1 tema. Civilinio proceso teisės samprata, dalykas ir metodas

1. Civilinis procesas ir kitos subjektinių teisių ir interesų gynimo bei ginčų sprendimo formos.

CPT yra reguliuojanti teisė. Procesas nereikalingas tol, kol nepažeidžiama taisyklė. Proceso teisė yra apsauginė teisė, ji nustato, kaip apginti pažeistą teisę. Yra ir kitų teisių gynimo formų, kurių nereguliuoja CPT:

1) savigyna . Asmuo pats gina savo teisę. Valstybė ją riboja, ji nustatoma valstybės numatytais atvejais (CK 6.253 str. 8 d., 1.139 str.) Pvz., leistina savigyna, jei kaimyno gyvuliai niokoja turtą, tai galima juos išvyti.Rangovas gali sustabdyti statybų procesą jei užsakovas nesumoka už paslaugas.

2) daikto sulaikymo teisė . (CK 6.69 str., 4.229 str., 4.235 str.) asmuo gali sulaikyti daiktą, kol nebus už jį sumokėta.

3) būtinoji gintis. (CK 6.253 str. 7 d.)4) būtinais reikalingumas (CK 6.253 str. 6 d.) Padaroma žala siekiant išvengti dar

didesnės žalos.

Visos teisių gynimo procedūros skirstomos į :a) valstybines

teismines ( baudžiamasis, civilinis, administracinis procesas) administracines (pvz., administracinių ginčų komisija)

b) visuomenines Svarbiausias – arbitražas (pačios šalys pasirenka arbitrus, kad jie išspręstų ginčą).

institucinis (yra institucija, kuri organizuoja bylų sprendimą arbitražo tvarka -Vilniaus komercinio arbitražo teismas. Jis nagrinėja komercinius ginčus, organizuoja tik procesą, bet nieko nesprendžia. Arbitražo sprendimas neskundžiamas.). ad hoc – pasirenkami tam atvejui žmonės, kurie kompetentingi išspręsti ginčą. Sprendimas neskundžiamas, skundžiama tik dėl arbitražo proceso pažeidimų. Jei ginčas buvo išspręstas arbitražo būdu, dėl to pačio dalyko negalima kreiptis į teismą (CPK 23 str.)

Teisminės procedūros privalumai:1) ginčą nagrinėja profesionalai;2) galima patikrinti sprendimą aukštesnėje instancijoje;3) galima priverstinai įvykdyti sprendimą (antstolių būdu);4) procesas vyksta pagal griežtas taisykles.

Arbitražo procedūros privalumai:1) konfidencialumas;2) greitumas;3) pigumas (nėra žyminio mokesčio);4) operatyvumas;5) gerų santykių tarp šalių išsaugojimas.

CP tvarka nagrinėjami ginčai kyla iš privačių ginčų, o kituose procesuose ginamas viešasis interesas.

2. Teisė į teisminę gynybą, kaip viena pagrindinių asmens teisių. Teisė į teisminę gynybą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės šaltiniuose.

Konstitucijos 30 str. – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė yra universali: gali kreiptis pilietis, užsienietis, asmuo be pilietybės (CPK 5 str.). Bet ši teisė nėra absoliuti: ne visi ginčai yra nagrinėtini (pvz., dėl iškėlimo iš griūvančio namo reikalinga prokuroro sankcija).

CP tvarka ginčus nagrinėja apylinkių teismai kaip pirmoji instancija (yra iš viso 54 teismai apylinkių, Vilniuje – 5 teismai). Pagrindinis dokumentas – teismo sprendimas. Kai kurias sudėtingesnes bylas nagrinėja apygardų teismai (iš viso Lietuvoj 5 teismai). Dėl apylinkės teismo sprendimo – apeliacija į apygardos teismą (apygardos teismas yra I – oji instancija kai kurioms sunkioms ir apeliacinė instancija apylinkės byloms). Apygardos sprendimas I – ąja instancija skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui. Skundai kasacine tvarka - į Aukščiausiąjį teismą. Aukščiausiasis teismas nepriskiriamas prie apeliacinės instancijos. Europos Žmogaus Teisių teismas nėra dar viena instancija dėl nacionalinių teismų spendimų.

3. Civilinio proceso teisės funkcijos ir uždaviniai.

Pagrindinė civilinio proceso teisės funkcija yra reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje, t.y. santykius, susiklostančius teismams nagrinėjant ir sprendžiant ginčus, kilusius iš privatinių teisinių santykių, ypatingosios teisenos bylas, taip pat vykdant teismų sprendimus

CPT uždaviniai1.CPT turi įtvirtinti šios teisės šakos principus, kuriais remiantis turi būti reglamentuojamas CP, kurių būtina laikytis teismams nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismų sprendimus (CPK 5-21 str);2.CPT turi reglamentuoti CP dalyvių (teismo, dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų) teisinę padėtį – jų teises ir pareigas, procesines teisines galimybes;3.CPT turi nustatyti procesinius būdus ir priemones, su kurių pagalba būtų galima apginti pažeistas civilines teises bei įst-o saugomus interesus, t.y. ši teisės šaka turi nustatyti priverstinį pažeistos teisės įgyvendinimo mechanizmą;4.CPT turi nustatyti procesinius būdus ir priemones asmeniui įgyvendinti jam priklausančią subjektinę teisę, kai dėl jos nėra ginčo (nustato CPK V dalis);5.ši teisės šaka turi nustatyti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumus, atsižvelgiant į šių bylų specifiką;6.CPT, reglamentuodama pažeistų subjektinių teisių gynimo būdus ir tvarką, kartu turi reglamentuoti ir užtikrinti teisės aiškinimą bei plėtojimą. Teismas turi išaiškinti ne tik fakto klausimus, bet ir taikytiną teisę – ar tikrai ieškovas reikalavimą grindžia tinkama teisės norma7 užtikrina teisės taikymą ir aiškinimą.

4. Civilinio proceso teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinio proceso teisės ryšys su materialinės teisės šakomis.

Tai apsauginė teisė, taikoma tada, kai materialioji taisyklė yra pažeista. Proceso ir materiali teisė yra atskiros teisės. Materiali teisė tampa bevertė, jei nėra ką ginti. Proceso teisė yra universali: nebūtinai vienai materialinės teisės šakai priskiriama viena CP teisės šaka. CP aptarnauja labai daug teisės šakų: Ir civilinę, ir komercinę, šeimos, darbo ir kt.CP, BP ir AP negalima tapatinti. CP būdingas ir materialus, ir dispozityvus aspektas, BP ir AT – viešosios teisės bruožai, daugiau imperatyvo, teismas daugiau turi galių, CP – šalys. Materiali ir procesinė turi ir sąsajų: daugelyje materialiųjų teisės normų yra nuorodos į procesines normas. Visas prezumpcijas nustato procesinė teisė.

- 2 -

5. Civilinio proceso teisės dalykas.

Civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo LR tvarka, taip pat skundų dėl LR teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarka.

6. Civilinio proceso teisės metodas.

Metodas – mišrus: dispozityvus (pvz., šalis gali atsisakyti ieškinio, paliekama laisvė šalims elgtis kaip jos nori) ir imperatyvus (pvz., šalis negali atsisakyti ieškinio, jei tai pažeidžia viešąjį interesą). CP – mišri teisės šaka

7. Civilinio proceso teisės sąvoka ir sistema.

Civilinio proceso teisė -  proceso teisės šaka, reguliuojanti materialiosios civilinės teisės įgyvendinimo tvarką. Teisių įgyvendinimas prieštaraujant kitiems santykių subjektams galimas tik valstybės pagalba, tai yra per teismus. Valstybė turi prievartos taikymo monopolį, todėl privatinės teisės srityje civilinių teisių ir pareigų tvarką nustato civilinio proceso teisė.

Civilinio proceso teisės moksle skiriamos dvi didelės civilinio proceso teisės sistemos dalys:Bendroji dalis – apima klausimus bendrus visam civiliniam procesui.Ypatingoji dalis – reglamentuoja civilinių procesinių teisinių santykių subjektų veiklą atskirose civilinio proceso stadijose, bylų nagrinėjimo konkrečios civilinio proceso teisenos tvarka, atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo, taip pat bylų su tarptautiniu elementu nagrinėjimo ypatumus.

8. Civilinio proceso samprata ir esmė, skirtumas nuo civilinio proceso teisės.

Civilinis procesas – tvarka, pagal kurią vyksta civilinių ginčų sprendimas teismo keliu. Bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas.

9. Civilinio proceso modeliai ir jų esmė. Civilinio proceso modelis Lietuvos civilinio proceso teisėje. Civilinio proceso tikslai.

Civilinio proceso modeliai: Rungimosi – grynai rungtyniškas su tam tikromis teisėjo aktyvumo užuominomis. Tardomasis arba inkvizicinis – teismas civiliniame procese ypač aktyvus ir tam tikra

prasme atlieka tardymo funkcijas, nepažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principų.

10.Civilinio proceso teisenos. Civilinio proceso stadijos

Teisena – speciali civilinių bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisinės prigimties civilinėms byloms nagrinėti.

- 3 -

Ginčo teisena – nagrinėjamos bylos kylančios iš privatinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių iškeliamos pareiškiant ieškinį. Ši teisena laikoma pagrindine. Ginčo teisena nagrinėjami šalių, turinčių priešingus interesus, ginčai.

Ypatingoji teisena – bylos nagrinėjamos nesant ginčo dėl teisės. Tai apsauginė teisena. Jos paskirtis – padėti įgyvendinti ir realizuoti subjektines teises, kurios nėra pažeistos.

Civilinio proceso stadija – procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių teisinių santykių tam tikram procesiniam tikslui pasiekti visuma.

Stadijos:1.   Civilinės bylos iškėlimas. (ieškinio, pareiškimo ar prašymo padavimas teismui, teisėjo veiksmai gavus minėtus dokumentus: gali išskirti arba sujungti reikalavimus, atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys neatitinka turinio reikalavimų, nustato terminą trūkumams pašalinti, ieškinio priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia rezoliucija ir tai yra laikoma civilinės bylos iškėlimu).2.   Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui. (iškėlus civilinę bylą prasideda pasiruošimas teisminiam nagrinėjimui, teisėjas prireikus patikslina šalių pareigą įrodinėti, nusiunčia atsakovui ieškinio nuorašus, nustato terminą atsiliepimams pareikšti, atlieka kt. veiksmus, gavęs atsiliepimus, nustato, kokiu būdu bus rengiamasi bylos teisminiam nagrinėjimui: paruošiamųjų dokumentų būdu ar parengiamajame teismo posėdyje, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teisėjas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.)3.   Teisminis nagrinėjimas. (tai pagrindinė civilinio proceso stadija, kurios metu vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės: vertinami ir tiriami įrodymai, nustatomos reikšmingos bylai aplinkybės, ko pasekoje priimamas ir paskelbiamas teismo sprendimas.)4.   Bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka. (peržiūrimas neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad sprendimai įsiteisėja per 30 d., išimtis 40 d., o nutartys – per 7 d.).5.   Vykdymo procesas. (atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti teismo sprendimus, šiuos veiksmus atlieka antstolių kontoros.)6.   Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka. (įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys patikrinami teisės taikymo aspektu vieninteliame kasaciniame teisme, t.y. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kasacinį skundą galima paduoti per  3 mėnesius nuo skundžiamo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos).7.   Proceso atnaujinimas. (civilinis procesas jau išnagrinėtose bylose gali būti atnaujintas griežtai tik įstatymo numatytais atvejais. Atnaujinimo pagrindai yra išvardyti CPK 366 str. Teismui nusprendus atnaujinti bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias taisykles. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas).

11.Civilinio proceso teisės mokslas. Civilinio proceso teisės raida Lietuvoje. Šiuolaikinės civilinio proceso teisės ir jos doktrinos raidos tendencijos.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

3. Nekrošius V. Francas Kleinas apie civilinio proceso tikslus ir principus bei jų įgyvendinimo metodus // Teisė. Mokslo darbai. 1999, Nr. 33 (1).

- 4 -

4. Nekrošius V. Kai kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teisės klausimai // Teisė. Mokslo darbai. 2002, Nr. 43.

5. Nekrošius V. Naujasis civilinio proceso kodeksas ir bendrojo proceso pirmosios instancijos teisme reformos pagrindiniai bruožai // Teisė. 2002, t. 44.

6. Valančius V. Kai kurie naujojo Civilinio proceso kodekso bruožai // Jurisprudencija. 2002, t. 28 (20).

- 5 -

2 tema. Civilinio proceso teisės šaltiniai

1. Civilinio proceso teisės šaltinių samprata ir sistema.

Terminas „teisės šaltinis“ teisės teorijoje suprantamas keliomis prasmėmis: materialiąja, idėjine ir formaliąja. Materialiąja prasme civilinio proceso teisės šaltiniai apibrėžiami kaip tam tikri visuomenės socialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai, kuriais remiantis sukuriamos teisės normos. Tokie veiksniai yra visuomenės gyvenimo materialinės sąlygos, valstybėje vyraujančių politinių jėgų valia, valstybės institucijų teisės kūrybos veikla, visuomeniniai papročiai ir pan. Idėjine prasme teisės šaltiniu gali būti suprantama teisinė sąmonė skirtinguose jos lygmenyse. Nekelia abejonių tai, kad valstybėje ir visuomenėje vyraujanti koncepcija (pavyzdžiui, teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės) daugeliu atvejų įtakoja teisėkūros institucijų poziciją. Formaliąja prasme teisės šaltinis yra išorinė teisės normos įtvirtinimo forma: įstatymas, poįstatyminis teisės aktas ir pan. Teisės šaltiniai formaliuoju požiūriu yra klasifikuojami į : 1) bendruosius teisės principus; 2) rašytinę (statutinę) teisę; 3) tarptautinę teisę; 4) papročius; 5) teismo precedentus (teismų praktiką); 6) teisės doktriną.

2. Civilinio proceso teisės šaltinių klasifikacija. LR Konstitucija, Teismų įstatymas, Civilinio proceso kodeksas, tarptautinės sutartys, kiti norminiai aktai, kaip civilinio proceso teisės šaltiniai. Teismų praktika, kaip civilinio proceso teisės šaltinis. Civilinio proceso teisės vienodinimas.

Teisės šaltiniai doktrinoje klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Pateiksime tik keletą dažniausiai civilinio proceso vadovėlių autorių pateikiamų klasifikacijų.

Pagal tai, ar teisės šaltinyje elgesio taisyklė suformuluota tiesiogiai ar yra teisės aiškinimo rezultatas, teisės šaltiniai skirstomi į tiesioginius (pirminius) (bendrieji teisės principai, įstatymai, kiti teisės aktai, tarptautinės teisės aktai, teisiniai papročiai ir pan.) ir netiesioginius (antrinius) (teismų praktika, teisės doktrina, įstatymų projektų rengimo ir svarstymo medžiaga). Tiesioginiai teisės šaltiniai yra pozityviosios teisės aktai, kuriuose suformuluotos konkrečios elgesio taisyklės, o netiesioginiai teisės šaltiniai yra teisės normų aiškinimo ir taikymo rezultatas.

Pagal teisinio akto, kuriame yra įtvirtintos teisės normos, juridinę galią teisės šaltiniai yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus. Įstatymai toliau klasifikuojami į LR Konstituciją, LR konstitucinius įstatymus, programinius įstatymus, kodifikuotus įstatymus bei paprastuosius (ordinarinius) įstatymus.

Bendrieji teisės principai yra įtvirtinti Konstitucijoje: teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, draudimo suteikti įstatymui grįžtamąją galią ir pan. Tai labai svarbus civilinio proceso teisės šaltinis, kuriuo dažnai vadovaujamasi teismų praktikoje.Kalbant apie rašytinę (statutinę) teisę, pagrindiniu civilinio proceso teisės kaip ir bet kurios kitos teisės šakos šaltiniu yra laikoma 1992 m. LR Konstitucija. Konstitucijos straipsniuose įtvirtinti pagrindiniai visų teisės šakų, tarp jų ir civilinio proceso teisės, principai. Visi civilinio proceso teisės klausimais priimami įstatymai ir poįstatyminiai aktai negali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintiems principams.

