Arial Italic riftu tekst para Tomas Berkmanas

// http://www.konspektai.cjb.net //

Arial Italic riftu tekst para Tomas Berkmanas

Times New Roman Normal riftu tekst para Thomas Winkler, Per Lachman, Steffen Ryom bei Dewi Naidu

Tomo Berkmano raytas tekstas remiasi Jrats Vaiikaits dstyt paskait konspektu bei A.Tatham knyga Europos Sjungos teis

EUROPOS SJUNGOS TEIS

VADAS

I SKYRIUS: ANGA

1996 ir 1997 metais Danijos usienio reikal ministerijos Teiss skyrius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje suorganizavo kelet seminar.

Seminar, kuriuos finansavo Danijos Usienio reikal ministerija, tikslas buvo supaindinti trij Baltijos valstybi valstybs tarnautojus su Europos Sjungos teise. Seminarai liet tokias temas, kaip ES institucijos, sprendim primimo procedros ir ES teiss gyvendinimas nacionalinje teisje. Seminarus sudar paskait ciklas ir byl studijos.

Seminar metu tapo aiku, jog reikalinga raytin mediaga apie Europos Sjungos teis est, latvi ir lietuvi kalbomis. Danijos Usienio reikal ministerijos Teiss skyrius buvo papraytas pateikti rankrat angl kalba - todl ir atsirado i knyga. ios knygos ileidimas yra paremtas i l, skirt aukiau mintiems seminarams.

i knyga yra rankis valstybs tarnautojams ir visiems kitiems, kuri darbas susijs su Europa Sjunga. Ji gali bti naudojama kaip darbo vadovas, kuriame galima rasti atsakymus bendriausius klausimus, kurie gali ikilti kasdieniniame darbe, susijusiame su Europos Sjunga.

i knyga daugiausia skirta Europos Bendrij Sutariai, pakeistai Mastrichto Sutartimi. Jei knygoje kitaip nenurodyta, nuorodos straipsnius yra nuorodos i Sutart. Nauji Sutarties straipsni numeriai, vliau pakeisti Amsterdamo sutartimi patalpinti skliaustelius () po straipsnio.

i knyga neapima tradicinio tarptautinio bendradarbiavimo usienio politikos, saugumo, teisingumo ir vidaus reikal srityje pagal Europos Sjungos sutart.

U ios knygos turin yra atsakingi autoriai. Joje nra idstyta Danijos Vyriausybs ar Danijos Usienio reikal ministerijos nuomon.

Kopenhaga, 1998 m. liepos 14 d.

2 SKYRIUS: EUROPOS SJUNGA

A. ISTORIJA, VYSTYMASIS IR TIKSLAI

EUROPOS INTEGRACIJOS EVOLIUCIJA

Vieningos Europos po II pasaulinio karo krimo politinis motyvas atsvara Ryt blokui; ekonominis motyvas karo nuniokotos Europos atstatymas. Maralo planu 1947 metais JAV sutiko finansikai padti Europai, taiau su slyga, kad Europos valstybs vienysis; todl jos susivienijo ir gavo param.

Antrojo Pasaulinio karo nelaims, silpna sugriaut pokario laikotarpio Europos valstybi ekonomika ir altojo karo vystymasis tikino daugel Vakar Europos valstybi pavelgti Europos bendradarbiavim, kaip bd utikrinant j pilieiams taik, saugum ir gerov, ko atskiros valstybs savo pilieiams tikrai negaljo utikrinti.

Pirmas rimtas ingsnis, engtas kuriant bendr Europos struktr rezultatas yra Europos Tarybos, apmusios didij Vakar Europos dal, steigimas 1948 metais. Taiau silpna, tarpvyriausybin pobd turinti Europos Tarybos institucin struktra tikino Pranczij ir Vokietij, jog bandant veikti sen prieikum tarp dviej valstybi, yra btina imtis drsesns iniciatyvos kuriant virnacionalines struktras.

(1) Vokietijos, Pranczijos, Italijos ir Beneliukso valstybi 1951 metais kurta Europos Anglies ir Plieno Bendrija buvo persilauimas integruojant ne tik j ekonomikas, bet ir teisines struktras. Jos politinis pagrindas buvo Pranczijos pasilymas integruotis su okupuota Vokietija lygiateisikumo principu. Nepriklausomoms Europinms institucijoms suteikiant galias reguliuoti gyvybikai svarbi anglies ir plieno gamyb Valstybse Narse, n viena i j negalt panaudoti savo industrijos ekonominje ar karinje kovoje prie kit.

EAPB steigimo sutartis pasirayta 1951 m. Paryiuje; sigaliojo 1952; tebegalioja dabar. Vokietijos angli ir plieno pramon po karo buvo dar labai stipri todl ios Bendrijos krimas taip pat buvo motyvuojamas noru nors kiek suvaldyti Vokietij, kad nekilt III pasaulinis karas vl dl Vokietijos kalts. ioje Bendrijoje numatytas angli ir plieno pramons kontroliavimas per virvalstybines institucijas. Virvalstybines institucijas turime kai valstyb dal savo kompetencijos atiduoda atskirai institucijai; taigi tai ne tarptautins institucijos, kuriose nra virvalstybikumo elemento.

Anglies ir plieno bendrija (EAPB) turjo bti pirma, bet ne vienintel Europos Bendrija. Jau 1951 metais buvo pasirayta Sutartis, steigianti Europos Gynybos Bendrij (). Ji numat procedr sukurti Europos politin sjung, taiau Gynybos Bendrijos Sutarties 1954 metais neratifikavo Pranczija, laikinai sustabdydama integravimosi proces.

Pati EAPB skatino gynybos bendrijos krim, taiau jos sukurti nepavyko. Kadangi nepasisek su politika ir gynybos suvienijimu, buvo pereita prie ekonomikos.

(2) Europos Ekonomin Bendrija (EEB) ir

(3) EUROATOMas, 1957 metais kurti tarp t pai ei valstybi, atgaivino Europins integracijos proces ir net po keleto met tikino Jungtin Karalyst kartu su kitomis iaurs Europos valstybmis siekti narysts (1961). Taiau pirmi du Jungtins Karalysts, Danijos, Norvegijos ir Airijos bandymai stoti sulauk Pranczijos veto (1963 ir 1967 metais).

EEB steigimo sutartis (toliau EB sutartis) pasirayta 1957 Romoje; sigaliojo 1958; pasira Vokietija, Pranczija, Italija ir Beneluxo alys. EEB steigimo sutartis yra fundamentali ir svarbiausia sutartis. EURATOM'as Europos Atomins Energijos Bendrijos Steigimo Sutartis; pasirayta 1957 Paryiuje; sigaliojo 1958.

I karto po to, kai buvo steigta EB Muit sjunga ir pradta Bendra ems kio politika, Pranczija kartu su kitomis penkiomis valstybmis sutiko priimti naujas nares - Jungtin Karalyst, Danij, Norvegij ir Airij (1969). Reikminga, kad sprendimas sutikti su pirmuoju pltimusi buvo dalis paketo, kur taip pat jo Bendrijos stiprinimas engiant tolesnius integracijos ingsnius pirmiausia dl Ekonomins ir Valiut Sjungos bei tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Usienio politikos srityse. Pirmoji pltimosi sutartis sigaliojo 1973 m. sausio 1 dien. Taiau Norvegija netapo EB nare po neigiam referendumo dl Norvegijos narysts EB rezultat.

1974 ir 1979 naftos krizs ir problemos, atsiradusios EB priimant Jungtin Karalyst, ukirto keli kokiam nors reikmingesniam EB stiprinimui septyniasdeimtaisiais ir pirmiausia kuriant Europos Valiut Sjung.

Graikija stojo EB (1979) pasibaigus karins diktatros reimui alyje ir tuo metu tarp daugelio EB valstybi buvo inicijuotas ribotas monetarinis bendradarbiavimas.

Konkurencija su JAV ir Japonijos ekonomikomis tikino EB kurti bendrj rink, tuo paiu gilinant ekonomin integracij ir atveriant keli laisvam kapitalo judjimui (1986).

Ispanija ir Portugalija stojo EB (1986), iose dviejose alyse atkrus demokratij.

Tuo metu pradta pereiti i banano vaizdio politiko prie vynuogi ia svarbu ryiai.

P.S. vedijai stojimas ES (jie taip mano) nra gerai, nes anksiau ji pati kontroliavo vis savo socialin sistem, kuri buvo labai gera ir ivystyta; dabar tai slysta jiem i rank. Kitas dalykas vedija buvo labai vienalyt tauta; dabar ten daug vairiataui.

P.S. Schema: Sutarties Rmai iki Amsterdamo. Pirmas ramstis svarbiausias; ia veikai visos pagrindins institucijos; jos turi virvalstybin prigimt (kiti du turi tik tarptautin prigimt) yra perduota dalis kompetencijos tam tikrose srityse.

P.S. Europos Sjungoje statymus leidia vykdomoji valdia; tai iderina check and balances sistem bei sujaukia demokratij (demokratijos deficitas). Komisija inicijuoja statymus; Taryba laidia statymus; Parlamentas iaip sau sdi.

(4) altojo karo pabaiga ir Vokietijos susijungimas dav pradi Mastrichto Sutariai (1992), kuri atvr galimybes naujam ir skmingam Ekonomins ir Valiut Sjungos procesui ir sukr tarpvyriausybin sutarties struktr usienio ir saugumo politikos srityje ir bendradarbiaujant sprendiant teisinius klausimus, viz bei sien kontrols srityse, tokiu bdu stiprinant Europos Sjung kaip pagrind kurti ateities Europ ir tuo utikrinti, kad Vokietijos susijungimas nepasuks atgal Europos integracijos. Sudtinga Sutarties struktra, numatanti virnacionalin ekonomin integracij ir tarpvyriausybin bendradarbiavim usienio ir saugumo politikoje, o taip pat sprendiant teisinius klausimus susiliejo bendr institucin struktr ir bendr pavadinim, t.y. Europos Sjunga.

Europos Sjungos Sutartis (toliau ES Sutartis) pasirayta 1992 m. Maastrichte; sigaliojo 1993. Joje buvo perirta Romos ekonomin sutartis. Buvo nusprsta vesti pavadinim Europos Sjunga; pradedama kalbti apie viening monetarin politik Eurai ir t.t. ia prabilta ir apie mogaus teises; iki tol apie jas niekur nekalbama; nuo tada ES atsivelgia Europos mogaus teisi ir Pagrindini laisvi Konvencij. ES sutarties B straipsnis:

Sjunga sau kelia iuos tikslus:

skatinti tolygi ir nuolatin ekonomin bei socialin paang, ypa kuriant erdv be vidaus sien, stiprinant ekonomin ir socialin sanglaud, kuriant ekonomin ir pinig sjung, galiausiai apimani bendr valiut, vedam pagal ios Sutarties nuostatas;

tvirtinti Sjungos identitet tarptautinje arenoje, ypa gyvendinant bendrj usienio ir saugumo politik, aprpiani ir galimyb formuoti bendrj gynybos politik, kuri ilgainiui tapt bendra gynyba;

stiprinti valstybi nari piliei teisi ir interes apsaug gyvendinant Sjungos pilietyb;

pltoti glaud bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikal srityse;

ilaikyti vis acquis communautaire ir ja remtis pagal N straipsnio 2 paragrafe numatyt procedr svarstant, kokiu mastu reikt perirti ioje Sutartyje pateiktas politikos sritis ir bendradarbiavimo formas, kad bt laiduotas Bendrijos mechanizm ir institucij efektyvumas.

Sjungos tiksl turi bti siekiama taip, kaip numatyta ioje Sutartyje, ir paisant joje idstyt slyg bei termin, kartu laikantis subsidiarumo principo, apibrto Europos Bendrijos steigimo sutarties 3b straipsnyje.altojo karo pabaigos ir skmingos Europos Bendrosios rinkos rezultate neutralios Austrija, Suomija ir vedija stojo ES (1995).

Amsterdamo sutartis buvo pasirayta 1997 metais, kad upildyt kai kurias spragas, paliktas Mastrichto sutartyje ir padaryt tam tikras institucines reformas, kurios leist vykdyti nauj pltimsi, o btent priimant Ryt Europos valstybes.

Danai yra maiomos svokos Europos Ekonomin Bendrija, Europos Bendrija, Europos Sjunga; Europos Bendrijos (EB) teis tai reikia pirmj ramst ir jo teis; Europos Sjungos (ES) teis apima visus tris ramsius. Danai kai sakoma ES teis tai, i esms, reikia EB teis.

EUROPOS INTEGRACIJOS FILOSOFIJA

Apibriant toki plai svok, kaip Europos Sjungos, susidedanios i daugelio Valstybi Nari, filosofija, reikia visada turti omeny, kad nusakant Europos integracijos tikslus, tekt padaryti prielaid, kad visos dalyvaujanios valstybs visada turjo tokius paius tikslus. Taip, be abejo, nebuvo. Taiau galima objektyviau apibrti kelet bendr poymi ir Europos integracijos istorijos pamok.

1. Esminis Vokietijos ir Pranczijos pasirinkimas susieti savo ateit Europoje sukr bendradarbiavimo struktr, prieing toms sjungoms ir kontra-sjungoms, kurios egzistavo iki karo. Pirmiausia tai sukr sistem, kur Vokietija vaidina konstruktyv vaidmen, prieing tam, kuris egzistavo priekarinje sistemoje.

