Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Į užsienį emigravo ne dėl pinigų, o trokšdami vidinės laisvės5 p.

Lietuva tampa svarbiu narkotikų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru8 p.

Menininkai – jautrūs žmonės, jie neturi šarvų

16 p.

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu Mūsų paveldas 9–13 p.

Mažoji Lietuva – penkių šimtmečių tradicijų santakoje

Gyvosios skulptūros Šilutės

jubiliejaus parade. Lilijos Valatkienės

nuotrauka

9–10 p.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 1

Saulius TVIRBUTAS

Privalomai įdiegus kasos apara-tus dengtose maisto prekyvietėse, valdžia ti kisi gauti iki 100 mln. Lt papildomų mokesčių, tačiau tai, kad automobilių turguose nusle-piamos kur kas didesnės sumos, niekam nerūpi.

Nurodo mažesnę kainą

Už parduotą automobilį valsty-bei nereikia mokėti, jei juo savinin-kas naudojosi daugiau kaip 3 metus, o jei mažiau – turi būti parduotas pigiau nei įsigytas. Kitu atveju gau-tas skirtumas tarp pirkimo ir par-davimo apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tiek pat turi mokėti ir individua-liąją veiklą įregistravęs prekeivis (verslo liudijimai šiai veiklai netei-kiami). Tačiau nuolatiniai automo-bilių prekeiviai randa įvairių būdų, kaip nuslėpti mokesčius.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Atrodo, kad premjeras Andrius Kubilius teisus. Ekonomikos krizė valstybės insti tucijoms iš ti krųjų baigėsi, nes šiais metais ministe-rijos ir Seimas viduti niškai 5 proc. didina išlaidas komandiruotėms, kurioms bus išleista per 14 mln. litų. Populiariausi valstybės tar-nautojų ir parlamentarų kelionių kraštai yra Prancūzija ir Belgija.

URM nepateisina lūkesčių

Už praskolintą valstybę plakamas premjeras Andrius Kubilius ir Mi-nistro Pirmininko tarnyba palygin-ti nedaug lėšų išleido komandiruo-tėms. 2010 m. Ministro Pirmininko tarnyba komandiruotėms panaudo-jo 409 tūkst. Lt, iš kurių premjero A.Kubiliaus kelionėms atseikėta 61 tūkst. Lt. „Ministro Pirmininko vi-zitai į užsienio valstybes planuoja-

mi atsižvelgiant į tai, su kokiomis šalimis norima plėtoti artimus san-tykius, – sakė tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas An-tanas Martusevičius. – Šiuo metu yra patvirtintas premjero vizitas į Latviją, taip pat planuojamas vizitas į Estiją, o rugpjūtį premjeras daly-vaus „Pirmadienio mitingų“ 20-me-čio minėjimo renginiuose Stokhol-me (Švedija).“

Gediminas STANIŠAUSKAS

Dar sausio mėnesį šalies Prezi-dentė Dalia Grybauskaitė viešai iš-plakė Teisingumo ministerijos va-dovą Remigijų Šimašių už tai, kad jo žinyba ti k žodžiais iš Vilniaus miesto centro iškeldina garsiausią šalyje įka-linimo įstaigą – Lukiškių kalėjimą.

Paskelbė idėjų konkursą

Tarsi nuplaudamas visos Vyriau-sybės gėdą, teisingumo ministras R.Šimašius paskelbė idėjų konkursą ir kreipėsi pagalbos į visuomenę, tei-raudamasis, ką galima būtų įkurdin-ti Lukiškių kalėjimo Vilniuje, Mari-jampolės, Šiaulių ir Panevėžio miestų centruose veikiančių įkalinimo įstai-gų vietose.

Pasiūlymai buvo labai įvairūs. „Nuo siaubo kambario iki išparda-vimo nugriovus po plytą“, – neseniai konkurso rezultatus pranešė Teisin-gumo ministerija. Kalėjimus mūsų piliečiai siūlo pertvarkyti į viešbučius, muziejus, įkurti juose koncertų bei šokių erdves, amfi teatrus, komerci-nes patalpas, restoranus, konferencijų centrus, kino sales, naktinius klubus ir rekreacijos centrus.

Kai kurie žmonės Lukiškių kalė-jime, kuriame kali ir iki gyvos galvos nuteisti asmenys, siūlo įkurti muzie-jų su siaubo kambariu, panašiu į šiuo metu veikiantį Londone, Madam Tiuso vaškinių fi gūrų muziejuje.

Lukiškių kalėjimas, pastatytas caro Nikolajaus II įsakymu, duris atvėrė 1904 metais. Vėliau prie jo buvo pri-jungta įspūdinga cerkvė.

Gali pakenkti kiti ems verslininkams

Lukiškių tardymo izoliatorius-ka-lėjimas, kuriame veikia ir Laisvės atė-mimo vietų ligoninė, užima 2,25 hek-taro. Pastatų bendras plotas sudaro 18,7 tūkst. kv. metrų, arba tiek, kiek ketvirtadalis Kauno „Akropolio“ arba penktadalis Vilniaus „Akropolio“.

Garsiausia šalyje įkalinimo įstai-ga sulaukia daugiausia dėmesio dėl išskirtinės savo vietos, nes šalia ka-lėjimo yra ne tik ministerijos, bet ir Seimas.

„Vieta tikrai įspūdinga, bet ką joje reikėtų daryti, tikriausiai ir yra pats sudėtingiausias klausimas, – sakė Lie-tuvos nekilnojamojo turto plėtros aso-ciacijos prezidentas ir UAB „Eika“ di-rektorius Robertas Dargis. – Niekas nežino, kiek vartotojų galėtų pritrauk-ti šitas objektas. Gedimino prospekte ir aplink jį jau yra nemažai restoranų, klubų ir viešbučių, kurie yra apmirę, todėl galbūt reikėtų sulaukti tikrojo ekonomikos atsigavimo.“

Jo teigimu, jeigu Lukiškių vieta taptų tikrai patraukli, o investuo-tojas nepagailėtų pinigų, ji nuvilio-

tų klien tus nuo netoliese veikiančių klubų ir restoranų.

Siūlo įrengti konferencijų centrą

Lietuvos viešbučių ir restora-nų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, kad kalėjimo vietoje galima būtų įkurti viešbutį.

„Bet būtų dar geriau, jei ten įsikur-tų konferencijų centras su erdviomis salėmis ir kita infrastruktūra“, – kal-bėjo E.Šiškauskienė.

Aktualijos

Didžiausias Seimo keliautojas konservatorius Emanuelis Zingeris.Martyno Vidzbelio nuotrauka Nukelta į 3 p.

Naudotomis mašinomis turguose prekiaujanti ems verslininkams kol kas atviros visos landos nemokėti mokesčių.

Nukelta į 2 p.

Keliautojai po pasaulį už mokesčių mokėtojų pinigus

Valstybės biudžetą aplenkiantys milijonai

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kuriame veikia ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė, užima 2,25 hektaro. Raimundo Šuikos nuotrauka

Garsusis Lukiškių kalėjimas – skaudi rakšti s sosti nės centre

Nukelta į 3 p.

Už parduotą automobilį valstybei ne-reikia mokėti , jei juo savininkas nau-dojosi daugiau kaip 3 metus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Tardymo izoliatorius-kalėjimas iš miesto centro turėtų būti iškeldintas iki 2014 m., bet toliau kalbų, strategijų ir studijų Vyriausybė kol kas nepažengė.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)2

Šiuo metu Vilniuje yra tik vieni dideli „Litexpo“ parodų rūmai, kurie gali priimti iki 1800 dalyvių. „Neturė-dami kongresų rūmų, mes beviltiškai pralaimime konkurencinėje kovoje Rygai ir Talinui, o NATO viršūnių susitikimas Vilniuje ir Lietuvos pir-mininkavimas Europos Sąjungai rodo, koks tai yra aktualus klausimas“, – pa-sakojo E.Šiškauskienė.

LVRA vadovė neslėpė, kad lietu-viai pasirengę agresyviai įsilieti į tarp-tautinę konferencijų, seminarų ir įvai-riausių mokymų organizavimo rinką, bet yra vienintelė kliūtis – trūksta tin-kamų salių.

Jos žodžiais tariant, įkurti konfe-rencijų centrą Lukiškėse netrukdytų net paveldosaugos objekto statusas, nes architektūrinė dalis išliktų tokia pati. Jei pavyktų įgyvendinti sumany-mą, Lietuvos viešbučiai būtų išgelbėti nuo sezoniškumo.

Pasakiška žemės kaina

Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad vien Lukiškių kalėjimo žemė verta pasakiškų pinigų, bet pas-taruosius dvejus metus toje Vilniaus vietoje nebuvo užfi ksuota nė vieno žemės pardavimo sandorio.

„Jei ten nebūtų pastatų arba būtų leista juos nugriauti, vien žemė kai-nuotų labai didelius pinigus“, – sakė UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rin-kotyros skyriaus vadovas Saulius Va-gonis.

Iki krizės čia vienas aras kaina-vo net iki 0,5 mln. Lt, taigi tuo metu Lukiškių kalėjimo žemė būtų buvusi verta apie 100 mln. Lt. „Tačiau krizė taip pakoregavo kainas, kad dabar už arą niekas nemokėtų daugiau nei 100 tūkst. Lt“, – tikino S.Vagonis.

Tai reiškia, kad, optimistiškiau-siomis prognozėmis, valstybė galėtų gauti iki 22,5 mln. Lt, bet įvertinus tai, kad statiniams taikomi paveldo-saugos reikalavimai, kaina gali nukris-ti iki 10 mln. Lt ar net 5 mln. Lt.

S.Vagonio teigimu, statinius per-tvarkyti dažnai kainuoja netgi bran-giau, nei juos tiesiog nugriauti ir pa-statyti naujus.

Lietuvos nekilnojamojo tur-to plėt ros asociacijos prezidentas R.Dargis pabrėžia, kad objektas ne-išsilaikytų, jei jame būtų tik butai arba tik administraciniai pastatai. „Tai turi būti daugiafunkcis objek-tas“, – sakė jis.

Pavertė „Laisvės“ viešbučiu

Tarp visuomenės pasiūlytų vari-antų, kaip pertvarkyti Lukiškių kalė-jimą, yra ir siūlymas įrengti Lietuvos kalėjimų muziejų, kuriame būtų ga-lima pajusti, kaip gyvena nuteistie-ji realiomis įkalinimo įstaigų sąlygo-mis – įrengti teatralizuotą tardymo kambarį, įtraukti nakvynę ant kalėji-mo gultų, tikrus nuteistųjų vakarienę bei pusryčius.

Tai nėra naujiena, nes analogiškų viešbučių ir muziejų yra ir Europo-je, ir anapus Atlanto. Antai Bostone 1851–1990 veikęs „Charles Street“ kalėjimas buvo pertvarkytas į aukš-čiausios klasės viešbutį „Liberty Ho-tel“ („Laisvės viešbutis“), kuriame šiuo metu yra 298 kambariai.

Per penkerius metus į renovaciją verslininkai investavo 150 mln. JAV dolerių. Nakvynė šiame viešbutyje kainuoja nuo 5,5 tūkst. dolerių.

Europoje galima rasti ir pigesnių viešbučių. Liucernoje (Šveicarija), dviejų žvaigždučių viešbutyje „Jail-hotel Löwengraben“, buvusiame ka-lėjime, už naktį teks pakloti tik 48 eurus (166 litai). Kalėjimas čia veikė daugiau nei šimtmetį – nuo 1862 iki 1998 metų.

Kalbama jau penkerius metus

Vykdant laisvės atėmimo įstaigų pertvarką, iki 2017 m. pamažu į nau-jus pastatus ketinama iškelti kalėjimus iš Vilniaus (iki 2014 m.), Panevėžio (iki 2017 m.), Šiaulių (iki 2015 m.) ir Marijampolės (iki 2017 m.) mies-tų centrų.

Teisingumo ministerija informavo redakciją, kad visa tai biudžetui kai-nuotų apie 468 mln. Lt.

Naujose įkalinimo įstaigose Kai-šiadorių, Klaipėdos rajonuose ir Šiau-lių bei Panevėžio miestų pakraščiuose atsirastų apie 4 tūkst. sanitarines ir ki-tas sąlygas atitinkančių vietų nuteis-tiesiems kalinti.

Tačiau kalbos apie naujų objektų statybą ir įkalinimo įstaigų iškeldini-mą vyksta nuo 2006 metų.

„Kas buvo iki 2008 metų, negaliu nieko atsakyti, bet darbai jau vyks-ta, nors kol kas tik dokumentų pa-vidalu“, – sakė teisingumo ministras R.Šimašius.

Vien Ūkio ministerija yra paren-gusi dvi studijas. Kalėjimų departa-mento užsakymu 2007 m. taip pat buvo įvertintas Lukiškių kalėjimo tur-tas, o vertinimas kainavo 23,6 tūkst. Lt. Tas pats departamentas minėtais metais parengė ir Lukiškių kalėjimo iškeldinimo studiją.

Po metų, tai yra 2008-aisiais, Tei-singumo ministerija parengė strategi-ją, kuri jau nebegalioja, o 2009-aisiais buvo parengta šiuo metu galiojanti įkalinimo įstaigų iškeldinimo stra-tegija.

Pažymėtina, kad, be Lukiškių ka-lėjimo pertvarkymo, šiuo metu ren-giamos ir kitų naujų laisvės atėmimo įstaigų (Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pa-nevėžyje) galimybių studijos.

Aktualijos

Nekilnojamojo turto ekspertai ti kina, kad vien Lukiškių kalėjimo žemė verta pasakiškų pinigų.

Garsusis Lukiškių kalėjimas – skaudi rakšti s sosti nės centre

Gerų idėjų nedaugArtūras Zuokas, Vilniaus miesto meras

Kalėjimą ti krai reikėtų perkelti į kitą vie-tą. Norint sėkmingai panaudoti patalpas Lukiškėse, kad jos įsilietų į miestą ir taptų neatskiriama jo dalis, reikia idėjų. Ne-manau, kad ten galėtų įsikurti kongresų centras. Jam jau numatytos visai kitos erdvės. Lukiškės galėtų tapti specifi niu viešbučiu arba meno paskirti es patal-pomis – menininkų studijomis, paro dų salėmis. Idėjų nėra daug, nes dažnai, no-rint išsaugoti pastatą, jam keliami tam ti kri paveldo reikalavimai, kurie ne šiaip sau sugalvoti . Jeigu išgriausime pastato vidų ir paliksime ti k sienas, pastatas pra-ras istorinį žavesį. Tad vargu ar vien pri-vatus investuotojas galėtų Lukiškių erdvę panaudoti taip, kad ji būtų ir visuomenei prieinama, ir kad investuotojui atsipirktų įdėtos lėšos. Net neabejoju, kad Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bendromis pastangomis teks pertvarkyti Vyriausy-bei, savivaldybei ir privačiam investuo-tojui, kartu pasinaudojant ir Europos Są-jungos parama.

Kalinamų žmonių ti k daugėsJulius Sabatauskas, Seimo narys

Akivaizdu, kad ti ek Lukiškių tardymo izo-liatorių-kalėjimą, ti ek kitas įkalinimo įs-taigas reikėtų iškeldinti iš miestų centrų ir pastatyti naujus objektus, kuriuose ti lptų visi įkalinti eji. Juk šiandien visoje Lietuvoje kali apie 9 tūkst. žmonių, izolia-toriai perpildyti ir neatrodo, kad kalinčių-jų greitai sumažėtų. Priešingai – jų netgi daugės, nes kol kas nėra jokių prošvais-čių, kad bausmės už nusikalti mus būtų švelninamos. Jos ti k griežtėja, vadinasi, ilgėja ir įkalinimo laikas. Gaila, kad vi-sos vyriausybės, o pastaroji ypač, kol kas ti k žodžiais iškeldina nepageidaujamus objektus, nors miesto centras – ne vieta kalėjimams. Deja, sužlugo Vyriausybės planai iškeldinti Lukiškių tardymo izolia-torių į Vilniaus užmiestį – Pagirius, nes gyventojai buvo demagogiškai klaidina-mi, neva dėl kalėjimo apylinkėse padidės nusikalstamumas. Juk jis nepasidarė di-desnis šalia Lukiškių, kur už sienos yra ir Konsti tucinis Teismas, ir Užsienio bei Fi-nansų ministerijos, mokykla ir darželis.Šveicarijos Liucernos „Jailhotel Lö-

wengraben“ viešbuti s.

Jungti nėse Amerikos Valsti jose ir Šveicarijoje vietoj buvusių kalėjimų įrengti prabangūs viešbučiai ekstremalių pojūčių ištroškusiems turistams. GK archyvo nuotraukos

Atkelta iš 1 p.

Andrius Mamontovas, Raigardas Tautkus ir Gabrielius Liaudanskas, atstovaujantys beveik šimtui šalies muzikos kūrėjų ir kitų autorių, krei-pėsi į šalies generalinį prokurorą ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos autorių teisių gynimo agen-tūroje (LATGA-A).

„LATGA-A virto pinigų plovyk-la. Padėtis čia – apgailėtina, – spren-dimą spaudos konferencijoje aiškino R.Tautkus. – Pinigai skirstomi įvai-riausiems projektams. LATGA-A pamiršo, kad turi tiesiog adminis-truoti autorių pinigus.“ Jis tvirtino, kad gali būti, jog gauna ne visus pi-nigus, kuriuos jam kaip autoriui su-renka organizacija. Prašymas atsa-kyti į konkrečius klausimus atsimuša kaip į sieną.

Autoriai spaudos konferencijoje teigė, kad daugelis jų stipriai abejo-ja LATGA-A veiklos skaidrumu, o LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas kategoriškai atsisako ne tik paaiškinti autoriams išpūstas administravimo sąnaudas, bet ir pateikti informaciją apie priimtus sprendimus.

Anot R.Tautkaus, LATGA-A administracinės išlaidos siekia 3,5 mln. Lt, nors dirba tik trisdešimt žmonių. „Gal jie kiekvieną popierių su nauju spausdintuvu spausdina“, – ironizavo jis.

Abejones autoriams kelia ir LATGA-A ataskaitose nurodytos „nepanaudotos lėšos“. Kūrėjų teigimu, metų metus jos kaupiamos ir neišmo-kamos autoriams. Per 2007–2010 m. tokių lėšų sukaupta ir neišmokėta gali būti apie 1,8 mln. Lt.

Tačiau, anot R.Tautkaus, negali-ma garantuoti, ar tie pinigai yra, nes autoriai nemato LATGA-A sąskai-tų. Muzikanto teigimu, per metus LATGA-A įvairiems projektams remti skiria apie 1 mln. Lt, nors tu-rėtų tuos pinigus skirti autoriams. Kū-rėjai teigia, kad projektams remti nuo visų autorių pinigų nuskaičiuojami 6 proc.

Kūrėjai prašė, kad LATGA-A būtų atliktas auditas. Į tai jiems buvo atsakyta teismu. „Buvo padaryta vis-kas, kad auditas neįvyktų. Nežinome, į ką daugiau kreiptis, todėl kreipėmės į prokuratūrą“, – teigė A.Mamontovas. „Esu LATGA-A narys, tačiau, papra-šius konferencijų, tarybos posėdžių protokolų, jų negavau. Nieko nepe-šiau ir nuėjęs su antstole“, – kalbėjo R.Tautkus.

Autoriai reikalauja, kad atsistaty-dintų LATGA-A vadovas, tačiau ti-kina, jog jo atstatydinti negali, mat at-statydinti LATGA-A vadovą galima konferencijos metu.

Būrys Lietuvos autorių, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad LATGA-A nesumoka jiems priklau-sančių pinigų, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

LATGA-A atstovė spaudai Gerda Leonavičienė informavo, kad ofi cialus atsakymas autoriams ir kūrėjams ar-timiausiu metu bus paskelbtas agen-tūros interneto svetainėje.

Toks konkretaus atsakymo vilkini-mas kelia įtarimų, kad LATGA-A iš tiesų dirba neskaidriai, piktnaudžiauja savo padėtimi.

GK inf.

Kūrėjai apskundė LATGA-A prokuratūrai

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 3

„Nuo parduoto automobilio mums lieka gal 200–300 eurų, – pasakojo Kauno turguje prekiaujantis Ginta-ras. – Per mėnesį parduodu apie 10 mašinų. Tačiau uždirbtus pinigus vėl investuoju į kitų automobilių pirkimą Belgijos turguje ir jų transportavimą į Lietuvą, todėl pragyventi ne tiek daug ir lieka. O jei dar mokėčiau visus mo-kesčius, dirbti neapsimokėtų.“

Prekeivis teigė, kad visų mokesčių nenuslepia, bet sutaupo pardavimo sutartyse nurodydamas daug mažes-nę pardavimo kainą. Nemažai maši-nų kazachams ir baltarusiams jis par-duoda nepasirašydamas jokių sutarčių. „Fiktyvių pardavėjų randa patys už-sieniečiai, nes jiems reikia dokumentų eksportuoti prekę“, – aiškino Ginta-ras. Pasak jo, siekdami išvengti mo-kesčių panašiai elgiasi daugelis tur-gaus prekeivių.

Pasitelkia pašalinius asmenis

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius vadovavo ne vienam iki-teisminiam tyrimui dėl dokumentų klastojimo parduodant automobilius Marijampolės turgavietėje. „Dažniau-siai užsieniečiai, nusipirkę automobi-lį, pasitelkia pašalinius žmones, kurie pasirašo pirkimo ir pardavimo do-kumentus. Paprastai tą darbą atlie-ka asocialūs asmenys“, – kalbėjo pro-kuroras.

Marijampolėje buvo teisiamas vie-nas niekur nedirbantis ir jokio turto neturintis marijampolietis, kuris per metus neva pardavė 1,5 tūkst. auto-mobilių. Tokių bylų Marijampolėje būta ne vienos, tačiau tikrieji prekei-viai, susirinkę pelną ir išvengę mokes-čių, lieka nežinomi.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas ir vie-noje automobiliais prekiaujančioje įmonėje, kurios vadybininkai sutiko pasirašyti neva pardavę mašiną baltaru-siui, nors iš tikrųjų jis automobilį pirko turguje“, – pasakojo G.Šalaševičius.

Eksportui dokumentus tvarkan-čios įmonės suinteresuotos įformin-

ti kuo daugiau sandorių ir nesidomi nei pardavėjais, nei pirkėjais. Anks-čiau, kol Lietuva nebuvo ES narė ir nepriklausė Šengeno erdvei, au-tomobilius įvežančius verslininkus pasienyje fi ksavo muitinė. Dabar są-lygos leidžia prekeiviui saugiai lin-dėti šešėlyje.

„Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir prokuratūros vyk-domi tyrimai rodo, kad automobilių versle nuslepiama daug mokesčių, bet tai ne reali kova – šešėlinei vei-klai yra pernelyg geros sąlygos”, – pripažino G.Šalaševičius.

Sukčiauja ir įmonės

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Ar-tūras Klerauskas sakė, kad išaiškinta nemažai atvejų, kai mokesčius ban-do slėpti ir automobiliais prekiau-jančios įmonės. Pavyzdžiui, Kauno apskrities valstybinė mokesčių ins-pekcija neseniai atliko kompleksinį patikrinimą vienoje uždarojoje ak-cinėje bendrovėje ir nustatė nemažai atvejų, kai įmonė, prekiaujanti daž-niausiai JAV nupirktais naudotais au-tomobiliais, deklaravo gerokai mažes-nes pardavimo kainas, nei pirkėjai už juos mokėjo iš tikrųjų. „Pavyzdžiui, automobilio „Lexus LS460“ parda-vimo dokumentuose buvo nurodyta 16 tūkst. Lt kaina, bet pirkėjas vėliau savo paaiškinime prisipažino sumo-kėjęs maždaug 10 kartų brangiau“, – pasakojo A.Klerauskas.

Atlikus patikrinimą bendrovei pri-skaičiuota beveik 150 tūkst. Lt mo-kesčių, delspinigių ir baudų.

Per pustrečių metų dėl automobi-lių prekybos Kauno AVMI atlikta 30 teminių bei kompleksinių patikrini-mų. Mokesčių administratoriaus dė-mesio sulaukė ne tik įmonės, bet ir individualios įmonės, pavieniai pre-keiviai. Per šį laikotarpį priskaičiuota beveik 3 mln. Lt mokesčių, delspini-gių bei baudų.

Lietuvos prekeivių išradingumą slepiant mokesčius demonstruoja ir išaiškinta dviejų Tauragės įmo-nių veikla.

2011 m. Ministras Pirminin-kas A.Kubilius jau lankėsi Estijoje, Ukrainoje, Briuselyje, Vatikane. Šiais metais komandiruotėms Ministro Pirmininko tarnyba planuoja išleisti 332,1 tūkst. Lt.

Nors pats A.Kubilius komandi-ruotėms iš tikrųjų taupo, katastrofi š-kai blogi santykiai su Lenkija ir Ru-sija visiškai nepateisina 4,1 mln. litų, kuriuos Užsienio reikalų ministerija (URM) skiria komandiruotėms.

Daugiausia keliaujamaį Briuselį

Vienos didžiausių išlaidautojų ko-mandiruotėms yra Ūkio, Žemės ūkio ir Finansų ministerijos, kurios šiemet komandiruotėms numatė daugiau nei 1 mln. litų.

„Per metus vyksta apie 437 Eu-ropos Sąjungos Tarybos darbo gru-

pių posėdžiai (apie 50 darbo grupių), kuriuose dalyvauja Finansų rinkų po-litikos, Mokesčių, Fiskalinės politi-kos, ES ir tarptautinių santykių ir kitų ministerijos departamentų atstovai pagal kompetenciją. Absoliučiai di-džioji dalis posėdžių vyksta Briusely-je“, – sakė Finansų ministerijos Vie-šųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

Išlaidumu pasižymi ir „nieko ne-kainavusi“ Energetikos ministerija. Praėjusiais metais šios įstaigos dar-buotojai kelionėms paklojo 463,4 tūkst. litų, o šiemet numatyta pa-naudoti 46 proc. daugiau lėšų (679,9 tūkst. litų). Per dvejus metus ši įstai-ga komandiruotėms ir kelionėms iš-leis tiek pinigų, kiek visi Seimo nariai kartu sudėjus.

Dėl lėšų trūkumo nuolat verkšle-nantis vidaus reikalų ministras Rai-mundas Palaitis galėtų pasidomėti, kad jo pavaldiniai 2010 m. koman-diruotėms išleido 453,4 tūkst. Lt, o

šiemet planuoja bemaž 0,5 mln. išlai-dų. Daugiausia keliaujama į Briuselį ir Strasbūrą.

480 komandiruočių

Mažiausiai komandiruotėms yra numačiusios Teisingumo ir Sveika-tos apsaugos ministerijos (SAM). Jos 2011 m. panaudos atitinkamai 259 tūkst. Lt ir 250 tūkst. Lt. Ministro Raimundo Šukio vadovaujami medi-kai komandiruočių biudžetą per me-tus sumažino net 33 proc.

