1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos. 4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.6. Visuotinės kokybės vadybos ir harmoningosios plėtros esminiai principai.

7. Aplinkos ir strategijų sąveika. Alternatyvinės strategijos ir jų atranka.8. Įmonės strategijos formavimas. 9. Analizė10. Prognozavimas11. Ištekliai ir strategija. Kaštai ir jų mažinimo keliai įmonėse.12. Finansų išteklių valdymas.13. Organizacijos esmė, tipai.14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.15. Mažųjų ir vidutinių įmonių ir reikšmė, jų valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos. 16. Strateginiai sprendimai ir jų alternatyvos.17. Alternatyvų vertinimas ir strategijų parinkimas.18. Įmonės kaip žmonių veiklos sistemos kūrimas ir posistemių formavimas.19. Įmonės kūrimo etapų realizavimas.20. Valdymo sprendimai įmonėje. Sprendimų medis, kriterijai ir alternatyvūs sprendimai.21. Alternatyvų įvertinimas. Sprendimų ir naudingumo teorija. 23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.22. Strategijos įgyvendinimas: strategija ir struktūros.24. Strategijos įgyvendinimas: strateginių pokyčių valdymas. 26. Darbuotojų atranka ir karjeros planavimas.27. Darbuotojų motyvavimas. Atlyginio organizavimas įm. Apsirūpinimas darbo ištekliais 28. Strategijos įgyvendinimas: Valdžios ir autoriteto sąveika.29. Valdymo stiliai jų sąveika ir valdymo kontrolės ribos.30. Darbo normavimas ir vertinimas įmonėje.32. Operatyvus svarbiausių įmonėje vykstančių procesų valdymas įvairiose įmonėse.35. Darbo procesų organizavimo ypatumai didelėse bei mažose ir vidutinėse įmonėse. Personalo vadyba.33. Darbo procesų valdymas mažose ir vidutinėse įmonėse.36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybės bruožai bei jų įtaka produktyvumui.37. Biheivioristinės (elgsenos) valdymo mokyklos esmė ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripažinimo ir skatinimo būdai ir jų vaidmuo.40. Komunikacijų vaidmuo valdyme. Komunikacijų ypatybės įvairiose įmonėse.41. Konfliktai, jų priežastys, raidos etapai bei jų sprendimo būdai.42. Organizacijos kultūra ir verslo etika. Dorovės principų taikymas vadyboje.45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esmė ir metodologijos34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese43 Krizių vadyba44. Konfliktai. Konfliktu

1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.Skiriamos 3 pagr valdymo reikalaujančios įmonės veiklos sritys: aprūpinimas, gamyba ir pardavimai. Prie jų priskiriami ir tyrimai, vystimasis. Pats vadybos procesas realizuojamas, atliekant bendrąsias vadybos f-jas. Konkrečios vadybos f-jos- valdymo objektai l. įv, ir juos galima nagrinėti įvairiais pjūviais. Bendrosios(klasikinės)V f-jos: planavimas, organizavimas, kontrolė, vadovavimas. (spr priėmimas). Valdymo OBJEKTAI – (tai KĄ valdo) org. vienetas/visa org., į kurią nukreipta valdymo veiklaValdymo SUBJEKTAI – (tai KAS valdo) asmuo/grupė, atliekanti valdymo f-jasVadybos funkcija – tai valdymo darbų dalis turinti savitus tikslus, procesus ir poveikio būdus. Tikslas – firmos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus, kuriam pasiekti nukreipta visa firmos veikla. Prognozavimas – org. veiklos būklės ateityje tikimybinis įvertinimas.Pagrindinės vadybos funkcijos (tarpusavyje susiję) :

1.PLANAVIMAS – tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymas.2.ORGANIZAVIMAS – žmonių įtraukimas dirbti kartu struktūroje, siekiant konkrečių tikslų.3.VADOVAVIMAS – org narių nukreipimas, įtakos darymas, siekiant atlikti būtinas užduotis4.KONTROLĖ – procesas užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą.Motyvacija - veiksmai, kurie sužadina elgesį norint pasiekti tikslą.2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.Ankstyvosios valdymo prielaidos:► Pirmosios formalios organizacijos: Graikų ir romėnų armijos: Bažnyčios: ► Pirmieji stambūs “projektai” – karai, statybos objektai ir pan.► Atsiranda poreikis: darbuotojų ir darbininkų.► Pirmieji autoriai, analizavę galimybes, kaip “org” padaryti geriau veikiančias (Sun Tzu (500m.pr.Kr), N.Makjavelis 1469-1527) Pirmieji industrinės eros vadybos teoretikai:► Robert Owen (1771-1858), žmogiškųjų išteklių reikšmė, motyvavimo, vertinimo technikos (tylusis monitorius), siekė “radikalaus” darbo sąlygų pagerinimo► Charles Babbage (1792-1871), matematiniai valdymo principai (tapo pagrindu Mokslinio valdymo ir Kiekybinės valdymo teorijos plėtrai), sukūrė skaičiavimo mašinas, siūlė darbuotojo apmokėjimo sistemą (algą sudaro: pastovi dalis, dalis nuo įm pelno ir premija už taupymo pasiūlymus), kompiuterio idėja. ► Owen ir Babbage idėjos buvo per daug “radikalios” savo laikmečiui;Pirmųjų vadybos teorinių minčių ribotumai:► Iki pat 19a. pab. įm savininkams ir vadovams organizacijų ir žmogiškųjų išteklių valdymo problemos nebuvo aktualios ir suvoktos► Rinkos sparčiai augo, o konkurencija – silpna, kad būtų išryškėjęs efektyvaus valdymo poreikis.3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos.1. MOKSLINIO VALDYMO MOKYKLA. Mokslinio valdymo teorija - mokslinė kryptis (Frederic Taylor 1890-1930 m.) siekusi moksliškai nusakyti geriausius bet kurios užduoties metodus, taip pat parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbuotojus.Atsirado dėl iškilusio poreikio didinti darbo našumą. Tikslas – moksliškai apibrėžti geriausius metodus, kaip atlikti bet kurią užduotį, atrinkti, apmokyti ir motyvuoti darbininkus. Susiformavo JAV Iniciatoriai–mokslininkai, org vadovai Objektas –darbo organizavimas ir individualių darbininkų veiklos produktyvumas

Principai: Mokslinės analizė optimaliam užduoties atlikimo būdui nustatyti Geriausiai tinkamų darbuotojų parinkimas, jų mokymas Darbuotojų aprūpinimas ištekliais užduočiai veiksmingai įvykdyti Vadybos įtvirtinimas į savarankišką veiklos formą.-Darbininko vaidmuo – atlikti primityvias, rutinines, paprastas operacijas.-Darbą suvokė kaip sudarytą iš fragmentų.-Motyvacija piniginė.-Darbo užmokestis Ɛ nuo įkainių ir laiko. Fredericas W.Tayloras - normuoti ir racionalizuoti darbą, sukūrė diferencinę darbo užmokesčio sistemą. Henry L.Ganttas - Užduoties premijos atlyginimo sistema, Gantto grafikas Frankas ir Lilian Gilbertai parengė CILKOGRAMĄ (fotografuojant žmogaus judesius, sudaromos judesių trajektorijos) H.Emersono „12 našumo principų“: H.Fordas įgyvendinimo daug teorijų praktikoje, piramidinė valdymo sistema.KLASIKINĖS (administracinės) ORG VADYBOS MOKYKLA. H.Fayolis, M.Weberis, M.P.Follet, Ch.I.BernardKlasikinės organizacijos teorija – ankstyvasis H.Fayolio mėginimas įvardinti principus ir įgūdžius, lemiančius valdymo efektyvumą.-neužtikrino pakankamo gamybos efektyvumo ir darbo vietos darnos

-žm ne visada pasirinkdavo prognozuojamus ar numatomus elgesio modelius Susiformavo JAV ir Europoje Iniciatoriai – mokslininkai ir organizacijų vadovai Objektas – organizacijos veikla, jos valdymas-Idėjos pagrįstos patirtimi -Neformalių santykių org neįvertinimas-Mašinistinė organizacija: +Valdymas kaip mokslinių tyrimų objektas+Org kaip sudėtinga formali struktūra.+Valdymo veikla atskirta nuo darbinės+Suformuluoti darbo organizavimo ir org valdymo principaiAdministravimo teorija– Henri Fayol (1841-1925) – 14 administravimo principų

– L. Gulick (1865-1918) & L. Urwick– V. A. Graičiūnas (1898 – 1952)

Idealaus biurokratinio valdymo teorija (griežtos taisyklės) – Max Weber (1864-1920)

2.BIHEIVIORISTINĖ (elgesio) VADYBOS MOKYKLA. (F.Hrrzberg, E.Mayo, G.Munsterberg, McGregoras) – grupė vadybos mokslininkų, turinčių sociologijos, psichologijos išsilavinimą, siekiančių efektingesnio žm valdymo organizacijose.Teorija X – žm yra pasyvus ir tingus Teorija Y – žm yra aktyvus ir kūrybingas A.Maslou poreikių teorija – kiekvienas žmogus turi sudėtingą pagal hierarchiją išdėstytų poreikių struktūrą. Ouchis pasiūlė Z teoriją esmė - gamybos procesas be įdirbių, atsargų3.VADYBOS MOKSLO MOKYKLA.– Matematinių metodų taikymas modeliuoti, tirti, spręsti valdymo problemas.Susiformavo pradėjus naudoti valdyme kompiuterius.+Matematinių metodų taikymo plėtra+Naujų metodų sukūrimas+Planavimo ir kontrolės taikymas valdyme-Siekiama kuo žemesnių kaštų ir kuo didesnio trumpalaikio pelno -Pamirštos ilgalaikės investicijos-Apleista žmonių santykių organizacijoje sritis-Modeliai skirti problemoms spręsti, tačiau jų neidentifikuoja.

20a.IIp. organizacijų valdymo teorijos: Profesionalaus valdymo teorija Lyderystės teorijos VKV teorija Grupių elgsenos teorijos Strateginio valdymo teorija Tikslinio valdymo teorija Sprendimų priėmimo teorijos Organizacijos kultūra Pokyčių ir inovacijų valdymas

4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.»VADYBA -org vadovybės tikslo siekimas pavaldinių pastangomisPraktine prasme – specifinė veikla (reguliuojami visi įm vykstantys procesai). Moksline prasme – mokymo kryptis apie org. valdymo metodus, org mechanizmą. »VALDYMAS – tai specifinio org. organo funkcija, kuri garantuoja visų org. elementų kryptingą veiklą. Org. valdymui turi įtakos org. valdymo principai: lojalumas darbuotojams, atsakomybė, komunikacija iš apačios į viršų. »VADOVAVIMAS – procesas, naudojant tam tikrą galią, kurios pagalba pavaldiniai atlieka jiems pavestas užduotis.

