teises teorijos konspektas (1) issamus

8/16/2019 Teises Teorijos Konspektas (1) Issamus

1/39

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika

1.1.Teisės teorijos objektas ir metodas. TT objektas yra T kaip žm tarpusavio santykių socializavimo ir humanizavim priemonė. Todėl čia pirmiausia siekiama pažinti, kodėl žm kuria tokį savo elgesį norminantį įrankį kaip T, kas lemia io įrank pob!dį, turinio permainas, kodėl įvairių epochų ir įvairių tautų T yra vis kitokia ir t.t. TT metodas " tai sistema b!dų ir priemonkuriais TT tiria soc interesų trans#ormavimosi į teisin$ tvark% veiksnius ir s%lygas.

T, kaip ir kiti visuomenės mokslai kelia sau & uždavinius' () nustatyti soc tikrovės #aktus ir reikinius, jų savybes* +) ju paaikinti* &) įvertinti tiriam% tikrov$ jos naudingumo ar grėsmingumo žm teisių saugai poži!riu. amtos moksluose svarb!s pirm+. -oc.moksluose objektas " žm interesai, virstantys soc tvarka. i ne objektyvi duotybė, o žm k!rinys, skirtas garantuoti jų T. /tvarka g.b.keičiama žm nuoži!ra. Taigi soc.mokslams prisideda ir & uždavinys 0 įvertinti tas vsm0inio elgesio taisykles pagal kurito meto vsm gamina vartojam%sias vertes. 1m tarpusavio bendradarbiavimo b!tinybė kyla i to, kad kiekvienas žm yra kult!rik

nepakankamas " objektyviai nepajėgia susikurti, pasigaminti visų jo T saugai b!tinų reikmenų. 2ad vyktų abipusis paslauteikimas, bendradarbiavimas turi remtis lygiaverčiais mainais. 1m itaip elgiantis mainų lygiavertikumo principstandartizuojasi, virsta nauja socialine tikrove. /itaip ekonominė tikrovė trans#ormuojasi į teisin$ tikrov$, kad ios padedama tap#unkcionali, visuotinai privaloma. 2ita vertus vsm0ėje gali #ormuotis valdžios ir pavaldumo santykiai, kuriems isigimus, vsm0itvarka remiasi ne alių lygiateisikumu, o jėga. T tampa stipriojo interesas. 3!tent dėl io prietaringumo T vaidmuo nėvienareikmis.

Taigi objekto atžvilgiu TT " mokslas, tiriantis vsm0ės soc.strukt!r%, soc.jėgų santykį ir kitus sociokult!rinius veiksniu#ormuojančius, keičiančius vyraujanči% T samprat% kaip visiems T mokslams bendr% metodologinį pagrind%* t.p.bendrųjų T s%vokaparat%, darantį T samprat% praktikai #0li%, pajėgi% metodologikai, vertybikai vadovauti akinių T mokslų tyrimams vertinimams. TT " tai mokslas, tiriantis žm interesus siekiant nustatyti tokį žm tarpusavio elgesį, kad jis garantuotų normin

poži!riu vienod% tų interesų apsaug% ir įgyvendinim%. TT tiria ne teisės dėsningumus, o soc.mechanizmus, kaip ir kodėl soc.žinteresai virsta t.t vertybinės orientacijos teisės samprata, o i atitinkamomis T4. 3endriausiu poži!riu TT tiria teis$ ir valstyb$

pradžių kaip žm viepatavimo, vėliau kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvėje priemones.

1.2.Mokslinio metodo samprata. 5etodas " reikia pažinimo arba tyrimo keli%. 5okslo objektas atsako į klausim%, mokslas tiria, o metodas " kaip ir kokiu b!du tas objektas tiriamas. 5okslinio pažinimo metodai yra svarb!s ir tuo, kad jie parodkaip įgyjamos ir patikrinamos žinios. 4uo metodų pob!džio priklauso turimų žinių patikimumas, žinojimo s%moningumamokslinės pažangos greitis, kokybė. 6ienų metodų perkėlimas į kitus mokslus lemia kokybikai nauj% tų mokslų pažang% ar nnaujas disciplinas. Tyrimo objektas mokslus skiria, o metodai 0 vienija. 7ažinimo ir veiklos metodų įvaldymas yra svarbi ne tkiekvieno mokslo, bet ir kiekvieno pro#esinio bei apskritai kvali#ikuoto isilavinimo dalis, lemianti to isilavinimo kokyb$, nmetodai didina intelektines, pažintines žm galias. 5etodas " tai ta pati teorija, tik i vidaus vienos ar kelių pagrindų s%voksuorganizuota į sistem% ir naudojama naujoms žinioms gauti arba jau gautoms patikrinti. 3!dama sukurta, teorija toliau atlieka jmokslinio metodo #unkcij% " ja remiantis gaminamos, pagrindžiamos, sisteminamos naujos žinios.

1.3. TT naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Filosofinis metodas. Tai toks metodas, kuris siekiaatskleisti teisės speci#ik% nustatant teisės viet% 1T8 ir įgyvendinimo priemonių sistemoje. 9iloso#ija, suteikdama m%stymsistemos #orm%, teikia galimybių tyrinėti ne atskirus #aktus, s%vokas, o procesus " #aktų tarpusavio s%veik%, kokybės pokyčiuatskleisti iuos procesus lemiančias vidines ir iorines priežastis. Todėl aikinant T #iloso#iniu poži!riu neužtenka pasakyti, kad yra elgesio taisyklė, reikalinga atskleisti ir jos turinį. :ėl savo konkrečios #ormos #iloso#inis metodas yra dialektinis istorinmetodas. is padeda suvokti T kaip dinamik% ir su visa soc.tikrove susijusi reikinį. /iam metodui b!dinga' () raidos arbevoliucijos idėja ;tai reikia, kad į T reikia ži!rėti kaip į istorinį reikinį, nes tai nuolat kintantis procesas, kuri yra pastovi tik tukad ji yra vsm0inė tvarka)* +) tiesos konkretumas ;kiekviena mokslinė tiesa visada istorika ir dėl to yra konkreti. Tiesa ilieka tatžvilgiu tų #aktų ir aplinkybių, kuriais remiantis buvo nustatyta. 2itaip sakant tiriama ne apskritai T, o konkrečios epochos ir aliT)* &) mokslinės analizės visapusikumas ;T, jos raida t.b. tiriamos visapusikai, atsižvelgiant į kitus tos epochos soc.reikinius. to reikia tirti ne tik iorinius


2/39

susilaukia nepasitenkinimo ir kritikos. /is procesas susideda i & dalių' galiojančios T kritikos ir neigimo* T idealizavimo* si!lym priemonių ir b!dų kaip geidžiamos T vizij% paversti galiojančia T ir praktiniu žm elgesiu.

Psichologiniai metodai. ų panaudojimas T tyrimams yra santykikai neplatus. ie dažn naudojami taikant T. 7sichologinityrimai yra svarb!s nusikaltėlių resocializacijos atvejais.

Kompleksinis jurisprudencijos metodas. /iuolaikinėje jurisprudencijoje vyrauja poži!ris, kad T tyrimams tb naudojamkompleksinis metodas, apimantis visus metodus, kurie tik konkrečiu atveju gali b!ti panaudojami. Tuo pagrindu kritikuojamvadinamosios vienpusės teorijos, kurios T tyrim% siekia grįsti kuriuo nors vienu r!ies metodu.

4ors teisės mokslas naudojasi visais minėtais metodais, bet konkrečiu laiku konkrečioje alyje ilgiau ar trumpiau vyraukuris nors vienas i jų, nelygu kuri to meto mokslo tyrimų kryptis yra pagrinde. /itaip vyksta periodika ių metodų tarpusavkonkurencija, kaitaliojimasis vietomis populiarumo poži!riu.

T mokslo strukt!ra. T mokslai skirstomi į & grupes'() 3endrieji T mokslai 0 TT, T istorija, politinių ir teisinių teorijų istorija, lyginamoji T, T sociologija. /ie mokslai tir

bendruosius T požymius 0 T samprat%, jos istorin$ raid%, T poveikio vsm0iniams santykiams veiksmingum%, tapačius skiriamuosius įv.alių teisinių sistemų požymius, padeda įv.alių teisinėms sistemoms keistis k!rybine patirtimi.

+) /akiniai T mokslai " 2T, >T, santuokos ir eimos T, 9T, 8T, 3T, darbo T, žemės T, >7T, 37T, 87T, taprtautinė T ir kt. /mokslai sprendžia techninius konkrečios teisinio reguliavimo srities klausimus.

&) T #iloso#ija, T sociologija, ekologinė T, kriminalistika, teismo medicina ir kt. /ios disciplinos atsirado pritaikius #iloso#ijomedicinos ir kt mokslų metodus spr$sti įv.teisinio reguliavimo, jo soc.veiksmingumo, teisingumo vykdymo problemas.

Talkindama T mokslams TT atlieka & #0jas' metodologin$, analitin$ ir prognostin$ ;kontruktyviaj%).5etodologinė. TT tiria visa tai, kas yra bendra ir vienodai reikminga visiems akiniams T mokslams, t.y. T samprata, j

technologizuojantis bendrųjų T s%vokų aparatas, kuriuo remiasi pats teisinis m%stymas " kuriamas žmonių elgesio teisinis modelvykdomas teisingumas, organizuojama žm.teisių apsauga ir įgyvendinimas. 2urdama ias priemones, TT tampa bendr%ja T moksmetodologija.TT apibendrina akinių T mokslų rezultatus, T samprata pagrindžia bendr% vertybin$ teisinio reguliavimo kryptį.

8nalitinė ;pažintinė). 6ykdo tirdama vsm0ėje vykstančius soc.procesus, siekdama suvokti kaip ir kokiomis priemonėmis t procesai t.b. reguliuojami, kad kuo veiksmingiau b!tų apsaugomos ir įgyvendinamos žm.teisės.

7rognostinė. i pažintinės #0jos t$sinys. ?emdamasi atlikta teisinio reguliavimo veiksmingumo analize, TT #ormuluoja naujteisines idėjas " si!lymus, kaip toliau plėtoti ir tobulinti teisinio reguliavimo priemones " T4 ir metodus, padeda numatysoc.tvarkos plėtojimo tendencijas.

1..Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. -mėlio laikrodžio pavidalas, t.y. & stadijos " vientiso poži!rio, visumsuskaidymo į dalis ir suskaidytos visumos vientisumo stadijos. 8kademinės T studijos pirmiausia prasideda bendraisiais teoriniaT mokslais " TT' i pradžių svarbu vienu žvilgsniu, bendraisiais bruožias aprėpti vis% t% mokslinio pažinimo sritį, kuri vadinasi mokslu, atskleisti to mokslo speci#ik%, jo taikomus pažinimo metodus, atriboti T moksl% nuo kitų gretutinių. Todėl ioje stadijo

pažintis su T prasideda ir apsiriboja bendr%ja T samprata, istorine jos raida, bendraisiais teisinio ir apskritai mokslinio pažinimmetodais, bendrųjų teisinio m%stymo s%vokų sistema. Toliau gilinantis į teis$, prireikia ia vientis% teisės samprat% " abstrakč

bendryb$, konkretinti, aikintis, kaip ji reikiasi, tampa konkreti konkrečiose teisinio reguliavimo srityse atsižvelgiantreguliuojamų soc santykių speci#ik%. Todėl bendrasis T pažinimas skyla į atskiras T sampratos reikimosi #ormas " į akinius mokslus, kur bendroji T samprata virsta civiline, administracine, baudžiam%ja ar kita akine T samprata. @ia studijuojama konkrįvairių teisinio reguliavimo akų teisinė technika, kuri padeda praktikai įgyvendinti T samprat% atsižvelgiant į konkrečios teisin

reguliavimo srities speci#ik%.1.!.T mokslo speci"ika. 2ad is vientisos T sampratos isikristalizavimas į akines T sampratas netaptų kli!timi teisės akom pasinaudoti viena kitos paslaugomis ir nelėtintų bendros teisės mokslo pažangos, b!tina vėl grįžti prie T kaip visumos, tik jau dabne kaip prie abstrakčios, o kaip prie konkrečios visumos, praturtintos konkrečių T akų speci#ikos imanymu. 3endroji T sampradabar jau yra papildyta, sukonkretinta akinėmis T sampratomis ir dėl to yra konkreti bendrybė. :i#erenciacija pagilinama nauintegracija, vėl pabrėžiant ne tik kuo T akos skiriasi viena nuo kitos, bet ir kuo sutampa. 4aujai gauta in#o apie T akų skirtumvėl i naujo suvedama į sistem%, vėl mezgami analizės nutraukti ryiai tarp T mokslų, atkuriamas vidinis jų vieningumas. integracijos ir di#erenciacijos pusiausvyros atk!rimas garantuoja T studijų konkretum%, gilum% ir vienpusį apibrėžtum%. Taiakademinės T studijos pradedamos T kaip abstrakčia visuma, o i vėliau suskaidoma į konkrečias, kur jau vėl grįžtama prie T kavisumos, tik jau prie konkrečios, kur jau aikiai suvokiama ne tik kuo akiniai teisės mokslai skiriasi vienas nuo kito, bet ir kuo jsutampa, kaip viena T aka yra papildoma, sustiprinama s%veikos su kitos T akos normomis.