Savo ruožtu Teisingumo ministe-rija planuoja išleisti daugiau nei per-nai ir mėgina manipuliuoti statistika. „Lyginant šių metų išlaidas koman-diruotėms su 2008 m., kai jos sudarė 388,7 tūkst. Lt, jos sumažėjo beveik 45 proc.“, – teigė šios ministerijos Vi-suomenės informavimo skyriaus ve-dėjas Tomas Čepelevskis.

Palyginti su kitomis ministerijo-mis, aplinkosaugininkai komandi-ruotėms išleidžia santykinai daug. 2011 m. jų kelionėms numatyta 750 tūkst. Lt.

Nuo 2010 m. kasmet Seimo na-rių kelionėms skiriama 1,25 mln. Lt, o 2008 m. šioms reikmėms buvo pa-naudota 2,13 mln. Lt.

Nuo kadencijos pradžios Seimo valdyba pritarė maždaug 480 koman-diruočių, nors dėl pateisinamų prie-žasčių (liga, balsavimas Seime) neįvy-ko apie 30 komandiruočių.

Didžiausiu keliauninku tarp Sei-mo narių drąsiai galima laikyti Ema-nuelį Zingerį. 2009 m. parlamenta-

ras kelionėse praleido 90 parų, tačiau 2010 m. „ant lagaminų“ jam teko sė-dėti beveik trečdalį metų – 115 parų. Jei vyktų tokie rinkimai, tai „Varlės keliauninkės – 2010“ titulas neabe-jotinai papuoštų E.Zingerio kabinetą. Pernai E.Zingeris 7 kartus apsilankė Prancūzijoje, 5 kartus JAV, po 2 kar-tus Azerbaidžane ir Izraelyje, kartą Kanadoje ir kitose valstybėse.

Neįpusėjus šiems metams E.Zin-geris kelionėse praleido jau 40 parų,

nors šiemet jis nėra lyderis. Šiemet „Varlės keliauninkės – 2011“ titulą nugvelbtų Petras Auštrevičius, kuris net du mėnesius praleido užsieny-je (62 paras). Tiesa, nuo kadencijos pradžios pagal bendrą išvykų skaičių P.Auštrevičius tarp Seimo narių uži-ma „kuklią“ trečią vietą (128 paros).

Be Seimo narių, į komandiruo-tes vyksta ir Seimo kanceliarijos dar-buotojai, kuriems šiemet numatyta 27 proc. daugiau lėšų nei pernai.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Nedirbanti s ir jokio turto neturinti s marijampolieti s per metus neva pardavė 1,5 tūkst. automobilių.

Valstybės biudžetą aplenkiantys milijonai

Rimanto Dovydėno piešinys

Seimo narys Paros „ant lagaminų“

Parti ja

1. Emanuelis Zingeris 247 TS-LKD2. Egidijus Vareikis 216 TS-LKD3. Petras Auštrevičius 128 Liberalų sąjūdis4. Birutė Vėsaitė 114 Lietuvos socialdemokratai5. Mantas Adomėnas 111 TS-LKD6–7. Vilija Aleknaitė-Abramikienė 87 TS-LKD

Arminas Lydeka 87 Liberalų ir centro sąjunga8–9. Andrius Mazuronis 81 „Tvarka ir teisingumas“

Arvydas Anušauskas 81 TS-LKD10. Juozas Olekas 65 Lietuvos socialdemokratai

Seimo keliauninkų dešimtukas(nuo 2008 m. lapkričio iki 2011 m. gegužės pabaigos)

Keliautojai po pasaulį už mokesčių mokėtojų pinigusAtkelta iš 1 p.

Eksportui dokumentus tvarkančios įmonės suinteresuotos įforminti daugiau sandorių ir nesidomi nei pardavėjais, nei pirkėjais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)4

Saulius STOMA

Prieš kelias savaites Lietuvoje įvyko įsidėmėtinas dalykas. Pusla-pyje www.kgbveikla.lt pradėti vie-šai skelbti slaptieji KGB dokumen-tai. Neveiksnią kagėbistų liustraciją keičia viešumo politika. Žinoma, ji labai pavėluota ir fragmentiška, ta-čiau geriau negu nieko.

Tačiau išanalizavus bendrą situ-aciją tenka pripažinti, kad su KGB palikimu Lietuva taip ir nesusitvarkė. Griuvusios blogio imperijos slaptųjų tarnybų šleifas vis dar nuodija mūsų gyvenimą. Svarbiausios KGB bylos nepriklausomybės aušroje iškeliavo į Rytus. Ir būtų visiškai naivu tikėti, kad jomis niekas nesinaudoja.

Nepaneigiami faktai rodo, kad mūsų valstybėje vis dar vyrauja au-toritarinės sąmonės diktuojamas supratimas apie slaptųjų tarnybų darbą. Tad Darius Kuolys ir Leo-nidas Donskis pačiu laiku prabilo apie grėsmingas policinės valstybės kūrimo tendencijas.

Tiesa, nesu tikras, ar šios tendenci-jos ypač sustiprėjo kaip tik dabar, kai matome į paviršių išlindusius slaptųjų tarnybų ilgamečio piktnaudžiavimo faktus ir kartu – nusivylimą, kad vis žadama parlamentinė kontrolė taip ir nepajuda iš mirties taško.

Niekaip nepereiname ir prie va-karietiško modelio, kai tikslus ir už-duotis valstybės saugumo tarnyboms nustato konkreti politinė valia, o ne kažkokie paslaptingi strategai.

Kaip anksčiau, taip ir dabar sun-kiai įvardijamos jėgos yra paralyžia-

vusios Operatyvinės veiklos parla-mentinės kontrolės komisiją. Bet gal taip ir reikia? Gal Seimo nariai yra per daug nepatikimi, kad galėtų pri-siliesti prie slaptųjų valstybės reika-lų? Tačiau demokratinėje valstybėje visuomenė negali gyventi nekontro-liuodama slaptosios galios struktūrų. Jei Seimo nariai nepasitiki patys sa-vimi, jie turi rasti kitų priežiūros me-chanizmų. Laisvojo pasaulio patirtis yra įvairi ir gerai išnagrinėta, tačiau ja kažkodėl nesinaudojama. Kodėl?

Matyt, pagunda žinoti daugiau nei kiti yra tokia didelė, kad jai sun-kiai atsispiria net patys padoriausi žmonės. Patekę į valdžią, jie greitai pamiršta, kad nebus čia amžini. Ne-

pagalvoja, kad po kiek laiko jau jų as-meninių ryšių išklotinėmis džiaugsis kokie nors konkurentai. Taip ydingas ratas sukasi toliau.

Visuomenėje kilus įtarimų, kad ypatingų galių turinčios tarnybos peržengia leistinas ribas, už šią sritį atsakingi politikai, užuot kuo sku-biau išsiaiškinę tiesą, puola viską neigti. Vėliausias pavyzdys – reak-cija į Europos Komisijos paskelbtus šokiruojančius duomenis apie slap-

to piliečių sekimo mastą Lietuvoje. Mūsų valstybė lenkia visas kitas de-šimtimis kartų!

Tarkim, iš tikrųjų Lietuva šio-je ataskaitoje atrodo taip baisiai tik todėl, kad mūsų tarnybos nesugebė-jo pateikti duomenų pagal tinkamą standartą. Tačiau tai – jau irgi skan-dalas. Vadinasi, jos arba nekompe-tentingos, arba tyčia slepia realius duomenis. Ir, žinoma, tai įrodo vi-sišką kontrolės nebuvimą.

Atrodo, kad dabartinius piktnau-džiautojus išgąsdinti galėtų tik istori-jos teismas. Tačiau jei išliks įstatymo nuostata, kad neskaidriai sankcio-nuoto sekimo byla, nieko nusikalsta-mo neradus, bus naikinama, o niekuo nenusikaltęs žmogus apie tai net ne-sužinos, tiesa apie piktnaudžiavimą taip niekada ir nepaaiškės. Kažkas galimai naudosis vertinga verslo ar asmeninio gyvenimo informacija ir galės nepalikti jokių pėdsakų.

Sakysite, Lietuvos slaptosiose tarnybose tokių piktavalių nėra ir būt negali? Deja. Ankstesnės ka-dencijos Seimo atliktas VSD tyri-mas parodė, kaip daromas neteisėtas poveikis verslo struktūroms ir netgi beveik atvirai dalyvaujama konku-rencinėje kovoje. Ir tai toli gražu ne dėl nacionalinių Lietuvos interesų.

Ką jau kalbėti apie smulkesnius atvejus, kai operatyviniai darbuo-tojai, gavę „teisėtas“ sankcijas, seka savo neištikimas žmonas, meilužes ir renka konkurentus kompromi-tuojančią medžiagą.

Bet ar tai dar ką nors jaudina, iš-skyrus kelis keistuolius? Beje, daliai tų viešosios erdvės drumstėjų VSD buvo atidariusi sekimo bylą įsimin-tinu pavadinimu: „Vanagai“. Kilus skandalui, prieš metus Seimo nariai bandė išsiaiškinti, ar tikrai žinomi apžvalgininkai buvo pasiklausomi ir neleistinai veikiami. Atsakymai į paklausimus dar negauti.

Nelabai ką jaudina ir apskritai protu nesuvokiama informacija, kad buvęs KGB kapitonas Generalinėje prokuratūroje perkeltas dirbti į di-džiausio slaptumo patalpas, kuriose saugomi ir duomenys apie NATO žvalgybinę veiklą, užsienio diploma-tus bei šnipus. Net jeigu tas žmogus iš tikrųjų kelis dešimtmečius sąžinin-gai dirbo, gaudydamas kriminalinius nusikaltėlius, jokia normali valstybė neleistų sau taip elgtis. Juolab kai yra žinoma, kad, būdamas KGB, jis tardė ir garsius disidentus.

Taigi KGB Lietuvoje dabar ne tiek išviešinamas, kiek gali veik-ti beveik viešai. Jei ne tiesiogiai, tai bent jau persismelkęs į galios struk-tūrų ir politikų elgseną.

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Viešajame sektoriuje atlyginimų didinti nenumatoma. Bazinis mė-nesinis atlyginimas pagal nacionalinį susitarimą 2009-aisiais buvo sumažintas nuo 128 iki 122 litų. Profsąjungų atstovai jį siekia sugrą-žinti į prieškrizinį lygį. Dar didesnės aistros liepsnoja dėl minimalios mėnesio algos – didinti ją dabar ar palaukti geresnių laikų.

Ar reikia didinti minimalų mėnesinį atlyginimą?

Nuomonės išsiskyrėDanas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Trišalėje taryboje nebuvo vie-ningos nuomonės, nuo kada reikia kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Vyriausybė galėjo rinktis: ar nuo liepos 1-osios, ar nuo kitų metų sausio 1-osios. Mūsų siūly-mas buvo didinti MMA iki 900 Lt nuo sausio 1 d. Taip pat didinti neapmokestinamą minimumą bei taikyti lengvatas įmonėms, kurių pajamos neužtikrins padidėjusių išlaidų – joms nebūtų taikomas pa-didintas MMA. Profsąjungos nori šiandien ir čia pat – būtinai nuo liepos 1 d. Manau, čia daugiau po-litikos nei ekonominės logikos. Tik 54 proc. įmonių dirba pelningai. Profsąjungos neįvertina, kad įmo-nių pelningumas labai nedidelis. Nesinori, kad dalis įmonių ban-krutuotų ir didėtų nedarbas. MMA pakeldami 100 litų nuo sausio 1 dienos, pasauliui parodytume, kad mūsų ekonomika auga ir nesame jau toki e atsilikėliai – tai, manau, labai svarbu. Versle reikia planuoti išlaidas, todėl, jei yra naujų mokes-čių, jie turi įsigalioti po pusės metų. MMA kėlimas yra taip pat naujų mokesčių įvedimas, tad ir siūlome ne nuo liepos, o nuo sausio didin-ti. Labiau reikėtų didinti užimtumą bei skatinti paslaugas.

Gaili 40 bandelių per mėnesįGražina Gruzdienė, Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos maisti ninkų profesinės sąjungos pirmininkė

Tokį valdžios sprendimą vertinu kaip didelę nemeilę dirbančiam Lie-tuvos žmogui. Minimalus atlygini-mas turi leisti žmogui pragyventi, o ne egzistuoti. Realus atlyginimo pa-didėjimas – 75 litai (į rankas), ir juos Vyriausybė pasiimtų atgal per varto-jimo PVM (21 proc.). „Sodrai“ būtų daugiau mokama. Biudžetinio sekto-riaus (dėl ko valstybė verkia, kad bus daug išlaidų) išlaidos – 48 mln. litų, bet per mokesčius grįžta 10 mln. litų. Pramonininkų konfederacija sutinka padidinti atlyginimą už nekvalifi kuo-tą darbą – atsiras dar daugiau mokes-čių. Tai kur jie praradimus mato? O smulkusis verslas žinom, kaip žaidžia, ten daugiausia šešėlinio darbo. Smul-kieji verslininkai siūlo MMA susieti su neapmokestinamu minimumu. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patrauklu, bet praktiškai nukenčia bendras na-cionalinis biudžetas. Jei žmogus bent jau 1,5 tūkst. gautų – tada dar galima gyventi. Iš 800 Lt, atskaičius mokes-čius, jam liktų tik 670 Lt, o santy-kinė skurdo riba jau yra 831 Lt. Tai jeigu dirbdamas žmogus gauna ma-žiau negu skurdo riba, kokio galo jam dirbti? Vyriausybė gaili 40 bandelių per mėnesį. Tiek jų apytikriai gali-ma nusipirkti gavus 75 litais didesnį atlyginimą.

Viešinamas KGB veikia toliau

Rimanto Dovydėno piešinys

Visuomenėje kilus įtarimų, kad ypati ngų galių turinčios tarnybos peržengia leisti nas ribas, už šią sritį atsakingi politi kai, užuot kuo skubiau išsiaiškinę ti esą, puola viską neigti .

Jei Seimo nariai nepasiti ki patys savimi, jie turi rasti kitų priežiūros mechaniz-mų. Laisvojo pasaulio pati rti s yra įvairi ir gerai išnagrinėta, tačiau ja kažkodėl nesinaudojama. Kodėl?

Parlamento vadovybei trečia-dienį pateiktas specialios darbo grupės triūso vaisius – naujo Sei-mo narių veiklos garanti jų įstaty-mo projektas – kol kas verti namas prieštaringai. Dokumentas – revo-liucinis. Pagaliau numatytos ofi -cialios parlamentarų atostogos, numatoma ati mti iš tautos tarnų už biudžeto pinigus nuomojamus prabangius limuzinus.

Šio teisės akto rengėjų grupėje buvo ir žinomi konsti tucinės teisės specialistai Egidijus Kūris, Vytautas

Sinkevičius. Tokį teisės aktą sumanyta sukurpti po virti nės skandalų, susijusių su parlamenti nei veiklai skirtų pinigų švaistymu, posėdžių nelankymu.

Pirmuosiuose projekto straipsniuo-se įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konsti -tucinė pareiga, o sistemingas šios pa-reigos nevykdymas be pateisinamos priežasti es yra pagrindas pradėti ap-kaltą. Įstatyme, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skel-biamos tarp Seimo sesijų.

Įstatymo projekte siūloma grįž-ti prie senos tvarkos, kai parlamen-to kanceliarija visiems politi kams nu-pirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomoti s, kaip iki šiol, nebūtų ga-lima.

Jei įstatymas būtų priimtas, jis ga-liotų ti k kitos kadencijos Seimui. Ta-čiau kai kurie jau ir dabarti nio Seimo nariai aršiai pliekė projektą – esą jis yra iš esmės ydingas, varžo Seimo na-rių laisvę ir yra sukurtas skandalų pėd-sakais.

GK, Eltos inf.

Parlamentarai baidosi suvaržymų

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 5Emigracija

Meilė JANČORIENĖ

Grįžusi po darbo moteris pa-junta vienatvę, o tada susimąsto: kodėl net ir jos, ti kros patriotės, vaikai paliko gimti nę? Argi meilė Tėvynei neperduodama su moti -nos pienu? Juk augindami savo sū-nus Natalija ir Gintaras Danieliai Lietuvos nepriklausomybę laikė svarbiausiu gyvenimo ti kslu.

Negalėtų gyventi be Lietuvos dangaus

„Gimiau Sibire, apie Lietu-vą man labai daug pasakodavo mama, – pradeda savo šeimos is-toriją Natalija Danielienė. – Iš tų mamos pasakojimų susidarė įspū-dis, kad Lietuva – tokia šalis, kurioje visą laiką žydi sodai. Kai atvažiavau, pamačiau, kad ne visą laiką.

Tačiau man labai patinka Lietu-vos dangus. Aš jį jaučiu, be jo ne-galiu gyventi. Teko kartą pusę metų padirbėti Estijoje – sunku buvo, nes dangus ten buvo ne toks. O čia, ar Akmenėje, ar Šalčininkuose būčiau, vis tiek gerai jaučiuosi, nes virš ma-nęs – Lietuvos dangus.

Du jaunesnieji mano sūnūs jau nebemato Lietuvos dangaus, nes jiems šviečia Londono saulė. Aš esu emigrantų mama. Laimė, kad nors vienas, vyriausiasis, sūnus liko Lietuvoje, gyvena su žmona ir du-krele Šalčininkuose, dirba Vilniuje. Kol kas apie emigraciją negalvoja. Tai, ką jis turi, leidžia jam šiaip taip išlaikyti šeimą, tačiau tai nėra ta si-tuacija, kuri džiugintų.“

Kiekvienas išvažiavimas – lyg maža mirti s

„Manau, visos emigrantų motinos jaučiasi panašiai, – samprotauja Na-talija, – kai išlydime savo vaikus, mus apima tokia širdgėla, kad žodžiais nu-pasakoti neįmanoma. Oro uoste, likus kelioms minutėms iki išsiskyrimo, aš stengiuosi šypsotis. Kai atsisveikin-dama apkabinu ir bučiuoju savo vai-kus, atrodo, kad ašaros tuojau pratrūks. Neverkiu, nes žinau – nereikia gadinti nuotaikos vaikams. Jiems ir taip nelen-gva. Palikdamas žemę, kurioje užaugo, nė vienas žmogus negali jaustis ramus. Jie gal taip pat norėtų apsiverkti, bet galvoja – kam skaudinti mane?

Lėktuvas pakyla, ir mes išsiski-riame. Ilgam. Kai vėl susitinkame, jau būname kitokie, pasikeitę. Gal netgi atitolę vieni nuo kitų. Susi-tikus vėl reikia vieniems prie kitų pratintis.

Kai jie išvažiuoja, įsijungia jausmų apsaugos mechanizmas. Bandau už-miršti, kad ilgiuosi jų, įrodinėju sau, kad vaikams ten geriau, kad didelia-me turtingame mieste jie laiminges-ni. Na ir ko daugiau tėvams reikia? Kad tik jie būtų laimingi.

Sugrįžę iš užsienio trumpam pa-būti su mumis, jie jau ne tokie, ko-kie buvo. Jų statusas pasikeitęs, jie – svečiai. Pabyra iš lėktuvo, artėja prie mūsų, taip jų išsiilgusių, bet jie jau nėra mūsų. Jie – svetimos šalies vaikai.

Kai lėktuvas pakyla, nuskrai-dindamas toli mano išmylėtus ir išbučiuotus, bet jau suaugusius vaikus, aš dar ilgai ryju ašaras, stovėdama nugara į žmones ir žiūrėdama pro langą. Teisi buvo rašytoja Izabelė Aljendė, rašy-dama apie kitame žemyne gyvenančią savo dukterį: „Kiekvienas tavo išvažia-vimas yra maža mirtis.“

Pasigedo žmoniškesnių darbo santykių

Vidurinysis Natalijos sūnus Lai-monas, dar studijuodamas Vilniaus universitete tarptautinį verslą, vasa-ros metu buvo išvažiavęs padirbėti į Ameriką. Prabuvęs toje svajonių ša-lyje apie keturis mėnesius, Laimo-nas grįžo sužavėtas, tačiau ne dėl to, kad ten pinigais lytų, sakė, jais ne-lyja niekur, visur reikia užsidirbti. Laimoną sužavėjo žmonių santy-kiai. Jam teko dirbti motelyje, kurio darbdavys gerbė kiekvieną dirbantį žmogų kaip artimą draugą.

Baigęs universitetą, Laimonas su-sirado mėgstamą ir gerai atlyginamą darbą Lietuvoje. Tačiau įmonės, ku-rioje pradėjo dirbti, vadovas pasirodė besąs tikras despotas. Jei Laimonas nebūtų Amerikoje paragavęs visiškai kitokių, kur kas žmoniškesnių, darbo

santykių, gal ir būtų kentėjęs, tačiau jis jau žinojo, kaip turi elgtis vadovai, tad nesileido žeminamas. Tai ir buvo pa-grindinė priežastis, dėl kurios Laimo-nas nusprendė palikti Lietuvą. Išvažia-vęs į Londoną, įsidarbino viešbutyje, vėliau tapo restorano padavėju.

Šiuo metu vaikinas dirba ne tik restorane, bet ir kartu su vienos vi-suomeninės organizacijos nariais gina vietos gyventojų ir emigrantų teises. Beje, Laimonas pastebėjo, kad lietu-viai, nuvykę į užsienį ir ten įsteigę savo įmones, lieka tokie pat des-potai, kokie buvo gimtinėje, todėl emigrantams ieškoti darbo tėvynai-nių įmonėse jis nepataria.

Ar Tėvynėje tai būtų įmanoma?

Natalijos sūnus Laimonas, Lon-done atėjęs į įmonės darbuotojų su-

sirinkimą, gali visų akivaizdoje val-dybos pirmininkui pasakyti: „Na, o dabar išklausykite darbininkų atstovų nuomonę, sužinokite jų problemas.“ Ar Lietuvoje tai būtų įmanoma?

„Man atrodo, kad Lietuvoje vy-rauja apatija, – svarsto Laimono mama Natalija. – Žmonės pilni vi-dinės baimės. Prisimenu KGB lai-kus, kai buvo šnabždamasi virtuvėse. Panašiai yra ir dabar, tik šiuo metu nežinome, kas yra mūsų priešas. Gy-vename šalyje, kurioje sklando blogis, o tiesa dažnai pralaimi melui. Reikėjo paieškoti geresnio valstybės modelio, gal Skandinavijos šalių. Mūsų šalyje yra per daug neteisybės.“

O ar užsienyje jos mažiau? „Užsie-niečiai yra kur kas humaniškesni, li-beralesni. Tačiau jeigu lietuviai paten-ka pas lietuvius vadovus – tokia dalia teko mano giminaitės dukrai, jie taip pat patiria diktatūrą. Juk mano sūnus

po dvejų metų emigracijos buvo grį-žęs ir bandė gyventi Lietuvoje, nes čia jo laukė mylima mergina. Tačiau mačiau, kad, paragavęs laisvesnio gy-venimo, jau negalės prisitaikyti. Dau-guma mūsų žmonių nėra laisvi, gy-vena pilni baimės. Iš vienos vergijos išėjome, į kitą patekome. Kieno? Gal-būt savo pačių, Homo sovietikus. Kai išėjome iš Sovietų Sąjungos, atsira-do tuštuma, tad žmonės, nemokė-dami būti laisvi, būtinai turėjo susi-rasti kitą vergiją. Kaip nesąmoningai daro mušama moteris – pabėgusi nuo vieno despoto vyro, būtinai išteka už kito lygiai tokio paties. Aš pati nesu nei užguita, nei baili, bet, žinodama situaciją, dažniau esu linkusi patylė-ti. Juk Lietuvoje kiekvienas bijo likti be darbo.“

Patrioti zmas nėra paveldimas

Natalija ir jos jau Anapilin iškeliavęs vyras Gintaras

kažkada buvo tautos patriotai, nuoširdūs

kovotojai už nepri-klausomybę. Kodėl jų vaikai nepavel-dėjo patriotizmo?

„Tuo metu, kai mudu kartu su visa tauta kovojome už laisvę, vaikai buvo dar maži, jauniausia-jam tebuvo ketveri. Kodėl jie neužau-go patriotais, sun-ku pasakyti. Gal mes su vyru taip įsitraukėme į tą kovą, kad per ma-žai dėmesio liko

vaikams? Aš tada tvirtai tikėjau, kad Sąjūdis atneš Lietuvai šviesesnę ateitį. Tikėjau ir pati viską dariau, kad taip būtų. O dabar net nežinau, kokį žodį pasakyti – ar man baisu, ar skaudu, ar liūdna dėl to, kad taip atsitiko...“

Natalija ir Gintaras tais lemia-mais Lietuvai laikais – 1991 m. – gyveno ir dirbo Šalčininkuose, re-gione, kuris buvo ypatinga zona. Jauni Lietuvos vaikinai šaltyje, net apsirengti pakankamai neturėdami, stovėjo ir saugojo valstybės sienas. Danieliai, nešini lašiniais, duona ir karšta arbata, lankydavo tuos pir-muosius Lietuvos pasieniečius. Tais metais, kai Natalijos vyras buvo Šal-čininkų užkardos vadas, žuvo lietu-vis pasienietis Gintaras Žagunis.

Jaunus žmones slegia neteisybė

Natalijos jauniausias sūnus Tadas paliko Lietuvą prieš dvejus metus. Baigęs Kaune ekonomikos studijas, vaikinas ilgą pusmetį ieškojo darbo. Norėjo dirbti tik pagal specialybę, juk dėl ko tiek metų mokėsi? Eidavo į pokalbius su darbdaviais, bet kon-kurso nelaimėjo, jam vis nesisekė. Netekęs kantrybės, Tadas susikrovė lagaminėlį ir išskrido paskui brolį.

Ar dėl geresnio gyvenimo, ar tik dėl to, kad nerado darbo pagal spe-cialybę?

„Jaunus žmones slegia neteisybė, maži atlyginimai, nedarbas, – atsa-kė Natalija, – o svarbiausia – čia jie negali realizuoti savęs. Mano vaikai nori prasmingai gyventi, nori turėti darbą, kuris jiems būtų malonus ir garantuotų galimybę išauginti vai-kus. Aišku, jie, kaip ir visi kiti žmo-nės, ir ten gyvendami nėra apsaugo-ti nuo bėdų. Bet dabar jie jaučiasi gerai ir grįžti į Lietuvą neketina.“

Išvažiavo, nes norėjo būti laisviTris sūnus užauginusi ir išmokslinusi kaunietė Natalija Danielienė šiuo metu gali džiaugti s ti k vieno, vyriausiojo, sūnaus draugija: du jaunėliai, emigravę į Londoną, moti nos širdyje paliko negyjančią žaizdą.

Palikdamas žemę, kurioje užaugo, nė vienas žmogus negali jausti s ramus. Jie gal taip pat norėtų apsiverkti , bet galvoja – kam skaudinti mane?

