nepra-žus“ – taip rašė poetas Vladas Šim-kus, pagal kurio eiles pastatėte spek-taklį. Šiandien žmonėms dažnai atrodo, kad naujieji laikai nubraukia patirtį, nes ji pernelyg greitai sensta.

Atsakysiu trumpai – viskas blogė-ja. Dvasios ubagystė di-dėja, daiktų

ir žmonių kokybė prastėja. Rašytojas Stanislavas Lemas yra pasakęs: „Civi-lizaciją kuria idiotai, visi kiti srebia pri-virtą košę.“ Ta košė yra iš mūsų pačių kaulų, kraujo, ašarų, sudaužytų vilčių ir svajonių. Tų idiotų niekas nenubaus, nes jie nepakaltinami ir labai gerbiami. Kaip sakoma: „Už ką nėra atleidimo, už tą labiausiai ir gerbia.“

Ką, jūsų nuomone, gyvenime sunkiausia ištverti?

Galbūt žmogus gali iškęsti skau-džiausius dalykus, sunkiausius iš-bandymus, o kokia nors smulkmena gali pribaigti ar kankinti visą gyve-nimą. Kiekvieno skausmas asmeniš-kas. Koks nors defektas, pavyzdžiui,

karpa, randas ar praeities prisimi-nimas, košmaru gali paversti visą gyvenimą.

Asmeniškai man šiais laikais sunkiausia ištverti kepintų kukurū-

zų smarvę kino teatre. O jeigu šalia atsisėda kukurūzininkas su popieri-niu kibiru, nešu kudašių per kokias dešimt eilių nuo jo arba iš viso bėgu iš salės. Dar sunku ištverti televizijos anonsus su mobilaus ryšio nemoka-mų pokalbių reklamomis. Tai viršija

sveiko proto ir saiko ribas. Tie-siog norisi tuos Ozius su Mar-

kais uždaužyti seno mode-lio mobiliuoju, o pačiam paskui pasikarti ant pa-kroviklio laido.

Kokie dalykai jums teikia daugiausia džiaugsmo? Ir, jei gali-ma paklausti, dažniau

jaučiatės laimingas ar nelaimingas?

Mintis, kuri nuolat tūno ma-nyje, yra: „Ar kiti irgi taip prastai jaučiasi, kaip aš?“

Pažįstu žmonių, kurie visada yra ge-

ros nuotaikos, žvalūs ir patenkinti, o aš nuola-tinės prislėgtos būsenos. Viską darau prisiversda-mas, vadinamą kūrybinį džiaugsmą, kaip ir gy-venimo, visą laiką už-gožia kažkoks amži-nas nepasitenkinimas,

leng vumo ir aiškumo ilgesys. Būna momentų, kai lyg ir pašviesėja nuotai-ka, trumpam pralinksmėju, bet, matyt, to linksmumo išgąsdintas tuoj pat grįž-tu į sau normalią surūgusią būseną.

Atvirai pasakysiu, daugiausia džiaugsmo man teikia paprasta, pil-ka, niekuo neįsimenama diena, kai

nieko neįvyksta, niekas neskambina, neieško. Koks nors paprastas pirma-dienis. Ar atkreipėte dėmesį, kad pir-madieniais nedirba tik turgus ir teat-ras? Tai va, kad ir kaip mes, teatralai, savo meną keltume į padanges, nuo senovės vis dar esame pramoga par-duodantiems ir perkantiems. Nors aš čia, be abejo, sarkastiškai juokauju. Matyt, trumpalaikis prašviesėjimas užėjo... Iš esmės kad ir kaip žmogus keiktum dabartį, praėjus laikui pasi-rodo, kad buvo labai neblogai, daug geriau negu dabar. O jeigu ir po mir-ties taip? Numirsi su viltimi, kad bus geriau, o ten kas nors ims ir pasakys: „Ko dabar nori? Gerai jau buvo, da-bar, brangusis, bus blogai.“

Nieko nėra stabilaus – taip daž-nai gyvena menininkai. Šiandien daug kas taip jaučiasi. Gal galėtu-mėte patarti, kaip gyventi nežinioje ir dėl to nesikankinti?

Kad ir kaip gyventum, nuo ko ap-sidraustum, visuomet gyveni neži-nioje ir bijai. Bijau ir aš, tačiau gal tas nerimas yra variklis. Be to, į savo dar-bą žiūriu kaip į pomėgį, mėgstamą žaidimą, už kurį dar ir moka, apdo-vanojimus teikia. Tad galima sakyti, jau beveik dvidešimt metų nedirbu, o žaidžiu, kaip žaidžiau dvidešimt metų dar prieš tai. Kiemo draugus pakeitė scenos partneriai, pažymių knygelę – žiūrovai. Koks tas žaidimas? Grei-čiausiai – slėpynės, slepiuosi pats ir tuo pat metu savęs ieškau.

Kadaise vienas jūsų kolega pa-pasakojo anekdotą apie aktoriaus kaukes: „Karalienė liepia aktoriui pasimylėti su ja, tarsi jis būtų Don Žuanas, Otelas, Kazanova, Cezaris.

Ir viskas puikiai pavyksta. Tačiau kai galiausiai valdovė paprašo pasi-mylėti be vaidmenų, paaiškėja, kad aktorius... negali...“ Ilgas klausimas, bet kaip pats manote, labiau pozity-vi ar negatyvi toji kaukių jėga?

Na, po tokio anekdoto sunku ką nors ir pridurti. Bet ir drąsus tas ko-lega pasakodamas tokius anekdo-tus. Dar moterys pamanys ką nors ar supras tiesmukiškai. Įsivaizduo-ju – eina aktorius vakare Gedimi-no prospektu, o vienišos moterys jį atpažįsta, lydi žvilgsniais, dūsauja ir spėlioja: „Įdomu, kas jis šiąnakt būtų? Don Žuanas? Otelas? O gal Kazanova?! Cezaris? Ar tiesiog kaip tame anekdote... aktorius.“

Manau, aktorius yra tas, kuris ma-žiausiai už kitus vaidina, jo paslaptis – tikėjimas. Tikėjimas aplinkybėmis, situacijomis, kurios sukurtos drama-turgo, tikėjimas personažo žodžiais, jo egzistavimu, jo tiesa. Iš tiesų aktorius stebėtinai gali pavirsti kitokiu žmogu-mi, jei jis pats ir personažo gyvenimas jį jaudins labiau. Tačiau, grįžtant prie anekdoto, kas tinka scenai, negalioja gyvenime ir jokiomis kaukėmis jo ne-apgausi. Ar esi aktorius, ar politikas, ar superžvaigždė, tam tikra prasme esi nuogas. Nuogas ir silpnas.

Daug kas jus apibūdina kaip pui-kų komiką. Kaip manote, kiek teisin-ga nuomonė, kad humoras ir lengvu-mas lietuviams sunkiai pasiekiami?

Tokia nuostata, manau, kuriama dirbtinai. Turi lietuviai ir to humo-ro, ir lengvumo, ir džiaugsmo, tik jis santūrus, savitas, ne visada ir ne vi-

siems rodomas. Tuo ir gražus pa-saulis, kad įvairus ir visokių žmo-nių bei tautų yra. Mes – ne italai, ne prancūzai, ne ispanai ir ne indai. Geografi nės ir klimato sąlygos, te-ritorijos ir tautos mažumas, noras išlikti, nepasiduoti priešams, meilė gimtam kraštui, dievams, ryšys su žeme iš kartos į kartą formavo san-tūrų, stiprų, valingą, negandoms ats-parų lietuvio charakterį. Galbūt dėl tokių savybių mes ir sugebėjome iš-likti. Tačiau ar sugebėsime? Dabar apie lietuvius kalbama, kad jie ne-tolerantiški, homofobai, ksenofobai, ne patriotai ir t.t. Tik kaip čia stai-ga taip atsitiko per kelerius metus? Man visada atrodė atvirkščiai – kad lietuviai tolerantiški, per daug nuo-lankūs, kuklūs ir per daug besiža-vintys kitais, užuot vertinę tai, kuo išskirtini patys. Juk mūsų istorija ir pastangos išlikti vertos pagarbos.

Atsimenate Forestą Gampą, ku-ris bėgdamas išsprendė visas prob-lemas? Gal ir jūs maratonuose išsprendžiate ką nors, kas kasdie-nybei nepasiduoda?

Gampas? Kas čia toks? Nepažįs-tu. Sprendžiant iš vardo, kažkoks miškinis ar iš miško. Bent jau to-kio bėgiko pavardės Lietuvos bė-gimo varžybų protokoluose neuž-tikau. Užtinku Garmaus, Griniaus, Gorskio, Zarankos, Zubės, Rakšti-ko, Korsako, Čirbos, Trinkos, Trubi-los, Totilo, o Gampo – ne. Tai realūs žmonės, kaip ir daugybė kitų, ku-rių nepaminėjau, skirtingo amžiaus, profesijų, tačiau kiekvienas, matyt, bėgdamas sprendžia sau aktualius klausimus. Aš, matyt, taip pat.