1.#. TT metodolo$inė reik%mė specialiems teisės mokslams. TT čia suprantama kaip pozityviosios T ir specialiųjų T moks bendroji metodologija. 8tsižvelgiant į i% euristin$ TT #0j% specialiųjų teisės mokslų atžvilgiu, TT nėra vien apraomasis ar

paskos specialiesiems teisės mokslams sekantis mokslas. ei itaip b!tų, TT neivengiamai atsiliktų nuo specialiųjų teisės moksTik #ormuluodama iuolaikin$ moksliniu metodu grindžiam% teisės samprat%, ja nuosekliai remdamasi, TT ir gali ilikti specialiųteisės mokslų priekyje, atlikti savo metodologin$ #0j%, prisidėti prie jų pažangos. 2ad T sampratos mokslikumui b!tų sumažinneigiamo subjektyvizmo įtaka, TT mėgina j% #ormuoti dedukcijos metodu " traktuoti bendrųjų T s%vokų turinį kaip T sampratiplėtojim%, sukonkretinim% konkrečiu T veikimo situacijų atžvilgiu. 7ripažinimas T principams tokio pat imperatyvumo kaipteisės normoms lemia tai, kad pozityvioji teisė tampa vis labiau m%stančia, iekančia įtikinamesnės savo sprendimargumentacijos. Tai įpareigoja TT plėtotis kaip tokių paiekų, sprendimų s%moningumo, teisinio m%stymo tikslumo, Batrumodidinimo metodologij%.

1.&. 'iuolaikinės teisininko kvali"ikacijos ypatumai. eigu T tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos poži!riu pirmumteikiamas ne teisingumui, o teisėtumui. A teisėtumo primatu grindžiamas teisininko kvali#ikacija reikia teisink% legist%, i kurreikalaujama gerai imanyti įstatymus, jų taikymo proced!ras, tiksliai juos taikyti. Todėl teisininko legisto kvali#ikacija " t#aktikai daugiau ar mažiau pasyvaus vykdytojo kvali#ikacija.


3/39

3et jei ne T taikoma prie įstatymo, o įstatymas prie T, tai pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumakuris privalomas ne tik įstatymų vykdytojams bet ir jų leidėjams. ?eikalaujama kurti kurti teisinius įstatymus ir tik tokių įstatymlaikytis ir juos vykdyti. Tai įpareigoja teisininkus b!ti ir teisėjais " ne tik imanyti, aikinti ir taikyti įstatymus, bet ir vertinti juosutikimo su konstitucija atžvilgiu. 8pie teisingum% sprendžiama ne tik įstatymų vykdymo, bet ir jų k!rybos stadijoje. Tokiokvali#ikacijos teisininkas susiduria su problemomis, kai jam reikia priimti teisinį sprendim% dėl socialinės situacijos, kuri nėaprayta įstatymuose. 3e to, demokratinėje vsm0je teisininkui tenka dalyvauti rengiant ar vertinant įvairių teisės aktų projektuTodėl tokio teisininko isilavinimui sunku isitekti vien teisės moksluose* jam reikia imanyti ir gretutinius socialinį procestiriančius mokslus. am reikia priimti sprendimus dėl įvairių soc vertybių. A tai įmanoma tik suvokiant tas vertybes. Teisininkkvali#ikacijos kokybė " tai ne tik jo paties asmeninis reikalas. Tai ir visos visuomenės turtas, nes nuo jos labai priklauso visteisinės sistemos soc veiksmingumas' ta sistema veiks taip, kokios kvali#ikacijos teisininkai j% diegs.

2 tema. Teisės samprata kaip teisės mokslų (vairovės vienovė2.1.T sampratos teorinė ir praktinė reik%mė.-varbiausia sukurti teisės samprat%, kuri užtikrintų iuolaikinių T mokslų metodologinį, vertybinį vientisum%. Toki

sampratos b!tinybė kildinama i praktinio reikalo pažinti galiojanči% T, jos laikytis, taikyti j% praktikai, prognozuoti jos raid6isiems įstatymams bendra esmė " T samprata, kuri, reikdamasi įv.įstatymais, kartu visuose įstatymuose ilieka ta pati, daro juesmės poži!riu tapačius. i " įstatymų įvairovės vienovė. 7ažindami kas yra teisė, kartu pažįstame, kas yra esmingiausia stabiliausia kiekviename ir visuose įstatymuose. T samprata yra pagrindinė jurisprudencijos s%voka, taigi jei ji bus neaikneaikios vertės bus ir pats T mokslas. T terminas nėra vienareikmis, tačiau svabiausia pabrėžti, kad T " tai soc interesa

paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, skirta norminti žm elgesį, derinti prieingus interesus.2.2.Teisės sampratos santykis su politinio re)imo tipu. 4e kiekvienoje vsm0je vienodai jaučiamas T sampratos poreik

Totalitariniams režimams T samprata tarsi nereikalinga, nes T praktika čia remiasi tik įstatymu, o įstatymas " valdančios jėgovalia. 4eatsitiktinai tarybinės TT vadovėliuose daugiausia kalbėta ne apie T samprat%, o apie Bteisės kilm$C, pagrindines kategorijas, kurioms T orientuojama į imperatyvų įstatymo normų taikym%. A tokį taikym% aptarnauti siekiančiai TT daugelteorinių klausimų svarstymas nėra b!tinas, nes praktikai nereikmingas.

T sampratos poreikis irykėja tik demokratinės vsm0ės teisės praktikoje, nes čia daugeliu atvejų reikia remtis ne tik įstatym bet ir teise. @ia pripažįstama ir precedento T, besiremianti ir bendraisiais T principais, didesnis paties teismo savarankikumįgyvendinant teisingum%, vykdoma konstitucinė ir administracinė įstatymų ir kitų T aktų teisėtumo kontrolė. T ekvivalentu tad

bent #ormaliai pripažįstama konstitucija, laikant j% teisiniu įstatymu. 2onstitucijai visi įstatymai turi paklusti ne tik dėl to, kadturi aukčiausi% juridin$ gali%, bet ir dėl to, kad ji įk!nija teis$ " tautos vali%, privalom% ne tik piliečiams, bet ir pačiam įstatymleidėjui. 6adinasi, jeigu pretenduojame į demokratin$ vsm0$, tai tradicinis klausimas " kas yra teisė " nustoja b!ti #ormalus.

2.3. Teisė kaip procesas* 3 teisinės b+ties ly$menys.(.Teisinės idėjos " tai pageidaujamo soc. santykių modelio vaizdiniai. T čia egzistuoja žm s%monėje kaip idėja, b!simo elgesgalimybė. @ia dar nėra teisės kaip jėgos, galinčios daryti realų poveikį praktiniam žm.elgesiui.+. TN " Tai tas pats idėjinis elgesio taisyklės projektas ;modelis), tik jau o#icialiai valstybės paskelbtas, suvienytas su valstyb

prievarta ir dėl to tap$s visuotinai privaloma elgesio taisykle, pajėgia daryti tiesioginį poveikį žm.elgesiui, jį normuoti, valdykreipti įstatymų ledėjui norima linkme.

&. Teisiniai santykiai tai teisės normų #ormuluojami leidimai, virt$ praktiniu žm elgesiu ;teisiniais santykiais).7irmasis teisinės b!ties lygmuo užtikrina teisės s!moningum!, antrasis " to s%moningumo normin" po#$d" ir pri%alomum

trečiasis " praktinį jos #unkcionalum% ;realum!).Teis$ kaip interesų juridizavim% galima pavaizduoti #ormule' psichologinė, ekonominė, politinė ir kita žm b!tis ;soc.interesa

DE teisinė b!tis ;teisinės idėjos 0E T40Eteisiniai santykiai)DE soc.interesų įsik!nijimas visuotinai provalomu žm elgesiu. 8tsekkaip atsiranda T4, tai suvokti jos judėjim% ia #omule. udėjimas vyksta abiem kryptim, nes T kaip procesas cirkuliuoja ir užtikrinuolatinį T atsinaujinim%, priderinim% prie istorikai besikeičiančių 1T8 ir įgyvendinimo poreikių.

& ontologinius T lygmenis integruojanti T de#inicija' T " tai humanistinė idėja ;įsis%moninti žm interesai), paversta visuotin privalomo elgesio taisykle ;T4), o galiausiai " žm.elgesio realybe ;teisiniais santykiais).

T esmės suvokimas kaip triados svarbus dar ir tuo, kad jis tampa metodologiniu pagrindu klasi#ikuoti įv.teisės samprataįveikti TT kursų strukt!ros eklektikum%, kai manoma jog ta strukt!ra nėra niekuo determinuota. /ie & lygmenys 0 tai pirmin#undamentinės T kategorijos, lemiančios visų teisių kategorijų login$ viet%.

2.. Teisės kaip kult+ros rei%kinys. T yra ne tik procesas, bet ir kult!ros reikinys. 2ult!ra " tai žm k!ryba, o k!ryba t

dvasios reikimasis regimais pavidalais ;praktiniame žm elgesyje, suteikiant iam teisinį pavidal%). T yra kult!ros reikinys, kadžmogaus k!rinys. A juo b!dama, ji prasideda ir turi prasidėti nuo žm s%monės " idėjinio #$simo soc. santyki& mode%ai'dini&.Teisės nelaiko kult!ros reikiniu tik dvi teisės sampratos' teologinė ir ontologinė prigimtinės teisės kryptys, kur teigiamkad teisė :ievo arba gamtos duotybė žm.

2.!. T ir valstybės, T ir politikos santykis . T ir valstybės santykis priklauso kam skiriamas pirmumas " T ar valstybe 4ormatyvistine t samprata " pirmumas skiriamas valstybei. 7ilietinė t samprata " teisės altinį sudaro #endrosios (m. %erty#ėeg'istuojan*ios auk+*iau nei %alsty#ė, pagal jas žm. sudaro tarpusavio sutartis ir normina jomis savo elgesį 0 teisė pirmiau %alsty#,. -ociologinė t samprata teis$ kildina i realiai susiklosčiusių soc santykių, teisė ir valstybė yra t p lygmenyje, egzistuojavertybinė pusiausvyra, nes teis$ #ormuoja tiek valstybė, tiek žm. santykiai. 2adangi demokratinių valstybių teisinė sistemorientuota į pilietin$ teisės samprat% ir teisin$ valstyb$, tai pirmumas atiduodamas teisei

2.#. alstybė kaip teisės kate$orija. 6alstybė, kiek ji susijusi su politinės valdžios k!rimu ir org0vimu, pirmiausia y politologijos kategorija ir turi t.t.autonomikum% teisės atžvilgiu. Tačiau is atsiribojimas nėra didelis, nes valstybė yra ne t


4/39

politologijos, bet ir T kategorija. 3!tent i valstybės ateina tokie esminiai teisės požymiais kaip visuotinis jos imepraty privalomumas ir jo garantavimas legalios prievartos priemonėmis. Taip valstybė įeina į teisės esm$ ir jos atžvilgiu įsiprasmina ka1T įgyvendinimo org0ja

3 tema. Teisės sampratų (vairovė

3.1. Teisės sampratos, jų metodolo$inės prielaidos, pa$rindiniai tei$iniai. 7rocesas yra ne tik pati T, bet ir jos suvokimaTai liudija T sampratų įvairovė. 6ieniems T buvo tas pats, kas T40ų, su#ormuluotų teisiniuose tekstuose, rinkinys arba teisėjų

pareig!nų #aktikai priimtų sprendimų rinkinys, kitiems T yra tas pats, kas ir žm psichiniai igyvenimai, dar kitiems T0 tai rinkinT4, kurios atsiranda i vienaip ar kitaip suprantamos žm prigimties. Fstorijoje egzistavusias T sampratas galima suskirstyti į

pagrindines idėjines kryptis " po'ity%istin, ir nepo'ity%istin,. 4epozityvistinė yra labiausiai di#erencijuota ir jos itakos siek

antik%, viduramžius ir naujuosius laikus. 4epozityvistinė teisės samprata siekė suvokti T kaip turining% reikinį. /is poži!r pirmiausia #ormavosi aikinantis teisės altinį.Teisės sampratų di"erenciacija pa$al teisės %altin('8) T teologinė teorija " tai istorikai pirmoji T samprata, kuri teigia, kad T yra ne žmogaus, o dievikojo intereso pavertimelgesio taisykle. /i paži!ra atsirado i teisėje slypinčio socialumo misti#ikacijos, t.y. mėginimo nežemikomis priežastim

paaikinti žemikus dalykus " teisės propaguojamos sugyvenimo vertybės kilm$. T " ne žmonių k!rinys, o dievų dovana, skir pačiam egoistikam žm socializuoti, jo egoizmui velninti, sulaikyti ji nuo nuodėmės, į kuri% žm kreipia tas pats jo egoizmas.3) Prigimtines TT 0 tai doktrina, liudijanti metodologinį teisinės minties pos!kį nuo teocentrizmo prie antropocentrizmo. T

jurisprudencijos isivadavimo i teologijos b!das, perkeliant teisės altinį i dievo valios į žmogų, į jo prigimtį, jo egzistenciniinteresus, kartu isaugant objektyvistinį poži!rį į teisės altinį. 7rigimtinei teisei pirmiausia rupėjo ne kokia T yra, o kokia ji tu

b!ti. Todėl prigimtinės TT visada siekė #ormuluoti ir pagrįsti teisės idealus, diskvali#ikuoti amorali% teis$, kovoti dėl teisingos T.altinis0 žm prigimtis. T nepriklauso nuo žm valios, siejama su tais interesais, kurie slypi prigimtyje' gyvybė, sveikata, oruma-enovės raikijoje, ?omoje, ?enesanse, po 8ntrojo pasaulinio. 1m kuriamos teisės idealas. Teisė nėra tikslinės veiklos ideala

4at!ralistinės ir virgamtinės doktrinos. G6FF a pab. 7rigimtines teisės principai susilaukė konstitucinio pripažinimo ir įtvirtinim7irmiausia jie buvo juridizuoti 86 nepriklausomybės deklaracijoje (HHI, vėliau " 7ranc!zijos B1m ir piliečių teisių deklaracijoj(HJK, (KK+m. L? 2onst 1T taip pat pripažino prigimtinėmis ;(Jstr.)>) Teisinis po'ity%i'mas " tai GFG a. 7r. Teisinė ideologija, pagrįsta valstybės vaidmens teisėje iauktinimu. i nesusi#ormavovientis% mokykl%. Fliko dviejų skirtingų versijų teisinis pozityvizmas' anglosaksų ir kontinentinis. 3!dingi požymiai' () T " tvisuma valstybės sukurtų visuotinai privalomų elgesio taisyklių, garantuotų valstybės prievarta* +) T griežtai skiriama nuo moral

" net ir amorali T nenustoja buvusi įpareigojanti, kol nėra įstatymų leidėjų panaikinta* &) T problema keičiama įstatymo problemakiekvienas įstatymas yra teisinis, nes nėra įstatymo, kuris neturėtų T4, todėl viskas, k% valstybė sukuria kaip visuotinai privalomelgesio taisykl$, ir yra T, teisingumas čia nelaikomas teisės kategorija* =) teisinio pozityvizmo objektas nėra ir T soc kilmės beiistorinio turinio klausimas, tiriama #orma, neiekant turinio.

