projektas bitės

Download Projektas bitės

Post on 18-Nov-2014

10.543 views

Category:

Documents

1 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

 

TRANSCRIPT

  • 1. Sudaryti slygas moksleiviams gyti apibendrint ini apie bites, gebjim,kurie padt painti pasaul. 1. Supaindinti su bii pasauliu; 2. Padti suvokti bii produkt svarb; 3. Skatinti vaik krybikum ir saviraik; 4. Ugdyti siekim nuolat mokytis, gebjim vairiais bdais ir i vairi altini rinkti informacij, j analizuoti, suvokti, taikyti toliau mokantis ir kasdieniniame gyvenime; I IV klasi mokiniai ir mokytojai.
  • 2. Apie bites Bits naudingi naminiai vabzdiai. Jos nea sald med, apdulkina ydiniusaugalus, kad umegzt vaisi. Seniau bits gyveno girioje, medi drevse, o dabar i lentpadarytuose aviliuose. Bii eimoje yra motinl, bits darbininks ir tranai. Motinl yra visbii mama. Tranai j apvaisina, ir motinl padeda daugyb kiauinli. I j isirita maosbitels. Bits darbininkes renka i ied nektar ir perdirba j med, siuva vako korius,maitina ir globoja maas biteles. Kai avilyje susikuria nauja bii eima, bits spieia iskrenda iekoti kito bsto. Med supila vako kori akeles. Bitininkas dzgiant spiei,pakibus ant medi akos, susemia ir kurdina kitame avilyje. Senovje bits buvo laikomosventomis. Namins bites, kamanes ir paprastsias vapsvas visi esame mat, taiau esamatkstani kit bii ri, toki kaip bits dailids, negelianiosios bits, purvins vapsvos,vapsvos lipdytojos. Bits ir vapsvos atsirado jau prie daug milijon met ir gyvena beveikvisose pasaulio dalyse.ie vabzdiai gerai skraido, o j galing sparneli plakimas sukeliazyziant gars. Daug bii ir vapsv yra vienis ir gyvena lizde emje arba mediodrevje.Kai kurios, pavyzdiui, namins bits ir kamans, gyvena didelmis eimomismediuose,po stogais ir tarp uol. Kamani eimose motinl panai savo darbininkes irdanai darbuojasi drauge su jomis. Namini bii eimose motinl nieko nedirba ir didijsavo gyvenimo dal deda kiauinlius. Namini bii eimoje gali bti iki 50 000 bii. Bii eima Dauguma bitini gyvena pavieniui. Vienintelis bendravimas, kai motinlsporuojasi su patinais. Vabzdi sistemoje i 30 bri 8 vienaip ar kitaip bendrauja. Bii eimos nariai: Bii eim sudaro motina, bits darbininks ir tranai . Vasar eimoje bna vairi vystymosi stadij per. Motina (2) - stambiausia i vis eimos nari. Jos kno ilgis - 20-25 mm. Itin didelis pilvelis: jo neudengia sparneliai, kaipbits darbininks. Motina igyvena iki 5 met. Daugiausia kiauinli sudeda antraisiaisgyvenimo metais. Kai motina deda kiauinlius, bits darbininks j nuolat priiri, maitinalabai baltymingu maistu - bii pieneliu, kur paios gamina. Geros motinos palanki vasar
  • 3. per par gali sudti 1500 kiauinli, o geriausios - iki 2000 ir daugiau. Per metus motinasudeda 150-200 tkst. kiauinli, per par atstato savo svor. Motina - vienintel eimoje visikai isivysiusi patel, galinti dti apvaisintus irneapvaisintus kiauinlius, priklausomai nuo korio akeli ries. Tranas (1) - trumpesnis, bet storesnis u motin. Jo kno ilgis - 15-17 mm. Tranaiisirita pavasar ir vasar. Isirit lytikai subresta per dvi savaites. iltomis saultomis dienomis skraidydami ore jie ieko jaun motinli ir,susitik su jomis, poruojasi. Tranai - patinai. Normaliose eimose vasaros pabaigoje,pasibaigus meduneiui (ir vasar), bits iveja tranus. Jie paliekami tik eimose, kuriose nravaisingos motinos: ia jie gali igyventi ir iki pavasario. Tran buvimas ruden bii eimojepaprastai reikia, kad eim itiko neskm - joje arba visai nra motinos, arba ji nevaisinga. Bits darbininks (3) - patels, jos smulkesns u motin ir tranus. J gyvenimo trukm prikiauso nuo slyg, kuriomis gyvena ir dirba. Pavasar stipriose, sveikose eimose bits vidutinikai gyvena 28-32 dienas, o silpnose, kuriose bii maai ir gyvenimo slygos ne tokios palankios - trumpiau. Vasar stipriose eimose bits igyvena apie 35 dienas, o iemojimo laikotarpiu per iem. Kinta ir bii darbininki kiekis eimoje: pavasario sulaukia iki 15-20 trkst.; vasar -40-60 tkst., rudeniop vl sumaja iki 20-25 tkst. Visus darbus, kad bii eima galt gyventi ir daugintis, atlieka bitsdarbininks. Darbo pasidalijimas priklauso nuo bii amiaus. Jaunos dirba avilio viduje irvadinamos avilio bitmis. Dvi savaites po isiritimo bits pradeda skraidyti: pradiojeorientuotis, vIiau iedadulki ir nektaro rinkti. Tokios tampa rinkjomis, arba lauko bitmis.Pirmsias tris dienas isiritusios i narveli bits valo kori narvelius. J organizmas dirbanttvirtja, ir jos pradeda dirbti sudtingesnius darbus: 4 dien amiaus bits maitina lervutes,pradioje vyresnes - medaus ir iedadulki miiniu, o nuo septintos dienos jaunas maitinapieneliu, gaminamu and bei rykls liauk. 