Mokslinės idėjos pasiekė Lietuvą 20a.pr. iki 1935m, kai grįžo V. Graičiūnas po 1935

Sovietiniu laikotarpiu – idėjų draudimasAndrius Graičiūnas. Vadybos teorijos ir praktikos tobulėjimas LT. Gimė JAV, profesionalus vadybos specialistas 1933m. ”organizacijos vidiniai ryšiai”. 1-as vadybos teorijoje bandė nustatyti optimalų pavaldinių skaičių vienam vadovui.

Vadovas produktyviai gali valdyti:– 12 tiesioginių individualių ryšių (a)– 28 kryžminių ryšių (b) Optimalus pavaldinių skaičius 5-6.

6. Visuotinės kokybės vadybos ir harmoningosios plėtros esminiai principai.

Visuotinės kokybės vadyba (VKV) – tai nuolatinis organizacijos procesų tobulinimas, o jo rezultatas – puikios kokybės produktai ir paslaugos. Ji apima ir vidinius įm. veiksnius: darbą su personalu, gamybos lankstumą, valdymo proceso tobulėjimą.3 esminės VKV nuostatos:Visuotinis organizacijos nusiteikimas siekti puikios kokybės, Apsisprendimas tenkinti vartotoją, Aktyvus bendradarbiavimas ir įgaliojimų delegavimas.5 VKV pagrindiniai principai:Grupinis darbas, Sisteminis požiūris, Kokybės standartų kūrimas ir nuolatinis jų tobulinimas, Kokybės matavimas, Nuolatinis kokybės gerinimas.Kokybės supratimas ir jos vadyba apibrėžia daikto ar reiškinio esmę. Jiems išnykus dingsta ir kokybė, ji rišama su vartotojo poreikiais, jų tenkinimu. Kokybės objektas – tai veikla, paslauga, produktas, daiktas, organizacija ir t.t. VKV išsivystė Japonijoje. VKV požiūris į kokybę pabrėžia: 1)vartotoją kaip varomąją pokyčių jėgą; 2) nuolatinį tobulėjimą; 3) darbuotojų dalyvavimą; 4) partneriškus darbuotojų santykius; 5) aukščiausios vadovybės atsidavimą; 6) pasitikėjimą darbuotojų sugebėjimais; 7) lankstumą; 8) darbo jėgos mokymą; 9) atsakomybės prisiėmimą; 10) ryžtą bendradarbiauti. Transcendentinis požiūris: „Kokybė nėra nei mintis, nei materija, bet trečia objektyvi realybė. Net jei kokybė negali būti apibrėžta, jūs žinote, kas tai yra“ (Garvin, 1988). Vertės požiūris. Kokybiškas produktas – turintis geras charakteristikas arba efektyviai eksploatuojamas priimtinais kaštais ar kaina. VKV sudedamosios dalys (Shiba ir kt, 1993) Infrastruktūra (vidinė, išorinė) Nuolatinis tobulėjimas Visuotinis dalyvavimas Vartotojų poreikių patenkinimas mažiausiais kaštais Statistinės proceso kontrolės principai (Deming): oNustatyti standartąoViršutinę ir apatinę kontrolės ribasoAtlikti periodinius matavimusoNustatyti nuokrypių priežastis, pašalintiW. Edvardas Demingas - naujas požiūris į kokybę, kokybės vadybą. 14 principų apie kokybės vadybą.7. Aplinkos ir strategijų sąveika. Alternatyvinės strategijos ir jų atranka.Aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie daro stiprią įtaką org veiklai ir rezultatams. 1) makro aplinka –veikia visų econ šakų ūkinius subj. (politiniai, teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksn). 2) šakinė aplinka – būdingi konkrečiai ek šakai, kurioje veikia org. (konkurentai, tiekėjai, klientai ir kt). Strateginio spendimo alternatyvos.

Strategijos tikslinę orientaciją nusako firmos vizija, misija ir tikslai. Pagr kriterijai: 1) Suderinamumo 2) Tinkamumo 3) Pagrįstumo4) Įvykdomumo 5) Rizikos 6) Patrauklumo dalininkams

Alternatyvos priėmimo etapai: 1. Pirminis alternatyvų atrinkimas; apsiriboja keliais vertinimo kriter (aukščiausi prioritetai). Klausimai: ką reiškia geriausia alternatyva? Kam yra atliekamas atrinkimas? (firmos dalininkams) Kokių kriterijų pagrindu yra atliekamas atrinkimas? Atliekant pirminį strateginių alternatyvų atrinkimą analizuojamos tokios svarbiausios sritys: suderinamumas su misija, su tikslais, pelningumo įvertinimas, pridėtinės vertės įvertinimas, patrauklumo akcininkams analizė; sąnaudų – naudos analizė. 2. Reikalingos loginės strategijos. naudingos kaip pradinis momentas strateginiams tikslams plėtoti ir tada, kai yra atmetamos alternatyvos, kurių tolesnis nagrinėjimas yra betikslis.

Įmonės strategijos formavimas. Aptariamos kelios alternatyvos, kurios apimtų org ir rinkos santykį bei org augimo alternatyvas. Svarbu įvertini rizikos laipsnį. Apibrėžus raidos kryptį ateičiai, formuojama org misija. Org pagrindinės veiklos strategija yra derinama su pasirinkta jos veiklos kryptimi. Strateginės alternatyvos:1. augimo strategija, 2. riboto augimo 3. nykimo Galimi 3 atvejai: likvidacija; skaidymas; nykimas ir persiorientavimas8. Įmonės strategijos formavimas. Įmonės strategija (gr.generolo menas) – plati veiksmų programa, apimanti tikslų planavimą ir įgyvendinimą.Atsakas aplinkos pokyčiams. Pagr instrumentas priimant valdymo sprendimus.1. kuria aukščiausi vadovai, realizuoja visi.2. kuriama iš visos org pozicijos.3. reikia apdoroti didelį kiekį inf, 4. ji pažymi apibrėžtumą ir individualumą personalo politikoje.5. str planas sudaromas, taip, kad juo galėtų vadovautis pakankamai ilgą laiką; 3 strategijų tipai: a)gynybinė b)neutrali c)puolimoKuriant strategiją reikia atsakyti į 3 klausimus:1. kur organizacija dabar randasi?2. kuo norima užsiimti, ko pasiekti?3. kokiomis priemonėmis bus siekiama tikslo?

Misija - pagrindinis organizacijos tikslas, jos paskirtis veiklos prasmė.Tikslai: Strateginiai – 7-10 m. Taktiniai – 1-5 m. Operatyviniai – iki 1 m.Strategijos įgyvendinimo priemonės:1.Tikslai2.Strateginio plano operatyviniai planai3.Nepasikartojantys veiksniai (programa, projektas, biudžetas)4.Pasikartojantys veiksniai (politika, procedūros, taisyklės)9. AnalizėAnalizuojamą aplinką sudaro tie išoriniai objektai, darantys stiprią įtaką org veiklai ir jos rezultatams. Tyrimo sritys: 1. aplinkos dinamikos analizė2. PEŠT analizė3. svarbiausi sėkmės veiksniai4. penki jėgų modeliai

5. rinkos sąlygų analizė6. konkurentų analizė7. klientų analizė.Pagrindinės analizės rūšys:Horizontali analizė – kelių metų finansinių ataskaitų palyginimas. Vertikali analizė – atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su baziniu tos ataskaitos rodikliu. Santykinė analizė – išreiškia finansinių ataskaitų ir kt duomenų tarpusavio ryšius. Trendo analizė – horizontalios analizės atmaina. Finansinių ataskaitų duomenys analizuojami tarp kelerių/keliolikos metų. 10. PrognozavimasPrognozavimas – tai kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, kuriuo remiantis siekiama numatyti galimas prognozuojamo proceso būsenas ateityje. Prognozavimo metodai : A ) kiekybiniai 1.Intuityvinis (naivusis) expertų nuomonė2.“Delphi”bendra ekspertų grupės nuomonė 3.Mokslinis remiasi tyrimais ir experiment. 4.“Trendo” modeliai-kiekybinių rodiklių dinamikos dėsningumai. 5.Regresyviniai modeliai. 6.Ekonometriniai modeliai. 7.Struktūrinės analizės metodai.B ) kokybiniai . a) administracijos nuomonės tyrimo; b)vartojimo paklausos; c)pardavėjų nuomonės; d)ekspertų nuomonė; e)rezultato prognozė pagal praeitį; f) intervalo prognozė (ribinių pardavimų); g) pasiskirstymo tikimybės metodas; h)vadybininkų ir personalo metodas. C) normatyviniai (tiksliniai) – galimų prognozavimo objekto būsenų ateityje numatymas. D) genetiniai 11. Ištekliai ir strategija. Kaštai ir jų mažinimo keliai įmonėse.IŠTEKLIAI - ko reikia prekių ir paslaugų gamybai. FINANSINIAI. Vertybiniai popieriai turtinė teisė: Obligacija – AB arba valstybė obligacijos savininkui yra skolinga sumą pinigų (mokamos kasmetinės palūkanos). Hipoteka – nekilnojamo turto įkeitimas už paskolą. Iždo vekseliai – trumpalaikė Vyriausybės obligacija (1, 3, 6 mėnesiams). ŽMONIŲ . Įm darbuotojai yra svarbiausias ir vertingiausias jos turtas. Žmogiškieji ištekliai – tai visi organizacijos dirbantieji. MATERIALINIAI (FIZINIAI). Ilgalaikis materialusis turtas -pastatai, mašinos, įranga ir įrankiai...Trumpalaikis materialusis turtas - 1 metams (žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gaminti produkcija, išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje bei kt.BAZINIAI. Svarbiausi: architektūra, reputacija ir novatoriškumas

Strategijos uždavinys – numatyti išteklių reikalingumą tam tikram laikotarpiui.Monotoringas – sekimas, kaip vyksta pasirinktos strategijos įgyvendinimas. Strategija visada orientuota į ateitį, tikslus ir perspektyvą. Ypatingai svarbūs 2 pagr orgs išteklinio potencialo strateginės analizės aspektai:1. išteklinio potencialo vaidmens,

1. išteklinio potencialo indėlio,

Masto ekonomijos efektas pasiekiamas, kai didesnio pajėgumo įm išlaidos produkcijos vnt. yra mažesnės negu mažesnio pajėgumo įm. Užmojo ekonomijos efektas pasiekiamas, kai išlaidos produkcijos vnt. yra mažesnės įm, kuri derina dviejų ir daugiau produktų gamybą.

