es konspektas egzaminui 3 14 temos

8/20/2019 Es Konspektas Egzaminui 3 14 Temos

1/36

3 SEMINARAS. EUROPOS PARLAMENTAS, TARYBA, EUROPOS KOMISIJA IR EUROPOS

VADOVŲ TARYBA 1. Europos Parlamentas. Kam atstovauja? Kas sudaro?

Europos Parlamento pirmtakė yra Europos Parlamentinė asamblėja, įkurta 1952 metais pagal EAPB S.1962 m. kovo 30 d. Europos Parlamentinė asamblėja nutarė pakeisti savo pavadinimą ir pasivadino EuroposParlamentu. Labiausiai decentralizuota institucija. Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta 12

mėnesinių plenarinių sesijų, įskaitant biudžeto sesiją.

Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai.

Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų (5 m.) kadencijai.

Europos Parlamentas atstovauja piliečius;

EP narių skaičius neviršija 750, neįskaitant pirmininko. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos.2. Kodėl nuspręsta didinti Europos Parlamento galias visų reformų metu?

Nes EP atstovauja piliečius ir tokiu būdu geriau atsižvelgia į piliečių interesus, demokratiškumą ir pan.

3. Europos Parlamento kompetencija.

ES sutarties 14 str. 1 d. nustato, kad Europos Parlamentas vykdo:

1) teisėkūros funkcijos (kartu su Taryba);

Neturi teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės. Pagal SESV 225 str. “iniciatyva dėl iniciatyvos” – (galikreiptis į komisiją, kad inicijuotų teisės aktų leidimą).

Galios nuolat didintos, pradedant VEA (bendradarbiavimo, pritarimo procedūros), ES sutartis (bendrosprendimo pr iėmimo procedūra), baigiant Lisabonos reformų sutartimi (įprastos teisėkūros procedūrostaikymas).

Vaidmuo teisės aktų leidyboje priklauso nuo konkrečios teisės akto priėmimui taikytinos procedūros(nedalyvavimas, nuomonės pateikimas, vetavimas, pritarimas). Po Lisabonos sutarties daugumoje atvejutaikoma įprasta teisėkūros procedūra (buv. bendro sprendimo priėmimo).

Lisabonos sutartis numato naują Europos Parlamento teisę siūlyti ES sutarčių pakeitimus ES S 48 str.).

2) biudžeto funkcijos (kartu su Taryba);

Lisabonos sutartis nustato naują biudžeto procedūrą, kuri įtvirtina visišką Parlamento ir Tarybos

lygiateisiškumą tvirtinant metinį biudžetą. Yra atsisakoma ES biudžetines išlaidas skirstyti į privalomas irneprivalomas. Anksčiau jis neturėjo teisės priimti sprendimų dėl „privalomųjų išlaidų“, pavyzdžiui, išlaidų,susijusių su žemės ūkiu ar tarptautiniais susitarimais. Nuo šiol Parlamentas, kartu su Ministrų Taryba, spręsdėl viso Europos Sąjungos biudžeto. Parlamentas turės lemiamą įtaką nustatant bendrus išlaidų prioritetus iratidžiau prižiūrės lėšų panaudojimą.

3) politinės kontrolės;

Tvirtina Komisijos pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai irkitus Komisijos narius (ES S 17 str. 7 dalis)

Gali steigti laikiną Tyrimo komitetą, kuris tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimąįgyvendinant ES teisę, išskyrus atvejus, kai tuos įtariamus faktus nagrinėja teismas (SESV 226 str.)Santero Komisijos patirtis.


2/36

Gali teikti paklausimus Komisijai (SESV 230 str.)

Svarsto Komisijos metinį pranešimą. (SESV 233 str.) 2/3 balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą Komisijos veikla, tuomet komisijos nariai turi

kolektyviai atsistatydinti. pareikalauti, kad Komisija atsistatydintų. (SESV 234 str. str. (iki šiolnenaudota ir abejojama ar bus):

Nagrinėja peticijas, kurias gali pareikšti kiekvienas Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėjenarėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis ar juridinis asmuo bet kokiu klausimu,

priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu jam tiesioginį poveikį (SESV 227 str.). SESV Parlamentui suteikia privilegijuoto ieškovo teisę pareikšti tiesioginius ieškinius ETT pagal SESV

263 str.

3) Konsultavimo;

4) renka EK pirmininką - galios skirianti kai kuriuos ES tarnautojus;

EP renka Komisijos pirmininką narių balsų dauguma Europos Vadovų Tarybos teikimu. Ši turi parinktikandidatą kvalifikuotąja balsų dauguma, atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. EPtvirtina Komisiją kaip kolegialų organą;

Parlamento pritarimas bus būtinas skiriant Europos Sąjungos Vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams irsaugumo politikai, kuris užima ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. (Lisabonossutarties naujovė);

Europos Parlamentas konsultuoja Tarybą skiriant Audito Rūmų narius ( SESV 286 str. 2 dalis) ex EBsutarties 247 str. 3 dalis), o taip ECB Vykdomosios valdybos narius (SESV 283 str. 2 dalis, ex EB

sutarties 112 str. 2 dalies b puntas);

EP skiria ombudsmeną, kuris nagrinėja Sąjungos piliečio arba kiekvieno valstybėje narėje gyvenančio arsavo registruotą buveinę turinčio fizinio ar juridinio asmens skundus dėl netinkamo administravimoatvejų ES institucijų ar įstaigų veikloje (SESV 24 str., ex EB sutarties 21 str. 2 dalis, SESV 228 str. 1dalis, ex 195 str. 1 dalis).

4. Ombudsmeno institucija Europos Parlamente. Bendri bruožai.

Europos ombudsmenas (nuo 1992 m.) – tai Europos Parlamento skiriamas Europos Sąjungos pareigūnas,kurio užduotis – nagrinėti skundus dėl Europos Sąjungos institucijų veiksmų.

EP išrinktas Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti kiekvieno Sąjungos piliečio arba kiekvienovalstybėje narėje gyvenančio ar savo registruotą buveinę turinčio fizinio arba juridinio asmens skundus dėlnetinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos SąjungosTeisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas. Jis tokius skundus nagrinėja ir dėl jų parengia pranešimą. Netinkamas administravimas – tai prastas arba nesėkmingas administravimas, administravimonebuvimas.

Ombudsmenas renkamas po kiekvienų EP rinkimų visai Parlamento kadencijai. Ombudsmenas gali būtirenkamas kitai kadencijai.

Ombudsmenas negali tirti:

skundų prieš nacionalines, regionines ar vietos valdžios institucijas valstybėse narėse, net jei skundaiyra susiję su ES klausimais. Tai Vyriausybės departamentai, valstybės agentūros ir savivaldybiųtarybos.

apeliacinių skundų dėl nacionalinių teismų ar ombudsmenų sprendimų.

skundų prieš verslo įmones ar privačius asmenis.

Europos ombudsmeno sprendimai nėra teisiškai privalomi. Pilietis, kuris siekia teisiškai privalomosprendimo, visada gali kreiptis į teismą. (tik rekomendacinio pobūdžio).


3/36

5. Europos Taryba. Bendri bruožai.

Į Europos Sąjungos Tarybos, neoficialiai dar vadinamos ES Taryba, posėdžius renkasi visų ES šaliųministrai, kad priimtų teisės aktus ir koordinuotų politiką – atstovauja valstybėms narėms. Taryba – politinio pobūdžio institucija. Jos užduotis – užtikrinti, kad būtų pasiekti ES sutartyse keliami tikslai.

Sudėtis:

Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimtiįsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu. Valstybės narės vyriausybėį Tarybos posėdžius deleguoja atitinkamos srities ministrus arba kitus aukštus ministerijos pareigūnus.

Tarybos sudėtis nėra nuolatinė. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus,yra deleguojami atitinkamos srities ministrai.

Šiuo metu yra dešimt Tarybos sudėčių. Tačiau Taryba išlieka vientisa institucija nepaisant to, kokiasudėtimi ji priima sprendimus. Priimti sprendimai visuomet yra Tarybos sprendimai, o konkreti jossudėtis nėra minima.

Tarybos sudėtis (10 sričių):

bendrųjų reikalų; užsienio reikalų (Jai pirmininkauja vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai);

Ekonomikos ir finansų reikalų;

Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) ;

Užimtumas, socialinė politika, sveikatos ir vartotojų reikalai;

Konkurencingumas;

Transportas, telekomunikacijos ir energetika;

Žemės ūkis ir žuvininkystė;

Aplinka;

Švietimas, jaunimo reikalai ir kultūra;

Tarybos pirmininkavimas:

Pagal iš anksto nustatytą tvarką Tarybai paeiliui po šešis mėnesius (nuo sausio iki birželio mėn. ir nuoliepos iki gruodžio mėn.) pirmininkauja kiekviena valstybė narė.

Siekiant užtikrinti pirmininkavimo Taryboje tęstinumą, pirmininkaujančiai valstybei narei talkina tosvalstybės narės, kuri po jos perima pirmininkavimą, atstovas bei prieš tai pirmininkavusios valstybėsnarės atstovas – vadinamasis „troikos“ pr incipas (Lietuva, Graikija, Italija).

Tarybos pirmininko įgaliojimai nustatyti Tarybos Darbo tvarkos taisyklėse.

Tarybos posėdžiai vyksta Tarybos būstinėje – Briuselyje, o balandžio. birželio ir spalio mėnesiais -Liuksemburge. Neformalūs ministrų susitikimai, kuriuose nepriimami jokie sprendimai, dažniausiaivyksta pirmininkaujančioje valstybėje narėje.

Tarybos posėdžiai, kuriuose svarstomi privalomi teisės aktai yra vieši (Lisabonos S naujovė).

Įgaliojimai:

Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas.

Ji vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatytų sąlygų.

duoda derybinius nurodymus;

prisideda prie narių skyrimo;

įgaliojimai kontrolės srityje;

Teisės aktų leidyba:

teisės aktus pagal Europos Komisijos siūlymą priima savarankiškai arba kartu su Europos Parlamentu.


4/36

neturi teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės; „quasi iniciatyvos teisė“ pagal SESV 241 str.

pagrindinė teisės aktų leidėja BUSP srityje; , remdamasi EVT nustatytomis bendromis gairėmis irstrateginėmis kryptimis, priima sprendimus, būtinus bendrai užsienio ir saugumo politikai nustatyti irįgyvendinti

Koordinavimo įgaliojimai:

Taryba koordinuoja valstybių narių ekonominės politikos sritis.

Įgaliojimai kontrolės srityje:

Taryba gali siekti Europos Komisijos nario atstatydinimo Europos Teisingumo teisme, jei mano, kad

pastarasis nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkųnusižengimą;

Taryba dalyvauja biudžeto vykdymo kontrolės pr ocese. Pagal SESV 319 str., Taryba teikiarekomendacijas Europos Parlamentui dėl biudžeto įvykdymo.

