es leonardo da vinČio projektas lt/01/b/f/pp-137 011
TRANSCRIPT
2
„Mokytojo knyga” parengtas gavus ES Leonardo da Vinèioprogramos subsidijà pagal projektà Nr. LT/01/B/F/PP-137 011.Leidinio turinys nebûtinai atitinka Europos Bendrijos bei Leonardoda Vinèio programos koordinavimo paramos fondo nuomonæ irneuþtraukia joms su tuo susijusios atsakomybës.
“Teacher’s guide” was co-financed by the EU Leonardo daVinci programme, project No. LT/01/B/F/PP-137 011. The content ofthis publication does not necessarily complies with the officialopinion of the European Commission and Leonardo da Vinciprogramme Coordination Support Foundation.
© Intelektualinë nuosavybë priklauso Leonardo da Vinèio projektoLT/01/B/F/PP-137 011 partneriams.
© Copyright. Intellectual property bellongs to the Leonardo da Vinciproject LT/01/B/F/PP-137 011 partners.
3
ÁÞANGA ..................................................................................................................... 5
1. AUTOMECHANIKØ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMØLIETUVOJE, VOKIETIJOJE IR SUOMIJOJE LYGINAMOJI ANALIZË ...................... 7
2. AUTOMOBILIØ TECHNINËS PRIEÞIÛROS, DIAGNOSTIKOS IR TAISYMOMODULIØ PARAMETRAI ....................................................................................... 15
3. VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI ..................................... 23
3.1. Modulis: vaþiuoklës techninës bûklës diagnostika ir taisymas .......................... 25
3.2. Modulio projektas: variklio valdymo sistemos diagnostika ............................... 29
3.3. Modulis: transmisijos techninës bûklës diagnostika ir taisymas ....................... 32
4. MODULIO “VAÞIUOKLËS TECHNINË DIAGNOSTIKA IR TAISYMAS”METODINË MEDÞIAGA .......................................................................................... 35
4.1. Mokymo(si) temos ...................................................................................................... 37
4.2. Þiniø ávertinimo testas .............................................................................................. 59
TURINYS
5
ÁÞANGA
Ðiandieninë veiklos pasaulio kaita, nauji kvalifikacijø poreikiai ir reika-lavimai skatina ið naujo ávertinti esamas profesinio mokymo programas irjas adaptuoti prie naujø sàlygø bei reikalavimø. Leonardo da Vinèio progra-mos pilotinio projekto LT/01/B/F/PP-137 011 “Ásidarbinimo galimybiø iðplëti-mas optimizuojant profesinio rengimo programas” pagrindinis tikslas buvoiðtirti profesinio mokymo programø optimizavimo, siekiant jas adaptuotiprie naujø veiklos pasaulio poreikiø, galimybes ir pateikti konkreèius profesi-nio mokymo programø optimizavimo pasiûlymus.
Projekto metu buvo tiriamos profesinio mokymo programø optimizavi-mo galimybës papildant esamas mokymo programas naujais lanksèiais mo-kymo moduliais, parengtais remiantis darbo rinkos poreikiø ir veiklos sekto-riaus kaitos (veiklos funkcijø pokyèiø) analize. Tyrimui buvo pasirinktos au-tomechanikø profesinio rengimo programos.
Ðios „Mokytojo knygos” tikslas yra suteikti metodinës-informacinës pa-ramos profesijos mokytojams, mokymo programø bei moduliø rengëjams irtobulintojams. Knygoje pateikiami projekto dalyviø sudaryti automechani-ko profesinio mokymo modulinës programos parametrai. Automechaniko mo-dulinës mokymo programos parametrai buvo sudaromi remiantis automobi-lio sandaros principu, tai yra sudaryti pagrindiniø automobilio mazgø irmazgø grupiø diagnostikos, taisymo ir techninës prieþiûros moduliai. Tokápasirinkimà nulëmë kelios prieþastys:
• Automobiliø diagnostikos, taisymo ir techninës prieþiûros sektoriausspecializacija, kuri dalinai remiasi skirstymo pagal automobilio san-darà principu.
• Darbo rinkos ir automobiliø servisø sektoriaus raidos ir paklausosspecifika, kai autoserviso paslaugos, susijusios su ávairiø automobiliomazgø diagnostika, taisymu ir technine prieþiûra turi skirtingà pa-klausà. Pavyzdþiui, atlikta automechanikos sektoriaus analizë paro-dë, kad Lietuvoje didesnæ paklausà turi vaþiuoklës techninë prieþiûrair taisymas, taip pat këbulo taisymas. Ðie skirtumai, savo ruoþtu,átakoja ir veiklos sektoriaus diktuojamø darbo jëgos kvalifikacijosporeikiø raidà.
Á Þ A N G A
6
Automomechaniko profesinio mokymo modulinës programos paramet-rus sudaro aðtuoni moduliai susijæ su vaþiuoklës, transmisijos, variklio, va-riklio valdymo sistemos, këbulo, automobilio valdymo sistemos, automobilioelektrinës-elektroninës sistemos, maitinimo sistemos diagnostika, taisymu irtechnine prieþiûra. Ið ðiø moduliø pilnai parengti ir iðbandyti yra trys modu-liai: vaþiuoklës diagnostikos, taisymo ir techninio aptarnavimo, transmisijosdiagnostikos, taisymo ir techninio aptarnavimo ir variklio valdymo sistemosdiagnostikos. Kitiems moduliams yra pateikti tik pagrindiniai parametrai,kuriais remiantis ir naudojantis jau sudarytø moduliø pavyzdþiais, galimasukurti iðbaigtus mokymo modulius.
Leidinio autoriai tikisi, kad ði knyga bus naudinga visiems, besidomin-tiems mokymo programø optimizavimu ir laukia Jûsø pastabø, kritikos irpasiûlymø.
Á Þ A N G A
9
Aut
omec
hani
kø p
rofe
sini
o m
okym
o pr
ogra
mø
Liet
uvoj
e, V
okie
tijo
je i
r Su
omijo
je l
ygin
amoj
i an
aliz
ë
Prog
ram
os p
ava-
dini
mas
, m
oky-
mo
truk
më,
lygi
s,st
ojim
o re
ikal
a-vi
mai
, su
teik
ia-
ma
kval
ifika
cija
Veik
los
funk
cijo
sKo
mpe
tenc
ijos
ir
bend
riej
i ge
bëjim
aiTe
orin
io i
rpr
akti
nio
mok
ymo
dalis
Spec
ializ
acija
Tech
ninë
ir
tech
nol
ogin
ëm
okym
o ba
zë
LIET
UV
A
Va
rik
lin
iøtr
an
spo
rto
pr
iem
on
iøm
echa
nika
sTr
ukm
ë ir
ly-
gis:
2 –
3 m
etai
/ III
lygi
s (P
agal
ISCE
D :
Pir
mi-
nis
pro
fesi
nis
mok
ymas
/ IS
-CE
D 9
7 3
ly-
gis)
Min
imal
i m
o-ky
mo
prog
ra-
mos
api
mti
s –
2960
mok
ymo
vala
ndø.
Mo
ky
mo
si
prad
þios
rei
ka-
lavi
mai
:Tr
eèio
s pa
ko-
pos
mok
ymu
i–
pag
rin
din
isvi
duri
nis
iðsi
-la
vin
imas
(9
1.
Vari
klin
iøtr
ansp
orto
pri
e-m
oniø
tec
hni-
në p
rieþ
iûra
ir
diag
nost
ika.
2. A
utom
obili
oag
rega
tø i
r si
s-te
mø
tais
ymas
.3.
Det
aliø
val
y-m
as
ir
plov
i-m
as i
r jø
kok
y-bë
s ko
ntro
lë.
4.
Tepi
mo
iral
yvos
pak
eiti
-m
o da
rbai
.5.
A
tsar
gin
iøde
taliø
, m
azgø
ir e
kspl
oata
ci-
niø
med
þiag
øpa
rin
kim
as i
rpa
keit
imas
uþ-
tikr
inan
t rei
kia-
mà
auto
mob
ilio
koky
bës
lygá
.6.
D
arba
s su
vari
klin
iø tr
ans-
1.1.
Áver
tint
i aut
omob
ilio
sist
emø
ir a
greg
atø
tech
ninæ
bûk
læ, r
emia
ntis
iðor
inëm
is a
utom
obi-
lio ch
rakt
eris
tiko
mis
.1.
2. N
usta
tyti
aut
omob
ilio
mec
hani
zmø
ir si
ste-
mø
veik
imo
para
met
rus n
audo
jant
is te
chni
nës
diag
nost
ikos
inst
rum
enta
is ir
pri
etai
sais
.1.
3. A
tlikt
i nus
taty
tas t
echn
inës
pri
eþiû
ros p
ro-
cedû
ras
paga
l gam
into
jo i
nstr
ukci
jas
ir r
eko-
men
daci
jas,
laik
ytis
nus
taty
tø d
arbø
saug
os ir
aplin
kosa
ugos
reik
alav
imø.
1.4.
Sau
giai
ir ti
kslin
gai n
audo
tis ða
ltkal
viø
áran
-ki
ais,
tech
nolo
gine
tech
ninë
s pri
eþiû
ros á
rang
a.1.
5. A
tlikt
i ðal
tkal
viui
pri
klau
sanè
ius m
etal
o ir
pana
ðiø
med
þiag
ø da
rbus
.1.
6. Tu
rëti
bûtin
us su
viri
nim
o ge
bëjim
us ir
kom
-pe
tenc
ijas:
suv
irin
imas
duj
omis
, suv
irin
imas
elek
tra,
lita
vim
as.
1.7.
Iða
rdyt
i aut
omob
ilio
mec
hani
zmus
, agr
e-ga
tus
ir s
iste
mas
pag
al g
amin
tojo
tec
hnol
ogi-
nius
reik
alav
imus
.2.
2. N
usta
tyti
ged
imus
, jø
prie
þast
is ir
jas p
aða-
linti.
2.3.
Sur
inkt
i, su
regu
liuot
i, p
rita
ikyt
i ir i
ðban
dyti
auto
mob
ilio
mec
hani
zmus
, agr
egat
us ir
sis
te-
mas
.
Prak
tin
is m
o-k
ymas
sud
aro
ma
þia
usi
ai
70%
vis
o m
o-ky
mo
laik
o(m
aþi
au
sia
i80
0 pr
akti
nio
mok
ymo
dirb
-tu
vëse
val
an-
dø).
2 m
etø
tru
k-m
ës m
okym
op
rog
ram
ose
teor
inio
ir p
rak-
tini
o m
okym
osa
nty
kis
yra
toks
:te
orin
is m
ok.
30%
- 3
7% i
rpr
akti
nis
mok
.63
% -
70%
3 m
etø
tru
k-m
ës
prog
ra-
mos
e te
orin
ioir
pr
akti
nio
Paga
l aut
omo-
bili
o ti
pà:
-len
gvø
jø a
u-
tom
ob
iliø
,su
nkv
eþim
iø,
auto
busø
, m
o-to
cikl
ø i
r kt
.ta
isym
as
irte
chni
në p
rie-
þiûr
a.-þ
emës
û
kio
tech
nik
os
irtr
an
sp
ort
opr
iem
oniø
–
trak
tori
ø, k
om-
bain
ø i
r pa
n.
tais
ymas
ir
tech
ninë
pri
e-þi
ûra.
Paga
l pa
slau
-gø
fun
kcija
s:1.
Pri
ëmim
as ir
diag
nost
ika.
2. T
aisy
mas
.3.
A
uto
mob
i-li
ø ir
jø
sist
e-
Áren
gim
ai
irár
ank
iai:
Au
tom
obil
iøke
ltuv
ai –
3;
ratø
mon
tavi
-m
o st
enda
s;ra
tø b
alan
savi
-m
o st
enda
s - 2
;el
ektr
os p
rie-
tais
ø
kon
tro-
lës
sten
das
–2; áp
ur
ðk
imo
band
ymo
ir r
e-g
uli
av
imo
sten
das
– 1
;þi
bin
tø
regu
-li
avim
o st
en-
das
– 1;
CO d
ujø
anal
i-za
tori
us
- 1;
këbu
lo
tais
y-m
o ir
geo
met
-ri
jos
reko
nst
-ru
kcij
os s
ten
-
P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë
10
met
ai).
Su
teik
iam
akv
alif
ikac
ija:
au
tom
obil
iøm
ech
an
ika
s,a
uto
mob
iliø
va
iru
otoj
as,
þem
ës
ûki
ote
chni
nës
prie
-þi
ûro
s ir
re
-m
onto
spe
cia-
list
as
port
o pr
iem
o-ni
ø di
agno
sti-
kos,
te
chni
nës
prie
þiû
ros
irta
isym
o ár
en-
gim
ais,
di
ag-
nost
inës
inf
or-
mac
ijos
ir d
uo-
men
ø an
aliz
ë.7.
Pir
moj
i med
i-ci
ninë
pag
alba
nu
ke
ntë
ju-
siem
s.8.
A
uto
mob
i-li
o te
chn
inës
prie
þiûr
os ir
re-
mon
to
darb
øfi
nan
sin
ë ap
-sk
aita
.9.
Be
ndr
avi-
mas
su
kli
en-
tais
.10
. Vai
ravi
mas
.11
. U
þim
tum
osk
atin
imas
.
3. K
okyb
iðka
i pla
uti i
r val
yti d
etal
es, a
tlikt
i de-
taliø
def
ekta
cijà
.4.
Pat
ikri
nti a
lyvo
s ir e
kspl
oata
cini
ø m
edþi
agø
lygá
mec
hani
zmuo
se b
ei si
stem
ose,
áver
tinti
aly-
vos,
tepa
lø ir
kit
ø ek
splo
atac
iniø
skys
èiø
bûkl
æ,su
tept
i, pa
keis
ti a
lyvà
, tep
alus
ir k
itus
eks
ploa
-ta
cini
us sk
ysèi
us.
5. P
arin
kti r
eika
linga
s ir
tin
kam
as a
tsar
gine
sde
tale
s ir j
omis
pak
eist
i def
ektu
otas
det
ales
, tei
-si
ngai
par
inkt
i tin
kam
as k
onst
rukc
ines
ir e
ks-
ploa
taci
nes m
edþi
agas
.6.
Dar
be t
aiky
ti m
atav
imo,
dia
gnos
tiko
s, k
o-ky
bës k
ontr
olës
inst
rum
entu
s ir á
reng
imus
; ras
-ti
reik
alin
gà te
chni
næ ir
tech
nolo
ginæ
info
rmac
i-jà
ið áv
airi
ø ða
ltini
ø ir
jà p
anau
doti
tech
nolo
gi-
niam
e pr
oces
e.7.
Sut
eikt
i pir
màj
à m
edic
inin
æ pag
albà
nuk
entë
-ju
sies
iem
s.8.
Atli
kti i
r val
dyti
pir
min
æ au
tom
obili
ø pr
ieþû
-ro
s ir
rem
onto
dar
bø a
pska
ità;
val
dyti
dar
boap
skai
tos p
roce
sus i
r ana
lizuo
ti ám
onës
vei
klos
rezu
ltatu
s.9.
Iðsi
ugdy
ti m
anda
gaus
ben
drav
imo
su k
lien-
tais
gim
tàja
ir u
þsie
nio
kalb
omis
ágûd
þius
; pa-
aiðk
inti
klie
ntui
tech
ninæ
jo a
utom
obili
o bû
klæ,
jos á
takà
aut
omob
ilio
eksp
loat
avim
o sa
ugum
ui,
aplin
kai,
ekon
omin
iam
s eks
ploa
taci
jos p
aram
et-
ram
s, s
utei
kti k
lient
ui ið
sam
ià ir
tik
slià
info
r-
mok
ymo
sant
y-ki
s yr
a:te
orin
is m
ok.
40%
ir
prak
tini
s -
60%
.
mø
te
chn
inë
prie
þiûr
a.4.
A
uto
mob
i-li
ø
serv
iso
ámon
ës v
aldy
-m
o fu
nkci
jos
-fi
nan
sin
ë ap
-sk
aita
ir
dar-
bas
su k
lien
-ta
is.
Toki
o ti
po s
pe-
cial
izac
ija d
aþ-
nia
usi
ai p
asi-
þym
i di
dþio
-si
os
serv
iso
ámon
ës.
Prof
e-si
nës
m
okyk
-lo
s or
ien
tuo-
tos
reng
ti p
la-
èios
kva
lifi
ka-
cijo
s au
tom
e-ch
anik
us
das
–1;
daþy
mo
áren
gi-
ny
s;va
rikl
io d
iag-
nost
ikos
ste
n-da
s.
Liet
uvo
s pr
o-fe
sin
ëms
mo-
kykl
oms,
dir
-ba
nèi
oms
au-
tom
ech
anik
øpr
ofes
inio
ren
-gi
mo
srit
yje
reik
alin
ga a
t-na
ujin
ti i
r re
-k
on
str
uo
ties
amà
tech
ni-
næ b
azæ.