Normaty%istinė teisės samprata. 9iloso#iniu poži!riu itakomis normatyvizmas orientuotas į neokantizm% ir teis pozityvizm%. 2antizmo įtaka čia reikiasi tuo, kad pagrindine prielaida laikomas jau minėtas b!ties ir privalomumo skyrima jurisprudencija siejama su grynojo privalomumo tyrinėjimu, įvaldymu* taip pat postuluojama, kad pažinimo metodas kur pažinimo objekt% ir kad tokio metodo paieka ir naudojimas privalo b!ti jurisprudencijos speci#ika.

Nepo'ity%istinė teisės samprata. 2ritikuojant teisinio pozityvizmo vienpusikum%, #ormavosi nepozityvistinė T samprasiekusi atsižvelgti ir į T turinį. os principai yra padar$ ir toliau tebedaro vienoki% ar kitoki% įtak% visoms nepozityvistinės sampratos versijoms. -varbiausia jų idėja " tirti T ir turinio poži!riu, sieti j% su istoriniais žm interesais.

Teisės sampratų di"erenciacija pa$al teisės kildinim- i% jė$os persvara $arantuoto intereso*8) -. umplo%i*iaus prie%artos teorija " viena i seniausių TT, nes atitinka istorikai pirm%j% T raidos stadij%, kai T galėjo b!ti stipriojo T. % antikoje suk!rė graikų #iloso#ai so#istai, T kildin$ i jėgos. 4aujomis s%lygomis i% teorij% plėtojo L. umplovičiu6ie%j% valdži%, valstyb$ ir T jis kildino i to #akto, kad vienos gentys užkariavusios kitas, savo interes% smurtu pavertusi

pralaimėjusiųjų elgesio taisykle. 7ati valstybė atsiradusi kaip org0a, reikalinga valdyti nugalėtuosius. 6alstybė ir T " organizacinės priemonės įgyvendinti stipriųjų vali%, paversti jų interes% visai vsm0ei privaloma elgesio taisykle. ?emian

prievarta vsm0je nusistovinti tam tikra tvarka, įk!nijanti skirting% nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų, valdančiųjų ir valdomųjų, ponųvergų teisin$ padėtį. T " tai jėgos persvara besinaudojančios grupės interesas, paverstas visiems privaloma elgesio taisykle.3) Klasinės /marksistinė0 TT. 5arksas siekė pažinti T ne i vadovėlių, o i gyvenimo tikrovės, todėl aikino ne kokia T turi b!ti

pirmiausia kokia ji buvo istorijoje. is buvo įsitikin$s, kad T gali virsti ne bet kuris, o tik disponuojantis soc jėga interesas. 6is

kurie neturi privačios nuosavybės ;kapitalo), nedalyvauja kuriant T. T kylanti i žm materialiųjų interesų ir nuosavybės santykių.esanti ekonomikai ir politikai viepataujančios klasės valia, paversta įstatymu' B!sų T yra tiktai įstatymu paversta j!sų klasvalia, kurios turinį nulemia j!sų klasės materialinės gyvenimo s%lygos. 7agrindine 5arkso paži!ra i klasine valstybes ir T prigim

buvo patogi tuo, kad leido glaudžiai susieti valstyb$ ir T klasiniu pagrindu ir laikyti jas klasių kovos įrankiu.>) 1ealistinė T samprata ar#a 1.2eringo 3interes& jurisprudencija4. ?.eringo teisinės paži!ros kilo i teisinio pozityvizmo, bgreitai nutolo vadinamos realistines teises doktrinos linkme, nes neignoravo T4 turinio ir pozityviai sprendė moralės ir T santykklausim%. 7agal ėring%, T " tai interesas, ginamas organizuota valstybės jėga. os tikslas " apsaugoti vsm0ės ir asmens laisv$. 1gimsta be teisių, todėl privalo jas įgyti kovodamas su kitais individais, trukdančiais jam įgyti subjektin$ teis$ ir ja naudotis. T

jeigu teisė elgesio taisykle paverstas interesas, tai dėl T reikia kovoti kaip ir dėl savo interesų Teorijos, kildinaios teis/ i% prie%in$ų interesų kompromiso*

(.6isuomeninės sutarties teorija ;Mpik!ras, >iceronas, :žonas Lokas, 1anas 1akas ?uso ir kt.). i T kildina t. p. i intereso, kitaip aikina to intereso virtim% elgesio taisykle. T ir valstybė atsirandančios i b!tinybės kompromisu ;abipusėmis nuolaidomi


5/39

derinti prieingus žm interesus. 7rievarta reikalinga tik tiek, kiek gali padėti susitarti ir saugoti socialin$ tvark%. T ir valstybvaidmuo 0 siekti soc kompromiso ir garantuoti santarv$ bei rimtį. Toks poži!ris vyrauja 6. Muropoje, /. 8merikoje ddemokratinių procesų veiklos.

+. -olidarumo arba Bsoc #0jųC teorija " tai nuolatinis asmeninių ir visuomeninių tikslų ;interesų) derinimas. -olidarumareikiasi dvejopai'NFnteresų panaumu " žm turi bendrus interesus ir siekia juos įgyvendinti veikdami kartu ;tautinis, klasinis ir kt.)N:arbo pasidalijimu " iuo atveju solidarumo b!tinybė kylanti i asmens kult!rinio nepakankamumo pačiam sau' asmnegalėdamas pasigaminti visų jo egzistencijai reikalingų reikmenų, priverstas bendrauti su kitais žm, keisdamasis su ja

paslaugomis. Kompromisinės krypties teisės samprat& "%ertinimas " ios teorijos siekė paversti T ne viepatavimo o bendradarbiavimo įrank7agrindine priemone trans#ormuojant soc. interesus į T4 laikė prieingų interesų kompromis%, o ne nugalėtojų prievart%.

&.-ociologinė teisės samprata. Tai di#erencijuota idėjinė kryptis, teisės literat!roje vadinama įvairiai' realistine teiskoncepcija, teisiniu realizmu, sociologine jurisprudencija ir tt. 7ažįstant teis$, ji teikia pirmum% trečiajam teisinės b!ties lygmeniut.t. realiai egzistuojančiai visuomenės tvarkai " teisiniams santykiams. Laikomasi pragmatinės nuostatos, kad kiekviena tiesa " t

praktikai pritaikoma hipotezė, o hipotezės teisingumas visikai priklauso nuo to, ar ji duoda teigiam% rezultat%.Teisės hermeneutika 6.Muropoje iandien yra viena i populiariausių idėjinių krypčių* ji akojasi į dvi sroves' () teisi

hermeneutik! kaip teisinio teksto ai+kinimo teorij!5 +) teisin, hermeneutik! kaip teisės filosofij!.3.2. 0oityvistinės ir nepoityvistinės teisės sampratų diskusija. -utapatin$ teis$ su valstybės leidžiamomis T

pozityvistai buvo priversti atitinkamai aikinti ir subjektin$ teis$, jos altiniu laikyti tik objektin$ teis$, skelbti ios pirmumTeisinio pozityvizmo itakų galima aptikti jau 8ristotelio ratuose. Teisiniam pozityvizmui T " tai valstybės nustatytų ir valstybvali% ireikiančių įsipareigojamųjų T4 rinkinys. @ia postuluojama tik pareiga paklusti pozityviosios T imperatyvams, o atsakymį klausim%, kuo gali b!ti grindžiama b!tinybė t% pareig% vykdyti, neb!tinas.

2ritikuojant teisinio pozityvizmo vienpusikum%, #ormavosi nepozityvistinė T samprata, siekusi atsižvelgtu ir į T turinį. įgijo pačius įvairiausius pavidalus. 6iena i reikmingiausių nepozityvistinės teisės sampratos versijų, be abejo, yra naujai po FF7Muropoje atgimusi prigimtinė T. os principai yra padar$ ir toliau tebedaro vienoki% ar kitoki% įtak% visoms nepozityvistinės teis

sampratos versijoms. -varbiausia jų idėja " tirti teis$ ir turinio poži!riu, sieti j% su istoriniais žm interesais.3.3. T sampratų (vairovės apibendrinimas . 2iekviena T samprata turi istorinio, konceptualaus pagrindo egzistuoti, n

teisingai paaikina T konkrečių istorinių s%lygų atžvilgiu. 2onkreti TT yra teisinga tiek, kiek ji atitinka tam tikro meto tam tikralies teisinio reguliavimo poreikius, kiek ji įtikinamai paaikina praeities ir dabarties teisinius ir soc. reikinius, sutampa su soraidos tendencijomis. 7o FF72 buvo teisinga marksistinė TT. /iuo metu aktualios vsm0inės sutarties ir solidarumo teorijos.

tema Teisinis personalimas* %iuolaikinės nepoityvistinės teisės sampratos variantas.1.Teisės sampratos aksiomatika*

() 7ripažinimas asmens vertybinio pirmumo prie valstyb$ ir kitus soc darinius* visi asmenys savo vertybių, teisių atžvilgiu ylyg!s+) 2ilus b!tinybei įgyvendinti įvairius savo interesus, paaikėja, kad kiekv asmuo yra pats sau kult!rikai nepakankamanepajėgus susikurti savo interesams įgyvendinti visų reikalingų priemonių &) 7oreikis įveikti į kult!rinį nepakankamum% verčia asmenį bendrauti su kitais asmenimis " keistis su jais paslaugomis

=) Laisvų ir lygiateisių asmenų keitimasis paslaugomis galimas tik esant lygiaverčiams mainams.2eturių aksiomų modelis. :eterminuojantis atitinkam% T samprat%, yra objektyvus tuo atžvilgiu, kad nėra valstybės valdžinustatytas ar kieno nors dirbtinai sugalvotas, o kyla i nat!raliai tarp laisvų individų besiklostančių santykių, nulemtų tų pačindividų ilikimo ir klestėjimo poreikių. /is modelis, metodologikai BįpareigodamasC pradėti T pažinim% nuo individo, karreikalauja pradėti T #ormavim% ne nuo objektinės, o nuo subjektinės T kaip individui tiesiogiai priklausančios, susikuriamos.

.2.- rei%kia apibrė)ti teis/ totalitarinio ir demokratinio re)imų s-ly$omis. 4edemokratinio režimo s%lygomis apibrėT " tai apibrėžti valdžios T. 6aldžios teis$ apibrėžiančios teorijos kaip tik ir buvo minėtas pozityvizmas ir atitinkamos jo atmainoT čia kildinama i valstybės ir valstybės priemonėmis garantuojami jos imperatyvai. 2itaip yra demokratinių alių teisėje' čsiekiama atsisakyti BatrankinioC poži!rio į vsm0$ ir grįžti prie Bnat!raliosC tvarkos, grindžiamos vienoda pagarba visų vsm0ės narir soc grupių interesams. Todėl demokratinio rėžimo s%lygomis Bapibrėžti teis$C " tai apibrėžti žm teis$.

.3.u teisės semantiniai ly$menys*()6ertybinis teisės lygmuo " tai asmens įsisamoninti egzistenciniai interesai " vertybės, kurias jis nori apsaugoti, susikurti

įgyti normindamas savo ir kitų asmenų ar institucijų elgesį. 8pibendrinant jas galima vadinti teisės objektu.

+)4orminis teisės lygmuo " tai subjektyvus asmens reikalavimas pagarbos savo egzistencinėms vertybėms. Tas reikalavimyra adresuojamas kitiems individams, kad jie susilaikytų nuo žalingo elgesio tos vertybės atžvilgiu, neliestų jos arba netrukdyteisėtai įgyti, susikurti, ja naudotis, disponuoti.