2. Taip vadinamas Bendrijos metodas, prieingai nei tradicinis tarpvyriausybinio bendradarbiavimo metodas, apibdinamas, kaip leidiantis Bendrijos interesams vaidinti svarb vaidmen pirmiausia Komisijos ir Europos Parlamento veiksm pagalba. Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo tradicinis tikslas yra maksimalios naudos kiekvienai valstybei siekimas, ir bendr interes poiriu rezultatas danai gali bti maiau optimalus.

3. Niekada nebuvo bendro sutarimo, koks yra galutinis Sjungos tikslas. Egzistuoja federalistiniai poiriai, pagal kuriuos galutinis tikslas yra Jungtins Europos Valstijos, ir funkciniai poiriai, pagal kuriuos Sjunga turi apimti tik tas sferas, kuriose ji gali priimti geresnius sprendimus, nei atskiros valstybs.

B. ES TEISINS SISTEMOS PAGRINDINIAI BRUOAI

Europos Sjungos teis yra rankis, kuriuo naudojasi politikai, valstybs tarnautojai ir kiti tam, kad pasiekt savo tiksl bendradarbiavimo Europos Sjungoje procese.

Bendradarbiavimo Europos Sjungoje pagrindas yra Sutartys. Negali bti priimtas joks teiss aktas, nepartemtas Sutartimis. Teistumo principas, r. 4 C skyri, yra vienas i kertini Europos Sjungos teisins sistemos bruo ir kartu prieastis, kodl Europos Sjungos teis vaidina tok svarb vaidmen kasdieniniame bendradarbiavime.

Faktas, kad galutin Europos sjungos teiss aikinimo teis priklauso Europos teisingumo teismui, r. 3 D ir 11 B skyrius, liudija, kad Europos Sjunga yra paremta teistumo principu.

Valstybs tarnautojas, pasiremdamas Europos Sjungos teise, turi inoti, kad teis negali bti atskirta nuo politikos. Teis ir politika yra veikia kartu ir kartais tarp j atsiranda konflikt. Konfliktuose teis ne visada yra viresn.

Valstybs tarnautojas taip pat turt inoti, kad Europos Sjunga, bdama teisine sistema, yra politinio bendradarbiavimo iraika. ioje aplinkoje alys siekia konsensuso, joje kai kada dominuoja politins kovos tarp institucij bei tarp institucij ir Valstybi nari. Rezultatai tokioje aplinkoje yra pasiekiami deryb ir kompromis keliu. Teiss vaidmuo yra talkinti deryb metu tam, kad bt pasiekti reikiami kompromisai.

Todl bet koks teisinis tyrimas - bet koks teisinis klausimas - turi bti suprantamas kartu su juo susijusiu politiniu kontekstu.

3 SKYRIUS: EUROPOS SJUNGOS TEISS ALTINIAIA. APVALGA

RAYTIN TEIS

1. pirmin teis (3 B skyrius)

Sutartis, steigianti Europos Anglies ir Plieno Bendrij (EAPB), Paryius, 1951

Sutartis, steigianti Europos Bendrij (EB), Roma, 1957

Sutartis, steigiant Europos Atomins Energijos Bendrij (EURATOM), Roma, 1957

Vieningos Europos Aktas, 1986

Sutartis, steigianti Europos Sjung (ES), Mastrichtas, 1992

Amsterdamo Sutartis, 1997 (12 A skyrius)

Susijungimo Sutartis, 1965

Sutartys dl biudeto ir finansini reikal, 1971 ir 1977

Sutartys dl stojimo 1972 (Danija, Airija, Jungtin Karalyst), 1979 (Graikija), 1985 (Ispanija, Portugalija), 1994 (Austrija, Suomija, vedija)

Mintose sutartyse tvirtinti daugelis pagrindini ES teiss princip, pavyzdiui, nediskriminavimo ir proporcingumo principai (4 B ir C skyrius). Daugelis Europos Teisingumo Teismo nustatyt princip (tiesioginio veikimo principas, ES teiss virenybs principas), taip pat gali bti laikomi pirmine teise (6 skyrius).

Pirminiai altiniai steigimo sutartys + stojimo sutartys (kiekvienu konkreiu atveju)

2. Antrin teisA. Teisikai privaloma antrin teis (3 C 1-3 skyrius) Reglamentai

Direktyvos

Sprendimai

B. Tarptautiniai susitarimai (3 C 4 skyrius)

C. Kita antrin teis (3 C 5 skyrius)

Rekomendacijos ir ivados

Rezoliucijos

Bendros pozicijos, bendri veiksmai ir konvencijos

Antriniai altiniai pagal EB sutarties 189 str., tai yra reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos, nuomons. Reglament yra ileidiama 4 kartus daugiau nei direktyv.

3. Europos Teisingumo Teismas (3 D ir 11 B skyriai)

NERAYTIN TEIS

Bendrieji tarptautins ir nacionalins teiss principai, taip pat apimantys ir pagrindines mogaus teiss ir administravimo principus (5 skyrius).

B. SUTARTYS

Europos Sjungos pagrindas yra tarptautins teiss reguliuojamos sutartys. i sutari visuma tuo poiriu, kad jos numato institucin santvark, o taip pat ES tikslus ir kompetencij vairiose bendradarbiavimo srityse, sudaro ES konstitucij.

Steigimo sutartys turt bti skiriamos tiek nuo konvencij tarp Valstybi Nari, sprendiani konkreius bendradarbiavimo klausimus, toki kaip konvencijos, sudarytos pagal 220 (293) str., tiek nuo susitarim, kuri alimis yra Bendrija ir viena ar daugiau treij valstybi. Pastaroji tarptautini susitarim ris, kaip aprayta toliau 3 C 4 Skyriuje, priskiriama Sjungos antrinei teisei, kadangi konvencijos tarp Valstybi Nari turi savo atskir status.

EBS IR ESS

Laikui bgant i steigiamj arba pagrindini sutari isivyst labai sudtingas sutari tinklas. Dl praktini prieasi dvi i j turi itin didel reikm: EBS arba EB Sutartis, t.y. Europos Bendrijos Sutartis ir ESS arba Mastrichto Sutartis, t.y. Europos Sjungos Sutartis.

Plaij prasme EBS yra ain sutartis, kuri apima virnacionalin ir i esms ekonomin bendradarbiavim, tuo tarpu kai ESS apima tarpvyriausybin bendradarbiavim usienio ir saugumo politikos srityse - BUSP, (dar vadinam antruoju ramsiu) ir bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikaluose (teismin bendradarbiavim, dar vadinam treiuoju ramsiu). ia prasme ESS gali bti suprantama, kaip sutartis numatanti tarpvyriausybin bendradarbiavim srityse, kurios nepriskiriamos esminiam virnacionaliniam bendradarbiavimui.

Taiau ios dvi Sutartys nra atskirtos, jos veikiau susijusios keliais apsektais. Abej Sutari institucijos yra bendros, tokiu bdu Ministr Taryba, Komisija, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Auditori Teismas yra institucijos, bendros abiem Sutartims. Beje, institucij funkcionavimas yra gantinai skirtingas priklausomai nuo to, ar j darbas yra susijs su EBS, ar ESS.

Sutartys yra tarpusavyje susijusios ir ta prasme, kad dalyvavimas vienoje j btinai reikia ir dalyvavim kitoje.

Originali EBS versija, kuri buvo pasirayta 1957, kaip Sutartis, steigianti Europos Ekonomin Bendrij, buvo keista daug kart, kai tuo tarpu ESS, pasirayta Mastrichte 1992 metais, turi tik kelet pakeitim.

Tam, kad palengvinti naudojimsi abejomis sutartimis, j konsoliduoti (t.y. su visais jungtais jas pakeitimais) buvo pridti prie 1997 met Amsterdamo Sutarties, kuri turi sigalioti 1999 met pradioje.

Konsoliduota versija yra skirta padti dirbant su sutari teise ir neturi formalios savarankikos teisins galios. Senos sutari nuostatos yra paliktos galioti, taiau vesta visai nauja sutari straipsni numeracija. Taip EBS 177 str., numatantis Teisingumo Teismo kompetencij pateikti iankstines ivadas dl EB teiss aikinimo, naujai sunumeravus straipsnius tapo 234 str.

iame leidinyje, tikrieji straipsni numeriai bus naudojami kartu su Amsterdamo Sutarties numeracija, kuri patalpinta skliaustelius () po kiekvieno straipsnio.

Sutarties Rmai yra traukti 1- pried.

EAPB IR EURATOM SUTARTYS

Kartu su EBS, EAPB Sutartis reguliuoja sritis, susijusias su anglimi ir plienu, o EURATOM Sutartis apima taik atomins energijos naudojim. Tokiu bdu galima kalbti apie keturias pagrindines sutartis, kuri tarpe EAPB ir EURATOM sutartys apima ribot reguliavimo sfer.

PAGRINDINI SUTARI PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

Pagrindins sutartys buvo keistos ir pildytos daugeliu vairi bd. Institucin sistema buvo reformuojama darant formalius pakeitimus sutartyse, taip, kaip tai buvo padaryta 1986 metais priimant Vieninga akt. Kiekvienam skmingam ES isipltimui reikjo pritaikyti straipsnius dl institucij, geografinio taikymo ir pan. Ministr Tarybos sprendimai dl tiesiogini Europos Parlamento rinkim vedimo ir vlesnis Bendrij nuosav resurs didinimas vliau Valstybi Nari buvo ratifikuojamas pagal atitinkamus j konstitucinius reikalavimus. ie sprendimai, nepaisant j pavadinim, teisine prasme yra sutartys tarp Valstybi Nari.

Sutari nuostatos dl materialins teiss buvo keistos tik kelet kart. 1986 met Vieningas Aktas, Mastrichto Sutartis ir Amsterdamo Sutartis yra vieninteliai aktai, ved esminius materialins teiss pakeitimus pagrindinse sutartyse.

PROTOKOLAI IR DEKLARACIJOS

Daugelis formali sutari pakeitim turi protokol formos priedus, kurie sprendia specifinius klausimus, danai susijusius tik su viena ar keliomis Valstybmis Narmis. Tokie protokolai yra neatsiejama sutari, kurias jie papildo, dalis. Protokolai dl Europos Teisingumo Teismo Statuto bei Protokolas dl ES privilegij ir imunitet yra daugiau bendros prigimties.

Deklaracijos, nesvarbu ar vienaals, ar ireikianios vis Valstybi Nari nuomon, daniausiai yra pridedamos prie sutarties ar jos pakeitimo. Tokios deklaracijos yra suprantamos kaip grynai politins nuostatos, arba nuostatos, kurios yra susijusios su tam tikr sutarties straipsni aikinimu.

C. ANTRIN TEIS

Pagrindin Europos Sjungos uduotis yra priimti teiss aktus, kurie turt teisin gali Valstybse Narse.

Tai yra daroma vairiomis teiss akt formomis:

189 (249) str. numato, kad Taryba ir Komisija priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, teikia rekomendacijas ir nuomones.

EB sutarties 189 straipsnis:

Atlikdami savo udavinius ir laikydamiesi ios Sutarties nuostat Europos Parlamentas ir Taryba bendrai, Taryba ir Komisija priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, teikia rekomendacijas ir nuomones.

Reglamentai taikomi visuotinai. Jie yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybse narse.

Direktyvos keliami tikslai yra privalomi kiekvienai valstybei narei, kuriai jie skiriami, bet kiekvienos valstybs vyriausyb pasirenka j gyvendinimo formas ir metodus.

Sprendimas tiems, kuriems yra skirtas, privalomas visa apimtimi.

Rekomendacijos ir nuomons nra privalomos.

REGLAMENTAI

Reglamentai yra visuotinio taikymo aktai, suteikiantys teises ir pareigas, kurie yra tiesiogiai privalomi Bendrijoje ir Valstybse Narse. Vis dlto tam tikras reglament dalis Valstybs Nars kartais privalo gyvendinti paios (papildydamos nacionalinius statymus, pvz. vesdamos sankcijas, numatydamos finansavim).

Reglamentai pilieiams sukuria teises ir pareigas nacionaliniuose teismuose.

Reglamentai turi bti publikuojami. Jie yra numeruojami ir turi savo pavadinimus. Po numerio seka metai, kuriais reglamentas yra publikuojamas. Kiekvienas reglamentas turi savo pavadinim, kuris nurodo jo tiksl ir dalyk, be to yra prasta nurodyti, kokia institucija prim Reglament.

Pavyzdys: 1991 m. kovo mn. 4 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 594/91 dl mediag, ploninani ozono sluoksn (Official Journal L 67/1, 1991 m. kovo mn. 14 d.).

statym leidjas taip pat privalo nurodyti akto tikslus ar primimo motyvus. Todl reglamentas turi prasidti preambule, aikinania reglamento primimo prieastis ir tikslus. Ikilus aikinimo klausimams, preambul yra svarbus informacijos altinis.

Reglamentuose turi bti nurodytas j teisinis pagrindas: sutari arba pagrindini reglament straipsniai, kuriuos siekiama j pagalba gyvendinti. Nuo teisinio pagrindo pasirinkimo priklauso balsavimo procedra.

Reglamentai suteikia teises ir pareigas tiek valstybei narei, tiek jos pilieiams.