P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë
Prog
ram
os p
ava-
dini
mas
, m
oky-
mo
truk
më,
lygi
s,st
ojim
o re
ikal
a-vi
mai
, su
teik
ia-
ma
kval
ifika
cija
Veik
los
funk
cijo
sKo
mpe
tenc
ijos
ir
bend
riej
i ge
bëjim
aiTe
orin
io i
rpr
akti
nio
mok
ymo
dalis
Spec
ializ
acija
Tech
ninë
ir
tech
nol
ogin
ëm
okym
o ba
zë
11
mac
ijà a
pie
rast
us g
edim
us, b
ûdus
jiem
s pað
a-lin
ti, t
aisy
mo
truk
mæ i
r dar
bø k
ainà
.10
. Ger
i vai
ravi
mo
ágûd
þiai
ir þi
nios
.11
. Paþ
inti
ver
slo
aplin
kà t
am, k
ad
áver
tint
øsa
vo g
alim
ybes
sura
sti d
arbà
; tai
kyti
ágyt
as p
ro-
fesi
nes þ
inia
s ir á
gûdþ
ius p
rade
dant
savo
ver
slà.
Aut
omec
han
i-ka
sTr
ukm
ë:
3,5
met
ø.Pr
ofes
inio
mo-
kym
o ly
gis
:pi
rmin
is p
rofe
-si
nis
mok
ymas
/ IS
CED
97
3
lygi
s.M
ok
ym
os
ipr
adþi
os r
eika
-la
vim
ai:
9-10
met
ø pa
grin
di-
nio
vid
uri
nio
iðsi
lavi
nim
o.S
ute
ikia
ma
kval
ifik
acij
a:kv
alif
iku
otas
auto
mec
han
i-ko
s da
rbu
oto-
jas.
1. P
rofe
sini
s mo-
kym
as.
2.
Mok
ymo
inst
itu
cijo
sst
rukt
ûra
ir o
r-ga
niza
vim
as.
3. D
arbo
tei
së,
kol
ekty
vin
iøde
rybø
te
isë,
darb
ø
sau
gu-
mo
reik
alav
i-m
ai.
4. D
arbø
sau
-ga
, ap
linko
sau-
ga ir
rac
iona
lus
iðte
kliø
pan
au-
dojim
as.
5. D
arbo
pro
ce-
so p
lana
vim
asir
pa
sire
ngi
-m
as,
darb
o re
-z
ul
ta
tø
ÁVER
TIN
IMAS
ir
kont
rolë
.6.
Te
chn
inës
1. D
arbø
pla
navi
mas
, kok
ybës
uþt
ikri
nim
as,
darb
ø or
gani
zavi
mas
.2.
Pat
ikro
s ir m
atav
imo
darb
ai a
utom
obili
uo-
se, v
isø
pirm
a su
sijæ
su:
- ge
bëjim
ais
iðar
dyti
ir s
urin
kti a
utom
obili
osi
stem
as,
- geb
ëjim
ais s
kaity
ti ir
nau
dotis
gra
ndin
iø d
iag-
ram
omis
, sek
inëm
is d
iagr
amom
is, á
jung
imo
brëþ
inia
is g
edim
ø ra
dim
o m
etu,
paþ
inti
term
i-na
lø þy
mëj
imà
ir ju
ngim
o el
emen
tø si
mbo
lius.
3. A
tlikt
i áva
iriø
aut
omob
iliø
tipø
sist
emø
tai-
sym
o uþ
duot
is (s
rovë
s tie
kim
as, g
ener
ator
ius,
þibi
ntø
sist
ema,
áspë
jam
ieji
ir si
gnal
inia
i pri
e-ta
isai
, var
iklis
, var
iklio
pri
edai
, auð
inim
o si
ste-
ma,
iðm
etam
øjø
dujø
áren
gini
ai, p
alei
dim
o ár
en-
giny
s/st
arte
ris,
var
iklio
val
dym
as ir
kur
o pa
-da
vim
as, p
avar
os/tr
ansm
isija
ir sa
nkab
a, st
ab-
dþiø
sist
ema,
aði
ø va
ldym
as, v
aþiu
oklë
su ra
tøir
pad
angø
mon
tavi
mu,
këb
ulo
daly
s ir v
idin
ëda
nga)
. Geb
ëti n
audo
tis g
edim
ø áv
ertin
imo
tech
-ni
nëm
is p
riem
onëm
is ir
par
engt
i aut
omob
ilá p
a-te
ikti
klie
ntui
.4.
Atli
kti t
echn
inës
pri
eþiû
ros
ir p
atik
ros
dar-
bus
paga
l gam
into
jo in
stru
kcija
s ir
tei
sini
usre
ikal
avim
us.
5. A
tlikt
i dia
gnos
tiko
s dar
bus n
audo
jant
is m
a-
Teo
rini
s m
o-ky
mas
:30
%.
Pr
ak
tin
ism
okym
as:
70%
.
Trys
spe
cial
i-za
cijo
s kr
yp-
tys
treè
iais
iais
ir k
etvi
rtai
siai
sp
ro
gr
am
os
met
ais
:1.
A
uto
mob
i-li
o te
chn
inë
prie
þiûr
a2.
Su
nkv
eþi-
miø
tec
hnin
ëpr
ieþi
ûra
3.
Mot
ocik
løte
chni
në p
rie-
þiûr
a.Ki
ekvi
enas
au-
tom
echa
nika
sga
li di
rbti
vis
o-se
tri
jose
sri
ty-
se
nep
rikl
au-
som
ai n
uo p
a-si
rin
ktos
mo-
kym
o sp
ecia
li-za
cijo
s.
Au
tom
echa
ni-
kai d
irba
nep
ri-
klau
som
ose
au-
tom
obil
iø
re-
mon
to d
irbt
uvë-
se a
rba
auto
mo-
biliø
serv
isuo
se,
prik
laus
anèi
uo-
se a
utom
obili
øga
min
toja
ms
(ðak
inës
ámon
ësar
ba p
agal
fran
-èi
zës
suta
rtis
dirb
anty
s ats
to-
vai).
Tech
ninë
ir te
ch-
nolo
ginë
baz
ë:1.
Dia
gnos
tiko
spr
iem
onës
(eks
-pe
rtav
imo
sist
e-m
os,
nusk
aity
-m
o pr
ieta
isai
).2.
Tec
hnin
ës in
-fo
rmac
ijos s
iste
-m
os.
3. K
ompi
uter
i-
P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë
VO
KIET
IJA
12
zuot
a m
ata-
vim
o ár
anga
(aut
omat
inës
vari
kliø
val
-dy
mo
sist
e-m
ø di
agno
s-ti
kos
prog
ra-
mos
).4.
Vaþ
iuok
lës
ir a
ðiø
diag
-no
stik
os p
rie-
tais
ai .
Sp
ecia
lio
spr
iem
onës
ir
prie
taisa
i áva
i-ri
oms
auto
-m
obili
ø si
ste-
mom
s tai
syti.
tavi
mo
prie
tais
ais
ir g
edim
ø nu
stat
y-m
o sk
aity
tuva
is;
áver
tint
i ge
dim
øko
dus
ir n
audo
tige
dim
ø
radi
mo
stra
tegi
jà p
agal
diag
nos
tiko
s in
-st
rukc
ijas;
nust
aty-
ti g
edim
ø pr
ieþa
s-ti
s.6.
Atl
ikti
viz
ualø
pati
krin
imà
ir p
a-tik
rint
i gar
sø k
lau-
sym
o bû
du.
7. A
tlikt
i iðm
etam
ø-jø
duj
ø an
aliz
æ.8.
Atli
kti v
aþiu
oklë
sm
atav
imus
.Pa
tikr
inti
aut
omo-
bilio
ged
imus
re-
mia
ntis
klie
nto
pa-
rody
mai
s ir n
usta
-ty
ti ta
isym
o sà
nau-
das.
doku
men
taci
jos s
kait
ymas
, nau
dojim
as ir
suda
rym
as.
7. T
ikri
nim
as ir
mat
avim
as.
8. S
urin
kim
as.
9. R
anki
nis
apdi
rbim
as.
10.
Mec
hani
nis
apdi
rbim
as.
11.
Tech
ninë
pri
eþiû
ra.
12. S
uvir
inim
as, t
erm
inis
pjo
vim
as.
13.
Elek
tros
tec
hnol
ogija
, el
ektr
onik
a.14
. Hid
raul
ika,
pne
umat
ika.
15.
Kom
pone
ntø,
agr
egat
ø ir
sis
tem
ø ið
ardy
mas
ir
suri
nkim
as a
utom
obili
ø te
chni
nës
prie
þiûr
os m
etu.
16.
Auto
mob
iliø
tech
ninë
pri
eþiû
ra.
17. M
echa
nini
ø, h
idra
ulin
iø, p
neum
atin
iø, e
lekt
rini
øir
ele
ktro
nini
ø si
stem
ø be
i maz
gø t
ikri
nim
as, r
egul
ia-
vim
as ir
ájun
gim
as.
18. I
ðmet
amøj
ø du
jø i
r pa
vojin
gø t
erða
lø i
ðmet
imo
áap
linkà
sum
aþin
imo
áren
gini
ø pa
tikr
a.19
. Ged
imø
radi
mas
, jø
prie
þasè
iø n
usta
tym
as.
20.
Auto
mob
iliø
sist
emø
ir k
ompo
nent
ø ta
isym
as.
21. A
utom
obili
ø st
rukt
ûrin
iø i
r pa
deng
tø k
ompo
nen-
tø i
r ag
rega
tø t
aisy
mas
.22
. Pap
ildom
ø m
azgø
ir in
stal
iaci
jos
mon
tavi
mo
dar-
bai.
23.
Au
tom
obil
iui
pada
ryto
s þa
los
ir
gedi
mø
áÁVER
TIN
IMAS
.24
. At
lieka
mø
darb
ø ko
ntro
lë.
Prog
ram
os p
a-va
dini
mas
, mo-
kym
o tr
ukm
ë,ly
gis,
sto
jim
ore
ikal
avim
ai,
sute
ikia
ma
kval
ifika
cija
Veik
los
funk
cijo
sKo
mpe
tenc
ijos
ir b
endr
ieji
gebë
jimai
Teor
inio
ir
prak
tini
om
okym
oda
lis
Spec
ializ
acija
Tech
ninë
ir
tech
nol
o-gi
në
mok
ymo
bazë
P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë
13
SUOM
IJA
Au
tom
ech
a-
nika
sP
rog
ram
os
truk
më:
120
mok
ymo
sava
ièiø
(3
met
ai).
Prof
e-si
nio
re
ngi
-m
o ly
gis
pa-
gal
ISCE
D 9
7:
3.M
ok
ym
osi
prad
þios
rei
-ka
lavi
mai
: pa-
grin
dini
s vi
-du
rini
s ið
sila
-vi
nim
as (9
-10
met
ø).
Sute
ikia
ma
kval
ifik
acija
:au
tom
ech
a-ni
kas.
Bend
rojo
lav
inim
o da
lyka
i: gi
mto
ji ka
lba
ir b
endr
avi-
mas
, ðv
edø
kalb
a, a
nglø
kal
ba,
mat
emat
ika,
fiz
ika
irch
emija
, pr
atyb
os,
visu
omen
ës m
oksl
ai i
r te
isë,
pas
i-re
nkam
ieji
kurs
ai.
Pagr
indi
niai
pro
fesi
niai
dal
ykai
(30
mok
ymo
sava
ièiø
):1.
Inf
orm
acin
ës t
echn
olog
ijos
auto
mob
ilyje
.2.
Tec
hnin
ë br
aiþy
ba.
3. M
edþi
agø
tech
nolo
gijo
s.4.
Met
alo
apdi
rbim
o pr
akti
nis
mok
ymas
.5.
Mec
hani
nio
apdi
rbim
o ir
sur
inki
mo
tech
nolo
gijo
s.6.
Ele
ktro
s in
þine
rijo
s pa
grin
dai.
7. E
lekt
ros
inþi
neri
jos
prak
tini
s m
okym
as.
8. H
idra
ulik
os i
r pn
eum
atik
os p
agri
ndai
.9.
Aut
omob
ilio
kons
truk
cija
.10
. A
utom
obili
o te
chni
nis
apta
rnav
imas
.Sp
ecia
lieji
prof
esin
iai
daly
kai
(60
mok
ymo
sava
ièiø
):1.
Vaþ
iuok
lës
ir t
rans
mis
ijos
tech
nini
s ap
tarn
avim
as.
2. V
arik
lio i
r el
ektr
os á
rang
os t
echn
inis
apt
arna
vim
as.
3. D
iagn
osti
kos
pagr
inda
i.4.
Aut
omat
ikos
inþ
iner
ija.
5. M
echa
nini
ø ge
dim
ø ra
dim
as.
6. E
lekt
rinë
s da
lies
gedi
mø
radi
mas
.7.
Med
þiag
ø m
oksl
as i
r su
viri
nim
as.
8. A
utom
obili
o da
liø t
aisy
mas
.9.
Këb
ulo
rem
onta
s.10
. Ged
imø
anal
izë
ir t
aisy
mo
sàna
udø
apsk
aièi
avim
as.
11.
Këbu
lo m
atav
imas
.12
. A
utom
obili
ø da
þym
as.
Pasi
renk
amie
ji pr
ofes
inia
i da
lyka
i (1
0 m
ok.
sava
ièiø
):1.
Var
iklio
tai
sym
as.
2. V
arik
lio v
aldy
mo
sist
emos
tai
sym
as.
3. K
ëbul
o re
mon
tas.
1. A
tlik
ti m
echa
ni-
nës
ir e
lekt
rinë
ssi
stem
os g
edim
øra
dim
o ir
def
ektø
diag
nost
ikos
dar
-bu
s.2.
Atl
ikti
tec
hnin
æpr
ieþi
ûrà
ir p
atik
-ro
s da
rbus
pag
alga
min
tojo
in
-st
rukc
ijas.
3. A
tlikt
i këb
ulo
re-
mon
to ir
daþ
ymo
darb
us p
agal
ga-
min
tojo
inst
rukc
i-ja
s.4.
Lai
kyti
s da
rbø
saug
os r
eika
lavi
-m
ø ir
tais
ykliø
.
Teo
rin
ism
okym
as:
30%
.P
rak
tin
ism
okym
as:
70%
.
Iðim
tin
ësp
ecia
lizac
i-jo
s kr
ypti
s:le
nkty
nini
øau
tom
obi-
liø t
echn
o-lo
gija
.
Tec
hnin
ë ir
tech
nol
ogi-
në m
okym
oba
zë:
1. D
iagn
osti
-ko
s pri
etai
-sa
i.2.
Kom
piut
e-r
izu
ota
mat
avim
oár
anga
.3.
Ci
lin
drø
ga
lvu
èiø
tais
ym
oár
anga
.3.
Rat
ø ba
lan-
sa
vim
osi
stem
a (4
taðk
ø).
4.
Din
amo-
met
ras.
5. B
andy
mø
sten
das.
6. K
ëbul
o re
-m
on
to
plat
form
osir
mat
avi-
mo
áran
ga.
7.
Daþ
ymo
kam
era.
P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë
14
Lyginamosios analizës iðvados
1. Analizuojamø mokymo programø ir standartø bendrieji bruoþai yrapanaðûs. Ðià iðvadà ypaè gerai iliustruoja tokie panaðûs parametrai:programø trukmë (3–3,5 metai), profesinio iðsilavinimo lygis (ISCED97 3 lygis), mokymosi pradþios reikalavimai (pagrindinis vidurinisiðsilavinimas – 9, 10 metø).
2. Analizuojamose programose apibrëþtas kompetencijos turinys yra ga-na panaðus. Vokietijos profesinio mokymo programos iðsiskiria iðsa-miais ir tiksliais techniniais automechanikø profesiniø þiniø ir ágû-dþiø apraðymais. Jie suteikia daugiau informacijos apie automecha-nikø kvalifikacijos turiná.
3. Pagal analizuojamas programas ruoðiamø automechanikø speciali-zacijos yra gana panaðios. Bendras bruoþas yra tai, kad visose ðalyseautomechanikø profesinio mokymo programose ir standartuose nu-matoma rengti plaèios kvalifikacijos specialistus. Automechanikaigali taisyti ávairias transporto priemones – automobilius, sunkveþi-mius, motociklus.
Kadangi Lietuvos partneriai á savo analizæ átraukë þemës ûkio technikostechninio aptarnavimo ir remonto specialistø rengimo programas, tai-komas þemës ûkio mokyklose, jø analizëje yra nurodyta ði specializa-cija. Suomijos partneriai nurodë lenktyniniø automobiliø technologi-jos specializacijà.
