Proceso, kaip daugiareikms mokslins kategorijos turinys

Terminas procesas kaip socialini reikini, mokslini ini ir socialins praktikos vertinimo kategorija, ymi vairius dinaminius objektus. Todl procesai gali bti labai vairs: pavyzdiui, chemins reakcijos, biologiniai, ekonominiai, gamtoje vykstantys, socialiniai procesai ir pan.

Bendruoju lingvistiniu poiriu, procesas suvokiamas kaip vykio ar reikinio eiga, kaita, koki nors bkli vyksmas.

I esms procesus galime skirstyti valdomus ir stichinius (nevaldomus). Valdomais procesais turtume laikyti tokius procesus, kuriems galima daryti tikslingai krypting poveik, nukreipiant j eig norima linkme. Nevaldomi procesai pasiymi stichiniu pobdiu, pvz. gamtoje vykstantys procesai ugnikalnio isiverimas, ems drebjimas ir pan. Taiau vykstant intensyviai mokslo paangai riba tarp valdom ir nevaldom proces kinta. Pvz. iandieninis mokslas gali pasilyti rankius, leidianius laiku pastebti skriejani komet ir susprogdinti j, taip ivengiant susidrimo su eme ir i to galini kilti aling padarini. Taigi, tam tikr proces valdymas yra visuotinai reikmingas udavinys, todl atsiranda vairi proces reguliavimo btinyb.

Reguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gyvendina tam tikr tiksl, paprastai tam tikru nuoseklumu, veiksm tvarka. Tuo atveju procesas tai tam tikr nuosekli veiksm, kuriais siekiama tam tikro rezultato, visuma, arba tam tikros veiklos vykdymo tvarka (pavyzdiui, medicinoje chirurgins operacijos procesas, augalininkystje augalins kultros auginimo procesas, teisje - statym rengimo, j primimo, teisini byl nagrinjimo procesai ir pan.).

Nereguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gali taip pat turti ir spontanin, stichin pobd. I to kyla reguliavimo poreikis, nes kitaip gali kilti tam tikr vyki ar reikini eigos, vyksmo nepageidaujami mogui, visuomenei, valstybei disfunkciniai padariniai.

Nuo bendrosios proceso svokos pereinant prie teisinio proceso sampratos, btina atskleisti socialinio proces kategorij.

Socialiniai procesai t.y. procesai, kuriuose dalyvauja mons jie vyksta visuomenje. Tai civilizacijos, gamybiniai, ekonominiai, darbo, teisiniai ir kiti panas procesai. Socialiniai procesai veikia teiskr. Socialiniai pokyiai (politiniai, ekonominiai, technologiniai, informaciniai ir kt.) veikia administracins teiss ir administracinio proceso objektyvacijos[1] procesus.

Teisinio proceso samprata ir paskirtis

Teisiniu poiriu, teisinis procesas susijs su teiss norm ir net paios teiss, jos princip gyvendinimu. iuo atveju teisinio proceso kategorija susijusi su teiss ir teiss norm gyvendinimo (realizavimo) kategorijomis. Teiss sociologijos poiriu teisinis procesas yra vienas i teiss objektyvacijos etap. Teis, teiss normos negyvendins vis savo funkcij statinje bklje. Tik dinamikoje bus gyvendinami teisiniai princip ir teiss norm modeliai, teisinio rezultato siekiniai. Taigi, teisje procesas susijs su tam tikro teisinio rezultato siekimu.

Prof. A. Vaivilos nuomone, teisinis procesas, tai vyksmas, nuoseklus tam tikr veiksm vyksmas turint tiksl atstatyti teisi ir pareig pusiausvyr. Pasak D.N.Bachracho Teisinis procesas, tai tobuliausia proceso forma.

Galima iskirti du pagrindinius poirius teisin proces.

Pleiamasis. Pagal poir, teisinis procesas suvokiamas kaip kompeteting valstybini institucij ir pareign, o taip pat kit teiss subjekt veikla taikant visas teisines valdios gyvendinimo ir organizacins veiklos formas sprendiant tam tikras teisines bylas. Tokios teisins veiklos formos apima vis kategorij teisini byl sprendim, t.y. ne vien teisinius ginus ir bylas dl teiss paeidim.

Siaurasis. Pagal poir teisinis procesas suvokiamas siauriau, t,y, tik kaip jurisdikcin kompeteting valstybini institucij ir pareign veikla sprendiant teisinius ginus dl asmens saugumo ir traukiant kaltus asmenis teisinn atsakomybn. Reguliaciniai teisiniai santykiai iuo atveju nra teisinio proceso dalyku. Reguliacin teisin procedra eliminuojama i teisinio proceso turinio.

Pleiamasis teisinio proceso kategorijos suvokimas labiau derinasi su administracins teiss objektyvacijos samprata, jos dinaminiu vaidmeniu administracinio teisinio reguliavimo mechanizme: t.y. (1) asmens elgesio norminio reglamentavimo nustatymu, (2) teisini fakt pagrindu kylani teisini santyki ir (3) teisini santyki subjekt subjektini teisi ir pareig gyvendinimu.

Todl teisinis procesas reikt nuosekli tam tikr teisini reikini, bkli kait, kylani mogaus, visuomens, valstybs gyvenime, pasireikiani teisikai reikminga teiss subjekt veikla.

Taigi, galima tvirtinti, kad teisinis procesas - sistema teiss subjekt veiksm, realiai darom pagal procedras bei dl i veiksm atsirandani teisini santyki sistema.

Teisinis procesas kyla, kada kompetentingos institucijos ir asmenys pradeda daryti teisikai reikmingus veiksmus, nukreiptus sprsti administracines, baudiamsias, civilines bylas, tokia tvarka, kuri numatyta tam tikruose teiss norminiuose aktuose.

Tuo bdu teisinis procesas praktikai suprantamas kaip tarpusavyje teisikai reikming, teiss subjekt, loginiu nuoseklumu padarom veiksm visuma, kuriais normikai sureguliuojami kokie nors visuomeniniai santykiai arba visuma teisini santyki atsirandani, kai remiantis materialins teiss normomis, procesini norm pagalba sprendiami konkrets gyvenimo atvejai.

2.1. Teisinio proceso esminiai bruoai

Remiantis analizuotais teisinio proceso esms poiriais, galime apibrti pagrindinius io teisinio reikinio bdingus bruous.

1. Teisinis procesas - smoninga, tikslinga, besitsianti laike suinteresuot teiss subjekt nuosekliai padarom veiksm visuma. Kiekvienas i teisinio proceso sudtini veiksm tarpusavyje logikai susij ir gali daryti tak siekiant tarpini tiksl. Galutin teisikai reikming rezultat proceso dalyviai gali pasiekti tik teiss norm nustatyta tvarka, tam tikru nuoseklumu padarant teisikai btinus veiksmus.

2. Teisinio proceso metu padaromi tam tikri veiksmai tampa teisiniais faktais atsirasti teisiniams santykiams tarp proceso dalyvi. J ribose padaromi nauji teisikai reikmingi veiksmai, atsiranda nauji teisiniai santykiai ir taip tsiasi iki reikiamo galutinio rezultato pasiekimo.

3. Teisinis procesas - veikla, pasireikianti vieosios valdios subjektams gyvendinant valdingus (valdios, t.y. gebjimu turim gali ir turimu teisiniu statusu pagalba prievartos bdais veikti teisini santyki dalyvi vali) galinimus (valdingas = toks nurodymas, kuriam turi paklusti bet kas, nepriklausomai nuo sutartini santyki).

4. Teisikai reikming veiksm sraas ir j atlikimo tvarka teisinio proceso ribose apibriamas procesinmis teisinmis normomis. Nereguliuojami teiss normomis visuomeniniai procesai negali bti vertinami kaip teisiniai. Nelaikomi teisiniu procesu materialiniai techniniai veiksmai, nors jais ir siekiama utikrinti normali vieojo administravimo institucij veikl.

5. Procesins teiss normos, apibria teisin procedr, kuria remiantis teisinio proceso ribose atliekami tiek atskiri, tiek ir visi teisikai reikmingi veiksmai. ia prasme teisin procedra btina teisinio proceso savyb, nes ji apibria jo gyvendinimo teisin form. Tai nereikia, kad teisin procedra negali gyvuoti u tam tikro teisinio proceso rib. Teisins procedros gal nustatyti tam tikr teisini veiksm atlikimo teisines formas.

6. Teisinis procesas kaip aktyvi teiss subjekt veikla turi stadijin form. io proceso, pradia, pabaiga t.y. visa eiga paprastai fiksuojama oficialiuose dokumentuose. Proceso dalyviai kiekvienoje stadijoje (etape) pagal nustatytas procedras atlieka tam tikrus teisinius veiksmus, kuriais siekiama tam tikro tarpinio rezultato, remiantis juo pereinama kit stadij ir gal gale pasiekiamas galutinis teisins bylos sprendimas.

7. Konkretus teisinio proceso tikslas ir rezultatas yra norminis tipinio visuomeninio santykio sureguliavimas arba konkreios teisins bylos sprendimas, kuris priimamas remiantis tam tikromis teiss normomis, susijusiomis su konkrei teisini santyki subjekt teisi ir pareig gyvendinimu.

2.2. Teisinio proceso stadijos samprata

Bendrojoje teiss teorijoje vieni autoriai stadij supranta kaip procesini veiksm arba procesini santyki, suvienyt artimiausiam tikslui pasiekti, visum. Kiti kaip statymu nustatyt bylos tyrimo eig, treti paeiliui besikeiianius savarankikus etapus, turinius apibrtus tikslus ir uduotis, ir pan. Taigi, teisinio proceso stadij galima bt apibdinti kaip dinamik, slyginai udar visum teisikai tvirtint bd, metod, form, ireikiani arba nulemiani griet ir nenukrypstam procesini reikalavim, atspindini procesins veiklos erdvs ir laiko aspektus, bei utikrinani login funkcin sek atliekant konkreius veiksmus, nukreiptus galutiniam, materialiai slygoto teisinio procesinio rezultato pasiekimui, vykdym. Reikia paymti tai, kad minti reikalavimai, sudarantys teisinio proceso stadijos turin, atspindi ne tik tai, k privalo atlikti galiotieji asmenys vienoje ar kitoje proceso stadijoje, bet ir tai, kokiu bdu bei koki priemoni pagalba turi bti gyvendinti j galiojimai.

Stengiantis suvokti teisinio proceso skirstym tam tikras sudedamsias jo dalis-stadijas, btina atkreipti dmes kriterijus, apsprendianius kiekvienos stadijos savarankikum. Tai:

1) konkrets udaviniai ir funkcijos, bdingi tik vienai stadijai;

2) tam tikr aplinkybi ratas, juridini fakt, betarpikai utikrinani perjim i vienos stadijos kit, sistema;

3) proceso dalyvi statuso specifika;

4) atliekam veiksm specifika;

5) galutini rezultat, tvirtint atitinkamame procesiniame akte (dokumente) ypatumai.

Remiantis iais kriterijais, galima tiksliau iskirti savarankikas stadijas ir nustatyti j ribas, o tai galina teisingai paskirstyti tas priemones ir galimybes, kuriomis disponuoja proceso subjektai, bei ivengti teisinio proceso stadij sekos paeidim ir tuo paiu ukirsti keli bet kokiam proceso dalyvi teisi ar teist interes suvarymui.

Teisinje literatroje daniausiai iskiriamos trys teisinio proceso stadijos:

1) faktini bylos aplinkybi nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susij su faktini duomen analize, j pilnumo ir pakankamumo rodymu;

2) teiss normos atranka ir analiz, kur veiksmai yra susij su teiss normos analize, jos teisins galios nustatymu ir t.t.;

3) bylos inagrinjimas, ireiktas tam tikrame teisiniame akte.

i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendru teoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, iskiriant j sudedamsias dalis stadijas. Kalbant apie atskirus (administracin, baudiamj, civilin) procesus, neivengiamai tekt juos papildyti kai kuriomis kitomis (daniausiai fakultatyviosiomis) stadijomis, kadangi kiekvienas procesas turi sav ypatum. Taiau bet kuriuo atveju iskirtos trys stadijos yra kertins kiekvieno proceso stadijos, kuri nebuvimas neutikrint logins proceso vyksmo sekos.

