Gimtasis kraštasSavaitraštis visai Lietuvai. 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24

Muziejininkui brangiausi moti nos laiškai

Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 rugpjûèio 6–13 d., Nr. 24

Gimtasis kraðtas4 psl.

Prieš savaitę minėjome Medininkų tragedijos 19-ąsias meti nes, tačiau vilti es, kad bus įvardyti , surasti ir perduoti teismui nusikalti mo užsakovai ir vykdytojai, mažai.

Rinkti senovinius daiktus – ne naujiena. Bet ne kiekvienas kolekcininkas gali pasigirti tokiu privačiu muziejumi, kokį sukūrė Justi nas Stonys Smalininkuose.

11 psl.

Saulius TVIRBUTAS

Teisininkai jau yra siūlę įdieg-ti paprastesnę grupinių ieškinių prakti ką. Tada būtų mažiau ap-krauti teismai, nereikėtų atskirai nagrinėti kiekvieno individualaus ieškinio, o sprendimai būtų visuo-ti niai. Deja, ši idėja numarinta val-dininkų stalčiuose.

Vienijamos pastangos

Nacionalinio pareigūnų profesi-nių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas prisi-mena, kad jo vadovaujama organi-zacija pirmoji šalyje 2002 m. ryžosi

bylinėtis dėl valdžios sprendimo nu-rėžti priedus nuo vidaus reikalų sis-temos pareigūnų atlyginimų. „Tuo metu buvo sunku rasti advokatų, ku-

rie sutiktų mums atstovauti teismuo-se, nes vyravo nuomonė, kad tai po-litinės ir beviltiškos bylos, – pasakojo V.Bakas. – Tačiau kai mums sutiko

padėti advokatas Kęstutis Čilinskas, procesas prasidėjo, teismus pasiekė tūkstančiai ieškinių.“

Vida TAVORIENĖ

„Pediatrai naikinami, jie laiko-mi pusbadžiu, kad ti k greičiau pa-sitrauktų. Kadangi jie nebėga ir dirba savo darbą, pediatrus vyti iš poliklinikų pradėjo administracinė-mis priemonėmis – nuo 2009 metų

draudžiamos pediatrų paslaugos pirminėje grandyje. Sistema verčia iš šeimos gydytojo daryti visų galų meistrą, nors tam nėra nei fi zinių, nei dvasinių galimybių “, – sveika-tos apsaugos politi ka pikti nosi Lie-tuvos pediatrų draugijos vadovas prof. Arūnas Valiulis.

Sistema griaunama

Jau pusantrų metų sveikatos ap-saugos pirminės grandies įstaigose neįdarbinami vaikų ligų gydytojai. Mažuosius pacientus turi gydyti šei-mos gydytojai.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 2 psl.

Vyriausybė, užuot bandžiusi derėti s su žmonėmis, rengiasi teisiniam mūšiui. Šių metų pavasarį premjeras Andrius Kubilius pasirašė potvarkius, kuriais kelių ministerijų insti tucijų atstovai buvo įgalioti teismuose atstovauti Vyriausybės interesams.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Prieš savo atostogas, per kurias kartu su premjeru Baltarusijoje mynė dviračio pedalus, socialinės apsaugos ir darbo ministras Dona-tas Jankauskas žmonėms pasiuntė gerą žinią. Jis pažadėjo kompensuoti dalį būsto išlaikymo išlaidų vargingai gyvenanti ems asmenims. Tačiau tai buvo tušti žodžiai.

Gražios vizijos

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistras D.Jankauskas pranešė apie pla-nus vienišam vargingai gyvenančiam žmogui valstybės lėšomis kompen-suoti 40, o šeimai – 60 kilovatvalan-džių sunaudotos elektros per mėne-sį. Tačiau paaiškėjo, kad tai viso labo buvo farsas – pinigų nėra ir nebus.

Nukelta į 3 psl.

Ar kada nors sužinosime ti esą?

Popieriniai ministro pažadai

Valdžia piktnaudžiauja teise

Pavojingi eksperimentai su vaikaisPo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos sumanytos pertvarkos poliklinikose greitai nebeliks pediatrų, o vaikus privalės gydyti šeimos gydytojai.

„Įteisinus galimybę apmokėti dalį elektros energijos išlaidų, palengvėtų materialinė nepasiturinčių gyventojų padėti s“, – postringavo D.Jankauskas.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Vyriausybės sprendimais nepatenkinti žmonės teisybės ieško teismuose. Bylinėti s rengiasi tėvai dėl sumažintų moti nystės (tėvystės) išmokų, pensininkai, netekę dalies ir taip mažų pensijų, dirbantys pensininkai, policininkai.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 242

Tuometinė Vyriausybė po dery-bų su profesinėmis sąjungomis su-tiko kaupti specialų rezervą ir kom-pensuoti neišmokėtus pareigūnams pinigus nelaukdama bylų baigties.

Ciniškai piktnaudžiauja teise

Policijos, ugniagesių, pasieniečių istorija kartojasi: prieš 3 metus pa-keistas Valstybės tarnybos įstatymas apribojo priedų ir priemokų už darbą poilsio, švenčių dienomis bei nakti-mis dydį. Šis teisės aktas Konstitucijos Teismo buvo pripažintas kaip priešta-raujantis Konstitucijai. NPPSS buvo pasirengęs derėtis dėl prarastų paja-mų kompensavimo dalimis, ketino atsižvelgti į sunkmetį ir nereikalau-ti visų lėšų iškart. Tačiau Vyriausybė nusprendė bylinėtis.

Šiuo metu pateikta arba rengia-masi pateikti 7 tūkst. pareigūnų ieš-kinių. Skaičiuojama, kad vienam as-meniui tektų išmokėti nuo 500 iki 23 tūkst. litų.

„Blogiausia, kad Vyriausybė ciniš-kai piktnaudžiauja teise ir kompromi-tuoja visą teisinę sistemą – žino, kad mūsų ir kitų visuomenės narių reika-

lavimai konstituciškai teisėti, tačiau renkasi bylinėjimosi kelią, kuris trun-ka ilgai, apie 2 metus. Politikai tikisi, kad per tą laiką reikalai kažkaip išsi-spręs“,– piktinosi V.Bakas.

Vyriausybė, užuot bandžiusi de-rėtis su žmonėmis, rengiasi teisiniam

mūšiui. Šių metų pavasarį premjeras Andrius Kubilius pasirašė potvar-kius, kuriais kelių ministerijų institu-cijų atstovai buvo įgalioti teismuose atstovauti Vyriausybės interesams. Jiems suteikta ir teisė samdyti tei-sės specialistus. Vadinasi, valstybės

lėšos bus eikvojamos advokatams, teisininkams.

„Valdžia dar kartą parodė, kad taupyti verčiami vien silpniausieji“, – teigė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Grasilda Ma-karevičienė. Pasak jos, teismus jau pa-siekė apie 140 asociacijos narių skun-dų dėl sumažintų pensijų, dar apie 100 ieškinių rengia organizacijos tei-sininkai.

Nacionalinis aktyvių mamų sam-būris (NAMS) irgi renka nepatenkin-tų tėvų skundus dėl sumažintų mo-tinystės (tėvystės) išmokų ir ketina jiems atstovauti teisminiuose proce-suose. „Nuo sausio iki liepos skundus pateikė apie 200 žmonių, paskui plūs-telėjo nauja pasipiktinusiųjų banga, tačiau skundai dar nepasiekė teismų, nes laukiama, kol tėvai gaus sumažin-tas išmokas“, – sakė NAMS valdybos narė Rasa Paulavičienė.

Sambūrio lyderės teigimu, jei Sei-mas nepakeis Ligos ir motinystės so-cialinio draudimo nuostatos, kad iš-moka skaičiuojama pagal dvejus metus buvusias pajamas, šis sprendi-mas taip pat bus skundžiamas.

Skaldo visuomenę

Tiesiogiai valstybės paduoti į teis-mą žmonės negali – jiems teks byli-nėtis su jos institucijomis. „Vadinasi, pareigūnai bylinėsis su komisariatais,

kitais padaliniais, o priešiškose pozi-cijose atsidurs tų pačių padalinių, tik kito skyriaus kolegos teisininkai“, – apgailestavo V.Bakas.

Taip pat pareigūnams bus pri-teisiama išmokėti negautas pajamas iš konkrečių padalinių užmokesčio fondo. „Taip valdžia kiršina visuo-menę, – tvirtino V.Bakas. – Apskritai Vyriausybė visą atsakomybę už savo nevykusius politinius sprendimus už-krauna teismams, kurie turės nagrinė-ti tūkstančius bylų.“

Pasak V.Bako, Vyriausybės ir Sei-mo vykdoma politika pakerta visuo-menės pasitikėjimą valdžios institu-cijomis, nes valdantieji sąmoningai priima neteisėtus sprendimus ekono-miniais sumetimais, dažnai iš anksto žinodami, kad jie prieštaraus Kons-titucijai.

Šių metų balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad negalima nu-statyti tokio teisinio reguliavimo, pa-gal kurį asmenims, dirbantiems ar už-siimantiems verslu, senatvės pensijos būtų sumažintos didesniu mastu nei asmenims, nedirbantiems jokio dar-bo ir nesiverčiantiems jokiu verslu. Tačiau tuoj po to Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpreta-vo šį išaiškinimą. Ji nusprendė, kad pensijų mažinimas dirbantiems pen-sininkams labiau nei nedirbantiems nepažeidžia Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Aktualijos

Valdžia piktnaudžiauja teise

Nemažai šalies pediatrų suskubo įgyti šeimos gydytojų licencijas ir to-liau gydo vaikus.

Pasak Lietuvos pediatrų draugijos vadovo, ateityje pirminėje sveikatos apsaugos grandyje visai nebeliks pe-diatrų. Tokią sistemą, anot jo, propa-guoja Pasaulio bankas.

„Daugėja lėtinėmis ligomis ser-gančių vaikų, tačiau tai niekam ne-rūpi. Niekam nesvarbi ir ekonomi-nė nauda. Įrodyta, kad toks modelis, kai vienas šeimos gydytojas gydo ir suaugusiuosius, ir vaikus, yra žymiai brangesnis. Šeimos gydytojai dažnai bijo gydyti vaikus ir juos siunčia pas pediatrus, tad mažylį iš esmės gydo du gydytojai. Tai nėra gerai, nes iš-plėtus vieno gydytojo kompetenciją, nukenčia kokybė. Ir labiausiai – kūdi-kiai, maži vaikai“, – apmaudavo prof. A.Valiulis.

Lietuvos pediatrų draugijos va-dovui susidaro įspūdis, kad sistema griaunama suinteresuotai – tam, kad vėliau būtų siekiama fi nansinės Euro-pos Sąjungos paramos jai atkurti.

Reikia specialių žinių

Panevėžio vaikų ligų gydytojui, šeimos klinikos vadovui Jonui Pau-liukui tokia tvarka, kai naujagimių ir mažų vaikų gydymas patikimas šei-mos gydytojams, atrodo absurdiška.

„Mažų vaikų, ypač iki vienų metų, gydymas reikalauja specifi nių žinių, patirties. Be šio žinojimo padaroma daug klaidų, apleidžiama daug įgim-tų ligų. Užsienio šalyse vaikus iki 5 ar 7 metų gydo tik pediatrai, o pas mus naujagimius turi prižiūrėti šeimos gy-dytojai“, – sveikatos apsaugos strate-gų sprendimų nesupranta vaikų ligų gydytojas J.Pauliukas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos doc. dr. Algi-mantas Alfonsas Vingras įsitikinęs, kad pediatrai turėtų išlikti pirminės

sveikatos priežiūros grandyje. O da-bar pediatras yra antrinės sveikatos priežiūros grandies konsultantas, pas kurį savo nuožiūra siųs ar nesiųs šei-mos gydytojai. Pasak Vilniaus uni-versiteto ligoninės Santariškių kli-nikos docento, vieni siunčia dažniau, kiti – rečiau.

„Vaikams iki 1–2 metų niekas negali pakeisti mamos, o mažie-siems pacientams iki 3 metų ne-pakeičiami yra pediatrai. Vaiko fi -ziologiniai anatominiai ypatumai reikalauja atitinkamų žinių“, – sam-protavo keliasdešimties metų vaikų ligų gydytojo patirtį sukaupęs doc. dr. A.A.Vingras.

Tėvai ieško išeiti es

Panevėžio rajono savivaldybės po-liklinikos vyriausiojo gydytojo pava-duotoja pirminei sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė teigė, kad šioje gy-dymo įstaigoje beveik visi pediatrai, nenorėdami likti bedarbiais, jau su-spėjo tapti ir šeimos gydytojais.

Tačiau bendrosios praktikos gydy-tojų licencijas įgiję pediatrai praktiš-kai šeimos gydytojais netapo.

„Žmonės turi atsakomybės jausmą. Išdirbus keliasdešimt metų vaikų ligų gydytoju pereiti į kitą sritį gana sudė-tinga. Juolab kad rezidentūros studijos nebuvo pakankamai kokybiškos, gau-

tos žinios paviršutiniškos“, – aiškino D.Pajėdienė.

Vaikų ligų gydytojas J.Pauliukas pastebėjo, kad mažylių tėvai noriau renkasi pediatrus nei šeimos gydy-tojus. Jis pats nuolat sulaukia tėvų su kūdikiais ir mažais vaikais. Ir tai, anot šeimos klinikos vadovo, suprantama, nes pediatrai geriau išmano mažų vai-kų ligų specifi ką.

„Tėvai dar turi pasirinkimą, kol yra senų pediatrų. Ateityje norint išveng-ti klaidų šeimos gydytojų rengimas pediatrijos srityje turi būti sustiprin-tas“, – samprotavo J.Pauliukas.

Europa jau pasimokė

Pasak Lietuvos pediatrų draugi-jos vadovo prof. A.Valiulio, prieš dvi-

dešimt metų Europoje daromi tokie eksperimentai, kai šeimos gydytojai gydė ir suaugusiuosius, ir vaikus, ne-buvo sėkmingi.

„Tos šalys, kurios naikino pir-minės grandies pediatrinę tarny-bą, siekia ją atkurti. Pvz., Švedijoje vaikus prižiūri tik šeimos gydyto-jai, bet pediatrų ten daugybė. Da-bar švedai bando „išstumti“ vaikus į pirminę grandį, tačiau tai sudėtinga padaryti. Latvijoje taip pat pediatrai vėl grąžinami į pirminę grandį, nors jau buvo įdiegtas šeimos gydytojų modelis. Kadangi tai užtruko neil-gai, nespėta išnaikinti pediatrų, todėl sistemą atkurti lengviau“, – aiškino prof. A.Valiulis.

Pediatrų draugijos vadovas pabrė-žė, kad pacientams geriausia turėti pasirinkimą. Anot prof. A.Valiulio, kaimo vietovėse, kur nėra pediatrų, ir suaugusieji, ir vaikai gydysis pas šei-mos gydytojus. Tačiau rajonų ir mies-tų poliklinikose, kur dar yra vaikų ligų gydytojų, naikinti pediatrijos sistemos nereikėtų.

„Tegu žmonės renkasi, kur vesti savo vaiką. Mišri sistema būtų pa-rankesnė gyventojams. Tokia ji yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Daug kur ikimokyklinio amžiaus vaikus gydo pediatrai, o vėliau gali-ma rinktis“, – aiškino Pediatrų drau-gijos vadovas.

Parti jos „Tvarka ir teisingumas“ lyderį Europos Parlamento narį Ro-landą Paksą nuvylė Specialiųjų tyri-mų tarnybos (STT) išvados dėl par-lamentaro konservatoriaus Manto Adomėno.

„Varnas varnui akies nekerta, bet dar ir plunksnas paglosto“, – taip būtų galima perfrazuoti žinomą patarlę po STT išvados, kad korupcinių susitarimų skiriant 2,5 mln. litų insti tucijai, susiju-siai su valdančiųjų konservatorių par-ti jos atstovais, nėra. Vargu ar reikėjo ti kėti s kitokio sprendimo. Teisėsaugos insti tucijos dar kartą parodė, kad vie-nokios išvados gali būti , jei ti riama po-liti kų, nesusijusių su valdančiąja daugu-ma, veikla ir kitokios, jeigu ti riamieji turi aukščiausiųjų valdžios sluoksnių palai-kymą“, – sakė parti jos „Tvarka ir teisin-gumas“ pirmininkas R.Paksas.

Europos Parlamento narys taip pat pabrėžė, kad būtent valdančioji daugu-ma daro įtaką Muiti nės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Seimo Na-cionalinio saugumo ir gynybos komite-to darbui, kitų kontrabandos situaciją analizuoti ir su ja kovoti privalančių ins-ti tucijų veiklai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba nenusta-tė, kad parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įkurtas Demokrati nės politi kos insti tutas, laimėjęs pustrečio milijono vertės Švieti mo ir mokslo mi-nisterijos konkursą, pažeidė įstatymus. Tačiau konstatuota, kad tuo pat metu būdamas Seimo nariu ir insti tuto val-dybos nariu M. Adomėnas galėjęs su-painioti interesus.

Demokrati nės politi kos insti tutas už pustrečio milijono litų turėtų verti nti ša-lies aukštąsias mokyklas. Tokio konkur-so teisėtumu suabejoję kai kurie parla-mentarai kreipėsi į teisėsaugą.

GK, Eltos inf.

Varnas varnui akies nekerta

Atkelta iš 1 psl.

Pavojingi eksperimentai su vaikais

Atkelta iš 1 psl.

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) irgi renka nepatenkintų tėvų skundus dėl sumažintų moti nystės (tėvystės) išmokų ir keti na jiems atstovauti teisminiuose procesuose. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tos šalys, kurios naikino pirminės grandies pediatrinę tarnybą, dabar siekia ją atkurti .

Martyno Vidzbelio nuotrauka

p į gąGK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 3

Šie siūlymai įtvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo pro-jekte, kuris jau pasiekė ir Finansų mi-nisteriją.

„Įteisinus galimybę apmokė-ti dalį elektros energijos išlaidų, pa-lengvėtų materialinė nepasiturinčių gyventojų padėtis“, – postringavo D.Jankauskas.

Be to, jis pasiūlė skirti kompen-sacijas būsto išlaikymo išlaidoms pa-dengti būstą nuomojantiems asme-nims. Kitaip tariant, kompensuoti būsto šildymo, šalto ir karšto van-dens išlaidas.

Tiesa, ne visos pataisos įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d., o pagrindi-nė siūloma parama būtų teikiama tik nuo 2012-ųjų.

Biudžete pinigų tam nėra

D.Jankausko siūlymai biudžetui kasmet kainuotų apie 66 mln. Lt, to-dėl fi nansų ministrė I.Šimonytė sakė, kad dėl siūlymų bus apsispręsta po specialistų išvadų.

„Bet esmė nesikeičia, nes papildo-mų lėšų tiesiog nėra ir artimiausioje ateityje nebus, – kalbėjo I.Šimonytė. – Jeigu šiuo metu 1 000 litų padalija-me po 5 litus dviem šimtams žmonių, tai galime kalbėti tik apie pinigų per-skirstymą, o ne papildomų lėšų sky-rimą socialinei apsaugai. Tai reiškia, kad tą 1 000 litų galime išdalyti 250 žmonių po 4 litus.“

Kitaip tariant, dabartinėje valsty-bės situacijoje papildomai kam nors galima skirti tik tuo atveju, jei lėšos iš kažko bus atimtos.

„Jeigu į biudžetą surinktume dau-giau lėšų negu išleidžiame, gali būti, kad kai kurie siūlymai ir bus įgyven-dinti“, – sakė fi nansų ministrė.

I.Šimonytė neatskleidė, ar Socia-linės apsaugos ir darbo ministerija pa-teikė ir siūlymus padidinti kam nors mokesčius arba apkarpyti kurios nors socialinės grupės šiuo metu gauna-mą paramą.

Tik suerzino žmones

Ekonomistas Eugenijus Maldei-kis mano, kad ministro D.Jankausko žarstomi pažadai parodo nesusikal-bėjimą tarp atskirų valdžios šakų – pačių ministrų, Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.

„Socialinėje srityje nėra vienin-go plano, ką daryti sudėtingoje so-

cialinėje situacijoje, į kurią pateko daugelis Lietuvos žmonių“, – tikino E.Maldeikis. Jo teigimu, panašiais pareiškimais erzinanti ir taip sunkiai gyvenančius žmones Vyriausybė ne-sumažins energetinio skurdo.

Didžiosios Britanijos teisės ak-tuose įtvirtinta, kad energetinį skur-dą patiria tie gyventojai, kurie dau-giau nei 10 proc. savo pajamų skiria būstui apšildyti, mokesčiams už van-denį ir elektrą. „Nesunku apskaičiuo-ti, kad dauguma Lietuvos gyvento-jų šioms reikmėms išleidžia daugiau nei 50 proc. savo pajamų“, – sakė E.Maldeikis.

Jo teigimu, ministras tuščiais pa-žadais neturėjo dirginti žmonių, ypač artėjant rudeniui ir šildymo sezonui.

Kaip tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldaus Darbo ir socialinių tyrimų instituto direk-torius Boguslavas Gruževskis, pirmą šių metų ketvirtį socialinė pašalpa pa-siekdavo apie 182 tūkst. gavėjų, iš jų 85 tūkstančiai – šeimos.

„Gal ministro siūlymai ir neblo-gi, nes yra nemažai atvejų, kai gau-namus grynuosius pinigus asmenys naudoja ne pagal paskirtį, – kalbėjo B.Gruževskis. – Gal būtų geriau, jei už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, už elektros energiją, iš biudžeto ski-riamos lėšos pasiektų tiesiogiai elek-tros energijos tiekėjus.“

Bet B.Gruževskis sakė, kad prieš paskelbiant siūlymus ministrui juos

būtinai reikėjo suderinti su kitais Vy-riausybės nariais.

„Galbūt papildomą paramą tiks-linga skirti probleminiams rajonams, nes šiuo sunkiu metu visa visuome-nė turėtų būti solidaresnė“, – pabrėžė B.Gruževskis.

Vyriausybė iš viso yra įvardijusi 14 probleminių rajonų, kuriuose pragy-venimo lygis yra žemiausias, palyginti su kitais Lietuvos rajonais.

Šelpiamųjų vis daugiau

Darbo ir socialinių tyrimų insti-tuto duomenimis, formaliai socialinę paramą Lietuvoje gali gauti apie 300 tūkst. asmenų, tačiau vargingai gyve-nančių piliečių šalyje yra beveik dvi-gubai daugiau.

Vien trys visuomeninės organiza-cijos – Lietuvos Raudonojo Kryžius draugija, „Lietuvos Caritas“ ir „Mais-to bankas" – šiemet labdarą suteiks apie 500 tūkst. gyventojų.

„Tai tie labdaros gavėjai, kurių mėnesio pajamos nesiekia 525 litų, – sakė „Lietuvos Caritas“ generalinis direktorius, kunigas Robertas Gri-gas. – Varguolių ypač padaugėjo šiais metais.“ Organizacijos įgyvendina ES Maisto iš intervencinių atsargų tieki-mo labiausiai nepasiturintiems asme-nims Bendrijoje programą.

2009 m. šią labdarą gaudavo apie 450 tūkst. žmonių, o 2008 m. tokių as-menų buvo tik apie 250 tūkstančių.

Aktualijos

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060Žurnalistai:Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtasUAB „Valsti ečių laikrašti s“ leidinys

Nedora gelbėti savo kailį

Justi nas Karosas, Seimo Lietuvos socialdemokratų parti jos frakcijos narys

Manau, leisti Seimo narį patrauk-ti baudžiamojon atsakomybėn, t. y. panaikinti jo teisinę neliečiamybę, reikia visais atvejais, kai prokuro-rai ar kitos teisėsaugos institucijos to prašo.

Aš tokiais atvejais visada balsuoju vienodai. Seimo nariai negali būti ki-tokie negu visi kiti žmonės. Priešin-gu atveju tai visiškai sugriautų vals-tybės institucijų autoritetą. Todėl neturėtų būti jokios išlygos. Reikėtų žiūrėti netgi griežčiau. Todėl visada, kai prokurorai kreipiasi įžvelgdami įstatymo pažeidimą, būtina juos pa-laikyti.