4. Teorinio ir praktinio mokymo santykis yra panaðus visø analizuoja-mø programø atvejais: teorinis mokymas vidutiniðkai sudaro 30%,praktinis mokymas – 70 % mokymo laiko.
5. Skiriasi praktinio mokymo vieta. Lietuvoje didþioji dalis praktiniomokymo vyksta mokyklø dirbtuvëse. Ámonës á praktinio mokymo pro-cesà átraukiamos palyginti retai. Vokietijoje praktinis mokymas vyks-ta ámonës darbo vietoje ir papildomai ámoniø ásteigtuose mokymocentruose (vok. uberbetriebliche Berufsbildungsstatten). Suomijojepraktinis mokymas vyksta vietinëse automobiliø serviso ámonëse(garaþuose).
P R O G R A M Ø L Y G I N A M O J I A N A L I Z Ë
17
1. Ág
yti
auto
mob
i-liø
këb
ulo
diag
nos-
tiko
s þin
iø ir
geb
ë-jim
ø (
med
þiag
øm
oksl
as,
këbu
lodi
agno
stik
os te
ch-
nolo
gija
ir t.
t.)2.
Ágyt
i aut
omob
i-liø
këb
ulo
tais
ymo
þini
ø ir
geb
ëjim
ø(la
kðti
nio
met
alo
apdi
rbim
o te
chno
-lo
gijo
s, ða
ltkal
vys-
të).
3. Ág
yti a
utom
obi-
liø k
ëbul
ø da
þym
oir
pavi
rðia
us a
pdai
-lo
s þi
niø
ir g
ebëj
i-m
ø (k
ëbul
ams d
a-þy
ti n
audo
jam
øda
þym
o m
edþi
agø
tipai
ir jø
pan
audo
-ji
mas
, kë
bulo
glai
stym
o, g
runt
a-vi
mo
ir
daþy
mo,
nuda
þyto
pav
ir-
ðiau
s pa
tikr
os b
eiap
dailo
s tec
hnol
o-gi
ja).
Pro
fesi
niø
mo
ky
klø
mok
slei
viai
,b
eda
rbia
i,be
sim
okan
-ty
s pa
gal
darb
o ri
n-
kos
prof
esi-
nio
m
oky-
mo
prog
ra-
mas
, ser
visø
darb
uoto
jai.
Mod
ulio
dal
yvia
i ge
bës:
1. Á
vert
inti
au
tom
obili
økë
bulo
tec
hnin
æ bû
klæ.
2. N
usta
tyti
këb
ulo
paþe
i-di
mu
s, d
efek
tus,
def
or-
mac
ijos
poþy
miu
s.3.
Par
inkt
i ti
nkam
à, ra
cio-
nalø
aut
omob
ilio
këbu
lota
isym
o bû
dà.
4.
Tais
yti
auto
mob
ilio
prie
kini
us ir
gal
iniu
s sp
ar-
nus,
dur
eles
, sl
enks
èius
,ba
gaþi
næ,
ðlif
uoti
, gl
ais-
tyti
ir g
runt
uoti
këb
ulo
da-
lis.
5. P
aru
oðti
au
tom
obil
iokë
bulà
daþ
ymui
.6.
Par
inkt
i da
þus
paga
l jø
tipà
, spa
lvà,
bliz
gum
à, a
t-sp
arum
à sm
ûgia
ms
ir d
e-fo
rmac
ijai.
7. P
arin
kti
daþø
ir
grun
tosk
iedi
kliu
s be
i ki
etik
lius.
8. N
audo
tis
poli
ravi
mo,
daþy
mo
ir
dþio
vin
imo
áran
kiai
s ir á
reng
imai
s, p
o-lir
avim
o m
edþi
agom
is.
9. D
aþyt
i kë
bulà
.10
. N
usta
tyti
ir
paða
linti
nu
daþy
to k
ëbu
lo p
avir
-ði
aus
trûk
umus
.
1. A
utom
obili
ø k
ëbul
ø pa
þeid
imai
ir d
efek
tai.
1.1.
Ava
rini
ai
këbu
lø p
aþei
dim
ai, d
efek
tai,
de-
form
acija
ir
jos
rûðy
s.1.
2.
Koro
zijo
s a
tsir
adim
o pr
ieþa
stys
ir
bûda
ija
i pa
ðalin
ti.
1.3.
Ant
ikor
ozin
iø m
edþi
agø
savy
bës
ir j
ø ta
i-ky
mo
bûda
i.2.
Aut
omob
iliø
këb
ulo
tais
ymo
tech
nolo
gija
.2.
1. A
utom
obili
ø k
ëbul
o ta
isym
o m
etod
ai.
2.2.
Këb
ulo
diag
nost
ika
ir a
rdym
as.
2.3.
Lak
ðtin
io m
etal
o m
echa
nini
s ap
dirb
imas
.2.
4. K
ëbul
o da
liø:
vari
klio
dan
gèio
, pr
ieki
niø
ir g
alin
iø s
parn
ø, p
riek
inës
pan
elës
, sto
go, d
u-re
liø,
baga
þinë
s du
gnin
ës i
r da
ngèi
o, s
lenk
s-èi
ø, p
orëm
io s
ijø,
prie
kini
o ir
gal
inio
buf
eriø
iðar
dym
as, l
ygin
imas
, tai
sym
as, g
lais
tym
as i
rgr
unta
vim
as.
3. A
utom
obili
o kë
bulo
daþ
ymo
tech
nolo
gija
.3.
1. A
utom
obili
o kë
bulo
par
uoði
mas
daþ
yti.
3.2.
Këb
ului
daþ
yti
naud
ojam
os m
edþi
agos
,jø
tip
ai,
chem
inës
ir
fizi
nës
savy
bës.
3.3.
Daþ
ymo
áran
kiai
ir ár
engi
mai
, jø
eksp
loat
a-ci
ja.
3.4.
Daþ
yto
pavi
rðia
us d
þiov
inim
o bû
dai
ir r
e-þi
mai
.3.
5. N
udaþ
yto
pavi
rðia
us a
pdai
la, j
ai a
tlikt
i nau
-do
jam
i ðl
ifavi
mo
ir p
olir
avim
o ár
anki
ai i
r ár
en-
gim
ai.
3.6.
Nud
aþyt
o pa
virð
iaus
kok
ybës
ÁVER
TIN
IMAS
.3.
7. D
arbø
sau
gos
ir a
plin
kosa
ugos
rei
kala
vi-
mai
.
Baig
iam
a-si
s eg
za-
min
as.
320
val.
2.1.
Au
tom
obil
iø k
ëbu
lø t
aisy
mas
ir
daþy
mas
Mod
uli
oti
ksla
i T
iksl
inë
gru
pëM
odu
lio
rezu
ltata
iM
odu
lio
turi
nys
Mod
uli
oap
imti
sA
tsis
kait
y-m
o fo
rma
A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI
18
1. Á
gyti
au
tom
o-bi
liø
va
ldym
oár
engi
mø
tech
ni-
nës
prie
þiûr
os þ
i-n
iø i
r ge
bëji
mø
(hid
rau
lin
ës
irpn
eum
atin
ës s
is-
tem
os p
rieþ
iûra
ina
udoj
amos
me-
dþia
gos
ir d
eta-
lës,
hid
raul
inës
ir
pn
eu
ma
tin
ës
stab
dþiø
si
ste-
mos
re
guli
avi-
mas
).2.
Ágy
ti a
utom
o-bi
liø
va
ldym
oár
engi
mø
tai
sy-
mo
þini
ø ir
geb
ë-jim
ø (h
idra
ulin
ësir
pn
eum
atin
ësst
abdþ
iø
sist
e-m
os
tais
ymas
,ða
ltk
alv
yst
ësda
rbai
ir k
t.)
Pro
fesi
niø
mo
ky
klø
mok
slei
viai
,b
eda
rbia
i,be
sim
okan
-ty
s pa
gal
darb
o ri
n-
kos
prof
esi-
nio
m
oky-
mo
prog
ra-
mas
, ser
visø
darb
uoto
jai.
Mod
ulio
dal
yvia
i ge
bës:
1. S
upra
sti
leng
vøjø
ir
krov
ini-
niø
auto
mob
iliø
vair
o ir
stab
dþiø
kons
tru
kcij
os y
patu
mu
s, h
id-
raul
inio
vak
uum
inio
sta
bdþi
øst
ipri
ntuv
o ir
vai
ro s
tipr
intu
vove
ikim
à, A
BS s
iste
mos
vei
kim
à.2.
Áve
rtin
ti
auto
mob
iliø
vald
y-m
o m
echa
nizm
o ag
rega
to, m
az-
gø i
r de
taliø
tec
hnin
æ bû
klæ.
3. R
egul
iuot
i au
tom
obili
ø va
ldy-
mo
áren
gim
ø ve
ikim
o pa
ram
et-
rus:
aut
omob
iliø
stov
ëjim
o st
ab-
dþio
pav
arà,
vai
ro t
rauk
liø ð
ar-
nyri
nius
suj
ungi
mus
, va
iro
ra-
to la
isvà
jà e
igà,
tarp
elá t
arp
stab
-dþ
iø t
rink
eliø
ir b
ûgno
, sta
bdþi
øpe
dalo
lai
svàj
à ei
gà,
pneu
mat
i-ni
o st
abdþ
io è
iaup
o pa
varà
ir
pagr
indi
nio
sta
bdþi
o pa
varà
,pa
ðalin
ti o
rà ið
hid
raul
inës
sta
b-dþ
iø s
iste
mos
.4.
Nus
taty
ti d
etal
iø d
efek
tus
irja
s p
akei
sti:
kom
pres
oria
us p
a-va
ros
dirþ
elá,
vair
o tr
aukl
iø ð
ar-
nyri
nius
suj
ungi
mus
, pr
ieki
niø
ir u
þpak
alin
iø r
atø
stab
dþiø
trin
-ke
les.
5. P
akei
sti
alyv
os k
ieká
hid
raul
i-ni
o si
urbl
io b
ake.
1. A
utom
obili
ø va
ldym
o ár
engi
mai
.1.
1. A
utom
obili
ø va
ldym
o ár
engi
mø
pa-
skir
tis,
san
dara
, tip
ai.
2. V
airo
pas
kirt
is,
kons
truk
cija
, ve
iki-
mas
ir ti
pai.
2.1.
Vai
ro p
avar
a ir
mec
hani
zmas
, jo
ssa
ndar
a, v
eiki
mas
ir
gedi
mai
.2.
2. H
idra
ulin
io v
airo
sti
prin
tuvo
vei
ki-
mas
, san
dara
, ged
imai
.3.
Sta
bdþi
ø si
stem
os.
3.1.
Sta
bdþi
ø si
stem
ø ti
pai,
pask
irti
s,sa
ndar
a ir
vei
kim
as.
3.2.
Hid
raul
inës
sta
bdþi
ø si
stem
os k
on-
stru
kcija
, vei
kim
as i
r pr
ieþi
ûra.
3.3.
Hid
raul
iniø
sta
bdþi
ø va
kuum
inio
stip
rint
uvo
veik
imas
ir g
edim
ai, h
idra
u-lin
iø s
tabd
þiø
stov
ëjim
o st
abdy
s.3.
4. P
neu
mat
inës
sta
bdþi
ø s
iste
mos
sand
ara,
pas
kirt
is, v
eiki
mas
ir
gedi
mai
.3.
5. O
ro k
ompr
esor
iai,
stab
dþiø
èia
upai
,ba
liona
i, re
dukt
oria
i, vo
þtuv
ai,
prie
ka-
bos
skir
stym
o èi
aupa
i, ra
tø s
tabd
þiø
kam
eros
, st
ovëj
imo
stab
dys,
jo
veik
i-m
as ir
reg
ulia
vim
as.
3.6.
Sta
bdþi
ø A
BS p
aski
rtis
, sa
ndar
a,ve
ikim
as ir
tipa
i, ga
limi g
edim
ai, j
ø pr
ie-
þast
ys i
r ða
linim
o bû
dai.
Dar
bø s
augo
s ir
apl
inko
saug
os r
eika
-la
vim
ai a
tlie
kant
aut
omob
ilio
vald
ymo
áren
gim
ø te
chni
næ p
rieþ
iûrà
ir
tais
ymà.
Baig
ia-
ma
sis
egza
mi-
nas
120
val.
2.2.
Au
tom
obil
iø v
aldy
mo
áren
gim
ø t
ech
nin
ë pr
ieþi
ûra
ir
tais
ymas
Mod
uli
oti
ksla
i T
iksl
inë
gru
pëM
odu
lio
rezu
ltata
iM
odu
lio
turi
nys
Mod
uli
oap
imti
sA
tsis
kait
y-m
o fo
rma
A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI
19
Mod
ulio
dal
yvia
i geb
ës:
1. S
udar
yti i
r ska
ityt
i ele
ktro
s ár
engi
-ni
ø m
onta
þine
s ir e
lekt
rine
s sch
emas
.2.
Iði
mti
ir
sum
ontu
oti
auto
mob
ilio
elek
tros
áren
gini
us.
3. Ta
isyk
linga
i pri
jung
ti el
ektr
os en
er-
gijo
s ðal
tiná
.4.
Nau
doja
ntis
ávai
riai
s ele
ktro
tech
ni-
kos
diag
nost
ikoj
e ta
ikom
ais
mat
avi-
mo
prie
tais
ais a
tlikt
i aut
omob
ilio
elek
-tr
iniø
áren
gini
ø di
agno
stik
à.5.
Rem
iant
is b
endr
aisi
ais
reik
alav
i-m
ais
ir g
amin
tojo
inst
rukc
ijom
is a
t-lik
ti au
tom
obili
o el
ektr
os ár
engi
mø
tai-
sym
o da
rbus
: 5
.1. S
urem
ontu
oti d
efek
tuot
as e
lek-
trin
ës d
alie
s det
ales
. 5
.2. D
efek
tuot
as e
lekt
rinë
s da
lies
de-
tale
s pak
eist
i nau
jom
is.
6. R
emia
ntis
ben
drai
s tec
hnin
iais
rei-
kala
vim
ais
ir g
amin
tojo
inst
rukc
ijo-
mis
atli
kti a
utom
obili
ø el
ektr
inës
sis-
tem
os ir
jos
daliø
tech
ninæ
pri
eþiû
rà:
akum
ulia
tori
ø ir
gen
erat
oriø
, rel
iø,
star
teri
ø, u
þdeg
imo
sist
emø,
apð
viet
i-m
o si
stem
os p
riet
aisø
, jun
gikl
iø ir
ins-
talia
cijo
s tec
hnin
æ pri
eþiû
rà.
7. D
irba
nt l
aiky
tis
elek
trot
echn
ikos
darb
ø sa
ugos
reik
alav
imø.
Mod
uli
oti
ksla
i T
iksl
inë
gru
pëM
odu
lio
rezu
ltata
iM
odu
lio
turi
nys
Ats
iska
ity-
mo
form
aM
odu
lio
apim
tis
1. Á
gyti
aut
omo-
bili
ø
elek
tros
áren
gim
ø
diag
-no
stik
os þ
iniø
ir
gebë
jim
ø
(ele
k-tr
otec
hnik
os m
e-dþ
iagø
mok
slas
,el
ektr
otec
hnik
oste
orija
, mat
avim
opr
ieta
isai
, el
ek-
tros
ár
engi
mø
dia
gn
ost
iko
ste
chno
logi
ja).
2. Á
gyti
aut
omo-
bili
ø
elek
tros
áren
gim
ø t
aisy
-m
o þi
niø
ir g
ebë-
jim
ø
(ele
ktro
sár
engi
niø
elek
tri-
niø
sch
emø
su
-da
rym
as,
elek
-tr
os
áren
gim
øm
onta
vim
as,
tai-
sym
as i
r te
chni
-n
is
apta
rnav
i-m
as,
ðalt
kalv
ys-
tës
darb
ai i
r kt
.).
Pro
fesi
niø
mo
ky
klø
mok
slei
viai
,b
eda
rbia
i,be
sim
okan
-ty
s pa
gal
darb
o ri
n-
kos
prof
esi-
nio
m
oky-
mo
prog
ra-
mas
, ser
visø
darb
uoto
jai.
1. E
lekt
rote
chni
kos p
agri
ndai
.2.
Ele
ktro
tech
niko
s med
þiag
ø ti
pai,
rû-
ðys,
savy
bës i
r pan
audo
jimas
.3.
Aut
omob
iliø
elek
tros
áren
gini
ø ti
pai,
jø p
aski
rtis
.4.
Aut
omob
iliø
elek
tros
áren
gini
ø di
ag-
nost
ikos
mat
avim
o pr
iem
onës
.5.
Aut
omob
iliø
elek
tros
áren
gini
ø di
ag-
nost
ikos
tech
nolo
gija
.6.
Aut
omob
iliø
elek
tros
áren
gini
ø te
ch-
ninë
pri
eþiû
ra.