Visos šeimos susiti kimai Natalijai ir jos sūnums šiuo metu yra tapę vis rečiau pasiekiama svajone.Asmeninio albumo nuotraukos

„Man pats gražiau-sias – Lietuvos dan-gus, be jo negalė-čiau gyventi “, – sako Natalija Danielie-nė, trijų sūnų, iš ku-rių du – emigrantai, mama.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)6 Kelyje

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Šiuolaikinėje visuomenėje be-veik neįsivaizduojame gyvenimo be automobilio. Atrodo, jei nemo-ki riedučiais važiuoti ar gerai van-denyje plaukti , dar nieko tokio. Tačiau nemokėti vairuoti automo-bilio?! Beveik kiekvienas žmogus gali išmokti vairuoti , tačiau daž-nai vairavimas mums sukelia bai-mę ir stresą.

Atsipalaiduoja užmiestyje

Tik ką išlaikiusio egzaminą ir pradėjusio važinėti vairuotojo bai-mė privažiavus sudėtingą sankryžą, kamštyje įstrigusio miestiečio pyktis ar avariją išgyvenusio žmogaus ne-

noras sėstis prie vairo turi daug ką bendro. Tai stresinė būsena. Nerimaujama atsisėdus prie vairo ir dėl paprastų dalykų – ką reikės daryti, jeigu mašina suges, kas jei-gu pasiklysiu kelyje ar netyčia už-ges variklis?

Neseniai vairuotojo pažymėji-mą gavusi Regina prie vairo sėdasi nedrąsiai. „Kol kas dar nesijaučiu labai tvirtai. Reikia praktikos, o ir vairuotojai labai nemandagūs. Juk mato, kad su „žaliu lapu“ važiuoju, bet vis tiek pypsina, net langą pra-sidarę iškoneveikia“, – sako 25-erių mergina.

Pasak Reginos, ji atsipalaiduoja tik išvažiavusi iš miesto. „Užmies-tyje ramiau, mažiau tenka staigiai stabdyti, ne tiek daug netikėtų si-

tuacijų. Bet vėlgi, jei mieste bijosi važiuoti, taip ir liksi balta varna prie vairo“, – sako vairavimo įgūdžius tobulinanti Regina ir priduria, kad įtampa prie vairo dažnai atbaido iš viso vairuoti.

O jau 12 metų vairavimo stažą turintis Andrius teigia, kad streso nelieka, kada pats jautiesi tvirtai prie vairo, nors neslepia, jog Vil-niuje būna labai daug stresinių si-tuacijų.

„Vilniuje vairuotojai neman-dagūs, skuba, lekia, nepraleidžia, sig nalizuoja, nors nėra tam jokios priežasties – spūsties nervingais manevrais nesumažinsi. Stengiuo-si kuo mažiau reaguoti į aplinki-nių provokacijas. Rytinių ir vakari-nių spūsčių metu reikia išmokti būti ramiam, kitaip gali ir pats nuken-tėti“, – sako Andrius. Jis įsitikinęs, kad dažniausiai avarijos kyla dėl per didelės nervinės būsenos.

Klasikinė muzika ramina

Viena Vokietijos draudimo įmo-nė atliko apklausą, kurios rezultatai iškalbingi – net 40 proc. vairuoto-jų, patekę į rimtą avariją, buvo įpy-kę arba išsigandę dėl kito vairuo-tojo elgesio.

Toks, anot tyrėjų, santykis reiš-kia, kad per metus dėl psichologinės įtampos sukeltų įvykių Vokietijoje žūsta apie 750 žmonių ir padaroma 900 mln. eurų (3 mlrd. 107 mln. litų) žalos. Pasak medikų, dažnai patiria-mas stresas vairuojant ilgainiui gali išugdyti fobiją sėstis prie vairo.

Kad taip nenutiktų, užsienio ir Lietuvos draudikai, medikai ir au-toservisų specialistai pataria, kaip išvengti streso prie vairo, ir siūlo 10 būdų, kaip išvengti skaudžių jo pa-sekmių.

„Minsko gatvėmis kursuoja apie 3 tūkst. troleibusų ir autobusų, vei-kia metropolitenas, bet elektroni-nio bilieto diegimas pas mus vis dar yra siekiamybė“, – sakė „Minsk-trans“ generalinio direktoriaus pir-masis pavaduotojas-technikos di-rektorius Borisas Dimidovičius.

Kauno troleibusų bendrovė-je „Autrolis“ svečiai iš Baltarusijos sostinės, turinčios apie 1,8 mln. gy-ventojų, labiausiai domėjosi elek-troninių bilietų įrangos, platinimo, apskaitos, kontrolės ir švieslenčių įrengimo darbais.

Susitikimuose „Minsktrans“ at-stovai pabrėžė, kad Minskas siekia tapti šiuolaikišku miestu. Elektroni-nį bilietą viešajame transporte užsi-brėžta įdiegti per dvejus metus. „Tai padaryti nebus paprasta, nes daugelį sprendimų mums tiesiog „nuleidžia iš viršaus“ ir visada situacija gali pa-sikeisti“, – sakė B.Dimidovičius.

Jį nustebino tai, kad Kaune įdiegta elektroninio bilieto siste-ma veikia taip pat, kaip ir daugely-je Europos Sąjungos miestų, kurie

išnaudoja informacinių technolo-gijų teikiamus pranašumus. Mins-ke popieriniai elektroniniai bilietai parduodami daugiau nei pustrečio tūkstančio prekybos vietų, o Kaune jų mažiau nei 200. Minske kasdien miesto transporte dirba apie 1 200 kontrolierių, o Kaune samdant sau-gos įmonę visam miestui pakanka trijų kontrolierių ekipažų.

„Jūs tik pagalvokite, kiek mes su-taupytumėme lėšų, jei vietoj popieri-nių bilietų turėtume elektroninę siste-mą“, – svarstė B.Dimidovičius. Kaune elektroninio bilieto įranga ir progra-mos įdiegtos per trejus metus.

„Baltarusių viešnagė parodė, kad Kaunas eina teisingu keliu, – pa-stebėjo elektroninio bilieto sistemą įdiegusios UAB „Empirija“ direkto-rius Henrikas Matulionis. – Žino-ma, mūsų ir partnerių įdiegta įranga elektroninio bilieto sistemai suteikia kur kas daugiau galimybių, nei iš-naudojama šiuo metu, bet neabejo-ju, kad tiek Kaunas, tiek ir kiti Lie-tuvos miestai gyventojams teiks vis daugiau naujų paslaugų.“Parengta pagal UAB „Empirija“ inf.

Stresas prie vairo – kelias į nelaimę

Kaip išvengti streso

1. Planuokite laiką. Jeigu nuolat ne-spėjate ir dėl to nervinatės, išva-žiuokite anksčiau.

2. Išsimiegokite. Labiau tikėtina, kad reaguosite neadekvačiai, jei-gu smegenys negaus ti nkamo po-ilsio. Miegui reikėtų skirti mažiau-siai 7 valandas.

3. Išlaikykite atstumą. Išlaikydami atstumą tarp priekyje važiuojan-čio automobilio, turėsite pakan-kamai laiko reaguoti , jei jis darys neti kėtą manevrą.

4. Venkite akių kontakto. Jeigu kyla įtampa, nežiūrėkite ti esiai į akis ir neprovokuokite konfl ikto.

5. Nereaguokite per sti priai. Buvimas automobilyje gali suteikti neti krą saugumo jausmą, dėl to galite rea-guoti smarkiau nei, sakykime, par-duotuvėje. Nerodykite nepadorių gestų ir nesiplūskite – tai kvailai atrodo ne ti k viešojoje vietoje, bet ir automobilyje.

6. Atleiskite ir pamirškite. Kiekvienam būna blogų dienų. Jeigu kažkas už-kerta kelią, nerodo posūkio – gal-

būt šiandien jie ti krai blogos nuo-taikos. Neužsikrėskite ir jūs ja.

7. Suskaičiuokite iki 10 ir giliai įkvėp-kite. Stenkitės visada išlikti ramus. Nervinė įtampa didina nelaimės ti -kimybę ir apskritai kenkia sveikatai.

8. Atsiprašykite. Jeigu padarėte klai-dą, neatsiti ks nieko blogo, jei tai pripažinsite. Atsiprašanti s gestas ranka gali daryti stebuklus.

9. Perjunkite muziką. Hip hopas ska-ti na agresiją, o klasikinė muzika, pvz., Mocartas, ramina.

10. Keleiviai turėtų neblaškyti vairuo-tojo. Keleivis neturi daryti nieko, kas bent akimirkai galėtų ati trauk-ti vairuotojo dėmesį nuo kelio. Pavyzdžiui, važiuojant nedera at-kreipti vairuotojo dėmesį į rekla-mas pakelėje, pastatus ar kitus vaizdus, kurie nėra svarbūs vaira-vimui. Nedera staiga prabilti labai garsiai ar šaukti , nes išgąsdintas vairuotojas netyčia gali atlikti pa-vojingą manevrą. Vairuotojui gali trukdyti ir kai kurie keleivio ban-dymai jam padėti : palaikyti vairą, įjungti sti klo valytuvus ar paregu-liuoti radijo mygtukus ant vairo.

Viena Vokieti jos draudimo įmonė atliko apklausą, kurios rezultatai iškal-bingi – net 40 proc. vairuotojų, patekę į rimtą avariją, buvo įpykę arba išsigandę dėl kito vairuotojo elgesio. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Meistras pataria

UAB „Dalaida“ japoniškų ir korėjie-ti škų automobilių dalių specialistaiPadangos dėvisi nevienodai. Norint iš-lyginti dėvėjimąsi, kartais prakti kuoja-mas priekinių padangų sukeiti mas su užpakalinėmis, tačiau tai ne geriausias būdas. Jei padangas sukeisite, padanga, prisitrynusi ant vienos ašies, ant kitos tu-rės vėl prisitrinti , kad pradėtų dilti toly-giai. Yra pigesnis ir visai neblogas spren-dimas – nusipirkti ti k dvi naujas padan-gas ir uždėti jas ant priekinės ašies, o sudėvėtas – ant užpakalinės. Aišku, jei automobilis varomas visais keturiais ra-tais, keisti teks visas padangas.

Eva Konopka, didžiausios pasaulyje padangų gamintojos „Michelin“ ats-tovė Lenkijai ir Balti jos šalimsSiekdama, kad naujausios kartos pa-dangos ati ti ktų aukščiausius saugumo standartus, „Michelin“ jas gamina be-veik tokias, kokios yra naudojamos ci-vilinės aviacijos pramonėje. Per bandy-mus „Pilot Super Sport“ padanga sudė-ti ngiausiomis sąlygomis įveikė 50 tūkst. kilometrų ir puikiai atlaikė dvigubai di-desnes apkrovas nei tas, kurios veiktų sumontuotos automobiliuose. Techno-loginė naujovė, kai naudojami skirti ngi gumos mišiniai kairėje ir dešinėje pro-tektoriaus pusėse, iš pradžių buvo die-giama ti k lenktyninėms padangoms, o

dabar tuo gali naudoti s bet kuris vai-ruotojas. Siūlyčiau nusidėvėjusias pa-dangas keisti į naujas ir kokybiškas.

Nerijus Melketas, UAB „Autoaibė“ autoserviso meistrasPadangų susidėvėjimui įtakos turi ratų suvedimas, slėgis padangose ir vairuotojų neatsakingas vairavimas. Kai kurie vairuotojai deramai nepri-žiūri savo automobilių. Pakeitus pa-dangas siūlau būti nai pasiti krinti ratų suvedimą. Kartais būna, kad žiemi-nes padangas žmonės turi vienų dy-džių, o vasarines – kitų, pavyzdžiui: žiemines – 195/65R15, o vasarines – 215/55R16.

Ką daryti , kad padangos tarnautų ilgiau?

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nemažai vairuotojų skundžiasi, kad vasarinės padangos nepatvarios, greitai nusidėvi. Kas tam turi įtakos – padangų kokybė ar neatsakin-gas vairavimas? Ką daryti , jei kurios nors ašies padangos susidėvi netolygiai? Pirkti visas naujas padangas ar ti k netolygiai susidėvė-jusias pakeisti naujomis?

Baltarusiai pati rti es sėmėsi Kaune

Baltarusijos viešojo transporto problemos žymiai didesnės nei mūsų Lietuvoje.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 7Sportas

„FC Barcelona“ Čempionų lygos varžybų nugalėtoja tapo ket virtą kartą. Iki šiol ji šį turnyrą buvo laimėjusi 1992, 2006 ir 2009 me-tais.

Anglai ir vėl pralaimėjo

Europos futbolo klubų Čempio-nų lygos varžybų nugalėtoja tapo Barselonos „FC Barcelona“ (Ispani-ja). Ji fi nale Londone, Vemblio sta-dione, 3:1 (1:1) įveikė Mančesterio „United“ (Anglija) futbolininkus.

27 min. Pedras Rodrigesas iš-vedė Barselonos ekipą į priekį 1:0. 34 min. rezultatą išlygino Veinas Rūnis. 54 min. Lionelis Mesis išve-dė „FC Barcelona“ į priekį 2:1. Tai buvo 53-iasis argentiniečio įvartis šį sezoną. 69 min. Davidas Vila Ispa-nijos klubui pelnė trečiąjį įvartį.

„FC Barcelona“ Čempionų ly-gos varžybų nugalėtoja tapo ketvirtą kartą. Iki šiol ji šį turnyrą buvo lai-mėjusi 1992, 2006 ir 2009 metais.

Barselonos klubas Mančesterio ekipą nugalėjo ir prieš dvejus me-tus vykusiame Čempionų lygos fi -nale (2:0).

Šakira pasveikino katalonus

Futbolo klubo „FC Barcelona“ žaidėjai Katalonijos sostinėje daly-vavo pergalės parade – futbolinin-kai šventė jau ketvirtą klubo perga-

lę UEFA Čempionų lygos turnyro finale. Atviru autobusu čempio-nai miesto gatvėmis keliavo į savą „Nou Camp“ stadioną. Miesto gat-vėse futbolininkus šūksniais sveiki-no šimtai tūkstančių gerbėjų.

„Ačiū visiems, kurie čia susirinko, visiems, kurie mus palaiko, ačiū už šį vakarą. Privertėte mus pasijausti jums artimais. Ačiū už paramą, reikštą visus metus. Ačiū už abi puikias taures. Šį triumfą pakartosime ir kitais metais – dirbsime vieningai, tai ši komanda pademonstravo per šiuos įspūdingus metus“, – sakė klubo „FC Barcelona“ treneris Josepas Guardiola.

„Visada didžiavausi būdamas

katalonu ir visada buvau didžiulis „Barcelonos“ gerbėjas, tačiau šian-dien jaučiuosi stipresnis nei bet kada anksčiau“, – pabrėžė saugas Chavi.

„Pasidžiaukime šia akimirka. Tikėkimės, kad ateityje mūsų dar laukia sėkmė. Tegyvuoja „Barsa“ ir tegyvuoja Katalonija“, – linkėjo puolėjas Lionelis Mesis.

Po bendros nuotraukos su tro-fėjais komanda bendravo su iš džiaugsmo šėlstančiais gerbėjais. Pergalingas eitynes lydėjo raudonos ir mėlynos spalvos konfeti lietus. Futbolininkų garbei dangų puošė fejerverkai, jie iš stadiono buvo iš-lydėti kaip tikri karaliai.

Vėliau visiems susirinkusiems koncertavo dainininkė Šakira, kuri yra „FC Barcelonos“ žaidėjo Gerar-do Pike draugė.

Įmušė net 53 įvarčius

Geriausias UEFA Čempionų lygos fi nalo žaidėjas Lionelis Me-sis šį sezoną buvo nesulaikomas ir iš viso šio sezono turnyruose įmušė net 53 įvarčius. Pasižymėjo argen-tinietis ir Čempionų lygos fi na-le, pasiųsdamas kamuolį į Edvino van der Saro ginamus vartus bei taip pirmą kartą pelnydamas įvar-tį Ang lijos žemėje.

23 metų futbolininkas dar kartą įrodė, jog ne veltui gavo geriausio planetos metų žaidėjo titulą.

L.Mesis tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Jis įmušė 12 įvar-čių ir pakartojo 2002–2003 metų sezone pasiektą olando Rudo van Nistelrojaus rekordą.

GK, Eltos inf.

Ketvirtąkart čempionai – „FC Barcelonos“ futbolininkai

Barselonos klubas Mančesterio ekipą nugalėjo ir prieš dvejus metus vykusiame Čempionų lygos fi nale (2:0). EPA-Eltos nuotraukos

„FC Barcelonos“ treneris J.Guardiola.

FIFA prezidentas perrinktas ketvirtai kadencijai

Ciuriche vykusiame 61-ajame Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) kongrese Zepas Blateris ket-virtą kartą tapo šios organizacijos vadovu.

Konkurentų rinkimuose neturė-jęs 75 m. šveicaras gavo 186 balsus iš 203 rinkimuose dalyvavusių delega-tų. Z.Blateris FIFA prezidentu tapo 1998 m. Šiame poste jis pakeitė brazi-lą Žuao Avelanžą, o po ketverių metų rinkimuose nugalėjo Afrikos futbolo konfederacijos prezidentą Isą Hajatu.

Antroji Z.Blaterio kadencija tru-ko penkerius metus vietoje ketverių, nes FIFA nusprendė nerengti pre-zidento rinkimų tais pačiais metais, kai vyko pasaulio futbolo čempio-natas Vokietijoje.

Aštuntasis prezidentas šias parei-gas eis iki 2015 metų.

1975 m. Z.Blateris pradėjo dirbti FIFA techniniu direktoriumi, o nuo 1981 iki 1998 m. buvo FIFA gene-raliniu sekretoriumi.

GK, Eltos inf.

FIFA organizacijoje Z.Blateris dirba nuo 1975 metų. EPA-Eltos nuotrauka

Vilniuje, prie Baltojo ti lto, ati -darytas paplūdimio ti nklinio aikš-telių kompleksas.

Artimiausiu metu toks komplek-sas bus įrengtas ir Klaipėdos antra-jame Melnragės paplūdimyje. Aikš-telės bus įrengtos bei atnaujintos ir kituose šalies miestuose – Nidoje, Pa-langoje, Kaune.

Taip siekiama didinti visuome-nės susidomėjimą šia sporto šaka ir sudaryti galimybę profesionaliems tinklininkams tinkamai pasirengti tarptautinėms varžyboms.

Paplūdimio tinklinio komplek-są prie Baltojo tilto sudaro šešios aikštelės, iš kurių keturios atitinka Europos tinklinio konfederacijos reikalavimus. Prie pagrindinės aikš-telės įrengta 700 sėdimų vietų.

Sportuoti naujajame aikštyne gali visi norintys, tik reikia iš anks-to rezervuoti laiką. Aikštyne dirbs ir

visiems paplūdimio tinkliniu besi-domintiems padės trys aukštos kva-lifi kacijos treneriai.

Šį sezoną Vilniuje bus surengti trys iš penkių Lietuvos čempionato etapų. Liepos 23-iąją aikštyne vyks naktinis paplūdimio tinklinio čem-pionatas, vėliau – „Paplūdimio kara-liaus“ turnyras, kuriame dalyviai žais nuolat keisdami partnerius, bus su-rengti Vilniaus miesto sporto šventės renginiai (rugpjūčio 20–21 dieno-mis) bei įvairios mėgėjų varžybos.

Rugpjūčio 10–14 dienomis Vil-niuje vyks Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiose tokio rango varžybose dalyvaus po 24 vaikinų ir merginų komandas iš 20 pasau-lio šalių. Pasak Lietuvos paplūdimio tinklinio rinktinės trenerio Mariaus Vasiliausko, mūsų šaliai Europos pir-menybėse atstovaus po dvi vaikinų ir

merginų ekipas. Kas pateks į rink-tinę, turėtų paaiškėti po liepos vi-duryje vyksiančio Lietuvos jaunių čempionato. Kandidatai į naciona-linę komandą pasirengimą Europos čempionatui pradėjo užvakar.

„Europos čempionatas bus ren-ginys, skirtas parengti jaunuosius sportininkus suaugusiųjų varžyboms. Nors federacija kalba apie apdovano-jimus, tačiau jei neiškovosime meda-lių, nieko baisaus nenutiks“, – sakė M.Vasiliauskas. Pasak jo, dėl aukš-čiausių Senojo žemyno pirmenybių apdovanojimų kovos Vokietijos, Rusi-jos, Lenkijos ir Ispanijos komandos.

Lietuvos paplūdimio tinklinio federacijos atstovai viliasi, kad sėk-mingai surengtas Europos jaunių čempionatas suteiks mūsų šaliai ga-limybę rengti pasaulio ir Europos taurių etapus.

GK, Eltos inf.

Sosti nėje bus galima žaisti paplūdimio ti nklinį

Paplūdimio ti nklinio kompleksą prie Baltojo ti lto sudaro šešios aikštelės, iš ku-rių keturios ati ti nka Europos ti nklinio konfederacijos reikalavimus.

EPA-Eltos nuotrauka

Vienas geriausių visų laikų šalies ledo ritulininkų, Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritu-lio lygos (NHL) Naujojo Džersio „Devils“ klubo ledo ritulininkas Dainius Zubrus į Lietuvą grįžo ne tuščiomis.

Prieš sugrįžtant Dainiui Lietu-vą pasiekė 50 ledo ritulio apran-gų komplektų, kurių vertė – beveik 100 tūkstančių litų. Siuntoje yra įvairių dydžių aprangos komplektų vaikams, taip pat keli komplektai jauniesiems vartininkams.

Aprangos komplektai bus įteik-ti Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygoje (NVLRL) dalyvaujančioms Lietuvos ledo ritulio mokykloms.

Pernai NVLRL prezidentu išrink-tas D.Zubrus jau antrą kartą pa-sinaudojo galimybe per Šiaurės Amerikos ledo ritulininkų pro-fesionalų asociaciją skirti paramą jauniesiems ledo ritulininkams. D.Zubrui pavyko įrodyti, kad di-džiulė parama vėl turi būti skirta Lietuvai.

Gegužės 31 dieną Vilniaus „Akropolyje“ esančiose „Geležinio vilko“ ledo ritulio mokyklos pa-talpose įvyko NVLRL prezidento D.Zubraus spaudos konferencija, kurioje ledo ritulininkas papasako-jo apie praėjusį sezoną ir apie nau-jus vaikų lygos planus Lietuvoje.

Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga prieš porą mėnesių baigė an-

trą sezoną. Per penkis mėnesius lygoje sužaista beveik 250 rungty-nių. NVLRL rungtyniavo 27 ko-mandos iš trijų valstybių – 19 iš Lietuvos, 2 iš Latvijos ir 6 iš Ka-liningrado srities (Rusija). Lyga sukaupė 360 tūkst. litų biudžetą, iš kurio net 100 tūkst. buvo skir-ta Lietuvos komandų premijoms ir paramai.

NVLRL pėdomis pasekė ir su-augusieji. Praėjusį rudenį įkurta Na-cionalinė ledo ritulio lyga (NLRL) suvienijo 27 Lietuvos komandas, kurios per pirmą sezoną sužaidė 180 rungtynių. Antrame NLRL sezone tikimasi išvysti Kaliningra-do (Rusija) ir Latvijos ledo ritulio komandas.

Jau 14 sezoną NHL sužaidęs D.Zubrus su komanda nepateko į atkrintamąsias NHL varžybas, nors prieš sezoną „Devils“ klubas buvo laikomas vienu lygos favoritų.

Nesėkmingai D.Zubrui susi-klostė ir sezono pabaiga, kai lie-tuvis jau žinojo, kad su komanda nepateks į atkrintamąsias varžybas, ir rengėsi ginti Lietuvos rinktinės garbę pasaulio čempionato I divi-ziono B grupės turnyre. Tačiau, li-kus kelioms savaitėms iki rinktinės pasirodymo, D.Zubrus rungtynė-se patyrė peties traumą, tad viltys vėl apsivilkti rinktinės marškinė-lius sužlugo. Be komandos lyde-rio rungtyniavusi Lietuvos rinktinė įveikė tik Estijos ledo ritulininkus ir liko priešpaskutinė, tačiau išsau-gojo vietą divizione.

GK, balsas.lt inf.

D.Zubrus į gimti nę grįžo su lauktuvėmis

Jau 14 sezoną NHL sužaidęs D.Zubrus su komanda nepateko į atkrintamą-sias NHL varžybas. EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)8 Užribis

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Lietuva tampa svarbiu narkoti kų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru – tai skelbiama Europolo parengtoje organizuoto nusikalsta-mumo metų ataskaitoje. Lietuvos vardas dažniausiai minimas pusla-piuose, kuriuose rašoma apie nar-koti kų plati nimą.

Teisėsaugos specialistai teigia, kad tokį vardą pelnėme dėl geros šalies geografi nės padėti es ir dėl aktyviai veikiančių nusikaltėlių grupuočių.

Narkoti kų gamybos centras įsikūrė Kaune

Lietuvos nusikaltėliai tapo svar-biais tarpininkais, kurie rūpinasi, kad narkotikai iš Rusijos pasiektų kitas Europos šalis. Europolo atas-kaitoje teigiama, kad lietuviai – pa-grindinių sintetinių narkotikų ža-liavos tiekėjai.

Amfetaminui gaminti skirtą me-džiagą BMK lietuviai gabena į Bel-giją, Olandiją ir Skandinavijos šalis. Europolo pareigūnai taip pat neat-meta, kad amfetaminas ir jam skir-tos žaliavos gali būti gaminamos Lietuvoje.

Pasak Narkotikų, tabako ir alko-holio kontrolės departamento Stra-tegijos, stebėsenos ir analizės sky-riaus vyriausiojo specialisto Rimanto Šagždavičiaus, Lietuva nuo seno gar-sėja kaip tranzito šalis, tad ne išimtis yra ir narkotikai.

Šiuo metu Vilniuje teisiami 27 organizuotos grupuotės nariai, kurie išplatino ne mažiau kaip 63 kilogra-mus amfetamino ir metamfetamino. Gamyba vyksta įvairiose šalies vie-tose, o lyderė – laikinoji sostinė.

„Kaunas tapo dideliu narkotikų gamybos centru. Tačiau narkotikai gaminami ne tik ten. Tokių „gamy-bininkų“ taip pat sulaikyta Alytu-je, Vilniuje, Panevėžio krašte, kiek mažiau pajūryje ir kituose mies-tuose“, – narkotikų gamybos taš-kus įvardijo R.Šagždavičius.

Lietuvos policijos pareigūnai ne-atskleidžia, kiek tiksliai organizuo-to nusikalstamumo grupuočių šiuo metu veikia Lietuvoje, tačiau tikina,

kad visos jos – žinomos ir kontro-liuojamos.