Bet pastebiu, kad kai kurie mūsų parlamentarai pagalvoja: „O jeigu man taip bus?“ Žinoma, tai nėra są-žininga, pilietiška. Ir tai menkina Seimo autoritetą.

Kita vertus, nuostata, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsako-mybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, įteisinta visuose demokratinio pasaulio parlamentuo-se. Taip yra todėl, kad kartais teisė-saugos atstovai gali elgtis tendencin-gai. Bet tikrai nedora, kai pažeidimai yra akivaizdūs, kai visi juos matome ir savo kailį gelbėdami susilaikome.

Prokurorai neturėtų politi kuoti

Andrius Mazuronis, Seimo frakcijos„Tvarka ir teisingumas“ narys

Leisti reikia tada, kai yra akivaiz-dus pažeidimas, o ne koks nors ban-dymas politikuoti ar vilkinti bylą, kaip buvo su R.Žilinsku. Prieš dvejus me-tus Seimas leido panaikinti jo nelie-čiamybę. Teismas baudžiamojoje by-loje dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasipriešinimo policininkams seimū-ną išteisino. Dabar praėjus dvejiems metams prokurorai jau prašo už tą patį kelti naują administracinę bylą. Natūraliai kyla mintis, kad šioje bylo-je gali būti tam tikras politinis atspal-vis. O svarstant V.Babiliaus atvejį, esu įsitikinęs, niekam nekils jokių klausi-mų. Pažeidimas akivaizdus, prokuro-rai privalo kreiptis į Seimą, ir manau, kad jų prašymas be didesnių diskusijų bus labai greitai patenkintas.

Seimo sutikimo šiuo atveju reikia tam, kad viena iš numatytų bausmių už tokį pažeidimą yra administraci-nis areštas, t. y. Seimo nario laisvės suvaržymas. Manau, tokia nuostata yra teisinga, kad būtų išvengta gali-mo politinio susidorojimo.

Seimas nesprendžia, ar parlamen-taras kaltas. Tai nustatys teismas. Bet Seimas savo leidimu ar neleidimu pa-sako labai paprastą dalyką: ar proku-rorų veiksmuose įžvelgia kokią nors politinę potekstę.

Ant politi nių svarstyklių

Seimo nariai – kitokie žmonės?

Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą dėl valdančio-sios Tautos prisikėlimo parti jos (TPP) frakcijos nario Vinco Babiliaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Kelyje Vilnius–Kaunas politi ką sustabdė policininkai, kai šis lėkė 165 km/val. greičiu. Už daugiau kaip 50 km/val. greičio viršijimą jam gresia 1–1,5 tūkst. Lt bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų areštas ir teisės vai-ruoti atėmimas pusei metų. Birželio pabaigoje Seimas pasipriešino ge-neralinio prokuroro prašymui leisti suvaržyti Krikščionių parti jos nario Roko Žilinsko laisvę ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narį Petrą Gražulį bei Tėvynės sąjungos atstovą Kazimierą Uoką. Kada Seimas turėtų leisti traukti baudžiamojon atsa-komybėn įstatymą galimai pažeidusius parlamentarus?

Popieriniai ministro pažadaiTegul pirma grąžina skolasGrasilda Makarevičienė, Lietuvos pagy-venusių žmonių asociacijos prezidentė

Valdžia pirmiausia turėtų žmonėms ati -duoti skolas, o ti k vėliau galvoti apie kom-pensacijas. Juk Vyriausybė ir Seimas jau atėmė dalį pensijų iš senatvės pensinin-kų ir dirbančių pensininkų, paramą – iš mamų ir neįgaliųjų. Praėjusią žiemą iš visų asociacijos narių badavo 62 procen-tai pensininkų. Jeigu žmogui tekdavo ap-mokėti komunalines paslaugas, o vais-tams per mėnesį išleisti dar papildomai apie 60–80 litų, tai už ką jam pavalgy-ti ? Todėl Vyriausybę raginčiau pirmiausia žmonėms grąžinti skolas, o ne žarstyti pa-žadus. Be to, buvo laikas, kai Vyriausybė prašė pensininkų įsidarbinti , nes jie esą labai geri specialistai. Kas nuti ko vėliau? Jaunimas pabėgo iš šalies, o dirbantys pensininkai buvo apgauti .

Nevilti es žingsnisAlgirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų komiteto narys

D.Jankauskas lyg ir turėtų rūpinti s var-gingai gyvenančiais žmonėmis, ti k gaila, kad apie tai jis prabilo per vėlai. Prieš tai Seimui jis teikė visą krūvą įstatymų, ku-riais iš tų pačių žmonių atėmė pajamas. Be to, gerokai prieš ministro pareiškimą kiti Seimo nariai (konkrečiai Edvardas Žakaris) jau anksčiau siūlė priimti analo-giškas įstatymo pataisas, bet nei Vyriau-sybė, nei tas pats ministras toms patai-soms kažkodėl nepritarė. Tai, kad fi nansų ministrė I.Šimonytė iš karto pareiškė, jog D.Jankausko siūlomoms kompensacijoms papildomų lėšų nėra, ti k parodo, kad Vy-riausybėje trūksta susikalbėjimo. Vadina-si, ti e pažadai tėra tuščias populizmas, kurio griebiamasi daugiau iš nevilti es, o ne realiai įverti nus situaciją.

Atkelta iš 1 psl.

Ministras D.Jankauskas pranešė apie planus vienišam vargingai gyvenančiam žmogui valstybės lėšomis kompensuoti 40, o šeimai – 60 kilovatvalandžių sunaudotos elektros per mėnesį, tačiau jie ir liko planais. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 244 Aktualijos

Ar kada nors sužinosime ti esą?

Daiva NORKIENĖ

Lygiai po metų sukanka šio nu-sikalti mo senati s. Ar galime ti kėti s, kad teisingumas per likusius 12 mė-nesių padarys tai, ko nepajėgė per 19 metų?

Daug paslapčių

Lygiai prieš 19 metų, 1991-ųjų lie-pos 31-osios naktį, Medininkų žudy-nių metu Lietuva neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislo-vo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus, o Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas.

Medininkų byloje knibžda krau-pių mįslių: ar iš tiesų T.Šerno įvardy-tas žudiku asmuo tapo tik ... įslaptintu liudytoju? Ar tikrai žinomos parei-gūnų nužudymo aplinkybės? Kodėl Lietuvos valstybės tuometinėms ins-titucijoms apie įvykį buvo pranešta 5 valandą ryto, tačiau greitosios pagal-bos medikus tik po valandos (6 va-landą) iškvietė atsitiktinai į muitinės postą užsukęs asmuo?

Net didžiausi optimistai šiandien jau nebesitiki, kad nusikaltimas bus visiškai išaiškintas, o kaltieji – nu-bausti. Per stebuklą išgyvenęs, neį-galiojo vežimėlyje sėdintis T.Šernas spaudai atskleidė manantis, kad ši byla nepatogi nei Lietuvai, nei Ru-

sijai, o tiesą kada nors atskleis jei ne prokurorai, tai nors istorikai.

T.Šernas abejoti bylos nepatogu-mu, matyt, turi pagrindo. Juk dar re-animacijos palatoje jį, vos pajėgiantį kalbėti, apklausė tuometinis ypatin-gai svarbių bylų vyriausiasis tardyto-jas A.Astaška. Šios pirmosios T.Šerno apklausos įrašo kopiją šių eilučių au-torei pavyko gauti beveik prieš me-tus. Kad skaitytojai suprastų, kiek jėgų minėta apklausa kainavo vieninteliam gyvam įvykių liudytojui ir ką jos metu sužinojo pareigūnai, PATEIKIAME SUTRUMPINTĄ IŠTRAUKĄ.

Prapuolė iš bylos

Apie tai, kad buvo tokia apklausa ir kad T.Šernas įvardijo žudikus, ka-daise sužinojau... iš užsienio spaudos. (Kaip vėliau paaiškėjo, minėto įrašo teismą pasiekusioje Medininkų by-loje nebuvo.)

Britų žurnalistas Piteris Konra-dis (Peter Conradi), Lietuvoje apsi-lankęs netrukus po Medininkų įvy-kių, laikraštyje „Th e European“ rašė, kad sienos sargybinis įvardijo žudikus. Originalo kalba straipsnis vadinasi „Border guard names killers“. Rasti šį straipsnį nebuvo lengva. Anglijoje šio laikraščio leidyba senokai nutrū-kusi, todėl straipsnio iškarpą pavyko gauti tik Londono centrinės biblio-tekos saugykloje.

Straipsnyje rašoma: „Tomas Šer-nas, vienintelis išgyvenęs po tragiš-kų Medininkų įvykių, kurių metu buvo nužudyti septyni jo draugai, žudikus įvardijo gulėdamas ligoni-nės lovoje. Tomo Šerno palata sau-goma 24 valandas, baiminantis, kad žudikai gali sugrįžti baigti savo „dar-bo“... Remiantis jo parodymais, duo-tais po įvykio, labiausiai tikėtina, kad nusikaltimą įvykdė KGB arba Vidaus reikalų ministerijos juodųjų berečių pajėgos (juodosiomis beretėmis va-dinami OMON daliniai – aut. pas-taba). Algimantas Astaška, vadovavęs nusikaltimo tyrimui, „Th e European“ sakė, kad Tomas Šernas identifi ka-vo žmones, kurie ankstyvomis ryto valandomis įsiveržė į sienos saugo-tojų vagonėlį ir ėmė šaudyti iš auto-matų.“

Dalyvis ar liudytojas?

Netrukus po įvykio Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Ma-kutinovičius išplatino pranešimą, kad Vilniaus OMON grupuotė su įvykiu Medininkuose nesusijusi. Tačiau vie-name to meto dienraščių buvo pa-skelbta iš Latvijos gauta informacija, kad Rygos omonininkams buvo va-dovaujama iš Vilniaus garnizono.

Koks iš tiesų buvo lietuvių vaid-muo Medininkų byloje? Kodėl garsiai kalbama tik apie Rygos OMON da-

lyvavimą žudynėse? O teisiamas vie-nintelis ir kažin ar kaltas latvis, buvęs omonininkas Konstantinas Michai-lovas, nors nei T.Šernas, nei kiti iki šio momento teismo apklausti liudytojai nenurodė jokių jo kaltę patvirtinan-čių duomenų. Tuo tarpu pirmosios T. Šerno apklausos metu įvardy-tas buvęs Vilniaus OMON vadas B.Makutinovičius net ne įtariamasis. Praėjus keleriems metams po Medi-ninkų žudynių, užsienyje gyvenantis B.Makutinovičius laisvai įvažiuoda-vo į Lietuvą aplankyti čia gyvenan-čių giminaičių, nors prokuratūra tuo-met skelbė, kad vyksta jo „tarptautinė paieška“. Kai vieno teismo posėdžio metu K.Michailovo advokatai papra-šė duomenų apie tai, kada šiam asme-niui buvo suteiktos Lietuvos vizos, kaltintojai, vaizdžiai tariant, pašoko lyg įgelti. Neva advokatai tokiu būdu nori išsiaiškinti įslaptintų liudytojų tapatybes.

Šiurpi versija

Kuo mažiau aiškumo bylose, tuo daugiau gandų sklando visuomenėje. Nebe pirmus metus paprasti žmonės puse lūpų šnabždasi, kad Medininkų žudynės galėjo būti patogios ir Lie-tuvai, ir Rusijai. Pasvarstykime, ar tai gali būti tiesa.

Kaip kartą šių eilučių autorei pasa-kojo JAV Vest Pointo karo akademi-

jos auklėtinis ir buvęs JAV specialio-jo desantininkų būrio – vadinamųjų žaliųjų berečių – kapitonas Andrius Eiva (Andrew Eiva), 1991 m. sausį TSRS agresijos dienomis patarimais padėjęs Lietuvos AT rūmų gynėjams ir faktiškai vadovavęs rūmų gynybai, pasaulį valdo specialiosios tarnybos. Daugelis svarbių sprendimų priima-ma ne premjerų ar prezidentų kabi-netuose. Neretai būna taip, kad valsty-bės, kurios politiniu lygiu atrodo kaip nesutaikomos priešės, dažnai tarpusa-vyje susijusios labai glaudžiais, tačiau visuomenei nematomais saitais.

Teatleidžia mums skaitytojai už iš-keliamą prielaidą, kad septynių nekal-tų žmonių mirtys galėjo būti kažkie-no suplanuota auka tikintis didesnio laimikio. Šis Lietuvą ir dalį pasau-lio sukrėtęs nusikaltimas įvykdytas tuo metu, kai Rusijoje lankėsi JAV prezidentas Džordžas Bušas. Po šio kraupaus įvykio prabėgus parai, poli-tikai pripažino būtinybę griežtai rei-kalauti, kad Rusija iš Lietuvos išves-tų čia siautėjančius OMON dalinius. (Vėliau susitarta ir dėl armijos išvedi-mo.) Jei pripažinsime įtikima versiją, kad sugriauti Sovietų Sąjungą susi-tarė Rusijos ir Amerikos prezidentai, matyt, pritariant ar skatinant tų šalių specia liosioms tarnyboms, Lietuvos ir Rusijos tuometinių specialiųjų tarny-bų susitarimo versija dėl Medininkų neatrodys labai neįtikima.

Reikšmės: T – tardytojas, A – ap-klausiamasis, M. – moteris, K – kitas asmuo, (?) – ne visai aišku.

Tardytojas: – Tomai, pasakyk, tai pa-darė kareiviai? Mirktelk, jeigu gali.

Apklausiamasis:– Jo.T: – Kareiviai padarė?A: – Jo.T: – Jie buvo formoje? (uniformuo-

ti – red.)A: – Jo.T: – Kiek jų buvo? Du? Vienas?

Trys?A: – Penki.T: – Penki buvo. Kokioj formoj buvo?

Karininkai ar jauni?A: – jo..... –ais-s-s (?)T: – Lietuviškai kalbėjo ar rusiškai?A: – vi..as... (?)T: – Lietuviškai kalbėjo, mirktelk, jei-

gu gali. Lietuviškai? Lietuviškai?A: – Taip.

T: – Šaudė visi ? Ar vienas šaudė?A: – (Tyli).T: – Vienas šaudė? Du šaudė?

Trys?A: – Trys (??)T: – Iš automato šaudė? „Taip”– sa-

kyk.A: – (Tyli).T: – Forma dėmėta buvo? Maskuo-

janti ? Ar juoda?A: – Na ... na ... dė.T: – OMON-as buvo gal?A: – Taip.T: – OMON-as buvo?A: – Aha.T: – Nieko nepažinai iš jų?A: – virššš....a-a-a (??)T: – Kuris į tave šovė? Jaunas ar se-

nas?A: – Mk..ik... natovičius(?)T: – Makuti novičius?A: – Makuti novičius (tyliai šnibž-

da).T: – Ne?

K: – Jam negana čionai?Moteris: – Prašau?K: – Gal duot vaistų kokių nors?T: – Gal jam duot pasiilsėti ?A: – Oi...M: – Gerklė skauda turbūt? Gerklę

skauda taip?A: – Taip.T: – Hmm.M: – Ar pameni, kas buvo? Ar tu ži-

nai, kad tu ligoninėje guli?A: – Žinau.M: – Ir kad tau galva sužalota, ži-

nai?A: – Žinau.M: – O kas galvą sužalojo? Ką?A: – Žinau.M: – O kas?A: – A-has... buvo. (?)M: – Duosiu dar vieną gurkšniuką

gerai vandens. Nu, dar atsigerk vieną.A: – Oi .. kaip gera (tyliai šnabžda).T: – Nežinai. Lietuviai buvo jie ar ne?

Lietuviai buvo?

A: – Nijasno (tyliai).... ai, bišk... (???)

T: – Nekalbėjo jie?A: – m-m (numykia) (??).T: – Šaudyt iš karto pradėjo?A: – Uhumm.M: – O iš ko šaudė? Iš pistoleto ar

iš automato?A: – Iš... iš..M: – Ką?A: – Visos.M: – Iš visko.K: – Iš visko.M: – Taip.T: – Jie jus paguldė? Nieks iš jūsų ne-

sipriešino?A: – Ne.T: – Kokia forma buvo? Dėmė.., to-

kia maskuojanti ?A: – Žinau...(?).T: – Ar juoda? Treningais gal buvo?A: – Aps...(??).K: – Nesijaudink, nesijaudink, ne-

sijaudink. Ramiai. Nesijaudink. Duokit

jam biškį atsigerti .K: – Gerai, gal duokim pailsėti jam

nebe...T: – Ai, aš pats nuvargau, nes žinot

įtampa tokia...K: – Tomai, Tomai, pažiūrėk į mus.A: – Taip.T: – Dar kartą norėjom paklausti

tave. Kareiviai buvo?A: – Taip (?-tyliai)T: – Juodoj formoj buvo?A: – Nevažna.T: – Maskuojančioj formoj buvo?A: – Ai. Neatsimenu.M: – Neatsimeni.T: – Neatsimena.M: – O kiek žmonių buvo ar tu at-

simeni? Kiek buvo žmonių? Daug ar keli?

A: – (Tyli).M: – Neatsimeni irgi ? Ar daug jų

buvo?A: – (Tyli)K: – Prastai (???) Tomai....

Sutrumpinta ištrauka

Prieš savaitę minėjome Medininkų tragedijos 19-ąsiąs meti nes, tačiau vilti es, kad bus įvardyti , surasti ir perduoti teismui nusikalti mo užsakovai ir vykdytojai, mažai.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 5AktualijosKomentaras

Stasys JOKŪBAITIS

Vasara – atostogų metas. Tačiau ilsisi ne visi – net kai kurie politikai ramiai nemiega, nors šiuo metu ir ga-lėtų. Kas gi vis dėlto drumsčia šventą jų ramybę? Atspėjote – artėjantys sa-vivaldybių tarybų rinkimai. Tiesa, iki jų dar tolokai – visas pusmetis. Mies-tų ir rajonų savivaldybių tarybas rink-sime kitų metų vasario 20-ąją arba 27-ąją, kaip nuspręs Seimas. Tačiau politikų kariaunos, kurios grumsis dėl vietos valdžios kėdžių, buriamos jau dabar, nepaisant nei vasaros karščių, nei atostogų meto.

Kodėl toks bruzdesys, kodėl taip skubama? Ogi todėl, kad, Seimo ka-dencijai persiritus į antrą pusę, jau ir parlamentarai pradeda galvoti: kas to-liau? Dar sykį patikės manimi rinkėjai ar ne? O savivaldybių tarybų rinki-mai – savotiška generalinė repeticija prieš Seimo rinkimus. Jei norite – tam tikra rinkėjų apklausa kurlink suka žmonių nuotaikos ir ko iš to galima tikėtis.

Pagaliau partija, laimėjusi kuria-me nors regione savivaldybės tarybos rinkimus, susikuria tam tikrą placdar-mą, nuo kurio šturmuoti Seimą jau kur kas lengviau negu atsidūrus vie-tos valdžios opozicijoje ar iš viso likus už durų. Ar ne todėl jau dabar, likus dar visam pusmečiui iki rinkimų, taip skrupulingai kurpiami kandidatų į sa-vivaldybių tarybas sąrašai?

Vargu ar buvo galima sugalvoti di-desnę nesąmonę, kaip rinkti vietos valdžios atstovus pagal partijų kan-didatų sąrašus. Tokiu būdu išrinkti savivaldybių tarybų nariai neretai pa-sijunta tarsi parlamentarai.

Užuot rūpinęsi, kaip sutvarky-ti miestų ir miestelių gatves, kitais komunaliniais reikalais, kurių apstu kiekvienoje savivaldybėje, jie, kaip, pavyzdžiui, yra buvę Kauno mies-to savivaldybės taryboje, laužo ietis svarstydami, remti ar neremti Vyriau-sybę, svaidosi politiniais pareiškimais, raginančiais pripažinti Čečėnijos ne-priklausomybę, jaučiasi būtinai turin-tys pareikšti savo nuomonę dėl svar-biausių šalies įvykių.

Tik ar tokia yra savivaldos misija? Juokinga žiūrėti, kaip į savivaldybės tarybą išrinktų partijų atstovai, svars-tydami net pačius žemiškiausius rei-kalus, tarkim, kaip pagerinti šiukšlių išvežimą, gatvių apšvietimą arba kur nustatyti prekybos vietas ir laiką, pra-deda dėstyti savo partines programi-nes nuostatas. Paprasčiausių darbų svarstymas virsta politikavimu, ke-

liančiu vietos žmonių pasipiktinimą savo valdžia.

Ar galima kitaip? Ne, negalima. Jei į savivaldybės tarybą išrinktas politi-kas kalbės tik apie konkrečius ūkinius reikalus, pamiršdamas apie savo parti-jos politiką, jos nuostatas ir programą, kitą kadenciją į tos partijos kandidatų sąrašus jis bus mandagiai įrašytas tre-čiame ar ketvirtame dešimtuke. Taip neseniai atsitiko Kaune, kur įsižeidę dėl tokio požiūrio valdančiąją Tėvynės sąjungą paliko net du buvę jos nariai.

Kandidatai į savivaldybių tarybas bus ofi cialiai keliami tik šių metų pa-baigoje, likus porai mėnesių iki balsa-vimo dienos. Tačiau politinėse parti-jose jau dabar verda aistros, kas iš jų narių bus įrašyti į kandidatų sąrašus ir pretenduos į vietos valdžią. Čia la-bai svarbus vienas momentas: kas taps sąrašų lyderiais. Tam skiriamas ypa-tingas dėmesys, nes dauguma rinkėjų, atėję balsuoti, būtent pagal pirmąjį są-raše įrašytą kandidatą apsisprendžia, už ką balsuoti.

Ir ką čia daro partijos? Į pirmąsias kandidatų sąrašo vietas jos surašo pa-sižymėjusius Seimo narius, kitus gar-sius žmones, kurie net negalvoja mes-ti dabartinio savo darbo Seime ar dar kur nors ir eiti posėdžiauti į savivaldy-bių tarybas, kur gautų kokius septynis ar aštuonis kartus mažesnes išmokas už sugaištą laiką ir kanceliarines išlai-das negu būdami parlamentarais. Pa-gal partijos sąrašą patekę į savivaldy-bių tarybas, tokie politikai, kaip rodo dviejų dešimtmečių nepriklausomy-bės praktika, nedelsdami rašo vietos valdžios mandatų atsisakymo prašy-mus Vyriausiajai rinkimų komisijai, o jų vietas tarybose užima gana toli sąrašuose esantys asmenys, kai kurie jų iš viso nei girdėti, nei matyti.

Ar tai ne rinkėjų apgaudinėjimas? Kol kas, kiek teko girdėti, tik Libe-ralų sąjūdis neketina mulkinti savo rinkėjų. „Darbiečiai“ dar svarsto, kaip čia pasielgus, o dauguma kitų partijų tempia ant rinkimų bėgių garvežius, kurie ištrauktų į vietos valdžią tuos, kurie ten patekti šiaip jau šansų ne-turėtų. Todėl ne vien žmonės, kaip dažnai mėgstama sakyti, kalti dėl to, kokia savivaldybės taryba išrenkama. Juk partijos tiesiog juos apgavo. To-dėl mums, rinkėjams, nieko kito ne-belieka, kaip būti atidesniems ir ne-tikėti parlamentarų troškimu palikti šiltas Seimo kėdes ir persikelti į ties slenksčiu balansuojančias savivaldy-bes. Ir įvardyti juos bei jų partijas rei-kėtų ne kaip nors kitaip, kaip žmonių mulkintojais.

Savivaldos misija ir parti jų gudravimai

Juk būtent po Medininkų įvykių pasaulio dėmesys vėl buvo atkreiptas į mažytę, dėl faktinės nepriklauso-mybės kovojančią Lietuvą. O Rusi-jai, kurioje buvo gausu „perestrojkai“ ir Sąjungos griuvimui besipriešinan-čių jėgų, tokiomis aplinkybėmis nieko kito neliko, kaip susirinkti savo smo-gikus ir trauktis iš Lietuvos daržo.

Be pati kimo ryšio

Šioje istorijoje stebina dauge-lis aplinkybių. Medininkų muitinei kažkodėl buvo parinkta nuošali vieta pamiškėje, o ne sudvejinta su analo-giška Baltarusijos tarnyba. Tarp mui-tinės ir Vilniaus nebuvo nuolatinio te-lefoninio ryšio. Medininkų muitinėje budėję pareigūnai nebuvo įpareigo-ti, pavyzdžiui, kas valandą raportuoti apie situaciją. Dalį atkurtos valstybės muitinių saugojo tuometinės krašto apsaugos kariai. Medininkų muitinė nebuvo saugoma karių.