2.3. Teisinio proceso rys

Teisinius procesus galima klasifikuoti remiantis vairiais pagrindais.

Priklausomai nuo teisinio reguliavimo stadijos, veiklos subjekt tiksl ir udavini kiekvienoje teisinio proceso stadijoje, teisinis procesas sisteminiu poiriu gali bti skirstomas tris santykinai savarankikus procesus:

1. Legislatyvinis " procesas apima tiek statym, tiek ir postatymini akt leidybos funkcijos gyvendinim.

2. Teiss gyvendinimo procesas tai remiantis objektinmis teismis fizini ir juridini asmen veikla, gyvendinant subjektines teises ir pareigas, tenkinant teistus interesus, utikrinant savo organizacini form pasirinkim ir normalaus veikimo reim. is procesas paprastai gyvendinamas teiss subjekt nuoira, nepanaudojant valstybins valdios prievartos subjektini teisi turtojui. Gali bti skirstomas tokias ris:

a) Steigimo procesas, t.y. suinteresuot subjekt veikla formuojant pelno ir nepelno siekianias organizacijas, reikalingas gyvendinti savo teises ir teistus interesus.

b) Rinkim procesas kaip savarankika piliei veikla ikeliant kandidatus, atliekant vykdant rinkimin kampanij ir pan.

c) Sutari sudarymo procesas, t.y. fizini ir juridini asmen veikla sudarant vairias civilines ir administracines sutartis.

3. Teiss taikymo procesas kompetenting institucij ir pareign veikla, gyvendinant vieojo administravimo funkcijas ir priimant statymu nustatyta tvarka sprendimus konkreiose teisinse bylose, nagrinjamose fiziniams ir juridiniams asmenims gyvendinant savo teises ir pareigas, taip pat traukiant juos teisinn atsakomybn. Teiss taikymo procese svarbus vaidmuo skiriamas specialiai galiotiems subjektams, suteikiant ribot kit proceso dalyvi nuoir.

akiniu poiriu galima skirti tokias teisinio proceso ris: administracinis, baudiamasis, civilinis, konstitucinis ir pan.

Pagal reglamentavimo bd, galima iskirti procesus, kurie turi statymo arba postatymin form. Pavyzdiui baudiamasis tik statymo form. Aiku, is teiginys slyginis, kadangi yra ir tam tikr inybini taisykli, taiau, pavyzdiui, administraciniame procese itin rykus postatyminis akcentas ir tuo is procesas isiskiria i kit proces tarpo.

Administracinis procesas kaip ypatinga teisinio proceso ris

3.1. Administracinio proceso bruoai

Akcentuotina, kad administracinis procesas vairiomis jo prasmmis yra teisinio proceso ypatinga ris, todl jam bdingi visi minti bendrieji teisinio proceso poymiai. Taiau egzistuoja kompleksas speciali poymi, esmingai charakterizuojani administracin proces.

Administracinio proceso specifiniai poymiai :

1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdios subjekt veikla;

2) i veikla yra skirta btent sprsti vykdomajai valdiai pavestus klausimus laikantis statymo reikalavim. Kitaip tariant, tai postatymin veikla;

3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas valdymo aktas;

4) i veikla reglamentuojama administracinio proceso teiss normomis, kurios nebtinai turi bti atskirame teiss akte;

5) administraciniai procesai yra iorikai paprastesni (daniausiai nra rungtynikumo, pavyzdiui, keli policininkas sura nutarim skirti nuobaud privalai mokti; bylos danai gali bti nagrinjamos nedalyvaujant aliai);

3.2. Administracinio proceso sampratos koncepcijos: siauroji ir plaioji administracinio proceso samprata

Atsivelgiant idstyt, administracinis procesas gali bti apibrtas taip:

Administracinis procesas tai vykdomosios valdios subjekt valdinga veikla, atliekama teiss norm reglamentuota administracine-procesine forma ir pasireikianti konkrei byl, remiantis teise, sprendimu, kuri metu priimami ir gyvendinami vairs valdymo (vieojo administravimo) aktai, taip pat administracins justicijos institucij veikla priimant sprendimus dl teisini gin, kylani vieojo administravimo srityje.

Doc. dr. S. edbaras pateikia toki administracinio proceso svok : Administracinis procesas tai kompeteting valstybs institucij, staig, pareign ar valstybs tarnautoj, turini valdios galiojimus, veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine forma, skirta sprsti vieojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teiss normos arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius teisinius padarinius[1].

Pateiktos pozicijos atspindi plaij administracinio proceso sampratos koncepcij. Taiau teisinje literatroje sutinkama iai pozicijai oponuojani autori, teigiani, jog administracinis procesas traktuotinas siaurja prasme. Siauroji administracinio proceso samprata sietina tik su jurisdikciniu procesu, t. y. teisiniu gino isprendimu. Jei nra administracinio gino, nra ir administracinio proceso, o yra tik administraciniai procedriniai teisiniai santykiai[2].

Atkreiptinas dmesys, kad vykdomoji valdia savo funkcijas gyvendina per savo institucij, tarnautoj veiksmus, kuri kiekvienas turi po suvereniteto gaball. Vykdomoji valdia tik login abstrakti konstrukcija, modelis, vykdomosios valdios, kaip juridinio painimo objekto, teisin svoka. Ji atspindi esminius reali reikini poymius, t.y. tam tikrus valdymo institucij ir tarnautoj teisikai reikming valdios turjimo veiksm poymius. Proceso paskirtis gyvendinti materialins teiss normas. Jei nra materialins teiss normos gyvendinimo mechanizmo, tai mirusi norma, egzistuojanti tik popieriuje. LR Konstitucija tvirtina valdios galias ir jas riboja. Vieojoje teisje, skirtingai nei privatinje, leidiama tik tas, kas konkreiai nustatyta teiss aktais. Tai dar labiau sustiprina procesini norm reikm, kadangi be j nebt galima gyvendinti materialins teiss.

Ms nuomone, plaioji administracinio proceso sampratos koncepcija labiau atitinka procesini norm sveik su materialinmis administracins teiss normomis, todl yra teisikai labiau pagrsta.

3.3. Administracinio proceso rys (vidins struktros elementai)

Administracinius procesus galima klasifikuoti vairiais pagrindais. Pirmiausiai, galima iskirti dvi dideles administracinio proceso rys: administracin tvarkomj ir administracins saugos (administracinio saugumo utikrinimo). Taiau paprastai iskiriama daugiau administracinio proceso ri.

1) bendrasis valstybinio valdymo (vieojo administravimo) gyvendinimo procesas (administracin procedra), kurio ribose santykinai iskirtini:

licencij ir leidim idavimas;

valdymo srities teisini veiklos form gyvendinimas [teiss taikymo procesas];

steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena;

planavimo akt rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie planai);

piliei ir tarnautoj subjektini teisi gyvendinimas valdymo srityje;

administracini sutari (sandori) sudarymas;

kit teisikai reikming veiksm atlikimas (teisin reikm turini fakt registravimas, teisini dokument suraymas ir idavimas ir t.t.);

statym projekt rengimas, o taip pat valdymo srities teiss akt leidyba;

valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros procesas;

ratvedybos procedros;

valdymo srities kontrols teisins formos gyvendinimas;

valdymo srities teisini dokument suraymas;

administracini teisini rim gyvendinimo procedros;

2) tarnybini nuobaud taikymo procesas;

3) administracins prievartos priemoni taikymo procesas

administracins teiss paeidim byl nagrinjimo procesas;

kit administracins prievartos priemoni taikymo procesas;

4) valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo patikrinimo procesas (administracin justicija).

Doc.dr. Stasys edbaras pateikia kitoki klasifikacij, logikiau atspindini administracinio proceso struktr[3]:

3.4. Pagrindini administracinio proceso kategorij turinys: administracin procedra, administracin jurisdikcija, ir administracin justicija

Kalbant apie administracinio proceso ris (vidins struktros elementus), itin danai susiduriama su administracins procedros, administracins justicijos bei administracins jurisdikcijos svokomis. Tam, kad bt galima kvalifikuotai operuoti iomis svarbiomis svokomis, btina atskleisti j turin. Nesisavinus i svok prasms tolesnis kalbjimas apie administracin proces gali bti itin apsunkintas ar net nemanomas.

Lotyn-lietuvi kalb odyne pateikiamas toks odio procedo lietuvi kalb vertimas: 1) ieiti priek, 2) eiti engti pirmyn, 6) tstis, trukti[4]. Lotyn kalbos odis procesus aikinamas btent per od procedo ir veriamas lietuvi kalb kaip engimas priek, judjimas pirmyn, eiga, procesas[5]. Tai leidia daryti ivad, kad procedra yra proceso sinonimas. Kaip teigia doc. dr. S. edbaras, kai kada procesas aikinamas kaip tam tikros procedros, t. t. kaip tam tikra proceso, kaip reikinio, vidin dinamika. Todl administracine procedra vadinti kuri nors vien administracinio proceso r ar dal bt netikslu, kadangi procedros atliekamos visose administracinio proceso ryse[6].

Administracin jurisdikcija 1. galioto valstybins valdios, pareigno, statymu sureguliuota veikla nagrinjant individualias administracines bylas (ginus), susijusias su administraciniu teisiniu pilieio arba nevalstybins organizacijos su valstybiniu organu (jo pareignu) gyvendinant iam organui vykdomj valdi. 2. statymu sureguliuota galioto organo, pareigno veikla nagrinjant administracinio teiss paeidimo bylas ir taikant administracins atsakomybs priemones.[7]

Pagrindinis administracins justicijos tikslas konflikt tarp asmen ir valstybinio valdymo institucij sureguliavimas.[8] Administracin justicija speciali teismini ar kvaziteismini organ sistema, kurios pagrindinis udavinys yra administracijos (vykdomosios valdios institucij) veiksm ir sprendim teistumo kontrol, nagrinjant asmen ir organizacij skundus ir praymus dl j paeist teisi ir teist interes[9]. Terminas justicija (lot. justitia) traktuojamas kaip teisingumas bei teistumas. Administracin justicija speciali teismini organ arba kit institucij, kontroliuojani vykdomosios valdios veiksm ir sprendim teistum, nagrinjant piliei arba organizacij skundus dl j teisi ir teist interes paeidim, sistema[10].

Pateiktos nagrinjam svok reikms nepakankamai atspindi j sveik administracinio proceso kontekste. Tam reikalinga detalesn studija. Paymtina, jog Lietuvos mokslininkai procesualistai iuos klausimus inagrinj gan detaliai[11].

Akcentuota, kad pateiktos svokos turi bti nagrinjamos administracinio proceso kontekste, turi bti suvokiama j tarpusavio sveika tiek vienos su kita, tiek su administraciniu procesu.

3.5. Administracins teisenos samprata ir santykis su administraciniu procesu

Norint suvokti apskritai teisenos samprat ir turin, reikia isiaikinti jos viet teisinje sistemoje. Teisinje literatroje vyrauja nuomon, kad teisena yra teisinio proceso dalis.

Teisinis procesas nra vieningas ta prasme, kad skirting teiss ak materialins normos nra realizuojamos t pai procesini teiss norm pagalba. Nekyla abejoni, kad egzistuoja savarankikos civilinio proceso ir baudiamojo proceso teiss akos, taiau klausimas apie administracin proces yra vienas i labiausiai diskutuotin teiss moksle[12]. Problema ta, kad iandien nra vieningo kodifikuoto teiss akto, kuriame bt tvirtintos administracins procesins teiss normos. ios normos daniausiai yra administracins materialins teiss akt sudtyje. Be abejons tai slygota ir objektyvi prieasi, kadangi administracins teiss normos reguliuoja pakankamai plataus spektro ir pasiyminius tam tikra specifika visuomeninius santykius, atsirandanius valstybinio valdymo srityje, todl ir j realizavimas negalimas vieningo proceso rmuose. Specifini taisykli btinumas ir lemia teisenos, kaip proceso dalies buvim. Taigi apie administracin proces ir teisen galima kalbti kaip apie visumos ir dalies santyk.

