Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Kas vyksta Afganistane?Apie tai –

diplomatas Vygaudas Ušackas

7 p.

Sudervės bažnyčia saugo daugybę paslapčių

11 p.

M.Drobiazko ir P.Vanagas: ledo karštligė tęsiasi15 p.

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu Mūsų paveldas 9–14 p.

Verbos – gyvosios istorijos atspindžiai

9 p.

Liaudies amatai turi unikalią savybę – jie tarsi suauga su žmonių kartomis ir su žeme, pagimdžiusia vietos tradiciją.

Verbų rišėja, tautodailininkė

Irena Jodko iš Čekoniškių kaimo.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 1Aktualijos

Saulius TVIRBUTAS

Prasidėjus neramumams arabų pasaulyje sparčiai ėmė brangti naf-tos produktai. Nors žaliavos kaina biržose dar nepasiekė 2008 m. bu-vusių aukštumų, tačiau Lietuvos de-galinėse šviečiantys skaičiai jau geri-na visų laikų rekordus. Tai akivaizdus įrodymas, kad degalų kainas lemia ne ti k pasaulinės rinkos tendencijos, bet ir valdžios sprendimai, vieti nės rinkos specifi ka.

Blogiausia, kad brangstantys de-galai gniuždo dar gležnus šalies ūkio atsigavimo daigelius. Žmonių paja-mos nedidėja, o degalų brangimas daro įtaką ir kitų prekių kainoms, todėl šiemet dar vargu ar galime ti -kėti s didesnio vidaus vartojimo.

Ryja šeimos biudžetą

Kauno rajono gyventojas Rimas Sviderskis kasdien vykdamas į darbą Kaune ir atgal nuvažiuoja 65 km. „Kai A-95 benzino kaina perkopė 4,5 Lt, nuvažiuoti šį atstumą man kainuoja apie 25 Lt, – skaičiuoja vyras. – Gruo-dį išleisdavau 23 Lt, tad važinėjant vien darbo dienomis išlaidos kelionei per mėnesį šiemet padidėjo 40 Lt.“

R.Sviderskis kol kas neįsivaizduo-ja, kaip galėtų kompensuoti šį prara-dimą. „Gyvenant užmiestyje atsisakyti automobilio ir persėsti į viešąjį trans-portą negaliu, nes prarasčiau daug lai-

ko, todėl teks taupyti kitose srityse“, – aiškino gyventojas.

Pasak banko „Swedbank“ As-meninių fi nansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Blažienės, žmonių įpročius degalų kainų kitimas vei-kia mažai. „2009–2010 m. brangs-tant degalams tyrimai parodė, kad tik 2 proc. gyventojų atsisakė automobi-lio, o dauguma nenorėjo atsisakyti pa-togumo vairuoti savo mašinas, – tei-gė ji. – Tačiau didėja tų, kurie renkasi kontrabandinius degalus.“

Kenčia silpniausieji

O.Blažienė aiškino, kad maisto ir degalų kainų didėjimas labiausiai paveiks mažas pajamas gaunančius žmones. „Gaunantieji 1 tūkst. Lt algą apie 40 proc. jos skiria maistui, o šis irgi brangsta dėl žaliavų ir degalų kai-nų didėjimo, – kalbėjo ji. – Taigi to-kių žmonų galimybės pirkti drabu-žius, avalynę, skirti lėšų pramogoms, atostogoms dar labiau sumažės.“ Nors ekonomistai šiais metais prog-

nozuoja vidaus vartojimo atsigavimą, tačiau O.Blažienė mano, kad tai sau leisti galės nedidelė stabilias pajamas gaunančių žmonių dalis.

Tai, kad esame labai pažeidžiami kylant degalų kainoms, rodo ir statis-tikos agentūros „Eurostat“ duomenys: pagal tenkančių transportui vartojimo išlaidų dydį Lietuva yra antra Euro-poje – mums degalams vidutiniškai tenka skirti net 20 proc. pajamų, o ki-toms šalims kelis kartus mažiau.

Albinas ČAPLIKAS

Į Lietuvos nepageidaujamų asmenų sąrašą buvo įtraukti 2 432 ne ES šalių piliečiai, įtariami teroristi ne veikla, pri-klausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu ir kitokia valstybės saugu-mui kenkiančia veikla. Tačiau kai kurie kaimyninėse šalyse nepageidaujami asmenys Lietuvoje lankosi dažnai ir be jokių kliūčių.

Mafi jos iždininkas koncertuos Lietuvoje

Rusijos dainininkas, buvęs Dū-mos narys Josifas Kobzonas viešai mėgsta pasigirti, kad vengia žur-nalistų labiau nei teroristų. Tačiau neseniai dalyvavo vienoje Rusi-jos televizijos laidoje ir prisipaži-no patekęs į tikrą „teroristų irštvą“. Žurnalistų atvirai paklaustas apie

dainininko ryšius su Rusijos ma-fi ja ir dėl kokios priežasties nepa-geidaujamu asmeniu (persona non grata) jį paskelbė ne tik JAV, bet ir kai kurios ES šalys, Rusijos mafi -jos krikštatėviu neretai vadinamas dainininkas pabandė paneigti jam skiriamus kaltinimus ir kaip įro-dymą pateikė šįmet planuojamus koncertus Lietuvoje.

Rusijos mafi jos iždininku vadinamas Josifas Kobzonas be kliūčių patenka į Lietuvą, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų iškovojo socialde-mokratai. Antri liko Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demok-ratų atstovai. Ekspertus labiausiai nustebino Darbo partijos ir Lietu-vos valstiečių liaudininkų sąjungos sėkmė bei Kazimieros Prunskienės ir Artūro Paulausko nustūmimas į politinį užribį.

Žmonės balsavo aktyviau

Šių metų savivaldos rinkimuo-se Lietuvos gyventojai savo aktyvu-mu nustebino net Vyriausiąją rinki-mų komisiją. Prie balsadėžių atėjo 44,04 proc. rinkėjų, arba bemaž 4 proc. daugiau nei 2007 m., kai bal-savo 39,71 proc. balso teisę turinčių šalies piliečių.

Šį kartą, kaip ir prieš penkerius metus, daugiausia mandatų (328) gavo Lietuvos socialdemokratų par-tija (LSDP; 2007 m. – 302).

„Tiek daug mandatų nesame gavę nė per vienus iki šiol vykusius rinki-mus, todėl bendrus rezultatus vertinu kaip partijos pergalę“, – sakė LSDP lyderis Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratai daugiausia mandatų gavo net 18 miestų ir ra-jonų. Ypač stiprios jų pozicijos yra Birštone (52,5 proc. rinkėjų balsų) ir Druskininkuose (60,5 proc.), kur LSDP nebūtina net tartis su kitomis politinėmis jėgomis dėl koalicijų.

Nukelta į 2 p.

Nukelta į 3 p.

Rinkimai užvėrė duris populistams

Nukelta į 2 p.

Degalų kainos neleidžia išbristi iš iti n klampios krizės pelkės

Lietuvoje A-95 benzino kainos didesnės nei pas arti miausius kaimynus. Seniai nestebina kone dvigubai pigesnis benzinas Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau Lietuva benzino kainomis lenkia ir Lenkiją (apie 10 ct), Latviją bei Esti ją (apie 20–30 ct).

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nepageidaujamų asmenų sąrašas vis ilgėja

Pasaulyje brangstanti naft a ir vangi mūsų Vyriausybės reakcija leidžia kone kasdien kopti degalų kainoms į neregėtas aukštumas ir stabdo Lietuvos ūkio atsigavimą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmi-ninkas Z.Vaigauskas paskelbė savivaldos rinkimų rezultatus. Eltos nuotrauka

Lietuvoje nepageidaujamų asmenų daugiausia yra iš Rusijos ir Afganistano, šiek ti ek mažiau yra Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Vietname ir Gruzijoje.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)2

Tikina nepatyrę pralaimėjimo

Didžiausią nuostolį šiuose rinki-muose patyrė Andriaus Kubiliaus va-dovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Nors jau pirmadienį A.Kubilius mėgino įteigti visuomenei, esą parti-ja, o kartu ir Vyriausybė, gavo jo po-litikos tęstinumo mandatą, vis dėlto skaičiai rodo ką kita.

TS-LKD savivaldybėse turės tik 249 vietas. Palyginti su 2007 m. rin-kimais, ši partija neteko 102 mandatų, arba trečdalio rinkėjų pasitikėjimo.

„Rinkimų rezultatai labai optimis-tiniai, nes neišsipildė pačios žiauriau-sios ir katastrofi škiausios prognozės, apie kurias kalbėjo opozicija“, – tikino TS-LKD rinkimų štabo vadovas Va-lentinas Stundys.Pasak jo, nereikia ly-ginti šių rinkimų su 2007 m., kai kon-

servatoriai ir krikščionys demokratai tuo metu nebuvo susijungę. „Gal tada reikėtų palyginti ir su 1920 m. rinki-mais“, – ironizavo V.Stundys.

Net 55 mandatais mažiau savival-dybėse turės ir Liberalų ir centro są-junga, kurios mandatus, atrodo, perė-mė Liberalų sąjūdis, šįkart turėsiantis 98 atstovus (2007 m. – 51).

Gerokai savo kraitį per šiuos rin-kimus padidino Darbo partija, kuri gavo 165 mandatus, o 2007 m. jų lai-mėjo tik 111.

„Gavome daugiau mandatų. Tas tiesa. Bet kai kuriuose rajonuose tikė-jomės didesnio palaikymo“, – neslėpė Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė.

Šį kartą sėkmingi rinkimai buvo ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjun-gai (LVLS), kuri savivaldybių tarybo-se turės 147 atstovus (2007 m. – 141). „Laimėjome ten, kur mūsų žmonės turėjo įdirbį, kur rinkėjui galėjome parodyti savo nuveiktus konkrečius

darbus“, – sakė LVLS vadovas Ra-mūnas Karbauskis.

Absoliučią daugumą valstiečiai tu-rės Ignalinoje (53,5 proc.) ir beveik absoliučią – Šakiuose (47,5 proc.).

Vilnius ati teko rusams ir lenkams

Atrodo, kad sostinėje į mero pos-tą pretenduoja grįžti Artūras Zuokas, kuris su Vilniaus koalicija susižėrė net 12 mandatų. Per rinkimus A.Zuokas žadėjo, kad vilniečiai 2020 m. uždirbs 6 400 Lt per mėnesį, o šilu-mos kainos artimiausiu metu suma-žės 20 procentų.

Ar A.Zuokas taps Vilniaus meru, priklausys nuo derybų su Darbo par-tija ir Lenkų rinkimų akcijos bei Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Toma-ševskio blokas“. Pastarasis Vilniuje iškovojo net 11 vietų taryboje.

Beje, ši koalicija šventė triuškinan-čią pergalę Vilniaus ir Šalčininkų ra-jonuose, kur už ją balsavo atitinkamai 64,7 proc. ir 70,2 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, save išsikėlę kandida-tai atskirose savivaldybėse laimėjo iš viso 76 mandatus, bet tik 18 iš jų į tarybas kandidatavo ne koaliciniuo-se sąrašuose.

Klounams parodė duris

Visišką fi asko rinkimuose patyrė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, negavusi nė vie-no mandato. Atrodo, kad ir Vytautui Šustauskui toliau teks dirbti taksistu, nes jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga irgi nieko nelaimėjo.

Tik 7 mandatus pelnė Kazimieros Prunskienės Lietuvos liaudies partija, o Artūro Paulausko socialliberalams atiteko 52 mandatai vietoje 2007 m. turėtų 97.

Nedidelį žingsnelį atgal žengė ir opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Nors savivaldybėse ji turės 155 atstovus (4 vieta), vis dėlto prieš penkerius metus ji turėjo 26 manda-tais daugiau (181).

Ar gali savivaldybių tarybų rin-kimų rezultatai turės kokią nors įta-ką permainoms centrinėje valdžio-je, LVLS pirmininkas R.Karbauskis abejoja.

„Opozicija tikrai nenorės perim-ti valdžios, kai Seime politinių jėgų

santykis neatrodo užtikrintas, – kal-bėjo R.Karbauskis. – Bus laukia-ma 2012 m. rinkimų į Seimą, kai konservatoriams bus suduotas ga-lutinis smūgis.“ Jo teigimu, Seime ir dabar valstiečiai liaudininkai pa-laikytų interpeliacijas tiek minis-trams, tiek premjerui, bet nėra atsa-kyta į klausimą, kas sugebėtų pakeisti A.Kubiliaus ministrų kabinetą.

V.Mazuronis tikina, kad opozicija dar neturi tiek balsų Seime, kad atsta-tydintų Vyriausybę. „Opozicija imtų-si veiksmų, jei susvyruotų viena libe-ralų frakcijų, bet galbūt jie nuspręs, kad per Seimo rinkimus reikia žūti kartu su konservatoriais“, – svarstė V.Mazuronis.

Aktualijos

Apie J.Kobzono koncertus Lie-tuvoje ofi cialiai dar nepranešta, ta-čiau labai tikėtina, kad daininin-ko ketinimai realūs. Juo labiau kad J.Kobzonas Lietuvoje lankėsi 2007 m. ir 2009-aisiais.

Kaip atsitiko, kad Rusijos mafi jos iždininku vadinamas veikėjas be kliū-čių patenka į Lietuvą, nors nepagei-daujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES šalyse?

Lietuvoje turi dukrą ir namus

Lietuvos užsienio reikalų ministe-rija ir kitos organizacijos tikina, kad neranda šį politiką kompromituo-jančios medžiagos. Labai keista, nes FTB apie J.Kobzono darbelius suži-nojo pirmiausia jo veiklą susiejęs su Lietuvoje nepageidaujamu paskelbtu Rusijos piliečiu Anzoriu Kikalašviliu. Duomenų apie J.Kobzoną nepagailė-tų ir Izraelio slaptoji tarnyba „Mosad“. Jeigu net Izraelis žydą paskelbė perso-na non grata, tai, matyt, priežastys yra tikrai svarios.

FTB duomenimis, abu šie veikėjai ne tik priklauso Rusijos mafi jos viršū-nėms, bet ir dalyvavo ginklų tiekimo iš Vokietijos į vieną arabų šalį (ma-noma, kad ginklai buvo skirti tero-ristams) sandėryje, kurio vertė siekė apie 20 mln. USD.

Lietuvos nemalonę A.Kikalašvilis pelnė už ryšius su mūsų šalies nusikals-

tamų grupuočių lyderiais ir už bandy-mą daryti įtaką tuometiniam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui.

Beje, A.Kikalašvilis Vilniuje ir šalia jo už 3 mln. Lt įsigijo nekilnojamo-jo turto. Sostinėje gyvena ir viena jo meilužių, kuri jam pagimdė dukrą.

Šis politikas prieš keletą metų norėjo atvykti į Lietuvą, tačiau ne-gavo vizos. Tada jis ir sužinojo apie Lietuvos sprendimą jį įtraukti į ne-pageidaujamų asmenų sąrašą. Tačiau A.Kikalašvilis atvyko į Baltarusijos stotį Maskvoje ir surengė šou, bandė įlipti į traukinį, keikė Lietuvą ir grasi-no šią valstybę ateityje sunaikinti.

Į nepageidaujamų asmenų sąra-šą Lietuvoje įtrauktas ir kitas Rusijos politikas triukšmadarys – Dūmos na-rys Vladimiras Žirinovskis. Šis politi-kas pagarsėjo ypač ES nares šmeižian-čiais pareiškimais. Pabandėme su juo susisiekti telefonu. Liberalų partijos sekretorė paprašė klausimus pateik-ti raštu, tačiau kitą dieną, kai pasitei-ravome dėl atsakymų ar bendravimo telefonu, buvo atsakyta, kad Vladimi-ras Volfovičius į klausimus apie nepa-geidaujamus asmenis neatsakinės ir apskritai už interviu su V.Žirinovskiu reikia pirmiausia sumokėti. Kiek? Už atsakymus į penkis klausimus reikia sumokėti 500 USD avansą.

V.Žirinovskio vizito nepageidauja ne tik Baltijos šalys, bet ir beveik visos Rytų ir Vidurio ES šalys bei Prancū-zija, o gal ir kitos ES senbuvės, tačiau kol kas Vladimiras Volfovičius neban-dė patekti į Vokietiją ar Skandinavijos šalis. Kai pabandys, tada ir sužinos šių

šalių sprendimus, nes į nepageidau-jamų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo apie tokį sprendimą iš anksto nein-formuojamas.

Vienų neįsileidžia, o kitus išsiunčia iš šalies

Lietuvą didžiausiu Rusijos prie-šu paskelbęs ir nuolat apie ją tikrovės neatitinkančius, šmeižiančius straips-nius rašantis „Regnum“ informaci-nio portalo savininkas, buvęs Rusijos prezidento V.Putino atstovas tarp-tautiniams kultūriniams ryšiams su užsienio šalimis Modestas Kolerovas apie Lietuvos sprendimą jį paskelbti nepageidaujamu asmeniu sužinojo iš pasieniečių Kenos stotelėje. Prieš ke-

letą metų Lietuvoje apsilankiusiam veikėjui tai buvo staigmena. Nors jis turėjo Lenkijos ambasadoje išduotą daugkartinę Šengeno vizą, tačiau ke-lionę teko nutraukti. Šį veikėją nepa-geidaujamu asmeniu paskelbė ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, o per-nai – Gruzija ir Azerbaidžanas.

Tarp nepageidaujamų Lietuvoje yra ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento „klientai“ – Vladimi-ras Michailovas ir Sergejus Kabešo-vas. Priminsime, kad KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atlieka žvalgybos ir kontržvalgybos užduotis.

Šie du Rusijos ambasados atsto-vai buvo pagauti renkant žvalgybi-

nę informaciją apie Lietuvos KAM, ES ir NATO struktūras. Nors ofi cia-liai neskelbiama, tačiau manoma, kad lietuviams talkino ir NATO žvalgy-bininkai.

Sąrašas vis ilgėja

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duo-menimis, 2007-ųjų pradžioje į są-rašą užsieniečių, kuriems buvo už-drausta atvykti į Lietuvą, buvo įtraukta 1 970 asmenų. Po metų, 2008-aisiais, tokių padaugėjo iki 2 420, 2009-aisiais nepageidau-jamų asmenų sumažėjo iki 2 359, 2010-aisiais jų liko 2 320, o šių metų pradžioje nepageidaujamųjų sąraše jau buvo 2 432 asmenys.

Pasak Migracijos departamento atstovės Nomedos Pikelytės, Lietu-voje nepageidaujamų asmenų dau-giausia yra iš Rusijos ir Afganistano, šiek tiek mažiau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrėje), Ukraino-je, Vietname ir Gruzijoje.

„Migracijos departamentas ne-pateikia sąrašo, nepraneša, kuo šie asmenys užsiima, tačiau yra žinoma, kad didžiausią nepageidaujamųjų dalį sudaro įtariamieji terorizmu, priklausantieji ar įtariamieji pri-klausymu nusikaltėlių struktūroms bei šnipinėjimu įtariami diploma-tai. Visus juos sieja vienas bendras bruožas – vienu ar kitu būdu jie ke-lia grėsmę valstybės saugumui, gy-ventojų sveikatai ir dorovei“, – sakė N.Pikelytė.

Nepageidaujamų asmenų sąrašas vis ilgėja

Atkelta iš 1 p.

Rinkimai užvėrė duris populistams

Atkelta iš 1 p.

Nr. Parti ja Mandatai 2011 m.

Mandatai 2007 m.

1 Lietuvos socialdemokratų parti ja 328 3022 TS-LKD* 249 3513 Darbo parti ja 165 1114 Parti ja „Tvarka ir teisingumas“ 155 1815 Lietuvos valsti ečių liaudininkų sąjunga 147 1416 Liberalų ir centro sąjunga 126 1827 Liberalų sąjūdis 98 518 Nepriklausomi kandidatai 76 –9 Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija** 61 5610 Naujoji sąjunga 52 97

Laimėtojų dešimtukas

*2007 m. savivaldos rinkimuose konservatoriai ir krikščionys demokratai kėlė atskirus kandidatų sąrašus.**2007 m. Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas kėlė atskirus kandidatų sąrašus.

Į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje įtrauktas ir Rusijos politi kas triukšma-darys – Dūmos narys Vladimiras Žirinovskis. GK archyvo nuotrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, save išsikėlę kandidatai atskirose savivaldybėse laimėjo iš viso 76 mandatus. Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 3

Mažėjant algoms ir brangstant degalams ši pajamų dalis degalams tik auga. Pridėjus dar brangstantį maistą, kitoms išlaidoms lėšų be-veik nelieka.

Vežėjai neguodžia

Lietuvos nacionalinės vežėjų au-tomobiliais asociacijos „Linava“ pre-zidentas Algimantas Kondrusevičius įsitikęs, kad degalų brangimas neiš-vengiamai paveiks ir kitų produktų kainas. „Degalų kaina sudaro daugiau kaip pusę transportavimo paslaugos išlaidų, – aiškino jis. – Vežėjai neiš-vengiamai perkels šių išlaidų didėjimą užsakovams, o šie – į prekės kainą.“

A.Kondrusevičiaus teigimu, vežė-jai smarkiai nukraujavo per praėjusius dvejus metus. „Todėl išlikusios logis-tikos įmonės jau neturi rezervų kom-pensuoti degalų brangimo ir negalės nekeisti paslaugų įkainių, – kalbėjo jis. – Tarptautinių pervežimų įmo-nės dar gali mažinti išlaidas degalams pildamos juos kaimyninėse valstybė-se, bet veikiančios vietinėje rinkoje to daryti negali.“

Sunkumai viešajam transportui

Kauno viešojo transporto įmonės „Kauno autobusai“ generalinis direk-torius Mindaugas Grigelis tvirtino, kad kylančios degalų kainos jaukia kortas pernai pelningai metus baigu-siai bendrovei. „Įveikėme sunkmetį, pernai jau turėjome 100 tūkst. Lt pel-no, pradėjome atkurti iki krizės bu-vusias algas vairuotojams, bet šiemet kylančios degalų kainos baugina, – pripažino jis. – Jei jos nekris, metų pabaigoje turėsime 1 mln. Lt nuos-tolių.“

M.Grigelis aiškino, kad tėra vie-nas kelias gelbėti viešąjį transportą –

keisti valstybės politiką. „Bilietų kainų didinti jau neįmanoma, nes žmonėms viešasis transportas taps neprieina-mas, o savivaldybė dotacijomis irgi vargu ar galės padėti, nes miestas jau ir taip mums skolingas 15 mln. Lt, – tvirtino generalinis direktorius. – Vie-nintelis būdas – valstybės sprendimai bent kiek paveikti degalų kainas. Tar-kime, galima bent sumažinti PVM viešajam transportui, kitu atveju di-dės socialinė įtampa.“

Valdžia reaguoja vangiai

A.Kondrusevičius pastebi, jog kol kas Vyriausybė nenaudoja jo-

kių svertų, kad bent kiek sumažintų degalų kainų šuolius.

„Viskas daroma atvirkščiai: ne-siderėję su ES, panaikinome len-gvatas degalų biopriedams, di-dmeninėje degalų rinkoje didesnei konkurencijai trukdo privalomo-jo degalų rezervo kaupimo įstaty-mas, nesvarstoma galimybė bent laikinai sumažinti akcizą, – vardijo A.Kondrusevičius. – Kas iš to, kad akcizais labai lengva papildyti šalies biudžetą, bet kiek daug prarandame kritus vidaus vartojimui ir augant kitų prekių kainoms.“

Asociacijos „Linava“ vadovas taip pat mato grėsmių eksportuojančių įmonių atsigavimui. „Su jomis sieja-mos sunkmečio pabaigos viltys, bet didėjančios degalų kainos ir jas daro mažiau konkurencingomis užsieny-je“, – įsitikinęs A.Kondrusevičius.

Kalti ninkų ne vienas

Naftos produktų prekybos įmo-nių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius aiškino, kad Lietuvoje di-džiausią įtaką, be pasaulinės naf-tos vertės pokyčių, benzino kainai daro mokesčiai valstybei (55 proc. visos kainos) ir didmenininko – naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ – kainodara (39 proc.).

„Degalinės savo sąnaudoms pa-dengti pasilieka iki 6 proc.“, – teigė L.Vosylius.

Pasak jo, bendrovė „Orlen Lie-tuva“ kasdien keičia savo parduo-damų degalų kainas atsižvelgdama į situaciją biržoje. Vairuotojai daž-nai pastebi, kad brangstant naftai degalinės reaguoja daug greičiau, o kai ji pinga, neskuba mažinti dega-lų vertės. „Tai priklauso nuo likučių degalinėse, – aiškino L.Vosylius. –

Pigiau įsigytus degalus degalinės greičiau pabrangina, jei tai daro did-menininkas, o jei produktai įsigy-ti brangiau, stengiamasi juos išpar-duoti ir tada keisti kainas.“

L.Vosylius aiškino, kad dabar nafta brangsta dėl neramumų Li-bijoje, kuri yra stambi šios žaliavos tiekėja. „Taip pat šiek tiek įtakos turėjo ir JAV dolerio atžvilgiu su-silpnėjęs euras, – sakė jis. –Naftos rinkoje yra ir spekuliacijų, kartais paskleidžiami įvairūs gandai, kurie naudingi prekeiviams nafta. Pavyz-džiui, neseniai kalbėta, kad visuo-menės protestai persimes į Saudo Arabiją. Birža labai jautriai reaguo-ja į bet kokias kalbas apie OPEC nares.“

Brangiau nei pas kaimynus

Lietuvoje A-95 benzino kainos didesnės nei pas artimiausius kai-mynus. Seniai nestebina kone dvi-gubai pigesnis benzinas Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau Lietuva benzi-no kainomis lenkia ir Lenkiją (apie 10 ct), Latviją bei Estiją (apie 20–30 ct).

Lietuvoje benzino akcizas yra di-desnis už ES reikalaujamą minimu-mą, taip pat įtakos turi PVM dydis, didmenininko kainodara, prievolė kaupti degalus.

„Nors didmeninis tiekėjas „Or-len Lietuva“ dirba Lietuvoje, tačiau čia jis veikia be konkurencijos, o ki-tur kaip eksportuotojas taiko kitas kainas, be to, Latvijoje pigesnė de-galų logistika, nes daugiausia pirkė-jų koncentruojasi Rygoje“, – aiškino L.Vosylius.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Degalų kaina sudaro daugiau kaip pusę transportavimo paslaugos išlaidų. Vežėjai neišvengiamai perkels šių išlaidų didėjimą užsakovams, o šie – į prekės kainą.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@krastospauda.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Gimtasis kraðtas

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Energeti kos ministerija Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ išsiuntė pranešimą dėl „Lietuvos dujų“ priva-ti zavimo sutarti es pažeidimo, kuris nustato neteisingą dujų kainą Lietu-vai. Rusijos dujų milžinui suteiktas 60 dienų laikotarpis nustatyti tei-singą dujų kainą šalies vartotojams, teigia energeti kos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak energetikos ministro, su-rinkti įrodymai leidžia teigti, kad

dujų kaina Lietuvai yra nustatyta per didelė dėl politinių priežasčių. Tiesa, kas yra „teisinga dujų kaina Lietuvai“, Energetikos ministerijos vadovas ti-kino negalintis atskleisti, nes „Lietu-vos dujų“ privatizavimo sutarties tu-rinys yra konfi dencialus. A.Sekmoko teigimu, derybos su „Gazpromu“ dėl teisingos dujų kainos bus vykdomos Lietuvos atstovybėje Briuselyje, nes trečioji šalis turėtų būti itin palanki derybų skaidrumui.

GK, Eltos inf.

„Gazpromas“ nustatys teisingą dujų kainą?

Degalų kainos neleidžia išbristi iš iti n klampios krizės pelkės

g y y

Trikdo ūkio atsigavimąRaimondas Kuodis, ekonomistas

Ekonominiai verti nimai rodo, kad, de-galams pabrangus 10 proc., suvarto-jamas jų kiekis sumažėja ti k 1 proc. Tai ir yra pagrindinė priežasti s, dėl ku-rios degalų brangimas kenkia tokios šalies kaip Lietuva ekonomikai: žmo-nės priversti daugiau išlaidų skirti de-galams ir mažiau kitoms prekėms. Tai mažina ūkio augimą, nes kitų prekių gamintojai gauna mažiau pajamų, samdo mažiau darbuotojų. Įmonės į galuti nes prekių kainas perkelia padi-dėjusias degalų sąnaudas, o tai lemia papildomą vidaus paklausos sumažė-jimą. Naft os pabrangimas gali neigia-mai paveikti gyventojų ir įmonių lū-kesčius. Degalų brangimas gali lemti ir ūkio konkurencingumo bei ekspor-to sumažėjimą, jei šalyje degalai pa-brangsta daugiau nei šalyse, į kurias eksportuojame.

Alternatyvų bus negreitaiDonatas Karanauskas, verslininkas

Vadovauju įmonei „Biomotoras“, kuri, be kitos veiklos, siūlė diegti au-tomobiliuose įrangą, leidžiančią va-žiuoti valgomuoju panaudotu alie-jumi. Tačiau šio verslo atsisakėme, nes įrangą įmanoma montuoti ti k iki 2003 m. gamybos automobi-liams ir nesulaukėme pakankamos paklausos. Manau, kad žmonės dar negreitai atsisakys tradicinių naft os produktų. Galbūt ateityje išpopuliarės elektro-mobiliai, jei jų efektyvumas ir kaina nenusileis dabarti nėms mašinoms, bus išplėtota infrastruktūra papil-dyti akumuliatorius. Tačiau naft os magnatai galingi, dėl to novatoriški sprendimai sunkiai skinasi kelią. Kol alternatyvios technologijos netaps masiškos ir pigesnės, jos domins ti k entuziastus.Pasak bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovų, įmonė kasdien keičia savo parduoda-

mų degalų kainas atsižvelgdama į situaciją biržoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Naft os produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius aiškino, kad dabar naft a brangsta dėl neramu-mų Libijoje, kuri yra stambi šios žaliavos ti ekėja. EPA-Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)4 Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Grupė Kovo 11-osios akto signatarų ir žymių Sąjūdžio veikėjų reikalauja, kad būtų nedelsiant atstatydintas švieti mo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius. Jie teigia, kad įvedus mokinio krepšelį sunaikinta daug kaimo mokyklų, o studento krepšelis naudingas ti k bankams ir skati na emigraciją. Pareiški-me rašoma, kad dabarti nė švieti mo politi ka grindžiama anti vals-tybiškai orientuotomis ir anti moksliškomis laisvosios rinkos idė-jomis. Ministras atkerta, kai tas pareiškimas – dalis akademinės nomenklatūros pasipriešinimo atspindžių.