„Ieva“

Aktorius Rolandas Kazlas slepiasi ir ieško savęs

Garsus teatro aktorius Rolandas Kazlas 2009 metais yra tapęs nacionalinės premijos laureatu.

Klaudijaus Driskiaus ir Eltos nuotraukos

Atvirai pasakysiu, daugiausia džiaugsmo man teikia paprasta, pilka, niekuo neįsimenama diena, kai nieko neįvyksta.

Gimtasis kraštas 132011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) Kelionės

Nijolė BARONIENĖ

Vos ne pusę pasaulio išmaišiu-siam Evaldui Aldošinui didelį įspū-dį padarė Jordanija. Mat vyras ke-liavo kitais, turistų nenumintais maršrutais, kurie vedė į šiaurinę Jordanijos dalį.

Kitu keliu per sieną

Nuo Jeruzalės, iš kurios E.Aldo-šinas pradėjo kelionę, iki Amano gal tik kokie 80 kilometrų. Deja, pasak keliautojo, kilometrai čia nieko nereiš-kia. Išvažiavęs 10 valandą ryto Amaną jis pasiekė tik 5 valandą vakaro.

„Nuo Jeruzalės link sienos su Jor-danija veda puikus kelias. Netrukus pasiekiame sienos perėjimo punktą. Ten tvyro, kaip sako čia gyvenantys žmonės, gerai organizuotas chaosas. Iš tiesų, Alenbi tiltas yra vienintelė vieta, kur Izraelio ir Jordanijos sieną gali kirsti palestiniečiai, mat jie ne-turi pasų, tik „baltus bilietus“. Sieną kasdien kerta 20–30 tūkst. žmonių. Žydai viską taip suorganizavę, kad procesas būtų kuo klampesnis ir kad

antrą kartą čia eiti nesinorėtų. Tiesa, labai atkakliai rėkiant, kad esi užsie-nietis, galima bandyti pereiti be ei-lės, bet ir tai negarantuoja sėkmės“, – sakė pašnekovas.

Nenorėdamas gaišti laiko, Evaldas patraukė 120 km į šiaurę palei Jordano upę į kitą sienos perėjimo punktą. Tai kainavo papildomai pinigų, bet sutau-pė laiko ir nervų. Po pasienio patikros procedūrų Evaldas pagaliau atsidūrė Jordanijoje ir pamatė, kad aplink stovi penki tankai, trys šarvuočiai ir iš Ama-no jo paimti atsiųstas žalias opelis.

„Amane maloniai nuteikia vie-naženklės kainos. Jordanijos dinarą ( JD) visi vadina „džeidi“, nes visas pavadinimas per ilgas. 1 JD – apie 1 eurą. Pasivažinėjimas taksi po Amaną kainuoja 2–3 JD, taksi į Petrą (300 km) – 50 JD. Amano turguje už 5–9 JD galima nusipirkti visai neblogų suvenyrų. Žmonės draugiš-ki. Gali ilgai apžiūrinėti parduotu-ves, niekas nesikabinėja, kol neparo-

dai realaus susidomėjimo ką nors pirkti“, – pasakojo E.Aldošinas.

Anti kinis miestas Džerašas

Pernakvojęs pas draugus, kitą die-ną keliautojas iš Lietuvos patraukė į Džerašo miestą, esantį į šiaurę nuo Amano. Milžiniškas, puikiai išsilai-kęs antikinis miestas. Europoje tokios būklės senovės paminklų niekur nete-ko matyti. Norint ramiai jį apžiūrėti ir dar paklausyti karališkos gvardijos dūdmaišių orkestro amfi teatre, reikė-tų paskirti 3–4 valandas. Prie įėjimo į muziejų – nedidelis turgelis. Aplan-džiojęs jį Evaldas užtiko dailininką su gana originaliais darbais. Išsirinko keturis paveikslus ir po derybų vietoj dailininko prašytų 200 JD keliautojas sumokėjo 70 JD. „Atsisveikindamas jordanietis pasakė: „Pone, jums 5 JD – juk toks niekas, o man tai tiek daug.“ Pasijutęs nejaukiai primečiau dar 5 JD“, – prisiminė E.Aldošinas.

Kitą dieną lietuvis keliauninkas aplankė į pietus nuo Amano esantį Madabą. Sename krikščioniškame mieste kiekvieno atvykusiojo dė-mesį patraukia V a. statyta Šv.Jurgio bažnyčia. Joje neįmanoma nesižavė-ti itin įspūdingomis grindų ir sienų mozaikomis. Visi norintieji gali ap-silankyti mozaikų dirbtuvėse, mat būtent jomis garsus šis miestas.

„Nuo Madabos visai netoli iki

Nebo kalno, kur Mozė, išvedęs žydų tautą iš Egipto vergovės, esą baigė savo kelionę. Jordanijoje esama ir daugiau biblinių vietų“, – pasako-jo vyras.

Sūriausiame planetos vandenyje

Ne kartą buvęs prie Negyvosios jūros Izraelio pusėje keliautojas ti-kino, kad prieš Jordaniją Izraelio pa-krantė nublanksta vaizdu ir turistų aptarnavimo kokybe. „Jordanijoje sto-vi prabangių viešbučių kompleksai su marmuru klotais baseinais. Susimoki 15 JD, gauni dienos bilietą ir gali naudotis visa infrastruktūra: drabu-žinėmis, dušais, baseinu, gultais. Kaip ir dauguma atvykusiųjų ėjau prie jū-ros atlikti ritualo – išsiterlioti dumb-lu, išsidžiovinti ir tada maudytis sū-riausiame pasaulio vandens telkinyje. Tačiau ši procedūra „išgręžia“ iš or-ganizmo skysčius, todėl reikia nepa-miršti gerti daug vandens “, – perspė-jo pašnekovas.

Legendinis Arabijos Lorensas

Kitą dieną jis aplankė Petrą. „Daug nepasakosiu, gražu ir tiek. Kai pirmą kartą pamačiau Petrą nuotraukose, maniau, kad ten pa-kliūti neįmanoma. Dabar esu dėkin-gas likimui, kad ten buvau“, – sakė jau seniai kelionių manijos apimtas Evaldas. Petroje praleidę visą dieną, į Amaną keliautojai nebegrįžo. Ieš-koti nakvynės jiems teko važiuoti į Vadi Rumą.

Anot Evaldo, naktis dykumoje ki-tokia nei Lietuvoje. Daug tamses-nė. „Šeimininkai užkūrė laužą, pa-vakarieniavome. Ryte gavome vedlį ir išvažiavome į dykumą pažiūrėti legendinių vietų, kurias išgarsino Didžiosios Britanijos keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis vei-kėjas, pulkininkas leitenantas To-mas Edvardas Lorensas, vadinamas Arabų Lorensu. Jis faktiškai vado-vavo arabų sukilimui prieš Vokie-tijos sąjungininkę Turkiją. 1962 m. sukurtas fi lmas „Arabijos Lorensas“ pelnė 7 Oskarus. Ten, kur mes bu-vome, jis tikrai gyveno, čia kurtas ir fi lmas“, – pasakojo Evaldas. Po pie-tų grįždami į Amaną, keliautojai iš-suko iš pagrindinio kelio ir aplankė Karako tvirtovę.

„Savaitė Amane pralėkė kaip

viena diena. Išvažiavau atgal kupi-nas euforijos tuo pačiu keliu. Nesu-nervino net žydai, išlaikę pasienio poste keturias valandas“, – pasako-jo Evaldas.

Neatrastoji ir Neatrastoji ir paslapti ngoji paslapti ngoji JordanijaJordanija

Jordanijoje nemažai prabangių viešbučių kompleksų su marmuru klotais baseinais. GK archyvo nuotraukos

Jordanijos Džerašas – puikiai išsilaikęs anti kinis miestas.

Tomas Edvardas Lorensas.

Ne kartą buvęs prie Negyvosios jūros Izraelio pusėje keliautojas ti kino, kad prieš Jordaniją Izraelio pakrantė nublanksta vaizdu ir turistų aptarnavimo kokybe.

Madaba garsėja pasaulyje įspūdingomis mozaikomis ant sienų ir grindinių.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)14 Laisvalaikis

Avinai dabarti niame etape turi ieš-koti kompromisų visais klausimais. Tikriau-siai jus ne kartą aplankys nusivylimas. Užsi-brėžtą ti kslą jau galima pasiekti ranka, bet jis vis išsprūsta. Žvaigždės bus jums palankios penktadienį ir sekmadienį.

Jaučių laukia savaitė be stresų ir audringų įvykių. Nuobodoka. Ir nieko nesi-nori daryti , ti k sprukti į gamtą. Astrologas pataria prižiūrėti vaikus – jie gali pridaryti rūpesčių. Finansinė padėti s bus palygin-ti stabili.

Dvynių gyvenime tęsiasi sėkmin-gas ruožas. Savaitės viduryje gerai klosis reikalai, kuriems tvarkyti būti na iniciatyva ir kūrybiškumas. Teks keisti darbo tvarką, bet permainos bus į gerąją pusę. Neigno-ruokite draugiško patarimo, jis jums leis iš-spręsti opią fi nansinę problemą. Sėkminga diena – penktadienis.