Tarybos įgaliojimai valstybių narių kontrolės srityje didele dalimi susiję su jos koordinavimoįgaliojimais ekonominės politikos srityje;

Kontrolė žmogaus teisių apsaugos srityje;

Biudžetiniai įgaliojimai:

Taryba kartu su EP, pagal SESV 314 str. nustatytą procedūrą priima ES metinį biudžetą. Lisabonossutarties naujovė, dėl EP galių sustiprinimo biudžeto procedūroje.

Įgaliojimai išorės santykiuose:

Dominuojantis vaidmuo;

Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudarytisusitarimus.

Taryba sudarydama tokias sutartis privalo konsultuotis su Europos Parlamentu, o išskrirtiniaisatvejais privalo gauti Europos Parlamento pritarimą (pavyzdžiui, sudarant asociacijos sutartis).

Pareigūnų paskyrimas ir kiti įgaliojimai:

Skiria Audito Rūmų narius (SESV 286 str.), Europos Sąjungos teismų teisėjus bei Europos SąjungosTeisingumo teismo generalinius advokatus (SESV 253 str.) Dažniausiai tokių pareigūnų skyrimedalyvauja ir kitos ES institucijos.

Pagal SESV 243 str. Taryba nustato Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko,Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos narių, EuroposSąjungos Teisingumo Teismo pirmininkų, narių bei sekretorių ir Tarybos generalinio sekretoriausalgas, išmokas ir pensijas. Ji taip pat nustato bet kokias vietoj darbo užmokesčio mokamas išmokas.

Šiuo atveju Taryba veikia nesant Europos Komisijos iniciatyvos.

Sprendimų priėmimas Taryboje:

paprastąja balsų dauguma (taikoma procedūriniams klausimams),

kvalifikuota balsų dauguma (balsų pasiskirstymu grindžiama sistema, grindžiama valstybių nariųgyventojų skaičiumi; šis būdas taikomas daugeliui sprendimų, susijusių su vidaus rinkos,ekonomikos ir prekybos klausimais)

vieningai (šis būdas taikomas užsienio politikos, gynybos, policijos ir teisminio bendradarbiavimo bei mokesčių klausimams).

Kvorumui būtina, kad dalyvautų dauguma Tarybos narių, pagal Sutartis turinčių teisę balsuoti.

Sprendimų priėmimas Taryboje balsų dauguma – svarbus ES viršnacionališkumo elementas!

Viršnacionališkumo elementai:


5/36

Platus ES kompetencijos sričių ratas;

ES įsipareigojimai dėl bendrų politinių vertybių: ES nėra vien ekonominė erdvė, bet ir politinėsąjunga. ES vadovaujasi politinėmis vertybėmis, perimtomis iš valstybių narių konstitucijų:demokratijos, valdžių padalijimo, teisinės valstybės, žmogaus teisių apsaugos, solidarumo,subsidiarumo, laisvės, saugumo ir kitomis;

Nepriklausoma įstatymų leidžiamoji valdžia: viršnacionališkumo esmė yra ta, kad ES institucijomsvalstybės narės suteikė įgaliojimus priimti privalomus sprendimus. ES teisės viršenybės principas;

ES institucijų nepriklausomumas. ES institucijos yra nepriklausomos nuo valstybių narių, jų esminisuždavinys – surasti bendrą europinį interesą ir suformuoti bendrą europinę valią. Palengvinti šį procesą padeda balsų daugumos principas.

ES finansinis nepriklausomumas: ES biudžetą sudaro “nuosavi ištekliai”.

Europos Sąjungos veiklos nuolatinumas ir sukūrimas neribotam laikui;

6. Kuo svarbus Nuolatinis atstovų komitetas (COREPER) ir būtent Coreperis II?

Coreperį sudaro valstybių narių ambasadoriai ir jų pavaduotojai. Jų tikslas dar prieš Tarybossusitikimus suderinti valstybių narių klausimus.

Coreperis I sudaro nuolatinių atstovų pavaduotojai

Coreperį II sudaro nuolatiniai atstovai.

Coreperis II svarsto jautrius politinius klausimus (ekonominiai, finansiniai reikalai, išorės santykiai),dirba daugiausia užsienio reikalų ministrams. Coreperis I sprendžia ne tokius prieštaringusaplinkosaugos, socialinių reikalų, transporto ir kitus vidaus rinkos klausimus.

7. Europos Komisija. Bendri bruožai, skyrimas, įgaliojimai.

Europos Komisija – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų. Ji atstovauja visos ES interesams ir juos gina. Ji rengia naujų ES teisės aktų pasiūlymus ir rūpinasi ES politikos įgyvendinimu bei ES lėšų panaudojimu.

Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kuriųnepriklausomumas nekelia jokių abejonių.

Pagrindinė Komisijos buveinė yra Briuselyje, bet ji turi įstaigų ir Liuksemburge, atstovybes visoseES valstybėse ir delegacijas daugelio pasaulio valstybių sostinėse.

Komisijos sudėtis:

Ilgą laiką Komisiją sudarė ne mažiau kaip po vieną, tačiau ne daugiau kaip po du Komisijos narius iš

kiekvienos valstybės narės. Komisiją sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį (28 Komisijos nariai), įskaitant

pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienasiš pirmininko pavaduotojų.

Lisabonos sutarties įsigaliojimo dieną pareigas einantys Komisijos nariai lieka eiti pareigas iki savokadencijos pabaigos. Tačiau tą dieną, kai paskiriamas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienioreikalams ir saugumo politikai, baigiasi nario, turinčio tą pačią pilietybę kaip vyriausiasis įgaliotinis,kadencija;

Nauja Komisija skiriama kas penkeri metai, per šešis mėnesius nuo Europos Parlamento rinkimų.

Kaip formuojama Komisija?


6/36

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Europos Parlamentorinkimų rezultatus ir atitinkamai pasikonsultavusi, kvalifikuota balsų dauguma siūlo EuroposParlamentui savo kandidatą. Šį kandidatą į pirmininkus išrenka Parlamentas jį sudarančių narių balsųdauguma (ES sutarties 17 straipsnio 7 dalis).

Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma ir bendru sutarimu su pasiūlytuoju kandidatu įPirmininko pareigas, patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais,atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės siūlymus.

Pirmininką ir kitus Komisijos narius, įskaitant Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams irsaugumo politikai, kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas, o tada kvalifikuota balsųdauguma skiria Europos Vadovų Taryba.

Komisijos naujovės nuo 2014 m. lapkričio mėn.:

Bus įdiegta komisarų rotacija;

Komisijos narių, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus - 16, jeigu Europos Vadovų Taryba,s pręsdama vieningai, nenusprendžia šio skaičiaus pakeisti.

Komisijos nariai bus renkami iš valstybių narių piliečių pagal visiškai lygios rotacijos tarp valstybių

narių sistemą, leidžiančią atspindėti visų valstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną. Šiąsistemą vieningai nustato Europos Vadovų Taryba

Komisija veikia kolegialumo principu. Sprendimus bendrai priima visi Komisijos nariai (Komisijos nariųkolegija), kolektyviai atsakingi Europos Parlamentui.

Komisijos nariai neturi jokių savarankiško sprendimo teisių, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija suteikia jiems leidimą savo vardu imtis priemonių savo kompetencijos srityje. Tokiu atveju jie prisiimaKomisijos politinę ir teisinę atsakomybę.

Pirmininkavimas:

Skirsto portfelius (SESV 248 straipsnis)

Gali skirti vice pirmininkus (su Komisarų pritarimu) Didelė įtaka formuojant bendrą K politiką, derantis su T ir EP

Komisijos kompetencija:

teisės aktų leidyba. Teisės aktų iniciatyvos teisė. Strategijos (baltoji knyga, žalioji knyga, etc.), bendras planavimas, priima sprendimus, priima deleguotus teisės aktus.

Komisija turi iniciatyvos teisę: ji gali siūlyti naujus teisės aktus, kad apsaugotų ES ir jos piliečių interesus.Ji tai daro tik tais klausimais, kurių negalima veiksmingai spręsti nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu(subsidiarumo principas). Siūlydama teisės aktą Komisija stengiasi atsižvelgti į kuo įvairesnius interesus.Konkrečiais siaurų sričių klausimais ji konsultuojasi su ekspertais įvairiuose komitetuose ir darbo grupėse. Jitaip pat rengia viešas konsultacijas.

Administracinės funkcijos – Sutarties sergėtoja. bendradarbiauja su nac. Institucijomis. Atsako užsutarties vykdymą. Prižiūri, kaip valstybės narės laikosi įsipareigojimų ir gali skųsti jas ETT.

Kaip „sutarčių sergėtoja“, Komisija tikrina, ar visos valstybės narės tinkamai taiko ES teisę. Jei Komisijamano, kad kurios nors šalies vyriausybė ES teisę taiko netinkamai, ji pirmiausiai išsiunčia oficialų raštą ir paprašo šalies ištaisyti padėtį. Jei nėra kitos išeities, Komisija šiuo klausimu kreipiasi į Teisingumo Teismą.

Teismas gali skirti baudas, o jo sprendimų ES šalys ir institucijos privalo laikytis.


7/36

Vykdomosios funkcijos. Finansai, išoriniai santykiai. Derybos. Atstovauja ES tarpt. Organizacijose.Atstovybės VN. Vaidmuo plėtros procese.

Kartu su Taryba ir Parlamentu Komisija ES finansinėje programoje nustato bendruosius ilgalaikius ESišlaidų prioritetus. Be to, ji rengia metinį biudžetą, kurį tvirtina Parlamentas bei Taryba, ir prižiūri, kaip, pavyzdžiui, agentūros ir nacionalinės bei regionų valdžios institucijos leidžia ES lėšas. Kaip Komisijaadministruoja biudžetą, tikrina Audito Rūmai. Komisija administruoja ES politikos (pvz., žemės ūkio ir

kaimo plėtros) ir programų (tokių kaip studentų mainų programa „Erasmus“) finansavimą.

Teisminės funkcijos – reiškia ieškinius VN; priima spr. Savarankiškai, konkurencijos ir v- bės pagalbos srityse.

Konkurencija teisės srityje;

8. Europos Vadovų Taryba. Bendri bruožai, skyrimas, pirmininkavimas, įgaliojimai.

Europos Vadovų Tarybos neoficiali pradžia – 1974 m. Tuo metu tai buvo ES vadovų diskusijų vieta. Jigreitai tapo organu, nustatančiu ES bloko tikslus ir prioritetus.