LR CPK susideda iš septynių dalių. Nemažai civilinio proceso teisės normų galima rasti materialinės teisės šakų kodeksuose, pvz., darbo kodekse, civiliniame kodekse, ir kituose įstatymuose. Kadangi civilinio proceso teisės normų randame ne tik LR CPK, bet ir kituose įstatymuose, kartais teismų praktikoje susiduriama su LR CPK ir atitinkamo įstatymo normų

- 6 -

kolizijomis. LR CPK 1 str. Civilinio proceso teisės šaltiniais laikomi ir poįstatyminiai aktai, iš kurių svarbiausi be abejo yra Vyriausybės nutarimai. Civilinio proceso teisės normų galime rasti ir žinybiniuose teisės aktuose: ministerijų, departamentų instrukcijose, taisyklėse ir pan.

Svarbus civilinio proceso teisės šaltinis yra tarptautinė teisė. Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis – tarptautinės teisės principų ir normų reglamentuotas susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, nesvarbu koks sutarties pavadinimas ir ar sutartį sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susiję dokumentai. Lietuvos dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir komercinėse bylose. (1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencija dėl civilinio proceso, CMR konvencija, 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, 1968 m. birželio 7 d. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę, 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose paėmimo užsienyje, 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, 1977 m. sausio 27 d. Europos sutartis dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo, 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą, 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ir kt.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, svarbiu kiekvienos teisės šakos, o tarp jų ir civilinio proceso teisės, šaltiniu tapo Europos Sąjungos teisė, kuri yra viršesnė už nacionalinę teisę ir galioja visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos teisę sudaro pirminės ir antrinės (išvestinės) teisės aktai. Europos Sąjungos pirminės teisės aktai gali būti apibūdinti kaip visi Bendrijai skirti dokumentai, kurie yra tarpvyriausybinių veiksmų padarinys ir nacionalinių įstatymų leidėjų ratifikuoti pagal jų konstitucines procedūras. Pirminės teisės aktams yra priskiriamos Europos Bendrijos steigiamosios sutartys, dokumentai keitę steigiamąsias sutartis, įvairūs stojimo aktai ir sutartys, protokolai ir kitokie sutarčių priedai, konvencijos ir kiti susitarimai, sudaryti tarp valstybių narių. Europos Sąjungos antrinės (išvestinės) teisės aktai yra Bendrijos normų, priimtų pagal steigiamąsias sutartis, visuma. Antrinės (išvestinės) teisės aktais laikomi reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir išvados. Reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse. Reglamentams yra nereikalinga jokia nacionalinė priemonė, tiesiogiai bandanti inkorporuoti juos į valstybės narės teisinę sistemą. Civilinio proceso teisei yra svarbūs šie pagrindiniai reglamentai: 1. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (EB) Nr.44/2001 (dar vadinamas - Briuselis I). 2. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo ir vykdymo (EB) Nr.1347/2000 (dar vadinamas – Briuselis II) (šį reglamentą nuo 2005 m. gegužės 1 d. pakeitė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.2201/2003). 3. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas dėl nemokumo (bankroto) bylų (EB) Nr.1346/2000 ir kt. Direktyvos – privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, siekiant jose keliamų tikslų, bet nacionalinei valdžiai paliekama teisė pasirinkti atitinkamas jų įgyvendinimo formas ir būdus. Civilinio proceso teisei yra svarbi, pavyzdžiui, 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva dėl sąlygų kreiptis į teismą tarptautiniuose ginčuose, nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles, pagerinimo Nr.2003/8/EB. Sprendimai visa apimtimi yra privalomi tik tiems, kam jie skirti, todėl yra laikomi daugiau individualiomis priemonėmis. Civilinio proceso teisei yra svarbus, pavyzdžiui, 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas dėl Europos teisminio bendradarbiavimo tinklo civilinėse ir komercinėse bylose sukūrimo Nr.2001/470 EB. Rekomendacijos bei išvados – tai neturintys privalomosios galios Europos Sąjungos teisės aktai. Jomis išreiškiama Europos Sąjungos kompetentingų institucijų nuomonė, siūlomas tam tikras elgesio modelis ir pan.

- 7 -

Dėl teisinio papročio priskyrimo civilinio proceso teisės šaltiniams nei LR CPK, nei kiti civilinio proceso teisės šaltiniai neduoda jokios nuorodos į teisinius papročius.

Teismų praktika (teisminis precedentas) Lietuvoje, kaip ir kitose kontinentinės teisės valstybėse, taip pat laikytina antriniu (netiesioginiu) civilinio proceso teisės šaltiniu. Teisminiu precedentu laikomas konkrečios bylos teismo sprendime pateiktas teisės išaiškinimas, kuris vėliau taikomas sprendžiant analogiškas bylas. Teismo sprendimas, kuriame išaiškinama teisės norma, tampa tam tikru tos teisės normos priedu, jos dalimi. Tačiau teismo precedentą reikia taikyti atsargiai, nes jeigu anksčiau nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, precedentu negalima remtis. Teismo precedentas tampa autoritetu ne tik kitiems teismams, bet ir pačiam tą sprendimą priėmusiam teismui, t.y. teismo precedentas turi dvejopą poveikį : vertikalusis poveikis reiškia, kad teismo precedentas yra privalomas žemesniesiems teismams; horizontalusis poveikis reiškia, kad teismo precedentas privalomas ir pačiam jį suformulavusiam teismui.Vienodą teismų praktiką taikant įstatymus Lietuvoje formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 23 str. teismų įstatymo, CPK 4 str.

Civilinio proceso teisės šaltiniai yra Konstitucinio teismo sprendimai ir nutarimai . Pagal Konstitucijos 107 str. atitinkami teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas dėl atitinkamo akto (ar jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai. Toks sprendimas yra teisės šaltinis, nes jis panaikina kito teisės šaltinio galiojimą.

3. Tarptautinio civilinio proceso teisės šaltiniai.

Tarptautinio civilinio proceso šaltiniai yra: 1) tarptautinės dvišalės sutartys, daugiašalės konvencijos, Europos Sąjungos teisė (reglamentai, direktyvos, sprendimai); 2) nacionalinė teisė; 3) teismų praktika; 4) teisės doktrina.

Tarptautinio civilinio proceso klausimus reglamentuoja dviejų rūšių tarptautinės sutartys – 1) dvišalės teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse bylose sutartys ir 2) daugiašalės sutartys (konvencijos). Dvišales tarptautines teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose sutartis pasirašo dvi ar daugiau valstybių. Šiose sutartyse, be kitų klausimų, reguliuojami teismingumo, teismo pavedimų siuntimo ir vykdymo, įrodymų rinkimo, teismų tarpusavio susižinojimo, teismo pranešimų, šaukimų ir kitokių teismo dokumentų siuntimo ir įteikimo, teismų sprendimų pripažinimo klausimai. Jeigu nagrinėjama civilinė byla susijusi su valstybe, su kuria Lietuva yra pasirašiusi dvišalę teisinės pagalbos sutartį, tarptautinio civilinio proceso klausimai turi būti sprendžiami pagal ją, o ne pagal LR CPK (LR CPK 780 str.). Jeigu užsienio valstybė, su kuria Lietuva yra pasirašiusi dvišalę sutartį, yra Europos Sąjungos narė, dvišalė sutartis taikoma tiek, kiek atitinkamo klausimo nereglamentuoja Europos Sąjungos teisė.Su tarptautiniu civiliniu procesu susijusioms problemoms spręsti pasirašomos ir daugiašalės tarptautinės sutartys. Daugiašalės tarptautinio civilinio proceso srities sutartys (konvencijos) reglamentuoja teismingumo, įrodymų rinkimo, teismo pranešimų ir šaukimų įteikimo, užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir kitus tarptautinio civilinio proceso klausimus regioniniu (pvz., Europos) arba pasauliniu mastu. Paminėtinos šios tiesiogiai tarptautiniam civiliniam procesui reglamentuoti skirtos daugiašalės tarptautinės sutartys, kurių dalyvė yra ir Lietuvos Respublika:1) 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo;2) 1961 m. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo;3) 1965 metų Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje;4) 1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę;5) 1970 m. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje;6) 1977 m. Europos sutartis dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo;7) 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą.

- 8 -

Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti tinkamą jos narių teisinį bendradarbiavimą, yra vienodinamos atskiros civilinio proceso teisės sritys. Paminėtini šie Europos Sąjungos teisės aktai:1) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (EB) Nr. 44/2001.2) 2003 m lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (EB) Nr. 2201/2003.3) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (EB) Nr. 1348/2000.4) 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos Reglamentas dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (EB) Nr. 1206/2001.5) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles Nr. 2003/8/EB.6) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas dėl bankroto bylų (EB) Nr. 1346/2000.7) 2004 m. balandžio 1 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004.8) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva dėl kompensacijos nusikaltimo aukoms 2004/80/EB.9) 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos Sprendimas sukuriantis Europos teisminio bendradarbiavimo tinklą civilinėse ir komercinėse bylose Nr. 2001/470 EB.

Nacionaliniai tarptautinio civilinio proceso šaltiniai yra LR CPK VII dalis (LR CPK 780–818 str.), 1991 m. spalio 3 d. įstatymas „Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso“, 2004 m. balandžio 30 d. įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Civilinio kodekso 1.10–1.62 straipsniai.

4. Teisės ir įstatymų analogija civiliniame procese.

Įstatymo analogija taikoma tais atvejais, kai nėra teisės normos, reguliuojančios nagrinėjamą konkretų gyvenimo atvejį, bet yra norma reguliuojanti į jį panašius santykius. LR CPK 3 str. 6 dalis nurodo, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą reglamentuojantį panašius santykius. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Turi būti taikomos bendros taisyklės.

Teisės analogija taikoma tais atvejais, kai įstatymuose nėra reikiamos teisės normos, reguliuojančios aptariamą atvejį, ir negalima taikyti įstatymo analogijos. LR CPK 3 str. nurodoma, kad jei nėra panašaus įstatymo, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais. Iš bendrųjų teisės principų galėtume paminėti: teisėtumo, įstatymo negaliojimo atgal, įstatymo viršenybės, visų piliečių lygybės įstatymui ir kt.

5. Civilinio proceso teisės normos ir jų ypatumai. Civilinio proceso teisės normų galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims.

Kaip ir kiekviena teisės šaka civilinio proceso teisė susideda iš teisės normų. Teisės norma – tai teisėkūros subjektų (dažniausiai – valstybės) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.Civilinio proceso teisės normos doktrinoje yra klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:

I. Pagal normų privalomumo laipsnį:1. imperatyvios normos (Visi dalyvaujantys byloje asmenys į teismą kreipiasi ir savo parodymus duoda stovėdami).

- 9 -

2. dispozityvios normos (Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, šalys turi teisę apskųsti teismo sprendimą).

II. Pagal paskirtį:1. Definicinės normos (nurodo svarbiausias civilinio proceso sąvokas, pvz., įrodymų sąvoka).2. Reguliacinės normos ( sudaro civilinio proceso teisės normų pagrindą, reguliuoja santykius, kylančius civiliniame procese, pvz., atsakovas turi teisę pareikšti ieškovui priešieškinį ir nurodoma visa priešieškinio pareiškimo tvarka). 3. Organizacinės normos ( suformuluoti organizaciniai procesinės veiklos klausimai, nurodomas procesinių dokumentų turinys, pvz., normos reguliuojančios teismo posėdžio pravedimo tvarką, normos nurodančios ieškinio turinį ir pan.) 4. Apsauginės normos (jų tikslas – užtikrinti civilinių procesinių teisės normų tinkamą įgyvendinimą ).

III. Pagal taikymo sritį:1. Bendrosios (taikomos visoms teisenoms ir visoms proceso stadijoms, pvz., civilinio proceso principai). 2. Specialiąsias (taikomas tik vienai teisenai arba proceso stadijai, pvz., normos reglamentuojančios pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme). 3. Išimtinės (nurodo bendros taisyklės išimtį, pvz., ieškiniai dėl nuosavybės teisių į žemę teismingi turto buvimo vietos teismui).

IV. Pagal normoje įtvirtintos elgesio taisyklės išraiškos formas:1. Įgaliojamąsias, t.y. suteikia tam tikras teises, galimybę atlikti tam tikrus veiksmus (šalys turi teisę bylą baigti taikos sutartimi). 2. Įpareigojamąsias, t.y. nustato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus (dalyvaujantys byloje asmenys privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą). 3. Draudžiamąsias, t.y. išreiškiančias tam tikrą draudimą (teisėjai neturi teisės pagarsinti nuomonių, pareikštų, besitariant pasitarimo kambaryje).

V. Pagal vidinę konstrukciją:1. dviejų elementų struktūros norma, t.y. norma turi tik hipotezę ir dispoziciją (Jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta bylose dėl alimentų išieškojimo ir …teismas arba teisėjas privalo paskelbti atsakovo paiešką per policiją). 2. trijų elementų struktūros norma, t.y. norma turi hipotezę, dispoziciją ir sankciją (už neatvykimą teismui šaukiant ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki 1000 litų bauda ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas).

Civilinio proceso teisės normų galiojimas laiko atžvilgiu. Vienas pagrindinių teisės principų yra tai, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios. Įstatymas taikomas tik tiems santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus. LR CPK 3 str. 8 d. Kalbant apie civilinio proceso teisės normų galiojimą laike, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad civiliniams procesiniams teisiniams santykiams yra būdingas tęstinumas, pavyzdžiui, rengiantis bylos teisminiam nagrinėjimui galiojo vieni įstatymai, o vėlesnėse stadijose – jau kiti. Tam, kad būtų aišku, kokią civilinio proceso teisės normą taikyti, įstatymų leidėjas paprastai nustato pereinamąjį laikotarpį, o naujo įstatymo taikymo tvarką aptaria specialiame patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme. Taip buvo padaryta ir priimant naująjį 2002 m. LR CPK.

Stadijų teorijaProcesinių veiksmų teorijaVientiso proceso teorija

- 10 -

Civilinio proceso teisės normų galiojimas teritorijoje. Civilinio proceso teisės normų galiojimo teritorija siejama su Lietuvos Respublikos valstybės sienomis. Civilinių bylų nagrinėjimo tvarką nustato bylos nagrinėjimo vietos įstatymas (lex fori). Ši taisyklė taikoma tarptautinėje praktikoje, ji atsispindi ir LR CPK normose, reglamentuojančiose tarptautinį civilinį procesą, pavyzdžiui, LR CPK 802 str.

Civilinio proceso teisės normų galiojimas asmenims. Civilinio proceso teisės normų galiojimas asmenims nustatomas pagal du principus – pilietybės arba gyvenamosios (verslo) vietos. Pagal pilietybės principą teismui yra teismingos visos bylos, jei bent viena iš bylos šalių yra teismo vietos valstybės pilietis ar juridinis asmuo, išskyrus bylas dėl turto esančio užsienio valstybėje, o pagal gyvenamosios (verslo) vietos principą – teismui teismingos visų asmenų, turinčių gyvenamąją ar verslo vietą teismo vietos valstybėje, bylos. Kai kuriems asmenims civilinio proceso teisės normos netaikomos, pavyzdžiui, kad atsakovais Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei jų šeimos nariai (civilinio proceso doktrinoje tai vadinama diplomatinio imuniteto doktrina). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad suverenaus imuniteto doktrina Lietuvoje netaikoma privatinių teisinių santykių srityje, tačiau valstybei imunitetas taikomas viešosios teisės srityje.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.4. Advokatūros įstatymas.5. Antstolių įstatymas.6. Įmonių bankroto įstatymas.7. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas.9. Notariato įstatymas.10.Profesinių organizacijų įstatymas.11.Teismų įstatymas.12.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.13.Vartotojų teisių gynimo įstatymas.14.Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia,

2003.15.Useful links on civil procedure. Sources of civil procedure.

http://icpo-vad.tripod.com/civpren.html

- 11 -

3 tema. Civilinio proceso teisės principai

1. Civilinio proceso teisės principų samprata ir sistema. Civilinio proceso teisės principų klasifikavimas. Civilinio proceso teisės principų reikšmė.