Kas ir kada pranešė?

Dar daugiau mįslių iškyla susipa-žinus su 1991 m. rugpjūčio pirmosios dienos Lietuvos Aukščiausiosios Ta-rybos posėdžio stenograma. Posėdžiui pirmininkavo Vytautas Landsbergis. Generalinis prokuroras Artūras Pau-lauskas informavo (kalba netaisyta – aut.past.): „Pirmieji signalai apie įvykį mus pasiekė apie 5 val. ryto, truputį po 5 val., todėl galima spėti, kad pats nu-sikaltimas buvo padarytas tarp 3 val. ir 5 val. 30 min. Vieno iš nukentėjusių-jų muitininkų sustojęs laikrodis rodo 4 val. 45 min... O gydytoja, kuri atvyko 6 val., parodė, kad ji įėjusi iš karto pa-stebėjo, kad vienas iš ten gulėjusių ant žemės dejuoja. Jį išnešė. Jo būklė buvo gana nebloga. Kito, kurį ji irgi pamatė esant gyvą, būklė buvo sunkesnė. Todėl tą, kurio sunkesnė būklė, išvežė greito-sios pagalbos automobiliu, o tą, kurio bū-klė geresnė, atidavė vežti Krašto apsau-gos departamento darbuotojams. Tačiau įvyko nesusipratimas — Krašto apsau-gos departamento darbuotojai nuvežė ne į tą ligoninę, kuri buvo pasakyta (ten tokių nepriima), todėl transportavimas užtruko beveik dvi valandas. Kai jis buvo atvežtas, jau jo būklė buvo sun-kesnė.“

Tuo tarpu sveikatos apsaugos mi-nistro Juozo Oleko pateikta infor-macija kitokia: „6 val. 03 min. buvo paskambinta į greitosios pagalbos sto-tį... Greitajai nuvažiavus į įvykio vietą, daktarė, apžiūrinėdama tą sužeistąjį, išgirdo, kad lavonų krūvoj alsuoja dar vienas žmogus. Tada buvo atkreiptas dėmesys ir į antrą sužeistąjį. Tas an-trasis (dabar žinom, jo pavardė Raba-vičius) buvo paimtas ir kaip sunkesnis ligonis vežtas greitosios pagalbos maši-na. O buvo paprašyta, kad esantį šiek tiek geresnės būklės T.Šerną į gydymo įstaigą nuvežtų kita mašina, kad ne-reiktų laukti kitos greitosios. Neurochi-rurgai pirmąjį (sunkesnįjį) ligonį ope-ravo iš karto, o antrajam dėl operacijos taktikos ir gydymo eigos dar padarė ty-rimus ir operavo, pabaigę pirmąją ope-raciją. Vienas operuotas 9 val., o kitas po 12 val.“

Į tuometinės Aukščiausiosios Ta-rybos deputato B.Genzelio klausimą, kas iškvietė greitąją pagalbą, J.Olekas atsakė, kad kažkoks žmogus, pavarde Smilga. J.Olekas: „Dabar yra tvarko-mas įrašas (nebuvo inžinieriaus), galėsite pasiklausyti telefoninio įrašo, koks buvo tas pokalbis... Ir atvykimo laikas nėra toks blogas. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu paskambinta 6.03 val. (iškviesta greito-ji pagalba – aut.past.), o 6.35 val. buvo (medikai įvykio vietoje – aut. past.).“

Mįslių labirintas

2001 metais viename Kaune lei-džiamame laikraštyje buvo išspaus-dintas interviu su žuvusio Ričardo Rabavičiaus mama. Moteris pasako-jo, kad Ričardas iš Medininkų į Vil-nių buvo vežamas net dvi valandas, ilgokai ieškota ligoninės. Iš pradžių sužeistasis pristatytas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, o iš ten pervežtas į Švento Jokūbo (nors patyrusieji gal-vos traumas pirmiausia ir vežami į Jo-kūbo ligoninę).

Ar kas nors kada nors atsakys į klausimus, kodėl A. Paulauskas tvirti-no gavęs signalą apie įvykį 5 val. ryto, tačiau asmuo ar asmenys, informavę generalinį prokurorą apie įvykį, neiš-kvietė greitosios pagalbos? Ir kodėl taip anksti žinių generalinei proku-ratūrai suteikęs asmuo neliudija teis-me? Kodėl medikai iškviesti tik apie 6 valandą, ir tai padarė atsitiktinai pro muitinę važiavęs žmogus? Kodėl teisme nėra J. Oleko minėto įrašo su skambinusiojo medikams pranešimu? Kiek iš tiesų laiko į ligoninę gabenti sužeistieji? Ar jiems suteiktą pagalbą galima vadinti skubia?

Kas nubaus užsakovus

Advokatas Arūnas Marcinkevičius teigė abejojantis, ar prieš sukankant senačiai užsakovai ir vykdytojai bus nubausti. Pasak advokato, byloje nėra tikslių duomenų, kur buvo nušauti Medininkų pareigūnai. Versija, kad jie buvo suguldyti vagonėlyje ir jame sušaudyti, anot advokato, abejotina. „Vagonėlyje daugiausia peršauti du žmonės. Tegul prokurorai nustato, kur buvo nušauti kiti. Jei nežinoma, kur įvyko nusikaltimas, o pagal įstatymus turi būti nustatyta, kur žuvo tas, kitas, trečias asmuo, iš kokių ginklų kon-krečiai į kiekvieną jų šauta... Tačiau tokios informacijos byloje nėra. Per šią bylą bandoma važiuoti tarsi trau-kiniu“, – sakė K. Michailovo gynėjas. Anot jo, ši byla įeis į Lietuvos ir Eu-ropos istoriją kaip „gūdžiausias atvejis, klaikus dalykas“. Daugiau kaip prieš metus Strasbūre priimtas Konstanti-no Michailovo pareiškimas dėl netei-sėto kalinimo ir nežmoniškų laikymo sąlygų. Anksčiau K.Michailovas esą kalintas kameroje, per kurios sienas „tekėjo vanduo, ant jų augo kažkokie grybai“, žmogui, kurio ūgis 180 cm, buvo skirta 150 cm ilgio lova miegoti. Jis esą būdavo išvežamas iš kalėjimo be advokatų žinios, mušamas, reika-laujant prisipažinti padarius nusikalti-mą. Sąlygos pagerėjo tik teisiamajam kreipusis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą. (Tuo tarpu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbantis pa-reigūnas, prašęs neskelbti pavardės, tvirtino, kad tokių prastų kamerų jų įstaigoje nesama ir kad K.Michailovas kalinamas normaliomis sąlygomis.)

Liepos 16 dieną Vilniaus apygar-dos teismas priėmė nutartį, kuria vėl 3 mėnesiams pratęsė K. Michailovo suėmimą. Teismams atostogaujant, bylos nagrinėjimas sustojo. Ji vėl bus nagrinėjama rugsėjo pradžioje.

Advokatas A.Marcinkevičius abejoja, ar prieš sukankant senačiai užsakovai ir vykdytojai bus nubausti .

Per stebuklą išgyvenęs, neįgaliojo vežimėlyje sėdinti s T.Šernas spaudai atsklei-dė mananti s, kad ši byla nepatogi nei Lietuvai, nei Rusijai, o ti esą kada nors at-skleis jei ne prokurorai, tai nors istorikai. Eltos nuotraukos

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 246 Pasaulis

Dr. Manvydas VITKŪNAS

Tokių karščių Rusijos centrinė-je dalyje nebuvo jau daugiau kaip šimtą metų. Dėl gaisrų jau žuvo 48 žmonės. Maskvos apylinkėse ir Rusi-jos Tolimuosiuose Rytuose liepsnoja daugiau kaip 7 tūkst. miškų gaisrų, sudegė beveik 2 tūkstančiai gyvena-mųjų namų. Maskvoje užfi ksuotas absoliutus karščio rekordas per visą orų stebėjimo laikotarpį – 38 laips-niai šilumos. Iš Rusijos branduolinių tyrimų centro Sarove išgabentos vi-sos radioaktyvios medžiagos.

Maskva skendi dūmuose

Maskvos prieigose degantys dur-pynai apgaubė Rusijos sostinę dū-mais. Dėl susidariusio smogo ma-tomumas daug kur nesiekia ir kelių šimtų metrų. Dūmai gaubė didmiestį ir visą praėjusią savaitę, tik savaitgalį buvo trumpam išsklaidyti pasikeitus vėjo krypčiai, tačiau pirmadienį smo-gas vėl užgulė Maskvą. Meteorologų duomenimis, šią savaitę atmosferos frontas ties Rusijos sostine bus stabi-lus, tad dūmai ir toliau gaubs miestą. Gyventojams (visų pirma pagyvenu-siems žmonėms ir vaikams) primygti-nai siūloma dėvėti apsaugines kaukes, kiek galima daugiau laiko praleisti kondicionuojamose patalpose, kabinti ant langų, orlaidžių drėgnus audinius, kad kuo mažiau dūmų prasismelktų į būstus. Oro užterštumas kai kurio-se didmiesčio dalyse 3–8 kartus vir-šija normą.

Gaisrai įsiplieskia neti kėtai

Pačiame Maskvos mieste gaisro židinių beveik nėra, tačiau didmiestį supantys priemiesčiai, sodų namelių bendrijos, miškai liepsnoja lyg deg-tukų dėžutės. „Mano brolis pirma-dienį ilsėjosi prie ežero netoli Luko-vicų. Staiga kitame krante užsidegė miškas. Ten irgi buvo privažiavę poil-siautojų, pristatyta mašinų, palapinių. Įsiplieskus gaisrui, žmonės pusnuo-giai bėgiojo pakrante, stengėsi iš au-tomobilių pasiimti bent dokumentus. Išvairuoti automobilių iš gaisro zonos daugelis jau nebespėjo. O tame kran-

te, kur buvo mano brolis, žmonės su-spėjo netgi palapines išsiardyti ir su-sipakuoti, ir atskubėję gelbėtojai (ačiū jiems) visus išvežė“, – cituoja portalas įvykio liudininką.

Kitą liudininkę gaisras užklupo sodų bendrijoje, esančioje vos už 8 kilometrų nuo Maskvos miesto ribos. „Nubudau pusę trijų nakties. Gerklę graužė dūmai. Išbėgau į balkoną ir pamačiau, kad už pusės kilometro esantys namai dega. Uždarėme savo namo langus ir kartu su tėvu dvira-čiais nuskubėjome gaisravietės link. Laimė, ugnis plito ne mūsų namo pusėn. Nuo degančių namų liepsnos persimetė ant kitapus kelio esančių kapinių medžių, paskui užsiliepsnojo miškas. Atskubėjo gaisrininkai su še-šiomis cisternomis, šiaip taip sustabdė gaisro plitimą sodų bendrijoje.“

Sudegė visas didelis kaimas

Šiuo metu Rusijoje liepsnoja apie pusę milijono hektarų miško. Dalyje regionų paskelbta nepaprastoji padė-tis. Gaisrai labiausiai nusiaubė cen-trinius Rusijos regionus – Riazanės, Tulos, Maskvos, Vladimiro, Nižnij Novgorodo, Voronežo sritis, Mor-dovijos Respubliką. Tačiau stichija neaplenkė ir atokių didžiulės šalies regionų. Dėl neregėtų karščių per-džiūvusi taiga bei tundra liepsnoja ir Jakutijoje, Kamčiatkoje, Čiukotkoje, Magadano srityje.

Beveik visose nelaimės apimtose teritorijose aukštą oro temperatūrą lydi stiprus, sausas vėjas, padedantis liepsnoms akimirksniu plisti medžių viršūnėmis, namų stogais. Prelimina-riais duomenimis, keturiolikoje Ru-sijos regionų sudegė beveik du tūks-tančiai gyvenamųjų namų, nuo gaisrų smarkiai nukentėjo 77 gyvenvietės. Nižnij Novgorodo srities Verchniaja Verėjos gyvenvietėje per porą valandų sudegė 341 sodyba. Nė vieno pastato išgelbėti nepavyko – čia siautė tikra ugnies audra. Nepavyksta išvengti ir itin skaudžių nelaimių – Maskvos sri-tyje liepsnų apimtame name sudegė du mažamečiai vaikai.

Žmonės iš sudegusių namų lai-kinai apgyvendinami miestų viešbu-čiuose, vasaros stovyklose, sanatorijo-

se. Šalies valdžia žada biudžete rasti lėšų ir kompensuoti visus nuostolius, atstatyti sudegusius namus. Likusiems be būstų žmonėms iškart išmokamos 10–20 tūkst. rublių (875–1750 litų) pašalpos. Sudegusiems namams at-statyti nuspręsta skirti lėšų iš federali-nio biudžeto. „Kol kas keliasdešimčiai žmonių išmokėtos 200 tūkst. rublių kompensacijos už sudegusius namus, tačiau nuo gaisro nukentėję asmenis tokias sumas vadina juokingomis“, – rašo interneto portalas dni.ru.

Užsienio šalys siūlo pagalbą

Ugniagesiai ir miškininkai perspė-ja, kad daugiau nei 90 procentų gais-rų kyla dėl žmonių kaltės – numesta nuorūka, neužgesintas laužas sausuo-se it parakas miškuose tampa didžiulę nelaimę įžiebiančia kibirkštimi. Ta-čiau ir išbūti miestų daugiabučiuose, tvoskiant kone 40 laipsnių karščiui, žmonėms be galo sunku, todėl minios miestiečių traukia į pamiškes, paeže-

res, maudosi, kūrena laužus, kepa šaš-lykus ir neretai sukelia gaisrus. Susi-daro uždaras nelaimės ratas.

Kovai su gaisrais mestos ne tik ugniagesių, bet ir milicijos, kariškių pajėgos. Su liepsnomis miškuose ko-voja netgi elitinių oro desanto divi-zijų kariai, karo mokyklų kursantai. Gaisrams gesinti naudojama kelias-dešimt orlaivių. Rusija taip pat svarsto galimybę priimti pagalbą iš Vokieti-jos. Vokiečiai ketina atsiųsti į Rusi-ją specialius gaisrų gesinimo lėktu-vus ir sraigtasparnius, medikamentus, vandens tiekimo įrangą, medikamen-tus. Pagalbą Rusijai taip pat pasiūlė Ukraina.

Tikinti eji meldžia lietaus

Karščiai smogė ir Rusijos žemės ūkiui. Bus surinktas gerokai mažes-nis grūdų derlius, nei buvo planuota. Dėl karščių daug kur pasėliai sunyko, vietomis javų laukai paprasčiausiai iš-degė milžiniškų gaisrų metu. Gana prastas derlius laukiamas ir Ukrai-noje bei Kazachstane. Dėl to jau da-bar pasaulinės grūdų kainos sparčiai šoktelėjo į viršų.

Rusijos meteorologų duomenimis, artimiausiomis dienomis orai Rusijos centrinėje dalyje beveik nesikeis. Bus karšta ir sausa. Šiek tiek vėsesnės bus naktys (temperatūra nukris iki 18–23 laipsnių), tačiau dienomis termome-tro stulpelis vėl pasieks 35 laipsnius ir netgi daugiau karščio (prognozuo-jama, kad šį penktadienį karštis pa-kils iki 40 laipsnių). Pūs pietų–pie-tryčių krypties vėjas, vadinasi, dūmai nuo degančių durpynų ir toliau slinks į Maskvą. Vietomis gali nugriaudėti perkūnija, trumpai palyti, tačiau tai iš esmės nepakeis situacijos. Rusiją kamuojančių anomalių karščių pa-

baigos dar nematyti. Visos Rusijos stačiatikių vadovas patriarchas Kirilas šiomis dienomis lankėsi Nižnij Nov-gorode ir kartu su dešimtimis tūks-tančių tikinčiųjų prašė vienintelio iš-ganymo – lietaus.

Dėl artėjančių miškų gaisrų iš Ru-sijos branduolinių tyrimų centro Sa-rove išgabentos visos radioaktyvios medžiagos. Tai padaryta baiminantis, kad maždaug už 500 km į rytus nuo Maskvos esančiame komplekse neį-vyktų branduolinė nelaimė.

Kompleksas Sarove, dar žinomas kodiniu pavadinimu „Arzamas-16“, pastatytas iš karto po Antrojo pasauli-nio karo kaip slaptas branduolinių ty-rimų centras. Jame vis dar gaminami rusiški branduoliniai ginklai. Lieps-nos nuo pirmųjų didžiulio komplek-so objektų šiuo metu nutolusios maž-daug per keturis kilometrus.

Potvyniai ir choleros epidemija

Tai, ko meldžia Rusijos žmonės, pragaištimi tapo Pakistano gyvento-jams. Neregėto stiprumo musoninės liūtys nusinešė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių. Šalyje kilo di-džiausi potvyniai per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Šalies šiaurės vakarinėje dalyje sugriauta dešimtys tūkstančių namų, nugriauti tiltai, su-ardyti keliai. Manoma, kad iš viso Pa-kistane nuo liūčių ir potvynių tiesio-giai nukentėjo mažiausiai pusantro milijono žmonių. Kol kas gelbėtojams pavyko suteikti pagalbą daugmaž dvi-dešimčiai tūkstančių gyventojų. Ta-čiau Pakistano kariuomenei neregėtos stichijos akivaizdoje trūksta sraigtas-parnių, valčių, gelbėtojų.

Stichija palietė ir su Pakistanu be-siribojančias kaimyninio Afganistano provincijas – čia žuvo daugiau kaip šimtas žmonių. Daugybė kaimų iki šiol yra atkirsti nuo pasaulio, žmo-nėms stinga maisto, vaistų, o labiau-siai – švaraus geriamo vandens, nes potvyniai užliejo šulinius.

„Nelaimės ištikti žmonės sako: taip, mums reikia maisto. Bet be jo mes dar galime iškęsti kelias dienas. Mes mir-sime, jei negausime vandens. Šimtų kilometrų spinduliu neliko nė vieno švaraus šulinio. Vaikai viduriuoja, pra-sidėjo choleros epidemija“, – praneša leidinio „World Vision“ žurnalistas Šarijaras Chanas Banašas.

Suteikti pagalbą Pakistanui su-skubo JAV, kitos užsienio šalys. Šiuo metu vanduo slūgsta, tačiau meteoro-logai paneša, kad artimiausiomis die-nomis Pakistano laukia naujos muso-ninės liūtys.

Rusiją kamuoja neregėti karščiai ir gaisrai, Pakistanas kenčia nuo potvynių ir prasidedančios choleros epidemijos.

Pasaulį siaubia gamtos sti chija

Milžiniškos liūti s Pakistane nusinešė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių. EPA-Eltos nuotraukos

Nižnij Novgorodo sriti es Verchniaja Verėjos gyvenvietėje per porą valandų sudegė 341 sodyba.

Didžiuliai Rusija siaubiantys gaisrai jau pasiekė Maskvos pakraščius.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 7Sveikata

(Užs. 4)

Meilė JANČORIENĖ

Kodėl kaulai lūžta? Juk turė-jome būti gražūs ir sveiki. Gal to-dėl, kad pritrūksta statybinės kau-lų medžiagos, vadinamos kalciu? Apie tai, kuo šis mineralas mums naudingas, kalbamės su gydytoja terapeute Vida Kleziene.

Kaip pasireiškia kalcio defi citas?

Vaikams blogai auga dantys, o iš-dygę greitai pradeda gesti. Iškryps-ta stuburas, vaikai nustoja augti, gali susirgti rachitu. Trūkstant kalcio, lūžta kaulai, trupa nagai – taip gali atsitikti ir kūdikiams, ir pagyvenu-siems žmonėms. Dėl kalcio stokos gali susilpnėti imunitetas. Tada tam-pame nebeatsparūs peršalimo ligoms ir alergijai. Vargina lūpų pūslelinė, netgi atsiranda mažakraujystė. Dėl kalcio trūkumo gali atsirasti raume-nų mėšlungis, trūkčiojimas, sąnarių

skausmai, mieguistumas, gali užkie-tėti viduriai.

Kalcis ypač yra svarbus nėščioms moterims. Juk kūdikio kaulams for-muotis jo reikia kur kas daugiau. Kai trūksta kalcio, nėščiosioms genda dantys. Motinų dejonėse, kad kiek-vienas vaikas atėmė po vieną dantį, yra daug tiesos.

Ar judėdami sukaupiame daugiau kalcio?

Kaulai turi gauti nemažai darbo – tik tada jie sukaups pakankamai kal-cio. Judėti svarbu ir dėl to, kad kalcio atsargų kauluose nesumažėtų. Jeigu tik sėdėsime, gulėsime ir važinėsi-me automobiliais, vadinasi, nepasi-naudosime gamtos duota galimybe judėti. Tada gamta mūsų nesupras – kaulai pagalvos, kad jie mums jau ne-bereikalingi. Iš tiesų kam stengtis tą žmogų kilnoti, jeigu iš vietos į vietą jis nuvažiuoja mašina? Kas nereika-linga, greitai nustoja funkcionuoti. Tai supratę mūsų kaulai atiduos vi-sas kalcio atsargas ir jo daugiau ne-bekaups.

Todėl reikia kuo daugiau judėti – vaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiu. Tinka bet kokie pratimai, kuriais at-siplėšiame nuo žemės paviršiaus. Juk tam ir yra kaulų sistema. Papildyti kalcio atsargas nėra taip paprasta, o prarasti – labai lengva.

Kas dar naikina kalcį mūsų organizme?

Labiausiai kenkia kava, alkoholis ir cukrus – mikroelementas kalcis yra linkęs prisijungti prie šių produk-tų ir iškeliauti iš mūsų organizmo, susilp nindamas kaulus ir dantis. O

tam, kad kalcio atsargas vėl susigrą-žintume, reikia pakankamo vitamino D kiekio. Paprastai 75 kg sveriantis žmogus turi 1 kg kalcio. 99 proc. viso mūsų kalcio yra kauluose ir dantyse, o 1 proc. – kraujyje ir audiniuose.

Tačiau nebūna taip, kad visą lai-ką turėtume vienodą kiekį kalcio – jis kauluose tai sukaupiamas, tai vėl jo netenkame. Jeigu šio mikroele-mento nepakankamai gauname su maistu arba netenkame jo gerdami pernelyg daug kavos ar alkoholio, organizme atsiranda kalcio defi ci-tas. Tokiu atveju kraujas kalcio pa-siima iš kaulų ir dantų. Suaugusių žmonių kaulų audinys atsinaujina kas 7–10 metų, vaikų – kas 2 me-tus. Mes manome, kad esame tokie patys, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasi-

keitimų būna ne tik psichologinių, jie vyksta kiekvienoje mūsų fi zinio kūno ląstelėje.

Kaip papildyti kalcio atsargas?

Reikia gerti pieną, valgyti sūrio, varškės. Daugiausia kalcio turi riebi varškė, sumaišyta su šaltalankių uo-gomis ir medumi. Šaltalankių uogos turi būti natūralios, be cukraus – juk cukrus kalcį naikina. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų valgyti parduo-tuvėje pirktų saldžių sūrelių. Patys geriausi produktai – kaimiška varškė, natūralios uogos ir medus, žaliosios daržovės, jūros produktai.

Kaip pasigaminti kalcio „bombą“

Žalią kiaušinį gerai nuplaukite su muilu. Kiaušinio lukštą išdžiovinkite, nulupkite plėvelę. Lukštą sutrinkite porcelianiniame indelyje – tai geriau negu sumalti kavamale. Juk vitaminai nyksta, susilietę su geležimi. Kiauši-nio lukšte yra ne tik kalcio, o dar apie 30 vitaminų ir mineralų: vario, fl uo-ro, magnio, molibdeno, geležies, fos-foro, sieros, cinko ir kitų, kurie pade-da pasisavinti kalcį. Į sutrintus lukšto miltelius įlašinkite šiek tiek citrinos sulčių, įdėkite medaus.

Suaugusieji gali vartoti nuo vie-no šaukštelio iki vieno šaukšto per dieną, kalciu praturtintą košelę rei-kia valgyti kartu su kitu maistu. Vai-kams tokio kalcio reikėtų duoti kiek mažiau, o tiek, kiek telpa ant peilio galiuko, galima duoti ir kūdikiams. Šitaip organizmą papildyti kalciu reikėtų keletą kartų per metus.