DIREKTYVOS

Direktyvos yra teisins priemons, skirtos nacionalins teiss derinimui ir koordinavimui.

Direktyva yra privaloma tiek, kiek reikalinga pasiekti joje nurodytus tikslus, taiau Valstybs Nars yra laisvos pasirinkti bdus kaip gyvendinti direktyv. Todl nra jokio skirtumo, kaip direktyva yra gyvendinta nacionalinje teisje, jei nurodytas rezultatas yra pasiektas.

Jei direktyva nra gyvendinta, arba ji gyvendinta neteisingai, ji vis vien gali sukurti teises pilieiams nacionaliniuose tesimuose, r. 6 B skyri, ir privats asmenys turi teis reikalauti kompensacijos i Valstybs Nars, jei patyr nuostoli, r. 11 B 4 skyri.

Direktyvos yra privalomos nuo tada, kai jos yra gyvendintos nacionalinje teisje. Direktyvos numato tam tikr laiko tarp, per kur Valstybs Nars turi vykdyti reikiamas procedras. Kai tik is periodas yra pasibaigs, Valstybs Nars gali bti priverstos vykdyti savo sipareigojimus pagal direktyv, r 10 skyri.

Direktyvos paskelbimas nra jos sigaliojimo slyga. Nors direktyvos yra skelbiamos Bendrij Oficialiajame urnale, bet jos sigalioja po to, kai apie jas yra informuojami tie, kam direktyvos yra skiriamos, t.y. po oficialaus teksto pateikimo Valstybms Narms.

I dokumento pateikimo formos galima sprsti, ar tai yra direktyva (ar sprendimas), ar reglamentas. ie dokumentai yra ymimi numeriu, bet kitaip nei reglament atveju, metai raomi prie direktyvos numer.

Kaip ir reglamentai, direktyvose turi bti nurodyti j primimo motyvai, teisinis j primimo pagrindas, o taip pat atitinkami pasilymai ir ivados, kurios buvo gautos pagal Sutarties reikalavimus. Direktyvas gali priimti Komisija ir Taryba.

Pakeitimus direktyvose gali daryti institucija, kuri prim pai direktyv ir tai daniausiai yra daroma priimant nauj direktyv. Beje, direktyvas gali pakeisti reglamentai.

Kas lieia reglamentus, Taryba gali suteikti teis Komisijai daryti pakeitimus Tarybos direktyvoje, r. 8 E skyri.

Direktyvos adresatas yra tik valstyb nar; ji gyvendinama nacionaliniais statymais. Jei direktyva per uduot laik negyvendinama ji tampa reglamentu ir sukuria teises bei pareigas ir pilieiams.

Frankovich byla joje nustatyta, kaip pilieiam atlyginama ala, kai direktyva tampa reglamentu.

SPRENDIMAI

Sprendimuose nra bendrojo pobdio taikymo taisykli, juos sudaro nuostatos, taikomos tik toms alims, kurioms jie yra skiriami.

Sprendimai yra priimami tam, kad nusprsti dl bendrojo pobdio taisykli taikymo. Komisija pavyzdiui, priima sprendimus, taip ireikdama nuomon dl bendrovi susitarim takos konkurencijai bendroje rinkoje.

Apie sprendimus yra praneama tiems, kuriuos jie lieia, ir paprastai jie nra skelbiami, nebent, jei Komisija mano, kad sprendimu suinteresuotos treiosios alys, ar reglamentas, kurio pagrindu yra priimtas sprendimas, numato jo skelbim.

Sprendimuose taip pat turi bti nurodyti j motyvai, kaip ir j primimo teisinis pagrindas.

Jie sigalioja nuo praneimo momento.

Jie yra privalomi adresatams.

Sprendimas taikomas individualiem fiziniam ar juridiniam asmenim

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

Susitarimai tarp EB ir treij ali yra ES-teiss dalis. Jie gali sukurti pilieiams teises ir pareigas nacionaliniuose teismuose, r. 6 skyri.

Nacionalin teis turi bti aikinama vadovaujantis tokiais susitarimais.

Kas lieia klausim, kada EB gali sudaryti tarptautinius susitarimus, jis yra apraytas 9 F skyriuje.

D. KITI RAYTINIAI TEISS ALTINIAI

REKOMENDACIJOS IR NUOMONS

Pagal EB Sutarties 189 (249) str. rekomendacijos ir nuomons neturi privalomos galios. Todl jos nra privalomos nei institucijoms, nei Valstybms Narms.

Taiau jos yra politikai privalomos ir iame kontekste turi reikm suprantant ir aikinant kitus teiss altinius.

Rekomendacij taikymo pavyzdi galima surasti ES Sutarties 109H (119) str. susijusiame su mokjim balansais, 169 (226) str. numataniame proces prie Valstybes Nares ir 228(1) (300) str. dl tarptautini susitarim. Nuomones daniausiai ireikia patariamieji organai, t.y. Ekonominis ir Socialinis Komitetas (r. 7 F skyri) arba pagal EB Sutarties 155 (211) str. - Komisija.

REZOLIUCIJOS

Nutarimai yra Tarybos priimami politiniai aktai. Jie neturi teisins galios, bet politikai yra privalomi ir ia prasme turi reikm suprantant ir aikinant kitus teiss altinius.

BENDROS POZICIJOS, BENDRI VEIKSMAI IR KONVENCIJOS

Pagal Europos Sjungos Sutarties J.2 (12) str. ir J.3 (13) str., bendros pozicijos ir bendri veiksmai yra bendroje usienio ir saugumo politikoje (BUSP) naudojamos priemons. Pagal Europos Sjungos Sutarties K.3(2)(a) (31) str. bendradarbiaujant teisingumo ir vidaus reikal srityse, bendros pozicijos yra vadinamos jungtinmis pozicijomis. Bendradarbiaujant ioje srityje pagal K.3(2)(b) (31) str. yra taip pat naudojami bendri veiksmai.

Bendros ir jungtins pozicijos yra skirtos nustatyti bendr usienio ir/ar saugumo politik tam tikrose srityse.

Jungtiniai veiksmai yra naudojami atliekant konkreius veiksmus konkreiose situacijose.

Pagal Europos Sjungos Sutarties K.3(2)(c) (31) str. konvencijos yra naudojamos bendradarbiaujant Teisingumo ir vidaus reikal srityse. Kaip yra numatyta ES Sutarties 220 (293) str., konvencijos taip pat gali bti naudojamos ir kitose srityse.

ie dokumentai turt bti suprantami kaip tarptautins teiss aktai, atitinkantys bendradarbiavimo BUSP bei Teisingumo ir vidaus reikaluose status, kaip tradicinio tarptautinio bendradarbiavimo bd.

E. EUROPOS TEISINGUMO TEISMO PRAKTIKA

Europos Teisingumo Teismas (toliau ETT) (t.y. jo dokumentai) yra priskiriamas prie ivestini teiss akt.

Europos Teisingumo Tesimas ir Tribunolas (Pirmos Instancijos Teismas) Europos Sjungoje atlieka svarb vaidmen (2 B skyrius).

Teism sprendimai yra svarbus Europos Sjungos teiss altinis. Negali bti atsakyta jok teisin klausim, susijus su Europos Sjunga, prie tai nesusipainus su Teism praktika.

Skaitant sprendim vis pirma yra svarbiausia isiaikinti pai bylos r (preliminarinis nutarimas, tiesioginis iekinys, ivada), kadangi skirting ri bylose skiriasi sprendim teisin galia (11 B skyrius). Antra, skaitant, negalima vertinti jokios sprendimo dalies atskirai nuo visos bylos esms. Aikinant atskiras sprendimo dalis, be galo svarbus yra visas bylos kontekstas.

Sprendimai yra skelbiami Teisingumo Teismo Praneim (Teisingumo Teismo) Pirmoje dalyje ir (Tribunolo) Antroje dalyje (13 skyrius).

ES teis nra nei tarptautin, nei nacionalin teis; tai sui generis. Bet pati ES yra tarptautins teiss subjektas; todl ES gali sudaryti tarptautines sutartis. Paprastai ES atstovauja komisija. ES teiss aktai skelbiami oficialiame urnale: Official Journal; jie paprastai sigalioja per 30 d. nuo paskelbimo. Pirminiai altiniai (steigimo sutartys) galioja neterminuotai. Iimtis anglies ir plieno sutartis, kuri buvo pasirayta penkiasdeimiai met; bet j planuojama pratsti.

Svarbus yra EB sutarties 3B straipsnis:

Bendrija veikia neperengdama ios Sutarties jai suteikt galiojim ir paisydama jos numatyt tiksl.

Srityse, kurios nepatenka jos iimtin kompetencij, Bendrija, vadovaudamasi subsidiarumo principu, veikia tik tada, kai pasilytas veiksmas negali bti valstybi nari tinkamai vykdytas ir dl pasilyto veiksmo masto ar poveikio Bendrija j atlikt geriau.

Bendrija negali imtis joki veiksm, kurie nra btini siekiant ios Sutarties nustatyt tiksl.

Pagal Liuksemburgo kompromis balsuojant tam tikrais klausimais reikia pasiekti vienbalsikum.

Dl konsultacijos pagal EB sutarties 99 str., konsultuotis yra privaloma, bet ativelgti konsultacij nra privaloma.

4 SKYRIUS: EUROPOS SJUNGOS TEISS PRINCIPAI

A. ANGA

Pagrindiniai Europos Sjungos teiss principai nagrinjami 4, 5 ir 6 skyriuose.

4 Skyrius yra skirtas pamatiniam diskriminacijos dl pilietybs draudimui, sudaraniam EB bendradarbiavimo pagrind. Toliau iame skyriuje nagrinjami teistumo, subsidiarumo ir proporcingumo pricipai, kartu ia aptariami ir keletas administracini princip, kurie labai aikiai apibria EB institucij galias.

5 skyriuje nagrinjamas pagrindini asmens teisi, skaitant mogaus teises, statusas ES teisinje sistemoje.

6 skyrius yra skirtas tiesioginio taikymo ir virenybs principams, kurie apibria santyk tarp ES teiss ir nacionalins teiss.

Kai kuriuos i i kertini princip galima surasti Sutartyje (pvz. nediskriminavimo), tuo tarpu kitus sukr Europos Teisingumo Teismas (pvz.: tiesioginio veikimo principus).

Byla van Gend en Loos (63) joje pirm kart pamintas ES teiss ypatingumas. Tas ypatingumas taip pat pasireikia kai kuri princip iskirtinumu.

ES ties kildinama ne tik i ES sutari ir t.t., bet ir i numanom teisi (implied powers). Aktai yra ne tik tiesiogiai urayti, bet pareigos kildinamos ir i interpretuojam akt.

r. Teiss apvalgos NR. 3 J.Vaiikaits straipsn.

B. TEISTUMO PRINCIPAS

EBS 4 (7) str. ivardija penkis pagrindinius EB organus, kurie pagal Bendrijos terminologij yra vadinami EB institucijomis:

Europos Parlamentas,

Taryba,

Komisija,

Teisingumo Teismas ir

Auditori Teismas

r. 7 skyriu.

4 (7) str. nustato Kiekviena institucija veikia ios Sutarties jai suteikt galiojim ribose.

is principas apskritai yra vadinamas teistumo principu, legality principle Enumerationsprinzip, Competence dattribution. I teistumo principo seka, kad Bendrija remiasi teiss virenybe, ir jokia institucija negali atlikti koki nors veiksm, jei Sutartis jai nesuteikia teiss to daryti.

Teistumo principas susijs su kiekviena i penki EB institucij. Taiau bene svarbiausi poveik is principas turi padalijant kompetencij tarp Bendrijos i vienos puss, ir Valstybi Nari - i kitos. I teistumo principo seka, kad pati Bendrija neturi teiss veikti tose sferose, kuri Valstybs Nars nesuteik jai sutarties nuostatomis. ia prasme teistumo principas reikia, kad valstybs Bendrijai perdav tik tokias teises, kurios seka i Sutarties.

3B (5) str., kur Mastrichto Sutartis trauk EBS, dabar aikiai numato:

Bendrija veikia neperengdama ios Sutarties jai suteikt galiojim ir paisydama jos numatyt tiksl.

Teistumo principo praktin svarba labai priklauso nuo Teisingumo Teismo naudojam aikinimo metod apibriant kiekvienos institucijos kompetencijos ribas pagal Sutart.

Teisingumo Teismas kelet kart nusprend, kad teiss atlikti tam tikrus veiksmus gali bti randamos ne tik aikiai ireiktose normose paodiui skaitant Sutart, bet jos gali taip pat kilti i visos Sutarties tiksl ir ketinim.

Kertinje 22/70 byloje Commission v. Council (The ERTA case), ECR 1971 p. 263 Teismas iaikino, kad nesant speciali Sutarties nuostat, turi bti vadovaujamasi Bendrijos teiss bendrja sistema susijusia su gino objektu. Bendrijos teiss gali atsirasti ne tik tada, kai jas aikiai suteikia Sutartis, bet lygiai taip pat gali kilti i kit Sutarties nuostat, ir i veiksm, kuri msi Bendrijos institucijos pagal ias nuostatas. Tokiu bdu visada reikia apvelgti ne tik t sfer reguliuojanias Sutarties nuostatas, bet ir bendresn Sutarties schem, kuri suteikia teises Bendrijos organui.