Empirinė išlaidų patirties kreivė rodo, kad įm pagaminusi daugiau produkcijos vnt. per savo egzistavimo laikotarpį, turi didesnę patirtį ir jos produkto vnt. išlaidos yra mažesnės, palyginti su įm, turinčia mažesnę patirtį. Išlaidų patirties koncepcija leidžia nuodugniau pažinti išlaidų sumažinimo būdus ir metodus.

12. Finansų išteklių valdymas.nagrinėti ryšius tarp org turimų strategijos finansavimui išteklių ir pelno kapitalui, investuotam į strateginius projektus ir priem. Organizacijos strategijos kūrimo ir įgyvendinimo projektų bei priemonių pagrindinai finansavimo šaltiniai yra šie: akcijų emisija, reinvestuojamas pelnas, kreditai, valstybės dotacijos, išperkamoji nuoma, turto išpardavimas. Svarb strateginės finansinių išteklių analizės uždavinys yra nustatyti optimalią proporciją tarp nuosavo ir skolinto kapitalo organizacijos strategijos finansavime. 13. Organizacijos esmė, tipai.ORGANIZACIJA – visuomeninių grupių susivienijimas, siekiant bendro tikslo. Org darbo technologijų rūšys: nuoseklioji, tarpininkavimo, intensyvioji.TIPAI: Pagal org funkcijų visuomenės gyvenime požiūriu: Gamybinės, komercinės, finansinės, politinės partijosNuosavybės formos požiūriu: Privataus kapitalo, grupinio kapitalo, valstybinio kapitalo, mišrios orgTeisinės org formos požiūriu: Savarankiška įmonė, turinti juridinio asmens teises. Susivienijimo tipoOrg dydžio požiūriu: Mažos, Vidutinio dydžio, Didelės, Labai didelėsGamybos veiklos požiūriu: Vienetinės gamybos įm, mažų ir vid. serijų gamybos įm, didelių serijų ir masinės gamybos įm.Org tipai pagal jų gebėjimą valdyti strateginius pokyčius: org–gynėjos -tapti lyderiu brandos stadiją pasiekusioje ir stabilioje rinkoje; org-žvalgai ieško naujų galimybių org–analitikai. Laukia naujų idėjų. org–reaktoriai – reaguoja į konkurentų ir aplinkos veiksmus.14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.Organizacijos VIZIJA - nusako KODĖL, KUR ir KAIP org konkuruos ateityje. Misija ir tikslai įpareigoja org daryti tam tikrus veiksmus ir sprendimus. Rekomenduojami 5 kriterijai, kurie leidžia tirti ir vertinti suformuluotą vizijos tekstą: 1. numatymas, 2. platumas, 3. konsensusas, 4. unikalumas, 5. veiksmingumas. Svarb dalykai, pagal kuriuos vertinama vizijos formuluotė, yra bazinės kompetencijos ir rinkos galimybės.

MISIJA - nusako pagrindines kryptis, kurių organizacija laikysis ateityje. Ją veikia: 1. dalininkų interesai,

2. org kultūra ir vadovavimo stilius, 3. verslo etikos normos.

TIKSLAS-finansiniai ir strateginiai tixlai . 15. Mažųjų ir vidutinių įmonių ir reikšmė, jų valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos.Mažų ir vidutinių įm reikšmė: stiprina atskirų raj. ekonomiką, skatina gamybinių jėgų plėtojimąsi, naujų darbo vietų kūrimas, išplečia prekių ir paslaugų asortimentą ir prekybą užsienio šalyse. ĮM VALDYMO METODAI - poveikio įm, joje vykstantiems procesams būdai. Jie priklauso nuo valdymo lygio, valdymo stiliaus, vadovo charakterio, pavaldinių intelektualinio lygio ir kitų veiksnių. Gamybiniai- techniniai: naudojamas įm, kurios vykdo gamybinę veiklą, teikia paslaugas. Ekonominiai-socialiniai - poveikio įm, jos padaliniams, kolektyvui, panaudojant econ-soc svertus-būdai. Administraciniai (organizaciniai) - p oveikio būdai, taikomi administracinių santykių tarp atskirų įm padalinių, darbuotojų, vadovų ir pavaldinių, reglamentavimui bei koordinavimui. Psichologiniai- psichinė žm būklė lemia viso kolektyvo darbo rezultatus. 16. Strateginiai sprendimai ir jų alternatyvos.Org strategija yra strateg spr, susijusių su įv org perspektyvinės plėtros aspektais, visuma. Skiriamos: A. Ištekliais (išorinės) B. Rinka pagrįstos (vidinės) strateginių sprendimų alternatyvos. Sprendimų priėmimas susieja įm dabarties aplinką su ateities veiksmais bei remiasi praeities patirtimi.

Standartiniams sprendimams būdingas ribotas ir fiksuotas alternatyvų kiekis. Pradėti reikia nuo inf rinkimo. Visada reikėtų lyginti sprendimų variantus su kriterijais. 17. Alternatyvų vertinimas ir strategijų parinkimas.Alternatyvų vertinimas (IR 12 KL ). Alternatyvos įvertinamos balais pagal kiekvieną pageidaujamą kriterijų. Vadovui reikia turėti nuomonę apie alternatyvų parinkimo rizikingumą. 18. Įmonės kaip žmonių veiklos sistemos kūrimas ir posistemių formavimas.Posistemiai: 1. Produkto tobulinimo: 2. Darbo valdymo: 3. Darbo priemonių valdymo: 4. Personalo vadybos: 5. Darbo objektų valdymo: Org produkto gamybos valdymo sistema:1. Inžinerinės vadybos: sudaryti reikiamas sąlygas produkto gamybai ir garantuoti techninių D rėžimų laikymąsi D procese.2. personalo vadybos: aprūpinti org reikalingais darbuotojais ir pasiekti, kad jie našiai gamintų kokybišką produkciją. Pinigų ir informacijos judėjimui org valdyti išskirti posistemiai :1. Pinigų arba finansų valdymo: 2. Informacijos valdymo: 19. Įmonės kūrimo etapų realizavimas.Dauguma įm įsikuria naujai, naudodamos nuosavas ir skolintas lėšas. Ar geriau įsigyti veikiančią įm (mažesnė rizika) ar įsigyti naują? Etapai:1. Įmonės vietos pasirinkimas 2. Įmonės registravimas 20. Valdymo sprendimai įmonėje. Sprendimų medis, kriterijai ir alternatyvūs sprendimai.Valdymo sprendimų priėmimo tipai : 1. Programuojami (pasikartojantys, rutininiai): g. sutvarkyti smulkius reikalus , pvz., prekių grąžinimą; 2. Neprogramuojami (kūrybiniai): reikia svarbesniems spr, pvz. naujos mažmeninės parduotuvės vieta. 3. Pavienių specialistų .4. Kolektyviniai .5.B inariniai: pateikiamos 2 diametraliai priešingos alternatyvos (paprastai pagal pobūdį konkuruojančios).6. Daugiavariančiai: vadovas nustato kriterijų rinkinį, tada lygina alternatyvas, kaip jos atitinka kriterinius reikalavimus. 7.Inovaciniai: vadovas susiduria su situacija, kai reikia pasirinkti, neturint aiškių pan. alternatyvų. Galimybės Ɛ nuo grupės narių vaizduotės.8. Standartiniai - yra fiksuotas alternatyvų skaičius.

SPRENDIMŲ MEDIS leidžia įvairiais aspektais tikrinti galimas veiklos kryptis ir su jomis susijusius sprendimų taškus. G.b. naudojamas alternatyvoms formuoti. KRITERIJAI Spr pasirinkimą pradedam nuo norimų rezultatų. Geriems sprendimams priimti reikia suskirstyt pageidaujamus kriterijus pagal prioritetus. Paprasčiausia -balų sistema. Priimant valdymo sprendimus vadovaujamasi efektyvumo kriterijais. Alternatyvūs sprendimai:Sprendimų priėmimas - geriausio varianto iš visų galimų alternatyvių, suradimo procesas. Pagrindiniai principai: visad reiktų lygint sprendimų variantus su kriterijais, niekad nelygint 1 sprendimų varianto su kitu. 21. Alternatyvų įvertinimas. Sprendimų ir naudingumo teorija.Aternatyvų įvertinimas: galima taikyti ribinės analizės metodus. Ribinėje analizėje ryškiau išskiriami tiriamos situacijos kintamieji dydžiai, o vidutiniai ir pastovieji dydžiai lieka antrame plane. Sprendimų teorija: ja vadovaujamasi konkrečiuose valdymo sistemų tyrimuose. Užd - susieti žinias ir jas susisteminti. Ji priklauso nuo problemos atsiradimo sąlygų. Sprendimų teorijos: normatyvinė elgesio modelio

optimalių sprendimų teorijos. Naudingumo teorija: statistinių tikimybių paramos metodai, pagrįsti rizikos priimant sprendimus analize. Požiūrį į riziką rodo tipinės pirmenybių kreivės. Jų rinkinį sudaro: a) vengiančiojo rizikos, b)asmeninės kreivės. Tik dalis vadovų remiasi statistiniais rizikos įvertinimo duomenimis. Todėl sprendimų priėmimo medyje vietoj tikimybių siūloma naudoti “asmenines” kreives.23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.PROGNOZAVIMAS– kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, numatantis galimas objekto (proceso) būsenas ateityje. Fazės: 1.duomenų rinkimas; 2. prognozės metodo parinkimas; 3. pats procesas ir proceso kontrolė;4. prognozės rezultatų įvertinimas;5. prognozės tikslinimas.Prognozavimą galima nagrinėti dviem aspektais : 1)objektų: a) makroaplinkos - teisiniai, ek-niai, soc ir technolog veiksniai b) šakinė apl - klientai, konkurentai ir t.t. c)ištekliai - žmonių, finansiniai ir materialūs d) veiklos rezultatai - gamybos apimčių augimas, realizavimas ir finansiniai rodikliai 2)metodai: a) kiekybiniai b) kokybiniai.

PLANAVIMAS - tai sumanymų ir įvykių veiksmų numatymas ateičiai, jų išdėstymas laiko požiūriu. operatyvinis, taktinis, strateginis. Strateginis planavimas – apibrėžti strateginius org tikslus ir veiksmus bei priemones jų įgyvendinimui.Pagr. principai: 1. Realumo, 2. Kooperavimo ir koordinavimo, 3. Alternatyvinio planavimo galimybės; 4.Autorizuotumo, kai įslaptinti dokumentai.Planavimo proceso fazės: a)Proceso inicijavimas. b)Planavimo prielaidų pabrėžimas;c)Tikslų formavimas d)Alternatyvų nustatymas, įvertinimase)Geriausios alternatyvos parinkimas f)Atraminių planų kūrimas g)Plano įgyvendinimas.Planavimo procesas organizuojamas švytuokliniu principu.