7. Ða
ltka
lvys
tës p
agri
ndai
.8.
El
ektr
otec
hnik
os t
erm
inol
ogij
auþ
sien
io k
albo
mis
, na
udoj
ama
ga-
min
tojø
ins
truk
cijo
se i
r pa
naði
uose
doku
men
tuos
e.
Baig
ia-
ma
sis
egza
mi-
nas
400
val.
2.3.
Au
tom
obil
iø e
lek
tros
áre
ngi
mø
dia
gnos
tik
a, t
aisy
mas
ir
tech
nin
is a
ptar
nav
imas
A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI
20
Mod
uli
oti
ksla
i T
iksl
inë
gru
pëM
odau
lio
rezu
ltata
iM
odu
lio
turi
nys
Ats
iska
ity-
mo
form
aM
odu
lio
apim
tis
1. G
ebët
i áv
erti
nti
mai
tini
mo
sist
e-m
ø te
chni
næ b
ûklæ
ir a
tlikt
i dia
gnos
ti-kà
.2.
Ágyt
i þin
iø ir
ge-
bëjim
ø, re
ikal
ingø
tais
yti
auto
mob
i-liø
mai
tini
mo
sis-
tem
as.
3. Ág
yti þ
iniø
ir g
e-bë
jimø,
reik
alin
gøau
tom
obili
o m
aiti-
nim
o si
stem
ø te
ch-
nine
i pri
eþiû
rai a
t-lik
ti.
Pro
fesi
niø
mo
ky
klø
mok
slei
viai
,be
darb
iai,
be-
sim
okan
tys
paga
l da
rbo
rink
os p
rofe
-si
nio
mok
y-m
o pr
ogra
-m
as, s
ervi
søda
rbuo
toja
i.
Mod
ulio
dal
yvia
i geb
ës:
1. N
usta
tyti
mai
tinim
o si
stem
ø te
ch-
ninæ
bûk
læ ir
jø d
arbo
par
amet
rus.
2. N
usta
tyti
aut
omob
ilio
mai
tini
mo
sist
emø
gedi
mus
, nau
doja
ntis
kon
-tr
olin
ëmis
mat
avim
o ir
dia
gnos
tikos
prie
mon
ëmis
.3.
Pað
alin
ti a
ptik
tus m
aiti
nim
o si
s-te
mø
gedi
mus
atli
ekan
t ard
ymo,
su-
rink
imo,
det
aliø
rem
onto
ir p
akei
ti-
mo
bei s
urin
ktos
sis
tem
os r
egul
ia-
vim
o da
rbus
.4.
Atli
kti a
utom
obili
o m
aitin
imo
sis-
tem
ø te
chni
næ p
rieþ
iûrà
(kur
o ba
kas,
vam
zdel
iai,
filtr
ai,
kuro
siu
rblia
i,pu
rkðt
ukai
, kar
biur
ator
iai,
jø v
eiki
-m
o pa
tikr
inim
as ir
regu
liavi
mas
).
1. M
edþi
agø
mok
slas
– k
uras
, aut
omob
i-lio
eks
ploa
tavi
mo
skys
èiai
.2.
Dyz
elin
io v
arik
lio m
aiti
nim
o si
stem
ossa
ndar
a ir
vei
kim
as.
3. B
enzi
nini
o ka
rbiu
rato
rini
o va
rikl
io m
ai-
tini
mo
sist
emos
sand
ara
ir v
eiki
mas
.4.
Ben
zino
ápur
ðkim
o si
stem
os, j
ø sa
nda-
ra ir
vei
kim
as.
5. D
yzel
inio
var
iklio
mai
tini
mo
sist
emø
diag
nost
ika
ir ta
isym
as.
6. B
enzi
nini
o ka
rbiu
rato
rini
o va
rikl
io m
ai-
tini
mo
sist
emø
diag
nost
ika
ir ta
isym
as.
7. B
enzi
no áp
urðk
imo
sist
emø
diag
nost
i-ka
ir ta
isym
as.
Baig
iam
a-si
s eg
za-
min
as.
400
val.
2.4.
Au
tom
obil
iø m
aiti
nim
o si
stem
ø d
iagn
osti
ka,
tai
sym
as i
r te
chn
inis
apt
arn
avim
as
A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI
21
Mod
uli
oti
ksla
i T
iksl
inë
gru
pëM
odu
lio
rezu
ltata
iM
odu
lio
turi
nys
Ats
isk.
form
aM
od
.ap
imt.
Ágyt
i aut
omob
iliø
vari
klio
ir jo
sis
-te
mø
diag
nost
ikos
, tai
sym
o ir
tech
-ni
nës p
rieþ
iûro
s teo
rini
ø þi
niø
ir g
e-bë
jimø:
1. N
usta
tyti
var
iklio
mar
kæ, v
arik
-lio
dar
bo p
aram
etru
s, e
sant
áva
i-ri
ems
alkû
nini
o ve
leno
aps
isuk
i-m
ams.
2. N
usta
tyti
vari
klio
auð
inim
o ir
uþ-
degi
mo
sist
emø
darb
o pa
ram
etru
s.3.
Nus
taty
ti b
endr
à va
rikl
io te
chni
-næ
bûk
læ.
4. A
tlikt
i var
iklio
ard
ymo
ir su
rink
i-m
o da
rbus
.5.
Nus
taty
ti v
arik
lio c
ilind
rø b
loko
ir g
alvu
èiø
defe
ktus
ir ju
os ta
isyt
i.6.
Nus
taty
ti a
lkûn
inio
-ðva
isti
klin
iom
echa
nizm
o de
fekt
us ir
juos
tais
y-ti. 7.
Nus
taty
ti d
ujø
skir
stym
o m
echa
-ni
zmo
defe
ktus
, rem
ontu
oti a
rba
pa-
keis
ti jo
dal
is.
8. A
tlikt
i var
iklio
uþd
egim
o si
stem
osdi
agno
stik
os, t
aisy
mo
ir te
chni
nës
prie
þiûr
os d
arbu
s.9.
Atli
kti v
arik
lio te
chni
nës p
rieþ
iû-
ros o
pera
cija
s: p
akei
sti
tepa
là, a
uðin
imo
skys
tá, su
regu
liuo-
ti ge
nera
tori
aus i
r pas
kirs
tym
o m
e-ch
aniz
mo
dirþ
elio
átem
pim
à.
Prof
esi-
niø
mo-
ky
klø
mok
slei
-vi
ai,
be-
darb
iai,
besi
mo-
ka
nty
sp
ag
al
da
rb
ori
nk
os
prof
esi-
nio
mo-
ky
mo
prog
ra-
mas
, ser
-vi
sø d
ar-
bu
oto
-ja
i.
Mod
ulio
dal
yvia
i geb
ës:
Nust
atyt
i var
iklio
tech
ninæ
bûk
læ ir
jo d
ar-
bo p
aram
etru
s.Di
agno
zuot
i au
tom
obili
o va
rikl
io g
edi-
mus
, nau
doda
mie
si k
ontr
olin
ëmis
mat
a-vi
mo
ir d
iagn
osti
kos p
riem
onëm
is.
Patik
rint
i var
iklio
auð
inim
o si
stem
à, v
en-
tilia
tori
aus v
eiki
mà,
pak
eist
i auð
inam
àjá
skys
tá.
Pati
krin
ti t
epim
o si
stem
à, p
akei
sti a
ly-
và.
Pati
krin
ti v
arik
lio u
þdeg
imo
sist
emos
maz
gø ir
agr
egat
ø ti
nkam
umà
eksp
loa-
tuot
i, át
empt
i ar
pake
isti
gen
erat
oria
usdi
rþel
á.Ið
imti
var
iklá
ið a
utom
obili
o.N
usta
tyti
vari
klio
cilin
drø
blok
o ir
gal
vu-
tës g
edim
us ir
juos
ðalin
ti.
Nus
taty
ti a
lkûn
inio
-ðva
isti
klin
io m
echa
-ni
zmo
daliø
def
ektu
s, ja
s re
mon
tuot
i ar-
ba p
akei
sti.
Nus
taty
ti d
ujø
skir
stym
o m
echa
nizm
oda
liø d
efek
tus,
jas
rem
ontu
oti a
rba
pa-
keis
ti.
Tais
yti
þvak
es, a
ukðt
os á
tam
pos
laid
us,
skir
styt
uvà,
indu
kcin
æ rit
æ var
iklio
uþd
e-gi
mo
sist
emoj
e.N
usta
tyti
ele
ktro
s sr
ovës
ðal
tini
ø de
fek-
tus,
atli
kti j
ø re
mon
tà a
rba
pake
isti
.N
usta
tyti
uþd
egim
o pa
skub
os k
ampà
.Pa
tikri
nti k
onta
ktin
æ, k
onta
ktin
æ-tr
anzi
s-to
rinæ
uþd
egim
o si
stem
à ir
jà ta
isyt
i.
Vari
klio
tipa
i, sa
ndar
a ir
vei
kim
as.
Vari
klio
maz
gai i
r sis
tem
os.
Vari
klio
tech
ninë
pri
eþiû
ra.
Auto
mob
ilio
vari
klio
tais
ymo
tech
-no
logi
ja:
Vari
klio
iðë
mim
as i
r pa
ruoð
imas
tais
yti.
Vari
klio
ard
ymo
ir s
urin
kim
o m
e-to
dai i
r rei
kala
vim
ai.
Vari
klio
cili
ndrø
blo
ko ir
gal
vutë
snu
ëmim
as, d
efek
tø n
usta
tym
as ir
tais
ymas
.Al
kûni
nio
vele
no d
efek
tø n
usta
ty-
mas
ir
tais
ymas
, ádë
klø
pari
nki-
mas
ir p
rita
ikym
as.
Ðvai
stik
linës
-stû
mok
linës
gru
pës
defe
ktø
nust
atym
as i
r ta
isym
as,
stûm
okliø
, cili
ndrø
ir st
ûmok
liniø
þied
ø pa
rink
imas
ir p
rita
ikym
as.
Dujø
skir
stym
o m
echa
nizm
o de
fek-
tø n
usta
tym
as ir
tai
sym
as, á
siur
-bi
mo
ir ið
met
imo
voþt
uvø
pari
nki-
mas
, pri
tryn
imas
ir re
ikia
mo
ðilu
-m
inio
tarp
elio
regu
liavi
mas
.Su
tais
yto
vari
klio
pas
taty
mas
ávi
età
ir iðb
andy
mas
, nau
doja
nt áv
ai-
rias
dia
gnos
tiko
s pri
emon
es.
Auto
mob
ilio
vari
klio
uþd
egim
o si
s-te
mos
tais
ymo
tech
nolo
gija
.
Baig
ia-
ma
sis
eg
za
-m
inas
.
360
val.
2.5.
Au
tom
obil
io v
arik
lio
ir j
o si
stem
ø d
iagn
osti
ka,
tai
sym
as i
r te
chn
inë
prie
þiû
ra
A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI
22
1. G
ebët
i nus
taty
ti v
arik
lio v
al-
dym
o si
stem
os v
eiki
mo
sutr
i-ki
mø
poþy
miu
s.2.
Lok
aliz
uoti
var
iklio
val
dym
osi
stem
os g
edim
us n
audo
jant
isko
mpi
uter
izuo
ta d
iagn
osti
kos
apar
atûr
a.3.
Atli
kti s
iste
min
æ var
iklio
val
-dy
mo
sist
emos
dia
gnos
tikà
:3.
1. A
tlikt
i ápr
astà
dia
gnos
tikà
.3.
2. A
tlik
ti in
tegr
uotà
dia
gnos
-tik
à na
udoj
antis
kom
piut
eriz
uo-
ta d
iagn
osti
kos a
para
tûra
.3.
3. A
tlikt
i dia
gnos
tikà
paga
l au-
tom
obili
ø ga
min
tojø
inst
rukc
i-ja
s.3.
4. A
tlik
ti p
atir
tim
i pa
grás
tàdi
agno
stik
à.4.
Nus
taty
ti d
iagn
osti
kos
ope-
raci
jom
s at
likti
rei
kalin
gus
ið-
tekl
ius –
áran
gà, m
edþi
agas
.5.
Sup
lanu
oti d
iagn
osti
kos d
ar-
bo p
roce
sà.
6. P
atik
rint
i dia
gnos
tikos
rezu
l-ta
tø p
atik
imum
à, k
ontr
oliu
oti
diag
nost
ikos
kok
ybæ.
7. A
tlik
ti k
oreg
uoja
muo
sius
diag
nost
ikos
pro
ceso
vei
ksm
us.
Prof
esin
iøm
ok
yk
løm
oksl
eivi
ai,
bed
arb
iai,
besi
mok
an-
tys
paga
lda
rbo
rink
osp
rofe
sin
iom
ok
ym
opr
ogra
mas
,se
rvis
ø da
r-bu
otoj
ai.
Mod
ulio
dal
yvia
i geb
ës:
1. N
usta
tyti
var
iklio
val
dym
o si
stem
os v
eiki
-m
o su
trik
imø
poþy
miu
s ir l
okal
izuo
ti g
edim
usva
dova
udam
iesi
pok
albi
u su
klie
ntu,
viz
ualiu
pati
krin
imu,
vei
kian
èio
vari
klio
pat
ikri
nim
u,si
gnal
ø re
gist
ravi
mu
esan
t ski
rtin
gom
s var
ik-
lio a
pkro
vom
s ir s
ukim
osi g
reiè
iui,
nau
doda
mi
kom
piut
eriz
uota
s dia
gnos
tiko
s sis
tem
as.
2. Áv
erti
nti s
iste
min
á aut
omob
ilio
vari
klio
val
-dy
mo
sist
emos
vei
kim
à na
udod
amie
si v
eiki
-m
o ch
arak
teri
stik
ø di
agra
mø
regu
liavi
mu,
pa-
tikr
inti
akt
yvat
oriu
s, áv
erti
nti g
edim
ø at
min
-ti
es tu
riná
, ieð
koti
ged
imø
paga
l gam
into
jo n
u-st
atyt
as ta
isyk
les,
dia
gnos
tiko
s pla
nus i
r str
a-te
gija
s.3.
Ana
lizuo
ti ir
áver
tinti
ryði
us ta
rp g
autø
var
ik-
lio v
aldy
mo
sist
emos
dia
gnos
tiko
s re
zult
atø,
paro
danè
iø si
stem
os v
eiki
mo
sutr
ikim
us ir
ge-
dim
us.
4. A
naliz
uoti
ir áv
erti
nti v
arik
lio v
aldy
mo
sist
e-m
os g
edim
ø át
akà
auto
mob
ilio
veik
imui
ir a
p-lin
kai.
5. N
usta
tyti
dia
gnos
tiko
s op
erac
ijom
s at
likti
reik
alin
gus i
ðtek
lius.
6. S
upla
nuot
i dia
gnos
tiko
s ope
raci
jas.
7. U
þtik
rint
i va
rikl
io v
aldy
mo
sist
emos
dia
g-no
stik
os o
pera
cijø
vyk
dym
o ko
kybæ
.8.
Paa
iðki
nti k
lient
ui jo
aut
omob
ilio
vari
klio
val
-dy
mo
sist
emos
vei
kim
o pa
ram
etru
s, d
iagn
os-
tiko
s re
zulta
tus
ir jø
átak
à au
tom
obili
o ve
iki-
mui
bei
apl
inka
i.
1. V
arik
lio v
aldy
mo
sis-
tem
os ti
pai i
r san
dara
.2.
Var
iklio
val
dym
o si
s-te
mos
dia
gnos
tiko
s ára
n-ga
.3.
Var
iklio
val
dym
o si
s-te
mos
dia
gnos
tiko
s tec
h-no
logi
ja: á
pras
ta d
iagn
os-
tika
, int
egru
ota
diag
nos-
tika
, di
agno
stik
a pa
gal
gam
into
jo in
stru
kcija
s ir
plan
us, p
atir
tim
i par
em-
ta d
iagn
osti
ka.
4. V
arik
lio v
aldy
mo
sis-
tem
os e
lekt
ros
sche
mos
ir d
iagr
amos
.5.
Aut
omob
iliø
gam
into
-jø
iðle
isto
s var
iklio
val
dy-
mo
sist
emos
dia
gnos
ti-
kos
inst
rukc
ijos
, sc
he-
mos
, pla
nai i
r str
ateg
ijos.
6. V
arik
lio si
stem
ø ve
iki-
mo
ir jo
sut
riki
mø
átak
aap
linka
i ir a
plin
kosa
ugos
reik
alav
imai
.7.
Aut
omob
iliø
vari
kliø
vald
ymo
sist
emos
dia
g-no
stik
os p
lana
vim
as i
rko
kybë
s ko
ntro
lë.
Baig
ia-
ma
sis
egza
mi-
nas
360
val.
2.6.