Teismas netiesiogiai vadovavosi numanom teisi teorija, kuri ivyst JAV konstitucin teis, ir kuri i dalies buvo taikoma tarptautinms organizacijoms. Vis dlto Teismas i esms yra links i penki institucij teises daniau praplatinti, nei susiaurinti.

C. NEDISKRIMINAVIMO PRINCIPAS

Nediskriminavimo principas yra vienas i kertini Europos Sjungos princip. is principas nustatytas Sutarties 6 (12) str.:

ios Sutarties taikymo srityse ir nepaeidiant joki joje numatyt speciali nuostat bet kokia diskriminacija dl pilietybs yra draudiama.Taryba, veikdama pagal 189C (251) str. numatytas procedras, gali priimti aktus, draudianius toki diskriminacij.

Bet kokia diskriminacija pilietybs pagrindu draudiama.

Straipsnis draudia bet koki diskriminacij pilietybs pagrindu. Diskriminacija reikia, kad su vienodais ar panaiais asmenimis yra elgiamasi nevienodai.

Danai yra aiku, kad nacionalin teis sukelia diskriminacij. Pavyzdiui: nacionalin teis, reikalaujanti, kad taksi vairuotojai bt Valstybs Nars pilieiai.

Kitais atvejais tokios aikios diskriminacijos pilietybs pagrindu gali ir nebti. Taiau is principas draudia ir uslpt diskriminacij. Pavyzdiui: nacionalin teis reikalauja i taksi vairuotoj toje valstybje bti igyvenusiems 25 metus.

rodinjimas, kad teiss aktas nesukelia diskriminacijos, yra nacionalini institucij nata.

ES pilieiai ir mons

Nediskriminavimo principas yra praplstas i pilietybs mones.

is principas yra taikomas tik ES pilieiams ir monms. Tai, kad nacionalin teis diskriminuoja pilieius ir mones i kit (treij) valstybi, jei tik su ES pilieiais ir monmis yra elgiamasi vienodai, nepaeidia io principo.

Sutarties taikymo apimtisPrincipas nra taikomas diskriminacijai tose srityse, kurios nra Sutarties taikymo sferomis. Pavyzdiui: Sutartis neapima nacionalins teiss nuostat dl banyios reikal ir tai nra nediskriminavimo principo objektas.

Leidiama diskriminacija

Kai kuriais atvejais Valstybs Nars gali diskriminuoti kit ES valstybi pilieius arba mones, jei tai objektyviai pagrindiama.

Pavyzdiui: Valstyb Nar gali nustatyti, jog jos Gynybos ministerijoje aukto rango pareignais gali bti tik tos valstybs pilieiai. i iimtis taikoma tik valstybs pareignams, kuri darbe reikalingas auktas lojalumas tai valstybei. Tokios iimties Valstybs Nars negali naudoti priimdamos teiss aktus, kurie diskriminuot paslptai.

Ypatingos Sutarties nuostatosSutartis numato, jog kai kuriais atvejais Valstybs Nars gali imtis priemoni, kurios paprastai bt laikomos diskriminacinmis. Pavyzdiui: 36 (30) str. sako, kad 30 ir 34 (28 ir 29) straipsni nuostatos (kiekybini importo ir eksporto apribojim draudimas) neukerta kelio preki importo/eksporto draudimams ar apribojimams

visuomens morals,

vieosios tvarkos ar visuomens saugumo,

moni, gyvn ar augal sveikatos ir gyvybs apsaugos,

nacionalinio paveldo apsaugos,

pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos pagrindais.

EB sutarties 36 straipsnis numato kelias baigtines iimtis iam principui.

D. PROPORCINGUMAS

Proporcingumo principas tapo vienu i kertini Bendrijos princip.

Teisingumo Teismas i princip byloje 66/82 (Fromancais), ECR 1983 psl. 395, apibr taip:

Tam, kad nustatyti, ar Bendrijos teiss nuostatos neprietarauja proporcingumo principui, yra btina nustatyti, ar vis pirma, tikslo pasiekimo bdai atitinka tikslo svarbai ir, antra, ar jie yra btini tikslui pasiekti.

Principas taip pat yra apibrtas Sutartyje. Mastrichto Sutarties 3B (3) str. (Amsterdamo Sutarties 5 straipsnis) numato:

Bendrija negali imtis joki veiksm, kurie nra btini siekiant ios Sutarties nustatyt tiksl.

Proporcingumo principas yra glaudiai susijs su subsidiarumo principu.

E. SUBSIDIARUMAS

Subsidiarumo princip dabar numato 3B (2)(5) str.:

3 b straipsnis:Bendrija veikia neperengdama ios Sutarties jai suteikt galiojim ir paisydama jos numatyt tiksl.

Srityse, kurios nepatenka jos iimtin kompetencij, Bendrija, vadovaujamasi subsidiarumo principu, veikia tik tada, kai pasilytas veiksmas negali bti Valstybi Nari tinkamai vykdytas ir dl pasilyto veiksmo masto ar poveikio Bendrija j atlikt geriau.

Bendrija negali imtis joki veiksm, kurie nra btini siekiant ios Sutarties nustatyt tiksl.Atitinkamai, Komisija prie pateikdama pasilym, ir Taryba, prie priimdama sprendim, yra grietai pareigotos atsivelgti tai, ar sprendimo tikslai gali taip pat bti pasiekti nacionalinmis priemonmis.

Subsidiarumo principas tokiu bdu atsako klausim, ar Bendrija apskritai turi veikti. Kai nusprendiama, kad tam tikra sritis geriausiai gali bti reguliuojama Bendrijos lygyje, toks reguliavimas turi atitikti proporcingumo principui.

is principas netaikomas srityse, kurios priskiriamos iimtinei Bendrijos kompetencijai.

EB TEISS VIRENYBS PRINCIPAS

EB teis yra viresn nacionalins teiss atvilgiu. Esant konfliktui taikoma EB teis (nors tai nereikia, kad nac. teis panaikinama, t.y. netaikoma. Dl to r. toliau 6 skyri.

Pirmi penki principai (teistumo, nediskriminavimo, proporcingumo, subsidiarumo, EB teiss virenybs) yra fundamentals ir, dl to, pagrindinai.

F. ADMINISTRACINIAI PRINCIPAI

Europos Sjungos teiss administravimas yra padalintas tarp Komisijos ir Valstybi Nari administracini institucij. is skirsnis yra skirtas administraciniams principams, susijusiems su Komisijos veikla.

Pagrindiniai Europos Sjungos administraciniai principai didija dalimi yra nukopijuoti i nacionalins administracins teiss.

Valstybi Nari administracins institucijos savo darbe privalo remtis nacionaline administracine teise, bet jos, kaip taisykl, taip pat privalo atsivelgti Europos Sjungos teiss administracinius principus, kai ios institucijos vykdo veikl, susijusi su Europos Sjunga.

Kelet administracini princip galima rasti EB Sutartyje.

Pagal 190 (253) str., visi Sjungos priimami aktai turi nurodyti pagrind, kuriuo jie remiasi. io straipsnio paeidimas buvo prieastimi daugelio byl nagrint Teisingumo Teisme ir Tribunole. Pastarieji daugeliu atveju panaikino EB institucij aktus ryium su pagrindimo nebuvimu.

Pagal 191 (254) str. visi reglamentai, direktyvos ir sprendimai turi bti skelbiami Oficialiame urnale (Official Journal)(r. 13 skyri).

Be to, institucij vidiniuose nuostatuose yra nemaai bendro pobdio administracini gairi.

Pagaliau Europos Teisingumo Teismas perkl nemaai visuotinai priimt nacionalini ir tarptautini administracini princip Europos Sjungos teis, t.y.:

gyt teisi apsauga

teist lkesi apsauga

teis gynyb

force majeure

5 SKYRIUS: ES IR PAGRINDINS MOGAUS TEISS

Ieities takas mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos srityje yra paprastas. Tokia apsauga numatyta Valstybi Nari konstitucinje teisje ir Europos Tarybos rmuose priimtoje Europos mogaus teisi konvencijoje.

Ryys tarp ES sutari ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos, kaip tai yra numatyta Valstybi Nari konstitucijose ir Europos mogaus teisi konvencijoje, suteikia didel reikm ES.

Atitinkamai pradinse sutartyse nebuvo nuorod mogaus teises ir pagrindines laisves, iskyrus SEB 222 (295) str., kuris numato, kad Sutartis jokiu bdu nepaeidia Valstybi Nari norm, reguliuojani nuosavybs sistem..

Kai Europos Teisingumo Teismas nustat, kad Bendrijos teis yra viresn net vis-a-vis nacionalines konstitucijas (r. 6 C skyri), nacionalini teism galimyb apsaugoti piliei mogaus teisi ir pagrindini laisvi ir tuo utikrinti, kad bt laikomasi Bendrijos teiss vis dlto dar buvo labai ribota. Praktikoje buvo aiku, kad i Valstybi Nari negalima buvo tiktis Bendrijos teiss virenybs vis-a-vis nacionalines konstitucijas pripainimo, jei toks pripainimas reikt, kad mogaus teisi ir pagrindini laisvi, garantuojam vairiose nacionalinse konstitucijose, bt atsisakyta sprendiant Bendrijos reikalus.

Btent iuo pagrindu Teisingumo Teismas buvo priverstas precedent teis vystyti ta linkme, kad Europos Teisingumo Teismas gint Europos piliei mogaus teises ir pagrindines laisves.

Taiau Teismas pagrindins sutartyse neturi toki teisi katalogo, kuriuo galt remtis. Vietoj to Teismas pasirm mogaus teisi ir pagrindini laisvi bendromis tradicijomis, tvirtintomis Valstybi Nari konstitucijose ir Europos Tarybos rmuose priimtos Europos mogaus teisi konvencijos tvirtintu mogaus teisi katalogu.

Valstybs Nars pripaino i Teismo praktik traukdamos ES Sutart F (6) straipsn:

1. Sjunga gerbia savo Valstybi Nari, kuri valdymo sistema yra pagrsta demokratijos principais, tautin identitet.

2. Sjunga gerbias pagrindines teises, kurias garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, pasirayta 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, ir teises, kylanias i visoms Valstybms Narms bendr konstitucini tradicij, kaip bendrus Bendrijos teiss principus.Valstybi Nari konstitucijos mogaus teises ir pagrindines laisves tvirtina labai skirtinguose lygiuose. Vokietijos, turinios plat katalog, ir Danijos, turinios tik ribot katalog, konstitucij pavyzdiu galima pamatyti, kaip skirtingai gali bti suprantama formul bendros Valstybi Nari tradicijos. Europos mogaus teisi konvencija ia prasme negali bti laikoma bendru rodikliu, bet greiiau bendru minimaliu apsaugos standartu. Todl Teismo nuoroda bendras Valstybi Nari tradicijas ir Europos mogaus teisi konvencij gali bti vairiai aikinama.

Reikt paymti, kad Teismo ivystyta jurisprudencija yra susijusi su Europos Sjungos, bet ne su atskir Valstybi Nari veikla. Tokiu bdu Bendrija negina Europos gyventoj nuo Valstybi Nari padaryt mogaus teisi paeidim, kurie ieina i Sjungos kompetencijos rib. Teisin gynyba tokiais atvejais turi bti vykdoma per nacionalines teisines procedras arba pagal Europos Tarybos Europos mogaus teisi konvencij.

Taiau ten, kur Valstyb Nar atlieka tam tikrus veiksmus pagal Bendrijos teis, pavyzdiui, utikrindama Bendrijos teistvark arba gyvendindama direktyv nacionalinje teisje, Europos Teisingumo Teismas utikrins, kad tokie nacionaliniai veiksmai nepaeist mogaus teisi ir pagrindini laisvi.

Be to, Amsterdamo Sutartis papild pagrindines ESS nuostatas F.1 (7) str. ir SEB 236 (309) straipsniais, leidianiais Tarybai imtis priemoni prie Valstyb Nar, kuri iukiai ir sistemingai paeidia sipareigojimus, tvirtintus F(1) (6) str.. ios nuostatos nesuteikia gynybos teisi individams, kaip tai yra numatyta Europos mogaus teisi konvencijoje. Tai greiiau yra priemon, kuria turi naudotis vyriausybs tam, kad auktesniame lygyje utikrint demokratij ir mogaus teises visose Valstybse Narse.

6 SKYRIUS: ES TEIS IR NACIONALIN TEIS

A. ANGA

ES teisin sistema yra paremta glaudia ES sistemos ir Valstybi Nari teisini sistem sveika.

ES teisins sistemos valdymo atsakomyb yra padalinta tarp ES institucij, vis pirma Komisijos, ir Valstybi Nari valdymo institucij, r. 4 F ir 11 skyrius.

ES norm suteikiama teisin apsauga vykdoma glaudiai bendradarbiaujant ES Teismams ir nacionaliniams teismams, r. 11 B skyriu. ES teisinje sistemoje yra daug ir procesini ir materialini norm skirt utikrinti tok bendradarbiavim praktikoje.

ES poiriu esminis klausimas yra kaip utikrinti, kad ES teis pasiekt norim rezultat nacionalinse valdymo ir teisinse sistemose.

I tarptautins teiss, o btent i EB Sutarties 5 (10) str. seka, kad Valstybs Nars privalo utikrinti sipareigojim pagal Sutart ir antrin teis, paremt Sutartimi, vykdym.