..Teisės strukt+ros vidinis prie%tarin$umas. Tai autentikasis T egzistavimo b!das, kuriame kaip tik ir slypi vsmdinaminė T prigimtis. Tai iganingas prietaringumas, nes jis neleidžia suabsoliutinti nė vienos i tų prieybių, visada daro jsantykines, viena be kitos neegzistuojančias, tik ia vienove isaugančias savo tapatum%, nes daro T pajėgi% ireikti bendr% nau

" vieno asmens naud% suderinti su kito asmens nauda..!.4kirtumas tarp privile$ijos ir T, tarp parei$os ir prievolės . 2ai galvojame apie save, reikalaujame teisių, kai galvojam

apie santarv$ su artimu, vykdome pareigas. T0ėmis žmogus egoistas, pareigomis " altruistas. -iekdamas užtikrinti saugum%, jis tugarantuoti artimo saugum%. Tada altruizmas pasidaro b!tinas kelias į egoizm%, daro t% egoizm% civilizuot%, teisėt%. /uitaip pagarbreikalavimas, suderintas su įsipareigojimu gerbti analogik% artimo teis$, i egoistinės pretenzijos tampa legalia, socializuosubjektine teise ir j% turėdamas individas ima jausti, jog ia T saugomas jo interesas yra saugus ne tiek dėl jo paties turim


6/39

pakankamos jėgos artimo agresijai atremti, kiek dėl iuo įsipareigojimu sudarytos vsm0ės sutarties, kuriai esant individas įgyartim% kaip savo T saugos bendrinink%.

.#.4ubjektinių T santykinumas ir jo pa$rindai. 7oži!ris į T kaip subjektinių T ir pareigų vienov$ atskleidžia visų asmenteisių santykinum% ir kartu pačioje T atranda to santykinumo pagrind%. Tas santykinumas ne suteikiamas i alies, ne savavaliknustatomas valstybės, o iplaukia i pačios teisių ir pareigų pusiausvyros, yra b!tinas jos sekmuo' nėra subjektinių T be pareigųnėra pareigų, kurios nesukurtų subjektinių T. T atskirtos nuo pareigų, virsta privilegijomis, o pareigos, atskirtos nuo T

prievolėmis. T ir pareigų vienovė apsaugo individ% nuo vergavimo vsm0ei, o vsm0$ " nuo konkretaus individo agresijos. /ia vidi pusiausvyra T atnea į žm tarpusavio santykius santarv$ ir soc rimtį, o privilegija " T ir pareigų nedarn%, kon#likt% ir destrukcij%. jungia vsm0$, privilegijos ir prievolės " ardo i vidaus.

.&. Teisės konvencionalumo prie)astys. /itaip suprantama T jau yra ne kas kita, kaip vsm0inė sutartis' konvencialumas pati T esmė, tik dėl jo T ir pajėgia sukurti bei palaikyti individų gebėjim% gyventi santarvėje, pasiekti tam tikros interesų įvairovvienov$, mažinti prievartos poreikį individų tarpusavio santykiuose. :ar daugiau " T ir pareigų pusiausvyra sukuria pači% vsmkaip dėl interesų susiprieinusių individų sugyvenimo tikrov$ ir kartu tik vsm0ėje i pusiausvyra turi prasmės. 1m gali taikiai kargyventi tik kai pakl!sta savo pačių sudarytai sutarčiai, nustatančiai kiekvieno teisių ir pareigų pusiausvyr%. a asmuo garantuojsavo T, nesukeldamas grėsmės kito asmens T.

.5.T ir parei$ų vienovės atpa)inimas istorinėse T de"inicijose ir T norminiuose aktuose* 67 konst ir 8isuotinėje 9deklaracijoje:. T ir pareigų santykio problema teisės aktuose. Teisiniuose dokumentuose ir teisės literat!roje dažnai linkstamnagrinėti T ir pareigas kaip tarpusavyje organikai nesusijusias. 6isuotinėje 1T deklaracijoje i esmės skelbiamas tik 1T, ap

pareigas čia kalbama tik paskutiniame " +K str. 7anai nuostata įtvirtinta ir L? konst'C Pgyvendindamas savo teises ir naudodamasavo laisvėmis, žm privalo laikytis L? konst ir įstatymų, nevaržyti kitų žm T ir laisvių. @ia kalbama tik apie negatyvi% pareignaudojantis T nevaržyti kito asmens teisių, bet ne apie pozityvias pareigas, kuriomis asmuo susikuria subjektin$ T.

.;.aip $ali b+ti (statymuose pasiekiama T ir parei$ų pusiausvyra. T ir pareigų vienovė nustatoma ne BsvarstyklėmisCsoc aktyvių piliečių diskursu, vedančiu į kompromisus, ir juos įtvirtinančiomis sutartimis* įstatymuose ta pusiausvyra pasiekiam

parlamentinėmis diskusijomis, besibaigiančiomis vienokio ar kitokio laipsnio kompromisu. Tas T ir pareigų santykis, dėl kursusitaria santykio alys ir kuris jas tuo metu bent i principo patenkina, ir yra i% padėtį, į jėgų santykį, i piliečių soc aktyvum

laipsnį ireikianti T ir pareigų pusiausvyra..1


7/39

riboti, valdyti jį tik tiek, kiek to reikalauja bendra dėl interesų susiprieinusių individų gerovė. 5inėtas elementas rodė, kad T yne paprastas soc santykis, o santykis dėl individui b!tinų vertybių, kurias jis siekia apsaugoti.

! tema T principai.!.1. Teisės principo samprata. 3endrojo pob!džio idėjos, konkretinančios T samprat%, kurios nurodo, kokio pob!džio turė

b!ti kuriamos T4, sprendžiama konkreti teisinė byla, kad kiekvienu teisinio reguliavimo atveju b!tų įgyvendinami teissampratos #ormuluojami tikslai.

!.2. Teisės principų klasi"ikavimas pa$al "ormulavimo pob+d('() principai0idėjos 0 tai pagr teisinės idėjos, kurios nėra įtvirtintos jokioje T4 ar normų grupėje, o iplaukia i pačios T sampratos+) principai0normos 0 tai T principai, įtvirtinti vienoje arba keliose T4.

!.3.Teisės principai, konkretinantys bendruosius teisių ir parei$ų vienovės tikslus, %altinius ir ($yvendinimo s-ly$a3endrieji teisės principai " b!dingi visai teisės sistemai, persmelkia kiekvien% ak%, nurodo kaip turi b!ti #ormuluojamos tos teisnormos ir organizuojamas jų vykdymas, kad b!tų apsaugomos pagr. žm. teisės. ie yra'(.įstatymui visi lyg!s*+.visų asmens subjektinių T santykinumas, ireikiantis neatskiriam% subjektinių T priklausomyb$ nuo pareigų vykdymo*&.privilegijų neleistinumas*=.soc.kompromiso ;arba saiko) principas, derinantis prieingus interesus, suteikiantis iai darnai teisių ir pareigų vienovės pavidalO.žm " ne priemonė, o tikslas, visi gimsta laisvi ir lyg!s*I.įstatymas " tautos valia*H.pakl!stantis įstatymui pilietis turi turėti galimyb$ priversti laikytis įstatymų ir pači% valstyb$, taip pat reikalauti, kad kiti laikytųįstatymų*J.teisėtumo principas 0 visi teisės subjektai savo veiklos srityje tiksliai ir bes%lygikai įgyvendina teisės normų paliepimus'teisėtumo vieningumas, N įstatymai turi b!ti taikomi visuotinai, N įstatymo virenybė kitų teisės aktų atžvilgiu*K.įstatymas atgal negalioja ;LeQ retro non agit)*(R.įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės*

((.įpareigojimas vykdyti pareigas, kurių b!tinyb$ suk!rė naudojimasis savo teisėmis*(+.niekas negali pelnytis i neteisėtų savo veiksmų " T, kuria asm naudojasi nevykdydamas pareigų, nėra T*(&.neleistinumas piktnaudžiauti teise, t.y. naudotis teise ne pagal paskirtį*(=.įpareigojimas vykdyti pareigas, kurių b!tinyb$ suk!rė naudojimasis savo teisės.

!.. T principai, konkretinantys teisių ir parei$ų vienov/ kelių T %akų, teisės %akos, teisės instituto ly$meniu. 7rincipkonkretinantys teisių ir pareigų vienov$ tarpakiniu lygmeniu, ie p b!dingi kelioms T akoms ;pvz. civilinei ir tarptautinei t)'(.niekas negali b!ti teisėjas savo paties byloje*+.teb!nie iklausyta ir antroji pusė*&.įrodinėja tas, kuris teigia, o ne kuris neigia*=.įrodinėjimo isamumas ;vienas liudininkas " ne liudininkas),O.neigiami teiginiai neįrodo*I.kai esti abejonių dėl kaltės " abejonė aikinama silpnesnės alies naudai*H.apgaulė sunaikina visus teisinius padarinius*

J.individuali atsakomybė.Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienov$ akos lygmeniu* civilinės t. principai'(.padaryt% žal% b!tina atlyginti*+.neteisingas sandoris negalioja*&.už 8T72 pažeidimus poveikio priemonė t b taikoma įstatymų numatyta tvarka*=.niekas negali b!ti + k baudžiamas už t% patį nusikaltim%*O.nekaltumo prezumpcija ;susijusi su teise į gynyb%).

T principai, konkretinantys T ir pareigų vienov$ T institutų lygmeniu b!dingi grupei T40ų, sudarančių dalį kurios nors akos, pvz.' nuosavybė neliečiama ;civilinės t. nuosavybės instituto principas), arba' kiekvienas turi teis$ rinkti savo valdži% ir pa

b!ti valdžion renkamas ;2T rinkimų instituto principas).T principai ;bendrieji, tarpakiniai, akiniai ir T institutų) ivesti i T ir 7 vienovės, yra tos vienovės įvairaus abstraktumo

įvairaus įgyvendinimo individualizuoti pavidalai. 3!dami įvair!s tos vienovės reikimosi aspektai, jie tarpusavyje susij$, papilvienas kit%, egzistuoja konkrečios sistemos pavidalu. ų tikslas " visokeriopai ireikti, individualizuoti teisių ir pareigų vienov

daryti j% vaizdesn$, geriau aprėpiam%, lengviau pritaikom% įvairiems gyvenimo atvejams norminti.!.!. T principų imperatyvusis pob+dis. Fmperatyvinis " kai vienas gali įsakinėti, o kitas " paklusti. is vadinamadministraciniu.N6iskas, kas nėra uždrausta yra leidžiama*N6iskas, kas neleista " draudžiama.NTeb!nie iklausyta ir kita pusė.

!.#. T principų taikymo taisyklės'(.Teisės principų prietaravimo atveju pirmumas teiktinas bendresniam principui+.Msant T principo ir T4 prietaravimui taikomas T principas, nes galioja bendroji nuostata' konkreti 4 neturi prietarauti

principui, nes is #undamentaliau ir bendriau ireikia T esm$.&.Teisės principo ir imperatyvios teisės normos konkurencijos atveju taikoma pozityviosios teisės norma


8/39

# tema. T idėjos raida#.1. >kikapitalistinės arba 8nei%vystytos: T stadija.>ivilizacijos pradžioje nebuvo aikaus T ir 7 skirtumo, nes buvo pradinė vsm0ės narių lygybė, pagrįsta kolektyviniu darbu

ir 7 vienovė ėmė #ormuotis prasidėjus darbo specializacijai ir individualiems gamintojų mainams bei ikilus b!tinybei tuos maingrįsti lygiavertikumu darbo. F čia " privačiosios teisės pradžia. ai prieingai ėmė #ormuotis soc. grupių santykiai pagrįsti jėgėga ėmė savavalikai nustatinėti vsm0ės nariams T ir 7 santykį. Mkonomikai ar politikai stiprieji savo pareigas ėmė perkėlinė

pavergtiesiems. Todėl pirmieji liko be 7, o antrieji 0 be T. 4uo tos akimirkos vie%jį vsm0ės gyvenim% ėmė tvarkyti ne T,įstatymas, dažnai savivaliaujantis T atžvilgiu. To laikotarpio vsm0ėje kartu #0navo dvi T sampratos' () T, kaip stipriojo val

paversta elgesio taisykle* +) T, kaip prieingų interesų derinimas, kompromisu. 7irmajai atstovavo vieoji T, antrajai " privačioji7rivačioji T rėmėsi alių lygiateisikumu, mainų lygiavertikumu bei T ir pareigų pusiausvyra. Tuo tarpu soc.grupių, taip p

piliečių ir valstybės santykius reguliavo vieoji T. T ir 7 tarp vsm0ės narių paskirstomos pagal jų turimos jėgos mast%. 2adanvieoji T reguliavo daugiau santykių ir svarbesnius, tai ji ir buvo vyraujanti. ;3!dinga totalitariniam rėžimui).