Vėžiai daugiausia laiko skirs sveti -miems rūpesčiams. Bet metas pagalvoti ir apie save. Štai jums geras patarimas: papra-šykite kelių laisvų dienų ir laikinai pamirškite reikalus, kitaip jie jus įsiurbs it liūnas. Praleis-kite šias dienas su arti mu žmogumi.

Liūtams dalykiniai susiti kimai bus labai produktyvūs. Dalį jėgų skirkite savo profesiniam statusui pakelti . Bet nereikėtų pernelyg garsiai šlepsėti karjeros laiptais, jie gali neatlaikyti . Jei nenorite sulaukti nemalonumų, darbe neduoki-te dingsti es konfl iktams. Kelionėje laukia įdomi pažinti s, dėl kurios galite pamesti galvą.

Mergelės turi iki minimumo suma-žinti bet kokią fi nansinę riziką. Tik atsiti k-

ti nis aplinkybių susiklostymas leis jums kitą savaitę papildo-

mai užsidirbti . Tikriausiai būsi-te išprovokuoti aiškinti s santy-

kius, bet astrologas jums pataria vengti konfl iktų, ypač su arti mais

žmonėmis.

HoroskopaiHoroskopai(birželio 20–26 d.)

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Antraeilių reikalų lavina privers Svarstykles rimtai pagalvoti apie tai, kas svarbiausia. Teisingas pasirinkimas atvers kelią sėkmei, kuri žada jus aplankyti savai-tės viduryje. O savaitės pabaigoje laukite svečių. Pasirūpinkite savo sveikata.

Skorpionai sėkmingai išspręs dau-gelį sau svarbių klausimų, bet kliauti s rei-kės ti k savo jėgomis. Deja, pagalbos never-ta ti kėti s. Užtat jūsų iniciatyva ir aktyvu-mas paskati ns palankius pokyčius gyveni-me. Sėkmingos dienos – ketvirtadienis ir šeštadienis.

Šauliams kitą savaitę žvaigždės pa-taria elgti s ramiai. Neskubėkite ir nesikarš-čiuokite, kitaip bus sunku sutvarkyti reika-lus. Bet koks darbas arti miausiomis dieno-mis pareikalaus maksimalaus susikaupimo. Jokių dvejonių! Palankios dienos – antradie-nis ir trečiadienis.

Ožiaragiams savaitės pradžia bus nerami. Jūsų laukia „bėgimas su kliū-timis“, ir astrologas neįsitikinęs, kad jūs nė sykį nesuklupsite. Sparčiai kintanti aplinka gali jus sutrikdyti. Kelis kartus pagalvoki-te prieš priimdami atsakingą sprendimą. Pasikliaukite draugais. Palanki diena – tre-čiadienis.

Vandeniai turės puikią galimybę užmegzti naujų dalykinių ryšių ir naudingų pažinčių. Galimi tam tikri nesusipratimai su vyresnybe, todėl nesivaržykite pareikšti savo nuomonę. Nuojauta padės suplanuoti arti-miausios ateities įvykius. Antradienį ir ketvir-tadienį imkite iniciatyvą į savo rankas.

Žuvims pravers gebėjimas originaliai mąstyti . Nestandarti nis ir iniciatyvus požiū-ris bus jūsų sėkmės profesinėje srityje garan-tas. Šiaip viskas klosis sklandžiai, be dides-nių emocinių protrūkių. Taupiai ir racionaliai leiskite pinigus ir savaitės pabaigoje apsi-džiaugsite. Palanki diena – šeštadienis.

žinti bet kokti nle

mte

kiusveng

žmon

o

Ada PAUKŠTYTĖ

Naktį iš birželio 18 d. į 19 d. Vil-niaus miesto gyventojus ir svečius kultūringai nakti nėti gundys penk-toji „Tebūnie nakti s!“ Kultūros nak-ti es tradicija gyvuoja gausaus bū-rio menininkų iniciatyvumo bei kūrybingumo dėka. Šiemet nuo sutemų iki aušros miegoti neleis per 100 nemokamų renginių.

Įkvepianti s entuziazmas

Vieną metų naktį visų akyse vyks nepamirštamas nakties ir kultūros žaidimas. Tamsoje, išnykus ribai tarp tikrovės ir fantazijos, susitiks tikros ir išgalvotos būtybės. Nakties stebuklai karaliaus miesto meno mekose, par-kuose, aikštėse, bažnyčiose, žolynuose, medžių lapijoje ir net Neries vande-nyse. Visa tai – daugiau kaip keturių šimtų be atlygio savo projektus kul-tūros naktyje pristatyti sutikusių me-nininkų bei ištikimų bendražygių – kultūros savanorių pastangomis.

„Jau antrus metus iš eilės Vilniaus menininkai, kultūros ir visuomeni-nės organizacijos susitelkia bendram tikslui – išsaugoti ir tęsti vieną di-džiausių sostinės renginių. Europai paskelbus 2011 metus savanoriškos veiklos metais, galime didžiuotis, kad kultūros naktis yra didžiausias sava-noriškos iniciatyvos ir veiklos projek-tas Vilniuje. Kultūros naktis – savo-tiškas magnetas, ištraukiantis žmones iš namų. Tūkstantinės minios išeina

ieškoti meno, o ne sėdėti prie televi-zoriaus“,– sako kultūros nakties ini-ciatorė Daina Urbanavičienė.

Magiški kultūros maršrutai

Pirmą kartą kultūros naktyje daly-vaus visi pagrindiniai sostinės teatrai, kurie pristatys naujausius sezono spek-taklius bei teatralizuotus, poetizuotus ar muzikinius reginius. Vėlai vakare duris atvers Nacionalinis, Lietuvos rusų dramos, Lėlės, Jaunimo, Maža-sis, Keistuolių teatrai, „Meno fortas“, „Atviras ratas“, „Menų spaustuvė“, jau-nųjų kūrėjų įsteigtos grupės.

Šiemetinė kultūros naktis pui-kuosis solidžia tarptautine programa, prie jos aktyviai prisidėjo užsienio šalių ambasados, Amerikos, Vokie-

tijos, Lenkijos, Prancūzijos kultūros centrai bei Šiaurės ministrų tarybos biuras. Vienas ryškesnių tokio ben-dradarbiavimo su menininkais pa-vyzdžių – Prancūzų kultūros centro ir audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ projektas „De Solitude“. Nebylus kinas vienatvės lange – toks šios lietuvių grupės ir dviejų pran-cūzų vaizdo menininkų – N.Pergė ir R.Dupono – kūrybinio bendra-darbiavimo kodas. Tai instaliacija, vienadienė paroda, kurios dramatur-ginę liniją brėš poezijos, muzikiniai, performanso štrichai.

Kaip ir kasmet, renginių gausa vi-lios į skirtingus Vilniaus dailės aka-demijos rūmus. Dizaino inovacijų centre bus demonstruojamos kom-piuterizuotų CNC staklių galimybės.

Tai vienintelės tokios technologijos staklės Šiaurės Europoje, be jų ne-apsieina nė viena aukštoji Europos dizaino mokykla. Dailininkų ir di-zainerių valdų šurmulys susisieks su viena aktyviausių kultūros nakties zonų – Sereikiškių parku, kuriame iki ryto skambės įvairių tautų ir stilių šokių – fl amenko, sambos, bačatos, salsos, tango ir kitų – ritmai.

Naktį lankytojams duris atvers daugiau kaip 20 sostinės muziejų. Jie kvies apžiūrėti veikiančių ekspozicijų, paklausyti šiuolaikinių senovinės mu-zikos interpretacijų, pamalonins temi-nėmis ekskursijomis.

Vienas populiariausių kultūros nakties žanrų – muzika. Šiemet Lu-kiškių aikštėje susirinkusiųjų širdis vėl virpins klasikinės muzikos koncertas,

atliekamas maestro Petro Geniušo ir jaunųjų pianistų. Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelio terasoje įsikurs „SoulCatcher“ muzikos erdvė, kurioje įvairių stilių gyva ir techno-logizuota muzika lepins Igno Juzo-ko suburta atlikėjų kompanija. Čia išvysime į Lietuvą neseniai grįžusią dainininkę Rasą Bubulytę ir jos su norvegų muzikantais suburtos grupės naujausią koncertinę programą.

Kinas po atviru dangumi

Kultūros nakčiai neabejingi ir verslo atstovai – jai programas ruo-šia specializuotos senamiesčio krau-tuvėlės, knygynai, kavinės, restora-nai. Bene labiausiai nuo kultūros nakties epicentro nutolusi erdvė – bendrovės „Eika“ automobilių sto-vėjimo aikštelė, kurioje naktį kara-liaus kinas po atviru dangumi.

Mėgstančiuosius ne tik stebėti, bet ir kurti, kvies karpinių, vitražo ir kitos menų dirbtuvės, tačiau origi-naliausią saviraiškos būdą siūlys pro-jektas „Piešimas magiškuoju vande-niu“.