Tokios kalcio „bombos“ nenusi-pirksite jokioje vaistinėje. Ten galite įsigyti tik dirbtinai sukurtą produktą, tačiau iš jo mažai naudos.

Gražina GAIDIENĖ

Visi iš vaikystės prisimename, kaip peršalę gerdavome karštą aviečių arbatą su medumi. Avie-tės valgomos šviežios, džiovintos, iš jų gaminamos sultys, verdamos uogienės, kompotai.

DžiovinimasVaisti nei žaliavai aviečių uogos,

jų lapai ir sti ebai renkami giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Surinktos uogos plonu sluoksniu paskleidžia-mos ir apvyti namos. Vėliau džiovi-namos 40–50 laipsnių temperatūro-je vis pamaišant. Išdžiūvusios uogos turi būti be žiedsosčių, nepajuodu-sios, kvapios.

ŠaldymasUogas galima šaldyti sveikas ar

sutrintas, su cukrumi ir be jo. Svei-kos šaldymui paruoštos uogos šal-diklyje ant folijos paberiamos vie-nu sluoksniu. Sušalusios greitai, kad neatšiltų ir nesuliptų, supilamos į polieti leninius šaldymo maišelius ar sudedamos į šaldymui skirtas dėžutes. Taip jas galime laikyti apie metus.

Šaldytose uogose verti ngos me-džiagos išsilaiko geriau negu džio-vintose. Šaldytos uogos atšyla pa-mirkytos šiltame vandenyje apie 2 minutes.

Plikome arbatą1–2 šaukštelius džiovintų uogų

užpilkite sti kline vedančio vandens, pastatykite šiltai maždaug 20 minu-čių pritraukti . Arbata geriama no-rint išprakaituoti , kosint, bet tuo metu reikia atsigulti į lovą ir šiltai užsikloti .

Gydymui ti nka ir aviečių lapai bei sti ebai. 4 šaukštelius susmul-kintų lapų užplikykite 2 sti klinėmis verdančio vandens, pastatykite šil-tai maždaug 20 minučių pritrauk-ti . Nukošę gėrimą gerkite po pusę sti k linės 4 kartus per dieną. Ši arba-ta gydo kvėpavimo takų uždegimą, gastritą, viduriavimą.

Jei naudojate sti ebus, juos pir-miausia susmulkinkite, perlaužki-te į 4-5 dalis ir, užplikę verdančiu vandeniu, pavirkite 3–5 minutes. 50 g aviečių sti ebų imkite litrą van-dens.

MišiniaiAviečių lapus ti nka vartoti su ki-

tais vaisti niais augalais: šalpusnių lapais, liepų žiedais, raudonėliais. Žaliavą sumaišykite lygiomis dali-mis. Vieną deserti nį šaukštą mišinio užpilkite sti kline verdančio vandens ir palaukite, kol pritrauks. Gerkite po 3–4 sti klines per dieną.

Sirgdami peršalimo ligomis avie-čių arbatą gerkite su medumi.

Nepamirškite, kad avietės neti n-ka serganti ems podagra ir nefritu, nes ligos gali paūmėti .

Arbatai ti ks ne ti k uogos

Gamta mums davė dvi sti prias kojas, tvirtas rankas, ti esų stuburą, tačiau kartais neatlaikome žemės traukos ir virstame, o tada lūžta kaulai.

Sti prūs kaulai – kad įveiktume žemės trauką

Ką reikėtų žinoti apie artritą• Artritas yra paveldimas, todėl ti e, kurių tėvai arba seneliai sirgo šia liga,

net nejausdami simptomų turėtų reguliariai vartoti didesnes vitamino C do-zes.

• Žmonės, išgeriantys per dieną daugiau nei 5 puodelius kavos, beveik du kartus dažniau suserga reumatoidiniu artritu nei nepiktnaudžiaujanti eji šiuo tonizuojamuoju gėrimu. O kasdien išmaukiantys daugiau nei 11 puodelių ka-vos reumatoidiniu artritu rizikuoja susirgti net 15 kartų labiau.

• Serganti esiems artritu žalinga bėgioti , žaisti tenisą, atlikti jėgos prati mus, šokinėti , kilnoti sunkumus, ilgai stovėti .

• Patarti na atlikti tempimo prati mus, didinančius raumenų jėgą ir elas-ti ngumą.

• Dėl pomėgio avėti batelius aukšta pakulne moterys daug dažniau serga įvairiomis kojų ligomis. Norinti esiems nesusirgti artritu mokslininkai pataria avėti sporti nę avalynę, dažniau vaikščioti pėsčiomis ir rūpinti s savo svoriu.

• Skausmų paūmėjimo periodu masažai, gydymas purvu ir šildomosios procedūros draudžiamos. Jas būti na ati dėti , kol skausmas nurims.

• Bulvinių šeimos daržovės gali sukelti smarkų artrito pažeistų sąnarių skausmą, taigi reikėtų vengti bulvių, pomidorų, pipirų ir baklažanų. Be to, reikėtų kuo mažiau vartoti purinų turinčių produktų – raudonojo vyno, pu-pelių, žirnių, pieno ir jo gaminių. Nepatarti na valgyti milti nių ir aštrių pati e-kalų, rūkyto maisto.

Verta žinoti

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Irmos Dubovičienės nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 248 Prieblandos

Virginija MAČĖNAITĖ

Teisėjų eti kos ir drausmės komi-sija nagrinėjo Kauno apygardos teis-mo teisėjos Neringos Venckienės el-gesį. Jai bus iškelta drausmės byla.

Galėjo pažeisti Eti kos kodeksą

Įvertinti N.Venckienės elgesį Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) prašė ne tik Kauno apy-gardos prokuratūra, bet ir Drąsiaus Kedžio mažametės dukros motina Laimutė Stankūnaitė, vadinamojoje Kauno pedofi lijos byloje įtariamuo-ju buvęs miręs verslininkas Andrius Ūsas bei Janina Gudaitienė, dėl ku-rios N.Venckienė yra priėmusi jai ne-palankų sprendimą.

TEDK nusprendė N.Venckienei iškelti drausmės bylą. Komisijos tei-gimu, N.Venckienės veiksmuose yra požymių, kad gali būti pažeistas Tei-sėjų etikos kodeksas. TEDK konsta-tavo, kad N.Venckienės viešai reiš-kiama asmeninė nuomonė gali būti priimta kaip ofi ciali. Teisėjams ne-galima konsultuoti asmenų teisiniais klausimais, netoleruotinas asmenų įžeidinėjimas, nekorektiškas elgesys su kolegomis ir teisėjo vardo žemi-nimas.

N.Venckienė A.Ūso ir L.Stan-kūnaitės skunduose buvo kaltinama, kad savo vyro ir brolio vardu parašė apie 90 skundų tarnybiniu kompiu-teriu. Be to, jos kompiuteryje rasti su D.Kedžio istorija susiję dokumen-tų aplankai su įžeidžiamais pavadi-nimais: „Kalės skundai“, „Kalių kon-tora“ ir pan. Manoma, kad taip buvo vadinama L.Stankūnaitė bei jos advokatės. Pareiškėjai kaltino teisėją N.Venc kienę neetišku elgesiu ir kal-bant apie šią bylą viešai. A.Ūsas savo skunduose teisėją kaltino sistemin-gai viešai jį šmeižus, formavus nei-giamą visuomenės nuomonę apie jį. Skunduose buvo cituojama daug N.Venckienės interviu įvairioms ži-niasklaidos priemonėms.

L.Stankūnaitė teigė, kad N.Venc-kienė kurstė savo brolį, mokė jos duk-rą seksualinio pobūdžio veiksmų ir lyties organų pavadinimų.

Nesijaučia prasikaltusi

Pati teisėja TEDK sakė, kad vyro vardu niekada nerašė jokių dokumen-tų, o broliui tik padėdavo pateikti savo mintis teisine kalba. Anot jos, doku-mentai nebuvo rašomi teismo kom-piuteriu, o tik perkeliami iš namų kompiuterio. N.Venckienės teigimu, kompiuterio aplankuose esančiuo-se pareiškimuose ir skunduose nieko įžeidžiamo nėra, o aplankų pavadi-nimus autorius gali susikurti tokius, kokius jam lengviau įsiminti. „Gal mane tuoj už sapnus ims svarstyti?“ – TEDK posėdyje pasipiktinusi ironi-zavo N.Venckienė.

D.Kedžio sesuo teigė, kad jai mes-ti skundai nepagrįsti, be to, daugu-mos jų pasibaigę terminai. Ji TEDK priminė, kad įstatymas numato trijų mėnesių terminą, per kurį teisėjui gali būti iškelta baudžiamoji byla gavus skundą. Pasak teisėjos, trijų mėnesių terminas nesibaigęs tik vienam – ge-gužės 17 d. gautajam L.Stankūnaitės skundui dėl to, kad nevykdoma Kė-dainių teismo nutartis dėl mergaitės perdavimo motinai.

TEDK pirmininkas Stasys Sta-čiokas sakė, kad N.Venckienei kelti drausmės bylą nuspręsta, nes komi-sija įvertino teismų administravimo subjektų išvadose nurodytus galimus požymius, kad pažeisti Teisėjų etikos kodekso punktai.

„Pasakysiu vieną trafaretinę, seną teisės aksiomą: niekas negali būti tei-sėju savo byloje. Todėl spręsti dalykus, kaltinti žmones, kol teismas nepriė-mė savo verdikto, niekas negali, net-gi jeigu skausmo pilna krūtinė dėl to, kas įvyko. Teisėjas yra teisėjas kitiems žmonėms, o ne pats sau“, – po TEDK posėdžio komentavo S.Stačiokas.

Komisijos nuomone, N.Venckienės pasisakymai viešoje erdvėje sudaro įspū-dį, kad tai yra ofi ciali nuomonė apie by-los baigtį, o nuo tokio elgesio teisėjas turi susilaikyti. Pati N.Venckienė įsitikinusi, kad ji Teisėjų etikos kodekso nepažeidė ir teisėjo vardo nepažemino.

Spręs Teisėjų garbės teismas

TEDK sprendimas rekomendaci-nis, toliau N.Venckienės byla keliaus į Teisėjų garbės teismą. Šis, išnagrinė-jęs drausmės bylą, gali priimti spren-dimą ją nutraukti, jei nėra drausmi-nės atsakomybės pagrindo, jei yra praleistas terminas šiai bylai iškelti, apsiriboti drausmės bylos svarstymu, paskirti drausminę nuobaudą. Tei-sėjų garbės teismas gali skirti vieną iš drausminių nuobaudų – pareikšti pastabą, papeikimą ar griežtą papei-kimą. Teismas savo sprendimu gali pasiūlyti šalies Prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų ar pasiūlyti Prezidentui kreiptis į Seimą dėl ap-kaltos teisėjui.

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Šiauliuose prie visą parą veikian-čio baro „Suopis“ mirti nai sumuštas vaikinas. Visi kalbinti eji šiauliečiai vienu balsu tvirti na, kad atsakomy-bę dėl šios tragedijos turi prisiimti vietos politi kai, nesiryžę riboti tokių užeigų darbo laiko bei veiklos, nors ne ti k vietos gyventojai, bet ir poli-cija dar birželio mėnesį dėl to krei-pėsi į miesto valdžią. Prašymas liko be atgarsio.

Paryčio tragedija

Tragedija prie „Suopio“ baro, esan-čio prie centrinės Šiaulių miesto tur-gavietės, įvyko apie 4 val. ryto, kai į barą užsuko jaunų žmonių būrelis. Eimantas Kuprevičius ir jo draugai šiame itin prastos reputacijos bare nė neketino pasilikti, o tik norėjo nusi-pirkti gėrimų.

Švęsti vaikinas tikrai turėjo ką: prieš porą savaičių jam sukako 25-eri, be to, tomis dienomis Kauno medici-nos universitete jis buvo gavęs medi-ko diplomą. Tad grįžęs į Šiaulius, jis su artimiausiais draugais šventė sėk-mingą studijų pabaigą. Po savaitės Ei-mantas ketino vykti į Kauno medi-cinos universiteto klinikas ir pradėti rezidento darbą.

Pirminiais duomenimis, tuo pat metu į barą įgriuvo jau gerokai įkau-šusi kita kompanija: keturi vaikinai ir dvi merginos. Jaunuoliai apsižodžiavo, apsikeitė ne pačiomis maloniausiomis replikomis. Ir to užteko, kad kažkuris iš girtos kompanijos lauke palūku-riuotų Eimanto. Šis, vos su draugais išėjęs pro baro duris, pateko į pasalą siauroje tarpuvartėje. Pirma smūgių kruša pasipylė ant Eimanto, paskui teko ir jo draugams. Šiems kliuvo ma-žiau, nes du draugus talžė du užpuoli-

kai, o Eimantui teko vienam atlaikyti dviejų vaikinų smūgius. Kai Eiman-tas neberodė gyvybės ženklų, mušei-kos pabėgo.

Medikai buvo bejėgiai

Į nelaimės vietą atskubėję medi-kai rado Eimanto draugą šiam da-rantį dirbtinį kvėpavimą ir atliekantį širdies masažą, tačiau gyvybė į bejėgį kūną nebesugrįžo. Nepavyko ir medi-kams, kurie dar apie gerą valandą gai-vino vaikiną. Taip ir neatgavęs sąmo-nės E.Kuprevičius užgeso. Užmuštojo draugai atsipirko lengvesniais suža-lojimais.

Nužudytasis E.Kuprevičius yra Šiaulių darbo biržos direktorės Ge-novaitės Kuprevičienės anūkas, tad daug kam buvo pažįstamas, dažniau visų matomas. Vaikinas apibūdinamas kaip itin taikus, ramaus, gero būdo,

nuolat besišypsantis, visiems atlaidus ir visiškai nekonfl iktiškas. Jis svajo-jo tapti gydytoju ir atkakliai to siekė. Kitų gyvybes ketinęs gelbėti medikas, savosios neteko nė nepradėjęs dirbti.

Šiaulių apskrities vyriausiasis po-licijos komisariatas ieško keturių šiauliečių, įtariamų Eimanto žmog-žudyste: Evaldo Pitrino, Evaldo Gan-siniausko, Algirdo Braznausko ir An-driaus Nekvidavičiaus. Policija prašo visų, ką nors žinančių apie ieškomųjų buvimo vietą, paskambinti telefonais Šiauliuose (841)397312 darbo metu arba bendruoju pagalbos telefonu 112 bet kuriuo paros metu.

Prašymų negirdi

Tragedija prie „Suopio“ tarsi pra-dūrė seniai tvinksintį pūlinį. Parei-gūnai neslėpė, kad tokios ar panašios nelaimės buvo galima tikėtis. Kelioli-

ka Šiaulių miesto barų, kuriuose visą parą prekiaujama alkoholiniais gėri-mais, yra tarsi nuolat tiksinčios bom-bos, jau nekalbant apie tai, kad tokios girdyklos trikdo niekuo dėtų mieste-lėnų poilsį. Nemažai nakties užeigų

yra įsikūrusios daugiabučiuose gyve-namuosiuose namuose. Šių barų kai-mynai seniai mina valdiškus slenks-čius ir prašo gelbėti nuo nemalonios kaimynystės.

Tokie „objektai“ iki gyvo kaulo yra įsiėdę ir policijos pareigūnams. Šiau-lių miesto policijos komisariatas dar birželio mėnesį kreipėsi į miesto sa-vivaldybės tarybą su prašymu apriboti net 11 barų darbo laiką. Vos du stale-lius turintis „Suopio“ baras irgi buvo įtrauktas į daugiausia rūpesčių mies-tiečiams bei pareigūnams keliančių įstaigų sąrašą. Deja, vietos politikai vieninteliam „Žibutės“ barui sutiko apriboti darbo laiką, nes jame užfi k-suojama daugiausia nusikaltimų.

Trūksta politi nės valios?

Buvusi miesto tarybos narė Irena Vasinauskaitė sakė mananti, kad toks politikų neryžtingumas gali būti „pa-skatintas“ barų savininkų ir tikriausiai ne už dyką. Ypač tai akivaizdu kalbant apie „Suopio“ „girdyklą“, veikiančią dar nuo sovietmečio.

Nors prekyba alkoholiniais gėri-mais naktį Lietuvoje uždrausta, barų savininkai sugeba apeiti tokius drau-dimus. Barų kaimynai įsitikinę, kad „girdyklų“ savininkai turi ryšių ir su vietos politikais, nuo kurių priklauso sprendimas, būti ar nebūti tokioms užeigoms.

Šiaulių miesto savivaldybėje su-žinojome, kad atsižvelgiant į gyven-tojų skundus bei policijos prašymą jau buvo parengtas projektas svarstyti 10 probleminių barų, tarp jų ir „Suo-pio“, darbo laiko apribojimo klausi-mą. Toks svarstymas buvo numaty-tas rugpjūčio 19 dieną. Tik ar jauno mediko netektis padės miesto politi-kams rasti valios ir priimti reikiamus sprendimus?

Politi kų neryžti ngumas baigėsi tragedija

N.Venckienei iškelta drausmės byla

Nors prekyba alkoholiniais gėrimais naktį Lietuvoje uždrausta, barų savininkai sugeba apeiti tokius draudimus.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Eltos nuotrauka

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalti mų tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus apy-gardos prokuratūra perdavė į teismą bylą, kurioje keturis kartus teistas sosti nės gyventojas įtariamas tak-sistų apiplėšimais.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 1977 m. gimęs L.B. gegužės 9, 12 ir 14 dienomis tamsiuoju paros metu, Dariaus ir Girėno bei Metalo gatvėse, grasindamas taksi vairuotojams gin-klu arba peiliu, pagrobdavo jų pinigus, mobiliojo ryšio telefonus, asmens do-kumentus, banko korteles. Taksistų plėšikas buvo sulaikytas praėjus ma-žiau nei savaitei nuo paskutiniojo nu-sikaltimo ir šiuo metu laukia teismo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalė-jime. Pagal Baudžiamąjį kodeksą už ginkluotą plėšimą numatomas laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.

Eltos inf.

Taksistų plėšikas stos prieš teismą

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 9Sodas

Dr. Irena LAMSODIENĖ

Vakarų Europos, Amerikos šalis užkariavę briuseliniai kopūstai pas mus ne itin populiarūs. Tik pasta-raisiais metais, padidėjus šių kopūs-tų pasiūlai, daugiau jų suvartojama, daugiau pradėta auginti ir sodiečių daržuose.

Kalis – pagrindinis šių kopūstų turtas. Gausu beta karotino, o vita-

mino C juose dvigubai dau-giau nei gūžiniuose ar žie-diniuose. Suvalgę 100 g šių kopūstų, gauname tris ar ke-turis kartus didesnį nei reikia parai vitamino C kiekį. Gū-želės sukaupia daug geležies, fosforo, kalcio, kitų minerali-nių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių.

Briuseliniai kopūstai gerai dera gi-liai įdirbtose, puveningose priesmė-lio ar priemolio dirvose, kurių pH – 6,0–6,5. Sunkios, rūgščios ar smėlio ir durpinės dirvos jiems nepatinka.

Kopūstai pakantūs drėgmės trū-kumui, tačiau kai jos stinga gūželėms formuojantis, augalai prasčiau pasi-savina maisto medžiagas, ypač kalcį, todėl gūželių viduje gali atsirasti pa-rudavusių lapų.

Pasėlį geriausia tręšti mineralinė-mis trąšomis. Tręšiant organinėmis, kartais vietoj gūželių želia tik lapų skrotelės. Prastai gūželės formuoja-si ir esant karščiams (gūželės būna mažos), stingant drėgmės bei erdvės. Geriausiai auga bei dera, kai dieną vyrauja 12 laipsnių. Karštesnę vasa-rą derlius prastesnis. Augalų kaupti nereikia.

Svarbu atseikėti reikiamą azoto ir kalio trąšų (kalio ar kalcio salietros) porciją. Azotu tręšiama keletą kartų: prieš daigų sodinimą, jiems pradėjus augti ir gūželėms formuojantis. Suvė-linus tręšti antrą kartą, gūželės būna puresnės. Kalio trąšomis tręšiama tik iki rugpjūčio.

Gūželės geriau formuoja-si liepos pabaigoje–rugpjūčio pra-

džioje, nulaužus augimo kūgelius ar nuskynus visas kero viršūnes. Mais-tui derlius pjaunamas pasirinktinai, pradedant nuo koto apačioje susifor-mavusių gūželių (lapai paliekami). Tai skatina augti likusiąsias.

Briuseliniams kopūstams nebaisios ankstyvosios šalnos. Jie pakenčia 8–10 laipsnių šaltį. Spalio pabaigoje ar net lapkričio pirmoje pusėje su šaknimis išrauti ar prie pat žemės nukirsti su visu kotu augalai gerai laikosi sustaty-ti dėžėse 0–1 laipsnių temperatūroje, 85–90 proc. santykinės oro drėgmės patalpoje. Šaknis ar kotus dera užpil-ti 10–15 cm smėlio sluoksniu. Beje, briuselinių kopūstų kotai ir lapai – vertingas pašaras gyvuliams.

Labai skanios briuselinių kopūstų sriubos ir sultiniai – skoniu ir mais-tingumu jie primena vištienos sulti-nius. Briuseliniai kopūstai rekomen-duojami po operacijų sveikstantiems ligoniams, sutrikus širdies ir krauja-gyslių sistemos veiklai, sergant cuk-riniu diabetu.

Gūželės verdamos mažame van-dens kiekyje ne ilgiau kaip 15 min. Žiupsnelis cukraus ar šiek tiek pieno verdant sušvelnina aštroką skonį.

Dr. Marcelė RYLIŠKIENĖ

Tai vieno labiausiai papli-tusio kenkėjo – slyvinio vaisė-džio (Grapholita funebrana Tr.) darbas. Suaugę drugiai pradeda

skraidyti birželio–liepos mėne-siais, palankiomis klimato sąlygo-mis galima aptikti ir gegužės, rug-sėjo mėn. Patelės kiaušinius deda po vieną arba mažomis grupelėmis ant vaisių, rečiau – lapų apa tinėje pusė-je, saulės gerai apšviečiamose vieto-se. Vikšrai išsirita po dviejų savaičių ir įsigraužia į vaisių. Rudeniop vikš-rai slepiasi po žievės atplaišomis ar po nukritusiais lapais, pasigamina kokonus ir žiemoja. Pavasarį virs-

ta lėliukėmis, iš jų po 6–8 savaičių išsirita suaugėliai. Ypač šiltą vasarą, jai einant į pabaigą, pasirodo antros generacijos suaugėliai.

Vikšrų pažeisti vaisiai neauga, įgauna violetinį atspalvį, iš jų sun-kiasi lipai. Vikšrai išgraužia slyvų minkštimą ir užteršia vaisių savo ekskrementais. Pažeistos slyvos su-minkštėja ir pūva.

Skindami slyvas, ant augalo ne-palikime pažeistų bei po augalu nu-kritusių vaisių. Juos dera surinkti ir bent 0,5 m gylyje užkasti.

Ant slyvų kamienų, kaip ir ant obelų, vertėtų uždėti gaudymo juos-tas. Rudenį vaisių gadintojų knibž-dančias juostas galėsime sunaikin-ti.

Tai patikimiausi kovos būdai. Purškimas insekticidais rezultatų neduos, nes vikšrai lindi užuomaz-gose, o kiaušinėliai ant užuomazgų būna labai trumpai. Purkšti nuo vai-sėdžių patariama praėjus 2–3 savai-tėms po žydėjimo.

Briuseliniai – maži, tačiau verti ngi

Kodėl kirmija slyvosAr yra priemonių, galinčių apsaugoti slyvų vaisius nuo kirmijimo?

Belgijos daržininkų išvesti kopūstai ant vieno sti ebo užaugina iki 50–60 verti ngų gūželių.