#.2.apitalistinės arba liberalimo epochos T.5odernios T sampratos itakos slypėjo vergvaldinės ir #eodalinės epochų >T pagrinduose " visų santykio dalyv

lygiateisikumo ir laisvos valios pripažinime. 6ieoji T buvo garantuota vien valstybės prievarta, o civilinė ;privačioji) T " ir pačsantykio dalyvių abipuse nauda. Fr tik kai naudos veiksnio nepakako garantuoti teisinių imperatyvų vykdym%, sėkme, įsikidavvalstybė. 3et ji itai darė siekdama ne pavergti asmenį, o padėti jam ilikti soc. santarvės subjektu, santarvės, kuri pasiekiama tgarantuojant savo teises atitinkamų pareigų vykdymu artimo naudai. Tokia santarvė yra tikrasis vsm0inio santykio dalyvių laisvgarantas.

&tema T soc paskirtis ir "?ijos&.1.T soc paskirtis ir jos raida. T soc. paskirtis " tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji egzistuoja. T tiesiogi

atsiranda i žm bendravimo ir todėl skirta jį valdyti atsižvelgiant į visų žm lygyb$ ir jų laimės siekį. eigu remsimės teisinetatizmu, tai teisės soc paskirtis " įtvirtinti valstybės ir už jos stovinčios ekonomikai ir politikai vyraujančios žm grupės ;klasėvali%, o jeigu vadovausimės pilietinės t samprata, tai t paskirtis " apsaugoti visų vsm0ės narių pagrindines t ir laisves vienod

veiksmingomis priemonėmis. 8titinkamai soc teisės paskirtis istorikai perėjo dvi pagrindines raidos stadijas' klasin$ bendranacionalin$ ;demokratin$). 7irmosios stadijos teisė buvo kuriama užtikrinti tik politikai ir ekonomikai vyraujančių sogrupių interesus atitinkamai slopinant kitas soc. grupes. @ia t sutapatinta su įstatymu. 8ntrajai stadijai b!dinga tai, kad t jau tuorganizuotų b!du saugoti ne vienos, o visų soc. grupių t, lemti jų įgyvendinim%, derinti prie+ingus interesus ir +itaip palaikyti %smėje soc santar%, ir rimt". @ia t " jau daugiau nei įstatymas, todėl remiamasi ne įstatymo, bet t virenybe. Tokios orientacijos t sieksocializuoti žm santykius, grįsti juos ne jėga, o abipuse nauda, lygiateisikumu, bendradarbiavimu. @ia siekiama, kad kiekviengalėtų dalyvauti lygiaverčiuose mainuose, laisvai plėtoti savo asmenyb$, tikėtis savo t apsaugos ir tais atvejais, kai pats dobjektyvių priežasčių nebepajėgia pareigų vykdymu užsitikrinti minimalios savo t apsaugos.

&.2.9T kaip poityviosios teisės soc paskirties objektas.7agrindinių žt idėj% naujaisiais amžiais iplėtojo (H a.:ž. Lokas. is manė, kad pagrindines t į gyvyb$, laisv$, nuosavyb$ žm

yra įgij$ i gamtos pačioje pradžioje, kai dar nebuvo valstybės. 1t0ėse slypintis gamtos dėsnis reikalauja, kad visi jo laikytųsi, kiekvienas žm gali jį pažinti savo protu. 6alstybės paskirtis " ginti ias t. ei valstybės valdžia į ias t kėsintųsi, piliečiamleidžiama prieintis.

1T gali b!ti suprantamos labai įvairiai. ?. S. Li#icas si!lo apibendrinti dviem poži!riais' () nat!ralistiniu* +) pozityvistiniu Nat$ralistinis poži!ris pripažįsta, kad 1T ir jų įgyvendinimas priklauso asmeniui, kad jos nuo valstybės nepriklausomosneatimamos. /io poži!rio ribotumas, kad jis deklaruoja žt neatimamum%, nesvarstydamas klausimo, kaip is neatimamumas dera gyvenimo realijomis, su t pažeidimais, teisine atsakomybe, ribojančia prigimtines žt. T. p. neatsako į klausim%, žm gimsta su pačsubjektine t ar tik su iankstiniu vsm0ės leidimu turėti, įgyti teis$.

Po'ity%istinis poži!ris teigia atvirkčiai " žt kyla i valstybės, kuri savo nuoži!ra jas žm suteikia, nustato jų apimtį, panorėjus gali jas susiaurinti, o kai kurias ir visikai likviduoti. /is poži!ris teigia valstybės pirmenyb$ prie asmenį ir neieobjektyvių kriterijų, kurie apribotų valstybės savival$ kuriant teis$. am svarbus pats įstatymas kaip elgesio taisyklė.

Tiesos reikia iekoti integruojant ias paži!ras. 7rigimtinės t yra biologinės prigimties ;gyvybė, sveikata, orumas, laisvė ir t.tkitos soc prigimties " paties asmens sukurtos ;turtas, kvali#ikacija ir pan.). 8smens t 0 tai jo ir vsm0ės abipusio įsipareigojimsantykis naudotis savo vertybėmis nedarant žalos kito asmens vertybėms. 3!tent dėl to nėra prigimtinių t ir niekas negimsta su mis. 2ita vertus, pagrindinės žt nėra valstybės malonė asmeniui. 6alstybė turi tik saugoti asmens teises, kurias jis pats įsigiatitinkamų pareigų vykdymu. 1m objektyviai turi teisių į soc vertybes, nes jos yra ivestinės i jo žm orumo ir laisvės. 3et kad i

teisės i teisnumo statuso pereitų į subjektin$ t, reikia, kad valstybė pripažintų tai įstatymais. Todėl pagrindinės žt yra įtvirtinamvisų alių konstitucijose ir tarptautinėse sutartyse.&.3.9t teisnumo ir subjektinės t ly$meniu. 7agrindinė žt problema yra tų teisių ribų klausimas, kokiu pagrindu ir kok

mastu gali b!ti žt varžomos, ribojamos ir ar jos apskritai gali b!ti varžamos, nes dažnai kalbama apie kai kurių žt absoliutumMsminis BžtC skirtumas yra tas, kad teisnumo lygmens BžtC, kaip sakyta, tėra vsm0ės suteiktas asmeniui #ormalus leidimatitinkamai veikti siekiant įgyti, susikurti jam reikming% gėrį. 2artais tai vadinama Bteise į teis$C. Tai leidimas veikti nepradėjveikti. Teisnumo lygmens teisių pripažinimas žm0ui jokioms pozityvioms pareigoms valstybės neįpareigoja asmens atžvilgiu,įpareigoja tik negatyviai 0 valstybė privalo pati netrukdyti asmeniui naudotis iais leidimais ;teisėmis) ir garantuoti, kad ir kasmenys ito nedarytų.

3et kai tik mėgina iais leidimais naudotis, juos versti subjektine t į konkretų gėrį, asmuo tuoj pat susaistomas b!tinyvykdyti tam tikras pareigas, pirmiausia bendr% pareig% nevaržyti kitų asmenų turimo tokio pat leidimo veikti, kurti vartojam%sivertes ir ji pagrindu dalyvauti lygiaverčiuose mainuose. P tokį susikurt% turt% asmuo įgyja subjektin$ nuosavybės t , t. y. leidim


9/39

naudotis tuo konkrečiu turtu ir reikalauti, kad niekas kitas be savininko sutikimo to turto nevaldytų, jo apimties ir vertės nemažintTeisnumo lygmeniu Bžt yra absoliučios ;jų įgijimas nesaistomas jokių iankstinių asmens pareigų) tuo tarpu tos pačios Bžt

įgijusios subjektinės t status%, yra santykinės, nes jų turėtojas dabar įpareigojamas vykdyti i ių teisių iplaukiančias pareigasitaip suderinti savo teises su b!tinybe gyventi santarvėje su artimu.

6aikų ir neįgalių asmenų kai kurios teisės' į gyvyb$, sveikat%, į laisv% asmenybės plėtot$ ir kita, teisnumo ir subjektinė poži!riu sutampa. ų atžvilgiu valstybė ir vsm įsipareigoja ne tik negatyviai ;nesikėsinti į minėtas jų vertybes), bet ir pozityvi;suteikti ioms jų teisėms įgyvendinti b!tinus egzistencijos reikmenis, t. y. pripažįsta jų subjektin$ t į tuos reikmenis).

&..9m orumas ir t ( orum-. Tinkamas gyventi vsm0ėje yra asmuo, kuris savo elgesiui suteikia teisių ir pareigų vienov pavidal%. Tokį asmenį vsm ;kiti asmenys) laiko soc vertingu ;netrukdančiu ar padedančiu kitiems asmenims įgyvendinti savteises), o pats asmuo į savo vertingum% suvokia kaip savo tinkamumo gyventi vsm0ėje pripažinim%. F tinkamumo gyventi vsm0ėkylantis žm vertingumas ir laikytinas žm orumu, kurio egzistavimo teisinė #orma 0 teisių ir pareigų vienovė. 1m orumas yra

biologinė, ne įgimta savybė, o teisės etikos kategorija* orumas kyla i žm lygiateisių santykių ir skirtas žm santarvei bendradarbiavimui kurti bei garantuoti. 4e tik negimstama turint į gebėjim%, bet io gebėjimo ir neįmanoma asmeniui net suteiknes tai yra paties asmens darbo su savimi rezultatas.

&.!.Teisė ( orum- teisnumo ir subjektinės t po)i+riu.8) T į orum% teisnumo poži!riu. Teisnumo lygmens t į orum% " tai žm nuo gimimo suteiktas #ormalus leidimas b!ti vsm0ėje ugdyti savo gebėjim% tinkamai joje b!ti. Teisnumo lygmens žt į orum% garantuoja minimalų žm vertingum%, kiek orumas sutamsu valstybės saugomomis b!tinomis asmens vertybėmis, su pripažinimu kiekvieno asmens t subjektu.3) T į orum% subjektinės t poži!riu. 2as kita yra t į orum% subjektinės t poži!riu. 1m orumas kaip subjektinė t yra asmens t į konkretų savo asmens vertingumo laipsnį, kurį jis suk!rė tinkamu savo buvimu vsm0ėje. Todėl subjektinės t atveju naudojimasteisėmis nevykdant atitinkamų pareigų yra asmens orumo praradinėjimas, mažėjimas. -ubjektinė t pirmum% teikia kult!rikaktyviai individualybei, kuri savo kult!riniu aktyvumu susikuria individualų orumo laipsnį

&.#. )m orumas teisinės praktikos po)i+riu. Teisininkui svarbu atpažinti orum% ir kaip savarankik% žm vertyb$, nes kyla žteisės į orum% gynimo bylos. 2aip savarankikas t objektas, orumas pažeidžiamas tais atvejais, kai tiesiogiai nėra pažeista kuri nokonkreti asmens t, bet žodžiu ar tam tikru veiksmu vieai neigiamas konkretaus asmens vertingumas. 8smens orumas gali b!

žeminamas ne tik kai apie asmenį vieai paskelbiami tikrovės neatitinkantys duomenys, bet ir kai reikiama neva savo nuomonapie kito asmens darbus ir tai daroma taip, kad, užuot vertinus t% veikl% remiantis tiesos ir klaidos, pažangos ar regreso kriterijai

pats tų darbų autorius vadinamas kvailiu, pasileidėliu ir t.t. 3e teismo demokratinėje vsm0ėje nėra teisėto subjekto, veiksmingsudrausminančio i% žm orumo žeminimo tradicij%, kuri tebekursto žm prieikum%, sunkina bendradarbiavim%, tebeslegia žm ssavijaut%, slopina pilietin$, kult!rin$ žm iniciatyv% ir pilietinės vsm0ės #ormavim%si.

&.&.@uridinė )t samprata. 6ienas i pagrindinių žt juridinės koncepcijos požymių " visų žm lygiateisikumo pripažinimaTeisinė lygybė " tai starto lygybė, tai teisių imtis savarankikos veiklos lygybė. Teisinė lygybė kartu reikia, kad asmenys nei pagįstatym%, nei pagal teismo sprendimus negali b!ti diskriminuojami vienas kito atžvilgiu.

&.5. 9t sau$os di"erenciacija ir diskriminacija. :iskriminacija " tai savavalikas asmens teisų atėmimas, ribojimas,di#erenciacija " teisių pridėjimas arba lengvatų suteikimas valstybės priemonėmis, bet tik tiems asmenims, kurie patys objektyvnepajėgia bent minimaliai garantuoti savo pagrindinių žt arba vykdo specialias, tik su jų asmeniu susijusias pareigas vsm0ei, bet

pareigų vykdymas nesukuria pareigoms adekvačių teisių. :i#erenciacijos tikslas "suvelninti turtin$ nelygyb$, kad ji galiausnevirstų realia teisių nelygybe. 6isais kitais atvejais bet koks konkrečių asmenų ar jų grupių teisių saugos didinimas bus privileg

teikimas.&.;.9t $arantijos. Tai s%lygos arba priemonės, kuriomis esant asmuo įgyja savo teisėmis įgyvendinti reikaling% gėrį, junetrukdomai naudojasi ar apgina savo pažeistas teises. 7agal subjekt% tos garantijos gali b!ti skirstomos į + r!is' ()s%lygos kurisusikuria pats asmuo. 6ienos teisės įgyvendinimas yra kitų savo teisių įgyvendinimo garantija. +)s%lygos kurias asmens teisėmįgyvendinti sukuria valstybė. 6alstybės kuriamos žt garantijos gb trejopos' a)valstybės materialioji parama b)valstybės kuriamteisinės institucijos ir proced!ros asmens pažeistai teisei apginti ir itaip sugr%žinti asmeniui gebėjim% pačiam toliau garantuosavo teisių įgyvendinim% c)valstybės pareiga perimti bankrutuojančio darbdavio tam tikr% dalį pareigų, kad b!tų užtikrindarbuotojų t gauti pagal darbo sutartį priklausom% atlyginim%.