Apibendrinant galima teigti, kad procesin teisen sudaro trys tarpusavyje susij elementai: 1) procesiniai teisiniai santykiai; 2) procesinis rodinjimas; 3) procesiniai aktai dokumentai.

Taigi, procesin teisena tai pagrindinis teisinio proceso elementas, susidedantis i sistemini darini ir tarpusavyje susijusi bei vienas kit slygojani veiksm, kurie:

1. Sudaro tam tikr procesini teisini santyki visum, susijusi su materialiniais teisiniais santykiais;

2. Reikalauja nustatyti faktinius duomenis bei argumentuoti visas aplinkybes nagrinjamoje byloje;

3. Slygoja btinyb tvirtinti ir oficialiai forminti gautus procesinius rezultatus atitinkamais aktais dokumentais.

Galima teigti, jog teisena bendrja prasme suprantama kaip konkretaus proceso dalis, visos procesins sistemos ris, tvarkinga procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir teisini pasekmi gyvendinimo.

Teisinje literatroje administracins teisenos samprata apibriama skirtingai. Apvelgus teoretik nuomones galima bt iskirti tokias samprotavim grupes:

administracin teisena tai visuma nustatyt procesini taisykli, kuri pagrindu gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veikla;

administracin teisena tai administracini teiss norm gyvendinimo (realizavimo) tvarka, skirta j vykdantiems subjektams;

administracin teisena, kaip administracinio proceso (jurisdikcinio administracinio proceso) dalis tai ypatinga administracin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba sprendiant apibrtos kategorijos bylas.

Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog administracinis procesas ir administracin teisena santykiauja kaip visuma ir dalis. Teisena yra proceso dalis, o procesas teisen visuma. Kiekvienoje administracinio procose dalyje galima iskirti kelet teisen[13].

4.1. Teiss altinio samprata ir esm

Istorijos mokslas teiss altin suvokia kaip ini apie teis altin. altinis-visa tai, i kur atsiranda, kas duoda pradi. Teiss mokslas iam terminui teikia kitoki-teiss norm formavimo prielaid bei teiss norm iraikos formos prasm. Teiss moksle iam terminui teikiamos kelios reikms.

Dauguma autori laiko teiss form ir teiss altin sinonimais, vienodais terminais ir svokomis, tuo atveju, kai jie vartojami kaip valstybs valios iraikos bdas. Taiau prof. A.Vaivila pagrstai kritikuoja teiss altinio ir teiss formos svok tapatinim ir teiss altinio termino daugiareikmikum, nes ..altinis tai teisins minties altinis, i kur gauname informacijos apie praeities, buvusi visuomeni turtas teiss normas ir bgant laikui, keiiantis civilizacijoms, paskesniu laikotarpiu susiformavusias teisines idjas.Tai tik informacijos apie jas altinis. O forma-tai, kas, kokiu pavidalu ir bdu egzistuoja.[1]

Termin teiss altinis pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas Livijus (59 m. pr. Kr. 17 m. po Kr.) veikale Romos istorija nuo miesto steigimo pradios.

Teiss altini svoka vartojama dviem prasmmis:

1) Formalija prasme tai yra iorin teiss normos tvirtinimo, jos iraikos forma: bendrieji principai, raytin teis, teism praktika, paproiai, teiss doktrina, tarptautin teis.

2) Materialija prasme tai yra visuomens ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai ir kiti veiksniai, lemiantys teiss norm turin ir padedantys nustatyti j prasm.

Daniausiai teiss altinio svoka suprantama formalija prasme ir apima teiss normos form. Kaip teigia prof.A.Vaivila, teiss forma tai privalomo elgesio taisykls iraikos bdas, dl kurio taisykl tampa prieinama savo adresatui ir i kurio paaikja jos juridin galia vieta kit teiss norm hierarchijoje[2].

Teiss altinio kaip teiss formos sampratai susiformuoti didiausi tak turjo normatyvistin teiss doktrina, kuri priskyr konkreias teiss normas ir paius teiskros rezultatus-paproius, teism sprendimus, statymus prie teiss altini svokos. Poiris teiss altin kaip teiss form tapo vyraujantis ir suformavo io termino vartojimo tradicij, nepaisant tokio vartojimo nelogikumo.

Kalbant apie administracinio proceso teiss altinius svarbu pabrti, kad jiems tinka visi bendrieji teiss altini poymiai. Kartu btina akcentuoti, kad administracinio proceso teiss altini sistemoje ypa daug postatyminio lygmens teiss akt, o tai yra vienas i bruo, iskiriani administracin proces i kit teisini proces.

4.3. Administracinio proceso teiss altini bendroji apvalga

1. Konstitucijoje yra tvirtintos principins, fundamentalios nuostatos, kuri pagrindu formuojamas visas administracini procesini santyki teisinis reguliavimas. Konstitucija yra grindiama universaliomis ir neabejotinomis vertybmis. Joje yra tvirtintas valdi padalijimo principas, teism sistema, bendrieji fundamentals teiss principai (vieumas, universalumas, lygiateisikumas, teisj ir teism nepriklausomumas ir kt.). Konstitucija-pagrindinis alies statymas. Jame suformuluotos pamatins administracinio proceso teiss normos, kurios saugo mogaus teises ir laisves, nustato valstybins valdios ir visuomens santykius, valdios organizavimo principus. Bdama aukiausios juridins galios statymas, Konstitucija vertybiniu poiriu orientuoja vis einamj administracini teiss akt teiskr, utikrina vidin visos teisins sistemos, reguliuojanius visuomeninius santykius, vienov. Joks statymas ar postatyminis aktas negali prietarauti Konstitucijai.2. Lietuvos Respublikos Konstituciniai statymai Konstitucinis Teismas 2001 m. balandio 2 d. nutarime pasisak dl konstitucini statym teisins galios: Konstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka. Ypating konstitucini statym viet teiss akt sistemoje lemia pati Konstitucija. Konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaikinami statymais. Taip utikrinama, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai statymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas. Kartu paymtina, kad konstituciniai statymai turi neprietarauti Konstitucijai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir konstituciniams statymams. Ar konstitucinis statymas neprietarauja Konstitucijai arba statymas - konstituciniam statymui, pagal Konstitucij sprendia Konstitucinis Teismas.

1. statymai. Administracinio proceso teisei svarbiausi statymai: Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas, Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas, Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas, Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas, Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas ir kt.

2. Postatyminiai teiss aktai. Tai yra pagrindinis (gausiausias) administracinio proceso teiss altinis. i akt yra labai daug. Tai Vyriausybs, ministr, savivaldybi, apskrii institucij priimami teiss aktai. Visi postatyminiai teiss aktai yra administracinio proceso teiss aktai, nes tai valdymo aktai, kuriais realizuojamos statymo normos.

3. Tarptautins teiss normos. Tarptautin sutartis tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis (ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai nra LR tarptautins sutartys). Viena svarbiausi tarptautini sutari administraciniam procesui yra 1950 m. Lapkriio 4 d. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.

4. Europos Sjungos teis yra savarankika teiss sistema, kuri negali bti priskirta nei prie tarptautins, nei prie nacionalins teiss. Lietuvos Respublikai tapus ios tarptautins organizacijos nare, vis svarbesn vaidmen gauna ES teiss aktai. ES teis susideda i pirmins (steigiamj sutari) ir antrins teiss (steigiamj sutari pagrindu priimtos teiss). ES antrins teiss aktai: reglamentai (privalomi visa apimtimi), direktyvos (suformuluoja privalomus udavinius ir tikslus valstybms narms), sprendimai (priimami konkreiu klausimu, privalomi tik tiems, kam jis skirtas), rekomendacijos ir ivados (neprivalomi).

5. Konstitucinio Teismo aktai. Konstitucijos 102 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Teismo paskirtis oficialiai aikinti Konstitucij. Sprsdamas apie ginijam akt konstitucingum, Teismas prie tai apvelgia reikiamos Konstitucijos nuostatos turinio prasm, palygina j su ginijamo teiss akto turiniu. Konstitucinis Teismas sprsdamas bylas, aikina teis remdamasis bendrja teiss doktrina, lyginamosios konstitucijos mokslu, Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Analizuodamas byl, Teismas visada remiasi ankstesnse bylose jau suformuluotais aikinimais. Konstitucinio Teimos nutarimai yra svarbus kiekvienos teiss akos, tame tarpe ir administracinio proceso teiss altinis.

6. Teism praktika. Lietuvos Respublikos teism statymo 31 bei Administracini byl teisenos statymo 13 straipsniai nustato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) formuoja vienod administracini teism praktik, aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. Tai, kad vienoda teism praktika, utikrinanti teism jurisprudencijos tstinum, yra konstitucin vertyb, 2006 m. kovo 28 d. nutarime atkreip dmes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nutarime aikinama, kad tokios pat (analogikos) bylos turi bti sprendiamos taip pat, t. y. jos turi bti sprendiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojanius su esaniais, bet paisant jau tvirtint. ,, teism jurisprudencija turi bti prognozuojama. Konstitucinis Teismas taip pat paymjo, kad minimame Konstitucinio Teismo nutarime aptarti i Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teism veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigt specializuot (Administracini) teism veiklai bei jos teisiniam reguliavimui. Visa tai reikia, jog visi administraciniai teismai turi vadovautis tokia atitinkam teiss nuostat turinio samprata, taip pat i teiss nuostat taikymo praktika, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnse analogikose bylose. ABT 13 straipsnis numato galimyb Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui trejopai formuoti teism praktik, t.y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kuri paskelbimui pritar dauguma io teismo teisj, bei visus sprendimus dl normini administracini akt teistumo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracini teism praktik statym ir kit teiss akt taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius iaikinimus, o susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo klausimais. Teismo veikla realizuojama leidiant biuleten Administracini teism praktika.

7. Teisiniai paproiai tai elgesio taisykls, susikrusios per ilg laik j taikant. Sankcionuota valstybs i taisykl tampa teisiniu paproiu, kartu ir teiss altiniu. Pagrindiniai teisinio paproio bruoai yra jo universalumas, ilgaamikumas bei atitiktis morals normoms ir viejai tvarkai.

8. Teiss doktrina tai pozityviosios teiss interpretacija ir teism praktikos analiz vadovliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose.

Administracinis teiss aktas kaip ypatinga teiss akt ris

1.1. Administracinio teiss akto samprata

Administraciniai aktai (valdymo aktai) svarbi vykdomosios valdios funkcij ir tiksl praktinio gyvendinimo priemon, pagrindin jos vykdomosios-tvarkomosios veiklos forma. Tai yra sprendimai, kuriuos valdymo subjektai priima nepertraukiamo ir tiesioginio vadovavimo kinei, socialinei-kultrinei, administracinei-politinei valstybs gyvenimo sritims, procese.

Visai administracini akt visumai bdingas tam tikr aplinkybi spektras, kurios leidia iuos aktus atskirti nuo kit teiss akt statym, teisingumo akt, civilini bei kit sutari ir pan.

1. Administraciniai aktai priimami gyvendinant vykdomj valdi ir yra vykdomosios-tvarkomosios veiklos forma. iuos aktus leidia vykdomosios valdios subjektai : vykdomosios valdios institucijos ir j pareignai.

2. Postatyminis administracini akt pobdis vis pirma reikia tai, kad jie turi atitikti galiojanius statymus. D.N. Bachracho nuomone, i savyb taip pat reikia ir tai, jog minti aktai turi atitikti ir auktesni institucij aktams, teism sprendimams ir nuosprendiams, sudarytoms sutartims.