ORGANIZAVIMAS - tam tikros veiklos atskirų veiksmų reglamentavimas, atlikimo būdų ir tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas. Gerinant organizavimą rekomenduojama: 1)Parengti pareigybines instrukcijas;2)Nustatyti darbo užduotis;3)Parengti aiškią įvertinimo sistemą;4)Naudoti moduliškai pagrįstas valdymo organizacines struktūras; 5)Vadovautis mokslo rekomenduotais spr priėmimo ir įgyvendinimo modeliais;6)Įrengiant darbo vietas bei organizuojant darbo procesą vadovautis darbo humanizavimo principais ir šiuolaikinėmis

22. Strategijos įgyvendinimas: strategija ir struktūros.Strategijos ir struktūros ryšys yra nuoseklus: pirmiausia sukuriama strategija ir tik vėliau apibrėžiama firmos struktūra. Tradiciškai firmos struktūra daugiausia nagrinėjama pavaldumo ir atsiskaitomybės aspektais. Šiuo požiūriu skiriami tokie 6 struktūros tipai : 1.Mažos firmos struktūra; 2. Funkcinė struktūra; 3. Daugiaskyrė struktūra; 4.Kontroliuojančios kompanijos struktūra; 5. Matricinė struktūra; 6. Novatoriška struktūra;

24. Strategijos įgyvendinimas: strateginių pokyčių valdymas. Strateginis valdymas - nuoseklus procesas, kai org laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Organizaciniai pokyčiai, kuriuos sukelia naujos strategijos įgyvendinimas ir vadinami strateginiais pokyčiais - iniciatyvi naujų darbo metodų, paieška. Strateginius pokyčius skirtingai aiškina:1. Nustatytinė metodologija - strateginiai pokyčiai suprantami kaip strategijos įgyvendinimo veiksmai, kurie yra spr įdiegti naujai parengtą ir patvirtintą strategiją rezultatas.Pagrindiniai modeliai: Trijų stadijų nustatytinis požiūris; Lewino modelis; Kantero strateginių pokyčių valdymo pakopos: 1. Firmos identiškumo pasikeitimas; 2.Perėjimo ir koordinavimo problemos keičiantis firmos gyvenimo ciklo fazėms. 3. Firmos politinių aspektų kontrolė; Lewino modelis: 1. Dabartinio požiūrio atšildymas; 2. Judėjimas į kitą lygmenį; 3. Požiūrio naujame lygmenyje užšaldimas;2. Plėtotinė metodologija -strateginiai pokyčiai susiejami su str. kūrimu ir su veiksmais, kurie seka po to.Strateginių pokyčių valdymo plėtotiniai modeliai: 1. Mokymosi teorija: įm nuolat siekia pokyčių2. Strateginių pokyčių 5 veiksnių teorija: apibendrino str pokyčių valdymo įm empirinius ir bendresnius tyrimus. 26. Darbuotojų atranka ir karjeros planavimas.Darbuotojų atrankos tikslai: Nustatyti jų tinkamumą Teisingai organizuoti apmokėjimą Išsiaiškinti patirtį, trūkumus, privalumusDarbuotojų įdarbinimo procedūra:1.Įdarbinimo anketos pildymas2.Pradinis „rūšiavimo pokalbis“ 3.Testavimas4.Tyrimai „už nugaros“5.Išsamus atrankos pokalbis6.Fizinis patikrinimas7.Darbo pasiūlymasRašytiniais testais stengiamasi išsiaiškinti kandidato interesus, gabumus ir protinius sugebėjimus. Išsamus pokalbis. Pokalbio nepatikimumą lemia skirtingi klausiančiojo ir atsakinėjamojo asmens tikslai. Kai kurie vadovai naudoja realią darbo sceną, kurios metu kandidatams rodomi nepatrauklūs ir patrauklaus darbo aspektai. 27. Darbuotojų motyvavimas. Atlyginio organizavimas įm. Apsirūpinimas darbo ištekliais Motyvacija – psichologinė savybė, lemianti žmogaus įsipareigojimo laipsnį. Motyvavimas – veiksmai, sužadinantys elgesį norint pasiekti tikslą.Motyvavimas pagal taikymo būdą skirstomas į ekonominį ir socialinį – psichologinį.

Pagal MASLOW motyvavimas: >poreikių teorija - žm dirbti skatina poreikiai ir tenkindamas juos jis stengiasi savo darbą atlikti gerai. Poreikių Hierarchija (piramidė):

Fiziologiniai Saugumo Bendravimo, socialiniai Pripažinimo Saviraiškos

>Principai: nepatenkintas poreikis motyvuoja elgseną (patenkintas –ne) aukštesnio lygio poreikiai iškyla tada, kai žemesni poreikiai yra pakankamai patenkinti (visiškai patenkinti poreikių beveik neįmanoma)

28. Strategijos įgyvendinimas: Valdžios ir autoriteto sąveika.VADOVO AUTORITETAS:Autoritetas gali būti įgyjamas tokiomis priemonėmis kaip valdžia: įsakymais, baudomis, priespauda. Vadovas- autoritarinis. Autoritetas gali remtis ir pasitikėjimu, kompetencija, įtikinėjimu. ASMENINIS AUTORITETAS.Remiasi teisingumu ir nuoširdžiais santykiais, žmogišku elgesiu. DALYKINIS AUTORITETAS. Vadovas turi turėti išskirtinių žinių, pasirengimą ir patyrimą, siekiant bendro aukšto darbingumo. Čia reikia: 1. gero žm pažinimo;2. optimalaus bendradarbių valdymo;3. pedagogiškai teisingų darbo nurodymų. VALDŽIOS AUTORITETAS. Vadovui suteikiamos tam tikros teisės, pareigos, atsakomybė ir kita parama, priklausanti nuo jo užimamos pozicijos lygio įm. 29. Valdymo stiliai jų sąveika ir valdymo kontrolės ribos.VALDYMO STILIUS – tai vadovo poveikio pavaldiniui būdas, jį valdant ir veikiant kryptingai. AUTORITARINIS- kontroliuojama, baudžiama. Įsakymas – pagr valdymo forma.(Charizmatinis, Patriarchalinis, Autokratinis, Biurokratinis) KOOPERATINIS. Devizas – svarbiau pagelbėti, o ne bausti. Bendradarbis -partneris. Pagr valdymo formos: užduotis ir nurodymas. Be formalių grupių – skyrių, skatinamas ir neformalių grupių kūrimasis. LAISVAS. Darbuotojas kai ką pats sprendžia, kai kas jam nurodoma. 30. Darbo normavimas ir vertinimas įmonėje.DARBO NORMA – tai nustatytos darbo laiko sąnaudos atskirai operacijai atlikti, esant tam tikrai technikai, technologijai ir org. Darbo normos: Darbo sąnaudų normos. Darbo rezultatų normos. (Išdirbio norma, Normuotos užduotys) Darbo normos atlieka įvairias funkcijas:1. Jomis matuojamas darbas;2. Tai pradiniai planavimo bei kontrolės duomenys;3. Jomis grindžiamas operatyvinis įm planavimas;4. Jos padeda apskaičiuoti naujų technologijų, projektuojamų ir diegiamų naujų įrengimų, gamybos ir darbo organizacijos efektyvumą.Yra 2 pagrindiniai darbo normų nustatymo metodai – pagal darbo proceso tyrimus ir pagal normatyvus. LT pramonėje dažniausiai normuojama pagal normatyvus. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse -darbo proceso tyrimais (sugaištama daugiau laiko, tačiau normos būna tikslesnės).

Darbo įvertinimas - nustatyti, už kurį darbą įmonėje mokėti daugiau, o už kurį – mažiau. Darbų įvertinimo metodai: KOKYBINIO VERTINIMO:1. darbų palyginimas Vertinti darbui mažose įm.

2. darbų klasifikavimas. Darbai klasifikuojami pagal keletą darbo užmokesčio lygių. Trūkumas: sunku aprašyti tam tikrą lygį terminais, pagal kuriuos būtų lengva tiksliai priskirti darbus. KIEKYBINIO VERTINIMO:1. darbo veiksnių palyginimas; Darbai vertinami pagal ekspertų parinktus svarbiausius reprezentacinio turimo ir apmokėjimo įm darbus. 2. įvertinimo balai. nustatoma reliatyvi to darbo vertė, darbus galima tiksliau įvertinti. Daž vertinami šie veiksniai: kvalifikacija, pastangos, atsakomybė, darbo sąlygos. 32. Operatyvus svarbiausių įmonėje vykstančių procesų valdymas įvairiose įmonėse.Darbas pradedamas, kai įm: įteisina savo egzistavimą, patalpos ir įrengimai paruošti darbui, parinkti darbuotojai ir sudarytos sutartys gauti pirmieji užsakymai, turimi jiems reikalingi gaviniai.Iš vadybos poveikių išsiskiria atlyginimas, nes įm turi numatyti darbuotojams darbo užmokesčio kompensacijas tais atvejais, kai įvykus dideliems nepalankiems pokyčiams jų alga turėtų smarkiai sumažėti.35. Darbo procesų organizavimo ypatumai didelėse bei mažose ir vidutinėse įmonėse. Personalo vadyba.PERSONALO VADYBA. Personalą sudaro įv. siekių motyvacijos žm. Personalo vaidmens augimą įtakoja kompiuterizavimas.1)Personalo organizavimas:2)P valdymas:Vienas svarbiausių veiksnių –savęs ir kitų supratimas darbe. Žm. elgseną nulemia: 1)asmenybė, įgimta ir išvystyta 2) gebėjimai, kuriuos jis įgimė ir išmoko 3) pažiūra, kuria įgijo ir išvystė 4) motyvai, kuriuos įgijo ar išvystė. Šią teor išvystė Froidas -žm energija veikia elgesį.Nuostatos-įgytas ar išmoktas nusistatymas įmanomais būdais atsiliepti į stimulą.Vertybės- nuostatų sist., sutinkamai su kuriomis, + ar - įvertinami stimulai. Nuostatų formavimą veikia mokykla šeima ir pati asmenybė. Visumoje darbas su personalu apima: 1)esamos būklės analizę2)įm. socialinės politikos formavimą 3)darbo su personalu programos sudarymas:Sistemą būtina išskirstyti ir vertikaliais posistemiais: 1)darbas su darbininkais. 2)d.su vadovais3)specialistų ugdymo 4)įm. užsienio politikos. 5)darbinio ir kūrybinio aktyvumo ugdymo 6)darbuot. pasitenkinimo 7)komunikacijų. 8)inf tėkmės 9)inf apdorojimo.