&.1


10/39

5tema Teisinis re$uliavimas kaip soc re$uliavimo r+%is.5.1. 4oc re$uliavimas ir jo prie)astys. T socialinė paskirtis pirmiausia įgyvendinama teisiniu reguliavimu, t.y. darant povei

žm elgesiui teisės priemonėmis. /ių priemonių pažinimas pradėtas nuo klausimo, kas yra teisinis reguliavimas ir kokio turinio priemonėmis jis subrandina soc užsakym%. Teisinis reguliavimas0 tai tokia soc reguliavimo r!is, arba #orma, kai poveikis želgesiui yra daromas T4 ir t principais. ?eguliuoti žm elgesį " tai jį modeliuoti subjektinėmis t ir p. /iuo modeliavimu kaip tikdaromas tiesioginis poveikis žm elgesiui, tas elgesys ir visa vsm0ės raida kreipiama įstatymų leidėjui norimų vertybių linkm:emokratinėje valstybėje teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti visų vsm0ės narių laisv$ plėtojant t ne kaip soc pavergimo, o kavisų isilavinimo priemon$. Todėl čia siekiama t priemonėmis reguliuoti žm santykius tik tam, kad jie pasižymėtų teisingumu, b!apsaugotos teisės ir tų, kurie rinkos ekonomikos s%lygomis nesugeba apsaugoti savo teisių bent minimaliu lygiu, kad tam tikros sgrupės, rinkos ekonomikos s%lygomis įgijusios ekonominės ir jos pagrindu " politinės galios, io savo pranaumo nepaversviepatavimu visai vsm0ei.

5.2.Teisinio re$uliavimo s-voka ir vieta soc re$uliavimo sistemoje . Teisinis reguliavimas yra vienas i svarbiausių pradinių TT kategorijų. Teisinis regulia%imas " tai tokia soc reguliavimo r!is, arba #orma, kai teisinis poveikis žm elgesiui ydaromas teisės normomis. ?eguliuoti žm elgesį " tai jį modeliuoti subjektinėmis teisėmis ;leidimais) ir pareigomis ;draudimais įpareigojimais). Teisinis reguliavimas atskiriamas nuo kitų soc reguliavimo #ormų apibrėžiant jo objekt%, t.y. iaikinant, koks želgesys reguliuojamas teisės normomis, kad nereikėtų naudotis juridinio poveikio priemonėmis ten, kur to paties galima pasiekneteisinio reguliavimo priemonėmis.

5.3.Teisinio re$uliavimo objektas ir jos priklausomybė nuo t sampratos . Teisinio reguliavimo objektas " tai tas soc želgesys, kuriam daromas poveikis tn0is. -oc elgesys " tai žm tarpusavio santykiai, kurių pagrindu žm siekia apsaugoti įgyvendinti savo teises ir interesus. Tn reguliuoja ne visus žm santykius, o tik reikmingiausius apsaugoti ir įgyvendinti žt. Teisinreguliavimo apimtis tiesiogiai priklauso nuo t sampratos pob!džio. eigu remsimės normatyvistine t samprata, kuri t tapatina įstatymu, tai teisinio reguliavimo sritis bus apribojama tik įstatymo nurodymais. Teisinis reguliavimas tada gali skverbtis į želgesį tiek, kiek įstatymų leidėjas laiko reikalinga. 3et jeigu remsimės pilietine ;demokratine) t samprata, kuri pripažįs

prigimtines žt ir i jų iplaukiantį asmens teisių autonomikum%, tai teisinis reguliavimas negalės b!ti visuotinis. Tada turėsim pripažinti, kad yra privatus žm gyvenimas, kuris sudaro asmens neliečiamumo sritį. 3e to, dar turėsime pripažinti esant ir to

teisinį reguliavim%, kaip patiems piliečiams suteikiama teisė riboti savo elgesį vienas kito atžvilgiu.Teisės priemonėmis pirmiausia reguliuojami ie žm santykiai'() Turtiniai žmonių santykiai+) 1monių santykiai, atsirandantys valdant valstyb$.&) Teisėsaugos santykiai, atsirandantys užkertant keli% visuomeninės tvarkos pažeidimams, patraukiant teisės pažeidėj

teisinėn atsakomybėn ir įgyvendinant jiems paskirtas teisinio poveikio priemones.5..Teisinio re$uliavimo metodai. Teisinio reguliavimo objektas rodo, kokius soc. santykius reguliuoja konkreti teisė,

teisinio reguliavimo metodas " kaip, kokiu b!du ji itai daro. Teisinio regulia%imo metodas tai teisinio po%eikio (moni& elgesi#$d& ir priemoni& sistema. Pstatymų leidėjas, siekdamas sukurti naujus visuomeninius santykius, gali su#ormuluoti vien% i tri

paliepimų arba įvairiai juos derinti tarpusavyje' () Mlkitės tik itaip* +) Taip nesielkite* &) Mlkitės taip, kaip manote esant reikalingTai pagrindiniai teisinio reguliavimo b!dai, kurių derinimas kaip tik ir sudaro teisinio reguliavimo metod%. Fskiriami du pagTeisinio reguliavimo metodai'7.Imperaty%usis " jo esm$ sudaro įpareigojamieji ir draudžiamieji paliepimai. o esmė' kas nurodyta teisės normose t% ir reik

daryti* kas daugiau, tas " už įstatymo ribų ir draudžiama. @ia galioja principas' viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymdraudžiami. 6isuomeniniai santykiai čia negali atsirasti anksčiau negu juos leidžianti teisės norma. /iuo metodu paprasnaudojasi administracinė ir baudžiamoji teisė.8.Dispo'yti%usis " jo turinį sudaro leidžiamieji ir draudžiamieji paliepimai, jų s%veika. @ia vyrauja principas' viskas, ko nedraudžįstatymai , leidžiama. 6isuomeniniai santykiai čia atsiranda anksčiau už teisės norm%. /is metodas vyrauja privačioje teisėje.

5.!.Teisinio re$uliavimo metodo priklausomybė nuo vyraujanios teisės sampratos ir politinio re)imo. 2onkretateisinio reguliavimo metodo vyravimas konkrečioje alyje priklauso nuo vyraujančios teisės sampratos, bet ir nuo valstybėvaidmens konkrečioje visuomenėje. Msant totalitariniam rėžimui, kuris reikia padidint% valstybės aktyvum% reguliuojavisuomenės gyvenim%, valstybės i0cijoms, pareig!nams nustatomas dispozityvusis režimas' jiems leidžiama daryti visk%, kneuždrausta įstatymų, o valdomiesiems įvedamas imperatyvus rėžimas' elkitės tik taip, nes viskas , kas nėra tiesiogiai leista, yruždrausta.

:emokratinio režimo atveju galioja atvirktinis principas. 6aldžios i0cijų ir pareig!nų įgaliojimai tada ribojami imperatyvi jie gal daryti tik tai, kas tiesiai leista įstatymų, o kas tiesiai neleista, tas uždrausta. Tuo tarpu piliečiams nustatoma dispozity

elgesio laisvė' viskas, kas nevaržo kitų asmenų teisių ir nepažeidžia įstatymų, visuomenės moralės ir protingumo principleidžiama. 7ereinant nuo totalitarinio rėžimo prie demokratinio, turi keistis imperatyviojo ir dispozityviojo metodų tarpusavkompetencijos santykis.

5.#.Teisinio re$uliavimo stadijos. Laiko poži!riu galima iskirti dvi teisinio reguliavimo stadijas.(.Teisės subjektų teisinės padėties, arba teisinio statuso, pirminis nustatymas. /ioje stadijoje konstitucija ir kt. įstatymai nusta

pradin$ visiems piliečiams vienod% teisin$ padėtį ;teises ir pareigas).+.8smens įsitraukimas į teisinius santykius siekiant pačiam lemti savo teisin$ padėtį, jos apimtį. 8smuo, prisiimdamas nau

pareigų artimui, plečia savo teisin$ padėtį, o atsisakydamas vykdyti tam tikras pareigas, siaurina savo teises.5.&.Teisinio re$uliavimo subjektai. Teisinis reguliavimas vyksta s%veikaujant valstybės ir pačių asmenų valiai. 6alstyb

pirmiausia sukuria teisinio poveikio žmonių elgesiui priemones ;teisės normas), įk!nija jose tam tikr% žmonių elgesreglamentavimo tip%, taip pat sukuria institucijų sistem% vykdyti ir priži!rėti t% reguliavim%. ;teisės norma, jų vykdymas, prieži!ra


11/39

7agrindinė žmonių savivaldos priemonė " sandoriai. ų turinys pačių santykio dalyvių valios reikalas. 7ozityvioji teisė juos tlegalizuoja nustatydama jiems tam tikr% teisin$ #orm%.

; tema. 0irmasis teisės e$istavimo ly$muo A teisinės idėjos teisinė s-monėC

;.1.Teisinių idėjų samprata. eigu teisė 0 žmogaus k!rinys, tai jos tapsmas turi prasidėti nuo teisinių idėjų ir teisinės s%monės, i kurios jos kyla. Teisinė

idėjos yra pirminis teisės egzistavimo lygmuo, juridinė tikrovės pradžia. os turi pasižymėti atitinkama strukt!ra ir sokryptingumu' ose turi b!ti aikiai ireiktas siekis virsti visuotinai privaloma elgesio taisykle. 9ormos poži!riu jos turi b!ti tiiplėtotos, sukonkretintos, #ormalizuotos, kad įgytų apibrėžtų teisių ir pareigų santykio pavidal%. Pstatymų projektas, kol nėnustatyta tvarka -eimo priimtas ir 7rezidento, o tam tikrais atvejais -eimo pirmininko pasiraytas ir o#icialiai paskelbtas, tebelieteisine idėja. Tai reikia, kad teisinė idėja visada gyvuoja tik teisinėje s%monėje, neperžengia jos ribų ir egzistuoja kaip dvasin

psichologinės teisės normos ir praktinio elgesio galimybė. Teisinė idėja " tai iplėtotas iki teisių ir pareigų santykio teisinsi!lymas.

;.2.Teisinis s-monės s-monės s-voka. -%monė apskritai " tai speciali, tik žmogui b!dinga reakcija į iorin$ aplink% siekiai% pažinti, o pažinus joje orientuotis, valdyti j% žmogaus egzistencijos įtvirtinimo interesais. Tai dvasinis žmogaus įrankis, kuriužmogus siekia pažinti savo gyvenam%j% aplink%, kad galėtų prie jos prisitaikyti ir kartu j% pritaikyti prie savo paties poreiki7ažinti teisin$ s%mon$ " tai pažinti. 2aip žmonės kolektyviniu b!du įsis%monina savo interesus, kaip ir kodėl trans#ormuojateisines idėjas " pageidaujamo elgesio idėjinį modelį, o vėliau " į visuotinai privalom% teisin$ tvark%.

Teisinė s!monė " tai sistema vaizdinių, idėjų, teorijų, kurias susikuria tam tikrais interesais besivadovaujantys žmonės apgaliojanči% ir pageidautin% teis$, apie galiojančių įstatymų sutikim% ar nesutikim% su jų interesais. 8tsižvelgiant į tai , skirtinginteresų turėtojai gali b!ti ir skirtingos teisinės s%monės " skirtingai vertinti ir galiojanči% teis$ ir skirtingai įsivaizduo

pageidaujam%. 2adangi į galiojanči% teis$ reaguojama emocionaliai ir intelektualiai, tai ios reakcijos strukt!ra ir virsta teisins%monės strukt!ra.

;.3.Teisinės s-monės r+%ys. Teisinė s%monė skirstoma į r!is remiantis dviem kriterijais' () subjektu* +) jos sprendimų ;idėjkompetentingumo ;nusimanymo) laipsniu. -ubjekto atžvilgiu teisinė s%monė gali b!ti'

(.Fndividuali " tai atskirų asmenų poži!ris į galiojanči% ar pageidaujam% teis$.+.rupinė " tai tam tikro soc. sluoksnio teisinė s%monė&.6sm0inė " tai su galiojančia ir pageidaujama teise susijusios idėjos, kurias puoselėja vsm0ės dauguma.

8smens turimos kompetencijos poži!riu teisinė s%monė skirstoma'(.7aprastoji, arba empirinė " kartais dar vadinama masine. i susi#ormuoja be didesnių intelekto pastangų, apm%stymų, be speciateisės studijų.+.7ro#esionali " tai dažniausiai teisininkų s%monė, kuri #ormuojasi sistemingai studijuojant teisės doktrinas.&.5okslinė " tai teisininkų mokslininkų teisinė s%monė.