3. Administracinio akto oficialus pobdis pasireikia tuo, kad jis priimamas konkretaus valstybinio aparato struktrinio vieneto (institucijos) vardu, ireikia valstybs vali bei sukelia teisinius padarinius;

4. Administracinis aktas remiasi jo autoriaus valdingais galinimais ir yra vienaalikas, valdingas valios pareikimas.Jame patalpinta kompetentingo organo minties ir valdios sintez, o is organas, naudodamasis savais galiojimais, paveria savo inias bei vali valstybiniais paliepimais (sakymais). Vienaalikas valios ireikimas nereikia, kad vykdomosios valdios subjektai neatsivelgia ir nevertina piliei, j vairi organizacij ir kit subjekt valios. Prieingai, daugelio administracini akt pagrindas yra pareikimai, projektai, pasilymai.

5. Vykdomosios valdios subjekto sprendimas tampa teiss aktu tik tada, kai jis nustatyta tvarka forminamas.forminim sudaro teiss akto primimo procedr laikymasis (suderinimas, svarstymas, balsavimas), kit reikalavim laikymasis datos, numerio, autoriaus nurodymas, pasiraymo o kartais ir tvirtinimo, taip pat registravimo, teiss akto publikavimo. Administracini akt forminimas i esms reglamentuojamas administracins teiss. Tai reikia, j ypatumas yra tas, kad jie priimami ir forminami tvarka, nustatyta administracins teiss normomis. Prezidento, Vyriausybs ir kai kuri kit teiss akt forminimas reglamentuojamas konstitucins, darbo, finans teiss normomis.

6. Administraciniai aktai sukelia teisines pasekmes.velgiant i ios pozicijos, juos galima apjungti dvi grupes :

a) nustato, pakeiia, panaikina (ataukia) teiss normas;

b) yra teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas, taip pat jie veikia, takoja teisinius faktus.

Administraciniuose teiss aktuose gali bti tiek administracins, tiek ir kit teiss ak norm finans, darbo, civilins ir t.t., ie aktai gali takoti civilinius, eimos, emtvarkos ir kitus teisinius santykius.

Taigi, administraciniai teiss aktai tai ypatinga postatymini, oficiali teiss akt ris, kuriuos priima vykdomosios valdios subjektai vykdomosios-tvarkomosios veiklos procese, kurie forminti teiss norm nustatyta tvarka, pasiymi vienaaliku valdingu valios ireikimu ir sukelia teisines pasekmes. I esms is apibrimas sutampa su klasiko . Vedelio pateikiamu apibrimu : Vykdomasis sprendimas yra juridinis aktas, ileidiamas administracijos vienaalika tvarka, turint tiksl pakeisti teisin paliepim udedant pareigas arba suteikiant teises.

1.2. Administracini teiss akt rys

Atsivelgiant tai, kad administraciniai teiss aktai pasiymi itin spalvinga vairove, egzistuoja daug kriterij, pagal kuriuos juos galima sugrupuoti atsivelgiant reikmingus teisinius poymius bei geriau painti j teisinius ypatumus.

1. Pagal teisin turin galima skirti tokias administracini teiss akt kategorijas :

1.1.Norminiai administraciniai teiss aktai. Jie nustato, pakeiia arba panaikina (ataukia) teiss normas, t. y. nustato bendras taisykles, neturinias konkretaus adresato, nenukreiptas konkrei asmen atvilgiu, jie yra skirti nuolatiniam taikymui (nra vienkartinio pobdio) tiems atvejams, kurie numatyti j hipotezse.

Pagal asmen, kuriuos nukreiptos normos, skaii, norminius administracinius teiss aktus galima skiryti

a) bendros reikms aktai (respublikinio masto, apskrii, savivaldybi lygmens teiss aktai);

b) tarpinybiniai teiss aktai;

c) inyb vidaus teiss aktai (tame tarpe lokaliniai).

1.2. Individuals administraciniai aktai tai vykdomosios valdios subjekt sprendimai konkreiais klausimais, nukreipti konkrei asmen atvilgiu. Savo esme bdami teiss taikymo aktais, jie nulemia teisini santyki atsiradim, pasikeitim ir pasibaigim. J tarpe daugiausia yra teises suteikiani bei operatyvini-tvarkomj teiss akt. Kita individuali administracini ris yra teissaugos, jurisdikciniai sprendimai (dl gin, skund, prievartos priemoni panaudojimo). Pagal teisinius padarinius individuals aktai gali bti pareigojantys, draudiantys, galiojantys, ireikiantys atsisakym).

1.3. Bendro pobdio aktuose tvirtinami arba bendri trumpalaikiai paliepimai (apie nedarbo dienos perklim ir pan.), arba bendri reikalavimai (padidinti reikalavimus, sustiprinti dmes konkrei kategorij byloms, atsargiau elgtis, taupyti resursus, daugiau dmesio skirti daugiavaikms eimoms ir pan.).

1.4. Miriuose aktuose vienu metu tvirtinamos ir teiss normos, ir sprendimai, priimti teiss taikymo procese arba netgi ir bendrieji reikalavimai.

2. Pagal administracin teiss akt primusius subjektus, juos galima suskirstyti tris grupes :

1.1.Vykdomosios valdios institucij ir j pareign aktai. Tai pati didiausia grup, kuri eina Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybs aktai, centrini vykdomosios valdios institucij aktai ir pan.

2.2. Valdios subjekt, nepriklausani valdymo aparato sudiai, aktai :

a) teism nutarimai administracini teiss paeidim bylose;

b) teism pirminink, atstovaujamj institucij pirminink ir kit subjekt sprendimai, turintys vidin reikm.

2.3. Nevyriausybini organizacij, kurioms deleguotos valstybinio valdymo funkcijos, pvz. profsjung ir pan. aktai;

3. Pagal form galima skirti raytinius, odinius ir konkliudentinius administracinius teiss aktus. (konkliudentini akt pavyzdys keli policininko reikalavimas sustoti, eismo reguliuotojo veiksmai, spec. tarnyb vyturliai, garso signalai).

4. Pagal funkcin paskirt galima skirti planavimo, finansinio pobdio, metodinio pobdio, kadr klausimais, apskaitos klausimais ir pan.

5. Priklausomai nuo valdios subjekto galiojim apimties ir teisinio savarankikumo skiriami:

5.1. Diskreciniai aktai, priimami pasirinkimo laisvs ir plaios savarankikos institucijos kompetencijos slygomis (pvz. primimas darb, licenzijos idavimas). Laisva nuoira reikia pasirinkimo galimyb i plai rib, nustatyt teiss normomis.

5.2. Aktai, priimami alternatyvi galiojim ribose, numatant subjektui pasirinkimo i keli variant galimyb (pvz. odinis spjimas vietoj nuobaudos).

5.3. Suritos administracijos aktai, priimami tokiomis slygomis, kada nra galimybs rinktis (primimas auktj mokykl pagal konkurso rezultatus, pensijos paskyrimas, absoliui sankcij taikymas ir pan.).

6. Pagal administracini akt sudtingumo laipsn galima iskirti paprastus, sudtingus ir unikalius (pvz. sprendimas dl atomins elektrins statybos).

7. Pagal tai, kada administracinis teiss aktas pradeda galioti, galima iskirti aktus, kurie sigalioja :

7.1. Nedelsiant (pagal bendr taisykl) nuo pasiraymo, primimo datos;

7.2. Nuo datos, nurodytos paiame akte;

7.3. Nuo datos, nurodytos kitame akte (pvz. statyme);

7.4. Nuo akto valstybins registracijos ir oficialaus paskelbimo;

8. Priklausomai nuo primimo tvarkos galima iskirti administracinius teiss aktus :

8.1. Priimamus kolegialiai, paprasta arba kvalifikuota bals dauguma, priklausomai nuo bendro institucijos nari skaiiaus arba posdyje dalyvaujani nari skaiiaus;

8.2. Priimamus vienasmenikai.

Atsivelgiant vairias aplinkybes galima iskirti dar daug kriterij, pagal kuriuos administracinius teiss aktus galima grupuoti atskiras ris.

1.3. Administracini teiss akt paskirtis

Administraciniai aktai pagrindin vykdomosios valdios produkcija. Savo apimtimi ir vairove, tai pati didiausia teiss akt grup (ris). Kaip ir atstovaujanios institucijos, vykdomosios valdios institucijos gali leisti norminius teiss aktus. alia teism, jos priima ir jurisdikcinius aktus. O didelis visuomenini santyki, kuriems vadovauti vykdomoji valdia yra paaukta, skaiius ir vairov, reikalauja i jos priimti begal teiss akt : dl primimo ( pvz. valstybs tarnyb, auktj mokykl), dl paaukimo karin tarnyb tvarkos, dl suteikimo (gyvenamojo ploto, resurs), dl paskyrimo (pensijos, paalpos), leidim, pareigojim, draudim, registracijos, privatizavimo ir t.t. Tai reikia, kad be administracini akt vykdomosios valdios institucijos negalt vykdyti savo funkcij. Taigi, administraciniai aktai yra vykdomosios valdios institucij veiklos forma, materija, kurioje forminami vairs valdymo sprendimai, priimami gyvendinant valstybin valdym[1].

Norminio administracinio teiss akto samprata, paskirtis ir vieta kit teiss akt sistemoje

Terminas norminiai aktai daugiausiai vartojamas kontinentins Europos teiss sistemoje, kad vardinti parengtas taisykles ir standartus, turint tiksl juos taikyti ateities klausimams, t.y. tiems visuomeniniams santykiams, kurie dar tik vyks. Amerikos bei Didiosios Britanijos teiss sistemose ta pati kategorija apibriama tokiomis svokomis, kaip taisykli paruoimas, sudarymas, arba, tiksliau tariant taisykli procedra.

Esm ta, kad daugelyje veiklos srii statym leidiamoji valdia formuluoja bendrus principus, sutinkamai su kuriais atitinkamos srities klausimai bus sprendiami ateityje.

Norminiai aktai gali atsirasti skirtinguose lygmenyse pagrindiniame lygmenyje yra Konstitucija (bendrieji konstituciniai principai), po jos seka statymai, leidiami parlamento, o po j eina didel gausyb taisykli ir instrukcij, priimam btent vykdomosios valdios institucij.

Btent i teiss akt grup ir gauna ypating svarb nagrinjant norminius teiss aktus administracinio proceso kontekste.

Norminiai teiss aktai, priimami vykdomosios valdios institucij, yra svarbiausi ios srities (administracinio proceso) teiss altiniai. Priklausomai nuo juose esani teiss norm akins priklausomybs, jie gali bti monoakiniai (administraciniai-teisiniai, civiliniai-teisiniai, darbo, ems teiss altiniai ir t.t.) ir poliakiniai, kuriuose yra vairi teiss ak norm.

Kaip matyti, administracinis aktas daniausiai priimamas ir ileidiamas vieojo administravimo institucijos (pareigno), t.y. specialaus subjekto, vykdanio vieojo administravimo funkcijas vieosios teiss (administracins teiss) reguliavimo srityje. Administracinis aktas nukreipiamas vienpus teisin reguliavim, kurio rezultatas - teisini pasekmi atsiradimas. Vadinasi, valdymo sprendimas, priimtas vieojo administravimo subjekto ir turintis vienaalik iorinio teisinio reguliavimo priemon, laikomas administraciniu aktu, reguliuojaniu vairius valdymo santykius. Atsivelgiant tai, iskiriamas norminis teiss aktas ir administracinis aktas: norminis teiss aktas tvirtina abstrakias ir bendras teisinio reguliavimo priemones, o administracinis aktas konkreias, individualias teisinio reguliavimo priemones.

Prof. A. Vaivila kalbdamas apie teiss aktus vartoja svok Bendrj teiss norm aktas, kur jis apibria kaip kompetenting valstybs institucij (teiskros subjekt) specialia tvarka ileist oficial raytin dokument, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui[1]. I esms visi nurodyti norminio teiss akto poymiai atitinka aukiau pateikt norminio administracinio teiss akto samprat nustatymas bendro pobdio taisykli, konkretaus adresato nebuvimas, nuolatinio taikymo paskirtis. Kalbant apie normini administracini teiss akt ris pastebsime, kad jiems su tam tikromis iimtimis gali bti pritaikyta aukiau pateikta bendra administracini akt klasifikacija.