GK archyvo nuotraukos Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 2410 Sportas

Nusprendė. Likus metams iki svar-biausio Lietuvoje organizuojamo ren-ginio – 2011 metų Europos čempio-nato, „FIBA Europa“ generalinis sekre-torius Naras Zanolinas paskelbė, kad svarbiausias Senojo žemyno pirmeny-bių mūšis vyks 14,5 tūkst. žiūrovų tal-pinsiančioje Kauno „Žalgirio“ arenoje. „Nuo 1939 metų tai mažiausia valsty-bė, organizuojanti Europos pirmeny-bes, – Lietuva žavėjosi N.Zanolinas. – Nuostabu, jog ti ek nedaug gyventojų turinti šalis imasi organizuoti tokį di-džiulį renginį. Džiaugiuosi, kad Lietu-voje viskas vyksta pagal planą“.

Šešiolikmečiai. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų amžiaus) rink-ti nės vyriausiasis treneris Arūnas Vi-sockas paskelbė 12 žaidėjų, kurie gins Lietuvos garbę rugpjūčio 5–15 die-nomis Juodkalnijos Baro mieste vyk-siančiose Senojo žemyno pirmeny-bėse. Grupės varžybose rugpjūčio 5 d. mūsiškiai žais su prancūzais, rug-pjūčio 6-ąją – su danais, o rugpjūčio 7-ąją – su graikais.

Marškinėliai. Lietuvos vyrų krepši-nio rinkti nę šių metų Europos čempi-onate Turkijoje Lietuvos sirgaliai palai-kys vilkėdami specialiai tam sukurtais aistruolių marškinėliais. Šią vasarą vy-kusiame konkurse buvo pateikta 445 eskizai. Geriausiu pripažintas Agne-tos Juknevičiūtės pasiūlytas marški-nėlių variantas, kuriame atspindėta idėja, kad Lietuvos rinkti nės gerbėjų venomis teka geltonas-žalias-raudo-nas kraujas.

GK inf.

Krepšinio pasaulyje

Daugelį metų Lietuvos jaunimą treniravęs krepšinio specialistas Ri-mantas Grigas iš šalies stebi, kaip jo buvę auklėti niai iš įvairaus am-žiaus rinkti nių dabar lieja prakaitą Lietuvos nacionalinėje vyrų rinkti -nėje. R.Grigas jaunių rinkti nėje tre-niravo Martyną Gecevičių, Kauno „Žalgiryje“ dirbo su Mantu Kalnie-čiu, Jonu Mačiuliu, Pauliumi Jankū-nu. Trumpai jam teko padirbėti ir su Donatu Moti ejūnu, kuris pirmadienį atsisveikino su pagrindine rinkti ne. Pasak trenerio, toks Kęstučio Kem-zūros štabo sprendimas jam buvo neti kėtas.

Treneri, kokį įspūdį po dvejų draugiškų rungtynių jums palieka dabartinė vyrų rinktinė? – Baske-tNews.lt klausė 47 metų stratego.

Tai labai jauna, ambicinga koman-da, kurioje gali atsiskleisti visi žaidė-jai. Manau, šioje rinktinėje Paulius Jankūnas parodys daugiau nei iš jo tikimasi.

Federacijos vadovai ir rinktinės treneriai kalbėjo apie komandos at-jauninimą, tačiau šią savaitę kandi-datų gretas paliko Donatas Motie-jūnas. Kaip tai vertinate?

Tai labai įdomus sprendimas, bet treneriai tikrai geriau žino nei mes matome iš šalies. Negaliu įlįsti į Kęs-tučio Kemzūros kailį ir pasakyti, kas yra daroma gerai, o kas blogai. Trene-riai nusprendė, kad šiemet rinktinė-je galbūt bus naudingesnis Martynas Andriuškevičius.

Priekinėje rinktinės lini-joje lieka Robertas Javtokas, M.Andriuškevičius, L.Kleiza, Ta-das Klimavičius ir P.Jankūnas. Ar

neatrodo, kad komandoje bus per mažai aukštaūgių?

Manau, čia treneris bando įvesti greitesnį, mobilesnį žaidimą. Kad ko-manda greičiau bėgtų, daugiau mes-tų, kibiau gintųsi. Linas Kleiza, ma-tyt, bus išnaudojamas kaip ir Pirėjo „Olympiakos“ klube – tiek lengvojo krašto, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Aišku, labai gaila, kad rink-tinėje nebus D.Motiejūno. Galbūt jis dar per jaunas.

Akivaizdu, kad rinktinės Achilo kulnas yra įžaidėjai. Kaip jie atro-do šiemet?

Tiek M.Kalnietis, tiek Giedrius Gustas jau buvo pasaulio čempiona-te Japonijoje. Tuomet Mantas buvo labai jaunas, tik 19-os metų, dabar jis visai kitoks krepšininkas. Mantas yra labiau atakuojantis, metantis žaidėjas. Jiedu su Gustu vienas kitą neblogai papildo. Giedrius labiau yra taktinis žaidėjas, puikiai gebantis įvykdyti tre-

nerio sprendimus. Apie Arvydą Eitu-tavičių sunku šnekėti, nes esu jį ma-tęs tik kelis kartus. Jo karjeros šuolis milžiniškas: iš Klaipėdos „Neptūno“ į Lietuvos vyrų rinktinę.

Ką manote apie likusius koman-dos gynėjus?

Visi jie puikūs. Esu dirbęs su Tomu Delininkaičiu, jis labai geras atakuojantis gynėjas. Gerai žaidžia derinį „du prieš du“, yra tikras ka-rys. M.Pocius labai nestabilus, vienas rungtynes gali sužaisti tarsi iš natų, o kitose būti visiškai „tuščias“. Mindau-gas Lukauskis yra pripažintas meti-kas. Jis gali pakilti nuo suolo, atlikti visą darbą ir vėl atsisėsti. Prieš keletą metų Lukauskį vežėsi kaip atsargi-nį žaidėją, o vėliau jis tapo pagrin-diniu. Panaši situacija būdavo ir su Simu Jasaičiu. Todėl apie šį žaidėją sunku spręsti.

GK inf.

Draugiškos rungtynėsPasaulio krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos vyrų rinkti nė jau

sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Trenerio Kęstučio Kemzūros auklėti -niai liepos 31 d. Šiauliuose 91:59 lengvai įveikė Suomijos rinkti nę. Rugpjū-čio 3 d. Panevėžyje vyrams sekėsi sunkiau. Jie ti k po pratęsimo iškovojo pergalę 93:94 žaisdami su Čekijos nacionaline komanda.

Vakar Lietuvos rinkti nė išvyko į Vitoriją (Ispanija), kur šiandien drau-giškame turnyre išmėgins jėgas su Slovėnijos, o šeštadienį – su Ispanijos krepšininkais. Pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje prasidės rugpjū-čio 28 d. Lietuviai D grupės varžybose Izmyro mieste susiti ks su Ispanija, Kanada, Naująja Zelandija, Libanu ir Prancūzija.

Rinkti nėje – jauni ir ambicingi žaidėjai

LKF nuotrauka

Tomo Tumalovičiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 11Neparadinė LietuvaLina JUŠKAITIENĖ

Rinkti senovinius daiktus – ne naujiena. Bet ne kiekvienas kolek-cininkas gali pasigirti tokiu priva-čiu muziejumi, kokį sukūrė Justi nas Stonys Smalininkuose. Šis inžinie-rius savo namuose įkūrė senovinės technikos muziejų, kuriame – per 7 tūkst. eksponatų. Kasdien jį ap-lanko turistai iš Lietuvos ir užsienio. Dabar J.Stonio planuose – origina-li kryžių ekspozicija, amatų centras Smalininkuose ir muziejaus fi lialas Liuneburge, Vokieti joje.

Maršrutą parenka pagal mašinos numerius

Kai į kiemą įvažiuoja automo-bilis, privataus senovinės technikos muziejaus savininkas ir šeimininkas Justinas Stonys pirmiausia žiūri į jo numerį. To reikia ekskursijos marš-rutui parinkti. Išsiaiškinęs lankytojų tautybę kolekcininkas žino, kuriuos eksponatus jiems būtų įdomu pama-tyti. Štai pavyzdys. Atvažiuoja suo-miai. „Ką jiems parodyti? Kultiva-torius? Noragus? Jiems nusispjauti į tai. Atsimenu, kad suomiai kariavo su rusais. Mes kaip tik turime tų lai-kų laikraščių kolekciją. Tad tuos lei-dinius jiems ir rodau. Suomiai žiūri į nuotraukas senolių, kylančių į mūšį, ir ašaros iš akių bėga“, – pasakoja Jus-tinas Stonys.

Vis dėlto suomiai – reti muziejaus svečiai. Dažniausiai į muziejų atva-žiuoja vokiečiai. Dėl jų šeimininkui, ko gero, reikia mažiausiai stengtis. Mat apie 70 proc. muziejaus ekspona-tų – vokiečių gamybos ar su vokiškais užrašais. „Variklį, ant kurio parašyta „Gumbinen“ (dabar šis miestas Kali-ningrado srityje vadinamas Gusevu, – red. past.), vokiečiai fotografuoja, pora jų nualpsta. Aišku, perkeltine prasme. Jie pamato senus savo miestų pava-dinimus. Jų siela atsigauna“, – gyrėsi šeimininkas.

Jei į kiemą įsuka mašina su lietu-viškais numeriais, J.Stonys stengiasi sužinoti lankytojų profesiją, interesus. „Jūs esate žurnalistai – vadinasi, jums įdomu viskas arba niekas“, – šypsoda-masis nukirto jis. Pačiam šeimininkui brangiausi eksponatai – mamos jam rašyti laiškai.

Nuo akmeninio kaplio iki fotoaparatų

Ponas Justinas parodė akmeninį 4 tūkstančių metų senumo kaplį, se-novišką motociklą, sviestamušę, taba-ko kapoklę, žydišką cukraus kapoklę, 1881 metų Margentalerio spausdini-mo mašiną, papuvusią Kristijono Do-nelaičio laikų vežimo ašį, tarybinį ra-dijo siųstuvą, baltą Antano Sniečkaus „Volgą“. „Visiems sakau, kad Sniečkus buvo muzikinės grupės vadovas. Gro-davo tokiais mušamaisiais instrumen-

tais kaip KGB, CK, milicija ir pan.“, – juokavo jis.

Gyvenamajame kolekcininko name galima pamatyti Vladimiro Le-nino, A. Sniečkaus biustus, kuriuos Justinas vadina draugeliais Volodia ir Antanėliu, smaigą partizanų bunke-riams ieškoti, KGB telefoną, partijos nario bilietų, pokalbius įrašinėjantį ir KGB perduodantį rašiklį, plokšte-lių su autentiškais Stalino, Lenino ir kitų veikėjų kalbų įrašais, butelių su vokiškais užrašais, su kiekvienu ku-rių fotografuojasi vokiečiai. Čia ir pirmas lietuviškas kompiuteris, caro laikų dokumentai, Šventieji Raštai, pirmi kino projektoriai, fotoaparatų kolekcija, Lietuvos inteligentijos žur-nalas „Židinys“, laikraštis „Viltis“, kurį leido Antanas Smetona, indai komu-nijai dalyti, Sibiro kalinio pagamin-tas kryžius. Visus šiuos eksponatus

ponas Justinas parodė per pusantros valandos,o visai kolekcijai apžiūrėti reikėtų trijų dienų.

Iš viso muziejuje yra per 7 tūkst. eksponatų. Tiek Justinas suskaičiavo pernai. Dabar tų eksponatų dar dau-giau. Muziejus įregistruotas 2004 me-tais, bet eksponatus jo šeimininkas rinko ir anksčiau. Ieškoti senovinių daiktų jam padeda savi žmonės viso-je Lietuvoje.

Nuostolių pridaro vagys ir gamta

Ne visi muziejaus lankytojai ge-ranoriški. Ponas Justinas pripažįsta, kad kai kurie atvažiuoja eksponatų apžiūrėti ir nugvelbti. Bet į tai šeimi-ninkas žiūri labai fi losofi škai. „Aš su tuo nekovoju. Tai yra tam tikras po-puliarumo rodiklis. Jei nebus įdomu,

nevogs visiškai nieko“, – paaiškino jis. Šeimininkas prisiminė, kaip 25–30 metų vyrai pavogė medinėms klum-pėms gaminti skirtus įrankius.

Ko gero, daugiausia nuostolių pri-daro „metalistai“. Taip J.Stonys vadi-na brangiųjų metalų vagis. „Kai kurie lankytojai eksponatus apžiūri labai atidžiai. Aš viską matau. Jie ieško brangiųjų metalų, kurių gali būti kiek-vienoje mašinoje“, – pasakojo jis.

Nuostolių Justinui pridaro ir gam-ta. Visai neseniai praūžusi audra nu-laužė stulpą, šis gerokai apgadino vie-ną ūkinių pastatų. Ant stulpo buvo gandralizdis su trimis gandriukais. Vieną stulpas užmušė, du sužei-dė. Juos šeimininkas įkurdino kitur. „Gandriukai pasveiko, ruošiasi iš-skristi. Viskas gerai. Bet teks perdeng-ti apie 50 kv. m stogo“, – apmauda-vo ponas Justinas. Bendra nuostolių suma apie 3 tūkst. Lt.

Planuose – amatų centras, fi lialas Vokieti joje

Jokios nelaimės nesužlugdys atei-ties planų. Muziejaus savininkas žada surengti originalią kryžių ekspoziciją. Jau yra parengtas projektas, kaip ji at-rodys. Viename iš pastatų bus įreng-tos sakralinės patalpos. Jose bus kapo duobė, antkapiai, kryžiai. „Žiūrovai eis į kapą. Jie bus kapo turinys ir žiū-rės, kas yra virš jų – kryžiai, antkapiai ir t. t. Kai jie išeis iš ten, 10 minučių netars nė žodžio“, – planais dalijosi J.Stonys. Ekspozicijos lankytojus pa-sitiks medis-kankinys – tam tikra liga sergantis beržas.

Be to, kolekcininkas ketina atida-ryti amatų centrą. Viename pastatų J.Stonys planuoja įrengti kalvę. Joje demonstruotų, kaip senovėje iš balų rūdos buvo gaminama geležis. Pasak J.Stonio, KTU Metalo technologijos katedros docentas J.Navasaitis papa-sakojo, kaip išgauti geležį iš balų rū-dos. Bet norint tai parodyti, reikia pa-statyti kalvę. „Kalvę pastatysime tada, kai Europos pinigų srautai patrauks mūsų plentu ir mes jų prisigaudysi-me. Kol kas iš tų srautų negavome nė lito. Šio muziejaus steigėjas – privatus asmuo, todėl į jokius fi nansuojamus projektus nepatenkame“, – paaiškino muziejaus šeimininkas.

Kur kas realesni planai atidaryti muziejaus fi lialą Liuneburge, Vokie-tijoje. Jo muziejininkai jau atsirinko eksponatų, kuriuos metams išnuo-mos J.Stonys. Po metų jie bus pakeis-ti kitais.

Išties muziejuje yra ką apžiūrėti. Eksponatų pilna ne tik kieme, ūki-niuose pastatuose, keturių aukštų gy-venamajame name. Jų tiek daug, kad tenka plėsti gyvenamojo namo patal-pas, pristatyti papildomų aukštų ar di-dinti muziejaus teritoriją. Eksponatai užima apie pusę hektaro ploto.

Muziejaus ir paties šeimininko laukia dar vienos permainos. Kol kas J.Stonys muziejuje šeimininkauja vie-nas. Ilgainiui čia įsikurs nauja dar-buotoja. Iki rugpjūčio pradžios gyve-namajame name turėjo būti įrengtas biuras naujai muziejaus direktorei. Ką veiks ponas Justinas? „Kiemą šluo-siu. Tai pats garbingiausias amatas“, – juokavo jis.

Senovinių daiktų muziejaus įkūrėjui brangiausi moti nos laiškai

Ne visi muziejaus lankytojai geranoriški. Ponas Justi nas pripažįsta, kad kai kurie atvažiuoja eksponatų apžiūrėti ir nugvelbti . Bet į tai šeimininkas žiūri labai fi losofi škai.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 2412 Gyvenimas

Eglė VARPIOTAITĖ

Kai tarėmės dėl susiti kimo, Deivis pasakė, kad dėl interviu turįs atsi-klausti savo draugės Renatos, ir apsi-džiaugė išgirdęs, kad nesiruošiu lįsti į intymiausius jo gyvenimo puslapius. Tad kada bus Deivio ir Renatos ves-tuvės, taip ir nesužinojome. Jiedu ti kina, kad pirmas apie tai išgirs jų neseniai gimęs sūnelis Emilis, o jis ti krai mokės laikyti paslaptį . Kiti ems kol kas scenos uždanga užtraukta.

Gal turėjote nemalonumų per ži-niasklaidą, kad esate toks atsargus?

Nors žurnalistai man yra iškrė-tę kiaulystę, vis dėlto tikiu, kad mūsų žiniasklaida nėra tokia akiplėšiška, jog turėčiau nuo jos slapstytis ir ginti brangiausius žmones. Tuomet mokiau-si Klaipėdos konservatorijoje, žvaigž-dėms būdingo atsargumo dar neturė-jau ir leptelėjau, kad man nepatinka Mocartas. Tai buvo kvaila, akiplėšiš-ka, nesubrendėlio svaičiojimai, bet to užteko: straipsnio antraštė skambėjo pritrenkiamai „Deivis turi priekaištų Mocarto kūrybai“. Na, kas aš toks, kad galėčiau kritikuoti didįjį kompozito-rių? Buvo pikta. Žinoma, pirmiausia ant savęs. Vargu ar kas nors norėtų iš-garsėti kritikuodamas Mocartą.

Apie savo meilės istoriją taip pat nesate linkęs pasakoti?

Apie tai ir taip pakankamai prira-šyta. Mudu su Renata šiek tiek no-rime patūnoti „užtraukę užuolaidas“, ramiai paauginti vaikelį. Sūnus mano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Jaučiuosi labai atsakingas. Berniu-kas taip greitai auga, jog tenka gau-dyti kiekvieną akimirką. Laikas tarsi lekia šuorais, mūsų vaikis jau krečia išdaigas. Esu toks emocingas tėtis, kad klykauju iš džiaugsmo, kai sū-nus vartosi, juokiasi, laikosi įsitvėręs mano rankos. Naktys sutrumpėjo, nes sūneliui patinka mus žadinti, bet negi dėl to ant jo pyksi? Pagaliau, ar mano sūnus gali būti tylenis? Žiūriu į jį ir mąstau: eičiau dirbti bet ko-kio darbo, jeigu negalėčiau išmaitinti savo brangiausių žmonių. Ir mąstyti kitaip pradėjau: kažkada buvau sau tvirtai pasakęs: „Niekada neišvyksiu iš Lietuvos, netgi kitus, koncertuo-damas JAV, raginau grįžti į Tėvynę, bet mano optimizmas blėsta. Dabar nesu toks tikras dėl ateities, mes su Renata jau svarstėme galimybę iš-važiuoti, tik dar neskubame. O jūs jau pagalvojote apie antraštę „Deivis palieka Lietuvą“, taip? Sensacija? Ne, jos nebus. Man gelia širdį dėl to, ką tenka išgyventi Lietuvos žmonėms, ir aš, matyt, kursiu ir dainuosiu links-mas dainas, kad pakelčiau žmonėms nuotaiką. Tik reikės ieškotis vietos,

kur galėčiau rašyti dainas, nes dabar namuose du kompozitoriai, Renatai darosi per sudėtinga abu išklausyti.

Vaikystėje tikriausiai buvote ne pėsčias?

Didžiausia vaikystės nuodėmė jau seniai viešai paskelbta. Kas ne-žino, priminsiu – būdamas vos ket-verių, kieme išmainiau naują tinkli-nio kamuolį į sulūžusią gitarą. Viešai

atsiprašau tėčio. Na, dar buvo viena smulkmenėlė – septynerių vos nesu-deginau virtuvės, mat norėjau pasi-kepti duonos ir karštą aliejų užpyliau šaltu vandeniu... Vos pavyko užgesinti. Mokyk loje stengiausi pasirodyti blo-gesnis negu iš tikrųjų buvau: aprašinė-jau mokytojos kėdę, išmaliau fi zikos kabineto langus. Pedagogai galvomis kraipė: „Deividas? Negali būti?“ Ko gero, norėjau įrodyti, kad nesu „ge-rietis“. Beje, ir nebuvau tas berniu-kas, kuris tvarkingai eina į muzikos mokyklėlę. Laksčiau paskui futbolo kamuolį, muzikos pradėjau mokytis vėliau, privačiai ir savo noru. Jeigu tė-vai būtų spaudę, gal dabar su muzika nieko bendra neturėčiau. Man buvo penkiolika metų, kai įkūriau grupę „Liūdesio gėlės“, o paskui prasidėjo koncertai, gimė dainos ir albumai...

Žiūrovai jums dėkingi už laidą „Mūsų dienos kaip šventė“. O kaip jautėtės jūs ją vesdamas?

Kokia gali būti puiki melodija ir tekstas, įsitikinau vesdamas šią laidą. Ji mane tarsi supurtė. Kokių fantastiš-kų, šiek tiek primirštų tikrų kompozi-torių dainų prisiklausiau! Kai išgirdau Miko Vaitkevičiaus dainą „Jaunytė“, širdis suspurdo, tą fantastišką dainą man dainuodavo mama. Aš ją būtinai dainuosiu! Sužavėjo senųjų dainų for-ma, harmonija, taigi supratau – nebe-galiu kurti lengvai, paprastai. Pradėjau

kibti pats prie savęs ir supratau, kad galiu daugiau negu darau. Suvokiau ir kitą tiesą: nėra prastos muzikos ar prastos poezijos, yra tik žmonės, ne-subrendę išgirsti ir klausytis.

Lengva vesti šią laidą tikrai nebu-vo: lūpos šypsojosi, o širdis drebėjo. Prieš mane sėdėjo senieji daininin-kai legendos, daug vyresni, jautrūs, o aš... apie daugelį jų nieko nežinojau. Baisu būdavo užduoti klausimą, į kurį atsakymo aš nežinau, bet tikrai žino laidos svečiai, todėl turėdavau gerai pasverti prieš klausdamas. Būdavo ir taip, kad būsimas pašnekovas ateina į tiesioginį eterį, o aš jo niekada nesu matęs ir nieko apie jį nežinau, prieš laidą nėra laiko pasikalbėti. Šypsausi iki ausų, pristatau laidos herojų ir tik kalbindamas jį suprantu, kas jis, kuo užsiima. Buvo ir tokių pašnekovų, ku-rie žiūrėdavo man į akis ir žvilgsniu tarsi sakydavo: „Na, na, jaunuoli, ką tu žinai apie mane?“ Reikėjo suktis. Daugelio susitikimų niekada nepa-miršiu. Jau anapilin išėjęs „Trimito“

dirigentas Romas Balčiūnas į televi-ziją atvažiavo tiesiai iš ligoninės, pa-spaudė man ranką ir pasakė: „Mes su tavimi dar koncertuosime!“ Giliai šir-dyje jaučiau, kad to nebebus.

Jums, dainininkui, turbūt buvo nuostabi patirtis televizijos šou „Chorų karai“, tiesa?

Klaipėdos konservatorijoje esu baigęs chorinį dirigavimą, taigi paga-liau atsirado galimybė diriguoti cho-rui. Dangiškasis Klaipėdos choras iš pradžių visus sužavėjo, paskui gal ką nors ir nuvylė, bet ne tai svarbiau-sia. Jauni dainininkai sužinojo, kiek prakaito reikia išlieti norint norma-liai padainuoti. Įsivaizduokite jaunus žmones, kurių amžiaus vidurkis – 17 metų. Jie eina į mokyklą, lanko dai-navimo, na, gal dar ir šokių būrelį, ir staiga patenka pas Deivį į chorų karus. Repeticijos vyksta kiekvieną dieną nuo 18 iki 23 valandos. Šešta-dienį visi keliasi 6 valandą ir važiuoja į Vilnių, vėl repeticijos, paskui laida. O jie dar nori pasiausti, į klubą nu-eiti, bet aš čia su savo maksimaliais reikalavimais. Pamiršo kokį nors sce-nos rūbą? Negaliu to suprasti. Cho-reografas ramina: „Jie juk dar vaikai.“ Bet aš rėkiu, kad čia ne vaikų darže-

lis. Nenori dainuoti dainos „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“... Pasiel-giu, kaip tikras diktatorius ir sakau: „Aš jus išsirinkau ir bus taip, kaip aš pasakysiu!“ Suveikia! Prieš kamerą tik šypsenos, nė vienos ašaros, kas benutiktų.