6-14 dien amiaus bits iltomis saultomis dienomis ilekia apsiskraidyti. leinaant prielakio, pasikelia ir, atsigrusios galvomis avil, lekioja prieais j, sidmdamos lakosviet, avilio spalv ir form, jo padt, kit avili ar daikt atviIgiu. Truput palakiusios irisivaliusios grita avil. Vliau bits palaipsniui laksto vis ilgiau ir toliau. Avilyiepasimaitinusios ir pailsjusios jos toliau augina perus. Nuo 8 iki 18 dien, kai geras meduneis, bit priiminja i skraidani biinektar ir perdirba j med. 12-18 dien amiaus meduneio metu gamina daug vako ir siuva
  • 4. korius. Be i darb, kai kurios bits ir toliau valo korio narvelius, taiso juos, kad motinagalt dti kiauinlius. Madaug nuo 14-tos dienos bits pradeda rinkti nektar, iedadulkes ir vanden.Jos saugo avilio lak, nesileidia j paalini gyventoj, palaiko avilyje var ir prireikus jvdina. Normalioje eimoje bitmis rinkjomis tampa trij savaii bits. Supaprastintai biidarbai atrodyt taip: tris savaites vystosi; tris - avilio bits ir likusias tris - lauko bits rinkjos. Bii darbai renkant maist priklauso nuo eimos bkls ir meduneio pobdio:juo daugiau eimoje per, tuo daugiau bits nea iedadulki, juo geresnis meduneis gamtoje,tuo labiau bits renka ied ar lipin nektar. Optimaliausia, kai eimoje 2/3 avilio bii. Aprayta darb tvarka keiiasi ir dl daugelio kit prieasi: jeigu, pavyzdiui,eimoje sta daug lauko bii, tai jaunosios pradeda intensyviau skraidyti maistonesulaukusios 14 dien amiaus. Bii kalba Bii lankuoli fizins signalizacijos (okio) figros: rodykls koryje atitinka surasto maisto kryptis Bits keiiasi informacija naudodamos garsus, kvapus, specialius judesius. Biimotinl prie isirisdama skleidia tam tikr gars. Jei bits ruoiasi spiest, pagal t garspasirenka tinkamiausi laik. Spieianios bits skleidia specifin kvap, pagal kur surenkabites spiei. Tas kvapas turt bt vis bii panaus, nes jei tuo pat metu bityne eina kelispieiai, jie danai susimeta vien jau ore, kai kurie bitininkai specialiai tos pat dienosspieius leidia po kelis vien avil. Rad gyvenam viet, spieiaus bits tupi prie jimo irskleidia kvap, kad kitos rast lak. Dar sudtingiau informacij perduoda lankuols, radiedadulki ar nektaro ir mobilizuodamos rinkjas darbui: okiu, specialiu garsu, atnetomaisto kvapu. Pamaitinus bites sirupu, lankuols ant kori laksto tiesiomis linijomis,pudindamos pilvelius abi puses. Visai kitaip jos elgiasi grusios i lauko. Kailankuol su neuliu ant prielakio pasitinka primjos, ji signalizuoja: prabga du kartus saulskryptimi nuotol, lyg savo kno ilgiui, jei maisto altinis rastas sauls pusje, ir, apsisukusi180 laipsni, grta atgal. Apsisukimus paeiliui kartoja kair ir dein. Bits orientuojasipagal saul, o apniukusi dien - pagal poliarizuotus sauls spindulius. Elektoniniu mikroskoputiriant bits sandar, biologai rado pilvelio gale visikai mayt magnetito kristal, kurisreaguoja magnetin lauk. Gali bti, kad jis padeda bitms orientuotis skrendant. Aviliovertikaliuose koriuose lankuol orientuojasi pagal korio (rmo) vir. Jei maisto altinis yrasauls kryptimi, lankuol ant korio pirmiausiai bga vertikaliai auktyn. Jei altinis rastasvidudien rytuose, tai pradeda bgti kairn, imituodama augalus deinje. Kai altinis iaurje,pirmiausia bga apai.
  • 5. K.Frio ilgamei tyrim duomenimis, surasto maisto altinio viet bits nusakotiksliai, net nurodydamos kamp. Apie surasto maisto altinio nuotol lankuol signalizuojaokio ritmu. Kai augalai yra ariau negu 50 m nuo avilio, lankuol bgioja ratukais ir kryptiesbei atstumo nenurodo. Kai atstumas 100 m - per 15 sekundi lankuol bga 15 kart, kai 500m - 6, kai 5000 m - tik 2 kartus. Kuo surasto maisto altinis ariau, tuo lankuols okiaidanesni, okio atuoniuks tiesioji (vidin) linija trumpesn. Apie maisto gausum praneama okio trukme. Jei surastas altinis menkas, okiaitrunka iki keliasdeimt sekundi, jei gausus - net iki 3 minui. Surasto maisto kokyb (nektaro cukringumas) nusakoma specialiais garsais, kuriuoslankuol iskiria okdama, kai bga tiesiosiomis linijomis. ie garsai labai trumpuiai,mogaus ausis j negirdi. Apie atnet maist signalizuoja ir jo kvapas, nes lankuols savo nektaro neulliusidalija majaniu kiekiu kelioms bitms primjoms. Dalijant bdingas maisto kvapasiplinta visame avilyje. Bii rass BEGELUONINS BITS (Melipona ir Trigona)-daniau pasitaiko PietAmerikoje.Yra vairi ri, kurios