Garsėjame cheminiais narkoti kais

„Kad Lietuva yra narkotikų tran-zito šalis, įtakos turi ir geras Lietuvos tarnybų darbas. Daug išsiaiškiname, sulaikome, o tai rodo gerą prevencinį teisėtvarkos struktūrų darbą. Aktyviai bendradarbiaujama su Europos insti-tucijomis, kitų šalių tarnybomis. Ne-reikėtų pamiršti, kad esame didžiausia Baltijos šalis, turime Klaipėdos uos-tą, esame arčiausiai Vakarų Europos. Visa tai sudaro palankias sąlygas Lie-tuvai būti ne tik narkotikų tranzi-to, bet ir gamybos šalimi“, – teigia R.Šagždavičius.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės specialistas tikina, kad organizuoto nusikalstamumo gru-puotės Lietuvoje gerai atpažįsta-mos, tad nusikaltėliai jau ieško kitų erdvių. Lietuvaičiai yra palikę pėd-sakų visoje Europoje. Jų mėgstamos šalys – Didžioji Britanija ir Ispani-ja. Tačiau nelabai sekasi įsitvirtinti Vokietijoje. Lietuviams labai trukdo griežta vietos vokiečių tvarka. Lie-tuvaičiai migruoja, darbuojasi Grai-kijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje.

Specialisto pasiteiravus, ar se-niai mūsų šalis garsėja narko-tikų gamyba, R.Šagždavičius pabrėžė, kad Lietuva jau ne pirmus metus gar-sėja chemine narkoti-nių medžiagų gamy-ba. „Vienais metais daugiau, kitais – mažiau, kai randa-mos ir uždaromos nelegalios narko-tikų laboratorijos. Lietuvoje geros są-lygos narkotikų ga-mintojams, nes ša-lia – Rytų kaimynės. Tose šalyse taip pat aktyviai veikia nusi-kalstamos grupuotės“, – sakė R.Šagždavičius.

Kaimyninių šalių nusi-kalstamos grupuotės turi gerus priėjimus prie cheminių medžia-gų. Rytų šalyse, ypač Rusijoje, yra

didelės chemijos gamyk los, iš kurių ir vežama žaliava. „Vienos medžia-gos naudojamos narkotikų gamybai vietoje, o kitos keliauja į lietuvių la-boratorijas ar į Belgiją, Olandiją, ki-tas šalis. Ten pagaminti narkotikai neretai grįžta į tą pačią Lietuvą arba platinami Rytų šalyse – lietuviai gar-sūs ir Maskvoje“, – sako narkotikų kontrolės specialistas.

Paklaustas, kaip pareigūnams se-

kasi mažinti narkotikų gamybą ir tranzitą Lietuvoje, R.Šagždavičius sakė, kad tyrimai užtrunka ilgai, tad vertinti labai sunku. „Vienais metais gali vykti ilgi nusikaltėlių persekio-jimo darbai, o kitais jau pasirodys rezultatai – konkretūs laboratorijų ar kontrabandos skaičiai. Tuomet atrodys, kad mūsų šalis labai daug padarė, tačiau dažniausiai tai būna ne vienų metų veik los vaisiai“, – sakė R.Šagždavičius.

Populiariausios – kanapės

2011 m. Narkotikų, ta-bako ir alkoholio kontro-lės departamento duo-menimis, dėl kanapių

laikymo ar dis-

ponavimo jomis su-laikyti 337 asmenys , 299 – dėl h e r o i n o , 193 – dėl

metamfeta-mino. Už ko-

kaino ir amfe-tamino turėjimą

sulaikyta mažiau – atitinkamai 73 ir 52

asmenys.Jungtinių Tautų nar-

kotikų kontrolės ir nusi-

kalstamumo biuras, surinkęs na-cionalinius šalių duomenis apie narkotikų vartojimą bendrojoje po-puliacijoje, 2010 m. ataskaitoje nuro-do, kad bent kartą narkotikus 2008 m. vartojo tarp 155 ir 250 milijonų pa-saulio gyventojų (tai sudaro nuo 3,5 iki 5,7 proc. 15–64 metų amžiaus populiacijos). Pasauliniu mastu di-džiausią narkotikų vartotojų dalį sudaro kanapių vartotojai (129–190 milijonų). Amfetamino grupės me-džiagos pagal populiarumą užimą antrą vietą, po jų eina kokainas ir opiatai.

Psichoaktyviųjų medžiagų varto-jimo paplitimo tyrimas Lietuvos po-puliacijoje 2008 m. buvo atliktas antrą kartą. Kaip ir pirmojo tyrimo (2004 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti duomenis apie psichoak-tyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą pagal lytį ir amžiaus grupes.

Tyrimu siekta įvertinti Lietu-vos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gė-rimų bei narkotinių ir psichotro-pinių medžiagų vartojimo atžvil-giu. Buvo atlikta 15–64 m. Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje dalyva-vo 4 tūkst. 777 nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Paaiškėjo, kad bent vieną narko-tiką nors kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc. šalies gyventojų. Narko-tikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.) nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) nei vyresni (35–64 metų amžiaus) responden-tai, atitinkamai 22,1 ir 4,7 proc.

Kaip ir 2004 m., labiausiai šaly-je yra paplitęs kanapių vartojimas – bent kartą gyvenime kanapes yra var-toję 11,9 proc. Lietuvos gyventojų. Ekstazį bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., kokainą – 0,5 proc. Lie-tuvos gyventojų.

Europoje daugiausia narkoti-kų vartotojų Čekijoje. Ši centrinė Senojo žemyno šalis beveik viso-se kategorijose užima pirmą vietą. Aukštas pozicijas pasididžiavimo neteikiančiame narkotikus varto-jančių gyventojų sąraše užima ir Danija, Italija bei Ispanija.

Gabeno vandeniu

Mūsų šalies piliečiai nelegalia narkotikų prekyba ir pervežimais garsėja tikrai ne vienus metus. Pri-siminkime prieš 4 metus įvykusį be-precedentį įvykį. Tuomet lietuviai Airijos istorijoje pagarsėjo kaip di-džiausios narkotikų kontrabandos bylos dalyviai. 2007 m. Airijos po-licijos prašymu Ispanijoje buvo su-laikyti du Lietuvos piliečiai – 40 ir 50 metų vyrai. Lietuviai plaukė ka-tamaranu „Lucky Day“, kuriuo ga-beno narkotines medžiagas.

60 ryšulių, kuriuose buvo po 25 kilogramus kokaino, visiškai atsi-tiktinai buvo rasti plūduriuojantys vandenyje prie Korko miesto. Tai didžiausias rastas kokaino kiekis Airijos istorijoje. Juodojoje rinkoje narkotikų kaina siektų apie 108,5 mln. eurų.

Lietuviai vandens transportu ga-bendavo narkotikus į Airiją ir Di-džiąją Britaniją, o iš ten kvaišalai pasiekdavo kitas Europos šalis.

Lietuva tampa svarbiu narkoti kų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru

Lietuvos vardas dažniausiai minimas puslapiuose, kuriuose rašoma apie Lietuvos vardas dažniausiai minimas puslapiuose, kuriuose rašoma apie narkoti kų plati nimą. Specialistai teigia, kad tokį vardą pelnėme dėl geros narkoti kų plati nimą. Specialistai teigia, kad tokį vardą pelnėme dėl geros šalies geografi nės padėti es ir dėl aktyviai veikiančių nusikaltėlių grupuočių.šalies geografi nės padėti es ir dėl aktyviai veikiančių nusikaltėlių grupuočių.

Mūsų šalies piliečiai nelega-lia narkoti kų prekyba ir perve-žimais garsėja ti krai ne vienus metus. GK archyvo nuotraukos

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. birþelio 3–10 d., Nr. 22 (66). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðilutës rajone

Lota BALSYTĖ

Šiame krašte susiti nka Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrų ti ltai, čia yra pagoniškos, liuteroniškos ir kata-likiškos tradicijų santaka, čia susilieja dvarų ir žvejų kaimelių kasdienybė.

Kiekvieną atvykėlį pakeri vandens platybės ir jo sti chija, senieji švyturiai ir didysis paukščių migracijos uostas,

turti nga krašto istorija bei unikalus pa-veldas. Šis kraštas užburia taip, kad ne-retas, atvykęs į Mažają Lietuvą trum-pam, lieka Šilutėje visam gyvenimui. Mažoji Lietuva užgrūdino ir praturti no daugybę žmonių. Į savo pasaulėjautą jie įsileido pamario dvasia turti ngą, vėjų nugairintą, paukščių skrydžiais grakštų, žmonių nuoširdumu sveti ngą ir kraštovaizdžiu kerintį kraštą.

Šilutės jubiliejų sąrašas pailgėjo

Šilokarčema (Heydekrug) rašy-tiniuose šaltiniuose paminėta 1511 metais.

Praėjusį savaitgalį Šilutė – 2011-ųjų Lietuvos kultūros sostinė šventė net tris jubiliejus. Greta 500 metų sukakties nuo gyvenvietės pirmojo

paminėjimo rašytiniuose šaltiniuo-se ir miesto teisių suteikimo Šilu-tei 70–mečio istorikai siūlo įrašyti dar ir 90 metų sukaktį nuo pirmojo ofi cialaus Šilutės miesto vardo pa-minėjimo.

Pastarąją datą „iškapstė“ Klaipė-dos universiteto docentė dr. Arūnė Arbušauskaitė.

Mažoji Lietuva – penkių šimtmečių tradicijų santakoje Dalia UŽPELKIENĖ,

Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė

Aš ateivė, kaip ir dauguma šio krašto gyventojų. Su mama gyvenome Radviliš-kyje. Taip jau atsitiko, kad 11 metų būda-ma atsidūriau Šilutėje. Manau, kad mano persikėlimas gyventi į šį gražų Pamario kraštą yra toks pat savaiminis kaip ir kitų žmonių, tik metai skiriasi.

Istorija negali nutylėti pokario laiko-tarpio, kai, užėjus sovietų armijai, vietos gyventojai masiškai traukėsi. Jie, palikę ant stalų garuojančias sriubas, iškūren-tas krosnis, bėgo nuo rusų kariuomenės. Iš visų Lietuvos regionų judėjo karo audrų sukelta kita žmonių banga. Tie, kuriuos li-kimas atbloškė į Šilutę, sėdo prie tų stalų, kūrėsi senųjų gyventojų namuose. Panaši ir mano istorija. Anuomet žmones perse-kiojo baimė ir nepatikimumo nuojauta.

Šilutė unikali tuo, kad pokariu čia su-važiavo, suėjo, subėgo įvairiausių etno-grafi nių regionų žmonės. Iki tol čia buvo labai gražus lietuvininkų kraštas, kuriame klestėjo spauda, amatai, tradicijos, nepa-našios į tas, kurios egzistavo Didžiosios Lietuvos regionuose. Pasitraukus vietos gyventojams, dažniausiai vokiečiams, at-bėgėliai, suėjūnai iš Didžiosios Lietuvos, per daugelį metų priprato prie šito kraš-to, įsigyveno jame, šaknis suleido ir labai gražiai jį kuria. Mūsų miesto žmonės labai saugo tai, ką turi. Krašto istorija, lietuvi-ninkų tautinis paveldas per Šilutės 500 metų jubiliejinius renginius virto tikru pa-sididžiavimu prieš didžialietuvius.

F.Bajoraičio viešoji biblioteka įsikū-rusi senajame Žibų kaime, viename iš ke-turių istorinių Šilutės kaimų, sudarančių dabartinį Šilutės miestą. Jame kadaise buvo knygininkų zona. Čia susitelkusios knygrišyklos, spaustuvės ir knygynai pa-liko mums intelektualinį paveldą. Todėl mūsų biblioteka ir toliau kuria tą aplinką, tą stebuklingą atmosferą, saugančią seną-sias tradicijas. Pavyzdžiui, Štalių, Sekunų knygininkų dinastijoms priklausiusius na-mus pažymėjome atminimo lentomis. Gy-ventojai įprato, kad, tvarkant namą, atei-nančioms kartoms reikia išsaugoti unikalų atminimą, padėti gėlių.

Mes kuriame ir ateitį. Bibliotekos kie-melyje vyksta įvairiausi renginiai, knygi-ninkų suėjimai, kraštiečių literatūriniai vakarai, tarptautinės knygų mugės ma-žiesiems skaitytojams.

Mūsų biblioteka 1995 m. įkūrė pir-mąjį Lietuvoje senosios knygos muziejų. Profesorius Domas Kaunas, nuodugniai ištyręs šį kraštą, padėjo suvokti, kad vis-kas Mažojoje Lietuvoje kūrėsi ant kny-gos pamato.

Kodėl čia gyventi gera?

Šilutės krašto savitumą trumpai apsakyti neįmanoma. Čia reikia atvažiuoti , pamatyti , išgirsti , prisiliesti , pajusti ir išgyventi .

Saulius SODONIS

Kai į dangų pakilo balionai su pa-linkėjimais, daugelio buvusių kraš-ti ečių akyse suspindo ašaros. „Gal paskuti nį kartą matome savo gim-tąją Šilutę. Vieniems ji – Mažoji Lie-tuva, o mums – didelė, pati didžiau-sia“, – kalbėjo į pasaulio krašti ečių sueigą atvykę garbaus amžiaus ši-luti škiai.

Krašti ečių sugrįžimai

Ko gero, vienas įdomiausių ir spal-vingiausių praėjusios savaitės pabaigos renginių, vykusių per miesto 500 metų gimtadienį, buvo Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos rengiama pasau-lio šilutiškių kraštiečių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“.

Ji man didelė, pati didžiausia

Tauti niais drabužiais pasipuošusi gidė iš Rusnės Dainora Laukevičienė turistams pasakoja apie Mažąją Lietuvą.Lilijos Valatkienės nuotraukos

Šilutę puošia daugybė architektūros paveldo pastatų. Sugrįžusiems į tėviškę krašti ečiams jie sukelia nostalgiją. Šioje mokykloje buvo pažintos pirmosios raidės.

Nukelta į 13 p.

Nukelta į 10 p.

Nukelta į 11 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)10 Mūsų paveldas

„Reikia pasidžiaugti, kad šilutiš-kiai gali švęsti trigubą jubiliejų – Ši-lutės vardas ofi cialiame dokumente pirmą kartą buvo paminėtas 1921 m. Prancūzmečio Direktorijos žinių laikraštyje. Taigi – prieš 90 metų“, – pranešė A. Arbušauskaitė.

Mažoji, arba Prūsų, Lietuva

Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūki-ją ir Suvalkiją išvardys kiekvienas mokinukas. O ties Mažąja Lietuva neretas ir išsimokslinęs žmogus su-klumpa, dažniausiai jos gyventojus priskirdamas žemaičių etnokultū-ros regionui.

Penktasis Lietuvos etnografi nis regionas – Mažoji Lietuva – niekada nebuvo pavaldi Lietuvos valstybei. Nuo 1923 m. tik jos dalis – Klai-pėdos kraštas – priklausė Lietuvai.

Iki 1525 m. Mažosios Lietuvos že-mes valdė Vokiečių ordinas. Ordi-no valstybę panaikinus, iki 1701 m. ji priklausė Prūsijos hercogystei (iki 1660 m. – kaip Lenkijos lenas). 1701–1871 m. – Prūsijos karalystei, 1871–1945 m. – Vokietijai.

Su lietuvininkų vėliava

Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lie-tuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lie-tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros. Mažosios Lietuvos lie-tuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kuni-gaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultū-ros, šis regionas buvo svarbus Lie-tuvos kultūrai.

Ši Mažosios Lietuvos dalis yra lietuvių raštijos gimtinė. Čia iš-leista pirmoji lietuviška knyga, pir-moji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos krašto-tyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietu-vių kalbą, atidarytos pirmosios lie-tuviškos mokyklos ir pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709–1710 metų maro lietuviai su-darė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o mies-tuose vyravo vokiečiai.

Nuo 1945 m. Mažosios Lietuvos žemes pasidalijo trys valstybės. Šiuo metu didžioji jos dalis priklauso Ru-sijos Kaliningrado sričiai (išskyrus patį Kaliningradą ir jo apylinkes), ženkliai mažesnė (nuo XVIII a. pr. lingvistiškai polonizuota) pietrytinė krašto dalis (Geldapės apylinkės) priklauso Lenkijai, o šiaurinė (esan-ti dešiniajame Nemuno krante) da-lis, t. y. Klaipėdos kraštas – Lietuvos Respublikai.

Mažoji Lietuva išsiskiria unika-lia ir labai skirtingo grožio gamta bei viena už kitą įdomesnėmis vie-tovėmis.

Šiame regione yra vienas gra-žiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo šedevras Kuršių nerija. Nepakartojama yra Nemu-no delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas, kur centrinės gatvės vieto-je – upė, pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas. Per šiuos kraštus eina didysis paukščių migracijos takas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uosta-dvario ir Ventės rago švyturiai.

Išlikusi archaika

Archajiškiausią šio krašto pavel-do sluoksnį sudaro medinė liaudies

architektūra. Įspūdinga trobų, prie-angių, klėčių puošyba – ornamentais pjaustinėtos vėjalentės, užsibaigian-čios žirgeliais.

Vėjarodės puošdavo žvejų burinių valčių (kurėnų) stiebų viršūnes ir žy-mėdavo laivo priklausomybę kuriam nors kaimui.

Iš kitų Lietuvos etnografi nių sričių Mažoji Lietuva išsiskiria ypač archajiš-kais mediniais antkapiais, vadinamai-siais krikštais. Manoma, kad įmantrios jų formos siekia ikikrikščioniškosios baltų kultūros laidojimo tradicijas. Bū-dingas Kuršių nerijos, Rusnės ir Ven-tės rago žvejų kaimų bruožas – savita spalvinė gama ir namų kraigus puo-šiančios vėtrungės.

Vilhelmas Storasta-Vydūnas – Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, fi losofas.Hermanas Zudermanas – vokiečių rašytojas.Hugo Šojus – mecenatas, visuomenės veikėjas.Bronius Stanslovaiti s – gydytojas.Rudolfas Andrius Cipelis – redaktorius, vertėjas.Mikas Klumbys – kunigas.Karlas Vilhelmas Sekuna – Lietuvos literatūros, rašti jos ir knygos veikėjas.

Jurgis Plonaiti s – visuomenininkas.Jonas Jonaiti s – kraštotyrininkas.Broliai Otas, Artūras ir Oskaras Sekunos – spaustuvininkai.Vytautas Kamantas – projektuotojas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas.Dainora Pociūtė-Abukevičienė – humanitarinių mokslų daktarė.Romas Ubartas – olimpinis čempionas.Laimutė Baikauskaitė – sporti ninkė, olimpinė vicečempionė.

Eva Kubos – dailininkė.Vaclovas Algirdas Mišeikis – technikos mokslų daktaras.Aldona Ramunė Palekaitė – poetė.Vidmantas Kastyti s Bentkus – matemati kas.Mindaugas Timinskas – krepšininkas.Marija ir Adolfas Štaliai – knygininkai.Eugenijus Butkus – chemikas.Žilvinas Endzinas – medikas.Alfonsas Jocys – rašytojas.Virgilijus Juodakis – žurnalistas.

Arnoldas Piročkinas – kalbininkas, vertėjas.Mindaugas Kubaiti s – architektas.Arvydas Sauspreikšaiti s – dainininkas.Remigijus Valiulis – bėgikas, olimpinis čempionas.Aleksandras Pancerovas – treneris, Lietuvos ir Europos rankų lenkimo čempionas.Astrida Petraitytė – prozininkė.Algirdas Balčyti s – statybininkas, inžinierius.Zigmantas Balčyti s – politi kas, europarlamentaras.Dalia Užpelkienė – F.Bajoraičio bibliotekos direktorė.

Liudvikas Juraška – japoniškų magnolijų auginimo pradininkas Lietuvoje.Laima Dumšienė – F.Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė, visuomenininkė.Bronius Mačernis – treneris.Robertas Koncaiti s – treneris.Romualda Dobranskienė – mokytoja.Irena Arlauskienė – mokytoja.Adolfas Večerskis – režisierius, kino ir teatro aktorius.Marijus Budraiti s – poetas, režisierius.Steponas Kairys – treneris.

Šilutės kraštą garsinę ir garsinantys žmonės

Mažosios Lietuvos tauti niais drabužiais pasipuošę klaipėdiečiai atvyko pasveikinti kaimynų šiluti škių su jubiliejumi.

Šilutės gyvenamieji namai – architektūros paminklai. Šilutės Žuvų turgus. 1911 m. Šilutės muziejaus archyvo nuotrauka

Mažoji Lietuva – penkių šimtmečių tradicijų santakoje

Mažosios Lietuvos regionas yra pietvakarinėje nuo Šešupės žemupio Lietuvos dalyje.

Atkelta iš 9 p.

1911 m. pastatyta gaisrinė atlaikė du pasaulinius karus ir visą laiką tarnavo pa-gal paskirtį . Lilijos Valatkienės nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 11Mūsų paveldas

Visa, kas geriausia ir įdomiausia Klai-pėdos krašte, saugoma F.Bajoraičio vie-šosios bibliotekos muziejuje. Žmonės at-neša tikrus lobius – vertingus leidinius su apkaustais, paveldėtas knygas iš prosene-lių ir dovanoja muziejui.

Nėra pasaulyje vietos, į kurią norėčiau iškeisti šį kraštą. Nežinau, ar ta Šilutės žemė pririšo mane, ar pamažu kurdama savo aplinką su ją suaugau, bet savęs ki-tur tikrai neįsivaizduoju. Ši biblioteka – mano pirmoji ir vienintelė darbo vieta nuo 1966-ųjų. Esu stebėtinai prieraiši. Šilutės kraštas ugdo sėslumą.

Mūsų bibliotekos kolektyvas – tiesiog nuostabus. Jeigu žmonės, atėję į darbą šeštą ryto, neskuba į namus iki išnaktų, vadinasi, jie myli darbą, myli knygą ir savo skaitytojus.

Mūsų kiemas atviras nakvišoms. Jau-nimas rengia vakarus prie žvakių, senjorai mėgsta susirinkti savaitgaliais, miestiečiai džiaugiasi poezijos vakarais. Rengiame mokslines konferencijas, skirtas knygai. Mažosios Lietuvos, F.Bajoraičio ir kitos Šilutės gatvės pavadintos mūsų iniciatyva. Augant naujiems gyvenamiesiems rajo-nams, savivaldybei siūlome gatvių pava-dinimus, kad būtų įamžinti mūsų rašytojų, knygininkų vardai. Suderiname ir apra-šome literatūrinius maršrutus dviratinin-kams, pėstiesiems ir automobilininkams. Po mūsų rajoną išsibarstė daugybė kny-gos ženklų. Juos atpažinti ir išmokyti kitus perskaityti – mano gyvenimo tikslas.

Jūratė GUSEVIENĖ,vokiečių fi lologė

Prieš dvidešimt devynerius metus baigusi Vilniaus universitetą atvykau į Šilutę dėstyti vokiečių kalbos. Kadangi esu jurbarkietė, tad kaimyninės Šilu-tės vardas man buvo žinomas. Bedžiau pirštu į žemėlapį ir išvažiavau.

Sužinojusi mano pasirinkimą, mūsų kurso kuratorė pasakė: „Tu ten rasi lai-mę, ten raudoni stogai.“

Apie šitą kraštą anuomet nieko ne-žinojome, istorija daugybę dalykų nu-tylėjo. Tik po daugelio metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iš įvairiausių šaltinių išgirdome ir sužinojome apie šio krašto praeitį.

Pradėjau pati domėtis istorija, bai-giau gidų kursus, įgijau kvalifi kaciją. Džiaugiuosi, kad keliomis kalbomis ga-liu studijuoti literatūrą. Ypač jos nema-žai vokiečių kalba. Sukaupiu daug žinių, jas apibendrinu, jeigu yra galimybė jo-mis pasidalyti, jaučiu neapsakomą ma-lonumą.

Tenka dažnai važiuoti į Vokietiją, dirbti su vokiečių turistais, atvykstan-čiais į Mažąją Lietuvą. Šilutėje labai populiarus vadinamasis tėvynės, arba nostalgijos, turizmas.

Gyventi čia labai gera, todėl kad dirbu prasmingą darbą, užsiimu įdo-mia veikla, galiu dalytis žiniomis. Gim-nazijoje dėstau vokiečių kalbą. Lietu-voje viską užgožė anglų kalba, laimei, mūsų krašte vokiečių kalba dar populia-ri. Čia nemažai vokiškos kilmės žmonių, kurie rūpinasi, kad jų vaikaičiai gerai mokėtų senelių kalbą, žinotų savo kraš-to istoriją.

Kodėl čia gyventi gera?

Liudmila RYBNIKOVA

Didinga ir puošnu

Nuo senų senovės Šilutė priklausė Verdainės parapijai. Būtinybė statyti atskirą bažnyčią atsirado susijungus keliems kaimams ir pradėjus inten-syviai plėstis Šilutei.

Šilutės miesto mecenatas, fi lan-tropas, kultūros ir visuomenės veikė-jas Hugo Šojus 1910-aisiais kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsisto-riją, kad atskirtų nuo Verdainės pa-rapijos ir suteiktų galimybę sukur-ti atskirą parapiją. 1913 m. padėtas bažnyčios kertinis akmuo ir pasta-tyta klebonija. Pirmasis pasaulinis karas statybą nutraukė. Bažnyčia iš-kilo 1926 m.

Šilutės centrą puošianti evan-gelikų liuteronų bažnyčia pasižymi racionaliajai architektūrai būdinga griežta, plokštumine kompozicija ir saikingomis, modernizuotomis neo-gotikos formomis.

Stambaus stačiakampio pastato vidaus erdvę skaido aštuonios ko-lonos. Jos palaiko ir šalutinių navų

antruosius aukštus. Siaurose šoni-nėse navose įrengti galerijų balko-nai. Pusrutulinėje gaubtoje apsidė-je stovi ąžuolinis altorius, sakykla ir krikštykla.

Išorėje dominuoja masyvus kva-dratinis 50 m aukščio bokštas su smailiais trikampiais skydais, aukš-ta aštuoniakampe smaile ir mažo-

mis smailiukėmis kampuose. Bokš-te yra trys varpai ir miesto laikrodis. Bokšto viršūnė – puošniausia pastato dalis. Lygiose tinkuotose sienose su aukštu akmens mūro cokoliu beveik vien funkciniai elementai. Priskiria-ma istorizmo stiliui.

Laikrodžio mechanizmą sukons-travo Berlyno meistrai. Vokiečiai nu-liejo tris varpus, kurie svėrė 1300, 620 ir 350 kg. Kiekviename varpe buvo išlietas užrašas-sentencija vo-kiečių kalba, pavyzdžiui, „Aš esu ar-timo meilei paskirtas“.

Žuvusiesiems atminti

Įžengus į bažnyčią pasitinka at-minimo lentos žuvusiesiems Pirma-jame pasauliniame kare. Kairėje sie-noje dailininkas Richardas Pfeiferis pavaizdavo kryžių ant Išganymo uo-los, kaip vienintelį išsigelbėjimą siau-bo apimtiems žmonėms. Dešinėje nutapytas pergalingas Jėzaus Kris-taus prisikėlimas.