Au
tom
obil
io v
arik
lio
vald
ymo
sist
emos
dia
gnos
tik
a
Mod
uli
oti
ksla
i T
iksl
inë
gru
pëM
odu
lio
rezu
ltata
iM
odu
lio
turi
nys
Ats
isk.
form
aM
odul
ioap
imti
s
A U T O M O B I L I Ø T E C H N I N Ë S P R I E Þ I Û R O S ,DIAGNOSTIKOS IR TAISYMO MODULIØ PARAMETRAI
25
VEIK
LOS
SPEC
IFIK
ACIJO
SM
OKYM
OSI S
PECI
FIKA
CIJO
SVE
RTIN
IMO
SPEC
IFIK
ACIJO
S
Mok
ymos
i tik
slai
Þini
ø sr
itys
Skal
ëRe
ikal
avim
aida
rbo
atlik
imui
Kom
pete
ncijø
árod
ymas
1. P
riim
ti k
lient
à
2.Áv
erti
nti
va
-þi
uokl
ës te
chni
-næ
bûk
læ
1.1.
Efek
tyva
us k
omun
ikav
imo
prin
cipa
i1.
2.Kl
ient
o nu
osav
ybës
sau
goji-
mas
ir ju
ridi
në a
tsak
omyb
ë
2.1.
1. P
akab
os k
onst
rukc
ija2.
1.2.
Dia
gnos
tiko
s pr
iem
onës
2.1.
3. D
iagn
osti
kos
tech
nolo
gija
2.1.
4. P
akab
os t
echn
inës
cha
rak-
teri
stik
os
2.2.
1.Að
iø k
onst
rukc
ija2.
2.2.
Diag
nost
ikos
pri
emon
ës2.
2.3.
Diag
nost
ikos
tech
nolo
gija
2.2.
4.Að
iø te
chni
nës c
hara
kter
is-
tiko
s
2.3.
1.Ra
tø k
onst
rukc
ija2.
3.2.
Diag
nost
ikos
pri
emon
ës2.
3.3.
Diag
nost
ikos
tech
nolo
gija
2.3.
4.Ra
tø te
chni
nës c
hara
kter
is-
tiko
s
1.1.
Klie
nto
pore
ikia
i ir
nus
i-sk
undi
mai
, sus
ijæ su
ben
dra
auto
mob
ilio
tech
nine
bûk
-le
ir v
aþiu
oklë
s fun
kcio
na-
vim
u ið
klau
syti,
á jo
kla
usi-
mus
ats
akyt
a1.
2.Kl
ient
o au
tom
obili
o ap
sau-
ga ti
nkam
ai u
þtik
rint
a
2.1.
Pak
abos
tech
ninë
bûk
lë áv
er-
tint
a, g
edim
ai n
usta
tyti
2.2.
Aði
ø te
chni
në b
ûklë
áver
tin-
ta, g
edim
ai n
usta
tyti
2.3.
Rat
ø te
chni
në b
ûklë
áver
tin-
ta, g
edim
ai n
usta
tyti
Iðkl
ausy
ti j
o nu
-si
sku
nd
imu
sap
ie a
utom
obi-
lio
tech
nin
æbû
klæ
ir p
agei
-da
vim
us
Paka
ba, a
ðys,
ra-
tai
- A
pþiû
rëti
- Pa
tikr
inti
nau
-do
jan
t pr
ie-
tais
us i
r ár
en-
gim
us
1. N
usta
tyti
klie
nto
pore
i-ki
us i
r pa
geid
avim
us,
susi
jusi
us su
ben
dra
joau
tom
obili
o te
chni
nebû
kle
ir v
aþiu
oklë
sfu
nkci
onav
imu
2.1.
Áver
tint
i pak
abos
tech
-ni
næ b
ûklæ
2.2.
Áver
tint
i aði
ø te
chni
næbû
klæ
2.3.
Áver
tint
i rat
ø te
chni
næbû
klæ
3.1.
Mod
uli
s:
vaþi
uok
lës
tech
nin
ës b
ûk
lës
diag
nos
tik
a ir
tai
sym
as
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
26
3.P
aa
iðk
inti
klie
ntu
i va
-þi
uokl
ës t
ech-
ninë
s bû
klës
para
met
rus,
nuro
dyti
gedi
-m
ø pa
ðalin
i-m
o ka
inà
irte
rmin
us
4.Su
plan
uoti
va-
þiuo
klës
tais
y-m
o da
rbø
se-
kà
5. T
aisy
ti v
a-þi
uokl
æ
- N
umat
yti t
ai-
sym
o et
apus
-
Nu
mat
yti
prie
tais
us
irár
engi
mus
Paka
ba, a
ðys,
ra-
tai:
-Ið
ardy
ti
va-
þiuo
klës
maz
-g
us
-D
efe
ktu
oti
va
þiu
ok
lës
maz
gus
-Pa
keis
ti d
eta-
les
-Su
rin
kti
va-
þiuo
klæ
3.1.
Paai
ðkin
ti k
lient
ui v
a-þi
uokl
ës te
chni
nës b
ûklë
spa
ram
etru
s
3.2.
Nur
odyt
i ged
imø
paða
li-ni
mo
kain
à ir
dar
bø a
tli-
kim
o te
rmin
us
4. Þ
inot
i vaþ
iuok
lës
tais
ymo
darb
ø se
kà
5.1.
Iðar
dyti
vaþ
iuok
lës m
az-
gus
5.2.
Ras
ti d
efek
tuot
as d
eta-
les
5.3.
Par
inkt
i tin
kam
as d
eta-
les
ir ja
s pa
keis
ti
5.4.
Sur
inkt
i vaþ
iuok
lës m
az-
gus
vado
vauj
anti
s ga
-m
into
jo n
usta
tyta
is te
ch-
nini
ais r
eika
lavi
mai
s
3.1.
Vaþ
iuok
lës
tech
ninë
s bû
klës
para
met
rai
3.2.
Dar
bø a
pska
ita
ir k
aino
dara
4. V
aþiu
oklë
s tai
sym
o te
chno
logi
-ja
5.1.
1. V
aþiu
oklë
s ar
dym
o –
suri
n-ki
mo
tech
nolo
gija
5.2.
1. D
efek
tavi
mo
bûda
i5.
2.2.
Def
ekta
vim
o pr
iem
onës
5.2.
3. D
efek
tavi
mo
darb
ø se
ka
5.3.
1. V
aþiu
oklë
s de
talë
s
5.4.
Vaþ
iuok
lës a
rdym
o-su
rink
imo
tech
nolo
gija
3.1.
Vaþ
iuok
lës t
echn
inës
bûk
lës
para
met
rai
klie
ntui
iðs
a-m
iai p
aaið
kint
i, á j
o kl
ausi
-m
us k
valif
ikuo
tai a
tsak
yta
3.2.
Ged
imø
paða
linim
o ka
ina
irda
rbø
atlik
imo
term
inai
nuro
dyti,
á klie
nto
page
ida-
vim
us, s
usiju
sius
su k
aina
ir te
rmin
ais,
tink
amai
rea-
guot
a
4.1.
Vaþ
iuok
lës
tais
ymo
darb
øse
ka ti
nkam
ai su
plan
uota
4.2.
Tin
kam
ai p
asir
inkt
i tai
sy-
mo
darb
ø ár
anki
ai
5.1.
Vaþ
iuok
lës m
azga
i tei
sing
aiið
ardy
ti
5.2.
Def
ektu
otos
det
alës
ras
tos
5.3.
Tei
sing
ai p
arin
ktos
tin
ka-
mos
pak
eiti
mui
det
alës
ir
koky
biðk
ai p
akei
stos
5.4.
Vaþ
iuok
lës m
azga
i sur
inkt
iir
atit
inka
gam
into
jo n
usta
-
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
VEI
KLO
S SP
ECIF
IKA
CIJO
SM
OKYM
OSI S
PECI
FIKA
CIJO
SVE
RTIN
IMO
SPEC
IFIK
ACIJO
S
Mok
ymos
i tik
slai
Þini
ø sr
itys
Skal
ëRe
ikal
avim
aida
rbo
atlik
imui
Kom
pete
ncijø
árod
ymas
27
6. Ið
band
yti
va-
þiuo
klæ p
o ta
i-sy
mo
ir p
atik
-ri
nti j
os t
ech-
ninæ
bûk
læ
7. P
atei
kti k
lien-
tui
suta
isyt
àau
tom
obil
á,at
likt
i at
si-
skai
tym
à
6.1.
Nus
taty
ti, a
r pa
tais
ytas
maz
gas v
eiki
a pa
gal g
a-m
into
jo n
usta
tytu
s eks
-pl
oata
cini
us r
eika
lavi
-m
us
7.1.
Pat
eikt
i klie
ntui
info
rma-
cijà
api
e atli
ktus
dar
bus
ir jø
kað
tus
7.2.
Sud
aryt
i dar
bø a
pska
itos
doku
men
tus
6.1.
1. D
iagn
osti
kos
prie
mon
ës6.
1.2.
Maz
gø t
echn
inës
cha
rakt
e-ri
stik
os6.
1.3.
Dia
gnos
tiko
s te
chno
logi
ja
7.1.
1. P
anau
dotø
eks
ploa
taci
niø
med
þiag
ø ir
det
aliø
bei
at-
liktø
dar
bø a
pska
ita
7.1.
2. E
fekt
yvau
s ko
mun
ikav
imo
prin
cipa
i
7.2.
1. D
arbø
aps
kait
a
tytu
s te
chni
nius
rei
kala
vi-
mus
6.1.
Tei
sing
ai p
atik
rint
as p
atai
-sy
to m
azgo
vei
kim
as.
6.2.
Nus
taty
ta, a
r pa
tais
yto
ga-
min
io v
eiki
mas
atit
inka
ga-
min
tojo
nus
taty
tus
tech
ni-
nius
reik
alav
imus
.
7.1.
Info
rmac
ija a
pie a
tlikt
us d
ar-
bus i
r jø
kaðt
us k
lient
ui p
a-te
ikta
, á j
o kl
ausi
mus
kva
li-fik
uota
i ats
akyt
a
7.2.
Dar
bø a
pska
itos
dok
umen
-ta
i tai
sykl
inga
i sud
aryt
i
1. K
lient
o po
reik
iai i
r nu
sisk
undi
mai
, sus
ijæ s
u be
ndra
auto
mob
ilio
tech
nine
bûk
le ir
vaþ
iuok
lës f
unkc
iona
vi-
mu
iðkl
ausy
ti, á
jo k
laus
imus
ats
akyt
a
2. K
lient
o au
tom
obili
o ap
saug
a ti
nkam
ai u
þtik
rint
a
3. P
akab
os te
chni
në b
ûklë
áver
tint
a, g
edim
ai n
usta
tyti
Mod
uli
s:
“Vaþ
iuok
lës
tech
nin
ës b
ûk
lës
diag
nos
tika
ir
tais
ymas
” m
okym
osi
pasi
ekim
ø v
erti
nim
o pl
anas
VEI
KLO
S SP
ECIF
IKA
CIJO
SV
ERTI
NIM
O
BÛD
AI
Test
asG
rupi
nio
darb
ost
ebëj
imas
Sava
rank
iðko
spr
akti
nës
uþd
uot
ys
Prak
tini
sda
rbas
dirb
tuvë
se
Efek
tyva
usko
mun
ikav
imo
áver
tinim
as
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
28
VEI
KLO
S SP
ECIF
IKA
CIJO
SV
ERTI
NIM
O
BÛD
AI
Test
asG
rupi
nio
darb
ost
ebëj
imas
Sava
rank
iðko
spr
akti
nës
uþd
uot
ys
Prak
tini
sda
rbas
dirb
tuvë
se
Efek
tyva
usko
mun
ikav
imo
áver
tinim
as
4. A
ðiø
tech
ninë
bûk
lë áv
erti
nta,
ged
imai
nus
taty
ti
5. R
atø
tech
ninë
bûk
lë áv
erti
nta,
ged
imai
nus
taty
ti
6. V
aþiu
oklë
s tec
hnin
ës b
ûklë
s par
amet
rai k
lient
ui ið
sa-
mia
i paa
iðki
nti,
á jo
klau
sim
us k
valif
ikuo
tai a
tsak
yta
7. G
edim
ø pa
ðalin
imo
kain
a ir
dar
bø a
tliki
mo
term
inai
nuro
dyti,
á klie
nto
page
idav
imus
, sus
ijusi
us su
kai
nair
term
inai
s, ti
nkam
ai re
aguo
ta
8. V
aþiu
oklë
s tai
sym
o da
rbø
seka
tink
amai
supl
anuo
ta
9. Ta
isym
o da
rbø
áran
kiai
tink
amai
pas
irin
kti
10. V
aþiu
oklë
s maz
gai t
eisi
ngai
iðar
dyti
11. D
efek
tuot
os d
etal
ës r
asto
s
12. T
eisi
ngai
par
inkt
os ti
nkam
os p
akei
tim
ui d
etal
ës ir
koky
biðk
ai p
akei
stos
13. V
aþiu
oklë
s maz
gai t
inka
mai
suri
nkti
ir a
titi
nka
ga-
min
tojo
nur
odyt
us te
chni
nius
reik
alav
imus
14. T
eisi
ngai
pat
ikri
ntas
pat
aisy
to m
azgo
vei
kim
as
15.N
usta
tyta
, ar
pata
isyt
o m
azgo
vei
kim
as a
titi
nka
gam
into
jo n
usta
tytu
s tec
hnin
ius r
eika
lavi
mus
16. I
nfor
mac
ija a
pie a
tlikt
us d
arbu
s ir j
ø ka
ðtus
klie
ntui
pate
ikta
, á jo
kla
usim
us k
valif
ikuo
tai a
tsak
yta
17. D
arbø
aps
kait
os d
okum
enta
i tai
sykl
inga
i sud
aryt
i
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
29
VEIK
LOS
SPEC
IFIK
ACIJO
SM
OKYM
OSI S
PECI
FIKA
CIJO
SVE
RTIN
IMO
SPEC
IFIK
ACIJO
S
Mok
ymos
i tik
slai
Þini
ø sr
itys
Skal
ëRe
ikal
avim
aida
rbo
atlik
imui
Kom
pete
ncijø
árod
ymas
1.
Prii
mti
klie
ntà
2.
Áver
tin
tiva
rikl
io v
al-
dym
o s
iste
-m
os te
chni
næbû
klæ
1.1.
1.Ef
ekty
vaus
kom
uni-
kavi
mo
prin
cipa
i.1.
1.2.
Klie
nto
nuos
avyb
ëssa
ugoj
imas
ir ju
ridi
-në
ats
akom
ybë.
1.2.
1.Va
rikl
io v
aldy
mo
sis-
tem
os d
iagn
osti
kos
tech
nolo
gija
1.2.
2.Di
agno
zavi
mo
proc
e-dû
ros p
lana
vim
as
2.1.
1. V
arik
lio v
aldy
mo
sis-
tem
os k
onst
rukc
ija2.
1.2.
Var
iklio
val
dym
o si
s-te
mos
ele
ktro
s gra
n-di
niø
diag
ram
os.
2.1.
3. V
arik
lio v
aldy
mo
sis-
tem
os d
iagn
osti
kos
prie
mon
ës ir
inst
ru-
men
tai.
2.1.
4. V
arik
lio v
aldy
mo
sis-
tem
os d
iagn
osti
kos
tech
nolo
gija
.2.
1.5.
Aut
omob
iliø
pove
ikis
aplin
kai,
ekol
ogin
iai
auto
mob
ilio
eksp
loa-
tavi
mo
reik
alav
imai
.2.
1.6.
Apl
inko
s ap
saug
os
1.1.
Klie
nto
pore
ikia
i ir
nus
i-sk
undi
mai
, sus
ijæ su
ben
dra
auto
mob
ilio
tech
nine
bûk
-le
ir v
arik
lio fu
nkci
onav
imu
iðkl
ausy
ti, á
jo
klau
sim
usat
saky
ta.
1.2.
Klie
nto
auto
mob
ilio
apsa
u-ga
tink
amai
pas
irûp
inta
.1.
3. N
usta
tyta
tink
ama
vari
klio
vald
ymo
sist
emos
vei
kim
odi
agno
zavi
mo
proc
edûr
a.
2.1.
Var
iklio
val
dym
o si
stem
osm
azgø
ir el
emen
tø v
eiki
mo
sutr
ikim
ø si
mpt
omai
nu-
stat
yti i
r ged
imai
loka
lizuo
-ti
tin
kam
ai p
anau
doju
sið
vard
ytas
dia
gnos
tiko
spr
iem
ones
ir m
etod
us.
2.2.
Var
iklio
val
dym
o si
stem
oste
chni
në b
ûklë
áver
tinta
sis-
tem
iðka
i, tin
kam
ai p
anau
-do
jus i
ðvar
dyta
s dia
gnos
ti-ko
s pri
emon
es ir
met
odus
.2.