Damoklo kardas pakibo virš švieti mo ministro

Laisvoji rinka – visame pasaulyjeDalia Teišerskytė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė

Pagaliau per dvejus metus pri-imtas švietimo įstatymas (per 8 me-tus nesugebėjo jo priimti). Sulaukė-me tam tikro stabilumo švietimo ir mokslo sistemoje: nevėluoja atlygi-nimai, atkreiptas didesnis dėmesys į vaiką, jo užimtumą, popamokinę veik lą. Tai labai teigiami dalykai. Klaidų padaryta, bet norėčiau pa-žiūrėti, ar nors vienas iš to kaltintojų sąrašo pragyveno be klaidų.

Jie sako, kad švietimo ir mokslo tikslas tapo pelnas. Bet valstybė kaip tik padidino išlaidas mokslui. Gal čia apie tai, kad kiekvienas moksleivis pelnosi gaudamas žinių? Tuomet su-tinku. Vaikai yra perkrauti, per daug jiems kišama į galvas. Jei būtų mano valia, labiau skatinčiau mokytis dva-sinių, meno dalykų, o ne kalti formu-les. Skauda širdį dėl nykstančių kaimo mokyklų, mano mama buvo kaimo mokytoja. Man kaimo mokykla – ste-buklas, pradžių pradžia. Jei valstybė būtų turtinga, aš laikyčiau mokyklą ir dėl vieno mokinio. Gal atsiras kaime vaikų, gal daugiau gims, bet jei nėra, tai ką daryti. Valstybė nepajėgi išlai-kyti mokyklą dėl 5–7 vaikų.

Yra truputėlis tiesos, kad studen-to krepšelis bankui naudingas. Bet tai natūralu. Mes negalime gyventi kitaip negu visas pasaulis. Visame pasaulyje yra studijų paskolos. Mano vaikaitė dabar įstojo į vieną iš Londono uni-versitetų. Iš karto jai pasakyta, kad ga-lės paimti kreditą iki 17 tūkst. svarų sterlingų. Ir ims, nes tėvai inteligentai ir nelabai turi iš ko dukrą išlaikyti. Di-džiojoje Britanijoje mokestis už moks-lą iki šiol buvo 3 tūkst. svarų sterlingų, nuo kitų metų bus 9 tūkst.

Mes pripratome, kad tarybiniais laikais viską gaudavome už dyką. Bu-tas – dykai, dailininko dirbtuvė – dy-kai, mokslas, gydymas – irgi. Bet bu-vome labai nelaimingi.

Dar tame pareiškime prikišama, kad mokyklose visiškai apleistas tau-tinis, patriotinis ugdymas. Aš dažnai važiuoju į mokyklas, pravedu lite-ratūros ir istorijos, patriotines pa-mokas. Tai tegul tie mieli patriotai, kurie visaip protestuoja, irgi eina į mokyklas.

Ministras laužo Konsti tucijąVytenis Andriukaiti s, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Ministras G.Steponavičius, pa-žeisdamas Konstituciją, prastūmė reformą, kuri labai smarkiai užgu-lė visų jaunų žmonių pečius. Per-nai valstybė iš studentų už aukštąjį mokslą surinko net 36 mln. Lt dau-giau negu buvo planuota. Tai rodo, kad dauguma šeimų turi imti pasko-las, mokėti už aukštąjį mokslą ir per-mokėti. Pamatęs, kaip jam pavyko „nugręžti“ žmones, ministras turė-jo tą pačią dieną atsistatydinti. Įve-dęs rinkos modelį jis daugelį žmonių padarė bankų įkaitais. Konstitucija skelbia, kad gerai besimokantiesiems valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tas žmogus, kuris pagal valstybės užsakymą studijuoja valstybės aukš-tojoje mokykloje ir gerai mokosi, yra visiškai išlaikomas iš valstybės biu-džeto, neturi nė cento mokėti už savo studijas. Tai kaip galima tokį minis-trą toleruoti, kai jis šiurkščiausiu būdu laužo Konstituciją? Krepšeliai yra visiškas absurdas, su jais reikėjo seniai pabaigti. Jie turėjo prasmę, kai buvo sunkumų fi nansuojant moky-tojų ir aukštojo mokslo institucijų darbą. Bet dabar galima visiškai kitu būdu planuoti biudžeto pajamas.

Sako, kad siekė aukštojo mokslo kokybės. Bet nepasiekė. G.Stepo-navičius aukštąjį mokslą pavertė ne valstybės instrumentu, o abiturien-tų įvairių poreikių tenkinimo lau-ku. Pagal tai, ką abiturientai renkasi, planuojamos specialybės Lietuvo-je. Kur kitur jūs matėte tokį mode-lį? Ministras viską apvertė aukštyn kojom. Bet kurioje visuomenėje tai būtų sukritikuota iš karto. Tokio mo-delio, koks yra Lietuvoje, nėra nie-kur pasaulyje. Nereikia pasakoti, kad Didžiojoje Britanijoje tokia pat pa-skolų studijoms sistema. Ten yra la-bai daug universitetų ir skirtingų fi -nansavimo modelių: privatūs, pusiau privatūs ir visiškai valstybės išlaiko-mi universitetai. Kurį modelį iš Di-džiosios Britanijos paėmė ir prista-tė G.Steponavičius? Tai, kas vyksta, yra katastrofa valstybės perspektyvos atžvilgiu.

Saulius STOMA

Toks paprastas klausimas, o vien jį išgirdęs sunerimsti. Kai kam atro-do, kad šito klausti netgi negalima. Tai politiškai nekorektiška. Juk ban-dydamas save apibrėžti, tarsi atskiri nuo kitų, o ieškodamas gerųjų savo tautos savybių įžeidi kaimynus.

Bet dar blogiau – savęs niekini-mas. Dabar jis toks madingas, kad virto rimta problema. Tačiau ar lie-tuviai tikrai yra beveik patys blo-giausi Europoje? Žinoma, ne. Todėl akivaizdu, kad, be visų kitų bėdų, šiuo metu esame gniuždomi ir labai rimtos psichologinės krizės.

Ir tai nėra vien pusamžį engtos tautos menkavertiškumo komplek-sas. Klausimas daug sudėtingesnis. Reikia suvokti naują realybę. Tau-tybė jau nėra kažkas Dievo duota ir nekeičiama. Juk jeigu net žmogaus lytis imama laikyti socialiniu kons-truktu ir apsisprendimo reikalu, ką kalbėti apie nacionalumą?

Ir niekas nieko dabar nesistengia nutautinti per jėgą. Vyksta savaimi-nis laisvas procesas. Daryk, ką nori. Ir būk, kas tik nori!

Taigi visiškai tam nepasirengę, mes staiga atsidūrėme beveik be-galinės pasirinkimo laisvės jūroje. Tau nepatinka būti lietuviu? Rinkis kitą tautybę! Važiuok, kur geriau, integruokis ir galbūt būsi laimin-gas. Žinoma, kurį laiką turėsi tapa-tybės problemų, tačiau bent jau tavo palikuonys naujoje tėvynėje jausis kaip namie. Tu būsi suteikęs jiems ne vien materialinę, bet ir psicho-loginę gerovę.

Kai kas taip ir elgiasi. Ir vis dėl-to didžiuliame emigracijos sraute tokių yra mažuma. Didžioji dalis lietuvių išvyko ieškodami didesnio socialinio teisingumo, o ne naujos tautybės. Jie nori būti lietuviais, ta-čiau oriais, tinkamai atlyginamais už darbą ir valdžios bei darbdavio neniekinamais žmonėmis. Ir tai – prigimtinė jų teisė.

Didžiuliai emigracijos skaičiai gąsdina. Tačiau tikra socialinė ka-tastrofa bus tik tuo atveju, jei Lie-tuva praras dabartinius išeivius ir jų palikuonis visiems laikams. Jeigu ne-menka dalis jų sugrįš arba bus su-kurta nauja moderni globalios tautos tapatybė, dabartinė išeivija bus da-vusi daugiau naudos nei žalos. Tuo dabar mes ir galime pasirūpinti.

Su visa pagarba seniesiems oku-pacijos laikų inteligentams, sau-gantiems senąją tapatybę, turime suvokti naują laiko dvasią ir naują iššūkį. Gynybinė, valstietiška reak-cija jau nebetinka. Ji paseno.

Pasinaudosiu tam tikru simbo-liu. Šią Vasario 16-ąją kartu su tau-tos poeto Justino Marcinkevičiaus mirtimi baigėsi viena epocha. Di-dysis poetas personifi kavo ištisą psichologinį tipą: žiaurių istorijos vėjų blaškomą kaimietį, kuris gy-nėsi, bandė prisitaikyti, savaip ko-vojo ir ieškojo šaknų savo apleisto-je žemėje.

„Tai uždaryk mane, Tėvyne, sa-vyje, o Tu man atsakai: aš tavo lais-vė!“ Ši atgimimo laikų himno eilutė atskleidžia natūralų saugumo ilgesį ir kartu ateities proveržio galimybę. Laisvė – tai jau ne kaimiečio da-lia! Iš valstietiško paveldo mes ju-dame žygin išsirengusio bajoro ta-patybės link.

Beje, bajorai iš esmės tautybę rinkdavosi, o ne aklai jai paklus-davo.

„Valstietį“ ir „bajorą“ čia varto-ju kaip psichologines, o ne krau-jo kilmės sąvokas. Dažnai klystama ir perlenkiama tarpukario Lietuvos Respubliką vadinant valstietiška. Taip, daugiausia ją kūrė valstiečiai, tačiau tai buvo didvyriškas proveržis į laisvę. Ir kartu – į svetimųjų nusa-vintą šlovingą savo pačių istoriją. O toje istorijoje kaip kelrodžiai švietė

kilnūs ir bebaimiai praeities didžiū-nai – užkariautojai.

Galingos, analogų neturinčios pokario rezistencijos taip pat ne-galime nuleisti vien iki kovos už žemę. Kilnumo ir pasiaukojimo veiksnys čia akivaizdžiai stipresnis. Užtenka perskaityti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 metų Vasario 16-osios deklaraciją. Tokį žmogaus orumo ir laisvės pašlovinimą gali sukurti tik kilnios tautos lyderiai.

Taigi tikro lietuvio dvasia yra laisva, kilni ir karinga. Gal trivialu sakyti, bet kol kas ši dvasia geriau-siai atsiskleidžia krepšinyje. Tai la-bai inteligentiškas žaidimas, kuriam būtina lyderystė ir kartu gebėjimas aukotis, nesavanaudiškumas. Čia turi derėti protas ir intuicija, polė-kis ir darbštumas.

Ar kada paklausėte savęs, kodėl kaip tik lietuviai krepšinį žaidžia geriausiai pasaulyje?

Todėl, kad mes esame ypatingi. Ir tai nėra koks bukai nacionalisti-nis ar net rasistinis pareiškimas. Šie pasąmoniniai, psichologiniai daly-kai nulemti ne DNR struktūrų, o kompleksinio tapatybės paveldo, kurį kuria visa mūsų istorija ir kiek-vienas dabarties apsisprendimas.

Tikro lietuvio charakteris api-ma abu sluoksnius: ir vadą, ir bau-džiauninką. Žinoma, įvairių žmonių charakteryje šie sluoksniai sudaro skirtingas kombinacijas. Geriausia jų – vadas, kuris išlaisvina ir gina. Vytis ir Rūpintojėlis.

Kaip tik toks charakteris tinka-miausias stipriai ir visavertei demo-kratijai kurti. Bet ar mes tikrai tokie?

Ši visokeriopa krizė yra tinka-miausias laikas sąmoningai save ap-mąstyti. Ieškoti kelių į ateitį. Su-prasti, ko mes iš tikrųjų geidžiame. Ir kodėl mums geriausia būti ne kuo nors kitu, o lietuviais.

Ką mes apie save galvosime, to-kie ir būsime.

Kas mes, lietuviai?

Tikro lietuvio dvasia yra laisva, kilni ir karinga.

Savęs niekinimas dabar toks madingas, kad virto rimta problema. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Jei politi kai, teisėjai ar kiti pa-reigūnai netinkamai elgėsi su jiems patikėtais administruoti valstybės pinigais ar turtu, nuos-tolius jie turėtų atlyginti iš savo kišenės. Tokią tvarką siūlo nusta-tyti teisingumo ministras Remigi-jus Šimašius.

Šiuo metu iš minėtų asmenų be-veik nėra galimybių išreikalauti grą-žinti į valstybės piniginę lėšas, jei, pa-

vyzdžiui, jie nusprendė neteisėtai pa-maloninti savo pavaldinius „tryliktu“ atlyginimu arba priėmė kitus valsty-bės pinigus švaistančius sprendimus. Ir visai nesvarbu, ar tai jie padarė ty-čia, ar ne.

Teisingumo ministras siūlo pašalinti tokias galimo piktnaudžiavimo landas iš įstatymų ir nustatyti , kad nuostolius atlyginti būtų galima išreikalauti ir iš politi kų, teisėjų, Seimo narių bei kitų valstybės pareigūnų. Tokia tvarka šiuo

metu ministro iniciatyva jau galioja vi-siems valstybės tarnautojams.

„Taip bus užti krinta, kad taikant at-sakomybę nebus lygesnių už lygius – ti ek valstybės tarnautojai, ti ek politi kai, teisėjai ar kiti pareigūnai bus matuoja-mi vienu atsakomybės matu. Priimant sprendimus, kur bei kaip panaudoti insti tucijos veiklai skirtas lėšas ar tur-tą, turi būti vadovaujamasi taupumo, skaid rumo ir ti kslingumo principais, o už piktnaudžiavimą ar neatsakingumą turi būti pareikalauta atlyginti žalą iš visų kaltų asmenų“, – sako R.Šimašius.

GK inf.

Padarei nuostolių – atlygink

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 5Emigracija

Ieva KAČINSKAITĖ

Dar labiau liūdina nedarbo stati s-ti ka: Lietuvos darbo biržos duome-nimis, viduti nis 2010 m. registruotų bedarbių buvo 312,1 tūkst., arba 1,5 karto daugiau nei 2009 m. Jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padi-dėjo 5,9 procenti nio punkto ir buvo 35,1 procento. 2010 m. jaunimo ne-darbo lygis buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje.

Išvyksta ne savo noru

Bendrovės „Spinter tyrimai“ ap-klausos duomenimis, 8,5 proc. ap-klaustųjų norėtų emigruoti šiemet, o dar 16,9 proc. – per artimiausius kelerius metus. Galima matyti ten-denciją, kad nedarbo lygis tiesiogiai susijęs su emigracija.

Skaičiai ne tik kad nedžiugina,

bet gąsdina. Reikia suprasti, kad dau-guma emigrantų yra ne traukiami, o stumiami emigruoti, t. y. išvyksta iš Lietuvos ne todėl, kad kitur labai gerai, o todėl, kad čia taip blogai. Jei situacijos nekeisime, tai emigracija mažės tik vienu atveju – kai tiesiog jau nebebus kam emigruoti.

Susirūpinti turėtų ir savivaldybės

Ką daryti? Žinoma, reikia poky-čių! Pokyčių valstybės lygmeniu. Pir-miausia, Vilniaus m. savivaldybė netu-ri normalios strategijos, kaip užtikrinti jaunų žmonių užimtumą ir išsaugoti jaunus darbuotojus Lietuvos rinkoje. Ją reikia sukurti.

Antra, reikia sudaryti palankias sąlygas jaunimui įsidarbinti ir tapti konkurencingiems. Vilnius – pati geriausia tam vieta, juk čia yra ne-išsemiami vandenynai akademinės

visuomenės, kuri gali būti naudinga kuriant kitokį Vilnių ir kitokią Lie-tuvą. Kaip? Reikia sudaryti sąlygas darbdaviams įdarbinti jauną žmogų

ir atleisti juos nuo dalies mokesčių valstybės lygmeniu, o savivaldybės turėtų padėti kurtis įvairiems savi-valdybės ir privatiems fondams, ku-rie teiktų vienkartines subsidijas ir taip skatintų jaunimo užimtumą.

Savanorystė dar nepopuliari

Tačiau ar tik tai motyvuoja jau-nus žmones eiti dirbti, o darbda-vius – juos priimti? Tyrimai rodo, kad dar vienas svarbus veiksnys prii-

mant jauną žmogų į darbą yra patir-tis. Įdomu tai, kad remiantis kitais tyrimais, be ekonominių veiksnių, jaunimą iš Tėvynės skatina išvykti tai, kad čia jie negali realizuoti savo profesinio ir visuomeninio potenci-alo. Kaip tai ištaisyti, kad būtų pa-lanku abiem pusėms?

Lietuvoje labai trūksta švietimo apie savanorystę, nemokamą praktiką ir ją siūlančius darbdavius. Išsivysčiu-siose šalyse savanorystė yra pasiekusi gerokai aukštesnį lygį nei Lietuvoje. Manau, kad tokią informaciją gali-ma būtų rinkti ir skelbti savivaldybės puslapyje. Be to, pačioje savivaldybėje ir jos įmonėse galėtų dirbti savano-riai, norintys įgyti darbo valstybinia-me sektoriuje patirties. Juk šiandien tarp jaunimo yra net, nebijau to sa-kyti, madinga būti apolitišku, nusi-šalinti nuo politinėje arenoje vyks-tančių reiškinių. Supažindinę jaunus žmones iš „vidaus“ su politika ir biu-rokratiniu gyvenimu, suaktyvintume pilietinę visuomenę, paskatintume daugiau jaunų žmonių prisidėti prie savivaldybės, valstybės valdymo.

Galbūt kam nors kils klausimas: o kam? Nuskambės banaliai, bet jauni žmonės yra valstybės ateitis, todėl privalu jau nuo dabar pasirū-pinti jų įsitvirtinimu čia.

Emigruoti skati na nedarbasStati sti kos departamento žiniomis, per metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo 84,5 tūkstančio. Tai yra maždaug ti ek, kiek šiuo metu gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose kartu sudėjus.

Almantas KARČIAUSKAS

Iš Lietuvos jau išvyko ne vienas šimtas tūkstančių žmonių, keti nan-čių palikti tėvynę piliečių nemažėja. Emigranto duonos paragavę tau-ti ečiai pastebi, kad svečiose šalyse žmonės dažnai keičia savo įpročius, nes jie labai priklauso nuo vietos specifi kos. Pasitaiko, kad Lietuvo-je savo automobiliais beveik neva-žinėję žmonės svetur būna ti esiog priversti kasdien „sukti “ šimtus ki-lometrų, o didžiuosiuose miestuose net ir užkietėję vairuotojai dažnai renkasi viešąjį transportą.

Londone važinėti automobiliu – prabanga

Lietuviai jau nuo seno yra pamėgę vieną iš ryškesnių šio pasaulio sosti-nių – Londoną. Nors britų ekono-mika dabar išgyvena ne pačius ge-riausius laikus, viename iš brangesnių pasaulio miestų vis dar galima išgirs-ti ir lietuvišką šneką. Tačiau miestas, kurio gatvėmis automobiliai zuja die-ną ir naktį, daugelį lietuvių privertė kitaip pažvelgti į transportą.

Jau aštuonerius metus Londone gyvenanti Airida Bartnauskienė pa-

sakojo, kad jos šeima turi šešias trans-porto priemones – tris mikroautobusus ir tris lengvuosius automobilius. Tačiau visi jie naudojami vien jos vyro verslui. Tik labai retai, keliaujant kur nors į už-miestį, šeimininkai vieną iš automobi-lių naudoja šeimos poreikiams.

„Londone turėti automobilį be būtino reikalo yra prabanga. Am-žini kamščiai, stovėjimo vietų stoka priverčia pagalvoti, ar automobilis yra būtinas. Man ir visai šeimai pi-giau šiame mieste keliauti metro, au-tobusais ar net taksi. Juk net ir prie savo namų norint laikyti automobilį reikia išsipirkti vietą. O miesto tar-

nybos dirba be priekaištų – stabte-lėsi ne vietoje ir iškart gausi baudos kvitą. Važiuojant į miesto centrą au-tomobiliu irgi tektų susimokėti,“ – pasakojo ji. Pasak pašnekovės, auto-mobilius čia kasdien naudoja tik tie lietuviai, kuriems jie reikalingi dar-bui. Pavyzdžiui, statybininkai, kurie į remontuojamus objektus vežiojasi savo įrangą ir medžiagas.

Jau nuo 2003 m. Londone pra-dėtas taikyti įvažiavimo į centrą mo-kestis. Jį sumokėjus, galima įvažiuoti į apmokestintą Anglijos sostinės zoną tiek kartų, kiek jums reikės. Baudos už automobilio statymą ne vietoje ar ne laiku yra gana painios. Visuomet aišku tik viena – jei pažeisite nustaty-tas taisykles, tikrai būsite nubaustas.

Dažniausiai neteisingas automo-bilių statymas nelaikomas krimina-liniu nusižengimu, todėl už tai bau-džia ne policija, o savivaldybė.

Baugina išlaidos

Emigrantų įpročius važinėti savais automobiliais koreguoja ir neretai ge-rokai didesnės nei Lietuvoje išlaidos jų eksploatacijai ir priežiūrai. Visur iš pradžių dar galima pataupyti važi-nėjant Lietuvoje registruotu automo-

biliu. Tačiau ateina laikas, kai tenka automobilį įregistruoti šalyje, kurioje gyveni. Tuomet ir prasideda visokiau-sių mokesčių ir draudimo aritmetika. O kur dar kasdienis remontas.

„Prieš žiemos šventes subyrėjo mūsų šeimos „Ford Focus“ vandens siurblys. Remontas kainavo 1 500 litų. Mano giminaitis, Lietuvoje re-montuojantis automobilius, vėliau laiške rašė, kad savo dirbtuvėse šį remontą paprastai atlieka už kokius 300 litų. Štai jums ir skirtumai“, – pasakojo A.Bartnauskienė.

Londone gyvenantis Marius Put rimas savo „Peugeot 307“ par-davė praėjusį rudenį. Šešerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenantis vyras nusprendė, kad kasdien važi-nėti automobiliu jam yra pernelyg brangu. Tikslios buhalterijos san-dėlininku dirbantis Marius neve-dė, tačiau gali įvardyti pagrindines išlaidas.

Kelių mokesčiui kiekvienais me-tais jis išleidžia 210 svarų sterlingų, draudimas kiekvieną mėnesį kainuoja 48 svarus, itin didelę eksploatacinių išlaidų dalį sudaro degalai, o remon-tuoti automobilį vyras stengdavo-si parvažiavęs į Lietuvą. Pagrindinė Mariaus išlaidų dalis važinėjant auto-mobiliu – mokesčiai už stovėjimą.

O Romoje gyvenanti Milda Kar-čiauskaitė savo kuklaus „Fiat Punto“ iškeisti į viešojo transporto bilietą dar neketina. Automobilis jai būti-nas keliaujant į darbą, tačiau išlai-das, skiriamas automobiliui, ji taip pat keiksnoja. Mergina suskaičiavo, kad kuklaus automobilio „išlaiky-mas“ per metus jai kainuoja mažiau-siai 3 000 eurų. Už draudimą Milda kasmet sumoka 900 eurų, o visa kita suryja išlaidos degalams, priežiūrai

ir greitkelių mokestis. Pasak Mildos, jei reikėtų važinėti į istorinį Romos centrą, išlaidų sąmata išaugtų dar bent 500 eurų.

Paryžiaus lietuvis prisibijo vandalų

Kadaise Prancūzijos užsieniečių legione tarnavęs Juozas Šiugžda jau ketverius metus gyvena Paryžiuje. Šiame didmiestyje jis vairuoja kas-dien ir net nesvarsto galimybės važi-nėti viešuoju transportu. Pasak vyriš-kio, automobilis jam būtinas kasdien važinėjant 50 kilometrų į darbą ar iš jo, nes dirbant asmenų ir nekilnoja-mojo turto apsaugos srityje dirbti ne-retai tenka ir gūdžią naktį.

„Be automobilio čia būčiau kaip be rankų. Jis reikalingas ir darbui, ir šeimai. Tiesa, yra keletas niuansų. Aš negaliu sau leisti pirkti naujo auto-mobilio. Ir ne todėl, kad negalėčiau. Kažkada labai norėjau nusipirkti „Su-baru Impreza STI“, tačiau pabijo-jau, kad mano automobilis gali tapti vandalų taikiniu. Aš gyvenu pieti-niame Paryžiuje, ten daug emigran-tų iš Šiaurės Afrikos. Gal atsimena-te, kaip viso pasaulio televizijos rodė juodaodžių sukeltas riaušes ir auto-mobilių deginimo akcijas? Tai vyko mano rajone. Čia nereikia ir riaušių. Vienas kitas automobilis mano ra-jone supleška vos ne kas savaitę, to-kios čia vietinės „faunos“ tradicijos. Todėl ir važinėju senute „Audi A6“. O kai galėsiu sau leisti persikrausty-ti kur arčiau Eifelio bokšto, tuomet ir nusipirksiu automobilį, apie kurį kartais svajoju“, – juokėsi Paryžiuje gyvenantis buvęs Prancūzijos užsie-niečių legiono desantininkas.

balsas.lt

Emigracija keičia įpročius važinėti savais automobiliais

2010 metų jaunimo nedarbo lygis buvo dvigubai aukštesnis nei bendras ne-darbo lygis šalyje. Raimundo Šuikos nuotrauka

Lietuviai jau nuo seno yra pamėgę vieną iš ryškesnių šio pasaulio sosti nių – Londoną. Nors britų ekonomika dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, viename iš brangesnių pasaulio miestų vis dar galima išgirsti ir lietuvišką šneką.

Vakarų šalių miestuose keičiasi lietuvių požiūris į automobilį. GK archyvo nuotraukos

Emigrantų įpročius važinėti savais automobiliais koreguoja ir neretai gerokai didesnės nei Lietuvoje išlaidos jų eksploatacijai ir priežiūrai.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)6 Sportas

Rimas TURONIS

2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių talismanais tapo sniego leopardas, kiškis ir baltasis lokys. Šie trys gyvūnai surengtame balsa-vime surinko 62 proc. balsų.

Laimėjo leopardas, lokys ir kiškis

Daugiausia simpatijų sulaukė sniego leopardas, surinkęs 28 proc. balsų. Antrą vietą užėmė lokys (18 proc.), o trečią – kiškis (16 proc.).

Tapti olimpiados talismanais taip pat pretendavo saulė, sniege-na, matrioška, delfi nas ir rudasis lo-kys. Prieš pat balsavimą iš kovos pa-sitraukė Senis Šaltis.

Kaip praneša Rusijos žiniasklai-da, olimpinių žaidynių talismanų rinkimuose už kandidatus balsavo daugiau nei milijonas Rusijos gy-ventojų. Tai iš tiesų niekingai maži skaičiai mūsų kaimyninei šaliai.

2014 m. parolimpinių žaidynių ta-lismanais tapo spindulys ir snaigė.

Organizacinis komitetas „So-čis-2014“ nusprendė, kad talisma-no atrankos procesas turėtų vykti kuo atviriau, atsižvelgiant į eksper-tų, specialistų, sporto entuziastų ir visuomenės nuomonę. Iš viso komi-sijai buvo pateikta net 24 tūkstan-čiai darbų. Komisija iš karto atmetė darbus, kurie buvo nespalvoti, per

daug smulkūs arba vaizdavo azar-tinių žaidimų simbolius.

Biudžetas patrigubėjo

2014 m. Sočyje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms Ru-sija išleis 950 mlrd. rublių (apie 30 mlrd. JAV dolerių).

Rusijos išlaidos dešimt kartų viršys ankstesnių žiemos olimpinių žaidynių, surengtų Italijoje (Turi-ne), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Solt Leik Sityje) ir Kanadoje (Van-kuveryje), išlaidas, kurios siekė 1,5–3 mlrd. JAV dolerių.

Į 950 mlrd. rublių sumą įtrauktos išlaidos ne tik pasirengimui, bet ir, pa-vyzdžiui, kai kurių objektų po olim-pinių žaidynių demontavimui. Kokia dalis žaidynėms bus skirta iš biudžeto. Kol kas neaišku, kiek lėšų šiam rengi-niui skirs privatūs investuotojai.

Nuo 2006 m. Sočyje 2014-aisiais vyksiančios olimpiados biudžetas iš-augo tris kartus. Iš pradžių manyta, kad projektas kainuos 316 mlrd. ru-blių, iš kurių 185 mlrd. rublių būtų skiriami iš federalinio biudžeto.

Nepriklausomo socialinės politikos instituto Regioninės programos direk-torė Natalija Zubarevič tokias milži-niškas išlaidas sieja su „neefektyvumu ir korupcija“. Išlaidos didėja ir dėl vie-tos, kur statomi olimpiniai objektai. „Siaura juosta palei jūrą su labai pras-ta infrastruktūra. Dalis statybų darbų vysta kalnuotose vietovėse, kur statyba labai brangi“, – pastebi N.Zubarevič.

2014 m. vasario 7–23 dienomis žie-mos olimpinės žaidynės vyks Sočyje, Rusijos kalnų kurorte prie Juodosios jūros. Sprendimas, kurį Gvatemaloje priėmė Tarptautinis olimpinis komi-tetas (IOC), buvo kiek netikėtas.

IOC buvo išplatinęs pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad Zalcbur-gas (Austrija) ir Pjončanas (Pietų Ko-rėja) „namų darbus“ yra atlikę puikiai, o Sočis neatitiko keliamų kriterijų.

IOC sprendimas Rusijoje buvo su-tiktas ne tik kaip sporto pergalė, bet ir

kaip ženklas, kad Rusija „vėl tampa pasaulio lydere“, nors Vakarų pasauliui tokie samprotavimai kelia šypseną.

Kalbama ir tai, kad pergalę Sočiui lėmė Kremliaus valdomo dujų mono-polininko „Gazprom“ ketinimai tap-ti vienu iš pagrindinių IOC rėmėjų, kurių gretose dabar puikuojasi kom-panijos „Coca Cola“, „McDonalds“ ar „Samsung“. Manoma, kad pažadą IOC nariams koncernas „Gazprom“ išsakė dar prieš slaptą balsavimą.

Rusija 1980 m. organizavo va-saros olimpines žaidynes, kurios vyko Maskvoje, bet niekada neren-gė žiemos žaidynių. Teigiama, kad tai buvo dar viena priežastis, dėl ko IOC pasirinko būtent Sočį.