Bažnyčios vidų puošia vitražas virš pagrindinio įėjimo durų. Jo au-torius – vitražistas dailininkas Emilis Krugeris. Vargonus pagamino Elbin-go vargonų fi rma „Wittek“.

Istorinė freska

Šilutės bažnyčia laikoma viena gražiausia Rytų Prūsijos evangeli-kų bažnyčių. Tai dailininko Richar-do Pfeiferio, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus, nuo-pelnas. Virš altoriaus pavaizduota di-delė Nukryžiuotojo fi gūra mėlyname visatos fone yra bažnyčios meninio apipavidalinimo centras.

Altoriaus sieną dengia 80 kv.m freska Biblijos siužetais. Ji nutapy-ta taip patvariai, kad nuo 1926 metų bažnyčios polichromijai neprireikė res-tauratorių pagalbos. Altoriaus freskoje pavaizduoti 120 įžymių veikėjų. Ša-lia poeto A. Dantės, reformatoriaus M. Liuterio, kompozitorių S. Bacho ir Hendelio nutapyti garsūs Prūsijos vei-kėjai, šviesuomenės atstovai, o apačio-je – itin nusipelnęs Šilutei Hugo Šojus. Jis rankose laiko bažnyčios modelį.

Altoriaus freskos centre Dievo ir Avinėlio sostas. Virš jo trikampis – Dievo Trejybės simbolis. Iš sosto vi-somis dangaus kryptimis išteka van-dens gyvybės upės. Čia pavaizduota tai, kas parašyta paskutinėje Biblijos Apreiškimų knygoje.

Prie išėjimo iš maldos namų yra dar dvi freskos : „Audros nutildymas“ ir „Skęstantis Petras“. Prieš 85 metus jas nutapęs dailininkas R.Pfeiferis pa-stebėjo : „Tie du atsitikimai pilni gi-lios prasmės. Aš panaudojau juos kaip paguodą žvejams ir jūreiviams, kurie Kuršių mariose ir jūroje dažnai rizi-kuoja savo gyvybe. Galvojau ir apie žemumų gyventojus, nuolat kenčian-čius nuo potvynių“.

Liuteronų bažnyčios freskoje – ir Šilutės šviesuomenės veidaiŠilutės centrą puošianti evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1926 m. pagal Kurto Gutknechto projektą. Žemės sklypą jai dovanojo miesto mecenatas Hugo Šojus.

Virš altoriaus nutapyta didelė Nukryžiuotojo fi gūra mėlyname visatos fone – bažnyčios meninio apipavidalinimo centras. Freskoje pavaizduoti 120 įžymių veikėjų. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Šilutės puošmena – evangelikų liuteronų bažnyčia.

Šilutės centrą puošianti bažnyčia pasižymi saikingomis neogoti kos formomis.

Atkelta iš 9 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)12 Mūsų paveldas

Lilija VALATKIENĖ

Hugo Šojaus nuopelnai Šilutei – milžiniški. Įžvalgaus, išsilavinusio dvarininko, talenti ngo vadybinin-ko veikla padėjo sėkmingai plėtoti miesto kultūrinį, politi nį bei visuo-meninį gyvenimą.

Miestas ant dvaro žemių

Šilokarčemos karališkasis dva-ras įkurtas XVIII a. pradžioje (1721 m.) Jis turėjo daug valdytojų. Kai kuriems savininkams ne itin rūpė-jo tvarka, nemokėjo jie tvarkytis ir ūkyje, tad XIX a. pabaigoje jį buvo galima laikyti nugyventu dvaru. 1889 m. dvarą įsigijęs Hugo Šojus išgelbėjo jį nuo pražūtingo likimo ir per trumpą laiką ūkis pasidarė pa-vyzdinis.

H.Šojus buvo išsilavinęs, talen-tingas žmogus, puikus vadybininkas, įžvalgus ekonomistas. Negalėdamas aprėpti didžiulio dvaro, dalį žemių jis pardavė, kitas žemes dovanojo miestui. Ant jų buvo pastatyta aps-

krities ligoninė, gimnazija, pradi-nė mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, bažnyčia ir kiti pastatai.

Sėkminga dvaro raida prisidė-jo prie paties Šilutės miestelio kul-tūrinės, politinės bei visuomeninės plėtros.

Laikas paveldui negailesti ngas

Architektūrinę, istorinę ir kraš-tovaizdinę vertę turinti Šilutės dva-ro sodyba 1997 metais buvo įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tačiau laikas ir žmonės per ilgus metus negailes-tingai nuniokojo paveldą.

„Šiuo metu yra išlikę 7 dvaro priklausiniai. Kieme riogso nu-griuvusios daržinės liekanos – ne-atlaikė praėjusios žiemos sniego naštos. Tolumoje skalbėjų namelis ant Šyšos upės kranto. Buvusioje dvaro ledainėje, šalia tvenkinių, so-vietmečiu veikė restoranas „Žvejų užeiga“. Šios patalpos seniai pri-vatizuotos, bet daugybę metų sto-

vi apleistos“, – pasakoja gidė Jūratė Gusevienė.

Tolumoje švyti tik buvęs dvaro sodininko namelis. Laimei, jo neiš-tiko ledainės ir daržinės likimas. Jį rekonstravo, jo aplinką sutvarkė šilu-tiškis verslininkas Aleksas Kvederis.

Aktyvus kultūrininkas

Hugo Šojus gimė 1845 m. Klai-pėdoje, pirklio šeimoje. Jis baigė Klaipėdos gimnaziją, Berlyne stu-dijavo žemės ūkio mokslus. Atlik-damas praktiką Lapynuose, išmoko lietuvių kalbą, susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka. Drauge su Aleksandru Kuršaičiu 1913 m. vo-kiečių ir lietuvių kalbomis išleido knygą „Žemaičių pasakos. Pasakos apie paukščius“.

Kita Hugo Šojaus aistra buvo muziejininkystė. Jis aktyviai propa-gavo lietuvininkų rankdarbius, vežė juos į parodas, dovanojo draugams ir garbingiems svečiams. Karaliau-čiaus universiteto garbės daktaras domėjosi archeologija, etnografi ja, žmonių buitimi, kolekcionavo tau-tinius drabužius, senovinius baldus, lietuviškas pasakas, savo piešiniuose vaizdavo Prūsijos žemdirbių buitį.

Įžvalgus vadybininkas

1889 m. iš dvarininkų Radkių įsigijęs apleistą Šilokarčemos dvarą su žemėmis Hugo Šojus pirmiau-sia apjuosė Šyšos upę pylimu, tokiu būdu apsaugodamas Šilokarčemos kaimą nuo potvynių.

H.Šojaus dvaras buvo puikiai tvarkomas ir prižiūrimas. Naujasis šeimininkas 750 hektarų žemės plo-te vertėsi daržininkyste, augino ar-klius. Kadangi H.Šojus vykdė labai plačią veiklą, pajamų turėjo ne tik iš

dvaro. Jis buvo „Durpių kraiko“, da-bartinės Traksėdžių durpių įmonės, stebėtojų tarybos narys, gaisrinės, geležinkelio bendrasavininkis.

Vos spėjus atnaujinti dvarą, 1896-aisiais kilo gaisras, kuris su-naikino beveik visus dvaro ūkinius pastatus. Senųjų vietoje buvo pasta-

tyti nauji mūriniai, o dvaro kiemas, apsisaugant nuo Šyšos upės potvy-nių, buvo paaukštintas apie metrą ir išgrįstas akmeniniu grindiniu.

H.Šojus rekonstravo pačius rū-mus, prie dvaro įrengė parką. Buvo iškasti trys nauji tvenkiniai, o palei Šyšos upę ir prie jos prisišliejusia-me miškelyje sukurta promenada, užveistas sodas.

Dvaras įgijo naują, patrauklią ir reprezentatyvią išvaizdą. Tad ne-nuostabu, kad čia lankydavosi gar-būs ir žinomi žmonės. Buvo atvykęs Vokietijos kronprincas, svečiuoda-vosi Lietuvos prezidentai, kiti kul-tūros ir politikos elito atstovai.

Per karą nukentėjo

Švęsdamas 80 metų jubiliejų, dvarininkas savo paties įkurtą par-ką padovanojo miestui. Po jo mir-ties dvarą paveldėjo anūkas. Tačiau, artėjant karo frontui, dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą Šilo-karčemos dvaras smarkiai nukentė-jo. Į jį buvo suvaryti nespėję pabėg-ti vokiečiai. Vėliau čia apsistojo iš Berlyno grįžtantys rusų kariai, tad galima įsivaizduoti, kas po jų vieš-nagės liko.

Po karo dvare veikė Kretingos žemes ūkio mokykla, Žemės ūkio technikumas. Dvaro pastatai buvo pritaikyti mokyklos poreikiams: rū-muose ir priestate įrengtos klasės

Šilokarčemos dvaras – 1721 m. įkurta sodyba, kaip valstybinis domenų dvaras dabarti nėje Šilutėje. Jis yra nesudėti ngų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais sti liaus bruožais bei santūriu, bū-dingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Antrą aukštą puošia langų lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas.

Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškiš-ta vidurine dalimi, kurioje buvo vesti biulis su laiptais. Vienoje vesti biulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pe-reinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis.

Po 1819 m. administracinės reformos sodybą įsigijo Francas Vilhelmas Radkė. Dvarą vadino kilminguoju (šis ti tulas buvo iki XX a. antrojo dešim-tmečio). Tais pačiais metais buvo pradėta dvaro statyba. Dvaras Radkiams priklausė iki tol, kol jį 1889 m. nupirko Hugo Šojus.

Pastaraisiais metais rūmai restauruojami. Konservuota išlikusi sieni-nė tapyba.

Ryškūs štrichai Šilutės miesto istorijojeHugo Šojus – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas.

Garsūs šiluti škiai surinko pinigų ir 2001 m.pastatė H. Šojui paminklą prie dvaro.

Dvaro aplinką puošia tvenkinys ir skulptoriaus Vytauto Balsio bronzinė skulptūra „Potvynis“. Tolumoje – buvęs sodininko namas.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 13Mūsų paveldas

ir kabinetai, bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – bib-lioteka.

Lietuvai atgavus nepriklausomy-bę, dvarą teko vėl kelti naujam gyve-nimui. Iš išorės puikiai restauruotas H.Šojaus dvaras turėjo tapti geriau-sia dovana Šilutės 500 metų jubi-liejui. Tačiau dėl lėšų stokos darbų neįmanoma pabaigti, todėl gidams belieka nuleidus akis aiškinti, kad salė dar neįrengta, antras aukštas iki šiol rekonstruojamas. Laimei, kad konservuota išlikusi sieninė tapy-ba, užmigdytas pastato sienas ar-dęs pelėsis, atlikti nuodugnūs ty-rinėjimai.

Išsaugotos vertybės

Dvaro gyvybę palaiko turiz-mo informacinis centras, nedidukė paro dų erdvė ir viena Šilutės mu-ziejaus salė, kurioje eksponuojami išlikę dvaro savininko daiktai.

Kaip juos pavyko surinkti?„Dvarai šiuose kraštuose labai

smarkiai nunyko (ypač nukentėjo medinis paveldas), vertingi daiktai buvo išvogti, mūriniai pastatai iš-tampyti po plytą. Klaipėdietis Mar-tynas Toleikis 1946–1947 metais buvo paskirtas Šilutės komendantu. Šio pagarbos verto žmogaus pastan-gomis išliko ne tik muziejuje sau-gomų dvaro daiktų, baldų, knygų, paveikslų, bet ir nuo sovietų inva-zijos buvo išgelbėta liuteronų baž-nyčia.16 paveikslų, portretai, dvari-ninko piešiniai, kurie eksponuojami H.Šojaus muziejuje, išliko iki 1998 m. užkišti malkinėje“, – pasakojo gidė Jūratė Gusevienė.

Keli autentiški paveikslai iš H.Šojaus namų interjero įspūdingai tiksliai atkartoja laivų detales. XIX a. buvo labai madinga piešti laivų „portretus“. Buvo sakoma, jeigu laivas žus audrose, tai prisiminimui išliks jo portretas. Į Šilutės dvarą jie atkeliavo H.Šojaus uošvio, škotų laivų statytojo ir pirklio, dėka.

Parengta vadovaujantis Šilutės muziejaus surinkta informacija

Hugo Šojaus likimas

Iškilaus dvarininko žmona buvo škotė. Meri Džein mirė pa-lyginti anksti . H.Šojus išaugino ir išmokslino du sūnus ir dukrą.

Dukra ištekėjo už garsaus mokslininko. Tolesnis jos likimas nežinomas. Sūnus Arnoldas žuvo kare. 1937-aisiais mirus Hugo Šo-jui, dvarą paveldėjo anūkas ir val-dė jį iki 1944-ųjų spalio, kol Šojų šeima pasitraukė į Vokieti ją.

Muziejus palaiko glaudžius ry-šius su Hugo Šojaus proanūkiu Ralfu Šojumi, kuris suteikė daug informacijos, dovanojo įvairių daiktų, nuotraukų ir dokumen-tų, sudarė genealogijos medį.

Žinanti ems Mažosios Lietuvos istoriją besiklausant gido pasako-jimų paprastai iškyla klausimas apie vieno dvarininko anūko veik-lą. Žinoma, kad jis, kaip dauge-lis ano meto jaunuolių, aktyviai reiškėsi Hitlerjugendo veikloje, tarnavo SS daliniuose ir apie tai parašė knygą.

„Mes neverti name, o ti k kons-tatuojame faktą“, – neretai atsa-ko ekskursijų vadovai.

Dalyvauti sueigoje pakviesti Lie-tuvoje bei įvairiuose kraštuose gyve-nantys žmonės, kurie vienaip ar kitaip susiję su Šilute. Kaip apie juos pavyko sužinoti, juos surasti ir kaip buvo ren-giamasi šiam pirmą kartą vyksiančiam renginiui, papasakojo pagrindinė šios idėjos sumanytoja – bibliotekos di-rektorė Dalia Užpelkienė.

Rengti tokias sueigas Šilutės bib-liotekininkai turi patirties. Jau vyko penkios Lietuvos kraštiečių sueigos. O štai pasaulio kraštiečių sueiga su-rengta pirmą kartą. Šiuo atveju reikėjo ne tik surasti po pasaulį išsivažinėjusius buvusius šio krašto žmones, bet ir gerai apgalvoti, ką jiems atvažiavus pasiūlyti, kad ir jiems, ir vietos žmonėms būtų įdomu. Tačiau svarbiausia buvo tuos žmones surasti.

Kraštiečiais buvo nuspręsta laikyti visus, kurie Šilutėje (imant ne tik patį miestą, bet ir plačiąja prasme – rajo-ną) yra gyvenę, dirbę ar kaip kitaip su šiuo kraštu susiję. Šių žmonių paieška prasidėjo prieš keletą metų. Pagrindi-nis šaltinis buvo laikraščiai, kurie kar-tais vienokiu ar kitokiu būdu ką nors paminėdavo. Tuomet bibliotekinin-kai imdavo ieškoti apie tuos žmones žinių. Didžiausia bėda, kad į spaudą patenka ne visai tikslios ar net iškrai-pytos žinios, todėl bibliotekininkams tekdavo nemažai paplušėti, kol pavyk-davo rasti minimus žmones. Nema-žai kraštiečių buvo atrasta pasinaudo-jant enciklopediniu žinynu „Kas yra kas“. Padėjo ir internetas. Kvietimus atsiliepti bibliotekininkai išsiuntinė-jo į universitetus, ministerijas. Tačiau, anot D.Užpelkienės, šia galimybe pa-sinaudojo labai nedaug asmenų.

O suradus ir susisiekus su kraštie-čiais, jiems buvo išsiunčiamos anke-tos, kuriose prašoma papasakoti apie

save. Dauguma labai mielai jas pildė ir siuntė į Šilutę. Todėl dabar bibliote-ka turi sukaupusi archyvą – duomenų bazę, kuri jau yra didžiulis turtas.

„Liūdna, tačiau ne vienas kraštie-tis, gavęs kvietimą atvykti į pasau-lio šilutiškių kraštiečių šventę, dėko-jo ir apgailestavo, kad tai „per brangi ir per sunki kelionė“, nes dauguma pakviestųjų jau yra garbaus amžiaus. Ne vienas užsienyje gyvenantis norė-jo sutapatinti šią kelionę su galimybe pabūti ilgiau, pratęsti poilsį bei aplan-kyti brangias jiems vietas. Ne vienas prašė surasti tų laikų draugų ar ben-dradarbių. Svečio noras – rengėjams įstatymas“, – sakė D.Užpelkienė.

Į kraštiečių susitikimo šventę atvy-ko 87 kraštiečiai iš septynių užsienio valstybių. Vyriausiajam – 92-eji.

„Susirašinėti su jais buvo didžiu-lis malonumas, – prisiminė bibliote-kos vadovė D.Užpelkienė. – Kvietėme ir garsųjį Kolumbijos Bogotos merą Antaną Mockų, kurio šaknys taip pat siekė Šilutę, tačiau dėl didelio užim-tumo jis negalėjo atvykti, bet atsiuntė sveikinimą.“

Nuoširdi pagalba

Dauguma, ypač svečiuose kraštuo-se gyvenančių žmonių, siūlėsi padėti rengiant šią sueigą.

„Asmeninėmis lėšomis kraštie-

čių sueigą parėmė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirminin-kas, Australijoje gyvenantis Vikto-ras Baltutis, Vokietijoje gyvenantis buvęs Šilutės chorvedys Raimon-das Utakis, kanadietė Aldona Ke-mežytė-Gailius, vilniečiai socialinių mokslų daktaras Remigijus Nau-žemys, humanitarinių mokslų dak-taras Arnoldas Piročkinas bei kiti buvę šilutiškiai. Organizatoriai ypač vertina asmeninę paramą. Šie žmo-nės daro gerą darbą iš širdies, o ne todėl, kad turi pinigų“, – priminė D.Užpelkienė.

Kraštiečiai atsiuntė senų nuot-raukų, dokumentų, kurie buvo eks-ponuojami kraštiečių sueigos paro-doje.

Pagalbą rengiant šią sueigą pasiū-lė ir kone visi Šilutės verslininkai.

Prie bendro stalo

Žaidimas „Taip ir ne“ simboliza-vo susirinkusių namiškių susėdimą prie bendro pietų stalo. Peržiūrėję kažkada garsaus televizijos žaidi-mo įrašus, bibliotekininkai paren-gė klausimus, susijusius su Šilutės krašto istorija, žmonėmis, tradicijo-mis, amatais, architektūros bei kuli-nariniu paveldu. Žaidime susirun-gė atvykusių kraštiečių bei vietos jaunimo komandos. Į neatsakytus klausimus smagiai atsakinėjo šį žai-dimą gausiai stebėję žiūrovai.

Antrą kartą prie didžiulio bend-ro stalo kraštiečiai susėdo Mingėje. Atplaukus į unikalų kaimą, laukė tradicinė žuvienė, rūkyti karšiai, un-guriai ir riebus šamas.

Ji man didelė, pati didžiausia

Tarnų namas renovacijos nematė. Jame Įsikūręs bibliotekos spaudinių archyvas.Autorės nuotraukos

Į dangų pakilo balionai su palinkėjimais, daugelio buvusių krašti ečių akyse suspindo ašaros.

Krašti ečius į Mingės kaimą plukdė pramoginis laivas „Forelė“.

Žuvienės virimo čempionas Jonas Purlys vaišino tradicine žuviene.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Šilutės bibliotekininkai turi pati rti es rengti krašti ečių sueigas.

Atkelta iš 9 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)14 Sodo lapas

(Užs. 268)

Janina AUGULYTĖ

Moliūgai, aguročiai, cukinijos, pati sonai – vi-sos šios vaisinės daržovės priklauso moliūginių šei-mai ir mėgsta šilumą, trą-šias purias dirvas, reguliarų laistymą. Tai žino visi augintojai. Tačiau kodėl toli gražu ne visada pa-vyksta užauginti gerą derlių?

Dažnai būna taip: nors ir paiso-ma auginimo technologijos, augalai gerai žydi, derlius būna vidutiniškas ar visai menkas. Visa paslaptis – kai kurios moliūginių daržovių biologi-nės ypatybės.

Moliūginių daržovių žiedai yra vienalyčiai – vyriški arba moteriški; pastarųjų pagrinde yra mezginė (vai-siaus užuomazga), atitinkanti rūšies formą. Tai žino beveik visi sodininkai mėgėjai. Tačiau toli gražu ne kiekvie-nam teko girdėti, kad šie žiedai žydi tik vieną dieną. Jie rytą išsiskleidžia, o vakare nužydi. Būtent čia ir slypi svar-biausia menko derliaus priežastis. Per tokį trumpą žydėjimo laiką moteriški žiedai tiesiog nespėja apsidulkinti – tai oras nuvilia, tai arti vyriškų žiedų neatsiranda, o dažniausiai jų nespė-ja aplankyti vabzdžiai apdulkintojai arba ant jų kūnelio nebuvo reikalingų žiedadulkių, ar kt. O vakare visi žie-dai, tiek apdulkinti, tiek ir ne, užsive-ria visam laikui. Tačiau iš apdulkintų jau kitą dieną pradės vystytis vaisiai, o „tušti“ pagels ir nukris.

Norint derėjimą padidinti kele-riopai ir neleisti pražūti nė vienam žiedui, galima pasitelkti nesudėtingą būdą – žiedus apdulkinti dirbtinai.

Tam reikia, ge-riausia iš ryto, nuskinti vyrišką žiedą ir, nuskabius žiedlapius (patogumui), patepti išsiskleidusius moteriškus žie-dus. Tik svarbu, kad ant piestelės vir-šutinės dalies purkos žiedadulkių pa-tektų iš visų pusių. Priešingu atveju užsimezgęs vaisius augs kreivas, gali tiesiog nudžiūti.

Tokiu nesudėtingu būdu moliū-ginių daržovių derlingumą galima padidinti penkis šešis ar net dau-giau kartų. Neapvaisintų užuomazgų praktiškai nebūna. Žinoma, ūkinin-ko ūkyje toks apdulkinimas sunkiai įmanomas, tačiau sodininkui mėgė-jui, turinčiam vos kelias lysves, tai labai pravarti gudrybė.

Aguročiai, patisonai, cukinijos, moliūgai – visi jie yra artimi gimi-naičiai. Vaisius auginant maistui, kai nepakanka vyriškų tos rūšies ir veis-lės augalų žiedų, apdulkinimui galima panaudoti bet kurios kitos moliūginių daržovių rūšies vyriškus žiedus. Toks pakaitalas gali būti ypač naudingas pasirodžius pirmiems pavieniams žie-dams, kai tos rūšies vyriškų žiedų ant augalo gali dar nebūti.

Ketinant patiems pasiruošti sėk-los, taip apdulkinti žiedus nepatarti-na, nes gautos sėklos bus hibridinės, iš jų vėliau dėl kryžmadulkos išaugs keisčiausių tarpinių formų.

Gražiai vešėjęs daigas ūmai nu-vyto lyg nuodais užpiltas – veikiau-siai tai šio vabzdžio darbas.

Aira REMEIKAITĖ

Didelis (apie 6 cm ilgio) sparnuotas vabzdys su sti priomis žnyplėmis, ku-rių galas užsibaigia pjūkleliu, visą savo gyvenimą praleidžia po žeme slapčia grauždamas augalų šaknis.

Į žemės paviršių kurkliai išlenda ti k birželio mėnesį, kai poruojasi. Tada pati nai vakarais skraido ir, virpindami savo antsparnius, skleidžia neįpras-tus garsus. Kurklį žmonės praminė žemės vėžiu. Gal todėl, kad juodą jo darbą pamatome neti kėtai: viena ar kita daržovė, dar vakar gražiai vešėju-si, stovi nuvytusi, lyg kas nuodų būtų ant jos užpylęs.

Šie vabzdžiai rausiasi maždaug 2–4 cm gylyje ir pagraužia augalų šaknis, gumbus. Žemės paviršiuje jų buvimo vietose galima pamatyti mažus išraus-tos žemės kauburėlius. Kenkėjai mėgs-ta durpingas, drėgnas dirvas.

• Kurkliai labai nemėgsta kai kurių augalų kvapų. Pavyzdžiui, jie bėga iš sodo, daržo, kur auga chrizantemos. Jiems nepati nka ir bitkrėslių kvapas.

• Žmonės imasi ir mechaninių nai-kinimo būdų. Kurklių apniktoje dir-voje rudenį galima įruošti žiemojimo buveinę-gaudyklę: apie 40 cm gylio vagelės pridedamos mėšlo, jis užbe-

riamas žemėmis. Po rudens šalnų iš-kasus tą mėšlą, jame galima rasti ti krą kurklių knibždėlyną.

• Kurkliai šalinasi ir lysvių, tręšiamų vištų mėšlu. Tiesa, ši organinė trąša prišaukia kitą bėdą: piktžoles, kurių sėklų prilesa vištos.

• Prityrę sodininkai pavasarį dirvos paviršiuje padrabsto mėšlo, kad vabz-džiai čia rinktųsi dėti kiaušinių. Praė-jus 3–4 savaitėms po tokiu šiltu patalu būna daugybė kurklių lervų. Jas lieka susemti kartu su mėšlu ir sunaikinti .

• Sodietės daržuose naudoja dar vieną kovos būdą: pastebėjusios dir-vos paviršiuje kurklių išstumtos žemės kauburėlius, į jų angas pripila pamui-lių (kibirui vandens – 50 g ūkinio mui-lo). Kenkėjai skuba lįsti į paviršių. Tada lengva juos surinkti . Beje, šie riebūs vabzdžiai – puikus jaukas žuvims, la-bai verti namas žvejų mėgėjų.

• Sodininkų parduotuvėje galima įsigyti užnuodytų masalų.

Irena IEŠMANTAITĖ

Kad gerai augtų ir gausiai žydėtų, rododendrams reikia daug drėgmės. Pavasarį susisukę lapai veikiausiai reiškia jos trūkumą.

Augalai visžaliais lapais žiemą van-denį garina gana intensyviai, o iš įša-lusios žemės jo paimti nepajėgia. Pa-vasario lietaus dažnai nepakanka, pro lapiją iki šaknų prasiskverbia per ma-žai drėgmės. Todėl pavasarį rododen-drus neprošal porą savaičių kasdien gausiai laistyti. Daugiau nudžiūvusių rudų lapų po kerais pavasarį būna, kai rododendrai auga vėjo perpučiamo-se vietose.

Labai svarbu, kad vandens netrūk-tų, kai augalai intensyviai auga, žydi ar krauna žiedinius pumpurus (gegu-žę–liepą). Kartais vasarą lapai šviesėja, ūgliai lėtai auga, nesusiformuoja žie-diniai pumpurai, netgi rugpjūtį lapai gali visai pagelsti, o dalis jų nukris-ti. Taip būna, kai augalams per daug

saulės ar trūksta azoto trąšų. Beje, sveikų rododendrų lapai ant krūmo laikosi 3–5 metus. Dažniausiai azoto trūksta rododendrams, augantiems sunkiose permirkusiose dirvose.