1992 m. ji įgijo oficialų statusą, o 2009 m. tapo viena iš septynių ES oficialių institucijų. Europos Vadovų Tarybos susitikimai iš esmės yra aukščiausiojo lygio susitikimai, į kuriuos ES vadovai

susirenka priimti sprendimų dėl bendrųjų politinių prioritetų ir pagrindinių iniciatyvų. Paprastai per metussurengiami maždaug keturi susitikimai, kuriems pirmininkauja nuolatinis pirmininkas.

Sudėtis: Pagal ES sutarties 15 str. 2 dalį Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių

vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienioreikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe.

Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų

padėtų ministras, o Komisijos pirmininkui - Komisijos narys. Europos Parlamento pirmininkasEuropos Vadovų Tarybos susitikimuose dalyvauja svečio teisėmis.

Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų. EVT susitinka 2 kartus per pusmetį (Lisabonos sutarties naujovė). Iki tol - ne rečiau kaip du kartus

per metus.

Vyriausiasis įgaliotinis – vice pirmininkas, įgyvendina ir vadovauja BUSP.

Pirmininkavimas:

Lisabonos sutartis nustato ilgalaikį pirmininkavimą EVT, kuris pakeitė iki tol taikytą rotacijos kas 6mėnesius sistemą (nuolatinis pirmininkas);

Pirmininkas renkamas kvalifikuota Europos Vadovų Tarybos balsų dauguma 2,5 metų laikotarpiui irgali būti perrenkamas dar vienai kadencijai.

Pirmininkas taip pat atstovaus Europos Sąjungai užsienio reikaluose, nepažeisdamas EuroposSąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų.

Įgaliojimai:

Pagal ES sutarties 15 str. 1 dalį, Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teisėkūros funkcijų.

Europos Tarybos sprendimai iš esmės yra politinio pobūdžio. Nors yra ir išimčių, pavyzdžiui,ekonominės politikos srityje, užimtumo politikos, o taip pat bendros užsienio ir saugumo politikossrityje;


8/36

Sprendimų priėmimas:

Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.

4 SEMINARAS. EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS, PATARIAMOSIOS IRSPECIALIOSIOS ES INSTITUCIJOS.

1. Europos Sąjungos Teismų sistema. ES teisingumo teismas. Bendrasis teismas, Tarnautojų teismas.

Bendri bruožai.

ES teismai užtikrina ES teisės aiškinimą ir taikymą.

Teisingumo teismas

Teisingumo Teismas aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse. Be to, jissprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus. Asmenys, įmonės arba organizacijos taip patgali kreiptis į Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises.

Sudėtis:

Teisingumo Teismą sudaro 28 teisėjai ir 9 generaliniai advokatai. Teisėjai ir gener aliniai advokatai yraskiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateiktinuomonę dėl siūlomų eiti šias pareigas kandidatų tinkamumo. Jų kadencija yra šešeri metai ir gali būtiatnaujinta.

Teisingumo Teismo pirmininką ir jo pavaduotoją teisėjai renka iš savo tarpo trejų metų kadencijai. Jisgali būti perrenkamas kitai kadencijai. Pirmininkas vadovauja Teisingumo Teismo veiklai bei pirmininkauja didžiausios sudėties teismo posėdžiams ir pasitarimams. Pirminink o pavaduotojas padeda pirmininkui vykdyti funkcijas ir jį pavaduoja, jei šis negali vykdyti savo pareigų.

Generaliniai advokatai padeda Teismui. Jų pareiga - visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti teisinęnuomonę, vadinamąją išvadą, dėl pateiktų bylų.

Teismas gali posėdžiauti tokia sudėtimi: plenarine sesija, didžiąja kolegija (15 teisėjų), penkių arba trijųteisėjų kolegijomis.

Plenarinė sesija rengiama Teismo statute numatytais išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai sprendžiamasEuropos ombudsmeno atleidimo ar Europos Komisijos nario, nevykdžiusio jam nustatytų pareigų,atstatydinimo klausimas) bei kai Teismas mano, kad byla yra ypač svarbi. Generalinių advokatų funkcijos:

Generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai pateikti TT savomotyvuotą nuomonę. Jų nuomonė Teismui nėra privaloma, tačiau daugumoje atvejų TT priima sprendimą pagal GA nuomonę. Vienoje byloje paskiriamas vienas generalinis advokatas, kurį paskiria Pirmasis

generalinis advokatas (renkamas 1 metams generalinių advokatų). Generaliniai advokatai parenkami išteisininkų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamus jų šalies reikalavimusaukščiausioms teisėjų pareigoms eiti arba yra plačiai žinomi teisės specialistai. 5 Generaliniai advokatai parenkami iš didžiųjų valstybių (Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija, likusieji iš kitųvalstybių narių rotacijos būdu.

Patariamasis komitetas – įgaliotas pateikti nuomonę dėl siūlomų eiti pareigas kandidatų tinkamumo.Komitetas sudarytas iš buvusių ESTT ir Bendrojo Teismo teisėjų.

Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas:

a) priima sprendimus dėl valstybės narės, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateiktų ieškinių; b) valstybių narių teismų prašymu priima prejudicinius sprendimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo arba

institucijų priimtų aktų galiojimo;


9/36

c) priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais.

Kita ESTT kompetencija:

ESTT jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutartiesarbitražinę išlygą (SESV 272);

ESTT jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių tarpusavio ginčus, susijusius su Sutarčiųdalyku, jei tokie ginčai jam pateikiami pagal specialių šalių susitarimą (SESV 273 str.);

ESTT teikia nuomones dėl Sąjungos sudaromos sutarties atitikimo Sutarčių nuostatoms valstybės narės,EP, T ar EK prašymu. Jei teismo nuomonė yra neigiama, numatytas susitarimas negali įsigalioti, jei jisnėra iš dalies keistas arba Sutartys nėra peržiūrėtos (SESV 218 str. 11 pinktas).

Teismas priima sprendimus jam pateiktose bylose. Įprasčiausios šios penkios bylų rūšys:

1. prašymai priimti prejudicinį sprendimą: kai nacionaliniai teismai prašo Teisingumo Teismo išaiškintiES teisės nuostatą,

Kiekvienos ES valstybės teismai yra atsakingi už tinkamo ES teisės taikymo toje šalyje

užtikrinimą. Vis dėlto esama pavojaus, kad įvairių valstybių teismai ES teisę gali aiškinti skirtingai. Siekiant to išvengti, numatyta prejudicinio sprendimo procedūra. Jeigu valstybės narės teismui

iškyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali, o kartais ir privalo, kreiptis į TeisingumoTeismą patarimo. Šis patarimas vadinamas prejudiciniu sprendimu.

2. ieškiniai dėl įpareigojimo nevykdymo: pareikšti ES vyriausybėms dėl ES teisės netaikymo,

Šias bylas gali kelti Komisija, jei ji mano, kad kuri nors valstybė narė nevykdo pagal ES teisęnumatytų įpareigojimų. Tokias bylas taip pat gali kelti kita ES valstybė.

Abiem atvejais Teismas nagrinėja jų nurodytus tvirtinimus ir priima sprendimą. Jei nustatoma,

kad valstybė kalta, ji turi nedelsdama ištaisyti padėtį. Jei Teismas nusprendžia, kad valstybė nesilaikė josprendimo, jis gali skirti baudą.

3. ieškiniai dėl panaikinimo: dėl ES teisės aktų, kurie laikomi pažeidžiančiais ES sutartis arba pagrindines teises,

Jei kuri nors ES valstybė, Taryba, Komisija ar (tam tikrais atvejais) Parlamentas mano, kadtam tikras ES teisės aktas yra neteisėtas, jie gali prašyti Teismo jį panaikinti.

Ieškinius dėl panaikinimo taip pat gali pareikšti privatūs asmenys, norintys, kad Teismas panaikintų tam tikrą teisės aktą, nes jis jiems, kaip asmenims, turi tiesioginio nepalankaus poveikio.

Jei Teismas nustato, kad atitinkamas teisės aktas buvo priimtas neteisingai arba nėra tinkamai pagrįstas Sutartimis, jis gali jį paskelbti niekiniu.

4. ieškiniai dėl neveikimo: ES institucijoms, kurios nesiėmė iš jų reikalaujamų sprendimų,

Sutartyje reikalaujama, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija tam tikromis aplinkybėmis priimtų tam tikrus sprendimus. Jei šios institucijos to nedaro, valstybės narės, kitos Bendrijos institucijos ir(tam tikrais atvejais) fiziniai asmenys arba bendrovės gali pateikti Teismui skundą, kad šis neveikimas būtųoficialiai patvirtintas.

5. tiesioginiai ieškiniai: juos kelia asmenys, įmonės arba organizacijos dėl ES sprendimų arba veiksmų.

Bendr asis teismas


10/36

Įsteigtas tam, kad būtų galima greičiau išspręsti bylas.

Bendrąjį Teismą sudaro mažiausiai po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės (2013 m. - 28 teisėjai).Teisėjai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų tinkamumo. Jų kadencija yra šešeri metai ir gali būti atnaujinta. Iš savo tarpotrejiems metams jie išrenka teismo pirmininką. Šešerių metų kadencijai jie paskiria Teismo kanclerį.

Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai.

Skirtingai nei Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme nėra nuolatinių generalinių advokatų. Tačiauišimtiniais atvejais šios pareigos gali būti pavestos vienam iš teisėjų.

Bendrasis Teismas posėdžiauja kolegijose, kurias sudaro penki arba trys teisėjai, ar tam tikraisatvejais - vienas teisėjas. Jis taip pat gali posėdžiauti didžiojoje kolegijoje (trylika teisėjų) arba visasudėtimi, kai tai pateisina bylos teisinis sudėtingumas arba svarba. Daugiau kaip 80 % BendrajameTeisme pateiktų bylų nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Iš teisėjų trejų metų kadencijai renkami penkių teisėjų kolegijų pirmininkai.

Jurisdikcija:

fizinių ar juridinių asmenų pareikštus tiesioginius ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų

ir organų teisės aktų (kurie yra jiems skirti arba kurie tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję) ir dėlreglamentuojančio pobūdžio teisės aktų (tiesiogiai su jais susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtintiįgyvendinančių priemonių) arba dėl šių institucijų, įstaigų ar organų neveikimo. Tai yra, pavyzdžiui,įmonės pareikštas ieškinys dėl Komisijos sprendimo skirti jai baudą;

valstybių narių pareikštus ieškinius Komisijai; valstybių narių pareikštus ieškinius Tarybai dėl teisės aktų, priimtų valstybės pagalbos, prekybos

apsaugos priemonių(„dempingo") srityse, ir dėl teisės aktų, priimtų jai vykdant įgyvendinimoįgaliojimus;

ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų ar jos tarnautojų padarytos žalos atlyginimo; ieškinius, grindžiamus Europos Sąjungos sudarytomis sutartimis, kuriose aiškiai numatyta

Bendrojo Teismo kompetencija;

ieškinius Bendrijos prekių ženklo srityje; apeliacinius skundus teisės klausimais dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimų; ieškinius dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos ir Europos cheminių medžiagų agentūros sprendimų.