3. Te
isin
gai á
vert
inti
gaut
ø du
o-m
enø
apie
var
iklio
val
dy-
mo
sist
emos
su
trik
imø
sim
ptom
us ta
rpus
avio
ry-
ðiai
.
Iðkl
ausy
ti jo
nus
isku
ndi-
mus
api
e aut
omob
ilio
(irjo
var
iklio
) tec
hnin
æ bûk
-læ
bei
pag
eida
vim
us
Star
teri
sIðm
etam
øjø
dujø
sist
ema:
- kat
aliz
ator
ius
- duj
ø su
laik
ymo
ir su
grà-
þini
mo
sist
ema
Kuro
pad
avim
o, áp
urðk
i-m
o ir
uþd
egim
o si
stem
osTu
ðèio
s eig
os re
gulia
vim
osi
stem
osM
echa
ninë
s, hi
drau
linës
,pn
eum
atin
ës, m
echa
tro-
ninë
s va
rikl
io v
aldy
mo
sist
emos
Met
odai
:Po
kalb
is su
klie
ntu
Optin
is ir
aku
stin
is p
atik
-ri
nim
as
1.1.
Nust
atyt
i klie
nto
pore
ikiu
s ir
page
idav
imus
dël
jo a
utom
o-bi
lio b
endr
os te
chni
nës b
ûk-
lës
bei v
arik
lio fu
nkci
onav
i-m
o1.
2.Re
mia
ntis
klie
nto
nusi
skun
-di
mai
s nus
taty
ti tin
kam
à va
-ri
klio
val
dym
o si
stem
os v
ei-
kim
o su
trik
imø
loka
lizav
imo
proc
edûr
à.
2.1.
Nus
taty
ti v
arik
lio v
aldy
mo
sist
emos
maz
gø ir
ele
men
tøve
ikim
o su
trik
imø
sim
pto-
mus
ir lo
kaliz
uoti
ged
imus
,na
udoj
ant:
- pok
albá
su k
lient
u,- o
ptin
á ir a
kust
iná p
atik
rini
-m
à,- e
lekt
ros
gran
dini
ø di
agra
-m
as,
- ele
ktro
s sr
ovës
áta
mpo
s ir
varþ
os m
atav
imus
,- s
igna
lø p
agal
var
iklio
ap-
krov
à ir
suk
imos
i gr
eitá
regi
stra
vim
à,- k
ompi
uter
izuo
tas d
iagn
os-
tiko
s si
stem
as.
3.2
. Mod
ulio
pro
jekt
as: a
utom
obilių
vari
klio
val
dym
o sis
tem
os d
iagn
ostik
a
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
30
3. P
aaið
kint
i klie
n-tu
i var
iklio
val
dy-
mo
sist
emos
tech
-ni
nës b
ûklë
s par
a-m
etru
s kl
ient
ui,
nuro
dyti
sut
riki
-m
ø ir
ged
imø
prie
-þa
stis
bei
ged
imø
paða
linim
o ka
inà
ir te
rmin
us
2.2.
Atli
kti s
iste
min
á var
iklio
val
-dy
mo
sist
emos
tec
hnin
ësbû
klës
ver
tini
mà
naud
o-ja
nt a
ukðè
iau
min
ëtus
me-
todu
s2.
3. Á
vert
inti
gau
tø d
uom
enø
apie
var
iklio
val
dym
o si
s-te
mos
sut
riki
mø
sim
pto-
mø
tarp
usav
io ry
ðius
.2.
4. N
usta
tyti
ir áv
erti
nti
vari
k-lio
val
dym
o si
stem
os ir
jos
maz
gø v
eiki
mo
sutr
ikim
øda
rom
à át
akà
apl
inka
i.
3.1.
Paa
iðki
nti k
lient
ui v
arik
liova
ldym
o si
stem
os t
echn
i-në
s bûk
lës p
aram
etru
s.3.
2. N
urod
yti k
lient
ui su
trik
imø
ir g
edim
ø pr
ieþa
stis
.3.
3. N
urod
yti
klie
ntui
ged
imø
paða
linim
o ka
inà
ir te
rmi-
nus.
2.4.
Teis
inga
i nus
taty
tas i
r áve
r-ti
ntas
var
iklio
val
dym
osi
stem
os ir
jos m
azgø
vei
-ki
mo
sutr
ikim
ø da
rom
aspo
veik
is a
plin
kai.
3.1.
Var
iklio
val
dym
o si
stem
oste
chni
nës
bûkl
ës p
ara-
met
rai
klie
ntui
iðs
amia
ipa
aiðk
inti
, á jo
kla
usim
usat
saky
ta.
3.2.
Sut
riki
mø
ir g
edim
ø pr
ie-
þast
ys n
urod
ytos
ir p
aaið
-ki
ntos
klie
ntui
.3.
3. G
edim
ø pa
ðalin
imo
kain
air
dar
bø a
tliki
mo
term
inai
nuro
dyti
, á k
lient
o pa
gei-
davi
mus
, su
siju
sius
su
kain
a ir
term
inai
s ti
nka-
mai
reag
uota
.
VEIK
LOS
SPEC
IFIK
ACIJO
SM
OKYM
OSI S
PECI
FIKA
CIJO
SVE
RTIN
IMO
SPEC
IFIK
ACIJO
S
Mok
ymos
i tik
slai
Þini
ø sr
itys
-El
ektr
os s
rovë
s m
a-ta
vim
o pr
oced
ûros
,át
ampa
ir
va
rþa
(tru
mpa
s ju
ngim
aspo
pliu
so,
trum
pas
jung
imas
po
áþem
ini-
mo,
per
trûk
iai)
-D
iagn
osti
kos
met
o-da
i pag
rást
i reg
ulia
-vi
mu
-G
edim
ø si
mul
iavi
-m
as -
U
þved
imo
proc
edû-
ros s
imul
iavi
mas
teis
inia
i re
ikal
avi-
mai
.2.
1.7.
Efe
ktyv
aus k
omun
i-ka
vim
o pr
inci
pai.
3.1.
Var
iklio
val
dym
o si
s-te
mos
ir
jos
maz
gøve
ikim
o pa
ram
etra
i.3.
2. V
arik
lio v
aldy
mo
sis-
tem
os e
kspl
oata
vi-
mo
tech
nini
ai r
eika
-la
vim
ai ir
gam
into
join
stru
kcijo
s.3.
3. D
arbø
aps
kait
a ir
kai
-no
dara
.
Skal
ë
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
31
4. U
þreg
istr
uoti
vari
klio
val
dym
osi
stem
os d
iagn
o-za
vim
o re
zult
a-tu
s te
chni
niuo
seir
dar
bø a
pska
i-to
s dok
umen
tuo-
se,
skir
tuos
eám
onei
ir k
lient
ui.
Darb
ø ap
skai
tos
do-
kum
enta
cija
Tech
ninë
gam
into
jødo
kum
enta
cija
4.1.
Dar
bø a
pska
ita
irka
inod
ara.
4.2.
Info
rmac
inës
tech
no-
logi
jos.
4.3.
Auto
mob
iliø
tech
ni-
në d
okum
enta
cija
.4.
4.Ra
ðtve
dyba
ir te
chni
-n
ës
info
rmac
ijos
kaup
imo
ir s
iste
mi-
nim
o bû
dai.
4.1.
Uþr
egis
truo
ti ap
tiktø
ged
imø
ir s
utri
kim
ø pa
ram
etru
s ir
prie
þast
is d
arbø
aps
kait
osdo
kum
entu
ose,
sàs
kait
ose,
ámon
ës ir
atit
inka
mo
gam
in-
tojo
dok
umen
tø si
stem
oje.
4.2.
Nau
doti
suka
uptu
s uþr
egis
t-ru
otus
duo
men
is a
pie v
arik
-lio
sis
tem
ø di
agno
stik
os re
-zu
ltatu
s tai
sym
o ir
dia
gnos
-ti
kos
darb
e.
4.1.
Apt
ikti
vari
klio
sist
emø
ge-
dim
ø ir
sut
riki
mø
para
-m
etra
i be
i jø
pri
eþas
tys
tink
amai
uþr
egis
truo
tida
rbø
apsk
aito
s do
ku-
men
tuos
e, s
àska
itos
e,ám
onës
ir
gam
into
jo d
o-ku
men
tø si
stem
oje.
4.2.
Rem
onto
ir
diag
nost
ikos
met
u ti
nkam
ai n
audo
ja-
mas
i suk
aupt
ais
duom
e-ni
mis
api
e at
liktø
var
ik-
lio s
iste
mø
diag
nost
ikø
rezu
ltatu
s.
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
32
VEI
KLO
S SP
ECIF
IKA
CIJO
SM
OK
YM
OSI
SPEC
IFIK
ACI
JOS
VERT
INIM
O SP
ECIF
IKAC
IJOS
Mok
ymos
i ti
ksla
iÞi
niø
srit
ys
1. P
riim
ti kl
ient
à
2. Áv
erti
nti t
ran-
smis
ijos
tech
-ni
næ b
ûklæ
.
1.1.
Efe
ktyv
aus
kom
unik
avi-
mo
prin
cipa
i.1.
2. K
lient
o nu
osav
ybës
sau
-go
jimas
ir ju
ridi
në a
tsa-
kom
ybë
2.1.
1. S
anka
bos
kons
truk
cija
2.1.
2. S
anka
bos
diag
nost
ikos
prie
mon
ës,
tech
nolo
gi-
ja,te
chni
nës c
hara
kter
is-
tiko
s 2
.2.1
. Mec
hani
nës p
avar
ø dë
-þë
s kon
stru
kcija
2.2.
2. M
echa
ninë
s pa
varø
dë-
þës d
iagn
osti
kos p
riem
o-në
s, te
chno
logi
ja ir
tech
-ni
nës c
hara
kter
istik
os2.
3.1.
Aut
omat
inës
pav
arø
dë-
þes k
onst
rukc
ija2.
3.2.
Aut
omat
inës
pav
arø
dë-
þës d
iagn
osti
kos p
riem
o-në
s,tec
hnol
ogija
ir te
chni
-në
s cha
rakt
eris
tiko
s2.
4.1.
Ratø
pav
aros
kon
stru
k-ci
ja,
diag
nost
ikos
pri
e-m
onës
, te
chno
logi
ja
irte
chni
nës
cha
rakt
eris
ti-
kos
Klie
nto
pore
ikia
i ir
pag
eida
-vi
mai
sus
ijæ s
u jo
aut
omo-
bilio
tec
hnin
e bû
kle
ir t
ran-
smis
ijos
funk
cion
avim
u nu
-st
atyt
i, á
klie
nto
klau
sim
usið
sam
iai
atsa
kyta
2.1.
San
kabo
s te
chni
në b
ûklë
po a
pþiû
rëjim
o ir
pat
ikri
nim
ona
udoj
ant p
riet
aisu
s áve
rtin
ta,
galim
i ged
imai
nus
taty
ti
2.2.
Mec
hani
nës
pav
arø
dë-
þës t
echn
inë b
ûklë
po
apþi
ûrë-
jimo
ir p
atik
rini
mo
naud
ojan
tpr
ieta
isus
áver
tinta
, gal
imi g
e-di
mai
nus
taty
ti
2.3.
Aut
omat
inës
pav
arø
dë-
þës t
echn
inë b
ûklë
po
apþi
ûrë-
jimo
ir p
atik
rini
mo
naud
ojan
tpr
ieta
isus
áver
tinta
, gal
imi g
e-di
mai
nus
taty
ti
2.4.
Rat
ø pa
varo
s te
chni
nëbû
klë p
o ap
þiûr
ëjim
o ir
pat
ik-
rini
mo
naud
ojan
t pr
ieta
isus
áver
tint
a, g
alim
i ged
imai
nu-
stat
yti
Iðkl
ausy
ti j
o nu
-si
sku
nd
imu
sap
ie a
utom
obili
ote
chni
næ b
ûklæ
irpa
geid
avim
us
Sank
aba
Mec
han
inë
pa-
varø
dëþ
ë A
uto-
mat
inë
pav
arø
dëþë
Ratø
pav
ara
Vert
inim
o et
a-pa
i:-
Apþ
iûrë
ti-
Pati
krin
ti n
au-
doja
nt
prie
tai-
sus
ir á
reng
iniu
s
1.1.
Nus
taty
ti kl
ient
o po
reik
ius i
rpa
geid
avim
us, s
usiju
sius
su
bend
ra jo
aut
omob
ilio
tech
-ni
ne b
ûkle
ir
tran
smis
ijos
funk
cion
avim
u, ið
sam
iai a
t-sa
kyti
á jo
kla
usim
us
2.1
Áver
tint
i sa
nkab
os t
echn
inæ
bûkl
æ
2.2.
Áver
tint
i mec
hani
nës p
avar
ødë
þës t
echn
inæ b
ûklæ
2.3.
Áver
tinti
auto
mat
inës
pav
arø
dëþë
s tec
hnin
æ bûk
læ
2.4.
Áver
tinti
ratø
pav
aros
tech
ni-
næ b
ûklæ
3.3.
Mod
ulis
: tra
nsm
isijo
s tec
hninės
būk
lės d
iagn
ostik
a ir
tais
ymas
Skal
ëRe
ikal
avim
aida
rbo
atlik
imui
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
Kom
pete
ncijø
árod
ymas
33
3.
Paai
ðkin
tikl
ient
ui tr
an-
smis
ijos t
ech-
ninë
s bû
klës
para
met
rus,
nuro
dyti
gedi
-m
ø pa
ðalin
i-m
o ka
inà
irte
rmin
us.
4. S
upl
anu
oti
tran
smis
ijos
tais
ymo
dar-
bø s
ekà.
5. T
aisy
ti t
ran-
smis
ijà.
- N
umat
yti
tai-
sym
o et
apus
.-
Num
atyt
i pr
ie-
tais
us i
r ár
engi
-ni
us
Sank
aba,
mec
ha-
ninë
pav
arø
dëþë
,au
tom
atin
ë pav
a-rø
dëþ
ë, r
atø
pa-
vara
Iðar
dyti
tr
an-
smis
ijos
m
az-
gu
sD
efek
tuot
i tr
an-
smis
ijos
maz
gøde
tale
sPa
keis
ti d
etal
esSu
rin
kti
tran
-sm
isij
os
maz
-g
us
3.1.
Paai
ðkin
ti k
lient
ui tr
ansm
isi-
jos t
echn
inës
bûk
lës p
aram
et-
rus
3.2.
Nur
odyt
i ged
imø
paða
linim
oka
inà
ir d
arbø
atli
kim
o te
rmi-
nus
4.1.
Geb
ëti s
upla
nuot
i tra
nsm
isi-
jos
áren
gim
ø (m
azgø
) tai
sy-
mo
darb
ø se
kà
5.1.
Iðar
dyti
tran
smis
ijos m
azgu
s
5.2.
Rast
i def
ektu
otas
det
ales
5.3.
Pari
nkti
tin
kam
as d
etal
es ir
jas p
akei
sti
5.4.
Suri
nkti
tran
smis
ijos m
azgu
spa
gal g
amin
tojo
nus
taty
tus
reik
alav
imus
3.1.
Tran
smis
ijos
tech
ninë
sbû
klës
par
amet
rai
4.1.
1 Tr
ansm
isijo
s ta
isym
ote
chno
logi
ja
5.1.
1.Tr
ansm
isijo
s maz
gø a
r-dy
mo –
surin
kim
o tec
h-no
logi
ja
5.2.
1.De
fekt
avim
o bû
dai
5.2.
2. D
efek
tavi
mo
prie
mo-
nës i
r dar
bø se
ka
5.3.
1.Tr
ansm
isijo
s de
talë
s
5.4.
1. T
rans
mis
ijos m
azgø
ar-
dym
o – su
rinki
mo t
ech-
nolo
gija
3.1.
Tran
smis
ijos
tech
ninë
sbû
klës
par
amet
rai k
lien-
tui i
ðsam
iai p
aaið
kint
i, á
jo k
laus
imus
ats
akyt
a.3.
2.Ge
dim
ø pa
ðalin
imo
kain
air
dar
bø a
tlik
imo
kain
anu
rody
ta k
lient
ui, á
jo p
a-ge
idav
imus
ðio
je s
rity
jetin
kam
ai su
reag
uota
4.1.
Tran
smis
ijos
áren
gim
ø ir
maz
gø ta
isym
o da
rbø
se-
ka t
inka
mai
sup
lanu
ota
num
atan
t ta
isym
o et
a-pu
s be
i rei
kalin
gus
prie
-ta
isus
ir ár
engi
mus
5.1.
Tra
nsm
isijo
s maz
gai i
ðar-
dyti
5.2.
Def
ektu
otos
det
alës
apt
ik-
tos
5.3.