Pinigų pergalė

Rusijos valdžia ir investuotojai, tarp kurių yra ir koncernas „Gaz-prom“, ketina investuoti milijardus JAV dolerių, kad Sočio apylinkes paverstų pasaulinio lygio slidinė-jimo kurortu, duodančiu pelno dar ilgai po žaidynių. Sočio žaidynės jau dabar vadinamos „Gazpromo“

žaidynėmis. Dujų monopolininkas ketina investuoti 375 mln. dolerių į kaimyninį kalnų kurortą, kuris va-dinasi Krasnaja Poliana. Tikimasi, kad jis taps žaidynių širdimi, o vė-liau – turistų traukos centru.

Beveik neįmanoma, kad Rusijai pritrūktų pinigų žaidynėms, ir tai buvo viena iš Sočio sėkmės priežas-čių. Valstybinės ar privačios kompa-nijos, tokios kaip „Gazprom“, „Rusi-jos geležinkeliai“ ar „Interros“, jau yra pradėjusios darbus. Įskaitant aukso atsargas, šių kompanijų rezervai su-daro apie 400 mlrd. JAV dolerių.

Iš viso iki 2014 m. investicijos pa-čiame Sočyje turėtų siekti 12,6 mlrd. JAV dolerių. Iš jų 5,3 mlrd. tikimasi surinkti iš privačių investitorių.

Per artimiausius metus Sočy-je turėtų išdygti 12 naujų sporto objektų, įskaitant slidinėjimo, kal-nų slidinėjimo, taip pat pirmą Ru-sijoje bobslėjaus, trasas, ledo are-nas ir naujutėlį centrinį stadioną. Projekte nemažai vietos skirta nau-jų viešbučių, automobilių kelių ir geležinkelio linijų, jungsiančių oro uostą, uostą, miesto centrą ir sporto kompleksus kalnuose, statybai. Vien susisiekimo linijoms planuojama iš-leisti apie 2,35 mlrd. dolerių.

Taip pat planuojama sukurti mo-dernią elektros ir vandens perda-vimo bei nuotekų sistemą tiek pa-krantėje, tiek kalnuose. Numatyta, kad olimpinis kaimelis bus 25 km nuo miesto centro.

„Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija prarado visas sporto bazes kalnuose. Netgi šiandien nacionalinė mūsų komanda neturi, kur treniruotis. „Sočis 2014“ – dovana mūsų atletams, olimpiečiams ir visiems Rusijos pilie-čiams“, – pripažino pats V.Putinas.

Sočio sporto kompleksai kol kas egzistuoja tik popieriuje. Nors kalbant apie būsimas investicijas dažniausiai linksniuojami „12 milijardų“, vietos valdžia spėja, kad investicijos gali siekti ir 20–30 mlrd. JAV dolerių.

IOC prezidentas J.Rogas Sočio kandidatūrą apibūdino kaip „stiprų ir įžvalgų projektą“ ir išreiškė visiš-ką pasitikėjimą rusų galimybėmis surengti nepriekaištingas olimpines žaidynes. Tiesa, Vakarų žiniasklaida neįžvalgumu kaltina patį tarptautinį komitetą, kuris, teigiama, tinkamai neįvertino su saugumu susijusių ri-zikos faktorių. Kaip žinia, būtent tai yra vienas iš svarbiausių dalykų tokio masto renginiuose.

Sočio sporto kompleksai kol kas egzistuoja ti k popieriuje

Per arti miausius metus Sočyje turėtų išdygti 12 naujų sporto objektų.

Daugiausia simpati jų sulaukė sniego leopardas, surinkęs 28 proc. balsų. Antrą vietą užėmė lokys (18 proc.), o trečią – kiškis (16 proc.).

2014 m. Sočyje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms Rusija išleis 950 mlrd. rublių (apie 30 mlrd. JAV dolerių). EPA-Eltos nuotraukos

Prie poliarinėse stotyse esančių rodyklių prisidės dar kelios – su nuorodomis ir atstumu iki Lietu-vos. Šiuos simbolius Antarktido-je paliks pirma lietuvių ekspedicija. Taip pat planuojama užfi ksuoti sa-votišką rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne.

Į Pasaulio lietuvių kalnų slidinė-jimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) organizuotą ekspediciją „Antarktida 2011“ kovo 3 dieną iš Lietuvos išvy-ko 25 dalyviai (iš viso ekspedicijoje dalyvaus 28 žmonės). Ekspedicijos dalyviai aplankys tolimiausią, atšiau-riausią ir sunkiausiai pasiekiamą Že-mės vietą Antarktidą, kur planuo-jama pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas.

Pasak šios idėjos autoriaus Pasau-lio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgė-

jų asociacijos prezidento Algimanto Kepežėno, pagrindinis šios ekspedi-cijos tikslas yra pirmą kartą istorijoje

surengti kalnų slidinėjimo varžybas Antarktidos žemyno kalnuose.

Ekspedicija garsins Lietuvos var-dą pasaulyje, jos metu bus pažymėta Lietuvos nepriklausomybės atkūri-mo diena – Kovo 11-oji. Audringo-mis jūromis ir vandenynais ledlau-žiu bus įveikta apie 3 000 km.

GK, Eltos inf.

2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011“) savanoriais per mėnesį panoro tap-ti daugiau nei 3 000 žmonių iš viso pasaulio.

Žinia apie „EuroBasket 2011“ sa-vanorių atranką, vykstančią iki kovo 25 dienos, sulaukė atgarsio iš visų že-mynų. Daugiausia anketų organiza-torius pasiekė iš Europos (Ispanijos, Italijos, Slovėnijos, Serbijos, Gruzi-jos, Rusijos ir kt.), tačiau netrūksta savanorių iš Azijos, Šiaurės Ameri-kos, Australijos, Afrikos šalių. Norą tapti „EuroBasket 2011“ savanorių komandos nariais pareiškė asmenys iš tokių tolimų šalių kaip Nigerija, Gana, Kazachstanas, Islandija, Indi-ja, Azerbaidžanas ir panašiai.

Norintys tapti savanoriais Lie-tuvoje rugpjūčio 31–rugsėjo 18 d. vyksiančiame Europos vyrų krepši-nio čempionate, iki kovo 25 d. gali

pildyti anketas adresu www.euro-desk.lt. Savanoriauti kviečiami viso pasaulio krepšinio aistruoliai, besi-domintys krepšiniu, entuziastingai nusiteikę, nebijantys iššūkių ir visa-da pasirengę padėti.

GK, Eltos inf.

Antarkti dos žemyne bus palikti Lietuvos simboliai

Padės savanoriai iš viso pasaulio

Savanorių gretos Europos krepšinio čempionate auga kaip ant mielių.

Planuojama užfi ksuoti savoti šką rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarkti dos žemyne. Eltos nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 7Pasaulis

Bernardas ŠAKNYS

Pokalbis su Europos Sąjungos specialiuoju atstovu ir misijos Af-ganistane vadovu ambasadoriumi Vygaudu Ušacku.

Lietuvoje viešėjote prieš tris mė-nesius. Ar kas nors pasikeitė per tą laiką Afganistane?

Šioje neramioje šalyje kasdien kas nors keičiasi, nors ne visi tie po-kyčiai būna laukiami. Žmonės yra pavargę, išsekę nuo trisdešimties metų karo. Europos Sąjunga, JAV, kitos geros valios valstybės, NATO stengiasi padėti afganistaniečiams siekti taikos, ramybės. Per devyne-rius išlaisvinimo nuo talibų pries-paudos metus pasikeitė nemažai: vėl atvėrė duris universitetai, mergai-tės vėl gali eiti į mokyklas, mote-rys aktyviau dalyvauja politiniame ir socialiniame šalies gyvenime. Pa-dedant Europos Sąjungai nutiesta 10 000 km kelių, palaikyti viešąją tvarką apmokomi policininkai, nuo 6 iki 64 proc. padaugėjo žmonių, ga-linčių pasinaudoti bazine medicinos pagalba.

Antra vertus, artėjant pavasariui, paprastai suintensyvėja įvairūs iš-puoliai ne tik tolimesnėse šalies pro-vincijose, bet ir sostinėje Kabule. Net iš atstovybės patalpų kartais girdime sprogimus ar susišaudymus.

Kas ten vyksta, kodėl Afganista-ne per tiek metų neįsivyravo taika?

Tai sunkus klausimas. Savižu-džiai, išplitusi narkomanija, kon-trabanda – didžiausia Afganistano rykštė. Ne taip paprasta tuos reiš-kinius pažaboti. Itin radikaliai yra nusiteikę fundamentalistai, daugelis jų menkai išsilavinę arba visiški be-raščiai. Įsiminė vieno afganistanie-čio žodžiai, nuskambėję po visą pa-saulį: „Neturime jokių pajamų, tad tenka auginti narkotikus, parsiduoti į samdomas karines grupuotes. Tai ne gyvenimas, o pragaras.“ Tokie

žmonės neretai ir įsilieja į savižu-džių gretas. Jie pasirengę susidoroti su kiekvienu atėjūnu.

Bet jūs ne atėjūnas, o atvykote su kilnia misija padėti Afganistanui.

Aš visuomet žiūriu, kuo ir kaip galėčiau padėti afganistaniečiams –

tautai, kuri dėl savo geografi nės pa-dėties šimtus metų buvo savotiškas buferis tarp kaimyninių imperijų, o dėl neraštingumo ir radikalizmo prieš dešimt metu tapo tarptauti-nio terorizmo židiniu. Tai kontrastų šalis. Šaltojo karo metu ji buvo karo tarp Vakarų ir sovietinės imperijos laukas. Afganistaniečių karas prieš Sovietų Sąjungą išklibino SSRS pamatus, savotiškai padėjo Lietu-vai ir kitoms Baltijos šalims pasiek-ti laisvę ir nepriklausomybę. Vaka-rams pasitraukus iš Afganistano po 1990-ųjų, talibai užgrobė valdžią, šalis tapo tarptautinio terorizmo ži-diniu, įžiebusiu ir 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolius JAV. Negalime palikti šios šalies likimo valiai tol, kol nepadėjome jai išlieti pamatus, ant kurių afganistaniečiai patys kur-tų taikią, stabilią, gerovę savo pilie-

čiams užtikrinančią valstybę. Ma-nau, kad tarptautinės bendruomenes paramos tam reikės ne 30 mėnesių, o greičiausiai 30 metų.

Taip ilgai? Kodėl?Tai gana didelė nevienalytė šalis.

Jos teritorija užima 647,5 tūkst. kv. km – maždaug kaip dešimt lietuvų. Taigi ką nors greitai pakeisti sunku. Tris ketvirtadalius šalies teritorijos už-ima kalnai, šiaurėje ir pietvakariuose plyti lygumos. Afganistanas neturi pri-ėjimo prie jūros, savo uostų. Klimatas sausas. Tirpstant sniegui upės ir ežerai prisipildo vandens, gaila, jis nepanau-dojamas. Irigacijos sistemai įrengti rei-kia 2 milijardų dolerių. Švarus vanduo neprieinamas net 70 proc. gyventojų.

Didžiausiuose miestuose Kabule, Herate, Kandahare, Džalalabade ir kituose irgi nestinga problemų dėl aprūpinimo vandeniu. O juk apie 80 proc. afganistaniečių gyvena kai-mo vietovėse.

Kuo įdomūs šios šalies gyvento-jai? Kokios tautybės, religijos do-minuoja?

Šiuo metu šaly je gyvena 29 mln. žmonių. Daugiau negu pusė jų yra puštūnai, penktadalis – tadži-kai. Gyvena čia ir chazarai, uzbe-kai, turkmėnai. Labiausiai paplitusi dari kalba. Iš viso šalyje vartojama apie 30 kalbų. Išpažįstamas islamas, dauguma – sunitai. Yra net 60 pa-grindinių puštūnų genčių. Stebina stiprus lojalumas genčiai, ypač už didžiųjų miestų ribų. Vyrai nedve-jodami stoja ginti genties vyresnių-jų. Jų žodis – svarbesnis už valdžios

sprendimus. 2–3 mln. gyventojų yra klajokliai.

Afganistanas – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių. Kas antro gyventojo, įsikūrusio atokesnė-se vietovėse, uždarbis siekia mažiau kaip du dolerius per mėnesį. Ekono-mika ypač nukentėjo per sovietų in-vaziją ir vėlesnius konfl iktus, taip pat nuo sausrų praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Milijardai dolerių inves-ticijų padėjo augti ūkiui, kilti gyve-nimo lygiui. Tačiau ekonomiškai ak-tyvus tik kas trečias gyventojas. 2005 m. ofi cialus nedarbo lygis siekė 40 proc. Net trys milijonai jaunuolių neturi jokių profesinių įgūdžių.

Ar čia prieinamas mokslas?Trūkstant lėšų, taip pat dėl men-

ko saugumo ir senų tradicijų moks-las neprieinamas 80 proc. mergai-čių ir merginų, 50 proc. berniukų ir vaikinų. Labai trūksta kvalifi kuotų mokytojų. Tai ypač aktualu kaime. Mokyklos yra atskiros berniukams ir mergaitėms. 2001 m. vėl atida-rytas Kabulo universitetas, 2006 m. – Amerikos universitetas. Aukš-tųjų mokyklų atsiranda ir kituose miestuose.

Kaip galėtumėte trumpai apibū-dinti krašto ekonomiką?

Kol kas ji labai silpna. Nepapras-tai vargana Afganistano sveikatos apsauga. Ji pasaulyje yra antra nuo galo. Kas pusvalandį po vieną mo-terį miršta dėl nėštumo

Iki sovietų invazijos dvi Kabulo ligoninės buvo tarp geriausiųjų Vi-durinėje Azijoje. Tačiau sovietams šeimininkaujant sveikatos apsauga miestuose sumenko, o kaimuose vi-siškai sunyko.

Apie vieną milijoną žmonų ša-lyje – neįgalūs, 80 tūkst. gyventojų prarado galūnes dėl minų.

Ar tikrai būtinas Europos Są-jungos dalyvavimas atkuriant Af-ganistaną?

Manau, būtinas. Europos Są-junga – viena didžiausių šios šalies donorių. Ji ir jai priklausančios ša-lys narės Afganistanui kasmet ski-ria maždaug vieną milijardą dolerių. Šiuo metu vien iš Europos Sąjun-gos biudžeto kasmet skiriama po 150 mln. eurų. 2011 m. žadama tą paramą padidinti iki 600 mln. eurų per trejus metus. Papildomai fi nan-suojama humanitarinė pagalba. Tik tarptautinės bendruomenės pastan-gomis įmanoma kovoti su Afganis-tane tvyrančiais pavojais: terorizmu, ekstremizmu, narkotikų kontraban-da, tarptautiniu nusikalstamumu.

Ne mažiau, matyt, šioje šalyje yra svarbios ir žmogaus teisės.

Prieš kurį laiką žiniasklaida iš-platino sužalotos jaunos moters Ai-šos nuotrauką, šokiravusią pasaulio visuomenę. Tėvas paauglę savo duk-rą ištekino už gerokai vyresnio tali-bo. Sulaukusi 18 metų ji bandė pa-bėgti nuo vyro, bet sugauta neteko nosies, ausų. Galėčiau pateikti daug panašių atvejų. Viena moteris, įtar-ta svetimavimu, nušauta, jaunuolių pora dėl šios priežasties buvo už-mėtyta akmenimis. Bet tai, atskira tema. Manau, „Gimtajame krašte“ ateityje pakalbėsime ir apie tai.

Kas vyksta Afganistane? Kas vyksta Afganistane?

Afganistanas – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių. Kas antro gyventojo, įsikūrusio atokesnėse vietovėse, uždarbis siekia mažiau kaip du dolerius per mėnesį.

Šiuo metu šalyje gyvena 29 milijonai žmonių. Daugiau negu pusė jų puštūnai, penktadalis – tadžikai. V.Ušacko asmeninio albumo nuotraukos

„Aš visuomet žiūriu, kuo ir kaip galėčiau padėti afganistaniečiams – tautai, kuri dėl savo geografi nės padėti es šimtus metų buvo savoti škas buferis tarp kaimy-ninių imperijų“, – sako ambasadorius V.Ušackas.

Ekonomika ypač nukentėjo per sovietų invaziją ir vėlesnius konfl iktus. Milijardai dolerių investi cijų padėjo augti ūkiui.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)8

Mažakraujystė – tai viena iš tų ligų, kuri nelaikoma labai rimta, ti k trum-palaikiu negalavimu. Mažakraujystė išsivysto mažiems vaikams, gali prasi-dėti dėl skrandžio ar žarnyno opaligių, nuolat kraujuojant. Iš pradžių gali ne-būti jokių simptomų, ti k žmogus tam-pa blyškesnis, sausėja oda. Susirgęs anemija žmogus greičiau pavargsta, jaučia bendrą silpnumą, skundžiasi mirgėjimu akyse, galvos spengimu.

Mažakraujystę galima įveikti pra-dėjus vartoti E.Šimkūnaitės rekomen-duojamas vaistažoles:

• pirmoji talkininkė – dilgėlė, ti n-kamiausia nedidelė – 3–4 lapelių porų dilgėlė. Jos sudėtyje yra visko, ko reikia raudonųjų kraujo ląstelių ga-mybai. Dilgėles nuplikinus, jų reikia dėti į salotas, virti sriubą, ti nka prie žuvų, mėsos pati ekalų, kaip įdaras vartojamas net sal-diems pyragėliams, apkepams;

• kitas talkininkas – geležis, jos pasisavinimą padidina obuoliai (kuo rūgštesni, tuo geriau), svarainių vai-siai, šermukšniai.

Suprantama, šių vaistažolių ir vai-sių negalima vartoti labai ilgai, reikia kaitalioti su kitais vitaminingais, orga-nizmą sti prinančiais augalais.

Sveikata Iš E.Šimkūnaitės patarimų lobyno

Nuo šių metų kovo 1-osios kom-pensuojamųjų vaistų bus galima išsirašyti ne ti k ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomam priva-lomuoju sveikatos draudimu ap-draustajam pacientui, bet ir ligo-ninėje.

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus kompensuoja-mųjų vaistų išrašymo tvarkos pakei-timus, pasibaigus ambulatoriškai gy-dyti skirtų kompensuojamųjų vaistų paskyrimo laikui, ligoninėse gydo-miems pacientams stacionaro gydy-tojas turi išrašyti (tęsti gydymą) tuos pačius vaistus, kurie buvo skiriami iki gydymo stacionare, – kiekvieną

kartą ne ilgesniam kaip mėnesio gy-dymo kursui. Tai turi būti pažymė-ta gydomo asmens medicinos doku-mentuose.

Iki šiol ligoninės gydytojas nega-lėjo pacientui išrašyti jo vartotų kom-pensuojamųjų vaistų recepto, tad, kai besigydančiam ligoninėje pacientui jie baigdavosi, kildavo nesusiprati-mų. Įsigaliojus naujai tvarkai to bus išvengta, pacientai galės tęsti jiems paskirtą gydymą. Tuo atveju, jei gy-dymą reikia keisti, t. y. ambulatoriš-kai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų išrašyti negalima, – vaistais turi aprūpinti ligoninė.

GK inf.

Būti nus vaistus išrašys ir ligoninės gydytojas

Meilė JANČORIENĖ

Labiausiai paplitusi pavasario alergijos forma vadinama šienlige arba polinoze. Tai alerginė liga, ku-rią sukelia neti nkama imuninės sis-temos reakcija į įvairių augalų žie-dadulkes.

Kaip atpažinti alergiją

Mokslų akademijos Alergologi-jos komisijos pirmininkė profesorė Rūta Dubakienė, kiekvieną pavasa-rį susidurianti su alerginių susirgi-mų paūmėjimu tarp ligonių, paste-bi, kad mes dar nemokame atpažinti alergijos. Dažnai į alergologo kabi-netą kreipiasi tie pacientai, kuriuos kankina atopinis dermatitas ar ko-kios nors kitos ligos. „Alergija turi ti-piškus simptomus, jai būdingas se-zoniškumas, – pasakoja profesorė

R.Dubakienė, – paprastai žmogus jau antrąjį sezoną supranta, kad tam tikru metu pasikartojantys tos pačios ligos požymiai ir reiškia alergiją. Pa-vasarį, kai pradeda žydėti medžiai, kai kuriems žmonėms parausta ir prade-da ašaroti akys, ima varginti niežulys, patinsta akių vokai, kamuoja vande-ninga sloga, čiaudulys, niežti nosį, o vėliau ji užburksta. Kartais ima kan-kinti sausas kosulys, gali prasidėti net traukuliai. Retai, bet būna ir taip, kad žiedadulkės sukelia epilepsiją. Jeigu ligonis pradeda dusti, jam pasidaro sunku įkvėpti oro – prasideda žieda-dulkinė bronchinė astma.“

Pasak profesorės, ligą galime pa-vadinti šienlige tik tada, kai pasireiš-kia abu simptomai iš karto – ašaroja akys ir bėga nosis. Jeigu tik vienas iš jų – vadinasi, prasidėjo alerginė sloga arba akių junginės uždegimas, alerginis konjunktyvitas.

Augalai – alergenai

Kovo–gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pra-žysta alksniai ir lazdynai, vėliau – beržai, topoliai ir klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Labiausiai alergizuoja lazdynų ir ber-žų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos.

Jų žiedadulkės alergijos nesukelia. Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas. Pievų augalai žydi ilgai, nuo gegužės iki rugpjūčio, o kai kurios rūšys – net du kartus, to-dėl birželio ir liepos mėnesiais poli-nozė yra itin dažna. Tuo metu žydi miglės, motiejukai, šunažolės, pašiau-šėlis ir kiti varpiniai augalai. Vasaros pabaigoje, rugpjūčio–rugsėjo mėne-siais, žydi svarbiausias alergizuojan-tis augalas – pelynas arba kietis. Taip pat grikiai, dilgėlės, gysločiai.

Padeda specifi nė imunoterapija

Kažin ar visi žino, kad jau net nuo 1911 metų pasaulyje šienligė sėkmin-gai gydoma imunoterapijos metodu? Lietuvoje tokį gydymą alergologai pradėjo taikyti nuo 1963 metų. Šiuo metu senas metodas yra labai ištobu-lėjęs, mokslininkai sukūrė daug nau-jų gydymo schemų. Gydymas imu-noterapija – tai skiepijimas, tačiau ne tradicinis, ne toks, kaip nuo infekci-nių ligų, kai į organizmą suleidžiamas virusas ar bakterija. Gydant nuo aler-gijos mažomis dozėmis leidžiamas žiedadulkių ar kokio kito alergeno ekstraktas, kuris organizme pamažu sukelia toleranciją tam alergenui, pri-pratina nereaguoti į jį.

Kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti – ne? Profesorė R.Dubakienė sako, kad tai lemia genetinis polinkis. Net iki 85 proc. seąrgančiųjų alergi-nėmis ligomis šeimose galima rasti ir kitų alergiškų giminaičių. Kartais alergijos genas gali ilgai nepasireikš-ti, „išlenda“ paauglystėje arba žmogui sulaukus 30 metų. Alergija gali pra-dėti kankinti moteris po gimdymo. Niekas nežino, kada pasislėpęs genas pradės alergizuoti.

Ar reikia vengti pavasario sau-lės spindulių ir kaip geriausia nuo jų apsisaugoti , konsultuoja profe-sorė, odos ligų gydytoja Gerimanta BALEVIČIENĖ.

Tokiame krašte kaip mūsų reikia džiaugtis saule. Ji yra kaip vaistas, ku-riuo, žinoma, reikia saikingai naudo-tis. Įrodyta, kad saulės spinduliai iš-gydo įvairias odos ligas, net žvynelinę. Saulės spinduliai veiksmingi ir gydo tokias populiarias odos ligas kaip eg-zema ir dermatitas. Vasarą sumažė-ja ar net visai išnyksta bėrimai, kurie rudenį, kai mažai saulės, vėl išryškė-ja. Pastebėta, kad po vasaros oda ma-žiau išsausėjusi, dingsta žąsies odos požymių.

Nesvarbu, ar saulė pavasarinė, va-sarinė ar rudeninė – ji kaitriausia vi-durdienį. Jei sugalvosite tokiu metu medelius genėti ar daržus kasti, gali-ma pasitepti kremais nuo saulės.

Kitokio stiprumo fi ltrus, saugan-čius nuo ultravioletinių spindulių ža-lingo poveikio, turėtų rinktis tie, kurie ilgai dirba lauke, prie vandens ar ant vandens. Jiems dar reikia vilkėti ir ati-tinkamus drabužius, užsidėti akinius nuo saulės, galvos apdangalą. Kremai skirti ir tiems, kurie deginasi pliaže. Tėvai turėtų ištepti vaikų, kuriuos at-siveda į pliažą, odą. Tik nepamirški-me, kad tepti reikia tik sveiką odą.

Tiesa, saulė gali sukelti ligą ar ją padaryti ūmesnę, pavyzdžiui, tokią kaip raudonoji vilkligė. Ja sergantieji turi saugotis ultravioletinių spindulių kaip maro. Dėl kremų nuo saulės rei-kėtų konsultuotis su savo gydytoju.

Saulė gali sukelti tokius susirgimus kaip saulinė dermatozė. Tokiu atveju tik gydytojas gali patarti, kokius kre-mus nuo saulės geriausia naudoti.

Taip pat svarbu žinoti, kad jautru-mą saulei didina kai kurie vaistai – kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys bei kontraceptikai. Ge-riant minėtus vaistus negalima nei so-liariumuose lankytis, nei degintis.

Saulės spindulių – su saiku

Pavasario per ašaras nematyti

Saulės, galinčios sukelti nemažai ligų, geriau pasisaugoti .Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Polinozės (šienligės) simptomai:• nosies užgulimas, vandeningos ir

gleivingos išskyros iš nosies;• nosies perštėjimas, čiaudulio

priepuoliai;• akių perštėjimas ir paraudimas,

ašarojimas;• gomurio ir liežuvio perštėjimas;• dusulys, sausas kosulys;• odos bėrimai (dilgėlinė, egzema).

Mažos žiedų dulkelės iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

Alergiją gali sukelti daugiau kaip 50 augalų rūšių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės. GK archyvo nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Kai trūksta raudonųjų kraujo ląstelių

E.Šimkūnaitė.

Marija REKST, Vilniaus rajono savivaldybės merė

Mūsų rajonas daugiatautis, tuo mes labai didžiuojamės. Lietuviai, lenkai, ru-sai, baltarusiai, totoriai nuo senų lai-kų gyvena kaimynystėje, dirba, tuokiasi, mokosi ir perima gyvenimišką patirtį. Kiekviena tauta įneša savo indėlį, pra-turtina ir papuošia tradicijomis, papro-čiais, istorija.

Apie trisdešimt metų gyvenu Rukai-niuose, daugiabučiame name. Pamenu, dar sovietmečiu į mūsų namą atvažiavo nauja kaimynė Marytė Kuizinienė iš Ši-lutės rajono. Ji negalėjo su mumis ben-drauti rusiškai, o lietuviškai mes nė žo-džio nemokėjome. Nėra ko slėpti, tais laikais rajone egzistavo neigiamas po-žiūris į lietuvių kalbą, todėl žmonės nega-lėjo susikalbėti. Dabar laikai pasikeitė, Vilniaus rajone daug lietuvių pasistatė namus, vaikai bendrauja įvairiomis kal-bomis, kartu šventes švenčia. Mano kai-mynė gerai kalba rusiškai ir lenkiškai, o kiti namo gyventojai jos dėka išmoko valstybinę kalbą.

Mano gimtinė – Daulėnų kaimas, ku-ris yra šalia garsiosios Norviliškių pilies. Dirbau kolūkio buhaltere. Kai ištekėjau ir pagimdžiau dukrą, ėmiau ieškoti dar-želio. Taip ir atsidūrėme Rukainiuose. Vy-ras dėl mano užgaidos gyventi kaime pa-liko gamyklą sostinėje, prarado galimybę gauti butą, apie kurį seniai svajojo.

Miestas manęs niekada neviliojo. Jaunystėje buvau dviratininkė, treneris pranašavo sėkmingą sportinę karjerą. Tačiau ne treniruotės man, o pasimaty-mai rūpėjo. Pabėgau į kaimą, o dviratis liko kaip gražus prisiminimas. Beje, savo treneriui Rainiui esu dėkinga ir už lietu-vių kalbos pamokas, nes man, baigusiai lenkų mokyklą, kaip ir daugeliui mano bendraamžių, lietuvių kalba paauglys-tėje buvo kietas riešutėlis.

Dabar po darbo savivaldybėje skubu į savo Rukainius. Ten – sodas, daržai, kuriuose auginu įvairiausias daržoves. Mes, kaimiečiai, sunkiai save įsivaizduo-jame be žemės ūkio darbų, be savo išau-gintų produktų. Labai mėgstu marinuoti, konservuoti daržoves, virti kompotus, o jau mano grybai – tikras skanumėlis!

Priekaištauja vaikai ir vyras, kad aš iki išnaktų sukuosi prie puodų, tačiau užmigti negaliu, jei rūsyje lentynos tuš-čios.

Niekada iš savo rajono neišvažiuo-siu. Pažiūrėkite, kaip pastaruoju metu visi veržiasi į Vilniaus rajoną, nori čia namus statytis ir ilgam kurtis. Be to, ra-jone gyventi ir lengviau, ir pigiau.

Gyvosios istorijos atspindžiai Kodėl čia gyventi gera?

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Vilniaus rajone

Pirmos žinios apie totorių apsi-gyvenimą šiose žemėse pasirodė jau XIV a. pradžioje. Gedimino, vėliau ir Kęstučio bei Algirdo laikais būda-vo sudaromos sąjungos su totoriais kipčiakais. 1324 m. pranciškonų or-dinų analuose yra įrašyta tokia frazė: Mūsų broliai išvyko į lietuvių kraštus skelbti Kristaus mokslo, rado ten visą tautą, skendinčią barbariškuose pakly-dimuose ir atsidavusią ugnies kultui, tarp jų ir skitus, atvykėlius iš kažkokio chano valdų, kurie meldėsi azijietiška

kalba. Šis įrašas leidžia teigti, kad jau XIV a. pirmoje pusėje Lietuvos Di-džiosios Kunigaikštystės (LDK) že-mėse totorių gyventa. Tačiau tikrasis totorių dabartinėse Lietuvos žemėse įkurdintojas – Lietuvos didysis kuni-gaikštis Vytautas. Siekdamas sukurti stiprią valstybę, jis daug pastangų įdė-jo į jos sienų apsaugos sistemą. Toto-riai turėjo būti tos sistemos dalimi. Didysis kunigaikštis juos įkurdindavo tiek pasienyje, tiek prie pilių ir miestų. Totorių gyvenviečių atsiradimas Lie-tuvoje – tai Vytauto vidaus ir užsienio politikos rezultatas.