Rododendrai tarpsta rūgščioje (pH 4,5–6), purioje dirvoje, kai šak-nys gauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Geriausia naudoti specialiai rododendrams skirtas trąšas su mikroelementais.

Patamsėjusios gyslos, gelsvi plo-tai ant lapų gali reikšti geležies, mag-nio trūkumą. Tai gali būti ir grybinių ligų (rododendrų fi toftorozės, keke-rinio puvinio, pilkojo pelėsio) požy-mis. Grybinės ligos ant rododendrų dažniausiai pastebimos nuo birželio iki rudens.

Sergantys augalai netenka deko-ratyvumo, prastai auga, lapai šviesė-ja, pilkėja, susisuka, nulinksta ir kurį laiką lieka ant ūglių. Per kelias savai-tes liga apninka ūglius, jie ruduoja, džiūsta. Ant lapų gali atsirasti rusvų,

rudų, pilkšvų su tamsesniais apvadais dėmių. Pastebėjus sergančius auga-lus, reikia surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus, augalus nupurkšti fungicido tirpalu (0,15 proc. efekto-riaus ar 0,2 proc. previkuro). Veiklio-sios fungicidų medžiagos pasiskirs-to visoje antžeminėje augalo dalyje ir efektyviai stabdo ligos sukėlėjo gry-bienos augimą, vystymąsi, padidi-na augalų atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kas nuti ko rododendrams

Kurklį išvysite kvapais

Pavasarį visžalių rododendrų lapai pradeda sukti s, kai kurie nudžiūsta. O vasarą augalai menkai žydi, ant lapų atsiranda dėmių. Tai anaiptol nebūti nai ligos požymis.

Moliūgai pražystati k dienai

Rododendrai labai mėgsta mulčiavimą. Puikus mulčias jiems žievė, spygliuočių pjuvenos, ąžuolų lapai, pušų, maumedžių spygliai, perpuvęs kompostas (iki 10 cm storio). Neti nka nupjauta žolė, smulkios durpės, nes jos prispaudžia paviršines rododendrų šaknis, dėl to prastėja dirvos drėgmės režimas ir aeracija.

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 15Sveikata

Meilė JANČORIENĖ

Dantys yra mūsų grožio dalis, ne ti k padeda sukramtyti maistą. Tačiau tam, kad jie būtų gražūs ir sveiki, reikia ne ti k pastangų, bet ir investi cijų. Apie tai, kaip prižiūrė-ti burną ir kada būti na apsilankyti pas dantų gydytoją, kalbamės su gy-dytoju odontologu-periodontologu Petru BELECKU.

Kas kiek laiko reikėtų profi lak-tiškai tikrintis dantis?

Paprastai tikrintis reikėtų kartą per metus, tačiau kai kuriems paci-entams – dažniau. Tai priklauso nuo kiekvieno dantų būklės, ėduonies in-tensyvumo, numatomos jo (ėduo-nies) išsivystymo rizikos. Paprastai toks komplikuotas danties pažeidi-mas, kai ėduonis pažeidžia tiek dan-ties audinio, kad net šaknų kanalus tenka gydyti, per metus nespėja iš-sivystyti.

Kiek laiko ir pinigų reikia tam, kad išsigydytume nedidelį ėduonį?

Užtenka vieno vizito. Jei dėl ėduo-nies būna pažeistas tarpdantis, gydy-mas tampa šiek tiek sudėtingesnis, jei pažeidimas tik kramtomajame pa-viršiuje – gydyti paprasčiau. Tačiau abiem atvejais užtenka vieno vizito. Tokių pažeidimų gydymo kaina gali siekti 100–150 Lt.

O tokio danties, kurį jau ima gel-ti naktimis, gydymui?

Jei naktį atsiranda spontaniniai, be priežasties, skausmai, dažniausiai tai reiškia, kad yra prasidėjęs danties ner-vo (pulpos) uždegimas. Tokiu atveju pažeistas nervas pašalinamas ir gydo-mas šaknies kanalas – valomas, dezin-fekuojamas, plombuojamas. Paprastai, jei danties nervas šalinamas dėl ėduo-

nies, tokio danties vainikas jau būna netekęs daug audinių, tad jo atkūri-mas paprastu užpildu (plomba) būna ne visada saugus ir pakankamas. To-kiu atveju dantį gali tekti protezuoti vainikėliu.

Dantų kanalų gydymas dažniau-siai reikalauja dviejų vizitų, atkūri-mas plomba – dar vieno vizito. Jei numatomas protezavimas, papildo-mai reikia mažiausiai keturių vizitų. Vieno kanalo gydymas gali kainuo-ti 120–200 Lt. Krūminiame dantyje tokių kanalų gali būti trys ar keturi. Užpildai tokiems dantims būna kur kas didesni, jų kaina gali siekti 150–200 Lt.

Ar tikrai reikalinga profesionali burnos higiena? Daugelis žmonių apie tai net negirdėjo, o kiti sako, kad tai – pinigų švaistymas.

Burnos higiena yra pagrindinė profi laktikos priemonė nuo dantų ir dantenų ligų. Tie, kurie neteisingai ar nekokybiškai valosi dantis, dažniau turi problemų dėl ėduonies pažeidi-mų, dantenų uždegimo, blogo kva-po iš burnos. Todėl būtina, kad burna būtų švari. Minkštos apnašos sudaro idealias sąlygas mikroorganizmams daugintis. Jei blogai valomės dantis, apnašų susidaro pernelyg daug, o tada jų jau tampa neįmanoma patiems nu-sivalyti. Vėliau jos virsta dantų akme-nimis, o tada – be profesionalo pa-galbos neišsiversi. Tačiau jei ir toliau netaikomas gydymas (šiuo atveju –

profesionali burnos higiena), apnašos kartu su akmenimis danties šaknies paviršiumi migruoja po dantenomis ir ten sukelia uždegimus. Vystosi dante-nų paburkimas, paraudimas, jos tinsta ir sukelia dantį palaikančio kaulo pra-radimą – taip prasideda liga, kuri va-dinasi periodontitas (paradontozė).

Norėčiau akcentuoti, kad jei jau įvyksta kaulo praradimas, jo atkūrimo galimybės yra labai ribotos. Visos to-lesnės gydymo procedūros leidžia tik sustabdyti kaulo tirpimą. Tad burnos higiena – tiek paciento asmeninė, tiek atliekama gydytojo – yra pagrindinė priemonė, užkertanti kelią dantenų ligų, periodontito progresavimui.

Profesionalios higienos reikšmė dantų sveikatai taip pat didelė – at-liekant burnos higieną, nuosekliai ap-žiūrimas kiekvienas dantis, įvertina-mas ėduonies buvimas, dantų užpildų (plombų) kokybė, tarpdančių išsivaly-

mo kokybė – nauji ėduonies pažeidi-mai suaugusiems pacientams papras-tai prasideda būtent tarpdančiuose.

Kaip prižiūrėti dantis tiems žmo-nėms, kurie jau turi pilną burną pro-tezuotų dantų?

Tenka iš pacientų išgirsti klausi-mų, ar reikia valyti protezuotus dan-tis. Taip, tokius dantis valyti būtina dar kruopščiau nei nuosavus, nes riba tarp danties ir protezo krašto yra di-desnės rizikos zona, kurioje gali susi-kaupti apnašos. Tokios zonos nepro-tezuoti dantys neturi. Jei nenuvalote minėtos ribos tarp protezo ir danties audinių, rizikuojate, kad šioje zonoje išsivystys ėduonis ir greičiau ateis lai-kas protezuoti iš naujo.

Be to, riba tarp danties ir protezo paprastai formuojama prie dantenų krašto, kartais šiek tiek po danteno-mis, tad jei nepakankamai prisižiūri-ma, prasideda dantenų uždegimas.

Jei žmogus jau nebeturi dantų, nešioja plokštelę?

Plokštelėms taip pat reikalinga priežiūra. Po kiekvieno valgio būtų gerai išsiskalauti burną ir praplauti plokšteles vandeniu, kad būtų paša-linti maisto likučiai, kurie pakliūva tarp plokštelės ir burnos gleivinės. Kas vakarą plokšteles rekomenduo-jama išvalyti dantų šepetėliu ir pasta. Plokštelės reguliariai turėtų būti de-zinfekuojamos specialiomis, vaistinėse parduodamomis priemonėmis. Rei-kėtų nepamiršti dažniau nuvykti pas odontologą, kuris įvertins, ar plokš-telės gerai atitinka burnos gleivinę, ar jau reikalinga korekcija.

Ką daryti, jeigu burnoje trūksta dviejų ar trijų dantų? Ar tuojau pat reikia atkurti prarastą dantį, ar ga-lima taip ir gyventi?

Praradus dantis, rekomenduojama juos atkurti kiek įmanoma greičiau, nes nukeliant šią procedūrą vėlesniam laikui, į pašalinto danties sritį pavirsta kaimyniniai dantys, atsiranda tarpai tarp greta esančių dantų, o tai trukdo kokybiškai atkurti prarastąjį. Tada at-siranda jau ne vieno danties, o dantų eilės sutrikimas.

Jei yra prarasta daugiau dantų, li-kusieji dėl sumažėjusio kramtymo pa-viršiaus ploto dyla greičiau.

Implantacija yra optimalus ne-tektų dantų atkūrimo būdas, ypač jei greta prarasto danties yra gana sveiki dantys, kuriems nereikia protezavimo. Taip pat implantavimas yra vienin-telis prarastų galinių dantų atkūrimo būdas tada, kai nėra galimybės pa-gaminti tiltinį protezą, o išimamasis protezas yra nepriimtinas.

Nuvargusiai veido odai ti nka be-veik viskas, kas auga darže, sode. Tad – eksperimentuokite!

• Sutarkuota morka ar jos sultys gerai gydo pūliuojančias ir nudegimo žaizdas. Tam taip pat ti nka salierų ir burokėlių sultys.

• Nušalusios, paraudusios nosies odą atgaivina bulvių sulčių kaukė.

• Sausą odą gerai maiti na kaukė iš sutarkuotos morkos ir šaukšto pašil-dyto pieno. Galima į morkų tyrę įmai-šyti šaukštą krakmolo ir kiaušinio try-nį. Arba – šaukštą tarkuotų morkų su-maišyti su šaukšteliu varškės ir kiau-šinio tryniu, įlašinti keletą lašų citri-nos sulčių.

• Ant pabrinkusių vokų galima dėti tokią tyrelę: šaukštelis tarkuo-tų bulvių, šaukštelis kvieti nių miltų ir du šaukšteliai pieno. Su lupena išvir-ta bulvė sumažina ir paakių parau-dimą – bulvei šiek ti ek atvėsus, per-pjaukite ją ir puseles pusvalandžiui pridėkite prie akių.

• Į bulvių sulčių kaukę galima įmai-šyti 2–3 šaukštus dilgėlių, ramunė-lių, gysločių, mėtų ar kitų žolelių, jas gerai ištrinti , truputį pašildyti ir tyre tepti veidą.

•Gera kosmeti nė priemonė – pie-ne išvirtų ir sutrintų bulvių tyrė. Sau-sai, vėjo nugairintai, saulės nudegin-tai veido odai ar sudiržusioms nuo darbų rankoms į su lupenomis išvirtas bulves galima įmaišyti 1–2 šaukštus grieti nės ar grieti nėlės.

• Kad rankų oda suminkštėtų, jas galima pamirkyti bulvių ar saliero nuovire.

• Riebiai veido odai ruošiama kau-kė iš kopūstų sulčių ir kiaušinio balty-mo. Ji gerai nuvalo riebalus, sutrau-kia poras.

• Kaukės ant odos laikomos 20 minučių, po to nuskalaujamos šiltu vandeniu.

Parengė Mėta Juškaitė,GK archyvo nuotraukos

Danti s prižiūrėti pigiau nei gydyti Ar visada laiku pasirūpiname savo danti mis? O gal, taupydami laiką ir pinigus, tuos nemalonius vizitus pas odontologus vis ati dėliojame? Kas atsiti nka, jei taip elgiamės?

Burnos higiena yra pagrindinė profi lakti kos priemonė nuo dantų ir dantenų ligų.

Tai įdomu

Kosmeti ka iš daržo

Gydytojas P.Beleckas pataria danti s valyti s labai kruopščiai, būti nai du kartus per dieną ir ne ti k dantų šepetėliu, bet ir tarpdančių siūlais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Julija KIŠKO

Praėjusią savaitę balsas.lt rašė apie nelaimės ištiktą mergaitę Evą, gulinčią Vilniaus Santariškių ligo-ninės Vaikų skyriaus reanimacijo-je. Jai diagnozuotas vėžys ir, no-rint išgelbėti Evos gyvybę, reikia tiek fi nansinės, tiek informacinės paramos.

Neseniai mergaitei buvo nusta-tyta tiksli diagnozė – neoplastinė didelių ląstelių limfoma, ketvir-

ta stadija. Evos tėvas pranešė, kad šeštadienį mergaitei kiek pagerėjo, tačiau sekmadienį prasidėjo trau-kuliai, sustojo širdis. Vaiką pavyko atgaivinti elektros šoku.

„Naujienos tikrai nekokios. No-rime surasti kitą gydymo būdą, nes chemoterapija mano dukrą pražu-dys“, – kalbėjo jis. „Gydytojai pa-reiškė, kad kito būdo nėra. Bet jūs pagalvokite, jeigu po mažos chemo-terapijos dozės mano dukros širdis pasidarė kaip 70-mečio žmogaus,

iškart buvo neigiama reakcija į vais-tus, vos ją atgaivino, tai kas bus, jei jai suleis didesnį chemoterapijos vaistų kiekį? Numirs... Jei nesuleis, irgi numirs“, – su nuoskauda balse kalbėjo vaiko tėvas.

Vyras prisipažino, kad viliasi, jog yra kitas gydymo būdas, o chemo-terapija gydytojų griežtai skiriama pagal Europos Sąjungos programą, todėl, neva, kitų variantų ir išeičių nėra. Tačiau pasidomėjęs mergaitės tėtis išsiaiškino, kad būna naujoviš-

kų vaistų, kurie iš tiesų padeda, o nepražudo, yra mažiau kenksmingi vaiko organizmui.

„Tokių vaistų kursas kainuo-ja apie 25 tūkstančius litų, o kiek kursų reikia – priklauso nuo ligos stadijos. Gali prireikti ir penkių, ir dešimties, įvairiai... Kiek žinau, yra daug pasveikusiųjų nuo tokių vais-tų“, – sakė mergaitės tėvas. Jis pa-brėžė, kad būtų labai dėkingas, jei koks nors geras specialistas pakon-sultuotų jų nelaimės ištiktą šeimą

mergaitės gydymo klausimais ir pa-dėtų surasti geriausią išeitį.

Evos tėvų elektroninis paštas antanasreda@gmail.com.

Mergaitės mamos banko sąskai-tos rekvizitai visiems norintiems ir galintiems padėti:

AB DnB NORD bankasKodas 40100B a n k o s ą s k a i t o s N r .

LT684010042501232622Reda Steponavičienė

Padėkime su mirti mi besigrumiančiai mergaitei

Gimtasis kraštas16 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)Gyvenimas

Meilė JANČORIENĖ

Apie A.Sakalauską žinome ne-daug. Atvirauti jis nėra linkęs, o savo asmeninį gyvenimą, jei ga-lėtų, paslėptų po devyniais už-raktais. Anot jo, geram aktoriui svarbiau, kad apie jį spręstume, jį verti ntume už sukurtus vaidmenis, o ne pagal asmeninį gyvenimą.

Norime žinoti viską

Žiūrovai A.Sakalauską dažniau mato televizijos ekrane nei teatre, ta-čiau jis pats sako, kad geriausiai jau-čiasi būtent teatro scenoje. Bet štai paradoksas – aktoriams populiarumą kuria ne teatras, o kinas ir televizija.

A.Sakalauskas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją 1986 m.,buvo režisieriaus Jono Vaitkaus kurso studentas. Tame pačiame kurse mokėsi ir aktorė In-geborga Dap-kūnaitė. Apie A.Sakalausko ir I.Dapkūnaitės meilę tada kalbė-jo visas Vilnius. Ir apie skaudžias jų skyrybas, kai aktorė paliko ne tik sužeis-tą Arūno širdį, bet ir Tėvynę. Išvažiavo svetur laimės ieškoti. Atrodo, kad rado ją, juk tapo pasaulyje žinoma kino aktore, žvaigžde. Tik riausiai A.Sakalausko žaizda gijo ilgai. Nežinia, ar iš tikrųjų užgijo? Juk kita A.Sakalausko mylimoji (ar ne likimo ironija?) taip pat yra aktorė, taip pat – Dapkūnaitė, tik kitu vardu – Jolanta. A.Sakalauskas vai-dina Nacionaliniame dramos teatre, O.Koršunovo teatre, jį pa-žįstame kaip „Dviračio žynių“ per-sonažą, juo žavėjomės improvizacijų šou „Pagauk kampą“.

Jautriems skauda labiau

Populiarumas turi dvi puses – juo-dą ir baltą. Gerai, kai esi žinomas, kai žmonės ateina pasižiūrėti spektaklio vien išgirdę, kad jame vaidina myli-mas aktorius. Tačiau yra ir kita pusė: bet koks žinomo žmogaus gyvenimo įvykis ar posūkis tampa aptarinėjimo objektu. Komentatorių piktdžiugų kažkodėl visada daugiau, nei tų, ku-rie užjaučia ar linki gera.

Tačiau ar mes suprantame, kad nuo tokių aptarinėjimų aktoriams skauda? Menininkai – jautrūs žmo-nės, jie neturi šarvų.

Dažnas linkęs nusijuokti – et, tegul nekreipia dėmesio! Tačiau kūrėjai yra

kito-kie, jie negali

nekreipti dėmesio. Jie – jau-tresni ir labiau pažeidžiami. Kiek me-nininkų nusižudo, nesulaukę pripaži-nimo? Kiek jų žūsta dėl nelaimingos meilės? O kiek jautrių žmonių ieško išsigelbėjimo alkoholyje ir narkotikuo-se? Todėl su menininkais patartina elg-tis atsargiau, kaip su krištolo indais.

Gyvenimas – tai teatras

Ko mes einame į teatrą? Pasižiū-rėti į kitų gyvenimus. Sėdime tam-sioje žiūrovų salėje ir žiūrime į sce-noje judančius žmones, klausomės jų žodžių, verkiame, juokiamės ir gyvename – ne savo, bet kitų gyve-nimus. Tačiau argi tokie negalėtų būti ir mūsų gyvenimai?

Kai A.Sakalausko paklausiau, ar tai, kas vyksta teatro scenoje,

jam atrodo panašu į tikrą gyvenimą, jis atsakė: „Taip“.

„Vyksta toks žaidimas, – sako A.Sakalauskas, – susirenka suaugę žmonės, išgeria kavos, pavaikš-to ratu, paskui

sueina į salę, ir užgesta šviesos. Tada kažkur už-sidega šviesos, ir štai jau mūsų nėra. Gyvenimas vyks-ta ten, scenoje, kurioje rodomas netikras gyveni-mas. Bet žmo-nės žiūri, verkia ir juokiasi. Tai kaip galima sakyti, kad

jis – netik ras? Pas-kui užsidega šviesos, aktoriai išeina nusilenkti.“

Ir ką tada pamato aktorius? Spek-taklio kūrėjų paveiktus žmones. Paža-dintas šviesias emocijas, susimąstymą, atsipalaidavimą, gerumą jų veiduose. „Aš matau, kad net tie vyrai, kuriuos į teatrą atsivedė žmonos, jau tapo kito-kie. Spektak lio pradžioje mačiau kan-čias jų veiduose: kaklaraiščio mazgas smaugia kaklą, esu priverstas čia sė-dėti, nors mielai žiūrėčiau krepšinį ir išgerčiau alaus. O po spektaklio – iš jų veidų jau dingo lengvabūdiškas at-sainumas ir rūstybė. Jie tapo jautresni ir, tikėtina, šiek tiek geresni.“

Vadinasi, gyvenimas – tai teatras,

o mes – tik aktoriai jame? „Žmo-nės nesiskiria vienas nuo kito iš es-mės, – kalba aktorius, – ar tai būtų kraštutinius jausmus išgyvenan-tis dramos herojus, ar žiūrovas, at-ėjęs į teatrą ir stebintis mus iš tam-sios salės, visi mes esame tokie pat ir mus valdo tie patys jausmai.“A.Sakalausko sukurtas pagrindinis herojus spektaklyje „Dėdė Vania" – vienas giliausių personažų. Ar jo išgy-venimai aktualūs ir mūsų laikais?

Anot Arūno, mes dažnai kažkuo susižavime, susiviliojame, siekiame, o paskui viskuo nusiviliame – mei-le, mokytojais, idealais, žmonėmis, į kuriuos norėjome lygiuotis. Ir patys kartais nuviliame kitus, dažnai apie tai net nepagalvodami.

„Ir spektaklio herojus dėdė Va-nia buvo suviliotas. Jis aukojo savo gyvenimą kitam žmogui, nes labai tikėjo juo. Vėliau nusivylė ir puolė kaltinti tą žmogų už tai, kad jo gy-venimas nenusisekė. Juk argi mes – kitokie? Žmogaus prigimtis yra tokia, mums būtinai reikia kaltin-ti kitus. Tai valdžia bloga, tai greta esantis žmogus kaltas, tik ne mes patys. Pamirštame svarbiausia – kad už mus gyvenimo niekas kitas ne-nugyvens“, – tikino aktorius.

Kažkas vis dar laukia už kampo

O ar savo gyvenimu aktorius yra patenkintas? Juk ir jo amžius artėja jo herojaus kritinio amžiaus link.

„Aišku, nepatenkintas. Man ne-suteikė laimės nei tai, kas jau pra-ėjo, nei tai, kur dabar esu. Žinoma, darbas, kurį dirbu, duoda akimirksnį

geros savijautos, o šiaip – visą lai-ką kankina nerimas. Nežinau, kaip tai paaiškinti, kad nepasirodyčiau kaip ligonis. Vis dar tikiu, kad štai ten, už kampo, kažkas manęs laukia. Kažkas gero ir gražaus. Ir aš iš tiesų tikiu, kad taip ir atsitiks, tas tikė-jimas – tikras, didelis ir stiprus. Ir taip visą gyvenimą – vis užsuku už to kampo, o ten nieko nėra... Ir tada imu manyti, kad gal už kito kam-po?“ – retoriškai pats savęs klausė aktorius.

Ar A.Sakalauskui patinka A.Čechovo personažai? Juk kartais jie atrodo tarsi kažkokie bestubu-riai žmonės.

„Jie tokie patys, kaip mes visi. Juk žmonių, kurių negalėtume pavadin-ti bestuburiais – atkakliai siekian-čių savo tikslo ir niekada neinančių į kompromisus, yra labai nedaug. A.Čechovo herojai nuolankūs, o nuolankumą aš laikau viena di-džiausių dorybių. Dėdė Vania su-sitaiko su tuo, kad nieko neįmano-ma pakeisti, ir ramiai gyvena toliau. Geriau susitaikyti, negu rautis plau-kus nuo galvos“, – sakė aktorius.

Televizija – būdas užsidirbti

A.Sakalauską kone kas vakarą galima pamatyti įvairiose televizi-jos šou programose.

„Televizija – tai būdas užsidirbti pinigų, – sako jis. – Gerai jaučiuosi tada, kai šou pavyksta, o nemalonu būna tada, kai peržengiamos pado-rumo ribos. Juk eidamas į laidą ne visada žinai, ką ten rasi. Man ne-patinka, kai dalyvauti laidose kvie-čiami psichikos problemų turintys žmonės. Juos paprastai kviečia pro-diuseriai, siekdami stebuklingų „rei-tingų“, bet aš manau, kad taip elgtis negalima“, – tikino A.Sakalauskas.

Jis gailisi, kad Lietuvoje nėra kino, bet tuo pat metu džiaugiasi, kad kinas atsigauna per televizinius serialus.

Menininkai – jautrūs žmonės, jie neturi šarvųAktorius Arūnas Sakalauskas, vaidindamas apšviestoje teatro scenoje ir žvelgdamas į salėje sėdinčius žiūrovus, mąsto apie tai, kad teatras ir realus gyvenimas – neatskiriami, kad mes visi – labai panašūs, nes mus valdo ti e patys troškimai ir jausmai.

„Tie serialai, – svarsto Arūnas Sakalauskas, – yra natūralus kelias jauniems aktoriams padaryti karjerą. Juk kitos alternatyvos nėra.“

A.Sakalauską kone kas vakarą galima pamatyti įvairiose televi-zijos šou programose.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 172011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) KelionėsNijolė BARONIENĖ

Panevėžieti s Simas Petrauskas į Velykų salą keliavo keti ndamas savo akimis įsiti kinti , ar fi lmuose matytos moai (akmeninės statu-los) tokios pat įspūdingos, kaip pa-sakojama ir rodoma.

Po ilgo ir varginančio skrydžio keliautojas išlipo Santjago oro uos-te. „Susiradau agentūrą, turinčią Velykų salos turisti nių maršrutų monopolį. Pirmas siurprizas: dole-rius mėgsta visi, angliškai nekalba beveik niekas. Kelionių agentūroje irgi nekalbėjo. Bet užteko mano is-panų kalbos žinių ir gestų kalbos. Taigi pavyko gauti tris „paketus“, daugiau nebebuvo laisvų vietų. Už maždaug 1 000 USD nusiperki skry-dį, tris nakvynes su pusryčiais ir tris ekskursijas“, – pasakojo Simas.

Pirmas įspūdis nekoks

Mėgstantis humorą vyriškis sakė manęs, kad jo geografi jos žinios ne-blogos, tad skrydį į Velykų salas įsi-vaizdavo maždaug kaip iš Lisabonos į Madeirą. „Bet kai prie įlaipinimo vartų privairavo „Boeing 747“, pra-dėjau kažką įtarti. Lėktuve sužino-jau, kad iki Velykų salos yra apie 3 000 km ir skrendama apie 4 valan-das. Virš vandenyno buvo audra, lėk-tuvą mėtė aukštyn ir žemyn, kairėn ir dešinėn. Taip supo, kad net pavy-ko porą valandų numigti. Pradėjau panikuoti. Neįsivaizdavau, kaip toks monstras nusileis į tašką vandenyne. Pasirodo, be reikalo – Velykų saloje yra NASA atsarginė bazė, galinti pri-imti net kosminius laivus“, – smagiais prisiminimais dalijosi vyriškis.

Kai nusileidus stiuardesė parodė, kad galime eiti iš lėktuvo, panevėžietis

suprato tai kaip juoką. „Iškišu galvą, o ten pila lietus ir vėjyje siūbuoja (maž-daug trečio aukšto lygyje) pristumia-mas trapas. Moviau atgal į lėktuvą, sakau, ar jau tikrai galima eiti. Stiuar-desė šypsodamasi sako „ok“ ir stumia durų link“, – šypsojosi keliautojas.