Civilinio proceso teisės principai – tai pagrindinės nuostatos, įtvirtintos atitinkamose teisės normose, suformuluotos teismų praktikos ar teisės doktrinos, kurios išreiškia civilinio proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros pagrindas. Principai įtakoja visus civilinio proceso teisės institutus, ko pasekoje sukuriamas toks civilinis proceso modelis, kurį įgyvendinant priimami teisėti ir pagrįsti teismo sprendimai bei užtikrinamas realus jų įvykdymas. Civilinio proceso principai turi tiek teorinę, tiek praktinę reikšmę. Civilinio proceso teisės doktrinoje yra išskiriamos penkios civilinio proceso teisės principų funkcijų grupės:1. Civilinio proceso principai yra labai svarbūs įstatymų leidybai, nes jie atlieka reglamentavimo funkciją. Kurdamas civilinius procesinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į LR CPK ir kituose įstatymuose apibrėžtus civilinio proceso teisės principus.2. Civilinio proceso teisės principai atlieka interpretavimo funkciją, t.y. aiškinant civilinio proceso teisės normas visuomet reikia atsižvelgti į pamatinių idėjų (civilinio proceso teisės principų) turinį. Teisės normų aiškinimas nesiejant jų su principais gali sąlygoti neteisingą jų suvokimą ir netinkamą taikymą.3. Principai taip pat atlieka ir teisės spragų užpildymo funkciją. LR CPK 3 str. 6 dalyje teigiama, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Teisės analogijos galimas taikymas neleidžia teismui atsisakyti nagrinėti bylos ir priimti teismo sprendimo motyvuojant teisės spragos buvimu.4. Civilinio proceso teisės principai atlieka ir kolizijų šalinimo funkciją. Susidūrus dviejų ar daugiau civilinio proceso teisės normų nuostatoms, teismas pirmumą turi teikti normai, kuri labiausiai atitinka civilinio proceso teisės principų esmę. Jeigu yra konkrečios teisės normos ir civilinio proceso teisės principo kolizija, normą būtina aiškinti tokiu būdu, kad būtų pašalintas jos prieštaravimas principams.5. Civilinio proceso teisės principai atlieka taip pat argumentavimo funkciją. Šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys argumentuodami savo poziciją, gali panaudoti civilinio proceso teisės principų turinį sudarančias nuostatas.

2. Atskirų civilinio proceso teisės principų turinys ir jų tarpusavio ryšys: teisingumą vykdo tik teismas, teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas, teisės į tinkamą teismo procesą, teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, teismo proceso viešumo, teismo proceso kalbos, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo, bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo, teismo sprendimo priėmimo slaptumo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismo pareigos aiškinti ir taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, draudimo piktnaudžiauti procesu, teismo sprendimų privalomumo ir kiti civilinio proceso teisės principai.

1. Teisingumą vykdo tik teismas. LR Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingumą LR vykdo tik teismai. Taigi jokios kitos valstybinės ir visuomeninės institucijos negali pasisavinti šių funkcijų vykdymo. Tam tikrais atvejais įstatymai gali numatyti išankstinę ikiteisminę vieno

- 12 -

ar kito ginčo sprendimo tvarką, kurią įgyvendina administracinės ar visuomeninės institucijos. Tačiau šių institucijų veikla jokiu būdu negali būti traktuojama kaip teisingumo vykdymas, kadangi jos negali priimti tokio sprendimo byloje, kurį turi teisę priimti teismas. Šis principas reiškia, kad tik teismui yra suteikta teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas. Atsisakius geranoriškai vykdyti sprendimą skolininkui gali būti pradėtos taikyti priverstinio vykdymo priemonės, t.y. į procesą įsijungia valstybės prievartos aparatas. Analizuojant LR Konstitucijos bei kitų įstatymų nuostatas, galima daryti išvadą, kad teisminę valdžią Lietuvoje sudaro bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų teismai ir apylinkių teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai).

2. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Šis principas įtvirtintas LR Konstitucijos 109 str., kuriame nurodoma, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Šis principas taip pat įtvirtintas LR CPK 21 str. ir LR Teismų įstatymo 46 str. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas – tai valstybėje įtvirtinta garantijų sistema, užtikrinanti savarankišką institucinį teismo funkcionavimą, sudaranti sąlygas teisėjams profesionaliai ir nevaržomai vykdyti teisingumą, apsauganti teismą ir teisėją nuo politinio, ekonominio bei kitokio išorinio poveikio. Lietuvos Konstitucinis teismas nurodė, kad teisminės valdžios nepriklausomumo principas gali būti suprantamas dvejopai:

1) Vidinis (subjektyvus) nepriklausomumas reiškia teisėjo asmeninį nepriklausomumą, t.y. jis neturi būti įtakojamas nė vienos iš šalių, jų atstovų, teismo pirmininkų, politinių partijų, artimųjų arba kitokių išorinių jėgų.2) Išorinis (objektyvus) teisėjų nepriklausomumas reiškia teismų sistemos funkcinį arba institucinį nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Teismų nepriklausomumas pasireiškia per jų savivaldą, kuri apima teismų darbo organizavimą, profesinio teisėjų korpuso veiklą.Teisės į nešališką teismo procesą pagrindine garantija laikytina tai, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam dalyvaujantys byloje asmenys gali pareikšti nušalinimą, kai susiduriama su aplinkybėmis, keliančiomis abejonių dėl teisėjo nešališkumo, pavyzdžiui, teisėjas su viena iš šalių susijęs giminystės, santuokos, globos, rūpybos ar kitais santykiais (LR CPK 65 str.).

3. Teisės į tinkamą teismo procesą principas. Šis principas įtvirtintas LR Konstitucijos 109, 117 str. ir LR CPK. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per protingą laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Prof. V. Mikelėnas išskiria tokias šio principo turinį sudarančias nuostatas: Šalių ginčą turi nagrinėti nepriklausomas ir nešališkas teismas; Teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą; Dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti užtikrinta teisė teismo posėdyje kalbėti savo

gimtąja kalba ir turėti vertėją; Bylos nagrinėjimas turi būti viešas; Teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį ir negali priimti sprendimo, nesuteikęs galimybės

kalbėti kitai šaliai; Šalių ginčą teismas privalo išspręsti per protingai trumpą laiką; Teismas privalo savo sprendimą motyvuoti; Procese turi būti užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas; Kiekviena šalis privalo būti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posėdį; Šalims turi būti sudaryta galimybė vesti bylą per atstovą; Bylas turi nagrinėti kvalifikuoti teisėjai; Valstybė turi garantuoti neišgalinčiai šaliai nemokamą teisinę pagalbą;

- 13 -

Šalims turi būti suteikta teisė apskųsti teismo sprendimą; Valstybė privalo garantuoti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas

4. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas. Šis principas įtvirtintas LR Konstitucijos 30 straipsnyje, LR Teismų įstatymo 4 straipsnyje, LR CPK 5 straipsnyje. Šio principo esmė yra ta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė. Kartais įstatymais nustatomi tam tikri ribojimai kreiptis į teismą, t.y. nurodoma, kad prieš kreipiantis į teismą šalys pabandytų išspręsti ginčą neteismine tvarka. LR darbo kodekso 289 str. nurodoma, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus. Kaip vieną iš aptariamo principo įgyvendinimo garantijų galėtume paminėti bylos priskyrimo teismui prioritetą, t.y. LR CPK 24 str. nurodoma, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

5. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Šis principas yra įtvirtintas LR Konstitucijos 29 str., kuriame nurodoma, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šis principas taip pat įtvirtintas ir LR CPK 17 str., kur nurodoma, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Lygiateisiškumas reiškia kiekvieno teisę, kad jo byla teismuose būtų nagrinėjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos. Teismas negali iš anksto būti suinteresuotas bylos baigtimi, suteikti vienai šaliai daugiau teisių ar privilegijų nei kitai. Todėl teismas išklauso abiejų šalių ir įvertinęs visus įrodymus, priima nešališką sprendimą. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas neturėtų būti suvokiamas tiesiogine prasme, t.y. šis principas nereiškia, kad šalys turi visiškai vienodas teises ir pareigas civiliniame procese. Procesinių teisių apimtis ir pobūdis priklauso nuo asmens procesinės padėties. Pavyzdžiui, tik ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsisakyti nuo ieškinio arba tik atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, pripažinti ieškinį. Tačiau šie teisių skirtumai jokiu būdu nereiškia šalių procesinio lygiateisiškumo principo išimčių. Teismas turi vienodai abiems šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas.

6. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Šis principas yra įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Jis numato teismo pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, taip pat, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Proceso koncentracijos principas LR CPK įvardijamas ir kaip savarankiškas civilinio proceso tikslas, t.y. kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Šis principas Europoje buvo pripažintas 1953 m. įsigaliojus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Ekonomiškumas iš esmės reiškia, kad tiek teismas, tiek dalyvaujantys byloje asmenys turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo mažesnėmis sąnaudomis, t.y. kad būtų išnaudota kuo mažiau tiek valstybės biudžeto, tiek dalyvaujančių byloje asmenų lėšų. Tačiau teismas nagrinėdamas bylą turi siekti teisingo bylos išsprendimo ir proceso ekonomiškumo pusiausvyros, t.y. netaupyti lėšų, kai jų panaudojimas yra būtinas, siekiant teisingai išspręsti bylą

7. Kooperacijos principas. LR CPK 8 straipsnis numato, kad teismas bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Kooperacijos principas civiliniame procese reiškia, kad įrodymų teikimas ir rinkimas nėra tik ginčo šalių reikalas. Gana daug teisių šioje srityje turi ir bylą nagrinėjantis teismas. Taigi kooperacijos principas civiliniame procese reiškia aktyvų ginčo šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, siekiant kuo greičiau išspręsti ginčą ir priimti byloje teisingą

- 14 -

sprendimą. Kooperacijos principo įgyvendinimo priemonės atsispindi LR CPK 7 str., kur įtvirtinta šalių pareiga rūpintis civilinio proceso skatinimu, LR CPK 159 str., kur nurodoma teismo išaiškinimo pareiga, LR CPK 161 str., kuriame randame teismo teisę pasiūlyti šaliai pasirūpinti atstovavimu. Kooperacijos principas reikalauja bendradarbiavimo ne tik tarp teismo ir šalių, bet ir tarp pačių šalių. Kadangi kooperacijos principas yra ir vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų, tai jis išlieka ir po to, kai tarp materialiųjų teisinių santykių šalių kyla ginčas ir jis perduodamas teismui.

8. Teismo proceso viešumo principas. Šis principas įtvirtintas LR Konstitucijos 117 str., kuriame nurodoma, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Šis principas taip pat įtvirtintas LR CPK 9 str. ir LR teismų įstatyme. Tačiau konstitucinis žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principas reikalauja mūsų aptariamo principo išimčių. LR CPK 9 str. nurodoma, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį. Tačiau teismo sprendimas visuomet turi būti skelbiamas viešai. Civilinio proceso viešumas reiškia, kad ne tik dalyvaujantys byloje asmenys, bet ir bet kuris visuomenės narys, sulaukęs 16 metų amžiaus, gali netrukdomai stebėti teismo darbą. Šia prasme proceso viešumas yra viena iš tinkamo teismo proceso garantijų, nes tik teismo posėdžiui vykstant viešai, visuomenei yra suteikiama teisė įsitikinti teismų sistemos nešališkumu ir nepriklausomumu, konkretaus teisėjo sąžiningumu, civilinio proceso teisėtumu.

9. Teismo proceso kalbos principas. Šis principas įtvirtintas LR Konstitucijos 117 str., kuriame nurodoma, kad teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Valstybinė kalba Lietuvos Respublikoje yra lietuvių kalba. Šis principas taip pat įtvirtintas LR CPK 11 str., kur nurodoma, kad asmenims, kurie nemoka valstybinės kalbos yra garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Vertėjo paslaugas apmoka valstybė. Šiuo principu valstybė sudaro sąlygas tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas asmenims, kurie nemoka valstybinės kalbos arba ją moka nepakankamai.

10. Rungimosi principas. Vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – rungimosi principas. Šis principas įtvirtintas LR CPK 12 str. ir LR teismų įstatymo 34 str. Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, t.y. visas teisminio nagrinėjimo procesas juda į priekį dėl lygiateisių šalių procesinės kovos, rungimosi, kurio ištakos yra priešinguose materialiniuose – teisiniuose šalių interesuose. Šalys privalo įrodyti savo poziciją. Procesinė dalyvaujančių byloje asmenų padėtis apibūdinama plačių teisių suteikimu, ginant savo požiūrį, aktyviai dalyvaujant teisminiame bylos nagrinėjime, naudojantis procesinėmis apsaugos priemonėmis. Rungimosi principas reguliuoja šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat ir teismo veiksmus, renkant, pateikiant, tiriant įrodymus. Skirtingai nei baudžiamajame civiliniame procese nėra įgaliotų institucijų ar asmenų, kurie iki bylos peržiūrėjimo teisme rinktų ir tirtų įrodymus. Todėl pirmiausiai suinteresuoti asmenys privalo pasirūpinti, kad, kilus ginčui dėl teisės, jie disponuotų būtinais įrodymais, patvirtinančiais sandorio sudarymą, pareigos įvykdymą ir t.t. Juk kaip nurodo LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (LR CPK 179 str. 1 d.). Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus tik kodekso numatytais atvejais (pvz., šeimos bylose (376 str.), darbo bylose (414 str.)). Tokio proceso esmė ta, jog civilinis procesas nuo pradžios iki pabaigos vyksta procesinės kovos forma tarp dalyvaujančių ginčijamajame materialiniame teisiniame santykyje asmenų, kurių interesai, kaip taisyklė yra priešingi, Viena ginčo šalis – aktyvioji, t.y. turinti reikalavimo teisę, o kita – pasyvioji, kuri turi apsiginti nuo pareikšto reikalavimo. Kiekviena šalių bando apginti savo poziciją, laikydamasi nustatytos procesinės tvarkos. Šalių procesinę kovą stebi teismas (teisėjas), išlikdamas neutralus ir nešališkas.

- 15 -

Teismas, kaip valstybinės valdžios organas, nėra suinteresuotas kurios nors šalies nauda, jam svarbu teisingai išspręsti ginčą, t.y. priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas neturi stoti į kurios nors šalies pusę, ieškoti įrodymų ir juos pateikti kitos šalies nenaudai. Abi šalys prieš teismą yra lygios.

11. Dispozityvumo principas. Šis principas yra vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas LR CPK 13 str. Jo esmė yra ta, kad šalims ir subjektams ginantiems kitų asmenų interesus yra suteikta teisė laisvai disponuoti savo materialinėmis teisėmis ir procesinėmis jų apsaugos priemonėmis. Šis principas yra būdingas visoms civilinio proceso stadijoms. Pavyzdžiui, civilinė byla iškeliama tik pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, ieškinio dalyką ir pagrindą nustato ieškovas, šalys turi teisę baigti bylą taikos sutartimi, ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio ir pan. Taigi šalys yra tikrosios proceso šeimininkės ir gali laisvai disponuoti ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis. Dispozityvumo principas nėra absoliutus, t.y. įstatyme yra nurodyti atvejai, kada šis principas gali būti ribojamas. Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ar darbo bylą, teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas arba teismas gali nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, netvirtinti šalių taikos sutarties, jei tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui.

12. Betarpiškumo (tiesioginio dalyvavimo) principas. Šį principą įtvirtina LR CPK 14 str., kuriame nurodoma, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismas savo sprendimą gali grįsti tik įrodymais ištirtais teismo posėdyje (LR CPK 263 str. 2 d.). Taigi, teisėjas civiliniame procese turi sudalyvauti tiesiogiai, kad galėtų priimti teisėtą, pagrįstą bei teisingą sprendimą. Jeigu nagrinėjant bylą pasikeičia teismo sudėtis, pavyzdžiui, teisėjas nušalinamas, miršta, suserga ar pan., naujasis teisėjas turi pradėti nagrinėti bylą iš pradžių, išskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta (LR CPK 16 str. 2 d.). Betarpiškumo (tiesioginio dalyvavimo) principas taip pat draudžia teismui savo sprendime spręsti neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų klausimų (LR CPK 14 str. 3 d.). Šio draudimo pažeidimas laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o taip pat gali būti ir proceso atnaujinimo pagrindu (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.). LR CPK 14 str. 4 dalyje nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Tačiau, jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu arba išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis turi teisę priimti nutartį, kuria yra atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (LR CPK 256 str.).