Šiuolaikinė personalo vadybos koncepcija vadovaujasi šiais principais: interesų suderinamumo; partnerystės; kvalifikacijos ir atsakomybės; personalo augimo; optimalių darbo sąlygų; automatizavimo; humanizmo; ekonomiškumo.

33. Darbo procesų valdymas mažose ir vidutinėse įmonėse.Darbo procesų valdymas turi užtikrinti aukštą gamybos efektyvumą. Pagr vaidmuo tenka personalo planavimui, pasirinkimui, motyvacijai ir darbo našumo didinimo klausimams. Darbo procesų valdymas:

1. įm personalo;2. darbuotojų poreikio planavimo;3. darbo užmokesčio organizavimo;4. darbo našumo;5. darbo normavimo.

36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybės bruožai bei jų įtaka produktyvumui.Vadovavimo stiliai: Autokratinis, Demokratinis, Liberalus.Vad stilius -įprasta vadovo elgesio maniera su pavaldiniais, siekiant sužadinti norą gerai dirbti įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Autokrat vadovas - turi pakankamai valdžios, sugeba ją parodyti ir panaudoti pavaldiniams. Pagal McGregorą jis remiasi tokiomis priel:1. žm stengiasi išsisukti nuo darbo2. žm stengiasi išsisukti nuo atsakomybės.3. žm nori būti apginti nuo negandų.4. priversti žm gerai kokybiškai dirbti būtina prievarta, kontrolė ir baimės grėsmė.Demokratas mano:1. darbo sąl geros, žm gerai dirba.2. žm priima org tikslus ir kontroliuoja savo darbą, siekiant tikslus įgyvendinti.3. apdovanojimo f-ją susieja su org tikslais4. stengiasi visus org narius įtraukti į kūrybinį D.Jis decentralizuoja valdžią. Skatina darbuotojų savarankiškumą. Paliekama kontrolės f-ja patiems dirbantiesiems. Vadovas protingai reaguoja į kritiką ir yra komandos narys.Liberalus vadovas:1. Min kišasi į darbuotojo veiklą ir nėra atsakingas už komandos klaidas2. Svarbiausia – asmeninė ramybė. Bijo rizikuoti3. Trūksta pasitikėjimo, nedemonstruoja valdžios.Vadovavimo teorijos:Teorija X ~ autokratinis.Teorija Y ~demokratinisTeorija Z ~liberalus. Pagal ją vadovas nėra toks abejingas org veiklai.

Vadovo ir org valdymo efektyvumas:1.santykiai tarp vadovo ir org narių- pasitikėjimas vadovu, dirbančiųjų lojalumas2. gamybinių užduočių struktūra, jų formulavimo aiškumas, konkretumas ir glaustumas. 3. pareigybių įgaliojimai. 37. Biheivioristinės (elgsenos) valdymo mokyklos esmė ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.Komanda – žmonių grupė, susitelkusi vienam tikslui ir visus savo įgūdžius panaudojanti tam tikslui pasiekti.(E)Komandų rūšys:-Problemų sprendimo- 5-12 žm.-Savivaldžios – 10-15 žmonių, kurie perima savo buvusių tiesioginių vadovų pareigas-Tarpfunkcinės-Virtualios komandos (PC)GRUPĖS IR KOMANDOS SKIRTUMAIGRUPĖ - Vienintelis aiškus lyderis; Kiekvienas atsako tik už save; Kiekvienas dirba nesiderindamas prie kitų; Atsakomybė prisiima tik už asmeninius darbus.KOMANDA - Vadovavimą dalijasi visi komandos nariai; Kiekvienas atsako už save ir už kitus; Kiekvienas prisiderina prie kitų komandos veiksmų; Bendra atsakomybė už komandinius rezultatus.Komandinė veikla tinka, kai:-Veikla reikalauja inf, žinių, sugebėjimų.-Spr reikalauja įvairių idėjų ir papildymų;-Bendras spr užtikrina jo įgyvendinimą.Individuali veikla labiau tinka:

-Paprastiems, kasdieniniams spr.-Sunkiai kitiems paaiškinamoms problemoms spręsti;-Problemoms, turinčioms logišką, subtilią priežastį.38. Žmonių darbinio ir kūrybinio aktyvumo ugdymas. Komandinio darbo privalumai.Personalo ugdymas tampa viena prioritetinių krypčių, o darbuotojų ugdymo išlaidos prilyginamos investicijoms, kurios duos vaisius ateityje. Formuojant personalo ugdymo strategiją:1. Tikslai turi būti formuluojami atsižvelgiant į įm ir jų darbuotojų interesus.2. Sistema kuriama remiantis principais.3. Konkrečios programos sudarymas.4. Programos eigos vertinimas.39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripažinimo ir skatinimo būdai ir jų vaidmuo.Darbo normavimas. Reikia, kad D būtų paskirstyti taip, kad D procesas vyktų nenutrūkstamai. Skiriamos laiko, išdirbio ir darbuot sk darbo normos.Normavimo metodų gr: 1)patyriminiai - statistiniai; įteisina praeity susiklosčiusią situac ir visas padarytas klaidas. 2)analitiniai-skaičiuotiniai: skaičiuotinai didelis jų palengvinimas- šakiniai sustambinti atskirų veiklos rūšių normatyvai.Darbo vertinimas. T.b. orientuotas į D atlikimą, rez, tikslų pasiekimą. Tikslai: išteklių paskirstymas, darbuotojų atlyginimas, grįžtamosios inf pateikimas jiems, teisingumo palaikymas, darbuot kvalif tobulinimas, lygių galimybių nuostatos realizavimas.Prof P.Vanagas 4 vert metodus: 2 kokybinio vert kiti 2kiekybinio vert:1)D palyginimo –žinių ir patirties vertinims 2)D klasifikavimo – suskirstymas lygais. 3)D veiksnių palyginimo-4)vertinimo balais-pagrįstas Daugybėje užsienio įm egzistuoja pakilimo pareigose sistema. Skatinimo būdai ir jų vaidmuo: 1)grupinis darbas- didinant motyvaciją; 2)D apmokėjimo sist: nešališka, laiku. 3)rodomas dėmesys darbuotojui 4)D vertinimas; 5)karjeros galimybės; 6)fiz ir soc saugumas 40. Komunikacijų vaidmuo valdyme. Komunikacijų ypatybės įvairiose įmonėse.Inf keičiamasi kiekvienoje org ir šiame procese pasitaiko problemų, barjerų ir trukdymų (iškreipta inf perdavinėjant). Komunikacija – Pagal klasikinį požiūrį -valdymo įrankis skirtas vadovo įsakymams ir instrukcijoms perduoti. Šiuolaikiniu požiūriu – procesas, vienijantis visus organizaciją sudarančius elementus ir nukreipiantis jų veiksmus į vieningo tikslo siekimą. Komunikacijos formos:1. Dviejų individų kom.2. Individo – grupės kom.3. Grupių kom.Komunikacijos tipai:1. Verbalinė – neverbalinė2. Formali – neformali3. Vertikali – horizontaliPagr kom. elementai: 1. Siuntėjas – kom proceso šaltinis2. Gavėjas. Atkoduoja siuntėjo pranešimą. Priklauso nuo gavėjo patirties, žinių, asmeninių savybių bei lūkesčių.3. Pranešimas. Sudaro verbaliniai ir neverbaliniai simboliai. Būna: formalūs (priklauso nuo org struktūros) ir neformalūs (skleidžia gandus).4. Informacijos kanalas. 5. Grįžtamasis ryšys Pagr f-ja – padėti komunikatoriui priderinti savo pranešimą prie gavėjo poreikių ir reakcijos. 6. Suvokimas.

7. Trukdymai. Skirtingos inf siuntėjo – gavėjo prielaidos, komunikacijos gebėjimai bei semantika.41. Konfliktai, jų priežastys, raidos etapai bei jų sprendimo būdai.KONFLIKTAS – padeda išsiaiškinti skirtingas pažiūras, duoda papildomos inf nutarimams priimti. funkcinis, didinantis organizacijos veiksmingumą disfunkcinis - mažinantis jį. Konfliktų tipai:1. Vidinis- kai yra žmonių nepasitenkinimas darbu, nepasitikėjimas.2. Asmeninis- kai nesutampa asmeniniai požiūriai tarp vadovų.3. Asmens konfliktas su grupe- 1 narys užima skirtingą poziciją nei visa grupė ir nesilaiko grupės elgesio normų.4. Konfliktas tarp grupių.Pagr priežastys: riboti ištekliai ir jų paskirstymas, skirtingi tikslai, vertybių ir elgesio samprata, organizacijos valdymo struktūra, išsilavinimas, nemokėjimas bendrauti su žmonėmis, Konfliktų sprendimo būdai: 1. Struktūriniai - reikalavimai darbui ir jų išsiaiškinimas, darbų koordinavimas ir integravimas bei bendrųjų tikslų nurodymai.2. Asmeniniai –kompromisas, vengimas vystyti konfliktą.. 42. Organizacijos kultūra ir verslo etika. Dorovės principų taikymas vadyboje.Org kultūra yra vienodų įsitikinimų sistema, išskirianti šią org iš kitų. Savybės, perteikiančios org kultūrą:1. novatoriškumas ir rizika;2. dėmesys detalėms;3. orientavimasis į rezultatus/ žmones/ komandas.4. agresyvumas;5. stabilumas.Kultūra org atlieka šias funkcijas:1. apibrėžia ribas 2. org nariams teikia tapatumo jausmą;3. padeda ugdyti atsidavimą 4. sustiprina socialinės sistemos stabilumą;5. formuoja darbuotojų elgseną.Tarpusavio santykių taisyklių visuma vadinama valdymo santykių etika. 45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.Laiko praradimo priežastys:1. įvairūs trukdymai;2. nereikalingas popierizmas;3. negebėjimas nustatyti prioritetų;4. nemokėjimas deleguoti užduočių;5. atidėliojimas ir delsimas;6. neorganizuotumas;Vadovams:1. darymas tai, kas skubu, o ne kas svarbu;2. neaiški atsakomybė;3. negebėjimas parinkti personalo;4. koordinavimo stoka;5. negebėjimas priimti sprendimų;6. standartų stoka;7. per didelė kontrolė;8. orientavimasis į problemas, o ne galimybes.

Laiko planavimo taisyklės: nepamirškite nenumatytų darbų; skirti planavimui 1% planuojamo laiko; teisingai nustatyti prioritetus; planuoti veiklą pagal užd svarbumą; planuoti darbo dieną iš vakaro; realiai įvertinti savo galimybes; neatidėlioti darbų; vengti ilgų pertraukų; nustatyti realius terminus ir skaidyti užduotis.