Oro uoste turistus su gėlių vainikais pasitiko polinezietiškai. „Viskas orga-

nizuota gana sklandžiai. Apgyvendi-no bungaluose ant vandenyno kranto. Įsikūrėme namelyje su lova ir minima-liais patogumais. Mobilusis ryšys veikė puikiai“, – sakė S.Petrauskas.

Dievai po vienu stogu

Kitą rytą keliautojai džiaugėsi vė-juotu, bet be lietaus oru. Pusryčiams iš-bandę nepažįstamų, tačiau labai skanių vaisių, patraukė apsižvalgyti po apylin-kes. „Kaip paaiškėjo, miestelyje nėra jokių restoranų, visi turistai maitinasi savo viešbučiuose. Tad apsidžiaugėme, kad per pusryčius užsisakėme vakarie-nę. Paklampoję pusvalandį purvynu, radome kaimelį. Šiokia tokia infras-truktūra, suvenyrų parduotuvė, bažny-čia. Polinezietiško stiliaus Kristus joje atrodo įspūdingai. Greta jo, po vienu stogu – vietinis dievas Paukščiažmo-gis“, – įspūdžiais dalijosi Simas.

Įspūdingosios statulos

Po pietų turistų grupė išvyko į pirmą ekskursiją. Atvežė juos į salos gilumą, kur vulkano papėdėje buvo gaminamos moai „kepurės“. Gidas paaiškino, kad kaimas, gaminęs tas „kepures“, buvo labai turtingas, nes ne kiekviena ben-druomenė galėjo leisti savajam moai nupirkti tokia „kepurę“.

„Kitą dieną išvykome į visos die-nos ekskursiją aplink salą. Moai ma-tėme tik prie kranto, salos centre jų nėra. Akmeninės statulos stovėjo prie kiekvieno kaimo, o kaimai buvo įsikū-rę prie jūros kranto. Visos moai sto-

vi nugara į jūrą, veidu į kaimą. Tiesa, jos atstatytos, nes kai salą atrado eu-ropiečiai, statulos buvo seniai išvarty-tos. Tyrimai rodo, kad po kai kuriomis moai palaidotos mažesnės statulos. Spėjama, kad bendruomenė kas kiek laiko palaidodavo senąją moai ir jos vietoje statydavo didesnę, panašiai kaip Europoje keičiantis epochoms būdavo perstatinėjamos viduramžių katedros“, – pasakojo keliautojas.

Navigacinė misti ka

Net ir po išsamaus gido aiškini-mo, kaip salos gyventojai tempdavo akmenines ne vieną toną sveriančias statulas prie jūros kranto, Simas pri-pažino, kad jam vis tiek neaišku, kaip naudojant baslius, virves, svertus buvo galima tai padaryti. „Kai prieš kele-tą metų japonai „pasiskolino“ vieną moai tarptautinei parodai Osakoje, ją transportavo taikydami naujausias technologijas, ir vis tiek moai buvo apibraižyta. O vietiniai atitempdavo jas į vietą be menkiausio įbrėžimo“, – stebėjosi pašnekovas.

Kelionės metu S.Petrauskas suži-nojo, kad Turo Hejerdalo hipotezė, esą Velykų salos gyventojai atvyko iš Pietų Amerikos, paneigta. Šiandien laikomasi nuomonės, kad jie atvyko iš Polinezijos. Maža to, jie regulia-riai kursavo tarp salos ir Polinezijos. „Va čia tai man navigacinė mistika. Aplink Velykų salą nėra jokio ar-chipelago. Kaip tie žmonės rasdavo kelią iš taško A į tašką B vandeny-ne?“ – retoriškai klausė Simas.

Šeimos garbei ar atminimui

Velykų saloje iš viso yra 887 di-delės monolitinės akmeninės galvos-statulos, vadinamos moai. Dauguma jų iškaltos iš Rano Raraku ugnikal-

nio uolų, nes šalia ugnikalnio išlikę apie 400 įvairiose darbų stadijose likusių moai. Manoma, kad statulos buvo iškaltos polineziečių prieš 500 ar daugiau metų. Nors dažniausiai statulos vadinamos galvomis, dau-guma iš moai turi pečius, rankas ir liemenį, kurie metams bėgant su-nyko. Didžiausia statula yra 21,6 m aukščio ir sveria apie 160 tonų. Moai reikšmė iki galo neaiški ir egzistuoja nemažai teorijų apie jų atsiradimą. Labiausiai paplitusi versija, kad šios statulos – mirties įamžinimo ženklai (antkapiniai paminklai) arba šeimos statuso simboliai. Polineziečiai pa-aukodavo daug energijos ir sveika-tos ne tik statuloms iš uolos iškal-ti, bet ir joms nuvilkti į stovėjimo vietas. Iki galo neaišku, kaip moai buvo tempiamos per salą, bet pro-cesas tikriausiai vyko naudojant me-dines roges ar volelius. Būtent šios paslaptys labiausiai išgarsino Velykų salą: sukurta daug mokslinių teorijų; parašyta daug įvairaus žanro apsaky-mų. Velykų salos paslaptis mėgina-ma sieti ir su ateivių veikla.

Moai reikšmė iki galo neaiški ir egzistuoja nemažai teorijų apie jų atsiradimą. Labiausiai paplitusi versija, kad šios statulos – mirti es įamžinimo ženklai (antkapiniai paminklai) arba šeimos statuso simboliai. GK archyvo nuotraukos

Velykų salos atvykėlius pasiti nka su gėlių vainikais ir akmeninėmis galvomis

Velykų saloje iš viso yra 887 didelės monoliti nės akmeninės galvos-statulos, vadinamos moai.

Velykų sala taip pradėta vadinti nuo tada, kai 1722 m. per Kristaus prisikėlimo šventę ją pasiekė olandas Jakobas Rogevenas. Per kelerius metus salą aplankė ispanų ir D.Kuko ekspedicijos. Ir dabar į šią unikalią vietą traukia keliautojai iš visų šalių.

Velykų salos peizažas primena nežemiškas planetas.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)18 Laisvalaikis

Avinai realizuos idėjas ir planus, ku-riuos įgyvendinti anksčiau trukdė tam ti kros kliūtys. Įgysite naujų globėjų, daug pagelbės arti mieji. Darbe gali iškilti problemų, bet įta-kingas asmuo jums padės jų išvengti . Nepa-mirškite, kad jums suteiktas pasiti kėjimo kre-ditas nėra begalinis, ir už savo veiksmus rei-kia atsakyti .

Jaučiai susidurs su neti kėtomis kliū-ti mis. Bet jūs lengvai jas įveiksite, jeigu steng-sitės ramiai ir planingai realizuoti savo suma-nymus. Jūsų arti mieji suteiks jums moralinę paramą. Jeigu dirbate mėgstamą darbą ir ski-riate jam daug jėgų, tai atlygio, kurio nusipel-note, nereikės ilgai laukti .

Dvyniai turės priimti svarbius sprendimus visam iki metų pabaigos liku-siam laikotarpiui. Blaiviai verti nkite savo su-gebėjimus bei galimybes ir aiškiai suformu-luokite reikalavimus sau. Jums labai pravers trumpos atostogos. Po jų įsijunkite į darbą su naujomis jėgomis ir naujomis perspek-tyviomis idėjomis.

Vėžiai galės daug nuveikti , jeigu ne-užsivers sveti mų rūpesčių ir problemų naštos. Sėkmė jus lydės ir verslo, ir fi nansų, ir meilės srityje. Vienišų šio Zodiako ženklo atstovų lau-kia malonios pažintys.

Liūtai turėtų būti ati desni ir kantresni daugelyje sričių. Tada jūs nesunkiai pasieksite užsibrėžtą ti kslą, o jūsų idėjas ir sumanymus deramai įverti ns aplinkiniai. Jūs galėsite at-skleisti visus savo sugebėjimus ir panaudoti visus savo profesinius įgūdžius. Tai leis daug nuveikti darbe.

Mergelės gali susimąstyti apie karščiausių svajonių įgyvendini-mą. Jūsų gyvenime atsiras įtakin-

gų žmonių, jie pasirengę jums pa-dėti . Darbe pasieksite laimėjimų,

kurių visai nesiti kėjote. Galite paly-pėti karjeros laiptais. Jūsų profesio-

nalumas bus deramai įverti ntas.

HoroskopaiHoroskopai(birželio 6–12 d.)

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstyklės turi atkakliai ginti savo interesus bendraudamos su aplinkiniais. Vertėtų dažniau atsižvelgti į išminti ngus vy-resnių žmonių ir labiau patyrusių draugų patarimus, tuomet niekas neįstengs sužlug-dyti jūsų planų ir aptemdyti puikių pers-pektyvų. Kita savaitė ti nka bendravimui su giminėmis.

Skorpionas turės įtemptai dirbti , kad vyresnybei ir aplinkiniams įrodytų, jog jis yra ti kras profesionalas. Neatsisakykite dirbti ir viršvalandžių, nors už tai kol kas negausite darbo užmokesčio priedo. Jūsų uolumas gerokai pakels jūsų reiti ngą ir jau labai greitai duos naudos.

Šauliai turėtų išeiti atostogų. Da-bar galima drąsiai ilsėti s ir atsipalaiduoti . Visi rūpesčiai liks praeityje, o juos pakeis ramus ir visais atžvilgiais stabilus laikotarpis. Grįžę į darbą, jūs įvykdysite visus anksčiau užsibrėžtus uždavinius ir planus.

Ožiaragiai kitą savaitę spėlios, ko-kie globalūs uždaviniai jiems iškils antrojoje šių metų pusėje. Būkite susikaupę ir jūs len-gvai įgyvendinsite visus savo sumanymus, net ir drąsiausius. Skirkite dėmesio verslo sričiai –- gausite daug įdomių pasiūlymų, bet ne visus bus verta svarstyti.

Vandenis turėtų šiek tiek suma-žinti savo dalykinį aktyvumą. Kol kas rea-lizuokite tik pradėtus projektus ir negal-vokite apie naujus. Meilės fronte ateinanti savaitė bus tinkamas metas išsiaiškinti ne-susipratimus su partneriu: nuoširdus pokal-bis leis išsklaidyti visas abejones.

Žuvys, apimtos romanti škos vasaros nuotaikos, viską pamirš ir svaigs nuo ben-dravimo su arti mu žmogumi. Esant tokiai situacijai nesinori temdyti jūsų laimės, bet vis dėlto reikėtų jums patarti laikinai nu-sileisti ant žemės ir imti s prakti nių klausi-mų, kuriuos anksčiau ar vėliau vis ti ek rei-kės spręsti .

mg

dėku

pėtinalu

o

Tadas VASILIAUSKAS

Šiais metais gegužės 28–29 dienomis Panevėžio rajone, Paįs-trio miestelyje, jau dešimtą kartą vyko mėgėjų teatro festi valis „Til-tai 2011“. Pasak festi valio organi-zatorės Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos kultūros centro direk-torės Daivos Jackevičienės, rengi-nį jau galima vadinti tarptauti niu – jame, be daugelio Lietuvos mėgėjų teatrų, pakviesti dalyvauti baltaru-siai, lenkai ir kaimyninės Latvijos teatro mėgėjai.

Didelės idėjos visada praside-da nuo paprastų dalykų. Taip įvyko ir šį kartą. Prieš dešimt metų, Pa-įstryje susibūrus suaugusiųjų dra-mos kolektyvui, buvo pastatyta D.Kazragytės pjesė ,,Pirelli‘‘, ku-rią labai šiltai įvertino Žemaitijos publika.

„Grįžę į Paįstrį, nusprendėme, kad ir pas mus galėtų vykti toks pat festivalis, nes kažko panašaus regio ne nebuvo. Bendruomenė no-riai padėjo, todėl ir prabėgo tie de-šimt metų, dešimt festivalių“ , – pa-sakoja D. Jackevičienė.

Organizatorė, paklausta, koks šio renginio tikslas ir apskritai, kam to reikia, atsako, kad tokių klausimų sulaukia labai dažnai.

„To paties klausė ir iš Latvijos atvykusi Limbažių teatro režisierė Inta Kalniņa. Jų kolektyvas apvaži-

nėjo daug pasaulio. Jai buvo smal-su: kam mums to reikia? Kam toks didelis festivalis tokiame mažame

miestelyje? Man nespėjus suregz-ti sakinio rusų kalba, viską suprato iš dviejų žodžių – meilė teatrui“, –

atsakė festivalio „Tiltai“ organiza-torė.

Per dvi festivalio Paįstryje dienas buvo suvaidinta net dešimt spektaklių, kuriuos pastatė ne tik užsienio teatrų atstovai, bet ir mūsų šalies – Šilalės, Biržų, Telšių, Kudirkos Naumiesčio, Utenos, Joniškio, Jonavos, Panevėžio rajono režisieriai ir aktoriai.

Šių metų festivalio programoje vyravo komedijos. Pasak D. Jacke-vičienės, tai tik dar vienas įrodymas, kad lietuviai mieliau nori džiaugtis nei verkti.

„Tiesą sakant, nežinau, kodėl taip yra. Galbūt žiūrovai pasiilgo lengvo humoro, o gal tai televizijos progra-mų įtaka arba tiesiog smagu pasi-juokti iš savo ir kito ydų. Kokios priežastys bebūtų, manau, kad žiūro-vus prajuokinti – labai sunkus darbas, galbūt net sunkesnis nei pravirkdyti. Mano pačios režisuotų spektaklių są-raše vos viena kita komedija“ , – sako režisierė ir idėjinė festivalio „Tiltai“ vedlė D. Jackevičienė.

Festivalio organizatorė teigia, kad kiekvienais metais kyla mintis nusimesti tokį didelį organizacinių darbų krūvį ir nieko nebedaryti.

„Kiekvieną sykį, organizuodama festivalį ,,Tiltai‘‘ sakau, kad tai da-rau paskutinį kartą. Bet vos tik išva-žiuoja paskutinieji artistai, suprantu, kad taip nebus.“

Mažame miestelyje gyvena didelės teatro idėjos

Per dvi festi valio Paįstryje dienas buvo suvaidinta net dešimt spektaklių, kuriuos pastatė ne ti k užsienio teatrų atstovai, bet ir mūsų šalies – Šilalės, Biržų, Telšių, Kudirkos Naumiesčio, Utenos, Joniškio, Jonavos, Panevėžio rajono režisieriai ir aktoriai.

Festi valio rengėjų nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 19

Šis savaitgalis Vilniaus mokytojų namų kiemelyje žada būti iti n dai-ningas.

Birželio 3 d. 19 val. įvyks dainuo-jamosios poezijos svetainės sezono pabaigos koncertas.

Dalyvaus Andrius Kaniava su Aleksandru Tenu ir Sigitu Mickiu, Gediminas Storpirštis, Mindaugas Ancevičius su Ąžuolu Paulausku, Gy-tis Ambrazevičius, Artūras Dubaka su Dominyka Adomaityte, Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė.

Koncerto metu už ryškiausią dai-nuojamosios poezijos svetainės sezo-no debiutą bus įteikta Sauliaus My-kolaičio premija.

Birželio 4 d., šeštadienį, Vilniaus mokytojų namuose šurmuliuos dzū-kai. Daugiau kaip dešimtmetį Vil-niaus mokytojų namuose rengiami Dzūkų vakarai baigs savo sezoną.

16 val. Mokytojų namų Mažojo-je salėje bus atidaryta profesorės Re-ginos Merkienės fotografi jų paroda „Senasis dzūkiškas kaimas“. Po valan-dos kiemelyje prasidės smagi dzūkiš-ka vakaronė su svečiais iš Trakų krašto bei Mokytojų namų dzūkais.

Į pabaigtuvių koncertą vakaronę atvyksta Trakų krašto dzūkų kolek-tyvai bei pavieniai atlikėjai. Dzūkų dainas dainuos viešnia iš Semeliškių Silva Bielskienė, senąsias dzūkiškas

dainas ringuos Dusmenų etnografi nis ansamblis,vadovaujamas Elenos Vidos Bubelevičienės. Smagią nuotaiką kurs energinga Aukštadvario liaudiškos mu-zikos kapela (vad. Juozas Banuškevi-čius) bei Vievio kultūros centro kaimo kapela „Pylimėlis“. Kartu su svečiais iš Trakų rajono bei Vievio dalyvaus žy-miausioji lietuvių liaudies dainų atlikėja, kilusi iš Kapčiamiesčio, Veronika Povi-lionienė bei Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“ (vad. Algirdas Matijoška).

Vakaronės metu leidykla „Versmė“ pristatys būsimas serijos „Lietuvos valsčiai“ monografi jas apie Dzūkiją.

Mokytojų namų inf.

Laisvalaikis

• • •Vėlai vėlai vakare pas moterį už-

eina kaimynė:– Klausyk, atsiprašau, kad taip vė-

lai sutrukdžiau, gal galėtum kočėlą paskolinti ?

– Deja, ne! Pati vyro laukiu.• • •

Vyras moteriai:– Brangioji mano, aš dėl tavęs bet

ką padaryčiau: perplaukčiau vande-nynus, perkopčiau kalnus!

Moteris:– Rytoj ateisi?Vyras:– Jei nelis, ateisiu.

• • •Išsiskyrė vyras su žmona. Po 5

metų susiti nka. Vyras klausia:– Kaip sekasi?Žmona:– Puikiai...Vyras:– O kaip vaikai laikosi?Žmona:– O ką, jie ne su tavimi?

• • •Trumpiausia pasaka pasaulyje.Vieną gražią dieną vaikinas paklau-

sė merginos:– Ar tekėsi už manęs?Mergina atsakė:– Ne.Ir vaikinas ilgai bei laimingai gy-

veno...• • •

Kalbasi du vyriškiai:– Mano žmona – angelas.– Mano dar gyva...

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Lopas. Antena. Lamata. „Sibir“. LOT. Žarija. Mašina. Star. Monakas. Simas. Ari-mas. Nesavas. Tas. Vital. Vokalas. Va. Amarilis. Cik. Jakas. Namas. Gilė. Opalas. „Sanitas“.Horizontaliai: Kazys. Svaja. Stažas. Tiko. Arina. AP. Melasa. Lapinas. Savana. Pesas. Voras. Akim. Masalas. „Limor“. Lisa. Paranitas. Šamas. Gi. Šalikas. Cit. Tonas. Vila. Matas. Šakės.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽVIRBLIS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Bacila. Dekada. Balansas. Ratai. Išemija. „Smart“. „Iris“. Voras. Taguanas. Pa-dala. Radom. Inesa. Suės. Arbitras. Agata. Manau. Kama. Kiška. Valsas. Meka. „Init“. „Reno“. Kaip.Horizontaliai: Šimto. Fanera. Kaldera.Mirta. Citata. Danti stas. Abarius. Lapais. Adams. Anau. Kedenė. Draga. landa. Osas. Mo-mas. Piata. Auka. Pamiršk. Seneka. Stato. Kinai. Palvis.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VALTELĖ.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose.Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 13)

• Baisūs išgyvenimai leidžia atspėti , ar tas, kas juos patyrė, pats nėra baisus.

• Daug apie save kalbėti – tai vienas iš galimų būdų pasislėpti .

• Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave.

• Kai esame pavargę, mus puola mintys, kurias seniai nu-galėjome.

• Kas žino dėl ko,tas gali iš-gyventi bet ką.

• Kerštas yra žmogiškiau nei keršto nebuvimas.

Frydrichas Nyčė

(Užs. 15)

Poezija ir dzūkų dainos

Mintys

Nuo birželio 1-osios kiekvieną darbo dieną nuo 12 val. pusvalan-dį vilniečiai kviečiami į sosti nės se-namiestyje esantį Stanislovo Mo-niuškos skverelį klausyti s „Pietų muzikos gyvai“.

Projektą „Pietų muzika gyvai“ jau antrą vasarą inicijuojantys Vilniaus mokytojų namų darbuotojai ragina vilniečius per pietų pertrauką nesku-bėti į tvankias restoranų ar kavinių sales, o, pasiėmus lauknešėlį, ateiti į Stanislovo Moniuškos skverelį. Čia kiekvieną darbo dieną bus galima pasiklausyti muzikos, dainų, kurios bus atliekamos be fonogramos. Toks muzikinis vidudienio pusvalandis yra geras atokvėpis medžių paunksnėje ir galimybė pasikrauti gerų emocijų būsimai veiklai. Stanislovo Moniuš-

kos skverelis jau pernai buvo vilniečių pamėgtas ir lankomas. Organizatoriai pastebėjo, kad „Pietų muzika“ turėjo net ir savo nuolatinius lankytojus, ku-rie kasdien per pietų pertrauką derin-davo maistą su muzika. Pusvalandi-niuose koncertuose pasirodys įvairaus žanro gerai žinomi ir mažiau girdėti atlikėjai. „Pietų muzikos gyvai“ sezo-ną pradėjo Aistės Bružaitės ir Jolitos Sidorenkaitės kanklių duetas, solistė Sandra Lebrikaitė, populiarios gru-pės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis Šarū-nas Mačiulis, akordeonistas Andrius Šimkus, o šokio ir muzikos impro-vizacijas atliko Milda Arčikauskaitė (vokalas), Dolita Bubnytė (šokis), Ta-das Dešukas (smuikas), Vladas Die-ninis (perkusija).

GK inf.

Vilniečiai per pietus klausysis gyvos muzikos

Daugiau kaip dešimtmetį Vilniaus mokytojų namuose rengiami Dzūkų vakarai baigs savo sezoną. GK archyvo nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)20 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Keliaukime po Lietuvą. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Sietynas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Laiko ženklai (k.). 15.10 Septynios Kauno

dienos. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.40 „Robotukas“. 17.00 Gyvenimas gražus. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Kaimo akademija.

Šviečiamoji laida kaimui.

19.05 LTV aukso fondas. „Tamangai“. Detekt. serialas.

20.50 Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius.

21.30 Liongino Šepečio knygos „Ar galėjau” pristatymas.

23.00 „Lemtingi metai“ (1). 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Muzika gyvai.

D.Šostakovičius. Simfonija Nr. 8 (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Kaukė”. Animac.

serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis”.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko

raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai V“. Humoro serialas. (N-7)

15.00 „Vaiperis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Gatvių kovotojas“. Veiksmo f. (N-7)

23.05 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas (k.). (N-7)

0.05 „4400”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. Kriminalinis

serialas. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“. Humoro

laida. 21.35 „Pasižadėjęs kitai“.

Komedija. (N-7) 24.00 Pašėlęs sporto pasaulis.

(N-7) 0.30 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.40 Gongo Gangas (k.) 9.30 Kas tu toks? 10.20 Teletabiai. 10.50 Namų daktaras (k.). 11.20 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.10 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.).

13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 Draugiškos nacionalinių

futbolo rinktinių rungtynės: Norvegija–Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Norvegijos. Pertraukoje – Žinios.

22.00 Lietuva tiesiogiai. 22.40 Serialas „Zona“. (N-14) 23.40 „Sodo detektyvės” (k.). 0.40 „Pora kaip tvora” (k.).

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 20.30 Futbolas.

Rusija–Kamerūnas. 22.45 Laikas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Sklypas”. 0.45 TV serialas „Pėdsakas”. 1.15 Detektyvai. 1.45 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Legendos.

Vytautas Dumšaitis (k.). 12.50 Etnokultūros ratas (k.). 13.15 Vytautas Mačernis.

Šeštoji vizija (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Muzikos lietuvių

dokumentika. Lietuva ir Švedija – amžius kartu (k.).

15.25 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Almonaitytę (k.).

16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Pasaulio dokumentika.

„Civilizacijų paslaptys. Egiptas. Dešimt iškiliausių atradimų“.

17.50 „Likimo valsas“. TV serialas (1, 2).

18.35 Sietynas. 19.05 Detektyvo klasika.

„Užrašai apie Šerloką Holmsą“. (N-7)

20.50 Septynios Kauno dienos. 21.25 Keliaukime po Lietuvą. 21.55 Elito kinas. „12.08 į

rytus nuo Bukarešto“. Komedija. (N-14)

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.30 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“.

Animac. serialas. 9.40 „Džekio Čano

nuotykiai“. Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „ Velniūkštė“.

Telenovelė. 12.00 „San Francisko

raganos”.

13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „Vaiperis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis”. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „4400” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Napoleonas

Dinamitas“. Komedija. (N-7)

22.45 „Vaiperis” (k.). 23.45 „4400”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija.

(N-14) 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Izoliacija“.

Siaubo f. (N-14) 23.35 „Pietų parkas“.

Animac. komedija. 0.05 Pašėlęs sporto pasaulis. 0.35 Plikšių juokeliai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Griūk negyvas! 7.40 „Policijos nuovada”.

TV serialas. (N-7) 8.40 Skonio reikalas (k.). 9.30 Kas tu toks? (k.) 10.20 Teletabiai. 10.50 Šiandien kimba.

11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

12.10 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.) 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Sodo detektyvės”.

TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas

„Laimės grupė”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Sklypas”. 0.50 TV serialas „Pėdsakas”. 1.25 Detektyvai. 1.55 Muzikinis kanalas.

6.20 „Benas Tenas prieš ateivius“ (k.).

6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“ (k.).

7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). 9.50 Komedija „Turi

mylėti šunis“ (k.). (N-7)

11.55 Žvaigždžių klubas. 12.30 Farai (k.). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos

akademija“. 14.00 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 Serialas „Kaimo

daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“.

Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Karališkos

kančios“. (N-7) 0.30 „Deksteris“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs

(k.). 14.45 Pulsas (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Vasaros ritmu“.

Koncertas. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio

taikinyje“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 8.20 „Dapkai ir Butkai“. 9.00 Mano šaunioji

sodyba. 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.20 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 Fenomenas. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

0.10 „Žaibiški tyrimai“ (k.).

1.10 Autofanai (k.). 1.45 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Nuotykių f.

„Napoleonas“. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 Futurama. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Buvusieji“. (N-7) 23.00 „Užkrėstieji“.

Veiksmo f. (N-14) 0.50 „CSI Majamis“.

(N-7) 1.50 Baimės įkaitai.

(N-14)

Birželio 6, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 00.00, 01.00, 02.00, 03.00, 04.00, 05.00, 05.30, 06.00, 06.31, 07.00, 07.30, 07.45, 08.00, 08.30, 08.45, 09.00, 09.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. „Pelenius“. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 00.00 Nakties programa.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 FTB (k.). 9.40 Aš myliu Lietuvą

(k.). 10.30 „Mano mylimas

prieše“. 11.30 KK2 (k.). 12.00 Kitas! (k). 12.30 Pričiupom! (k). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos

akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“.

Serialas. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą.

(N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta

valanda“. (N-14) 0.30 Kriminalinis

serialas „Deksteris“ (2009 m., JAV).(N-14)

1.30 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 LR Prezidentės

D.Grybauskaitės metinis pranešimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo.