13. Žodiškumo principas. Teismo procesas iš pradžių istoriškai klostėsi tik kaip žodinis ir tik vėliau atsiradus raštui jis tapo rašytiniu. Daugelis valstybių, tarp jų ir Lietuva, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dažniausiai taiko žodinį procesą ir tik atskirais atvejais apsiribojama rašytiniu procesu. Žodiškumo principas yra įtvirtintas LR CPK 15 str., kuriame nurodoma, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus kodekse nurodytus atvejus. Minimi atvejai yra rašytinio proceso atvejai, kai byla nagrinėjama raštu ir priimamas sprendimas be žodinio nagrinėjimo, pavyzdžiui, rašytiniu šalių sutikimu pirmosios instancijos teisme byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dokumentiniame procese, bylose dėl teismo įsakymo išdavimo negalioja žodiškumo principas, ginčuose dėl nedidelių sumų priteisimo, jei žodinio proceso neprašo kuri nors šalis (šioje bylų kategorijoje teismui suteikta teisė pasirinkti, kokia forma bus nagrinėjama byla) ir pan. Žodiškumo principas yra įmanomas tik vykstant teismo posėdžiui, t.y. esant bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijai. Žodiniam principui užtikrinti į teismo posėdį yra kviečiami visi dalyvaujantys byloje asmenys tam, kad jie visi būtų išklausyti.

14. Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principas. Šis principas yra įtvirtintas LR CPK 16 str. , kur nurodoma, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu

- 16 -

teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų, išskyrus LR CPK numatytus atvejus. LR CPK 235 str. 3 dalyje, kur nurodoma, kad teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra skelbiama pertrauka, kurios trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 dienos. Kol pradėta byla bus baigta nagrinėti, teismas negali nagrinėti kitų bylų, išskyrus atvejus, kai byla atidedama, sustabdoma, padaroma pertrauka ar atidedamas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas reiškia, kad byla turi būti nagrinėjama vientisai, t.y. teismo posėdis turi vykti nepertraukiamai ir jame neturi būti nagrinėjama jokia kita byla. Šis principas yra labai svarbus civiliniame procese, nes leidžia teisėjui sutelkti dėmesį vienai bylai, išsamiai ištirti visus įrodymus ir priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Teisėjų sudėties nekintamumas reiškia, kad, byla turi būti išnagrinėta tos pačios sudėties teismo. Kai nagrinėjant bylą keičiasi teisėjų sudėtis, pvz., teisėjas miršta, jam pareiškiamas nušalinimas, teisėjas suserga ir pan., bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas ir ji privalo būti pradėta nagrinėti iš pradžių. Šis principas leidžia naujai įstojusiam į bylą teisėjui viską pradėti iš pradžių ir todėl nenukenčia civilinio proceso kokybė.15. Teismo sprendimo priėmimo slaptumo principas. Šis principas yra įtvirtintas LR CPK 19

str., kuriame nurodoma, kad sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimo priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas (teisėjai), kuris (kurie) nagrinėjo konkrečią bylą. Teisėjams draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos išsprendimu. Teisėjai neturi teisės pagarsinti nuomonių pareikštų besitariant pasitarimų kambaryje. Šis principas yra įtvirtintas tam, kad jokie asmenys negalėtų įtakoti teisėjo ar teisėjų nuomonės, kuri susiformuoja išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjas arba teisėjai išeina į pasitarimų kambarį ir niekieno netrukdomi priima galutinį sprendimą išnagrinėtoje byloje, remdamiesi savo teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu, aišku įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius įstatymus.

16. Valstybės garantuotos teisinės pagalbos principas. LR CPK 20 str. nurodoma, kad fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų nustatyta tvarka. LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, jame numatytos dvi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšys: pirminė ir antrinė teisinė pagalba. Pirminė teisinė pagalba apima teisinės informacijos apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus teikimą, teisinę pagalbą teikimą, patarimų teisės klausimais teikimą, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą. Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi LR piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kiti teisėtai Lietuvoje gyvenantys fiziniai asmenys. Pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir (ar) teikia savivaldybių institucijos. Antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija LR Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Valstybė atitinkamai kompensuoja arba 100 arba 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja 5 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

17. Teismo pareigos aiškinti ir taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. LR Konstitucijos 109 str. nurodyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. LR CPK 3 str. 1 dalyje nurodoma, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis, LR įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi, minėtose nuostatose susiduriame su trimis principais: teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Teisingumas – tai universalus bendrasis teisės principas, reiškiantis moralinę žmogaus nuostatą ir kriterijų, pagal kurį vertinami visi asmenų poelgiai. Siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų

- 17 -

pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Teisingumas reikalauja, kad teismai vienodas faktiniu požiūriu bylas spręstų vienodai. Teisingumas reikalauja ginti sąžiningą asmenį ir neginti nesąžiningo, teikti pirmumą silpnesnės šalies interesams. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumą puikiai paaiškina toks posakis: elkis su kitais taip, kaip pats norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi, ir nesielk taip, kaip nenorėtum, kad elgtųsi su tavimi. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu asmuo yra sąžiningas ar ne nustatoma analizuojant atsakymą į klausimą, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Pavyzdžiui, gydytojas objektyviuoju požiūriu yra nesąžiningas, jeigu daro injekciją pacientui, neinformavęs jo apie galimą vaistų poveikį ir neįsitikinęs, ar leidžiami vaistai nesukels alerginio ar kitokio šalutinio poveikio, nes informuoti pacientą ir patikrinti galimą šalutinį poveikį yra gydytojo profesinė pareiga. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Jis nustatomas analizuojant atsakymą į klausimą, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu kriterijus

18. Draudimo piktnaudžiauti procesu principas. LR Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Draudimo piktnaudžiauti teise principas taip pat įtvirtintas ir LR CK 1.2 ir 1.137 str. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis vadinamas piktnaudžiavimu procesu. Jis gali pasireikšti taip: vengiama atvykti į teismo posėdį, vilkinama byla, nepaisoma teismo nurodymų teismo posėdžio metu ir pan. Piktnaudžiaujantiems asmenims teismas gali skirti teismo nuobaudas (įspėjimas, pašalinimas iš teismo posėdžių salės, bauda ar areštas). LR CPK 42 str. 5 dalyje nurodoma, kad šalys sąžiningai naudotųsi joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šios pareigos pažeidimas reiškia piktnaudžiavimą procesu.

19. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Šis principas yra įtvirtintas LR CPK 18 str., kur nurodoma, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Privalomumo savybę teismo sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) įgyja tik jam įsiteisėjus. LR CPK 279 str. 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą reikia skirti nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo res iudicata galios. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, atitinkamas pareigūnas negali atsisakyti įregistruoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintą asmens nuosavybės teisę), tačiau toks teismo sprendimas jokiu būdu neveikia jų subjektinių teisių ir pareigų. Tuo tarpu įsiteisėjusio teismo sprendimo res iudicata galia reiškia, kad konkrečių šalių ginčas yra visiškai išspręstas ir šis teismo sprendimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims turi įstatymo galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (LR CPK 279 str. 4 d.). Įsiteisėjusį teismo sprendimą galima priverstinai įvykdyti, t.y. jis taip pat įgyja vykdytinumo savybę (LR CPK 281 str.)

- 18 -

20. Teisėjo vadovavimo procesui principas. Kaip jau buvo minėta, šalys civiliniame procese laisvai naudojasi savo teisėmis, tačiau vis dėlto teismo procesas nėra privatus jų ginčo sprendimo būdas, nes teismas yra privalomas kiekvieno civilinio procesinio teisinio santykio subjektas. Kadangi teismas yra valdžios institucija, turinti teisę taikyti valstybės prievartos priemones, civilinis procesas yra griežtai reglamentuotas teisės normomis ir pan., todėl civiliniam procesus būtinas racionalus ir kokybiškas vadovavimas, kurį gali įgyvendinti teisėjas. Teisėjas yra tas asmuo, kuris atsakingas už proceso eigą, kuris kontroliuoja proceso eigą, kuris gali nustatyti dalyvaujantiems byloje asmenims terminus, per kuriuos jie turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, išaiškinti asmenims jų procesines teises ir pareigas, užtikrinti tvarką teismo posėdyje, vadovauti įrodymų tyrimui, skirti ekspertizę, atlikti vietos apžiūrą ir pan. LR CPK 158-162 str. nurodytos teismo posėdžio pirmininko teisės ir pareigos, kurias jis įgyvendina vadovaudamas procesui. Pavyzdžiui, LR CPK 159 str. 1 dalyje nurodoma, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, imasi priemonių šalims sutaikyti. Žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimų dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba LR CPK nustatytais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva.

21. Teisės būti išklausytam principas. Nors LR CPK šis principas nėra tiesiogiai įtvirtintas, tačiau apie jo buvimą ne kartą pasisakyta tiek teisės mokslininkų darbuose, tiek teismų praktikoje. Teisingas sprendimas gali būti priimtas tik teismui išklausius abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Sprendimą teismas priima tik atidžiai įvertinęs abiejų šalių argumentus ir motyvus. Šio principo įgyvendinimo tikslu įstatymų leidėjas detaliai reglamentavo procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarką, įvestas apribojimas riboti šalių kalbų trukmę, išskyrus atvejus, kai kalba visiškai nesusijusi su byla ir pan. Tačiau aptariamas principas negali būti aklai taikomas nesąžiningai proceso šaliai tyčia vengiant atvykti į teismo posėdį. Pagal LR CPK šalies neatvykimas į posėdį gavus šaukimą be svarbių priežasčių yra pagrindas priimti kitos šalies prašymu sprendimą už akių. Teisės būti išklausytam principas nereiškia, kad šalis turi būti išklausyta asmeniškai. LR CPK 51 str. suteikia asmenims pasirinkimo galimybę, t.y. jie gali savo bylą vesti patys arba per atstovus. Kai kuriais LR CPK numatytais atvejais teismas savo nutartimi gali pripažinti šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tokiu atveju šalis dalyvauja teismo posėdyje tik asmeniškai.

22. Bylos medžiagos viešumo principas. Šis principas yra įtvirtintas LR CPK 10 str., kur nurodoma, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę daryti bylos medžiagos nuorašus ir išrašus. Tokia teisė atsiranda, kai sprendimas įsiteisėja, o jei byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Šio principo įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje yra labai svarbus visiems teisininkams, mokslininkams, o taip pat teisės studentams, nes, susipažinus su išnagrinėtų bylų medžiaga, galima praktiškai ir asmeniškai įvertinti pačias įvairiausias teisines situacijas.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

- 19 -

2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

3. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės. V., Justitia, 2002.

4. Nekrošius V. Kooperacijos principas civiliniame procese // Teisė. Mokslo darbai. 1999, Nr. 33 (2), p. 36-42.

5. Давтян А. Г. Гражданское процессуальное право Германии. М., Городец, 2000, с. 33-50.

Teismų praktika:

1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-689.htm (bendrieji principai, konkuruojančių ir konfliktuojančių principų pusiausvyra, teisė į tinkamą teismo procesą, draudimo piktnaudžiauti procesu principas, tiesioginio dalyvavimo bei teisės būti išklausytam principai).2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-507.htm (rungimosi ir kiti principai).3. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-1032.htm (rungimosi principas).4. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-1276.htm (proceso operatyvumo principas).5. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-782.htm (proceso operatyvumo ir ekonomijos principas).6. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-396.htm (draudimo piktnaudžiauti procesu principas).

- 20 -

Kitam seminarui 4 tema ir darbas atsiskaitymas.

4 tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir jų subjektai

1. procesinių teisinių santykių samprata ir bruožai.

Kalbant apie civilinio procesinio teisinio santykio pobūdį, civilinio proceso teisės doktrinoje vyrauja trys teorijos: 1) civilinis procesinis teisinis santykis – tai privatus teisinis ginčo šalių santykis ir teismas nėra šio santykio dalyvis; 2) gali egzistuoti tik šalies ir teismo civilinis procesinis teisinis santykis; 3) civilinis procesinis teisinis santykis – tai teisinis teismo ir šalies bei šalies, priešingos šalies ir teismo santykis. Pastaroji nuomonė civilinio proceso doktrinoje turi daugiausia šalininkų.

Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai - tai civilinio proceso teisės normų reguliuojami teismo, dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių santykiai, atsirandantys vykstant civiliniam procesui, t.y. teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant.

Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai nuo kitų teisinių santykių skiriasi šiais bruožais:1. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai yra tik teisinio pobūdžio ir egzistuoja tik teisinės formos pavidalu. Tuo jie skiriasi nuo kai kurių materialinių teisinių santykių, kurie kartais gali egzistuoti faktinės formos pavidalu. Pavyzdžiui, šeimos teisiniai santykiai atsiranda ir egzistuoja nepriklausomai nuo teisinio reguliavimo, įstatymuose išskiriamos tik pagrindinės minėtų santykių grupės, kurioms suteikiama teisinė forma, kiti gi santykiai taip ir lieka už teisinio reguliavimo ribų.2. Procesiniai teisiniai santykiai turi valdingą pobūdį, taigi čia pasireiškia civilinio proceso teisės reguliavimo metodo imperatyvumas. Teismas kaip valdžios institucija taiko teisės normas procesinių santykių ribose. Teismo nurodymai yra privalomi visiems civilinio proceso dalyviams. Pastarieji turi teisę apskųsti atitinkamus teismo aktus, tačiau juos ignoruoti, elgtis priešingai negu reikalauja teismas jie negali. Todėl civiliniai procesiniai teisiniai santykiai taip pat turi ir viešąjį teisinį pobūdį, kuris aiškiai atsispindi valstybės (teismo) ir civilinio proceso dalyvių santykyje.3. Teismas yra privalomas civilinių procesinių teisinių santykių subjektas. Nei vienas procesinis santykis negali atsirasti be teismo veiklos. Civilinio proceso dalyvių teisiniai santykiai visuomet yra susiję su teismine veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas yra privalomas dalyvis tik tų procesinių teisinių santykių, kurie kyla nagrinėjant bylą teisme (tiriamajame procese). Vykdant teismo sprendimą, nagrinėjant civilines bylas arbitraže, teismas nedalyvauja tokio pobūdžio procesiniuose teisiniuose santykiuose.4. Kita centrinė civilinio procesinio teisinio santykio figūra yra šalys, kurių ginčas nagrinėjamas teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinė byla teisme gali būti iškelta tik šalies (ieškovo) iniciatyva.5. Civilinių procesinių santykių būdingas bruožas yra tai, kad juose dalyvauja daug subjektų. Pavyzdžiui, nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka be teismo santykyje dalyvauja ieškovas, atsakovas, o dar kiekvienos iš šalių pusėje gali dalyvauti po keletą asmenų, o taip pat jų atstovai. Į bylą gali įstoti tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, duodančios išvadą byloje ir pan. Be to, procese gali dalyvauti ir kiti proceso dalyviai, vykdantys pagalbinę funkciją: liudytojai, ekspertai, vertėjai.6. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai atsiranda, keičiasi, pasibaigia tik esant civilinio proceso teisės normai, civilinių procesinių teisinių santykių subjektų civiliniam procesiniam teisnumui bei veiksnumui ir juridiniams faktams, pavyzdžiui, atsiranda paduodant asmeniui ieškinį, keičiasi - procesinių teisių perėmimo atveju, netinkamą šalį keičiant tinkama, baigiasi - mirus vienai iš šalių, kai teisių perėmimas negalimas ir t.t. Pastebėtina, kad civilinio procesinio teisinio santykio

- 21 -

atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos pagrindas gali būti tik įstatyme numatyti procesiniai veiksmai, o ne įvykiai.7. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai susiklosto tik tuomet kai atsiranda poreikis apginti materialiuosius teisinius santykius. Kol nepradedamas materialinių teisinių santykių gynimo procesas, nesusiklosto ir civiliniai procesiniai teisiniai santykiai. Civilinių procesinių teisinių santykių turinys, procesinė teisinė subjektų padėtis priklauso nuo materialinių teisinių santykių pobūdžio.8. Civiliniams procesiniams teisiniams santykiams būdingas nuoseklumas, dinamika, t.y. procesas vyksta nuosekliai, pereinant nuo vieno procesinio veiksmo prie kito, nuo vienos stadijos prie kitos. Pavyzdžiui, negalima iš karto po civilinės bylos iškėlimo pereiti prie teisminio nagrinėjimo. Įstatymas įsakmiai reikalauja pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui. Tik tam tikrais įstatymo numatytais atvejais galimas civilinio teisinio santykio vystymasis nesilaikant nuoseklumo. Pavyzdžiui, pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą galima pereiti iš karto prie teismo sprendimo vykdymo stadijos, praleidžiant teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka stadiją, jeigu nei vienas iš atitinkamos bylos dalyvių neapskundė to sprendimo.