Teisinė s%monė " tai teisinių idėjų #ormavimosi, jų ideologinio pagrindimo ir pasirengimo tapti teisės normomis stadija.;..Teisinės s-monės strukt+ra ir "unkcijos. Teisin$ s%mon$ sudaro du strukt!riniai elementai' teisinė psichologija ir teisi

ideologija.7.Teisinė psichologija " tai jausmai, igyvenimai, kuriuos žmonės patiria tiesiogiai susidurdami su įv. valstybių i0cijų veikla iomkuriant ir taikant teisės aktus, ginančius ar siaurinančius asmens teises. 4uo to, žmonės emocionaliai pritaria tam tikriem

įstatymams ar atmeta, priklausys, kaip uoliai jie juos vykdys.8.Teisinė ideologija " tai argumentuotas, daugiau ar mažiau s%moningas žmonių poži!ris į galiojanči% ir pageidaujam% teis$, kurio isirutulioja teisės normos ir visa teisinių santykių tikrovė. Teisinė ideologija yra kryptingas mokslinis apm%stymas. oatsispindi įsis%moninti įvairių soc. grupių interesai.

-varbi iuolaikinės teisinės ideologijos dalis " pilietinė teisės samprata.7agrindinėmis teisinės s%monės #0jomis laikomos pažintinė, vertybinė ir reguliacinė.

7.Pa(intinė teisės tikslas " suvokti ir pagrįsti teisės viet% bei vaidmenį soc. reguliavimo veiksnių sistemoje, o pagr. jos #0ja apm%styti tiek teisinius reikinius ;teisėk!r%, teisės taikym% ir kt.), tiek paties soc. gyvenimo raidos tendencijas, jų s%veik% teisine tikrove.8.:erty#inė teisės f6ja. Teisinis įvertinimas " tai teisės subjektų veika, kuria nustatoma, ar parlamento priimami įstatymai atitinkteis$ ir konstitucij%, kaip valstybės i0cijos, pareig!nai ir iaip piliečiai laikosi teisėtumo ir teisingumo vykdydami įstatymus.9.1eguliacinė f6 ja. i įgyvendinama remiantis sistema motyvų, vertybinių orientacijų, kurios veikia žmonių elgesį, jį normina.

;.!.Teisinė psicholo$ija ir teisinė ideolo$ija, jų santykis. Teisinė psichologija yra tam tikras emocinis post!mis #ormuo

tam tikros vertybinės orientacijos teisinei ideologijai. Teisinė ideologija #ormuluoja ir pagrindžia tų interesų siekį virsti tam tikrvisuomeninio gyvenimo tvarka. 4uo emocijos prie logikos , o nuo logikos prie elgesio taisyklių ir konkrečių teisinių santykių toks yra kelias nuo teisinės psichologijos iki teisinės ideologijos, o nuo jos " iki socialinių santykių tikrovės.

;.#.Teisinės s-monės reik%mė teisės pa)an$ai. Teisinė s%monė teisininkui yra aktuali ne tik kaip teisinių idėjų generatoriu jų buveinė, neėja. i galiausiai yra sinonimas pačios teisininko kvali#ikacijos, kurios turinį sudaro teisininko teisės žinių, teisinįg!džių ir dorovinės pozicijos itikimai tarnauti teisės viepatavimui sintezė. Teisininko kvali#ikacija ir yra jo teisinės s%monėturinys.


12/39


13/39

1< tema. 0ereinamasis ly$muo* nuo teisinės idėjos prie teisės normos* teisėk+ra kaip teisinio re$uliavimopriemonių :$amybaD

12 pripažįsta įstatymo gali% ;I.(JK str.). Tai reikia, kad piliečių sutartimsukurta individuali elgesio taisyklė negali b!ti ataukta ar pakeista jokiu įstatymo lydimuoju ;poįstatyminiu) aktu, o tik įstatymu,tokiu, kuris nepažeistų konstitucinių žmogaus teisių.

Tik ie ivardinti teisės subjektai gali sukurti tn. 3at kas kitas suk!r$s norm% jos negalės pavadinti teisės norma. Fr tos normnetaps teisiskai įpareigojančiomis bei netaps privalomai vykdomos.

1riginalioji teisėk$ra pagal subjekt%, gali b!ti tautos ir kompetentingų teisėsaugos i0cijų.N?e#erendumas " tai tokia teisėk!ros r!is, kai pati tauta visuotiniu balsavimu priima konstitucijos ar konkretaus įstatym

nuostatas reglamentuoti vidaus ar užsienio politik%. ?e#erendumai gali b!ti skirstomi į sprendžiamuosius, patariamuosius rati#ikacinius.N-prendžiamieji 0 tai tokia tautos valios pareikimo teisėk!ra #orma, kai tauta visuotiniu balsavimu priima įstatym% ar jų nuostataN7atariamieji " kai valdžios i0cijos siekia sužinoti tautos nuomon$ konkrečiu klausimu, kurį valstybės i0cijos rengiareglamentuoti.N?ati#ikaciniai " kai tauta ireikia pritarim% ar nepritarim% parlamento priimtam įstatymui arba valstybių i0cijų pasirayttarptautinei sutarčiai, konvencijai, deklaracijai.N:eleguota, arba įgaliota, teisėk!ra, 0 kai kompetentinga valstybės institucija paveda kitai valstybės institucijai ileisti įstatymgali% turintį teisės normų akt%.+.Sankcionuota teisėk$ra " sankcionuoja jau egzistuojanči% elgesio taisykl$, t. y. skelbia j% teisės norma ir įpareigoja garantuoti jvykdym% valstybės prievarta ;pvz.' papročių sankcionavimas).

1


14/39

NTeisės akto įsigaliojimas " priėmus ir paskelbus įstatym%, arba jis įgyvendinamas, arba visuomenė jo nepriima ir jis lie popieriuje. eigu toks įstatymas daugeliu atvejų neįvykdomas, tai #ormuojasi naujos teisinė idėjos, susijusios su b!tinybe jį pakeiarba papildyti nauja teisės norma

1


15/39

11.1.1. Formalieji teisės normos po)ymiai(.4orminamasis pob!dis. T4 nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisykl$, t.y. teises ir pareigas.Tareguliuojamas žmonių elgesys. 4ustatomas leidimų ir paliepimų santykis.7areigos' N 7ozityvios " įpareigojimai atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus* N4egatyvios " draudimai, paliepimai neatlikti tatikrų veiksmų.+.9ormalusis apibrėžtumas.T4 turi b!ti #ormaliai apibrėžtos, t.y. su#ormuluotos ir idėstytos o#icialiuose, valstybės ileistuosteisės aktuose ; formalumo reik+mė), ir jose turi b!ti konkrečiai ir aikiai su#ormuluota elgesio taisyklė " teisės ir pareigos, atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai ;api#rė(tumo reik+mė).:emokratėjant valdymo procesams ir teisinei sistemai, siekiama ;iskyrus 3T, 37T, 8T, 87T, 5T ir pan.) apibrėžti treguliuojamo santykio esm$, o konkrečias teises ir pareigas paliekama nusistatyti patiems piliečiams laisvu susitarimu.&.6isuotinis privalomumas. T4, kad realiai veiktų turi b!ti visiems vienodai privaloma ;ir pritariantiems ir ne).6isuotinio T4 privalomumo garantai'B=#ipusė nauda. 4orint įgyvendinti savo teises, b!tina vykdyti kitam asmeniui ;visuomenei) pareigas, nes teisų teisėįgyvendinim% ;naud%) garantuoja tik grįžtamosios kito asmens paslaugos, iprovokuotos m!sų pareigos vykdymo.B:alsty#ės prie%arta. Teisė yra teisingumo ir jėgos s%junga.N3e 6alstybės prievartos teisės normos b!tų deklaracijomis bei moraliniais pageidavimais.N2alavijo ir svarstyklių simboliai.NTeisingumas be jėgos " negalia, jėga be teisingumo " tironija ;3.7askalis).

Prie%artos intensy%um! lemiaCB7iliečių teisinė kult!ra* NTeisės normų turinys ;koks yra skirtingų interesų derinimo laipsnis, koklygio kompromisas ir ar tai kompromisas).Teisės pri%alomum! garantuojan*i& priemoni& priklausomy#ė nuo politinio rė(imo ir teisės sampratos.N:emokratinio režimo s%lygomis' abipusė naudaNTotalitarinio režimo s%lygomis' valstybės prievarta:is& teisės +ak& pri%alomumo garanta%imas %ienodai %eiksmingomis priemonėmisN4e visų teisės akų normos garantuojamos vienodai veiksmingomis priemonėmis.

N6ieosios tn garantuojamos nauda, turtu, ar asmens laisve, t.y. pakankamai veiksmingomis priemonėmis.N7rivatinės T4 garantuojami tik nauda ir atsakovo turtu. ei atsakovas turto neturi, tai normos imperatyvas nebus įgyvendintaTaip tarsi normos tampa tik moraliniais pageidavimais, i čia gimsta teisinis nihilizmas ir agresyvumas.Teisinio pri%alomumo ir pakankamo jo garanta%imo reik+mė. 8bipusė nauda ir valstybinė prievarta užtikrina'NTeisinių santykių ir sutarčių stabilum%*N-antykio dalyvių elgesio nuspėjamum%*NTarpusavio pasitikėjim%*N/alina pačių teisėjavimo b!tinyb$ savo pačių bylose ;tai už žmogų daro valstybė naudodama prievart%).

4ormos privalomumo garantas yra noras sukurti teisinius padarinius, kurių neatsiranda pažeidus teisės normas.=.-istemingumas. 7avienė tn nėra tn. Tai reikia, kad T40os egzistuoja ne kaip mechaninė normų kr!va, o kaip organika jų s%sajturinti vidinį ryį " viena kit% papildo, parengia, garantuoja viena kitos #unkcionavim%. 76S.a)materialiosios T4 nustato pirmines turiningas santykio dalyvių teises ir pareigas, o proceso T4 " teisines proced!ras, ka

pasinaudoti 5at. T4 arba kaip jas apginti pažeidimo atveju. Tikslo ir priemonės s%veikos pob!dis.

b)?eguliacinių T4 ir sankcijas nustatančių ;represinių) T4 santykis. 7irmosios nustato teises ir pareigas, antrosios užtikri pareigų laikym%si ir teisų apsaug%.O.3endrumas. /is požymis yra b!tinas tik jei jis bus suvokiamas kaip turiningasis T40os požymis, nes jis reikia santykio dalyvsuderint% abipus$ bendr%j% naud% ;vali%), įgijusi% pareigų ir teisių vienovės pavidal%.ei suvokiamas kaip #ormalusis T4 požymis " teisės adresatų skaičius " tada nėra b!tinais T4 požymis, nes ne visada T4 y

bendrojo pob!džio elgesio taisyklė.

11.1.2. Turinin$ieji teisės normos po)ymiai GLaisvė NLygybė NTeisingumas11.1.3. Formaliųjų ir turinin$ųjų TH po)ymių santykis s-veikaC

N9ormalieji suteikia #orm% turiningiesiems, padaro juos veikiančius, technologizuoja, per#ormuluoja į elgesio taisykles " veiksmstandartus arba tiesiog teises ir pareigas.NTuriningieji požymiai ireikia vertybinius T4 tikslus, o #ormalieji " kuria teisin$ technik% tikslams įgyvendinti./ių požymių sintezė daro teis$ soc. -antykių humanizavimo, reguliavimo, socializavimo priemone.

11.2. 0riverstinės tvarkos skirtumas nuo privalomos teisinės tvarkosT kaip prievartinė tvarka b!tų, jei ji b!tų nukreipta ne į t ir p vienov$, o į pareigų vykdym%, jo bes%lygikum%.F tiesų t yra privaloma tvarka. 1m palikta galimybė veikti savo naudos didinimo ar mažinimo linkme ir tai yra daroma vykdaarba nevykdant pareigas.N7riverstinėje tvarkoje' Btaip ir ne kitaipCN7rivalomoje tvarkoje' Bjei..., tai...CTeisinės prievartos paskirtis " garantuoti teisingumo vykdym%, o tai reikia, kad valstybės prievartos tikslas ne pareigų vykdym

prieži!ra, o teisių apsauga, teisų priklausomybė nuo pareigų įvykdymo ;teisingo santykio užtikrinimas).7riverstinės teisės atveju yra prievolės, o ne teisų ir pareigų vienovė.


16/39

12 tema. Teisės normos socialinių normų sistemoje

12.1. 4ocialinės normos s-voka Socialinės normos " tai elgesio taisyklės, kurios skirtos žmonių tarpusavio santykiams norminti ;reguliuoti) ir kurių vykdymgarantuotas santykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio ir %isuomeninio poveikio priemonėmis.

12.2 . 4ocialinių normų klasi"ikacija8tsižvelgiant į tai, kas nustato soc. norm% ir kuo garantuoja jos vykdym%. -4 skirstomos'N5oralės normos* N7apročiai* N2orporatyvinės normos* NTeisinės normos.

12.3. Tn skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normųTn ir moralės normų santykis5oralė " vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito žmogaus interesus ;teises) ir kartu savanorikas tokios pagarbos reikima

5oraliu laikomas elgesys yra naudingas žmogui, visuomenei, žmonijai.5oralė neturi savarankikos raikos #ormos, ji reikiasi per' NTradicijas* N?eligines apeigas* NPstatymų #ormuluojamas elgestaisykles.5oralės ir teisės santykis yra turinio ir #ormos santykis. 5oralė nurodo turinį.Tn ir papročių normų santykis7apročiai " tai bendros elgesio taisyklės, susidariusios dėl daugkartinio kartojimosi ir tapusios žmonių įpročiais.7avienio žmogaus įprotis nėra papročių norma, nes ji nėra visų ar daugumos to regiono žmonių bendrai taikoma elgesio taisyklė.-kirtumai nuo T4 yra motyvuose, kodėl laikomasi paprotinės normos' i įpročio, nereikia iorinės jėgos, kuri garantuotų papročnormos laikym%si. 7apročiais žmogus siekia asmeninės naudos, įprasmina gyvenim%, tapatina save su tam tikros bendrijos nariaisaugoja visavertikum%.7aprotys " moralės #orma, o moralė " papročio turinys ;kaip ir teisės normos.