Procesas: Sudaro žodinė ir rašytinė procedūros

Supaprastinta procedūra (jei yra panaši nagrinėta byla);

Pagreitinta procedūra (Ši procedūra Bendrajam Teismui leidžia greitai priimti sprendimą dėl ginčo esmėstokiose bylose, kurios vertinamos kaip ypatingos skubos bylos);

Ar Bendrasis Teismas gali priimti prejudicinius sprendimus?

Bendrasis Teismas negali. Prejudicinius sprendimus priima tik ESTT.

Tarnautojų teismas

Tarnautojų teismas, kaip Sąjungos teisminės institucijos dalis, yra specializuotas teismas,nagrinėjantis ginčus Europos Sąjungos viešosios tarnybos srityje. Anksčiau šie ginčai priklausė TeisingumoTeismo, o nuo 1989 m., įkūrus Pirmosios instancijos teismą, - pastarojo teismo jurisdikcijai.


11/36

Tarnautojų teismo jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti Europos Sąjungos ir jos tarnautojųginčus. Tarnautojų teismo jurisdikcijai taip pat priklauso nagrinėti visų organų bei tarnybų ir jųdarbuotojų ginčus, kurių atžvilgiu jurisdikcija suteikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismui(pavyzdžiui, Europol, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) ar Europos investicinio banko ir jųtarnautojų ginčai).

Tačiau jis negali nagrinėti nacionalinių administracinės valdžios institucijų ir jų tarnautojų ginčų.

Sudėtis: Europos Sąjungos tarnautojų teismą sudaro septyni Tarybos paskirti teisėjai. Taryba juos skiria iš

paraiškas pateikusių asmenų ir pasikonsultavusi su komitetu, sudarytu iš septynių asmenų, parinktų iš buvusių Teisingumo Teismo bei Bendrojo Teismo narių ir pripažintos kompetencijos teisininkų.Tarnautojų teismo teisėjai skiriami šešerių metų laikotarpiui. Baigę kadenciją teisėjai gali būti paskiriamikitai kadencijai.

Tarnautojų teismo pirmininką teisėjai renka iš savo tarpo trejų metų kadencijai. Jis gali būti perrenkamaskitai kadencijai.

Tarnautojų teismas posėdžiauja iš trijų teisėjų sudarytose kolegijose.

Teisėjai skiria Teismo kanclerį šešerių metų kadencijai.

2. Europos Sąjungos patariamosios institucijos – Regionų komitetas ir ES Reikalų komitetas. Bendribruožai.

Regionų komitetas

Regionų komitetas – patariamasis organas, kuris atstovauja Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžiosinstitucijoms, įsteigtas 1994 m. pagal Mastrichto sutartį.

Vaidmuo

Regionų komiteto uždavinys – reikšti vietos ir regionų požiūrį į ES teisės aktus. Jis tai daro rengdamas pareiškimus (nuomones) apie Komisijos siūlomus teisės aktus.

Komisija, Taryba ir Parlamentas privalo konsultuotis su Regionų komitetu prieš priimdami ES sprendimusklausimais, susijusiais su vietos ir regionų valdymu (pavyzdžiui, užimtumo politikos, aplinkos, švietimo arbavisuomenės sveikatos).

Nariai

Regionų komitetą šiuo metu sudaro 353 nariai (ir tiek pat pakaitinių narių) iš visų 28 ES šalių.

Narius ir pakaitinius narius penkerių metų kadencijai skiria Taryba atsižvelgdama į ES šalių pasiūlymus.Kiekviena šalis savo narius renkasi savaip, tačiau visų delegacijų sudėtis turi tolygiai atspindėti tos šalies politinę, geografinę, regioninę ir vietos įvairovę.

Komiteto nariai yra savo šalies vietos ar regionų valdžios institucijų išrinktieji atstovai arba aukštas pareigaseinantys asmenys.

Struktūra

Regionų komitetas kasmet surengia penkis plenarinius posėdžius, per kuriuos apibrėžia bendrą politiką ir priima nuomones.

Komitete veikia šeši už skirtingas politikos sritis atsakingi pakomitečiai, rengiantys nuomones, kuriosaptariamos plenariniuose posėdžiuose:


12/36

teritorinės sanglaudos, ekonominės ir socialinės politikos, švietimo, jaunimo ir mokslinių tyrimų, aplinkos, klimato kaitos ir energetikos,

pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų, gamtos išteklių.

Komitetas taip pat priima rezoliucijas aktualiais politiniais klausimais.

Regionų komitete yra keturios politinės frakcijos, kurios atitinka pagrindines Europos politines grupes:

Europos liaudies partijos (ELP) frakcija,

Europos socialistų partijos (ESP) frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą grupės (LDAE) frakcija, Sąjungos už tautų Europą – Europos aljanso (STE-EA) frakcija.

Svarbesnis vaidmuo priėmus Lisabonos sutartį

Pagal Lisabonos sutartį Europos Komisija turi konsultuotis su visos ES vietos ir regionų valdžiosinstitucijomis bei jų asociacijomis dar paruošiamajame teisėkūros proceso etape. Regionų komitetas – vietosir regionų valdžios institucijų atstovas – aktyviai dalyvauja šioje procedūroje.

Parengusi teisės akto pasiūlymą, Komisija vėl turi konsultuotis su Regionų komitetu, jei pasiūlymas susijęssu viena iš daugybės politikos sričių, kurios turi tiesioginio poveikio vietos ir regionų valdžios institucijoms.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos darbdavių, darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų grupių atstovai gali pareikšti savo nuomonę ES klausimais Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete. Tai konsultacinis susirinkimas,

teikiantis nuomones didesnėms institucijoms – visų pirma Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui.

Vaidmuo

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) įsteigtas 1957 m. kaip forumas bendrosios rinkos klausimams aptarti, užtikrinti didesnį demokratiškumą. Jis suteikia Europos interesųgrupėms – profesinėms sąjungoms, darbdaviams, ūkininkams – galimybę oficialiai išsakyti nuomonę apie ESteisės aktų pasiūlymus.

Komitetas vidutiniškai pateikia 170 patariamųjų dokumentų ir nuomonių per metus. Visos nuomonės perduodamos ES sprendimus priimančioms institucijoms, o po to skelbiamos „ES oficialiajame leidinyje“.

Nariai

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudaro 353 nariai iš visos Europosekonominių ir socialinių interesų grupių. Narių kandidatūras siūlo šalių vyriausybės, o penkeriems metamsskiria Europos Sąjungos Taryba. Jų kadencija gali būti pratęsta. Komiteto nariai dirba neatlygintinai, bet, kaidalyvauja susitikimuose, gauna išmokas kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms padengti.

Nariai priklauso vienai iš trijų grupių:

1. darbdavių, 2. darbuotojų,

3.

įvairių interesų (pvz., ūkininkų, vartotojų grupės).

Nuomonės:


13/36

privalomos;

neprivalomos;

3. Europos Centrinių Bankų sistema. Bendri bruožai.

Europos centr inis bankas

Frankfurte (Vokietija) įsikūręs Europos centrinis bankas (ECB) valdo bendrą ES valiutą eurąir rūpinasi kainų stabilumu ES. ECB taip pat atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą.

Paskirtis

Europos centrinis bankas (ECB) – viena iš ES institucijų. Jo pagrindinė paskirtis:

palaikyti kainų stabilumą (kontroliuoti infliaciją), ypač eurą įsivedusiose šalyse, palaikyti finansų sistemos stabilumą užtikrinant tinkamą finansų rinkų ir institucijų priežiūrą.

Bankas bendradarbiauja su visų 28 ES šalių centriniais bankais. Kartu jie sudaro Europos centrinių bankų

sistemą (ECBS).

Be to, jis vadovauja glaudžiam euro zonos – 17 ES šalių, kurios įsivedė eurą, – centrinių bankų bendradarbiavimui. Šios mažesnės bankų grupės bendradarbiavimas vadinamas Eurosistema.

ECB uždaviniai:

nustatyti pagrindines euro zonos palūkanų normas ir kontroliuoti pinigų kiekį, valdyti euro zonos užsienio valiutos atsargas ir prireikus pirkti arba parduoti valiutą, kad būtų

išlaikoma valiutų kursų pusiausvyra, padėti užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos tinkamai prižiūrėtų finansų rinkas bei

institucijas, ir sklandų mokėjimo sistemų veikimą, suteikti leidimą euro zonos šalių centriniams bankams leisti euro banknotus, stebėti kainų tendencijas ir vertinti dėl jų kylančią riziką kainų stabilumui.

Struktūra

Europos centrinį banką sudaro toliau nurodyti sprendimus priimantys organai.

Vykdomoji valdyba užtikrina einamųjų reikalų tvarkymą. Ją sudaro 6 nariai (1 pirmininkas, 1 pirmininko pavaduotojas ir 4 kiti nariai), kuriuos 8 metams skiria euro zonos šalių vadovai.

Valdančioji taryba nustato euro zonos pinigų politiką ir palūkanų, už kurias komerciniai bankai gali

gauti pinigų iš Centrinio banko, normas. Ją sudaro Vykdomosios valdybos nariai ir 17 eurozonos nacionalinių centrinių bankųvaldytojų.

Bendroji taryba prisideda prie ECB atliekamų patariamųjų bei koordinavimo darbų ir padeda rengtis

naujų šalių prisijungimui prie euro zonos. Ją sudaro ECB pirmininkas, jo pavaduotojas ir visų 28 ESšalių nacionalinių centrinių bankų valdytojai.

ECB visiškai nepriklausomas. Nei ECB, nei Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai, nei kuris nors jų sprendimus priimančių organų narys negali prašyti jokio kito subjekto nurodymų arba jų klausyti. Šio principo taip pat privalo paisyti visos ES institucijos ir vyriausybės.

Europos investicijųbankas

http://www.ecb.int/euro/intro/html/map.lt.htmlhttp://www.ecb.int/euro/intro/html/map.lt.html


14/36

Europos investicijų bankas priklauso 28 ES valstybėms. Jis skolinasi pinigus kapitalo rinkose ir juos skolinauž nedideles palūkanas ES ir kaimyninėse arba besivystančiose šalyse įgyvendinamiems projektams, kuriaissiekiama gerinti infrastruktūrą, užtikrinti energijos tiekimą ar aplinkosaugos standartus.