Kaip ir kasmet, nepaklysti nakti-nio meno labirintuose padės „Tebū-nie naktis!“ žemėlapis, kurį renginio dieną platins informacijos centruo-se – „Coff e Inn“ kavinėse (Pilies g. 10, Trakų g. 7, Vilniaus g. 17). Iš-samią programą, renginio žemėla-pį ir parengtus teminius maršrutus bus galima rasti renginio svetainėje www.kulturosnaktis.lt.

Programoje – neti kėti kultūros ir tamsos viražai

Gimtasis kraštas 152011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) Laisvalaikis

• • •Susiti nka kupranugaris ir dramblys.

Dramblys klausia:– Ei, kodėl tavo krūtys yra ant nu-

garos?Kupranugaris:– Kvailas klausimas. Ir jį dar drįsta

užduoti tas, kurio uodega kabo ant galvos.

• • •Vyras ateina pas magą ir prašo jį

išvaduoti nuo jau 20 metų besitęsian-čio prakeiksmo. Magas klausia:

– Ar galite man ti ksliai pasakyti prakeiksmo tekstą?

– Skelbiu jus vyru ir žmona...

• • •Padavėjas klausia restorano lan-

kytojo.– Na kaip, ar skanu?– Druska puiki, tačiau joje labai jau

nedaug sriubos.

• • •Padavėjas guli operacinėje:– Daktare, man taip skauda....– Apgailestauju, bet tai ne mano

stalas.

• • •Vyras ateina į gyvūnų globos na-

mus ir klausia:– Prašau pasakyti , ar šis aviganis

mėgsta mažus vaikus?– Taip. Bet geriau pirkite maistą

šunims. Taip bus pigiau.

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: „Dinamo“. Retas. Baimė. Pati . Palmė. Liepa. „Aida“. Siera. Alna. Konklava. Mal-kinė. Klova. Kaltas. Saga. Kartas. Ai. Etna. Sartas. LNK. Ati a. Pirti n. Vaga. Sparai. Amalas.Horizontaliai: Pulkas. Bra. Eta. Et. Anksti . Iti n. Klanas. Sloga. Seliava. Pa. Ieva. Sir. Išpera. Kara. Apa. Karti . Aula. Marti . Altana. Obė. Altas. Alkas. Va. Girinis. LAL. Dan. Anga. Bėda. Ėjikas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GANGSTERIS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Košės. Defo. Vėjas. Klasė. Melas. Samda. Saga. Sauna. Malo. Bankokas. Aura. Nata. Baba. Auka. Lyg. Sostas. Pero. Dėmė. Nara. „Adidas“. Abava. Rūsys. „Dirol“. Rasis. „Audi“. Gano. Jara.Horizontaliai: „Dove“. Muilas. Šešėlis. Suma. Fėja. Alanas. Ūdra. Galė. Bosas. Kaulas. Padu. Nebėk. Ryto. Arama. Kragas. Šarada. Taro. Dušas. Būsi. Gija. Dvaras. Šilas. Vyža. Nori. Suolas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŠIENAPJŪTĖ.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 13)

(Užs. 15)

• Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo.

• Aš pasiėmiau iš alkoholio daugiau gero, negu jis pasiėmė iš manęs.

• Niekada nestovėjau, kai galė-jau sėdėti , ir niekada nesėdė-jau, kai galėjau gulėti .

• Nugalėti sunkumai – tai puikiai išnaudotos galimybės.

• Bėgant metams vis labiau įsi-ti kinu, kad proti ngiau ir teisin-giau dėmesį sutelkti į grožį ir gėrį, stengianti s atsiriboti nuo blogio ir melo

Vinstonas Čerčilis

Mintys

(Užs. 22)

Antanas Beinaravičius – įvairiapla-nis dailininkas, tapantis portretus, fi gū-rines kompozicijas, istorinės tematikos darbus, nesvetimi jam ir Lietuvos ta-pybos mokyklai būdingi peizažų mo-tyvai. Norėdamas paminėti Žalgirio mūšio jubiliejų, dailininkas keletą metų dirbo prie stambaus formato ciklo pa-veikslų Žalgirio mūšio kovų tema. Da-bar jie pakabinti LR krašto apsaugos ministerijos patalpose.

„Juozas Art“ galerijoje atidaryto-je parodoje menininkas atskleidžia ir kitą savo pusę. Jo paveikslams bū-dingos nostalgiškos nuotaikos, jaus-mingumas, subtilių spalvų dermė, romantizuota tyla ir vienatvė.

Be jautriai nutapytų peizažų, tapytojas šioje parodoje pristato 5 naujus eskizinio pobūdžio darbus Žalgirio mūšio tema paveikslams sukurti ir nedemonstruotą tapy-bos darbą 1791 m. gegužės 3-io-sios Konstitucijos tema.

Paroda „Juozas Art“ galerijoje (J.Jasinskio g. 14, Vilnius) veiks iki š.m. rugpjūčio 1 dienos.

GK inf.

Totoriai skelbia sugrįžtantys į Tra-kus su dainomis ir šokiais. Birželio 18 dieną Pusiasalio pilies teritorijoje įvyks VII Balti jos šalių totorių saban-tujus – tradicinė totorių pavasario lauko darbų pabaigos šventė.

„Trakai nuo Vytauto Didžiojo laikų garsėjo kaip viena didžiausių totorių bendruomenių susitelkimo vietų Lietuvoje, – sako Lietuvos to-torių bendruomenių sąjungos pirmi-ninkas Adas Jakubauskas, – todėl šį sabantujų nutarėme skelbti su šūkiu „Sugrįžimas į Trakus“. Tikimės, kad Trakai taps tradicine vieta švęsti šią šventę, kuri padės Lietuvos totoriams išlaikyti savo tautines tradicijas, plė-toti kultūrą ir telkti bendruomenę. Tokio didelio masto totorių sabantu-jaus Lietuvoje dar nebuvo. Viliamės, kad į šventę Trakuose susirinks per 150 totorių iš užsienio.“

Šventės metu vyks totorių na-

cionaliniai sportiniai žaidimai, bus pristatomi totorių amatai, koncer-tuos totorių folkloriniai ansambliai iš Lietuvos ir užsienio.

Kaip sako sabantujaus kuratorė Ema Aleksandrovič, tarp sportinių žaidimų galima išskirti šaudymą iš to-toriškų lankų ir totoriškas tradicines imtynes „kureš“, kurių nugalėtojas gaus gyvą prizą – aviną. Iš senųjų amatų bus demonstruojamas kailių ir odos išdirbi-mas, renginyje bus ir totoriško kulinari-nio paveldo – koldūnų, plovo, tradicinio totorių skanėsto „Šimtalapio“.

Planuojama, kad renginyje pasiro-dys totorių kolektyvai iš Tatarstano, ko-lektyvas iš Lenkijos „Bunczuk“, Lietu-vos totorių folklorinis ansamblis „Alije“, ansamblis iš Klaipėdos „Leisan“, Visa-gino „Miras“, Latvijos „Čišma“.

Sabantujus prasidės 12 val., rengi-nys nemokamas.

GK inf.

Prizas – gyvas avinas

Iš tylos ir vienatvės

Tapytojas Antanas Beinaravičius nesiekia vizualinio efekto, tapydamas dažnai remiasi gamta. Juro Kalinausko nuotraukos

Lieti nga diena Nidoje. Dailininkas ir mūza. Žaliojo ežero paslapti s.

Totorių sabantujus Trakuose – šventė, kurioje bus pristatyti totorių

amatai, kultūra ir tauti nis paveldas.Ado Jakubausko nuotrauka

Gimtasis kraštas16 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.35 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Senieji estrados meistrai. Dainuoja Frankonių šeima.

12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Čiurlionio kodas. (k.). 15.10 Septynios Kauno

dienos. 15.40 Lietuviškos raštijos

pradininkai. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika ir jos autorius Danielius Kleinas. 1-oji laida.

16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.40 „Robotukas“. 17.00 Gyvenimas gražus. 17.50 „Likimo valsas“. TV

serialas. 18.35 Kaimo akademija.

Šviečiamoji laida kaimui.

19.05 LTV aukso fondas. „Tamangai“.

20.00 Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius.

20.25 Atmintis. Lietuvių tremtinių kalėjimo vietos Sibire.

20.55 Birželio sukilimo 70-mečiui. Tikros istorijos.

21.15 Poeto Aido Marčėno sukaktuvinis vakaras Rašytojų klube.

23.00 „Lemtingi metai“. 23.35 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Fortepijono muzikos vakaras. F.Šuberto ir F.Listo kūrinius skambina Mūza Rubackytė.

24.00 Panorama. 0.30 Koncertas „Visos

žvaigždės“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“.

10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. Animac. serialas.

11.00 „San Francisko raganos“.