Įprasta teigti , kad totoriai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse įsikūrė 1397 m., nors nė viename šalti nyje nėra ti kslaus jų įsikūrimo laiko.

Nemėžio dvasinis centras – totorių mečetė. Lilijos Valatkienės nuotrauka Nukelta į 13 p.

Čekoniškių verbų ir buiti es seklyčios etnografi nio ansamblio „Cicha Nowinka“ moterys – garsios verbų pinėjos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nukelta į 12 p.

Galina MIŠKINIENĖ,Tairas KUZNECOVAS

Narsių karių palikuonys šimtmečiaissaugoja unikalią istoriją ir kultūrą

Janina NORKŪNIENĖ

Kad ir kaip plačiai tradiciniai amatai pasklistų, pradžių pradžios žemėje jie pražysta gražiausiomis spalvomis ir yra gyvybingiausi. Tai patvirti na Vilniaus verbų riši-mo tradicijos klestėjimas Vilniaus apylinkėse – Neries regioniniame parke ir aplinkiniuose kaimuose.

Išskirti nis amatas

Šiandien verbas rišančių žmonių galima sutikti daugelyje Lietuvos vie-tų. Žemaitijos ar Suvalkijos verbos – tai tik daili kadagių, žilvičių puokštelė, kartais papuošta sausomis gėlytėmis. Kaimyninėje Lenkijoje yra įprastos spalvotu ryškiu popieriumi, dirbti-nėmis gėlėmis puoštos šakelės, o Vil-

niaus krašto verbos – tikros gražuolės. Kruopščiai supintos, įvairių raštų ir spalvų, su viršūnėlėse išdidžiai pasi-pūtusiomis smilgų puokštėmis.

Vilniaus rajono teritorija nuo Pilai-tės iki Sudervės yra išskirtinė. Tai lyg didelis verbų miestas, kuriame vienos profesijos atstovai turi galimybę ben-drauti, keistis patirtimi ir konkuruoti. Čia dar galima sutikti amato meistrių,

kurioms žolynų rinkimas, verbų kūri-mas yra tapęs gyvenimo būdu. Joms tai ne tiek amatas ar verslas, kiek sa-vanoriškas įsipareigojimas šeimos ir krašto tradicijai, poreikis perduoti ją savo vaikams. Šios aplinkybės ne tik skatina nuolatinę Vilniaus verbų kaitą, bet ir užtikrina tradicijos perimamu-mą, senųjų formų išlikimą.

Nukelta į 10 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)10 Mūsų paveldas

Tradicinė verba

Tradicinė verba – tai iš gluosnio, beržo, žilvičio ir kadagio šakelių su-rišta puokštelė, kuri nuo seno visoje Lietuvoje Verbų sekmadienį šventi-nama bažnyčiose. Vilniaus apylinkė-se tokia verba dar puošiama žibutė-mis arba kitomis pavasario gėlėmis.

Iki šiol tikima magiškomis pa-šventintos verbos galiomis. Šven-tinta verba užkišama po kambario ar pastogės sija, kad saugotų namus nuo negandų, gaisro ar stichinės ne-laimės, jomis puošiami šventųjų pa-veikslai. Griaudžiant griaustiniui, vyresni žmonės iki šiol degina ver-boje esantį kadagį arba žegnoja verba dangų, prašydami Dievo malonės.

Manoma, kad Verbų sekmadienio rytą verba plakamiems žmonėms su-teikiama stiprybės ir sveikatos. Verba buvo auklėjami ir nepaklusnūs vai-kai: jei suduosi užsispyrėliui blindės šakele, ištraukta iš pašventintos ver-bos, pradings jo užsispyrimas, jis taps geresnis. Mėgėjams pasisavinti sveti-mą daiktą verba kirsdavo per pirštus. Kad derlius būtų geresnis, pašventin-ta verba buvo užariama į vagą. Ver-bos buvo naudojamos ir karves po žiemos varant į laukus. Šilėnų kaime šios apeigos atliekamos iki šiol. Kar-vės pamušamos pašventinta verba, kad pikta akis nenužiūrėtų.

Seni žmonės pasakoja, kad pa-šventintas verbas reikia saugoti nuo Verbų sekmadienio iki Pelenų die-nos (pirmoji diena po Užgavėnių). Pelenų dienos rytą ją reikia atrišti ir

sudeginti, o pelenus išbarstyti po avi-lius, ant tvartų slenksčio, kad saugotų nuo piktos akies.

Šventinos verbos siūlai iki šiol naudojami liaudies medicinoje. Iš jų nurišta apyrankė nešiojama ant išnirusios rankos ar kojos. Taip pat gydomi naminiai gyvuliai ir paukš-čiai.

Vilniaus krašto puošmena

Vilniaus krašte, be tradicinės ver-bos, jau antras šimtmetis kuriama unikali Vilniaus verba. Tai meniškai sukomponuotos, prie lazdynų ko-telio pritvirtintos sausų gėlių ir žo-lynų kompozicijos. Nuo XIX a. jos buvo pardavinėjamos prie Vilniaus bažnyčių ir tapo neatskiriama Ver-bų sekmadienio dalimi.

Mokslininkai skirtingai aiškina Vilniaus verbų fenomeną. Daugu-ma verbų tyrinėtojų – Antanas Ma-žiulis, Libertas Klimka, Juozas Ku-dirka Vilniaus verbų ištakas sieja su Vilniaus amatininkų cechų procesijų puošmenomis.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Vilniaus verbos pasirodė ir Kaziu-ko mugėje. 1938 m. miesto globėjo šv. Kazimiero garbei surengtos pro-cesijos vietoje anksčiau naudotų po-pierinių lelijų buvo papuoštos Vil-niaus verbomis.

Kartu su tradicinėmis Vilniaus verbos šventinamos bažnyčiose. Be-veik kiekvienuose Vilniaus krašto na-muose šventame kampe esantys pa-veikslai yra papuošti plokščiosiomis arba vainikinėmis verbomis. Vietos žmonės joms teikia tokią pat apeigi-nę reikšmę kaip ir tradicinėms.

Vilniaus verbų rišimo tradicija susiformavo Vilniaus apylinkių kai-muose, į šiaurės vakarus nuo Vil-niaus. Pradžioje jos buvo rišamos nedidelėje teritorijoje, o ir rišančiųjų verbas buvo nedaug. XX a. aštunta-me dešimtmetyje verbų rišimo are-alas išsiplėtė ir apėmė beveik visus kaimus nuo Pilaitės iki Sudervės.

Verbų ir buiti es seklyčia

Jei ne verbų rišėjų ansamblis „Ci-cha Nowinka“, kas žinotų, kad Čeko-niškių kaimo moterys riša verbas?

Dainininkės prisipažįsta, kad gy-venimas būtų nykus ir nuobodus. Jos su savo dainomis ir verbomis pusę Lietuvos išmaišė, Lenkijos ir Baltarusijos miestuose koncerta-vo ir unikalų Vilniaus krašto ama-tą garsino.

Čekoniškių verbų ir buities se-klyčioje eksponuojami Vilniaus krašto verbų pynėjų įvairių dydžių ir savitų formų kūriniai iš gėlių ir žolynų. Čia yra ir garsioji Teresos Michalkevič 640 cm aukščio verba, įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.

Vilniaus krašto verbų paroda eksponuojama Sankt Peterburge, Lietuvių namuose. Čekoniškių kai-mo moterys rišti verbas mokė ke-lių mokyklų mokinius, kaimo tu-rizmo sodybos Kernavėje svečius, pagal mainų programą į Lietuvą at-vykusius Vroclavo universiteto stu-dentus, Varšuvos ir Ščitno miestų gyventojus.

Jaukioje kaimo seklyčioje ne kar-tą viešėjo Lietuvoje reziduojančių ambasadorių žmonos. Per jų rankas Vilniaus verbos pasklido po visą pa-saulį.

Gyvosios istorijos atspindžiai

Kokie augalai naudojami verbų rišimui?

Samanos, bruknienojai, patai-sai, katpėdėlės, šlamučiai, krau-jažolės, kiškio ašarėlės, bitkrės-lės, moti ejukai, pipirnės, gubojos, darželinės hortenzijos, kukurūzų šluotelės, gelsvalapiai skaisteniai ir daug kitų, kurie džiovinami nepra-randa savo spalvos ir formos.

Viršūnėms naudojamos dirsės, nendrės, lendrūnai, paprastosios miglės, baltosios smilgos, šunažo-lės. Iš viso verbų gamybai meistrai naudoja per 50 įvairių laukinių ir kultūrinių augalų rūšių, o viršū-nėms – 11 augalų.

Žolynai verboms renkami įvai-riausiu metų laiku, ne ti k vasarą, nes nuo rinkimo laiko labai pri-klauso augalų išvaizda ir spalva. Jie džiovinami pastogėje sukabinti kuokšteliais arba paskleisti – svar-bu, kad džiūdami nesusirangytų.

Verbų kompozicijos labai pri-klauso nuo augalų spalvos. Iki XX a. pradžios dažniausiai buvo naudo-jami natūralių spalvų nedažyti au-galai. Vėliau pradėti naudoti anili-no dažai. Paprastai augalai dažomi bobų vasaros dienomis, kai būna gerai išdžiuvę. Prieš dažymą žoly-nai išvėdinami lauke, paskui suriš-ti kuokšteliais merkiami į dažus ir džiovinami pavėsyje pakabinti ant virvučių prie namų sienų.

Lilija VALATKIENĖ

Vilniaus krašto etnografi niame muziejuje, įsikūrusiame Nemenčinė-je tarpukario laikotarpiu pastatyta-me priešgaisrinės apsaugos pastate, surinkta per tūkstantį eksponatų.

„Juos gavome dovanų, nemokėjo-me nė cento. Visi dovanotojai užfi k-suoti nuotraukose. Negalima pamiršti savo šaknų, kitaip nežaliuos medis“, – paaiškino direktorius Algimantas Ba-nevič, pasakodamas apie turtingą Vil-nijos kraštą ir čia gyvenančių žmonių norą išsaugoti savo daugiakultūrę pra-eitį ir materialųjį paveldą.

Muziejininkas veda prie bene ver-tingiausio eksponato – XVII a. me-dinės grūstuvės. Ją prie Medininkų, Vindžiūnų kaime, atrado rajono sa-vivaldybės kultūros skyriaus darbuo-tojas Valdemaras Višnevski. Šia medi-ne grūstuve žmonės senovėje trindavo grūdus. Smulkiems miltams malti buvo naudojamos akmeninės girnos, o šia grūstuve sutrinti rūpūs miltai buvo naudojami gyvulių pašarui ruoš-ti ir košėms virti.

„Grūstuvė slėpėsi senos sodybos kieme, virš rūsio suręstoje pastogė-je. Laimei, šeimininkas buvo senyvas,

nepajėgė šios antikvarinės vertybės išvilkti, o tai malkoms būtų sukapo-jęs. Tačiau kai atradau grūstuvę, šei-mininkui iš karto ji parūpo. Nedaug paprašė, suderėjome už butelį degti-nės“, – džiaugėsi paveldo puoselėtojas V.Višnevski.

Nors Vilniaus krašto etnografi nis muziejus Nemenčinėje veikia nuo 2000-ųjų, jam eksponatai pradėti kaupti pora dešimtmečių anksčiau.

„Varšuvos universiteto Etnologijos ir kultūrinės antropologijos katedros darbuotojų ir studentų atlikti kom-

pleksiniai vietovių tyrimai, surengtos ekspedicijos padėjo surinkti nemažai unikalios medžiagos. Muziejų ekspo-natais papildė Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos auklėtiniai ir darbuotojai. Žodžiu, kaip skruzdės tempėme po šapelį. Tuomet atsirado ir Vilnijos žmonių, panorusių muzie-jui dovanoti įvairiausių senovinių bui-ties daiktų, amatininkų ir žemdirbių įrankių, technikos, drabužių, baldų, knygų ir dokumentų“, – pasakojo Vil-niaus krašto etnografi nio muziejaus direktorius Algimantas Banevič.

Be šaknų medis nežaliuos

XVII a. medinę grūstuvę Vindžiūnų kaime atrado ir muziejui dovanojo Valde-maras Višnevski. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Muziejuje atkurta Vilniaus krašto pirkia apstatyta autenti škais baldais.

Atkelta iš 9 p.

Verbų rišėja tautodailininkė Teresa Michalkevič iš Lapauti škių kaimo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 11Mūsų paveldas

Rašytojo Vladislovo Sirokom-lės (Liudviko Vladislovo Kondra-tavičiaus, 1823–1862) nuomone, žodis sudervė (su derva) reiškia dervuotą deglą, žvejų naudojamą nakti nės žūklės metu, o galbūt sie-jamas ir su kokiomis nors senovės lietuvių apeigomis, atliekamomis su sakuotu deglu.

Unikali vieta ir Lietuvos juosti lė

Aplinkui ežerai: Vilnoja, nusi-tęsusi ne vieną kilometrą, Dūkš-tas su didele sala viduryje, Purvis ir daug mažų užpelkėjusių bevardžių ežeriukų. Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima nuo 1493 m., kai Vaitiekus, Šedbaro sūnus, Šventa-ragis, savo dvarą Sudervėje užrašė Vilniaus vaivadai.

Didžiojoje Britanijoje buvo pa-stebėtas įdomus reiškinys, kad seno-vės kultūros paminklai yra išdėstyti idealiai tiesiomis linijomis. Viena žinomiausių tokių linijų yra Angli-jos Stounhendžo juostilė, nusitę-susi apie 30 km ir kertanti žymųjį Stounhendžą (akmenų ratą). Sako-ma, kad tai tik Didžiajai Britanijai būdingas reiškinys.

Tačiau visai neseniai (2006 m.) analogiška linija – Lietuvos juosti-lė buvo aptikta ir Lietuvoje. Ji nu-sitęsusi beveik 30 km ir eina per Vilniaus miestą, Vilniaus bei Kai-šiadorių rajonus ir kerta šešis ją žy-minčius taškus. Tarp jų yra keturios bažnyčios. Viena iš jų – Sudervės.

Nėra visai aiški juostilių ir jas žyminčių taškų paskirtis. Jos aiš-kinimas kinta, keičiantis mokslo ir technologijų lygiui. (Pvz., XIX a. buvo manoma, kad Stounhendžas – tai senovinės šventyklos griuvėsiai, XX a. – kad šie akmenys žymi reikš-mingas astronomines kryptis ir tai yra senovinė observatorija, vėliau – kad tai priemonė, skirta apskaičiuo-ti Saulės ir Mėnulio užtemimų lai-ką, dar vėliau – kad tai senovinis kompiuteris...).O kokias paslaptis slepia Lietuvos juostilės kelyje esan-ti nuostabioji Sudervės bažnyčia?

Kupolinė rotonda

Vietiniai žmonės sako, kad naktį Sudervės bažnyčia atrodo lyg kos-minis laivas. Tai bene vienintelė apvali katalikų bažnyčia Lietuvoje (kupolinė rotonda). Ši Švč. Trejy-bės bažnyčia pradėta statyti 1802m., baigta – 1812 m.

Išorinės bažnyčios formos beveik be pakitimų išliko iki mūsų dienų. Altoriai ir vidaus puošyba atnaujin-ti XIX a. viduryje. Po apvaliu baž-nyčios kupolu yra vertingų XIX a. freskų.

Kas projekto autorius?

Literatūroje, tinklalapiuose gali-ma rasti įvairių nuomonių dėl Su-dervės Švč. Trejybės bažnyčios ar-

chitekto. Vieni šaltiniai teigia, kad bažnyčios projekto autorius – žy-mus architektas Laurynas Gucevi-čius (1753–1797/1798), dar vadina-mas Laurynu Stuoka Gucevičiumi, Laurynu Montrimu Gucevičiumi, Laurynu Montrimu Žakovičiumi-Gucevičiumi, kituose – kad do-minikonas, religinių raštų rengė-jas (leidėjas) architektas Laurynas Bartkevičius (Bortkevičius) (1756–1823). Tai, kad šią bažnyčią pro-jektavo ne Laurynas Gucevičius, o L.Bartkevičius, paskelbė lenkų dai-lėtyrininkas Marianas Moreliovskis. Tačiau Vilniaus universiteto biblio-tekos rankraščių skyriuje rasta Su-dervės bažnyčios projekto 1851 m. kopija. Jos analizė lyg ir patvirti-na Lauryno Gucevičiaus autorystę. Kaip yra iš tikrųjų?

Mįslinga akusti ka

Architektūrinė bažnyčios kupo-lo erdvė sukuria stebėtiną akustiką (įvijais laiptais pakilus į trečią baž-nyčios aukštą, baliustradą, kuri juosia kupolą ties bažnyčios karnizu, apima keistas jausmas – tarsi būtum pakibęs tarp dangaus ir žemės. Pasakyk ką nors šalia ar už kelių metrų stovin-čiam žmogui, ir jis nieko, ką pasakei, negalės suprasti, nes aidas akimirks-niu atkartos žodžius, o jie susilies su aidu. Jei atsistosite priešingose ku-polo pusėse, menkiausias šnabžde-sys, vos vos girdimai ištartas į sieną žodis bus puikiausiai girdimas toli priešingoje pusėje esančiam žmo-gui – lyg jis stovėtų tau už nugaros. Šnabždesių galerija palieka neišdil-domą įspūdį! Niekas negali prilygti

šios stebuklingos rotondinės bažny-čios akustikai, jau seniai virtusiai sa-votiška legenda.

Paslapti ngas akmuo

Sudervės bažnyčios viduje yra akmuo su įdauba. Jis skirtas laiky-ti švęstam vandeniui. Tiek sudėti-mi, tiek forma jis primena arche-ologinį dubenuotą akmenį. Tokio akmens duobutėje susirinkęs van-duo buvo laikomas šventu. Įdo-mu tai, kad akmenyje iškalta data (1726) liudija, kad šis akmuo yra gerokai senesnis už pirmą bažny-čią (šioje vietoje pirma medinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia buvo pa-statyta 1782/1783m.). Kokia žinia įamžinta šiame akmenyje?

Įdomu, kad 1726 m. gimė Igno-tas Jokūbas Masalskis (Vilniaus vys-kupas, pirmas Edukacijos komisijos pirmininkas ir Sudervės parapijos (1782 m.) įkūrėjas); 1726 m. Vilniuje įkurta pijorų mokykla (pijorų moky-klą (Panevėžio apskrities) baigė ar-chitektas Laurynas Gucevičius).

Eiles skaitė J.Brodskis

1966 m. rugpjūčio mėnesį ir 1967 m. vasarą Sudervės bažnyčio-je lankėsi poetas, Nobelio premi-jos laureatas Josifas Brodskis. Pir-mą kartą jis atvažiavo lydimas Tomo Venclovos. Antrą kartą J.Brodskis atvyko į Sudervę su vargonininke Anastazija Braudo, kad jai parody-tų unikalią įstabios akustikos Su-dervės bažnyčią.

J.Brodskis Sudervės bažnyčios kupole tyliai skaitė poeto romantiko Cipriano Kamilio Norvido eilėraštį „Pelenai ir deimantas“ apie tai, kad nieko iš mūsų neliks, tik pelenai, ir ar liks juose deimantas – amžinosios pergalės pranašas.

Kiekvienas labai tyliai ištartas žodis buvo girdimas priešingoje ba-liustrados pusėje. Nepakartojama ir nepaprastai jaudinanti akimirka. Bažnyčioje jaunas J.Brodskis (jam tada buvo 26 metai) kalbėjosi su tuometiniu kunigu klebonu Adol-fu Trusevičiumi apie svarbius eg-zistencinius žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimus. Į poeto pamąs-tymus, „...ar geresnis materialinis lygmuo padeda žmogui augti mo-raliai, ar žmogus geresnis, kuo tur-tingesnis“, buvo atsakyta žodžiais iš brevijoriaus: „...apgink mane, Dieve, nuo turto ir neturto, duok man tiek, kiek reikia gyvenimui...“

Parengta pagal balsas.lt archyvąBažnyčios baliustradoje saugomos XIX a. pradžioje Ignoto Pulmano sukurtos medinės polichromuotos skulptūros.

Sudervės Dievo namai – apskrito plano, uždengti kupolu. Iš fasado pusės bažnyčia apjuosta šešių kolonų eile ir papuošta apaštalų skulptūromis. Ježy Karpovič nuotraukos

Rūta JANONIENĖ,Gintaras PORUTIS

Po apvaliu bažnyčios kupolu yra verti ngų XIX a. freskų.

Švč. Trejybės bažnyčia stovi Sudervės kaime, netoli Vilniaus.

Sudervės bažnyčia saugo daugybę paslapčių

Bažnyčios šventoriuje 1929 m. pagal architekto Jano Borovskio projektą pastatyta varpinė, kurios apati nė kon-dignacija sumūryta iš lauko akmenų.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)12 Mūsų paveldas

Įsikūrė Nemėžyje

1397 m. pirmoje pusėje chanas Tochtamyšas kartu su žmona, sūnu-mis (jo sūnus Dželaledinas 1410 m. parėmė Vytautą Žalgirio mūšyje) ir kitais artimaisiais bei būriu ištikimų karių atvyko į Lietuvą. Vytautas pri-ėmė Tochtamyšą, apgyvendino juos prie Vokės upės, netoli Vilniaus, ir apdovanojo žemėmis. Taip atsirado Nemėžis.

Nemėžis įsikūręs plento Vilnius–Minskas septintame kilometre. Ši gy-venvietė yra viena seniausių totorių gyvenviečių Lietuvoje. Nors kai kur teigiama, kad ji įkurta 1397 m., tačiau tikslių duomenų nėra (1397 m. data nurodoma atsižvelgiant į tradiciją, t. y. ši data laikoma totorių istorijos LDK pradžia). Tikrai yra aišku, kad Nemė-žis jau buvo XV a. Apie tai byloja Vy-tauto žmonos Julijonos laiškas, datuo-tas 1426 m. liepos mėnesiu.

Šiame laiške yra rašoma, kad ji, Ju-lijona, dėkoja ordino magistrui už į Nemėžį atsiųstą gydytoją ir vaistus. 1496 m. vasario mėnesį kunigaikš-tis Aleksandras Nemėžyje iškilmin-gai sutinka savo sužadėtinę Maskvos kunigaikštytę Eleną, Ivano III dukte-rį. Galima būtų teigti, kad būtent čia dalį totorių Vytautas apgyvendino dėl to, jog Nemėžyje, tiksliau sakant, ša-lia itin svarbaus kelio Vilnius–Ašme-na–Minskas, buvo jo, didžiojo kuni-gaikščio, dvaras, kuriame jis mėgdavo vasaroti su šeima.

Kad totoriai gerai tarnautų, jiems buvo leista ne tik savo tikėjimą išpa-žinti, bet ir buvo dovanojamos žemės. Kiekvienam tiek, kiek reikėjo. Iš čia ir kilo vietovės pavadinimas: lenkiškai Nemieżona – nematuota (nematuota žemė) – Niemeż – Nemėžis.

Religija

Lietuvos totoriai išpažįsta sunitų apeigų Abu Hanifos pakraipos isla-mo tikėjimą. Šio tikėjimo svarbiausią dogmą išreiškia garsioji formulė: Yra tik vienas Dievas Alachas, o jo prana-šas – Mahometas. Remdamiesi Kora-nu, Lietuvos totoriai viena svarbiausių musulmonų pareigų laiko labdarą: iš-maldos dalijimą, vargšų paramą, naš-laičių bei senelių globą. Gerais darbais galima pelnyti Dievo malonę. Nedera niekam pasakoti apie gerus poelgius, pavyzdžiui, našlaičių ir vargšų globo-jimą, nes „tai daroma vardan Dievo,

ne vardan žmonių“. Bet apie kai ku-riuos gerus darbus vis dėlto šaltiniai mums byloja. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Romanas Davidovičius 1684 m. testamentu užrašė Lokučiauščiznos valdas – lauką, daržus ir sodą Nemė-žyje – „Nemėžio mečetei ir džemiatui visiems laikams“ ir prašė brolių, kad jį palaidotų mylimajame Nemėžyje.

Mečetė ir kapinės

Nemėžio kaimo parapija įkurta 1684 m., tais pačiais metais pastaty-ta ir pirma Nemėžio kaimo mečetė. Ji sudegė 1909 m., ir jos vietoje buvo pastatyti nauji maldos namai.

Lietuvos mečetės turi patalpas vyrams ir moterims. Patalpos mote-rims – tai tik Lietuvos totoriams bū-dinga ypatybė. Moterų patalpa pa-prastai įrengiama mečetės kairėje. Ji daug mažesnė už vyrų. Abi puses ski-ria plona, medinė pertvara, kuri vieno metro aukštyje nuo grindų turi išilginį plyšį, užvertą grotelėmis arba tekintais stulpeliais. Plyšys uždengtas perma-toma muslino užuolaida. Kiekviena patalpa turi atskirą įėjimą.

Kapines totoriai iki šiol vadina mi-zar arba zirec. Dar ir dabar galima iš-girsti sakant „Einu į mizarą“. Senose totorių kapinėse niekada nepamaty-site atitvertų vienas nuo kito kapų. Taip yra todėl, kad islamas skelbia visų žmonių lygybę prieš Dievą. Se-nose kapinėse dauguma užrašų ant

paminklų jau yra nebeįskaitomi. Ne-maža jų dalis giliai susmegusi į žemę. Tad apima keistas jausmas, kai žen-gi žaliu samanų paklotu ir jauti kie-tą akmenį po kojomis. Tą akimirką suvoki, jog tai ne paprastas akmuo, o gilia senove atsiduodantis antkapis, kuris tarsi nuskubėjo paskui savo šei-mininką, kuriam ir buvo skirtas.

Mirusysis laidojamas galva į Va-karų pusę, kad paskutiniojo teismo dieną, kai pašauks archangelo Azrai-lo trimitas, pakilęs iš kapo galėtų eiti tiesiai į Rytus. Ties galva ir kojomis dedama po akmenį. Dažniausiai ties galva būna didesnis akmuo, o ties ko-jomis – mažesnis. Akmuo, padėtas prie galvos, išgraviruojamas, t. y. jis tampa paminkliniu antkapiu. Užra-šai dažniausiai iškalami arabų, lenkų, baltarusių ar rusų kalbomis.

Šiais laikais vis dažniau atsiranda lietuviškų užrašų ir patys paminklai statomi vis panašesni į krikščionių antkapius. Beveik visuose antkapi-

niuose akmenyse būna išraižytas pusmėnulis ir žvaigždė – išskirtinis ženk las, jog čia palaidotas musulmo-nų tikėjimo atstovas. Totoriai tiki, kad tam tikrą akimirką mirusįjį aplanko angelai, tad kapas turi būti toks, kad velionis galėtų jame atsisėsti. Kapi-nėse kapai išdėstomi lygiagrečiomis eilėmis. Totorių kapinėse jokiu būdu negalima lankytis naktį.

Totorių veiklos sritys LDK

Vytautas Didysis totorius laikė iš-tikimais ir puikiais kariais, tad juos įkurdino LDK šalies gynybai. Kaip rodo totorių sodybų išdėstymas pla-čiu lanku, nukreiptu iš šiaurės į piet-vakarius, jos aiškiai turėjo strateginę reikšmę, t. y. turėjo ginti nuo kryžiuo-čių ir kalavijuočių riterių. Totoriai, ku-rie priklausė didžiajam kunigaikščiui, buvo vadinami tarnybiniais totoriais. Jie turėjo tik vieną pareigą – duoti po žirgą karo atveju.

Taip pat buvo vadinamieji totoriai „kazokai“, kurie buvo laikomi žemes-ne gyventojų kategorija nei didžiojo kunigaikščio totoriai ir turėjo atlikti įvairius patarnavimus didžiajam kuni-gaikščiui. Totoriai „kazokai“ priklausė gentinėms „vėliavoms“ ir daliniuose sudarydavo savo būrius. Pagal 1528 m. patikrinimą kiekviena „vėliava“ turėjo tokius būrius.

Nemėžio kaimo totoriai galėjo pri-klausyti mažiausiai džalairų giminei (Džalairų vėliava). Tačiau šie būriai gyvavo ne itin ilgai. 1631 m. revizijos duomenimis, tokių būrių jau nebeliko. Vytauto prie Vilniaus įsteigtų gyven-viečių totoriai, tarp jų ir Nemėžio, iš tikrųjų atliko tam tikras prievoles ku-nigaikščiui, kurios, kaip ir karo tarny-ba, buvo susijusios su jiems dovano-tomis žemėmis.

Nemėžio totoriai turėjo vežioti raštus. Tai liudija 1540 m. Žygiman-to I raštas, kuriuo jis leidžia Nemėžio totoriams nevežioti Vilniaus vaiva-dų raštų, tačiau jiems paliekama karo tarnybos prievolė. Lietuvos totoriai turėjo ir tradicinius verslus – tai ve-žėjavimas, odų išdirbimas ir darži-ninkystė. Pirmi du verslai vaizdžiai atspindi totorių meilę žirgams. To-toriai buvo išvedę veislę stiprių ir iš-tvermingų arklių, kurie greitai ir be didesnių pastangų galėdavo įveikti di-delius nuotolius.

Kalba ir rašti ja

Nėra aišku, kokia kalba kalbėjo to-toriai. Iki šiol jų kalboje yra išlikusių tiurkų kalbos elementų. Lietuvos to-torių kalba priklausė tiurkų kipčiakų kalbų grupei. Tačiau į LDK atvykę totoriai kalbėjo skirtingais dialektais. Dėl to jiems sunkiai sekėsi išlaikyti savo kalbą ir ji ilgainiui išnyko. Toto-riai pradėjo vartoti vietines kalbas: iš pradžių baltarusių, o paskui – lenkų. Kalbinė totorių asimiliacija įvyko ir dėl intensyvių ryšių su vietine aplin-ka ir dėl to, kad liturginė kalba skyrėsi nuo kasdienėje aplinkoje vartojamos kalbos (totoriai liturgijoje vartoja ara-bų kalbą). Nors ir praradę savo kalbą, Lietuvos totoriai sukūrė neįkainojamą palikimą – totorių raštiją.