2.1. Normini administracini teiss akt leidybos proceso teisinio reglamentavimo poreikis

alia vis kit operatyvaus tvarkomojo pobdio veiksm Vyriausybei, kaip aukiausiajai vykdomosios valdios institucijai, pavesta statym, Seimo nutarim, Respublikos Prezidento dekret gyvendinimo funkcija. gyvendinti i funkcij nra paprasta. Neretai paiuose aukiausiosios galios teises aktuose nra numatomas arba numatomas nepakankamai efektyvus j gyvendinimo mechanizmas. Tokiu atveju Vyriausybei pavedama (arba tai ji turi padaryti savo iniciatyva) nustatyti tvark, kaip bus gyvendinama viena ar kita statymo norma.

Tai reikia, kad norint, jog konkretiems administracini teisini santyki dalyviams atsirast atitinkamos subjektins teiss ir pareigos, ne visada pakanka priimti teises taikymo akt. Nereti atvejai, kai tokio akto i viso negalima priimti, kol neparuoti ir neileisti atitinkami poistatyminiai norminiai teiss aktai.

Tokius postatyminius norminius teises aktus kompetentinga priimti ne tik Vyriausyb. Savo kompetencijos ribose atitinkamas taisykles, instrukcijas, sakymus leidzia akins ir tarpakins centrines vieojo administravimo institucijos (ministerijos, staigos prie Vyriausybes ir staigos prie ministerij, kiti vieojo administravimo subjektai (inspekcijos, tarnybos, apskrii virininkai ir pan.). ie norminiai teiss aktai visada yra postatyminiai. t.y. negali prietarauti statymams, keisti statymo norm turinio, negali sibrauti statym leidejo reguliavimo srit taip, kad but sukuriamos naujos normos, konkuruojancios su statymais ar juos kaip nors keiianios. Kitaip bt paeistas konstitucinis istatym virenybes principas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad Lietuvos teisinje sistemoje negalima deleguotoji statym leidyba, kaip kad yra, pavyzdiui, Pranczijoje, kai Konstitucija teis priimti tam tikrais klausimais statymo lygmens teises aktus suteikia Vyriausybei. Vien is statymo virenybes uztikrinimo principas suponuoja poreik atitinkamai reglamentuoti postatymini normini vieojo administravimo akt primimo tvark. kad bt utikrinamas j tarpusavio suderinamumas ir nuoseklumas, neprietaravimo statymams ir Konstitucijai patikrinimas.

Tiek statymas, tiek ir postatyminis teiss aktas turt, fiksuoti tam tikr kompromis tarp vairi politini nuomoni, tam tikr susitarim, tam tikr model, pagal kur atitinkamai projektuojamas vienos ar kitos srities socialinis gyvenimas. Vadinasi, reikalingos taisykls, kaip is kompromisas bus pasiektas, kaip bus igryninta daugumos valia, kuri vliau pavirs teises norma. t.y. visuotinai privaloma elgesio taisykle, prireikus saugoma valstybs prievartos priemonmis. Vadinasi, nepakanka nustatyti vien tik teises akto projekto nuostat derinimo tarp atskir suinteresuot institucij, mechanizm.

Labai svarbu nustatyti ne tik toki teiss norm parengimo, primimo tvark, bet ir promulgavimo (teiss akto pasiraymo ir paskelbimo) taisykles. Visos ios taisykls tam tikra prasme sudaro atitinkam. veiksm sistem, kuri nuosekliai veda nuo teiss normos parengimo iniciatyvos iki ios normos paskelbimo jos adresatams. Tai reikia, kad galima kalbeti apie vien konkrei administracinio proceso r ~ normini administracini teiss akt primim (arba leidyb [2] ).

Bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso samprata ir vidin struktra

1. Bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso samprata ir vidin struktra

Valstybinis valdymas plaija prasme pasireikia elgesio norm nustatymu visuomenini santyki dalyviams ir t norm korekcijomis, atsivelgiant besikeiiani situacij.

Valdymas tam tikri procesai, kurie vyksta visuomenje, gyvoje ir negyvoje gamtoje. Valdymo procesai vyksta tam tikru bdu organizuotoje aplinkoje, sistemoje. Valdymas susideda i valdaniojo (subjektas) ir valdomojo (objektas). Subjektas daro krypting poveik valdymo objektui, t.y., atlieka valdymo funkcijas. Valdymui bdinga hierarchija ir pavaldumas. Valdymas tai sistemoje pasireikiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris gyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui, siekiant ilaikyti sistem tam tikroje organizacijos bsenoje bei pasiekti jos tikslus ir isprsti udavinius. Valstybinis valdymas savarankika organizacin teisin valstybs veiklos sritis, kurios paskirtis organizuoti valstybs vykdomj valdi, institucij sisteming veikl.

Valstybiniam valdymui bdingi specials poymiai: 1) valdym gyvendina specials subjektai, 2) tai yra vykdomosios valdios veikla, 3) postatymin veikla, 4) organizacin veikla, 5) nenutrkstama kasdienin veikla, 6) veikla operatyvaus pobdio 7) veikla kontroliuojama atstovaujamj institucij, 8) remiasi principais, kurie tvirtinti Konstitucijoje ir statymuose.

Tipinis valstybinio valdymo gyvendinimo procesas:

1.licencij idavimo procesas;

2.valdymo srities teiss akt leidybos procesas normini akt leidyba, teiss taikymo akt primimas;

3.valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros procesas;

4. teisin reikm turini fakt registravimo procesas.

Doc. dr. S. edbaras pateikia kiek kitoki io proceso struktr, teigdamas, kad j eina :

1. licencij, leidim verstis tam tikra veikla ar atlikti tam tikrus veiksmus idavimas;

2. kitoki suteikiani subjektin teis ir (arba) udedani tam tikras pareigas teiss taikymo akt (administracini akt ir administracini sutari) primimo procesas;

3. teisin reikm turini fakt registravimas;

4. administracin prieira ir kontrol (administracinis tyrimas);

5. dokument (paym) apie asmeniui suteikt ar priklausani teis idavimas;

6. kiti panas veiksmai.

Kaip matome, ioje klasifikacijoje nra normini administracini teiss akt primimo proceso, kadangi mintas autorius j lyg ir iskiria kaip savarankik proces. Taiau tai diskusinis klausimas, kadangi galima pasvarstyti, ar normini teiss akt leidyba nra valstybinio valdymo institucij funkcija arba tam tikra forma, kuria pasireikia j turim galiojim valstybinio valdymo srityje, gyvendinimas? Kita vertus, galima teigti, kad normini teiss akt leidybos procesas yra ypatinga specifika pasiyminti proceso sritis, kuri dl savo ypatum gali bti iskirta atskir administracinio proceso r, Tai leidia fomuoti aikesn bei logikesn administracinio proceso struktr.

Teiss taikymas gyvendinant valstybin valdym

2.1. Teiss taikymo gyvendinant valstybin valdym bendroji charakteristika

Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veiklai teisins formos poiriu yra bdingi visi bruoai, esminiai poymiai ir pagrindins funkcijos, apibrianios bet kokios valstybins institucijos teiss taikymo veikl. Taiau iai veiklai valdymo institucijose bdingi specifiniai bruoai, susij su valdymo turiniu. Svarbiu vykdomj tvarkomj institucij teiss taikymo veiklos ypatumu yra tai, kad i veikla yra valstybinio valdymo apraika, kuriam vykstant persipina teisins ir neteisins (organizacins) veiklos formos.

Teiss taikymo procesas apima visas vykdomj tvarkomj institucij veiklos kryptis, kuriose jos aktyviai veikia gyvendindamos savo udavinius. is poveikio visuomeninius santykius aktyvumas, lyginant su teismu ir prokuratra, yra iskirtinis j teiss taikymo veiklos bruoas. Teismas ir prokuratra taiko teiss normas esant ginui dl teiss ar teiss paeidimui.

Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikla skiriasi nuo kit institucij tokios pat veiklos pagal savo tikslin paskirt.

Valstybinio valdymo institucijos leisdamos teiss aktus, gyvendina valdingus galiojimus, konkreiais nurodymais mobilizuoja materialinius ir mogikuosius resursus, sprsdamos keliamus udavinius paskirsto personal, tobulina valdymo aparato struktr, gyvendina valdymo grandi koordinavim ir pan. Konkreios keliam tiksl nuostatos turi organizacin arba reguliacin pobd. Priklausomai nuo to formuojasi atskir ri proces struktra.

Taigi, teiss taikymas gali bti apibrtas kaip praktin tam tikr galiot subjekt veikla, kai teisikai vertinama individuali gyvenimo situacija ir nustatomos teiss subjekt teiss ir pareigos.

2.2. Teiss taikymo valstybiniame valdyme formos

gyvendinant valstybin valdym, iskiriamos dvi pagrindins teiss taikymo formos:

1. Operatyvin vykdomoji (pozityvusis teiss taikymas);

2. Jurisdikcin (negatyvusis teiss taikymas).

is skirstymas remiasi idja, kad valstybinio valdymo institucij procesiniai veiksmai atliekami dvejomis kryptimis : 1) gyvendinant reguliacins veiklos vykdomsias tvarkomsias funkcijas; 2) iki teismo sprendiant valdymo santyki ali ginus, taikant administracins prievartos priemones, vertinant konkrei asmen veik atitikimo teisei ir statymams poiriu

dti i at bendrosios dalies ir edbaro knygos apie pozityv ir negatyv teiss taikym paprasiau

Operatyvin vykdomoji teiss taikymo veikla susijusi su valdymo institucijos pagrindinmis funkcijomis ir jas aptarnauja. Tokiais atvejais valstybinio valdymo institucijos paprastai taiko teiss normos dispozicij. gyvendinant operatyvin vykdomj teiss taikymo veikl daniausiai rengiami ivestiniai sprendimai, nors kai kuriais atvejais gali bti ir pirminiai sprendimai (pavyzdiui, pradedant planavim). Prie valstybinio valdymo institucij pagrindini funkcij priskiriamos: prognozavimas, pirmini valdymo sprendim primimas, organizavimas, reguliavimas ir kontrol. Jeigu analizuoti kiekvienos i mint funkcij turin, tai galima jame iskirti visoms funkcijoms bendr j sudties element, kaip sprendimas. Ities valstybinio valdymo institucijos priima sprendimus gyvendinti prognostin veikl, vykdyti organizacines priemones, sutvarkyti vairi vykdomj tvarkomj aparato grandi darb, kontroliuoti pavaldi institucij veikl. Paprastai ie daliniai sprendimai skirti gyvendinti pagrindinius sprendimus.

Tokiu bdu vairi valdymo sprendim ris galima suskirstyti dvi grupes: pirmin ir ivestin.

Pirminiai sprendimai apibria valdymo strateginius tikslus. Ivestiniai tikslus, analitikai nustatomus i konkrei valstybinio valdymo institucij ir valdomj objekt tarpusavio sveikos aplinkybi.

Jeigu valdymo sprendimas yra slygojamas konkreios situacijos ypatumais, tai jis yra ,,velkamas, apgaubiamas teiss taikymo akto tam tikr form. Toks teiss taikymo aktas daro poveik kit valdymo funkcij gyvendinimui ir turi organizuojant poveik. Tokio poveikio pavyzdiu gali bti planavimo akt leidyba, kurie nors ir yra teiss taikomieji aktai, bet tvirtina ivestinius valdymo sprendimus. Planavimo aktai motyvuoja valstybinio valdymo institucijas gyvendinti organizacin, reguliacin ir kontrols veikl. Teiss taikymo veiklos procese daniausiai rengiami ivestiniai valdymo sprendimai. J rengimas utikrina teiss norm konkretizavim, konkrei teisini santyki atsiradim, pasikeitim arba pasibaigim. iuo atveju teisini santyki dalyviams j turinys sudaro hipotezi ,,rinkinius, darinius.