Vaidmuo

Europos investicijų bankas remia projektus ES šalyse ir investuoja būsimosiose valstybėsenarėse bei šalyse partnerėse.

Jis ne gauna pinigų iš ES biudžeto, o skolinasi juos kapitalo rinkose. Pinigai palankiomissąlygomis skolinami projektams, kurie atitinka ES politikos tikslus.

2008 m. EIB pritraukė beveik 60 mlrd. eurų. Bankas veikia nesiekdamas pelno ir skolina pinigus už palūkanas, beveik tokias pačias kaip jo paties skolinimosi išlaidos.

Paslaugos

Paskolos: teikiamos įgyvendinamoms viešojo ir privačiojo sektorių kapitalo išlaidų programoms

arba projektams. Jų gavėjai – ir didžiulės bendrovės, ir savivaldybės bei mažosios įmonės. Techninė parama: ekonomistų, inžinierių ir kitų sričių specialistų grupės teikiama techninė parama

papildo EIB finansavimo priemones. Garantijos: teikiamos įvairiems subjektams, pavyzdžiui, bankams, išperkamosios nuomos

bendrovėms, garantijų įstaigoms, savitarpio garantijų fondams, specialiosios paskirties įmonėms irkt.

Rizikos kapitalas: prašant rizikos kapitalo reikėtų kreiptis tiesiogiai į tarpininką.

Struktūra ir organizacija

Akcininkės: 28 ES šalys. Valdymas: valdytojų tarybos, direktorių valdybos, Audito komiteto ir Valdymo komiteto darbas ir

atsakomybės sritys. Kontrolė ir vertinimas: banko operacijų vientisumo ir patikimumo užtikrinimas. Organizacija: departamentai ir darbuotojai.

5 SEMINARAS. ES PIRMINĖ IR ANTRINĖ TEISĖ

1. Europos Sąjungos šaltiniai. Pirminė, antrinė teisė. Reglamentai, direktyvos. Bendri bruožai.

Du pagrindiniai ES teisės šaltiniai – pirminė teisė ir antrinė teisė.

Pirminę teisę sudaro sutartys, nustatančios Europos Sąjungos teisės sistemą.

Antrinė teisė – tai šiomis sutartimis grindžiami teisės dokumentai, pavyzdžiui, reglamentai, direktyvos,sprendimai ir susitarimai. Be to, yra ES teisės bendrieji principai, Europos Teisingumo Teismo sukurtateismų praktika ir tarptautinė teisė.

Išskirtinis ES teisės bruožas tas, kad ją galima tiesiogiai taikyti ES valstybių narių teismuose(„tiesioginis taikymas“), o ES valstybių narių įstatymai gali būti netaikomi, kai prieštarauja ES teisei(pastarosios „viršenybė“).

Pirminė ES teisė (Sutartys)

Pirminė teisė gali būti vertinama kaip svarbiausias Europos Sąjungoje teisės šaltinis. Ji – Europos teisėssistemos viršūnėje, ją sudaro šios pagrindinės sutartys:

„steigiamosios“ sutartys: Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl ES veikimo ir Europos Atominėsenergijos bendrijos steigimo sutartis,


15/36

sutarčių protokolai ir priedai, valstybių narių stojimo į Europos Sąjungą sutartys ir kitos sutartys.

Visomis šiomis sutartimis kartu nustatoma, kaip paskirstomi įgaliojimai tarp Sąjungos ir valstybių narių,apibrėžiama sprendimų priėmimo procedūra, ES institucijų įgaliojimai ir jų veiklos apimtis kiekvienoje politikos srityje.

Paskutinį kartą ES teisė keista Lisabonos sutartimi, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodį (į pirmiau minėtas sutartisįeina Lisabonos sutartimi padaryti pakeitimai).

Suvestinis Europos aktas – peržiūrėjo steigimo sutartis. (Reformos sutartis) Pasirašytas 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge (devyneto tuometinių narių) ir vasario 28 d. Hagoje(Airijos, Danijos, Graikijos);Įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.

Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto) – į viena sujungė skirtingas bendradarbiavimo formas (ramsčius):viršvalstybiniu pagrindu veikiančias Europos Bendrijas ir tarpvyriausybinį bendradarbiavimą užsienio irsaugumo politikos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte (Olandija);Įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 dieną.

Amsterdamo sutartis – įvedė Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir kitųsusijusių aktų pataisas. Pasirašyta 1997 m. spalio 2 d.; Įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.

Nicos sutart is – įvedė Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir kitų susijusių aktų pataisas (svarbiausia iš jų – ES institucinė reforma).Pasirašyta 2001 m. vasario 26 d.; Įsigaliojo 2003 m. vasario 1 dieną.

Lisabonos (Reformų) sutartis - reformuojamos Europos institucijos ir jų darbo metodai.

Pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje; Vyksta ratifikavimo procesas.

Antrinė ES teisė (teisės aktai, susitarimai ir t. t.)

Antrinę teisę sudaro vadinamieji vienašaliai aktai ir susitarimai.

Vienašaliai aktai – tai daugiausiai dok umentai, išvardyti Sutarties dėl ES veikimo 288straipsnyje: reglamentai, direktyvos, sprendimai, nuomonės ir rekomendacijos. Be to, esti ir specialiųjų aktų, paremtų pirmiau minėtomis sutartimis. Pavyzdžiui, baudžiamųjų bylų srityje tebetaikomi „pamatiniaisprendimai“ (jie priimti prieš Lisabonos sutarties įsigaliojimą, kai teismų ir policijos bendradarbiavimas

baudžiamosiose bylose turėjo specialų statusą. Daugiau informacijos rasite paspaudę šią nuorodą:Santraukos. Baudžiamosios teisės klausimai iki 2009 m. lapkričio). Per teisėkūros procedūrą priimti teisiškai privalomi aktai (pavyzdžiui, reglamentai, direktyvos ir pamatiniai sprendimai) vadinami teisės aktais arba„teise“.

Susitarimai – tai tarptautiniai susitarimai arba konvencijos, pasirašyti Bendrijos arba EuroposSąjungos ir ES nepriklausančios valstybės arba organizacijos, valstybių narių susitarimai ir įvairių ESinstitucijų sudaryti tarpinstituciniai susitarimai.

Kas atskiria pirminę ir antrinę teisę?

kūrimo subjektas; (pirminę sudaro valstybės nares, antrinę – ES institucijos); pagal priėmimo procedūras (pirminėje reikia patvirtinti, antrinėje – ne);

Antrinės teisės dokumentai:


16/36

Reglamentai

Reglamentas yra privalomas teisės aktas. Jį visą privaloma taikyti visoje ES. Pavyzdžiui, kaiES norėjo apsaugoti tam tikrų vietovių žemės ūkio produktų pavadinimus, tokius kaip Parmos kumpis,Taryba priėmė reglamentą. Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento arba vien tik EuroposKomisijos priimtas reglamentas yra bendrasis teisės aktas, kurį privaloma vykdyti visą.

Savybės:

Tiesiogiai taikomi. Tai reiškia, jog reglamentų nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę;

Visuotinai taikomi neapibrėžtas adresatų ratas - tuo skiriasi nuo sprendimų, bendro pobūdžionormos.

Privalomi visa apimtimi - skirtumas nuo direktyvų, žiūrima į visumą.

Gali būti tiesiogiai veikiantys, jei yra aiškūs ir besąlyginiai. Tai reiškia, kad nuostatomis galimaremtis nacionaliniame teisme, poveikis asmeniui turi atitikti sąlygas, jei reglamento nuostatosaiškios, galima jas veik ti tiesiogiai.

Reglamento tiesioginio taikymo pagrindimas (draudimas perkelti reglamento nuostatas):

Dėl skirtingų nacionalinių procedūrų galėtų būti nukeliama reglamentų įsigaliojimo data;

Perkėlimo metu gali atsirasti netikslumų;

Galėtų būti pakeičiama reglamentų teisinė galia;

Galimas skirtingas šių reglamentų aiškinimas,

Vis dėlto tam tikras reglamentų dalis Valstybės Narės kartais privalo įgyvendinti pačios (papildydamosnacionalinius įstatymus, pvz. įvesdamos sankcijas, numatydamos finansavimą), tačiau tai turi būti aiškiaiįtvirtinta reglamente.(tai reiškia, kad galima kai kuriais atvejais perkelti nuostatas).

Tiesioginis taikymas – taisyklė įsigalioja automatiškai, t.y. jai įgyvendinti nereikia nacionalinių aktų. Tiesioginis veikimas – suteiktomis teisėmis galima remtis nacionaliniuose teismuose

1) vertikalusis tiesioginis veikimas, kai ES teisės akto suteikiamomis teisėmis asmenys gali remtis tiksantykiuose su valstybe (asmenims suteikiamos teisės, o valstybei - atitinkama pareiga jas užtikrinti); 2) horizontalusis tiesioginis veikimas, kai ES teisės akto suteikiamomis teisėmis asmenys gali remtistarpusavio santykiuose (asmenims suteikiamos ne tik teisės, bet ir pareigos).

Direktyvos

Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, siektino rezultato atžvilgiu, tačiaunacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti jos įgyvendinimo formą ir būdus.”

nors direktyva iš principo nėra taikoma tiesiogiai, ji gali veikti tiesiogiai tam tikrais atvejais;

už direktyvų pažeidimą/neįgyvendinimą VN gali kilti pareiga kompensuoti asmenims kilusią žalą; Direktyva gali būti skirta vienai, kelioms arba visoms valstybėms narėms. Tam, kad direktyvos nuostatų

poveikį pajustų ir paprasti piliečiai, valstybių narių įstatymų leidėjai turi patvirtinti direktyvos nuostatų perkėlimo į vidaus teisę priemones, kuriomis nacionalinė teisė pakeičiama taip, kad atitiktų direktyvojenustatytus tikslus.

Direktyvoje būna nustatytas jos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas. Perkeldamos direktyvosnuostatas valstybės narės turi tam tikrą veiksmų laisvę, kad galėtų atsižvelgti į nacionalinius ypatumus.Perkėlimas turi būti atliktas iki direktyvoje nustatyto termino.

Direktyva yra skirta nacionalinės teisės nuostatoms suderinti, ypač kuriant bendrąją rinką (pvz., produktųsaugumo reikalavimams suderinti).