Praradę kalbą, totoriai galėjo pra-rasti ir religiją. Tai suvokdami jie sie-kė išsaugoti svarbiausius liturginius tekstus. Arabų rašmenimis rašytuose tekstuose slypi vietinės kalbos (daž-niausia baltarusių ir lenkų). Totorių sukurtuose rankraščiuose galima ap-tikti įvairių kūrinių kompiliacijų. Per-rašant rankraštį, perrašinėtojas galė-jo įdėti dalį savo teksto. Rašydamas arabų rašmenimis, bet baltarusių ar lenkų kalbomis, kiekvienas perrašinė-tojas įdėdavo ką nors savo – tai lėmė Lietuvos totorių rankraščių unikalu-mą. Be to, jų struktūra primena Ko-rano struktūrą.

Narsių karių palikuonys šimtmečiaissaugoja unikalią istoriją ir kultūrą

Musulmonų kapinėse visi antkapiai su užrašais atsukti į Meką. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nemėžio totorių bendruomenė yra didžiausia Lietuvos totorių bendruomenė. Jos bendras ti kslas – siekti , kad Nemėžis gautų istorinės Vytauto Didžiojo rezidencijos statusą.

KETURIASDEŠIMT TOTORIŲ kaimas yra Vilniaus rajone, važiuo-jant 3 kilometrus į vakarus Pagirių krypti mi. Jame – vos 300 gyvento-jų, trečdalis jų – totoriai.

Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių totorių Lietuvos Didžio-sios Kunigaikštystės gyvenviečių. 1397 m. Lietuvos didysis kunigaikš-ti s Vytautas čia apgyvendino 40 to-torių. Nuo to kilo ir kaimo pavadi-nimas. 1558 m. rašyti niuose šalti -niuose minima mečetė, kuri per Na-poleono žygį į Rusiją sudegė. Apie 1630-uosius kaime buvo 42 namai.1915 m. kaime pas mulą (musul-monų dvasininką) S.Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų

tekstų rinkinys, rašytas arabų raš-menimis.

Keturiasdešimt Totorių – stačia-kampio plano gatvinis kaimas, gat-vėms būdingi statūs susikirti mai. Mečetė pastatyta 1815 m., restau-ruota 1993-iaisiais. Musulmonų dvasinio centro fasadus juosia pla-tus profi liuotas karnizas. Kaime yra trejos senovės totorių kapinės.

Sovietmečiu Keturiasdešimt Totorių kaime mečetė buvo

uždaryta, tačiau vis ti ek joje nelegaliai vyko pamaldos.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Atkelta iš 9 p.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 13Mūsų paveldas

Rūta JANONIENĖ

Dešiniajame Neries krante, vi-sai netoli sosti nės, pakeliui į Su-dervę įsikūręs Šilėnų kaimas sken-di pušynuose. Tai ti piškas gatvinis kaimas, kuriame namai susiglaudę ti es akmenimis grįstomis gatvelė-mis. Toje gatvelių sandūroje stūkso nuostabi medinė bažnytėlė.

Šilėnų kaime, regis, laikas teka lėčiau ir ramiau, išsaugodamas na-mus, daiktus ir netgi žmones tokius, kokių jau nerastume daugelyje kitų senųjų gyvenviečių.

Dažnoje čionykštėje troboje tvy-ro džiūstančių žolynų kvapas – nuo seno čia rišamos tradicinės vilnie-tiškos verbos. Verbų sekmadienį jos keliaus prie sostinės bažnyčių. Tačiau jau nuo rudens visas kaimas gyvena Velykų laukimu.

Platus, akmenimis grįstas kelias veda prie erdvaus šventoriaus. Keli mažyčiai akmeniniai paminklai su metaliniais kryželiais dvelkia ar-chaika, nors neaišku, nei kada, nei kam jie pastatyti. Pati bažnyčia ne-atrodo labai sena, bet nereikėtų ap-sigauti dėl jos išorės – medinis baž-nyčios pastatas suręstas dar XVIII a. ir išliko iki mūsų dienų. Tiesa, XIX ir XX a. bažnyčia porą kartų buvo atnaujinta. Parapijiečius į pamal-das sukviečia 1716 m. išlietas var-pas, matyt, tas pats, kurio dūžiai kadaise pranešė apie pirmąsias šv. Mišias šioje bažnyčioje.

Jau XV a. pabaigoje Šilėnuo-se buvo dvaras ir nemažas kaimas, kurį didysis kunigaikštis Aleksan-dras Jogailaitis padovanojo Vilniaus kapitulai. 1725 m. kapitula pastaty-dino medinę Švč. Trejybės bažny-tėlę, kuri veikė altarijos teisėmis ir priklausė Vilniaus Kalvarijų para-pijai. Nuo tada iki XIX a. vidurio Šilėnuose nuolat gyveno kunigas. Jis buvo įpareigotas kasdien auko-ti šv. Mišias.

Pirmaisiais XIX a. metais Suder-vės dvaro savininkas ir bažnyčios klebonas Vilniaus kapitulos kanau-ninkas Valentas Volčackis atnauji-no ir Šilėnų fi liją, kuri, palyginti su tuo metu mūrijama nauja Sudervės šventove, turėjo atrodyti lyg kukli neturtinga elegantiškosios ponios giminaitė. Ant mūrinių pamatų kilo pušinės tašytų rąstų sienos, stogas

dengtas šiaudais, o vidus buvo iš-grįstas šiose vietose mėgstamais pa-prastais lauko akmenimis.

1922 m. Šilėnuose buvo įkurta parapija. Bažnyčia tuomet dar kar-tą buvo remontuojama, jai suteik-tas Švč. Mergelės Marijos Nekalto-jo Prasidėjimo titulas, bet jos vidus nebuvo pastebimai pakeistas. Išlikęs XIX a. pradžioje surašytas bažnyčios inventorius leidžia įsivaizduoti anuo-metinį jos interjerą, kuris gan nedaug skyrėsi nuo dabartinio, tik buvo sod-resnis, gausiau pripildytas bažnytinės įrangos, audinių ir paveikslų.

Dabar veltui dairytumės senųjų suolų, sakyklos, gausiai išpuošto ne-šiojamo procesijų altorėlio, senutė-lės klausyklos ir krikštyklos. Tačiau čia tebestovi tie patys trys altoriai, kuriuos lengva atpažinti pagal ap-rašymą. Šoniniai altoriai, iliuziškai ištapyti ant profi liuotų plokščių, iš-likę turbūt dar iš XVIII a. Juos res-tauravę turėtume porą nuostabių provincijos vėlyvojo baroko dailės paminklų, kurių grožio iki galo įver-tinti kol kas neleidžia vėlesni už-dažymai.

Didysis Švč. Trejybės altorius irgi turbūt buvo tapytas ant me-dinių skydų, bet XIX a. pradžioje perstatytas tuo metu madingu san-tūraus klasicizmo stiliumi – abipus paveikslo pastatytos dailios kolonos, laikančios karnizą, nuo kurio nu-leistas paveikslą uždengiantis pra-bangus audinys.

Tarp miškų pasiklydusi parapija

Fati ma BUINOVSKAKeturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenės pirmininkė

Gimiau ir augau Baltarusijo-je, o į Keturiasdešimties Totorių kaimą atvykau gyventi, kai ište-kėjau už vietinio totoriaus. Nuo senų laikų yra susiklosčiusi tradi-cija moteriai tekėti už totoriaus, o vyrui vesti totorę dėl religijos ir tautiškumo puoselėjimo bei tra-dicijų išlaikymo, nors dabar pa-daugėjo mišrių santuokų.

Mirus vyrui, antrą kartą ište-kėjau už lenkų tautybės vyro. Jo vaikai – katalikai, mano – mu-sulmonai, tačiau visi puikiai su-tariame.

Totorių istorija Lietuvoje pra-sidėjo XIV amžiuje. Vytautas Di-dysis juos laikė geriausiais, iš-tikimiausiais kariūnais. Totoriai buvo jo asmens sargybiniai, jiems buvo patikėta saugoti tiltus, iždą, parvežti svarbius dokumentus. Vytautas iki šiol minimas mūsų maldose kaip labai gerbiamas ir kilnus žmogus. Jis priglaudė mus ir suteikė privilegijų.

Totorių tauta yra labai tole-rantiška ir draugiška. Mūsų vai-kai mokosi lietuviškose ir lenkiš-kose mokyklose, sunku atskirti, kas jie. Gal tik žvitrios tamsios akys išduoda.

Per ilgus amžius totoriai savo kalbos neišsaugojo. Kodėl? Mat iš įvairių vietovių kilę totoriai kalba tokiu skirtingu dialektu, kad kitiems sunku suprasti, ne-įmanoma susikalbėti. Totoriai buvo tolerantiški, tad perėmė Vy-tauto Didžiojo kalbą, o Lietuvos valdovas leido totoriams tuoktis su vietinėmis moterimis.

Mes tiksliai nežinome, iš ko-kių regionų buvome atvežti, ta-čiau, sprendžiant iš mečečių skaičiaus, Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo totorių buvo keli tūkstančiai.

Kad ir kur nuvažiuočiau, pa-viešėjusi visuomet noriu į savo kaimą sugrįžti. Čia man gera, čia mano namai, draugai, dar-bas bibliotekoje. Nors tėvai, sū-nus ir anūkas gyvena Baltarusi-joje, aš ten nuvykusi jaučiuosi svetima.

Totorius iš veido bruožų at-skirti nesunku, o iš charakterio? Manau, kad totoriai atviresni žmonės. Lietuviai – santūresni, uždaresnio būdo, mažiau ben-drauja su aplinkiniais. Tačiau niekas mums netrukdo draugiš-kai sugyventi.

Kodėl čia gyventi gera?Atkelta iš 9 p.

Šio altoriaus paveikslas – daug senesnis negu pati bažnyčia. Jis yra didžioji Šilėnų bažnyčios mįslė. Le-genda pasakoja, kad paveikslą dar prieš bažnyčios statybą iki Šilėnų atnešė Neries bangos, o apylinkės piemenys rado jį užstrigusį karklo šakose.

Tačiau iš ti krųjų Vilniaus kapi-tula XVIII a. galėjo į Šilėnus atga-benti seną, Vilniaus katedrai ne-bereikalingą paveikslą, kuris per-kėlimo proga buvo ti k šiek ti ek at-naujintas.

Ant medžio lentų tapytas Švč. Trejybės atvaizdas sudomina gana reta Lietuvoje kompozicija, kuri yra gerai žinoma goti kinėje Vakarų Eu-

ropos dailėje ir dažniausiai vadi-nama Malonės sostu. Jame vaiz-duojamas grojančių ir giedančių angelų apsuptame soste sėdinti s Dievas Tėvas – Visatos Kūrėjas, ap-sisiautęs karališka manti ja ir galvą papuošęs valdovo karūna.

Prieš save išti estose rankose jis laiko kryžių su Nukryžiuotojo kūnu – tarsi dovaną, kurią duoda pasauliui, o kartu priima iš savo Sūnaus. Šiame atvaizde nėra užuo-minos apie Prisikėlimą, tačiau kry-žius taip įsilieja į Tėvo glėbį, kad tampa neatsiejama jo dalimi, nu-šviesta tos pačios Šventosios Dva-sios šviesos, kurią lieja virš sosto pakibęs balandis.

Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – stačiakampio plano, neįmantraus liau-diško sti liaus. Ježy Karpovič nuotrauka

Kultūros paveldo apsaugos sis-temą analizavusi Valstybės kontro-lė 2010 m. pradžioje atkreipė dė-mesį, kad prioritetu turėtų tapti ne naujų kultūros objektų įtraukimas į Kultūros vertybių registrą, bet jame jau esančių objektų vertingųjų sa-vybių tikslinimas. Vykdydamas šią rekomendaciją Kultūros paveldo departamentas praėjusiais metais didžiausią dėmesį skyrė registre esančių objektų apskaitos doku-mentų patikslinimui, pirmenybę teikiant Vilniaus senamiesčio kul-tūros ir istorijos vertybėms.

Nekilnojamojo kultūros pavel-do objektų ar vietovių vertingąsias savybes, jų reikšmingumą nustato, kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių ribas apibrėžia vertini-mo tarybos, kurias sudaro archeo-

loginio, povandeninio, mitologinio, memorialinio, želdynų, dailės, ur-banistinio, architektūrinio, etno-kultūrinio, istorinio ir sakralinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertai.

Kultūros paveldo departamen-to direktoriaus įsakymu 2005 m. buvo įsteigta pirmoji Nekilnoja-mojo kultūros paveldo vertinimo taryba, antroji sukurta 2010-aisiais. Valstybės kontrolei rekomendavus šiemet ketinama įsteigti mažiau-siai dar vieną Kultūros paveldo de-partamento vertinimo tarybą, kuri veiktų Kauno regione.

Apibendrinus dviejų aktyviai veikiančių vertinimo tarybų darbo rezultatus paaiškėjo, kad jų nariai praėjusiais metais svarstė 352 kul-tūros paveldo objektų bei jų kom-

pleksų duomenų tikslinimo klausi-mus. Iš apsvarstytųjų 264 objektų duomenys patikslinti Kultūros ver-tybių registre. 12 objektų panaikin-ta teisinė apsauga, ir tai palengvins jų savininkų disponavimą savo tur-tu. Registrą papildė 96 naujai įrašy-ti kultūros paveldo objektai. Tai – išskirtiniai, neabejotinos vertės objektai, kurie į registrą nebuvo įtraukiami sovietmečiu, pavyzdžiui, Lietuvos partizanų vadavietės, su-šaudymo, žuvimo vietos.

Visi sprendimai buvo priima-mi išanalizavus išsamiai pareng-tą medžiagą apie kultūros pavel-do objektus, neretai – po dalykinių diskusijų ir ginčų. Štai dėl istorinės Vilniaus dalies Žvėryno ribų pa-tikslinimo įvyko net penki eksper-tų posėdžiai.

Svarstyti tokie stambūs objektai kaip arkikatedra bazilika, Žemuti-nės ir Aukštutinės pilių pastatai, jų liekanos. Patikslinti Vilniaus mies-to Antakalnio, Naujamiesčio duo-menys Kultūros vertybių registre, šių vietovių vertingosios savybės ir jų teritorijų ribos. Apibrėžtos Vil-niaus Lukiškių totorių senųjų ka-pinių, esančių A.Goštauto gatvėje, teritorijos ribos, vertybių registre patikslinti jų duomenys. Taip pat tikslinti Vilniaus rotušės, Vilniaus universiteto pastatų komplekso Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apašta-lo ir evangelisto bažnyčios bei šios bažnyčios varpinės duomenys Kul-tūros vertybių registre.

Kultūros paveldo departamento inf.

Tikslinamas Kultūros vertybių registras

Paveikslas – bažnyčios mįslė

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)14 Mūsų paveldas

Lota BALSYTĖ

Totoriai puoselėdami senąsias tradicijas jau 600 metų kepa savo stebuk lingą skanėstą. Jo receptūra, o neretai ir kepimo skardos paveldimos iš kartos į kartą. Tad tikėtis, kad to-torių šeimininkė išklos viską kaip per išpažintį, neverta. Kai kuriuos gamy-bos niuansus jos laiko paslaptyje, to-dėl autentiško šimtalapio lyg šeimos relikvijos, apipintos įvairiomis isto-rijomis, galima paragauti tik totorių namuose.

Dažna šeimininkė primins, kad šimtalapis – lyg dailininko paveikslas. Jo kūrimas reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir širdies šilumos. Todėl masiškai kepti šimtalapių, kaip kokių blynų, negalima. Taip saugomos senosios to-torių tradicijos.

Vienos šeimininkės tešlą kildina pakišusios po pagalve, lakštus tampo tol, kol jie tampa ploni lyg laikraštis, kitos sako, kad krosnį reikia kūrenti tik lapuočių malkomis. Labai svar-bu pasiekti tinkamą temperatūrą – jei krosnis bus per karšta, pyragas prisvils, jei per vėsi – neiškeps.

Darbas labai sudėtingas, reikalauja daug įgudimo. Šimtalapio kepi-mas – nepaliaujamas tobulė-jimo procesas, nes ir įgu-dusiai totorei kiekvieną kartą pavyksta vis ki-taip. Kai kurioms net po daugelio metų praktikos pasitaiko, kad tešla plyšta.

Nepaisant kai ku-rių receptūros pas-lapčių, šimtalapis išpopuliarėjo Lietu-voje. Kepa jį visi, kas netingi.

Pateiksime jums du re-ceptus. Totoriškas pyragas skir-sis ne tik skoniu, bet ir dydžiu.

Augustas Liudvikas Bekiu – mokslininkas, medicinos ir fi losofi jos mokslų daktaras.Francišekas Boguševičius – baltarusių rašytojas, poetas, advokatas.Povilas Ksaveras Bžostovskis – LDK valstybės veikėjas, kunigas.Antanas Giedraiti s – mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas.Henrikas Gulbinovičius – kunigas, katalikų kardinolas, Vroclavo (Lenkija) arkivyskupas metropolitas.Andžej Stelmachovski – lenkų teisi-ninkas, politi kas, visuomenės veikė-jas, Vilniaus rajono garbės pilieti s.Juozas Lukoševičius – geologas, revoliucionierius narodnikas, Vilniaus universiteto profesorius.Zygmuntas Mackevičius – habilituotas medicinos mokslų daktaras, politi kas.Medardas Čobotas – medicinos mokslų daktaras, politi kas, Kovo 11-osios akto signataras.Stanislovas Moravskis – gydytojas, literatas, Filaretų ir fi lomatų draugijos narys.Adomas Naruševičius – istorikas, poetas, klebonas.Juzef Obrembski – kunigas prelatas, monsinjoras, Vilniaus rajono garbės pilieti s.

Konradas Janas – Obstas operos dainininkas, istorikas, publicistas, leidėjas.Mykolas Kazimieras Pacas – Lietuvos didikas, karo vadas, politi nis veikėjas.Konstantas Parčevski – teisininkas, smuikininkas, 1831 m. sukilimo dalyvis.Juozas Pilsudskis – revoliucinis ir valstybės politi nis veikėjas, Lenkijos maršalas.Emilija Pliaterytė – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, Lenkų kariuomenės kapitonė, lietuviškoji Žana d’Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje.Kazimieras Mati ejus Sarbievijus – jėzuitas, poetas, pamokslininkas, literatūros teoreti kas.Vladislovas Sirokomlė – garsus lenkų poetas.Petras Slavinskis – įžymus astronomas, Peterburgo MA narys, korespondentas.Julius Slovackis – įžymus lenkų poetas, romanti kas.Stanislovas Šumskis – karininkas, politi nis veikėjas, literatas.Šv. Uršulė Ledochovska – apaštalė, seserų uršuliečių kongregacijos įkūrėja.

Bronislovas Taraškevičius – Baltarusijos visuomeninis ir politi nis veikėjas, kalbininkas, mokslininkas, rašytojas.Marjanas Zdziechovskis – fi losofas, slavistas, publicistas.Marijan Kačanovski – sporti ninkas, tarptauti nių ir respublikinių biatlono varžybų čempionas, treneris.

Jan Gabriel Mincevič – Lietuvos lenkų politi nis ir visuomenės veikėjas, lenkų ansamblio „Wileńszczyzna“ vadovas.Šv. Rafal Kalinovski – katalikų šventasis, vienuolis karmelitas.Zbigniev Macijevski – lenkų poetas, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorius.

Janina Norkūnienė – mokytoja, kraštotyrininkė, Čekoniškių verbų ir buiti es seklyčios vedėja ir etnografi nio, verbų pynimo „Cicha Nowinka“ ansamblio vadovė.Henrik Mažul – žurnalistas, lenkų poetas.Aleksander Sniežko – lenkų poetas.

Vilniaus rajoną garsinę ir garsinantys žmonės

MAŽESNIO (vieno kilogra-mo) šimtalapio tešlos gamybai rei-kės: 250 g miltų, 150 g sviesto, 15 g mielių, 1 kiaušinio, 100 ml vandens ir žiupsnelio druskos.

Įdarui reikės: 400 g aguonų, 100 g razinų, 150 g cukraus.

Ištirpinkite sviestą, 3 šaukštus dėkite į tešlą, kitus palikite toles-niems darbams. Visus tešlos kom-ponentus sumaišykite ir minkykite 20 min., kol tešla taps vienalytė ir tampri. Jei namie turite kombainą, šį darbą patikėkite jam.

Tešlą suvyniokite į rutulį, ap-gaubkite ją maistine plėvele ir už-denkite pašildytu dubeniu. Taip teš-lą laikykite 1 valandą.

Įdarui sumalkite nuplikytas aguo-nas, sudėkite cukrų ir nuplautas razi-nas. Paimkite didelį lininį rankšluos-tį, ištieskite ant stalo, pabarstykite miltais ir iškočiokite tešlą kuo plo-niau. Tada lakštą aptepkite sviestu ir tempkite jį patepdami dar ir dar.

Kai tešla taps visai plonytė, sudė-kite aguonų ir razinų įdarą, paskirsty-kite jį tolygiai ir keldami rankšluostį susukite vyniotinį. Suformuokite pa-sagą ir siūle į apačią dėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi.

Šimtalapį pašaukite į karštą or-kaitę ir kepkite 200 laipsnių tempe-ratūroje 40–50 minučių, kol rusvai pagels. Ištraukę kepinį gausiai api-barstykite cukraus pudra.

O jei norite šimtalapio, įdaryto tik aguonomis, tuomet padarykite ne vieną lakštą iš tešlos, o kelis. Su-

dėkite juos vieną ant kito ir su-sukite.

DIDESNIO (per 2 kilogramų) ir kito-kio skonio šimtala-pio gamybai reikės: 500 g miltų, 500 g sviesto, 25 g mielių,

125 ml pieno, 2 kiau-šinių, 500 g aguonų, 100 g razinų, 300 g cukraus.

Mieles užberkite cukrumi ir užpilkite

šaukštą šilto pieno. Te-gul šiltai pastovi, kol dirbsite

kitus darbus.

Suplakite kiaušinius su pienu, su-berkite miltus ir pakilusias mieles. Tešlą minkykite pusę valandos.

Ji lipni, todėl minkant vis pasi-tepkite rankas riebalais.

Tešlą padalykite į 5 vienodus ga-baliukus ir pridengę palaikykite apie valandą, kol ji sunoks.

Tada paimkite vieną gabalėlį, tru-putį pakočiokite ir, padėję ant dar-bastalio, tampykite į visas puses.

Ištampytą lakštą gausiai api-pilkite sviestu (jo turi užtekti vi-

siems 5 lakštams) ir negailėdami apibarstykite cukrumi (paruoš-to kiekio taip pat turi užtekti vi-siems lapams), razinomis, tolygiai paskirstykite nuplikytas ir sumal-tas aguonas. Lakštus sudėkite vie-ną ant kito, užlenkite kampus, su-sukite pasagos formą ir pašaukite į įkaitintą orkaitę.

180–200 C temperatūroje kepki-te apie pusantros valandos.

Karštą šimtalapį apibarstykite cukraus pudra.

Verti ngi patarimai:

• Tešlos gabaliukų nereikia perkildyti (geriausia, kad pakiltų dvigubai).• Nepadauginkite miltų.• Lakštelius tampyti lengviau, jei tešla yra šilta.• Gamyba užtrunka 4–5 valandas.

Skulptoriaus Gintaro Karoso sukurtame Europos centro monumente susilieja nuostabi gamta, pramogos ir poilsis. Išraiškingas parko reljefas, kalvelės ir lomos, nedideli tvenkiniai sudaro puikų foną skulptūroms. 55 ha plote išsidės-čiusiame muziejuje po atviru dangumi eksponuojama per 100 įvairių pasaulio šalių menininkų sukurtų skulptūrų.

Totoriai didžiuojasi savo kulinariniu paveldu. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Europos centro muziejaus ti kslas – meno kalba įprasminti geografi nį Europos žemyno centrą.

Šimtalapis – totoriškas skanėstas

Gimtasis kraštas 152011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) GyvenimasBarbora BERNOTAITĖ

Ledo žvaigždės pripažįsta – sporto karjerą pakeitė pasirody-mai, tačiau ledo jie neatsisakys tol, kol galės pastovėti ant pačiūžų.

Projektai išskiria

Bendraujant su Povilu ir Marga-rita visai neatrodo, kad priešais sėdi žymūs sportininkai, įpratę maudytis šlovės spinduliuose. Pora šypsosi vie-nas kitam ir keičiasi pokštais. Būtent tai (buvimas ir darbas kartu), o ne šlovė lėmė jų gyvenimo tėkmę, teigia geriausia Lietuvos dailiojo čiuožimo pora tituluojami sutuoktiniai.

„Jei nebūtume kartu praleidę dvi-dešimt ketverių metų, jei visą laiką nedirbtume kartu, mūsų gyvenimo ieškojimai būtų visai kitokie. Tikriau-siai visas gyvenimas būtų susiklostęs kitaip“, – pripažįsta Margarita.

Jos vyras linkteli: „Kartu praleis-tas laikas davė išties daug.“

Sutuoktiniai juokauja, kad vienas nuo kito pailsi miegodami. Visgi Povi-las surimtėja ir priekaištingai žvilgteli į Margaritą. 24 valandos, praleistos kar-tu dirbant ir miegant, kol kas – praei-tyje. Čiuožėjas juokais skundžiasi jau du mėnesius esąs vienišas tarsi gyva-našlis, mat žmona dirba.

„Margarita su partneriu (akto-riumi Andrėjumi Černišovu) dirba Sankt Peterburge. Jau keturis mėne-sius ji fi lmuojasi, o pastaruosius du – kaip dekabristo žmona, važinėja su juo į Sankt Peterburgą. Nors kai vis-kas prasidėjo, Margarita kalbėjo, kad ten nevažiuos, nes Andrėjų progra-mos mokys visai kita mergaitė, o ji važiuos tik su juo vaidinti. Bet viskas baigėsi tuo, kad aš dviem mėnesiams praradau žmoną“, – kalbėjo Povilas ir ant žmonos pyko, rodos, tik juokais.

Šiemet Rusijoje ypač populiarus televizijos projektas „Ledas ir liepsna“ išskyrė sutuoktinius: P.Vanagas laurus skina su jauna aktore Agne Ditkovs-kyte, o Margarita ant ledo sukasi su aktoriumi Andrėjumi Černišovu.

Karjera baigta?

Pasaulio ir Europos dailiojo čiuo-žimo čempionatų medalių laimėtojai, ilgamečiai Žiemos olimpinių žaidy-nių dalyviai, nesuskaičiuojamos galy-bės sportinių varžybų nugalėtojai juo-kiasi laisvalaikį leidžiantys... rūkydami kaljaną. Šį įprotį pora „pasigavo“ gas-trolėse su lietuvių baleto šokėju Gedi-minu Taranda. „Didelis kaljano ger-bėjas buvo ne tik kolektyvo siela, bet ir vakarų, susėdus prie „pasaulio rage-lio“, iniciatorius“, – pasakoja Povilas. Grįžus namo kaljano rūkymas tapo įpročiu, sukeliančiu gerus prisimini-mus. Į nuostabą, kad rūkymas sporti-ninkams kenkia, Povilas ir Margarita atsako griausmingu juoku.

„Na, pirmiausia mes jau nebe sportininkai“, – sako Povilas. „Profe-sionalai pramogų versle“, – sutuokti-nio mintį pabaigia Margarita.

Šiuo metu M.Drobiazko ir P.Vanagas dalyvavo televizijos pro-jekte ir prodiusavo devintą renginį „Liepsnojantis ledas“. Jis vyko net keturiuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje.

Sportininkų pagrindinė veikla šiuo metu – pasirodymai. Ne veltui Povilas vis juokais save vadina ma-žuoju aktoriumi.

„Nutiko taip, kad patekome tiesiai į „masinę ledo ataką“ Rusijoje. Pasta-ruoju metu iš ten beveik neišvažiuo-jame. Na, keliaujame po visą pasaulį, bet Rusijoje vyksta apie 90 proc. mūsų

darbo. Kai kurių pasiūlymų tiesiog negalime atsisakyti, nes jie du kartus gyvenime nepasikartos. Rusijos „ledo karštinės“ periodas visgi turės pabai-gą. Mes papuolėme į patį jo įkarštį“, – kalba Povilas. Vyrui nutilus Margarita paslaptingai užsimena: „Dabar tikiuo-si, kad mūsų gyvenime prasidės dar įdomesnis periodas.“

Asmeninis ledo teatras

Ateities planus čiuožėjai sieja su naujuoju projektu. „Neseniai įvyko bandomasis „Ledo teatro“ spektak-lis Maskvoje. Tai buvo grandiozinis, pirmas tokio pobūdžio spektaklis pa-saulyje. Pasisekė puikiai ir tikimės, kad netrukus prasidės pasaulinės gastrolės“, – atskleidžia Margarita.

Povilas pratęsia jos mintį: „Šiuo metu Maskvoje planuojama įkurti sta-cionarų teatrą su autentišku repertua-ru ir tik vaidinimams skirta ledo arena. Tai būtų naujas ledo teatro žingsnis ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje. Pirmieji bandymai jau įvyko, viskas praėjo la-bai sklandžiai. Tačiau visa tai kainavo labai daug... žvėriškai daug. Tikimės, kad tęsinys bus.“ Taigi ateitį sportinin-kai vienaip ar kitaip sieja su ledu.

„Tiesą sakant, jei tuomet, kai buvau trisdešimties, kas nors būtų pasakęs, kad aš ir keturiasdešimties dar „tran-kysiuosi“ ant ledo, būčiau labai smar-kiai pasijuokęs. Tačiau dabar gaunu tiek darbo pasiūlymų, kad viską pa-baigti tiesiog nėra galimybės“, – sako Povilas. „Amžinai juk nečiuošime“, – paprieštarauja Margarita. „Išties, am-žinai nečiuošime“, – pritaria vyras.

Jaunoji karta

Tradicinė karjerą baigiančių sportininkų išeitis – mokyklos įkū-rimas. Tai – ilgus metus brendusių vaisių skynimas, kai pinigus „uždir-ba“ garsus vardas. „Atvirai kalbant, apie čiuožėjų mokyklą dar negalvo-jau“, – pripažįsta Margarita.