Ar jaučiatės esantis charizmatiš-kas, rodos, taip jus vadina žiūrovai?

Charizmą galima susigalvoti, su-sikurti, tačiau tokie triukai ne man. Mano varomoji jėga – energija ir maksimalizmas. Negaliu dainuoti puse balso, mylėti puse širdies. Būna taip, jog kitą dieną man svarbus spek-taklis, o vakare – koncertas. Namiškiai sako: „Būk protingas, patausok balsą, nesidraskyk per tą koncertą“, o aš ne-galiu taip. Žmonės iš karto pajus, kad „taupausi“, o juk jie pažįsta mane, tiki manimi, ir aš privalau išskleisti savo energiją.

O jeigu nedainuotumėte?Ko gero, būčiau geriausias virėjas

pasaulyje. Su malonumu verdu, kepu ir kuriu patiekalus. Renata rūpesčių dėl maisto gamybos neturi. Savo tėvus skaniais patiekalais taip pat seniai esu užbūręs, nes gaminu nuo paauglystės. Energijos turiu tiek, kad jos užtenka viskam, blogiau, jei nebūtų kur išsi-lieti. Jeigu turiu dvi laisvas dienas ir nerandu veiklos, lipu sienomis. Žino-ma, dabar, kai gimė sūnelis, papildo-mą energijos kiekį yra kam atiduoti.

Asta BENDORAITĖ

Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Oksfordo ir JAV Kalifornijos universite-tų išsiaiškino, kad odinio bato, rasto Armėnijoje, Arenio oloje, amžius sie-kia apie 5500 metų. Tai pats seniausias odinės avalynės pavyzdys pasaulyje.

Bato dydis ati ti nka šiandieninį 37

dydį. Avalynė padirbdinta iš vienti so karvės odos gabalo. Batas puikiai išsi-laikė – išliko netgi jo raišteliai. Apavas buvo prikimštas sausos žolės. Kol kas neaišku, kokiam ti kslui – ar augmenija padėdavo išlaikyti šilumą, ar tarnauda-vo bato formai išlaikyti .

Arenio ola yra netoli sienos su Ira-nu, šalia Nachičevanės. Įėjimas į olą

primena siaurą plyšį, priešais ją plyti didelis skardis. Ola yra apie 1080 me-trų virš jūros lygio, jos plotas siekia 400 kv. m. Vasarą Arenyje temperatūra pa-kyla iki 40 laipsnių, o žiemą nusileidžia iki minus dešimti es. Oloje esama kele-to šimtų atšakų ir galerijų, jos skliautus dengia juodos apnašos.

Bato amžių Oksfordo ir Kalifornijos mokslininkai nustatė atlikę radioak-tyvinę mažų odos skiautelių, atpjau-tų nuo bato, ir žolės, tarnavusios kaip kamšalas, analizę.

Įdomu, kad armėniškas batelis ke-liais šimtais metų senesnis už avalynę, kurią avėjo garsusis Otcis – senovinis Alpių žmogus. Mumifi kuotas Otcio kū-nas buvo rastas 1991 metų rugsėjo 19-ąją Tirolio Alpėse, ant Italijos–Austrijos sienos, nuti rpus aukšti kalnės Similano ledynui. Gerai išlikusio „ledinio žmo-gaus“ amžius siekia 5300 metų.

Pačia seniausia avalyne laikomi sandalai iš augalinės medžiagos, ku-riems apie 8 tūkst. metų. Jie buvo ap-ti kti Misurio oloje prieš 50 metų.

Tai įdomu

Kuo avėjo mūsų protėviai

Negaliu dainuoti puse balso, mylėti puse širdies.

Deivio varomoji jėga – energija ir maksimalizmas

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Dainininkas ir televizijos laidų vedėjas Deivis – charizmati ška šou asmenybė. Jis prisipažįsta, kad dabar, kai gimė sūnelis, turi kam ati duoti papildomą energiją.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 13Kelionės

Asta BENDORAITĖ

Apie Miunhauzeną, pagyrūną ir fantazuotoją, ir jo neįti kėti nus nuotykius, keliones ir žygdarbius, atrodo, žino visi. Būdamas daugy-bės vokiečių folkloro kūrinių hero-jus, nepaprastai populiarus jis tapo 1785 metais, dienos šviesą išvydus Rudolfo Ericho Raspės knygai, pa-sakojančiai apie barono Karlo Fri-dricho Jeronimo fon Miunhauzeno nuotykius.

Kaliningrade įsikūrė klubas

Pasirodo, ne visos šio žmogaus biografi jos įdomybės žinomos plačia-jai visuomenei. Spragas šoko naikinti pasaulinį populiarumą įgijusio klu-bo „Miunhauzeno vaikaičiai“ nariai. Klubas veikia Kaliningrade, Vokieti-jos – Rusijos namuose. Ši organiza-cija, kurios prezidentas – entuziastin-gasis Aleksandras Zacharovas, dirba kruopštų mokslo tiriamąjį darbą, ieš-kodama Kenigsberge (dabartiniame Kaliningrade) barono pėdsakų, taip pat ir jo lankymosi kitose Europos šalyse įrodymų.

Pats vakarietiškiausias Rusijos miestas Miunhauzeno gyvenimo ty-rimo sostine tapo neatsitiktinai. Mat per jį driekėsi didžiosios barono ke-lionės į Rusiją maršrutas: keliaudamas jis ne sykį keitė transportą, o į imperi-jos sostinę Sankt Peterburgą atvažia-vo rogėmis, į kurias vietoj arklio buvo įkinkytas vilkas.

Energingi „Miunhauzeno vaikai-čiai“ turi daug idėjų. Jos nuolat pro-paguojamos per Kaliningrade vyks-

tančias turizmo parodas, kurių metu žmonės supažindinami su tarptauti-niais turistiniais maršrutais, įtraukian-čiais šalis, kuriose lankėsi legendinis keliautojas.

Mažiausiai keturios lankytinos vietos yra Kaliningrade. Štai įžy-mieji Rosgarteno vartai. 1737 metais Miunhauzenas, pravažiuodamas pro šiuos vartus, pasivaišino alumi buvu-siame šio statinio bare. Bet nerado smulkių monetų atsiskaityti. Taip ir būtų likęs amžinas skolininkas, jeigu ne tėvynainiai iš vokiškosios Bioden-verderio žemės, užmokėję už jį smuk-lės šeimininkui. Apie tai liudija ant restorano sienos iškabinti taleriai.

Prie vieno tiltų per Priegliaus upę stovi gražios architektūros namelis su bokšteliu. „Miunhauzeno vaikaičiai“ įrodė, jog būtent čia baronas pralei-do nemigo naktį, mąstydamas apie Kenigsbergo vaidmenį sprendžiant visada painius rusų ir vokiečių san-tykius.

O kas nežino istorijos apie milži-nišką kašalotą, kuris kažkada prarijo nenuilstantį vandenynų nugalėtoją? 17 metrų ilgio ir 50 tonų svorio milži-no skeletas išstatytas Pasaulinio van-denyno muziejuje kaip eksponatas.

„Miunhauzeno vaikaičiai“ įrodė, kad ant tilto prie Katedros jų „sene-lis“ susidūrė su šešiolikmečiu Ema-nueliu Kantu – būsimuoju didžiuoju vokiečių fi losofu, kuris užvertęs galvą žiūrėjo į žvaigždėtą dangų ir nepaste-bėjo barono. Būtent tada, mano ka-liningradiečiai, Kantui gimė jo įžy-mioji mintis: „Du dalykai kelia man susižavėjimą: žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje.“

Lankėsi ir Latvijoje?

Istorija tikina, kad po XVIII am-žiuje vykusių rusų–turkų ir rusų–šve-dų karų baronas atvyko į Rygą, kurio-je jam labai patiko, mat tuo metu šis miestas garsėjo kaip svarbus vokie-čių kultūros centras. Čia jis susipaži-no su Rygos teisėju Georgu Gustavu fon Dunte, turėjusiu dvarą Duntėje. Teisėjas pakvietė baroną pamedžioti. Atvykęs į dvarą, Miunhauzenas su-sižavėjo teisėjo dukra Jakobina. Ma-tyt, ir jis patiko merginai, nes jaunuo-liai nutarė susituokti. Tuoktuvės vyko mažoje bažnytėlėje, toje pačioje, prie kurios bokšto baronas Miunhauze-nas pririšo savo arklį prieš kelionę į Taliną. Buvo žiema, daug sniego, jau tamsu, ir baronas iš po sniego kyšantį bokšto smaigalį palaikė medžiu. Deja, per naktį sniegas nutirpo, ir vargšas arklys pakibo ant bokšto...

Miunhauzenas ir Jakobina Dun-tėje išgyveno šešerius laimingiausius savo gyvenimo metus.

1750-aisiais jie išvyko į Vokieti-ją, į Miunhauzeno gimtąjį Bioden-verderį. Čia jis medžiojo ir rūpinosi savo ūkiu. Vaikų jiedu su Jakobi-na neturėjo. Laisvalaikiu baronas užsukdavo į smuklę ir pasakodavo vietos gyventojams linksmas isto-rijas – apie medžiokles, karo žygius ir savo meilės nuotykius užsienyje. Klausytojai įsidėmėdavo nepapras-tas jo istorijas, kai kurie jas netgi užsirašydavo. Taigi nenuostabu, kad Anglijoje pasirodė Raspės išleista Miunhauzeno nuotykių knyga...

Kai Jakobina atsisveikino su šiuo pasauliu, Miunhauzenui buvo 73- eji. Jis vedė septyniolikmetę mergi-ną, vardu Bernardina, tačiau ji troš-ko tik barono turto. Jaunoji žmonelė turėjo meilužį, nuo kurio vėliau pa-sigimdė kūdikį. Aišku, Miunhau-zenas žinojo nesąs šio vaiko tėvas, taigi ieškojo teisybės teisme. Vėliau, kai Bernardina paliko barono na-mus, šis leido laiką vienas, nuolat prisimindamas Jakobiną ir laimingą gyvenimą su ja Duntės dvare.

Dabar Duntėje, kuri yra Vidže-mio Lielupės valsčiuje, veikia baro-no Miunhauzeno muziejus.

Jus pasiti ks pats baronas

Visus, čionai atvykusius, pasi-tinka pats baronas Miunhauzenas, pasipuošęs savo mėgstamais rūbais. Nusilenkęs maloniai aprodo savo valdas. Pirmiausia – brangiosios Ja-kobinos kambarį – XVIII amžiaus damos rojaus kampelį. Čia tebesto-vi jos gyvenamąjį laikotarpį menan-tys baldai ir kiti buities reikmenys. Baronas būtinai paprašys žvilgtelė-

ti į išsaugotą santuokos liudijimą su 1744 metų vasario 2-osios dienos data. Šios dienos Miunhauzenas niekada neužmiršo – ji buvo pati laimingiausia.

Neužmiršo jis ir daugelio kitų savo gyvenimo nuotykių. Būtinai parodys kabančias antis – tas pačias, kurias pašovė vienu šūviu. Papasakos apie kiškį su aštuoniomis kojomis. Paprašys atidžiai apžiūrėti jo me-džioklės trofėjus. Klausydami pajusi-te, koks buvo tikrasis XVIII amžiaus dvarininko gyvenimas, kokie šlovin-gi buvo jo karo žygiai, medžioklės ir, žinoma, romanai su damomis.

O vėliau jis palydės jus į antrąjį muziejaus aukštą pasižiūrėti vienin-telės Latvijoje vaškinių fi gūrų ekspo-zicijos. Čia – daugybė tiek praeities, tiek dabarties įžymių šalies žmonių atvaizdų. Nusifotografuosite šalia garsiojo latvių liaudies dainų rinkėjo ir populiarintojo Krišjanio Baronso, buvusio kaimyninės šalies prezidento Karlo Ulmanio. Palyginsite savo ūgį su garsiosios latvių krepšininkės Ulja-nos Semionovos ūgiu. Nusišypsosite kompozitoriui Raimondui Paului.

Būtinai užsukite į Miunhauze-no smuklę – čia jums patieks itin skanaus „Miunhauzeno“ alaus ir užkandžių. Jei pageidausite patys surengti pikniką dvare – baronas mielai sutiks ir parodys vietą. Dva-ro aplinka puiki – aplink ošia paties Miunhauzeno sodinti trijų šimtme-čių senumo ąžuolai.

Didelis džiaugsmas Duntėje apsilankyti vaikams. Be žaidimų specia liai įrengtoje aikštelėje, jie bū-tinai veršis aplankyti medinį Atrak-cionų laivą – patį didžiausią Baltijos šalyse. Čia galima čiuožti specialiais kalniukais ir vamzdžiais, užlipti ant gausybės tiltelių, suptis ant sūpynių, laipioti po kiauradugnes statines ir apžiūrinėti patrankas, taip pat už-kopti į keturių metrų aukštyje virš denio įrengtą stebėjimo bokštą. Žo-džiu – smagumėlis! Bet tai dar ne viskas. Smalsiausiųjų laukia Miun-hauzeno pažintinis miško takas.

Šituo taku galima nukeliauti iki jūros ir atgal. Vingiuoja jis per miš-ką daugiau kaip penkis kilometrus. O kad žingsniuoti Baltijos link ne-būtų nuobodu, akis džiugina poil-siavietės ir medžio skulptūros, pa-sakojančios apie barono gyvenimą. Čia išvystame į roges įkinkytą vilką, lizde gyvenančias žuvis, aštuonko-jį kiškį, na, ir, žinoma, patį Miun-hauzeną, bandantį ištraukti save už plaukų iš pelkės.

Barono Miunhauzeno pėdsakais

Šios šalies pavadinimo nesurasi jokiame pasaulio žemėlapyje. Akivaizdžią neteisybę nutarė ištaisyti Kaliningrade įkurto tarptauti nio klubo „Miunhauzeno vaikaičiai“ nariai. Pagerbdami įžymųjį „senelį“, vaikaičiai sukūrė turisti nį maršrutą, pavadintą „Terra Miunhauzen. Nežinoma šalis Europos centre“.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 2414 Miesteliai

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Tytuvėnai – nuo seno garsus ku-rortas Kelmės rajone. Prieškario Lietuvoje šį mažą miesteliuką tarp ežerų ir pušynų labai mėgdavę žydai ilsėti s į jį traukdavo iš visos Šiaurės Lietuvos ir netgi iš dar toliau.

Gausu ežerų

Poilsiautojai tarp pušų kabindavo hamakus, išlankstydavo atsivežtas kė-dutes bei loveles ir mėgaudavosi pu-šynų teikiama gaiva. Gerai tuomet tytuvėniškiams būdavę, nes atvykė-liai iš vietos gyventojų pirkdavę vištas, vaisius, uogas, daržoves. Žydai, kaip ir dera rimtiems poilsiautojams, ilsėda-miesi rūpintis savo buitimi nebūda-vo nusiteikę, tad tytuvėniškiai nema-žai uždirbdavo ir juos aptarnaudami, teikdami jiems įvairias paslaugas.

Kad žydai mėgo Tytuvėnus, nėra nieko keisto, nes tai – išskirtinis kraš-tas. Mieste, kuris net šiandien turi vos trejetą tūkstančių gyventojų, švyti net keturi ežerai: pietryčių pusėje – 44 ha Bridvaišis su dviem įspūdingomis sa-lomis ir kūlgrinda, šiaurės vakaruo-se – 33 ha Gilius, tarp jų – Varlinis ir Tytuvos ežerėlis. Netoli miesto tenu-bėgęs ir praktiškai prie Giliaus prisi-glaudęs tyvuliuoja 20 ha Apušio eže-ras. Čia pat prasideda Rūža. Vos už 4 ha nuo Tytuvėnų tyvuliuoja 128 ha Gauštvinis. Šviesaus atminimo prof. Česlovas Kudaba manė, kad nelabai gilioje senovėje Tytuvėnuose ir glau-džiu spinduliu apie juos buvo gal 10 ežerų, kurių akys ir šiandien tebe-blyksi. Nuo Tytuvėnų ranka pasie-kiama Dubysa ir jos sraunusis intakas Gryžuva. O kur dar didžiulis kultūros paveldas, Tytuvėnų bažnyčios ir vie-nuolyno ansamblis, netgi sovietiniais laikais įtrauktas į respublikinės reikš-mės kultūros paminklų sąrašą!

Vilioja poilsiautojus

Žavi Tytuvėnai ir šiandien. Mies-to centre stovintys dviaukščiai auto-busai, automobiliai su svetimų vals-tybių numeriais rodo, kad Tytuvėnus jau atranda ir kitų šalių poilsiauto-jai. Ypač juos pamėgę vokiečiai daž-

niausiai apsigyvena prie Bridvaišio esančioje „Sedulos“ poilsio bazėje. Šią poilsiavietę atnaujino ir išplėtė vietos verslininkas Petras Račkaus-kas. Jo parengtas projektas SAPARD programos paramai gauti buvo vie-nas pirmųjų Šiaulių apskrityje. Įgy-vendinus projektą, „Seduloje“ pasta-tytas 100 vietų restoranas su 22 vietų banketų salė, 24 vietų (10 kambarių) viešbutis, beveik 5 ha poilsiavietės teritorijoje pastatyti 6 tekintų rąstų nameliai, pirtis, įrengtas palapinių miestelis. Gražiai sutvarkytas ir po-ilsiavietės pliažas, prieplaukoje stovi vandens dviračiai, valtys.

Poilsiautojai plūsta ir į kitus apie Bridvaišį esančius paplūdimius. Iš naujo poilsiautojai atranda ir kitame miesto gale telkšantį Gilių, kuris itin populiarus buvo sovietmečiu. Vietos gyventojai sako, kad Gilius yra ty-

tuvėniškiams, o Bridvaišis – miesto svečiams. Tytuvėnų miesto seniūnas Romas Čerkauskas juokauja, jog jis pagal poilsiautojų paliekamas šiukš-les galįs spręsti, kad miesto svečių vis daugėja ir jie kaskart atvyksta vis tur-tingesni.

Tačiau ne vien tyruose vandeny-se mirksta poilsiautojai. Jų knibžda ir pušų gaiva alsuojantys Tytuvėnų šilai, kuriuose Tytuvėnų urėdijos miškinin-kai pristatė daug ir labai originalių pa-vėsinių. Pačiame mieste šakas į dangų kelia ir Europos parko medeliai. Jo te-ritoriją numatoma plėsti, o neprigiju-sius augalus nuolat atsodinti.

Seniūnas R.Čerkauskas džiaugia-si, kad kasmet sparčiai daugėja gražiai besitvarkančių sodybų, kurios gali da-lyvauti gražiausių sodybų konkursuo-se. Ypač gražiai aplinką tvarko sody-bas įsigiję nauji tytuvėniškiai.

Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

Kitas traukos centras – bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, išskirtiniai kultūros paveldo lobiai. Nuo šios baž-nyčios prasideda garsiosios maldinin-kų eisenos į Šiluvą. Jau šešerius metus po bažnyčios skliautais bei vienuolyno kiemelyje organizuojami tarptautiniai rimtosios muzikos vasaros festivaliai, į Tytuvėnus sukviečiantys šios muzikos gerbėjus iš labai toli.

Vienas vertingiausių Šiaurės rytų Europos barokinių ansamblių – bu-vęs Tytuvėnų (Kelmės r.) bernardinų vienuolynas, kurio bažnyčios kerti-nis akmuo buvo pašventintas 1614 m. birželio 20 d. Nuo praeitų metų liepos čia pluša statybininkai ir restauratoriai ir po kruopelytę atskleidžia vienuoly-no sienų paslaptis, prasiskverbdami

pro daugybę dažų ir tinko sluoksnių. Restauratoriai tikru stebuklu vadina tai, jog sienų tapybos, freskų ir kitų detalių nesunaikino šimtmečiai bei buvę ansamblio valdytojai. Tytuvė-nų piligrimų centro gidė vadybinin-kė Rūta Krencienė sako, kad niekas šiandien dar negalėtų pasakyti, kiek meno vertybių slypi po storu amžių kiautu. Kad pasiektų meno kūrinį, restauratoriams tenka prasiskverbti pro 15, net 24 dažų ar tinko sluoks-nius. Restauratorius Marijus Rim-kevičius tvirtina, jog tai, ką jie randa šiame vienuolyne, yra tikras stebu-klas, nes per šimtmečių bėgsmą ko tiktai su tomis sienomis nebuvo da-ryta. Tačiau piešiniai kažkodėl nebu-vo nukapoti, nuskusti, o tik uždažyti. Net sovietmečiu sienomis išvedžioti elektros laidai labai didelės žalos ne-padarė, nes linijos laidams iškapotos tik siaurais grioveliais.

Tytuvėnų piligrimų centro dar-buotojai pasakoja, kaip vienuolynas bus pritaikytas šiandienai. Virš refl ek-toriaus buvusioje vienuolyno bibliote-koje bus įkurtos rekolekcijų patalpos. Maldininkams bus įrengtos 5 ar 6 ce-lės. Daug vietos numatyta skirti Šiau-lių vyskupijos muziejui. Jo eksponatai bus keičiami siekiant, kad kuo dau-giau žmonių pamatytų atokiai esan-čių bažnyčių paveikslus. „Vienuoly-nas turėjo savo sodą, kurio šiandien nėra. Turime vilčių jį vėl turėti. Vyno gal negaminsime (nors vynininko pa-reigybė vienuolyne buvo), bet svečius galėtume pavaišinti sodo gėrybėmis ir savo išaugintų vaistažolių arbatomis. Taigi vienuolyno pastatas bus pri-taikytas edukacinei veiklai, piligri-mams, turizmui. Diskotekų čia tikrai nebus“, – tvirtina R.Krencienė.

Ateiti es Nida

Seniūnas R.Čerkauskas sako, kad ateityje Tytuvėnų laukia gražios per-mainos. Prie Bridvaišio turėtų atsirasti patogios automobilių stovėjimo aikš-telės, po žeme bus paslėpti labai vaiz-dą gadinantys ir kitokių nepatogumų sukeliantys elektros laidai. Ten, kur buvo valymo įrengimai, turėtų atsiras-ti vaikų žaidimų aikštelės, vietos pala-pinėms. Išnuomojus suprojektuotus sklypus, tikimasi, atsiras pramogauti skirtos vietos. To dabar Tytuvėnams dar labai trūksta. Bus pastatytas nau-jas gražus tiltas į salą, nes senasis jau baigia suklypti, o ir neišvaizdus buvo. Tiltas ir šokinėjimo į vandenį bokš-tas jau pastatyti. Nusidriekė 13,5 km dviračių takas apie Giliaus ir Bridvai-šio ežerus. Palei taką įrengtos poilsio aikštelės. Pažintinis pėsčiųjų takas apie Gilių poilsiautojų jau seniai pamėgtas. Išvalius už klebonijos slūgsančią pel-kę atsiras du ežeriukai su sala. O tie aukšti pelkės krantai taptų amfi tea-tru. Įspūdingesnės vietos renginiams niekas neturėtų, o tytuvėniškiams pati gamta tai siūlo. Gal kada nors Tytuvė-nai ir naujus kultūros namus turės, ne-bereikės jų nuomotis iš bažnyčios.

Tytuvėnai vilios gražiomis permainomis

Šio krašto žmonės dar nežino, kad gyvena ateiti es Nidoje. Čia esantys gamtos ir kultūros paveldo lobiai stebina ne vieną.

Prie Bridvaišio.

Kultūros namai prie bažnyčios ir vienuolyno ansamblio – ti kras šašas. Renovuota Tytuvėnų gimnazija. Autorės nuotraukos

Tytuvėnuose gausu kultūros paveldo objektų.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 15

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Verti kaliai: Taburetė. Sanitaru. Auka. Šprotai. Ausis. Lada. Narės. Palanga. Jokio. Nykštys. Sun-ka. Espada. Kelmo. Uosis. Raštas. Utena. Žiedais. Nulipus. Voverė. Bals. Morad. Nėra. Nuga. Nesą. Ant.Horizontaliai: Pamažu. Pluta. Rupija. Kuras. Odinė. Rato. Delakrua. Stasys. Tari. Mėnuo. Niek-šu. Seto. Įžanga. Rauplys. Tamsi. NEBL. Švedo. Tona. Dainava. Non. Alpėse. Aure. Ringas. Vi-sur. Salė. Tadą.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: GANDRIUKAI.