Ivestini sprendim parengimas ir suraymas teiss taikymo aktuose gyvendinamas vykdomosios tvarkomosios veiklos ribose ir remiasi valstybinio valdymo institucijos savarankikumu ir diskrecijos teiss[1] naudojimosi galimybmis.

Jurisdikcin teiss taikymo forma (arba negatyvusis teiss taikymas) yra tada, kai asmuo paeidia kuri nors teiss normoje tvirtint taisykl ir btina atkurti teisin tvark. Tokiu atveju kompetettinga valstybs iantitucija,staiga ar pareignas priima sprendim taikyti atitinkamas sankcijas teis paeidusiam asmeniui. Negatyvusis teiss taikymas beveik visada forminamas ratu (nutarimu, sprendimu, nuosprendiu ir pan)[2].

Akcentuotina, kad administraciniame procese apimtimi vyrauja pozityvusis teiss taikymas ir is bruoas skiria administracin proces nuo baudiamojo ir civilinio proces.

Administracin diskrecija kaip administracinio proceso dalykas

3.1. Diskrecijos esm ir paskirtis

Nagrindami teiss taikymo klausimus neivengiamai prieiname prie administracins diskrecijos kategorijos. Terminas diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion) tarptautini odi odyne apibdinamas kaip veiksm laisv, nuoira.

Diskrecin valdia arba diskrecin galia - tai valstybs institucijoms ir j tarnautojams suteikta teis tam tikrose situacijose savo nuoira veikti ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm [1].

Valstybini institucij, tame tarpe ir administracijos, esmin paskirtis padti pilieiams tinkamai gyventi, gyvendinti j teises bei laisves. ios misijos vykdymui administracinms institucijoms yra suteikiama nemaai gali. Analizuojant vykdomosios valdios institucijoms suteikt teisi pobd, pastebimas diskrecijos vyravimas. Institucijos arba pareigno diskrecija turt palengvinti ir utikrinti efektyv institucijai priskirt funkcij gyvendinim, o tuo paiu prisidti prie mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo. Taiau susidaro paradoksali situacija, kuomet suteiktosios diskrecins galios tampa grsmingos tam paiam mogui: veikdamas savo nuoira, pareignas ar institucija gali nuklysti nuo valstybinms institucijoms priskirt bendrj tiksl vykdymo, ir, susikoncentravs specifinius konkreios institucijos tikslus, paeisti piliei teises. Vienas i kertini demokratins valstybs organizavimo princip yra valdi padalijimo principas. Todl analizuojant diskrecijos esm bei pasireikim modernioje valstybje gali bti kalbama atskirai apie statym leidjo diskrecij, administracijos (vykdomosios valdios) diskrecij ir teism diskrecij.

3.2. Diskrecija valdi padalijimo principo erdvje

LR Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarim konstatavo, jog Seimas, turdamas konstitucinius galiojimus leisti statymus, ioje srityje turi diskrecij.[2] Taiau net ir turdamas i diskrecij, statym leidjas visais atvejais turi paisyti Konstitucijos reikalavim, taip pat Konstitucijoje tvirtint teisingumo ir teisins valstybs princip.[3] Kitaip sakant, galima apibrti statym leidjo veiksm laisvs ribas.

Panaiai, kaip ir statym leidiamoji valdia, vykdydama savo funkcij taip ir vykdomoji bei teismin valdia turi diskrecij, kitaip sakant, veiksm laisv, gyvendinant konkreiai valdiai priskirtus udavinius. Eliminavus diskrecijos teis bt labai sudtinga kalbti apie kiekvienos i trij valdi savarankikum, atskyrim, kadangi tokiu atveju bt atimta galimyb kiekvienai valdiai priiminti savarankikus sprendimus. Todl iuolaikinse valstybse siekiama, jog ne tik statym leidiamoji valdia turt diskrecij priimindama statymus, o teismin valdia turtu diskrecij vykdydama teisingum, bet ir vykdomoji valdia turt tam tikr veiksm laisv, sprsdama ir gyvendindama jai pavestus udavinius.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik tvirtina valdi padalijimo princip, bet ir riboja valdios galias. Valdi padalijimu statym leidiamj, administracin ir teismin tauta pirmiausiai siek apsisaugoti nuo savo paios sukurtos valdios, kad ta valdia neitrkt i tautos kontrols, nepiktnaudiaut gautais galiojimais ir nevirst grsme j krusiojo teisms.[4] Todl analizuojant diskrecijos reikm iuolaikinse valstybse, taip pat svarbu nustatyti tuos atvejus, kuomet naudojimasis diskrecijos teise gali sukelti neigiam padarini.

Tuo paiu, dert pastebti, jog valdi padalijimas nra absoliutus ir grietas: kai kuriais atvejais pastebimas tam tikras valdi susiliejimas, arba funkcij persipynimas ir tuomet btina tiksliau identifikuoti, kas ir kodl gali naudotis diskrecine teise.

Jurisdikcin veikla gyvendinama tais atvejais, kai kyla btinyb atkurti{atstatyti}paeist teis, taip pat taikant prievart visuomenini santyki subjektams. Plaiuoju poiriu ji turi organizacin pobd. Tame pasireikia valstybinio valdymo bendroji socialin reikm, aktyvus valstybinio valdymo institucij vaidmuo visuomens pltros procese. Jurisdikcin valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikl gyvendina tam tikros institucijos, kuri veikla grietai reglamentuojama teiss normomis. Jos paskirtis alinti i valdomos aplinkos destruktyvias situacijas, o taip pat individualizuoti ir konkretizuoti teiss norm taikymo sankcijas. Skirtingai nuo operatyvins vykdomosios teiss taikymo veiklos joje ribojama diskrecija.

3.3. Legislatyvins diskrecijos kontrols procesinio reglamentavimo problema

Demokratinje valstybje pilieiai perduoda statym leidimo teis Parlamentui. Tauta pasilieka sau legislatyvin diskrecij tik iimtiniams atvejams (referendumai). Pagrindinis teiskros subjektas atstovaujamosios demokratijos slygomis yra Parlamentas. Taiau Parlamentas nra paskutin institucija, kuriai yra deleguojama legislatyvin diskrecija. I tautos gavs galiojimus leisti statymus, Parlamentas savo ruotu perduoda dal savosios diskrecijos vykdomajai valdiai (administracijai). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taiau statym vykdymui Vyriausyb kuria postatyminius teiss aktus, vadinasi, taip pat tampa teiskros subjektu. Bet ir tuo dar nesibaigia legislatyvins diskrecijos delegavimas Vyriausyb gali perduoti dal gautos i Parlamento diskrecijos ministerijoms, o ios savo ruotu taip pat gali perduoti dal deleguotos diskrecijos emesnei institucijai ar pareignui. Prof. A.akoius pagrstai kelia klausim: ar ministerijos, realizuodamas gautj diskrecij, tiksliai identifikuoja visuomens norus, jeigu joms diskrecija suteikiama jau ne tautos irinktos institucijos Seimo, o Vyriausybs?[5]

Lietuvoje pastebima tendencija, jog vykdanioji institucija gana laisvai gali pasirinkti statymo gyvendinimo veiklos variantus, nes priimtieji statymai yra deklaratyvs. Tokiais atvejais pakankamai sudtinga kalbti apie legislatyvins administracijos diskrecijos kontrol. Be abejo ikyla tokios kontrols administracinio procesinio reglamentavimo problema. Tuo poiriu, neretai pasitaiko, jog statyme sakmiai nurodoma, jog Vyriausyb turi parengti vieno ar kito statymo gyvendinimo tvark, taiau Vyriausyb naudojasi negatyviaja diskrecija, kuri pasireikia neveikimu, kitaip sakant Seimo pavedim ignoravimu.

Legislatyvins administracijos diskrecijos delegavimo sistema

3.4. Administracin diskrecija ir legislatyvin administracijos diskrecija

Administracin diskrecija skiriasi nuo legislatyvins administracijos diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksm laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdios funkcijas, tuo tarpu, antruoju atveju, administracija vykdo kvazi-legislatyvines funkcijas, ir t funkcij vykdymui jai suteikiama legislatyvin diskrecija.

Mokslininkai statym vaizdingai lygina su skeletu, o administracin diskrecij pareigno laisv pasirinkti vien i daugelio galim sprendim variant nustatytose ribose muskulatra.[6] Teigiama, jog diskrecijos teis atgaivina vieojo administravimo institucijas, suteikia joms energijos, mobilumo ir galimyb keistis.

Administracins institucijos gyvendina savo funkcijas ir veikia joms duot valding galinim ribose, taiau neretai administracini procedr aktai, ar teiss aktai, suteikiantys konkreius galinimus vieojo administravimo pareignams, nustato tik minimalius standartus ir reikalavimus, kuri privalo laikytis administracija. ie teiss aktai danai suformuluoti nelabai konkreiai, todl vieojo administravimo institucijos tarsi upildo susidariusias procedrines ir materialines spragas, neperengdamos statym nustatyt rib.

Tokia veiksm laisv ir vadinama administracins institucijos diskrecija arba, kaitaip tariant, procesine (procedrine) diskrecija.

i diskrecijos teis turt apimti tokias veiklos formas: kaip teis vertinti juridinius faktus, leisti sava nuoira, pasirenkant i keli lygiaveri sprendim variant valdymo teiss akt, remiantis teiss normomis priimti sprendimus, turinius bendras formuluotes (,,turi teis, ,,nustato, ,,sprendia, apibria ir pan.) arba lanksias, nesukonkretintas svokas (,,pagal poreikius, ,,esant btinumui, ,,pagal aplinkybes, ,,btinais atvejai ir pan.).

Diskrecin valdia danai apibdinama kaip vieojo administravimo institucijos galimyb rinktis tarp alternatyvi veikimo bd.[7] Galima teigti, jog turti diskrecij, plaiausia prasme, reikia turti tam tikr autonomijos sfer, kurioje galima savo nuoira priimti sprendimus.

3.5. Diskrecijos privalumai ir trkumai

Mokslininkai diskrecin valdym laiko dabarties vieojo valdymo skiriamuoju bruou, kuris turi tiek privalum, tiek trkum.[8]

Kai kurie autoriai iskiria tokius administracins diskrecijos teiss privalumus kaip lankstum, leidiant apsvarstyti bei atsivelgti kiekvieno konkretaus atvejo esminius klausimus, ir tokiu bdu priimti teising, racional ir pagrst sprendim. Kitas esminis privalumas pasireikia tuo, jog naudojantis diskrecijos teise administracija turt vadovautis ne tiek statymo raide, kiek teiss dvasia.[9]

Kita vertus, diskrecijos teis padaro asmenis tam tikra prasme priklausanius nuo valdinink malons, ypa, jei pastarieji nra pareigoti pateikti motyvacijos, kodl diskrecijos teise buvo naudotasi vienu ar kitu bdu. Be to, diskrecijos teis pakankamai sudtinga suderinti su toki svarbi princip, kaip patikimumas ir nuspjamumas gyvendinimu, mat diskrecija atveria keli nenuosekliems ir prietaringiems sprendimams [10].

Esminis principas yra tas, kad diskrecija gali bti naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta konkreiai administracinei institucijai, ir tik taip, kaip to reikalauja statymai ir, svarbiausia, teiss principai.

3.6. Administracin diskrecija versus administracin savival

Egzistuoja esminis skirtumas tarp administracijos savivaliavimo ir tarp administracijos naudojimosi diskrecinmis galiomis. Savivaliavimui nra nustatyt rib. Savival apibdinama kaip nesiskaitymas su statymais ir taisyklmis.[11] Tuo tarpu diskrecijos esm yra ta, kad veiksm laisv nra absoliuti, niekieno nevaroma. Veiksm laisv nereikia statym ar bendrj princip nepaisymo, todl naudojimsi diskrecija galima nustatyta procesine tvarka kontroliuoti, siekiant utikrinti, kad ji bt naudojama tinkamai.