Direktyvų įgyvendinimas:


17/36

Įgyvendinančiame teisės akte privalo būti nuorodos į įgyvendinamą direktyvą. VN turi užtikrinti,kad direktyvos įgyvendinimas:

užtikrins efektyvų direktyvos įgyvendinimą (efektyvumą svarbu užtikrinti direktyvą perkialiant į nacionalinę teisę);

priemonė bus teisiškai privaloma;

turi būti aiški ir tiksli teisiniu požiūriu. Požymiai:

nėra tiesiogiai taikomos (direktyvos nuostatos gali būti perkialiamos į nacionalinę teisę);

konkretus adresatas – valstybėms narėms, nebūtinai visoms, gali būti, vienai, dviems ar net kelioms);

negalimas horizontalus tiesioginis veikimas (galima tik vertikalus – prieš valstybę);

Direktyvos vs. Reglamentai (skirtumai):

adresatai (reglamente neapibrėžtas adresatų ratas);

direktyvas privaloma perkelti į nacionalinę teisę, o tuo tarpu reglamentų – ne;

skiriasi tikslai – reglamento tikslas vienodinti ES teisę, direktyva skirta suderinti nacionalinės teisėsnuostatas;

Sprendimai

Sprendimai yra privalomi visa apimtimi tiems, kam jie skirti (EB sutarties 249 straipsnio 4

dalis – pvz. ES šaliai ar įmonei). Tai individualios priemonės, kurios gali būti skirtos tiek valstybėmsnarėms, tiek kitiems asmenims. Tai iš esmės daugiau administraciniai, o ne norminiai aktai. Sprendimai galiarba nustatyti tų, kam yra skirti, pareigas arba suteikti jiems teises. Sprendimai pasižymi tiesioginiu veikimu.

Požymiai:

privalomi visa jų apimtimi tiems, kam jie skirti. turi adresatą,- gali būti valstybės narės, juridiniai ir fiziniai asmenys,

apie šiuos teisės aktus jiems turi būti atskirai pranešta

Priimti pagal 251 str. sprendimai turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje.

Gali priimti Taryba, Taryba kartu su Parlamentu, Komisija, ECB.

sprendimai privalo būti priimami, kai pažeidžiamos konkurencijos normos (85(2) str.), arba normosdėl valstybės pagalbos (EB S 88 (2) str.).

gali būti tiesiogiai veikiantys, kuomet aiškus tikslas;

Rekomendacijos ir nuomonės (tai labiau patarimas valstybėms narėms kaip derėtų elgtis)

neprivalomo pobūdžio teisės aktai. Papildo privalomo pobūdžio aktus, juos aiškina (ypačrekomendacijos) Gali būti priimami tokiose srityse, kuri nustatyta papildoma Sąjungoskompetencija.

ETT: VN turi atsižvelgti į R ir N, kai aiškinamas privalomo pobūdžio teisės aktas arba kairekomendacija papildo teisės aktą, yra susijusi su tam tikru privalomo pobūdžio teisės aktu.

Jos teikiamos institucijų viena kitai, tačiau gali būti adresuojamos ir valstybėms narėms.

ETT negalima ginčyti jų galiojimo, kilus klausimams dėl jų aiškinimo, ETT gali teikti prejudiciniussprendimus.

Antriniai teisės aktai BUSP srityje:

Nelieka 2 ir 3 ramsčių.

BUSP: ES S 31 str. (redakcija po LS):


18/36

Sprendimus pagal šį skyrių vieningai spręsdamos priima Europos Vadovų Taryba ir Taryba, išskyrusatvejus, kai šiame skyriuje numatyta kitaip. Įstatymo galią turintys aktai nėra priimami.

III ramsčio ypatumų nelieka.

6 SEMINARAS. KITI ES TEISĖS ŠALTINIAI

Bendruosius teisės principus galima apibūdinti kaip nerašytinę ES teisę.

Bendrųjų teisės principų įtraukimo į ES teisinę sistemą teisinė reikšmė:

Laikoma pirminės teisės dalimi

Jei antrinis teisės aktas ar jo norma prieštarauja bendrajam teisės principui, tai tinkamas pagrindastokį teisės aktą anuliuoti pagal SESV 263 str.

Bendruosius teisės principus, kaip ES teisės šaltinį galima būtų suskirstyti į atskiras kategorijas:

bendrieji teisės principai, kildinami iš Sąjungos teisės prigimties;

tie, kurie būdingi vienos ar kelių valstybių narių teisinei sistemai; procesiniai principai

pagrindinės žmogaus teisės;

bendrieji tarptautinės teisės principai

Bendrieji teisės principai kildinami iš Sąjungos teisės prigimties: šie principai išplaukia išSąjungos teisės nuostatų:

Nediskriminavimo principas

Panašiomis aplinkybėmis su asmenimis negalima elgtis skirtingai, ir skirtingomis

aplinkybėmis vienodai, nebent toks elgesys pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis.

Bendradarbiavimo gera valia principas. (ES 4 str. 5 dalis)

o Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą irviena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.

o Kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, valstybėsnarės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių.

o Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali pakenkti Sąjungos bendriems interesams.

Principai, kurie būdingi vienos ar kelių valstybių narių teisinei sistemai:

teisinis tikrumas,

ES institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos būtų be vargo nustatomos tų, kuriems jos yra taikomos, iršie galės pagrįstai numatyti ir jų buvimą, ir jų aiškinimo ir taikymo būdą.

ETT pabrėžė, kad teisinio tikrumo principo reikia ypač griežtai laikytis, kad teisės normos gali sukeltifinansinių padarinių.

teisėti lūkesčiai,

Jei to primygtinai nereikalauja visuomenės intereso užtikrinimas, ES teisės aktai negali pažeisti asmenų

teisėtų lūkesčių, kurie susiklostė dėl ankstesnių ES institucijų veiksmų. Kaip teisės sistema asmenį įtikina,kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaudamasis normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti.


19/36

Teisėtų lūkesčių principo apribojimai: Lūkesčiai laikomi teisėtais tik tada, kai jie yra protingi, o nespekuliatyvūs. ES teisė saugo tik atsargaus ir supratingo individo teisėtus lūkesčius.

proporcingumas.

Visi EB institucijų priimami teisės aktai negali viršyti to, kas tinkama ir būtina siekiant teisėto teisės ak totikslo; kai galima pasirinkti tarp keleto tikslui pasiekti tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiaiasmenų teises ribojančią priemonę, o sukelti ribojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams.

Išvystytas ETT praktikoje. 1992 m. Įtrauktas į EB sutartį (dabar SESV 5 str. 4 dalis), Protokolas dėlsubsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo Nr. 2.

Procesiniai principai

Teisė būti išklausytam. Jei asmens teisės bus įtakotos sprendimu, asmuo turi būti išklausytas;

Teisė į efektyvią teisinę gynybą

Žmogaus teisių apsauga

ETT nuomone, steigimo sutartys nesuteikia teisinio pagrindo užtikrinti žmogaus teisėms ir jis neturiteisinio pagrindo tikrinti, ar bendrijos institucijų teisės aktai nepažeidžia žmogaus teisių.

Pagrindinių teisių apsauga yra bendrųjų EB teisės principų, kuriuos užtikrina ETT, dalis.

Nustatydamas bendrųjų teisės principų turinį, Teismas semiasi įkvėpimo iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų.

Pagrindinės teisės yra sudėtinė bendrųjų teisės principų dalis, kurių laikymąsi užtikrina Teismas.

Užtikrindamas šias teises, Teismas semiasi įkvėpimo iš valstybėms narėms bendrų konstituciniųtradicijų ir negali palaikyti teisės aktų, kurie nesuderinami su pagrindinėmis teisėmis, kurias įtvirtinair užtikrina valstybių narių konstitucijos.

Panašiai, nustatydamas, kokios teisės turi būti užtikrinamos EB teisės sistemoje, Teismas gali semtisįkvėpimo iš tarptautinių sutarčių dėl žmogaus teisių apsaugos, kurias sudarant dalyvavo valstybėsnarės ar kurias jos yra pasirašę.

Dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTK

Prisijungimas gali būti įgyvendintas tik padarius reikiamas sutarčių pataisas. Teisiniai ES prisijungimo pagrindai buvo įtvirtinti 2009 m. įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje. ES sutarties 6straipsnio antroje dalyje įtvirtinta: „Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindiniųlaisvių apsaugos konvencijos. Šis prisijungimas neturi įtakos Sutartyse apibrėžtai Sąjungos

kompetencijai.“ ES prisijungimo teisiniai pagrindai numatyti Konvencijos sistemą refor muojančiame Keturioliktame

protokole, priimtame dar 2004 m. ir įsigaliojusiame tik 2010 m. birželio 1 d., kai šį Protokoląratifkavo Rusijos Federacija. Po reformos Konvencijos 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad

„Europos Sąjunga gali prisijungti prie šios Konvencijos“.

Prisijungimo sutarties Preambulėje, Sąjungos prisijungimu prie EŽTK siekiama dviejų tikslų: pirma,užtikrinti žmogaus teisių apsaugos mechanizmo suderinamumą ir sistemos nuoseklumą Europoje,antra, užtikrinti, kad ES veiksmus ar neveikimą kontroliuotų EŽTK.

Sąjungos prisijungimas prie Konvencijos galėtų būti suprantamas kaip garantija, kad Sąjunganeišvengtų atsakomybės, jei ateityje ESTT nukryptų nuo EŽTK praktikos.

7

SEMINARAS. KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMAS TARP ES IR VALSTYBIŲNARIŲ


20/36

Pagrindinė kompetencijos pasidalijimo taisyklė (Kompetencijos suteikiamumo principas) - ES S 5 str.Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šioseSutartyse suteikė valstybės narės.

Tai reiškia, kad:

1) gali veikti tik tose srityse;

2) negali peržengti tų sričių;

Kompetencijų rūšys:

1. Išimtinė (SESV 2 str. 1 dalis);

Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia;

Išimtinės kompetencijos esmė yra ta, kad ES naudodamasi savo išimtiniais įgaliojimais, maksimaliaiįgyvendina savo jurisdikciją, o tai reiškia, kad ES institucijų priimtos teisės normos visiškai ir pilnutinai

reguliuoja tam tikras politikos sritis ir nacionalinei teisėkūrai vietos nebelieka. Tik Sąjunga čia gali priimtiteisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikiaSąjungos aktams įgyvendinti.

Kompetencijos sričių sąrašas baigtinis, nes:

tuo siekiama aiškumo;

siekiama apriboti ES;

2. Pasidalijamoji arba kompetencija, kurią ES dalijasi kartu su valstybėmis narėmis Sąjungos aktamsįgyvendinti (2 str. 2 dalis).

Šios kompetencijos srityse, Sąjunga ir valstybės narės gali priimti teisiškai privalomus aktus.

Valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija.

Nacionalinė teisėkūra čia galima tiek ir tokia apimtimi, kiek nėra priimta ES teisinių priemonių.

Priimant teisės aktus šios kompetencijos srityje yra taikomas subsidiarumo ir proporcingumo principai.

Kompetencijos sričių sąrašas nėra baigtinis.

3. Koordinavimo;

Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir užimtumo politiką pagal SESV numatytassąlygas, kurių apibrėžimas priklauso Sąjungos kompetencijai.