Civilinio proceso teisės doktrinoje yra išskiriami pagrindinis ir išvestinis civilinis procesinis teisinis santykis. Pagrindinis civilinis procesinis teisinis santykis sieja teismą ir šalis arba pareiškėją ypatingosios teisenos bylose. Išvestiniai civiliniai procesiniai teisiniai santykiai atsiranda byloje dalyvaujant valstybės ar savivaldybės institucijai duodančiai išvadą byloje, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Be pagrindinio teisinio santykio išvestinis negali atsirasti. Pagrindinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaiga visuomet reiškia ir išvestinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaigą. Rusijos civilinio proceso teisės doktrinoje išskiriama dar viena civilinių procesinių teisinių santykių rūšis – tarnybiniai (pagalbiniai) civiliniai procesiniai teisiniai santykiai. Tokie santykiai susiklosto tarp teismo ir kitų proceso dalyvių (liudytojų, ekspertų, vertėjų) neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir atliekančių civiliniame procese grynai tarnybinę (pagalbinę) funkciją.

CIVILINIAI PROCESINIAI TEISINIAI SANTYKIAI- tai CP teisės normų reguliuojami teismo, dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių santykiai, atsirandantys CP tvarka nagrinėjant civilines bylas, teismui priimant sprendimus ir juos vykdant.Pagrindinės CP teisinio santykio teorijų klasifikacijos: 1.Pagal santykių prigimtį, turinį ir subjektus:a)CP- vientiso teisinio santykio – teorija.Pagal šią teoriją CP- tai vientisas teisinis santykis, susidedantis iš kelių teisinių santykių, reglamentuojamų viešosios teisės normų.Teorijos pradininkas 19a. vokiečių proceso teoretikas O.Biulovas.Teorijos esmė- CP teisinis santykis atsiranda iškėlus bylą, keičiasi CP metu ir nutrūksta priėmus teismo sprendimą.CP atsiranda vis naujų subjektų, tačiau visais atvejais subjektai yra tik du asmenys- teismas iš vienos pusės ir šalys iš kitos.Vientiso CP teisinio santykio esmė- abipusė pareiga: teismo- išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą; šalių- padėti teismui išnagrinėti bylą.b) CP teisiniai santykiai- tai teismo ir šalių abipusės teisės ir pareigos.Procesiniais teisniais santykiais susiję tik teismas su kiekviena iš šalių.c)CP teisiniai santykiai egzistuoja tik tarp materialiojo teisinio santykio šalių.Pagal šia teoriją-CP pagal savo esmę privatus, nes ginčas kyla iš privatinės teisės reguliuojamų santykių. Todėl materialiųjų teis.santykių subjektus procesiniai santykiai sieja tiesiogiai, o teismas su šalimis tiesioginiais teis.santykiais nesusijęs.d)Teismą, ieškovą ir atsakovą sieja tarpusavio ryšiai, t.y. tarpusavio teisės ir pareigos sieja visus tris CP teis.santykių subjektus: tai ryšiai tarp ieškovo ir atsakovo, tarp ieškovo ir teismo bei tarp atsakovo ir teismo.Nė viena iš šių teorijų nėra tiksli ir universali.Bet reiktų pripažinti, kad teismas yra visų CP teis.santykių subjektas, nes be teismo nebūtų ir CP, galėtų vykti tik privatus procesas, pvz. arbitraže.CP šalis sieja ir procesiniai santykiai, ne tik materialieji teisiniai santykiai (pvz.šalys gali susitarti ir dėl teritorinio teismingumo, pasikeisti rašytiniais reikalavimais ir kt.).Visus CP teisinių santykių subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos, o teismas vienų proc.teis.santykių atveju- aktyvesnis, kitų- pasyvesnis. Taigi priimtiniausia ketvirtoji teorija.

- 22 -

2.Pagal CP teis.santykio pobūdį, subjektus ir reikšmę CP:a)Pagrindinis CP teis.santykis- egzistuoja nuo proceso pradžios iki pabaigos ir sieja teismą ir šalis, arba teismą ir pareiškėją ypatingos teisenos bylose.b)Išvestinis CP teis.santykis- atsiranda byloje dalyvaujant valstybės ar savivaldybės institucijai, joms turint tikslą pateikti išvadą, taip pat tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, kadangi šie asmenys neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir negali disponuoti šalių ginčo objektu. Ginamas viešas interesas. c) Tarnybiniai CP teis. santykiai, susiklostantys tarp asmenų ir teismo, CP atliekančių tarnybines pagalbines funkcijas (liudytojų, ekspertų, vertėjų).

CP TEISINIŲ SANTYKIŲ YPATUMAI:1)Tai viešieji teisiniai santykiai. Vienas iš privalomų CP teis.santykių dalyvių- teismas, įgyvendinantis valstybės valdžią, t.y. vykdantis teisingumą konkrečioje byloje.2)specifiniai šių santykių atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo pagrindai. CP teis. sant. atsiranda , pasikeičia, pasibaigia:- tik esant atitinkamai CP teisės normai (pvz.CPK 163str. Numato privalomojo bylos sustabdymo pagrindus),-tik esant CP teis.santykių subjektų civiliniam procesiniam teisnumui (asmenys turi būti teisnūs-CK2.1-2.4str.,2.33,2.63str.),-tik esant juridiniams faktams- CPK normų numatytiems procesiniams veiksmams. Juridiniai faktai- tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai arba atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ir pareigos. CP teis. sant. reikšmingi tik juridiniai veiksmai. Įvykiai sąlygoja tik tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą(pvz. vienai šaliai mirus, proc.teis.santykiai nutrūks arba pasikeis tik teismui priėmus nutartį nutraukti ar sustabdyti bylą).3)Ypatinga subjektinė procesinių santykių sudėtis.(pvz.teismas- privalomas bet kurio CP teis. santykio dalyvis).Atsižvelgiant į subjektus galimos tokios CP teis.santykių modifikacijos: -vienos grandies procesinis teisinis santykis: tarp teismo ir ieškovo; tarp teismo ir atsakovo; tarp ieškovo ir atsakovo.-dviejų grandžių procesinis teisinis santykis (pvz.taikos sutarties patvirtinimas- CPK140str.), ir atvirkščiai; tarp liudytojo, teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų (pvz.liudytojo apklausa);4)CP teis.santykių sistemiškumas ir nuoseklumas.CP stadijos nuosekliai keičia viena kitą, todėl ir teismo veiklai būdinga nuosekli CP teis.santykių sistema.5)glaudus CP teis.santykių ryšys su materialiaisiais teisiniais santykiais.CP teis.santykių turinys, procesinė teisinė jų subjektų padėtis priklauso nuo materialiųjų teis.santykių pobūdžio (pvz.CP veiksnumas priklauso nuo materialiojo teisinio veiksnumo apimties; ar asmuo bus tretysis asmuo, ar atsakovas- priklauso nuo asmens teisinės padėties material.teis.santykiuose, t.y. materialioji teisė lemia dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį; materialieji teis.santykiai nusako įrodinėjimo taisykles atskirų kategorijų bylose.

CIVILINIŲ PROCESINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR NUTRAUKIMO PAGRINDAICP teis.santykių atsiradimo prielaida- įstatymo nustatyti juridiniai faktai. Juridiniai faktai- tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ar atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos. CP teis. santykių atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindas yra teismo ir proceso dalyvių veiksmai, reguliuojamo proceso teisės normų ir atliekami tam tikra tvarka, nustatyta CP įstatyme.Pagal teisinių padarinių pobūdį juridiniai faktai gali būti faktai, kurių pagrindu:-atsiranda teisiniai santykiai (pvz, sutarties sudarymas, ieškinio pareiškimas),-pasikeičia teisiniai santykiai (pvz.netinkamos šalies pakeitimas tinkama),-pasibaigia teisiniai santykiai (pvz.fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga).Pagal subjektų valią juridiniai faktai yra:1)veikos- nuo žmogaus valios priklausantys faktai (valios išorinė išraiška);-veikimas(ieškinio pareiškimas);-neveikimas(neatvykimas į teismo posėdį).2)teisiniai įvykiai- faktai, atsirandantys nepriklausomai nuo subjektų valios(mirtis, stichinė nelaimė).Dažnai procesiniams teisiniams santykiams atsirasti neužtenka vieno juridinio fakto, tam būtina „juridinių faktų sudėtis“, t.y. grupė juridinių faktų, vienas iš kurių būtinai turi būti teismo veiksmai.(pvz. CP teisinis teismo ir ieškovo santykis atsiranda tik atlikus du veiksmus: ieškovui padavus ieškinį ir teismui priėmus ieškinį arba atsisakius jį priimti).

- 23 -

2. Civilinių procesinių teisinių santykių elementai.

1.SUBJEKTAI.Procesinių teisinių santykių dalyviai yra teismas ir visi proceso dalyviai, kuriems būdinga teisinė savybė teisinis subjektiškumas- teisnumas ir veiksnumas.2.OBJEKTAS.Galima nurodyti bendrąjį visos CP teis. santykių sistemos objektą konkrečioje byloje ir specialųjį kiekvieno atskiro procesinio teisinio santykio objektą. Bendrasis objektas- materialusis teisinis ginčas arba teisės saugomas interesas, kurį teismas turi išspręsti arba apginti. Specialusis objektas- konkretaus procesinio teisinio santykio įgyvendinimo metu siekiamas konkretus rezultatas.3.TURINYS.Vienų autorių nuomone turinys yra civ.proc.teis. santykių subjektų procesinės teisės ir pareigos, kitų- kad tai yra jo subjektų elgesys, t.y. procesiniai veiksmai, atliekami vykdant teises ir pareigas.

3. Civilinių procesinių ir materialinių teisinių santykių sąveika.

Materialioji teisė – nustato teisinių santykių subjektų galimo ir leistino elgesio ribas – teises, pareigas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą ar teisių pažeidimą; ji nustato, ką asmuo gali ir ko negali daryti.

Civiliniai teisiniai santykiai atsiranda tarp teismo, dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių, teisme nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.

Materialioji teisė: « reguliuoja fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio santykius; « padeda įgyti subjektines teises, jas apginti; « nulemia asmenų teisinį statusą tik iki ginčo kilimo momento; lemia byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį « nuo materialiųjų teisinių santykių pobūdžio priklauso civilinių procesinių teisinių santykių turinys, procesinė subjektų padėtis ir t.t.:(pvz.civilinis veiksnumas priklauso materialiojo teisinio veiksnumo; « nusako įrodinėjimo taisykles tam tikrų kategorijų bylose ir t.t.

Proceso teisės šakos reguliuoja teisinius santykius ginant pažeistą materialiąją teisę, t.y. nustato, kaip apginti pažeistą ar ginčijamą mater.teisę, kaip užtikrinti jos įgyvendinimą, pvz. CPT reglamentuoja civilinių bylų teisinį nagrinėjimą ir pan.

Materialiosios ir proceso teisės skirtumai

~ materialiosios teisės santykiai gali atsirasti ir be asmens valios, procesiniai – tik suinteresuoto asmens iniciatyva (ieškinio pateikimas).

~ materialioji teisė teisinių padarinių sukelia ir be valstybės institucijų veiklos (testamento surašymas), proceso teisė savaime padarinių nesukelia, ji numato galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, bet nenumato konkretaus rezultato (sprendimą teisme priima teismas).

~ materialiosios teisės efektyvumą, jos įgyvendinimą užtikrina proceso teisė.

~ materialioji teisė – privatinės teisės dalis ir reguliuoja lygiateisių, nepavaldžių vienas kitam subjektų santykius, proceso teisei būdingi ir privatinės, ir viešosios teisės bruožai.

~ materialiąją teisę teisinių santykių subjektai gali pasirinkti, proceso teisės – negali (pvz. CPT yra viešosios teisės dalis, nustatoma ir reguliuojama valstybės ).

~ materialioji teisė nustato bendro pobūdžio taisykles, visų subjektų teises ir pareigas ir dėl to yra reguliuojamoji, proceso teisė skirta ginti pažeistas asmens subjektines teises, todėl vadinama apsaugine.

4. Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai, jų klasifikavimas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, kaip civilinių procesinių teisinių santykių subjektai.

1. Pagal vaidmenį procese civ. proces. teisinių santykių dalyviai skirstomi į 3 grupes: Nagrinėjantys ir sprendžiantys civilines bylas (teismas: teisėjas, teisėjų kolegija); Dalyvaujantys nagrinėjant ir sprendžiant civ. bylas (šalys, kt. asm., kt. proceso dalyviai);

- 24 -

Vykdantys teismo sprendimus asmenys (antstoliai).

2. Pagal suinteresuotumą bylos baigtimi proceso dalyviai skirstomi: Dalyvaujantys byloje asmenys (jie turi privatų arba viešą teisinį interesą dėl bylos baigties; pvz: šalys,

tretieji asmenys, prokuroras ir pan.); Kt. proceso dalyviai (šie subjektai neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir atlieka tik

pagalbinį vaidmenį, pvz: liudytojai, vertėjai, ekspertai).

Teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti:o Materialusis – byloje priimtas sprendimas tiesiogiai veiks tam tikro byloje dalyvaujančio

asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas;o Procesinis – byloje priimtas sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materialiųjų

subjektinių teisių ir pareigų turinio, tačiau šių asmenų procesinė padėtis lemia jų suinteresuotumą bylos baigtimi (pvz: atstovas, veikiantis vienos iš šalių pusėje).

Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, kaip civilinių procesinių teisinių santykių subjektaiI. Fiziniai asmenys

Fiziniai asmenys visišką civilinį procesinį veiksnumą įgyja nuo 18 m. (CPK 38 str. 1 d., CK 2.5 – 2.9 str.). Tačiau tam tikrais atvejais nepilnamečiai gali įgyti visišką veiksnumą, nors ir nesulaukę 18m., arba kai kurie 18 m. sulaukę asmenys veiksnumo neturi arba jis yra ribotas.

Fiziniai asmenys pagal jų civilinio procesinio veiksnumo apimtį skirstomi į 3 grupes:A. Fiziniai asmenys, turintys visišką civilinį procesinį veiksnumą

1. 18 m. amžiaus sulaukę asmenys, dėl kurių nėra priimtas teismo sprendimas pripažinti neveiksniais ar ribotai neveiksniais;

2. nepilnamečiai, sudarę santuoką įst. nustatyta tvarka;3. nepilnamečiai įst. nustatyta tvarka pripažinti visiškai veiksniais – emancipuotais. (CK 2.9 str.);4. materialiosios teisės numatyti atvejai, kai nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m. gali tapti savarankiškais atitinkamų

materialiųjų teisinių santykių subjektai (CK 2.7 – 2.9 str.).

Nepilnamečiai procesine prasme veiksnūs tiek, kiek jie turi materialųjį veiksnumą materialiuosiuose teisniuose santykiuose, iš kurių kilo ginčas. Nepilnametis nuo 14 iki 18 m. pagal įst. materialiuosiuose teisniuose santykiuose gali turėti visišką veiksnumą, tačiau remiantis CK 2.8 str. 3 d., jo veiksnumas gali būti teismo apribotas – tokiu atveju jis neturės ir procesinio teisinio veiksnumo.

B. Fiziniai asmenys, turintys ribotą civilinį procesinį veiksnumą 1. nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m. – jei ginčas kilęs dėl santykių, kuriuose jie neturi visiško civilinio veiksnumo;

šių asmenų interesus teisme gina tėvai, įtėviai, globėjai, tačiau tokiose bylose dalyvauja ir patys nepilnamečiai. (nepilnamečius vaikus teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose, kuriose sprendžiami su jais susiję klausimai, liečiantys jų asmenines teises.)

2. įst. numatytais atvejais nepilnamečiai iki 14 m.3. asmenys, kuriems yra įsiteisėjęs tesimo sprendimas pripažinti ribotai veiksniais (CK 2.11 str.)