Tačiau Povilas visai rimtai sako, kad būtų labai laimingas, jei galėtų įkurti teatro studiją vaikams: „Man patiktų dirbti su vaikais. Norėčiau,

kad tėvai ir pedagogai padėtų vai-kams atsiskleisti. Man labai patin-ka, kai žmonės improvizuoja, žiūri į pasaulį kitu kampu. Suaugusiojo žvilgsnis kitoks – jis mato tik vieną kelią, o vaikai – nuoširdesni.“

Tai tik troškimai, o mąstyti apie smulkmenas – dar toli. Povilas nėra tikras net dėl to, kurioje šalyje galė-tų atsirasti tokia mokykla: „Jei man pavyktų įkurti tokį teatrą, nebūtų svarbu Lietuvoje ar Rusijoje.“

Čiuožėjai negali pasakyti, ar to-kia mokykla būtų paklausi Lietu-voje, nes abu pripažįsta: „Labai ati-džiai nesekame, kas vyksta Lietuvos dailiojo čiuožimo pasaulyje. Bendrą

vaizdą matome tuomet, kai reikia atrinkti dalyvius į šou.“

Netrukus Povilas juokaudamas išsklaido įtampą: „Manau, kad jei nebūtų talentų, mūsų šou tiesiog nebūtų dalyvių.“

Skaudūs valstybės sprendimai

„Pamaina geriausiems Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovams atsi-rastų greičiau, jei Lietuvos valdžios sprendimai būtų kitokie, – karčiai teigia Margarita. – Jei valstybėje ne-būtų tokių kvailų poelgių kaip pi-lietybės nesuteikimas tiems, kurie gabumais galėtų prisidėti prie šalies

gerovės, talentingų čiuožėjų būtų daugiau.“

Moteris pati patyrė griauna-mą biurokratinio mechanizmo ga-lią. M.Drobiazko ir P.Vanago pora olimpinėse žaidynėse debiutavo 1992 m. Albervilyje, Prancūzijoje. Margarita tuomet Lietuvos piliety-bės negavo, tačiau viskas baigėsi gerai, nes Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) išimties tvarka leido šokėjai žaidynėse atstovauti mūsų šalai. Tai-gi M.Drobiazko Lietuvos olimpiete tapo, kai neturėjo šalies pilietybės. Šis statusas moteriai buvo suteiktas tik po dvejų metų, Lilehamerio olimpi-nių žaidynių išvakarėse.

Visai neseniai nuskambėjo Kate-rinos Kopeli ir Deivido Stagniūno istorija, kai dėl amerikietei nesu-teiktos pilietybės pora negalėjo da-lyvauti olimpinėse žaidynėse. Tuo-met M.Drobiazko ir P.Vanagas jau buvo baigę sportinio dailiojo čiuo-žimo karjerą ir juos pakeisti turėjo naujoji pora, iš kurios buvo tikimasi puikių rezultatų.

Gyvenimas kelyje

„Niekada nemaniau, kad tiek laiko gyvensiu Rusijoje. Kadaise namą sta-tėme šiaip sau, o dabar tai vieta, į ku-rią įdėjome ne tik daug pinigų, bet ir didelę dalį savęs“, – pasakoja Povilas.

Čiuožėjai prisimena, kad prieš penkerius metus galvojo apie gyveni-mą Amerikoje, nes visą laiką ten nu-vykus gyventi nuomojamuose butuose pabodo. Tačiau kaip tik tuomet Rusiją sukrėtė „ledo karštinė“, ir sutuoktinių porą užgriuvo pasiūlymų lavina.

Čiuožėjai ir dabar nenustoja ke-liavę. Pasirodymai Europoje ir Ame-rikoje, butas Vilniuje, kurį teko iš-nuomoti dėl retų viešnagių, Lietuvos garsinimas svetur. Peršasi klausi-mas – kur yra sutuoktinių namai?

„Namuose! – juokiasi abu, tuo-met surimtėja ir mintį užbaigia sim-boliškai. – Kelyje tarp Lietuvos ir Maskvos – ten stovi mūsų namas.“

Savo porą Povilas ir Margarita apibūdina kaip šeimą, kuri svajoja grįžti namo.

„Svarbiausia – mylėti ir namus, ir darbą, nes jei myli tik namus, va-dinasi, kankiniesi visą dieną, o jei myli tik darbą, kankiniesi visą naktį. O kai į darbą vyksti ir namo grįžti su malonumu... Ko daugiau žmogui reikia?“ – klausia Margarita.

Išskirti nės mokyklos įkūrėjai

„Žiūrint plačiai, Lietuvos dailio-jo čiuožimo mokyklai davėme daug. Lietuvos jaunimas dalyvauja mūsų pramoginėje laidoje („Liepsno-jantis ledas“). Puikiai suprantame, kad vienas pasirodymas tokio lygio renginyje reiškia tiek pat, kiek mė-nuo, du ar trys sunkaus darbo treni-ruočių. Niekas taip gerai neauk lėja dailiojo čiuožimo atstovų kaip pa-sirodymas, šou, nes tai – viena sudė-tingiausių šio sporto dalių“, – teigia P.Vanagas.

Jam pritaria Margarita: „Jaunieji dalyviai pamato, kaip viskas vyks-ta pramogų pasaulyje, kaip rengia-mi pasirodymai, juolab kad ant ledo kartu su tavimi pasirodo pasaulyje žinomi čempionai.“

Povilas nepraleidžia galimybės dar kartą pabrėžti improvizacijos ir artis-tiškumo, kurių reikia pasirodymuose ant ledo, reikšmės: „Trumpai tariant, jaunimui dalyvavimas tokio lygio ren-giniuose – didelis žingsnis į priekį. Jie atsiduria šalia žmonių, kurie gyvenimą sukūrė dailiojo čiuožimo geriausiųjų gretose. Su tokiais žmonėmis jie re-petuoja, valgo, vienu autobusu važiuo-ja į pasirodymus. Tai – natūrali mo-kykla, tad sugalvoti ką nors geresnio kol kas būtų sunku. Be to, skatiname ir konkurenciją. Jaunų žmonių, ku-rie būna išrinkti pasirodyti ant mūsų ledo, draugai ir partneriai mato, kad vienus pakvietė, o kitų – ne.“

Tad, kaip teigia P.Vanagas, žvel-giant plačiai, dailiojo čiuožimo mokyklą Lietuvoje P.Vanagas ir M.Drobiazko jau įkūrė, tik ji tokia išskirtinė, kad net... nėra mokykla. Juk mokymasis vyksta ne tik pil-kuose pastatuose, kuriuose aidi per garsūs skambučiai.

Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: ledo karštligė tęsiasiledo karštligė tęsiasi

Su legendiniais čiuožėjais Margarita Drobiazko ir Povilu Vanagu pasikalbėti pavyko kone per stebuklą – į Lietuvą pora atvyko vos trims dienoms. Jų dienotvarkė buvo perpildyta darbo susiti kimų ir renginių.

Sutuokti niai juokau-ja, kad vienas nuo kito pailsi miegodami.

Dainiaus Labučio nuotrauka

Tradicinė karjerą baigiančių sporti ninkų išeiti s – įkurti savo mokyklą. Tai – ilgus metus brendusių vaisių skynimas, kai pinigus „uždirba“ garsus vardas.

Gimtasis kraštas16 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ

Sunkmečiu visokio plauko bur-ti ninkai ir pranašai bene vieninte-liai turi puikias galimybes klestėti . Nereikia jokių investi cijų, pakanka pasmailinto liežuvio.

Raganos išmano reklamą

Anksčiau raganos skrisdavo ant Šatrijos kalno, dabar – į televiziją. Sunku rasti TV gyvenimo būdo lai-dą, kurioje nebūtų būrėjų ar astrolo-gų pranašysčių. Dėl reitingų galima paimti interviu iš paties velnio, tik bėda, kad pataikaujant masiniam skoniui baigiama nusiristi iki bo-bučių lygio.

Žmonės tiki televizija kaip šven-ta karve. Tai, ką žurnalistai daro dėl pramogos ir reitingų, žiūrovai verti-na kur kas rimčiau. Politikų ir kitų garsenybių apsilankymai pas būrė-jus tapo norma. Kodėl labiau pasi-tikime pranašais nei specialistais ar patys savimi?

Veikia lyg hipnozė

Anot žurnalistikos etikos tarny-bos inspektoriaus Romo Gudaičio, masinis būrėjų, ekstrasensų pro-pagavimas per TV daro nega-tyvią įtaką žmogaus psichikai, o ypač nebrandiems protams. Protingi žmonės supranta, kad tai niekalai. Bet ką daryti, kai didžioji dalis visuomenės yra nebrandi? Didelė būrėjų paklau-sa įrodo, kad visuomenė nėra sau-gi. Kas šiais laikais gali padėti, kai reikaliukai taip prastai klostosi?

Psichologai ir Katalikų bažnyčia teigia: prietarai, burtai, magija ir vi-soks okultizmas žlugdo iniciatyvą, pasitikėjimą savimi, orumą ir atsa-komybę. Ypač griežtai pasisakoma prieš magiją ir siekimą panaudoti „slaptingas jėgas“ gydymo sume-timais. Į okultine praktika užsii-mančius žmones daugiausia kreipia-

si sutrikę, ligų ir nelaimių palaužti, nepasitikintys savimi, turintys psi-chologinių problemų žmonės. Šar-latanams itin lengva manipuliuoti ne tik jų piniginėmis, bet ir elge-siu. Pranašystės tarsi užhipnotizuoja žmogų veikti pagal būrėjo fantazi-jose sukurtą modelį.

„Apsilankiau pas būrėją, o ji visą tiesą apie mano praeitį pasakė – net akys iššoko ant kaktos. Apie atei-tį irgi baisybių pripasakojo. Baisu, jei tai išsipildys. Nemiegu naktimis. Nejauku nuolat kažko laukti, lyginti su jos žodžiais kiekvieną žmogų ar situaciją, jautiesi priklausoma nuo ateities. Nuolat galvoji, ar išsipil-dys, ką sakė. Verčiau pas jas neiti“, – guodėsi viena skaitytoja.

Išgirdęs neigiamą prognozę jaut-rus žmogus bijo priimti svarbius sprendimus arba stačia galva rizi-kuoja, kai žvaigždės jam neva pa-lankios. Neretai kai kurie tampa tie-siog priklausomi nuo pranašautojų, užuot veikę ar keitę, kas nepatinka, tik pasyviai laukia likimo nuobau-dų ar dovanų.

„Žmogui sukuriama iliuzija, kad keistais būdais jis gali kontroliuoti likimą. Jis nukreipiamas veikti būdu, kuris ne visada pasiteisina. Bet bur-tininkai nėra jokie specialistai. Ar protinga jiems patikėti savo likimą, juolab sveikatą? Kol jie mojuoja del-nais, bandydami nuvaikyti ligą, ne-retai uždelsiama kreiptis medicinos pagalbos. Jei suklysta gydytojas, jis yra baudžiamas, o kas baudžia nu-sikliedėjusį ekstrasensą, jei žmogus miršta?“ – klausia psichologas To-

mas Lagūna-vičius.

Kodėl pradedama burti nuo praeiti es?

Kodėl kortos ar žvaigždės, ku-riose gali pamatyti savo likimą, iki šiol daro žmogui didesnį įspūdį nei mokslas, kuris demaskuoja būrėjų paistalus?

Anot psichologų, žmonės linkę sureikšminti, ilgam įsiminti tai, kas buriant sutampa, bet nekreipti dė-mesio, pamiršti daugybę nesutapimų. Tuo grindžiami būrimų kortomis ir horoskopų metodai. Būrėjos akylai stebi žmogaus reakcijas ir vis pasitik-rina, ar pataikė, kitką patys išklojate arba linksite galva. Iš mūsų kūno kal-bos gaunama daug atsakymų.

Tai nėra sunku, nes paprastai žmogus ateina „apnuogintos“ psi-chologinės būsenos, kankinamas streso, nerimo, nusivylimo. Kodėl pradedama burti nuo praeities? To-dėl, kad iškvotusi apie praeitį, būrėja suvokia tavo asmenybės modelį, įro-do savo kompetenciją ir gali lengviau „raityti“ ateities prognozes.

Būrėjos vengia konkretumo, kal-ba neapibrėžtomis frazėmis, kurias klientas suvokia, kaip jam patogiau.

Mus jaudina savas likimas, todėl liau-namės save kontroliuoti ir taip palen-gviname būrėjai darbą. Ne telepatija, o pats žmogus atskleidžia tai, kas jam labiausiai rūpi, nusako savo ateitį, su-moka pinigus ir lieka patenkintas.

Hipnotizuojančiai veikia ir eg-zotiška būrėjos išvaizda, ypatinga kalbos maniera, šventųjų paveikslai, prietema ir žvakės užburia. Juk ne kasdien ateini pažvelgti į savo lem-tį iš šalies. Bet pakanka paklausyti kelių būrėjų, kad įsitikintume – jos pranašauja skirtingai

Beveik dievai

Pranašams reikia pinigų ir val-džios.

„Svarbu sukurti visažinio aureolę. O didžiausia valdžia yra nuo Dievo. Kai apsiskelbi burtininku, atsiranda dieviškumo aureolė, kuri daro didelį įspūdį žmonėms. Burtininkai susi-reikšmina, bando užimti ideologo po-ziciją. Tai jo savirealizacijos galimybė, atnešanti pinigų ir garbės“, – sako psi-chologas Tomas Lagūnavičius.

Su TV pagalba būrėjos tampa populiarios, jų klientai ir honorarai darosi kur kas solidesni, o svoris vi-suomenėje gerokai pakinta. Staiga jos atsisėda aukščiausio šalies vado-vo dešinėje. Pamenate, kaip Lolišvi-li „tvarkė“ Lietuvos politiką, o pir-muosius valdžios vyrus stumdė tarsi

užhipnotizuotus triušius? Kam poli-tologai ir patarėjai, jei šalies didžia-galviai eina tartis su naujomis poli-tikos ekspertėmis – burtininkėmis ir astrologėmis? Tik kas žino, kur mus nuves žvaigždės ar širdžių dama?

Etatinius pranašautojus turėjo

Egipto faraonai, Romos cezariai ir Rusijos carai. Hitleris taip pat tu-rėjo savo astrologą. Šalia diktato-riaus visada atsiranda charizmatiška asmenybė, tada jis tarsi įgauna dar didesnę galią valdyti

Ligoniai ir sukčiai

Ne visi pranašautojai yra apga-vikai. Dalis jų – psichikos ligoniai. Sunki psichinė liga, ypač tam tikra paranojinės šizofrenijos atmaina, gali sužadinti ne tik didžiulį porei-kį įsiamžinti istorijoje, bet ir pseu-domistinio pobūdžio haliucinacijas. Įsitikinę savo dieviškuoju pašauki-mu, šie psichinę pusiausvyrą praradę asmenys jaučiasi turintys teisę fabri-kuoti įrodymus apie įsivaizduojamą ypatingą dvasinę patirtį.

Sureikšmindami patys save, jie netgi jaučiasi teisūs klaidindami ki-tus. Apgaulių istorija krikščionybėje gana ilga. Pseudopranašai sumaniai fabrikuoja apreiškimus ir naudojasi paranormaliais reiškiniais. Kaip rodo neįtikėtina Grigorijaus Rasputino is-torija, jie gali padaryti be galo daug žalos, veikdami valdžios atstovus.

Ilgisi stebuklų

Nėra baisiau, kai susirgus sunkia liga ar dingus artimajam žmonės griebiasi už šiaudo – kreipiasi į eks-trasensus, kurie iš nuotraukos „nu-stato“ jo buvimo vietą. Ekstrasensų reitingams policija gali pavydėti. O ir patys policininkai neretai teigia, kad žmonės labiau pasitiki ekstra-sensais, atviriau jiems išsipasako-ja, nes ekstrasensai moka aktyviai bendrauti su dingusiojo artimaisiais, užmezga artimą psichologinį ryšį.

Žmogus ilgisi stebuklų. Šiuolai-kinė civilizacija mus pavertė sraigte-liais, jaučiamės menki prieš galingas struktūras. Daug smagiau priklau-syti nuo kosminių jėgų nei nuo že-miškų. Pagal visuomenės apklausas, didžiosios dalies Lietuvos gyven-tojų nuotaikos yra pesimistinės, jie mano, kad gyvenimas Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Todėl dabar itin tinkama aplinka veikti guodė-jams, būrėjams ir astrologams.

Grigorijus Rasputi nas – rusų valsti e-ti s ir misti kas, pagarsėjęs gebėjimais pa-gerinti Rusijos caro Nikolajaus sūnaus Aleksejaus, sirgusio hemofi lija, sveikatos būklę. Tai suteikė G.Rasputi nui galimybę daryti didelę įtaka caro šeimai, o ypač ca-rienei Aleksandrai ir dvarui. G.Rasputi nas fakti škai buvo caro šeimos favoritas.

Tikrasis jo vardas Grigorijus Novy-chas. Netapęs vienuoliu jis pasižymėjo dideliu palaidumu ir ištvirkimu, todėl ėmė vadinti s Rasputi nu (rus. ištvirkė-lis). Jis buvo berašti s. Susivėlęs ir pur-vinas piligrimas žibančiomis akimis ir tariamai turinti s ypati ngų gydymo galių buvo pristatytas caro šeimai ir pakvies-tas į caro rūmus dėl to, kad caraičiui Aleksejui paūmėjo hemofi lija, kurią jis paveldėjo iš savo prosenelės. Manoma, kad caraičio kančias Rasputi nui pavyko sumažinti pasitelkus hipnozę. Išvykda-mas iš rūmų jis įspėjo tėvus, kad ti ek caraičio, ti ek ir visos dinasti jos likimas

neatšaukiamai priklausąs ti k nuo jo.Nuo tada prasidėjo dešimtmeti s,

kai G.Rasputi nas turėjo didelę įtaką caro šeimai ir valstybės reikalams. Prieš caro šeimą G.Rasputi nas sten-gėsi atrodyti kuklus šventasis, tačiau už dvaro rūmų jis ištvirkaudavo ir gyveno palaidą gyvenimą. Caras juo ti kėjo, o tuos, kurie demaskuodavo šarlataną, išsiųsdavo į tolimus šalies regionus.

Valdžios caro rūmuose viršūnę G.Rasputi nas pasiekė po 1915 m. Kol I pasaulinio karo metu caras asmeniškai vadovavo savo armijai, G.Rasputi nas tapo carienės Aleksandros patarėju,

tvarkė šalies gyvenimą. Berašti s parink-davo ministrus, neretai – stokojančius kompetencijos, jo prasti sprendimai darė įtaką ir karo eigai. Jis buvo negai-lesti ngas bet kam, kas priešinosi auto-krati jai ar jo sprendimams.

Iki 1916 m. bandyta kaip nors ap-saugoti Rusiją nuo G.Rasputi no. Buvo surengtas sąmokslas. Princas Feliksas Jusupovas (caro dukterėčios vyras) pa-sikvietė G.Rasputi ną į savo namus, ku-riuose jį vaišino užnuodytais pyragaičiais ir vynu. Tačiau G.Rasputi nas nemirė, to-dėl įtūžęs F.Jusupovas į jį šovė. Jo kūnas buvo įmestas į Nevos upės eketę.

Rasputi no šlovė ir įtaka Rusijos caro šeimai

Sielos vingiai

Ilgėdamiesi stebuklų žmonės praranda blaivų protą

Atrodo, nieko ti kro realiame pasaulyje nebeliko. Dvasios, žvaigždės ir kortos žino geriau nei valdžia. Ne visi pranašautojai yra apgavikai. Dalis

jų – psichikos ligoniai. Sunki psichinė liga, ypač tam ti kra paranojinės šizofrenijos atmaina, gali sužadinti ne ti k didžiulį poreikį įsiamžinti istorijoje, bet ir pseudomisti nio pobūdžio haliucinacijas.

Prietarai, burtai ir magija žlugdo pasiti kėjimą savimi. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Anot psichologų, žmonės linkę sureikšminti , ilgam įsiminti tai, kas buriant sutampa, bet nekreipti dėmesio, pamiršti daugybę nesutapimų.

Gimtasis kraštas 172011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) Kultūra

„Reta rasti žmogų, taip įsi-mylėjusį pavasarį, kaip Kazys Binkis. Ši audringa, vėjus pa-milusi siela, sakytum, įkūnija savyje jaunąją mūsų poeziją, visą gaivališką atgimusios Lie-tuvos jaunatvę“, – taip apie žy-mųjį lietuvių literatūros avan-gardistą buvo kalbėta dar prieš 70 metų.

Valstybiniame jaunimo teatre šiandien įvyks premjerinis spektak-lis „Keturiais vėjais“, paremtas ke-turvėjininkų kūryba ir publicisti ka bei pati es K.Binkio biografi jos mo-tyvais. Spektaklio idėjos autorius – jaunosios kartos režisierius Tomas Jašinskas. Įdomu tai, kad su keturvė-jininkais ir K.Binkiu T.Jašinskas susi-pažino studijuodamas režisūrą Me-jerholdo teatro centre prie MXAT, Maskvoje. Lietuvių kultūros centro J.Baltrušaičio namų bibliotekoje ra-dęs ploną, bet pagardintą K.Binkio gyvenimo faktais knygelę jis iš kar-to susidomėjo neįprasta poeto as-menybe.

„Mane žavi jo ti kėjimas, kad lietu-viai yra kunigaikščių tauta, pateptų-jų linija, kuri išliks istorijoje. K.Binkis buvo patriotas, tačiau jo patrioti z-mas buvo netrafareti škas ir nestan-darti škas“, – teigė režisierius.

Premjerinis spektaklis „Keturiais vėjais“ su humoru, jaunatviška ener-gija ir ironija atskleidžia tarpukario Lietuvos neramų ir įvairialypį gyveni-mą, pasakoja apie K.Binkį ir kariniais šūkiais apsiginklavusius jo draugus keturvėjininkus. Pasak režisieriaus, iš esmės jie buvo paprasti vaikinai, su-gebėję pati kėti idėja apie perversmą. Bet ne bet kokį, ne su ginklu rankoje, o kultūrinį perversmą.

•••Kazys Binkis (1893–1942 m.) –

neabejoti nai viena ryškiausių asme-nybių Lietuvos kultūros istorijoje. Ta-lenti ngo poeto kūrybos kelias buvo šakotas ir vingiuotas, kaip ir visas jo gyvenimas. Nedaugelis žino apie šio rašytojo audringą, neramų ir veržlų būdą, apie jo siekius išjudinti lietuvių literatūros ir meno dirvonus, šviesti ir kultūrinti tautą. K.Binkis maišti n-gas poetas: rašė nemažai humoris-ti nių poemų ir eiliuotų feljetonų vien tam, kad kaimo žmonės įprastų skai-tyti . Jis taip pat buvo pasipriešinimo okupantams organizatorius ir ne kar-tą bėgo nuo bolševikų persekiojimo, o kurianti s Lietuvos nepriklausomy-bei kurį laiką buvo „Geležinio vilko“ savanoriu. Labiausiai K.Binkį išgar-sino daug triukšmo sukėlęs keturvė-jininkų sąjūdis.

GK inf.

Pasikinkęs jauną vėją

Režisieriaus T.Jašinsko premjerinia-me spektaklyje „Keturiais vėjais“ su humoru pasakojama apie K.Binkį ir kariniais šūkiais apsiginklavusius jo draugus keturvėjininkus.

JT nuotrauka

Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventė gimė XVII a., o XIX a. per-augo į mugę. Ji yra viena ryškiau-sių kalendorinių švenčių.

Šiemet 407 kartą vyksianti tradici-nė sosti nės šventė – Kaziuko mugė – bus pati didžiausia dalyvių skaičiumi ir užimamu plotu. Tikimasi sulaukti ir rekordinės lankytojų minios – jų gali būti net apie pusė milijono.

Senųjų tradicijų tąsa

1602 m. kanonizavus karalaitį Ka-zimierą (1458–1484 m.), jo mirties dieną – kovo 4-ąją – Vilniuje vyk-davo iškilmingos, teatralizuotos pro-cesijos. Eitynių kelias nusidriekdavo per visą viduramžių miestą nuo Ka-tedros aikštės iki Šv. Stepono bažny-čios, kurioje saugota popiežiaus do-vanota purpurinė šventojo vėliava.

Kaziuko mugė neturi lygių ap-linkiniuose kraštuose. Kiekvienais metais joje pristatomi išmoningi rankų darbo gaminiai. Mugė pri-traukia kelis šimtus tūkstančių lan-kytojų iš visos Lietuvos.

Antrą mugės dieną vyksta šven-tinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žy-miausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Ama-tininkų, tautodailininkų eitynės Vil-niaus gatvėmis ypatingos dėl to, kad reiškia meistrų vienybę.

Kojoms ramybės nebus

Kovo 4–6 dienomis vyksiančios tradicinės Kaziuko mugės lankyto-jus džiugins ne tik originalūs tauto-dailininkų ir liaudies meistrų darbai, bet ir „Aukštaičių dienų“ kultūrinė programa, kurią dovanos beveik visi Aukštaitijos miestai ir rajonai. Po mugės uždarymo Rotušės aikštėje bus švenčiamos Užgavėnės, kurios šiemet sutampa su Kaziuku.

Nuo 1604-ųjų kasmet šurmu-liuojanti Kaziuko mugė tapo ne-atsiejama Vilniaus gyvenimo da-limi. Ji į pavasarėjantį senamiestį sukviečia minias žmonių. Šiemet dalyvauti mugėje panoro apie pus-antro tūkstančio amatininkų, liau-dies meistrų. Jie visus metus gami-no savo produkciją.

Pasak Kaziuko mugės organiza-torės UAB „Concept events & me-dia“ vadovo Tado Rimdžiaus, mugės apimtis šiemet padidėjo – ji tęsis nuo Seimo rūmų per visą Gedimino prospektą, T.Vrublevskio, Šventara-gio, Barboros Radvilaitės, Maironio

gatvėmis iki Tymo kvartalo ir Pilies gatve iki Rotušės aikštės, kur vyks kultūrinės programos renginiai.

„Norintieji apeiti visą mugę turės įveikti daugiau kaip 4 kilometrus į vieną pusę ir dar tiek pat grįžtant. Amatininkai, kiti prekybininkai šį-met užims didžiulį 7,7 tūkst. kvad-ratinių metrų plotą. Dalyviams pre-kybos vieta trims mugės dienoms šįmet kainavo po 270 litų, moks-leiviams, studentams ir neįgalie-siems – 90 litų, nepriklausomai nuo išsidėstymo senamiestyje“, – kalbėjo T.Rimdžius.

Kaziuko mugėje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltaru-sijos, Kaliningrado srities, Vengri-jos amatininkai. Jie išsidėstys ne-toli Tymo kvartalo. Teigiama, kad jauniausia mugės dalyvė – papuoša-lais prekiausianti 11 metų mergaitė, vyriausi amžiumi amatininkai – 83 metų medžio drožėjas ir 85 metų verbų pynėja. Organizatoriai paste-bi ir kasmet kintančias mugės ma-das – užpernai populiariausi buvo dekupažo gaminiai, pernai – velti-niai, šiemet – vėriniai iš karoliukų ir savos gamybos muilas.

Dėmesio centre – Aukštaiti jos etnografi nis paveldas

Šių metų kultūrinės programos ak-centas – „Aukštaičių dienos“, kuriose dalyvaus žmonės iš 15 Aukštaitijos ra-jonų. Apie 80 amatininkų kals metalą, droš medį, žies puodus, pins pintines, prekiaus inkilais, lesyklomis, aviliais, naiviosios tapybos darbais, juostomis, karpiniais ir kitais kūriniais. Netrūks ir Aukštaitijos kulinarinio paveldo – Kėdainių blynų, Panevėžio pyragų, Visagino avienos troškinio ir kitokių patiekalų ragavimo. Mugės lankyto-jus linksmins 96 ansambliai – ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų. Mokyto-jų namuose vyks literatūrinė aukštai-čių rašytojų programa, bus primenami primišti rašytojai ir pristatomi dabar plunksną miklinantieji, o svarbiausiu akcentu taps rašytoja klasikė, daug metų gyvenusi Aukštaitijos sostinėje Panevėžyje Gabrielė Petkevičaitė-Bi-tė, kurios 150-ąsias gimimo metines Lietuva minės kovo pabaigoje.

Šįmet trečią kartą vyks ir alterna-tyvioji Kaziuko mugė, kuri daugiau orientuota į jaunąją publiką. Lukiškių aikštėje ji kvies į garso, vaizdo ir judesio kupinus renginius ir kūrybines dirb-tuves. Baigiantis Kaziuko mugei, kovo 6 dieną, sekmadienį, Rotušės aikštėje vyks tradicinė Užgavėnių šventė, kurios simboliu šįmet taps ne žemaičių Morė, o aukštaičių Gavėnas.

Bus daug arklių, čigonų, nes aukš-taičių tradicijoje jie dominuoja.

Rengėjams didžiausią nerimą ke-lia šiukšlių išvežimas – pernai mu-gėje surinkta 34 tonos atliekų.

GK inf.

Vilnių užvaldė Vilnių užvaldė Kaziuko mugės Kaziuko mugės šurmulysšurmulys

Kovo 4 d. (penktadienis)PRIE NACIONALINIO DRAMOS TEAT-RO (Gedimino pr. 4)12.00 val. Kaziuko mugės ati darymo ceremonialas.ROTUŠĖS AIKŠTĖJE13.00–17.00 val. Mėgėjų meno kolek-tyvų pasirodymai.Mugės kino teatras pristato:17.00 val. Dokumenti nį-animacinį fi l-mą „Šokančios Vilniaus verbos“ (daly-vauja fi lmo kūrėjai),18.00 val. Dokumenti nį fi lmą „Kaziu-ko mugė 2010“.NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖJE12.00–19.00 val. Vilniaus krašto ben-druomenės „Atvažiavo meška“ pramo-gos (Lėlių teatras, miltų malimas rankinė-mis girnomis, laivo drožimas iš medžio, deguto degimas iš beržo tošies, inkilų ka-limas, netradicinis blynų kepimas).14.00–18.00 val. Mėgėjų meno kolek-tyvų pasirodymai.LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE11.00–16.00 val. „Alternatyviosios jauni-mo Kaziuko mugės“ įsikūrimo darbai.16.00–18.00 val. „Alternatyviosios jaunimo Kaziuko mugės“ ati darymas. Interaktyvus gatvės muzikantų pasi-rodymas.

Kovo 5 d. (šeštadienis)IŠ NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖS Į RO-TUŠĖS AIKŠTĘ11.00–12.30 val. Teatralizuotos karna-valinės Kaziuko mugės eitynės.ROTUŠĖS AIKŠTĖJEMugės kino teatras pristato:9.30 val. Dokumenti nį fi lmą „Kaziuko mugė 2010“, dokumenti nį-animacinį fi lmą „Šokančios Vilniaus verbos“.