Jokia teisin sistema bet kokiu atveju nebt pilna be toki nuostat, praktikoje utikrinani, kad ie sipareigojimai bt vykdomi. Pagrindinis skirtumas tarp tarptautins teiss ir ES teiss yra tai, kad ES teiss sistema turi nemaai nuostat, utikrinani, kad Valstybi Nari pilieiai turt teis reikalauti, kad valstybs teisins ir valdymo institucijos suteikt jiems teises, kurias jie turi pagal ES teis.

Kolizijos atveju tarp nacionalins teiss norm ir ES teiss, valstybs teisins ir valdymo institucijos pagal Sutart privalo savo sprendimuose remtis ES teise.

KOLIZIJ ATSIRADIMAS

Tam, kad valstybs vidaus teiss sistemoje atsirast kolizija tarp dviej norm, jos abi turi bti teiss, kuri valstybs valdymo institucija ar teisjas privalo taikyti, dalimis.

Paprastai valstybs valdymo institucija ar nacionalinis teisjas taikys nacionalinius teiss aktus - statymus ir pan., kuriuos pagal konstitucin sistem prim kompetentingos valstybs institucijos.

Valstybs valdymo institucija ar teisjas savo sprendim gali paremti tarptautine tiese. Taiau tai gali vykti tik tada, kai tarptautins teiss norma yra inkorporuota nacionalins teiss sistem. Kai kuriose valstybse tarptautin teis yra alies teiss dalimi, tokiu bdu valstybins institucijos savo sprendimuose turi remtis sipareigojimais, kylaniais i tarptautins teiss, jei valstyb tuos sipareigojimus prisim pagal toje valstybje galiojanias procedras.

Kitose valstybse, pvz. Danijoje, prie valstybinms institucijoms remiantis tarptautiniais sipareigojimais, jie turi bti perkelti nacionalin teis.

Tarptautiniai sipareigojimai turi bti gyvendinti nacionalinje teisje: juridinis asmuo gali reikalauti jam pagal tarptautins teiss normas priklausani teisi tada, kai jos trauktos nacionalin teis.

Teisin situacija ES teisje yra skirtinga. Pagal ES teis, pilietis ar juridinis asmuo gali reikalauti teisi, jam priklausani pagal ES teiss aktus valstybs valdymo institucijose ar teismuose, net jei ES teiss aktai nebuvo perkelti nacionalin teis ir valstybs institucijos bei teismai, priimdami sprendimus, privalo remtis atitinkamais ES teiss aktais.

Tai yra tiesioginio veikimo principas.

Jei atitinkama ES norma turi bti perkelta nacionalin teis, jei tai yra padaryta, ir padaryta teisingai, tiesioginio veikimo principas valstybs institucijoms neturi reikms. iuo atveju jos remsis nacionaline teise patapusia atitinkama ES teiss norma.

gyvendinimo klausimai apvelgiami 10 skyriuje.

B. TIESIOGINIO VEIKIMO PRINCIPAS

TURINYS

Tiesioginio veikimo principas reikia, kad valstybs valdymo institucijos ir teismai, sprsdami jiems nacionaliniu lygiu ikeltus reikalus turi vadovautis ES teiss aktais.

Tiesioginio veikimo pricipo teisiniu pagrindu yra EB Sutartis ir Teisingumo Teismo praktika, r byl 26/62, van Gend en Loos, ECR 1963 p. 1.

io principo turinys yra skirtingas vairi ri teiss aktams.

I esms ES norma gali tiesiogiai veikti, jei ji:

nacionalinje teisje nebuvo gyvendinta ar buvo gyvendinta neteisingai, r. aukiau;

nustato Valstybei Narei pareigojim, kuris yra aikus, beslyginis ir be joki ilyg.

PRINCIPAS IR VAIRIOS TEISS AKT RYS

SUTARTIES NUOSTATOS

gali tiesiogiai veikti jei patenkinamos aukiau mintos slygos, r. pvz. byl 41/74, van Duyn, ECR 1994 p. 1337.REGLAMENTAI

veikia tiesiogiai, r. EB Sutarties 189 (249) str.DIREKTYVOS

gali veikti tiesiogiai, jei tenkinamos aukiau mintos slygos ir jei jos lieia piliei teises, r. pvz. byl 271/82, Auer, ECR 1983 psl. 2727, taiau tiesiogiai neveikia, jei piliei pareigas, r. byl 152/84, Marshall, ECR 1986 p. 723.

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

gali veikti tiesiogiai, r. byl 104/81, Kupferberg, ECR 1982 p. 3641.

PASEKMS

Jei tam tikra ES teiss norma atitinka aukiau idstytus reikalavimus, ji gali tiesiogiai veikti.

Todl valstybs institucijos ir teismai, priimdami sprendimus, turi tiesiogiai vadovautis ES teiss norma. Jei tiesiogiai taikoma ES teiss norma prietarauja nacionalinei tiess normai, valstybs institucijos ir teismai turi vadovautis ES teiss norma, kadangi ji turi auktesn gali nei nacionalin teiss norma.

C. ES TEISS VIRENYB

Jei valstybs institucija ar teismas susiduria su kolizija tarp ES teiss ir nacionalins teiss, ES teis pateikia du tokios situacijos sprendimus:

vis pirma valstybs institucija ar teismas turi aikinti nacionalin teis tokiu bdu, kad ji atitikt ES teis

jei tai nemanoma, ir jei egzistuoja aiki kolizija, ES teis pateikia tok atsakym

valstybs institucija ar teisjas turi vadovautis ES teiss norma neirint nacionalins teiss normos turin.

Tai yra ES teiss virenybs principas. princip savo sprendimuose suformavo Teisingumo teismas (byla 6/64, Costa v. E.N.E.L., ECR 1964 psl. 585).

Teorijoje ES teis yra viresn u visus nacionalins teiss aktus skaitant konstitucijas. Nenuostabu, kad tai sukl nemaai debat ir susirpinimo. Teisingumo teismo pateiktas atsakymas buvo inkorporuoti Valstybi Nari konstitucijas ES teis, r. 5 Skyri. Tokiu bdu Teismas usitikrino, kad nekilt konflikt ir klausimas dl ES teiss virenybs prie nacionalines konstitucijas niekada nebekilt.

ES teiss virenybs principas buvo ivestas i EB sutarties 5 str.:

Valstybs nars imasi vis atitinkam priemoni, bendr arba konkrei, kad tikrai bt atliekamos pareigos, kylanios i ios Sutarties arba atsirandanios dl Bendrijos institucij veiksm. Jos prisideda prie Bendrijos udavini atlikimo.

Jos nesiima joki priemoni, kurios trukdyt siekti ios Sutarties tiksl.

Konkreti ES teiss virenybs principo doktrina buvo ivesta Costa v. E.N.E.L. byloje. Tai klasikin fundamentali byla. i byla buvo susijusi su prietaravimu tarp ES teiss ir Italijos statym. Prietaravimas buvo tas, kad ES statymas buvo priimtas anksiau nei Italija prisijung prie ES. Teismas rmsi van Gend en Loos byla; taip pat rmsi principu, kad valstybs turi i sutarties kylani pareig, bei kad i sutarties kylanti teis yra savarankikas teiss altinis ir dl savo pobdio negali bti emesn. Taigi nesvarbu, kad ES statymas buvo priimtas anksiau; jis bet kuriuo atveju yra viresnis u bet kok nacionalin statym.

Yra ir kit byl. Pvz. Internationale Handelgesellschaft mDU (70). ioje byloje buvo lieiami jau ir konstituciniai klausimai, t.y. kas vyksta, kai atsiranda prietaravimas tarp ES teiss ir alies-nars konstitucijos. Klausimas (kas viresnis) atsidr Vokietijos Konstituciniame teisme ir ten buvo sprendiamas. Tuo tarpu ETT nusprend, kad tok mait reikia ugniauti. ETT labai grietai pasak, kad bet koks ES teisinis aktas, prietaraujantis alie-nars konstitucijai yra, galiojantis ir viresnis; ir antra, kad negalima sprsti apie ES teisinio akto galiojim lyginant j su nacionaline teise.

Kita byla : Simmenthal (78). ia dar kart buvo pabrta, kad ES teiss akto virenyb yra neginijama, nesvarbu, kada jis priimtas.

Kaip matome tuo laikotarpiu ETT buvo labai tiesmukikas, grietas ir kategorikas.

!!! Yra du terminai:

(1) Tiesioginis taikymas (direct applicability); jis reikia, kad ES institucij ileistas teiss aktas tiesiogiai, be joki atskir jo gyvendinimo bd tampa sudtine nacionalins teiss dalimi.

(2) Tiesioginis veikimas (direct effect); jis reikia, kad ES teiss aktas pilieiams (fiz. ir jurid. asmenims) sukuria teises ir pareigas, kurias turi ginti valstybi nari nacionaliniai teismai. Dar kitaip vadinamas tiesioginiu poveikiu.

Dar vienas principas netiesioginis taikymas (indirect applicability); jis reikia, kad ES teiss aktas taikomas netiesiogiai, interpretuojant valstybi nari nacionalin teis, bet su slyga, kad interpretuoti reikia kuo ariau ES teisinio akto turinio. Jeigu toks aikinimas nemanomas, valstyb turi priimti teiss akt, kuriuo bt gyvendintas ES teiss aktas valstybs nars teiss sistemoje.

Direktyvos atveju svarbiausia, kad nacionalinis teiss aktas bt galimas kuo plaiau interpretuoti, kuo labiau atitinkant ES teiss akt. Taiau jei nac. statymas toks nra, jis netenka galios ir direktyva pradeda veikti tiesiogiai.

Dar yra vertikalus ir horizontalus poveikis (veikimas). Vertikalus poveikis (vertical effect) reikia teisinius santykius tarp valstybs ir pilieio; ia galima remtis sutartimis, reglamentais ir direktyvomis, kai dar nra prajs terminas joms gyvendinti. Horizontalus poveikis (horizontal effect) reikia teisin santyk tarp pilieio ir pilieio; ia direktyvomis galima remtis tik tada, kai jos nebuvo per atitinkam laik gyvendintos.

Visa tai susij su tiesioginiu taikymu ir veikimu. Prie vertikalaus veikimo priskiriamos bylos: British Gas plc. (90) ir Marshall (86). British Gas byloje teismas nustat tris (?) kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra valstyb. mon British Gas pradioje buvo valstybin ir vliau ji buvo iparduota visuomenei. Kodl kai j privatizavo, jai jau nebuvo taikomi valstybs apibrimo kriterijai? ETT sak, kad privati nuosavyb su valstybs savybmis nesuderinama. Kriterijai: valstyb dalis yra (1) organas, nepriklausomai nuo jo teisins formos, kuris pagal valstybs priimt akt (2) tapo atsakingu u viej paslaug teikim (3) priirint valstybei ir (4) kuris turi iskirtini teisi, (5) skirting nuo t, kurios kyla i prast norm, taikom santykiuose tarp privai asmen.

7 SKYRIUS: INSTITUCIJOS

A. ANGA

Pagal EB Sutarties 4 (7) str. Bendrijai pavestas uduotis vykdo 5 institucijos: Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, Teisingumo Teismas ir Auditori Teismas. ioms institucijoms padeda du patariamieji organai: Region komitetas bei Socialinis ir ekonominis komitetas. Pagaliau ir Europos Taryba (European Council) turt bti rayta EB institucij sra.

Kiekviena i i institucij turi veikti Sutartimi joms suteikt galiojim ribose. galiojimai, kurie Sutartimi nra suteikti ES institucijoms, yra paliekami Valstybms Narms.

Taiau ETT iaikino, kad Bendrijos galiojimai nebtinai turi bti apibrti Sutartyje, bet gali bti taip pat ir numanomi. i taip vadinama numanom galiojim doktrina stipriai iplt Bendrijos galiojimus Valstybi Nari sskaita.

Yra nemanoma aikiai atskirti statym leidiamosios ir vykdomosios valdi funkcij.

ETT priiri valdi pasiskirstym tarp institucij, taip pat ir tarp Bendrijos ir Valstybi Nari.

Teisingumo Teismas atskirai apvelgiamas 11 B skyriuje.

EB sutarties 4 str.:

1. Bendrijai pavestus udavinius atlieka ios institucijos:

EUROPOS PARLAMENTAS,

TARYBA,

KOMISIJA,

TEISINGUMO TEISMAS,

AUDITO RMAI.

Kiekviena institucija veikia pagal ios Sutarties jai suteiktus galiojimus.

2. Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal komitetas bei Region komitetas, vykdantys patariamsia funkcijas.

Taryba Council gali bti vadinama Council, Council if Ministers, Council of EU tai reikia t pat. Tai, kad kiekviena institucija veikia pagal suteiktus galiojimus, sudaro legalumo princip. Visas institucijas, j veikim priiri ETT. Valdia pasiskirsiusi kitaip nei normalioje demokratijoje nra check and balances. Parlamentas st. leidyboje kol kas dalyvauja minimaliom teism. Dar kart apie demokratijos deficit: Taryb sudaro valstybi nari ministrai; ieina, kad vykdomosios valdios atstovai leidia statymus; tuo tarpu Komisija yra labiau st. vykdomosios valdios atstov, nors grietai taip sakyti negalima. Komisija priiri, kaip vykdomi Tarybos leidiami aktai; nors i dalies leidia statymus ir teikis (inicijuoja) pasilymus dl st. leidimo. Audito rmai priiri kaip visoje Europos Bendrijoje tvarkomasi su finansais. 4A ir 4B straipsniuose yra minimi Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos investicij bankas. ECB yra sikrs Frankfurte; jis kontroliuoja visus ES finansinius iteklius; taip pat kontroliuoja daug ekonomini dalyk tai nra labai gerai.