4. Kompetencija BUSP srityje:

Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas Sąjungos kompetencijai priklauso apibrėžti irįgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą

BUSP srityje nėra viršnacionališkumo

5. Papildoma kompetencija;

Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildytivalstybių narių veiksmus nepanaikinant jų kompetencijos tose srityse. Sąjungos teisiškai privalomi aktai,


21/36

priimami remiantis su šiomis sritimis susijusiomis Sutarčių nuostatomis, negali apimti valstybių nariųįstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo.

Šiose srityse lieka nacionalinė teisėkūra, o Sąjungos kompetencijai priklauso atlikti veiksmussiekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus nepanaikinant valstybių nariųkompetencijos tose srityse.

Išsėmimo taisyklė SESV 2 str. 2 dalis (paskutinis sakinys)

Numanomų galių doktrina (SESV 352 str., 34-35 deklaracijos punktai):

Numanomų galių doktrina reiškia – tarptautinės organizacijos ar TT institucijos (šiuo atveju ES)kompetenciją, kuri nėra aiškiai įtvirtinta steigimo sutartyje, tačiau kurios egzistavimą galima išvesti iš TTkeliamų tikslų, kuriuos ji privalo pasiekti.

Gali būti aiškinama:

siaurai (kompetencijos egzistavimas leidžia numanyti, kad ES turi ir tą kompetenciją, kuri protingai būtina priimti teisės aktą egzistuojančioje kompetencijos srityje);

plečiamai (jei tikslas ar objektas reikalauja, galima priimti bet kokį teisės aktą, kuris protingaireikalingas tikslui pasiekti);

Teismas linkęs laikytis plečiamojo aiškinimo.

SESV 352 str. (ex EB 308 str.) – pagrindas plėsti ES kompetenciją (BUSP negali naudotis šiuostraipsniu):

Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiektiSutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi EP pritarimą (iki Lisabonos konsultacija su EP), vieningu sprendimu imasi

reikiamų priemonių. Komisija apie tokius pasiūlymus privalo informuoti nacionalinius parlamentus, kurie įvertina tokio

teisės akto atitikimą subsidiarumo principui.

Buvo naudojamas aplinkos apsaugos ir regioninės politikos priemonėms priimti, kol S nebuvo kito,atskiro pagrindo.

Problemos dėl kompetencijos pasidalijimo sprendimas - Subsidiarumo principas ES S 5 str.(Pasidalijamojikompetencija – principas taikomas Sąjungos atžvilgiu);

Subsidiarumo principas ES S 5 str.

srityse, kurios nepatenka į Sąjungos išimtinę kompetenciją, Sajunga imasi veiksmų laikydamosisubsidiarumo principo tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslųnegali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomoveiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.

Įtrauktas į EB sutartį VEA, tačiau taik omas ribotai, tik aplinkos apsaugos srityje, ES sutartiminumatytas neribotas principo taikymas. Amsterdamo sutarties papildomas protokolas dėlsubsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

Lisabonos S pakeitimas – protokolas dėl subsidiarumo principo taikymo - išplėstas nacionalinių parlamentų vaidmuo.

Proporcingumo principas ES sutarties 5 str. 4 dalis:

Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiantSutarčių tikslų.


22/36

Skirtumas nuo subsidiarumo principo: Platesnė sąvoka. Taikomas ne tik kompetencijai nustatyti.

Išvystytas ETT praktikoje, kaip bendrasis teisės principas. 1992 m. Įtrauktas į EB sutartį (dabar ESsutarties 5 str.)

Turinys – priemonė turi: o turėti teisėtą tikslą,o būti nukreipta tam tikslui pasiekti,o asmenų teises riboti ne labiau, nei tai yra būtina tikslui pasiekti.

Dažniausiai subsidiarumo principo pažeidimas siejamas su nepateikta arba nepakankamamotyvacija dėl teisės akto atitikimo subsidiarumo principui.

ETT pozicija - nėra būtina tiesioginė nuoroda į subsidiarumo principą teisės akte.

Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas Protokolas Nr. 2 Dėl subsidiarumo irproporcingumo principų taikymo – taikomas tik įstatymo galią turintiems teisės aktams (kiekvienainstitucija turi užtikrinti):

Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Prieš siūlydama įstatymo galią turintį aktą, Komisija plačiai konsultuojasi, išskyrus skubos atvejus. Bet kuriame įstatymo galią turinčio akto projekte turėtų būti išsamus paaiškinimas, leidžiantis

įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Įstatymo galią turintys teisės aktų projektai ir jų pakeitimai pateikiami valstybių narių parlamentams.

Jei EP ar T daro pakeitimus, jie taip pat turi pagrįsti jų atitikimą bei nusiųsti nacionaliniams parlamentas.

VN nacionalinis parlamentas per aštuonias savaites nuo įstatymo galią turinčio akto projekto pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę,nurodydami priežastis, dėl kurių, jo manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo.

Kai už pagrįstas nuomones, kad įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo

principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentams skirtų balsų, projektas turi būti persvarstomas (Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus, kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą).

Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, EuroposParlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jiesiūlo įstatymo galią turinčio akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti.Tur i būti nurodytos tokio sprendimo motyvai.

o ne mažiau nei 1/4 žmonių; o kai susiję su laisvės, saugumo, teisingumo erdve – ¼ žmonių;

Protokolo 8 str. – regionų komitetas į ESTT gali kreiptis, jei tokia galimybė yra numatyta.

8 SEMINARAS. ES ANTRINIŲ TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS

Antrinių teisės aktų iniciatyvos teisė - Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sąjungos įstatymogalią turintys aktai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu (ES S 17 str. 2 dalis).

Taryba gali iš dalies keisti EK pateiktą pasiūlymą tik spręsdama vieningai, išskyrus tam tikrusatvejus, SESV 293 str.:

kuomet taikant įprastą teisėkūros procedūrą, šaukiamas taikinimo komitetas, 294 straipsnio 10 ir 13dalys

priimant teisės aktą dėl biudžetinių išlaidų, 310 str.,

priimant daugiametę finansinę programą, 312 str.,


23/36

priimant ES biudžetą, 314 str.

dėl biudžetinių išlaidų padidinimo, 315 straipsnio antrojoje pastraipa.

Kol Taryba nėra nusprendusi, Komisija savo pasiūlymą gali keisti bet kuriuo Sąjungos akto priėmimo procedūros metu (293 str. 2 dalis).

Kas gali reikalauti iniciatyvos („iniciatyva dėl iniciatyvos“)?

EP ir Taryba gali paprašyti Komisijos pateikti bet kokį pasiūlymą klausimais, kuriais, jų nuomone, Sutartimsįgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji pranešaEuropos Parlamentui ar atitinkamai Tarybai, SESV 225 str., ex EBS 192 str. antra pastr., SESV 241 str.

Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutar tims įgyvendintireikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savoįgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą (ES S 11 str.). EP ir Taryba nustato piliečiųiniciatyvos įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, kurių gyventojaitie piliečiai turi būti, skaičių.

¼ (ne mažiau kaip 7 valstybės) iš 1/500 dalies piliečių;

Kas gali prašyti iniciatyvos BUSP srityje (ES S 30 str.)?

Kiekviena valstybė narė, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arbavyriausiasis įgaliotinis pritariant Komisijai gali perduoti Tarybai svarstyti kiekvieną su bendra užsienio irsaugumo politika susijusį klausimą ir atitinkamai teikti Tarybai iniciatyvas arba pasiūlymus.

Antrinių teisės aktų priėmimo procedūros: SESV 293 – 299 str.

Europos Komisija - iniciatyvos teisė

Taryba arba Taryba su EP - teisės aktų priėmimas (iniciatyva dėl iniciatyvos)

EP vaidmuo – nuo paprastos konsultacijos iki veto teisės Audito Rūmai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos centrinis

bankas taip pat dalyvauja priimant sprendimus tam tikrose srityse – patariamosios institucijos.

Įstatymo galią turinčius teisės aktus gali priimti:

Taryba;

Taryba su Europos Parlamentu (dažniausiai);

Europos Komisija (konkurencijos teisė);

ECB (savo kompetencijos ribose).

Teisės aktų priėmimo procedūros:

įprasta teisėkūros procedūra (iki Lisabonos vadinosi bendro sprendimo priėmimo) - taryba priimasprendimus dalyvaujant Parlamentui arba atvirkščiai (SESV 294 str. (EB sutarties 251 str.));

o EP tampa lygiateisiu ES teisėkūros subjektu Tarybai.

Pirmas svarstymas:

o EK pateikia pasiūlymą EP ir Tarybai. o EP priima bendrą poziciją dėl teisės akto ir ją perduoda Tarybai (pirmas sv.). o Taryba (pirmas sv):

o

pritaria bendrai pozicijai – tada teisės aktas priimamas o nepritaria bendrai pozicijai – priima savo poziciją ir ją perduoda EP


24/36

Antras svarstymas:

o Europos Parlamentas gauna Tarybos bendrą pozicija ir gali: o patvirtinti T bendrą poziciją arba nepriimti jokio sprendimo – tada teisės aktas laikomas priimtu; o savo narių balsų dauguma atmesti Tarybos poziciją,- tada siūlomas aktas laikomas nepriimtu (EP

veto teisė) o savo narių balsų dauguma siūlo T bendros pozicijos pakeitimus – tada pakeistas tekstas siunčiamas

Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomonę dėl tų pakeitimų; o Taryba gavusi EP pateiktus T bendros pozicijos pakeitimus gali:

o patvirtinti visus tuos pakeitimus – tada tas teisės aktas laikomas priimtu; o nepatvirtinti visų pakeitimų - tada Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku,

per šešias savaites sušaukia Taikinimo komiteto posėdį o Taryba sprendžia vieningai dėl pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę.

Taikinimo komitetas:

o Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančiųEuropos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo pasiekti, remiantis

Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, pasiekti susitarimą dėl bendro projekto kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių EuroposParlamentui, balsų dauguma.

o Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvossiekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

o Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto,siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.

Trečiasis svarstymas:

Jei per tą laiką Taikinimo komitetas patvirtina bendrą projektą, Europos Parlamentas,

spręsdamas atiduotų balsų dauguma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per šešias savaitesnuo to pritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį projektą. Jei jos to nepadaro, siūlomas aktas laikomasnepriimtu.

Deleguotoji įstatymų leidyba - 290 str..Deleguoja “teisės aktas”, kaip nurodyta straipsnyje, taigi Taryba irParlamentas, remiantis įprastine teisėkūros procedūra.