11.00–18.00 val. Mėgėjų meno kolek-tyvų pasirodymai.18.00 val. Raganiukės teatro spektak-lis „Bezdukas ant ežero“.NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖJE12.00–19.00 val. Vilniaus krašto ben-druomenės „Atvažiavo meška“ pra-mogos (Lėlių teatras, miltų malimas rankinėmis girnomis, laivo drožimas iš medžio, deguto degimas iš beržo to-šies, inkilų kalimas, netradicinis blynų kepimas).13.00–18.00 val. Mėgėjų meno kolek-tyvų pasirodymai.LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE„Alternatyvioji jaunimo Kaziuko mugė“13.00–18.00 val. DJ‘ų pasirodymai.14.00–16.00 val. Mimų teatro ir teat-ro trupės „Šeštasis pojūti s“ pasirody-mai.14.00–17.00 val. Kaziukinis „kaškių“ žaidimo čempionatas.15.00–16.00 val. Interaktyvūs šeimų žaidimai. Ekodirbtuvėlės.16.00–17.00 val. Madų šou-performan-sas, išskirti nių drabužių mainykla.

16.00–18.00 val. Grafi ti s „ne ant sie-nų“ (ant drobės) piešinių konkursas.17.00–17.30 val. Meno streikas.17.30–19.00 val. Fakyrų pasirody-mas.19.00–21.00 val. Alternatyvių jaunimo grupių koncertas.

Kovo 6 d. (sekmadienis)ROTUŠĖS AIKŠTĖJE10.00–15.00 val. Mėgėjų meno kolek-tyvų pasirodymai.15.00 val. Mugės dalyvių apdovanoji-mai, Kaziuko mugės uždarymas.NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖJE12.00–19.00 val. Vilniaus krašto ben-druomenės „Atvažiavo meška“ pramo-gos (Lėlių teatras, miltų malimas rankinė-mis girnomis, laivo drožimas iš medžio, deguto degimas iš beržo tošies, inkilų ka-limas, netradicinis blynų kepimas).10.00–13.20 val. Mėgėjų meno kolek-tyvų pasirodymai.LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE„Alternatyvioji jaunimo Kaziuko mugė“11.00–13.00 val. – Kaziukinis „kaškių“ žaidimas.12.00–13.00 val. – Nekomercinių fi l-mų peržiūra.12.00–14.00 val. – DJ‘ų pasirodymai. Senų kompiuterinių žaidimų turnyras Pin Hole juodajame klube.13.30–14.30 val. – Improvizacijos teat ro pasirodymas.14.00–16.00 val. – Interaktyvūs lauko žaidimai. Renginio metu sukurtų dar-bų paroda, aukcionas.15.00–16.00 val. – Nekomercinių fi l-mų peržiūra. Baigiamasis renginio kon-certas.

LINKSMOJO KAZIUKO PROGRAMA

Lilijos Valatkienės, Klaudijaus Driskiaus, Raimundo Šuikos nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)18 Laisvalaikis

Avinas neturėtų skubėti , svarsty-damas dalykinius pasiūlymus ir prisiimda-mas įvairius ofi cialius įsipareigojimus. Kad išvengtumėte nesėkmių, gerai apgalvokite viską, kas jums siūloma. Nepakenks pasi-tarti ir su giminėmis. Tik tada pasirašykite dokumentus.

Jaučiams patariama neturėti rei-kalų su sveti mais pinigais, o savuosius leis-ti reikėtų labai taupiai, nes ateinanti savai-tė bus ne visai palanki fi nansiniu požiūriu. Darbo užmokesti s vėluos, o skolininkai, iš kurių ti kėjotės atgauti paskolintus pinigus, tarsi atsiti kti nai dings iš horizonto.

Dvynių laukia komerciniu požiūriu sėkminga savaitė. Apskritai viskas klostyti s ti esiog puikiai, bet jums nepakenks atsargu-mas priimant svarbius sprendimus. Esama galimybių sudaryti kelias naudingas sutar-ti s. Iš jūsų bus reikalaujama ti k organizuo-tumo ir noro dirbti .

Vėžys kitą savaitę gali ati dėti į šalį visus darbus ir kaip reikiant pailsėti . Nieko ypač skubaus dabar nereikia atlikti , o ti e klausimai, kurių be jūsų niekas neišspręs, gali kelias dienas palaukti . Finansinė padė-ti s bus stabili, jums nereikės paskubomis ieškoti pinigų.

Liūtai užmegs naudingų pažinčių su reikalingais žmonėmis. Bendravimas su jais suteiks galimybę visiškai patenkinti savo kū-rybines ir profesines ambicijas. Kitą savaitę sėkmingai sutvarkysite reikalus, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Daugiau dėmesio skirkite arti miesiems.

Mergelėms kartu su kalendoriniu pavasariu atėjo palankus metas sėkmingai palypėti karjeros laip-

tais. Jūs taip pat turėsite galimybę pakelti savo profesinį lygį. Išspręs-ti daugelį užduočių jums padės ti ek

seni draugai, ti ek nauji pažįstami.

Svarstyklės efektyviai spręs išky-lančius klausimus ir realizuos visus savo planus. Ateinančiomis dienomis turėsite progą užmegzti naudingų pažinčių. Šie kontaktai bus ilgalaikiai ir sudarys prielai-das tolesniam žengimui į priekį daugelyje sričių. Metas taip pat ti nkamas įvairioms šeimos iškilmėms organizuoti .

Skorpionai kitą savaitę ne kartą keis savo požiūrį į tuos ar kitus klausimus. Naujų idėjų ir pasiūlymų netrūks, todėl turėsite viską kruopščiai apgalvoti ir ti k paskui priimti sprendimą. Daugelis turės puikią galimybę greitai padaryti karjerą.

Šauliai kitą savaitę galės atskleisti savo sugebėjimus ir pritaikyti visus profe-sinius įgūdžius. Šį laikotarpį būtų geriau-sia skirti kopimui karjeros laiptais. Jūsų mokėjimas racionaliai planuoti darbus ir paskirstyti jėgas, taip pat protas ir puiki nuojauta leis pasiekti užsibrėžtą ti kslą.

Ožiaragio laukia didelis pelnas. Už jūsų atkaklų darbą bus deramai atly-ginta arba gausite pinigų iš labai neįpras-to šaltinio. Komersantai galės įgyvendinti senus planus, susijusius su veiklos sferos plėtimu, sudaryti naudingą sandorį. Ne-tikėtai gausite malonią žinią.

Vandeniams apie save primins nesutvarkyti reikalai arba neįvykdyti įsipareigojimai. Jie gali tapti fi nansinių nuostolių arba santykių su aplinkiniais blogėjimo priežastimi. Kad išvengtumėte tokių situacijų ateityje, objektyviai vertin-kite savo jėgas ir galimybes.

Žuvys turės naujai pažvelgti į savo bičiulius. Spręskite apie juos ne iš impul-syvių ir galbūt neatsargių poelgių, o iš to, kokie jie buvo iki šiol. Šiaip ar taip, reikė-tų paisyti aplinkinių žmonių nuomonės. Tačiau būkite budrūs ir klausykite proto balso, o ne ti k sveti mos nuomonės.

(kovo 7–13 d.)

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose lange-liuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Suledėjusios medžių ašaros. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Lipa du į kalną. Vienas iš jų mikčioja:– Pa pa pa pa pa….Draugas:– Ai, nusibodo laukt, kol išlemensi, už-

lipsim, tada pasakysi.Užlipo ant kalno viršūnės, abu sušilę,

pavargę.Mikčius:– Pa pa pa palapinę palikom….Ką darysi, lipa abu žemyn.Mikčius:– Pa pa pa pa…Draugas:– Atsibodai jau, nulipsim, pasakysi.Nulipa vargais negalais, vos pastovi abu

ant kojų.– Na, sakyk, ko norėjai…Mikčius:– Pa pa pa pajuokavau…

• • •– Aš dievas, – ti kina beprotnamio gy-

ventojas.Ateina seselė ir klausia:– Kas tau taip pasakė?– Napoleonas.Iš kitos palatos pasigirsta balsas:– Aš jam nieko nesakiau.

• • •Kalbasi du verslininkai. Vienas:– Klausyk, ko toks nusiminęs? Atrodai,

kaip žemės nusipirkęs…• • •

Negalvok.Jei galvoji – nekalbėk.Jei galvoji ir kalbi – nerašyk.Jei galvoji, kalbi ir rašai – nepasiraši-

nėk.Jei galvoji, kalbi, rašai ir pasirašai – ne-

sistebėk.

Pasijuokime

HoroskopaiHoroskopai

Netiketas Zvilgsnisv.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 19Laisvalaikis

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Arau. Malūkas. Kasas. Simas. Parfumerija. Rita. Vona. Vanas. Vodanas. Barnis. Teti dė. Klubas. Dana. Neronas. Po. Vėsa. Barokas. SAT. Merginos. „Nora“. Kalo. Lasa. Irisas.Horizontaliai: Karpa. Vedėja. Patriotas. „Dinamo“. Kuvada. Pramonė. BRL. Sena. Naga. Maras. Eris. Šasi. Krona. Jabloko. Aunasi. Eks. Vrbas. Airanas. Ni. Esminis. SOS. Atas. Para. Fesas. Botas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GELBĖJIMAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: 1. Žiūrovas. 2. Tuštvagė. 3. Degėsiai. 4. Vėdaras. 5. Laiptai. 6. „Sikinis“. 7. Agurkai. 14. Karosai. 15. Raundas. 16. Naščiai. 17. Sosti nė. 18. Įkalnė. 19. Lyde-rė. 20. Nencai. 21. „Stepas“.Horizontaliai: 4. Valksmas. 8. Žiauberė. 9. Driskius. 10. Eritrėja. 11. Riti nukė. 12. Aviacija. 13. Skirsnis. 18. Įslėnis. 22. Tarpuašis. 23. Andante. 24. Posėdžiai. 25. Nirvana. 26. „Sviesti nė“.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: DAKTARAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Galimo. Kupala. Karakalas. Toga. Kalaitė. Meni. Rossi. Paso. Talka. Ki-ras. Knopas. Soul. Emilis. Abha. Avis. Hora. Keit. ULEB. „ELTA“. Ausinės. Brika. Sli-dė. Echo. Ocus. „Hate“.Horizontaliai: Areta. Batuta. Porolonas. Asilo. Čikaga. Milaknis. Tikas. Dora. Elnė. Hoku. Kasama. Visu. „Opel“. Heil. Malsite. Larai. Asta. Ūbas. Piricha. Loch. Bazės. Duot. Ežeras.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KIRVUKAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite ki-tame GK numeryje.

(Užs. 4)

(Užs. 2)

(Užs. 13)

(Užs. 8)

• • •Krizė. Šneka du fi rmų direktoriai:– Ar tu moki algą savo darbuotojams?– Ne.– Ir aš nemoku.. Bet jie į darbą vis ti ek

eina?– Na, taip, eina.– Klausyk, tai gal įėjimą mokamą pa-

darom?Susiti nka po keliu savaičių.– Na kaip?– Eina vis ti ek. Tik labai gudrūs tapo –

taupo: ateina pirmadienį, o išeina penk-tadienį.

• • •Susiti nka Vokieti jos, Lenkijos ir Lietuvos

premjerai. Vokieti jos:– Pas mus žmonės gauna algos 2 000

eurų, 200 sumoka mokesčiams, kaip jie su 1 800 pragyvena, nelabai suprantu.

Lenkijos:– Pas mus žmonės gauna algos 500

eurų, 200 sumoka mokesčiams, kaip jie su 300 pragyvena, nelabai suprantu.

Lietuvos:– Pas mus žmonės algos gauna 200

eurų, 300 sumoka mokesčiams, iš kur jie gauna tą 100 mokesčiams sumokėt, nie-kaip neįsivaizduoju.

Pasijuokime

Jeigu per Užgavėnes riebiai pri-sivalgysi – metai bus dosnūs, sotūs ir sti prybė iš kūno neišeis. Lietu-vos liaudies buiti es muziejus ju-biliejiniame Užgavėnių renginyje Rumšiškėse žada daug linksmybių ir dainų. Šventės dalyviai sieks dviejų rekordų: kraus aukščiau-sią rietuvę iš skaniausių blynų ir demonstruos didžiausią Morę su įspūdingais efektais.

Žiema šiemet buvo gera, tad ir pa-lydėti ją reikia su visa pagarba. Šešta-dienį į Rumšiškes trauks būriai žmo-nių iš visos Lietuvos. Susirinkusieji žiemą iš kiemo varys dainomis, šo-kiais ir varžytuvėmis.

Šios Užgavėnės Lietuvos liaudies buities muziejuje bus jubiliejinės – trisdešimtosios!

„Šventės dalyvius į linksmybes įsuks folkloro ansambliai, mįslių vik-torina, jėgos ir miklumo rungtys, fo-tosesijos su šventės herojais ir kaukių konkursas.

Užgavėnės – pati linksmiausia šventė visai šeimai. Pramogauti čia galės ne tik vaikai su tėveliais, bet ir visi, kurie mėgsta tikras lietuviš-kas linksmybes. Norintieji aštresnių įspūdžių galės pasivėžinti arklių trau-kiamomis rogėmis ar jodami išban-dyti žemaitukų eiklumą. Daug metų šventę organizuoti padedantys „Kau-

no grūdai“ šiemet ketina iškepti tiek blynų, kad rietuvė patektų į rekordų knygą, o didžiausią Morę žmonės dar ilgai sapne regėtų“, – sakė Liaudies buities muziejaus vyresnioji muzieji-ninkė Vida Olechnovičienė

Liaudies išmintis teigia: jei per Už-gavėnes gerai pavalgysi – sotus ir stip-rus būsi visus metus. Kai po visą mu-ziejų pasklis blynų kvapas, žinokite, kad prasideda blynų kąsniavimo var-žytuvės. Siekiant aukščiausios blynų rietuvės rekordo, planuojama iškepti blynų iš daugiau nei 30 kg miltų.

Muziejuje vyks Užgavėnių kau-kių konkursas ir dalyvių eitynės nuo malūno specialiai šiai šventei sukur-tos Morės link.

Pagal lietuvių papročius Morės – žiemos ir tamsos simbolio – degini-mas susijęs su žiemos išvarymu. Visų

šventės dalyvių laukia išskirtinis re-ginys. Rekordinę Morę kurs žinomas skulptorius Mindaugas Junčys, kuris ugnies skulptūrų čempionate laimėjo aukso medalį.

„Morė bus papuošta lietuviškais ornamentais ir specialiaisiais efektais. Tai bus ne tik gražus, bet ir triukš-mingas, įspūdingas reginys“, – pasa-kojo skulptorius M.Junčys.

Užgavėnių šventės metu siekia-mus aukščiausios rietuvės ir didžiau-sios Morės rekordus fi ksuos „Factum“ agentūros atstovai.

Jubiliejinės Užgavėnės vyks kovo 6 d., 12 val. Lietuvių liaudies buities muziejuje, L.Lekavičiaus g. 2, Rum-šiškėse, Kaišiadorių rajone.

Bilietus platina bilietupasaulis.lt. Medinės tradicinės kaukės įleidžiamos nemokamai.

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!Šiemet Užgavėnės labai vė-

lyvos – net kovo 6 d. Kodėl taip vėlai? Kodėl jos neturi pastovios datos kaip daugelis švenčių?

Užgavėnių laikas priklauso nuo Velykų datos, kuri nustato-ma ne pagal Saulės, o pagal Mė-nulio kalendorių.

Velykos švenčiamos pirmą mėnulio pilnati es sekmadienį po pavasario lygiadienio (apie kovo 21 d.). Taigi pastovios da-tos nėra, kasmet ji kinta laiko-tarpyje nuo kovo 22 d. iki balan-džio 25 d. Užgavėnės Lietuvoje švenčiamos likus 7 savaitėms iki Velykų, tarp vasario 5 ir kovo 8 dienos.

Dar XX a. pradžioje Užgavė-nės švęstos tris dienas – sekma-dienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau – ti k antradienį, 46 dieną prieš Velykas.

Renginiui muziejuje pasirink-tas sekmadienis prieš Užgavėnių antradienį, nes antradienis dau-geliui – darbo diena.

Šiemet Velykos vėlyviausios – balandžio 24 d., todėl ir Už-gavėnės – ti k kovo 6 d. Per tris dešimt mečius susiformavo Rum-šiškių tradicija – Užgavėnės mu-ziejuje vyksta paskuti nį sekma-dienį prieš Gavėnios pradžią.

Užgavėnės Lietuvos liaudies buiti es muziejuje bus jubiliejinės – trisdešimtosios!

Liaudies išminti s teigia: jei per Užgavėnes gerai pavalgysi – sotus ir sti p rus būsi visus metus. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)20 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir draugai“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Folkloro vakaras.

12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno

dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.25 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir draugai“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 17.15 „Žiema bėga – žemė

rodos“. Muzik. f. 17.45 Dainuoja Sigutė

Trimakaitė. 18.05 Tarptautinei moters

dienai. „Moterys, kurios keičia“. Dok. reportažai iš viso pasaulio.

19.05 LTV aukso fondas. „Chameleonas“. TV fi lmas. 1 s.

20.20 Ir vėl Užgavėnės. 21.40 „Giminės po 20 metų“.

1 s. 21.50 Durys atsidaro. 22.25 Pasaulio dokumentika.

„Kai gandras nuvilia. Po penkerių metų“. 2 d.

22.55 Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 Populiarių operų arijos.

Dainuoja S.Larinas.

TV1 8.40 „Berniukas ir

voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.30 „Muča Luča“. Animac.

serialas. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. Animac. serialas.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.).

13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 17.00 „Moters auka“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Trileris „Mirties

apsuptyje“. (N-7) 22.55 „Atskalūnas”. 23.55 „Mentalistas“.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.35 UEFA Čempionų

lygos rungtynės. „FC Barcelona”–Londono „Arsenal FC”. Tiesioginė transliacija.

23.35 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7)

11.30 Namų daktaras (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. (N-7) 14.10 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Moterų Eurolygos visų

žvaigždžių rungtynės. Susitinka Europos ir Pasaulio rinktinės. Tiesioginė transliacija iš Gdynės (Lenkija).

21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 0.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos. 7.15 Vaidybinis f.

„Vieniša moteris nori susipažinti”.

9.00 Naujienos. 9.10 Kol visi namie. 10.00 Andrejus Mironovas. 11.00 Naujienos. 11.10 Top-shop. 11.25 Vaidybinis f.

„Trys plius du”. 13.05 Vaidybinis f.

„Meilė ir balandžiai”. 15.00 J.Vajengi koncertas. 17.05 Vaidybinis f.

„Briliantinė ranka”. 19.05 Šventinis koncertas. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 20.45 Šventinis koncertas. 22.15 „Sveiki! Tai Aš!

Andriušai - 70”. 0.05 Lietuvos „Laikas”. 0.10 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.55 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Lietuvos kompozitorių kūriniai (k.).

12.00 Veidai. Legendos. Kazimiera Kymantaitė (k.).

12.50 Durys atsidaro. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Muzikos istorijos.

J.S.Bachas ir jo sūnūs (k.).

14.55 Etnokultūros ratas. Grupės „Keistas folkloras” viešnagė Vilkijoje (k.)

15.20 Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklai – 20.

16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Kultūrų kryžkelė. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 „Alta Maremos

virtuvė. Patiekalai keliaujantiesiems Toskanos pakrante“. Dok. serialas.

18.35 Žmonės kaip žmonės. 19.15 Detektyvo klasika.

„Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7)

21.00 Septynios Kauno dienos.

21.35 „Pono Lazaresku mirtis“. Drama. (N-14)

23.45 „Tas paprastas pasakojimas“. Dok.f. (k.).

24.00 Panorama. 0.45 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.40 „Berniukas ir

voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.30 „Muča Luča“.

Animac. serialas. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas“. 15.50 „Ogis ir tarakonai“. 16.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 17.00 „Moters auka”. 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. (N-7)

18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „Didžioji

sėkmė”. (N-7) 22.45 „Atskalūnas”. (N-7) 23.45 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Akis“.

Siaubo trileris. 23.30 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.40 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 11.30 Girių takais (k.).

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 Kas tu toks? 0.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos. 7.15 Detektyvai. 7.45 Laida kariams. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Animacinis f. 9.25 Vaidybinis f. „Uošvė”. 11.00 Naujienos. 11.10 Top-shop. 11.25 Noriu žinoti. 12.00 Vaidybinis f. „Moterys”. 13.55 Vaidybinis f. „Garažas”. 16.00 Šlovės minutė. 18.00 Vaidybinis f.

„Meilė ir balandžiai”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 20.45 Didelis skirtumas. 21.55 Vaidybinis f.

„Apie meilę”. 0.00 Lietuvos „Laikas”. 0.05 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.50 Muzikinis kanalas. 2.25 Vaidybinis f.

„Manoletė”. 3.55 Muzikinis kanalas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Geniuko Vudžio

šou“ (k.). 6.50 „Benas Tenas prieš

ateivius“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.).

(N-7) 9.50 Komedija.

„Jaunėlis“ (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“ 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.50 „Tomo ir Džeris“. 14.20 „Drakonų kova Z“. 14.50 „Teresa“. 15.50 Premjera.

Telenovelė „Jausmų miestas“.

17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime

virtuvėje. Kulinarinė laida.

18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Trileris

„Desperado“ (1995 m., JAV). (N-7)

0.40 „Čakas“. 1.40 „Kelias per

ramunes“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Pulsas (k.). 12.45 Savaitė (k.). 13.15 Klausimėlis.lt (k.). 13.30 Duokim garo! (k.). 15.15 Serialas „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7)

19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio

taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Gamtos formos“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir

Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys“ (k.).

(N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų

šeimininkės. (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Sveikinimų

koncertas. (k.). 15.05 Smagiausios

akimirkos. 15.25 „Mobis Dikas ir

Mu paslaptis“. 15.50 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų

mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio

saugumo agentas“. (N-7)

23.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7)

24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7)

1.00 Autofanai (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.40 Romantinė

komedija „Dar nebučiuota“ (1999 m., JAV).

13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“

(N-7). 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra

gražus. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Komedija

„Buvusieji“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“.

(N-7) 24.00 „Po uragano“.

(N-7). 1.00 „Harperio sala“.

(N-14) 1.50 „Auksinė valanda“.

Kovo 7, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

F.Hiolderlinas. 22.58 LR himnas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Geniuko Vudžio

šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta

(k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tasmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.55 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Drakonų kova Z“. 14.50 „Teresa“. 15.25 Permjera.

Telenovelė „Keršto bučiniai“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta

valanda“. (N-14) 0.30 „Čakas“. 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Pradėk nuo savęs

(k.). 12.45 Žurnalisto tyrimas

(k.). 13.30 Mūsų dienos –

kaip šventė (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„2020-ieji“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Mobis Dikas ir

Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Melodrama.

„Širdies sprendimas“ (k.). (N-7)

15.10 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.00 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Dangaus atradimas“ (2001 m., D.Britanija, Olandija). (N-7)

0.10 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7)

1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Biuras“. 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Paskutinė

instancija. 11.25 Gyvenimas yra

gražus. 12.05 Akistata. (N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Liudininkai“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.05 „CSI kriminalistai“. (N-7)

24.00 „Keliautojas į praeitį“. (N-7)

1.00 „Harperio sala“. (N-14)

1.50 „Auksinė valanda“.

Kovo 8, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

G.Cieškaitė. 22.58 LR himnas.

„Volkeris, Teksaso reindžeris“. „Desperado“. „Buvusieji“. Nerealios namų šeimininkės.

„Komisaras Reksas“. Abipus sienos. „Keliautojas į praeitį “. „Dangaus atradimas“.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 21TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Veidai. Penki vakarai (k.).

12.55 Kūrybos metas.Ir vėl Karmen. A.Cholina (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Vakaro autografas

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. Animac. serialas.

17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė.

17.15 Senas televizorius. Nuojautos.

17.40 Likimai. Aktorius Leonardas Zelčius.

18.15 Veidai. Arti toli. 19.00 TV teatras. Baletas

„Rusiškasis Hamletas”. 20.45 Kuluarai. 21.30 Laiko portretai.

Bronius Kutavičius. 22.00 Savęs link.

Algirdas Šeškus. 22.35 Pasaulio dokumentika.

„Keliaujantis Maskvos cirkas“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“. (N-14)

TV1 8.40 „Berniukas ir

voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo

Kriptas”. 9.30 „Laiko policija“. 9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas”. 11.35 „Nerealių draugų

namai”.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III”. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 17.00 „Moters auka”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Vesternas

„Vaitas Erpas”. 0.35 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir amazonės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.30 „Spartanas“. Trileris. 23.50 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 11.30 Ekovizija (k.). 12.20 Kas tu toks? (k.). 13.10 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai.

17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 VTB Jungtinė lyga:

„Minsk-2006” (Baltarusija)–„Lietuvos rytas” (Vilnius). Tiesioginė transliacija iš Minsko. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.50 Griūk negyvas! (N-7) 23.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 0.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.25 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.05 TV serialas

„Meilė be taisyklių”. 22.15 Vladimiras

Gostiuchinas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.15 GKŠ. 1.00 Žvaigždėlaivis. 1.20 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.).

11.55 Populiarių operų arijos (k.)

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.15 Ir vėl Užgavėnės (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 17.15 Senas televizorius.

Atvirumo valanda. Mirties bausmė. Teisės ar moralės problema?

18.05 Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su fi losofe Jūrate Baranova.

19.05 Europos kinas. „Romeo, Džiuljeta ir tamsa“. Drama. Čekija. 1960 m.

20.40 Dainuoja Sigutė Trimakaitė (k.).

21.00 Vakaro autografas. Bajorai.

21.40 Sporto panorama. 22.05 Kūrybos metas. Ir vėl

Karmen. A.Cholina. 22.35 Pasaulio dokumentika.

„Taurė perpildyta“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“. (N-7)

TV1 8.40 „Berniukas ir

voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

Animac. serialas. 9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai”. Animac. serialas.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „ Draugai III“. 15.00 „Atskalūnas”. 16.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 17.00 „Moters auka”. 17.57 Žodis –- ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Trileris „Anakonda 2.

Kruvinosios orchidėjos beieškant“. (N-7)

22.55 „Atskalūnas”. 23.55 „Mentalistas”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 12.30 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir ugnies

ratas“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Kovotojas nindzė. 21.35 UEFA Čempionų

lygos rungtynės. Gelzenkircheno „FC Schalke 04”–„Valencia CF”. Tiesioginė transliacija.

23.35 Vienam gale kablys. 0.05 Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.) (N-7). 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 11.30 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2010 (k.). 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras.

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.) (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. 19.27 Orai. 19.30 VTB Jungtinė lyga:

„Žalgiris” (Kaunas)–„Asseco Prokom“ (Gdynė, Lenkija). Transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

21.20 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.30 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.05 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Meilė be

taisyklių”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Didelio

miesto žiburiai”. 0.10 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 0.55 Muzikinis kanalas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Geniuko Vudžio

šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo.. Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti

gyvenimai. (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti blynelio

Džeko nutikimai“. 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Drakonų kova Z“. 14.50 „Teresa“. 15.50 „Keršto bučiniai“. 16.55 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris.

„Įsakymo vykdymas“ (1994 m., JAV). (N-14)

0.30 „Čakas“. 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

12.45 Sveikinimų koncertas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“.

(N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Mobis Dikas ir

Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys”(k.). 9.00 Ekstrasensų

mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi. 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Romantinė

komedija „Vadybininkai“ (k.). (N-7)

15.10 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo drama. „Lokio medžioklė“ (1997 m., JAV). (N-7)

23.30 Veiksmo f. „Asas“ (k.). (N-7)

1.35 Statybų TV (k.). 2.05 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 Drama

„Meilės sūkuryje“. 10.05 „Amžini jausmai“. 10.35 Kodėl? 11.25 Prieš srovę. 12.20 Skubi pagalba 112. 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. 17.00 „Marinela“. 18.00 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“.

(N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... 21.10 „Pasmerkti“. 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Keliautojas į

praeitį“. (N-7) 1.05 „Harperio sala“.

(N-14) 1.55 „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7)

Kovo 9, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis. 22.58 LR himnas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Geniuko Vudžio

šou“ (k.). 6.50 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.55 Lietuvos

supermiestas (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 13.25 „Geniuko Vudžio

šou“. 13.50 „Tomas ir Džeris“. 14.20 „Drakonų kova Z“. 14.50 „Teresa“. 15.50 „Keršto bučiniai“. 16.55 „Jausmų miestas“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris.

„Apiplėšimas Baikerio gatvėje“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.45 „Čakas“. 1.40 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Gamtos kodas (k.). 12.45 Teisė žinoti (k.). 13.45 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Rankinio čempionato atrankos apžvalga.

19.00 2012 m. Europos vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynės. Lietuva–Rumunija. Transliacija iš Vilniaus „Siemens“ arenos“.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos –

kaip šventė. Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“.

23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Teisė žinoti.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir

Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 „Lūšiukas Feliksas“

(k.). (N-7) 15.10 Smagiausios

akimirkos. 15.25 „Mobis Dikas ir

Mu paslaptis“. 15.50 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų

mūšis VIII (k.). 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Trileris „Kontrolė“ (1999 m., JAV). (N-14)

23.10 Fantastinis f. „Rakštis“ (k.). (N-14)

1.00 Autopilotas. 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 11.15 Dar pažiūrėsim.

(N-7) 12.00 Vaikų balsas 2011.

(N-7) 13.00 „Titanų klasė“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Lūžtanti banga“. 14.30 „Ančiukų istorijos“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Marinela“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kelias namo“. 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Aferistas“

(2009 m., JAV). (N-7)

23.00 „CSI kriminalistai“. (N-14)

24.00 „Keliautojas į praeitį“. (N-7)

1.00 „Harperio sala“. (N-14)

1.50 „Kalnų gelbėtojai“. (N-7)

Kovo 10, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 21.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 21.50 Muzika. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę (k.). 22.48 Vidurnakčio lyrika. B.Brazdžionis. 22.58 LR himnas.

Žurnalisto tyrimas. „Įsakymo vykdymas“. „Daktaras Hausas“. „Lokio medžioklė“.

„Senis“. „Apiplėšimas Baikerio gatvėje“. Nuodėmių dešimtukas. „Kontrolė“.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)22 TV programa

LTV2 8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Savęs link. Vaclovo

Algirdas Šeškus (k.). 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 11.00 Kauno lėlių teatro

spektaklis „Zuikių mokykla”.

11.55 Kulinarinės kelionės. 12.25 Keliaukim! 12.50 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros ratas.

Folkloro ansamblis „Kupolė”.