Tin
kam
ai p
arin
ktos
det
a-lë
s pa
keit
imui
, def
ektu
o-to
s de
talë
s pa
keis
tos
5.4.
Tra
nsm
isijo
s m
azga
i su
-ri
nkti
pag
al g
amin
tojo
tech
nini
us re
ikal
avim
us
VAÞIUOKLËS, VARIKLIO IR TRANSMISIJOS MODULIAI
34
VEI
KLO
S SP
ECIF
IKA
CIJO
SM
OK
YM
OSI
SPEC
IFIK
ACI
JOS
VERT
INIM
O SP
ECIF
IKAC
IJOS
Mok
ymos
i ti
ksla
iÞi
niø
srity
sSk
alë
Reik
alav
imai
darb
o at
likim
ui
6. Ið
band
yti t
ran-
smis
ijà p
o ta
i-sy
mo
ir p
atik
-ri
nti
jos
tech
-ni
næ b
ûklæ
.
7. P
atei
kti k
lien-
tui
suta
isyt
àau
tom
obil
á,at
likt
i at
si-
skai
tym
à.
6.1.
Nus
taty
ti a
r pa
tais
ytas
maz
-ga
s ve
ikia
pag
al g
amin
tojo
nust
atyt
us e
kspl
oata
cini
usre
ikal
avim
us.
7.1.
Pate
ikti
klie
ntui
info
rmac
ijàap
ie a
tlikt
us d
arbu
s ir j
ø ka
ð-tu
s.7.
2.Su
dary
ti d
arbø
aps
kait
os d
o-ku
men
tus.
6.1.
1.Tr
ansm
isijo
s dia
gnos
ti-
kos
prie
mon
ës.
6.1.
2.M
azgø
tec
hnin
ës c
ha-
rakt
eris
tiko
s.6.
1.3.
Diag
nost
ikos
tec
hnol
o-gi
ja.
7.1.
1.Pa
naud
otø
eksp
loat
aci-
niø
med
þiag
ø ir
det
aliø
atlik
imo
darb
ø ap
skai
-ta
.7.
1.2.
Efek
tyva
us k
omun
ikav
i-m
o pr
inci
pai.
7.1.
3. D
arbø
aps
kait
a.
6.1.
Tra
nsm
isija
po
tais
ymo
iðba
ndyt
a pa
gal g
amin
to-
jo t
echn
iniu
s re
ikal
avi-
mus
.
6.2.
Ats
iþve
lgia
nt á p
atik
rini
mo
rezu
ltatu
s pri
imta
s spr
en-
dim
as d
ël a
utom
obil
iogr
àþin
imo
klie
ntui
arb
a,ap
tiku
s at
liktø
dar
bø k
o-ky
bës n
eati
tikt
is, j
ø pa
ða-
linim
o
7.1.
Klie
ntui
info
rmac
ija a
pie
atlik
tus
darb
us ir
jø k
að-
tus
pate
ikta
, á j
o kl
ausi
-m
us a
tsak
yta.
7.2.
Dar
bø a
pska
itos d
okum
en-
tai t
vark
inga
i sud
aryt
i
Kom
pete
ncijø
árod
ymas
37
4.1. Mokymosi temos
1. TEMA: Efektyvaus komunikavimo principai.
TIKSLAS: Mandagiai ir dalykiðkai bendrauti su klientais.
UÞDAVINIAI:
• Ágytus bendravimo gebëjimus taikyti praktinëje veikloje;
• Bendrauti su ávairaus iðsilavinimo þmonëmis, pritaikant buities, dar-bo ir elgesio kultûros reikalavimus gyvenime ir darbe;
• Dirbti komandoje ir priimti sprendimus, kad bûtø garantuota darboir ekologinë sauga;
• Pateikti klientui tikslià ir iðsamià informacijà apie nustatytus va-þiuoklës gedimus, jø paðalinimo bûdus, trukmæ ir paslaugø kainas.
TURINYS:
• Bendrøjø gebëjimø sàvoka;
• Metodai, kuriais galima tobulinti bendruosius gebëjimus;
• Komunikavimas, principai ir praktinio naudojimo pavyzdþiai;
• Darbas komandoje;
• Kompiuteriniø programø ir informaciniø priemoniø taikymas, patei-kiant informacijà klientui apie paslaugø kainas, trukmæ, gedimus.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas;
Individualus darbas;
Praktiniø ágûdþiø lavinimas.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
38
SIÛLOMI RESURSAI.
1. Literatûra:
1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, vertëAleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
1.2. Mokytojo knyga. Bendrieji gebëjimai. Jo Kirby, Vilma Þydþiûnai-të, Romualda Trucienë, Birutë Sereikienë. Vilnius. 1999.
2. Praktinës uþduotys.
3. Uþduoèiø grafolakðtai.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS.
Grupinio darbo stebëjimas;
Grupinio ir individualaus darbo pristatymas, diskusijos.
2. TEMA: Kliento nuosavybës saugojimas ir juridinëatsakomybë.
TIKSLAS: Uþtikrinti kliento automobilio saugumà.
UÞDAVINIAI:
• Supaþindinti su pagrindiniais LR ástatymais ir Vyriausybës nutari-mais apie nuosavybæ;
• Paaiðkinti klientui prisiimamus ásipareigojimus uþ jo nuosavybëssaugojimà;
• Nusakyti juridinæ atsakomybæ uþ jo turtà;
• Priimti automobilá, iðklausyti kliento pageidavimus ir uþtikrinti au-tomobilio saugumà.
TURINYS:
• Darbo sutarties ástatymas;
• Lietuvos Respublikos ástatymai, reglamentuojantys juridinæ atsako-mybæ uþ kliento nuosavybæ;
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
39
• Automobilio saugumo uþtikrinimo bûdai ir galimybës konkreèioje si-tuacijoje.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Grupinës ir individualios praktinës uþduotys.
SIÛLOMI RESURSAI.
1. Literatûra: Þmoniø saugos darbe ástatymas. Norminiø aktø rinkinys.2000.
2. Uþduotys praktiniam darbui.
3. Kompiuteris.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Grupinio darbo stebëjimas;
Grupinio darbo pristatymas;
Diskusija.
3. TEMA: Pakabos konstrukcija.
TIKSLAS: Atpaþinti pakabø mechanizmø sistemas, detales.
UÞDAVINIAI:
• Iðvardinti pakabø rûðis, mechanizmus ir jø detales;
• Surasti pakabø mechanizmus automobilyje;
• Atsiminti pakabø mechanizmus ir detaliø ypatumus.
TURINYS:
• Automobiliø spyruokliavimo sistemos (spyruoklës, lingës, stabilizato-rius);
• Priklausoma pakaba;
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
40
• Nepriklausoma pakaba (spyruoklinë pakaba, strypinë pakaba, pneu-matinë pakaba, hidropneumatinë pakaba);
• Ávairiø rûðiø pakabø privalumai ir trûkumai.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas, remiantis turimomis besimokanèiojo þiniomis;
Demonstravimas (mazgø);
Grupinis darbas.
SIÛLOMI RESURSAI.
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
2. Áranga: Dviejø kolonø asimetrinis keltuvas, 3500 kg këlimo galios.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Atsakymai á klausimus ir uþduotis.
KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS
1. Nustatykite pateikto automobilio spyruoklinës pakabos tipà.
2. Iðvardinkite spyruoklinës pakabos ypatumus.
3. Kokia yra stabilizatoriaus paskirtis?
4. TEMA: Diagnostikos priemonës.
TIKSLAS: Atpaþinti pakabos techninës diagnostikos priemones ir tinka-mai bei saugiai jomis naudotis.
UÞDAVINIAI:
• Iðvardinti pakabos diagnostikos priemones;
• Parinkti ir saugiai naudoti pakabos diagnostikos priemones;
• Teisingai naudoti techninæ matavimo, diagnostikos ir kokybës kon-trolës árangà.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
41
TURINYS:
• Pakabos diagnostikos priemonës;
• Techninë matavimo, diagnostikos ir kokybës kontrolës áranga.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Savarankiðkos praktinës uþduotys;
Praktiniø ágûdþiø lavinimas.
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
2. Praktinës uþduotys.
3. Matavimo priemonës.
4. Amortizatoriø tikrinimo stendas.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Praktinis darbas su amortizatoriø tikrinimo stendu.
Atsakymai á klausimus ir uþduotys.
KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS.
1. Kokius þinote cilindriniø spyruokliø suspaudimo átaisus?
2. Kada ir kaip valomos lakðtinës lingës?
3. Kokios apsaugos priemonës þiemà naudojamos pneumatinëse paka-bose?
4. Iðvardinkite automobilio AUDI 100, priekiniø ratø pakabos spyruok-lës keitimo darbø sekà.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
42
5. TEMA: Pakabos diagnostikos technologija.
TIKSLAS: Nustatyti automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø darboparametrus techninës diagnostikos priemonëmis ir pataisyti.
UÞDAVINIAI:
• Prisiminti automobilio pakabos techninës prieþiûros ir diagnostikostikrinimo vietas;
• Iðvardinti automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø darbo para-metrus;
• Nustatyti automobilio pakabos gedimus, defektus ir prieþastis;
• Mokëti atlikti automobilio pakabos diagnostikà pagal technologinánuoseklumà;
• Nustatyti atlikto darbo kokybæ pagal darbo parametrus;
• Pritaikyti teorines þinias ir ágûdþius praktiniame darbe;
• Pastebëti ir paðalinti defektus.
TURINYS:
• Automobilio pakabos techninës prieþiûros ir diagnostikos tikrinimovietos;
• Automobilio pakabos diagnostikos technologija ir atliekami darbai;
• Automobilio pakabos darbo parametrai;
• Nekokybiðkø detaliø ir mazgø keitimas.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Darbas grupëje;
Praktinis ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
43
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
2. Techninës diagnostikos priemonës.
3. Áranga: amortizatoriø tikrinimo stendas.
4. Árankiai: raktø komplektas, matavimo liniuotë.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Grupinis darbas ir jo pristatymas.
6. TEMA: Pakabos techninës charakteristikos.
TIKSLAS: Ávertinti automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø techni-næ bûklæ pagal praktiðkai nustatytus duomenis, darbo parametrus.
UÞDAVINIAI:
• Iðsiugdyti savarankiðko darbo ágûdþius;
• Teorines þinias taikyti praktinëje veikloje;
• Pateikti pakabos sistemø ir detaliø technines charakteristikas ir tai-kyti praktinëje veikloje.
TURINYS:
• Automobilio pakabos techninës charakteristikos;
• Automobilio pakabos ir sistemø darbo parametrai;
• Automobilio pakabos gedimai, prieþastys ir pasekmës.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Grupinis darbas.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
44
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
2. Klausimai.
3. Áranga: amortizatoriø tikrinimo stendas.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Atsakymai á klausimus;
Diskusija.
KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS
1. Apibûdinkite automobilio pakabos spyruokliø parinkimo kriterijus.
2. Pagal kokius poþymius, vaþiuojant ávertinamas vaþiuoklës tvarkingu-mas?
3. Kokie poþymiai rodo, kad amortizatorius netinkamas tolimesnei eks-ploatacijai.
4. Iðvardinkite automobilio pakabos mechanizmø ir sistemø esamus irbûdingiausius gedimus.
7. TEMA: Aðiø konstrukcija.
TIKSLAS: Atpaþinti automobilio aðiø mechanizmus, sistemas ir detales.
UÞDAVINIAI:
• Iðvardinti pagrindines aðiø konstrukcijas;
• Teisingai naudoti specialybinius terminus;
• Apibûdinti aðiø konstrukcijos ypatumus;
• Praktinëje veikloje nustatyti aðiø rûðis.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
45
TURINYS:
• Priekiniø aðiø konstrukcija;
• Uþpakaliniø aðiø konstrukcija;
• Aðiø rûðys, jø privalumai ir trûkumai.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Grupinis darbas.
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
2. Áranga: dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg. këlimo galios.
REZULTTØ ÁVERTINIMAS
Savarankiðkos, praktinës uþduotys;
Atsakymai á klausimus.
KLAUSIMAI
1. Iðvardinkite ávairias vientisø aðiø konstrukcijas.
2. Paaiðkinkite sàvokà “vientisa aðis” ir iðvardinkite ðios aðies naudoji-mo sritis.
3. Kokie yra vientisø aðiø konstrukcijø privalumai ir trûkumai?
8. TEMA: Aðiø diagnostikos priemonës.
TIKSLAS: Atpaþinti aðiø diagnostikos priemones ir tinkamai bei saugiaijas naudoti.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
46
UÞDAVINIAI:
• Iðvardinti aðiø diagnostikos priemones;
• Parinkti ir taikyti techninæ matavimo diagnostikos ir kokybës kon-trolës árangà;
• Saugiai naudoti aðiø diagnostikos priemones praktinëje veikloje.
TURINYS:
• Automobilio aðiø diagnostikos priemonës;
• Automobilio ratø kampø nustatymo stendas, jo praktinis naudoji-mas;
• Keltuvas ratø suvedimui, jo techninës charakteristikos ir praktiniotaikymo galimybës.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Savarankiðkas darbas;
Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
2. Savarankiðko darbo uþduotys.
3. Matavimo priemonës.
4. Áranga:
4.1. Ratø suvedimo stendas lengviems automobiliams ir priedai.
4.2. Keltuvas ratø suvedimui.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Savarankiðkø praktiniø uþduoèiø atlikimas ir pristatymas.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
47
9. TEMA: Aðiø diagnostikos technologija.
TIKSLAS: Nustatyti automobilio aðiø mechanizmø darbo parametrus, nau-dojantis techninës diagnostikos priemonëmis ir esant reikalui pakeisti.
UÞDAVINIAI:
• Atpaþinti bûdingas automobilio aðiø mechanizmø diagnostikos vie-tas;
• Praktiðkai diagnozuoti aðiø mechanizmø gedimus pagal darbø sekà;
• Parinkti aðiø diagnostikos priemones;
• Laikytis darbø saugos reikalavimø.
TURINYS:
• Automobilio aðiø mechanizmø diagnozavimo vietos;
• Diagnostikos priemonës ir jø parinkimas;
• Darbas su diagnostikos priemonëmis;
• Gedimø radimas, ðalinimo bûdai ir taisymas.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas;
Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
2. Grupinio darbo uþduotys.
3. Matavimo priemonës.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
48
4. Áranga:
4.1. Ratø suvedimo stendas lengviems automobiliams ir priedai.
4.2. Keltuvas ratø suvedimui.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Grupinio darbo stebëjimas ir aptarimas.
Diskusijos.
10. TEMA: Aðiø techninës charakteristikos.
TIKSLAS: Iðvardinti aðiø technines charakteristikas pagal gamintojo duo-tus parametrus.
UÞDAVINIAI:
• Atsiminti bûdingiausias aðiø technines charakteristikas;
• Ávertinti automobiliø aðiø techninæ bûklæ pagal technines charakte-ristikas.
TURINYS:
• Aðiø techninës charakteristikos;
• Aðiø diagnostikos duomenø ávertinimas pagal parametrus;
• Aðiø techninë prieþiûra pagal gautus diagnozavimo parametrus.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas.
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra: Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams,vertë Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
49
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Grupinio darbo stebëjimas ir aptarimas.
Diskusijos.
11. TEMA: Ratø konstrukcija.
TIKSLAS: Atpaþinti automobilio ratø sandaros dalis.
UÞDAVINIAI:
• Iðvardinti ratø pagrindines rûðis;
• Atsiminti ratlankiø rûðis ir praktiðkai jas skirti;
• Praktiðkai pritvirtinti ratus;
• Praktiðkai parinkti, reikiamà automobiliui, padangà;
TURINYS:
• Ratø rûðys (diskiniai, þvaigþdiniai, su stipinais);
• Ratø tvirtinimas;
• Ratlankiai, jø paskirtis ir tipai;
• Padangos jø konstrukcija ir tipai.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas;
Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.
SIÛLOMI RESURSAI:
1. Literatûra:
1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
50
1.2. Mano automobilis. Kazimieras Giebra, Algimantas Valatka.Kaunas. Tyrai. 2002.
2. Áranga: dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg këlimo galios.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Atsakymai á klausimus;
Praktinis ratø pritvirtinimas;
Klausimai ir uþduotys.
KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS
1. Iðvardinkite ratø sudëtines dalis ir apibûdinkite jø funkcijas.
2. Kokie yra vieliniø stipinø ratø privalumai?
3. Dël kokios prieþasties neiðardomi ratlankiai gaminami tik su giliuatraminiu pavirðiumi?
4. Kuo skiriasi ástriþapetis ratlankis nuo ratlankio su didelio statmenu-mo petimi? Parodykite tai praktiðkai.
5. Parodykite ratlanká su apsauginiu petimi ir (pakomentuokite) apibû-dinkite.
12. TEMA: Ratø diagnostikos priemonës.
TIKSLAS: Atpaþinti ratø diagnostikos priemones ir tinkamai bei saugiaijomis naudotis.