5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esmė ir metodologijos . Endriu strategija – ilgalaikių sprendimų apimančių visas organizacijos veiklos srities visuma.Hoffer strategija – galimų atlikti problemų išryškinimas, įvertinimas ir sprendimų jų likvidavimo priėmimas. Konkurencinės strategijos pranašumas – organizacijos. Skiriami du prognozavimo tipai: genetinis ir normatyvinis (tikslinis). Rengiant strategiją, įvertinamos organizacijos silpnybės ir stiprybės, jos išorinės galimybės ir grėsmė. Skiriamos trys strateginio valdymo proceso stadijos: strateginė analizė, strategijos formavimas, strategijos įgyvendinimasOrganizacijose turinčiose hierarchinę sistemą, vyrauja trys strateginio planavimo metodologijos: iš viršaus žemyn, iš apačios į viršų, integruota. Yra išskiriamos dar dvi strateginio valdymo metodologijos: nustatytinė ir plėtotinė, kurių kiekvieną apima tarpusavyje susijusių strategijos teorijų visumą. Nustatytinoje išskiriamos tokios strategijos teorijos klasės : pelno didinimu pagrįsta, ištekliais pagrįsta ir kultūrinė. Jos pagrindiniai pranašumai yra: kompleksiškumas, loginis nuoseklumas ir baigtumas, bendra strategijos alternatyvų lyginimo bazė, kompleksinės kontrolės galimybės, sukauptas didelis praktinis patyrimas. Sunkumai yra: ribotos prognozavimo galimybės, atsiejant strategijos kūrimo ir įgyvendinimo strategijas, naudojant formalias planavimo procedūras, trumpalaikių interesų ignoravimas. Plėtotinėje išskiriamos 4 teorijos klasės pagrįstos: išlikimu, neapibrėžtumu, derybomis, pažinimu. Pranašumai yra: lankstumas, nebūtinumas prognozuoti situaciją, galimybė visapusiškai aprėpti su žmogaus veiksniu susijusius aspektus. Sunkumai yra: nedidelė praktinio taikymo patirtis, iš anksto aprobuotų ilgalaikių strateginių projektų kai kuriose šakose būtinybė, kontrolės sudėtingumas. Abiem metodologijom būdingi ir trūkumai ir pranašumai, jų tarpusavio derinimas leidžia pasiekti efektyvesnį strateginį procesą praktikoje. Operatyvus įmonių valdymo turinys priklauso nuo įmonės veiklos įvairovės, o ją g. apibūdint skirtingai-pagal kriterijus. Statistika skirsto įmones pagal veiklas-pramonės, statyba, transportavimo, aptarnavimo sfera. Prof. S.Butkus siūlo įmones skirstyti pagal šiuos kriterijus: pagal produkto padarymo ciklą; pagal produktus; pagal technologijų rūšį; pagal veiklos elementų stacionarumą; pagal panaudojamus energijos šaltinius; pagal produktų patvarumą: Pagal prof. Butkų skiriamos 3 struktūros posistemės: 1)produkto darymo (gamybos procesas); 2)aptarnavimo (pagalbiniai cechai, pagrindinių gaminių aptarnavimas); 3)vadybos (administracijos valdymo personalas).

34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese. Gamybos proceso tobulinimas yra glaudžiai susietas su gaminio gyvavimo ciklu, tarnavimo laiku. Projektuotojams visose stadijose tenka nagrinėti aibę variantų. Todėl naudojami matematiniai metodai ir specialios programos racionaliausiems variantams priimti.Automatizuoto projektavimo sist. padeda greitai sukurti gaminio projektui reikalingus dokumentus. Automatizuota sist. geriau valdo visą įrengimų darbą, kas labai didina gamybos lankstumą. Visa darbą spartina naujos technologijos. Statybos projektas – tai planas nustatytam tikslui pasiekti kuo mažesniais ištekliais ir per tam tikrą laiką. Priem projektui įgyvendinti ir statybos procesai iš dalies vieni nuo kitų. Vykdydami statybos procesą vadovai turi kiek įmanoma laikytis laiko biudžeto. Tam geriausia priem – statybos eigos, darbų planavimas taikant tinkinio planavimo ir valdymo sistemą. Norint valdyti visą procesą reikia nuolat atsižvelgti į svarbius pokyčius, turinčius įtakos projekto tikslo įgyvendinimui. Nustatytais laiko tarpais būtina kontroliuoti statybos eigą. Norint geriau vykdyti visa procesą reikia kuo optimaliau parinkti projekto organizaciją bei nuolatos atnaujinti ir analizuoti informaciją apie visą statybos procesą.

43 Krizių vadyba . Krizių priežastys ir įmonių vertinimo metodai. Įmonių restruktūrizavimas ir bankrotas, kaip krizės įveikimo būdai.Krizių vadyba nagrinėja krizių rūšis, jų susidarymo etapus, krizių įveikimo modelius ir įmonių restruktūrizavimą.Krizė- tai atsitiktinių ar tam tikrų vystymosi procese susiformavusių veiksnių sąlygotas kritinis momentas, kuris pažeidžia normalų sistemos funkcionavimą, ir ji tada nebegali vystytis norima trajektorija. Krizės židinys dažnai yra lokalus, tačiau laiku nepastebėjus negerovių požymiai gali apimti ir visą sistemą. Susidarius krizinei situacijai, lig šiol vykdyta įmonės strategija tampa beprasmė – būtina iš esmės peržiūrėti veiksmus. Katastrofa arba bankrotas yra paskutinė krizinės situacijos stadija, reiškianti sistemos žlugimą.Pagrindinės krizės priežastys1 Nepakankama planavimo ir rinkos informacija2 Netinkama įmonės koncepcija3 Netinkamas įmonės išdėstymas4Netinkama įmonės gamybinė struktūra5Probleminis įmonės dydis6Marketingo trūkumai

7Gamybos sunkumai8Aprūpinimo ir logistikos sunkumai9Personalo problemos10Investicijų sunkumai11Tyrimų ir diegimo problemos12Kapitalo trūkumas13Planavimo ir kontrolės sunkumai

44. Konfliktai. Konfliktu vad nesutarimas tarp 2 ar daugiau pusių. Pusėmis g.b. atsitiktiniai žmonės, atskira organizacija arba valstybė. Visos pusės stengiasi, kad būtų priimtas jų požiūris ir trukdo tai padaryti kitoms pusėms. Paprastai žmonės galvoja, kad ginčai susieti su pykčiu, ginčais, agresija, ir todėl jų reikia vengti. Pagal paskutines dabartines pažiūras konfliktai gali iškilti ir gerai valdomoje organizacijoje. O kartais jie ir pageidautini. Jie padeda išsiaiškinti skirtingas pažiūras, duoda papildomos inf nutarimams priimti, suaktyvina vadybinį darbą. Tuo būdu konfliktas g.b. funkcinis, didinantis organizacijos veiksmingumą, ir disfunkcinis - mažinantis jį. Išskiriami 4 pagrindiniai konfliktų tipai:1. vidinis2. asmeninis3. asmens konfliktas su grupe4. konfliktas tarp grupių.Vidinis konfliktas kyla, kai darbui keliami prieštaringi reikalavimai, kai yra žmonių nepasitenkinimas darbu, nepasitikėjimas, stresai. Asmeninis konfliktas atsiranda, kai nesutampa asmeniniai požiūriai tarp dviejų ar kelių vadovų. Asmens konfliktas su grupe kyla, kai vienas narys užima skirtingą poziciją nuo priimtos visos grupės pozicijos ir nesilaiko grupės elgesio normų. Dažniausiai pasitaiko konfliktai tarp oficialių ir neoficialių grupių. Visų rūšių konfliktų pagrindinės priež: riboti ištekliai ir jų paskirstymas, tarpusavio priklausomybė, skirtingi tikslai, vertybių ir elgesio samprata, organizacijos valdymo struktūra, išsilavinimas, nemokėjimas bendrauti su žmonėmis, neteisinga, nelaiku pateikta informacija ir kt. Konfl spr būdai. Praktiškai konfliktams valdyti naud keli būdai, kuriuos galima suskirstyti į 2 gr:1. struktūriniai; apima reikalavimus darbui ir jų išsiaiškinimą, darbų koordinavimą ir integravimą, atlyginimo už darbą sistemą, bei bendrųjų tikslų nurodymus.2. asmeniniai – tai konflikto švelninimas, kompromisas, vengiamas vystyti konfliktą ir kt. Dorovės principų taikymas vadyboje. Etika yra žm dorovinio elgesio, normų, pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sist.. Išskiriamos atskiros etikos rūšys pagal žmonių veiklos sritis: profesinė etika - normų, reguliuojančių žmonių elgesį, visuma, priklauso atitinkamai visuomenės grupei arba tam tikrai profesijai.

1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos. 4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.6. Visuotinės kokybės vadybos ir harmoningosios plėtros esminiai principai.

7. Aplinkos ir strategijų sąveika. Alternatyvinės strategijos ir jų atranka.8. Įmonės strategijos formavimas. 9. Analizė10. Prognozavimas11. Ištekliai ir strategija. Kaštai ir jų mažinimo keliai įmonėse.12. Finansų išteklių valdymas.13. Organizacijos esmė, tipai.14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.15. Mažųjų ir vidutinių įmonių ir reikšmė, jų valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos. 16. Strateginiai sprendimai ir jų alternatyvos.17. Alternatyvų vertinimas ir strategijų parinkimas.18. Įmonės kaip žmonių veiklos sistemos kūrimas ir posistemių formavimas.19. Įmonės kūrimo etapų realizavimas.