11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Klausimėlis.lt (k.). 12.15 Nidos festivalio

koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“ (k.).

14.45 Sporto panorama (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu.

Koncertas. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Dingę“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Čiangmaju“ (k.). (N-7)

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija-parodija „Hitler Kaput!“ (2008 m., Rusija, Ukraina). (N-7)

23.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

0.15 „Srautas I“ (k.). (N-7)

1.15 Tauro ragas (k.). 1.45 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Vasara pagal Rūtą. 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“.

(N-14) 23.00 „Silpnoji grandis“.

Veiksmo f. (N-14) 0.50 „CSI Majamis“ (N-7) 1.50 „Baimės įkaitai“.

Realybės šou. (N-14)

Birželio 7, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė.

6.30 Ryto garsai. 10.00 Prezidentės D.Grybauskaitės

metinis pranešimas. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. „Pelenius“. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Senis“. Aš myliu Lietuvą. „Buvusieji“. Sąmokslo teorija.

„Makleodo dukterys“. „Kaimo daktarė“. „Silpnoji grandis“. „Hitler Kaput!“

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 21TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.).

13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Juozo Apučio

75-osioms gimimo metinėms. (k.).

15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Veliuona. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 21.05 Kuluarai. 21.45 Savęs link. „Jeigu

akmenys kalbėtų“ (2). 22.30 Pasaulio dokumentika.

„Laukinė Europos gamta“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac.

serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „Vaiperis”.

Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „F. T. Budrioji akis”. Veiksmo serialas.

19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas”. (N-14)

22.30 „Vaiperis“ (k.). 23.30 „4400”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Virtuvės mitų griovėjai. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „Žąsine, kur mano

automobilis?“ Komedija. (N-7)

23.20 „Pietų parkas“. (N-7) 23.50 Pašėlęs sporto pasaulis.

(N-7) 0.20 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Policijos nuovada”. 8.40 Ekovizija. 9.30 Kas tu toks? (k.). 10.20 Teletabiai. 10.50 Laida NKTV. 11.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.10 Ilgai ir laimingai (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas!

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.28 Rinkis studijas

Lietuvoje. 18.30 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas

„Katastrofų tyrimai”. „Miuncheno aviakatastrofa”. (N-7)

23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Laimės

grupė”. 22.15 TV serialas „Sklypas”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Žmogus ir įstatymas. 0.50 TV serialas „Pėdsakas”. 1.20 Detektyvai. 1.55 Žvaigždėlaivis. 2.10 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Knygos „Ar galėjau”

pristatymas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai

(k.). 15.15 Veidai (k.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Brydė. Rašytojas

Saulius Šaltenis. 19.05 Europos kinas.

„Senais gerais laikais“. Komedija.

20.40 Vienas eilėraštis. 20.55 Rašytojo Juozo Apučio

75-osioms gimimo metinėms. Kūrybos metas.

21.30 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai”.

22.35 Sporto panorama. Savaitės apžvalga.

22.35 Kūrybos metas. Galius Kličius.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas gražus. 1.20 „Dingę“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”.

Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „Velniūkštė”.

12.00 „San Francisko raganos”.

13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „Vaiperis”.

Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Anakonda”. Trileris. (N-7)

22.45 „Vaiperis” (k.). 23.45 „4400” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Rezidentai“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. Komedija. 21.30 „Žurnalistai“.

Humoro laida. 21.35 „911. Nuotykiai

Majamyje“. Komedija. (N-7)

23.15 „Pietų parkas“. (N-14) 23.50 Pašėlęs sporto

pasaulis. 0.20 Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 „Pora kaip tvora”. 7.40 „Policijos nuovada”. 8.40 Ilgai ir laimingai. 9.30 Kas tu toks? 10.20 Teletabiai. 10.50 Griūk negyvas! (N-7)

11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

12.10 Gongo Gangas (k.). 13.00 Dok. serialas „Didžiausi

mokslo pasiekimai” (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Sodo detektyvės”. 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Bušido LT. 0.40 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas

„Laimės grupė”. 22.15 TV serialas „Sklypas”. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.40 Gyvenamoji aplinka. 0.45 TV serialas „Pėdsakas”. 1.15 Detektyvai. 1.45 Muzikinis kanalas.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akdemija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 Nuo... Iki... (k.). 9.40 Aš myliu Lietuvą

(k.). 10.30 „Mano mylimas

prieše“. 11.30 KK2 (k.). 12.00 Kitas! (k.). 12.30 Pričiupom! (k). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos

akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Kitas! 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Lūžis“

(2007 m., JAV).(N-14)

0.50 „Deksteris“. 1.50 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Savanorių biuras (k.).

14.15 Gamtos kodas (k.). 14.45 Keliaukime po

Lietuvą (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.00 Vasaros ritmu.

Koncertas. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Vasaros ritmu“.

Koncertas. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“

(k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.30 Nuotykių f. „Pirato

širdis“ (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios

akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.40 Kriminalinė drama „Gatvės kraujas“. (N-14)

1.35 Statybų TV (k.). 2.05 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Ūkininkas ieško

žmonos. 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“ (1). Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 „Didieji pokyčiai.

2011“. Realybės šou. (N-7)

21.00 „Kas nori nužudyti Mią?“

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“.

(N-7) 23.05 „Giluminė bomba“.

Veiksmo f. (N-7) 0.50 „CSI Majamis“.

(N-7) 1.45 „Mano vardas

Erlas“. Komedija. (N-7)

2.10 „Auksinė valanda“. Drama. (N-14)

Birželio 8, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. „Pelenius“.

20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 Abipus sienos (k.). 9.40 Aš myliu Lietuvą

(k.). 10.30 „Mano mylimas

prieše“. 11.30 KK2 (k). 12.00 Kitas! (k). 12.30 Pričiupom! (k.). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos

akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Farai. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Matrica“(1999 m., JAV). (N-7)

1.20 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“ (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 2012 m. Europos vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynės Lietuva–Ispanija. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.45 Klausimėlis.lt. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Išsiskyrę“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 13.25 Komedija-parodija

„Hitler Kaput !“ (k.). (N-7)

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Turnyras“ (2009 m., Jungtinė Karalystė). (N-14)

23.00 Drama „Auksinės gėlės prakeiksmas“ (k.). (N-7)

1.10 Autopilotas. 1.45 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. Komedija. (N-7)

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7)

11.10 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. (N-7)

12.10 „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. Animac. serialas.

15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Mistinis trileris

„Snaiperis“ (2007 m., JAV). (N-7)

0.45 „CSI Majamis“. (N-7)

1.40 „Mano vardas Erlas“. (N-14)

2.05 „Auksinė valanda“. Drama.

Birželio 9, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Savanorių biuras. „Lūžis“. „Giluminė bomba“. „Gatvės kraujas“.

„Volkeris, Teksaso reindžeris“. „Matrica“. „Snaiperis“. „Turnyras“.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)22 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 13.55 TV spektaklis.

M.Bulgakovo „Meistras ir Margarita”.

16.35 Kuluarai (k.). 17.15 Savęs link. „Jeigu

akmenys kalbėtų“. 18.00 Pasaulio dokumentika.

„Išsiskyrę!“ (k.). 19.00 Muzika gyvai.

Pianisto A.Žlabio rečitalis.

20.35 Veidai. Arti toli. 21.15 „Pokštas“. Drama.

(N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Dailininkas Vytautas Ciplijauskas”.

9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.10 „Filmuojam: gyvūnai”.

Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”.

Humoro serialas. 12.40 „Šnipų žaidimai“.

Nuotykių serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Liežuvautoja”. 18.00 „Skaičiai”. Kriminalinis

serialas. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė”. 20.00 „Detektyvė Rizoli”. 21.00 „Geras vyrukas“.

Komedija. 22.40 Lietuviško kino

vakaras. „Arkliavagio duktė“. Drama. (N-7)

0.15 Sąžinės balsas (k).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Robinzonai.

Lietuva. 11.05 „Heraklis.

Legendinės kelionės“. 12.00 Virtuvės mitų

griovėjai. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne! 19.00 „Iš peties“.

Realybės šou. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Pretendentas“. 22.00 „Ryklys“. (N-7) 23.00 „Moterų detektyvių

klubas“. 24.00 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 1.00 „Pornožvaigždės

išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 „Pora kaip tvora”. 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7)

10.00 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Miuncheno aviakatastrofa“ (k.).

11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris. 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. 19.02 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis“. TV serialas. (N-7)

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Komedija „Palaukite”.

(N-14) 23.45 „Policijos nuovada”.

(N-7) 0.45 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Animacinis serialas. 8.00 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 10.00 Aida Vediščeva. 11.00 Naujienos. 11.15 Gyvenamoji aplinka. 12.20 Vyriški malonumai. 13.25 TV serialas „Chemikas”. 17.25 Vaidybinis f.

„Sniegena”. 19.15 Šlovės minutė. 20.00 Laikas. 20.15 Šlovės minutė. 23.05 Paris Hilton

prožektorius. 23.50 Kas? Kur? Kada? 1.05 Vaidybinis f.

„Žmogžudystė Sanšain Menore”.

2.20 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytojas

Saulius Šaltenis (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. „Jeigu

akmenys kalbėtų“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“.

TV serialas. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Pastoralė“. Drama. (N-7)

21.00 LNOBT spektaklis. Baletas „Broliai Karamazovai”.

22.30 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas.

„Tamangai“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Antinas Gudruolis”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko

raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „Vaiperis”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”.

Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XX. Saistantys ryšiai“. (N-14)

23.00 „Vaiperis”. 24.00 „4400” (k).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis.

Legendinės kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas“.

(N-14) 22.00 „Ryklys“. Kriminallinė

drama. (N-7) 23.00 „Moterų detektyvių

klubas“. Kriminalinė drama. (N-7)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Policijos nuovada”. 8.40 Ilgai ir laimingai (k.). 9.30 Kas tu toks? (k.). 10.20 Teletabiai. 10.50 Griūk negyvas! (N-7)

11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.10 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora” (k.).

(N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.30 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Drama

„Dingę jūreiviai”. (N-7)

23.50 „Policijos nuovada”. 0.50 „Pora kaip tvora”. 1.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 TV kanalas „Labas

rytas” 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00,

9.30 Naujienos. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.10 Detektyvai. 15.50 Lauk manęs. 16.55 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 17.55 Tegul kalba. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 Leonidas Agutinas. 23.20 Vaidybinis f. „Asa”. 2.15 Muzikinis kanalas.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policija

akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.45 Valanda su Rūta

(k). 9.40 Aš myliu Lietuvą

(k). 10.30 Žvaigždžių duetai

5 (k.). 14.00 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK

koncertai „Kai švenčia Žuvys“. Muzikinis šou.

21.15 Komedija „Policijos akademija 7“ (1994 m., JAV). (N-7)

22.55 Istorinė drama „Gladiatorius“ (2000 m., JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Afrika.LT. Dokumentinė realybė (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Afrika.LT. Dokumentinė realybė.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Duokim garo! 22.45 „Vabalas“. Siaubo

trileris. (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“

(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 „Anykščių miesto

šventė“. 2007 m. (k.).

15.20 Smagiausios akimirkos.

15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Mano šaunioji

sodyba. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 21.00 Amerikos

talentai V. 23.45 Fantastinis f.

„Kruvinoji Rein“ (2005 m., JAV, Vokietija). (S)

1.40 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Hana Montana“. 7.20 „Simpsonai“. 7.50 „Viešbutis

„Babilonas“. 8.55 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 12.10 Juokingiausi

Amerikos namų vaizdeliai.

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie

Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Romantinė

komedija „Princesės dienoraštis 2. Karališkosios sužadėtuvės“ (2004 m., JAV). (N-7)

22.15 Komedija „Kelionė po Europą“. (N-7)

0.05 Veiksmo f. „Griaustinis tropikuose“. (N-14)

Birželio 10, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka.

„Gyvulių kalba“. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo,

Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Veiksmo komedija „Trys nindzės imasi veikti“ (1995 m. JAV).

11.45 Komedija „Trojos karas“ (1997 m., JAV). (N-7)

13.25 „Drakonų kova Z“. 13.55 „Nepaprastoji

istorija“ (2). 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Nematomi.

Tarp mūsų. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai (k.). 17.30 Valanda su Rūta. 18.40 Kas gali būti gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai. Naujieji metai pagal Saulių Pošką.

21.00 Trileris „Išpirka“ (1996 m., JAV). (N-14)

23.30 Veiksmo f. „Liūtaširdis“ (1990 m., JAV). (N-14)

1.45 Premjera. Trileris „Čarlio Vilsono karas“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Sporto panorama. 11.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 12.30 „Raudonmedžio

rojus“ (1). TV fi lmas.

13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Kine kaip kine. 18.30 „Faktas“. Drama.

(N-7) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Nidos festivalio

koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“.

23.30 Veiksmo komedija „Operacija „Delta farsas“. (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai

V (k.). (N-7) 14.35 „Meilės mieste“.

Koncertas. 16.20 Filmas šeimai.

Animac. f. „Lūšiukas Feliksas“ (2008 m., Ispanija).

18.20 Smagiausios akimirkos.

18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Drama „Kelios

dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija). (N-7)

23.40 „Viskas apie seksą“. Komedija. (S)

1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Perla“. Animac.

serialas. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai

„Šailas“ (1996 m., JAV).

11.55 Komedija „Trumeno šou“ (1998 m., JAV). (N-7)

14.00 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou.

14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos

garbė 2011. Apdovanojimų ceremonija.

23.05 Veiksmo f. „Taikdarys“ (1997 m., JAV, Kanada). (N-14)

1.05 Drama „Civilinis ieškinys“ (1998 m., JAV). (N-14)

Birželio 11, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos.

20.03 Vaikų radijo teatras. „Lakštingala“.

20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.00 Nidos festivalio koncertas

„Benai, plaukiam į Nidą“. 23.30 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Policijos akademija 7“. „Kelionė po Europą“. „Kruvinoji Rein“.

„Operacija „Delta farsas“.

„Vabalas“.

„Išpirka“. „Taikdarys“. „Kelios dienos rugsėjį“.

Gimtasis kraštas2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66) 23TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su ... Vytautu

Miškiniu. 9.20 Vienas eilėraštis. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Veliuona. 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.10 Būtovės slėpiniai. 14.00 „Faktas“. Drama. 15.30 Lietuvos radijo jubiliejui.

Dok. f. „Metai kaip viena diena“.

16.25 „Pažvelk, tai Vilnius“. Dok. f.

16.45 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Visokavičienę.

17.10 Krašto garbė. 18.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos

vienuolynai”. 19.10 Jubiliejinis dainininkės

Aušros Cicėnaitės koncertas Kauno muzik. teatre.

21.00 „Operacija „Delta farsas“. Veiksmo komedija. (N-14)

22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis.

Opera „Ugnis ir tikėjimas”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 „Žvėries prigimtis”.

Dok. serialas. 10.10 „Filmuojam. Gyvūnai”.

Dok. serialas. 11.10 „Gyvūnų pasaulis su

Džerodu Mileriu“ (1). Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.34 Kitokie? 13.40 „Draugai V”. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių

išbandymas”. Realybės šou.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli”. 21.00 Sekmadienio

romantika „Alpių klinika. Netikėtumai“. Romantinė drama. (N-7)

22.50 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

23.50 „Draugai V”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.30 Topmodeliai. 13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Iš peties“.

Realybės šou. 16.00 „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne. 20.00 „Formulės-1” pasaulio

čempionato Didžiojo Kanados prizo lenktynės. Tiesioginė transliacija.

22.00 „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7)

23.00 „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-14)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“.

1.00 „Karštoji linija“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas

„Grobuonys”. „Slaptieji agentai”.

10.30 Laida „NKTV”. 11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas”. „Tigrų beieškant”. (N-7)

13.00 TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“ (k.). (N-7)

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.05 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”–Alytaus „Dainava”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje –´ Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Ilgai ir laimingai. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 Du karaliai. 0.20 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 Naujienos. 7.00 Top-shop. 7.15 Gudruolės ir gudruoliai. 7.55 Grok, armonika! 9.00 Naujienos. 9.20 Vaidybinis f. „Slavės

atsisveikinimas”. 11.00 Naujienos. 11.20 L.Parfi onovo

fi lmas „Zvorykinas Muromiškis”.

12.55 Didelis skirtumas. 14.00 Vaidybinis f.

„Herbas ir erelis”. 15.50 Vaidybinis f. „Trys

topoliai Pliuščichoje”. 17.20 Vaidybinis f.

„Turkiškasis gambitas”. 20.00 Laikas. 21.15 Vaidybinis f.

„Admirolas”. 22.55 Superdiskoteka. 0.15 Vaidybinis f. „Užeiga

Piatnickajos gatvėje”. 1.55 Muzikinis kanalas.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Premjera. Animac. f. „Ozis ir Driksas“ (1).

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Tomas ir Džeris“.

11.40 Romantinė komedija „Įsibrovėlė“ (1992 m., JAV).

13.50 „Nepaprastoji istorija“. Nuotykių serialas.

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Valanda su Rūta (k.). 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo f.

„Paskutinis samurajus“ (2003 m., JAV). (N-14)

24.00 Trileris „Mirties traukinys“ (1993 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 Linksmoji šeimynėlė 9.30 „Kurmis ir...“ 9.40 „Robotukas“. 10.05 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklope-

dija. 11.00 Muzikos festivalis

„Mes – pasaulis“ (1). 13.00 Sekminių Šv. Mišios

iš Vilniaus Jeruzalės. Tiesioginė transliacija.

14.45 Pasaulio dokumen-tika. „Civilizacijų paslaptys. Nefertitės paslaptis“.

15.45 Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 17.45 Popietė su

A.Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Lietuviškos

populiarios dainos konkursas „Vilniaus bokštai 2011“. Finalinis koncertas, skirtas Lietuvos radijo 85-mečiui.

23.15 Elito kinas. Drama „Šiaurės rytai“. (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Fenomenas (k.). 13.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

15.45 Smagiausios akimirkos.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas I“. Kriminalinis serialas (N-7)

18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Kinija“ (2010 m., Vokietija). (N-7)

22.55 Veiksmo f. „Turnyras“ (k.). (N-14)

0.50 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Perla“. Animac.

serialas. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Filmas šeimai

„Flukas“. 11.50 Komedija „Tik

desertai“ (2004 m., JAV).

13.40 Romantinė komedija „Apsimetėlė grafaitė“ (1994 m., JAV).

15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių

dešimtukas. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Trileris „Prisiminti

pavojinga“ (2003 m., JAV). (N-14)

23.55 Romantinė drama „Širdies šauksmas“ (2000 m., JAV). (N-7)

Birželio 12, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsai. 9.03 Mes, moterys. 10.03 Tetos Betos viktorina.

11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. „Baltaragio

malūnas“. 13.55 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! Laida apie kariuomenę.

19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. „Pa-

grobtas mėnulis“. 20.30 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.15 „Vilniaus bokštai 2011“.

Dainų konkursas. 23.15 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Taksi 4“. „Deimantų pjaustytojas“. „Pasaulių karas“. Nerealios namų šeimininkės.

TV6Pirmadienis, birželio 6 d.

21.35 val. Siaubo fi lmas „Izoliacija“. D. Britanija, Airija. 2005 m. Rež. Billy O’Brien (N-14).

Vaidina: Essie Davis, Sean Harris, Marcel Iures.Bankrutavęs fermeris

Denas nusprendžia išnuo-moti savo fermą moksli-ninkui genetikui. Gene-tikas eksperimentuoja su naminiais gyvuliais ir jo bandymai nuveda prie pražūtingų mutavimų. Besiveršiuojanti karvė il-gai negali paleisti į pasau-lį palikuonio, o galiausiai užgimęs veršelis Denui

įkanda. Apkandžiojama ir veterinarė Orla. Veršelio skrodimas atskleidžia šiurpią tiesą – tokio mutanto įkandimas reiškia in-fekciją, dėl kurios apkandžiotuosius būtina izoliuoti...

TV3Antradienis, birželio 7 d.

23.00 val. Veiksmo fi lmas „Silpnoji grandis“. JAV, 2007 m. Rež. Stephen Bridgewater (N-14).

Vaidina: Felix J. Boyle, Max Burkholder, Holly Marie Combs.

Kai žmona Keiti tampa sunkaus nusikaltimo auka, jauna šei-ma persikelia į saugesnį miestelį. Jie labai greitai susidraugauja su neseniai išsiskyrusiu kaimynu. Deja, ima aiškėti, kad jų kaimynas nėra toks geraširdis, koks atrodė iš pirmo žvilgsnio...

BTVTrečiadienis, birželio 8 d.

21.00 val. Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“. Vokietija, Austrija, 2009 m. Rež. Hans Horn (N-14).

Vaidina: Lavinia Wilson, Hubertus Grimm, Fahri Ogün Yar-dim, Katja Weitzenböck, Xaver Hutter.

Šiaurės jūroje sutrinka naftos platformos darbas ir į vande-nį liejasi teršalai. Tuo metu netoliese plaukusio kruizinio laivo keleiviams pasireiškia paslaptingos ligos simptomai, tad jie iš-gabenami į artimiausią ligoninę, kurioje jais rūpinasi patyrusi gydytoja Eva. Tirti nelaimę pasiunčiamas aplinkos apsaugos specialistas ir vienas geriausių jūros biologų, tačiau naftos grę-žinio savininkai bet kokiomis priemonėmis siekia sukliudyti tyrimui ir nuslėpti įvykusią katastrofą. Netrukus mirtį nešan-tis virusas pasiekia ir vandentiekio vamzdžius... Epidemija turi būti sustabdyta.

BTVPenktadienis, birželio 10 d.

23.45 val. Fantastinis veiksmo fi lmas „Kruvinoji Rein“. JAV, Vokietija, 2005 m. Rež. Uwe Boll (S).

Vaidina: Kristanna Loken, Michael Madsen.Rumunija, XVIII a. Rein – tobula būtybė, turinti nemirtingų

jėgų ir žmogaus sielą. Pusiau vampyrė, pusiau žemiška mote-ris. Ji pasiryžusi naikinti kraugeriškus vampyrus ir prisiekė at-keršyti už motinos mirtį. Rein stoja į nuožmias kovas su ne šio pasaulio gyventojais ir pasiunčia juos į tamsiąją mirtį. Ji keršija kraugeriams ir nusiramins tik tada, kai sunaikins jų vyriausiąjį vadą, vampyrą Kaganą – savo pačios tėvą. Nenuilstamas krau-jo žygis prasideda.

TV3Šeštadienis, birželio 11 d.

23.05 val. Veiksmo fi lmas „Taikdarys“. JAV, Kanada. 1997 m. Rež. Frédéric Forestier (N-14).

Vaidina: Dolph Lundgren, Michael Sarrazin, Montel Williams, Roy Scheider,Christopher Heyerdahl.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų pulkinin-kas užgrobia branduolinių raketų paleidimo šachtą. Buvo ma-noma, kad Daglasas Merfi s žuvo karo Persijos įlankoje metu, tačiau jis gyvas, siekia atkeršyti JAV prezidentui, kuris, jo many-mu, paliko jį likimo valiai priešo teritorijoje. Raketos nukreiptos į Vašingtoną. Majorui Krosui teks sutramdyti D.Merfį.

TV3Sekmadienis, birželio 12 d.

21.30 val. Trileris „Prisiminti pavojinga“. JAV. 2003 m. Rež. John Woo (N-14).

Vaidina: Ben Affl eck, Aaron Eckhart, Uma Th urman, Paul Gia-matti, Colm Feore ir kiti.

Pagarsėjusį kompiuterių genijų stambių korporacijų vadovai samdo ypač slaptiems projektams įgyvendinti. Pagal naujausią kontraktą atidirbęs trejus sutartus metus, Maiklas laukia čekio su aštuonženkle suma. Tačiau vietoj atlygio gauna keistų daik-tų pilną paketą ir pranešimą, kad jis pats savanoriškai atsisakęs pinigų. Netrukus Maiklą pradeda medžioti federaliniai agen-tai. Pakvimpa ne nauju darbo pasiūlymu, o mirtimi... Kodėl taip nutiko ir kas įvyko per pastaruosius metus, Maiklas Dženingsas neprisimena. Didelius pinigus jis gaudavo mainais už atmintį. Dabar prisiminti tampa pernelyg pavojinga.

Gimtasis kraštas 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)24 Lietuva per savaitę

Prie Vyriausybės dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo protestavę profesinių sąjungų atstovai mato galimybę šį užmokestį didinti jau nuo liepos. Antradienio rytą prieš premjero susitikimą su Trišalės tarybos nariais dešimt piketuoto-jų surengė kolegų palaikymo piketą. Profsąjungų atributika pasipuošę piketuotojai laikė plakatus su užrašais: „MMA padi-dinimas – tik 40 bandelių“, „Nenorime tinginiauti, norime europietišką algą gauti“, „Oras, kruopos ir vanduo, o mėsytė tik sap nuos“, „Skurdas, nedarbas, emigracija“. Piketą organizavo Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfe-deracija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Profsąjungų piketas

Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų antrame aukšte įsikūręs muziejus šventės svečius ir lankytojus pasitiko erd-vesnėmis patalpomis ir atnaujinta ekspozicija.

Paskuti nis skambuti s

Vainikuotas laureatas

Susiti kimas Varšuvoje

Muziejaus įkurtuvės

Savaitgalį Vilniuje aidėjo 39-asis tarptautinis folkloro fes-tivalis „Skamba, skamba kankliai“. Nuotraukoje – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje koncertuoja folk-loro grupė iš Švedijos.

Skambėjo kankliai

Savaitgalio orai

Šeštadienį be lietaus. Žemiausia temperatūra naktį – 8–13, aukščiausia dieną – 21–26, pajūryje – 17–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį lietaus nenumatoma. Žemiausia temperatūra naktį – 10–15, aukščiausia dieną – 22–27 laipsniai šilumos.

Pagaliau savaitgalis žada būti sausas ir saulėtas. Vasara prasidėjo!

Prieš savaitę mokyklose nuaidėjo paskutinis skambutis, pa-žymintis brandos egzaminų ir naujo gyvenimo etapo abituri-entams pradžią. Nuotraukoje – Paskutinio skambučio šventė Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Dieną: +21 +26°

Naktį : +8 +13°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +22 +27°

Naktį : +10 +15°

Jaunati s. Saulė teka 4.48, leidžiasi 21.47.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gegužės 27-osios vakarą Kaune įvyko tarptautinio fes-tivalio „Poezijos pavasaris“ kulminacija: vainikuotas 47-asis festivalio laureatas. Ąžuolo lapų vainikas papuošė vilniečio poeto Jono Kalinausko pečius.

Gegužės 27 dieną Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Vidurio Europos prezidentų susitikime Varšuvoje.

Į Varšuvą atvykusį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Baraką Obamą mūsų Prezidentė pakvietė apsilankyti Europos krepšinio čempionate, kuris šiemet vyks Lietuvoje.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos