Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Gatve tapusi upė

mena Vinco Kudirkos meilės istoriją

Unikali Plokščių miestelio gatvė traukte traukia turistus ir smalsuolius. Juk ne kasdien

tenka vykti upe, kuri yra vienintelis kelias į šios gatvės gyventojų namus.

Apie tai skaitykite „Gimtojo krašto“ priede Mūsų paveldas 11–14 psl.

13 psl.

Miestelio bažnyčia – zanavykų krašto pažiba

Savamokslį menininką išgarsino cementinės skulptūros

14 psl.

12 psl.

Rudenėjančiame dvare smuikuoja

Zyplių žiogai13 psl.

Metas, kada gyvenimas džiugina

Savaitraðtis visai Lietuvai. Iðeina penktadieniais. 2010 rugsëjo 17–24 d., Nr. 30

Gimtasis kraðtas4 psl. 15 psl.

Saulius TVIRBUTAS

Valdžiai krizė, atrodo, tapo gera priedanga nieko nedaryti , kad būtų įgyvendinta ši programa. Žmonėms trūksta informacijos apie saugų as-besto turinčio šiferio pašalinimą. Be to, šiferio išgabenimas nemažai kainuoja, todėl nenuostabu, kad daug šios pavojingos medžiagos atsiduria pamiškėse.

Programa yra, darbų – ne

Prasiautus škvalui, nemažai gy-ventojų priversti iš naujo dengti stogus. Bet ne visi galėjo atsisaky-ti pripažinto kenksmingu asbesti-nio šiferio dangos. Vienas kitas savo lėšomis perdengė stogus nauja ne-kenksminga danga, tačiau dauguma lopė stogus turėtomis seno šiferio lakštų atsargomis.

Varėnos seniūnas Juozas Balevi-čius sakė, kad nuo škvalo nukentėjo daugybė namų. „Kol kas tik renka-mos paraiškos ir aiškinamasi, kokius nuostolius žmonės patyrė, o apie konkrečią fi nansinę paramą kalbė-ti anksti, kol nėra žinių iš Vyriausy-bės, – sakė seniūnas. – Namai su nu-

plėštais stogais šiuo metu uždengti tik plėvele.“

J.Balevičius minėjo, kad iš seniū-nijos tenka išvežti daug vėjo nuplėš-to šiferio. „Bėda, kad jo išgabenimas labai brangus – įmonė prašo 170 Lt už išvežtą toną asbestinio šiferio“, – tvirtino seniūnas.

Atsikratyti brangu

Asbesto šalinimo programai kol kas numatyta skirti 22,6 mln. Lt. Dalį lėšų žadėta išleisti situacijos tyrimui, visuomenės informavimui ir kitiems nekonkretiems dalykams.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Pagal šiuo metu galiojantį įsta-tymą, K.Brazauskienei priklauso valstybinė našlės renta, siekianti pusę prezidento valstybinės rentos dydžio – 6 960 Lt. Šia teise moteris pasinaudojo ir pateikė prašymą.

Pasipikti no valdanti eji

Prieš tai ji atsisakė viešbučio „Crown Plaza“ direktorės pareigų ir jas perleido savo sūnui. Tai su-kėlė kai kurių valdančiosios dau-gumos politikų pasipiktinimą, tad jie nedelsdami puolė keisti įstaty-

mą, kad K.Brazauskienė negautų našlės rentos.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos nariai suabejojo, ar moralu šią rentą gauti, kai K.Brazauskienė yra ir taip turtinga moteris. Ji valdo didelę dalį „Crown Plaza“ viešbučio akcijų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Krizė – gera priedanga mūsų valdžiai nieko nedaryti

Nusipelnė ar nenusipelnė Prezidento našlė rentos?

Kodėl ti esiamas kelias į aklavietę?

Pasaulis be moti nų ir tėvų

Dabarti nė valdžia apsimeta, kad nieko nemato, net nekalba apie galimą oligarchų pajamų apmokesti nimo didinimą.

„Kad turėtum, ką pasakyti nuo scenos, reikia labai daug. Neteisinga manyti , kad išmokęs kelis akordus gali brauti s į sceną“, – sako aktorius ir bardas Gediminas Storpiršti s.

Vida TAVORIENĖ

Europos Taryba (ET) nori apri-boti žodžių „moti na“ ir „tėvas“ var-tojimą. ET, kuri nėra Europos Są-jungos (ES) insti tucija, ES narėms rekomenduoja ofi cialiai atsisakyti įprastų sąvokų ir vietoj jų vartoti neutralų žodį „tėvai“ ir pan.

Mūsų kalbinti pašnekovai įsi-ti kinę, kad tai nėra nekaltas pa-siūlymas, o sąmoningas manipu-liavimas sąvokomis, už kurio slypi nuosekliai vykdomas pamati nių žmogiškųjų vertybių naikinimas ir naujos pasaulio tvarkos kūrimas.

Ties sveiko proto riba

„Tai nėra atsitiktinis pasiūlymas. Tokie pareiškimai dar kartą atsklei-džia senus naujosios pasaulio tvar-kos sumanytojų planus – sugriauti šeimą, visuomenės pamatą, keisti ir valdyti žmonių sąmonę“, – tvirtino Šeimos gynimo centro pirmininkas Justas Subačius.

Pasak fi losofo prof. dr. Vytauto Radžvilo, kalbos keitimas yra labai svarbi žmonių sąmonės kontrolia-vimo sąlyga ir netgi tiesioginis jo įrankis.

Nukelta į 2 psl.

Anapilin iškeliavusio šalies vadovo žmonos Kristi nos Brazauskie-nės prašymas gauti rentą sukėlė audrą visuomenėje – ar turti nga našlė nusipelnė papildomos paramos.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Prieš porą metų Vyriausybė patvirti no asbesto turinčio šiferio šalinimo nuo namų stogų programą. Per tą laiką iš esmės nenuveikta nieko.

Europos Taryba bando pertvarkyti žmogaus prigimtį , sunaikinti kai kurias žmogiškąsias vertybes ir nulipdyti keistą naujo pasaulio gyventoją.

Nukelta į 2 psl.

Vyriausybė patvirti no asbesto turinčio šiferio šalinimo nuo namų stogų programą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 3 psl.

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 302

Juk ir taip aišku, kad dauguma namų turi šiferiu dengtus stogus ir jiems pakeisti reikia milijardų.

Nusprendusieji patys keisti stogų dangas susiduria su šiferio pašalini-mo rūpesčiais. „Pernai keičiau ūkinio pastato stogą ir nuėmiau apie 100 kv. metrų asbestinio šiferio, – pasakojo Alytaus rajono gyventojas Jonas Pan-gonis. – Kelias dienas aiškinausi, kur jį galėčiau saugiai išvežti. Galiausiai iš-siaiškinau, kad jį turiu gabenti į regio-no sąvartyną. Teko nuomotis sunkve-žimį, mokėti sąvartyno vartų mokestį (60 Lt už toną). Kaimynai, sužinoję, kad išleidau apie 200 Lt, jog atsikra-

tyčiau šiferiu, išvadino kvailiu ir sakė būtų patys tą dangą pasiėmę ir pašiū-res uždengę arba sutrupinę ir išbarstę ant įvažų į kiemus. Manau, kad asbes-to šalinimo programa labiausiai turėtų rūpintis nemokamu ir saugiu šiferio išgabenimu, o ne kurti nerealias vizi-jas, deklaracijas.“

Veža į pamiškes

Statybinių atliekų išgabenimo pas-laugas teikiančios Vilniaus įmonės „Kraukkita“ direktorius Kazimieras Navackas sakė sulaukiantis ir gyven-tojų užsakymų išvežti šiferį. „Tai iš tikrųjų nepigi paslauga, nes kainuoja transportas, degalai, sąvartyno var-

tų mokestis“, – aiškino direktorius. Kaina priklauso nuo nuvažiuotų ki-lometrų, mašinos dydžio ir pan. At-sikratyti šiferio netoli sostinės vidu-tiniškai kainuoja apie 300 Lt už toną. „Girdėjome, kad kituose regionuose šios paslaugos kaina dar didesnė“, – kalbėjo K.Navackas.

Vienur regionų atliekų tvarkymo centrai ar komunalinės įmonės savo aikštelėse priima šiferį nemokamai, kitur – nustato minimalų nemokamą kiekį, o už likusį prašo pinigų. Pavyz-džiui, Tauragės regione nemokamai galima palikti iki 100 kg, Utenos – iki 120 kv. m šiferio per metus, o štai Kauno regiono atliekų tvarkymo cen-tro aikštelės keliuose rajonuose ne-

mokamai priima tik 10 šiferio lakš-tų. Nenuostabu, kad nemažai žmonių nesuka galvos, kaip atsikratyti asbes-tu, ir išmeta šiferį pakelėse, miškuo-se ar geriausiu atveju atiduoda kai-mynams.

Pataria kaupti dokumentus

Seniūnijos kol kas įpareigotos tik platinti anketas, kuriose žmonės nurodo turimo šiferio kiekį. Paskui Aplinkos ministerija suves duomenis į duomenų bazę ir spręs, kokią asbesto šalinimo strategiją priimti. „Žmonės abejoja šios programos nauda, todėl labai vangiai teikia duomenis, – teigė Josvainių (Kėdainių r.) seniūnas Algi-mantas Sirvidas. – 4 mūsų seniūnijos specialistai patys eina pas gyventojus ir jų prašo surašyti, kiek turi asbestinio šiferio.“ Tačiau laukiant tegul ir mažai tikėtinos paramos ateityje, neužtenka vien pildyti anketas. Aplinkos minis-terijos vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius teigė, kad keičiantieji sto-gus jau dabar turi kaupti dokumentus apie pašalintą šiferį. „Per 3 mėnesius nuo darbų pabaigos gyventojas turi užpildyti du pranešimo apie asbesto turinčių gaminių pašalinimą egzem-pliorius, kurių vieną pateikia savival-dybei (seniūnijai), o antrą pranešimo egzempliorių saugo pats. Siūlytina prašyti šį egzempliorių pažymėti ga-vimo žyma“, – aiškino jis.

Taip pat reikia išsaugoti įmonės, kurios aikštelėje ar sąvartyne buvo pristatytas šiferis, išduotus dokumen-tus su pristatyto šiferio kiekiu.

Redakcijai pakalbinus seniūnijų gyventojus galima daryti išvadą, kad dar labai mažai gyventojų žino apie šiuos reikalavimus. Nieko apie tai ne-

užsiminė ir šnekinti regioninių atliekų tvarkymo centrų, komunalinių įmo-nių specialistai. Neaišku, ar bus kom-pensuotos ir išlaidos šalinant šiferį. Tad realiai viskas palikta savieigai.

Paramos taisyklių dar nėra

Duomenys, kiek turime asbesti-nio šiferio ant stogų, bus kaupiami ir analizuojami iki kitų metų pabaigos. „Paskui planuojama patvirtinti valsty-bės paramos teikimo asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudoji-mo ir gyvenamųjų pastatų investici-niams projektams taisykles“, – sakė M.Vaškevičius. Pasak jo, tik tada bus nustatytas galimos paramos dydis, jos teikimo mechanizmas.

Anksčiau skelbta, kad per 2008–2013 m. žadama išleisti 22,6 mln. Lt. Bet prasidėjus krizei Vyriausybė su-stabdė programos fi nansavimą ir ne-apsisprendžia, ar šios numatytos lėšos bus paskirtos.

Aktualijos

Nusprendusieji patys keisti stogų dangas susiduria su šiferio pašalinimo rūpesčiais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Krizė – gera priedanga mūsų valdžiai nieko nedaryti

Be to, po vyro mirties moteriai leista ir toliau gyventi Prezidento re-zidencijoje Turniškėse.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas Vyriau-sybei tuoj pat pasiūlė keisti vals-tybinių pensijų ir rentų skyrimo sąlygas.

„Siūlome neplėsti privilegijų, o pa-keisti skyrimo ir mokėjimo principus taip, kad valstybinių pensijų ir rentų išmokos dydis priklausytų nuo gauna-mų pajamų dydžio“, – sakė ministras D.Jankauskas.

Parlamentaras Jurgis Razma teigia, kad K.Brazauskienės rentos skyrimo atvejis parodo netobulus rentų skyri-mo principus. „Jeigu renta skiriama atsižvelgiant į asmens pajamas, tai to-kios rentos skyrimą reikėtų sieti su ab-soliučiai visomis pajamomis, o ne tik su draudžiamosiomis pajamomis, – sakė J.Razma. – Koks skirtumas, ar žmogus gyvena iš darbo santykių, ar gyvena iš gaunamų dividendų. Juk jie taip pat yra pajamos. – Klausimas turi būti toks – ar rentą skiriame nepri-klausomai nuo asmens pajamų, ar vis dėlto žvelgiame į to žmogaus nuopel-nus valstybei“.

K.Brazauskienę įžeidė diskusijos

A.Brazauskas Lietu-vos prezidentu penkerių metų kadencijai buvo iš-rinktas 1993 m. Tada už jį balsavo 60 proc. šalies piliečių.

Beveik visą kadenci-ją ofi cialaus vizito kartu su juo keliaudavo vie-na iš dukterų ir taip jos prisiimdavo pirmosios šalies ponios pareigas. A.Brazausko sutuok-tine ponia Kristi-na tapo tik 2002 m., nors jie abu neslėpė, kad šilti jausmai juos siejo jau seniai.

Pati K.Brazauskienė nekomenta-vo pastarųjų savaičių įvykių. Moteris, atrodo, yra labai įsižeidusi dėl kilusios diskusijų audros.

Perlenkė lazdą

Seimo Socialinių reikalų ko-miteto narys A.Sysas teigė, kad K.Brazauskienės rentos skyrimo klausimą pradėję kvestionuoti Tėvy-nės sąjungos atstovai Socialinių rei-kalų komitetui pateikė visiškai prieš-taringą siūlymą.

„Arimantas Dumčius pasiū-lė Nepriklausomybės akto signata-rams prilyginti aštuonis partizanus, kurie 1949 m. pasirašė Lietuvos lais-vės kovos sąjūdžio deklaraciją, – kal-

bėjo A.Sysas. – Į šias signatarų rentas pretenduotų ne tik minėtų partizanų vaikai, bet ir anūkai. Tokiu būdu ren-tą gautų ir buvusio brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago duktė, Seimo narė Auksutė Ramanauskai-tė-Skokauskienė, ir partizano Petro Bartkaus du anūkai, šiuo metu gyve-nantys Panevėžyje.“

A.Syso žodžiais, „partizanų gar-bei galime pervadinti gatves ir mies-tus, bet jei iki šiol kitų Nepriklauso-mybės akto signatarų vaikaičiai rentų negaudavo, kodėl turėtume daryti iš-imtis?“

Šiuo metu signatarų, jų našlių ir našlaičių rentas gauna 69 asmenys. 2009 m. jiems buvo išmokėta 3,1 mln. Lt.

Atkelta iš 1 psl.

Nusipelnė ar nenusipelnė Prezidento našlė rentos?

Įstatymo reikia laikyti sVytautas Radžvilas, fi losofas

Renta yra ypati ngas asmens nuopelnų pripažinimo būdas, todėl ji paprastai skiriama pačiam nusipelniusiam as-meniui. Rentos dydis daugelyje vals-tybių nesiskiria nuo didelės pensijos. O Lietuvoje kadenciją baigę preziden-tai gauna nepaprastai dideles išmo-kas, palyginti su kitais šalies piliečiais. Rentos skyrimo K.Brazauskienei atveju visiškai akivaizdu, kad ji skiriama pagal įstatymus. Jos skyrimas yra teisėtas ir vienintelė sąžininga išeiti s iš susida-riusios situacijos – skirti našlės rentą K.Brazauskienei.

Rodo nepagarbą valstybeiSaulius Pečeliūnas, Seimo narys

Man apskritai gėda kalbėti apie rentos skyrimą K.Brazauskienei. Ne manęs, o visuomenės reikėtų klausti – ar ji gerbia savo valstybę, ar negerbia. Šiuo atveju mes puolame žmogų, kuris ti k vykdo įsta-tymą, bet užmirštame tą, kuris tą įstaty-mą apeina. Pamėginkime sukeisti pavar-des. Kas būtų, jei vietoje K.Brazauskienės būtų Alma Adamkienė? Tada ti kriausiai turto neskaičiuotume. Manau, kad visiš-kai nesvarbu, ar tas žmogus turi turto ar neturi, nes čia visai ne pinigų klausimas. Be to, K.Brazauskienės rentos skyrimo klausimas yra labai politi zuotas.

Asbesto šalinimo programa turėtų labiausiai rūpinti s nemokamu ir saugiu šiferio išgabenimu, o ne kurti nerealias vizijas, deklaracijas.

Naujieji valstybės tarnautojai privalės informuoti savo viršininką ir gauti jo leidimą dirbti papildomą darbą. Tai įtvirti nančiam nutarimui šią savaitę pritarė Vyriausybė.

„Būdavo dvilypė situacija, kai atei davo nauji darbuotojai, dirban-tys kitame darbe antraeilėse parei-gose, ir nepranešdavo darbdaviams apie tai. O paskui sakydavo: aš jau seniai dirbu kitame darbe.

Kad būtų reglamentuota situa-cija, nedviprasmiškai įvesta pareiga valstybės tarnautojui, naujai atėju-siam į valstybės tarnybą, pranešti ir paprašyti leidimo dirbti papildomą darbą“, – sakė vidaus reikalų minis-tras Raimundas Palaitis po Vyriau-sybės posėdžio.

Valstybės tarnautojas gali papil-domą darbą dirbti ir standartiniu darbo metu, jei su tuo sutinka darb-davys, bet už tai turi atidirbti.

Iki 2006 metų galimybės dirbti papildomą darbą valstybės tarnau-tojai neturėjo. 2004 metų pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) išaiš-kino, kad toks ribojimas yra netei-sėtas ir galimas tik tokiu atveju, jei gresia viešųjų ir privačių interesų konfl iktas, jeigu tai žemina Vyriau-sybės prestižą.

Seimas 2006 metų pradžioje pa-taisė Valstybės tarnybos įstatymą pagal KT sprendimą ir leido valsty-bės tarnautojams dirbti papildomą darbą gavus darbdavio leidimą.

Eltos inf.

Privalės informuoti apie papildomą darbą

Atkelta iš 1 psl.

K.Brazauskienė valdo didelę dalį „Crown Plaza“ viešbu-čio akcijų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 3Aktualijos

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pe-čeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Vir-ginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.

Leidėjas – UAB „Valsti ečių laikrašti s“Generalinis direktorius Žanas PanovasAdministratorė Tel. (8 5) 210 0110Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz.

ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtas

Etnologo Aleksandro Žarskaus teigimu, per kalbą, sąvokų vartojimą keičiama tikrovė. Įvardijimo galia są-moningai panaudojama kuriant nau-ją tikrovę. „Kas atsitinka, kai keičiame pavadinimus? Mūsų sąmonėje for-muojasi nauji vaizdiniai. Šitie nauji, iškreipti vaizdiniai įspraudžiami į mi-lijonų žmonių sąmones ir suformuo-jamos naujos sąvokos. Šiandien gana paprasta nepriimtiną reiškinį padaryti visiems priimtiną, tereikia kryptingai pakeisti pavadinimus ir juos paskleisti per informacijos priemones“, – aiški-no A.Žarskus.

„Tokios mintys negali kilti svei-ko proto žmonėms. Tai nesuvokiami dalykai, nuteikiantys prieš žmogiškąją prigimtį“, – teigė Pasaulinės gydyto-jų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė me-dicinos mokslų daktarė docentė Alina Šaulauskienė.

Daugelis sutiks su medicinos mokslų daktarės nuomone. Tačiau atsisakyti žodžių „motina“ ir „tėvas“ siūlo ne kokios nors pavienės organi-zacijos, o Europos Taryba, dar 1949 metais įsteigta Europos valstybes vie-nijanti organizacija, kurios tikslas yra ginti žmogaus teises, demokratiją ir teisėtumą.

Trinamos vertybės

Sąvokų kaita it naujas virusas spar-čiais tempais plinta pasaulyje. „Štai Ispanijoje vaikų gimimo liudijime jau nebeliko žodžių „tėvas“ ir „motina“. Juos pakeitė „protėvis A“ ir „protėvis B“, – sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos pirmininkas To-mas Šalkauskas.

Anot A.Žarskaus, žmogaus pri-gimtį nusakantys terminai trinami daugelyje šalių. JAV Kalifornijoje jau tuokiasi ne „vyras“ ir „moteris“, o „du asmenys“. Škotijoje „sutuoktiniai“ turi būti keičiami į „partnerius“ ir „arti-mus draugus“, o auklės vaikų motiną ir tėvą turi vadinti globėjais. Šveica-rijos sostinėje „tėvo“ ir „motinos“ ne-beliko ofi cialiuose tekstuose.

Kanadoje Ontarijo provincijos valdžia uždraudė visuose Ontarijo statutuose žodžius „motina“, „tėvas“, „žmona“, „vyras“, „našlė“, „našlys“. O vienoje Australijos valstijoje sąvokos „motina“ ir „tėvas“ pašalintos iš mo-kyklinių vadovėlių.

„Kaip suvoks šeimą vaikai, ku-riems nuo mažens bus primestos tokios ir panašios sąvokos? – klausė A.Žarskus. – Jau ir šiandien nebėra normalios šeimos, o yra tik heterosek-suali ir homoseksuali šeima. Turbūt greitai atsiras transseksualios, biseksu-

alios ar aseksualios šeimos? Santuoka greitai bus vadinamas seksualinis su-gyvenimas (negimdant vaikų) su kitos arba tos pačios lyties asmeniu ar gru-pe asmenų, taip pat su vaikais. Šitaip manipuliuojant kalba ištrinami orien-tyrai tarp to, kas normalu ir ne.“

Anot etnologo, artėjame prie to, kad naujoje tikrovėje nepriimtinu taps nėštumas ir gimdymas, kaip mote-rį varginantis, jos laisvę ir lygybę su vyru ribojantis dalykas. O „taisyklin-gi“ žmonės bus „gaminami“ laborato-rijose. Bet koks kitas gimdymas gali tapti nelegalus ir bus persekiojamas, o sterilizavimas skatinamas.

Žmogus verčiamas moliu

Pasak fi losofo V.Radžvilo, Euro-poje formuojasi ir pamažu įsitvirtina švelniojo totalitarizmo atmaina.

„Šitas totalitarizmas skiriasi nuo mums pažįstamo politinio totalitariz-mo tuo, kad jis pirmiausia grindžia-mas socialine inžinerija ir sąmonės kontrolės technologijomis. Jo tikslas – pertvarkyti žmogaus prigimtį, o no-rint tai padaryti, būtina jį paversti be-forme medžiaga arba moliu, iš kurio galima lipdyti bet ką“, – teigė Tarp-tautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.

Filosofas pastebi, kad Euro-poje vyksta dekonstrukcijos kam-panija, kuria siekiama sugriauti visus egzistuojančius žmonių ta-patumus – religinę, rasinę, tauti-

nę ir galiausiai lytinę savimonę. „Šita garsioji rekomendacija, kad rei-kia uždrausti vartoti tradicines „mo-tinos“ ir „tėvo“ sąvokas, yra paskutinis ir lemtingas žingsnis link to. Juk tra-dicinė šeima ir tauta yra dvi natūra-lios žmonių bendrijos, kurios trukdo vykdyti tokius totalitarinius eksperi-

mentus. Todėl Europoje vyksta ma-sinis puolimas tiek prieš tautiškumą, kuris vadinamas nacionalizmu, tiek prieš tradicinę šeimą, kuri vadinama atgyvena“, – aiškino V.Radžvilas.

Anot profesoriaus, labai svarbu su-vokti, kad tai nėra žaidimas, o labai apgalvotos ir itin nuosekliai ir meto-diškai įgyvendinamos naujos žmoni-jos pavergimo strategijos dalis.

Manipuliacijos sąmone

Žmonių sąmonei ir pasąmonei pa-veikti panaudojami įvairūs metodai ir technologijos. Vienas iš jų – poveikis

per kalbą, kuri susieta su vidine jause-na ir elgsena. Pavyzdžiui, JAV mate-matiko ir kibernetiko bei lingvistikos profesoriaus sukurtas neurolingvisti-nis programavimas (NLP) gali būti panaudotas įvairiems tikslams.

Tvirtinama, kad NLP sustiprina bendravimo efektyvumą, išlaisvina žmones nuo riboto mąstymo, fobi-jų, depresijų, padeda žmonėms tapti sėkmingesniems ir net sveikesniems bei kt.

Pagrindinės NLP prielaidos, kad visa žmogaus patirtis yra užkoduota nervinėje sistemoje ir sudaro jo vidi-nį žemėlapį. Supratus šį kodą galima ne tik padėti žmogui, bet ir daryti jam atitinkamą įtaką, „perkoduoti“ jo vi-dines programas.

Įvelka į demokrati jos rūbą

T.Šalkausko teigimu, sunku prie-šintis brukamai naujai tikrovei, nes tai įvelkama į patrauklų apdarą ir kalba-ma apie „diskriminaciją“, „toleranciją“, „demokratiją“, „lygias teises“ ir pan. Šis apdaras labai patraukus moder-numo siekiančiam jaunimui.

„Mus pratina pamažu. Iš pradžių tik rekomenduoja. Ir mes – kaip ta varlė, įmesta į šaltą vandenį, bet pa-mažu šildoma, – apsiprasime ir išvir-sime, jei nesiimsime ryžtingų prie-monių. O jų, bent iš valdžios pusės, nė nematyti. Nesimato jų ir iš kitur, nes kaip čia ko nors imsiesi, jei tavęs neprievartauja, o tik moko, pataria, pavadina nesusipratusiu, atsilikėliu, netolerantišku, nepolitikorektišku, homofobu ar kitokiu neigiamą ats-palvį turinčiu naujakalbės žodžiu. O paskui pamažu pradedi susipras-ti, gal net pritarti ar bent jau nebesi-priešini naujoms vertybėms“, – sakė A.Žarskus.

A.Šaulauskienė linkusi apeliuoti į sveiką žmonių nuovoką. „Lietuvoje pakankamai sveikai mąstančių žmo-nių, daug gražaus jaunimo, siekiančio prasmingo gyvenimo. Jei išlikome po tiek okupacijų, tremčių, manau, kad atsispirsime ir naujoms „madoms“. Lietuvių tauta stipri“, – neabejoja me-dicinos mokslų daktarė.

Profesoriaus V.Radžvilo nuomone, sveikos nuovokos nepakanka, jei bus pasyviai stebimos prigimtinius žmo-gaus ir valstybės pamatus griaunan-čios tendencijos.

„Mūsų visuomenės silpnybė ta, kad ji nemėgsta abstrakčių idėjų ir pernelyg pasikliauna sveiku protu. Todėl absoliuti dauguma nesuvo-kia, jog šiuolaikiniame pasaulyje ga-lioja principas, kad viskas įmanoma. Daugeliui tokie eksperimentai atro-do beprotiški ir neįmanomi. Nors is-torinė patirtis akivaizdžiai rodo, kad žmogaus nužmogėjimas gali būti be-ribis. Tad reikia laiku suvokti artėjan-čią grėsmę ir tam priešintis“, – įsitiki-nęs fi losofas.

Pasaulis be moti nų ir tėvų

Atsisakyti žodžių „moti na“ ir „tėvas“ siūlo ne kokios nors pavienės organizacijos, o Europos Taryba.

Atkelta iš 1 psl.

Žmonių sąmonei ir pasąmonei paveikti panaudojami įvairūs metodai ir technologijos. Raimundo Šuikos nuotrauka

Vidaus reikalų ministras Raimun-das Palaiti s mano, kad Vyriausybės darbo grupė dėl Finansinių nusikal-ti mų tyrimų tarnybos pavaldumo buvo nusistačiusi iš anksto, todėl jis, nelaukdamas jos išvadų, ėmėsi veiksmų šį klausimą išspręsti pats.

Prezidentė norėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ( FNTT) būtų perduota Finansų ministerijai arba panaikinta, jos funkcijas perduo-dant kitoms institucijoms.

„Muitinės tarnyba iki šiol nesu-sitvarko su dideliais akcizinių prekių kontrabandiniais srautais, ir niekas

nekelia klausimo dėl muitinės paval-dumo pakeitimo – į Ūkio ministeri-ją ar VRM“, – sakė R. Palaitis. Pasak ministro, baudžiamuoju persekioji-mu užsiimančių institucijų pavaldu-mas VRM yra ministerijos tradicija. Liberalcentristas teigė, kad pavaldu-mo keitimas ilgam sutrikdytų insti-tucijos veiklą. R. Palaitis taip pat už-siminė, kad atsakomybę dėl galimų FNTT veiklos sutrikimų turės prisi-imti premjeras.

Komentuodamas kalbas, kad jis jau ruošiasi palikti ministro postą ir dalyvauti savivaldos rinkimuose, mi-nistras sakė, kad rinkimuose jis daly-vaująs visada.

Eltos inf.

Nelaukė komisijos išvadų

Pernai startavęs netradicinis Kau-no miesto renginys „Kauno naktys” šį šeštadienį vėl kvies miesti ečius nemiegoti , o tamsią rudenėjančią Laisvės alėją nušvies masinis jauni-mo renginys „Šviesos greičiu Lais-vės alėjoje“.

Akcijos dalyviai užžiebs tūkstan-čius šviečiančių lazdelių ir apjuos Kauno Laisvės alėją gyva grandine. Su šūkiu „MIKROVISATA NET – greitesnis už šviesą“ akcijos organi-zatoriai kviečia visus rugsėjo 18 dieną 9 valandą vakaro rinktis į pagrindinę miestiečių susitikimo vietą – prie fon-tano Laisvės alėjoje. Pirmieji akcijos dalyviai bus vaišinami kava, o mėgs-tantieji pašokti kiek vėliau bus kvie-čiami pašėlti su didžėjumi Carl Canni house muzikos ritmu.

„Esame kauniečiai ir siekiame da-lyvauti miesto gyvenime, prisidėti prie Kauno plėtros. Šį kartą netradiciniam renginiui pasirinkome ir netradici-nę akciją, – pasakojo „Mikrovisatos TV“ generalinis direktorius Raimon-das Gaidys. – Visų pirma pasiūlėme miestiečiams nemokamai naudotis internetu Laisvės alėjoje, o šeštadie-nį kviesime ją apjuosti improvizuotu „šviesolaidžiu“. “

Nemokama belaidžio interneto paslauga nuo pernai liepos prieina-ma Laisvės alėjoje, nuo E.Ožeškienės gatvės iki Nepriklausomybės aikštės, bei Senamiestyje, Rotušės aikštėje. Palyginti su pernai metų duomeni-mis, prisijungimas prie „Mikrovisa-tos“ tinklo čia išaugo daugiau kaip 7 kartus.

Be to, tęsdama bendradarbiavimą su miestu socialiniais pagrindais, ben-drovė „Mikrovisatos TV“ nemoka-mą belaidį internetą pasiūlė ir miesto mokykloms. Metų pradžioje, laimėju-si Kauno miesto savivaldybės skelb-tą konkursą, bendrovė „Mikrovisatos TV“ nutiesė naujosios kartos švieso-laidžio tinklą į 15 miesto mokyklų ir keliems tūkstančiams šių mokyklų vaikams sudarė galimybę nemokamai naudotis belaidžiu internetu.

GK inf.

Laisvės alėją apjuos gyva grandinė

Raimundo Šuikos nuotrauka

Pasak ministro R. Palaičio, baudžiamuo-ju persekiojimu užsiimančių insti tucijų pavaldumas VRM yra sena tradicija.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 304 Komentarai

Toks absurdiškas valdžios elgesys ir situacijos nesuvokimas krizės metu – ti kra Lietuvos tragedija. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rimas ARMAITIS

Premjeras Andrius Kubilius prieš kurį laiką pareiškė, kad užsibrėžtą tikslą – 2011 metais sumažinti vals-tybės fi nansų skylę apie 1,5 mlrd. litų – įmanoma pasiekti tik apkar-pius biudžetininkų algas, pensijas, „Sodros“ išmokas. Neguodžiantis planas. Norint, kad kitais metais ato-trūkis tarp valstybės išlaidų ir paja-mų sumažėtų nuo 8 iki 6 proc. BVP, reikia sutaupyti kiek daugiau nei 1,5 mlrd. litų, palyginti su šiais metais.

Finansų ministerija paskelbė ne-siūlysianti įvesti naujų mokesčių ar juos didinti. Tačiau, vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais, augs akcizai dyzelinui ir tabakui. Kadangi dėl naujų mokesčių nebu-vo sutarta politiškai, jau numatyta nuo kitų metų pradėti mažinti mo-tinystės išmokas.

Nors valdžia kalba apie krizę, monopolininkų pelnai auga. Ga-mintojai, bankininkai ir dauguma kitų stambių oligarchinių kompani-jų vadovų tik juokiasi. Jų pelnai iš-augo netgi labiau nei prieš 2008-ųjų nuosmukį. Tai tiesioginis gilėjančios visuomeninio ir privataus sektorių, mažų ir vidutinių įmonių darbuo-tojų krizės rezultatas.

Prasidėjus recesijai, stambusis ka-pitalas panaikino daug darbo vietų, privertė tylėti parsidavusius profsą-jungų bosus, kurie ir toliau per papil-domą fi nansavimą yra išlaikomi val-džios. Oligarchai padarė viską, kad tik neleistų darbuotojams reikalau-ti didesnio augančių pelnų kąsnio, o didėjanti bedarbių minia netap-tų galimais streikų, maištų ir riau-šių šaltiniais.

Dabartinis pelnų bumas nepalie-tė visų sektorių: sėkmė nusišypsojo tik stambiausioms korporacijoms. Daugelis vidutinių ir smulkių įmo-

nių bankrutavo arba patyrė dide-lius nuostolius. Prie to dar prisidėjo smulkųjį ir vidutinį verslą naikinanti mokesčių sistema.

Viso to pasekmė – darbuotojų al-gos ir pragyvenimo lygis sumažėjo, o valstybinio sektoriaus darbuoto-jus purto smarkios atleidimų bangos. Apkarpyti ir toliau karpomi darbo užmokesčio fondai, naikinamos so-cialinės garantijos, ilginamas darbin-gumo amžius, darbuotojai verčiami eiti nemokamų atostogų.

Bet dabartinė valdžia apsime-ta, kad nieko nemato, net nekal-ba nei apie galimą oligarchų paja-mų apmokestinimo didinimą, nei apie kokias nors galimybes gerinti daugumos žmonių socialinę padė-tį. Manoma, kad nuo 1991 m. iki dabar emigravo apie 15 proc. šalies gyventojų. Pagrindinis tai lemian-tis veiksnys – mažas darbo užmo-kestis Lietuvoje ir didėjantis nedar-bas. Pagal statistiką, žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas!

Kodėl dauguma gyventojų skursta arba kur dingsta biudže-to pinigai?

Dar praėjusiais metais Tarptau-tinio valiutos fondo ekspertai, dirbę Lietuvoje, pareiškė, kad dabar vyk-domos taupymo priemonės nepa-deda sutaupyti nė penktadalio šios sumos. Dabartiniai taupymai yra ap-gailėtini, palyginti su svarbiausiu tau-pymo receptu. Dar 2009 metų gegu-žę buvo įvardyta 3–4 mlrd. Lt suma, kurią biudžetas kasmet praranda per neskaidrius viešuosius pirkimus. Ta-čiau situacija neskaidrėja. Užuot ėmu-sis viešųjų pirkimų, kuriuos sutvar-kius valstybei grįžtų apie 4 mlrd. Lt, Vyriausybė imitavo socialinį dialo-gą ir sukūrė tariamą Nacionalinį su-sitarimą. Viso to rezultatas – alkani pensininkai, basi pareigūnai, moky-tojai, medikai, valdžios reitingai pa-siekė dugną.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl mažinami darbo užmokesčio fon-dai, socialinės garantijos, pensijos, o sutaupyti pinigai skiriami partijų papildomam fi nansavimui už pra-rastus pinigus per rinkimus, dotaci-joms ir panašiai.

Vien nacionalinei programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ 2008–2010 metams valstybė skyrė apie 297 mln. Lt, iš kurių apie treč-dalį administravo ir nežinia kaip pa-naudojo tuo pačiu pavadinimu prisi-dengusi viešoji įstaiga.

Ar tikslinga krizės metu švaistyti pinigus ministerijų ir departamen-tų reprezentacinėms reikmėms, gėjų paradui, Gugenheimo muziejaus projektui, gražuolių konkursams?

Į Nacionalinio stadiono statybą investuota 100 mln. Lt mokesčių mokėtojų pinigų, o šiandieninė Vil-niaus valdžia jau ruošiasi jį griauti.

Toks absurdiškas valdžios elgesys ir situacijos nesuvokimas krizės metu – tikra Lietuvos tragedija, kuri tęsiasi toliau kaip tragikomiškas farsas.

Kad atsigautų smulkusis ir vidu-tinis verslas, reikia, jog padidėtų Lie-tuvos gyventojų perkamoji galia, ta-čiau valdžiai karpant algas, pensijas, naikinant socialines garantijas, pri-verstinai varant darbuotojus nemo-kamų atostogų, ji tik mažėja. O tai tiesus kelias į aklavietę.

Ant politi nių svarstyklių

Dabarti nė valdžia apsimeta, kad nieko nemato, net nekalba apie galimą oligarchų pajamų apmokesti nimo didinimą.

Parti jos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Vilniaus miesto savivaldybė-je seniūnas Gediminas Rudžionis dėl miesto mero Viliaus Navicko veiksmų „auklėjant“ savivaldybės kontrolie-rių Šarūną Skučą kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės eti kos komisiją (VTEK).

„Prašome įvertinti Vilniaus mero V.Navicko elgesį, piktnaudžiaujant val-džia, jo kėslus, mėginant susidoroti su savivaldybės kontrolieriumi Š.Skuču“, – sakoma pareiškime komisijai.

Frakcijos vadovo G.Rudžionio teigi-mu, tokiu elgesiu V.Navickas mažų ma-žiausiai diskredituoja Vilniaus mero var-

dą, pažeidžia Valstybės politi kų elgesio kodeksą, Vietos savivaldos įstatymą. „Aš jau nekalbu apie tai, kad mero bandymas paveikti valstybės tarnautoją galbūt už-traukia ir baudžiamąją atsakomybę“, – sakė „tvarkiečių“ frakcijos sosti nės savi-valdybėje lyderis.

Politi ko teigimu, toks mero V.Navicko elgesys nėra didelė naujiena, nes savi-valdybėje jau vieša paslapti mi tapo tai, kad savivaldybės vadovas mėgsta dalyti nurodymus savivaldybės pareigūnams būti šališkiems ir sabotuoti bei ignoruo-ti taryboje dirbančius opozicinių parti -jų atstovus.

„Keisčiausia, kad tokius mero po-elgius ir veiksmus toleruoja valdančio-joje daugumoje esantys politi kai, tar-si užmiršę seną lietuvišką patarlę: „Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi!“ – sakė G.Rudžionis.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingu-mas“ seniūnas Valenti nas Mazuronis kreipėsi į generalinį prokurorą ir prašė įverti nti Vilniaus mero Viliaus Navicko veiksmus. Taip politi kas reagavo į vie-šumoje pasirodžiusią žinią, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Šarū-nas Skučas pati ria mero spaudimą. Anot V.Mazuronio, kyla didelių abejonių, ar

toks V.Navicko elgesys, kai kontrolieriui yra nurodoma nevykdyti Kontrolės ko-miteto pavedimų arba juos vilkinti , prie-kaištauti dėl nustatytų Vilniaus šilumos ti nklų nuomos sutarti es pažeidimų, kai kurių viešųjų pirkimų skaidrumo, nėra piktnaudžiavimas tarnybine padėti mi ar kita nusikalstama veika.

Kreipimesi į generalinį prokurorą Sei-mo narys prašo įverti nti nusikalstamus požymius bei, esant pagrindui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų Vilniaus mero V.Navicko veikų.

Eltos inf.

Bandymai apgauti rinkėjus

Gediminas Kirkilas, Seimo Social demokratų frakcijos narys

Tie judėjimai iš dalies ir yra pačių partijų konstruojamas dalykas. Ma-tydami partijų nepopuliarumą politi-kai bando steigti kitokias struktūras. Neabejoju, kad po rinkimų patekę į valdžią tų judėjimų žmonės vis tiek susijungtų su viena ar kita partija. Tai bandymas išsiveržti iš partijų formos, kuri kažkodėl nepopuliari. Čia yra tam tikra rinkėjų apgavystė. Socialdemokratai tuose judėjimuose nedalyvauja, bet tos partijos, kurios sunkiai apibrėžiamos kaip partijos (tarkime, Arūno Valinsko), aišku, visur migruos. Ir tai nėra visai są-žininga.

Aš siūliau: leiskime tiems vadi-namiesiems judėjimams dalyvauti rinkimuose. Bet reikalavimai jiems neturi būti mažesni. Dabar bando-ma išvengti fi nansų kontrolės, sta-tuto reikalavimo. O juk pagrindinis klausimas, ar partijos laikosi statu-to, ar jų statutai atitinka Lietuvos Konstituciją.

Bet nevertinu judėjimų vien tik neigiamai. Tai juk yra žmonių ini-ciatyva ir noras dalyvauti politikoje. Čia teigiamas aspektas.

Senoji partinė ideologinė sistema neina į nebūtį, bet kartais išgyvena krizes. Tos krizės labiausiai priklau-so nuo socialinės ekonominės padė-ties. Ekonomikos krizės atitinkamai atsispindi ir politiniame gyvenime. Čia ne vien Lietuvos bėda. Apie to-kias krizes senųjų partijų ir ideo-logijų sistemoje girdžiu gal jau 30 metų. Pažiūrėkite, kiek per šį laiką Europoje iš tų judėjimų ir sambūrių vėliau susiformavo politinių partijų. Labai daug. Anksčiau ar vėliau ju-dėjimai vis tiek tampa partijomis.

Judėjimai galėtų konkuruoti

Vytautas Kurpuvesas, Seimo Krikščionių frakcijos narys

Partijos tikrai turi trūkumų. Ir Pre-zidentė sakė, kad partijos yra uždaros, nenori atsinaujinti. Žmonių nusivyli-mas partijomis gana pagrįstas, tačiau vargu ar nevyriausybinės organiza-cijos pakeis politines partijas. Tarki-me, rinkimuose į Europos Parlamen-tą gali dalyvauti tik partijos. Taigi net šia prasme partijų niekas neatsisakys. Nevyriausybinių organizacijų, judėji-mų teisinė forma panaši į partijų, bet tikslai gal šiek tiek kitokie.

Šiuo metu aš nesu partijos na-rys, dalyvauju judėjime „Mūsų reika-las“. Man patinka to judėjimo tiks-lai. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad valdant valstybę dalyvautų daugiau žmonių. Suverenitetas pagal mūsų Konstituciją priklauso tautai, ne parti-joms, ne valdžiai, taigi mūsų judėjimas siekia, kad tauta naudotųsi savo suve-renitetu ir aktyviai dalyvautų valstybės valdyme. Mes bandysime tam dalyva-vimui sukurti galimas formas. „Mūsų reikalas“ šiandien nekelia tikslų eiti į valdžią. Tai ir teisiškai neįmanoma. Dar nėra žmonių, kurie prašytų mūsų judėjimo paramos rinkimuose. Jeigu tokių prašymų būtų, manau, kad tas klausimas yra svarstytinas.

Geriau būtų buvę leisti savivaldos rinkimuose dalyvauti ne pavieniams žmonėms, o visuomeninėms organi-zacijoms. Jei nekeičiame proporcinės rinkimų sistemos, konkuruoti su par-tijomis gali tik kokios nors asocijuotos struktūros. Dabar yra tikimybė, kad verslo grupės stengsis prastumti savus žmones į savivaldybes. Kažkas gali už pavienius žmones sumokėti užstatą ir padėti laimėti mandatus. Nevyriausy-binės organizacijos vargu ar galės su-teikti žmonėms tokią paramą.

Sosti nės meras apskųstas eti kos sargams

Kodėl ti esiamas kelias į aklavietę? Judėjimai madingesni

Lietuvoje kyla visuomeniškumo banga – aktyviai steigiami įvai-riausi politi niai visuomeniniai judėjimai. Juose dalyvauja ir politi kai, buvę ar esami parti jų nariai. Gal parti jos jau atgyvena ir jas pakeis visuomeninės organizacijos?

Vilniaus miesto tarybos opozicijos at-stovų teigimu, savo elgesiu V.Navickas mažų mažiausiai diskredituoja sosti nės mero vardą. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 306 Emigracija

Kamilė NEMEIKAITĖ

Suvokė, kad reikia keisti gyvenimo būdą

„Į Jungtines Amerikos Valsti-jas atvažiavau prieš devynerius me-tus. Su tėvais apsigyvenau viename iš vakarinių valstijos priemiesčių. Dar mokydamasis vidurinėje pra-dėjau dirbti. Kokius darbus? Pavie-nius statybose, parduotuvėse, kavi-nėse. Jau nuo pat pradžių žinojau, kad tėvai manęs neišlaikys, tik galės suteikti galimybę mokytis universi-tete. Visa kita turėjau pasiekti savo jėgomis“, – pasakoja pašnekovas.Baigęs vidurinę mokyklą vaikinas

pasirinko tiksliųjų mokslų studijas. Netrukus jis, su draugu išsinuomo-jęs butą viename iš tautiečių pamėg-tų priemiesčių, pradėjo savarankišką gyvenimą.

„Ketverius metus gyvendamas tarp lietuvių suvokiau, kad reikia keisti savo gyvenimo būdą. Žinojau, kad bendraudamas su tautiečiais rizikuoju perimti jų bendravimo įpročius, pasi-linksminimo ir pinigų leidimo būdus. O to visai netroškau ir netrokštu“, – juokiasi Andrius.

Pražūti ngi pasilinksminimai

Pašnekovas atvirauja, kad gyven-ti po vienu stogu su lietuviu nebu-

vo blogai. Didesnių konfl iktų tarp jų nekilo, tačiau geriausiais draugais taip pat netapo.

„Tikriausiai dėl to, kad jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, namuose pasirodydavo tik savaitgaliais, – šyp-teli Andrius. – Tačiau visą savaitę dir-bęs lyg arklys, laisvadieniais kaip rei-kiant atsigriebdavo. Vakarėlių mūsų namuose nerengdavo, bet kiekvieną šeštadienio vakarą, lyg atlikdamas man nežinomą ritualą, prisigerdavo iki žemės graibymo.“

Vaikinas neslepia, kad neretai per lietuvių pasilinksminimus buvo var-tojamos įvairios tonizuojamosios me-džiagos. Ar tai būdavo narkotikai? Pa-šnekovas linkteli galva.

„Skaudžiausia tai, kad dauguma merginų, svajojančių apie didelį būrį gerbėjų, ryžtasi beprotiškiausiems po-elgiams. Negalėčiau teigti, kad narko-tikai, tokie kaip kokainas ar heroinas, būdavo vartojami kiekvieną savaitgalį, tačiau, pasitaikius progai, nė vienas iš mano pažįstamų jiems neatsispirda-vo. Bandos jausmas? Įvertinimo troš-kimas? Nenoras išsiskirti iš minios? Nežinau. Galbūt tai pavadinčiau jau-natvišku maksimalizmu“, – sako An-drius, tikinantis, kad tik kartą susi-gundė nestipriais narkotikais.

Per pokalbį vaikinas ne kartą pa-brėžė nesuvokiantis jaunų tautiečių gyvenimo būdo. „Tarkime, mano draugas, dirbantis tolimųjų reisų vai-

ruotoju, net negalvoja apie studijas universitete. O kam stengtis? Svar-biausia, jog pinigų įmanoma uždirbti turint tik vidurinės mokyklos išsilavi-nimą, – dėsto jis. – Man labai sunku suprasti, kaip galima apsiriboti vie-noda kasdienybe – nuomojamu butu priemiestyje, plazminiu televizoriumi, išgertuvėmis savaitgaliais ir nuvalkio-tomis kalbomis apie merginas.“

Nesigaili apsisprendęs

Andrius nesigaili prieš daugiau negu metus apsigyvenęs šiek tiek ki-tokioje aplinkoje.

„Gyvenamosios vietos pakeitimas mane tiesiog išlaisvino. Pajutau tikrą gyvenimo Amerikoje pulsą. Nuola-tos vaikštau į įvairius renginius, su-sipažįstu su kitų tautybių žmonėmis, lankausi spektakliuose, muziejuose. Trumpiau tariant, keičiu savo mąs-tymą ir plečiu akiratį, – pasakoja pa-šnekovas. – Dauguma mano, kad tai brangus malonumas. Tikrai ne! Jeigu domiesi kultūriniu gyvenimu Čika-goje, įmanoma surasti tikrai nebran-gių arba nemokamų renginių.“

Kita vertus, pasak lietuvio, tikrąją Ameriką galima atrasti net ir neapsi-gyvenus pačiame Čikagos centre.

„Tai vidinis jausmas. Negaliu su-prasti žmogaus, kuris, užuot nuėjęs į gerą koncertą ar apsilankęs muzieju-je, galvoja, kaip įsigyti kuo brangesnį laikrodį ar prabangesnę sofą. Sakote, lietuviai, įsikibę į darbus, neturi laiko kelionėms į spektaklius? Nejuokau-kite! Tai tik vienas iš pasiteisinimo būdų, – tvirtina Andrius. – Tie, ku-rie labiausiai dejuoja esantys užsiėmę, visą savo laisvalaikį praleidžia „pasigė-rimuose“ ir šašlykų vakarėliuose.“

alietuvis.com inf.

Kunigas Aleksas Braunas su-tuokė šimtus afrikiečių su Rytų eu-ropietėmis, kurioms už tai buvo mokama iki 3 000 svarų. Fiktyviai poras dėl imigracijos tuokęs Angli-jos bažnyčios pastorius nuteistas ketveriems metams.

A.Braunas sutuokė šimtus afrikie-čių, desperati škai siekiančių įgyti teisę laisvai gyventi Didžiojoje Britanijoje, su Rytų europietėmis, kurios už tokią „pas-laugą“ gaudavo iki 3 000 svarų, prane-ša „The Guardian“. Apgavystė atskleista dėl nepaprasto santuokų skaičiaus pa-didėjimo Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčio-je Rytų Sasekse. Nuo 2005-ųjų iki 2009 metų liepos A.Braunas „įteisino“ dau-giau nei 383 fi ktyvias santuokas – 30 kartų daugiau nei per ankstesnius ket-verius metus.

Liepą teisme pastorius buvo pripa-žintas kaltu dėl imigracijos įstatymų pa-žeidimų, jam padėjo advokatas Mikae-lis Adelasoye ir nelegalus imigrantas iš Ukrainos Vladimiras Buchakas, parūpin-davęs nuotakas.

Braunas ir Adelasoye neigė žinoję, kad santuokos buvo fi ktyvios, nors teis-mo teisėjai patys išgirdo, jog vienos po-ros negali susikalbėti ta pačia kalba, ki-tos neturi net vienodų žiedų, trečios vie-ną savaitę kreipėsi su prašymais tuokti s su vienu asmeniu, kitą – jau su kitu.

Tiesa.com inf.

Nuteistas pastorius

Tikrąją Ameriką atrado ti k ištrūkęs iš priemiesčio

Apie tokį vyrą, kaip 24 metų Andrius, svajotų kiekviena moteris. Jis išsilavinęs, proti ngas,

iškalbingas ir žavus. Vaikinas ti kina, kad ti k ištrūkęs iš lietuvių pamėgto priemiesčio ir apsigyvenęs

Čikagos centre pajuto ti kruosius gyvenimo Amerikoje pranašumus.

Živilė KASPARAVIČIŪTĖ

Nors Ispanijoje viduti nis atlygi-nimas yra žemesnis už ES vidurkį, ši šalis niekada nestokojo geres-nio gyvenimo ieškančių sveti mša-lių, gyvenimo kokybę matuojančių ne vien pinigais. Vis dėlto apie tai, kaip jie uždirbami, visuomet verta pakalbėti .

Nuo ko pradėti ?

Ieškant darbo Ispanijoje pir-miausia patartina atvažiuoti ir ap-sidairyti, susipažinti su aplinka ir vietos gyventojais. Tačiau tai turi būti ne atostogos, bet aktyvi dar-bo paieškų pradžia. Ispanijoje vie-nas geriausių darbo paieškos būdų – kontaktai.

Dažnai jie geriau padeda nei skelbimai laikraščiuose ar internete, nes darbdaviai linkę žvalgytis naujų darbuotojų tarp draugų ir pažįsta-mų, galinčių asmeniškai rekomen-duoti ieškomą darbuotoją. Todėl vi-siškai normalu pradėti ieškoti darbo linksmai leidžiant laiką baruose ir kultūriniuose renginiuose, kur ne-formali aplinka leidžia laisvai už-megzti pažintis ir kalbėti apie dar-bo paieškas. Kuo daugiau žmonių žinos jūsų ketinimus, tuo didesnė galimybė netikėtai sulaukti darbo pasiūlymo.

Jei nepavyksta iš karto rasti nori-mo darbo, galima kurį laiką mokyti anglų kalbos. Mokytojų atlyginimai svyruoja nuo 800 iki 1 400 eurų per mėnesį. Už valandą paprastai mo-kama 10–20 eurų.

Kaip prasimanyti pinigų per atostogas

Nėra ko slėpti, Ispanija – pir-miausia atostogų šalis. Tarp daugy-bės keliautojų pasitaiko tokių, kurie pervertina savo fi nansines galimy-bes ir pamiršta, kad atostogos kar-tais kainuoja daugiau nei manoma prieš išvykstant. Ką daryti pristigus pinigų? Belieka jas derinti su laikinu darbu, kuris jauniems ir veržliems žmonėms gali būti ir pramoga. Vie-nas iš tokių darbų yra apmokamų renginių talkininkų, dažniausiai dirbančių gatvėse. Tai darbas, ža-dantis nuotykių kupiną vasarą su daugybe pažinčių, vakarėlių ir, žino-ma, uždarbį, priklausantį nuo įdėtų pastangų. Ką tiksliai reikia daryti? Bendrauti su žmonėmis stengiantis reklamuoti renginius, dalyti skraju-tes, kviečiančias į naktinius klubus, ar parduoti jų bilietus.

Už parduotą bilietą galima gau-ti 2–4 eurus priklausomai nuo to, kokio dydžio vakarėlis. Savo dar-bą išmanantys pardavėjai per dieną kartais uždirba iki kelių šimtų eurų, tačiau tam jie skiria beveik visą die-ną. Pradedantieji arba trumpiau dir-bantieji paprastai uždirba kelias de-šimtis eurų per dieną.

Nemokanti ems ispanų kalbos

Jei jūsų ispanų kalbos žinios nėra puikios, bet Ispanija vis tiek traukia, nepamirškite, kad darbo taip pat ga-lima pasidairyti amerikiečių, britų

ar kitose tarptautinėse kompanijose. Tokių įmonių vadovai dažniau va-dovaujasi vakarietiškais įdarbinimo principais (ne vien žvalgosi pažįsta-mų iš draugų), todėl čia didesnė ti-kimybė, kad bus atkreiptas dėmesys į jūsų gyvenimo aprašymą, jei jūsų kvalifi kacija pasirodys tinkama.

Taip pat verta prisiminti progra-mą „Au pair“, pagal kurią galima išvykti padirbėti aukle į bet kurią kitą šalį net nemokant jos valstybi-nės kalbos. Nors pinigai nėra dideli (mokama keliasdešimt eurų per sa-vaitę), jums bus suteiktas apgyven-dinimas, maistas ir dažnai apmokėti kalbos kursai.

Kas vyksta žemės ūkyje?

Žemės ūkio darbai vis dar išlieka populiarūs tarp nekvalifi kuotų emig-rantų. Nors visa pietinė Ispanijos dalis kenčia nuo nedarbo, čia atvykę užsie-niečiai vis tiek sugeba įsidarbinti.

Kiek galima uždirbti žemės ūkyje? Pavyzdžiui, Valensijoje skinant apel-sinus ar mandarinus moka 0,7–1,30 euro už dėžę. Tačiau darbdaviai pa-prastai skelbimuose nenurodo, kokį uždarbį žada, todėl geriausia kreiptis tiesiogiai pagal keletą pasiūlymų ir išsirinkti priimtiniausią.

www.lituanos.net inf.

Keletas patarimų susirengusiesiems į Ispaniją

Ieškant darbo Ispanijoje pirmiausia patarti na atvažiuoti ir apsidairyti , susipažin-ti su aplinka ir vietos gyventojais. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 7Pasaulis

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Turkijos rinkėjai referendume dalyvavo aktyviai. Balsuoti atėjo net 78 proc. rinkimų teisę turin-čių Turkijos piliečių. Iš jų 58 proc. pasisakė už konsti tucijos pataisas, o 42 proc. jų nepalaikė. Po šio re-ferendumo šalyje turėtų sumažėti kariuomenės ir kitų jėgos struktū-rų įtaka šalies civilinei valdžiai ir teismams. Manoma, kad šis žings-nis susti prins demokrati jos pama-tus šalyje ir priarti ns Turkiją prie taip geidžiamos narystės Europos Sąjungoje (ES). Tuo pat metu nuo-gąstaujama, kad šalyje gali susti p-rėti islamisti nės tendencijos.

Kariškių įtaka mažės

Dabartinė Turkijos konstitucija galioja nuo 1982 m. ir dažnai vadi-nama „Evreno konstitucija“. Jos išta-kos siekia 1980 m., kai, šalyje tvyrant politiniam chaosui, siautėjant įvai-rioms ekstremistinėms grupuotėms, tuometinė Suleimano Demirelio vyriausybė faktiškai prarado šalies kontrolę. Tada kariškiai, vadovau-jami Generalinio štabo viršininko Kenano Evreno, surengė karinį per-versmą, nušalino S.Demirelio minis-trų kabinetą, kuriam laikui uždraudė politinių partijų veiklą, suėmė gausų būrį garsiausių politikų bei sušaudė keliasdešimt politinių radikalų, pri-

klausiusių įvairioms ekstremistinėms organizacijoms. Su ginklais chaosas šalyje buvo nutrauktas.

1982 m. buvo priimta vadina-moji Evreno konstitucija. Nuo to laiko kariškiai, laikantys save turkų „tautos tėvo“ ir šiuolaikinės Turkijos valstybės patriarcho Kemalio Ata-tiurko idėjų sergėtojais, uoliai gynė pasaulietinę Turkijos valstybę nuo bet kokių bandymų kreipti ją isla-mizacijos keliu. Kelis kartus į valdžią po demokratiškų rinkimų atėjusios proislamistinės jėgos kariškių buvo nušalintos nuo valdžios.

Trisdešimt metų Turkijos vals-tybė gyveno akylai globojama savo

kariuomenės generolų. Jie turėjo ne tik ginkluotą jėgą, bet ir darė tie-sioginį spaudimą policijos, proku-ratūros, teismų sistemoms. Prieš trejus metus kariškių spaudžiamas Turkijos konstitucinis teismas vos neuždraudė nuosaikiai proislamiš-kos dabartinio šalies premjero Tai-po Redžepo Erdogano „Teisingu-mo ir vystymo“ partijos, kuriai buvo metami kaltinimai siekiant islami-zuoti šalį.

Konstitucijos pataisos neabejo-tinai liberalizuos politinį gyvenimą šalyje. Labiausiai ramybės buvo išsi-ilgę proislamistinių partijų atstovai, jautę nuolatinį kariškių spaudimą.

Valdanti eji pasirūpino savo saugumu

Referendume Turkijos gyven-tojai pasisakė už kariškių, prokuro-rų ir kitų sukarintų bei teisėtvarkos struktūrų autonomiškumo mažini-mą. Nuo šiol karinių teismų (Turki-joje veikiančių atskirai nuo civilinių teismų) jurisdikcija bus labai ribota. Kariškius, kaltinamus nusikaltimais valstybei, teis ne kariniai, bet civili-niai teismai.

Pataisų rengėjai pasirūpino ir is-lamistams prijaučiančių kariškių tei-sėmis. Iki šiol Turkijos kariuomenė-je, kuri yra itin svarbi NATO pajėgų

dalis, bet koks karių (ypač karinin-kų) palankumo islamistams ženklas neišvengiamai baigdavosi pašalini-mu iš tarnybos. Dabar iš kariuome-nės atleisti kariai turės teisę teikti apeliacinius skundus.

Taip pat politikai islamistai pasi-rūpino savo saugumu: nuo šiol tuo atveju, jei politinė partija bus už-draudžiama, nes jos veikla nesude-rinama su Turkijos valstybės kons-titucine sąranga (būtent remiantis tokia formuluote už politinio šalies gyvenimo borto ne kartą buvo iš-mestos proislamistinės partijos), pa-gal šios partijos sąrašą į parlamentą patekę deputatai ir toliau nepraras savo mandatų.

Europa sveikina Turkiją

Viena kita pataisa referendume priimtame konstitucijos pataisų pro-jekte yra susijusi ir su žmogaus tei-sių padėtimi Turkijoje. Šių pataisų jau seniai reikalavo ES, kurios nare Turkija siekia tapti. Pirmą kartą pa-grindiniame šalies įstatyme bus įra-šyta nuostata, kad draudžiama vai-kų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų diskriminacija. Taip pat šiek tiek li-beralizuojami darbo santykiai – nuo šiol darbuotojas galės priklausyti ne vienai, bet iš karto kelioms profsą-jungoms. Valstybės tarnautojų prof-sąjungoms leista su darbdaviais su-daryti kolektyvines sutartis. Taip pat sugriežtinta gyventojų asmens duo-menų apsauga.

Vakarai iš esmės teigiamai suti-ko referendumo Turkijoje rezulta-tus. Su sėkmingu istoriniu referen-dumu Turkijos vadovus pasveikino JAV prezidentas Barakas Obama, ES lyderiai. Tačiau kai kurios tarp-tautinės organizacijos neslepia nuo-gąstavimų, kad, priėmus šias patai-sas, Turkijoje tik padidės valdžios spaudimas teismų sistemai.

Turkija žengė didelį žingsnį Europos Sąjungos link

Islamisti nių parti jų inicijuotas referendumas apribos kariškių įtaką politi niam šalies gyvenimui. tsk.tr nuotrauka

Sekmadienį turkai gausiai dalyvavo referendume, kuriame priimti šaliai iti n svarbūs sprendimai.

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 308 Prieblandos

Virginija MAČĖNAITĖ

Prabėgęs savaitgalis šiemet Lie-tuvoje buvo vienas tragiškiausių. Per tris dienas buvo įregistruoti 84 gaisrai, kuriuose žuvo 7 žmonės ir dar 3 buvo traumuoti . Ugniagesiai sako, kad drauge su auksaspalviu rudeniu šalyje prasideda ir lieps-nų metas, kai gaisringumas išauga bent kelis kartus, tad gyventojams pats laikas suskubti ruošti prieš-gaisrinius namų darbus.

Sudegė penkiese

Didelių žmonių aukų pareikala-vo gaisras, kilęs vėlų praeito penk-tadienio vakarą, prieš pat vidurnaktį, Rokiškyje, Upės tako gatvėje esan-čiame daugiabučiame name. Gavę pranešimą ir per penkias minutes atskubėję į gaisro vietą ugniagesiai

išvydo atvira liepsna degantį medi-nį vieno aukšto namą su mansarda. Gerokai gyvenimo aplamdytas pas-tatas yra tankiai apgyvendintame panašių į jį privačių namų kvartale. O įsiplieskęs gaisras grasino uždegti ir kitus medinukus, todėl į pagalbą buvo pasitelkta ir daugiau ugniage-sių pajėgų. Tačiau jiems kelią į man-sardą pastojo laiptinėje, kambariuo-se siautusi liepsna. Tik apmalšinę ją, ugniagesiai pateko į mansardoje esančius butus. Viename jų gelbėto-jai rado net penkis apdegusius žmo-nes. Tai buvo šio buto šeimininkai – 47 metų moteris ir metais vyresnis jos vyras, du pirmojo aukšto buto gyventojai – 48 metų moteris ir jos bendraamžis gyvenimo draugas bei 41 metų vyras be nuolatinės gyve-namosios vietos.

Nelaimė galėjo būti ir dar dides-nė, tačiau, laimei, penkių asmenų

šeima iš gretimo mansardos buto laiku pastebėjo gaisrą bei suspėjo išsigelbėti pro langą ir kaimynų pa-statytomis kopėčiomis nulipti že-myn. Iš degančio namo suspėjo iš-eiti ir pirmajame aukšte gyvenanti vos paeinanti pensininkė.

Ugniagesiai sutramdė liepsną ir neleido jai persimesti į kitus pas-tatus, tačiau sudegė pastato stogas bei mansardoje buvę butai, vande-niu buvo užlietos pirmojo aukšto patalpos. Dėl šio tragiško įvykio policijoje pradėtas ikiteisminis ty-rimas.

Metas pakurti krosnis

Iki rugsėjo šiemet Lietuvoje kilo 9 416 gaisrų. Tai yra 27,6 proc. ma-žiau nei pernai per tą patį laiko-tarpį. Tačiau žuvusiųjų liepsnose skaičius nemažėja. Šiemet gaisruo-

se sudegė 141 žmogus, o tuo pat metu pernai – 134. Dažniausiai bene dvigubai daugiau gyventojų ugnyje žūsta Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, tad ugniagesiai su ne-rimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių pastarųjų metų gaisrų statistika, bū-tent atšalus orams šildymo sezono metu Lietuvos gaisringumo kreivė šokteli net kelis kartus, o drauge pareikalaujama ir daugiausia žmo-nių aukų. Vladas Rakštelis GK už-siminė, kad ši tendencija spėjo pa-sitvirtinti ir šiemet, nes rugsėjį buvo vos penkios vėsesnės naktys, tačiau per jas lyg iš gausybės rago pasi-pylė gaisrai dėl netvarkingų kros-nių. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar orai visiškai nesubjuro, prašo gy-ventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu.

„Jeigu per vasarą krosnis nebuvo kuriama, dabar, dar likus keletui šil-tų rugsėjo dienų, yra pats metas ją patikrinti. Tai būtina ir privaloma! Pirmiausia krosnis reikia apžiūrėti, susiremontuoti ir išvalyti. Taip pat svarbu apžiūrėti kaminą. Patartina jį nubalinti, kad pamatytume, ar nėra jame plyšių. Be to, reikia patikrinti ir sklendes, pažiūrėti, ar ant jų ne-susikaupė daug suodžių, nepatingėti jas nuvalyti. Gyventojai taip pat turi pasirūpinti, jog būtų prikalta me-talinė ar kitos nedegios medžiagos plokštelė prie pakuros, kad netyčia iškritusi žarija nesukeltų gaisro“, – patarė V.Rakštelis.

Anot jo, svarbu laikytis kasdie-nių taisyklių kūrenant krosnį: mal-kas laikyti kuo toliau nuo pakuros, nedžiovinti jų ant krosnies, stengtis nepalikti besikūrenančios, neužda-rytos krosnies be priežiūros. Pasak V.Rakštelio, ypač nepatartina ku-riant krosnį pilti degių medžiagų, pavyzdžiui, žibalo. Mat jei krosnyje

yra suodžių, aukštoje temperatūroje jos akimirksniu užsidegs.

Tikrinkite ir elektrinius šildytuvus

Anot V.Rakštelio, prieš atšąlant orams namų darbų turi ne tik kaimų, rajonų gyventojai, bet ir miestiečiai. Juolab kad šiemet antroji pagal daž-numą kilusių gaisrų priežastis buvo netvarkinga elektros įranga ir elek-tros prietaisų eksploatavimo taisyk-lių pažeidimai. Dėl to šalyje kilo net 9,7 proc. visų gaisrų.

„Daugelis žmonių naudoja elek-tros prietaisus namams šildyti, tad jau dabar patariama apžiūrėti, ar jie tvarkingi, nesugedę. Kilus bent menkiausiam įtarimui dėl elektri-nių šildytuvų saugumo, skubėkite juos remontuoti, galiausiai įsigykite naujus, juk gyvybė – brangesnė už pinigus, o su likimu žaisti never-ta. Žinoma, jokiu būdu negalima naudoti savadarbių šildytuvų, ku-riuos gyventojai labai mėgsta nu-

sitempti į garažus ar kitus ūkinius pastatus. Nerizikuokite! Dėl sava-darbių elektros prietaisų naudoji-mo kasmet nukenčia daugybė žmo-nių“, – ugniagesių patirtimi dalijosi V.Rakštelis.

Ugnis ir šildo, ir baudžiaNors rugsėjį buvo vos kelios vėsesnės naktys, tačiau per jas kilo nemažai gaisrų dėl netvarkingų krosnių.

Atšalus orams šildymo sezono metu Lietuvos gaisringumo kreivė šokteli net kelis kartus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 9Sodo lapas

Irma DUBOVIČIENĖ

„Gal jau penkiolika metų neser-game jokiu gripu“, – savo šeimos sveikata džiaugiasi Vilija Žemaiti e-nė. Ji tvirti na, kad geros savijautos šalti nis – natūralios, ką ti k išspaus-tos sultys.

Be jokios chemijos

Ekologiškas daržoves auginantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai gyvena taip, kaip jiems liepia sąžinė ir Šešu-pės vingio peizažas, tyra aplinka.

„Iš pradžių gal tris žiemas patys gėrėme sultis, jokiais gripais nesirgo-me. Paskui kaimynai pradėjo prašyti, kad išspaustume ir jiems po stiklinę. Jie padrąsino sulčių pasiūlyti ir mies-tiečiams“, – namudinio verslo idėjos gimimą prisimena Vilija.

Nuo lapkričio prasidės sulčių spaudimo sezonas, kuris trunka be-veik pusmetį. Tenka sparčiai suktis, nes šviežios sultys – greitai gendantis produktas, o Vilija ir Algirdas Žemai-čiai jas spaudžia sodyboje.

Kad po įstaigas iki darbo pra-džios spėtų išvežioti užsakymus, Že-maičiams tenka keltis anksti – apie puse penkių. Daugiausia laiko uži-ma daržovių paruošimas: plovimas, valymas. Sulčių spaudimas dviem iš-centrinėmis sulčiaspaudėmis užtrun-ka vos pusvalandį. Sultis sutuoktiniai būtinai degustuoja – netgi tos pačios veislės morkų skonis skirtinguose lau-kuose įvairuoja, dėl dirvos ypatybių sultys gali būti netgi neskanios. Jau prieš aštuntą valandą rinkiniai su ką tik išspaustomis nepasterizuotomis sultimis išvežiojami klientams.

Informacijos apie sulčių naudą šiandien apstu, tačiau, kaip pastebi Vilija, pasiskaičius internete gali su-

sidaryti klaidinga nuomonė, kad kuo daugiau išgersi visokių sulčių, tuo būsi sveikesnis. Iš tiesų tai yra biologiškai aktyvus produktas, kurį reikia varto-ti atsargiai.

Perspėja apie galimus pavojus

Vilija stebisi, kad saiką neretai pra-randa medikai: „Jie turėtų geriau už mus išmanyti, kokios grėsmės kyla per gausiai vartojant morkų sulčių – kepenys kaupia vitaminą A, todėl jos gali apriebėti, kilti kitų problemų.“

Pakanka kasdien išgerti stikli-nę šviežių sulčių – iš ryto, dar iki rytinės kavos bei valgymo (bent 10 min.). Pasak Vilijos, geriausia pra-dėti nuo lengvesnių – morkų, o rau-donųjų burokėlių reikėtų vartoti at-sargiai, nes jie energetiškai stiprūs.

Sulčių mišinius reikėtų sudary-ti atsižvelgiant ir į skrandžio sul-čių rūgštingumą. Sergant vienomis ar kitomis ligomis, nuo sulčių ligos gali paūmėti. Pavyzdžiui, gali būti akmenligės priepuolių, mat išjudina-mi akmenys. Sergantiesiems onkolo-ginėmis ligomis gerti sulčių apskritai

nepatartina, nes jos gali tik paska-tinti ligą.

Žemaičiai savęs nevadina sveikuo-liais – jie nėra vegetarai, žiemą nesi-maudo eketėje. Tačiau jų nevargina sloga, negriebia gripas. V.Žemaitienė pažįsta ne vieną žmogų, kuriam švie-žios sultys padėjo atsikratyti akmen-ligės. Praėjusią vasarą Vilija įsitikino, kad moliūgų ir morkų sulčių mišiniu galima sėkmingai pakeisti geležies preparatus, sureguliuoti hemoglobi-no kiekį kraujyje. Pakako dviejų sa-vaičių, kad raudonųjų kūnelių kiekis kraujyje vėl taptų normalus.

Gyvieji kokteiliai

Šeimininkai patys geria ir kitiems siūlo tik tų gėrybių, kurias patys užau-gina, sultis. Rudenį jas spaudžia dau-giausia iš morkų, moliūgų, šiek tiek – iš obuolių, svarainių.

V.Žemaitienė pagal tam tikrą schemą ir proporcijas ruošia įvairios sudėties mišinius. Visiškai pakanka dviejų komponentų (kokteilio iš tri-jų sudėtinių dalių paprastai pageidau-ja tie, kurie nenori ilgai vartoti sultis, tikisi apčiuopiamų rezultatų sulaukti per kuo trumpesnį laiką).

Prasidėjus gripui, puikiai pasitar-nauja šaltalankiai – neprilygstamas vitamino C ir mikroelementų šalti-nis. Kritiniu periodu kartu su mor-kų sultimis jis veikia kaip patikimas skydas.

Žiemą vieną kartą per savaitę pa-ruošia mišinį iš savo pačios konser-vuotų pomidorų sulčių su minkštimu bei prieskoninėmis žolėmis, šviežiai spaustų salierų ir petražolių šaknų sulčių. „Tai labai reikalingų mikro-elementų mišinys, maistas viskam – raumenims, kraujui, limfai“, – aiški-na Vilija.

Jaunystės eliksyras

• Vaisių, uogų ir daržovių sultys organizmą veikia nevienodai. Daržo-vių sultys labiau veikia kaip „statybi-nė“ medžiaga, o vaisių sultys labiau padeda atsikratyti toksinų ir suirusių medžiagų.

• Šviežios sultys atjaunina orga-nizmą – tai organinis gyvybės van-duo. Verdant, apdorojant, konser-vuojant žūsta dalis vitaminų, fer-mentų, miršta gyvos sulčių orga-ninės medžiagos; sultyse esantys enzimai sunaikinami, o atomai pa-virsta neorganiniais arba negyvais atomais.

• Šviesioje ir šiltoje patalpoje lai-komose sultyse greičiau sumažėja vitaminų, ypač vitamino C, aroma-ti nių ir skoninių medžiagų. Jeigu ga-minant nesilaikoma švaros, sultyse lieka mikroorganizmų, kurie daugi-nasi jau 15 laipsnių temperatūroje.

• Žalios morkų sultys yra pats geriausias organinis vanduo, kurio labai reikia organizmo ląstelėms ir audiniams. Jas vartojant reikėtų at-sisakyti maisto, kuriame yra koncen-truoto krakmolo, cukraus ir miltų.

Vilija ir Algirdas Žemaičiai patys geria ir kiti ems siūlo ti k tų gėrybių, kurias patys užaugina, sulti s. Vilijos ir Algirdo Žemaičių šeimos nuotrauka

Geros savijautos šalti nis – sti klinėje sulčiųTinkamai vartojant daržo ir sodo gėrybių sulti s, gydytojų kabinetų duris tenka varstyti rečiau.

Leonas JUOZELSKIS

Ne laiku pasodintas medelis ne-prigyja, o jeigu ir prigyja, blogai auga. Kodėl taip yra ir ką reikėtų žinoti sodininkams mėgėjams?

Ruduo – geras laikas sodinti me-delius. Jie sodinami, kai užbaigia ve-getaciją – būna praėję visas fenolo-gines fazes: augimo, žydėjimo, vaisių augimo, žiedinių pumpurų susidary-mo, pasiruošimo žiemai. Medelių au-gintojams labai svarbi paskutinė, pa-siruošimo žiemai, fazė.

Netinkamai paruoštais sodinu-kais prekiauti turėtų būti draudžiama. Šak nys turi būti bent apveltos molio ar molio ir durpių tyre ir laikomos polietileno maišuose.

Kiekvienas prekiautojas privalo tu-rėti karantino pažymėjimą. Be to, aiš-kiai matomoje vietoje jis turėtų pa-teikti savo koordinates, kad pirkėjas prireikus galėtų pareikšti pretenzijas.

Sveikintina, kad prekybininkai or-ganizuoja sodinukų muges, nes šian-dien augalus lengviau išauginti negu parduoti. Negerai, kai mugės rengia-mos per anksti. Joms tinkamiausias laikas – spalis. O rugsėjo mėnesį me-delynuose auginami sodinukai dar nebūna užbaigę pasiruošimo žiemai fazės. Pasodinus tokius augalus kyla rizika, kad jie neprigis. Pirkėjai turė-tų atkreipti dėmesį, kad ant kiekvie-no sodinuko būtų etiketė su veislės pavadinimu. Kai jų nėra, prekiauto-jas gali turimą veislę įsiūlyti kaip bet kurią, kokios tik žmogus pageidauja. Braškių daigų nepatariu pirkti vėliau kaip rugsėjo antroje pusėje. Rudenį jie blogai įsišaknija ir neprigyja. Vy-nuogių sodinukų apatinė stiebelio da-lis, apie 10 cm, turi būti sumedėjusi; augalas privalo turėti ne mažiau kaip tris sumedėjusius pumpurus.

Teikite pirmenybę Lietuvoje išau-gintiems sodinukams. Daug jų atve-žama iš Lenkijos. Dauguma medely-nų yra gerokai piečiau Lietuvos – už Varšuvos, kur vegetacijos periodas il-gesnis. Iš ten atvežti sodinukai pas mus blogiau prigyja ir prasčiau auga nei išauginti Lietuvoje.

Tinkamiausias laikas sodinti

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3010

Jonažolių arbatą reikėtų vartoti saikingai. GK archyvo nuotrauka

Sveikata

Asta BELEIŠIENĖ

Sunku patikėti, kad net ir vie-na taurė vyno gali būti staigaus že-myn besileidžiančio kelio pradžia. Juk moterys ti k retkarčiais „elegan-ti škai gurkšnoja“. Tačiau Vokieti jos mokslininkai nustatė, kad alkoholis moterų smegenims kenkia labiau nei vyrų, jos tampa labiau priklau-somos nuo alkoholio.

Greičiau apgirsta

Moterys degtinės negeria, tačiau ar iš tiesų tas elegantiškas vyno tau-rės gurkšnojimas yra visiškai nekaltas? Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Vilma Andrejaus-kienė mano kitaip. Ji sako, kad moters organizmas greičiau pripranta prie al-koholio, o jų smegenys irgi atrofuojasi greičiau. Dirbančiosios protinį dar-bą pastebi, kad po išgertuvių sulėtė-ja mąstymas, skaičiavimo sparta bei tikslumas. „Pirmuosius psichikos pa-sikeitimus įžvelgti sunku, bet vėliau ji keičiasi labai sparčiai, – aiškina gy-dytoja. – Nuo asmenybės sutrikimo iki visiško degradavimo ir net silpna-protystės. Moterys greičiau apgirsta, nes jų kraujyje mažiau vandens, dėl to išgerto alkoholio koncentracija tam-pa didesnė. Joms greičiau nei vyrams pasireiškia psichikos ir kepenų ligos, širdies bei kitų raumenų pažeidimas. Nuolatinis išgerinėjimas greičiau nei vyrams palieka pėdsaką moters veide, nes oda yra kur kas plonesnė. Pabur-kę paakiai ir ankstyvos raukšlės – pa-kankamas motyvas atsisakyti taurelės.

Moterys nuo alkoholio sveiksta lėčiau nei vyrai, jų organizmas ilgiau laiko nuodus ir dėl to greičiau sensta.“

Gimdo nesveikus vaikus

Geriančios moterys dažniau gim-do negyvus vaikus, dažniau persilei-džia. Jei vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra didelė tikimybė, jog gims pro-tiškai atsilikęs arba turės fi zinių ne-

galių. Alkoholio vartojimas nėštu-mo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutriki-mų priežastis. Daugeliu atvejų būna tik mažų nukrypimų nuo norma-laus vystymosi, tas lengvas formas nėra lengva nustatyti: vaikui būdin-gas siauras akių plyšys, maža galvos apimtis, trumpa, plokščia nosis, su-lėtėjęs augimas. Tai galioja taip pat ir elgesio savybėms bei uždelstam psichiniam vystymuisi.

Tyrimais įrodyta, kad riziką suke-lia ne tik per konkretų laiko tarpą su-vartotas alkoholio kiekis, bet ir gėri-mo būdas. Moteris, kuri išgeria kasdien po vyno taurę, sukelia mažesnę riziką savo būsimam vaikeliui nei ta, kuri iš-geria septynias taures iš karto. Jei mo-ters kepenys jau anksčiau yra sužalotos alkoholio, nors nėštumo metu ji negers, rizika pakenkti vaisiui išliks didelė. Ret-karčiais taurė alaus arba vyno vargu ar kenkia, tačiau antros, priklausomai nuo aplinkybių, jau gali būti per daug.

Moterys slapukauja

Lietuvoje moterų alkoholizmas plinta neprognozuojamai. „Pripratu-sios prie alkoholio, silpnosios lyties atstovės dažniausiai geria slapčia, – aiškina Vilma Andrejauskienė. – Ši silpnybė gali ilgai neišlįsti į viešumą, juk joms svarbi aplinkinių nuomonė. Alkoholizmas galutinai išryškėja, kai moteris pasiekia keturiasdešimtmetį, o tada sustoti būna labai sunku. Vy-resnės moterys, skirtingai nei vyrai, daug rečiau nustoja gerti savo pastan-gomis. Šeima yra linkusi slėpti moters alkoholizmą, nes yra gėda, dėl to liga progresuoja. Dėl to slapukavimo spe-cialistai palyginti ilgai nekreipė dė-mesio į moterų „išdykavimus“, tačiau dabar rimtai susirūpinta jų polinkiu į alkoholizmą.“

Eleganti škas gėrimas tampa liga

Vartoti ir sirgti alkoholizmu – skirtingi dalykai. Manome, kad kas-

dienis tauriųjų gėrimų ragavimas nesietinas su alkoholizmu – neva prasigeria tik bevaliai žmonės. Bėda ta, kad aiškios ribos nėra, o lašas po lašo ir akmenį pratašo. Daugelis mo-terų net nepastebi, kaip tampa pri-klausomos nuo alkoholio, tik iš kitų reakcijos gali suprasti, kad kažkas ne taip. Tada prasideda slėpynės su sa-vimi. Alkoholis baimę paverčia drą-sa, įtampą – atsipalaidavimu, liūde-sį – džiaugsmu. Pamažu prarandame rea lybės jausmą.

Kaip mėgautis gėrimu, bet neį-klimpti lyg musei į likerį? Visos esa-me skirtingos, todėl vienos neprasi-geria nuolat išgerinėdamos, o kitos įklimpsta ir nuo kelių taurių šam-pano per didžiąsias šventes. Pasak Vilniaus priklausomybės ligų cen-tro gydytojos Vilmos Andrejaus-kienės, nesvarbu, kiek geri – taurę ar butelį; ką geri – viskį ar šampaną; su kuo geri – viena ar su kompanija; kada geri – savaitgaliais ar kartą per šventes. Svarbu, kas atsitinka išgėrus. Skelbk SOS, jei dėl alkoholio sutrin-ka sveikata, kyla fi nansinių bėdų, šly-ja santykiai šeimoje, apninka sociali-nės problemos.

Ar esi priklausoma nuo alkoholio? Atsakyk į klausimus.

1. Ar kilo minti s, kad reikėtų mažinti alkoholinių gėrimų var-tojimą?

2. Ar kada erzino aplinkinių kriti ka dėl tavo svaiginimosi?

3. Ar ryte išgeri vien todėl, kad nusiramintum ir pagerin-tum savijautą?

Jei nors į du klausimus atsakei teigiamai, yra rimtas pavojus, kad jau gali susirgti alkoholizmu.

Alkoholis jau tapo pagrindine stalo puošmena visų švenčių metu, be jo jau nebemokame smagiai bendrauti . Kuo tai gresia moterims?

Lašas po lašo – ir jau per vėlu sustoti

Moterys greičiau pripranta prie alkoholio nei vyrai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Asta BENDORAITĖ

Jonažolė – puikus augalas, ku-ris, kaip rodo prakti ka, susti pri-na raumenis ir nervų sistemą, bet kartais gali pateikti ir nemalonių siurprizų.

Liaudies medicinos atstovai, re-komenduojantys jonažoles nuo 99 ligų, netikėtai susidūrė su keistu reiškiniu: ilgai jas vartojantys ligo-niai pradėjo skųstis. Apibendrinus skundus paaiškėjo, kad vyrai, ilges-nį laiką vartoję jonažolių traukti-nes, pajuto lytinį silpnumą, o mo-terys pastebėjo, kad po žavėjimosi jonažolių arbatomis ant jų viršuti-nės lūpos pradėjo kaltis kieti plau-

keliai, padidėjo plaukuotumas ant rankų ir kojų.

Kodėl taip nutiko? Tyrimai pa-rodė, jog keistų reiškinių organiz-me pastebėjo tik tie pacientai, kurie kentėjo dėl skrandžio ar dvylika-pirštės žarnos opų. Jiems, ypač li-gos paaštrėjimo periodu, sustiprėja androgenų – vyriškųjų lytinių hor-monų – išsiskyrimas. Androgenų išsiskyrimą stimuliuoja ir jonažolės. Šių hormonų perteklius organizme ir sukelia išvardytus simptomus.

Taigi, jeigu turite opą, nepikt-naudžiaukite jonažolių preparatais ir nesigydykite jais, derindami su kitomis vaistažolėmis, kitaip vyrams grės impotencija, o moterims – ne-pageidautini ūseliai.

Violeta KIGUOLIENĖ

Vitaminai yra biologiškai akty-vūs organiniai junginiai, būti-ni normaliam augimui, vys-tymuisi ir apsaugai nuo ankstyvo senėjimo. Orga-nizmas gamina tik kai ku-riuos vitaminus, jų beveik nekaupia, todėl turi nuolat gauti su maistu. Kaip negalima atsigerti vandens už kelias dienas, taip ir vitaminų negalima prisival-gyti ar susileisti injekcijomis ilges-niam laikui. Valgant šviežią, koky-bišką, įvairų maistą, nereikia jokių papildomų sintetinių vitaminų ar kitų maisto papildų.

Vitaminų kiekis gali labai suma-žėti dėl netinkamo maisto produktų laikymo ar patiekalų ruošimo. Vita-minų pritrūksta dažniausiai dėl ne-visavertės mitybos arba sutrikus vi-taminų pasisavinimui dėl gretutinių

ligų (skrandžio ir žarnyno, senat-vinių aterosklerotinių virškinimo trakto pakitimų), vartojant kai ku-riuos vaistus (pvz., antibiotikus, lais-vinamuosius, dažnai valant žarnyną klizmomis).

Prakaituojant, vemiant, viduriuo-jant, karščiuojant, sunkiai dirbant, sportuojant, rekomenduočiau pa-didinti kalio, kalcio, magnio kiekį maiste. Augant, senstant, vyrų ar moterų klimakso, nėštumo metu, natūraliai maitinant kūdikį reko-menduočiau papildyti mitybą mul-tivitaminų kompleksais, specialiais konkrečioms vartotojų grupėms.

Esant kelionėje ar negalint užti-krinti normalios kokybiškos mity-bos, geriau tiktų vitaminų ir mikro-elementų kompleksai, kur dienai skirtame paketėlyje su 4–5 įvairios

paskirties preparatais gausime pa-ros vitaminų ir mikroelementų normą.

Pagyvenusių žmonių, rūkalių bei alkoholį vartojančių asmenų virški-nimo trakto gleivinė pakinta, todėl blogėja vitaminų pasisavinimas.

Tam tikri maisto produktai ir gėrimai didina vitaminų po-reikį (pvz., žmonės, geriantys daug gazuotų gėrimų, ilgai-niui ima stokoti vitaminų A,

E, C, B6, B12, vartojantys daug saldumynų – B grupės vitaminų).

Vartojant vieno vitamino prepa-ratus, organizme gali sutrikti kitų vitaminų pusiausvyra. Linkusių į nutukimą žmonių – vitaminų var-totojų – tyko didesni pavojai. Dau-gelyje vitaminų kompleksų didelę dalį sudaro vitaminas C, kuris dar labiau pagerina apetitą.

Verta žinoti, kad vitaminų per-dozavimas kartais pavojingesnis už nežymų jų trūkumą, sukelia kepe-nų, inkstų, skrandžio ir kitų orga-nų ligas.

Kaip išsirinkti vitaminusAtėjus peršalimo ligų sezonui, organizmą reikia susti printi vitaminais. Kaip juos išsirinkti ?

Atsargiai – jonažolė!Reikia įsidėmėti – jei rūkai,

geri, persivalgai ar kitaip sąmo-ningai žaloji savo sveikatą, kie-kvieną litą, išleistą rūkalams, al-koholiui ar saldumynams, padau-gink iš dešimti es ir tą sumą ati -dėk pašlijusiai sveikatai taisyti .

Mûsø paveldasGerai pažindami savo pra-

eitį , žinodami, iš kur esame atėję, galėsime drąsiai ženg-ti į ateitį . Praeiti s mus palai-ko, moko ir drąsina. Ji sutei-kia vilčių ateičiai, kad neiš-nyksime be pėdsakų.

Garsinti savo kraštą yra kiekvieno Lietuvoje gyve-nančio žmogaus pareiga ir siekiamybė. Pasidžiaugti, pasigirti turime kuo, todėl „Gimtasis kraštas“ skaity-tojus nuolat informuos apie mūsų šalies paveldą.

Kultūros, architektūros, kulinarinis paveldas, kurį mums paliko dovanų anks-tesnės kartos, negali būti at-sietas nuo kultūros apskritai, nuo gyvenimo, kurį gyvena-me, kurį kuriame pirmiausia sau ir ateičiai.

Ar jis taps reikalingas mūsų vaikams ir vaikaičiams, priklausys ne nuo idėjų gau-sos ar pinigų, o nuo to, kaip mes tarpusavyje sugebėsime susitarti , kaip tuos darbus ir tą garbę gebėsime pasida-lyti , kaip gebėsime įverti nti kito žmogaus pastangas.

Labai dažnai paveldą sau-gančių žmonių triūsas prime-na Sizifo kančias. Dirba, sten-giasi, širdį įdeda, išgyvena, o išsvajotojo rezultato vis ne-matyti .

Todėl turime džiaugtis, kad yra žmonių, dirbančių šį darbą vien todėl, kad jie ne-gali to nedaryti .

Šalia kultūrininkų rikiuoja-si ilga neformalų eilė – bend-ruomenės atstovai, kaime gyvenantys inteligentai, ku-rie kartais situaciją žino ge-riau nei kultūros centruose dirbantys specialistai. Jie – tautos patriotai.

Savaitraštis „Gimtasis kraštas“ šį kartą lankėsi Ša-kių rajone. Lietuvoje šis ra-jonas garsėja derlingais lau-kais ir pažangiomis žemės ūkio technologijomis. Tačiau Šakiai ne mažiau garsūs savo kultūriniu palikimu, suklestė-jusiu dėl Rytų Prūsijos ir pa-klojusiu Lietuvai valstybės pamatus. To niekada neva-lia pamiršti .

Pagarbiai, redaktorė Lilija VALATKIENĖ

Atsigręžk į savo praeitį

Tešlą maišo, keps ragaišį

Monika PIPIRAITĖ

Paslapti s iš senojo dvaro

„Prieš šešiolika metų atėjau čia į marčias. Mes su Jonu vedę jau 23 metus, tačiau iš pradžių Kaune gy-venome. Į Jotyškių antrąjį kaimą at-sikraustėme susirgus anytai“, – pa-tikslino Lina Daraškienė, kviesdama užeiti į trobą.

Lininiu rankšluosčiu ji uždengia kubilą, mentele prispaudžia kraštus. Kad musės nelįstų.

„Duonos kubilą iš ąžuolo sumeis-travau. Senasis suiro. Tiesa, jis ilgai tarnavo, nuo prezidento Smetonos laikų“, – sako Jonas Daraška.

Vyro mama, Linos anyta, seno-ji Daraškienė tokią duoną kepdavo tarnaudama bajorams dvare. Po karo ji kepė juodmilčių pyragus, ragaišiais

vadinamus. Anuomet parduotuvėse nebuvo pasirinkimo, tad Jonui ma-mos kepiniai buvo didžiausias ska-nėstas.

„Lina, duok natūralaus raugo, no-riu ir aš tokios duonos išsikepti“, – prašo šeimininkės į svečius užsukusi kaimynė.

„Neduosiu. Duonos raugą kaip paslaptį galima perduoti tik savo giminės moterims. Antraip visą

duonos rūgštį ir kitokias gėrybes iš mūsų namų išneši“, – sako Lina. Ir suprask, kad nori – juokauja ji ar rimtai šneka.

Plokščiuose per amatų dieną trys šeimininkės pristatė savo duoną. Vie-nos buvo juoda ruginė plikyta, kitos – saulėgrąžomis ir sėmenimis gardinta. „Tačiau tokios kaip manoji niekas ne-iškepa“, – didžiuojasi šeimininkė.

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðakiø rajone

Juozas Bertašius, Šakių rajono savivaldybės meras

Juozas Bertašius gimė Tauragės ra-jone. Šakiuose gyvena 47 metus. Jau-nas inžinierius atvyko čia ir pasiliko, nes gyvenimo kitur neįsivaizduoja. Jam čia gyventi gera ir prasminga.

Žmonės – mūsų didžiausias lobis. Beje, visa Lietuva laikosi dėl tikro-sios, senosios provincijos kultūros. Mūsų visų šaknys iš kaimo. Ir nerei-kia to baidytis.

Graži neužteršta gamta – tikra atgaiva mano sielai. Mūsų rajone nėra geležinkelių, greitkelių ir ki-tokių šiuolaikinių gėrybių. Tai žem-dirbių kraštas, o jie tvirtai stovi ant žemės, žino, ko nori, nesiblaško. Aš visiškai atsidaviau šiam kraštui, ku-ris Lietuvai davė tokius kultūros lo-bius, kurių kiti gali pavydėti. Šakių rajonas Lietuvai pagimdė daug gar-sių žmonių. Visiems žinomas „Tau-tiškos giesmės“ autorius V.Kudirka, vienas pagrindinių mūsų valstybės

simbolių. Savivaldybė puoselėja ir fi nansuoja kultūros paveldo išsau-gojimo projektus. Įsikūrę kairiaja-me Nemuno krante, mes išvengėme agresyvios civilizacijos invazijos, tad esame labai įdomūs gamtos bei kultūros paveldo tyrinėtojams. Žmo-nėms linkėčiau mažiau pavydėti, o gavus pinigų sąžiningai juos panau-doti. Atkurti mūsų paveldą būtina. Tai mūsų turtinga praeitis, aukšti-nanti ir taurinanti mus šiandien.

Žemaičiams nepavydžiu nieko, nes ten gimiau. Dzūkams truputį pa-vydu grybų, aukštaičiams... Net neži-nau, ko jiems pavydėti. Nepriimtinas man pavydo jausmas.

Kodėl čia gyventi gera?

Tokią duoną sunku rasti ne ti k visame Šakių rajone, bet ir Lietuvoje. Ji unikali, kepama pagal senojo dvaro receptą. Kieta, rupi, kvapi, truputėlį rūgštelėjusi, skalsi, bet lengva skrandžiui, iškepta senoviniame duonkepyje.

„Gyvename darniai, niekada nesipykstame, nes duoną kepame kartu“, – sako Lina ir Jonas Daraškos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Jie čia atvyko iš Žemaiti jos, Aukštaiti jos, sukūrė šeimas, giliai įleido šak-nis ir pasiliko Šakių rajone visam gyvenimui. Vadina save ne suvalkiečiais, o zanavykais. Sako, kad zanavykai darbštesni, nuoširdesni, tvarkingesni ir vaišingesni. Kalba taisyklinga lietuvių kalba. Atvykusiuosius ir pasilikusiuo-sius šiame krašte galima paženklinti kokybės ženklu. Jie persismelkę zana-vykų dvasia, jaučia savo pranašumą ir svarbą.

Nukelta į 14 psl.

Nukelta į 12 psl.

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3012 Mūsų paveldas

Minko tol, kol lubos užrasoja

„Raugą reikia laikyti šaltai. Jeigu ilgą laiką nekepi duonos, jį vis tiek privalu atnaujinti“, – aiškina šeimi-ninkė ir priduria, kad geriausiai duo-ną kepti per priešpilnį.

Ruginius miltus Lina rupiai suma-la naminiu malūnu. Raugą išskiedžia šiltu vandeniu, įpila truputį rūgpienio, gerai išmaišo ir paruošia skystą tešlą.

„Per dieną prieinu keletą kartų ir paplaku ją mentele. Iš ryto pirštu pa-

kabinusi paragauju. Jeigu rūgštis gny-bia liežuvį, vadinasi, galima minkyti tešlą“, – pabrėžia žinovė.

Vėliau ji priberia nebe tokių ru-pių, o persijotų miltų, druskos, cuk-raus, kmynų, maltų sėmenų ir ilgai ilgai minko.

„Minkau tol, kol lubos pradeda ra-soti. Kol kaktą prakaito lašeliai nusėja. Tačiau į minkomą tešlą negalima pilti nė trupučio vandens. Kiek įpylėte iš vakaro, tiek jūsų“, – patikslina Lina.

Kai tešlos kalnas ima svirti per rankas, vadinasi, jau laikas kepalą formuoti. Skardoje tešla ilsisi, kyla, noksta keturias valandas. Per tą laiką

nevalia vaikams šėlioti, garsiai kalbėti, vaikščioti, skersvėjo į namus leisti.

Iš pagarbos – ant pirštų galiukų

„Krosnį kūrenu keturias valandas. Lėtai, pliauską po pliauskos pakurą pasotinu. Duonai iškepti reikia vie-nuolikos pagalių, pyragui pakanka aš-tuonių. Duona kepa 2–2,5 valandos. Ištraukus kepalą krosnis būna tokia karšta, kad visados spėju obuolienę išvirti“, – sako Jonas, rodydamas pus-metrio ilgio eglines malkas.

Pirmą pusvalandį iš pagarbos duo-nai reikia ant pirštų galiukų vaikščioti. Kepant duoną virtuvę reikia saugoti nuo skersvėjo, kitaip atšoks pluta.

„Jeigu nori, kad duona būtų rūgšti, reikia supykdyti šeimininkę“, – juo-kiasi Lina.

O raikyti duoną galima tik jai at-vėsus, geriausiai kitą dieną.

Naminė duona puikiai išsilaiko šviežia porą savaičių. O kai sudžiūsta, Lina ir Jo-nas iš jos gamina naminę girą.

Šeimininkai paprastai naminės duonos išsikepa kartą per mėnesį. Giminė plati, visi užsukę duonos prašo. Tik per vasaros karščius, kai už lango buvo 35 laipsniai, Jonas nenorėjo krosnies kurti.

Naminė duona vienkiemio gy-ventojus ypač džiugina žiemą, kai nuo šalčio tvoros pyška ir sniego priberta iki pažastų.

Padėkoju šeimininkams už duoną. Gy-vuotų Lietuva, jeigu visi žmonės tokie būtų. O Lina man pavymui sako: „Lietuva ir dabar gyva. Many-je, tavyje, mūsų širdyse, jausmuose, darbuose, pastangose. Ir gyva ji bus tol, kol bus gyvas nors vienas lie-tuvis, kol skambės lietuviškas žo-dis, garuos suartos vagos ir kvepės duona.“

Kad bažnyčia vėl išsiti estų visu savo grožiu ir taptų dideliu turizmo traukos centru, labai daug pasidar-bavo parapijos klebonas kanaunin-kas Donatas Jasiulaiti s.

Lilija VALATKIENĖ

Puoselėja paveldą

Jeigu ne Antrasis pasaulinis karas, XVII a. menantys vienuolyno pama-tai dabar būtų atrodę ne taip liūdnai.

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kry-žiaus Atradimo bažnyčia, kaip ir visas miestelis, labai stipriai nukentėjo nuo bombardavimo. Ilgą laiką miestelio žmones gąsdino bažnyčios ir kleboni-jos griuvėsiai. Tik septintojo dešimt-mečio pradžioje jie buvo išvalyti.

„Tuomet apie paveldo išsaugojimą nelabai galvota. Valant padaryta di-delė žala ansamblio vientisumui, nes graži jo dalis buvo visiškai sunaikinta. Mums pavyko atkurti senųjų vienuo-lyno vartų ir pamatų fragmentą“, –

taip savo pasakojimą pradeda Kudir-kos Naumiesčio bažnyčios klebonas D.Jasiulaitis, dvylika metų nuoširdžiai dirbęs restauruodamas šį architektū-ros perlą.

Jis paslaugus ir atidus ne tik savo parapijiečiams. Vienos iškilmingiau-sių ir didžiausių Vilkaviškio vysku-pijos bažnyčių, garsėjančios išoriniu grožiu ir vidine didybe, dažnai atvyks-ta apžiūrėti lankytojai iš visos Lietu-vos. „Zanavykų kraštas gali didžiuo-tis tokiu dvasiniu centru“, – tarsteli klebonas.

Sti lingas spalvų vienti sumas

Bažnyčia buvo restauruota pagal paminklotvarkos instituto parengtus projektus, atlikti moksliniai, dailės kū-rinių tyrinėjimai. Spalvinė gama ne sukurta iš naujo, o atkurta pasitelkus zondus.

„Šis spalvinis sprendimas yra an-trasis pagal senumą. Iš viso bažnyčioje buvo atrasta dvylika spalvų sluoksnių.

Dailėtyrininkai atkūrė pilką ir raudo-ną spalvas, kurios vyrauja visuose baž-nyčios vidaus statiniuose, pabrėžda-mos stilingą vientisumą. Spalvos turi savo pagrindimą ir tvirtą atramą“, – aiškino kunigas.

Įspūdingi bažnyčios lobiai

Bažnyčią puošia vyskupijos ordi-narų, senųjų vyskupų portretų kolek-cija, atidengta ir restauruota senoji ba-rokinė tapyba, altorius, sakykla.

Vienas įspūdingiausių, menoty-rininkų vertinamas sakralinio meno perlas – paveikslas „Škaplieriaus Švč. Mergelė Marija“. Jis nutapytas XVIII a. pabaigoje ir vaizduoja soste sėdin-čią Mariją su Kūdikiu. Abu jie tiesia škaplierius basųjų karmelitų vienuo-lijų steigėjams šv. Kryžiaus Jonui ir šv. Teresei Avilietei. Tiesa, 1970 m. ne-vykusi restauracija apgadino paveiks-lą. Nepaisant to, ši tapyta iškilminga kompozicija primena mums čia apaš-talavusius karmelitus ir jų pamaldumą Marijai Škaplierinei Karmelio Kalno Karalienei.

Bene įspūdingiausia bažnyčios vieta – krikštykla. Kiekvieną suža-vi neįprastas ir nuostabiai gražus ar-chitektūrinis sprendimas. 300 metų

skaičiuojanti krikštykla mena pačius iškiliausius žmones. Savo funkciją ji atlieka ir šiais moderniais laikais.

Kaip dažnai čia krikštijami vai-kai?

„Krikšto apeigų parapijoje suma-žėjo. Į laidotuves tenka važiuoti daž-niau. Sensta parapija“, – apgailestavo dvasininkas.

Karmelitų giedojimo patalpo-je klebonas pademonstruoja tobu-lą akustiką ir veda į kitą šventovės kampą.

Vienas seniausių bažnyčios lobių – drabužių spinta. Grubus, kirviu tašy-tas baldas liudija, kad spintą gamino vietos meistrai. Puošė paauksuotomis baroko detalėmis tam, kad mandriau atrodytų ir tiktų bažnyčios aplinkai. Ant ašies besisukančios durys – labai praktiškas, tačiau itin retas architek-tūrinis sprendimas mūsų kraštuose. Vietos meistrai nusižiūrėjo šią detalę nuo Vakarų Europos baldžių.

„Bažnyčios vargonai taip pat yra paveldo instrumentas. Įdomus sutapi-mas, kad 2000-aisiais tvarkydami var-gonus atradome bronzinę plokštelę. Ant jos iškalta data liudija, kad pasku-tinis kapitalinis instrumento remon-tas buvo darytas prieš šimtą metų“, – patikslina klebonas.

Už Kudirkos Naumiesčio bažnyčią ir visą baroko architektūros ansamblį turime būti dėkingi basųjų karmelitų vienuoliams. Vincas Kudirka –

himno autorius.Jonas Jablonskis – kalbininkas.Antanas Tatarė – kunigas, rašytojas.Martynas Sederevičius – kunigas, knygnešys.Saliamonas Banaiti s – Nepriklausomybės akto signataras.Jonas Vailokaiti s – Nepriklausomybės akto signataras. Justi nas Staugaiti s – Nepriklausomybės akto signataras.Antanina Liorentaitė – pirmoji Lietuvos moteris lakūnė-parašiuti ninkė.Vincas Grybas – skulptorius.Beatričė Grincevičiūtė – dainininkė.Pranas Vaičaiti s – poetas.Vytautas ir Stasys Tamulaičiai – rašytojai.Juozas Lingys – choreografas.Juozas Pikčilingis – kalbininkas.Vytautas Rimkevičius – rašytojas.Natalija Manikienė – V.Kudirkos muziejaus įkūrėja.Bernardas Aleknavičius – fotopublicistas.Rimaldas Vikšraiti s – fotomenininkas.Valenti nas Antanavičius – dailininkas.Jonas Daniliauskas – dailininkas.Vytautas Kaunas – dailininkas.Nerijus Naujokaiti s – Europos autokroso čempionas.Romuti s Pališkis – rankų lenkimo sporto Europos ir pasaulio nugalėtojas.Kęstuti s Smirnovas – Lietuvos ir tarptauti nių kovos menų turnyrų nugalėtojas.Valdas Stankūnas – automobilių sporto Lietuvos ir Balti jos šalių čempionas.Šarūnas Glikas – automobilių sporto Lietuvos ir Balti jos šalių čempionas.Elena Ruzgienė – tautodailininkė.Adas Burkšaiti s – informati kos olimpiadų pasaulio ir Europos prizininkas.

Kiekvieną pavasarį per Jurgines su duonos kepalu, šventi ntu vandeniu ir žvake Jonas ir Lina apeina savo laukus ir gyvulius. Kiekvieną ežios kam-pą palaimina, padėkoja Dievui už gerą žemę, pernykštį derlių, sušneka maldelę ir paprašo nenuskriausti šiais metais.

Per Kūčias arba pusiaužiemio sulaukę jie traukia ir į savo didelį sodą, papurto kiekvieną medį, apsikabina jį, padėkoja už derlių ir paprašo sodo žydėti dar gausiau.

Šakių kraštą garsinę ir garsinantys žmonės

Tešlą maišo, keps ragaišį

Bažnyčia – zanavykų krašto pažiba

Įspūdinga bažnyčios krikštykla mena daug garsių vardų. Ji naudojama ir dabar.

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia restauruota parapijos klebono D.Jasiulaičio iniciatyva. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Atkelta iš 11 psl.

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 13Mūsų paveldas

Tomas ZABULIS

Gyvybės teikia šalti niai

Vaiguva trumpam paspringsta per vasaros liūtis ir pavasario po-tvynius. Kai Nemunas pavasarį sun-kiai braškėdamas vartosi tarp ledo lyčių, jo kairysis intakas Vaiguva skardžiu čiurlenimu į jį suplukdo savo vandenis.

„Aplink Vaiguvą sukasi visas gy-venimas. Vasarą vietos gyvento-jai almančią gatvę įveikia arkliais, traukiančiais šieno vežimus, malkų

atsigabena traktoriais ir automo-biliais. Gimdyti ir laidoti važiuo-jama tuo pačiu upeliu. Žiemą pas kaimynus gali nukeliauti ledu“, – Plokščių vidurinės mokyklos isto-rijos mokytojai Gražinai Kazarian dažnai atvykėliams tenka pasakoti apie upę-gatvę.

Vaiguvai gyvybės teikia šaltiniai, maitinantys ją nuo pat ištakų per visą šešių kilometrų kelią, kol savo vandenis nedidukė upė dovanoja Nemunui. Kairysis Nemuno inta-kas itin vingiuotas ir labai skaidrus. Jo dugnas nusėtas akmenėlių.

Galioja savos eismo taisyklės

Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Joje eismas dvipusis, bet neprasi-lenksi. Nors nėra kelio ženklų, vai-ruotojai žino, kad priešingos kryp-ties juosta važiuojantį automobilį turi praleisti tas, kuris yra arčiau so-dybos kiemo. Mat į jį galima įsukti ir luktelėti. Tiesa, prieš savaitę čia atsirado automobilių eismą drau-džiantis ženklas.

„Gerai, kad pastatė tokį ženklą. Vietiniai pastebėjo, kad pasitaiko atvykėlių, mūsų upėje plaunančių mašinas. Gal ženklas sudrausmins teršėjus. Kaimo gyventojams, no-rintiems parvažiuoti namo, dabar reikės gauti specialų leidimą, o tu-ristams labai sveika pasivaikščioti Vaiguvos krantais. Juolab kad dabar pėsčiųjų takas trinkelėmis išgrįstas, kojos nebeklimpsta. Tad vaikščio-kite smagiai Plokščių piliakalnio link“, – aiškino tik ką vairuotojo tei-ses gavusi Gintarė Klimavičiūtė.

Vasarą tiršta lapija dengė upės-gat vės slėnius, namai slėpėsi tarp žalumos. Rugsėjį žaliasis rūbas iš-retėjo, saulutė dar džiugina, tad pats laikas keliauti į Plokščius.

Lietuvio ir suomės meilė

„Kai prieš aštuoniolika metų lau-kėme svečių iš Suomijos, sudėlio-jau jiems maršrutą, vingiuojantį per įdomiausias Plokščių vietas. Svar-biausia buvo Vaiguvos upė-gatvė“, – prisiminė G.Kazarian.

Ką bendra turi Suomija ir Suval-kijos miestelio upė-gatvė?

Pasirodo, ši vietovė mena gar-siojo lietuvio Vinco Kudirkos

ir suomių rašytojos Mailos Talvio slaptą meilės istoriją.

Upė minima „Tautiškos giesmės“ autoriaus raštuose – jos slėnyje gu-lėjęs didžiulis akmuo kūrėjui atstojo meditavimo sostą.

Tuo metu Plokščiuose viešėjo suomių rašytoja. Ji domėjosi lietu-vių kultūra, rinko ir užrašinėjo tau-tosaką. Pasakojama, kad suomės ir V.Kudirkos keliai dažnai susikirsda-vo ties didžiuoju akmeniu.

Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino iš jo didžiules girnas, kuriomis spausdavo sėmenų aliejų. Po kelių dešimtme-čių, uždarius aliejinę, girnos buvo pargabentos į Plokščius. 1970-ai-siais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų, girnos vėl atsidūrė dėme-sio centre. Iki šiol jos vadinamos V.Kudirkos akmeniu.

Bitė ANDRIJAUSKAITĖ

Lukšių miestelio seniūną Vidą Cikaną suti kome Zyplių dvare ren-giantį naują paveikslų ekspoziciją. Jis menininkas.

Jo širdis dainuoja ne kabine-te prie popieriais nukrauto dar-bo stalo.

Jis iš laimės švyti bendrauda-mas su žmonėmis, tapydamas pa-veikslą ar mušdamas kūju karštą geležį.

Paskuti nė grafo kelionė

„Iš Lietuvos regionų zanavykų kraštas išsiskiria savo unikalumu. Nors dauguma dvarų dabar merdi, mūsų krašto dvarai šiandien išgyvena atgi-mimo laikotarpį“, – sakė V.Cikana.

Kai paskutinis dvaro savininkas grafas Tomas Potockis 1910-aisiais pasitraukė į Varšuvą ir po poros metų netikėtai mirė, dvare kurį laiką vei-kė kunigų seminarija, vėliau – žemės ūkio mokykla, karo ligoninė.

Pasakojama, kad mirusio grafo pa-laikai buvo pervežti į Zyplius. Buvusį šeimininką dvariškiai ir kumečiai la-bai mylėjo, todėl į paskutinę kelionę lydėjo itin iškilmingai. Beveik kilo-metrą žmonės ėjo pėsti, o kelias nuo pat grafo valdų buvo įspūdingai ap-šviestas – degė dervos pilnos statinės. Po T.Potockio mirties iki I pasaulinio karo dvarą valdė jo žmona.

Paršeliai ant parketo

„Sovietmečiu, kai trūko kultūros ir pagarbos mūsų paveldui, sparčiai sunyko puikūs Zyplių dvaro rūmai. Nevalyvi gyventojai ant parketo lai-kė runkelius ir augino paršelius. Vė-liau prasidėjęs nevaldomas procesas galutinai pribaigė dvarą. Griuvo sto-gai, virto sienos, tačiau dvaro dvasios

niekam nepavyko sunaikinti. Kai 1981-aisiais parašiau skelbimą, ra-gindamas saugoti architektūros pa-veldą, sulaukiau saugumiečių vizito. Dabar intensyviai vyksta Zyplių dva-ro atstatymo darbai. Zanavykų krašto tradicijos gyvos rekonstruojamo dvaro komplekso aplinkoje, o kasmet Zy-plių dvare rengiami tautodailininkų plenerai-stovyklos sukuria zanavykų krašto etninės kultūros tyrinėjimo bei sklaidos bazę“, – aiškina V.Cikana ir kojomis trepsi, ragina greičiau eiti į senose arklidėse įsikūrusią galeriją.

Suklestėjo tradiciniai amatai

Meno kūrinių kolekcija metai iš metų gausėja. V.Cikanos iniciatyva vykstantys kultūriniai renginiai ska-tina visuomenę bei pačius kūrėjus la-biau saugoti per šimtmečius puoselė-tą ne tik išorinį, matomą, bet ir vidinį, dvasinį šio krašto identitetą.

Dvaro ansamblis, kuriame yra 14 pastatų, išsidėstęs 50 hektarų plote. Bemaž pusę jo užima gražuolis par-kas. Gyvenimas dvare virte virė. Buvo auginami gyvuliai, plukdoma medie-na, gaminami keraminiai vamzdžiai, čerpės, puodai, vitražai, klestėjo plytų gamybos manufaktūra.

Seserys Gintarė ir Eglė Klimavičiūtės bei jų mokytoja Gražina Kazarian kiekvieną dieną į mokyklą eina Vaiguvos gatve.

Smuikuoja Zyplių žiogai

Zyplių dvaras yra verti ngas XIX a. architektūros paminklas. Dvaro so-dyba išsidėsčiusi už 2 km nuo miestelio centro. Važiuojant Kauno–Šakių plentu, pietų pusėje horizonte matomas truputį iškilęs aukštų medžių miš-kelis – Zyplių parkas. Į dvaro apsauginę zoną įeina Siesarti es upelio vaga su besikeičiančiu krantų reljefu.

Vinco Kudirkos akmuo dabar stovi prie Plokščių vidurinės mokyklos.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Zyplių dvaras garsėja meno kūrinių kolekcija ir kultūriniais renginiais, į kuriuos žmonės atvažiuoja su šeimomis. Martyno Vidzbelio nuotraukos Nukelta į 14 psl.

Gatvė-upė mena Vinco Kudirkos meilės istoriją

Šis dvaras suklestėjo, kai jame ėmė skambėti kapelų muzika, į plenerus ėmė rinkti s dailininkai, kalviai jo kiemą papuošė metaliniais žiogais, o keramikai, prisiminę senąjį amatą, užkūrė savo krosnis.

Unikali Plokščių miestelio gatvė traukte traukia turistus ir smalsuolius. Juk ne kasdien tenka vykti upe, kuri yra vienintelis kelias į šios gatvės gyventojų namus.

Zyplių dvare gaivinamos kalvystės tradicijos, kasmet atsiranda vis po naują žiogą.

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3014 Mūsų paveldas

Lilija VALATKIENĖ

Pamišęs dėl cemento

Prano Sederevičiaus, sukūrusio milžiniškas skulptūras iš betono, jau nebėra tarp gyvųjų. Anapilin iškeliavo ir jo žmona. Ji mirė kankinama artrito šaltoje lovoje, kurią jai vyras kadaise išliejo iš cemento. Vietos žmonės pri-simena, kad kambaryje stovėjo iš be-tono nulietas stalas, spinta ir kiti bal-dai. Moteris skulptoriui netapo mūza. Ji buvo savo vyro meno auka.

„Pamišimo auka, – patiksli-na „Valsčiaus“ laikraščio redakto-rė Gied rimė Didžiapetrienė. – Šios skulptūros paskelbtos paveldu. Jose nei meno, nei grožio aš neįžiūriu, tačiau reikia sutikti, kad tai retas, savotiškas reiškinys.“ Milžiniškas skulptūras P.Sedere vičius gamino iš cemento. Vietiniai sako, kad sa-vamokslis skulptorius lipdė tuos žmones, kurie jam buvę autoritetai: Vytautas Didysis, Vincas Kudirka, JAV viceprezidentas Kenedis, Da-rius ir Girėnas, Juozas Tumas-Vaiž-gantas, Pranas Dailidė, Pranas Vai-čaitis ir kiti.

Jį žavėjo žirgai, todėl kiemo cen-tre iš cemento išdygo milžiniškas Pegasas, kiti herojai taip pat buvo užsodinti ant arklių.

„Laimei, gūdžiu sovietmečiu P.Sederevičius kūrė Kudirkos Nau-miestyje. Jeigu jis tokias skulptūras būtų lipdęs didmiestyje, arčiau val-džios akių, būtų seniai nubaustas“, –

mano restauratorė tautodailininkė Birutė Jakštienė.

Name – nauji gyventojai

Skulptūras restauravusi specialistė sako, kad šis paveldas stovės dar ma-žiausiai 200 metų, o gal ir daugiau.

Iš kur bažnyčios zakristijonas P.Sederevičius savo kūrybinėms fan-tazijoms įgyvendinti gaudavo tiek ce-mento?

„Žmonės jį labai mylėjo. Į kiemą suvilkdavo metalo armatūrai gamin-ti, cemento sovietmečiu gaudavo pi-giau nusipirkti, neretai šios statybinės medžiagos jam parūpindavo rėmėjai. Į talką susirinkdavo kaimynai, pas-kui aptarinėdavo skulptūras. Visiems čia būdavo įdomu. Geresni, jautresni žmonės anuomet būdavo“, – paaiški-na restauratorė, sulaukusi didelio vie-tos gyventojų pritarimo.

Birutė, pažinojusi keistąjį meni-ninką vaikystėje, sako, kad dažnai at-bėgdavo prie jo namo: „Kad būčiau žinojusi, jog man teks restauruoti

P.Sederevičiaus skulptūras, būčiau pa-sidomėjusi savamokslio skulptoriaus ir tapytojo kūryba daugiau.

Dabar P.Sederevičiaus name gy-vena miestelio pedagogai Vizbarai. Laimė, kad jie čia atsikėlė. Labai tvar-kingi, malonūs ir kultūringi žmonės. Jie nepyksta, kad kieme apie skulptū-ras nuolat sukiojasi turistai. Naujieji šeimininkai retkarčiais ir patys išeina į kiemą, pasakoja lankytojams apie skulptūras ir jų autorių.“

Mėgo simbolių kalbą

„Kai su vandens srove nuplovė-me skulptūras, paaiškėjo, kad betoną gerokai sugadino pelėsiai ir kerpės, viduje buvo pilna vandens, jis sunk-davosi pro plyšius. Įtrūkimus reikėjo labai stropiai užglaistyti. Rankomis nušveičiau senus dažus. Naudojau specialius įrankius, medžiagas, skir-tas restauravimo darbams. Pritaikiau natūralių žemės spalvų dažus, kad skulptūros autentiškai atrodytų. Kai kurias skulptūras surankiojau iš da-

lių, besimėtančių po kiemą“, – apie sudėtingą darbą pasakojo restaura-torė B.Jakštienė.

Birutė žavisi šiomis skulptūromis todėl, kad jos yra unikalios, išgyven-tos. Prisimena, kad P.Sederevičius lip-dydamas iš cemento arklį savo kieme trims dienoms įkurdindavo pasisko-lintą gyvulį. Jį šerdavo, glostydavo, grožėdavosi ir kurdavo skulptūrą.

P.Sederevičius dalį skulptūrų parduodavo, todėl jo sukurtų ark-lių galima aptikti ir Žemaitijoje, ir Aukštaitijoje. Užkeldavo jas į sunk-vežimio priekabą ir gabendavo naktį, kad autoinspekcija nestabdytų.

Jis taip mylėjo Lietuvą ir savo gim-tąjį kraštą, kad skulptūrose įamžino labai daug simbolių, kuriuos atrado restauratorė. Žiūrėdama į milžiniškus elnius, ji neabejoja, kad P.Sederevičius įamžino Kudirkos Naumiesčio herbą. Ąžuolų vainikai su Gedimino stul-pais, karališkas elnias su šviečiančia žvaigžde kaktoje ir kiti ženklai rodo, kad savamokslis skulptorius buvo Lietuvos patriotas.

Birutė Jakšti enė, restauravusi cementi nes skulptūras, sako, kad dabar iti n domimasi P.Sederevičiaus kūryba.

Vieni iš jo kūrybos juokiasi, kiti ją garbina. Tačiau abejingų nėra. Į Kudirkos Naumiestį pažiūrėti naiviojo meno skulptūrų jau ketvirtą dešimtmetį traukia smalsuoliai.

Šiame regione nuo seno klestėjo keramikai, tačiau ilgai nebuvo kalvys-tės pasekėjų. Dabar kasmet atsiranda vis daugiau jaunų kūrėjų, besidomin-čių kalvio amatu. Jų kūryba atspindi regiono tradicijas, todėl visuomenė gali atidžiau susipažinti su savo kraš-to tradicine kultūra. Jaunoji karta turi galimybių Zyplių dvaro aplinkoje gy-vai prisiliesti prie tradicinių amatų. Zyplių dvaras garsėja meno kūrinių kolekcija ir kultūriniais renginiais.

Į dvarą atėjo sekmadienis

„Gimiau Vilkaviškio rajone, Kar-klinių dvare. Kaimynystėje gyvenu-sios prūsų šeimos suformavo pagarbą dvaro kultūrai. Ten prabėgo vaikys-tė. Kaip dabar prisimenu burzgian-čių buldozerių ataką prieš dvaro gėly-nus. Buvo neapsakomai liūdna, tačiau niekas jų negalėjo sustabdyti. Gėly-nų vietoje išdygo ferma“, – pasakojo V.Cikana.

Pradėjęs dirbti Lukšių miestelio seniūnu jis sutiko perimti Zyplių dva-rą seniūnijos žinion.

1990-ieji buvo labai grobuoniški metai. „Aš pats pradėjau Zypliuose sargauti per naktis. Seniūnijos žmo-nės ėmė saugoti dvarą nuo vandalų, tvarkė išvirtusius medžius, lopė sto-gus, vežė šiukšles. Sulaukiau ne tik pritarimo, bet ir nepasitenkinimo. Iš-kentėjau, nors buvo skaudu klausyti įžeidimų. Gavę fi nansinę paramą, nuo 2002-ųjų pradėjome aktyviai atstati-nėti dvarą“, – prisiminė seniūnas.

Jam atsibodo vien valyti, tvarkyti ir vis laukti ateinančio sekmadienio. Pa-vargo nuo tų dulkių ir šiukšlių. Kartą

Kauno Vytauto Didžiojo universite-te organizuotame aukcione nusipirko dvi mašinas stiklo. „Sudėjome langus arklidėse ir įkūrėme galeriją. Ji tapo atgaiva mūsų sielai. Į dvarą pagaliau atėjo mūsų šventė, mūsų sekmadie-nis“, – džiaugėsi Vidas.

Entuziastai surengė didelę paro dą, grojo kapela, atvažiavo daug žmonių, visi džiaugėsi, žaidė krepšinį, links-minosi ir niekas nenorėjo išvažiuoti. Veikla per pastaruosius metus taip išsiplėtė, kad apie Zyplių dvarą gar-sas nuvilnijo per visą Lietuvą.

Vidas Cikana, Lukšių miestelio seniūnas

Meniškos sielos vyriškis į Šakių rajoną iš Kauno atsikėlė prieš tris-dešimt metų. Sunku kvėpuoti ten buvo, o čia lengva ir platu.

Žemaičiams pavydžiu mokėjimo svajoti, patriotizmo ir jūros, aukštai-čiams – turizmo takų ir ežerų, o dzū-kams – nuoširdumo ir gailestingumo. Ir merginų. Nors ne, man patinka viso pasaulio moterys!

Dabar visas jėgas ir energiją ati-duodu Zyplių dvarui. Juk ne veltui sa-koma, kad Zypliai tapo mūsų rajono perlu. Ne man vienam čia miela ir len-gva kvėpuoti. Visiems gera. Meninin-kai, muzikantai, aktoriai palieka ryškų pėdsaką, lyg įkaitusį židinį, prie kurio norisi prisiglausti ir pasišildyti. Jau-čiuosi lyg gyvenčiau didelėje darnio-je šeimoje.

Katalikiškojo meno stovyklos, sakra-linės muzikos kolektyvų sueigos, simfo-ninės muzikos vakarai sutraukia gausy-bę lankytojų į Zyplių dvarą. Mėgsta jį žmonės ir dėl to, kad skatiname ilsėtis ir bendrauti šeimomis. Kiekvienas atsi-veža ne tik gerų minčių, draugiškumo, šypsenų, bet ir savo vaišių.

Giedrimė Didžiapetrienė, laikraščio „Valsčius“ redaktorė

Prieš 31 metus baigusi Vilniaus universitetą atvyko dirbti į Šakius. Laiko save šio krašto patriote.

Aukštaičiams pavydžiu ežerų, že-maičiams – jūros, o dzūkams – pušy-nų. Kur įleidi šaknis, ten tau ir gera. Jeigu blaškysiesi kaip čigonas, nie-kada netapsi tvirtas. Pirmą pusmetį jaučiausi čia labai blogai. Žmonės sunkiai priima atvykėlius. Laimingas tas, kuris susitaiko su tuo, ko nega-li pakeisti, – kartojau šį sakinį kaip mantrą. Čia mano namai, čia gimė mano vaikai, aš pati giliai įleidau ša-knis, tad dabar būtų baisu išvažiuoti. Po trijų dešimtmečių tapau tikresne zanavyke nei bet kuris kitas žmogus. Man čia gyventi gera, nes visi žmonės yra ŽMONĖS. Jie tikri, nuoširdūs, nejaučiu susvetimėjimo, bendruome-niškumo jausmas veda mus į priekį. Pasitaiko intrigų, konfl iktų, tačiau žmonės žino, kad reikia mokėti prisi-taikyti. Jie negali gyventi pykdamiesi, privalo ieškoti kompromiso, stengiasi išsaugoti žmogiškumą, jautrumą.

Mūsų kraštas – turtingas kultūros lopšys, tikrų tikriausias lobis. Ant šių pamatų stojosi visa Lietuva. Be kultū-ros negali formuotis žmogiški santy-kiai. Tokių tvirtų kultūros pamatų mies-to žmonės nejaučia, nes jų nežino. Ypač nežino vaikai.

Kodėl čia gyventi gera?Išgarsino

cementi nės skulptūros

Labiausiai lankomi Šakių rajono savivaldybės Kultūros

ir turizmo skyriaus vyriausioji specia-listė Aurelija Papievienė sako, kad Ša-kių rajone labiausiai lankomas Zyplių dvaras. Tai – rajono perlas. Iš kitų Lie-tuvos dvarų jis išsiskiria savo kultūrine veikla, yra labai gausiai lankomas visais metų laikais. Lukšių miestelio seniūno, menininko Vido Cikanos dėka dvaro an-samblis tapo žinomas ne ti k Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Ne mažesnį susidomėjimą kelia res-tauruojamas Gelgaudiškio dvaras ir par-kas, ti k jame šiuo metu nėra aktyvaus vyksmo. Jablonskynė traukia švieti mo darbuotojus ir moksleivius, daug lanky-tojų sulaukia V.Kudirkos muziejus.

Turistų iti n pamėgtas Kudirkos Nau-miesti s, palei Nemuną nuo Lekečių iki Sudargo nusidriekęs piliakalnių ruožas, viliote vilioja Plokščiuose esanti unikali gatvė-upė Vaiguva.

Smuikuoja Zyplių žiogai

Atkelta iš 11 psl.

Dabar Zyplių dvaro ansamblis sparčiai restauruojamas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Atkelta iš 13 psl.

Lukšių miestelio parkas.

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 15GyvenimasVirginija BARŠTYTĖ

Eidama į susitikimą su aktoriu-mi, bardu G.Storpirščiu mąsčiau, kokie talentingi turi būti tėvai, už-auginę du sūnus arti stus. Bet Gedi-minas, gardžiuodamasis popietine kava, tik nusijuokė: „Mūsų tėvai – paprasti mokytojai.“ Ir apskritai, jo manymu, nėra netalenti ngų žmonių.

Teatralų apsuptyje

Gediminas sunkiai kabinosi į šį pasaulį. Palata skendėjo gėlėse, mat jis gimė su vienu inkstu, o tai tuo metu buvo tolygu mirčiai. Pasak jo, „gal iš to džiaugsmo seselės, neįspėjusios viena kitos, suleido motinai dvigubą dozę vaistų ir taip „sudegino“ pieną.“ Augdamas be jo, mažylis nuolat sirgo. Vieną žiemą plaučių uždegimas pa-sikartojo net aštuonis kartus. Nakti-mis vaikas, žinoma, verkdavo, ir tėvas, nešiodamas jį ant rankų, ištisai dai-nuodavo liaudies dainas, mat daug jų mokėjo. „Tai gal iš jo ką nors pavel-dėjau... Šiaip mūsų šeimoje nėra mu-zikų, ir muzikinė klausa mūsų ribo-ta, tačiau viską gyvenime, jei tik nori, gali išlavinti.“

O aktorystė – gal kažkiek ir nusi-žiūrėta į brolį Arūną, kas žino. Mat vyresnysis brolis jaunesniajam visais laikais yra ir pavyzdys, ir savotiškas kliuvinys, nes kaip per jį, tokį didelį, žinomą, prasibrausi į meno pasaulį. Arūnas į sceną užlipo su legendiniu D.Tamulevičiūtės dešimtuku. Kan-triai ir ilgai dirbo, kol dešimtuko kas-dienybė tapo mūsų kultūros istorijos dalimi. Gediminas į tą patį pasaulį įžengė dešimčia metų vėliau, kai gar-si „jaunimiečių“ grupė buvo populia-rumo viršūnėje ir nuolat buvo links-niuojamas vyresniojo brolio vardas. Bet likimas jam buvo dosnus – ėmė ir pamėtėjo debiutą fi lme „Amerikietiš-koji tragedija“. Nuo to laiko jau Gedi-miną Storpirštį atpažindavo gatvėse. Prasidėjo ieškojimai.

Likimo ženklai

Dar darželyje kažkokia fi lmavimo grupė ieškojo aktorių būsimam fi lmui „Mažasis princas“, Gediminas pirmą-kart pateko į pasakišką kino studijos pasaulį. Paskui jį su broliu pastebėjo režisierius A.Puipa ir pakvietė vaidin-ti piemenuką „Atpildo dienoje“. Todėl baigdamas vidurinę neuždavinėjo sau hamletiškų klausimų: kas aš, ko noriu iš gyvenimo.

Dar vienas likimo ženklas – draugystė su bendraklasiu Vytu-ku Landsbergiu, kuris visur jį pas-kui save tampė, kol galiausiai atvedė į dramos studiją pas V.Karalienę.

„Štai apie ką svajoju išleisti knygą. Ji yra išugdžiusi daugelį iškilių meno žmonių: V.Kernagį, N.Sa vičenko, I.Dap kūnaitę, S.Ba landį, V.V.Land -s ber gį, A.Marčėną, S.Ba reikį, C.Graužinį – iš viso apie 60 aktorių, teatro dailininkų, režisierių. Ši nepel-nytai užmiršta aktorė prieš keletą mė-nesių išėjo anapilin. Ir aš darau viską, kad jos veikla nenutrūktų, – vadovau-ju Teatro studijai, kuri šiuo metu, deja, netgi patalpų neturi...“

Ainis žengia tėvo takais

O ar aktoriais gimstama (juk yra sakoma: apsigimęs artistas), ar to gali-ma išmokti? Atsakydamas Gediminas ir vėl pratęsė mintį, jog nėra nė vieno žmogaus be talento, tik svarbu, kiek mes įsiklausome į save, į aplinką: „Bet kurioje profesijoje, taigi ir menininko, aš išskiriu du segmentus. Pirmiausia tai amatas – būtina išmokti specialy-bės pagrindų, o jau paskui prisideda kūrybiniai džiaugsmai bei talentas.“

Aštuntasis praėjusio amžiaus de-šimtmetis Gedimino gyvenime buvo bemaž pats reikšmingiausias. Tik bai-gęs fi lmuotis „Amerikietiškoje tra-gedijoje“, Gediminas su Egle nune-šė pareiškimus tuoktis. „Žmona yra chorvedė, taip pat baigusi Muzikos akademiją. Susitikome ir esame. Vis-ką pradėjau daryti labai anksti. Bet nesigailiu. Dėl nieko. Užauginome du sūnus. Vyresnysis – Kristijonas – ekonomistas, fi nansų patarėjas. Visai

neseniai jis mane gausiai apdovano-jo – tapau mažojo Naglio seneliu. Jau-nesniojo, Ainio, su kuriuo dainuoja-me bardų dainas, specialybė tokia pati kaip ir mano, šiais metais jis baigia magistrantūrą.“

Nėra mažų vaidmenų

Gediminas – tikrai užimtas žmo-gus. Jam tenka rinktis tarp spektak lio ir TV projekto, tarp koncertų įvairio-se Lietuvos vietose. Įdomu, kas yra jo prioritetai. „Iki nepriklausomybės dir-bau be sustojimo, paskui reikėjo atsi-žvelgti į realijas ir pripažinti, kad esu laisvas. Tada atsirado muzika. Tuš-čios vietos nebūna, įsitikinau. O dabar jau ir kitų valstybių režisieriai pasiūlo įdomių darbų – šią vasarą maskvie-tis režisierius pakvietė nusifi lmuoti detektyviniame seriale. Ir anksčiau rinkdavausi, ir dabar renkuosi. Kur, su kuo man dirbti, nors tarp mūsų dažnai girdima frazė, kad nėra mažų

vaidmenų, yra mažų artistų. Man įdo-miausia dirbti su tais režisieriais, kurie priima aktorių pasiūlymus, pastebė-jimus, kritiką. Laukia smagus dar-bas – V.Landsbergio pjesė „Angelų pasakos“, kurioje vaidinsiu su sūnumi, kursiu muziką. Būtent su šiuo režisie-riumi galiu veltis į diskusijas.“

Iš trykštančio entuziazmo, kai aktorius kalba apie būsimą spektaklį, spėju, kad Gediminas moka gyventi dabartiniu darbu, nesigręžioja atgal, bet vis viena pasmalsavau, kas pali-ko išskirtinį pėdsaką. „Žmonės. Iki šiol esu dėkingas A.Latėnui, kuris pa-kvietė į „Duokiškį“. Tai buvo didžiulis darbas (spektaklis be žodžių, reikėjo rasti kitų priemonių situacijai perteik-ti). Aktoriui didžiausias džiaugsmas dirbti su jautriu režisieriumi. Dar man labai svarbūs susitikimai su muzikos artistais. Jau vien apie Vytautą Kerna-gį galėčiau kalbėti ir kalbėti.“

Išgirstame, jei mylime

Gediminas Storpirštis tituluoja-mas dainuojamosios poezijos renesan-so tėvu, bet jis tik juokiasi iš jam kabi-namų etikečių. Lietuvoje esą mažiau žmonių negu iškepta žvaigždžių. Iš tiesų jam labai rūpi, kad dainuojamo-sios poezijos žanras išliktų. Ir šmaikš-čiai priduria: „Bardų nėra televizijoje, bet ką padarysi. Mes ką tik grįžome iš bardų festivalio Anykščiuose, į kurį suplaukė tūkstantinė pub lika. Vadina-si, žmonėms reikia! Įsivaizduojate, ko-

kia didelė atsakomybė. Kad turėtum, ką pasakyti nuo scenos, reikia labai daug. Neteisinga manyti, kad išmo-kęs kelis akordus gali brautis į sceną. Žmogus už viską turi prisiimti atsa-komybę, o to labai trūksta gyvenime. Man norisi tai sugrąžinti, bent aš savo vaikus taip auklėju.“

Tik ar jie pasiduoda? Na, neuž-tenka vienąkart pasakyti, tačiau vaikai mokosi iš poelgių, pavyzdžių. „Esmi-nis dalykas šeimoje – pagarba kiekvie-nam šeimos nariui. Žmonės išgirsta vieni kitus, jei myli. O, kad daugiau žmonių vadovautųsi šiuo jausmu! Mudu 30 metų kartu. Neturėdami bendro žvilgsnio į pasaulį, tiek neiš-gyventume. Galima dirbti, kurti, eiti į priekį, jei namuose saugu, ramu.“

Kai baigiantis pokalbiui paklau-siau, kokia Gedimino, stovinčio ant penkiasdešimtmečio slenksčio, bet vos žilstelėjusio, jaunystės paslaptis, jis žodį jaunystė pervardijo į žodį gy-vybė, kurios paslaptis, tikino, – gebėji-mas stebėtis. „Šią vasarą man teko da-lyvauti dviejuose jubiliejuose – viena moteris šventė savo šimtmetį, kita – 90 metų. Abi buvo išsaugojusios ge-bėjimą stebėtis, džiaugtis. Šimtametė, nulipusi iš 5 aukšto, nuėjo į kirpyklą, išsikepė du tortus – vieną giminėms, kitą – draugėms, kurioms po aštuo-niasdešimt. Argi ne nuostabu? Mes turime tiek progų džiaugtis gyveni-mu. Ne veltui sakoma: jei per dieną nė karto nenustebai, pasistenk tą die-ną užmiršti.“

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ

Kartais moterį apakina meilė vy-rui, o tada, kai gimsta vilti s pakeis-ti gyvenimą, vaikai joms pradeda trukdyti .

Išmainė vaiką į vyrą

Kartą mano draugė Laura prie vyno taurės prasitarė, kad turi ne du, kaip žinojau, o tris vaikus. Nustebau. Kas tai – muilo operos siužetas? Kodėl ji niekada nekalbėjo apie savo pirmagi-mį? Atseit, antrasis vyras ir taip daug dėl jos padarė įsisūnijęs jaunesnį jos berniuką. Netrukus gimė dar vienas, jųdviejų vaikas. Nieko netrūko, kelia-

vo, pramogavo, pirko būstus. Deja, po penkerių metų ponas Šaunusis, kuris, ti esą sakant, visada mėgo moteris, ją paliko dėl kitos, kur kas jaunesnės ir be vaikų. Tačiau grįžkime prie to pa-slapti ngo vaiko. Kodėl jis tarsi išnyko iš mamos gyvenimo? Todėl, kad tada, kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojo-mis, dygus kaip kaktusas paauglys gali dar labiau sukomplikuoti ir taip trapią laimę. Laura vengė apie jį šnekėti to-dėl, kad nebeturėjo kuo didžiuoti s. Tai buvo blogas vaikas, jau turėjęs reika-lų su teisėsauga, susidėjęs su prasto-mis kompanijomis. Senyva močiutė jo nesuvaldė. O Laura, išmainiusi vaiką į vyrą, galop liko prie suskilusios geldos. Prarado ir pirmą, ir antrą. Gal vaikinu-

ko likimas būtų visai kitaip pasisukęs, jei kadaise jo mama nebūtų taip egois-ti škai palikusi?

Neti kra laimė

„Dėl vyrų moterys galėtų pasikar-ti , savo dukras leidžia skriausti patė-viams, kad ti k jų nepaliktų. Bjauri to-kia vergija“, – rašo moterys internete. Ar ti kite tų moterų, kurios apsimeta nematančios, kaip jų naujieji drau-gai psichologiškai gniuždo ar fi ziškai skriaudžia jų dukras ir sūnus, nuošir-dumu? Moterys – jautrios kaip ka-tės, tačiau daug ko nematyti joms yra naudingiau. Aplink pilna istorijų, kai vaikai niekur nenukišami, tačiau savo meilę ir dėmesį moterys nevienodai seikėja vaikui ir naujam vyrui. Patriar-chalinėje visuomenėje taip ir mąsto-ma: vyras – karalius, bus vyras – bus

ir vaikas. Neretai moterys prašo vaiko pakentėti : „Turime džiaugti s, kad jis mus išlaiko, su mumis gyvena – taip lengviau.“ Jos puikiai žino, kad meilės rinkoje moterys su vaikais nėra labai paklausi prekė.

Taip ir liko mergaitėmis

Psichologė Genovaitė Petronienė pastebi, kad moterys, teikiančios pir-menybę vyrams, neretai ti esiog ne-moka auginti vaikų. Tačiau ar galima išmokti meilės, jei pati jos nesi gavu-si? Mylėti neišmoksta ne ti k „gegučių“ vaikai, bet ir auksinių narvelių papūgė-lės, jei joms meilė pakeičiama aukso grūdeliais. Moterys, vaikystėje netu-rėjusios gero ryšio su tėvu, norėtų am-žinai likti mergaitėmis, kuriomis reikia rūpinti s. Jos geriau moka bendrauti su vyrais nei su vaikais.

Ar vaikai trukdo meilei?

Žmonės išgirsta vieni kitus, jei myli. O, kad daugiau žmonių vadovautųsi šiuo jausmu!

Metas, kada gyvenimas džiugina

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Kad turėtum, ką pasakyti nuo scenos, reikia labai daug. Neteisinga manyti , kad išmokęs kelis akordus gali brauti s į sceną. Žmogus už viską turi prisiimti atsakomybę, o to labai trūksta gyvenime,“ – sako Gediminas Storpiršti s.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3016

Arvydas JOCKUS

Bronzos medalius pasaulio krep-šinio čempionate Turkijoje iškovoju-siems Lietuvos krepšininkams buvo sunku suvokti jų pasiektos istorinės pergalės reikšmę. „Ką padarėme, turbūt suprasime po metų ar dvejų, o gal dar vėliau, kai baigsime krepši-nio karjerą“, – po laimėtų rungtynių su serbais jausmingai kalbėjo nau-jieji šalies didvyriai.

Nuoširdus patrioti zmas

Vėlų sekmadienio vakarą pasibai-gus fi nalo dvikovai tarp JAV ir Tur-kijos į aikštę atsiimti iškovotų bron-zos medalių išbėgo jauna Lietuvos

rinktinė. Vorele išsirikia-vę Lietuvos vyrai įžen-gė pasišokinėdami ir dainuodami „Ant kalno mūrai, joja lie-

tuviai“.Visi dvylika mūsų ša-

lies žaidėjų ir vyriausiasis jų tre-neris Kęstutis Kemzūra pečius

buvo apsirišę lietuviškomis trispalvėmis – iš viso

trylika, keturioliktą priekyje nešė tur-kų jaunuolis, o penkiolikta kartu su nugalėtojų ir čempionato šeiminin-kų vėliavomis netrukus pakilo į palu-bę skambant JAV himnui. Salėje tuo metu plevėsavo dar bent kelios de-šimtys sirgalių atsivežtų trispalvių.

Ši Lietuvos vėliavų gausa Stam-bulo arenoje vainikavo ne tik istorinę mūsų šaunios rinktinės pergalę, bet ir parodė jaunos lietuvių krepšininkų kartos nuoširdžią meilę tėvynei, kurią jie demonstravo per visą čempiona-tą. Krepšininkų jausmus galėjo ma-tyti kiekvienas, stebėjęs, kaip dvylika žaidėjų, prieš kiekvienas rungtynes priglaudę ranką prie širdies, paskendę savo mintyse lengvai linguodavo į šo-nus skambant Lietuvos himnui.

Aštuonis kartus iš devynių šie jau-ni vyrai Turkijo-je šoko perga-lės šokį, kėlė pasididžiavimo

jausmą ir spaudė džiaugsmo ašaras

tėvynėje ir po platų-jį pasaulį išsibarsčiu-siems tėvynainiams. Jauna Lietuvos krep-šinio komanda šie-

met perrašė mūsų ša-lies krepšinio istoriją.

„Suprasime vėliau“

„Norėjosi dar daugiau, bet džiaugiamės tuo, kas įvy-ko. Ar suvokiame? Dabar dar emocijos plūsta. Bet manau, kad tas supratimas ateis. Se-zono metu ar kitais metais suprasime. Jeigu kiekvienais metais laimėtume, gal taip nebūtų. Kitiems žaidėjams

tai įvyksta apskritai vieną sykį gyvenime. Manau, kad tai yra

paprasčiausiai nuostabu“, – po iškovotos pergalės prieš serbus jausmų netvardė komandos ka-pitonas Robertas Javtokas.

Komandos senbuvis gyrė savo jaunus draugus. „Jaunimas – nuostabus. Jautėsi, kad jie turi ne tik noro, bet ir proto. Jie kad ir jauni, bet žaidžia Eurolygoje, yra komandų lyderiai. Nebuvo, kad susirinko jaunimas iš Gargždų ir išlošė. Ne. Susirinko tikrai pajė-

gūs, galingi krepšininkai. Ir labai no-rėčiau padėkoti treneriui, nes jis mus įtikino, kad mes tai galime padary-ti“, – sakė R.Javtokas.

Pažadindavo žvėrį

Rinktinės kapitonas prisipaži-no, kad naujas komandos treneris K.Kemzūra elgėsi naujoviškai, kitaip nei ankstesni strategai. Prieš mačą su Argentina K.Kemzūra žaidėjams pa-rodė specialiai parinktą fi lmo „300“ ištrauką, kurioje skambėjo Spar-tos karaliaus Leonido frazė, ištar-ta trims šimtams savo vyrų, stojusių prieš milžinišką persų kariuomenę: „Neduokite jiems nieko ir atimkite iš jų viską!“

Ta frazė persmelkė žaidėjus, jie nejučiomis, net nenorėdami, ją kar-tojo aikštelėje. „Jis mus užvesda-vo. Mes tikrai pašiurpę išeidavome. Jis mus įtikindavo, ką mes galime pasiekti. Jis mumyse pažadindavo tuos žvėris, kuriuos mes išleisdavo-me aikštelėje. Manau, kad jo dar-bas yra auksinis“, – savo trenerį gyrė krepšininkas.

Nors R.Javtoką čempionate ka-mavo čiurnų traumos, kiekvienas rungtynes jis žaidė vis geriau. Tačiau žaidėjas nesureikšmino savo indėlio. „Nemanau, kad tai buvo koks nors didvyriškumas. Anksčiau ir Sabonis, ir Marčiulionis, ir Žukauskas žaidė kęsdami skausmus. Rinktinė ne ta vieta, kur gali galvoti apie sezoną. Taip išėjo, kad šiame čempionate abi kojas palikau. Dešimt metų nebuvau čiurnos susižeidęs, o per šį čempio-natą, še tau kad nori, – net tris kar-tus išsinarinau. Bet manau, kad verta buvo. Dėl tokio medalio. Antrą sykį vėl rinkčiausi tą patį: palikčiau abidvi tas kojas. Klube gal gausiu poilsio, iš-sigydysiu“, – šypsojosi kapitonas.

Galėjo būti ir fi nale

„Aišku, esame laimingi, emocijos plūsta. Bet ką padarėme šiame tur-nyre, suprasime tik po metų dvejų, gal dar vėliau, kai baigsime karjerą“, – svarstė puolėjas Tadas Klimavičius.

Jis prisipažino, kad prieš čempi-onatą negalvojo, kurią vietą užims Lietuva, tiesiog norėjo kuo geriau pasirodyti. „Aš pats tik pirmą kartą rinktinėje esu. Bet kai paskui pra-dėjome tas varžybas laimėti – sun-kiai – vienas, antras, trečias, ketvirtas, pradėjau galvoti: kodėl gi ne, galime laimėti, komanda neblogai atrodo, visi draugiški, vieni kitus palaiko. Jei ne tos blogos varžybos su amerikiečiais, galėjome iki pat fi nalo ateiti“, – prisi-pažino rinktinės debiutantas.

Atsipalaidavo rūbinėje

„Tai turbūt pati geriausia ir pati saldžiausia pergalė, nepalygintina su niekuo, – apimtas jaudulio kalbėjo gy-nėjas Tomas Delininkaitis. – Trauktis nebuvo kur. Ketvirta vieta buvo kiše-nėje, o trečią reikėjo pasiimti.“ Krep-šininkas prisipažino, kad jam trūksta žodžių apsakyti savo jausmus. „Ga-liu tik tiek pasakyti, kad praleidau du mėnesius su šauniais vyrukais. Net trūksta žodžių apibūdinti, ką jaučiu širdy. Žodžiais to nepasakysi, – susi-jaudinęs sakė T.Delininkaitis. – Pasi-ilgsiu tų visų vyrukų.“

„Rūbinėje – „bardakas“. Nežinau, kas ten viską sutvarkys“, – trumpam išėjęs pasikalbėti su žurnalistais pri-sipažino puolėjas Paulius Jankūnas. Krepšininkas išsidavė, kad žaidėjai persirengimo kambaryje darė viską,

ko nebuvo galima daryti per čempio-natą. „Ir šampaną šovėme, ir pergalės cigarai buvo, emocijos liejosi per kraš-tus. Visi per čempionatą buvo susi-koncentravę, susikaupę, o po šios per-galės tikrai vyrai atsipalaidavo, išleido gerąsias emocijas. Šiais metais rinkti-nėje atmosfera tokia, kokios dar ne-buvo, – tvirtino krepšininkas. – Prieš čempionatą Lietuvoje niekas netikė-jo, kad taip toli nueisime. Bet smagu įrodyti tiems visiems skeptikams, kad nors nėra daug žvaigždžių, visi vienas už kitą mūru stojome ir padovanojo-me Lietuvai bronzos medalį.“

Žaidė draugai ir arti mieji

Puolėjas Jonas Mačiulis džiaugė-si, kad bronzą iškovojo su savo senais draugais iš Kauno „Žalgirio“. Be jo, buvusio žalgiriečio, šioje rinktinėje žibėjo keturi dabartiniai Kauno klu-bo lyderiai: Mantas Kalnietis, Marty-nas Pocius, Tada Klimavičius ir Pau-lius Jankūnas. „Smagu laimėti bronzą su tais pačiais žmonėmis, su kuriais buvau nuo pat mažumės, su kuriais kartu augome, kartu pykomės, kar-tu tobulėjome. Tai nerealu. Ir dabar džiaugtis tarp savų žmonių tuo me-daliu yra tikrai nepakartojamas jaus-mas“, – prisipažino krepšininkas.

J.Mačiulis iškovotą pergalę dedi-kavo artimiausiems žmonėms: „Vi-siems, kurie mus palaikė: šeima, tėvai, mamos, sesės, broliai, žmonos, du-kros, sūnūs. Jie yra mūsų artimiausi žmonės, kurie visą laiką paguosda-vo ir nuramindavo po visų varžybų, taip pat ir po tų, kai su amerikiečiais pralošėme... Aišku, visų pirma jiems esame dėkingi, ir tie medaliai iš pra-džių skiriami jiems, o po to – visai li-kusiai tautai.“

Sportas

Bronzos medalius krepšininkai laistė šampanu

Lietuva čempionate

Grupės varžybos (Izmyras)Rugpjūčio 28 d. (sekmadienis)Lietuva–Naujoji Zelandija

92:79

Rugpjūčio 29 d. (pirmadienis)Lietuva–Kanada 70:68Rugpjūčio 31 d. (antradienis)Lietuva–Ispanija 76:73Rugsėjo 1 d. (trečiadienis)Lietuva–Prancūzija 69:55Rugsėjo 2 d. (ketvirtadienis)Lietuva–Libanas 84:66Aštuntf inalis (Stambulas)Rugsėjo 7 d. (antradienis)Lietuva–Kinija 78:67Ketvirtf inalis (Stambulas)Rugsėjo 9 d. (ketvirtadienis)Lietuva–Argenti na 104:85Pusfi nalis (Stambulas)Rugsėjo 10 d. (šeštadienis)Lietuva–JAV 74:89Dėl 3-ios vietos (Stambulas)Rugsėjo 11 d.Lietuva–Serbija 99:88

Medalių kolekcija

Olimpinės žaidynėsBronza 1992, 1996, 2000Europos čempionataiAuksas 1937, 1939, 2003Sidabras 1995Bronza 2007Pasaulio čempionataiBronza 2010

Atsiimti medalių Lietuvos rinkti nės vyrai ėjo pečius apsigaubę trispalvėmis. EPA-Eltos nuotraukos

Įveikę serbus krepšininkai puolė mėtyti savo pergalių architektą K.Kemzūrą.

Rinkti nės lyderis L.Kleiza išrinktas

į čempionato geriausių žaidėjų

penketuką.

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 17Sportas

Arvydas JOCKUS

Vilniaus oro uoste nusileidus lėktuvui, parskraidinusiam stebu-klingu vadinamą dvyliktuką, ties trapu buvo išvyniotas raudonas kilimas, kuris čia tiesiamas tik per ofi cialius užsienio valstybių vado-vų vizitus. Pirmieji krepšininkus pasveikino premjeras Andrius Ku-bilius ir Lietuvos sporto vadovai. Linksmai nusiteikę rinktinės vyrai su medaliais ant krūtinių nedels-dami sėdo į jų laukusį atvirą au-tobusą ir patraukė triumfo keliu į sostinės širdį.

Apstulbo iš neti kėtumo

Maždaug po valandos įvažiavę į Rotušės aikštę krepšininkai ir visi rinktinės darbuotojai, regis, apstul-bo iš nuostabos. Sausakimšoje aikš-tėje, kuri labiau priminė banguojan-čią žmonių jūrą, juos pasitiko Kauno šampaninio choro ir jo vadovo Rai-gardo Tautkaus atliekama legendinė Fredžio Merkurio baladė „We Are the Champions“ bei į pratisą „Ačiū-ū-ū-ū“ susiliejantys dešimtys tūks-tančių balsų.

Besišypsančių krepšininkų akyse galėjai įžvelgti tramdomas džiaugsmo

ir dėkingumo ašaras. „Noriu padėko-ti ir pasakyti: šita rinktinė pranoko lūkesčius, o jūs, žmonės, pranokote mūsų lūkesčius. Ačiū jums už šitas akimirkas“, – dėkojo vyr. treneris Kęs-tutis Kemzūra. „Kai pamačiau, kiek čia žmonių... Tai kas būtų, jei būtu-me laimėję auksą“, – negalėjo pati-kėti Martynas Gecevičius. „Protu nesuvokiamas dalykas. Neįmanoma nupasakot, ką mes dabar kiekvienas jaučiame“, – sumišęs kalbėjo Marty-nas Andriuškevičius. „Nuostabu, kaž-kas neapibūdinamo. Lietuviai visada moka švęsti pergales“, – žavėjosi Pau-lius Jankūnas.

Nindzė, garbanius ir kiti

Atvykę krepšininkai aidint plo-jimams ir šūksniams „ačiū, ačiū“ po vieną buvo kviečiami užlipti ant sce-nos. Čia juos pasitikęs renginio ve-dėjas Mindaugas Stasiulis taikliai apibūdino žaidėjus, kurių kiekvienas įnešė unikalų indėlį į iškovotą pasau-lio bronzą. Gana netikėti epitetai ir žaidėjams, ir juos garbinančiai miniai aiškiai patiko.

Štai keletas jų. Vienakojis Ro-bertas Javtokas. Nepajudinamas lyg Puntuko akmuo Tadas Klimavičius.

Taiklioji ranka Martynas Gecevičius. Kilnusis krepšinio riteris Paulius Jan-kūnas, ant kurio nesugeba pykti netgi priešininkų sirgaliai. Simpatingasis garbanius Simas Jasaitis, savo tritaš-kiais virkdęs argentiniečių vaikus ir jų dievaitį Luisą Skolą. Krepšinio nin-dzė Martynas Pocius.

Aštrus kaip peilis, matantis aikš-tę kaip erelis, taiklus kaip Robinas Hudas ir nemirtingas kaip jo ben-dravardis Dankanas Maklaudas – geriausias pasaulio įžaidėjas Man-tas Kalnietis. Kamuolio vagystėmis čempionate pagarsėjęs kovotojas – lietuviškas bulius Jonas Mačiulis,

kurio išsigando ir nuo kurio pabėgo ispanų toreadoras. Geriausias rink-tinės krepšininkas Linas Kleiza.

Paskui žaidėjus į sceną lipo krep-šinio profesorius K.Kemzūra, jo asistentai, treneriai skautai, gydy-tojai, masažuotojai – visas rinkti-nės štabas. Paskutinis ant komandos spaudos atstovo Lino Kunigėlio ir administratoriaus Žydrūno Vilen-čiko pečių į sceną buvo įneštas gy-vasis Lietuvos rinktinės talismanas Juozukas – legendinis masažuotojas Juozas Petkevičius.

Bendras šokis ir daina

Tautiniais drabužiais pasipuošu-sios merginos rinktinės narius pada-bino ąžuolo vainikais. Vėliau krepši-ninkai juos nuskraidino į minią.

Iš valdžios atstovų vienintelis rinktinę pasveikino Seimo pirmi-ninko pavaduotojas Česlovas Stan-kevičius. Minia jo vos nenušvilpė. Tačiau krepšinio sirgalių ir rinktinės pagarbos nusipelnė jaudinantys ka-denciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus žodžiai.

Krepšininkų laimėjimą V.Adam-kus apibūdino kaip vieną gražiau-sių pergalių, kurias jam teko ma-tyti gyvenime. „Džiaugiuosi, kad laikas bėga, kartos keičiasi, atsiran-da vis naujų vardų ir veidų, o Lie-tuva nesitraukia iš pasaulio krepši-nio olimpo. Ir tai tęsiasi jau daugiau kaip 70 metų“, – po šių perskaitytų V.Adamkaus žodžių visa rinktinė pakilo nuo kėdžių ir vieningai su-sikibo rankomis.

Rinktinei buvo priminta, kad ši pergalė negali pasotinti ištroškusių Lietuvos krepšinio gerbėjų. „Žygdar-biai turi tęstis“, – linkėjo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempiona-to pasirengimo vyriausybinės darbo grupės vadovas Raimundas Alekna, čempionato šeimininkės ir organiza-torės vėliavą perduodamas koman-dos kapitonui Robertui Javtokui.

Vėliau krepšininkams, aistruo-liams už sukurtą stebuklą dėkojo ir rinktinės rėmėjai, šiai komandai už pusę milijono eurų nupirkę keliala-pį į Turkiją.

Sutiktuvių šventė baigėsi bendru krepšininkų ir tūkstančių sirgalių pergalės šokiu. Ritmingai pasišoki-nėdami visi iš širdies traukė Lietuvos krepšinio himną „Trys milijonai“.

Prieš palikdama sceną šalies krepšinio rinktinė dar kartą drau-giškai susikabino rankomis ir tvir-tai sušuko: „Mes – už Lietuvą!“ „Už Lietuvą-ą-ą-ą!“ – aidu nuvilnijo su-sižavėjusi minia.

Didvyriams – įspūdingos suti ktuvės Pirmadienio vakarą daugiatūkstanti nė paauglių ir jaunimo minia Vilniaus Rotušės aikštėje pasiti ko naujus krepšinio dievaičius, iš Stambulo į Lietuvą parvežusius pasaulio čempionato bronzos medalius.

Iš oro uosto į sosti nės Rotušės aikštę rinkti nė atvyko atviru autobusu.

Naujieji šalies didvyriai prisipažino neįsivaizdavę, kas jų laukia Lietuvoje.

„Bronzinius čempionus“ pasiti ko daugiau kaip 10 tūkstančių sirgalių minia. Raimundo Šuikos nuotraukos

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3018 Kelionės

Remigijus MAŽINTAS

Nedidelė krikščionių bendruo-menė, glausdamasi ant Titano kalvos Apeninų papėdėje, gyveno pagal savo Mokytojo žodžius: „Pa-lieku jus laisvus nuo kitų žmonių.“ Ir sanmariniečiai, brangindami savo laisvę, nuolat statė ir tvirti no savo mažos valstybėlės sienas.

Krikščionio prieglobsti sant uolos

Miniatiūrinį San Mariną (60 kv. km, 25 tūkst. gyventojų ) iš visų pusių supa Italija. Jo istorija iš esmės ir pra-sidėjo nuo krikščionių bėgimo iš Itali-jos. Labai seniai, prieš porą tūkstant-mečių, akmentašys, vardu Marinas, darbavosi statant Riminio uostamies-tį. Jis buvo krikščionis ir persekiojimų metu rado prieglobstį ant sunkiai pa-siekiamo kalno, už 25 km nuo uos-to. Kartu su kitais tikėjimo broliais Marinas pradėjo statyti ant šios uo-los tvirtovę. Žinia apie nepriklausomą krikščioniškąją buveinę greitai paskli-do po kaimynines žemes, apaugda-ma legendomis. Dar gyvas būdamas Marinas buvo paskelbtas šventuoju, o jo žemė pavadinta Šventojo Ma-rino žeme, arba paprasčiausiai – San Marinu. Kalbama, jog daugelį amžių sanmariniečiai šventai tikėjo pranašiš-kais savo Mokytojo žodžiais: „Palieku jus laisvus nuo kitų žmonių“. Tokios laisvės kaina – neprieinamų sienų sta-tyba. Tai tęsėsi amžių amžius.

Sveiki atvykę į laisvės šalį!

Vaikštinėdamas saule užlietomis nykštukinės sostinės gatvelėmis, su-pranti, jog žodis „libertas“ – čia svar-biausias. Jis tarsi tvyro visur, prade-dant valstybiniu herbu. Visi gidai pasakojimą pradeda maždaug taip: „Per beveik porą tūkstantmečių dau-

gybė kraujo buvo pralieta mūsų ma-žytės šalies prieigose, tačiau nė sykio grobiko koja nebuvo įžengusi pro jos vartus“. Ir tai – absoliuti tiesa.

Pavyzdžiui, XVI amžiaus viduryje, valdant popiežiui Pauliui III, milžiniš-ka armija bandė šturmu užimti tvirtovę. Bet Dievo malonės dėka kalną apgau-bęs neregėto tankumo rūkas – ir priešas atsitraukęs. O štai Napoleonas Bona-partas savo itališko žygio metu pražy-giavo visiškai arti nykštukinės valstybės sienų. „San Mariną reikia išsaugoti kaip laisvės pavyzdį“, – pasakė jis kariams ir pasiuntė į Titano kalną pasiuntinį, per-davusį imperatoriaus pasveikinimą šios šalies gyventojams...

Tvirtovės – mėgstama pasivaikščiojimų vieta

Nepaisant to, kad ši šalis – agra-rinė, sanmariniečiai visą laiką buvo

turtingesni už savo kaimynus italus. Pinigus jie „daro“ iš savo nepriklau-somybės ir savireklamos, vaizduoda-mi šalies įžymybes ant pašto ženklų, medalių, monetų, suvenyrų. Kasmet milijonai turistų atvyksta į švento-jo Marino žemę pasigrožėti mies-to vaizdais.

Artėdami prie Riminio kuror-to, turistai jau iš lėktuvo gali išvys-ti Titano kalną su trimis iškilusios tvirtovės bokštais. Jie vilioja savo pasakišku paslaptingumu. Sun-ku patikėti, kad šios tarsi žaisli-nės tvirtovės ant vienišo kalno – pati tikriausia valstybė. Už sienos pirmykščiu pavidalu yra išlikusios bazilikos, grįsti statūs laiptai, mini rūmai, vienas prie kito prisiglau-dę miestiečių namai – ko gero, pa-čios brangiausios ir prestižiškiau-sios gyvenamosios buveinės visoje Europoje. Kai užsiropšti akmeni-niais laiptais į tvirtovę ir žvelgi pro jos apžvalginius langelius, nepalieka pojūtis, jog esi pasakų šalyje. Alpi-nistai, grupelėmis ir pavieniui štur-muojantys Titano kalvą, tik sustip-rina šį pojūtį.

Mėgstamiausia turistų, ypač vyriš-kosios lyties, pasivaikščiojimų vieta – Guaitos, Čestos ir Montalės tvirto-

vės. Šiandien net specialistai negali tiksliai atsakyti, kada buvo pradėta statyti pati seniausia iš jų – Guaita. Vietiniai gidai pripažįsta, kad nie-kam nebuvo tekę suardyti šių sienų vientisumo, išskyrus pačius sanma-riniečius.

Šalis turi savo gvardiją

San Marino vyriausybės sanda-ra neįprasta. Tai – parlamentinė respublika, valdoma Didžiosios generalinės tarybos, susidedan-čios iš 60 žmonių, renkamų vi-suotiniu balsavimu. Ši taryba išrenka du kapitonus – regen-tus, kurie eina valstybės galvos parei gas. Bet renkami šie žmonės viso labo šešių mėnesių laikotar-piui – balandžio pirmąją ir spalio pirmąją. Pirmąjį sekmadienį po išrinkimo jie gauna iš savo valsty-bės piliečių neišspręstų klausimų bylas, kurias privalės per pusmetį išnagrinėti.

Šalis labai rami. Atrodo, kad jos gyventojai vieni kitus pažįsta. Ta-čiau Didžioji generalinė taryba vis tiek turi savo gvardiją. Gvardiečiai, apsiginklavę kardais, saugo regen-tus ir periodiškai demonstruo-ja savo galybę įvairiausių švenčių metu. Esama San Marine ir tvirto-vę saugančios gvardijos, apsiginkla-vusios šautuvais su ilgais durtuvais. Ji sergsti tvirtovės sienas ir vyriau-sybines įstaigas. Egzistuoja taip

pat policija ir žandarmerija. Ir dar valstybės tarnybą eina arbaletinin-kų korpusas. Tai – vienas seniau-sių valstybinių padalinių. Arbale-tininkai vilki gražias viduramžiškas uniformas, jiems negalioja amžiaus cenzas.

Laimingi tie turistai, kuriems pasiseka atsidurti San Marine per šventes. Toks pojūtis, kad patekai į viduramžius arba į teatralizuotą spektaklį. Tiesiog neįmanoma pa-tikėti, kad tai realus realios šalies gyvenimas.

Čia – neapmuitinta prekyba, ir tai jaučiama kiekviename žingsnyje. Na, ir apskritai San Marinas – viena didžiulė prekyvietė. Kuo aukščiau – tuo mažesnės prekių kainos. Į kokią pusę beeitum – vis tiek kilsi aukštyn. O viršuje – nori į kairę, nori – į deši-nę, vis tiek nusileisi...

Čia retas turistas nenusiperka specifi nio sanmariniško likerio su didelėmis kriaušėmis (kiviais, apel-sinais, abrikosais) paprasto butelio viduryje. Pasirodo, butelius sodi-ninkai užmauna ant žydinčių ša-kelių, ir vaisiai subręsta tiesiog indo viduje. O vėliau į jį supilamas li-keris. Beje, kone kiekvienoje alko-holio parduotuvėje gėrimų galima paragauti.

Kavos skonio negalima užmiršti

San Marinas garsėja savo odos gaminiais – rankinėmis, krepšiais, piniginėmis, diržais... Tik neskubė-kite pirkti ten, kur jus nuves gidas. Nepatingėkite paėjėti aukštyn ky-lančiomis gatvelėmis vieni, be bū-rio bendrakeleivių. Pamatę krautu-vėlę su dominančia iškaba, drąsiai nerkite vidun ir čia jau be jokios skubos apžiūrinėkite prekes. Pama-tysite išties unikalių dirbinių, dėl kurių kainos drąsiai galite derėtis. Beje, suvenyrų čia, ko gero, daugiau negu Italijoje ir jie pigesni.

San Marino gatvėse daugybė ka-vinukių, restoranėlių. Kažkodėl dau-gelis, kurie šiame mieste valstybėje yra lankęsi, sušunka: „O, aš ten val-giau t – o – o – kią picą! Skanesnės niekur nebuvau ragavęs!“ Ne vienas mūsų tėvynainis tik čia pajunta, jog iki šiol paprasčiausiai nežinojo tik-rosios kavos skonio. Aišku, iš pra-džių gal kiek sutrinkama, kai atne-šamas mažytis puodelis kavos. „Ir už tokį kiekį – trys eurai?“ – dingteli į galvą mintis. Tačiau šios kavos sko-nis neužmirštamas ir namo sugrįžus: tirštas, aromatingas, saulėtas, svaigi-namas. Ko gero, kavos paslaptis sly-pi krištolinio skaidrumo kalnų van-denyje.

Čia viskas persmelkta grožio. Čia už kiekvieno kalvos posūkio – tikras botanikos sodas.

San Marinas – Šventojo Marino žemė

Šalis skelbiasi esanti seniausia konsti tucinė respublika pasaulyje – krikščionis akmenskaldys šv. Marinas ją įkūrė 301 mūsų eros metais.

Laimingi ti e, kuriems pasiseka atsidurti San Marine per šventes. Rodos, patekai į viduramžius arba į teatralizuotą spektaklį.

Rotušės aikštė – vietos gyventojų ir jos svečių susiti kimų vieta.San Marine ramu, dvelkia senove, čia visur jauti esi saugus.

Ar pati kėtum, kad šios tarsi žaislinės tvirtovės ant vienišo kalno yra valstybė. Virginijos Barštytės ir GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 19

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas:(skaičiais pažymėtuose langeliuose) – ŽEMDIRBYS.

Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: skaičių suma – 16.

Laisvalaikis

Avino laukia vyresnybės pasiūly-mas pereiti į atsakingesnes pareigas. Nors naujoje vietoje viską turėsite pradėti iš pra-džių, tegul tai jūsų nebaugina – visi pokyčiai, susiję su darbu, jums bus naudingi ir padės atskleisti visus jūsų sugebėjimus. Arti mieji pritars visiems jūsų sumanymams.

Jaučiams rekomenduojama ati -džiai stebėti savo fi nansinę padėtį ir susi-laikyti nuo didelių išlaidų. Pinigų gali trūk-ti visą savaitę. Bet nusiminti neverta – la-bai galimas dalykas, kad jei jums nesiseka fi nansų sferoje, tai pasiseks meilės fronte ir jūs rasite giminingą sielą.

Dvyniai turėtų plėtoti dalykinius ryšius su tolimais partneriais. Jums sek-sis tvarkyti dokumentus ir vesti dery-bas, po kurių atsiras reali galimybė ne-blogai uždirbti. Galima tikėtis įplaukų iš anksčiau sudarytų sandorių. Beje, šios pajamos labai pravers.

Vėžiai neturėtų net ir mėginti aiš-kinti s santykių su aplinkiniais. Dabar vis ti ek nieko nepasieksite, ti k sugadinsite savo reputaciją. Be to, neperverti nkite savo jėgų, kartais būna geriau nieko ne-padaryti nei imti s darbo ir jo neatlikti .

Liūtai kitą savaitę galės sėkmin-gai įgyvendinti savo idėjas. Jūsų presti žas ir reputacija pasieks neregėtas aukštu-mas. Drąsiai žvelkite į savo ateitį , nesi-drovėkite reikšti savo pažiūrų ir nuomo-nės. Jūsų žodžiai ir veiksmai ti k padidins jūsų autoritetą.

Mergelių laukia visais atžvilgiais sėkminga savaitė. Jūsų pati rti s ir profe-sionalumas vėl bus deramai įverti nti . Vy-resnybė rimtai galvoja apie jūsų paaukšti -nimą. Bendravimas su giminėmis ir drau-gais bus naudingas.

HoroskopaiHoroskopai

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(rugsėjo 20–26 d.)

Svarstyklėms pagaliau pavyks pa-justi neseniai atlikto ti taniško darbo rezul-tatus. Jūsų sėkmė bus geriausias atlygis už darbštumą ir atkaklumą. Tvirtai ženkite pasirinkta krypti mi ir jums neteks graužti s dėl veltui praleisto laiko.

Skorpionų laukia produktyviam darbui ir dalykiniams susiti kimams pa-lankus metas. Dirbti bus įdomu ir lengva, o į galvą atėjusios idėjos gali tapti ti krai didingų ateiti es laimėjimų pradžia. Bet jums primygti nai rekomenduojama vengti bet kokios rizikos.

Šauliai turėtų atkreipti dėmesį į asmeninius santykius. Venkite neapgalvo-tų poelgių ir nebūkite šiurkštūs bendrau-dami su arti maisiais, kad nesugriautumė-te namuose nusistovėjusios idilės. Jūsų sugebėjimas rasti teisingus sprendimus padės pasiekti užsibrėžtą ti kslą.

Ožiaragis pasieks didelių laimė-jimų spręsdamas darbe susikaupusias problemas. Jūsų protas ir bičiulio ry-šiai padės įveikti visus sunkumus. Poil-sio dienas skirkite artimiesiems, jie nori kuo daugiau jūsų dėmesio.

Vandeniai išspręs daugelį pro-fesinių problemų su neregima slapto gerbėjo pagalba. Kaip tik jis gali suteikti jums pasitikėjimo savo jėgomis siekiant užsibrėžto tikslo. Visais atžvilgiais palan-kus laikotarpis prasideda tiems Vande-niams, kurie užsiima komercija.

Žuvims kažkas gali trukdyti įgy-vendinti planus, susijusius su naujo įdomaus darbo paieškomis. Būkite at-sargūs, ir tuomet piktanoriai neturės progų įgyvendinti savo kėslų. Verslinin-kus gali apgauti partneriai, todėl dide-lius projektus vertėtų atidėti.

• • •Ponia Miuler sako savo kaimynei:– Vakar mačiau jūsų draugę su meilu-

žiu.– Nesąmonė.– Aš nemeluoju.– O kas tas meilužis?– To tai aš negaliu išduoti , juo labiau

jo žmonai.

• • •– Iš karto po vestuvių mano žmona pra-

dėjo svaidyti į mane visokius daiktus, – pa-sakoja sutuokti nis teismui.

– Kiek laiko jūs vedę? – klausia teisė-jas.

– Penkiolika metų.– Tačiau skundžiatės ti k dabar?– Taip, nes ti k praėjusią savaitę ji pirmą

kartą pataikė.

Pasijuokime

Žodžius rašykite pagal laikrodžio rodyklę nuo įrašytos raidės.

1. Įžymus lietuvių aktorius. 2. Mėnuo. 3. Automati nis pistoletas. 4. Romano „Olive-rio Tvisto nuotykiai“ autorius. 5. Antsiuvas ant uniformos peti es. 6. Geras draugas. 7. Sunkiausio režimo kalėjimo vienutė. 8. Planeta. 9. Atkarpa, jungianti dvi greti mas daugiakampio viršūnes. 10. Prietaisas pasaulio šalims nustatyti . 11. Personažas, lie-pęs numušti obuolį padavime apie Vilių Telį. 12. Pirmasis Rusijos prezidentas. 13. „Parduotos vasaros“ autorius. 14. Medis arba krūmas liaunomis šakomis, pailgais la-pais. 15. Senovės graikų mitų herojus, pasižymėjęs didele fi zine jėga. 16. Kuriam nors ti kslui sudaryta atsarga. 17. Darželių gėlė stambiu kvapiu žiedu. 18. Lazdynų ar kitų medžių vaisius. 19. Varnų šeimos paukšti s. 20. Trijų dainininkų ansamblis. 21. Pasakų būtybė – sparnuotas, ugnimi alsuojanti s slibinas. 22. Krūti es dalis, kur atsiveria pieno latakai. 23. Žmogus, ati minėjanti s turtą ir kitas vertybes. 24. Šv. Petro šventė. 25. Šil-tųjų kraštų aukštas, labai sumedėjęs augalas tuščiaviduriu sti ebu. 26. Vienas iš Trijų karalių. 27. Sienas sudarančių rąstų eilė aplink namą. 28. Grafi kos rūšis. 29. Mongo-lijos pinigas. 30. Moteriškosios lyti es vaikas. 31. Metamorfi nė uola, kuri naudojama apdailai, skulptūroms. 32. Cheminis elementas, sidabriškai baltas metalas su nežymiu rausvu atspalviu. 33. Varžybos, kuriose visi dalyviai kovoja tarpusavyje. 34. Dokumen-tas, suteikianti s teisę kur nors važiuoti . 35. Amžinų kančių vieta po mirti es. 36. Vynuo-gių vynas, pagardintas prieskoniais ir vaisti niais augalais. 37. Į jautį panašus, stambus laukinis dykaragis. 38. Kūnas, kurianti s magneti nį lauką.Pati sa. „Tipo“. Rikė. Palėpė. Kasi. Debesis. Las. Ližė. Kam. Šerėnas. Kipu. Liliputas. Pačėsas. Rasė.

Ratažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3020 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Žodžių kišenė. 11.55 LTV naujas sezonas.

„Tai, kas svarbiausia“. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 Nuotykių serialas

„Padūkėlis“. 15.00 135-osioms

M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. „M.K.Čiurlionio gyve-nimo ir kūrybos metai Vilniuje“.

15.40 Tūkstantmečio akimirkos. „Dvarai“ (k.)

16.00 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Dok. f. „Lietuviai. Žydai.

Kaimynai“. 22.05 „Operetė – mano

meilė“. Operos daini-ninkė Erika Navickaitė (Austrija).

22.30 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką.

23.00 Čiurlionio kodas. 23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 Animac. serialas

„Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Edas, Edis ir Edys“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Gamtos vaikai“. 15.30 Humoro serialas

„Liežuvautoja“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas „Mėly-

nasis drakonas“ (k.). 17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Veiksmo f. „Gilus pogrindis“. (N-14)

23.05 „Grožio peilis“. (N-14) 0.05 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis (k.). 10.00 „Išlikimas“ (k.). (N-7) 11.00 Serialas „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš susi-

pažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo

serialas „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš susi-

pažinau su jūsų mama“. (N-7)

20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7)

21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14)

21.30 Nuotykių f. „Džeru deimantas“.

23.10 Nuotykinė drama „Laukinė upė“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika. 18.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.15 Skonio reikalas (k.). 11.00 „Ekovizija“. Laida apie

ekologiją (k.). 11.30 Griūk negyvas! (N-7) 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Kuluarai (k.). 12.10 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 14.50 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 15.20 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas (k.). 18.45 Savaitė. 19.10 Muzikos atmintis.

M.K.Čiurlionis. Simfoninė poema „Miške“ (4 laida).

19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.20 Serialas „Puaro“. 22.05 Tūkstantmečio

akimirkos. 22.20 Žmonės kaip žmonės. 23.00 Čiurlionio kodas (7 laida). 23.50 Panorama. 0.35 Mano mylimi herojai.

Dainuoja G.Grigorianas.

TV1 9.05 Animac. serialas

„Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“ (k.). 10.20 „Edas, Edis ir Edys“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Dok. serialas „Gamtos

vaikai“. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 Animac. serialas

„Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 18.00 „Kremas“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 Humoro serialas „Driu

Kerio šou“. (N-7)

20.30 „Alchemija I. Kokia turi būti kultūros laida?“. Laida apie kultūrą.

21.00 Kriminalinė drama „Kaip pagrobti Sinatrą“.

22.55 Dakaro lenktynės „Šilko kelio ralis“.

24.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. (k.) 10.00 „Išlikimas“ (k.).

Nuotykių šou. (N-7) 11.00 Fantastinis veiksmo

serialas „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš

susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. (N-7) 17.00 Serialas „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš

susipažinau su jūsų mama“. (N-7)

20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7)

21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14)

21.30 Siaubo f. „Pagieža“. (N-14)

23.30 Siaubo f. „Sutemos“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Def Leppard. Dok. f.

„Hysteria“. 8.30 Super Liuks! R.Cicino

koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 12.30 Super Liuks! Koncertas

„Seriously live in Berlin“.

13.30 Def Leppard Dok. f. „Hysteria”.

14.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.30 Super Liuks! Koncertas

„Seriously live in Berlin“. 19.30 Def Leppard. Dok. f.

„Hysteria“. 20.30 Super Liuks! R.Cicino

koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7.

Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.15 Super L.T. (k). (N-7) 11.00 Girių takais (k.). 11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.). 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.). 12.50 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 22.55 Kas tu toks? 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“. 7.20 „Šegis ir Skūbis

Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 Super KK2 (k.). 9.55 Komedija „Policijos

akademija 5. Užduotis Majamio pakrantėje“ (k.).

11.30 „Žvaigždžių klubas“ (k.).

12.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.).

12.30 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7)

13.30 „Tazmanija“. 14.00 Animac. serialas

„Tomo ir Džerio pasakos“.

14.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.40 „Misija: darbas“.

Edukacinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 „Kažkas atsitiko“.

Pramoginis šou. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Veiksmo trileris

„Patriotų žaidimai“ (1992 m., JAV). (N-7)

1.05 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

2.00 „Deksteris“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Atžalos“. 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Vaikų „Eurovizijos“

dainų konkurso nacionalinė atranka (k.). (2 laida).

14.15 Savaitė. 14.45 Klausimėlis (k.). 15.00 Trembita. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 Pasaulio

panorama. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Autofanai (k.). 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00 Šeštadienio rytas

(k.). 10.00 Melodrama

„Zandbergo žavesys“ (k.) (2008 m., Vokietija). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). Pokalbių laida.

13.30 Spaudos apžvalga (k.).

14.00 „Labas vakaras, mielasis“ (k.).

14.35 Ekstrasensų mūšis. (N-7)

15.35 Animac. serialas „Rahanas“.

16.00 Nuotykių serialas „Juodasis riteris“. (N-7)

17.00 Humoro serialas „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida.

19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas.

20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Amerikos talentai

IV. 23.20 Žinios. 23.45 „Valstybės kelias“

(k.). Dok. f. ciklas. 0.40 Drūtsraigtis

Lietuvos Galiūnas 2010“ (k.). (4 etapas, Zarasai).

1.50 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių

vasara“. (N-7) 10.45 Fantastinė drama

„Edvardas Žirklia-rankis“ (k.). (N-7)

13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 Animac. serialas

„Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro

pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 „Kodėl?“ Pokalbių

laida. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. Auto loto. 22.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-14) 24.00 „Herojai“ (2008 m.,

JAV). (N-14) 1.00 Veiksmo drama

„Pagrobimas“ (2006 m., JAV). (N-14)

1.55 „Andželos akys“. (N-14)

Rugsėjo 20, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Auksinės kolekcijos.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis. 22.58 LR himnas.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“. 7.20 Premjera. Animac.

serialas „Kas naujo, Skubi Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

8.55 KK2 (k.). 9.30 FTB (k.) 10.20 Valanda su Rūta (k.). 11.55 „Kažkas atsitiko“.

Pramoginis šou. 12.30 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“. 14.00 Animac. serialas

„Tomo ir Džerio pasakos“.

14.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 „Neišgalvoti

gyvenimai“. Gyvenimo būdo laida.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Premjera. Veiksmo

trileris „Snaiperis 3“ (2004 m., JAV).

0.20 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.15 „Deksteris“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 TV vaid. serialas

„Giminės ir...“ 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite (k.).

14.00 Sporto panorama (k.).

14.30 Pasaulio panorama (k.).

15.00 Vilniaus albumas. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Kung Fu

akademija“ (k.). (N-7)

8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). (N-7)

9.00 Sekmadienio rytas. (k.).

10.00 Drama „Tunelis į laisvę“ (k.). (2004 m., Italija, Vengrija).

12.00 Televitrina. 12.30 Atvirai su žvaigžde

(k.). 13.30 Spaudos apžvalga

(k.). 14.00 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 15.35 Animac. serialas

„Rahanas“. 16.00 Nuotykių serialas

„Juodasis riteris“. (N-7)

17.00 „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

18.10 Atvirai su žvaigžde. 19.10 Karštas vakaras. 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Šeimos galva“ (2000 m., JAV). (N-7)

23.35 Žinios. 24.00 „Liejyklos gatvė“

(k.). (N-7) 1.00 Sankirtos (k.). 1.30 „Verslo širšės“.

Verslo aktualijų laida (k.).

2.00 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Naisių

vasara“. (N-7) 10.45 Lietuvos talentai

2010 (k.). 12.15 Akistata (k.). (N-7) 13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 Animac. serialas

„Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 Animac. serialas

„Avataras“. 15.00 „Madagaskaro

pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“ (2010 m., Lietuva). (N-7)

19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Žvilgsnis

į ateitį“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.00 „CSI kriminalistai“. (N-14)

24.00 Fantastinė drama „Herojai“ (2008 m., JAV). (N-14)

1.00 Veiksmo drama „Pagrobimas“ (2006 m., JAV). (N-14)

1.55 „Andželos akys“. (N-14)

Rugsėjo 21, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Baladės. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Mekas. 22.58 LR himnas.

„Kaprio sala““. „Patriotų žaidimai“. TV3 žinios. „Juodasis riteris“.

„Dingę“. „Snaiperis 3“. Žiūrim, ką turim. „Šeimos galva“.

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 21TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Algimanto Bražinsko

kūrybos vakaras. 13.00 Kūrybos metas (k.). 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Architektūros kolekcija“. 2007 m.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.50 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai. 20.40 Lietuvos žydų

genocido dienai. „Žydai Lietuvos miestuose“.

21.30 „Žemė–2“. 23.00 Čiurlionio kodas. 23.50 Panorama. 0.35 Džiazo muzikos

vakaras.

TV1 9.05 Animac. serialas

„Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“. 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Dok. serialas „Gamtos

vaikai“. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas

„Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Vesternas „Vaitas Erpas“.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou (k.). (N-7) 11.00 Fantastinis veiksmo

serialas „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš

susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo

serialas „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš

susipažinau su jūsų mama“. (N-7)

20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7)

21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14)

21.30 Komedija „Bėgimas džiunglėse“. (N-7)

23.30 Drama „Imperatoriškas klubas“.

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 11.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. 11.25 Liuks! Muzika. 12.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

17.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

17.25 Liuks! Muzika. 18.05 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

23.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

23.25 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.15 Skonio reikalas (k.). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Super L.T. (k.). (N-7) 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. 19.18 Kaimo diena. 19.22 Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris. 1.07 Orai.

LTV2 9.00 TV profi laktika. 15.00 Mūsų miesteliai.

Luokė (2 d.). 16.00 Pasaulio

dokumentika. „Kambodžos gyvačių gelbėtojai“.

16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Neįtikėtinos

istorijos“. 18.50 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 19.45 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 135-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Muzikos atmintis.

21.00 135-osioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Vaid. f. „Žalčio karūna“.

22.15 Tūkstantmečio akimirkos.

22.30 Kūrybos metas. 23.00 135-osioms

M.K.Čiurlionio gimimo metinėms. Čiurlionio kodas.

23.50 Panorama. 0.35 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.00 Techninė profi laktika. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Humoro serialas

„Liežuvautoja“ (k.). (N-7)

16.30 Dok. serialas „Gamtos vaikai“ (k.).

17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis

(k.). 18.00 „Kremas“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Kriminalinis trileris „Palmetas“. (N-14)

23.10 „Grožio peilis“. (N-14)

0.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

TV6 9.00–15.00

Techninė profi laktika. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo

serialas „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“.

(N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš

susipažinau su jūsų mama“. (N-7)

20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7)

21.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14)

21.30 Trileris „Už priešo linijos 2“. (N-14)

23.10 Kriminalinė drama „Giliam dugne“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! R.Cicino

koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika. 11.30 Super Liuks!

Koncertas „Seriously live in Berlin“.

12.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

13.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika. 17.30 Super Liuks!

Koncertas „Seriously live in Berlin“.

18.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

19.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. 23.05 Def Leppard. Dok. f.

„Hysteria“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Techninė profi laktika. 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Ekovizija“. Laida apie

ekologiją. 22.55 Kas tu toks? 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“. 7.20 Animac. serialas

„Kas naujo, Skubi Dū“.

7.45 „Miegamasis rajonas“.

9.00 Techninė profi laktika.

15.00 Animac. serialas „Tomo ir Džerio pasakos“.

15.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 „Žvaigždžių

klubas“. Pramoginis šou.

21.00 „Mano mylimas prieše“.

21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 23.40 „Mentalistas“ .

(N-7) 23.40 Serialas „Ties riba“.

(N-14) 0.35 „Terminatorius.

Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.30 „Deksteris“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 TV profi laktika. 15.00 Rusų gatvė. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Las Vegasas“.

(N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Autopilotas (k.). 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00–15.05

Techninė profi laktika. 15.05 Televitrina. 15.35 Animac. serialas

„Rahanas“. 16.00 Nuotykių serialas

„Juodasis riteris“. (N-7)

17.00 Humoro serialas „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

18.10 „Atvirai su žvaigžde“. Pokalbių laida.

19.10 „Karštas vakaras“. Informacinis žurnalas.

20.00 Žinios. 20.25 „Be recepto“. Gerų

patarimų žurnalas. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Jaunasis Kazanova“ (2002 m., Prancūzija, Italija, Vokietija). (N-14)

22.55 Žinios. 23.20 Veiksmo f.

„Nostardamas“ (2000 m., JAV, Kanada). (N-14)

1.05 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Techninė

profi laktika. 15.00 „Madagaskaro

pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“ (2010 m., Lietuva). (N-7)

19.40 Akistata. (N-7) 20.30 „Dar pažiūrėsim...“

TV parodijų šou. (N-7)

21.10 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama

„Psichiatras“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“.

(N-14) 24.00 Fantastinė drama

„Herojai“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama

„Pagrobimas“ (2006 m., JAV). (N-14)

1.55 „Andželos akys“. (N-14)

Rugsėjo 22, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.00–15.00 UTB siųstuvų techninė

profi laktika. LR programa tuo metu bus transliuojama tik internetu.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.A.Jonynas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“. 7.20 „Kas naujo, Skūbi

Dū“. 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 KK2 (k.). (N-7) 9.25 Nuo... Iki... (k.). 10.10 „Lietuvos daina“

(k.). Muzikinis šou. 12.30 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 13.30 „Tazmanija“. 14.00 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 „Iki pasimatymo,

mama“. 18.45 Žinios. 19.06 Ūkiškas požiūris. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 „Mano mylimas

prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

22.43 Kriminalinis trileris „Karas be taisyklių“ (1998 m., JAV). (N-14)

0.25 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. (N-7)

1.25 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 TV vaid. serialas

„Giminės ir...“ 11.00 Forumas. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

14.00 Gustavo enciklopedija (k.).

14.30 Linksmoji šeimynėlė (k.).

15.00 Menora. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Pagaminta Kinijoje. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.12 Mūsų dienos – kaip

šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Detektyvinis

veiksmo serialas „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Tauro ragas (k.). 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00 Be recepto (k.). 9.35 Romantinė drama

„Šeimos galva“ (2000 m., JAV). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 „Atvirai su

žvaigžde“ (k.). 13.30 Spaudos apžvalga

(k.). 14.00 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 15.35 Animac. serialas

„Rahanas“. 16.00 Nuotykių serialas

„Juodasis riteris“. (N-7)

17.00 Humoro serialas „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.

18.10 Atvirai su žvaigžde. 19.10 Karštas vakaras. 20.00 Žinios. 20.25 „Lietuvos žinių“

tyrimas. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Drakonų tiltas“ (1999 m., JAV, Honkongas). (N-14)

22.50 Žinios. 23.15 Drama „Jaunasis

Kazanova“ (k.) (2002 m., Prancūzija, Italija, Vokietija). (N-14)

1.00 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 10.45 Paskutinė instancija

(k.). (N-7) 11.30 „Muzikos čempionų

taurė“ (k.). Muzikos šou.

13.00 Komedija „Auklė“. 13.30 Animac. serialas

„Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro

pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Drąsos

kaina“. (N-7) 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kobra 11“. (N-7) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 Fantastinė drama

„Herojai“. (N-14) 1.00 Veiksmo drama

„Pagrobimas“. (N-14) 1.55 „Andželos akys“.

(N-14)

Rugsėjo 23, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Mickevičius. 22.58 LR himnas.

Žurnalisto tyrimas. „Ties riba“. „Psichiatras“. „Jaunasis Kazanova“.

Pagaminta Kinijoje. Dviračio šou. „Drąsos kaina“. „Drakonų ti ltas“.

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3022 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Kelias. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Vaikų „Eurovizijos“

dainų konkurso nacio-nalinė atranka.

12.40 Spektaklis „Vyšnių sodas“.

15.25 Valstybės kino metraš-tis.

15.55 Ekspedicija į Australiją. Antrojoje Tėvynėje.

16.25 Tapatybės labirintai (k.).

16.55 Pinigų karta. 17.30 Dainuojam Paulių Širvį. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Kambodžos gyvačių gelbėtojai“ (k.).

19.25 Gyvasties tikrasis bū-das. Istorija, parašyta plaktuku.

20.05 Zita Bružaitė. Miuziklas „Undinė“.

21.40 LTV aukso fondas. Vaizdo f. „Girių kirtė-jai“.

23.50 Panorama. 0.20 Siaubo trileris „Mirties

metro“. (N-14)

TV1 9.05 Retrospektyva. 9.40 KTV – kino ir tele

virtuvė. 10.10 Dok. serialas „Gamtos

vaikai“ (k.). 11.10 „Šauniausias Amerikos

šuo“. Realybės šou. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“

(k.). 11.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai. Nuo-

tykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7)

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos

sode“. 16.00 Drama „Mano čempio-

nas“. 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo

prieskoniai“. 18.00 Humoro serialas

„Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Skaičiai“. (N-7) 20.00 „Detektyvė Džonson“.

(N-7) 21.00 Nuotykių f. šeimai

„Džordžas ir drako-nas“. (N-7)

22.40 Didžiosios Britanijos čempionato apžvalga.

23.10 Istorinė drama „Šėtono mylimoji“. (N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.15 9,5 savaitės. (N-7) 11.00 „Mano superherojus“.

Realybės šou. (N-7) 12.00 „Ištikimybės testas“.

Realybės šou. (N-7) 13.00 Geriausių virėjų kovos. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas Gordo-

nas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Eureka“. (N-7) 18.55 Komedija „Girtas

meistras“. (N-7) 21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 Kriminalinė drama

„Anarchijos vaikai“. (N-14)

23.00 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14)

24.00 Drama „Bėgantis paskui aitvarą“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigž-

džių duetai 4. 10.55 Liuks! Muzika. 11.40 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

13.00 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.25 Super Liuks! Žvaigž-džių duetai 4.

16.55 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

18.20 Pirmas kartas su žvaigžde.

18.40 Super Liuks! Žvaigž-džių duetai 4.

22.10 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.35 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Filmas visai šeimai

„Kalvino nuotykiai karaliaus Artūro pilyje“ (k.).

11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Dok. serialas

„Megakonstrukcijos. Aerobusas“.

14.00 Dok. serialas „Sutverti žudyti. Koralinis rifas“. (N-7)

15.00 Pagaminta Lietuvoje (k.).

15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Vaid. f. „Širdies yda“.

(N-14) 23.30 Siaubo naktis. Vaid. f.

„Atostogų virusas“ . (S)

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Vaikų populiariosios

muzikos festivalis „Mes – pasaulis“.

13.15 Tūkstantmečio akimir-kos. „Dvarai, jų ateitis“.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Haris ir Hendersonai“. 14.30 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Liaudies kūryba. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Neįtikėtinos istorijos“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė (k.). 21.10 Aktorės Eglės

Gabrėnaitės jubiliejui. Vakaro autografas.

21.50 Senas geras kinas. Komedija „Gyvenimas nemielas“.

23.50 Panorama. 0.35 Dainuoja „Žvaigždžių

kvartetas“. 1999 m.

TV1 9.05 Animac. serialas

„Mėlynasis drakonas“. 9.30 „Šegis ir Skūbis Dū“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“. 10.45 „Antinas Gudruolis“. 11.10 „Sedrikas“. 11.35 „Dinozaurų karalius“. 12.00 „Kremas“ (k.). 13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Dok. serialas „Gamtos

vaikai“. 15.30 Serialas „Detektyvė

Džonson“ (k.). (N-7) 16.30 Animac. serialas

„Mėlynasis drakonas“ (k.).

17.00 „Šegis ir Skūbis Dū“ (k.). 17.30 „Edas, Edis ir Edys“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 18.00 „Kremas“.

19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas. Kriminalinis trileris „Volanderis“. (N-7)

22.50 „Grožio peilis“. (N-14) 23.50 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou (k.). (N-7) 11.00 Fantastinis veiksmo

serialas „Angelas“ (k.). 12.00 „Kobra 11“ (k.). 13.00 Komedija „Kaip aš

susipažinau su jūsų mama“ (k.). (N-7)

13.30 Komedija „Rezidentai“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. (N-7) 17.00 Fantastinis veiksmo

serialas „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. (N-14) 20.00 Komedija „Kaip aš

susipažinau su jūsų mama“. (N-7)

20.30 Komedija „Rezidentai“. (N-7)

21.00 „Naša Raša“. (N-7) 22.00 Detektyvinė realybės

drama „Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas“. (N-14)

22.30 Trileris „Išlikusi gyva“. (N-14)

23.30 Veiksmo f. „Pretendentas. Vaiduoklių sala“. (N-7)

Liuks TV 7.30 Def Leppard. Dok. f.

„Hysteria“. 8.25 Super Liuks! R.Cicino

koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

10.00 Liuks! Muzika. 12.05 Pirmas kartas su

žvaigžde. 12.30 Super Liuks! Koncertas

„Seriously live in Berlin“.

13.30 Def Leppard. Dok. f.„Hysteria“.

14.25 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

16.00 Liuks! Muzika. 18.05 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.30 Super Liuks! Koncertas

„Seriously live in Berlin“.

19.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

20.25 Liuks! Muzika. 22.30 Ragai. 23.00 Super Liuks! Koncertas

„Seriously live in Berlin“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.45 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.15 Super L.T. (k.). (N-7) 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Drama „Užburtas

ratas“. (N-14) 23.50 Reporteris.

6.30 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“.

6.55 „Benas Tenas“. 7.20 „Kas naujo, Skūbi

Dū?“ 7.45 „Miegamasis

rajonas“. 8.55 KK2. (N-7) 9.30 Kviečiu šokti (k.). 13.30 „Tazmanija“. 14.00 „Tomo ir Džerio

pasakos“. 14.30 „Našlaitė Lola“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.30 „Kur dingo Eliza?“ 18.25 Serialas „Iki

pasimatymo, mama“.

18.45 Žinios. Sportas. Orai.

19.10 Lietuvos daina. 21.30 Veiksmo f.

„Moteris-Katė“ (2004 m., JAV, Australija). (N-7)

23.35 Veiksmo f. „Čempionas 2“ (2006 m., JAV). (N-14)

1.35 Veiksmo f. „Ašmenys 2“ (2002 m., Vokietija, JAV). (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 TV vaid. serialas

„Giminės ir...“ 11.00 Akiračiai. 12.00 „Haris ir

Hendersonai“. 12.30 Pinigų karta (k.). 13.15 Pagaminta Kinijoje

(k.). 14.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

14.25 Žurnalisto tyrimas (k.).

15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Kaprio sala“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.09 Duokim garo! 23.00 Siaubo trileris

„Mirties metro“ (2007 m., Rusija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Spaudos apžvalga. 7.30 Žvejų mūšis (k.).

(N-7) 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). (N-7) 9.00 Gimnazistai (k.). 9.55 Amerikos talentai

IV (k.). 11.35 Smagiausios

akimirkos (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Atvirai su žvaigžde

(k.). 13.30 Spaudos apžvalga

(k.). 14.00 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 14.35 Ekstrasensų mūšis.

(N-7) 15.35 Animac. serialas

„Rahanas“. 16.00 Nuotykių serialas

„Juodasis riteris“. (N-7)

17.00 „Labas vakaras, mielasis“.

17.35 Smagiausios akimirkos.

18.10 Atvirai su žvaigžde. 19.10 Karštas vakaras. 20.00 Žinios. 20.20 „Mano šaunioji

sodyba!“ Konkursas.

21.00 Geras fi lmas. Trileris „Laisvas kritimas“ (1994 m., JAV). (N-14)

23.00 Drūtsraigtis Lietuvos Galiūnas 2010 . Finalalas. Ignalina.

0.15 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (2004–2008 m., Rusija). (N-7)

1.15 Bamba. (S)

6.35 Teleparduotuvė. 6.50 „Tikrieji pabaisos“. 7.20 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.50 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 Šok su manimi

2010. (k.). 13.30 Animac. serialas

„Patrakėlės katės“. 14.00 „Bakuganas“. 14.30 „Avataras“. 15.00 „Madagaskaro

pingvinai“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 17.00 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.00 Drama „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Muzikos

čempionų taurė“. Muzikos šou.

20.45 Komedija „Garfi ldas“ (2004 m., JAV).

22.15 Kriminalinė komedija „Ar gali būti blogiau?“ (2001 m., JAV). (N-7)

0.15 Katastrofų drama „Bitės žudikės“ (2008 m., Vokietija). (N-14)

2.15 Fantastinis siaubo f. „Bitininkas“ (1992 m., JAV). (N-14)

Rugsėjo 24, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

H.Radauskas. 22.58 LR himnas.

6.30 Animac. serialas „EmiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 „Brangioji, aš

sumažinau vaikus“. 10.00 Animac. f. „Katės

irgi šoka“. 11.40 Nuotykių komedija

„Viena diena Niujorke“ (2004 m., JAV).

13.25 Animac. serialas „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.).

13.50 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 15.54 „Nematomi. Tarp

mūsų“. Infošou. 16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 „Ateities Lietuva“.

Diskusijų laida. 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Kviečiu šokti. 23.00 Katastrofų f.

„Tornado grėsmė“ (2002 m., JAV). (N-7)

0.45 Snobo naktis. Vaid. f. „Dievų miškas“ (2005 m., Lietuva). (N-7)

8.00 Kelias. 8.15 Gimtoji žemė. 8.45 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 9.00 „Paslapčių sodas“. 9.30 Animac. serialas

„Atgal į ateitį“. 10.00 Linksmoji

šeimynėlė. 10.30 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.00 Durys atsidaro. 12.45 Aktorės Eglės

Gabrėnaitės jubiliejui. Rytas su Egle Gabrėnaite.

13.25 135-osioms M.K. Čiurlionio gimimo metinėms. Dok. f. „Dangaus šešėlis“.

15.30 Gamtos patruliai. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.15 Kine kaip kine. 18.45 Aktorės Eglės

Gabrėnaitės jubiliejui. Drama „Kelionė į rojų“.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Romantinė drama

„Mano vaivorų naktys“ (2008 m., Honkongas, Kinija, Prancūzija). (N-14)

22.50 Trileris „Laivo užgrobimas“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Nesėsi – nepjausi“

(k.). TV žurnalas. 7.30 Girių horizontai (k.). 8.00 Gimnazistai. 9.00 Autofanai. 9.30 Statybų TV. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Pasaulis pagal

lietuvius“. Gyvenimo būdo žurnalas.

11.30 Kung fu akademija. (N-7)

12.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

13.15 Veiksmo komedija „Kazino „Čaina Tauno 36“ (2006 m., Indija). (N-7)

16.25 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (k.).

17.40 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

19.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“.

(N-7) 21.20 Veiksmo f.

„Mechanikas“ (2005 m., JAV). (N-14)

23.15 Drama „Tunelis į laisvę“ (2004 m., Vengrija, Italija). (N-7)

1.10 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai

„Flukas“ (1995 m., JAV).

12.00 Komedija „Vargai jūroje“ (1997 m., JAV).

14.10 Komedija „Ideali porelė“ (1997 m., JAV). (N-7)

16.30 Gyvenimas yra gražus (k.). (N-7)

17.10 „Kodėl?“ (k.). Pokalbių laida.

18.00 „Žiūrim, ką turim“. Informacijos šou (k.). (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.00 Šok su manimi.

2010. 22.30 Komedija „Geri

metai“ (2006 m., JAV). (N-7)

1.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2004 m., JAV). (N-14)

Rugsėjo 25, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

P.Eliuaras. 22.58 LR himnas.

„Mirti es metro“. „Moteris-Katė“. „Bitės žudikės“. „Laisvas kriti mas“.

„Laivo užgrobimas“. „Dievų miškas“. „Geri metai“. „Mechanikas“.

Gimtasis kraštas2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 30 23TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gintarai sultonės

karūnai. A.Liobytės pasakos „Kuršiukas“ motyvais (1 d.).

9.05 Gimnazistai. 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai. Luokė

(k.). (2 d.). 13.15 Mano mylimi herojai.

Dainuoja G.Grigorianas (k.).

14.05 Klausimėlis. 14.20 Nepažintas pasaulis. 14.50 Dalia Kutraitė kalbina...

Juozą Domarką (k.). 15.20 Valstybės kino metraštis. 15.50 Gražiausios „Triumfo

arkos“ akimirkos. 16.50 Krašto garbė. 17.40 Po penkiasdešimt

ketverių metų. A.Nyka-Niliūnas.

18.05 Operetė – mano meilė. Operos dainininkė Erika Navickaitė (Austrija).

18.30 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.25 V.Drėma. Vilniaus Švento Jono bažnyčia.

19.45 Dainuoja „Žvaigždžių kvartetas“ (k.).

20.50 Kūrybos metas (k.). 21.20 Kuluarai. 22.00 Drama „Prakeiktas

sekmadienis“. (N-14) 23.50 Panorama. 0.05 Druskininkų bigbyto

festivalis 2010. (2 d.).

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 „Gamtos vaikai“ (k.). 11.10 „Šauniausias Amerikos

šuo“. Realybės šou. 12.10 „Edas, Edis ir Edys“ (k.). 12.40 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Nerealių draugų namai“

(k.). 13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Dienos zoologijos sode“.

16.00 Drama „Mano čempionas“.

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Serialas „Gyvenimo

prieskoniai“. 18.00 Humoro serialas

„Liežuvautoja“. (N-7) 19.00 „Skaičiai“. (N-7) 20.00 Serialas „Detektyvė

Džonson“. (N-7) 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Filosofi nė pasaka „Mažasis princas“.

22.20 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7)

23.20 Retrospektyva.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Vienam gale kablys. 10.05 „9,5 savaitės“. TV

projektas. (N-7) 11.00 Geriausių virėjų kovos

(k.). 12.00 Komedija „Mano

mergytė“. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Eureka“. (N-7) 19.00 „Formulės-1“ pasaulio

čempionato Didžiojo Singapūro prizo lenktynės.

21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 Kriminalinė drama

„Anarchijos vaikai“. (N-14)

23.00 Kriminalinė drama „Moterų detektyvių klubas“. (N-14)

24.00 Aukščiausia pavara. 1.10 Erotinis f. „Erotinės

istorijos“. (S) 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Def Leppard. Dok. f.

„Hysteria“. 8.25 Liuks! Muzika. 10.30 Super Liuks! R.Cicino

koncertas „Įsimylėti taip paprasta”.

12.05 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

14.25 Liuks! Muzika. 16.30 Super Liuks! R.Cicino

koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.

18.05 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 Def Leppard. Dok. f. „Hysteria“.

20.25 Liuks! Muzika. 22.30 Ragai. 23.00 Super Liuks! Koncertas

„Seriously live in Berlin“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Šiandien kimba. 9.00 Vaid. f. visai šeimai

„Mano šuo Skipas“. 11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas. Priešistorinis trumpasnukis lokys“. (N-7)

13.00 Dok. serialas „Megakonstrukcijos. Greitkeliai“.

14.00 Festivalis „Tamsta Muzika 2010“.

15.00 „Ekovizija“. Laida apie ekologiją (k.).

15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Dok. serialas „Katastrofų

tyrimai. San Francisko žemės drebėjimas“. (N-7)

17.00 Žinios. Orai. 17.10 Skonio reikalas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės. Šiaulių „Šiauliai“–Tauragės „Tauras“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Super L.T. (k.). (N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai. 22.15 Vertas kinas. Drama

„Vargdieniai“. (N-14)

6.30 Animac. serialas „EimiJumi roko grupė“.

6.55 „Nerealių draugų namai“.

7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

7.45 „Galingasis šuo Kriptas“.

8.10 „Magija“. 8.35 Animac. serialas

„Antinas Dafi s“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Veiksmo komedija „Osmosas Džonsas“ (2001 m., JAV).

12.05 Komedija „Policijos akademija 6. Miesto apgultis“ (1989 m., JAV).

13.45 Serialas „Čakas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Premjera. Veiksmo

f. „Universalus karys. Kita karta“ (2010 m., JAV). (N-14)

23.30 Trileris „Nuodingoji gebenė. Jaunoji gundytoja“ (1997 m., JAV). (N-14)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Vaikų ir jaunimo

populiariosios muzikos festivalio „Tai – mes“ gražiausios dainos.

12.30 Pasaulio dokumentika. „Kalėjimo bėgliai. Tikros istorijos“.

13.30 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.15 Gamtos kodas. 17.00 Klausimėlis. 17.15 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.10 Vaikų „Eurovizijos“

dainų konkurso nacionalinė atranka.

23.00 Elito kinas. Muzikinė romantinė drama „Kartą“ (2006 m., Airija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Pasaulis pagal

lietuvius (k.). 7.30 Statybų TV (k.). 8.00 Nesėsi – nepjausi. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Žvejų mūšis. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Mano šaunioji

sodyba (k.). 11.30 Spąstai (k.). 12.00 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

13.10 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas.

14.10 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

16.10 Užsienio naujienos. 16.45 Girių horizontai. 17.15 Europos

sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas.

17.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

19.00 Sankirtos. 19.30 Verslo širšės. 20.00 Žinios. 20.20 Spąstai. 20.55 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilės upė“ (2007 m., Vokietija). (N-7)

22.45 Trileris „Laisvas kritimas“ (k.) (1994 m., JAV). (N-14)

0.40 „Drūtsraigtis Lietuvos Galiūnas 2010“. Finalas. Ignalina (k.).

1.45 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai nindzės“. 8.00 „Aiškiaregys“. (N-7) 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Muzikinė komedija

„Roko stovykla 2. Paskutinis koncertas“ (2010 m., JAV).

12.05 Komedija „Kelei nuo Džastino“ (2003 m., JAV). (N-7)

13.35 Romantinė drama „Mėnesienos mylia“ (2002 m., JAV). (N-7)

16.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

16.30 „Dar pažiūrėsim...“ (k.). TV parodijų šou.

17.10 Paskutinė instancija (k.). (N-7)

18.00 „Farai“ (k.). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 21.00 Trileris „Priversti

žudyti“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.00 Drama „Sukeisti gyvenimai“ (1991 m., JAV). (N-7)

Rugsėjo 26, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė. 9.03 Duetai.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo dokumentika. 13.33 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.23 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. P.Panavas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Kartą“. „Osmosas Džonsas“. „Mėnesienos mylia“. „Meilės upė“.

TV6 Pirmadienis, rugsėjo 20 d.

21.30 val. „Pagieža“. Siaubo fi lmas. JAV, Vokietija, Japonija. 2004 m. (N-14). Rež. Takashi Shimizu.

Vaidina: Sarah Michelle Gellar, Jason Behr, William Mapother, Clea DuVall, KaDee Strickland.

Netoli Tokijo esančiame name kadaise įvyko žiauri ir nesu-vokiama žmogžudystė. Neapsakomo įniršio apimtas tėvas nu-žudė sūnelį, mylimą žmoną ir pasikorė. Jų dvasios ne gali ilsėtis ramybėje, todėl išlieja savo rūstybę ant visų žmonių, kurie nu-taria apsigyventi nuostabaus grožio name. Jauna studentė ame-rikietė Karen Davis atvyksta į Japoniją pagal savanorių darbo ir mokslo programą. Po paskaitų ji savanoriškai pradeda rūpintis katatonija sergančia senute Ema, kurios ankstesnis prižiūrėtojas yra paslaptingai dingęs.

BTV Antradienis, rugsėjo 21 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. „Šeimos galva“. Romantinė drama. JAV, 2000 m. (N-7) Rež. Brett Ratner.

Vaidina: Nikolas Cage, Tea Leoni, Don Cheadle, Jeremy Piven, Saul Rubinek, Josef Sommer, Makenzie Vega.

Džekas Kembelas – talentingas vienišius verslininkas ir ko-mandos vadas, laimingas ir nepriklausomas mėgaujasi visais gy-venimo malonumais. Jis turi viską, ko tik galima užsigeisti. Ta-čiau vieną dieną prabunda gyvenime, kurį galėjo nugyventi su savo pirmąja meile, jei prieš trylika metų nebūtų išvykęs stažuo-tis į Londoną ir jos palikęs. Nesusigaudantį vyrą užklumpa šei-mos rūpesčiai: du vaikai, padangų pardavėjo darbas ir pamirštos

vestuvių metinės. Džekas iš visų jėgų stengiasi susigrąžinti savo buvusį gyvenimą, tačiau po truputį supranta, jog pinigai tikrai nėra tai, ko reikia, kad iš tikrųjų pasijustum laimingas. Kurį liki-mą pasirinks Džekas? Ar jam bus leista pasirinkti?

BTV Trečiadienis, rugsėjo 22 d.

21.00 val. GERAS FILMAS, „Jaunasis Kazanova“. Dra-ma. Prancūzija, Italija, Vokietija, 2002 m. (N-14). Rež. Giaco-mo Battiato.

Vaidina: Stefano Accorsi, Th ierry Lhermitte, Cristiana Capoton-di, Silvana De Santis, Catherine H. Flemming.

Bėgdamas siauromis Venecijos gatvėmis, landžiodamas po slapčiausias jos kertes, ieškodamas vis naujų iššūkių neįtikėtinu greičiu per gyvenimą lekia Džiakomas Kasanova. Jis – smuiki-ninkas, rašytojas, karys, šnipas ir nuotykių ieškotojas. Jį žavi mote-rų grožis, vilioja aistra ir nežemiška paslaptis. Jaunajam Kasanovai gyvenimas – tarsi šėlstantis Venecijos karnavalas, tačiau įsimy-lėjęs jis nesidangsto kaukėmis, myli atvirai ir aistringai. Aktorės sūnus į Venecijos visuomenę žengia proteguojamas Prancūzijos ambasadoriaus. Užkariavęs gražiausią miesto moterį jis patenka į kalėjimą, o iš jo išėjęs sutinka net madam de Pompadur.

TV3Penktadienis, rugsėjo 24 d.

20.45 val. „Garfi ldas“. Komedija. JAV. 2004 m. Rež. Peter Hewitt.

Vaidina: Breckin Meyer, Jennifer Love Hewitt, Stephen Tobo-lowsky, Evan Arnold, Mark Christopher Lawrence ir kiti.

Katino Garfi ldo gyvenimas – tikra pasaka. Kiauras dienas jis daro tik tai, kas jam labiausiai patinka, – valgo ir miega. Ne-rūpestingos „katino dienos“ baigiasi, kai Garfi ldo šeimininkas Džonas įsigyja dar vieną gyvūnėlį – mažą paiką šuniuką Odį. Katino pasipiktinimui nėra ribų. Nejau dabar jis turės dalytis šeimininko palankumu su kažkokiu apgailėtinu šunimi?! Kur tai matyta! Pavojus! Svetimas namie! Katinas trokšta kuo dau-giau dėmesio iš savo šeimininko, bet Džonas labiau rūpinasi šuniuku Odžiu. Dabar Garfi ldas trokšta, kad Odis kuo greičiau pradingtų iš namų, nes bijo, kad šuniukas pavergs ir seksualiąją veterinarę Lizę Vilson.

TV3Šeštadienis, rugsėjo 25 d.

22.30 val. „Geri metai“. Ko-medija. JAV. 2006 m. (N-7). Rež. Ridley Scott.

Vaidina: Russell Crowe, Freddie Highmore, Albert Finney.

Finansų ekspertas Maksas Ski-neris paveldi dėdės sodybą ir vy-nuogyną Provanse, kur prabėgo gražiausios jo vaikystės akimirkos. Finansinių sunkumų turintis vyras ruošiasi parduoti paveldėtą turtą. Tačiau atvykus į Prancūziją, Mak-so planai pasikeičia...

TV3 Sekmadienis, rugsėjo 26 d.

21.00 val. „Priverstas žudyti“. Trileris. JAV. 2009 m. (N-14). Rež. Jeff King.

Vaidina: Steven Seagal, Dmitry Chepovetsky, Igor Jijikine, Inna Korobkina, Zak Santiago ir kiti.

Stevenas Seagalas – viena ryškiausių kelių pastarųjų dešimt-mečių kovinių fi lmų žvaigždė – sugrįžta! Šįkart jo herojus Rus-lanas Dračiovas – tarp savųjų gerbiamas niujorkietiškos rusų mafi jos smogikas, jau kurį laiką nesiverčiantis nešvariu amatu. Dabar jis – rašytojas. Tačiau nelauktai užpuolama Ruslano duktė, susižadėjusi su mafi jos vadeivos sūnumi, ir jam tenka prisiminti savo tamsiąją praeitį. Aplinkybės vėl priverčia žudyti – Ruslano rūstybės ir keršto neišvengs niekas.

Gimtasis kraštas 2010 rugsėjo 17–24 d., Nr. 3024 Įvairenybės

Ekstravagantiškoji Leidi Gaga MTV muzikos apdovanojimuose, vykusiuose Los Andželo teatro „No-kia Th eater“ salėje, buvo nominuota net 13 kategorijų. Kaip visada savo apdarais stebinanti dainininkė pel-nė net aštuonis apdovanojimus: už „Geriausią metų vaizdo klipą“, „Ge-riausią šokių muzikos vaizdo klipą“, „Geriausią pop vaizdo klipą“, „Ge-

riausios atlikėjos vaizdo klipą“ ir kitus.

Daina „Not Afraid“ apdo-vanojimus pradėjęs Eminemas

laimėjo dvi statulėles – už „Geriausią atlikėjo vaizdo

klipą“ ir „Geriausią hip-hopo vaizdo klipą“.

Džastinas Bybe-ris buvo pripažintas „Geriausiu nauju at-likėju“, o apdovano-jimuose taip pat de-biutavę „30 Seconds To Mars“ buvo ap-dovanoti už „Geriau-sią metų roko vaizdo klipą“.

Amerikiečių režisierė Sofi ja Ko-pola Venecijoje vykusiame 67-aja-me kino festivalyje laimėjo „Auksi-

nį liūtą“. 39 metų kūrėja pagrindinį apdovanojimą atsiėmė už savo fi l-mą „Kažkur“. Šeštoje savo juosto-

je S.Kopola kalba apie Holivudo žvaigždės, kurią nuostabiai įkūnijo Stivenas Dorfas, kūrybos krizę. Re-žisierei pavyko sukurti tokią nuo-taiką, kad žiūrovas aiškiai pajunta pagrindinio herojaus tuštybę ir ne-viltį.

S.Kopola įveikė 23 konkuren-tus. „Negaliu patikėti, negaliu pati-kėti. Tai didelė garbė“, – džiaugėsi S.Kopola iškovotu apdovanojimu ir sakė, kad „Auksinis liūtas“ yra labai svarbus jos fi lmui. Ji ypač dėkojo savo tėvams, o labiausiai – tėvui, le-gendiniam kino režisieriui Fransiui Fordui Kopolai, kuris ją mokė.

Septynių narių festivalio žiuri vadovavo JAV režisierius Kventinas Tarantinas. Pasak jo, žiuri vienbal-siai pasisakė už fi lmą „Kažkur“. „Ši juosta mus užbūrė nuo pirmų sce-nų“, – teigė K.Tarantinas. 47 metų K.Tarantinas ir S.Kopola prieš ke-lerius metus buvo pora.

„Sidabrinis liūtas“ už geriausią režisūrą teko ispanui Aleksui de la Ilgesijai, sukūrusiam fi lmą „Liūd-nojo trimito baladės“. Jame pasa-kojama apie liūdną klouną Fran-ko valdymo metais. Už gyvenimo kūrybą festivalio prizą atsiėmė 78 metų amerikiečių režisierius Mon-tė Helmanas.

„Auksinį liūtą“ laimėjo S.Kopolos juosta „Kažkur“

Viena mokytoja iš Honkongo ga-lės per pamokas dėvėti kelnes. To-kią teisę ji išsikovojo po trejus metus trukusio teismo proceso. Mokykla reikalavo, kad moteris į darbą eitų apsirengusi suknele. Teismas nuro-dė mokyklai atsiprašyti buvusios ko-legės ir sumokėti kol kas nenusta-tyto dydžio kompensaciją. Moteris 2007-aisiais atsisakė darbo vos po dviejų mėnesių, nes dėl reikalavimo vilkėti sukneles jautėsi pažeminta.

Teismas leido dėvėti kelnes

Triumfavo Leidi Gaga

JAV verslo žurnalas „Forbes“ su-darė kasmetį daugiausia uždirban-čių Holivudo aktorių vyrų sąrašą, kuriame pirmą vietą užima Džo-nis Depas. Skelbiama, kad pakilti į pirmą vietą jam padėjo didžiulis honoraras už vaidmenį Timo Bar-tono juostoje „Alisa stebuklų šalyje“. 2009 m. aktorius uždirbo 75 mln. JAV dolerių.

Antrą vietą daugiausia uždirban-čių Holivudo vyrukų sąraše užima komikas Benas Stileris – praėjusiais metais jis uždirbo 53 mln. JAV do-lerių. Lyderių trejetą užbaigia Tomas Henksas su 45 mln. JAV dolerių.

Aktorių pajamos iš fi lmų ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, reklamos, įver-tintos apklausus jų prodiuserius, agentus ir advokatus.

Daugiausia uždirba Dž.Depas

Armėnijoje pagamintas di-džiausias pasaulyje šokoladas. Pa-sak fabriko vadovo Kareno Var-daniano, 25 cm storio šokoladui pagaminti prireikė 10 dienų. Šo-koladas sveria 4,4 tonos ir yra 5,60 m ilgio. Gineso rekordų knyga pa-tvirtino, kad tai yra pasaulio rekor-das. Ligšiolinis rekordas buvo 3,6

tonos šokoladas, 2007-aisiais pa-gamintas Italijoje.

Šokoladinis rekordas

Taivane vyras pavogė prie mo-kyklos paliktą dviratį, kad dukrai nereikėtų kasdien pėsčiomis eiti 5 km iki artimiausios autobusų stotelės.

Tėvas dukrai pa-aiškino pirkęs panaudo-tą dvira-tį. Tačiau t ik ras i s savinin-kas atpa-

žino pavogtą transporto priemonę ir kreipėsi į policiją. Vyras ir mer-

gaitė buvo sulaikyti. Sužinoję, kad šeima ne-

gali apmokėti netgi van-dens ir elektros sąskaitų,

policijos pareigūnai ėmėsi neįprastos

iniciatyvos – surinko pini-gų ir nupirko mergaitei dvi-

ratį.

Policija vagišiui nupirko dviratį

Daugiau nei aštuonerius metus pagrobėjo nelaisvėje išbuvusi austrė Nataša Kampuš Vienoje 800 žmo-nių publikai skaitė savo biografi -

jos ištraukas. Daugelis klausytojų buvo pastebimai sujaudinti 22 metų merginos pasakojimo apie gyveni-mą nelaisvėje.

10-metė N.Kampuš buvo pa-grobta 1998 m. kovo 2-ąją, kai ėjo į mokyklą. Volfgangas Priklopilas lai-kė ją rūsyje ir išnaudojo – mušė, ver-tė pusnuogę tvarkyti patalpas, ma-rino badu. 2006-ųjų rugpjūčio 23 dieną merginai pavyko pasprukti. Pagrobėjas tą pačią dieną nusižudė.

Žiniasklaidos susidomėjimas N.Kampuš buvo didžiulis. Tačiau ji sulaukė ir kritikos, nes pati davė in-terviu ir neatrodė kaip palūžusi auka. Šią savaitę pasirodė N.Kampuš bio-grafi ja „3 096 dienos“. „Aš norėjau pradėti naują gyvenimą“, – taip savo motyvą parašyti knygą pakomen-tavo N.Kampuš. Publikai užduoti klausimų nebuvo leista.

Nataša Kampuš skaitė savo biografi jos ištraukas

Po gyvūnų apsaugos organizaci-jų protestų Australijos Naujojo Pie-tų Velso valstijos žinybos uždraudė rusų cirko numerį, kurio metu ar-tistas praryja gyvą žuvį ir ją išspjau-na. Didysis Maskvos cirkas dėl to „Fontanu“ pavadintą numerį išbrau-kė iš savo programos. „Ateityje per pasirodymus bus atsisakoma gyvų žuvų“, – sakė cirko direktorius Gre-gas Holas. Jo teigimu, cirkas nume-rį su žuvimi į programą įtraukė tik prieš kelias savaites. Anot žinybų, cirkai privalo paklusti valstijos rei-kalavimams dėl gyvūnų apsaugos.

Uždraudė cirko numerį su gyva žuvimi

24 metų vokietis Samuelis Harfs-tas be perstojo gatvėje dainavo 24 valandas ir išsekęs, užkimęs, tačiau laimingas pasiekė naują rekordą. Jo

pasiekimas bus įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Startą rekordui davė Berlyno meras Klausas Vovereitas. Atlikė-

jas balso stygas pailsinti galėjo tik 5 minutes kas valandą. Tarp dainų pertrauka turėjo būti ne ilgesnė kaip 30 sekundžių. Be to, per keturias va-landas nė viena daina negalėjo būti pakartota.

Vokieti s dainavo išti są parą

GK, Eltos inf. ir nuotraukos