B. MINISTR TARYBA

STRUKTRA

Ministr Taryba yra sudaryta i 15 atstov (po 1 i kiekvienos Valstybs Nars) ministr lygyje (146 (203) str.).

Praktikoje Tarybos posdiuose dalyvauja tam tikros srities ministras, t.y., pavyzdiui, ems kio ministrai dalyvauja Tarybos posdiuose ems kio klausimais.

Ekonomikos ir Finans ministrai posdiauja daniausiai ir j posdiai gavo sutrumpint ECOFIN pavadinim.

Ministr Tarybai padeda Sekretoriatas ir Taryba. Pastaroji turi teisin tarnyb, vadinam Tarybos Teiss Skyrium. Posdiai ir sprendimai protokoluojami.

Techninius klausimus sprendia sekretoriatas ir pagalbinis Teiss skyrius. Taryba renkasi ~1 kart per 1-2 mnesius.

Taryba susitinka Briuselyje, iskyrus baland, birel ir spal, kai susitinkama Liuksemburge. Sekretoriatas yra Briuselyje.

COREPER

COREPER paskirtis palengvinti Tarybos darb.

Tarybos posdius ruoia ES Valstybi Nari nuolatiniai atstovai Europos Sjungoje (t.y. ambasadoriai) (151 (207) str. ir Tarybos procedr taisykli 19 (1) str.).

iem nuolatiniam atstovam yra suteikta pakankamai daug kompetencijos net statym leidyboje. Jie yra arba ambasadoriai Briuselyje, arba tam tikri diplomatai.

Tokie parengiamieji posdiai yra vadinami COREPER (Comit des Reprsentants Permanents). COREPER I yra nuolatini Atstov pavaduotoj posdiai, o COREPER II - pai nuolatini atstov posdiai. COREPER I be kit funkcij sprendia biudeto, ems kio, moni teiss, mokesi ir aplinkos klausimus, tuo tarpu kai COREPER II be kit funkcij sprendia prekybos politikos, pramons politikos, Ekonomins ir Valiut Sjungos ir usienio ryi klausimus.

COREPER II (antro lygmens atstovai) sprendia svarbesnius klausimus nei COREPER I (pirmo lygio atstovai). Tie du lygmenys tarpusavyje bendradarbiauja.

Komisijos projektai po to, kai jie pateikiami tarybai Sekretoriato perduodami COREPER kartu su praymu, kad pasilymas bt svarstomas. Jei COREPER sutinka ir patvirtina projekt, tada jis formaliai priimamas (kaip A punktas Tarybos darbotvarkje). Jei vyksta atvirkiai, Ministr Taryba sprendia pati.

Jei komitetas veiningai prieina nuomons, kad reikia statymo, Taryba jo net nesvarsto, bet paprasiausiai i karto priima. Jei komitete esama gino, tada Taryba svarsto, sprendia ir priima akt. (??? Tai kas tie COREPER posdiai ar komitetai??)

Tokiu bdu COREPER atlieka filtro funkcij ir Taryba turi susirinkti tik kai turi bti priimami esminiai sprendimai.

Prie COREPERi yra darbo grups, kad palengvint j darb. Darbo grupse dirba tam tikr srii specialistai; ia nereikia jokio diplomatinio rango.

Darbo schema:

Vykdomieji Komitetai

Visgi lieka dar viena problema: trump laik veikiani norm pasikeitimai ir primimas, t.y. kainos ir kvotos ems kio sektoriuje. Sprendimas buvo surastas krus taip vadinamus Vykdomuosius Komitetus. Komitetus sudaro Valstybi Nari administracij atstovai; tokiu bdu atitinkamai ipleiama Taryba. r. Tarybos Darbo reglament, 19.2 straipsn.Pirmininkavimas

Tarybos posdiams pagal rotacijos princip kas 6 mnesius pirmininkauja vienos i Valstybi Nari ministras. Kadangi is laiko tarpas yra gantinai trumpas, darbui pagrindiniais klausimais yra formuojama taip vadinama Troika, kuri sudaro tuo metu pirmininkaujanti, prie tai pirmininkavusi , o taip pat sekanti ateityje pirmininkausianti Valstyb Nar.Dabar esantis primininkas turi lemiam bals. Tie pirmininkai dirba kartu.

FUNKCIJOS

Taryba disponuoja visomis teismis, kurias jai suteik Sutartys, nebent Sutartys aikiai ar numanomai perdav tas teises kitoms institucijoms.

Taryba yra pagrindinis statym leidiamasis ES organas.

Taryba yra kartu vieningas ir kolegialus organas. Jos priimami sprendimai yra privalomi Bendrijai, kitiems Bendrijos organams, Valstybms Narms ir j pilieiams.

Kadangi Taryba yra Bendrijos institucija, ji kompetencijos turi tik tiek, kiek jos turi pati Bendrijos. Tai reikia, kad Taryba negali sprsti klausim, kurie nepriklauso Bendrijos kompetencijai, r. 4 C skyri.Taryba yra pareigota gyvendinti Sutartis.

Taryba yra ta institucija, kuri tvirtina susitarimus su treiosiomis alimis ar tarptautinmis organizacijomis, su kuriomis Komisija derjosi Bendrijos vardu. Tokios derybos vedamos i anksto Tarybos suteikto mandato pagrindu, r. 9 F skyri.Kadangi Taryba turi teis priimti privalomus sprendimus, j primimo procedros Taryboje yra ypatingai svarbios Valstybms Narms. Sprendim primus, n viena Valstyb Nar atsisakyti nuo jo vykdymo.

Sprendim primimui yra btinos derybos. Valstybs Nars turi vairi interes dl Taryboje sprendiam klausim. Todl Tarybos rmuose veikia tarpvyriausybiniai ryiai.

Nors nagrinjant klausimus Taryboje Valstybs Nars yra lygiateiss, kai ateina laikas balsuoti, j teiss nra lygios: kai aktui priimti reikalinga kvalifikuota bals dauguma, kiekviena Valstyb Nar turi tam tikr bals skaii, r. 8 B skyri.

Svarbs sprendimai priimami vienbalsiai, r. 8 B skyri. Tokiose situacijose kiekviena Valstyb Nar i tikrj turi veto teis. Kadangi Valstybi Nari skaiius auga, tampa sunku pasiekti tok vienbalsikum.

C. KOMISIJA

STRUKTRA

Komisij sudaro 20 komisionieri, tarp j 1 prezidentas ir 2 viceprezidentai (Jungtin Karalyst, Pranczija, Vokietija, Italija ir Ispanija turi po 2 komisionierius, kitos - po 1). J kandidatras teikia Valstybs Nars, o tvirtina Europos Parlamentas.

Komisionieriai yra nepriklausomi nuo juos paskyrusi vyriausybi.

Sprendimai priimami paprasta bals dauguma.

Kiekvienam komisionieriui pavalds personalo nariai sudaro Kabinet, kuriam vadovauja Kabineto vadovas. Kabinet vadovai susitinka vien kart savait.

Valdininkai, dirbantys Komisijoje, suskirstyti Generalinius Direktoratus (DG). Dabar egzistuojani DG sraas yra pateiktas 3 priede.

Komisijos bstin yra Briuselyje.

I EB sutarties 157 str.:

Komisijos nariais gali bti tik ES pilieiai.

Komisijoje negali bti daugiau kaip du asmenys, turintys tos paios alies pilietyb.

Komisionieri nepriklausomyb reikia taip pat tai, kad jie negali dirbti jokio kito darbo.

Komisionieriais paprastai yra teisininkai.

Kad palengvint Komisijos darb, prie j yra Direktoratai. Yra vairi reikal direktoratai.

FUNKCIJOS

Komisijos funkcijos yra bendrai apibrtos 155 (211) str.Komisija turi statym leidybos iniciatyvos teiss monopolij (iimtys 138(3) (190) ir K.3(2) (31) str.).

Taiau Taryba (152 (298) str.) ir Europos Parlamentas (138B(2) (192) str.) gali reikalauti i Komisijos, kad i pateikt silymus.

Jei Taryba nepriima pasilyto projekto, Komisija gali j koreguoti arba i viso ataukti savo pasilyt projekt. (189A(2) (250) str.).

Praktikoje Taryba priima Komisijos silymus tam, kad gaut Parlamento pritarim dl bendr pozicij.

Prie statym leidiamj funkcij, Komisijai taip pat yra suteikta vykdymo atsakomyb, t.y. ES teiss vykdymo Valstybse Narse prieira.Be to, Komisija pradeda teismo procesus prie Valstybes Nares, kai pastarosios veikia paeisdamos Bendrijos teis (paeidim procedros 169 (226) str.).

EB Sutarties 155 str.:

Siekdama, kad bendroji rinka deramai veikt ir pltotsi, Komisija:

rpinasi ios Sutarties nuostat ir priemoni, kuri institucijos imasi ja vadovaudamosi, taikymu; (prieiros funkcija)

formuluoja rekomendacijas arba pareikia nuomones ioje Sutartyje numatytais klausimais, kai to tiesiogiai reikalauja Sutartis arba kai Komisijai atrodo, jog tai reikalinga; (st. leidybos iniciatyvos funkcija)

priima savo sprendimus ir ioje Sutartyje numatytu bdu prisideda prie Tarybos ir Europos Parlamento priemoni rengimo;

Tarybos galiota gyvendina jos priimtus aktus.

D. EUROPOS PARLAMENTAS

STRUKTRA

Parlamentas i savo nari renka Prezident ir kitus pareignus. Jie visi kartu sudaro Biur.

Parlamentui padeda Sekretoriatas, be to, Parlamentas turi savo informacijos tarnyb.

Plenarins sesijos vyksta Strasbre, Komisijos ir Grupi susitikimai Briuselyje, o Sekretoriatas dirba Liuksemburge.

Parlament sudaro 626 Europos Parlamento nariai (EPN). Nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose Valstybse Narse 5 met laikotarpiui.

Parlamento frakcijos atstovauja politines grupuotes, bet ne valstybes. Jos sudaro Europos partij sistem, kuri susideda i Krikioni demokrat, Socialist ir Liberal. Taip pat egzistuoja apie 8 maesnes grupes nuo ultra-deinij iki ultra-kairij.

Parlamentiniai Komitetai

Parlamentas leidia rezoliucijas. Ioriniai ryiai, pvz. konsultacijos su Taryba, pirma pradedamos Parlamentiniuose Komitetuose. Parlamentini Komitet yra gana daug, kiekvienas j atsakingas u koki nors vien ar kelias sritis. Su klausimu susijs Komitetas paskiria pranej, kuris susitinka su Komiteto atstovais ir tos srities specialistais. Po to Komitetas paruoia praneim, kuris tampa rezoliucijos projektu. Rezoliucijos projektas pateikiamas Parlamento plenariniam posdiui, kuriame yra aptariamas. Tolesnje eigoje gali bti silomos pataisos ir pabaigoje balsuojama. Rezoliucijai priimti reikia absoliuios bals daugumos.

Europos parlamento svok ir veikl reglamentuoja EB sutarties 137-144 straipsniai. Svarbus yra 138 str.:

1. Bendrij susijungusi valstybi taut atstovai Europos Parlament renkami vadovaujantis tiesiogine ir visuotine rinkim teise.

2. Valstybse narse renkam atstov skaiius yra toks:

Belgija25

Danija16

Vokietija99

Graikija25

Ispanija64

Pranczija87

Airija15

Italija87

Liuksemburgas6

Nyderlandai31

Austrija21

Portugalija25

Suomija16

vedija22

Jungtin Karalyst87

3. Europos Parlamentas teikia pasilymus dl tiesiogini ir visuotini rinkim visose valstybse narse taikant vienod procedr.

Taryba, gavusi vis Europos Parlamento nari daugumos pritarim, vienbalsiai nustato atitinkamas nuostatas, kurias ji rekomenduoja valstybms narms priimti pagal savo atitinkamas konstitucines normas.

Europos Parlamento uuomazgos buvo jau tada, kai buvo pasiraytos pirmosios sutartys. Tada tas parlamentas vadinosi asamblja, kuri nacionaliniai parlamentai deleguodavo tam tikr dal savo parlamentar. Asamblja sudar 142 nariai; ji svarbi funkcij neatliko.

1976 m. buvo priimtas aktas, kuriuo buvo nusprsta, kad Europos Parlament nariai bus renkami tiesiogiai. Nuo tada asamblja pradta vadinti Europos Parlamentu. Parlamentar skaiius didjo prisijungiant naujiems nariams. Dabar yra 626 parlamentarai; jie renkami tiesioginiais rinkimais 5 metam. Nustatomos 4 dienos, i kuri nars pasirenka patogesn ir suorganizuoja rinkimus.

Jei prisijungt Lietuva, ji turt ~16 nari (kaip Danija). Baltijos ali prisijungimo nori Skandinavijos alys, nes tada susiformuot stiprus blokas. Taiau yra susitarta, kad nebus daugiau nei 700 parlamentar.