Specialios teisėkūros procedūros:

Tradicinė (teoriškai, bet ne pagal sutartį) - Komisija siūlo, Taryba priima; o EP gali dalyvauti teisės akto iniciatyvos procese o

Komisija teikia pasiūlymą,o Šioje procedūroje Tarybos aktų leidimo galios yra didžiausios, ji priima teisės aktą pagal

taikomas daugumos taisykles;

Konsultacinė;o sprendimą priima Taryba kvalifikuota balsų dauguma arba vienbalsiai, veikdama pagal

Komisijos pasiūlymą ir ten, kur reikalauja sutartis, pasikonsultavusi su Parlamentu ar kitomissutartyje numatytomis institucijomis.

o Būtinybė konsultuotis su Parlamentu ir (arba) su kitomis institucijomis nereiškia, kad Taryba privalo laikytis jų nuomonės, bet Taryba turi gauti jų nuomonę. Jei aktas priimamas pažeidžiantkonsultacijų mechanizmą, Teisingumo Teismas jį gali panaikinti;

o

su EP privalo būti iš naujo konsultuojamasi, jei nuo to laiko, kai buvo pateikta nuomonė, ikitada, kai Taryba rengiasi priimti teisės aktą, pasiūlymas gerokai pakeičiamas.

Pritarimo.


25/36

o Įvesti pritarimo procedūrą buvo numatyta Vieningame Europos akte. o Šia procedūra Europos Parlamentui suteikiama galimybė išreikšti pritarimą arba nepritarimą

tvirtinant tam tikrus Tarybos teisės aktus. Pagal šią procedūrą Europos Parlamentas tvirtinaarba atmeta jam pateiktą teisės akto leidybos pasiūlymą, tačiau neturi teisės jo taisyti.

Institucijų galių pasidalijimas priimant teisės aktus:

EK pateikus teisės akto projektą: o gali savo pasiūlymą keisti, kol Taryba nėra nusprendusi, bet kuriuo Sąjungos akto priėmimo

procedūros metu (293 str. 2 dalis).o Išskyrus Sutartyse nurodytais atvejais Taryba gali iš dalies keisti EK pateiktą pasiūlymą tik

spręsdama vieningai, 293 str. o Įprastoje teisėkūros procedūroje EK vaidmuo svarstant teisės akto projektą EP ir Taryboje yra

aktyvus:

1. EK pateikia Tarybai savo nuomonę dėl EP pateiktos bendros pozicijos. Taryba sprendžia vieningai dėl bendros pozicijos pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę; 2. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdamasuderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

EP vaidmuo: nuo konsultacijos iki veto.

ETT atlieka teisės aktų teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 str.:

Teisėtumo kriterijai:

Reikalavimas nurodyti teisės akto priėmimo priežastis, SESV 296 str. (24/62 Vokietija priešKomisiją) (44/90 PIT); šis kriterijus reikalauja paliesti subsidiarumo principą; teisės akto apimtį – teismas pasako ar teisingai, kam reikalingas tas teisės aktas, dėl kokių priežaščių priimtas.

Reikalavimas paskelbti SESV 297 str. 2 dalis – per 20 d. nuo paskelbimo įsigalioja;

Reikalavimas nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis teisės aktas buvo priimtas (taikytiną

sutarties straipsnį) – konkretus sutarties straipsnis.

9 SEMINARAS. ES TEISĖS VIRŠENYBĖ, ES TEISĖS TIESIOGINIS TAIKYMAS IRVEIKIMAS

Kas yra tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas?

Tiesioginis taikymas – teisės akto savybė, reiškianti, kad teisės aktas turi teisines pasekmės nacionalinėjeteisėje ir jo nereikia perkelti į nacionalinę teisės sistemą.

Tiesioginis veikimas – galėjimas pasiremti teisės akto norma tiesiogiai teisme. Teisės normos poveikisasmeniui.

Tiesioginio veikimo principo pradžia siejama su ESTT sprendimu Byloje 26/62 Van Gend enLoos v. Nederlandse Administratie der Belastingen.

EB yra nauja teisinė sistema, sukurdamos šią sistemą valstybės narės apribojo savo suverenias teiseskai kuriose srityse.

Šios teisės subjektai yra ir asmenys.

EB 25 str. gali sukelti tiesiogines pasekmes ir asmenims.

EB S normų (pirminės teisės) tiesioginis veikimas.

Nėra straipsnio įtvirtinančio tiesioginį veikimą;

Tiesioginio veikimo sąlygos:


26/36

1) Aiški – galima suvokti turinį be papildomų paaiškinimų,2) besąlyginė – neturi būti išimčių „išskyrus“ ir pan., 3) nereikalauti tolesnio įgyvendinimo – reiškia, kad nereikia perkelti į nacionalinę teisę.

Horizontalus ir vertikalus tiesioginis veikimas (pirminėje teisėje galimi abu):

Horizontalus tiesioginis veikimas – reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės norma prieš privatų asmenį;

Vertikalus tiesioginis veikimas reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės norma prieš valstybę.

Defrenne v. SABENA byla – patvirtino, kad galimas horizontalus veikimas.

Reglamentų tiesioginis veikimas:

Iš principo teisės taikymas ir teisės veikimas sutampa.

Tiesioginis veikimas gali būti tiek vertikalus, tiek horizontalus.

Išimtis iš šios taisyklės bus tuomet, jei pačiame reglamente valstybė yra įpareigojama imtisatitinkamų nacionalinių priemonių tam, kad atitinkamos reglamento nuostatos būtų įgyvendintos.

Sąlygos tos pačios – aiški, besąlyginė, nereikalauja tolesnio įgyvendinimo;

Kodėl valstybėms narėms pačioms negalima perkelti reglamentų į nacionalinę teisę?

Dėl skirtingų nacionalinių procedūrų galėtų būti nukeliama reglamentų įsigaliojimo data;

Perkėlimo metu gali atsirasti netikslumų;

Galėtų būti pakeičiama reglamentų teisinė galia;

Galimas skirtingas šių reglamentų aiškinimas, kadangi įprastai, siekiant užtikrinti vieningąreglamentų aiškinimą juos oficialiai aiškinti gali tik ETT, o jei tai darytų nacionaliniai t eismai,nepavyktų išvengti skirtingo jų nuostatų traktavimo problemos.

Sprendimų tiesioginis veikimas:

Tiesiogiai veikti gali ir sprendimų normos, jei jos tikslios, aiškios ir besąlygiškos, nereikalauja tolesnioįgyvendinimo.

Direktyvų tiesioginis veikimas – bus galima direktyvų nuostatomis remtis tiesiogiai tik vertikaliuosesantykiuose:

Direktyvos tiesioginio veikimo sąlygos:

pasibaigęs direktyvos įgyvendinimo terminas,

direktyvos norma turi būti neįgyvendinta arba blogai įgyvendinta,

direktyvos nuostatos turinio požiūriu yra besąlygiškos ir pakankamai aiškios arba jei jos apibrėžiateises, kuriomis asmenys gali remtis valstybės atžvilgiu.

Tiesioginio vertikalaus direktyvų veikimo principas – asmuo gali remtis direktyvos nuostatomis tik bylose prieš valstybę (Marshall byla (152/84), Faccini Dori byla 91/92).

Direktyvos privalomumas, kuris suteikia pagrindo ja remtis nacionaliniame teisme, taikomas

tik kiekvienai valstybei narei, kuriai ji yra skirta. Todėl galima daryti išvadą, kad direktyva pati savaimenegali nustatyti asmenų pareigų ir kad direktyvos nuostata negalima remtis kito asmens atžvilgiu – direktyvos nuostatomis galima remtis tik prieš valstybę.

Kas yra “valstybė”? (Požymiai)


27/36

Nepriklausomai nuo įmonės teisinės formos,

valstybės priimtu teisės aktu,

įgaliota teikti viešąsias paslaugas,

valstybė kontroliuoja šių paslaugų teikimą, bei

šioms funkcijoms įgyvendinti įmonė turi papildomų galių nei tos, kurias paprastai turi panašia veiklaužsiimančios įmonės;

Netiesioginio veikimo principas:

nacionaliniai teismai taikydami nacionalinius teisės aktus, juos aiškinti turi atsižvelgdami į ES teisę;

“Išvestas”, remiantis EB sutarties 5 str. (dabar ES S 4 str. 3 dalis), kuris nustato valstybių narių pareigą imtis „visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių, kurios yra būtinos Bendrijosuždaviniams įgyvendinti“;

Netiesioginio veikimo ribos – daugiausiai taikomas dar neįgyvendintoms direktyvoms (nes įgyvendinus, josir taip tampa nacionalinės teisės dalimi), ir rekomendacijoms, t.y. toms teisės aktų rūšims, kurie nėra teisiškai privalomi, tačiau jose suformuluotos teisės normos yra labai svarbios visai ES ir vienodas jų įgyvendinimas prisidėtų prie efektyvesnio ES teisės vienodinimo. Negali pažeisti bendrųjų teisės principų.

Teismai privalo aiškinti nacionalines nuostatas, ypač tas, kurios įgyvendina ES teisės aktus,atsižvelgiant į direktyvų tekstą ir jose numatytus tikslus bei siekiant jose nurodyto rezultato – Van Colsonbyla (Sąlygų nėra, galimas ir vertikalus, ir horizontalus taikymas).

Teismai turi taikyti netiesioginio veikimo doktriną nepriklausomai nuo to, ar nacionalinisteisės aktas priimtas prieš direktyvos priėmimą ar po to. Galimas, kai pasibaigia direktyvų perkėlimolaikotarpis, turime aiškinti suderintai su direktyva.

VIRŠENYBĖS PRINCIPAS - vienas iš pagrindinių ES teisės principų, kuris reiškia, kad, kilus prieštaravimui tarp ES teisės ir nacionalinės teisės, taikoma ES teisė.

Viršenybės principo taisyklės - Van Gend en Loos byla, Internationale Handelsgeselschaft byloje :

ES teisės viršenybė – tai taikymo, o ne galiojimo viršenybė.

ES viršenybės principas taikomas tiek pirminei, tiek antrinei Europos Sąjungos teisei.

ES viršenybės principas taikomas nepriklausomai nuo to, kuris (nacionalinis ar ES) teisės aktas priimtas vėliau.

Van Gend en Loos byla - Skirtingai nei kitos tarptautinės sutartys, EB sutartis sukūrė savarankišką teisėssistemą, kuri, įsigaliojusi tapo valstybių narių nacionalinės teisės sudėtine dalimi, ir jų teismai privalo šiąteisę taikyti.

ETT viršenybės principo pagrindimas:

Sutartis sukūrė tokią teisinę tvarką, kuri tuojau pat tapo sudėtine visų valstybių narių teisinėssistemos dalimi.

valstybės narės perdavė ES institucijoms realius įgaliojimus, kylančius iš suvereniteto apribojimų.

būtina realizuoti Suta

es konspektas egzaminui 3 14 temos

Documents