12.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 „Čarlio angelai“. Veiksmo komedija. (N-7)

23.00 „4400“. (N-7) 24.00 „Vaiperis“. Kriminalinis

serialas (k.). (N-7)

TV 6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Dievai tikriausiai

pamišę“. Komedija. (N-7) 23.55 „Pietų parkas“. 0.25 Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. TV

serialas. (N-7) 8.20 Saugus eismas. 8.23 „Gongo Gangas“. TV

žaidimas (k.). 9.15 Kas tu toks? 10.10 Teletabiai.

10.40 Namų daktaras (k.). 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.05 Saugus eismas. 12.08 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės“. TV

serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės“ (k.). 0.20 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafi ma

Gražioji“. 22.15 TV serialas „Tvirtovė“. 23.15 Lietuvos „Laikas“. 23.35 TV serialas „Apylinkė“. 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.20 Detektyvai. 1.50 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda (k.). 13.00 Etnokultūros ratas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Kultūros paveldas.

Dubingiai. Radvilų statytos bažnyčios likimas (k.).

14.35 Dalia Kutraitė kalbina... Alfredą Tiškevičių (k.).

15.05 Miesto kodas (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Civilizacijų paslaptys. Nefertitės paslaptis“.

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 „Šerloko Holmso

nuotykiai. Šantažo karalius“.

20.45 Septynios Kauno dienos.

22.10 Elito kinas. „Vidaus imperija“. Drama. (N-7)

24.00 Panorama. 0.30 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Eko mitas“. 9.40 „Antinas Gudruolis“.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.00 „San Francisko

raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „Vaiperis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“.

18.00 „F. T. Budrioji akis“. 19.00 „4400“ . 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. 21.00 „Keršytojai“. Veiksmo f.

(N-7) 22.45 „4400“ (k.). 23.45 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Ir kalnai turi akis“.

Siaubo f. (N-14) 23.50 „Pietų parkas“. Animac.

komedija. 0.20 „Plikšių juokeliai“.

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Griūk negyvas! 7.20 „Policijos nuovada“. TV

serialas. (N-7) 8.20 Skonio reikalas (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.) 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7)

15.30 „Pora kaip tvora“. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.18 „Sodo detektyvės“. TV

serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės“ (k.). 0.20 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 –

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafi ma

Gražioji“. 22.15 TV serialas „Tvirtovė“. 23.15 Lietuvos „Laikas“. 23.35 TV serialas „Apylinkė“. 0.45 TV serialas „Pėdsakas“. 1.15 Detektyvai. 1.50 Muzikinis kanalas.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“

(k.). 9.50 Super KK2 (k.).

(N-7) 10.50 Nuotykių komedija

„Melagių melagis“. 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 Serialas „Kaimo

daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Karališkos

kančios“. (N-7) 0.30 „Vampyro

dienoraščiai“. (N-14)

1.30 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs

(k.). 14.45 Savaitė (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio

taikinyje“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“.

(k.). 9.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.20 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Drūtsraigtis.

Lietuvos galiūnas 2010“, I etapas, Tauragė.

23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

0.25 „Žaibiški tyrimai“ (k.).

1.25 Autofanai (k.). 1.55 Bamba. (S)

6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Komedija

„Pagaminta Amerikoje“.

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kodėl? 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Trileris „Bermudų

trikampis“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-14)

1.00 „CSI Majamis“. (N-7)

1.55 „Mano vardas Erlas“. (N-7)

2.20 „Biomoteris“.

Birželio 20, pirmadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika V.Rudžianskas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“. 9.50 FTB (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 KK2 (k.). 12.10 Kitas! (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada“.

Serialas. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Romantinė

komedija „Sklinda gandai“ (2005 m., JAV, Australija). (N-7)

0.35 „Vampyro dienoraščiai“ (2009 m., JAV). (N-14)

1.35 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Festivalis „Benai,

plaukiam į Nidą“. Koncertas „Senos geros dainos skamba vėl naujai“ (k.).

14.30 Žingsnis po žingsnio (k.).

14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.05 „Makleodo

dukterys“. 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Dingę“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.35 Televitrina. 12.05 „Gedimino 11“ (k.). 13.15 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Keiptaunas“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Diktatoriaus sūnus“ (2009 m., JAV, Kanada). (N-14)

22.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

24.00 „Srautas I“ (k.). (N-7)

1.00 Tauro ragas (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kodėl? 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“.

(N-14) 23.00 Trileris „Bermudų

trikampis 2“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-14)

0.45 „CSI Majamis“. (N-7)

1.35 „Mano vardas Erlas“. (N-7)

2.05 „Auksinė valanda“.

Birželio 21, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir

religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Pūkelevičiūtė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Senis“. „Pavogta laimė“. „Bermudų trikampis“. „Žaibiški tyrimai“.

Nacionalinė paieškų tarnyba. „Sklinda gandai“. „Moterys meluoja geriau“. „Diktatoriaus sūnus“.

Gimtasis kraštas 172011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai“ (k.).

13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai. (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Kudirkos Naumiestis. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Birželio sukilimo

70-mečiui. Tikros istorijos (k.).

19.05 Lietuvos balsai. 21.00 Rainių tragedijos

70-mečiui. Koncertas „Palaiminti taikios širdies“.

21.55 Amžininkai. 1941 m. birželis.

22.45 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. 9.10 „Kaukė“. Animac.

serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.00 „San Francisko

raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis

serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai“. Telenovelė. (N-7)

18.00 „F. T. Budrioji akis“. Veiksmo serialas.

19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas“. (N-14)

22.30 „4400 23.30 „Vaiperis“ (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Virtuvės mitų griovėjai. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Reakcija“. Trileris. (N-

14) 23.40 „Pietų parkas“. (N-14) 0.10 Plikšių juokeliai. (N-14

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. 8.20 Ekovizija. 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Saugus eismas. 10.43 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 12.05 Ilgai ir laimingai (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.43 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.27 Rinkis studijas

Lietuvoje. 18.30 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas

„Katastrofų tyrimai“. „San Francisko žemės drebėjimas“. (N-7)

23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

0.15 „Pora kaip tvora“. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. 20.35 TV serialas „Serafi ma

Gražioji“. 21.55 TV serialas „Tvirtovė“. 22.55 TV serialas „Apylinkė“. 23.55 Maskvos kino festivalis. 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.20 Žvaigždėlaivis. 1.35 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 11.50 Poeto Aido Marčėno

sukaktuvinis vakaras Rašytojų klube (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.10 Veidai. Lietuvių

dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius.

16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Brydė. Rašytojas

Vytautas Bubnys. 19.05 Europos kinas. „Ausis“.

Tragikomedija. 20.40 Kasdienybės aitvarai

(k.). 21.30 Dok. f. „Senieji Lietuvos

vienuolynai“. 22.35 Dalia Kutraitė kalbina...

Rimą Kurtinaitį. 23.00 Pasaulio dokumentika.

„Į gamtą“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas gražus. 1.20 „Dingę“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. Animac.

serialas. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. 11.00 „San Francisko

raganos“. 12.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vaiperis“. Kriminalinis

serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis“.

Veiksmo serialas. 19.00 „4400“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 „Baudėjas“. Kriminalinis trileris. (N-7)

23.30 „4400“ (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Dievai tikriausiai

pamišę II“. Komedija. 23.40 „Pietų parkas“. (N-14) 0.40 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 „Policijos nuovada“. 8.20 Ilgai ir laimingai. 9.15 Kas tu toks? 10.10 Saugus eismas. 10.13 Teletabiai. 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė.

14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės“. 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės“ (k.). 0.05 Du karaliai. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas“. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas“. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas“. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Serafi ma

Gražioji“. 22.15 TV serialas „Tvirtovė“. 23.15 Lietuvos „Laikas“. 23.35 TV serialas „Apylinkė“. 0.50 TV serialas „Pėdsakas“. 1.20 Detektyvai. 1.50 Muzikinis kanalas.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 „Pavogta laimė“

(k.). 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Kitas! 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris

„Greitkelio žudikas“ (2004 m., JAV, Kanada). (N-14)

0.05 „Vampyro dienoraščiai“.

1.05 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas

su Zita Kelmickaite.

12.00 Lietuviškos populiarios dainos konkursas „Vilniaus bokštai 2011”(k.).

14.00 Birželio sukilimo 70-mečiui. Dok. f. „Partizanai“.

15.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.05 „Makleodo dukterys“.

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.20 Komedija „Pragaro

komanda“ (k.). 15.20 Smagiausios

akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Trileris „Juodas vanduo“ (2007 m., Australija). (N-14)

22.55 Drama „Naktis, kai dingo kaimas“ (k.). (N-7)

1.00 Statybų TV (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Ūkininkas ieško

žmonos. 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“ 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kodėl? 20.00 „Didieji pokyčiai.

2011“. Realybės šou. (N-7)

21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“.

(N-7) 23.05 Trileris „Bermudų

trikampis 3“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-14)

0.50 „CSI Majamis“. (N-7)

1.45 „Mano vardas Erlas“. (N-7)

2.10 „Biomoteris“. (N-14)

Birželio 22, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Nyka-

Niliūnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 „Superdidvyrių komanda“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 „Nekviesta meilė“ 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 KK2 (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Superdidvyrių

komanda“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7). 21.00 Farai. (N-7) 20.50 Aš myliu Lietuvą. 21.30 Pričiupom!. (N-7). 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris

„Gyvatės lėktuve“ (2006 m., JAV, Kanada, Vokietija). (N-14)

0.45 „Vampyro dienoraščiai“. (N-14)

1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Birželio sukilimo

70-mečiui. Dok. f. „Partizanės“.

13.15 Dok. f. „Birželio sukilimas“.

14.00 Dok. f. „Karas po karo“.

15.00 Rainių tragedijos 70-mečiui. Poetinė oratorija „Diena, kai atėjo laikas verkti“.

16.05 „Makleodo dukterys“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Šilko kelias“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Festivalis „Čia visa

Lietuva“. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 Festivalis „Čia visa

Lietuva“. 22.45 Geriausios folkšoko

dainos Nidoje. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Geriausios folkšoko

dainos Nidoje.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.30 Komedija „Savas“

(k.). (N-7) 15.20 Smagiausios

akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Kriminalinis trileris „Paskutinė gauja“ (2007 m., Prancūzija). (N-14)

23.20 Trileris „Juodas vanduo“ (k.). (N-14)

1.20 Autopilotas. 1.50 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 „Didieji pokyčiai“.

Realybės šou. (N-7) 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Komedija

„Didžiosios motušės namai“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7)

21.10 Joninių koncertas. 22.55 Veiksmo f.

„Degantis žmogus“. (2004 m., JAV, D. Britanija, Meksika). (N-14)

1.50 „Mano vardas Erlas“. (N-7)

2.15 „Biomoteris“. (N-14)

Birželio 23, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.00 „Rainiai – skausmo ašara

sopulingame Tautos rožinyje“. Kančios slėpiniai: poetinė ora-torija. Tiesioginė transliacija.

16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Lietuviškos dainos pasaulis. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. Just.

Marcinkevičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Komisaras Reksas“. „Gyvatės lėktuve“. „Didžiosios motušės namai“. „Paskuti nė gauja“.

„Vilniaus bokštai 2011” „Greitkelio žudikas“. Didieji pokyčiai. „Juodas vanduo“.

Gimtasis kraštas18 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų

gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Kelias. Laida

evangelikams. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. VADT

spektaklis. Vinco Krėvės „Skirgaila“.

16.20 Rainių tragedijos 70-mečiui. Koncertas „Palaiminti taikios širdies“.

17.15 Amžininkai. 1941 m. birželis.

18.00 Autentiška dokumentika. „Susitikimai Rusijoje“ (k.).

18.45 Muzika gyvai. Vienos fi lharmonijos orkestro koncertas Madride.

20.35 Veidai. Arti toli. 21.10 „Blondinės meilė“.

Drama. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Animatorius Antanas Janauskas“.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu“. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė“. Humoro serialas.

12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas.

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės“ (1). Serialas.

17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai“. Kriminalinis

serialas. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė“. 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 „Vaitas Erpas“.

Vesternas. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.05 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 12.00 Virtuvės mitų griovėjai. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne! 19.00 „Iš peties“. Realybės šou. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Pretendentas“. 22.00 „Ryklys“. (N-7) 23.00 „Sukčiai Ričiai“.

Komedija. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 8.55 Vaid. f. Zebriukas

Dryžius“. Filmas šeimai. (k.).

11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris. 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai“.

15.00 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Oras. 19.05 Tarptautinis „Global

Games“ krepšinio turnyras: U19 Lietuva– U19 Australija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Vaid. f. „Iškrypę“.

(N-14) 23.30 „Policijos nuovada“.

(N-7) 0.35 „Zona“. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 Naujienos. 7.00 Top-shop. 7.15 Grok, armonika! 8.00 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 10.00 Gyvenimo skonis. 11.00 Naujienos. 11.15 Didelis skirtumas. 12.20 Vaidybinis f.

„Išvadavimas“. 18.45 Šlovės minutė. 20.00 Laikas. 20.15 Šlovės minutė. 22.05 Kas? Kur? Kada? 23.20 Vaidybinis f.

„Barchanovas ir jo asmens sargybinis“.

1.45 Maskvos kino festivalis. 1.55 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytojas

Vytautas Bubnys (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Amžininkai. 1941 m.

birželis (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Visi nori meilės“. Lyrinė komedija. (N-7)

20.30 LNOBT spektaklis. Baletas „Raudonoji Žizel“.

22.00 Festivalis „Skamba skamba kankliai 2011“. Polifoninio dainavimo ansamblis „Spartima“ (Korsika).

22.45 Autentiška dokumentika. Susitikimai Rusijoje.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

Tamangai (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija“. 9.10 „Kaukė“. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės“.

Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos

tęsiasi“. Animac. serialas.

12.00 „San Francisko raganos“.

13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai.

13.00 „Velniūkštė“.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Vienos bėdos“.

Nuotykių komedija. (N-7)

17.05 „Džekis Čanas. Pirmasis smūgis“. Veiksmo komedija. (N-7)

18.45 „Dviese mes jėga“. Nuotykių komedija.

20.50 Penktadienio detektyvas „Tagartas XX. Kameros akiratyje“. (N-14)

22.25 „Žinau, ką veikei aną vasarą“. Fantastinis siaubo trileris. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Lady Gagos pasaulinio

turo koncertas „Monstrų puota“.

23.00 „Sukčiai Ričiai“. Komedija. (N-14)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Karštoji linija“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Reporteris (k.). 7.20 Griūk negyvas! 8.20 Ilgai ir laimingai (k.). 9.15 Kas tu toks? (k.). 10.10 Teletabiai. 10.40 Vaid. f. visai šeimai

„Ačiū, užteks“. Komedija. (N-7)

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.45 Vaid. f. visai šeimai „Zebriukas Dryžius“.

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Saugus eismas. 17.13 Ilgai ir laimingai (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Gongo Gangas. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Tarptautinis „Global

Games“ krepšinio turnyras: U19 Lietuva– U19 Argentina. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Trileris

„Nuosprendis“. (N-14) 0.10 Vaid. f. „Prakeikta

vieta“. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.10 Detektyvai. 15.50 Lauk manęs. 16.55 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas“. 17.55 Tegul kalba. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų

laukas“. 20.00 Laikas. 20.35 Do Re: Igoris

Nikolajevas. 23.10 Vaidybinis f.

„Paliaubos“. 2.15 Maskvos kino festivalis. 2.25 Muzikinis kanalas.

6.30 „Skūbis Dū ir Loch Neso pabaisa“.

7.50 „Antino Dafi o suktybės“.

9.20 Nuotykių f. šeimai „Misija „Pelėdos“ (2006 m., JAV).

11.10 Nuotykių f. „Katės ir šunys“ (2001 m., JAV).

12.55 Romantinė komedija „Suvedžiotas“ (2006 m., JAV). (N-7)

14.40 Komedija „Tėvų diena“ (1997 m., JAV). (N-7)

16.45 Geriausi LNK koncertai. „Slavianski bazar 2010“ (3).

18.45 Žinios. 19.00 Veiksmo ir

nuotykių komedija „Peliukas Stiuartas Litlis“ (1999 m., JAV).

20.40 Romantinė drama „Gatvės tango“ (2006 m., JAV). (N-7)

23.15 Veiksmo f. „Laiko policininkas. Berlyno sprendimas“ (2003 m., JAV). (N-14)

1.00 Premjera. Siaubo trileris „Sublimacija“ (2007 m., JAV). (N-14)

8.00 „Kurmis ir...“. 9.00 „Rekso jaunystė.

Mažasis komisaras“.

11.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Pirmas pusfi nalis.

13.20 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

14.15 Joninių koncertas ant Tauro kalno. Geriausios dainos.

15.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“.

16.05 „Makleodo dukterys“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Pusfi nalis. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Premjera.

„Eurovizija 2011. Diuseldorfas“.

21.30 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2011. Finalas.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 „Eurovizijos“ dainų

konkursas 2011. Finalas.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 „Ne vien Janinoms

ir Jonams...“ Koncertas.

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Mano šaunioji

sodyba. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 21.00 Amerikos talentai V. 22.50 Komedija „Vieną

karštą vasarą“ (2009 m., JAV). (N-7)

0.35 Komedija „Diktatoriaus sūnus“. (N-14)

1.05 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 Komedija

„Didžiosios motušės namai“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7)

8.30 Nuotykių f. „Pirmasis Mauglio nuotykis. Ieškant „Dramblio Akies“ deimanto“ (1998 m., JAV).

10.15 Komedija „Šuo ir elgeta“ (1999 m., JAV).

13.05 Komedija „Šuo policininkas“ (1995 m., JAV).

13.55 Komedija „Pasimatymas su žvaigžde“ (2004 m., JAV). (N-7)

15.50 Fantastinis trileris „Nepriklausomybės diena“ (1996 m., JAV). (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija

„Anapus tvoros“ (2006 m., JAV). (N-7)

20.40 Komiškas trileris „Melas vardan tiesos“ (1994 m., JAV). (N-14)

23.40 Veiksmo f. „Meksikietis“. (N-14)

0.15 Dok. f. „Tikėjimo paslaptys“ (2008 m., JAV).

Birželio 24, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Dovanoju tau savo pasaulį. 10.31 Sankryža.

11.03 Žalioj dainų lankoj. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 14.05 Skambanti vasara. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Miškinis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“

8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“ (2002 m., JAV).

13.10 Komedija „Jaunasis Einšteinas“ (1988 m., Australija). (N-7)

14.55 „Eva Luna“. 15.54 Kitokie? 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai. „Dviračio žvaigždė 2011“.

21.40 Kriminalinė komedija „Po saulėlydžio“ (2004 m., JAV). (N-7)

23.45 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas 5. Nuogoji mylia“ (2006 m., JAV). (N-14)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.00 TV fi lmas

„Raudonmedžio rojus“ (3).

13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Dok. f. „Lietuvos

Respublikos Prezidentai. A.Brazauskas“.

19.10 Dok. f. „Algirdas Brazauskas: liudijimai“.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Benai, plaukiam į

Nidą“. 23.20 Romantinė

komedija „Joninių naktis“ (2007 m., Latvija, Didžioji Britanija, Austrija, Rusija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai

V (k.). (N-7) 13.50 „Paparčio žiedo

beieškant“. Koncertas.

15.45 Filmas šeimai. Komedija „XXL šeima“ (2002 m., Vokietija).

17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Drama „Aviatorius“

(2005 m., JAV). (N-7)

0.45 Mistinė drama „Tyla tau tinka“ (2005 m., D. Britanija, Lietuva).

2.35 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai

„Safaris Holivude“ (1997 m., JAV).

11.40 Komedija „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ (1973 m., Rusija). (N-7)

13.25 Muzikinė drama „Pasilik paskutinį šokį 2“ (2006 m., JAV).

15.10 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 BITĖLANDAS 2010.

Koncertas. 22.00 Nuotykių f.

„Prarastasis“ (2000 m., JAV). (N-7)

0.55 Veiksmo f. „Avarija“ (1997 m., JAV). (N-14)

Birželio 25, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.23 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.00 Nidos festivalio koncertas

„Benai, plaukiam į Nidą“. 4 d. 23.30 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. L.Degėsys. 24.00 Nakties programa.

„Sublimacija“. „Meksikieti s“. „Dapkai ir Butkai“.Universitetų žinių lyga „Ateiti es lyderiai“.

„Joninių nakti s“. „Po saulėlydžio“. „Pasilik paskuti nį šokį 2“. „Aviatorius“.

Gimtasis kraštas 192011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68) TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su... Andželika

Cholina. 9.20 Vienas eilėraštis. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Kudirkos Naumiestis (2). 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.20 Būtovės slėpiniai. 14.10 „Lietuvos Respublikos

Prezidentai. A.Brazauskas“. Dok. f.

15.10 „Algirdas Brazauskas. Liudijimai“. Dok. f.

16.10 Krašto garbė. 17.00 Nobelio premijos

laureato Česlavo Milošo paminklinės lentos atidengimo ceremonija Vilniaus universiteto M.K.Sarbievijaus kiemelyje.

17.30 „Česlavo Milošo sugrįžimas“. Dok. f.

19.30 Auksinės melodijos. Koncertas „Mes mylim bitlus“.

21.00 Romantinė komedija „Joninių naktis“.

22.30 Panorama. 22.45 „Henrikas Juškevičius –

pasaulio žmogus“. Dok. f. 23.40 LNOBT spektaklis.

V.Bellini opera „Norma“.

TV 1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 Ekomitas. 10.05 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu“. Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė“. 12.45 „Šnipų žaidimai“. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės“.

Serialas.

17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai“. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė“. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli“. 21.00 Sekmadienio romantika

„Alpių klinika. Meilė gydo“. Romantinė drama. (N-7)

22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

23.50 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.30 Topmodeliai. 13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Iš peties“. Realybės

šou. 16.00 „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne. 19.00 „Formulės–1“ pasaulio

čempionato Didžiojo Europos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas.

21.30 „Šeimos bičas“. 22.00 „Ryklys“. Kriminalinė

drama. (N-7) 23.00 „Sukčiai Ričiai“.

Komedija. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Karštoji linija“. Erotinis

f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Girių takais. 10.30 Dok. serialas „Gimę

žudyti“. „Stipriausieji“. 11.00 Šiandien kimba.

11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas“. „Tigrų beieškant“. (N-7)

13.00 Filmas visai šeimai „Ačiū, užteks“. Komedija. (N-7)

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Tarptautinis „Global

Games“ krepšinio turnyras: U19 JAV–U20 Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje – Žinios.

21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“. (N-7) 23.20 Du karaliai. 0.30 „Zona“ (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Noriu žinoti. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Moterų žurnalas. 11.50 Vaidybinis f.

„Išvadavimas“. 15.05 A.Pachmutovos

kūrybos vakaras. 17.50 V.Zolotuchino 70-mečiui. 19.00 TV serialas

„Paslaptingomis aplinkybėmis“.

20.00 Laikas. 21.10 TV serialas

„Paslaptingomis aplinkybėmis“.

22.15 Kokie mūsų metai! 23.45 Vaidybinis f.

„Nuodėmė“. 1.35 Maskvos kino festivalis. 1.45 Muzikinis kanalas.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Stebuklingas kardas“ (1998 m., JAV).

11.40 Komedija „Ak, jau tie tėvai“ (1989 m. JAV). (N-7)

14.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“.

14.50 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo trileris

„Mirtinos žaizdos“ (2001 m., Australija, JAV). (N-14)

23.00 Siaubo trileris „Baimė“ (1996 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 Linksmoji

šeimynėlė. 9.30 „Kurmis ir...“. 9.40 „Pašėlę

Tornberiai“. 10.05 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo

enciklopedija. 11.00 Sekmadienio vaikų

koncertas. Muzikos festivalis „Mes – pasaulis“ (3).

13.00 Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Ramzis: Dievo ar žmogaus rūstybė?“

14.00 „Šerloko Holmso nuotykiai. Paskutinis vampyras“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Pradėk nuo savęs. 16.50 Klausimėlis.lt. 17.00 Baltijos šalių

studentų XVI dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ 2011. Šventinis koncertas Kalnų parke. Tiesioginė transliacija.

20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantinė drama

„P.S. Myliu tave“ (2007 m., JAV). (N-7)

23.30 Elito kinas. Dok. f. „Amerika prieš Džoną Lenoną“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Sveikatos kodas. 11.50 „Drūtsraigtis.

Lietuvos galiūnas 2010“, I etapas, Tauragė (k.).

13.15 Nerealios namų šeimininkės (k.).

13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Smagiausios akimirkos.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Malaizija“ (2009 m., Vokietija, Austrija). (N-7)

22.55 Kriminalinis trileris „Paskutinė gauja“ (k.). (N-14)

1.25 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė

kova“. 9.00 Mistinė drama

„Paviršius“ (2005 m., JAV).

10.00 Drama „Diagnozė: paauglystė“ (2008 m., JAV, Vokietija, D. Britanija).

12.00 Komedija „Nuogas ginklas 33 1/3“ (1994 m., JAV).

13.40 Filmas šeimai. „Trenerė“ (2008 m., JAV).

15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių

dešimtukas. 17.00 Tik tarp mūsų. 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 22.25 Drama „Mandžiūrijos

kandidatas“ (2004 m., JAV). (N-7)

1.00 Siaubo fi lmas „Naminių gyvūnėlių kapinės“ (1989 m., JAV). (N-14)

Birželio 26, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys (k.).

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.32 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba.

17.00-21.00 16-osios studentų dainų ir šokių šventės „Gaudea-mus“ šventinio koncerto transliacija iš Kalnų parko.

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Brencius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Amerika prieš Džoną Lenoną“. „Mirti nos žaizdos“. „Mandžiūrijos kandidatas“. „Svajonių viešbuti s: Malaizija“.

TV6Pirmadienis, birželio 20 d.

21.35 val. Siaubo fi lmas „Ir kalnai turi akis“. JAV. 2006 m. Rež. Alexandre Aja (N-14).

Vaidina: Aaron Stanford, Kathleen Quinlan,Vinessa Shaw, Emilie de Ravin, Dan Byrd.

Į Kaliforniją automobiliu ke-liaujanti amerikiečių Karterių šei-ma pasiklysta Naujosios Meksi-kos dykumoje. Virš galvos spigina negailestinga saulė, o iki artimiau-sios pagalbos – šimtai mylių. Ta-čiau netrukus paaiškėja, kad jiems gresia kur kas didesnis pavojus nei troškulys ir dykumos karštis. Čia jų laukia kraujo ištroškę mutantai, atsiradę po 1945–1962 m. ameri-kiečių dykumoje atliktų branduo-linių bandymų. Karteriams teks sutelkti visą savo sumanumą, jei jie nori išlikti gyvi ir dar kada nors išvysti civilizuotą pasaulį.