20. Valdymo sprendimai įmonėje. Sprendimų medis, kriterijai ir alternatyvūs sprendimai.21. Alternatyvų įvertinimas. Sprendimų ir naudingumo teorija. 23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.22. Strategijos įgyvendinimas: strategija ir struktūros.24. Strategijos įgyvendinimas: strateginių pokyčių valdymas. 26. Darbuotojų atranka ir karjeros planavimas.27. Darbuotojų motyvavimas. Atlyginio organizavimas įm. Apsirūpinimas darbo ištekliais 28. Strategijos įgyvendinimas: Valdžios ir autoriteto sąveika.29. Valdymo stiliai jų sąveika ir valdymo kontrolės ribos.30. Darbo normavimas ir vertinimas įmonėje.32. Operatyvus svarbiausių įmonėje vykstančių procesų valdymas įvairiose įmonėse.35. Darbo procesų organizavimo ypatumai didelėse bei mažose ir vidutinėse įmonėse. Personalo vadyba.33. Darbo procesų valdymas mažose ir vidutinėse įmonėse.36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybės bruožai bei jų įtaka produktyvumui.37. Biheivioristinės (elgsenos) valdymo mokyklos esmė ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripažinimo ir skatinimo būdai ir jų vaidmuo.40. Komunikacijų vaidmuo valdyme. Komunikacijų ypatybės įvairiose įmonėse.41. Konfliktai, jų priežastys, raidos etapai bei jų sprendimo būdai.42. Organizacijos kultūra ir verslo etika. Dorovės principų taikymas vadyboje.45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esmė ir metodologijos34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese43 Krizių vadyba44. Konfliktai. Konfliktu

5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esmė ir metodologijos . Endriu strategija – ilgalaikių sprendimų apimančių visas organizacijos veiklos srities visuma.Hoffer strategija – galimų atlikti problemų išryškinimas, įvertinimas ir sprendimų jų likvidavimo priėmimas. Konkurencinės strategijos pranašumas – organizacijos. Skiriami du prognozavimo tipai: genetinis ir normatyvinis (tikslinis). Rengiant strategiją, įvertinamos organizacijos silpnybės ir stiprybės, jos išorinės galimybės ir grėsmė. Skiriamos trys strateginio valdymo proceso stadijos: strateginė analizė, strategijos formavimas, strategijos įgyvendinimasOrganizacijose turinčiose hierarchinę sistemą, vyrauja trys strateginio planavimo metodologijos: iš viršaus žemyn, iš apačios į viršų, integruota. Yra išskiriamos dar dvi strateginio valdymo metodologijos: nustatytinė ir plėtotinė, kurių kiekvieną apima tarpusavyje susijusių strategijos teorijų visumą. Nustatytinoje išskiriamos tokios strategijos teorijos klasės : pelno didinimu pagrįsta, ištekliais pagrįsta ir kultūrinė. Jos pagrindiniai pranašumai yra: kompleksiškumas, loginis nuoseklumas ir baigtumas, bendra strategijos alternatyvų lyginimo bazė, kompleksinės kontrolės galimybės, sukauptas didelis praktinis patyrimas. Sunkumai yra: ribotos prognozavimo galimybės, atsiejant strategijos kūrimo ir įgyvendinimo strategijas, naudojant formalias planavimo procedūras, trumpalaikių interesų ignoravimas. Plėtotinėje išskiriamos 4 teorijos klasės pagrįstos: išlikimu, neapibrėžtumu, derybomis, pažinimu. Pranašumai yra: lankstumas, nebūtinumas prognozuoti situaciją, galimybė visapusiškai aprėpti su žmogaus veiksniu susijusius aspektus. Sunkumai yra: nedidelė praktinio taikymo patirtis, iš anksto aprobuotų ilgalaikių strateginių projektų kai kuriose šakose būtinybė, kontrolės sudėtingumas. Abiem metodologijom būdingi ir trūkumai ir pranašumai, jų tarpusavio derinimas leidžia pasiekti efektyvesnį strateginį procesą praktikoje. Operatyvus įmonių valdymo turinys priklauso nuo įmonės veiklos įvairovės, o ją g. apibūdint skirtingai-pagal kriterijus. Statistika skirsto įmones pagal veiklas-pramonės, statyba, transportavimo, aptarnavimo sfera. Prof. S.Butkus siūlo įmones skirstyti pagal šiuos kriterijus: pagal produkto padarymo ciklą; pagal produktus; pagal technologijų rūšį; pagal veiklos elementų stacionarumą; pagal panaudojamus energijos šaltinius; pagal produktų patvarumą: Pagal prof. Butkų skiriamos 3 struktūros posistemės: 1)produkto darymo (gamybos procesas); 2)aptarnavimo (pagalbiniai cechai, pagrindinių gaminių aptarnavimas); 3)vadybos (administracijos valdymo personalas).

34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese. Gamybos proceso tobulinimas yra glaudžiai susietas su gaminio gyvavimo ciklu, tarnavimo laiku. Projektuotojams visose stadijose tenka nagrinėti aibę variantų. Todėl naudojami matematiniai metodai ir specialios programos racionaliausiems variantams priimti.Automatizuoto projektavimo sist. padeda greitai sukurti gaminio projektui reikalingus dokumentus. Automatizuota sist. geriau valdo visą įrengimų darbą, kas labai didina gamybos lankstumą. Visa darbą spartina naujos technologijos. Statybos projektas – tai planas nustatytam tikslui pasiekti kuo mažesniais ištekliais ir per tam tikrą laiką. Priem projektui įgyvendinti ir statybos procesai iš dalies vieni nuo kitų. Vykdydami statybos procesą vadovai turi kiek įmanoma laikytis laiko biudžeto. Tam geriausia priem – statybos eigos, darbų planavimas taikant tinkinio planavimo ir valdymo sistemą. Norint valdyti visą procesą reikia nuolat atsižvelgti į svarbius pokyčius, turinčius įtakos projekto tikslo įgyvendinimui. Nustatytais laiko tarpais būtina kontroliuoti statybos eigą. Norint geriau vykdyti visa procesą reikia kuo optimaliau parinkti projekto organizaciją bei nuolatos atnaujinti ir analizuoti informaciją apie visą statybos procesą.

43 Krizių vadyba . Krizių priežastys ir įmonių vertinimo metodai. Įmonių restruktūrizavimas ir bankrotas, kaip krizės įveikimo būdai.Krizių vadyba nagrinėja krizių rūšis, jų susidarymo etapus, krizių įveikimo modelius ir įmonių restruktūrizavimą.Krizė- tai atsitiktinių ar tam tikrų vystymosi procese susiformavusių veiksnių sąlygotas kritinis momentas, kuris pažeidžia normalų sistemos funkcionavimą, ir ji tada nebegali vystytis norima trajektorija. Krizės židinys dažnai yra lokalus, tačiau laiku nepastebėjus negerovių požymiai gali apimti ir visą sistemą. Susidarius krizinei situacijai, lig šiol vykdyta įmonės strategija tampa beprasmė – būtina iš esmės peržiūrėti veiksmus. Katastrofa arba bankrotas yra paskutinė krizinės situacijos stadija, reiškianti sistemos žlugimą.Pagrindinės krizės priežastys1 Nepakankama planavimo ir rinkos informacija2 Netinkama įmonės koncepcija3 Netinkamas įmonės išdėstymas4Netinkama įmonės gamybinė struktūra5Probleminis įmonės dydis6Marketingo trūkumai7Gamybos sunkumai8Aprūpinimo ir logistikos sunkumai9Personalo problemos10Investicijų sunkumai11Tyrimų ir diegimo problemos12Kapitalo trūkumas13Planavimo ir kontrolės sunkumai

44. Konfliktai. Konfliktu vad nesutarimas tarp 2 ar daugiau pusių. Pusėmis g.b. atsitiktiniai žmonės, atskira organizacija arba valstybė. Visos pusės stengiasi, kad būtų priimtas jų požiūris ir trukdo tai padaryti kitoms pusėms. Paprastai žmonės galvoja, kad ginčai susieti su pykčiu, ginčais, agresija, ir todėl jų reikia vengti. Pagal paskutines dabartines pažiūras konfliktai gali iškilti ir gerai valdomoje organizacijoje. O kartais jie ir pageidautini. Jie padeda išsiaiškinti skirtingas pažiūras, duoda papildomos inf nutarimams priimti, suaktyvina vadybinį darbą. Tuo būdu konfliktas g.b. funkcinis, didinantis organizacijos veiksmingumą, ir disfunkcinis - mažinantis jį. Išskiriami 4 pagrindiniai konfliktų tipai:5. vidinis6. asmeninis7. asmens konfliktas su grupe8. konfliktas tarp grupių.Vidinis konfliktas kyla, kai darbui keliami prieštaringi reikalavimai, kai yra žmonių nepasitenkinimas darbu, nepasitikėjimas, stresai. Asmeninis konfliktas atsiranda, kai nesutampa asmeniniai požiūriai tarp dviejų ar kelių vadovų. Asmens konfliktas su grupe kyla, kai vienas narys užima skirtingą poziciją nuo priimtos visos grupės pozicijos ir nesilaiko grupės elgesio normų. Dažniausiai pasitaiko konfliktai tarp oficialių ir neoficialių grupių. Visų rūšių konfliktų pagrindinės priež: riboti ištekliai ir jų paskirstymas, tarpusavio priklausomybė, skirtingi

tikslai, vertybių ir elgesio samprata, organizacijos valdymo struktūra, išsilavinimas, nemokėjimas bendrauti su žmonėmis, neteisinga, nelaiku pateikta informacija ir kt. Konfl spr būdai. Praktiškai konfliktams valdyti naud keli būdai, kuriuos galima suskirstyti į 2 gr:3. struktūriniai; apima reikalavimus darbui ir jų išsiaiškinimą, darbų koordinavimą ir integravimą, atlyginimo už darbą sistemą, bei bendrųjų tikslų nurodymus.4. asmeniniai – tai konflikto švelninimas, kompromisas, vengiamas vystyti konfliktą ir kt. Dorovės principų taikymas vadyboje. Etika yra žm dorovinio elgesio, normų, pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sist.. Išskiriamos atskiros etikos rūšys pagal žmonių veiklos sritis: profesinė etika - normų, reguliuojančių žmonių elgesį, visuma, priklauso atitinkamai visuomenės grupei arba tam tikrai profesijai.

1. Vadybos samprata ir turinys. Valdymo objektai, subjektai ir funkcijos.2. Ankstyvasis vadybos raidos etapas.3. Vadybos mokslo raida. Teorijos ir mokyklos. Naujausios vadybos teorijos. 4. Vadyba, valdymas ir vadovavimas. Vadybos raida Lietuvoje.6. Visuotinės kokybės vadybos ir harmoningosios plėtros esminiai principai.