Kryžiažodžio, spausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

1. Skylė. 2. Stuobrys. 3. Stebuklas. 4. Dombra. 5. Komoda. 6. Atmosfera. 7. Stuburas. 8. Siera. 9. Kobra. 10. Ikona. 11. Lokys. 12. Rifas. 13. Marmuras. 14. Graikija. 15. Samti s. 16. Skrynia. 17. Sirupas. 18. Seifas. 19. Kupstas. Kurortas. 20. Dangti s. Dvirati s. 21. Kipras. 22. Marabu. 23. Banknotas. 24. Žinduolis. 25. Sakai. 26. Sklindis. 27. Saliutas. 28. Uodas. 29. Kuopa. Kaunas. 30. Krona. Kantas. 31. Šilas. 32. Estai.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽEMUOGĖS.

Laisvalaikis

Avinams kita savaitė bus gana nerami. Mažiausia dingsti s gali sukelti skandalą, neteisingai ištartas žodis – kivirčą. Patarimas vienas – iš-likite ramūs ir atminkite, kad tokios dienos anksčiau ar vėliau praeina. Verčiau mėgaukitės šilta vasara.

Jaučiai kitą savaitę gali elgti s netgi atsargiau negu reikalauja situ-acija. Jūs nemėgstate permainų, bet metas susimąstyti , ar jūsų vidiniai iš-gyvenimai tėra trumpalaikis reiškinys, ar tai vis dėlto smarki audra, turinti pakeisti jūsų gyvenimą. Pasistenkite būti atviri patys sau.

Dvyniai turi toliau realizuoti savo sumanymus ir neišsigąsti sunku-mų. Ateinančiomis dienomis nekreip-kite dėmesio į pavyduolius ir pinigus, jie to neverti . Svarbiausia – pamėgin-kite rasti pusiausvyrą savyje.

Vėžiai kitą savaitę turėtų šiek ti ek atsipalaiduoti ir nebesijaudin-ti dėl savo fi nansinės padėti es – tai ati ma visą energiją. Visos jūsų prob-lemos – dėl baimės tapti priklauso-mam. Žvaigždės pataria: ti esiog gy-venkite, ir viskas pamažu stos į savo vietas.

Liūtams kitą savaitę gali smarkiai pasisekti , ir viskas pakryps į gerąją pusę. Savigarbos jausmas bus sti prus kaip niekada. Žvaigždės jums palankios, jos pataria vadovau-ti s nuojauta.

Mergelės turės priimti spren-dimus be dvejonių ir svarstymų. Juos rasite labai greitai. Tik pasistenkite pasirinkti teisingus, kad jie praverstų ti ek profesinėje veikloje, ti ek asme-niniame gyvenime.

HoroskopaiHoroskopai

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose lange-liuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(rugpjūčio 9–15 d.)

Svarstyklės kitą savaitę už-simanys pagyventi savo malonumui, tuo labiau kad tam esama puikių galimybių. Mėgaukitės sėkme, kuri pati skuba jums į rankas, bet nepa-kilkite pernelyg aukštai į debesis ir prsiminkite žemę, kuri gali būti gana kieta.

Skorpionai kitą savaitę gali pajusti , kad jų jėgos senka. Taip ir yra. Pristabdykite arklius, kad galė-tumėte pasirūpinti savo sveikata. Rei-kia įkrauti baterijas būsimiems dar-bams.

Šauliams iškils daugybė klau-simų, reikalaujančių sprendimo. Dar-be galite laukti paaukšti nimo. Sten-kitės dar labiau ir pelnysite jums pa-ruoštas likimo dovanas. Savaitė bus sėkminga, tad ženkite į priekį ramia širdimi.

Ožiaragiai pagaliau ras būdą senoms problemoms išspręs-ti. Čia gana svarbų vaidmenį suvai-dins nuojauta, net jei jos sufl eruoja-mi sprendimai prieštarauja sveikam protui. Darykite tai, kas reikalinga, ir ženkite pirmyn.

Vandeniai gali pajusti, kad kažkas griežia ant jų dantį. Nemalo-ni padėtis. Nors visai nesvarbu, ar čia esama jūsų kaltės, ar ne. Visos šios problemos bus gera pamoka ateičiai.

Žuvys kitą savaitę baigs tvar-kyti svarbius reikalus. Net jei išėjo ne taip, kaip planuota, susitaikyki-te su tuo ir eikite toliau. Tai padės sukaupti teigiamos energijos ir su-darys sąlygas siekti gerų rezultatų ateityje.

Juvelyrinių prekių parduotuvėje jauna moteris paprašo pardavėjos pa-rodyti kelis verti ngus papuošalus. Tuo metu ją atlydėjęs vyras pradeda ner-vingai tampyti kelnių kišenes. Moteris viską supratusi taria pardavėjai:

– Ateisime kitą kartą. Mano vyras pamiršo revolverį.

• • •

Ponia duoda elgetai du eurus ir sako:

– Žiūrėkite, kad nepirktumėte man alkoholio.

– Jums? Kaip jums šovė į galvą to-kia minti s?

• • •

Geografi jos pamoka. Mokytojas klausia Dominyko:

– Kaip vadinasi Madrido gyven-tojai?

– Iš kur man žinoti ? Ten juk gyve-na keli milijonai žmonių.

Anekdotai

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

VERTIKALIAI: 1. Įrenginys skysčiui laiky-ti , plaukykla. 2. Namas ar namelis, skirtas maudyti s. 3. Statybinė plokštė. 4. Simet-riškai sudėstytų mažų, nedažytų lentelių grindys. 7. Baldas. 8. Vaiskrūmis sulti ngo-mis uogomis. 12. Šveičiamasis popierius. 13. Sienų apmušalai. 14. Elektros saugi-klio įdėklas. 15. Dervos pavidalo statybi-nė medžiaga. 18. Vieta po lova. 19. Jun-giamoji medžiaga. 20. Prietaisas užrakin-ti . 21. Arkų, paremtų kolonomis, eilė. 24. Nukirstas ir nugenėtas medis. 25. Vine-lė, kuria, užplakant galą, jungiami meta-liniai daiktai.HORIZONTALIAI: 5. Varstoma, kilnoja-ma tvoros dalis. 6. Įsti klinta anga šviesai įeiti . 9. Griovelis, lovelis ar vamzdis kam nors tekėti . 10. Smailus metalinis kala-mas smaigas su galvute. 11. Mediena. 16. Spalvotų sti klų paveikslas lange, duryse, sienoje. 17. Miestas Kreti ngos rajone. 22. Kambarinis augalas mėsingais lapais. 23. Kibirkšti s. 26. Higienos kambarys. 27. Da-žomoji medžiaga. 28. Įvairios sudėti es ti rš-ta medžiaga klijuoti , glaistyti . 29. Energija. 30. Žemės sklypas daržovėms auginti .

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 2416 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.15 Tūkstantmečio

akimirkos (k.). 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Retrospektyva. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Bėdų turgus. 19.30 Klausimėlis. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 Jubiliejinio tarptautinio

poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2009“ atgarsiai.

22.25 Dalia Kutraitė kalbina... Romualdą Ozolą.

23.00 Panorama. 23.30 Gražiausia pasaulio

muzika. Dainuoja Edgaras Montvidas.

0.50 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Kelionės į pasaulio

kraštą“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Kelionės į pasaulio

kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Veiksmo f. „Drakono grumtynės“. (N-14)

22.55 „Nuoga ir tuo paten-kinta“. Realybės šou. (N-7)

23.55 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 „Tavo augintinis“. (k.).

Laida apie sveikatą. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „El Maria-

chi“. (N-14) 22.35 „CSI Majamis“. (N-14) 23.40 Biografi nė drama „Ties

jausmų riba“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigž-

džių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.55 Super Liuks! Grupės

„69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“.

13.30 Super Liuks! Žvaigž-džių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 17.55 Super Liuks! Grupės

„69 danguje“ koncer-tas „Supermergaičių vasara“.

19.30 Super Liuks! Žvaigž-džių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio“ turnyras (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.)

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Kuluarai (k.). 12.15 Talentų ringas. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 14.55 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 15.20 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas. 18.45 Savaitė. 19.15 Pasaulio panorama. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.20 Serialas „Puaro“. 22.05 Tūkstantmečio

akimirkos. 22.20 Žmonės kaip žmonės. 23.00 Panorama. 23.30 Festivalis „Operetė

Kauno pilyje 2010“ (1 koncertas).

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Kelionės į pasaulio

kraštą“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Kelionės į pasaulio

kraštą“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Lietuviško kino vakaras. Drama „Gražuolė“ (1969 m., Lietuva).

22.20 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

23.20 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 „Pretendentas“ (k.).

(N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Siaubo f. „Baubas 2“.

(N-14) 22.45 „CSI Majamis“. (N-14) 23.45 Veiksmo f.

„Griausmaširdis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

8.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

10.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

10.55 Liuks! Muzika. 11.55 KĮŽ karta. „Kelias į

žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

14.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 17.55 KĮŽ karta. „Kelias į

žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

20.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7.

Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.).

8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 Penktoji pavara (k.). 12.40 Girių takais. 13.10 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai (k.).

14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 14.30 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas

„Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 8.55 Animac. f. „Tomas

ir Džeris“ (k.). 10.30 Romantinė drama

„Prieš patekant saulei“ (k). (1995 m., JAV, Šveicarija, Austrija). (N-7)

12.30 Oplia! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas

„Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Paskutinė

instancija. 20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Veiksmo komedija

„Maverikas“ (1994 m., JAV). (N-7)

1.10 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Trembita. 13.15 Misija. Lietuvis (k.). 14.00 Klausimėlis (k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Dok. serialas

„Tuk tuk Indija“. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai -112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 Melodrama „Meilė

rudenį“ (k.). (2009 m., Vokietija). (N-7)

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai -112“. (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 „Spąstai“. Realybės

dokumentika. 21.05 Geras fi lmas.

Trileris „Prezidento patikėtinis II“ (2002 m., JAV). (N-7)

22.55 Žinios. 23.20 „Žaibiški tyrimai“

(k.). (N-7) 0.20 Kung fu išmintis

(k.). (N-7) 0.50 Žvejų mūšis (k.). 1.20 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija

„Na ir kas“ (2001 m., D. Britanija, Argentina). (N-7)

8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Fantastinis f. „Ugnis

ir ledas“ (k.). (2008 m., JAV).

12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas

„Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7)

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 20.00 „Gedimino 11“.

(N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. Auto loto. 22.00 Komedija „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f.

„Meksikietis (2001 m., JAV, Meksika). (N-7)

1.35 Komedija „Biuras“. (N-7)

2.05 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“ (2007 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 9, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Atsiliepk dainoj. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Rudžianskas. 22.58 LR himnas.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas

„Tazmanija“. 7.45 Malachovas +. 8.50 Pričiupom! (k.) 9.25 Kakadu. (N-7) 10.30 Baras „Pas Violą“

(k.). 11.30 Oplia! (k.). (N-7) 12.00 Super Kakadu (k.).

(N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas

„Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Paskutinė instancija. 20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Veiksmo f.

„Pasiekiamas taikinys“ (2004 m., Bulgarija). (N-14)

0.20 Serialas „Purvas, seksas, pinigai“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Giminės“. 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Vilniaus albumas. 13.15 Idėjų metas (k.). 13.45 Keliaukime po

Lietuvą (k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Dok. serialas

„Tuk tuk Indija“. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pinigų karta. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas Kalas

II“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Drakono bučinys“ (2001 m., Prancūzija, JAV). (N-7)

23.00 Žinios. 23.25 Trileris „Prezidento

patikėtinis II“ (2002 m., JAV). (N-7)

1.10 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija

„Na ir kas“ (2001 m., D. Britanija, Argentina). (N-7)

8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.00 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Hantikas. Sekliai ir

paslaptys“. (N-7) 14.35 Animac. f. „Ilgoji

pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 20.10 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Liudininkai“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.00 Veiksmo f. „Tvirtovė 2: Sugrįžimas“ (1999 m., JAV). (N-7)

0.45 „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14)

1.40 Komedija „Biuras“. (N-7)

2.10 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“ (2007 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 10, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir

religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

S.Lygutaitė-Bucevičienė. 22.58 LR himnas.

„Kaprio sala“. „Maverikas“. „Meksikieti s“. „Prezidento pati kėti nis II“.

„Tuk tuk Indija“. „Pasiekiamas taikinys“. „Harperio sala. „Drakono bučinys“.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 17TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Festivalis „Operetė

Kauno pilyje 2010“ (k.). (1 koncertas).

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Menas ir mitai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Teisė žinoti. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Tapatybės labirintai. 20.40 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas (k.). (1 d.).

20.55 Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“.

22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.30 Nakties serenados

Palangos gintaro muziejaus terasoje.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas

„Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas

„Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Kelionės

į pasaulio kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Nuotykių serialas „Karaliaus Saliamono kasyklos“.

22.45 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

23.45 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 Drama

„Pretendentas“(k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas

žmogus“. (N-7) 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Drama „Visa

griaunantis melas“. (N-14)

22.40 „CSI Majamis“. (N-14) 23.40 Drama „La Bamba“.

(N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.55 Super Liuks! Grupės „69

danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 17.55 Super Liuks! Grupės „69

danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“.

19.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.50 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova -

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 13.50 Super L.T. (k.). (N-7) 14.30 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 15.00 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.10 Dėmesio! Į ekraną! 23.45 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Amžių šešėliuose (k.). 12.10 Gražiausios „Triumfo

arkos“ akimirkos. 13.15 Tūkstantmečio

akimirkos. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Mūsų miesteliai. Salakas

(2 d.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Pinigų karta. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Žmonės kaip žmonės (k.).

20.55 Jubiliejinio tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2009“ atgarsiai.

22.05 Europiada. Kelias į Lietuvą.

22.30 Kūrybos metas. 23.00 Panorama. 23.30 Džiazo muzikos

vakaras. 0.15 „Las Vegasas“. (N-7)

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 Dok. serialas

„Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.). 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.).

(N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Kelionės į

pasaulio kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Nuotykių serialas „Karaliaus Saliamono kasyklos“.

22.45 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

23.45 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas žmogus“.

(N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“.

(N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Erotinis veiksmo trileris

„Laukinės aistros“. (N-14) 23.10 „CSI Majamis. (N-14) 0.10 Komedija „Didysis

Lebovskis“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

9.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

9.55 Liuks! Muzika. 10.55 KĮŽ karta. „Kelias į

žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

12.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

13.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

15.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

15.55 Liuks! Muzika. 16.55 KĮŽ karta. „Kelias į

žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

18.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

19.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

21.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

21.55 Liuks! Muzika. 23.05 The Rolling Stones.

Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.05 Nacionalinių futbolo

rinktinių draugiškų rungtynių transliacija. Lietuva–Baltarusija. Pertraukoje – Žinios.

20.05 Reporteris. 20.45 2011 m. Europos

jaunimo (U-21) čempionato atrankos varžybos. Lietuva-Portugalija. Pertraukoje – Žinios.

22.50 „Seksas ir miestas“. (N-14)

23.25 Dėmesio! Į ekraną! 24.00 Reporteris.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas

„Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 9.25 Kakadu. (N-7) 10.30 Valanda su Rūta

(k.). 11.45 Paskutinė instancija

(k.). 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialais

„Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Paskutinė

instancija. 20.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 Serialas „Purvas,

seksas, pinigai“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Rusų gatvė. 13.15 Pinigų karta (k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Dok. serialas

„Tuk tuk Indija“. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Kriminalinė drama „Karlito kelias“ (1993 m., JAV). (N-14)

23.50 Žinios. 0.15 Drama „Tarp ryklių“

(k.). (1994 m., JAV). (N-7)

2.00 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai (k.). (N-7) 7.55 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Nuodėmių

dešimtukas (k.). (N-7)

11.50 Aistrų pakrantė (k.). (N-7)

12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas

„Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7)

14.35 „Ilgoji pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. (N-7). 20.10 Turtuoliai – vargšai.

(N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Psichiatras“

(2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada). (N-14)

23.00 Drama „Geri vyrukai“ (1992 m., JAV). (N-7)

1.45 Komedija „Biuras“. (N-7)

2.10 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“ (2007 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 11, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Mickevičius. 22.58 LR himnas.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas

„Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 8.50 Pričiupom! (k.). 9.25 Kakadu. (N-7) 10.30 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7)

12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kambarių plėšikai

(k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. (N-7) 14.05 Animac. serialas

„Tazmanija“. 14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Paskutinė

instancija. 20.00 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7)

21.00 Kambarių plėšikai. (N-7)

21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Europietiškas

kaimas Lietuvoje. 22.38 Veiksmo f .

„Mirtinas šūvis“ (1989 m., JAV). (N-14)

0.40 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis

prerijose“. 10.00 „Giminės“. 11.00 Forumas. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Menora. 13.15 Savaitės atgarsiai

(k.). 14.15 Serialas „Kaprio

sala“. 15.15 Dok. serialas

„Tuk tuk Indija“. 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“ . (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Vasaros koncertai. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Vasaros nakties

muzika. Klaipėdos pilies džiazo festivalis 2010. (1 koncertas).

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Geras fi lmas.

Kriminalinis trileris „Sukčiai“ (2001 m., JAV, Kanada). (N-7)

23.15 Žinios. 23.40 „Drūtsraigtis

Lietuvos galiūnas 2010“ (k.). (3 etapas).

0.55 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

1.25 Tauro ragas (k.). 1.55 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija

„Na ir kas“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Turtuoliai – vargšai

(k.). (N-7) 11.50 Aistrų pakrantė (k.).

(N-7) 12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas

„Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7)

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 20.10 Aš! (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė.

(N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Kastlas“. (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Paniręs

Fantomas“ (2005 m., JAV). (N-14)

1.00 Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14)

1.50 Mistinė drama „Gelbstint Greisę“. (N-14)

Rugpjūčio 12, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.

„Giminės“. „Žvėris“. „Geri vyrukai“. „Karlito kelias“.

Forumas. „Mirti nas šūvis“. Aistrų pakrantė. „Sukčiai“.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 2418 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Kelias. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Keliaukime po Lietuvą. 11.30 TV teatro klasika.

Spektaklis „Senojo gluosnio pasakojimai“ (1, 2 d.).

14.20 Europiada. Kelias į Lietuvą (k.).

14.50 Tapatybės labirintai (k.).

15.20 Valstybės kino metraštis. Lietuvos teatrai – 2007 m.

15.50 Gražiausi Palangos šlageriai (pirmas koncertas).

16.40 Nacionalinė paieškų tarnyba.

17.10 Bėdų turgus. 17.55 Misija. Lietuvis. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“ (k.).

19.25 Gamtoje. Pusiaujo krašte Ekvadore (2 d.).

19.55 TV fi lmas „Namo“. 21.05 Fantastinis nuotykių f.

„Atgal į ateitį 2“. 23.00 Panorama. 23.15 Trileris „Mamutas“.

(N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Kas namie

šeimininkas? 11.10 Liūtų tėvas. 11.50 „Raganaitė Sabrina“

(k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7)

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Dok. serialas „Dienos

zoologijos sode“. 16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Veiksmo komedija

„Visiškai slaptai“. (N-7)

20.40 „Midsomerio žmogžudystės XI. Šulinys“. (N-7)

22.35 Siaubo trileris „Nešantys žinią“. (N-14).

TV6 9.30 Teleparduotuvė. 9.45 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7)

11.00 Kibernetas. 11.35 Kinas, kinas... 12.10 Ištikimybės testas.

(N-7) 12.45 „Geriausių virėjų

kovos“. Kulinarinis šou.

13.45 Jokių kliūčių! (k.). (N-7). 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Bėglys“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.10 Drama „Kalnų

gelbėtojai“. (N-7) 19.20 Nuotykių f. „Gelbėtojai:

havajietiškos vestuvės“. (N-7)

21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 „Sukčiai Ričiai“.

(N-14) 23.00 Drama „Herojai“.

(N-14) 24.00 Komedija „Pabučiuok

nuotaką. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 10.15 Liuks! Muzika.

11.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

16.15 Liuks! Muzika. 17.10 Super Liuks! Grupės

„69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“.

18.45 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.10 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.

22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams.

22.25 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Vaid. f. „Sužadėtuvių

žiedas“. (N-7) 11.00 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Komedija „Raganaitės

meilė“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara (k.). 15.30 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.30 Drama „Selena“.

(N-14) 0.10 Gyvai.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Kūrybos metas (k.). 12.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Teisė žinoti. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Gamtos patruliai. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Krašto garbė. 21.10 Senas geras kinas.

Romantiška komedija „Butas“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.30 Gražiausi Palangos

šlageriai. (1 koncertas).

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 9.30 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 Animac. serialas

„Dinozaurų karalius“. 12.00 Dok. serialas

„Kelionės į pasaulio kraštą“ (k.).

13.00 „Indiškos aistros“ (k.).

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Kelionės

į pasaulio kraštą“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 „Midsomerio žmogžudystės XI. Kruvinos vestuvės“. (N-7)

22.55 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

23.55 Kriminalinis serialas „Likvidacija“. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Nematomas žmogus“

(k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Nematomas

žmogus“. (N-7) 19.00 Drama

„Pretendentas“. (N-7) 20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“.

(N-14) 22.00 Komedija „Sukčiai

Ričiai“. (N-14) 23.00 „Herojai“. (N-14) 24.00 Komedija „Aistringas

pomėgis“. (N-7)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

8.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

9.55 Liuks! Muzika. 11.35 Pirmas kartas su

žvaigžde. 12.00 KĮŽ karta. „Kelias į

žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

14.30 Super Liuks! M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

15.55 Liuks! Muzika. 17.35 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.00 KĮŽ karta. „Kelias į

žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

20.25 Liuks! Muzika. 22.00 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.25 KĮŽ karta. „Kelias į

žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 15.00 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Drama „Raudonasis

smuikas“. (N-14) 0.35 Reporteris.

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

6.55 „Ogis ir tarakonai“. 7.20 Animac. serialas

„Tazmanija“ (k.). 7.45 Malachovas +. 8.50 Pričiupom! (k.). 10.00 Kakadu. (N-7) 10.30 Tarptautinis šlagerių

festivalis „Palanga 2010“. Antroji diena (k.).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. (N-7)

14.05 Animac. serialas „Tazmanija“.

14.35 „Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Baras „Pas Violą“. 20.10 Nuotykių f. „Haris

Poteris ir paslapčių kambarys“ (2002 m., JAV, Vokietija, D. Britanija). (N-7)

23.25 Siaubo trileris „Egzorcistas. Pradžia“ (2004 m., JAV). (N-14)

1.40 Komedija „Nesantaikos vaisiai“ (1997 m., JAV).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 „Giminės“. 11.00 Akiračiai. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Vilniaus sąsiuvinis. 13.15 Duokim garo! 15.15 Dok. serialas „Nylių

Amerika“ (1 d.). 16.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7)

18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. 19.50 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Fantastinis nuotykių

f. „Atgal į ateitį 2“ (1989 m., JAV).

21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Atgal į ateitį“

(tęsinys). 23.15 Trileris „Mamutas“

(2006 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai -112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Pirato širdis“ (k.). 14.20 Muzikinė popietė. 14.50 Muzikinė skrynelė. 15.20 „Vaiduoklių

istorijos“. 15.45 Animac. serialas

„Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“ . (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 „Liejyklos 4“. (N-7) 22.20 Pasaulio galiūnų

komandinis čempionatas 2008 m.

23.20 Kriminalinis trileris „Sukčiai“ (2001 m., JAV, Kanada). (N-7)

1.25 Žvejų mūšis (k.). 1.55 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 Komedija „Na ir

kas“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 „Aš!“ Gyvenimo

būdo realybės laida (k.). (N-7)

11.50 Aistrų pakrantė (k.). (N-7)

12.35 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 Animac. serialas

„Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. (N-7)

14.35 Animac. f. „Ilgoji pertrauka“.

15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama

„Nuodėmingoji“. (N-7)

16.40 „Meilės jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Gyvenimas yra

gražus. (N-7) 20.00 Nuotykių komedija

„Naktis muziejuje“ (2006 m., D. Britanija). (N-7)

22.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Turkija–Lietuva.