Vieojo administravimo institucijos, j pareignai naudojasi diskrecija dl daugelio prieasi. Administracija, kaip viena i valstybs valdi, turi vykdyti savo funkcijas, kurios vis pirma pasireikia savarankik operatyvini sprendim primimu. Savarankiki sprendimai yra galimi ten, kur, neperengiant statymo numatytos ribos, yra suteikiama iek tiek pasirinkimo laisvs sprendim primju. Administracijos diskrecijos teis yra btina, nes statym leidjas negali numatyti vis aplinkybi, galini susiklostyti vairiose vieojo administravimo srityse ateityje.[12]

Be abejo, norminio nurodymo, reikalavimo aikumas danai gali bti skmingos teiss taikymo tvarkos garantu. Kita vertus, teiss normoje nemanoma reglamentuoti be galo daug vairi organizacini ir reguliacini santyki, kylani valstybiniame valdyme. Kitu atveju nekilt btinyb naudotis teiss taikymo galimybmis, o valstybinio valdymo institucijos tapt mechanikai veikianiais subjektais, kuri veikla bt uprogramuota teiss normose.

Teismai pltoja administracins diskrecijos doktrin, kuri tvirtina vairius principus, lemianius diskrecijos naudojimo normas. Vienas i pagrindini, visaapimani princip yra teiss viepatavimas (the Rule of Law), i kurio iplaukia ir kiti svarbs administracins teiss principai, tokie kaip teistumas, proporcingumas, vieumas, skaidrumas, atskaitingumas, siningumas ir etc.[13] iuo atveju teiss principai nubria procesini sprendim tikslus ir procesini teisini santyki erdv {ribas}. Taigi administracija, naudodamasi suteiktomis diskrecinmis galiomis, negali elgtis savavalikai: visi administracijos veiksmai, priimami sprendimai, negali paeisti statymo bei mint administracins teiss princip.

3.7. Piktnaudiavimas diskrecijos teise (Ultra vires doktrina) kaip administracinio proceso dalykas

Pasaulyje pastebima administracins diskrecijos augimo tendencija.[14] Diskrecijos pltimasis yra tiesiogiai susijs su valstybs reguliavimo augimu bei su vieojo administravimo efektyvumo siekiu. Taiau i karto dert pastebti, jog is efektyvumo siekis neretai yra ikeliamas tarsi pagrindinis administracijos tikslas, paliekant antrame plane mogaus teises ir j gyvendinim.

Naudojantis diskrecijos teise atsiranda tam tikr pavoj. Anot prof. M. Riomerio, valdantieji gali savo kompetencijos ribose naudotis tam tikra, siauresne ar platesne, diskrecine galia, kuri formaliai leidia laisvai veikti tam nustatytuose rmuose ar statym sprag ribose. Kaip tik i galia sudaro valdantiesiems palankiausias slygas veikti savais sumetimais[15].

Todl kiekviena valstyb siekia sukurti tam tikr diskrecijos naudojimo kontrols mechanizm ir kriterijus, leidianius vertinti diskrecijos teiss naudojim. Tradicikai teisins administracijos veiksm kontrols funkcij vykdo teismai. Precedentins teiss alyse jie ivyst taip vadinam ultra vires doktrin, kuri reikia, kad vieojo administravimo subjektas negali veikti virydamas savo galiojim.

Ultra vires (lot.vir jg) yra skirstoma tris ris:

1. esmin ultra vires (substantive ultra vires). Klbama apie turinio klaid t.y. valstybinio valdymo institucija turi tam tikr veiklos srit, numatyt statyme, ir priima sprendim, kuris lieia klausim, nepatenkant mintos administracins institucijos veiklos srit. Kitaip sakant, tokio klausimo sprendimas neeina administracins institucijos kompetencij.

2. procedrin ultra vires (procedural ultra vires). Kalbama apie tam tikr procedrin, kitaip sakant, veiksmo klaid. Paprastai statymas numato, kokiu bdu vienas ar kitas valstybinio valdymo institucijos sprendimas turi bti priimamas (pvz. vieas svarstymas, iklausymas subjekt nuomoni, kuri teises ir pareigas paveiks administracijos sprendimas ir pan.)

3. piktnaudiavimas galiojimais (abuse of power) [16]. Kalbama apie dar sudtingesn situacij, kuomet nra paeidiamos procedros, taip pat konkretus sprendiamas klausimas eina valstybinio valdymo institucijos veiklos srit, taiau administracija vis tiek gali piktnaudiauti galiojimais. Kitaip sakant, administracijos tarnautojas veikia savo kompetencijos ribose ir laikosi nustatyt procedr, taiau priima nepagrst, neteising sprendim. Taip gali atsitikti dl to, kad pareignas nesugebjo vertinti konkreiam atvejui svarbi aplinkybi, arba jis vadovavosi savanaudikais motyvais, elgsi nesiningai, piktavalikai ir t.t., ir pan.

Precedentins teiss sistemoje teismai ivyst ir ipltojo princip sistem, kurie yra tarsi kriterijai, nurodantys kaip dert naudotis diskrecijos teise bei leidiantys nustatyti, ar buvo piktnaudiaujama galiojimais konkreiu atveju. Svarbiausi yra protingumo ir logikumo principai. Teismas jais remiasi ir mgina atsakyti tokius klausimus:

1) ar tok sprendim priimt protingas, racionaliai mstantis mogus?

2) ar sprendimas priimtas pagrstai, t.y. atsivelgus ir tinkamai vertinus svarbias aplinkybes?

Siekiant tinkamai naudotis diskrecijos teise, pirmiausia tenka isiaikinti, ar Parlamentas statymu suteik valstybinio valdymo institucijoms diskrecij. Be to, svarbu isiaikinti ir intencij, kitaip sakant, kokiam tikslui siekti administracin diskrecija suteikiama. Taigi tokiu atveju tenka teleologikai interpretuoti statym. Daroma prielaida, jog statym leidjas teiss akte tvirtindamas valstybinio valdymo institucij diskrecij, neturi ketinimo tvirtinti, teisinti piktnaudiavimo suteiktais galiojimais. Paprastai tie galiojimai suteikiami svarbiems valstybei udaviniams gyvendinti.

Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieiros ir kontrols gyvendinimo procesas

4.1. Teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje bendroji charakteristika

Viena i pagrindini valstybinio valdymo gyvendinimo slyg yra teistumo utikrinimas. Vieojo administravimo institucij (pareign) veikla vadinama postatymine arba statym lydimja. Tai reikia, kad valstybinio valdymo institucijos (pareignai) paios laikytsi Konstitucijos ir statym bei juose tvirtint reikalavim priimant valdymo sprendimus, kontroliuojant j vykdym bei tuo paiu reikalaut i kit asmen tinkamo j laikymosi. Kaip teigia ymus tarpukario Lietuvos profesorius P. Leonas Valdymo teistumas yra tokia valstybs tvarka, kurioje valstybs valdios veiksmai yra statym, ne savivals tvarkomi[1] . Teistumas yra demokratijos sudedamasis elementas ir visuomens civilizacijos poymis. Teistumo principas ireikia humanik viepataujanios pasauliros turin, visuomens sistemos prigimt, jos nuostat apsaugoti asmens teises, paalinti savival.

Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje reikia:

1) ukirsti keli bet kokiems statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim paeidimams (valstybinio valdymo institucijos (pareignai) neturi paeisti statym ir kit teiss akt norm, kuriomis jos vadovaujasi savo kasdieninje vykdomojo ir tvarkomojo pobdio veikloje;

2) laiku ir operatyviai paalinti prieastis ir slygas, kurios sukelia statym ir kit teiss akt teistumo paeidimus;

3) atstatyti teist padt, piliei ir organizacij teises, laisves ir teistus interesus, buvusius iki teistumo paeidimo padarymo;

4) kaltiems asmenims u teistumo paeidimo padarym taikyti teisins atsakomybs priemones (asmenims, kurie padar statym ir kit teiss akt norm paeidimus, btina sudaryti atsakomybs neivengiamumo slygas);

5) auklti valstybinio valdymo institucijas (pareignus), pilieius, mones, staigas ir organizacijas bei j darbuotojus, kad jie grietai laikytsi Konstitucijoje, statymuose bei kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim.

Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje tai valstybinio valdymo institucij, pareign, piliei ir organizacij veiksmai, naudojami metodai, priemons ir kiti poveikio bdai, nukreipti teistumo paeidim prevencij, j atskleidim ir alinim bei teisins atsakomybs priemoni taikym kaltiems asmenims.

4.2. Teistumas valstybiniame valdyme kaip visuotinai siekiama vertyb

Teistum valstybiniame valdyme vis pirma charakterizuoja bendras statym privalomumas visiems be iimties pilieiams, staigoms, organizacijoms, pareignams. Niekam nesuteikta privilegija nevykdyti statymo, apeiti j. statymai turi bti vienodai suprantami ir taikomi visoje valstybs teritorijoje. N vienas teiss aktas ar veiksmas, skirtas j realizavimui, negali prietarauti statymui. statymas yra aukiausia teistumo apraika. Tai ypa aktualu vykdomosios valdios institucijoms, kuri misija gyvendinti statymus, todl jos turi reikti iniciatyv, privalo greitai ileisti postatyminius aktus, detalizuojanius statymo nuostatas. statymo leidjas, nustatydamas tam tikr teiss normos taikymo erdv, vykdomosios valdios institucijoms silo kelis sprendimo variantus, kurie btinai turi bti gyvendinami statymo ribose ir remiantis nustatyta teiss norma. Valstybs pareign veikla nesuderinama su teistumo ir tikslingumo priepastatymu, taip pat nepakenia formalizmo, nenuoirdaus poirio pilieius. statymas reguliuoja sudtingus ir vairius santykius tarp moni ir valstybins valdios institucij, todl reikia meniko jo taikymo.

Teistumas turi nepertraukiam ry su teisine piliei kultra. Tas ryys pasireikia tuo, kad, viena vertus, teistumo tvirtinimas reikia gyventoj kultros lygio augim, o antra vertus, pats kultros lygis rodo teistumo saugojim ir laikymsi. Teistumas valstybiniame valdyme triumfuoja tuo atveju, jei jo paeidimas sukelia atsakomybs neivengiamum ar kitoki valstybs reakcij dl neteisto elgesio.

Akivaizdu, kad teisinje valstybje turi bti gera statymin baz. Paskutiniais metais Lietuvoje norm krimo procese pradeda vyrauti postatyminiai aktai, kurie papildo ar patikslina statymus. Tai neretai sukelia grsm paeisti teistum. Valstybinio valdymo institucijoms patiktas statym ir kit normini akt vykdymas ir taikymas. Teiss teoretik teigimu, Didiausias blogis teisinje valstybje yra vykdomosios valdios institucij pareign neveiklumas, pasyvumas ir tiesioginiai statym ir postatymini akt paeidimai[2]. Valstybs valdymo institucijos turi siekti ne tik tikslaus, bet ir vienodo statym, postatymini akt vykdymo visoje valstybs teritorijoje, o ypa valstybs valdymo institucij veiklos efektyvumas priklauso nuo smoningo vis piliei paklusimo tvarkai ir taisyklms. Stiprinant teistum ir tvark valstybiniame valdyme, tobulinama pati valstybs valdymo institucij sistema, vyksta tikslesnis j teisinio statuso reglamentavimas, valstybs tarnautoj pareig bei asmenins atsakomybs rib nustatymas, priimami teiss aktai, nustatantys piliei paeist teisi ir teist interes atkrimo tvark.

4.3. Teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje bdai

Teistumas utikrinamas tam tikromis teisikai ireiktomis ir suformuluotomis garantijomis, turiniomis organizacin teisin form. Teistumo utikrinimo garantijos gali bti: a) socialins - ekonomins (valstybs ekonominiai rodikliai, laisva rinka, laisvas kapitalo judjimas, valstybs itekliai ir pan.); b) politins (teisins valstybs krimas, demokratins visuomens vystymas, odio ir spaudos laisv, aikus valdios padalijimas ir pan.); c) teisins (teisingumo gyvendinimo lygis, teistvarkos bkl valstybje, statym ir teiskros kokyb ir pan.); organizacins (vykdomosios valdios subjekt sistema ir aikus kompetencijos paskirstymas, valstybs tarnautoj isilavinimo lygis, vieojo administravimo subjekt ryiai su visuomene ir t.t.).