12..Teisės normų ir moralės normų sutampantys po)ymiaiN8bejos yra socialinio žmonių elgesio reguliatoriaiN8bejos normos yra dažnai to paties turinio ir turi t% patį tiksl%' Freikia žm interesus ir poreikį juos apsaugoti nuo agresijos, siektarpusavio pagarbos, prieingų interesų kompromiso, soc. santarvės ir rimties.

12.. Tn ir moralės normų skirtumus lemiantys po)ymiai*(.2ilmė.N54 kyla i visuomenės daugumos, tačiau nėra visiems privalomos*NT4 leidžia valstybė ir jos yra visuotinai privalomos./iuolaikinėse demokratinėse valstybėse į teis$ grįžta moralė.+.?eguliavimo apimtis.NT4 reguliuoja tik svarbiausius žmonių santykius, kuriuos galima iorikai kontroliuoti ir kuriuose sly

potenciali b!tinybė užtikrinti paliepimų vykdym% prievarta*N54 gali reguliuoti ir santykius, nepatenkančius į teisnio reguliavimo lauk% meilės, draugystės, pasaulėži!ros ir t.t.). 5reguliuoja daugiau santykių nei T4. 54 nereguliuoja techninio pob!džio santykių ;seimo sesijos pasiraymo reikalavimatechninis kapitalo tvarkymas ir t.t.).&.Mlgesio taisyklės ;teisų ir pareigų) detalizavimo laipsnisNT4 yra griežčiau apibrėžtos, su#ormuluotos, ivardijami teisi& ir pareig& atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindMgoizmo ir altruizmo vienovė*

N54 isakoma bendra pareiga, tai principai, nekal#ama apie teises. Tik altruizmas.=.4ormos iraikos #ormaN54 gyvena žmonių s%monėje, ne#iksuojamos valstybės aktuose, neturi griežtos sitemos, neskirstomos į akas, institutus, nes jovisuotinai neprivalomos.NT4 su#ormuluotos o#icialiuose valstybės aktuose, sudaro vientis% sistem%, nes jos visuotinai privalomos ir taip pateiktų, jų ylengviau laikytis.O.3!dai, kuriais užtikrinamas teisė normų ir moralės normų vykdymasNT4 vykdymas užtikrinamas a#ipuse nauda ir %alsty#ės prie%arta*N54 " piliečių %idiniu "sitikinimu, a#ipuse nauda ir %isuomeninio po%eikio priemonėmis.

12.!.Teisė normų ir korporatyvinių normų santykis2orporacijų ;korporatyvinės) normos " politinių partijų, visuomeninių organizacijų, !kinių, pro#esinių, religinių ir kitoksusivienijimų normos ;nuostatai, įstatai, statutai, taisyklės ir kt.).

Skirtumai:(.24 skiriasi nuo T4 subjekto atžvilgiu' NT4 leidžia valstybė* N24 " korporacija, jos valdyba, administracija+.-kiriasi reguliavimo apimtimi. NT4 privalo laikytis visi valstybės gyventojai, užsieniečiai, esantys tos valstybės teritorijoje* N2

" privalomos tik tik konkrečios korporacijos nariams ;jei korporacija tarptautinė, tai gali 24 pražengti valstybių ribas, pvz.' >o>ola ar kt.).&.6ykdymo garantu' NT4 " valstybės prievarta, abipusė nauda* N24 " organizacijos turimomis poveikio priemonėmis ;pastab

papeikimas, pareigų pažeminimas, paalinimas ir kt.), pagrindinis garantas yra nauda. Panašumai:

-utampa #ormulavimo poži!riu' 24 yra #ormaliai apibrėžtos, idėstytos ratu, sudaro sistem%, kuri įvardijama kaip korporacijoįstatai, statutas, nuostatai. uose #iksuojami o0jos tikslai, tarybos ar valdybos kompetencija, įstojimo tvarka, narių teisės ir pareigo

12.#. Techninė normos ir jų virtimo teisinėmis prie)astys ir s-ly$os


17/39

Techninė norma " tai elgesio taisyklė, nurodanti, kaip žmogus turi elgtis us daiktais, darbo įrankiais, technologijomis, taip pat sgamtos reikiniais, kad užtikrintų savo paties ir gyvenamosios aplinkos saugum%, kuo76S.' statybos darbų taisyklės, įrengimų, mechanizmų eksploatavimo instrukcijos, elektros energijos vartojimo, degalų, gamybatliekų saugojimo ir kt. normos.T4 turinį lemia objektyv!s gamtos dėsniai. :ėsnių pažinimas ir pavertimas elgesio taisykle tampa T4.

Technines normas nuo socialinių normų skiriantys požymiai'B1egulia%imo o#jektas. -4 reguliuoja žmonių tarpusavio santykius, o T4 " žmonių santykius su gamta, ir daiktais.BK$ry#os su#jektas. T4 kuria konkret!s tam tikros srities specialistai, o -4 " tam tikras platesnis žm. kolektyvas' valstybė, tautkorporacija.BFormuluojamos elgesio taisyklės po#$dis. -4 ireikia bendr% subjektyviai privalomo elgesio taisykl$, T4 " objektyv

privalomo elgesio taisykl$, pagrįst% gamtos dėsniais ir žmogaus priklausomybe nuo jų.BPo%eikio u( taisyklės nesilaikym! po#$dis.7ažeidus T4 neivengiamai atsiranda neigiamų padarinių ;tuoj pat ar po tam tiklaiko), -4 nesilaikymas gali ir nesulaukti valstybės ar visuomenės poveikio, jeigu nebus nustatytas pažeidimas, nebus asmu

patrauktas teisinėn ar korporacinėn atsakomybėn.

Techninių normų virtimas socialinėmis teisinėmis normomis:irtimo prie(astys' 4audojantis darbo įrankiais, technologijomis vieni žmonės tampa pavojingi kitiems ar patys sau ar aplinkai, jkokybei. T4 virsta socialinėmis teisinėmis normomis nuo to momento, kai jas sankcionuoja valstybės institucijos " suteikia jomteisės normų gali%, nustatant administracin$ ir baudžiam%j% atsakomyb$. Tai daroma siekiant mažinti pavojaus rizik%, kontroliuo

procesus sparčiai tobulėjant technologijoms.76S.' kelių eismo taisyklės. ios r$+ies normos %adinamos techninio turinio socialinėmis teisinėmis normomis.

13 tema. Teisės normos vidinė strukt+ra

13.1. Teisės normos strukt+ros s-voka.Teisės normos strukt!ra " tai vidinių normos elementų organizacija, apib!dinanti teisės norm% kaip vientis%, bet strukt!rin

elgesio taisykl$. i nulemta teisės normos vykdomų #unkcijų, yra vidinis, techninis teisės normos gebėjimas jas vykdyti.Teisės normos strukt!r% sudaro tokie elementai'

(.teisės normoje aprayti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teisės subjektams atsiranda normoje nurodytos teisės pareigos ;hipotezė)+.elgesio taisyklė kaip teisių ir pareigų santykis ;dispozicija)&.padariniai, atsirasiantys teisės subjektai, nepaklususiam teisės normos reikalavimams ;sankcija)

/i% strukt!r% galima ireikti #ormule' 3jei...)tai...)prie+ingu at%eju4C ei įvyks tam tikri teisiniai #aktai " gyvenimo aplinkyb;hipotezė), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip ;dispozicija), prieingu atveju jų teisės bus atitinkamai siaurinamos likviduojamos ;sankcija).

13.2. Teisės normos strukt+riniai elementai

Teisės normos klasikinis modelis' % sudaro & elementai'

1.Iipoteė, tai teisės normos dalis, nurodanti s%lygas, kurioms esant teisės norma veikia. os pagalba tam tikras abstraktus elgesvariantas priartinamas prie konkretaus gyvenimo atvejo, konkretaus subjekto, konkrečios vietos ir laiko.7agal turinio ireikimo b!dus hipotezės skirstomos'Gpaprastas kuri s%lygoje teisės normos veikim%, esant vienai s%lygai, vienai teisinei aplinkybei. 7vz' 32 IK str.viei raginimsukelti kar%, bus baudžiamas laisvės atėmimu.Gsudėtinė hipoteė numato #aktin$ teisin$ sudėtį, b!tin% tam tikrų pasekmių atsiradimui. ;8tskiriama pagal žodelių unaudojim%).>2 &R str. ei pasibaigus sut. terminui ir nuomotojas tam neprietaraujaX ei nėra nors vienos s%lygos teisės normneveikia. Teisėjas konstatuoja, kad nėra nusikaltimo sudėties.Galternatyvi hipoteė tokia, kuri s%lygoja teisės normos veikim%, kai įvyksta viena i aplinkybių, arba vienas i #aktų numatyttoje hipotezėje ;žodeliai ar arba). >2 &JK str. ei rangovas neatlieka sutarties arba dirba taip lėtaiX

2.ispoicija, tai t. normos dalis, kuri nurodo kaip turi elgtis teisinių santykių subjektas.Tai teisės normos turinys. Teisės norma sutapatinama su :, tačiau tn susidėti tik i : negali, turi b!ti nors + strukt!rinielementai. 0a$al turin(*N7aprastos : numato tik vien% privalomo elgesio variant% atsiradus aplinkybėms nurodytoms normos Y0je.N-udėtinės : numato kelis privalomo elgesio b!dus tuo pačiu metu. 7rivalo atlikti kelias veikas, numatytas :.N8lternatyvios nurodo kelis privalomo elgesio variantus, numatydama galimyb$ pasirinkti tik vien% i jų.0a$al el$esio taisykles i%rei%kimo b+d- dispoicija skirstoma*G0aprastos dispozicijos, įvardija leid)iam-, draud)iam- ar privalom- elgesį, bet jo nepaaikina ir neapibrėžia.GEpra%omosios dispozicijos, ne tik įvardina :0oje nustatyt% elgesio tip%, bet ir nustato io elgesio esminius požymius. 7vz' 3normos apie nužudymus.32 ++O str. >huliganizmas


18/39

GHukreipiamosios : g b modeliuojamos pagal tuos pačius principus kaip ir paprast. ir apraomosios :, tačiau skiriasi tuo, kad čelgesys yra tik nurodomas, o kad jį tiksliai galėtume suprasti : nukreipia į kitas konkrečias normas ;to paties akto), kuriuose elgesys ireiktas detaliau.G Blanketinės gali b!ti' (.apraomoji +.paprastaos skiriasi tuo, kad nurodo elgesio taisykles, bet jos nėra konkrečiai #ormuluojamos, o tik liepiama laikytis įstatymų, kuriareguliuojamas tose dispozicijose nurodytas elgesys. /ie įst. skirtingai nuo nukreipiamųjų nėra blanketinių dispozicijų dalis,egzistuoja kaip savarankikos reikmės aktai. 7vz' konst. +O str. politinių partijų veikl% reglamentuoja įstatymas 0 visai kitįstatymas.

4ukreipiamosios ir blanketinės vartojamos norint ivengti tn pasikartojimo bei siekiant glaustumo įstatymuose.3lanketinės ilienepasikeitusios nepriklausomai nuo to keičiasi įstatymas ar ne.4ukreipiamosios norma pasikeitus įstatymui gali keistis

3.4ankcija. 4ankcijų r+%ysTeisės norm% logikai užbaigiantis strukt!rinis elementas, ireikiantis pasekmes, atsirandančias nesilaikant dispozicijonurodytos elgesio taisyklės. T.y. atsakomybė už t. normos reikalavimų nevykdym%.Turinys siejamas su valst. prievartos priemonių taikymu, bausme.

Teisės normos veikimas susij$s su t.t. neigiamų pasekmių atsiradimu. 4ankcija yra sudėtinė s%voka, kadangi apimretrospektyvios atsakomybės priemones ;t.y. už padarytus veiksmus), taip pat iankstinio įspėjančio pob!džio priemones, gynyb

priemones bei neigiamas pasekmes kylančias i paties subjekto veiksmų. 4eigiamas pasekmes vienija tai, kad jos nurodo į nemat. org. pob!žio pasekmes, kurios atsiranda subjektui pažeidusiam tn, arba vengiančiam atlikti joje privalomas veikas.1.0a$al turin( skirstomos*G0ilnos numato valst. poveikio priemones asmeniui, pažeidusiam teisės norm%. Tokios visos 32 normos. Taip pat kai kurios >normų sankcijos, kur numatomas turto kon#iskavimas ir žalos atlyginimas.GHepilnos tokios sankcijos, kurios nesusijusios su valst. prievartos taikymu teisės pažeidėjui ir yra ireikiamos' ei asmunesilaiko teisės normų reikalavimų, neatsiranda tos teisės pasekmės, kurių siekia asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus. 2aip visos turi valstybės prievartos pob!dį, kadangi jos užtikrina valstybės

7vz' >2 negalioja sutartis, kuri prie įstatymui2.0a$al apib

teises teorijos konspektas (1) issamus

Documents