24.00 Drama „Už grotų“ (2000 m., JAV). (N-14)

2.00 Drama „Nelemtą valandą“ (2004 m., Brazilija, Argentina, Portugalija). (N-14)

Rugpjūčio 13, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

R.Burokas. 22.58 LR himnas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 Animac. serialas

„Superfi lmukai!“ 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 „Brangioji, aš

sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Kramtukai 2“ (1988 m., JAV). (N-7)

11.40 Veiksmo ir nuotykių komedija „Beprotiškiausios melodijos. Nuotykiai tęsiasi“ (2003 m., Vokietija, JAV).

13.20 Animac. serialas „Tazmanija“ (k.).

13.50 „Kremas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Oplia! (N-7) 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 „Ledų šventė“.

Koncertas. 21.10 Veiksmo trileris

„Mobilusis“ (2004 m., JAV). (N-7)

22.55 Siaubo trileris „Skambutis 2“ (2005 m., JAV). (N-14)

1.30 Erotinis f. „Didžiausias tabu“ (1993 m., JAV). (S)

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. serialas

„Šeimos šunelis“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 11.30 Pulsas. 12.00 „Jūrų žvalgas“. 13.00 Detektyvas

„Komisaras Montalbanas. Išvyka į Tindarį“. (N-7)

15.00 Istorinė dokumentika. „Tankai Auksiniame mieste“.

16.00 Žinios (su vertimuį gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas. 18.30 Legendinės

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžybos. 1996 m. Atlantos vasaros olimpinės žaidynės. Lietuva–Kroatija. Finalas.

20.10 Klausimėlis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Pasaulio panorama. 21.15 Gražiausios

„Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine. 23.00 Vaid. f. „Aš esi tu“.

(2006 m., Lietuva).

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai (k.).

8.00 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

8.30 Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (k.).

9.00 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis

VI (k.). (N-7) 11.55 Nuotykių f.

„Gražuolė ir pabaisa“ (2003 m., PAR, D. Britanija). (N-7)

13.45 „Tėčiui, tėveliui“. Koncertas.

14.40 Muzikinė skrynelė (k.).

15.10 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

16.00 Akistata su Lietuva (k.).

16.30 Tarp miesto ir kaimo (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“. „Liga“. (N-7)

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos 4“. (N-7) 22.15 IV Pasaulio imtynių

žaidynės. Šiauliai 2009 m.

23.25 Komiška drama „800 kulkų“ (2002 m., Ispanija). (N-7)

2.00 Bamba. (S)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 Animac. serialas

„Smalsutė Dora“. 7.30 „Vėžliukai

nindzės“. 8.00 Kriminalinė

komedija „Aiškiaregys“. (N-7)

9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Jei ne

Vinis Diksis...“ (2005 m., JAV).

12.10 Drama „Kelias į pergalę“ (2006 m., JAV).

13.55 Drama „Skrydis 93“ (2006 m., JAV). (N-7)

15.15 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Draugiškos

vyrų krepšinio rungtynės. Vokietija-Lietuva.

21.00 Veiksmo f. „Diena po rytojaus“ (2004 m., JAV). (N-7)

23.30 Drama „Sapnuose“ (1999 m., JAV). (N-14)

1.30 Drama „Laikraštis“ (1994 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 14, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.35 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

„Mamutas“. „Egzorcistas. Pradžia“. „Už grotų“. „Liejyklos 4“.

Sveikinimų koncertas. „Mobilusis“. „Sapnuose“. „800 kulkų“.

Gimtasis kraštas2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 24 19TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. Pusiaujo krašte

Ekvadore (k.). (2 d.). 8.30 Vaikų šalis. 9.05 Gimnazistai (k.). 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai. Salakas

(k.). (2 d.). 13.15 Misija. Lietuvis. 15.30 Žolinė. „Kalnų“

giedojimas Žemaitijoje. 14.20 Dok. f. „Kryžių

šventovė“. 2010 m. 14.55 Dalia Kutraitė kalbina...

Romualdą Ozolą (k.). 15.20 Valstybės kino metraštis.

Šou pramogos... 2007 m.

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė. 17.40 Dok. f. „Nueinančios

vasaros teatrai“. 2006 m.

18.33 Pasaulio dokumentika. „Šeimos albumas“ (k.).

19.28 Nepažintas pasaulis. Kuršių Nerija.

19.58 Kuliarai. 20.38 LTV dok. f. „Mūsų

krepšinis“ (2 d.). 21.40 Perkusijos virtuozai. 23.00 Panorama. 23.15 Pasaulio panorama. 23.45 Vesternas „Geras, blogas

ir bjaurus“. (N-14)

TV1 9.05 Dok. serialas „Kelionės į

pasaulio kraštą“ (k.). 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės

dokumentika. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų namai“

(k.). 13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 Dok. serialas „Dienos zoologijos sode“.

16.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7)

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Nuotykių f. „Andrė“. 20.55 Nuotykių komedija

„Asteriksas ir Obeliksas prieš Cezarį“.

23.00 „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.).

24.00 Retrospektyva.

TV6 8.40 Teleparduotuvė. 9.00 Sveikatos paslaptys. 9.30 Vienam gale kablys. 10.10 „9,5 savaitės“.

TV projektas. (N-7) 10.55 „Geriausių virėjų kovos“.

Kulinarinis šou (k.). 12.00 Nuotykių komedija

„Rokio ir Bulvinklio nuotykiai“.

13.45 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Flešas

Gordonas“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.10 Drama „Kalnų

gelbėtojai“. (N-7) 19.20 Romantinė komedija

„Maža paslaptis“. (N-7) 21.00 „Futurama“. (N-7) 21.30 Animac. serialas „Šeimos

bičas“. (N-14) 22.00 Komedija „Sukčiai

Ričiai“. (N-14) 23.00 Drama „Herojai“. (N-14) 24.00 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Erotinės

istorijos“ . (S) 1.40 Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 The Rolling Stones.

Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

8.25 Liuks! Muzika. 10.10 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

11.35 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

13.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

14.25 Liuks! Muzika. 16.10 Super Liuks!

M.Mikutavičiaus gyvo garso koncertas.

17.35 KĮŽ karta. „Kelias į žvaigždes. 20 metų prieš ir po“.

19.05 Pirmas kartas su žvaigžde.

19.30 The Rolling Stones. Dok. f. „Aštuntasis dešimtmetis“.

20.25 Liuks! Muzika. 22.00 „Ragai“. 22.25 „Kelias į žvaigždes.

20 metų prieš ir po“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Žvejo biblija. 9.00 Romantinė komedija

„Ištekėti už Rajano Benkso“.

11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Didžiosios

Australijos sepijos“. (N-7) 13.00 Vaid. f. „Sužadėtuvių

žiedas“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara. 15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės. Panevėžio „Ekranas“–Marijampolės „Sūduva“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai. 22.15 „Aklas teisingumas“.

(N-14) 23.15 Festivalis „Tamsta

Muzika 2010“.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 „Superfi lmukai!“. 8.10 „Magija“. 8.35 „Betmenas“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Garbanė Sju“ (1991 m., JAV).

12.05 Romantinė drama „Medisono grafystės tiltai“ (1995 m., JAV). (N-7)

14.55 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou. 17.45 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Teleloto. 20.30 „Žvaigždžių duetai

4“. Muzikinis šou. Didysis fi nalas.

23.50 Snobo naktis. Drama „Aš esu Semas“ (2001 m., JAV). (N-7)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Žolinės atlaidai

Pivašiūnuose. Šv. Mišių transliacija.

13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“. (N-7)

15.45 Klausimėlis. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų kalbą). 16.10 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 17.15 Arti toli. 18.15 Negali būti. 18.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 19.15 Emigrantai. 20.00 Keliaukime po

Lietuvą. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės fi lmų

fi lmas. Politinis trileris „Deimantai“ (2008 m., JAV).(N-7)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai

(k.). 8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis

VII (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas

Kalas II“. 13.35 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 17.00 „Spąstai“

(k.). Realybės dokumentika.

17.30 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (4 etapas).

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Meilės istorijos.

„Meilės potvyniai“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

23.10 Veiksmo f. „Drakono bučinys“ (2001 m., JAV. Prancūzija). (N-7)

1.00 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7)

2.00 Bamba. (S)

6.00 Teleparduotuvė. 6.10 Komedija

„Amžinasis nevykėlis Byveris“ (1983 m., JAV).

7.50 Komedija šeimai „Naktis muziejuje“ (k.).(2006 m., JAV, D. Britanija). (N-7)

10.00 Animac. f. „Ališa Popovičius ir Slibinas Tugorius“.

11.30 Komedija „Mano geriausio draugo vestuvės“ (1997 m., JAV). (N-7)

13.35 Komedija „Kaimiečiai Beverlyje“ (1993 m., JAV).

15.15 Filmas šeimai „Riteris Penas“ (2003 m., JAV).

17.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Kroatija-Lietuva. Pertraukoje – TV3 žinios.

19.30 Koncertas BITĖLANDAS 2010.

22.30 Trileris „Naktinis reisas“ (2005 m., JAV). (N-14)

24.00 Siaubo f. „Nebylus įspėjimas“ (2003 m., JAV). (N-14)

1.40 Drama „Ugningos merginos“ (1996 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 15, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė.

9.03 Vasaros metą – vasaros dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.32 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.33 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Deimantai“. „Garbanė Sju“. „Nakti nis reisas“. „Meilės potvyniai“.

BTVPirmadienis, rugpjūčio 9 d.

21.05 val. GERAS FILMAS. „Prezidento patikėtinis II“. Trileris. JAV, 2002 m. (N-7). Rež. Eric Norris.

Vaidina: Chuck Norris, Judson Mills, Jennifer Tung.Džošua Makordas – Jung-

tinių Amerikos Valstijų pre-zidento specialiųjų pavedimų vykdytojas. Dabar specialusis agentas daug laiko praleidžia dėstydamas Dalaso universi-tete, tačiau visai pasitraukti iš kovos su terorizmu fronto jam niekaip nepavyksta. Drauge su ištikimaisiais bendražygiais ir pagalbininkais: kine žmona ir naujuoju partneriu Diku Slei-teriu Džošua ruošiasi itin sudė-tingai ir slaptai antiteroristinei

operacijai Artimuosiuose Rytuose. Šiai sudėtingai užduočiai ten-ka sukaupti visą ryžtą, žinias, pasitelkti naujausias technologijas ir dar labiau ištobulintus kovų menų įgūdžius.

BTVAntradienis, rugpjūčio 10 d.

21.05 val. GERAS FILMAS. „Drakono bučinys“. Veiksmo f. Prancūzija, JAV, 2001 m. (N-7). Rež. Chris Nahon.

Vaidina: Jet Li, Bridget Fonda, Tcheky Karyo, Max Ryan.Slaptosios Pekino policijos agentas Liu Džianas atvyksta į

Paryžių padėti inspektoriui Žanui Pjerui Rišarui kovoti su kinų mafi ja. Iš pradžių viskas klostosi pagal planą. Narkotikų mafi jos bosas viešbučio kambaryje smaginasi su dviem policijos nusam-dytomis prostitutėmis, slaptos kameros seka kiekvieną jo žingsnį, o slėptuvėje tykantys „farai“ laukia patogaus momento pričiup-ti nusikaltėlį. Tačiau staiga įvykiai pakrypsta netikėta linkme. Operacijos metu Liu tampa prancūzų policijos komisaro nusi-kaltimo liudininku. Liu supranta, kad tapo šėtoniškojo komisa-ro sąmokslo auka. Tačiau ką jis gali įrodyti? Juk Rišaras – visoje Prancūzijoje gerbiamas policininkas. Iš viešbučio kinui pavyksta pasprukti su įrodymu – disku, kuriame užfi ksuotas Rišaro nusi-kaltimas. Dabar korumpuotas Paryžiaus policijos vadas turi su-gauti Liu Džianį – ant kortos pastatyta jo karjera ir reputacija. Tačiau tobulai kovų menus įvaldęs kinas jau turi idealų planą.

Paryžiaus gatvėse užverda negailestinga kova. O Rišaro jau lau-kia pati baisiausia mirtis, įsikūrusi ant adatos smaigalio – „dra-kono bučinys“.

TV3Trečiadienis, rugpjūčio 11 d.

23.00 val. „Geri vyrukai“. Drama. JAV, 1992 m. (N-7). Rež. Rob Reiner.

Vaidina: Tom Cruise, Jack Nicholson, Demi Moore, Kevin Ba-con, Kiefer Sutherland.

Kuboje per nelaimingą atsitikimą žūva jūrininkas. Netrukus žmogžudyste apkaltinami du jauni karinio laivyno jūreiviai. Va-šingtone dirbančiai karinio laivyno advokatei (Demi Moore) tie-sa neatrodo aiški. Tirti bylą ji pakviečia ir advokatą Danielį (Tom Cruise). Teisininkai, kasdien susidurdami su vis naujomis kliūti-mis, atkakliai artėja prie tiesos. Pagaliau, didelių vidinių priešta-ravimų draskomi, jie turi galutinai apsispręsti – ginti vaikinus ar visomis išgalėmis slėpti laivyne vyraujančią ydingą tvarką

TV6Trečiadienis, rugpjūčio 11 d.

21.00 val. „Laukinės aistros“. Erotinis veiksmo trileris. JAV, 1998 m. (N-14). Rež. John McNaughton.

Vaidina: Kevin Bacon, Matt Dillon, Neve Campbell, Th eresa Russell, Denise Richards.

Vienos pietų Floridos mokyklos vadovas kaltinamas moks-leivės išprievartavimu. Iš pradžių dauguma mano, kad tai tėra prasimanymas, tačiau kai policiją pasiekia dar vienos merginos pranešimas apie tokį nusikaltimą, vadovaujančias pareigas ei-nančio vyro padėtis tampa beviltiška. Kur tiesa? Policijos de-tektyvui tenka sunkus tyrimas, įtariamam mokyklos vadovui – sunkus laukimas.

Lietuvos ryto TVPirmadienis – ketvirtadienis

21.50 val. Lietuva tiesiogiai. Aktualių pokalbių laida. Vedė-jas E.Jakilaitis.

Kiekvienas įvykis turi savo herojų, apie kurį jūs turite sužino-ti. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, kiekvieną vakarą, aktua-liausi Lietuvos ir pasaulio įvykiai ir pagrindiniai jų herojai, kurie neliko nepastebėti.

Lietuvos ryto TVSekmadienis, rugpjūčio 15 d.

8.30 val. Žvejo biblija. Laida žvejams. Vedėjas A.Blinstrubas.

Jei kartais taip susiklostys reikalai ir neliks laisvo savaitgalio mėgstamiausiam laisvalaikio pomėgiui meškeriojimui, nenusi-minkite. Kas antrą savaitgalį 10 valandą ryte per „Lietuvos ryto“ televiziją matysite laidą „Žvejo biblija“. Kartu su laidos vedėju Audriumi Blinstrubu nusikelsite ten, kur tikriausiai dar nebuvote, sužinosite ir patirsite kartu tai, ko dar tikriausiai nepatyrėte, ir su nauja energija vėl galėsite pasinerti į artėjančios savaitės darbus, kurie dabar, sunkmečiu, mums visiems svarbūs kaip niekada. Lai-kas bėgs vis greičiau ir greičiau, nes kasdien žinosite, jog netrukus ir vėl susitiksime... O galbūt netgi pažvejosime kartu!

TV3Sekmadienis, rugpjūčio 15 d.

0.00 val. „Nebylus įspėjimas“.Siaubo fi lmas. JAV, 2003 m. (N-14). Rež. Christian McIntire.

Vaidina: Stephen Baldwin, A.J. Buckley, Billy Zane, David O’Donnell, Michelle Borth.

Ką tik baigęs studijas Leinas po netikėtos pusbrolio Džo žūties vyks-ta su draugais apžiūrėti paveldėtos kaimo sodybos. Čia kukurūzų lau-kuose pasirodo keisti ženklai, tačiau Leinas su bičiuliais nekreipia į juos dėmesio. Atvykusieji šventai įsitikinę, kad vietiniai kaimiečiai šitaip pokš-tauja su neprašytais svečiais. Deja, netrukus pradingsta Airisė. Drau-gija pamažu pradeda kreipti dėmesį į ženklus ir perspėjimus.

Gimtasis kraštas 2010 rugpjūčio 6–13 d., Nr. 2420 Įvairenybės

Nuo birželio vidurio nesiliaujanti kaitra Rusijoje privertė maskviečius keisti ilgametes vestuvių tradicijas.

„Niekas nesitikėjo tokios kai-tros, o prašymai tuoktis pateikia-mi mažiausiai prieš du mėnesius iki iškilmių. Labai liūdna žiūrėti į jau-navedžius ir svečius, leipstančius iš karščio per vestuvių puotas“, – sakė viena Rusijos sostinės vestuvių pla-nuotoja. Paprastai Maskvoje susi-

tuokiantys jaunuoliai po vedybų ce-remonijos važinėja po žymiausias sostinės vietas ir fotografuojasi, ta-čiau dėl kaitros šiemet jaunavedžiai atsisako šios tradicijos. Jie šią vasa-rą taip pat linkę atsisakyti stipriųjų gėrimų, kurie paprastai dominuo-ja rusų vestuvėse, o vietoj jų rinktis gaivinamuosius kokteilius su ledu.

Turizmo organizacija „VisitBri-tain“ atliko tyrimą, kuriame dalyva-vo 25 tūkst. žmonių iš 30 pasaulio

šalių. Ji norėjo nustatyti užsieniečių požiūrį į britų karališkąją šeimą. Ap-klausos duomenys rodo, kad 83 proc.

apklaustų rusų norėtų aplankyti su karališkąja šeima susijusias vietas, jei keliautų į Didžiąją Britaniją. Šias vietas norėtų aplankyti pusė galimų prancūzų turistų, 57 proc. amerikie-čių ir 71 proc. potencialių kinų tu-ristų. Tyrimo duomenimis, popu-liariausios turistų vietos Londone yra Londono bokštas, Nacionalinis jūreivystės muziejus Grinviče, Šv. Pauliaus katedra ir Vest minsterio abatija. „VisitBritain“ duomenimis, Rusijos turistai kasmet Didžiojoje Britanijoje palieka 500 mln. svarų sterlingų.

Išrinkta „Mis apkūnumas“

170 kg sverianti italė laimėjo ne-įprastą grožio konkursą, surengtą Forkolio kaime netoli Pizos. Įveiku-si 30 konkurenčių 33 metų Andžela Skonjamiljo tapo „Mis apkūnumas“. Antrą vietą užėmusi gražuolė svėrė 169,5 kg. „Aš esu labai sujaudinta, – sakė nugalėtoja. – Jaučiuosi lyg bū-čiau laimėjusi loterijoje.“

Norinčioms konkurse dalyvau-ti moterims buvo keliama tik vie-na sąlyga – jos turėjo sverti daugiau nei 100 kg.

Visą dieną moterys buvo gra-žinamos, o vakare, vilkėdamos va-karinius drabužius, pasirodė 2 500 žiūrovų. Kas norėjo, galėjo demons-truoti ir apatinius. Tačiau didžiausią reikšmę titului turėjo didelės rau-donos svarstyklės, kuriomis damos buvo sveriamos.

Nugalėtoja nieko nelaimėjo, o vi-sos dalyvės buvo pavaišintos dide-liu pyragu.

Ištekėjo B.Klintono dukraBuvusio JAV prezidento Bilo

Klintono dukra Čelsi Klinton ir bankininkas Markas Mezvinskis su-situokė Rainbeko miestelyje, Niu-jorko valstijoje.

Šventėje dalyvavo apie 500 sve-čių, tarp jų žinomas režisierius Sti-venas Spilbergas ir buvusi JAV vals-tybės sekretorė Madlena Olbrait.

Kol vyko ceremonija, oro erdvė virš Rainbeko miestelio buvo uždaryta skrydžiams.

Dėl jaunosios noro išsaugoti šventės konfi dencialumą informa-cija apie buvusio JAV prezidento dukters vestuves ilgą laiką buvo sle-piama. Vestuvių data ir vieta tapo žinomos tik liepos pradžioje.

„Metrikacijos biuras“ naminiams gyvūnamsUkrainos sostinėje atidarytas

pirmas „metrikacijos biuras“ nami-niams gyvūnams. „Jaunavedžiams“ išduodamas „santuokos liudijimas“, be to, gali būti sudaryta jų „vedybų

sutartis“. Šeimininkai, „vesdinantys“ arba „tekinantys“ savo šunis, kates ar papūgas, gali užsakyti „vestuvių ceremoniją“ ir išrinkti šventinį tor-tą. Prieš „vestuves“ gyvūnus reikia

nuvesti pas veterinarą, kad šis iš-duotų pažymą dėl sveikatos būklės ir skiepų.

Ceremonija dešimčiai svečių (žmonių ir gyvūnų) atsieis savinin-kams 1 000 dolerių. Už šiuos pi-nigus rengėjai pasiūs keturkojams vestuvinius apdarus, nuveš gyvū-nus ir jų šeimininkus į šventiškai papuoštą iškilmių vietą, padengs jiems stalus.

Per ceremoniją išduodamas „san-tuokos liudijimas“. Už papildomą mokestį sudaroma „vedybų sutar-tis“, kurioje numatoma, kaip bus dalijamasi pajamomis už parduotą prieauglį. „Vedybų agentūroje“ dirba profesionalus astrologas, kuris pagal žvaigždes nustatys, ar „sužadėtiniai“ tinka vienas kitam.

Gyvūnų „metrikacijos biuro“ steigėja Vanda Orlova tikisi, kad ateityje šis neįprastas verslas duos gražaus pelno, bet kol kas, anot jos, klientų mažoka.

Karšti s verčia keisti tradicijas

Uždraudė rūkyti viešose vietose

Bavarijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti viešose vietose. Referendume už šį įstatymą balsa-vo 61 procentas Bavarijos rinkėjų. Naujasis įstatymas draudžia rūky-ti Bavarijoje beveik visur, įskaitant naktinius klubus, restoranus ir net nedidelius alaus barus. Išimtys tai-komos tik didelių banketų metu, kai išnuomojama visa privačių restora-nų salė.

Bavarijos sveikatos apsaugos mi-nistras Markusas Zederis ir pagrin-dinis referendumo organizatorius Sebastianas Franenbergas įspėjo viešojo maitinimo įstaigų savinin-kus ir rūkalius griežtai laikytis drau-dimo. Pažeidus įstatymą gresia di-delės piniginės baudos.

Kalino ūkiniame pastate

Vidurio Prancūzijoje esančiame Aru mieste 40 metų prancūzė uždarė savo 80 metų vyrą ūkiniame pastate be langų ir šviesos. Nelaimėlį tik po metų išlaisvino policija. Pareigūnai nustatė, kad moteris veikė ne viena. Psichiškai ir fi ziškai kankinti gar-baus amžiaus vyrą jai padėjo sūnus iš ankstesnės santuokos ir meilužis.

Per apklausą prancūzė nepaaiški-no, kodėl laikė vyrą ūkiniame pastate. Ji suimta. Sunkios būklės vyras nu-gabentas į ligoninę. Jis labai išsekęs. Be to, per metus, praleistus visiškoje tamsoje, senukas apako.

Dantų protezai – už 15 tūkst. svarųVinstono Čerčilio dantų prote-

zai aukcione Anglijoje parduoti už 15 200 svarų (18 tūkst. eurų). Bri-tų premjeras jų visada turėjo kelis – tam atvejui, jei vienų negalėtų rasti. Norfolke vykusiame aukcione vienas kolekcininkas už protezus sumokėjo trigubai didesnę kainą nei jie buvo vertinami. Šis kolekcininkas jau turi mikrofoną, per kurį V.Čerčilis paskel-bė Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

V.Čerčilio dantų protezai pastaruoju metu priklausė dantų techniko, kuris juos ir pagamino, palikuoniui. Tei-giama, kad V.Čerčilis iš viso turėjo keturis dantų protezus. Su vienais jų premjeras buvo palaidotas, vieni buvo sulydyti, o treti eksponuojami viename Londono muziejuje su užrašu „Dantys, kurie išgelbėjo pasaulį“. V.Čerčilis bri-tų premjeru buvo nuo 1940 iki 1945 metų ir nuo 1951 iki 1955-ųjų.

Rusai – didžiausi britų monarchijos gerbėjai

GK, Eltos inf. ir nuotraukos