Apribojus asmens materialųjį veiksnumą, ribotas tampa ir jo procesinis veiksnumas. Šių asmenų interesus gina rūpintojai, tačiau tokiose bylose gali dalyvauti ir patys asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas.

C. Fiziniai asmenys, neturintys civilinio procesinio veiksnumo 1. nepilnamečiai iki 14 m. amžiaus (CPK 38 str. 4 d.) (Šie asmenys patys negali atstovauti savo interesams

teisme, jiems visada atstovauja atitinkamai tėvai, įtėviai, globėjai; įst. nenumato, kad tokiais atvejais į bylą reikia įtraukti pačius nepilnamečius.)

2. asmenys, kuriems yra įsiteisėjęs tesimo sprendimas juos pripažinti neveiksniais CK 2.10 str. nurodytais pagrindais. (šių asmenų teisėms teisme atstovauja įstatyminis atstovas – globėjas. Už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija.).

Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinio teisnumo ir veiksnumo klausimus reglamentuoja CK 1.15 – 1.18 str. Užsienio valstybių pil. ir asm. be pilietybės, nuolat gyvenantys LT, pripažįstami neveiksniais ar ribotai veiksniais LT įst. numatyta tvarka.

- 25 -

II. Juridiniai asmenysĮmonių, įstaigų ir organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektais siejamas su juridinio asmens statusu. Juridinių asmenų civilinį teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja CK 2.74- 2.94 str. Įmonių, kt. organizacijų teisinį statusą apibūdina tik teisnumas, kuris apima ir veiksnumą, nes jei šie asmenys gali įgyti teises, tai jas gali ir įgyvendinti. Teisnumą šie asmenys įgyja nuo jų įsteigimo įst. nustatyta tvarka (nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre).Juridiniai asmenys skirstomi į:

Viešuosius (v-bės ar savivaldybės, jų institucijų arba kt. asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus; pvz: v-bės ir savivald. įmonės, įstaigos, religinės bendruomenės);

Privačiuosius (juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus.).

Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t.y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

III. ValstybėV-bė kaip civilinio proceso subjektas civiliniame procese dalyvauja bendrais pagrindais ir procese gali būti ir ieškovas, ir atsakovas. Tokia padėtis yra nulemta materialiųjų teisinių santykių, nes v-bė atlieka ne tik valdžios funkcijas, t.y. viešąjį administravimą, tačiau dalyvauja ir ūkinėje komercinėje veikloje, t.y. civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriuos reguliuoja privatinė teisė ir kuriems nėra būdingas valdžios elementas.V-bės interesams atstovauja atitinkamos institucijos ir pareigūnai. V-bei teisme atstovauja Vyriausybė, įst. numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota ar kt. institucija, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, v-bės tarnautojų ar kt. darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, bei Teisingumo ministerija – kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. V-bei taip pat gali teisme atstovauti atstovai pagal pavedimą.V-bė turi imunitetą tik kaip politinė organizacija, tačiau komerciniuose santykiuose dalyvauja bendra tvarka (be imuniteto).

Užsienio v-bems taikoma imuniteto doktrina reiškia, kad v-bė, kuri veikia kaip politinė organizacija, atlieka oficialius veiksmus, ir dėl šių veiksmų turi imunitetą nuo užsienio teismų jurisdikcijos.

5. Civilinis procesinis  teisnumas ir veiksnumas.

Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas nusako civilinių procesinių teisinių santykių subjektų teisinį statusą, t.y. jų galimybę tapti civilinių procesinių teisinių santykių subjektais ir tokios galimybės įgyvendinimo ribas. Skiriami 2 asmens procesinio teisinio statuso elementai:

1. galėjimas būti šalimi ir 2. galėjimas asmeniškai vesti bylą.

Civilinis procesinis teisnumas – tai konkretaus subjekto galėjimas turėti civilines teises ir pareigas:- fiziniai asmenys jį įgyja gimdami (pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas – CK 2.3 str. 1 d., 2.2 str.), o jis

išnyksta fiziniam asmeniui mirus (fizinio asmens mirties momentu pripažįstamas jo kraujotakos ir kvėpavimo negrįžtamas nutrūkimas arba jo smegenų visų funkcijų negrįžtamas nutrūkimas – CK 2.3 str. 2 d., 2.2 str., Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas).

- užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės civilinis procesinis teisnumas toks pat kaip ir LR piliečių (CPK 793 str., CK 1.15 str., LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 3 str.).

- civilinį procesinį teisnumą turi įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios JA statusą. JA teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu paprastai nuo JA įregistravimo momento. JA pasibaigimas yra siejamas su jo išregistravimu iš JA registro. JA pasibaigimas – tai susivienijimo nustojimas egzistuoti kaip JA .

Galiojantys įstatymai tiesiogiai nenumato galimybės riboti civilinė procesinį teisnumą. Kadangi jis susijęs su materialiuoju teisnumu (galėjimu turėti materialiąsias teises ir pareigas), įstatyme numatytais atvejais apribojus materialųjį teisnumą, netiesiogiai ribojamas ir procesinis teisnumas.

Civilinis procesinis veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyvendinti subjektines teises ir pareigas bei pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 str. 1 d.). Veiksnumas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas privalo atsisakyti priimti neveiksnaus asmens ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 7 p.). Tai yra pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindas (CPK 296 str. 1 d. 2 p.), jei ieškinys vis dėlto buvo priimtas. Tačiau asmeniui tapus neveiksniu proceso metu, byla turi būti sustabdoma iki jam bus paskirtas įstatyminis atstovas (CPK 163 str. 2 p.).

- 26 -

Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą priklauso JA, taip pat FA, kurie yra sulaukę pilnametystės, tai yra 18 m., arba nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažintiems visiškai veiksniais (emancipuotais) (CPK 38 str. 1 d.).Nepilnamečių nuo 14 iki 18 m., taip pat pripažintų ribotai veiksniais asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti tokiose bylose pačius nepilnamečius ar pripažintus ribotai veiksniais asmenis asmenimis kaip vieną iš šalių arba kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 38 str. 2 d.).Įstatymo numatytais atvejais, (kai nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m. pagal įstatymą turi teisę sudarinėti savarankiškai), kreiptis į teismą ir savo teises ir įstatymo saugomus interesus ginti gali patys nepilnamečiai (CPK 38 str. 3 d.). vadinasi, šie nepilnamečiai turi visišką civilinį veiksnumą, jeigu turi visišką civilinį materialųjį veiksnumą.Nepilnamečių iki 14 m., taip pat asmenų, pripažintų neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, teises ir įstatymų saugomus interesus teisme gina jų įstatyminiai atstovai – atitinkamai tėvai, įtėviai, globėjai (CPK 38 str. 4 d.).Taigi galima daryti išvadą, jog yra tiesioginis materialiojo teisinio teisnumo ir veiksnumo bei civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo ryšys.

6. Proceso dalyviai : dalyvaujantys byloje asmenys, kiti proceso dalyviai.

Civilinių procesinių teisinių santykių subjektų atskiroms grupėms apibūdinti CPT-ėje vartojamos dvi pagrindinės teisinės sąvokos – proceso dalyviai ir dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų sąvoka yra siauresnė nei proceso dalyvių sąvoka: bet kuris byloje dalyvaujantis asmuo kartu yra laikomas ir proceso dalyviu, tačiau ne bet kuris proceso dalyvis pripažįstamas dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Proceso dalyviai – tai apskritai visi asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant ir sprendžiant teisme civilines bylas.

I. Dalyvaujantys byloje asmenys – tai tie proceso dalyviai, kuriuos sieja bendras bruožas – teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.Dalyvaujantys byloje asmenys pagal intereso pobūdį yra:

1) turintys privatų interesą (šalys, tretieji asmenys);2) turintys viešąjį interesą (prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti asmenys pareiškiantys ieškinius

viešėjam interesui ginti). Šie asmenys turi tik procesinį teisinį interesą ir teismo sprendimo res iudicata galia jų neliečia.

Bendras visų dalyvaujančių byloje asmenų požymis – teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi:Materialusis teisinis suinteresuotumas – tai tiesioginė būsimo teismo nuosprendžio įtaka dalyvaujančių byloje

asmenų teisėms ir pareigoms.Procesinis teisinis suinteresuotumas – dalyvaujančių byloje asmenų procesinės pastangos, kad teismas priimtų

sprendimą, atitinkantį jų interesus ir procesinę padėtį byloje.

Dalyvaujantys asmenys pagal CPK 41 yra:1. Šalys:

ieškovas – materialiojo teisinio santykio šalis, kuri esant pažeistiems jos materialiosioms teisėms ir interesams kreipiasi su reikalavimu į teismą dėl teisminės gynybos;

Atsakovas – ieškovo materialiąsias teises ar interesus pažeidusi materialiojo teisinio santykio šalis, kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pateiktą reikalavimą.

2. Tretieji asmenys. Jais laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, arba patys įstojantys į jau prasidėjusį procesą, siekdami apginti savo teises ir interesus, nesutampančius su šalių interesais, arba šalių įtraukiami į jau prasidėjusį procesą turint tikslą apginti jų teises ir interesus, nesutampančius su šalių interesais, ir turintys savarankišką reikalavimą, susijusį su šalių ginčo objektu. Trečiaisiais asmenimis gali būti ir asmenys, kurie nors ir neturi tokio reikalavimo, tačiau teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, susijusioms su viena iš šalių.

a) Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

b) Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali stoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tokie tretieji asmenys turi visas ieškovo teises ir pareigas.

3. Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys pareiškę ieškinį (CPK 49 str nustatyta tvarka viešajam interesui ginti), valstybės ir savivaldybės institucijos išvadai duoti.

- 27 -

4. Pareiškėjai, suinteresuotieji asmenys ypatingos teisenos bylose. Suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Šiems asmenims būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.

5. Kreditoriai ir skolininkai – tai šalys bylose dėl teismo įsakymo išdavimo

6. Visų anksčiau išvardintų asmenų atstovai (taip pat advokatai)

Bendrosios byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės numatytos CPK 42 str 1 ir 6 dalyse, o pareigos CPK 42 str 5 dalyje. Specialiosios procesinės teisės ir pareigos numatytos tik kai kuriems dalyvaujantiems byloje asmenims.

II. Kiti proceso dalyviai neturi tokių teisių ir pareigų kaip dalyvaujantys byloje asmenys. Jie skirstomi į:1. Teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi ir civiliame procese atliekantys tik pagalbinę funkciją

(liudytojai, ekspertai ir vertėjai, teismo posėdžių sekretorius, institucijos teikiančios išvadas). Šie asmenys turi specifines procesines teises ir pareigas.

2. Pašaliniai asmenys, neturintys su nagrinėjama byla tiesioginio ryšio. Tai gali būti asmenys, kuriuos teismas įpareigoja pateikti rašytinius ar daiktinius įrodymus; jų nepateikus jiems gali būti skiriama bauda. Taip pat teismo posėdį stebintys visuomenės nariai. Teismo posėdyje gali dalyvauti tik 16 metų turintys asmenys, jei jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys ar liudytojai. Asmenims, stebintiems teismo posėdžio eigą ir pažeidžiantiems posėdžio tvarką, gali būti taikomos teismo nuobaudos.

7. Teismas kaip privalomas civilinių procesinių teisinių santykių subjektas. Teismo vaidmuo civiliniame procese. Teismo išaiškinimo pareiga.

Pagal v-džių padalijimo princ., įst. leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė v-džios t.b. atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų t. b. pusiausvyra. Nė viena iš šių institucijų negali kištis į kitoms inst pavestų įgaliojimų vykdymą.Teisingumo vykdymas – teismams priskirta f–ja, lemianti šios v-džios vietą v-bės v-džios inst sistemoje ir teisėjų statusą. Teisminės v-džios savarankiškumas ir visavertiškumas neatskiriami nuo Konst įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo princ (Monteskjė, V. Mačys).Apibūdindamas teismo paskirtį visuomenėje prof V. Mikelėnas atkreipė dėmesį į keletą pagr aspektų:

1 Istoriškai teismo f-jos pasikeitė. Monteskjė laikais teismas atliko 1 f-ją: nagrinėjo privačių asmenų ginčus. XVIII a atsirado kt f-ja: vykdomosios v-džios veiksmų teisėtumo kontrolė. XX a teismai pradėjo vykdyt ir įst leidžiamosios v-džios kontrolės f-ją - konstitucinę priežiūrą. Kai kuriose šalyse šią f-ją atlieka bendrieji teismai (JAV, Japonija), kitur – specialieji (konstituciniai) teismai (Vokietija, Ispanija). LR teismui kilus abejonių, jog byloje taikytinas t aktas neatitinka Konst ir įst-mų, jis turi sustabdyti bylos nagr ir kreiptis į KT su prašymu išspręsti t akto atitikties Konst klausimą (CPT 3str 3d).

2 Padidėjo teismo vaidmuo aiškinant teisę (teismo teisės aiškinimo ir spragų užpildymo f-ja). Aiškindamas teisę teismas kartu ją kuria ir plėtoja; kartais teisės normos veikimo sferą išplečia, kartais susiaurina.

3 Žymiai padidėjo v-bės kišimasis į visuomenės gyvenimo sritis. Įst-mai reguliuoja vis daugiau sričių, plečiasi vykd v-džios įtakos sfera.

4 Pats įst-mų leidėjas dažnai palieka teismui teisę veikti savo nuožiūra.5 Teismai atlieka ir kt f-jas, nesusijusių su ginčų dėl teisės sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių

apsaugai, pvz: ypatingąja teisena nagrinėjamos įv bylos, užtikrinančios asmenų materialiųjų teisių įgyvendinimą.

Siekiant teisėjų nepriklausomumo, viena svarb priemonių yra teisėjų atranka ir skyrimo tvarka (Teismų įst).Teismas kaip v-džios inst turi valdingus įgaliojimus:

1 priimti sprendimus v-bės vardu2 užtikrinti priimtam teismo sprend įvykdymą prievarta3 pripažinti neteisėtais vykd v-džios veiksmus ir aktus4 aiškinti ir plėtoti teisę5 priversti kt asmenis vykdyti teismo nurodymus ir taikyti sankcijas už nevykdymą ir kt

Vykdydamas teisingumą teismas turi šias procesines teises:1 nagrinėdamas ir spręsdamas bylas taikyti įst-mus konkrečioms aplinkybėms ir priimti teisės normų

taikymo aktą – teismo sprend, kuris yra visuotinai privalomas (CPK 18str)2 kontroliuoti kaip byloje dalyvaujantys asm naudojasi procesinėmis teisėmis3 taikyti sankcijas už tam tikrų procesinių veiksmų neatlikimą ar teismo nurodymų nevykdymą

- 28 -

4 dalyvaujantiems byloje asm užduoti klausimus, paskirti ekspertizę, iškviesti liudytojus, reikalauti dalyvaujančių byloje asm paaiškinimų ir kt (CPK 159, 160 str)

Vykdydamas teisingumą teismas turi šias procesines pareigas:1 priimti nagrinėti civil bylą pgl CPK 5 str) numatytų asm paduotą pareiškimą ir priimti teisėtą bei pagrįstą

teismo sprend2 vadovauti teismo posėdžiui (CPK 158str 2d)3 rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, užkirsti kelią proceso vilkinimui,

siekti bylos išnagrinėjimo 1ame teismo posėdy, siekti teismo sprend įvykdymo per kuo įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 2str, 7str 1d, 72str, 158str 3d)

4 išaiškinti byloje dalyvaujantiems asm jų procesines t ir p5 įspėti dalyvaujančius byloje asm dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo teisinių padarinių6 rūpintis išsamiu bylos aplinkybių nustatymu (CPK 159str 1d)7 imtis priemonių šalims sutaikyti (CPK 159str 1d)8 padėti šalims ir kt dalyvaujantiems byloje asm įgyvendinti jų teises (CPK 158-161str, 179str)

Priklausomai nuo teisėjo aktyvumo yra skiriami du CP modeliai:1) tardomasis CP (inkvizicinis);2) rungimosi CP (adversarinis).