Teistumo utikrinimo garantijos realizuojamos valstybs nustatyta ir tvirtinta vairi staig ir organizacij sistema, t.y. tomis institucijomis, kurioms suteikta teis kiekvien dien priirti ir kontroliuoti statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim vykdym (valstybins inspekcijos, valstybins tarnybos ir pan.). Vienoms vieojo administravimo institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra viena i daugelio valdymo funkcij konkreioje vieojo administravimo akoje (transporto, pramons, ekonomikos ir pan.). Toki institucij teistumo utikrinimo veikla nra tiesiogiai susijusi su visu teistumo institutu. Kitoms vieojo administravimo institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra pagrindin valdymo funkcija, nes joms suteikti valdingo pobdio galinimai kontroliuoti bei priirti atitinkam teiss akt ir juose tvirtint reikalavim vykdym (pvz., teismai, prokuratra, policija, valstybins inspekcijos, valstybs kontrol ir pan.).

Apibendrinant galima teigti, kad teistumas valstybinio valdymo srityje utikrinamas tokiais organizaciniais teisiniais teistumo utikrinimo bdais:

1) kontrole;

2) prieira;

3) teismo kontroline veikla;

4) nagrinjant asmen praymus, pasilymus, pareikimus ir skundus (administracine procedra).

Administracin kontrol

5.1. Administracins (vidins) kontrols samprata ir esm

Kontrol tai funkcionuojanio objekto proceso stebjimo ir tikrinimo sistema, turinti tiksl paalinti nukrypimus nuo nustatyt tiksl. Kontrolei bdingas poymis, kad tarp kontroliuojanio subjekto (valstybs pareigno) ir kontroliuojamojo objekto danai egzistuoja pavaldumo santykiai. Kontroliuojantysis turi teis sikiti administracin kontroliuojamojo veikl, nes kontrols objektas ne tik kontroliuojamojo veiklos teistumas bet ir tikslingumas. Kontroliuojaniajam danai suteikta teis panaikinti kontroliuojamojo sprendim. Tam tikrais atvejais kontrols institucijos turi teis panaudoti poveikio priemones u padarytus paeidimus.

Kontrols principai: teistumas, objektyvumas, nepriklausomumas, vieningumas, ekonomikumas, valstybins, komercins ir kt. statymo saugomos paslapties isaugojimas yra tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose statymuose. Pagrindiniai kontrols tikslai utikrinti vykdomosios valdios institucij ir j pareign statym laikymsi, tiksling ir ekonomik l naudojim, palaikyti stabili tvark valstybje.

Administracin kontrol valstybinio valdymo srityje, tai kontrol, vykdoma aktyvios administracijos organ ir pareign visos vykdomosios valdios sistemos viduje. Jos objektu gali bti bet kurie valdymo veiksmai ir sprendimai, atliekami ir priimami administracijos. ios kontrols sfer patenka ne tik priimti ir galiojantys administraciniai aktai, bet ir aktai, esantys rengimo ir primimo procese. Ji gali paliesti bet kokias administracins veiklos spragas, klaidas ir trkumus, slygotus tiek administracini akt teistumo, tiek tikslingumo aspekt.

Administracin kontrol susijusi su svarbiausiomis vykdomosios valdios veiklos sritimis ir gyvendinama iomis pagrindinmis kryptimis[1] :

1. Finansini, materialini ir darbo itekli efektyvaus panaudojimo, administracinio aparato veiklos efektyvumo ir ekonomikumo kontrol;

2. Siningo tarnybini pareig vykdymo kontrol;

3. Valdymo aparato komplektavimo bei tarnautoj profesionalumo klimo kontrol;

4. Administracijos veiklos, jos metod ir form atitikimo teiss ir etikos normoms (kai kuriose alyse ir religinms normoms), kontrol;

5. mogaus teisi ir teist interes utikrinimo administracini-teisini gin sprendimo procese.

Visos ios administracins kontrols kryptys bdingos atskiriems kontroliuojantiems subjektams ( aktyvios administracijos organams), tiesa, nevienoda apimtimi, kadangi ji priklauso nuo vienos ar kitos kontrols ries paskirties. Usienio alyse aktyvios administracijos terminu vardijamos administracins institucijos ir pareignai, gyvendinantys vykdomj-tvarkomj veikl. Ji skiriasi nuo specializuot institucij taip vadinamosios pasyvios arba jurisdikcins administracijos, kurios udavinys yra administracini-teisini konflikt sprendimas).

Usienio ali teiss doktrinoje paprastai iskiriamos keturios pagrindins administracins kontrols rys : hierarchin (instancin) auktesni institucij kontrol; decentralizuot institucij veiklos kontrol; specializuot kontrols institucij veikla; administracinis apskundimas. Kai kuriose alyse, pvz. Pranczijoje, Japonijoje, administracinei kontrolei priskiriamas atskiros konflikt sureguliavimo ar ali sutaikinimo procedros, gyvendinamos tarpinink arba taikintoj.

Kontroliniai klausimai:

1. Kokius inote kontrols principus?

2. Paaikinkite, kaip suprantate administracins kontrols svok?

3. Kokiomis pagrindinmis kryptimis gyvendinama administracin kontrol?

5.2. Administracins kontrols rys

Hierarchin kontrol, vykdoma auktesni pagal hierarchij institucij, gali bti nukreipta administracijos veiksm teistum ir tikslingum, j btinum, efektyvum ir siningum. ios kontrols procese auktesnioji institucija turi teis pakeisti arba panaikinti neteistus arba netikslingus kontroliuojamos institucijos sprendimus. Hierarchin kontrol turi kelet atak :

1. Ji gali bti vykdoma tarnybins kontrols pavidalu, t. y. auktesni pagal rang pareign kontrole pavaldi pareign veiksm atvilgiu. i kontrol yra einamojo pobdio ir pasireikia sistemini, periodik arba vienkartini patikrinim pavidalu.

2. Auktesni institucij kontrol vykdoma emesni institucij atvilgiu. i kontrol gali bti inybinio arba virinybinio, antinybinio pobdio. inybin pavaldi institucij kontrol vykdo akins vykdomosios valdios institucijos tais klausimais, kurie yra j inioje. Virinybin kontrol vykdo institucijos, pagal hierarchij esanios aukiau santykyje su ministerijomis ir inybomis. Ji gali bti bendra ir speciali. Bendros kontrols galiojimus turi bendrosios kompetencijos vykdomosios valdios institucijos (prezidentas, vyriausyb ir pan.). Bendroji kontrol lieia vis ministerij ir inyb, taip pat j teritorini padalini veikl. Ji gali bti vykdoma bet kuriais klausimais, einaniais j kompetencij. Specialioji kontrol nukreipta konkreias ministerij ir inyb veiklos sritis. Paprastai ji vykdoma subjekt, veikiani prie vykdomosios valdios struktros (prezidento, premjero ir pan.).

Decentralizuot institucij veiklos kontrol yra ypatinga administracins kontrols ris. ioms institucijoms priskiriamos juridinio asmens status turinios vietins-teritorins institucijos, valstybins organizacijos, pasiyminios juridiniu ir finansiniu savarankikumu. Daugelyje ali i institucij kontrol vadinama Globa. Skirtingai nuo hierarchins kontrols, globa vykdoma ne auktesns pagal hierarchij institucijos, o galioto valstybinio kontrolieriaus vykdoma decentralizuotos institucijos, pavaldios auktesnei institucijai, taiau autonomikos, kontrol. I to iplaukia, kad globa vykdoma iimties tvarka ir esant apibrtoms slygoms : jos tikslai, sritis ir forma turi bti apibrta statymu. Lietuvos atveju pavyzdys gali bti LR savivaldybi administracins prieiros statymas ir vyriausybs atstovo institutas.

Specializuot kontrols institucij veikla. Atskirose alyse kuriamos atskiros, specializuotos kontrols institucijos, atliekanios inspekcinius patikrinimus ir konkreios srities prieir. Jos disponuoja pakankamai plaiais galiojimais, leidianiais atlikti patikrinimus ir tyrim. Taiau j kompetencija patenka tik atitinkamos ministerijos ar inybos veikimo srit (Pvz. Valstybin loim prieiros komisija, valstybs kontrol ir pan.). r.LR Konstitucijos 134 str., LR Azartini loim statymo 26 str.

Administracinis apskundimas kaip administracins kontrols ris atsiranda ryium su konfliktinmis situacijomis. Galima sakyti, kad tai yra taisykls, reglamentuojanios asmen kreipimsi btent tais atvejais, kai kyla konfliktas su administracija. Tai yra kontrols procesas, inicijuojamas privataus asmens. domumo dlei galima pastebti, jog kai kuriose usienio alyse is procesas nesiejamas iimtinai su administraciniu skundu, o jo pradjimo pagrindu gali bti praymas, pareikimas, administracinis iekinys, pvz. Pranczijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. r. LR Konstitucijos 33 str. 2 d.; LR Peticij statymo 2 str.

6. 1.Politins kontrols esm ir rys

Politin administracins veiklos kontrol, tai kontrol, gyvendinama institucij arba pareign, tiesiogiai ar netiesiogiai knijani suvereni valdi ir politin tautos vali, arba organizacij ir staig, ireikiani atskir gyventoj grupi korporatyvinius interesus. i kontrol paprastai apsiriboja kritine administracijos veiklos analize bei trkum vertinimu ir tiesiogiai nra susijusi su neteist administracijos akt taisymu. Politins kontrols subjektai negali pakeisti arba ataukti n vieno vieosios administracijos akto. Politins kontrols organizacin struktra ir jos vykdymo ypatumai konkreioje alyje priklauso nuo daugelio faktori, i kuri svarbiausi valstybs forma, teisins ir kultrins tradicijos, valstybinio valdymo atvirumo visuomenei lygis ir pan. Galima iskirti kelet pagrindini politins kontrols form :

1. Parlamento ir vietos savivaldos atstovaujamj organ vykdoma kontrol;

2. Tautos vykdoma kontrol;

3. Politini partij (valdanij bei opozicini) bei visuomenini organizacij vykdoma kontrol;

4. iniasklaidos ir visuomens nuomons vykdoma kontrol.

Politins kontrols mechanizmo centrinis sraigtas, be jokios abejons, yra parlamentas, turintis galimybes kontroliuoti administracijos veikl remdamasis konstituciniame lygmenyje tvirtintais savo galiojimais bei bdais.

Kontroliniai klausimai:

1. Paaikinkite politins vykdomosios valdios kontrols esm;

2. Kokias inote politins vykdomosis valdios kontrols formas?

6.2. Parlamentins kontrols, kaip politins kontrols ries, formos

Svarbiausios parlamentins kontrols priemons (formos) :

1. Klausimo dl pasitikjimo Vyriausybe iklimas, kad pritarti arba nepritarti jos politiniam kursui arba konkreiai akcijai, vertinti vyriausyb ir jos narius ryium su kokia nors problema. Konstitucijoje paprastai numatomas minimalus deputat skaiius, galintis pateikti rezoliucijos dl nepasitikjimo votumo projekt (pvz. Japonijoje 50); LR Konstitucijos 65 str., 101 str.

2. Paklausimas, ireikiantis deputato kreipimsi vykdomosios valdios institucija ar pareignus reikalaujant, kad jie pateikt informacij ar paaikinimus j veiklos klausimais, pareigojantis iuos asmenis ar institucijas pateikti atsakym per sustatyt termin;LR Konstitucijos 61 str., LR Seimo statuto 213 str., 215 str.

3. Interpeliacija ypatinga uklausimo forma, ireikianti vieno ar keli parlamento nari reikalavim vyriausybs nariams ar premjerui ryium su j vadovaujamos inybos veiksmais arba su bendros politikos klausimais; LR Konstitucijos 61