7. Aplinkos ir strategijų sąveika. Alternatyvinės strategijos ir jų atranka.8. Įmonės strategijos formavimas. 9. Analizė10. Prognozavimas11. Ištekliai ir strategija. Kaštai ir jų mažinimo keliai įmonėse.12. Finansų išteklių valdymas.13. Organizacijos esmė, tipai.14. Organizacijos vizija, misija ir tikslai. Valdymas per tikslus teorijos raida.15. Mažųjų ir vidutinių įmonių ir reikšmė, jų valdymo ypatumai, metodai ir funkcijos. 16. Strateginiai sprendimai ir jų alternatyvos.17. Alternatyvų vertinimas ir strategijų parinkimas.18. Įmonės kaip žmonių veiklos sistemos kūrimas ir posistemių formavimas.19. Įmonės kūrimo etapų realizavimas.20. Valdymo sprendimai įmonėje. Sprendimų medis, kriterijai ir alternatyvūs sprendimai.21. Alternatyvų įvertinimas. Sprendimų ir naudingumo teorija. 23. Prognozavimas, planavimas ir organizavimas.22. Strategijos įgyvendinimas: strategija ir struktūros.24. Strategijos įgyvendinimas: strateginių pokyčių valdymas. 26. Darbuotojų atranka ir karjeros planavimas.27. Darbuotojų motyvavimas. Atlyginio organizavimas įm. Apsirūpinimas darbo ištekliais 28. Strategijos įgyvendinimas: Valdžios ir autoriteto sąveika.29. Valdymo stiliai jų sąveika ir valdymo kontrolės ribos.30. Darbo normavimas ir vertinimas įmonėje.32. Operatyvus svarbiausių įmonėje vykstančių procesų valdymas įvairiose įmonėse.35. Darbo procesų organizavimo ypatumai didelėse bei mažose ir vidutinėse įmonėse. Personalo vadyba.33. Darbo procesų valdymas mažose ir vidutinėse įmonėse.36. Vadovavimo stiliai ir vadovo asmenybės bruožai bei jų įtaka produktyvumui.37. Biheivioristinės (elgsenos) valdymo mokyklos esmė ir raida. Komandinis darbas ir jo ypatumai.39. Darbo normavimas ir vertinimas. Pripažinimo ir skatinimo būdai ir jų vaidmuo.40. Komunikacijų vaidmuo valdyme. Komunikacijų ypatybės įvairiose įmonėse.41. Konfliktai, jų priežastys, raidos etapai bei jų sprendimo būdai.42. Organizacijos kultūra ir verslo etika. Dorovės principų taikymas vadyboje.45. Vadovo darbo etika ir psichologija. Vadovo darbo laiko tvarkymas.5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esmė ir metodologijos34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese43 Krizių vadyba44. Konfliktai. Konfliktu

5. Strateginio ir operatyvaus valdymo esmė ir metodologijos . Endriu strategija – ilgalaikių sprendimų apimančių visas organizacijos veiklos srities visuma.Hoffer strategija – galimų atlikti problemų išryškinimas, įvertinimas ir sprendimų jų likvidavimo priėmimas. Konkurencinės strategijos pranašumas – organizacijos. Skiriami du prognozavimo tipai: genetinis ir normatyvinis (tikslinis). Rengiant strategiją, įvertinamos organizacijos silpnybės ir stiprybės, jos išorinės galimybės ir grėsmė. Skiriamos trys strateginio valdymo proceso stadijos: strateginė analizė, strategijos formavimas, strategijos įgyvendinimasOrganizacijose turinčiose hierarchinę sistemą, vyrauja trys strateginio planavimo metodologijos: iš viršaus žemyn, iš apačios į viršų, integruota. Yra išskiriamos dar dvi strateginio valdymo metodologijos: nustatytinė ir plėtotinė, kurių kiekvieną apima tarpusavyje susijusių strategijos teorijų visumą. Nustatytinoje išskiriamos tokios strategijos teorijos klasės : pelno didinimu pagrįsta, ištekliais pagrįsta ir kultūrinė. Jos pagrindiniai pranašumai yra: kompleksiškumas, loginis nuoseklumas ir baigtumas, bendra strategijos alternatyvų lyginimo bazė, kompleksinės kontrolės galimybės, sukauptas didelis praktinis patyrimas. Sunkumai yra: ribotos prognozavimo galimybės, atsiejant strategijos kūrimo ir įgyvendinimo strategijas, naudojant formalias planavimo procedūras, trumpalaikių interesų ignoravimas. Plėtotinėje išskiriamos 4 teorijos klasės pagrįstos: išlikimu, neapibrėžtumu, derybomis, pažinimu. Pranašumai yra: lankstumas, nebūtinumas prognozuoti situaciją, galimybė visapusiškai aprėpti su žmogaus veiksniu susijusius aspektus. Sunkumai yra: nedidelė praktinio taikymo patirtis, iš anksto aprobuotų ilgalaikių strateginių projektų kai kuriose šakose būtinybė, kontrolės sudėtingumas. Abiem metodologijom būdingi ir trūkumai ir pranašumai, jų tarpusavio derinimas leidžia pasiekti efektyvesnį strateginį procesą praktikoje. Operatyvus įmonių valdymo turinys priklauso nuo įmonės veiklos įvairovės, o ją g. apibūdint skirtingai-pagal kriterijus. Statistika skirsto įmones pagal veiklas-pramonės, statyba, transportavimo, aptarnavimo sfera. Prof. S.Butkus siūlo įmones skirstyti pagal šiuos kriterijus: pagal produkto padarymo ciklą; pagal produktus; pagal technologijų rūšį; pagal veiklos elementų stacionarumą; pagal panaudojamus energijos šaltinius; pagal produktų patvarumą: Pagal prof. Butkų skiriamos 3 struktūros posistemės: 1)produkto darymo (gamybos procesas); 2)aptarnavimo (pagalbiniai cechai, pagrindinių gaminių aptarnavimas); 3)vadybos (administracijos valdymo personalas).

34 produkto darymo proceso valdymo ypatumai gamybinese imonese. Gamybos proceso tobulinimas yra glaudžiai susietas su gaminio gyvavimo ciklu, tarnavimo laiku. Projektuotojams visose stadijose tenka nagrinėti aibę variantų. Todėl naudojami matematiniai metodai ir specialios programos racionaliausiems variantams priimti.Automatizuoto projektavimo sist. padeda greitai sukurti gaminio projektui reikalingus dokumentus. Automatizuota sist. geriau valdo visą įrengimų darbą, kas labai didina gamybos lankstumą. Visa darbą spartina naujos technologijos. Statybos projektas – tai planas nustatytam tikslui pasiekti kuo mažesniais ištekliais ir per tam tikrą laiką. Priem projektui įgyvendinti ir statybos procesai iš dalies vieni nuo kitų. Vykdydami statybos procesą vadovai turi kiek įmanoma laikytis laiko biudžeto. Tam geriausia priem – statybos eigos, darbų planavimas taikant tinkinio planavimo ir valdymo sistemą. Norint valdyti visą procesą reikia nuolat atsižvelgti į svarbius pokyčius, turinčius įtakos projekto tikslo įgyvendinimui. Nustatytais laiko tarpais būtina kontroliuoti statybos eigą. Norint geriau vykdyti visa procesą reikia kuo optimaliau parinkti projekto organizaciją bei nuolatos atnaujinti ir analizuoti informaciją apie visą statybos procesą.

43 Krizių vadyba . Krizių priežastys ir įmonių vertinimo metodai. Įmonių restruktūrizavimas ir bankrotas, kaip krizės įveikimo būdai.Krizių vadyba nagrinėja krizių rūšis, jų susidarymo etapus, krizių įveikimo modelius ir įmonių restruktūrizavimą.Krizė- tai atsitiktinių ar tam tikrų vystymosi procese susiformavusių veiksnių sąlygotas kritinis momentas, kuris pažeidžia normalų sistemos funkcionavimą, ir ji tada nebegali vystytis norima trajektorija. Krizės židinys dažnai yra lokalus, tačiau laiku nepastebėjus negerovių požymiai gali apimti ir visą sistemą. Susidarius krizinei situacijai, lig šiol vykdyta įmonės strategija tampa beprasmė – būtina iš esmės peržiūrėti veiksmus. Katastrofa arba bankrotas yra paskutinė krizinės situacijos stadija, reiškianti sistemos žlugimą.Pagrindinės krizės priežastys1 Nepakankama planavimo ir rinkos informacija2 Netinkama įmonės koncepcija3 Netinkamas įmonės išdėstymas

4Netinkama įmonės gamybinė struktūra5Probleminis įmonės dydis6Marketingo trūkumai7Gamybos sunkumai8Aprūpinimo ir logistikos sunkumai9Personalo problemos10Investicijų sunkumai11Tyrimų ir diegimo problemos12Kapitalo trūkumas13Planavimo ir kontrolės sunkumai

44. Konfliktai. Konfliktu vad nesutarimas tarp 2 ar daugiau pusių. Pusėmis g.b. atsitiktiniai žmonės, atskira organizacija arba valstybė. Visos pusės stengiasi, kad būtų priimtas jų požiūris ir trukdo tai padaryti kitoms pusėms. Paprastai žmonės galvoja, kad ginčai susieti su pykčiu, ginčais, agresija, ir todėl jų reikia vengti. Pagal paskutines dabartines pažiūras konfliktai gali iškilti ir gerai valdomoje organizacijoje. O kartais jie ir pageidautini. Jie padeda išsiaiškinti skirtingas pažiūras, duoda papildomos inf nutarimams priimti, suaktyvina vadybinį darbą. Tuo būdu konfliktas g.b. funkcinis, didinantis organizacijos veiksmingumą, ir disfunkcinis - mažinantis jį. Išskiriami 4 pagrindiniai konfliktų tipai:9. vidinis10. asmeninis11. asmens konfliktas su grupe12. konfliktas tarp grupių.Vidinis konfliktas kyla, kai darbui keliami prieštaringi reikalavimai, kai yra žmonių nepasitenkinimas darbu, nepasitikėjimas, stresai. Asmeninis konfliktas atsiranda, kai nesutampa asmeniniai požiūriai tarp dviejų ar kelių vadovų. Asmens konfliktas su grupe kyla, kai vienas narys užima skirtingą poziciją nuo priimtos visos grupės pozicijos ir nesilaiko grupės elgesio normų. Dažniausiai pasitaiko konfliktai tarp oficialių ir neoficialių grupių. Visų rūšių konfliktų pagrindinės priež: riboti ištekliai ir jų paskirstymas, tarpusavio priklausomybė, skirtingi tikslai, vertybių ir elgesio samprata, organizacijos valdymo struktūra, išsilavinimas, nemokėjimas bendrauti su žmonėmis, neteisinga, nelaiku pateikta informacija ir kt. Konfl spr būdai. Praktiškai konfliktams valdyti naud keli būdai, kuriuos galima suskirstyti į 2 gr:5. struktūriniai; apima reikalavimus darbui ir jų išsiaiškinimą, darbų koordinavimą ir integravimą, atlyginimo už darbą sistemą, bei bendrųjų tikslų nurodymus.6. asmeniniai – tai konflikto švelninimas, kompromisas, vengiamas vystyti konfliktą ir kt. Dorovės principų taikymas vadyboje. Etika yra žm dorovinio elgesio, normų, pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sist.. Išskiriamos atskiros etikos rūšys pagal žmonių veiklos sritis: profesinė etika - normų, reguliuojančių žmonių elgesį, visuma, priklauso atitinkamai visuomenės grupei arba tam tikrai profesijai.