BTVAntradienis, birželio 21 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. „Diktatoriaus sūnus“. JAV, 2009 m. Rež. Savage Steve Holland, Kevin Speckmaier (N-14).

Vaidina: Efren Ramirez, Katrina Bowden, Jeff rey Ballard, Curtis Armstrong, Charlie Fleischer, Kato Kaelin, Adam West, Dennis Haskins.

Turtuolio Rytų Europos diktatoriaus sūnelis Ratko išsi-ruošia į Ameriką krimsti mokslų prestižiniame universitete. Egzotiškas akcentas, išvaizda bei pašėlęs charakteris Ratko paverčia spalvingiausiu personažu visame studentų mieste-lyje. Kai ekscentriškojo jaunuolio akiratyje pasipainioja stu-dentų aktyvistė Holi, Ratko plačioje širdyje įsiplieskia ne-žemiška meilės ugnis, priverčianti jį iš naujo apmąstyti savo gyvenimą bei savo diktatoriaus tėvo „geležinės rankos“ val-dymo politiką.

TV3Ketvirtadienis, birželio 23 d.

19.10 val. Komedija „Didžiosios motušės namai“. JAV, Vokietija. 2000 m. (N-7).

Vaidina: Martin Lawrence, Nia Long, Paul Giamatti.

Komikas Martinas Lorencas šįkart – FTB agentas. Jis tikras mas-kuotės ir apsimetinėjimo meistras, todėl nenuos-tabu, kad jam tenka ne-įtikėtina užduotis. Siek-damas sugauti pabėgusį banko plėšiką ir sužino-ti, kur jis paslėpė pinigus, pareigūnas Malkolmas turi virsti... stora moteriške. Mat į jos namus atvyksta vagies draugė. Gražioji Šerė nė nenujaučia, kad kol važiavo į svetingus mamulės namus, senutė išvyko, o jos vietą užėmė Malkolmas. Jis, tiesą sakant, visai nenumanė, kaip sun-ku būti sena ponia. Pasirodo, Didžioji motušė turi draugą, kuris nuolat lenda bučiuotis, ji lanko savigynos treniruotes, nesutaria su kaimyne ir, lyg to dar būtų negana, yra garsi pribuvėja.

LTVPenktadienis, birželio 24 d.

23.20 val. Romantinė komedija „Joninių naktis“. Latvija, Didžioji Britanija, Austrija, Rusija. 2007 m. Rež. Alexander Hahn (N-7).

Vaidina: Maria de Medeiros, Orland Wells, Dominique Pi-non, Gundars Abolins, Birgit Minichmayr, Aurelija Anužytė.

Filme pasakojamos šešios skirtingų žmonių istorijos, nuti-kusios Joninių naktį Latvijoje. Amerikietis atvažiuoja į Lat-viją ieškoti savo sesers. Prancūzė vyksta į Lietuvą išbarstyti vyro pelenų Kryžių kalne, bet per klaidą atsiduria Latvijoje. Du giminaičiai sugalvoja pavogti naftos. Nevykęs verslinin-kas beviltiškai stengiasi partnerius priversti pasirašyti sutartį. Mergina supažindina tėvus su savo išrinktuoju japonu. Du Liverpulio gaisrininkai susipažįsta su savo kolegomis Latvi-joje. Ir visa tai vyksta Joninių naktį. Neapsieita čia ir be Joni-nių nakties stebuklų.

BTVŠeštadienis, birželio 25 d.

21.20 val. Drama „Aviatorius“. JAV, 2005 m. Rež. Mar-tin Scorsese (N-7).

Vaidina: Kate Beckinsale, Leonardo Di Caprio, Catherine Blanchett, Jude Law.

Viena ryškiausių XX amžiaus fi gūrų Hovardas Hjudžesas įkūnijo amerikietišką svajonę – jis buvo įtakingas novato-rius, apsukrus pramonininkas, žavingas kino prodiuseris ir aistringas aviatorius. Talentingasis amerikiečių režisierius Martinas Skorcezė savo fi lme „Aviatorius“ dėmesį koncen-truoja ties produktyviausiu ir įdomiausiu Hjudžeso gyve-nimo laikotarpiu – nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų. Tuo metu jo drąsi aistra ir atsidavimas darbui padarė tikrą perversmą tiek aviacijoje, tiek kino pramonėje. Leonardas Dikaprijus vaidina jaunąjį Hjudžesą, kuris ryžtingai nusprendžia visą fabrikanto tėvo palikimą investuoti į fi lmo apie Pirmąjį pasaulinį karą „Pragaro angelai“ gamybą. Mesdamas drą-sų iššūkį Holivudo sistemai, jis pasirodo kaip nepriklauso-mas prodiuseris ir siekia sukurti visiškai naują, į jokį kitą nepanašų fi lmą, kurio gamybai skiria milžinišką biudžetą ir itin gausias aviacijos pajėgas. „Pragaro angelai“ vis dar šiek tiek vaikišką H.Hjudžesą padaro turtuoliu ir įžymybe. Kai H.Hjudžesas įkuria savo aviacijos kompaniją ir drąsiai pagerina kelis greičio rekordus, jis tampa garsiausiu Ame-rikos aviatoriumi ir ima svajoti apie didžiausio pasaulyje lėktuvo sukūrimą.

Gimtasis kraštas20 2011 m. birželio 17–23 d., Nr. 24 (68)Lietuva per savaitę

Sekmadienį iškilmėmis Vilniaus Kalvarijose baigėsi didie-ji Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo – atlaidai, trukę keturias dienas. Tūkstančiai Vilniaus ir jo apylinkių maldinin-kų vaizdingais Verkių kalneliais ir pakalnėmis vėl ėjo tradiciniu Kryžiaus kelio maršrutu, stabtelėdami 35-iose kelio stotyse – prie koplytėlių ir vartų, prisimindami Kristaus kančios kelią.

Japonijos menas VilniujeRusų kultūros šventė

Gedulo ir vilti es diena

Sekminių atlaidai

Birželio 11-ąją iškilmingai atidarytas Šventosios uostas. Į jį įplaukė visas būrys jachtų, tad Šventoji ofi cialiai tapo an-truoju krašto uostamiesčiu. Čia prieglobstį gali rasti 72 ma-žieji laivai.

Žmogus ir jo teisės

Savaitgalio oraiPo gana lietingos nakties šeštadienį trumpi lietūs prognozuojami tik pietvakarinėje šalies pusėje. Vėjas kiek rims ir bus

nepastovios krypties. Įdienojus oras sušils iki 18–23 laipsnių šilumos.Sekmadienio naktis bus itin lietinga, vietomis numatomas smarkus lietus, griaudės perkūnija. Dieną lietaus debesys ne-

sitrauks – daug kur prognozuojami trumpi lietūs. Naktį pūs silpnas vėjas, kuris dieną suksis iš vakarų ir stiprės iki 6–11 m/sek. Naktį oras atvės iki 11–16 laipsnių, dieną temperatūra svyruos tarp 15–20 laipsnių šilumos.

Įdomu, kodėl lietūs dažniausiai apsilanko savaitgaliais, kada iškylos į gamtą visą savaitę jau buvo planuotos ir suplanuotos.

Birželio 9–12 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose Vil-niuje vykusiame II Japonijos kultūros festivalyje ir VI tarp-tautinėje bonsų ir suiseki parodoje buvo pademonstruota net 20 Japonijos meno šakų, kurias pristatė žinomi šios ša-lies menininkai.

Dieną: +18 +23°

Naktį : +9 +14°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +15 +20°

Naktį : +11 +16°

Pilnati s. Saulė teka 4.43, leidžiasi 21.51.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Sekmadienį Vingio parke buvo minima Rusų kultūros šventė. Čia visą dieną šurmuliavo įvairiausios pramogos, su-venyrų mugė, buvo galima paragauti tradicinių rusų virtuvės blynų ir meduolių, išbandyti atrakcionus, pasiklausyti rusiškos muzikos, pažiūrėti senovės riterių pasirodymą.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Prieš 70 metų, karštą 1941 m. birželio 14-ąją, gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos į tremtį buvo išvežta per 30 tūkstančių žmonių. Žuvusiųjų ir negrįžusiųjų atminimą pagerbė visa Lietuva.

Praėjusį penktadienį pradėdama Prezidentūroje surengtą forumą žmogaus teisių tema šalies vadovė Dalia Grybaus-kaitė pabrėžė, kad Lietuvoje būtina stiprinti institucinę žmo-gaus teisių apsaugą. Prezidentės teigimu, nuo to, kaip mūsų šalyje veikia Konstitucijoje ir kituose svarbiausiuose doku-mentuose įtvirtinti žmogaus teisių principai, ar užtikrinama tinkama žmogaus teisių apsauga bei tarptautinių standartų įgyvendinimas, priklauso Lietuvos demokratinės ir teisinės valstybės ateitis.

Šventoji tapo uostu