UÞDAVINIAI:
• Iðvardinti ratø diagnostikos priemones;
• Parinkti ir saugiai naudoti ratø diagnostikos priemones;
• Teisingai naudoti diagnostikos ir kokybës kontrolës áranga.
TURINYS:
• Ratø montavimo ir balansavimo árengimai;
• Darbø saugos reikalavimai dirbant su ratø diagnostikos priemonë-mis.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
51
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas;
Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra:
1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
1.2. L. Jonaitis. Maðinø servisas. Kaunas. Smaltija. 1998.
2. Áranga:
2.1. Dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg këlimo galios.
2.2. Lengvøjø automobiliø ratø balansavimo ir montavimo staklës.
3. Árankiai: padangø remonto árankiai ir priemonës.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Grupinio darbo stebëjimas;
Savarankiðkos praktinës uþduotys;
Praktiniø uþduoèiø tobulinimas dirbtuvëse.
13. TEMA: Ratø diagnostikos technologija.
TIKSLAS: Nustatyti automobilio ratø darbo parametrus techninës diag-nostikos priemonëmis.
UÞDAVINIAI:
• Prisiminti automobilio ratø techninës prieþiûros ir diagnostikos tikri-nimo vietas;
• Iðvardinti ratø diagnostikos parametrus;
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
52
• Atlikti ratø diagnostikà pagal technologinæ sekà;
• Nustatyti atlikto darbo kokybæ ir darbà priduoti.
TURINYS:
• Automobilio ratø techninë prieþiûra ir diagnostika;
• Automobilio ratø diagnostikos technologija ir atliekami darbai;
• Nekokybiðkø detaliø ar daliø keitimas.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas;
Praktiniø ágûdþiø lavinimas dirbtuvëse.
SIÛLOMI RESURSAI:
1. Literatûra:
1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
1.2. A. Butkus. Autoservisas garaþe. Valstybinë enciklopedijø leidyk-la. Vilnius. 1992.
1.2. L. Jonaitis, K.R. Jonaitis. Automobiliø techninio aptarnavimo la-boratoriniai darbai. Mokslas. Vilnius. 1991.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Grupinio darbo stebëjimas;
Aptarimas;
Diskusija;
Atsakymai á klausimus.
KLAUSIMAI
1. Iðvardinkite pagrindinius galimus rato defektus.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
53
2. Kokius þinote automobilio (pasirinktos markës) ratø iðvirtimo regu-liavimo bûdus?
3. Kokiems padangø tipams esant bûtina naudoti ratlankius su kupre-lës formos iðlenkimu?
4. Vietoj 205/65R1594 V padangos buvo sumontuota 205/55R 1591 V pa-danga. Kokià átakà turi ðis pakeitimas?
5. Paaiðkinkite skirtumà tarp statinio ir dinaminio balansavimo.
6. Nusakykite charakteringus padangø paþeidimus ir jø prieþastis.
7. Kokie eksploataciniai ypatumai galioja ÞR paþymëtai padangai?
14. TEMA: Ratø techninës charakteristikos.
TIKSLAS: Iðvardinti ratø technines charakteristikas ir ávertinti ratø bûklæpagal gautus duomenis.
UÞDAVINIAI:
• Atsiminti bûdingiausias ratø technines charakteristikas;
• Ávertinti ratø techninæ bûklæ;
• Atlikti praktiðkai ratø techninæ prieþiûrà pagal gautus diagnozavi-mo duomenis.
TURINYS:
• Ratø techninës charakteristikos;
• Ratø techninës bûklës nustatymas pagal technines charakteristikas.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas jo pristatymas ir aptarimas.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
54
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra:
1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
1.2. A. Butkus. Autoservisas garaþe. Valstybinë enciklopedijø leidyk-la. Vilnius. 1992 .
1.3. L. Jonatis. Maðinø servisas. Kaunas. Smaltija. 1998.
2. Árengimai:
2.1. Dviejø kolonø asimetrinis keltuvas 3500 kg këlimo galios.
2.2. Lengvøjø automobiliø ratø balansavimo ir montavimo staklës.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Atsakymai á klausimus ir uþduotis;
Diskusija.
KLAUSIMAI IR UÞDUOTYS
1. Kokià átakà automobilio eksploatavimui turi oro slëgis padangose?
2. Kodël automobiliui vaþiuojant “traukia” deðinën?
3. Kà reiðkia ðis padangos þenklinimas P61M+S175/70 R 13 steel 82S ?
4. Parodykite ratlanká ir uþraðykite ar pasakykite svarbiausius þymëji-mus.
5. Paaiðkinkite, kokia informacija uþraðyta ðiuose ratlankiø þymëjimuo-se: 6JX14 H2 ir 6X17,5?
6. Iðvardinkite padangoms keliamus reikalavimus.
7. Kuo skiriasi radialinë padanga nuo diagonalinës?
8. Kokie duomenys pateikiami padangos atpaþinime?
9. Kuo skiriasi 65-ta padanga nuo 50-tos, jei abiejø padangø ploèiai vie-nodi?
10. Kaip suprantate sàvokà “pluoðto kampas”?
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
55
15. TEMA: Vaþiuoklës taisymo technologija.
TIKSLAS: Praktiðkai atlikti vaþiuoklës taisymo darbus pagal technologi-jà.
UÞDAVINIAI:
• Paaiðkinti ir praktiðkai taikyti (naudoti) vaþiuoklës ardymo-surinki-mo technologijà;
• Atpaþinti defektavimo priemones ir atlikti defektavimo darbus pa-gal darbø sekà (technologijà);
• Parinkti tinkamas vaþiuoklës detales ir jas pakeisti;
• Surinkti vaþiuoklës mazgus vadovaujantis gamintojo nustatytais tech-niniais reikalavimais.
TURINYS:
• Vaþiuoklës mazgø ir detaliø ardymo technologija;
• Vaþiuoklës mazgø ir detaliø defektavimas ir naudojimo priemonës;
• Naujø detaliø ir mazgø (vietoje defektuotø) parinkimas ir pakeiti-mas.
• Vaþiuoklës mazgø surinkimas ir atlikto darbo kokybës nustatymas.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Demonstravimas;
Grupinis darbas, jo pristatymas ir aptarimas.
SIÛLOMI RESURSAI
1. Literatûra:
1.1. Automobiliai (Vadovëlis techniniø specialybiø studentams, ver-të Aleksandras Kirka). Kaunas. Tyrai. 2001.
1.2. A. Butkus. Autoservisas garaþe. Valstybinë enciklopedijø leidyk-la. Vilnius. 1992.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
56
1.3. L. Jonaitis. Maðinø servisas. Kaunas. Smaltija. 1998.
1.4. L. Jonaitis. Maðinø prieþiûra. Vilnius. Mokslas. 2000.
2. Áranga:
2.1. Ratø suvedimo stendas lengviems automobiliams ir priedai;
2.2. Keltuvas ratø suvedimui;
2.3. Hidraulinis presas.
3. Árankiai:
3.1. Amortizatoriø pakeitimo árankiai lengviems automobiliams irmikroautobusams ( K 70; K 101; K 40);
3.2. Spyruokliø suverþimo árankis;
3.3. Pneumatinis verþliø atsukëjas.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Kokybiðkai atlikto darbo pridavimas, grupinio darbo stebëjimas.
16. TEMA: Panaudotø eksploataciniø medþiagø ir deta-liø bei atliktø darbø apskaita.
TIKSLAS: Sudaryti atliktø darbø pirminës apskaitos dokumentus ir pa-teikti klientui informacijà apie atliktus darbus ir jø kaðtus.
UÞDAVINIAI:
• Þinoti vaþiuoklës techninës bûklës diagnozavimui ir taisymui reika-lingø detaliø, mazgø, eksploataciniø medþiagø sandëliavimà ir reika-lavimus jø apskaitai;
• Prisiminti efektyvaus komunikavimo su klientais principus;
• Vesti atliktø darbø ir panaudotø eksploataciniø medþiagø detaliø,mazgø apskaità.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
57
TURINYS:
• Eksploataciniø medþiagø, detaliø, mazgø sandëliavimas ir apskaita;
• Atliktø vaþiuoklës techninës bûklës diagnozavimo ir taisymo darbø,panaudotø eksploataciniø medþiagø, detaliø, mazgø pirminës apskai-tos dokumentø sudarymas;
• Informacijos pateikimas klientui apie atliktus darbus ir jø kaðtus.
SIÛLOMOS MOKYMO (SI) STRATEGIJOS
Aiðkinimas;
Grupinis darbas;
Savarankiðkas praktiniø uþduoèiø atlikimas (atsiskaitymo dokumen-tø ir panaudotø medþiagø blankø pildymas).
SIÛLOMI RESURSAI
1. Vaþiuoklës detaliø ir mazgø pagal automobiliø markes katalogai;
2. Atliekamø darbø ákainiai (taikomi servisuose, ávedus koeficientà uþmoksleiviø atliktà darbà).
3. Sàskaitos ir uþsakymø blankai.
REZULTATØ ÁVERTINIMAS
Grupinio darbo stebëjimas;
Sàskaitø ir uþsakymo blankø pildymas ir pristatymas.
VERTINIMAS
Besimokanèiojo þinios ir ágûdþiai vertinami naudojant formalaus verti-nimo metodus. Siûlomas ávertinimas modulio eigoje ir suminis ávertinimasbaigus modulá. Vertinimui mokymosi eigoje rekomenduojami praktiniø uþ-duoèiø, savarankiðko darbo, diskusijø, klausimyno metodai. Baigus modulábesimokantysis atlieka testà Nr. 1.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
58
MOKYMO (SI) REZULTATAI
Iðklausæ ir praktiðkai iðbandæ modulio temose pateiktas uþduotis beiatlikæ testà Nr. 1 moksleiviai moka:
1. Pasirinkti automobilio vaþiuoklës diagnostikos priemones ir jomis sau-giai naudotis.
2. Sëkmingai bendrauti su klientais, dirbti komandoje, priimti uþsaky-mus, nustatyti paslaugø kainas, uþtikrinti kliento nuosavybës apsau-gà.
3. Atlikti vaþiuoklës diagnostikà ir remontà, t.y. nustatyti vaþiuoklës ge-dimus, pakeisti netinkamus mazgus bei detales.
BENDRIEJI GEBËJIMAI IR ÁGÛDÞIAI
Bendrøjø gebëjimø ugdymas - vienas ið svarbiausiø uþdaviniø, mokantir mokantis pagal modulio “Vaþiuoklës techninës bûklës diagnostika ir taisy-mas” temas. Mokymosi procese ugdomi komunikavimo, darbo su kitais, gim-tosios kalbos kultûros, kompiuterinio raðtingumo, bendravimo bei problemøsprendimo ágûdþiai.
MODULIO PRIEÞIÛRA IR ÁVERTINIMAS
Baigus modulá bûtina já perþiûrëti, nes gali keistis mokymo metodai,vertinimas, diagnostikos árengimai ar besimokanèiø iðsilavinimo lygis.
Tobulinant modulá, rekomenduojama atsiþvelgti á baigusiø moksleiviø,mokytojø, klientø ir darbdaviø pastabas bei siûlymus.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
59
4.2. Þiniø ávertinimo testas
MODULIO “VAÞIUOKLËS TECHNINËS BÛKLËS DIAGNOSTIKA IR TAI-SYMAS” TESTAS NR. 1
Tinkamà teisingo atsakymo numerá apveskite arba paþymëkite X.
1. Aðys, ratai, amortizatoriai yra sudëtinës dalys:
1. transmisijos;
2. vaþiuoklës;
3. valdymo árengimø;
4. variklio.
2. Vaþiuoklës pakabos elementams priskiriama:
1. vairo traukës, priekinë aðis;
2. diferencialas, ratai;
3. amortizatoriai, spyruoklës;
4. stabdþiø diskai, stebulës.
3. Norint ávertinti pakabos techninæ bûklæ tikrinama:
1. spyruoklës, amortizatoriai;
2. ratai, ratø guoliai, padangos;
3. kardaninë pavara, diferencialas, pagrindinë pavara;
4. vairo laisvumas, vairo reduktorius, vairo traukës.
4. Kodël pamatavus automobilio këbulo padëtá nuo sparno iki ratlankioapaèios, kairëje ir deðinëje pusëse matmenys yra skirtingi ?
1. sugedæs amortizatorius;
2. maþas oro slëgis padangoje;
3. netinkamas ratø suvedimas;
4. lûþusi pakabos spyruoklë.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
60
5. Kà galima nustatyti, spustelëjus automobilá þemyn ?
1. vairo laisvumà;
2. ratø disbalansà;
3. amortizatoriø gedimà;
4. oro slëgá padangose.
6. Ar pakaba vadinama nepriklausoma, kai kiekvienas ratas prie aðiessijos ar këbulo prijungtas atskirai?
1. ne;
2. taip;
3. taip, amortizatoriai dujiniai;
4. ne, jei padangos plaèios.
7. Kas tikrinama diagnozuojant automobilio aðis?
1. stabdþiø efektyvumas;
2. aðiø padëtis ir ratø nustatymo kampai;
3. ratø bûklë;
4. vairo laisvumas.
8. Dël kokios prieþasties automobilio posûkio spindulys á kairæ ir deðinæ -nevienodas?
1. skiriasi atstumai tarp priekiniø ir uþpakaliniø ratø kairëje irdeðinëje pusëse;
2. skiriasi priekinës ir uþpakalinës aðies atstumai tarp ratø;
3. netinkamas ratø iðvirtimas;
4. vairo traukiø laisvumas.
9. Kodël automobilis “traukia” deðinën?
1. kadangi yra nepriklausoma pakaba;
2. netinkamas ratø iðvirtimas;
3. sugedæs amortizatorius;
4. sugedæs stabilizatorius.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
61
10. Kada bûtina reguliuoti ratø nustatymo kampus?
1. patikrinus vairo traukiø ðarnyrus;
2. pripûtus padangà;
3. pakeitus rato guolius;
4. pakeitus vairo traukës ðarnyrà.
11. Kodël labiau dyla abiejø priekiniø padangø iðoriniai kraðtai?
1. dël padangø defektø;
2. dël netinkamos vaþiuoklës aðiø padëties;
3. dël maþo ratø suvedimo;
4. dël didelio ratø suvedimo.
12 . Kodël vaþiuojant didesniu greièiu, automobilio ratai pradeda “muðti’ir ðokinëti?
1. dël vairo mechanizmo gedimo;
2. dël netinkamo ratø suvedimo;
3. lûþusi pakabos spyruoklë;
4. dël ratø disbalanso.
13. Kas atsitinka, kai slëgis padangoje per maþas?
1. labiau dyla padangos vidurys;
2. labiau dyla padangos kraðtai;
3. padanga dyla lygiai;
4. padanga nudyla ávairiai.
14. Kà reiðkia ðis padangos þenklinimas 185/70 R14?
1. didþiausias leistinas padangos greitis;
2. padangos plotis, skerspjûvio santykis, padangos tipas, ratlankioskersmuo;
3. leistina padangos apkrova;
4. padanga universali.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
62
15. Kada ratà reikia balansuoti?
1. pripûtus oro;
2. kartà per metus;
3. pakeitus padangà;
4. pakeitus rato guolius.
16. Kuo matuojame orà padangose?
1. manometru;
2. tachometru;
3. dinamometru;
4. spidometru.
17. Kà nustatome prieð montuojant padangà?
1. padangos gamintojà;
2. padangos sukimosi kryptá;
3. padangos tipà;
4. padangos pagaminimo metus.
18. Kà daryti, kai nulûþusi automobilio pakabos spyruoklë?
1. spyruoklæ iðtemti iki reikiamo dydþio;
2. spyruoklæ suvirinti;
3. spyruoklæ pakeisti tinkama;
4. automobilá galima eksploatuoti nieko nedarius.
19. Kà daryti, kai netinkama viena automobilio padanga?
1. atnaujinti;
2. reguliuoti;
3. pakeisti;
4. eksploatuoti galima nieko nedarius.
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A
63
SVEIKINAME! SËKMINGAI BAIGUS VAÞIUOKLËS MODULIO PROGRAMÀ.
VERTINIMAS:
Kiekvienas testo klausimas - 0,5 balo.
Neteisingas atsakymas - 0 balø.
Bendras ávertinimas, susumavus visus balus - paþymiu iki 10.
Pusë balo sumoje - vertinama mokinio naudai.
Maþiausias teigiamas vertinimo paþymys - 4.
Testà atsakinëjo:
Grupë_____________________________________________
Vardas, pavardë_______________________________________
___________________________________________________
Data____________________Paraðas_____________________
Atsakymus vertino ____________________________________
Mokinio atsakymai ávertinti______________________________
Pastabos:
M E T O D I N Ë M E D Þ I A G A