13.45 Laiko ženklai. S.Čiurlionienės-Kymantaitės 125-osioms gimimo metinėms.

14.30 Teatro popietė. J.Štrausas. Operetė „Vienos kraujas”.

17.05 Veidai. Arti toli (k.). 17.45 Muzikos istorijos.

Kompozitorius H.Berliozas.

18.25 Baleto artistės Nelės Beredinos kūrybinis benefi sas.

19.00 Muzika gyvai. Kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo gimtadienio koncertas.

20.30 Marius Katiliškis. „Iš prisiminimų“. Dok. f.

21.25 Vilties piligrimai. Oskaro Milašiaus poezija.

22.30 Panorama. 23.00 „Tornadų slėnis“.

Drama. (N-14) 0.25 Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.35 Spąstai. 10.05 „Laukiniai globotiniai”.

Dok. serialas. 11.10 „Kelionės į pasaulio

kraštą”. Dok. serialas. 12.10 Alchemija XIII.

Apie patriotizmą.

12.45 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Devyni mėnesiai”.

Humoro serialas. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Puma”. Realybės šou. 21.00 Komedija „Pirmadienio

sąmyšis“. (N-7) 23.00 „Detektyvė Samanta.

Iš pirmo žvilgsnio“. Detekt. serialas.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Dar pažiūrėsim. 10.35 Kovotojas nindzė. 11.05 „Kašmyro mafi ja“. 12.00 Mados reidas. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.30 Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas.

14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „Žvaigždžių vartai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne! 19.00 Ledo kelias. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Spec. būrys“. 22.00 „Pagrobimas“. 23.00 „Kraujo ryšiai“.

Fantastinis siaubo serialas.

24.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.

1.00 „Ledi Čaterli istorijos“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.30 Padėkime augti. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Griūk negyvas! 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Dok. serialas „Naikinanti

jėga”. „Dykuma”. (N-7) 14.00 Penktoji pavara. 14.25 Galiūnų pasaulio

čempionatas 2010. 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 LKL „Žvaigždžių diena

2011”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių.

19.10 Šeštadienio detektyvas. Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Tamsa”. (N-7)

21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Komedija „Rusijos

lėlytės“. (N-14) 0.10 Serialas „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Grok, armonika! 7.55 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 9.55 Didysis pasninkas. 11.00 Naujienos. 11.25 Gyvenamoji aplinka. 12.25 Georgijus Jumatovas. 13.40 Vaidybinis f. „Staiga

atskris burtininkas”. 15.25 Didelis skirtumas. 16.35 Vaidybinis f. „Noras”. 18.35 Žvaigždžių fabrikas. 20.00 Laikas. 20.15 Žvaigždžių fabrikas. 21.20 Paris Hilton

prožektorius. 22.10 Melo detektorius. 23.15 Vaidybinis f. „Prancūzų

tautybės asmuo”. 0.50 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Iškilmingas jubiliejinis

Žalgirio pergalės metų baigiamasis koncertas „Žalgirio atodangos”.

9.15 Laiko ženklai. Sąjūdžio žinios.

9.45 Improvizacijos. 10.15 Dainuojanti nežinia. 11.00 Lietuvių tautinis

kostiumas. 13.05 Oratorija „Lux aeterna”. 14.15 LTSR Aukščiausiosios

Tarybos XII šaukimo pirmoji sesija. Akto „Dėl Lietuvos neprik-lausomos valstybės atstatymo” priėmimas. Transliacijos vaizdo įrašas iš LRT archyvo. 1990 m. kovo 11 d.

16.00 Operos grandai. V.Urmanavičiūtės ir V.Noreikos koncertas.

17.00 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklau-somybės aikštėje.

17.30 „Gyvenimas po mėnuliu“. 1987 m. Rež. Edmundas Zubavičius.

18.00 Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai.

19.30 Folkloro ansamblio „Sadauja” 40-mečio koncertas.

20.30 „Rūmai: nuo iki...“ Dok. f.

20.50 Iš atminties ežerų. Operų arijas atlieka G.Apanavičiūtė.

21.30 Dok. f. „Kelionė per Lietuvą” premjera.

22.30 Panorama. 23.00 Muzikinė pramoginė

laida „Aukso dugnas”. 0.20 Senas geras kinas.

„Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare“.

TV1 8.40 „Berniukas ir

voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

9.30 „Laiko policija“. Animac. serialas.

9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų

namai“. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III”. 15.00 „Matilda“. Nuotykių

komedija. 16.55 „Džiumandži“. Nuotykių

komedija. 18.55 „Staiga trisdešimties“.

Romantinė komedija. 20.50 „Trigubas X“. Veiksmo

fi lmas. (N-7) 23.10 „Vieniša baltoji

moteris“. Trileris. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.00 „Kobra 11“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis ir dingusi

karalystė“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Sinbado nuotykiai“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Spec. būrys“. 22.00 „Pagrobimas“. 23.00 „Kraujo ryšiai“. 24.00 „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“.

1.00 „Ledi Čaterli istorijos“. Erotinis fi lmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Padėkime augti (k.). 10.55 Laida „NKTV” (k.).

11.30 Pagaminta Lietuvoje. 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Istorinis f. „Aleksandras

Makedonietis”. (N-14) 1.10 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Animacinis f. 14.30 Susituokime. 15.30 Animacinis f. 15.40 Gyvenamoji aplinka. 16.45 Detektyvai. 17.25 Kriminalinės kronikos. 18.05 TV žaidimas

„Stebuklų laukas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 23.05 Vaidybinis f. „Minesota”. 1.50 Muzikinis kanalas.

5.50 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. f.

„Princesė Gulbė. Užburtos karalystės paslaptis“.

8.15 Premjera. Animac. f. „Naujieji keršytojai. Augantys didvyriai“.

9.40 Komedija „Kosminis krepšinis“ (1990 m., JAV).

11.15 Komedija „Džo butas“ (1996 m. JAV).

12.45 Nuotykių f. „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas“ (2003 m., JAV, Vokietija, Naujoji Zelandija).

16.45 Veiksmo komedija „Čarlio angelai“ (2000 m., JAV, Vokietija).

18.45 Žinios. 19.00 Tu gali. 20.35 Premjera.

Nuotykių f. „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ (2007 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

23.30 Trileris. „Anakonda“ (1997 m., JAV). (N-7)

1.15 Veiksmo f. „Dangaus lapinas“ (1982 m. JAV).

7.30 Animac. f. „Nenu-galimas geležinis žmogus“.

9.00 Dok. f. „Laisvės džiazas“.

10.00 Iškilmingas LR Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai. Tiesioginė transliacija.

11.30 Dok. f. „Lietuva. Statusas – nepri-klausoma“.

12.00 Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo cere-monija. Tiesioginė transliacija.

12.30 Dok. f. „Kovo 11-osios konteks-tai“.

13.00 Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje ba-zilikoje. Tiesioginė transliacija.

14.00 Koncertas „Šaukiu aš tautą!“

15.30 Premjera. Dok. f. „Misija Sibiras‘10“.

16.30 Istorinė drama „Skrydis per Atlantą“.

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstant-

mečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo!

Pertraukoje – 22.04 loterija „Perlas“.

23.15 „Giminės po 20 metų“ (k.).

6.30 Televitrina. 7.05 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir

Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Drama „Meilė be

sienų“ (2008 m., Vokietija).

14.45 Drama „Aviatorius“ (2005 m., JAV).

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 20.55 Karštas vakaras. 24.45 Amerikos talentai. 22.45 Pasaulio galiūnų

čempionų lygos turas.

23.25 Komedija „Magai“ (2007 m., D.Britanija).

1.25 Bamba. (S)

6.55 Teleparduotuvė. 7.10 Filmas šeimai

„Angelas“ (2002 m., JAV).

10.45 Animac. komedija „Volisas ir Gromitas. Kiškiolakio prakeiksmas“ (2005 m., JAV).

12.25 Komedija „Kiaušingalviai“ (1993 m., JAV).

14.05 Komedija „Ponia Dautfajė“ (1993 m., JAV).

16.45 Veiksmo komedija „Smokingas“ (2002 m., JAV). (N-7)

18.45 TV3 žinios. 19.00 „Lietuvos

garbė 2011“. Apdovanojimų ceremonija.

23.00 Drama „Titanikas“ (1997 m., JAV). (N-7)

Kovo 11, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Rytas su muzika. 7.30 Ryto garsai.

10.00 Iškilmingas LR Seimo minėjimas, skirtas Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 21-osioms metinėms.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

G.Patackas. 22.58 LR himnas.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f.

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

6.55 Animac. f. „Galingasis šuo Kriptas“.

7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 Animac f. „Betmenas

ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas

Tenas prieš ateivius“. 9.00 Kažkas atsitiko. 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Skūbis Dū. Kur mano mumija?“ (2005 m., JAV).

11.25 Komedija „Beverli Hilso nindzė“ (1997 m., JAV). (N-7)

13.15 „Tomas ir Džeris“. 13.45 „Mano puikioji

auklė“. 14.55 Premjera. Telenovelė

„Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.30 Veiksmo f..

„Antrininkas“ (2001 m., JAV). (N-7)

0.35 Fantastinis siaubo trileris „Žinau, ką veikei aną vasarą“ (1997 m., JAV). (N-14)

8.15 Kelias. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji

šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Geriausi 2010

metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai.

14.15 „Juokis“. 15.30 Pasaulio

panorama. 16.00 Žinios

(su vertimu į gestų k.).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.40 Vaid. f. „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Didysis žvaigždžių

koncertas „Siemens“ arenoje.

23.45 Premjera. Trileris „Pavojingas fl irtas“ (2006 m., Kanada). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas

(k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto. 12.00 Amerikos talentai

V (k.). 14.00 „Detektyvas

Kalas“. (N-7) 15.00 „Merlino

nuotykiai“. (N-7) 16.00 Filmas šeimai.

„Upės sargo pasakos“ (2008 m., D. Britanija).

18.00 „Specialusis dalinys“. (N-7)

19.00 „Žaibiški tyrimai“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio

saugumo agentas“ (k.).

21.20 Veiksmo f. „Turnyras“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.25 Kriminalinė drama „Vergija“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14)

1.10 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija

„Daktaras Dolitlis 3“ (2006 m., JAV).

11.50 Komedija „Žandaras Niujorke“ (1965 m., Prancūzija, Italija). (N-7)

14.00 Romantinė drama „Ana ir karalius“ (1999 m., JAV). (N-7)

16.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

17.05 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija

„Garfi ldas 2“ (2006 m., JAV).

20.45 Nuotykių f. „Bibliotekininkas 2. Sugrįžimas į karaliaus Saliamono kasyklas“ (2006 m., JAV). (N-7)

22.40 Siaubo f. „Svetimi prieš Grobuonį 2“ (2007 m., JAV). (N-14)

0.25 Siaubo f. „Grilio siautėjimas“ (2007 m., Kanada). (N-14)

2.10 Veiksmo f. „Actekų siaubas“ (2007 m., JAV).

Kovo 12, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. H.Nagys. 22.58 LR himnas.

„Haris Poteris ir Fenikso brolija“. „Smokingas“. „Magai“.

„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“.

Duokim garo!

„Antrininkas“. „Garfi ldas 2“. „Turnyras“.

Gimtasis kraštas2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53) 23TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su ... Vilmantu

Marcinkevičiumi. 9.05 „Dvynukės“. TV fi lmas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Eugenijus Gentvilas. 12.45 Mūsų miesteliai.

Veliuona. 2 d. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Vaikai iš „Amerikos”

viešbučio“. Vaid.f. 16.05 S.Čiurlionienės-

Kymantaitės 125-osioms gimimo metinėms. „Kuprotas oželis“.

17.05 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika.

„Mes ateinam!“ 18.55 Auksinės melodijos.

Nelly Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko koncertas.

20.55 Durys atsidaro. 21.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Undinę Nasvytytę. 22.30 Panorama. 22.45 „Pavojingas fl irtas“.

Trileris. (N-14)

TV1 8.40 Retrospektyva.

„Dailininkas Algimantas Kuras“.

9.10 Etnos. 9.35 KTV – kino ir

televirtuvė. 10.05 „Laukiniai globotiniai“.

Dok. serialas. 11.10 „Kelionės į pasaulio

kraštą“. Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.45 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. 13.40 „Džekio Čano

nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas.

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis - ne žvirblis (k).

17.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7)

18.00 „Devyni mėnesiai”. Humoro serialas.

19.00 „Arti namų”. 20.00 „Puma”. Realybės šou. 21.00 Lietuviško kino

vakaras. Vaid.f. „Kai aš mažas buvau“.

22.25 Alchemija XII. Angis. Apie patriotizmą (k).

22.55 Retrospektyva. „Dailininkas Algimantas Kuras” (k.).

23.30 „Puma”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Dar pažiūrėsim... 10.35 Kovotojas nindzė. 11.05 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 Mados reidas. 12.30 Topmodeliai. 13.30 Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Ledo kelias. 16.00 „Žvaigždžių vartai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne. 19.00 „Gyvenimas ar kažkas

panašaus...“ Romantinė komedija.

21.00 „Klyvlendo šou“. Animac. serialas.

21.30 „Šeimos bičas“. Animac. serialas.

22.00 „Kobra 11“. 23.00 „Kraujo ryšiai“.

Fantastinis siaubo serialas.

24.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.

1.00 „Ledi Čaterli istorijos“. Erotinis fi lmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Penktoji pavara. 10.30 Laida „NKTV”. 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas”. „Nuodų šalis”. (N-7)

13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Tamsa”. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. 18.10 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai 21.15 24/7. 22.10 Vertas kinas. Drama

„Labanakt ir sėkmės”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos. 7.15 Top-shop. 7.30 Animacinis f. 7.45 Laida kariams. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.25 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Janas Arlazorovas. 12.20 TV serialas „Veros

bandymas”. 16.25 Vaidybinis f. „Meilės

kardiograma”. 18.05 Žiaurūs žaidimai. 20.00 Laikas. 21.05 Animacijos asmenybės. 21.45 Yesterday live. 22.45 Vaidybinis f. „Pelenė. ru”. 0.40 Pozneris. 1.35 Muzikinis kanalas.

6.00 Teleparduotuvė. 6.25 Animac. f.

„Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.15 „Laslo stovykla“. 7.40 Animac f.

„Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Benas

Tenas prieš ateivius“.

8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Animac. f. „Tomas ir Džeris. Greiti ir plaukuoti“.

11.20 Romantinė komedija „Skardinis puodelis“ (1996 m. JAV).

14.00 „Mano puikioji auklė“. (N-7)

14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Lietuvos

supermiestas. 22.00 Kriminalinis trileris.

„Baudėjas“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-14)

0.35 Drama. „Gelmių pabaisa“ (2008 m., JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir draugai“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pulsas. 12.30 Pasaulio

dokumentika. „Gyvenimas už sienos“.

13.30 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Premjera. „Giminės

po 20 metų“. 22.15 Elito kinas.

Premjera. Kriminalinė drama „Plakti mano širdis nustojo“ (2005 m., Prancūzija).

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas

Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Merlino nuotykiai“

(k.) 13.00 „Žaibiški tyrimai“

(k.) 14.00 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654).

16.30 Smagiausios akimirkos.

17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Specialusis

dalinys“. (N-7) 19.00 Fenomenas. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Meilė

rudenį“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

22.50 Psichologinė drama. „Išsikerojimas“ (k.). (N-14)

1.20 Bamba. (S).

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Komedija.

„Daktaras Dolitlis 4. Prezidento šuo“ (2008 m., JAV, Kanada).

11.45 Fantastinis nuotykių f. „Žarijos miestas“ (2008 m., JAV).

13.30 Muzikinė drama „Šokis hiphopo ritmu“ (2006 m., JAV). (N-7)

15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Kriminalinė drama. „Generolo duktė“ (1999 m., JAV). (N-14)

0.50 Romantinė drama „Kitapus ringo“ (2004 m., JAV, Vokietija). (N-7)

Kovo 13, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė 9.03 Mes, moterys (k.).

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.35 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai.

17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.31 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. S.Jeseninas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Plakti mano širdis nustojo“. „Baudėjas“. „Generolo duktė“. Statybų TV.

Lietuvos ryto TVPirmadienis–penktadienis

18.20 val. Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7).Kai gatvėje nutinka kas nors neįprasto, visuomet reikia gerai

apsidairyti aplinkui. Galbūt jus stebi paslėpta kamera ir būrys smagiai nusiteikusių žmonių? Galbūt tai gerai paslėpti spąstai, į kuriuos pakliuvote būtent jūs? Svarbiausia – nepasimesti.

TV6Pirmadienis, kovo 7 d.

21.30 val. Siaubo trileris „Akis“. JAV. 2008 m. (N-14). Rež.: David Moreau, Xavier Palud.

Vaidina: Jessica Alba, Alessandro Nivola, Parker Posey, Rade Serbedzija, Chloe Moretz ir kiti.

Po nelaimingo atsitikimo vaikystėje apakusi smuikinin-kė Sidnė ryžtasi akių trans-plantacijai. Tačiau kartu su jai atsivėrusiu vaizdų ir spalvų pa-sauliu ją ima persekioti kraupūs mirties reginiai. Ties pamišimo riba atsidūrusi mergina pasi-ryžta išsiaiškinti, kieno akys jai buvo persodintos.

Balti jos TVKetvirtadienis, kovo 10 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Trileris „Kontrolė“. JAV, 2004 m. (N-14). Rež. Tim Hunter.

Vaidina: Ray Liotta, Willem Dafoe, Michelle Rodriguez, Step-hen Rea, Polly Walker, Kathleen Robertson.

Myriop pasmerktas nusikaltėlis Oliveris Lirėjus, kai jam buvo suleista mirtina injekcija, atsipeikėja gyvas ir sveikas. Iš mirties glėbio jį išvaduoja gydytojas Maiklas Kopelendas. Šis pasiūlo ne-laimingajam dalyvauti medicininiame eksperimente ir išbandyti vaistus, keičiančius žmogaus elgesį, slopinančius polinkį į smurtą. Šių paslaptingų medikamentų kol kas nevartojo joks žmogus, tad visiškai neaišku, kaip jie veikia organizmą ir psichiką. Tyrimo da-lyvis stebimas ištisą parą ir tampa savotišku laboratoriniu triušiu, tačiau Oliveris neturi, iš ko rinktis. Ar naujieji vaistai tikrai gali sunaikinti niūrią nusikaltėlio praeitį, ištrinti atmintį, pakeisti jo

polinkius ir mintis? Po pirmojo etapo, kurio metu jis buvo už-darytas kameroje, vyriškis išleidžiamas į laisvę. Jis gyvena išnuo-motame bute, privalo susirasti darbą ir pradėti naują gyvenimą. Tačiau ir realiame gyvenime nuo jo akių nenuleidžia gydytojas M.Kopelendas bei visa tyrimo komanda – kiekvienas jo žings-nis stebimas, kiekvienas žodis girdimas.

Balti jos TVPenktadienis, kovo 11 d.

14.45 val. Drama „Aviatorius“. JAV, 2005 m. (N-7). Rež. Martin Scorsese.

Vaidina: Kate Beckinsale, Leonardo Di Caprio, Catherine Blan-chett , Jude Law.

Viena ryškiausių XX a. fi gūrų Hovardas Hjudžesas įkūnijo amerikietišką svajonę – jis buvo įtakingas novatorius, apsukrus pramonininkas, žavingas kino prodiuseris ir aistringas aviato-rius. Talentingasis amerikiečių režisierius Martinas Scorsese savo fi lme „Aviatorius“ dėmesį koncentruoja ties produktyviausiu ir įdomiausiu Hjudžeso gyvenimo laikotarpiu – nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų. Tuo metu jo aistra ir atsidavimas darbui padarė tikrą perversmą tiek aviacijoje, tiek kino pramonėje. Leonardas Dikap-rijus vaidina jaunąjį Hjudžesą, kuris ryžtingai nusprendžia visą fabrikanto tėvo palikimą investuoti į fi lmo apie Pirmąjį pasau-linį karą „Pragaro angelai“ gamybą. Mesdamas drąsų iššūkį Ho-livudo sistemai, jis pasirodo kaip nepriklausomas prodiuseris ir siekia sukurti visiškai naują, į jokį kitą nepanašų fi lmą, kurio ga-mybai skiria milžinišką biudžetą ir itin gausias aviacines pajėgas. „Pragaro angelai“ vis dar šiek tiek vaikišką H.Hjudžesą pada-ro turtuoliu ir įžymybe. Kai Hjudžesas įkuria savo avia-cijos kompaniją ir pageri-na kelis greičio rekordus, jis tampa garsiausiu Amerikos aviatoriumi. Hjudžesas ima svajoti apie didžiausio pa-saulyje lėktuvo sukūrimą. Vis dėlto žmogus, šlovintas dėl savo turtų, beprotiškų talentų, romantiškų nuoty-kių ir drąsių svajonių apie ateitį, neišvengė savo lem-ties. Jo gyvenimas baigėsi itin sudėtingai.

TV3Penktadienis, kovo 11 d.

23.00 val. Drama „Titanikas“. JAV. 1997 m. (N-7). Rež. James Cameron.

Vaidina: Leonardo DiCaprio, Kate Winslet, Billy Zane, Kathy Bates, Bill Paxton, Gloria Stuart, Frances Fisher ir kiti.

Vienuolika Oskarų ap-dovanotas ir nominuotas dar trims auksiniams Kino aka-demijos prizams, pripažintas geriausiu metų fi lmu „Tita-nikas“ pasakoja apie garsųjį laivą – dvidešimto amžiaus pradžios inžinerinį stebuklą, nuskendusį per savo pirmą-ją kelionę.

Istorija prasideda autentiš-kais po vandeniu fi lmuotais tikrojo „Titaniko“ vaizdais. Iš giganto nuolaužų, dokumen-tų, pasakojimų buvo sukurtos

identiškos fi lmo dekoracijos. Žiūrovai, matydami krištolinius sietynus, auksu ir šilkais dabintas sienas, didžiuosius laiptus, gali būti tikri, kad kaip tik taip 1912 m. ir atrodė garsusis, neskęs-tančiu vadintas laivas, dabar dunksantis vandenyno glūdumoje. Džeimso Kamerono fi lme ekspedicija ieško nepaprasto mėlyno-jo deimanto, kurį savo sužadėtinei Rouzei padovanojo turtuolis Kolas Hoklis. Netikėtai, didžiam tyrinėtojų nustebimui, atsiran-da moteris, tvirtinanti, kad ji ir yra toji Rouzė. Šimto vienų metų močiutė sutinka papasakoti viską, kas nutiko „Titanike“.

TV3Šeštadienis, kovo 12 d.

19.00 val. Komedija „Garfi ldas 2“. JAV. 2006 m. Rež. Tim Hill.

Vaidina: Luciana Carro , Breckin Meyer, Jennifer Love He-witt.

Tingaus katino Garfi ldo nepradžiugina jo šeimininko suma-nymas leistis į kelionę po Didžiąją Britaniją. Tačiau Britanijoje oranžinis katinas per klaidą tampa senovinės pilies valdytoju ir leidžiasi į kovą su lordu Dargisu, siekiančiu iš keturkojo atimti įgytus turtus.

Gimtasis kraštas 2011 m. kovo 4–11 d., Nr. 9 (53)24 Įvairenybės

Pirmasis pasaulyje robotų ma-ratono bėgimas prasidėjo praėju-sį ketvirtadienį Japonijos Osakos mieste. Apie tai praneša varžybų or-ganizatoriai.

Maratone dalyvauja tik žmogaus pavidalo robotai, galintys judėti ko-jomis. Savo dalyvius pristatė garsi Japonijoje robotų technikos gamin-toja „Vstone“ ir Osakos technologi-

jų universiteto specialistai. Robotai dengtame stadione turi įveikti 422 ratus 100 m bėgimo taku. Sustoti jiems bus leista tik norint pakeisti baterijas arba jeigu prireiktų sku-baus remonto. Todėl kiekvieną iš bėgimo dalyvių kiaurą parą stebės technikų brigada. Maratono distan-ciją robotai turėtų įveikti per maž-daug tris paras.

Ketrin Zeta-Džons pasipuošė ordinuPer ceremoniją Bakingemo rū-

muose Londone princas Čarlzas Britų imperijos ordinu apdovano-jo Holivudo žvaigždę Ketrin Zetą-

Džouns. Aktorė pagerbta už nuo-pelnus kino pramonei ir labdaringą veiklą. Į ceremoniją ji atvyko kartu su savo vyru aktoriumi Maiklu Daglu

ir abiem jųdviejų vaikais. K. Zeta-Džouns sakė, kad šis apdovanojimas jai daug reiškia. Aktorė pasidžiaugė, kad jos vyrui pavyko įveikti vėžį.

Tik vieno šuns politi kaĮkvėpta valstybinės vadinamosios

vieno vaiko politikos, Kinijos Šan-chajaus valdžia priėmė įstatymą, nu-statantį, kiek naminių gyvūnų gali laikyti miesto gyventojai. Vykdant vieno šuns politiką, tikimasi suma-žinti keturkojų skaičių 20 mln. gy-ventojų turinčiame mieste.

Atitinkamas įstatymas įsigalios gegužės 15-ąją. Juo remiantis, atei-tyje iki trijų mėnesių amžiaus šu-nyčius reikės atiduoti šeimai, netu-rinčiai augintinio, arba valstybinei šunų priežiūros tarnybai. Gyven-tojams nereikės atsisveikinti su jau turimais ištikimais augintiniais: kas turi du ar daugiau ofi cialiai regis-truotų šunų, galės juos pasilikti.

Manoma, kad Šanchajuje gy-vena apie 800 tūkst. šunų, tačiau tik ketvirtadalis jų yra registruoti. Miesto valdžia šunis ir jų ekskre-mentus vadina vis didesne proble-ma aplinkai.

Komunistinė Kinijos vadovybė prieš 30 metų ėmėsi vykdyti vieno vaiko politiką, kad sukontroliuotų

gyventojų skaičių. Ofi cialiais duo-menimis, be tokios politikos dau-giau kaip 1,3 mlrd. gyventojų skai-čiuojanti Kinija šiandien turėtų 400 mln. piliečių daugiau.

„Discovery“ paskuti nį kartą pakilo į kosmosąJAV Nacionalinės aeronautikos ir

kosmoso administracijos erdvėlai-vis „Discovery“ ketvirtadienį 16 val. 53 min. vietos (23 val. 53 min. Lie-tuvos) laiku paskutinį kartą pakilo į orbitą, pažymėdamas tris dešim-tmečius vykdytos Amerikos kosmo-so programos pagrindinės misijos pabaigą. Į orbitinę stotį erdvėlai-vis skraidina modulį, kuriame bus laikomos atsargos, taip pat pirmą į kosmosą pasiųstą žmogaus pavidalo robotą „Robonaut 2“.

Anglai pagerbs Jurijų Gagariną

Liepą Londono centre iškils sta-tula pirmajam pasaulio kosmonau-tui J.Gagarinui, apie tai pranešė Didžiosios Britanijos universitetų ir švietimo ministras Deividas Vi-letsas.

Tokią informaciją Jungtinės Ka-ralystės ministras pranešė, kai pasi-rašė susitarimą su Rusijos Federaci-jos kosmoso agentūros „Roscosmos“ atstovais Maskvoje.

Anot D.V i le t so, s ta tu la J.Gagarinui iškils priešais monu-mentą britų tyrinėtojui, jūrininkui Džeimsui Kukui.

Statula yra skirta paminėti J.Gagarino atlikto skrydžio į kos-mosą 50-ąsias metines.

„Idėja Londono centre pastaty-ti skulptūrą J.Gagarinui – tiesiog puiki“, – sakė „Roscosmos“ vadovas Anatolijus Perminovas.

JAV valdžia prigriebs sukčius

JAV valdžia pradėjo tyrimą, ku-rio metu bus nagrinėjami iškart keli Šveicarijos bankai mokesčių vengi-mo byloje. Sulaikytas banko „Cre-dit Suisse“ darbuotojas Kristas Ba-gijas.

K.Bagijas buvo sulaikytas dar prieš dvi savaites, tačiau apie tai paaiškėjo tik antradienį, vasario 22 d. Preliminariais duomenimis, K.Bagijas yra Graikijos pilietis, bet gyvena Šveicarijoje.

Kaip praneša „Th e Financial Ti-mes“, bankininko sulaikymas – tai tik JAV valdžios kampanijos, nu-kreiptos prieš mokesčių vengimą per Šveicarijos bankus, pradžia.

2009 m. JAV valdžia tyrė kito Šveicarijos banko UBS indėlinin-kų fi nansines bylas. Tuomet šalies Teisingumo departamentas susita-rė su banko vadovybe, kad UBS iš-mokės JAV 780 mln. dolerių baudą už talkininkavimą amerikiečiams, vengiantiems mokėti mokesčius, ir atskleidė tūkstančio klientų pavar-des.

Laikraščio šaltiniai skelbia, kad kaltinimai K.Bagijui yra susiję su jo profesine veikla „Credit Suisse“ banke: jis buvo atsakingas už pasi-turinčių klientų iš JAV, kurių didelė dalis įtariama mokesčių mokėjimo į šalies biudžetą vengimu, konsul-tavimą.

Pirmasis robotų maratonas

Viena Londono kavinė savo kli-entams siūlo ledus iš motinų pieno. Jie vadinasi „Baby Gaga“ ir yra pa-skaninti vanile bei tarkuota citri-nos žievele.

Ledus ragavusių žmonių teigi-mu, jų skonis yra kaip įprastų jogur-tinių ledų. Iš motinų pieno gamintų ledų porcija kavinėje kainuoja 16,8 euro.

Į skelbimą laikraštyje tiekti kavi-nei pieno atsiliepė 15 moterų.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ teigimu, organizuotas nusi-kalstamumas žiniasklaidai yra di-desnis pavojus nei represinis politi-nis režimas. Per praėjusius 10 metų pasaulyje organizuotos gaujos nu-žudė 141 žurnalistą.

„Mafijos organizacijos ir kri-minaliniai karteliai yra didžiausia

grėsmė žiniasklaidos laisvei pasau-lyje“, – teigiama tyrimo, kurį atliko „Reporteriai be sienų“, ataskaito-je. Didžiausią nerimą kelia organi-zuotų gaujų vykdomas žurnalistų persekiojimas Meksikoje. Vien tik čia praėjusį dešimtmetį buvo nu-žudyti 69 žurnalistai ir dar 11 din-go be žinios.

Gaujos žudo žurnalistus

Ledai iš moterų pieno

GK, Eltos inf. ir nuotraukos