FUNKCIJOS

Parlamentas gali pateikti uklausimus Komisijai ir Tarybai ir teikti savo pasilymus.

Parlamentas dalyvauja teiss norm leidimo procese daugelyje srii, kurios susijusios su konkurencija ir bendrosios rinkos palaikymu - bet Tarybos odis vis dar yra lemiamas.

Parlamentas tvirtina biudet (jis gali papildyti Bendrijos biudet naujomis ilaidomis, ar netraukti j biudet, padidinti arba sumainti pasilytas ilaidas.)

~1980 m. Parlamentas gyja kompetencij sprsti tam tikrus ES biudeto klausimus ilaidas. Suteikiamas vis didesnis vaidmuo leidiant statymus. Pradioje atsiranda bendradarbiavimo procedra. Parlamentui suteikiama kompetencija patarti kai priimamos naujos nars; suteikiama bendro sprendimo primimo teis.

Komisijos kontrol

Parlamentas kontroliuoja Komisij vairiomis priemonmis:

tai yra:

nagrindamas Komisijos kasmetin praneim - 143 (200) str.,

pateikdamas uklausimus Komisijai - 140 (197) str.,

pareikdamas iekinius dl to, kad ji neprim sprendimo - 175 (232) str.,

tvirtindamas jos Pirminink ir narius - 158 (214) str.,

pareikdamas jai nepasitikjimo votum - 144 (201) str.

1992-1999 m. Parlamentui suteikiama kompetencija priirti Komisij; tai atimama i Tarybos. Parlamento vykdoma Komisijos kontrol:

1. Komisija privalo pristatyti kasmetin praneim Parlamentui;

2. Jei Komisija dirba netinkamai, Parlamentas gali jai pateikti iekin ETT;

3. !!! 1999 m. Amsterdamo sutartyje Parlamentas galutinai gijo kompetencij skirti (tvirtinti) Komisijos pirminink ar komisarus.

Negalima atleisti vieno komisaro privalo atsistatydinti visa Komisija; taiau naujoje Komisijoje gali bti senos Komisijos nari.

Kit institucij kontrol

Parlamentas taip pat kontroliuoja institucijas vairiomis priemonmis. Tai:

Tyrimo komitetas - 138C (193) str.,

Tyrimo komitetas sukuriamas tam tikros ES institucijos nusiengimo atveju.

Piliei peticijos - 138D (194) str.,

Ombudsmenas - 138E (195) str.

Jis skiriamas i parlamentar; jis tyrimus atlieka arba savo iniciatyva, arba remdamasis sau tiesiogiai gautu skundu, arba skundu gautu per kit asmen. Institucija, dl kurios kilo problema, turi pasiaikinti. Po to Ombudsmenas siunia Parlamentui praneim.

Kai Parlamentas irenkamas, skiriamas ir Ombudsmenas visai Parlamento kadencijai. Jei Ombudsmenas neatlieka savo pareig, Parlamentas gali prayti ETT j atleisti.

Ombudsmenas negali dirbti i viso jokio kito darbo, iskyrus Ombudsmeno.

Parlamente atstovai negali vienytis nacionaliniais pagrindais, o tik politiniais pagrindais, t.y. partijas; yra tokios pagrindins partijos krikdemai, socialistai ir liberalai; bet yra ir maesni partijli; pvz. parlamente gali bti ir faistai, taiau jie turt prisiderinti prie ES steigimo tiksl, esani pagrindinse sutartyse.

Parlamente yra parlamentiniai komitetai pagal tam tikras sritis.

Parlamentas kaip teiss aktus leidia rezoliucijas. Jos Komisijai ar Tarybai neprivalomos, bet paprastai jas atsivelgiama. Parlamentas gali pateikti uklausimus Komisijai ir Tarybai (ratu arba odiu), ir Komisija ar Taryba turi skirti mons, kurie juos atsakyt.

E. AUDITORI TEISMAS

4 (7) str., 188A (246) str. ir 188C (248) str.Auditori Teismas buvo kurtas 1975 metais antrja Biudeto Sutartimi, ir pradjo funkcionuoti 1977 metais, pakeisdamas prie tai funkcionavusius EAPB Auditori ir Bendrij Auditori Valdyb.

Auditori Teisme yra 15 nari, po vien i kiekvienos Valstybs Nars, vienbalsiai paskirt Taryboje pasikonsultavus su Europos Parlamentu, kuris iegzaminuoja kiekvien kandidat atskirai.

J kadencija yra 6 metai, be to auditoriai skiriami ne vienu metu.

Yra rotacija; pradioje buvo paskirti keturi burt keliu atrinkti nariai 4 met kadencijai (visi lik 6 met kadencijai); taip ir tsiasi kas 4 metus pasikeiia 4 nariai. Taiau nariai gali bti renkami ir kitai kadencijai.

I auditori reikalaujama, kad jie bt arba bt buv savo valstybs audito institucij darbuotojais, arba turi turti darb atitinkani kvalifikacij. J nepriklausomumas turi bti neabejotinas.

Jie negali dirbti jokio kito apmokamo ir net neapmokamo darbo.

Auditori Teismo narys gali bti paalintas i einam pareig Auditori Teismo sprendimu.

Auditori Teismo uduotis yra kruopiai kontroliuoti Bendrij finansus, utikrinti teising finans panaudojim, padedant Parlamentui ir Tarybai atlikti biudeto vykdymo kontrol.

Auditoriai turi kasmet atsiskaityti Parlamentui ir Tarybai (praneimais). Paio Auditori teismo sprendimu gali bti atleistas kuris nors vienas teismo narys.

!!! Pagr. Auditori teismo funkcija ES biudeto kontrol.

F. PATARIAMOSIOS INSTITUCIJOS

REGION KOMITETAS

STRUKTRARegion Komitetas buvo kurtas Mastrichto Sutartimi.

J sudaro 220 atstov i vietos savivaldos teritorini vienet (emi, Provincij, Kunigaiktysi, Municipalitet).

Narius Valstybi Nari silymu vienbalsiai tvirtina Taryba.

FUNKCIJOS

Komitetas yra patariamoji institucija.

Taryba ir Komisija turi konsultuotis su Komitetu, kai tai yra numatyta Sutartyje, pvz. vietimo, kultros, visuomens sveikatos klausimais.

Tokiu atveju Komitetas pareikia nuomon, bet taip pat gali pareikti nuomon savo iniciatyva.

Taiau ta konsultacija (nuomon) nra privaloma atsivelgti.

EKONOMINIS IR SOCIALINIS KOMITETAS

STRUKTRA

Komitet sudaro 220 atstov i vairi ekonomikos ir socialini srii, pvz. emdirbi atstovai, darbuotoj ir visuomens atstovai i Valstybi Nari.

Narius vienbalsiai skiria Taryba.

Komiteto sudtyje yra specials skyriai, kurie usiima pagrindinmis Sutarties sritimis, pavyzdiui, ems kiu ir transportu.

FUNKCIJOS

Taryba ir Komisija turi konsultuotis su Komitetu, kai tai yra numatyta Sutartyje, t.y. dl pasilym vieningos ems kio politikos, paslaug, transporto politikos srityse.

Tokiu atveju Komitetas pareikia nuomon, bet taip pat gali pareikti nuomon savo iniciatyva.

Nuomon taip pat nra privaloma atsivelgti. Daugiausia konsultuojamasi paslaug ir transporto srityse.

G. EUROPOS TARYBA

Europos Taryba yra vir vis trij ramsi; Ministr Taryba yra tik pirmame ramstyje:

Praeityje kelet kart Ministr Taryba dl vairi prieasi negaljo priimti sprendim. Ieitis buvo surasta krus Europos Taryb, r. ESS D (4) str.

Europos Taryba deramai skatina Sjungos raid ir tam nubria bendras politines gaires.

Europos Taryb sudaro valstybi nari arba j vyriausybi vadovai ir Komisijos pirmininkas. Jiems talkina valstybi nari usienio reikal ministrai ir vienas Komisijos narys. Europos Taryba renkasi ne maiau kaip du kartus per metus, jai pirmininkauja valstybs nars arba jos vyriausybs vadovas, kuris tuo metu yra Tarybos pirmininkas.

Europos Taryba po kiekvieno susitikimo pateikia Europos Parlamentui ataskait ir kasmet parao ataskait apie tai, k Sjunga yra nuveikusi.Pagal Vieningos Europos Akt, Europos Taryba formaliai buvo traukta Bendrijos sprendim primimo sistem.

Europos Taryba susideda i ES Valstybi ir Vyriausybi vadov, posdiaujani kartu su Komisijos prezidentu, dalyvaujant Usienio reikal ministrams ir Komisijos atstovui.

Europos Taryb sudaro paties aukiausio lygio ES nari atstovai. Tai daugiau politinio pobdio institucija.

Ji susitinka maiausiai du kartus metuose daniausiai toje Valstybje, kuri tuo metu pirmininkauja Taryboje.

Europos Tarybos susitikim metu Valstybi vadovai formaliai ar neformaliai sprendia vairius klausimus. Tai:

usienio ryiai;

konflikt sprendimas;

tam tikros politikos strategijos iniciatyva/vystymas;

nauj nari paangos aptarimas arba j primimo Bendrij klausimai;

konstitucins iniciatyvos.

Svarbu suprasti, kad Europos Taryba netapo Europos Bendrijos institucija. Tai Europos Sjungos atstovaujamasis organas. Sprendim primimo Bendrijoje (Sjungos dalyje) mechanizmas ESS i principo nebuvo pakeistas. Ministr Taryba vis dar yra pagrindin teisikai privalomus vykdyti sprendimus priimanti institucija, o Europos Taryba negali priimti teisikai privalom sprendim.

Taiau net jei susitikim baigiamieji dokumentai teisikai nra privalomi, jie visada numato rmus, kuri pagrindu kitos institucijos formuoja konkretesn politik.

Yra dar viena Europos Taryba, kuri yra u Europos Sjungos jurisdikcijos rib. Ji buvo kurta 1949 metais; pradioje ji buvo sukurta kaip politin institucija. ios tarybos buvo ileista Europos mogaus teisi ir Pagrindini laisvi Konvencija. i taryba rpinasi visos Europos saugumo, politiniais ir mogaus teisi klausimais. Prie jos yra Europos mogaus teisi teismas. Lietuva yra ios Tarybos nar. i Europos Taryba bendradarbiauja su ES Teisingumo Teismu mogaus teisi klausimais.

8 SKYRIUS: SPRENDIM PRIMIMO MECHANIZMAS

A. TEISINIS PAGRINDAS

Kad bt priimtas sprendimas, turi bti teisinis pagrindas iam sprendimui.

EB Sutarties nuostatos, numatanios sprendim primimo mechanizm, yra vienos i svarbiausi nuostat, kadangi jos numato, kas turi teis priimti teiss aktus.

Nuostatos, numatanios sprendim primimo mechanizm,gali bti suskirstytos dvi nuostat grupes:

kompetencijos ir bendradarbiavimo nuostatos, numatanios, kuri EB institucija turi teis veikti, kokios teiss jai suteiktos, ir kaip EB institucijos turi veikti priimdamos sprendimus. is jg balansas yra be galo svarbus EB egzistavimui ir bet kokios pastangos pakeisti balans kl ir ateityje kels dideles politines kovas, r. 12 Skyri.balsavimo taisykls, apibrianios, kaip kiekvienoje i institucij turi bti priimami sprendimai.

Jei sudtume visas EB Sutarties kompetencijos, bendradarbiavimo ir balsavimo nuostatas, i viso gautume 21 skirting sprendim primimo procedras.

Sprendim primim numatanios nuostatos paios nenumato, kuri procedra kada turi bti naudojama. Tai numatoma tuose Sutarties straipsniuose, kurie nustato Bendrijos kompetencijos turin.

Tai yra ie straipsniai:

100A (95) str., lieiantis vidin rink - toks yra esminis straipsnio turinys. is straipsnis taip pat nustato, kad Taryba turi veikti pagal procedras, numatytas 189B (251) straipsnyje, kuris yra procesinis straipsnis.

113(1) (133) str. numato, kad Bendrija vykdo viening prekybos politik. Tai yra materialins teiss norma, numatanti Bendrijos kompetencij. 113(2) ir (4) (133) str., numato, kad Komisija pateikia pasilymus Tarybai, kuri sprendimus priima kvalifikuota bals dauguma. Tai procesins teiss normos.

ES Sutarties O (49) str. numato, kad bet kuri Europos valstyb gali tapti ES nare. Straipsnis be to nustato, kad Taryba po konsultacij su Komisija ir gavusi Europos Parlamento pritarim turi nusprsti vienbalsiai.Tai yra procesin normos.

Kai reikia nusprsti, kuri procesin norma turi bti taikoma, yra svarbu nustatyti, kuri konkreti ES materialins teiss norma bus taikoma tam klausimui sprsti.

Straipsniuose yra tiek materialinio, tiek procesinio turinio normos.

Pavyzdiui, 113 straipsnis: Bendrija vykdo viening prekybos politik materialin norma; Komisija pateikia pasilymus Tarybai ... procesin norma.

Remtis Sutartimi - toks yra absoliutus reikalavimas bet kokiam ES teiss aktui, r. apie teistumo princip 4 C Skyriuje, todl nuoroda sutartin pagrind visada pradedamas bet kuris teiss aktas, r. 8 A Skyri. Tokia nuoroda Sutarties straipsn yra vadinama teisiniu pagrindu.