Pastebimas šių modelių susiliejimas. Bendrosios teisės sistemos valstybėse, kur vyrauja rungimosi CP modelis, teisėjas atlieka ir tam tikras funkcijas, kad byla butų nagrinėjama ir judėtų į priekį. Kontinentinės teisės sistemos šalyse (tardomojo proceso tradicija) t. p. egzistuoja teisėjo aktyvumo ribos, kurios negali būti peržengtos.

Istoriškai Europoje CP iš pradžių buvo grynai tardomasis, teisėjo vaidmuo - išimtinis. XVIII-XIX a. liberalizmo, asmens laisvės, individualizmo idėjos paskatino pereiti prie liberaliojo - rungimosi proceso modelio. XIX a. pab. - XX a. pr. vėl prisiminta teisėjo aktyvumo civiliniame procese problema.

Vyrauja dvi nuomonių grupės dėl teisėjo vaidmens CP-e:1. Mokslininkai, atstovaujantys rungimosi CP mokyklai, mano, kad teisėjas procesą turi stebėti pasyviai, nes procese

turi rungtis lygiateisės šalys. Teisėjas turi užtikrinti sąžiningą rungimąsi, negali rinkti įrodymų, jų tirti ar svarstyti teisės klausimų, jei to neprašo bent viena iš šalių. Jis gali tik įvertinti šalių pateiktą medžiagą ir priimti sprendimą. Teisėjo pasyvumo būtinumas argumentuojamas tuo, kad aktyvus teisėjas gali prarasti nešališkumą (vyrauja bendrosios teisės sistemos valstybėse).

2. Autorių, pritariančių aktyviam teisėjo vaidmeniui civiliniame procese, manymu, teisėjas savo iniciatyva privalo aiškintis visas bylos aplinkybes, rinkti įrodymus. Teismas turi nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Teisėjo aktyvumas gali būti suprantamas dvejopai:I. Formalusis (procesine prasme) - tik atitinkamų procesinių priemonių taikymas, nesikišant į teisminio nagrinėjimo

dalyką. Teisėjas gali pateikti šalims klausimus, pareikalauti pateikti papildomų įrodymų, apklausti liudytojus, skirti savo iniciatyva ekspertizę, nustatyti šalims procesinius terminus procesiniams veiksmams atlikti, kontroliuoti jų laikymąsi, skirti procesines sankcijas. Tačiau ginčo objektu disponuoti gali tik šalys, teisėjas negali keisti nei ieškinio faktinio pagrindo, nei reikalavimų dydžio.

II. Tikrasis (materialusis) - tai teisėjo pareiga ne tik užtikrinti proceso operatyvumą, bet ir savarankiškai ieškoti materialiosios tiesos, net nustatyti ar pakeisti teisminio nagrinėjimo dalyką (suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus ir t.t.).

Pasaulyje materialusis teisėjo aktyvumas beveik niekur nėra pateisinamas ir toleruojamas. Formalųjį aktyvumą - teisėjo vadovavimą procesui - pripažįsta tiek kontinentinė, tiek bendroji teise. Tačiau tokio teisėjo vadovavimo laipsnis skirtingose valstybėse yra nevienodas.

Teisėjo aktyvumo elementų yra visose valstybėse, tačiau jis skirtingas. Anglijoje ir JAV teisėjas nagrinėjant bylą teismo posėdyje nėra labai aktyvus - šalims byloje atstovauja advokatai,

liudytojų apklausa (kryžminė) yra advokatų reikalas, kaip ir tai, kokius liudytojus kviesti ir kokius klausimus užduoti. Teismas savo iniciatyva liudytojų, ekspertų nekviečia ir kitų įrodymų nerenka. Tačiau teismas gali liudytojo nekviesti ar šalinti liudytojams klausimus, nesusijusius su byla. Teisėjas taip pat turi užtikrinti, kad procesas būtų sąžiningas ir operatyvus. JAV daugumoje bylų dalyvauja prisiekusieji, kurie vertina fakto klausimus, todėl ir dėl šios priežasties teisėjas teismo posėdyje yra pasyvesnis. Teismas negali savo sprendimo pagrįsti tik faktais, bet ir teisės normomis, jeigu šalys jomis nesiremia.

Kontinentinės teisės valstybėse taip pat pripažįstama, kad teismas negali peržengti ieškinio reikalavimų ribų ar sprendimo pagrįsti faktais, kuriais nė viena šalis nesirėmė. Tačiau teisėjo procesinis (formalusis) aktyvumas šiose valstybėse yra žymiai didesnis (pvz. Vokietija, Italija, Prancūzija).

Teisėjo aktyvumo PRIVALUMAI - Aktyvus teisėjas įgalina bylą išnagrinėti greičiau, pigiau šalims ir valstybei, pasiekti taiką.

TRŪKUMAI - aktyvus teisėjas gali pažeisti nešališkumo, neutralumo, šalių lygiateisiškumo principus, suponuoti valstybės kišimosi į privačius reikalus situaciją.

- 29 -

Išvada - teisėjas procese galėtų būti pasyvus, jeigu šalims privalomai atstovautų advokatai, advokatų skaičius būtų pakankamas, advokatai būtų aukštos kvalifikacijos ir veiktų sąžiningais būdais ir priemonėmis. Tačiau užtikrinti tokius reikalavimus faktiškai neįmanoma ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių. Todėl ir Lietuvoje turi būti išsaugotas teisėjo vadovavimo procesui principas, numatant pakankamai priemonių šiam tikslui įgyvendinti. Siekiant šio tikslo, 2002 m. CPK įdiegtas mišrus - rungimosi ir tardomojo CP modelis. CPK apsispręsta dėl teisėjo vaidmens CPe - aktyvus teisėjas. Tai nereiškia, kad teismui suteikiamos neribotos galios. Atvirkščiai - šalių valia, sprendžiant disponavimo ginčo dalyku klausimus, turi lemiamą reikšmę, tačiau teismas turi teisę pasiūlyti šalims svarstyti įvairius klausimus: pasirūpinti atstovavimu, pateikti papildomų įrodymų, tam tikrų kategorijų bylose (šeimos, darbo) teismui paliekama teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva. Įtvirtinama teismo pareiga rūpintis kiek įmanoma išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu, aktyvus teisėjo vaidmuo numatytas tiek pasirengimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje. Įvirtinama teismo pareiga nustatyti materialią tiesą byloje, t. y. būti įsitikinusiam ar beveik įsitikinusiam tuo, kad sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes.

Bylą nagrinėjantis teismas privalo rūpintis kaip galima išsamesniu ir greitu bylos išnagrinėjimu. Bylą nagrinėjančio teismo aktyvumui įgyvendinti jam suteikiami dvejopo pobūdžio įgaliojimai:

I. Teismo išaiškinimo pareiga, kuri įgyvendinama suteikiant teismui galimybę klausti, nurodyti aplinkybes, kurioms įrodyti būtina pateikti papildomus įrodymus, nustatyti terminus ir pan.

II. Teismo teisė atsisakyti priimti ir tirti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą.

I. Teismo išaiškinimo pareiga numatyta CPK 158 str. 3 d. ir 159 str. 1 d..Ši teismo pareiga, viena vertus, užtikrina teismo aktyvumą civiliniame procese, kita vertus - garantuoja, kad teismo

aktyvumas nėra beribis. Teismo pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu reiškia teismo pareigą taikyti visas CPK numatytas procesines priemones, kad būtų realizuoti civiliniam procesui keliami tikslai.

Teismas turi išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas, tam tikrų procesinių veiksmų neatlikimo teisinius padarinius, žodinio proceso metu užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti aplinkybes, kurias būtina nustatyti, kad butų teisingai išnagrinėta byla, pareikalauti iš dalyvaujančių byloje asmenų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos. Taip užtikrinamas CPui keliamų tikslų įgyvendinimas - išsamus bylos aplinkybių nustatymas, bylos esmės atskleidimas ir materialios tiesos nustatymas.

Konkrečiai teismo išaiškinimo pareiga reiškia šiuos teismo įgaliojimus: teismas turi dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškinti jų procesines teises ir pareigas (CPK 42str., 158str. 3d.). Teismo pareiga išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas reiškia tik teismo priminimą šalims, kad jos turi atitinkamas procesines teises, tačiau jokiu būdu nedetalizuoti, kokius konkrečiai reikalavimus, atsikirtimus ar prašymus šalis turi pareikšti. teismas turi dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškinti tam tikrų procesiniu veiksmų neatlikimo procesinius teisinius padarinius (CPK 8str., 225str. 6p. ir kt.); teismas turi teise užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, siekdamas atkreipti jų dėmesį į tam tikras neaiškias aplinkybes, reikalaujančias papildomu argumentų ir įrodymą (CPK 159str. 1d.); teismas gali reikalauti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų (CPK 158str. 1d.); teismas turi nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims papildomas aplinkybes, kurias būtina byloje nustatyti siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 158str. 1d.); teismas turi išaiškinti bei patikslinti šalių pareigą įrodinėti, taip pat gali pareikalauti iš šalių pateikti papildomus įrodymus tam tikroms šalių nurodytoms aplinkybėms įrodyti (CPK 159str. 1d., 179str. 1d.). Tokiu atveju teismas turi teisę reikalauti tiek papildomų įrodymų apskritai, tiek ir konkrečių įrodymų apie tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą. Teismas visose bylose savo iniciatyva gali paskirti byloje ekspertizę (CPK 160str. 1d. 3p.); teismas gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkama jų interesų atstovavimu byloje (CPK 161str.).

II. 2002 m. CPK taip pat yra įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Teismo išaiškinimo pareigos tinkamas įvykdymas yra privaloma atsisakymo priimti pavėluotai pateiktus įrodymus tinkamo įgyvendinimo sąlyga.

Teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus gali būti laikoma tinkamai įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu egzistuoja visos šios sąlygos:

- šalis pavėluotai pateikia įrodymus;- šiuo pavėlavimu ji pažeidžia proceso skatinimo pareigą;- pateiktų įrodymų priėmimas reikštų esminį bylos nagrinėjimo užvilkinimą- įrodymai pateikiami pavėluotai, nors teismas tinkamai įvykdė jam nustatytą išaiškinimo pareigą;- pavėlavimas yra grindžiamas šalies kalte, ir ji nenurodo svarbių priežasčių, pagrindžiančių tokį pavėlavimą.

Net ir esant visoms šioms sąlygoms teismas turi teisę, bet ne pareigą atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus.

- 30 -

8. Teismo sudėtis. Teisėjo ir kitų civilinio proceso dalyvių nušalinimo pagrindai ir tvarka. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą.

TEISMO SUDĖTISBylą turi nagrinėti pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Turi nagrinėti teisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis yra laikoma absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu(CPK329str.)Bylą nagrinėjančio teismo sudėtis gali būti :

1) Vienasmenė( bylą nagrinėja ir sprendimą priima vienas teisėjas)2) Kolegiali(bylą nagrinėja ir sprendimą priima trys ir daugiau teisėjų)

*Apylinkių teismuose bylas nagrinėja vienas teisėjas, veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę sudaryti trijų teisėjų kolegiją.*Apygardų teismuose bylas nagrinėja vienas teisėjas. Apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę sudaryti trijų teisėjų kolegiją.*Apygardų teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos apeliacine tvarka, nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai tą gali daryti vienas teisėjas.*Lietuvos apeliaciniame teisme civilines bylas nagrinėja vienas, trijų teisėjų kolegija, mišri teisėjų kolegija, išimtis pagal kurią prašymą dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo vienas teisėjas.*Lietuvos Aukščiausiame teisme bylas gali nagrinėti trijų arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija.2002 m. CPK pirmą kartą įtvirtinta naujovė- galimybė pirmosios instancijos teisme esant sudėtingai bylai ją išnagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Tai priklauso nuo ginčo sudėtingumo. Teisę spręsti dėl trijų teisėjų kolegijos turi atitinkamo teismo pirmininkas, ar skyriaus pirmininkas .Tai yra jų išimtinė teisė, bet ne pareiga. Trijų teisėjų kolegija sudaroma yra: pasirengimo bylai nagrinėti stadijoje, arba bylos nagrinėjimo teisme metu. Pasirengti bylos teisminiam nagrinėjimui turi visi kolegijos teisėjai asmeniškai ( betarpiškumo principas).Pagal CPK 62 straipsnio 2 dalį, 304 straipsnio 2 dalį vienas teisėjas apeliaciniame procese gali atlikti tik tam tikrus procesinius veiksmus, pavyzdžiui, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui.Kasacine tvarka bylas nagrinėja vienas teismas visoje valstybėje - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriame bylas nagrinėja trijų arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija.Apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutartimi, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose Nepaisant to, ar teismo sudėtis yra vienašmenė, ar kolegiali, teisėjai veikia teismo vardu ir teismo sprendimą priima valstybės (Lietuvos Respublikos) vardu.Jeigu bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, visus klausimus teismo vardu sprendžia jis pats. Tuo tarpu bylą nagrinėjant kolegialiai visus klausimus, kurie kyla nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Jei Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstytiraštu atskirą nuomonę. Atskira nuomonė skelbiant byloje sprendimą nėra skaitoma, pirmininkaujantysis tiesiog paskelbia, kad tokia nuomonė byloje yra, ji pridedama prie bylos, o byloje dalyvaujantys asmenys gali su ja susipažinti Galimi šie bylų paskirstymo teisėjams būdai:1) abėcėlinis - pagal atsakovo pavardės ar pavadinimo pirmąsias raides ar pagal teisiamojo pavardės pirmąsias raides;2) skaitmeninis - pagal bylos numerio paskutiniuosius skaičius;3) mišrus - teisėjų specializaciją derinant su minėtais bylų paskirstymo būdais.Nuo bylų paskirstymo plano gali būti nukrypta tik išimtiniais atvejais, įstatymo numatyta tvarka.Konkretų bylų paskirstymo būdą parenka atitinkamo teismo ar teismo skyriaus pirmininkas. Aplinkybė, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismo pranešimais iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo informuoti apie teismo sudėties pasikeitimą, pati savaime nereiškia apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo ar nutarties neteisėtumo, jeigu nėra kitų pagrindų, darančių sprendimą ar nutartį neteisėtą. Būtinumas teisėją ar teismo sudėtį byloje pakeisti po to, kai byla perduota nagrinėti konkrečiam teisėjui teismų praktikoje gali kilti dėl įvairių priežasčių - bylą nagrinėjančio teisėjo ilgalaikės ligos, įgaliojimų pasibaigimo, mirties, ilgalaikės komandiruotės. Dažniausiai teismo sudėtis kaitaliojama dėl blogo teismo darbo organizavimo - paaiškėja, jog teisėjas, kuriam paskirta nagrinėti bylą, tuo pačiu metu užimtas ir kitoje byloje arba išvyksta į komandiruotę, išeina atostogų.