Teisingo teisinio pagrindo klausimas danai yra kart diskusij EB organuose objektas. Valstyb Nar, kuri prietarauja prie tam tikro teiss akto projekt, bandys traukti tok teisin pagrind, kuris reikalauja priimti tok akt vienbalsiai, t.y. pagal 235 (308) str. Kitais atvejais viena institucija pageidaus tokio teisinio pagrindo, kuris nesuteikt jokios takos kitoms institucijoms.

is klausimas buvo daugelio byl prieastimi Teisingumo Teisme. I Teismo praktikos iplaukia, kad teisingas teisinis pagrindas yra toks, kuris atspindi teiss akto turin.

Daniausiai vengiama nuorod du ar daugiau Sutarties straipsni, susijusi su materialij kompetencija. Jei du straipsniai numato skirtingas procedras, jais abejais negali bti remiamasi kaip teisiniu pagrindu, r. byl 300/89, Commission v. Council (Titanium Dioxide) ECR 1991 I-2867.Kai teisinis pagrindas buvo parinktas, i pasirinkto pagrindo seka, kokios bus taikomos procesins teiss normos.

B. BALSAVIMO PROCEDROS TARYBOJE

A. PAPRASTA DAUGUMA

EB Sutarties 148(1) (205) str. numato, kad paprasta bals dauguma priimami teiss aktai, kai jokia kita primimo procedra nenumatyta Sutartis nuostatoje, kuri sudaro teisin pagrind iam aktui priimti.

Kiekviena Valstyb Nar turi po 1 bals.

B. KVALIFIKUOTA DAUGUMA

Kai priimamo akto teisinis pagrindas numato, kad Taryba turi nusprsti kvalifikuota bals dauguma, yra taikoma 148(2) (205) str. esanti procesins teiss norma.

Kiekvienai Valstybei Narei yra suteiktas bals skaiius, priklausantis nuo j slyginio svarbumo ir btinybs ilaikyti balans tarp didij ir maj Valstybi Nari.

Kiekvienai Valstybei Narei yra suteiktas toks bals skaiius:

Vokietijai, Pranczijai, Italijai, Jungtinei Karalystei

po 10 bals

Ispanijai

8 balsai

Belgijai, Graikijai, Nyderlandams, Portugalijai

po 5 balsus

vedijai, Austrijai

po 4 balsus

Danijai, Suomijai, Airijai

po 3 balsus

Liuksemburgui

2 balsai

I VISO

87 balsai

Komisijos silym primimui reikia 62 bals u.

Kad sprendimas bt ublokuotas, reikia, kad valstybs, turinios 26 balsus arba balsuot prie, arba susilaikyt. Tokiu bdu kvalifikuotos daugumos atveju nedalyvavimas nra laikomas balsavimu u.

Tai yra populiariausias bdas.

C. VIENBALSIKUMAS

Vienbalsikumas reikia, kad Valstybs Nars turi balsuoti u arba susilaikyti nuo balsavimo, 148(3) (205) str.Taryba gali pakeisti Komisijos pasilymus tik vienbalsiai, 189(1) (250) str. Komisija gali pakeisti savo pasilym bet kada iki primimo, 189A(2) (250) str.Liuksemburgo kompromisas (dl Pranczijos atsisakymo balsuoti) lm 148str. 3d. atsiradim; kompromisas nra privalomas. Valstybs nars turi dertis tol, kol pasieks vienbalsikum; susilaikymas nenutraukia visos procedros derybos tsiasi.

C. BALSAVIMO PROCEDROS KITOSE INSTITUCIJOSE

Komisija sprendimus priima paprasta bals dauguma, r. 7 C Skyri.

Dauguma reikia tuo metu dalyvaujani dauguma.

Europos Parlamentas sprendimus priima absoliuia bals dauguma, 141 (198) str., iskyrus atvejus, kai Sutartis numato kitaip, r. pvz. 189B(2)(c) (251) str.

D. SPRENDIM PRIMIMO MECHANIZMAS

emiau ivardinti mechanizmai yra daniausiai naudojami institucijoms bendradarbiaujant. Svarbiausios neivardintos ia nuostatos yra dl biudeto tvirtinimo.

1. KONSULTACIJOS

Mechanizmas yra toks:

Komisija perduoda pasilym Tarybai ir Europos Parlamentui

Parlamentas pareikia savo nuomon

Komisija svarsto nuomon

Komisija gali pakeisti pasilym (189A(2) (250) str.)

arba ignoruoti nuomon

Komisija informuoja Taryb apie Parlamento nuomon ir Komisijos sprendim

Taryba gali priimti pasilym (Komisijos pakeist arba ne) arba vienbalsiai pakeisti pasilym (189A(1) (250) str.)

is mechanizmas pvz. yra naudojamas kai teiss aktai turi bti priimti vadovaujantis 8B; 8E; 43; 57,2,1; 75,3; 87; 99; 100; 100C; 104C,14; 109,1+4; 109A,2b; 109F,7; 130,3; 130B; 130O; 130S,2; 145; 158,2; 168A,1+4; 188; 188B,3; 201; 209; 228,2,1+2; 235; N straipsniais ir EB Sutarties protokolu Nr. 6.

Konsultacij mechanizmas pagal pamintus straipsnius derinamas su vairiomis balsavimo procedromis.

Jei aktas priimamas paeidiant konsultacij mechanizm, Teisingumo Teismas j gali panaikinti.

Paprastai Parlamento nuomonei pareikti nenustatomas joks terminas, o Parlamentas tokiu bdu gali naudotis vlavimu kaip ginklu.

Konsultacij procedra yra privaloma; atsivelgimas neprivalomas.

2. BENDRI SPRENDIMAI (189B (251) STRAIPSNIS)

Mechanizmas yra toks:

Komisija pateikia pasilym Tarybai ir Europos Parlamentui (189B(2,1) str.)

Parlamentas pareikia nuomon (189B(2,2) str.)

Komisija pakeiia arba nepakeiia pasilymo

Komisija informuoja Taryb apie Parlamento nuomon ir apie Komisijos sprendim

Taryba kvalifikuota bals dauguma priima pozicij (arba vienbalsiai pakeiia Komisijos pasilym) (1-uoju skaitymu)

(189B(2,2) str.)

Parlamentas 3 mnesius svarsto (189B(2,3) str.)

Parlamentas gali

Patvirtinti tekst arba visai nepriimti sprendimoPasilyti pakeitimus (189B(2,3) str.)Nusprsti atmesti bendr pozicij

(189B(2,3c,1) str.)

Taryba priima teiss akt(189B(2,3a) +(3b) str.)Komisija svarsto pakeitimus. Komisija perduoda nauj pasilym arba nusprendia nekeisti Tarybos (?Parlamento) pasilymoTaryba gali suaukti Taikinimo komitet (189B(2,3c,2) str.)

Taryba 3 mnesius svarstoParlamentas nari dauguma patvirtina atmetim (189B(2,3c,3) str.)

Teiss aktas nepriimtas

Taryba gali (2-uoju svarstymu)

Priimti teiss akt kvalifikuota bals dauguma, jei visi Parlamento pasilyti pakeitimai yra traukti pakeist Komisijos pasilym (189B(3,1) str.)Suaukti Taikinimo komitet (189B(3,3) + (4) str.)

Komitetas svarsto 6 savaitesVienbalsiai priimti teiss akt su Pralamento pasilytais pakeitimais, kai Komisija nepakeit pasilymo (189B(3,2) str.)

Komitetas gali

Patvirtinti bendr tekst kuris perduodamas Tarybai ir Parlamentui Nepatvirtinti bendro teksto

Taryba ir Parlamentas svarsto 6 savaitesTaryba svarsto 6 savaites

Jei abi institucijos patvirtina, teiss aktas laikomas priimtu

(189B(5,1) str.) Jei ne, aktas laikomas nepriimtu (189B(5,2) str.)Patvirtina teksto original su Parlamento pasilytais pakeitimais arba be j (3-iuoju svarstymu) (189B(6,1) str.)

Teiss aktas priimamas, nebent Parlamentas 6 savaii bgyje nari dauguma atmeta tekst

Tada teiss aktas laikomas nepriimtu (189B(6,2) str.)

Jei bet kuri i institucij nesilaiko mint termin, sprendim primimo procesas nutraukiamas.

is mechanizmas, pavyzdiui, yra. Naudojamas, kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 56,2; 57,2,2; 66; 49; 54,2; 100A; 100B; 126; 128,5; 129; 129A; 129D; 130I ir 130S,3 EB Sutarties straipsniais.

Bendri sprendimai angl. co-decisions. Taikinimo komitetas jeigu pamato, kad Parlamentas blokuos akt, bando sutaikyti Parlament su Taryba (concelation). Jeigu nesutaiko blokuojama; teiss aktas nepriimtas.

3. BENDRADARBIAVIMAS (189C (252) STRAIPSNIS)

Mechanizmas yra toks:

Komisija perduoda pasilym Tarybai ir Europos Parlamentui

Parlamentas pareikia savo nuomon

Taryba patvirtina bendrj pozicij

Parlamentas 3 mnesi bgyje gali

Patvirtinti bendrj pozicij arba nepriimti jokio sprendimoPasilyti pakeitimus

Atmesti bendrj pozicij

Taryba priima teiss aktKomisija pakeiia pasilymTaryba gali priimti teiss akt

Taryba kvalifikuota bals dauguma gali patvirtinti pakeist pasilym arba vienbalsiai patvirtinti pakeist pasilym skaitant, pavyzdiui, Parlamento padarytus pakeitimus, kuri Komisija netrauk pakeist pasilym.

is mechanizmas pvz. naudojamas kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 6; 75,1; 84; 103,5; 104A,2; 104B,2; 105A,2; 118A; 125; 127,4; 129D; 130E; 130O; 130S,1; 130W EB Sutarties straipsniais ir Protokolo Nr. 14 2 straipsniu.

Bendradarbiavimas angl. cooperation. ia reikia atsiminti, kad Parlamentas gali blokuoti priimam sprendim; bet tas blokavimas nra absoliutus, nes Taryba gali priimti sprendim, kur Parlamentas blokavo, vienbalsiai. i procedra sukurta tam, kad suteikt daugiau gali Parlamentui.

4. PARLAMENTO PRITARIMAS

Jei Parlamentas neduoda savo sutikimo, Taryba negali priimti pasilymo.

is mechanizmas pvz. naudojamas kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 8A; 14; 105,6; 106,6; 130D; 130E; 138,3; 158,2; 228,3; 238; O ir Protokolo Nr.3 41.1 straipsniu.

Pritarimas angl. assent. Tarybai priimant sprendimus, Parlamentas turi duoti pritarim. Tai daroma:

1. Kai priimamos naujos nars (228 str.);

2. Kai suraomos asociacijos sutartys su potencialiomis narmis;

3. Kai kuriuose klausimuose, susijusiuose su biudeto tvirtinimu.

5. KITOS PROCEDROS

Europos Parlamentas nedalyvauja, kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 45,3; 51; 69; 73C,2; 73F; 73G; 92,3e; 93,2; 98; 109K,5; 109L,4+5; 113; 121; 136; 151,2; 157,1; 159; 165; 166; 167; 189A,1; 189B,3; 189C,d+e; 194; 198A; 216; 217; 223; 227,2; 228A EB Sutarties straipsniais, Protokolais Nr. 3 ir 4, Protokolo Nr. 14 4 straipsniu, o taip pat Teisingumo Teismo Statuto 12 ir 45 straipsniais.

E.KOMITOLOGIJA

Komitologija yra susijusi su tuo, kad Taryba gali deleguoti Komisijai kompetencij priimti teiss aktus.

Greitas mokslo ir technologij vystymasis reikalauja daryti danus taip pat leidiant ir Bendrijos teiss aktus. Kaip parodyta aukiau, daugelis sprendim primimo mechanizm nra pritaikyti greitiems pasikeitimams ES teiss akt leidime. Dl ios prieasties pagal EB Sutarties 145 (202) str. Taryba gali deleguoti kompetencij Komisijai. Pagrindines delegavimo taisykles nustato Tarybos Sprendimas 87/372 (OJ 1987 L 197/33). Pagal Sprendim yra galimos 5 delegavimo formos: I, IIa, IIb, IIIa ir IIIb mechanizmai. Visais atvejais kuriami Valstybi Nari atstov komitetai. I ia komitologija.Skirtumai tarp skirting ri komitet ir atitinkami skirtumai deleguojant kompetencij yra paremti kontrols lygiu, kur kiekvienu atveju turi komitetas ir Taryba. I-me mechanizme komitetas atlieka patariamj funkcij, kas nesuteikia beveik joki teisi komitetui, kai tuo tarpu IIIb mechanizmas utikrina piln Tarybos kontrol Komisijos darbe.

Nieko nuostabaus, kad Komisija teikdama pasilymus visada pasirenka maiausiai problem jai sukelianius mechanizmus, kai tuo tarpu Taryba renkasi IIb, IIIa ir IIIb mechanizmus. Europos Parlamentas i principo yra skeptikas komitologijos atvilgiu, kadangi Parlamentas nekontroliuoja ar neturi jokios takos komitetams.

!!! Tam tikruose komitetuose Komisija (jos nariai) turi didel kompetencij. Yra steigiamas patariamasis komitetas (advisory committee) io