Teisėjo ir kitų civilinio proceso dalyvių nušalinimo pagrindai ir tvarkaTeismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantija civiliniame procese įgyvendinama užtikrinant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, pareikšti teisėjui nušalinimą. CPK 64 straipsnyje numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

- 31 -

Teisėjo nušalinimo pagrindai : 1) absoliutūs(arba objektyvūs), t. y. teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas šiais atvejais: a) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; b) jeigu jis yra su šalimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais; c) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai. d) byloje, kurioje jis yra vienos iš šalių atstovas; e) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras.2) subjektyvūs. Priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens, kuris reiškia nušalinimą, valios, jo turimos informaci jos apie galimą teisėjo šališkumą Tokiu atveju nušalinimo klausimas bus perduotas kitam teismo pareigūnui. Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjo nušalinimui, tiek nusišalinimui, turi būti pagrįstos.Teisėjas gali nusišalinti netik nuo jau iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo, bet ir nuo teisme gauto ieškinio priėmimo klausimo sprendimo (CPK 137 straipsnis)Būdamas tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas arba žinodamas apie bet kokias aplinkybes, kurios dalyvaujantiems byloje asmenims gali sukelti abejonių teisėjo nešališkumu (pavyzdžiui, teisėjas yra ar buvo vienos iš šalių artimas kaimynas, bendraklasis, bendrakursis ir kt.), netgi kai šių aplinkybių nežino dalyvaujantys byloje asmenys, teisėjas turi pareikšti, jog nusišalina nuo bet kurio procesinio veiksmo byloje atlikimo, taip pat ir ieškinio priėmimo klausimo sprendimo..Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo turi būti motyvuotas ir pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą galima tik kai asmuo apie nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau.Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas. Klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamojo teisėjo.CPK 70 straipsnyje numatyti pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo padariniai:1) kai nušalintas ar nusišalino apylinkės teismo teisėjas, bylą nagrinėja kitas šio teismo teisėjas. Kai teisėjo pakeisti kitu teisėju nėra galimybės, byla nusiunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą tos apygardos teritorijoje esantį apylinkės teismą;2) kai nušalinamas ar nusišalino apygardos teismo teisėjas bylą nagrinėja kitas šio teismo teisėjas. Kai teisėjo pakeisti kitu nėra galimybės, byla nusiunčiama Lietuvos apeliaciniam teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti kitam apygardos teismui; šios taisyklės taikytinos tiek tada, kai apygardos teisme byla nagrinėjama pirmąja instancija, tiek ir kai byla nagrinėjama apeliacine tvarka;3) kai nušalinamas ar nusišalino Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, bylą nagrinėja kitos sudėties ar kita teisėjų kolegija. Jeigu nušalinamas ar nusišalino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, kuriam prašymas dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą perduotas nagrinėti vienasmeniškai, šis teisėjas pakeičiamas kitu Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.Jeigu nepaisant tiesioginio draudimo teisėjui nagrinėti bylą jis nenusišalino arba, esant pagrindui, nebuvo patenkintas dalyvaujančių byloje asmenų prašymas dėl nušalinimo, byla bus išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties ir tai bus absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nušalinimo pagrindai taikomi taip pat ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą:Jeigu teisėjas vieną kartą jau dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, ir priėmė sprendimą , tai pakartotinai spręsti tą pačią bylą jis negali. Šie apribojimai įtvirtinti CPK 71 str. ir siejami su principu, jog niekas negali būti teisėjas savo byloje1. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.2. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme.3. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

Literatūra:

- 32 -

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

3. Nekrošius V. Kai kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teisės klausimai // Teisė. Mokslo darbai. 2002, Nr. 43.

Teismų praktika:

Teismo sudėtis:1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-483.htm 2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-207.htm

Teisėjo ir kitų proceso dalyvių nušalinimas:1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-1029.htm

- 33 -

5 tema. Civilinio proceso šalys

Kitam seminarui

1. Civilinio proceso šalių samprata. Šalis materialine teisine ir procesine teisine prasme.

Materialiojoje teisėje šalimis laikomi materialiųjų teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Taigi „šalių“ pavadinimas CP-e kyla iš materialiojo teisinio santykio subjektų pavadinimo, kai viena iš šio santykio šalis kreipiasi į teismą dėl ginčo išsprendimo, taip tapdama civilinių procesinių teisinių santykių subjektu – proceso šalimi.CP-e yra dvi šalys:1) ieškovas – materialiojo teisinio santykio šalis, kurios materialiosios teisės ar interesai yra tariamai pažeisti ir kuri kreipėsi į teismą teisminės gynybos;2) atsakovas – materialiojo teisinio santykio šalis, tariamai pažeidusi ieškovo materialiąsias teises ar interesus, kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą.Šalimis CP-e gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Pagal CK 2.53 ir 2.56 str. juridinio asmens filialas ar atstovybė neturi juridinio asmens teisių, todėl negali būti ieškovai ir atsakovai teisme. LAT CBS pabrėžė, kad juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisių, negali būti šalimi CP-e. toks juridinio asmens struktūrinis padalinys taip pat negali būti trečiuoju asmeniu, pareiškėju ar suinteresuotu asmeniu ypatingosios teisenos bylose, kreditoriumi ar skolininku (CPK 42 str. 4 d.; 46 str. 2 d.; 47 str. 2 d.).kita vertus, juridinio asmens bylose šio asmens atstovu gali būti atitinkamas juridinio asmens filialo, neturinčio juridinio asmens teisių, organas, jeigu jam tokią teisę suteikia patvirtinti juridinio asmens filialo nuostatai arba nustatyta tvarka išduotas įgaliojimas (CK 2.54 str.; CPK 55 str. 1 d.; 57 str. 2 d.).Ne visais atvejais materialiojo teisinio santykio šalis yra proceso šalis arba, kitaip tariant, ne visais atvejais proceso šalis kartu yra ir materialiojo teisinio santykio šalis. Dažniausiai šalys procesine ir materialiąja prasme sutampa, nes paprastai jos būna materialiojo teisinio santykio subjektai, nors būna ir atvejų, kai proceso šalis nėra materialiojo teisinio santykio subjektas. CP-e ir toks asmuo, kuris nėra materialiojo teisinio santykio šalis, turi visas procesinės šalies teises ir pareigas, o įst. kitoks terminas tokiems asmenims apibūdinti nesukurtas. Šalimis reikia laikyti ir asmenis, kurie veikia savo vardu, bet kitų asmenų interesais (CPK 41 str. 2 d.; 49 ir 50 str.).

Šalys materialiąja prasme – tai šalys, kurias veikia teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai, tik tarp jų teismo sprendimo pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta materialieji teisiniai santykiai. Tuo tarpu šaliai procesine prasme teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai įtakos neturi.

Šalys procesine prasme – tai ieškovas ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektai, ar ne. Šalies procesine prasme pvz. gali būti netinkama šalis, prokuroras, v – bės ar savivaldybių institucijos, pareiškusios ieškinį viešajam interesui apginti (CPK 49 str.) ir kt. jei į teismą kreipiasi ieškovas, neturintis reikalavimo teisės, t.y. nesusijęs materialiuoju santykiu su atsakovu, toks ieškovas yra netinkamas. Jeigu jis iš proceso pasitraukti nesutinka, jis ir toliau dalyvaus byloje turėdamas visas ieškovo procesines teises, tačiau jokių materialių teisinių teismo sprendimo padarinių jam nekils, reikalavimo teisės neturinčio asmens ieškinys bus atmestas. Toks ieškovas (netinkamas) laikomas ieškovu procesine prasme. Lygiai taip pat šalimi procesine prasme bus laikomas netinkamas atsakovas, kuris nėra susijęs materialiaisiais santykiais su ieškovu ir neturi pareigos ieškovui atsakyti, tačiau ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti tinkamu. Jeigu į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti įst. numatytais atvejais kreipiasi prokuroras, v – bės ar savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, jie neturi materialiojo teisinio intereso byloje, nes jokių materialių padarinių teismo sprendimas jiems nesukels; materialių padarinių kils konkretiems asmenims, kurie yra materialiųjų teisinių santykių subjektai ir kurių teises ginti tokia tvarka reikalauja viešasis interesas(pvz., žala bus priteista v- bei, bus apginti neveiksnaus asmens ar nepilnamečio interesai ir pan.). šiais atvejais veikiantis savo vardu, bet kito asmens interesais asmuo taip pat laikomas šalimi procesine prasme.

Daugelyje v – bių asmuo, kuris veikia savo vardu, bet ne asmeniniais interesais, laikomas šalimi procesine prasme. Tokios šalys vadinamos ex officio šalimis, pvz. bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinį pareiškęs testamento vykdytojas, ieškinį viešajam ar privačiam interesui ginti pareiškęs prokuroras). Kai kurių v – bių CPT šalimis laiko ir asmenis, kurie įstoja į kitų asmenų pradėtą procesą ieškovo ar atsakovo pusėje; jos vadinamos trečiosiomis šalimis. LT šie asmenys vadinami trečiaisiais asmenimis. Ne kiekvienas pareiškiantis ieškinį asmuo yra šalis:- ieškinį gali pareikšti atstovas pagal pavedimą, tačiau jis nėra laikomas šalimi nei materialiąja, nei procesine teisine prasme, nes jis veikia kito asmens vardu ir interesais;

- 34 -

- ieškinį gali pareikšti atstovas pagal įst. Jeigu asmuo yra teisnus procesine prasme ir gali būti šalimi, tačiau yra neveiksnus, jo vardu ir interesais bylą veda įstatyminis atstovas. Tai susiję su asmens galėjimu būti šalimi bei asmeniškai dalyvauti byloje ir ją vesti. Šiuo atveju tiek procesine, tiek materialiąja prasme šalis yra neveiksnus asmuo, o ne jo atstovas. Šis atribojimas turi praktinę reikšmę ieškovų ir ieškinių tapatumui nustatyti, tinkamos ir netinkamos šalies problemai spręsti.

Procese visuomet yra tik dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Realiai ieškovo ar atsakovo pusėje gali dalyvauti keli ar keliolika asmenų, tačiau tai bus tik šių asmenų procesinis bendrininkavimas, o šalys procese vis tiek bus tik dvi – ieškovas ir atsakovas. Procese likus tik vienai šaliai, byla negali būti toliau nagrinėjama.

Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinių pasekmių, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 str.).

2. Šalių skirtumas nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat nuo kitų civilinio proceso dalyvių.

Šalis išskiria jų bruožai:1. Šalys personifikuoja procesą, civilinę bylą t.y. procesas civilinėje byloje vyksta šalių vardu. 2. šalys yra pagrindinės proceso dalyvės. Šalys procese yra tik dvi – ieškovas ir atsakovas. Tad šalių skaičius nepriklauso nuo procese iš tikrųjų dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Procese likus tik vienai šaliai, byla negali būti nagrinėjama toliau.3. Paprastai, šalys yra materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, subjektai.4. šalys, savo procesiniais veiksmais gali nulemti proceso eigą. civiliniame procese šalys įgyvendina dispozityvumo principą: procesas pradedamas šalių iniciatyva, šalių iniciatyva jis gali būti ir baigiamas5. šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra ir procesinis teisinis, ir materialinis teisinis; šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti ne tik kad teismas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą, bet ir kad tas sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialinėms teisėms ir pareigoms (tik šalys gali reikalauti priverstinai įvykdyti teismo sprendimą); Visus dalyvaujančius byloje asmenis sieja teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau šalys turi privatų interesą(taip pat ir tretieji asmenys), o kiti dalyvaujantys byloje asmenys(pvz.prokuroras valstybės ir savivaldybių institucijos) turi viešąjį interesą. Kiti proceso dalyviai nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. 6. jos turi tik joms būdingų teisių ir pareigų. Bendrąsias teises ir pareigas(CPK 42) turi visi byloje dalyvaujantys asmenys , o specialiąsias – turi tik šalys ar jiems prilyginami bylos dalyviai(sudaryti taikos sutartį) Kiti proceso dalyviai turi specifines procesines teises ir pareigas.

3. Ieškovas ir atsakovas. Šalių procesinės teisės ir pareigos.

CP yra 2 šalys:1. Ieškovas - materialinio teisinio santykio šalis, kurios materialiosios teisės ar interesai yra tariamai pažeisti ir

kuri kreipėsi į teismą teisminės gynybos.2. Atsakovas – materialiojo teisinio santykio šalis, tariamai pažeidusi ieškovo materialiąsias teises ar interesus,

kviečiamą į teismą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą.

Šalių procesinės teisės.Šalys naudojasi bendromis dalyvaujančių byloje asmenų teisėmis ir pareigomis.Šalys turi ir specialiąsias teises, įtvirtintas CPK 42 str.Ieškovas:

Teisė atsisakyti ieškinio, pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 141 str. 1 d., 141 str.);

Teisė atsiimti ieškinį (CPK 139 str);Atsakovas:

Teisė ieškinį pripažinti (CPK 140 str. 2 d.) Pripažinti faktus

Abi šalys turi teises: Teisė sudaryti taikos sutartį (CPK 140 str. 3 d.); Teisė perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 23 str.); Teisė reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo (CPK 42 str.);

- 35 -

Gali dalyvauti renkant įrodymus ES teisės aktų nustatyta tvarka ES valstybėse narėse teisme (CPK 42 str. 6 d.); Teisė nustatyti bylos teritorinį teismingumą tarpusavio susitarimu (CPK 32 str. 1 d.); Gali išreikšti sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (CPK 235 str. 4 d.); Gali dalyvauti antstoliui atliekant vykdymo veiksmus (CPK 639 str., 643 str.);

Šalių procesinių teisių apimtis tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų teisių apimties.Šalys negali naudotis turimomis teisėmis tik savo nuožiūra. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į viešąjį suinteresuotumą bylos baigtimi, turi teisę nustatyti ir nustato šalių teisių įgyvendinimo tvarką CP-e. Šalys savo teisėmis gali naudotis įstatymo nustatyta tvarka, pvz., įstatymas nustato tam tikrus terminus, per kuriuos asmenys gali pasinaudoti tam tikromis savo procesinėmis teisėmis.

Šalių specifinės (specialiosios) pareigos: Įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.); įrodinėjimo našta Pareiga mokėti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.); Pareiga atlyginti kitai šaliai nuostolius dėl žinomai nepagrįsto ieškinio (priešieškinio) pareiškimo ar kitokių

nesąžiningų veiksmų (neveikimo) procese – bylos vilkinimo ir pan. (CPK 95 str.); Šalių pareiga rūpintis civilinio proceso skatinimu(CPK 2 str., 7 str., 42 str. 5 d.). CP ir jo eiga nėra tik jų

reikalas, nes egzistuoja viešasis interesas – greitai išnagrinėti bylą. Šalys privalo turimą procesinę medžiagą teismui pateikti taip, kaip to reikalauja rūpestingas ir greitas proceso vedimas.

4. Tinkama ir netinkama šalis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama.

Netinkama šalis ir jos pakeitimas tinkama (reglamentuoja CPK 45 straipsnis)

Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas , dalyvis ir neturi reikalavimo teisės(netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti(netinkamas atsakovas).Šio instituto reikšmė.

Proceso koncentruotumo, teismo išaiškinimo ir proceso ekonomiškumo principų įgyvendinimas. Kad būtų greičiau išspręstas ginčas, teismas turi teisę tam tikromis sąlygomis pakeisti netinkamą šalį tinkama. Esant netinkamai bylos šaliai baigti procesą neapsimoka - ginčas nebus išspręstas, o vėliau greičiausiai vis tiek bus kreipiamasi į teismą dėl to paties ginčo, tik kreipsis kitas atsakovas arba kitas ieškovas. Be to tam, kad nebūtų gaištamas šalių ir teismo laikas, teismas privalo išaiškinti, t.y. rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu. Galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama padeda ne tik pabaigti procesą, bet ir išspręsti materialųjį ginčą.

Netinkamos šalies keitimo tinkama taisyklės:- pakeisti netinkamą šalį tinkama galima nagrinėjant bylą iš esmės arba vykstant parengiamajam teismo posėdžiui;- pakeisti netinkamą šalį gali prašyti bet kuri šalis ar bylą nagrinėjantis teismas, tačiau visais atvejais yra būtinas pradinio ieškovo sutikimas;

Keisdamas šalį, teismas atideda bylos nagrinėjimą ir pakeitęs šalį nagrinėja bylą iš naujo. Nebent pakeista šalis prašo bylą nagrinėti toliau ar sutinka su teismo pasiūlymu tęsti bylos nagrinėjimą nuo to momento, kai ji buvo atidėta.

Jeigu pradinis ieškovas nesutinka būti pakeistas:- sutinkantis įsitraukti į procesą tinkamas ieškovas teismo įtraukiamas į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus;- tinkamam nesutinkant būti įtrauktam į procesą, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.

Jeigu pradinis ieškovas sutinka būti pakeistas:- tinkamam ieškovui nesutinkant įsitraukti į procesą, teismas nutraukia bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio;- tinkamam ieškovui sutinkant įsitraukti į procesą, teismas tiesiog pakeičia šalis.

Keičiant netinkamą atsakovą:- ieškovui sutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas tiesiog pakeičia netinkamą atsakovą tinkamu;- ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.

- 36 -

5. Šalių pareiga rūpintis civilinio proceso skatinimu.

Pagal socialinio CP modelį, kuris įtvirtintas ir 2002 m. CPK, procesas bei jo eiga nėra tik šalių reikalas, nes čia egzistuoja ir aiškiai išreikštas viešasis interesas – kuo greičiau išnagrinėti bylą. Todėl nuo šalių priklauso tik tai, ar jos kreipsis į teismą ar ne, sudarys taikos sutartį ar ne ir t.t., tačiau jeigu šalys jau kreipėsi į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo, jos privalo atsižvelgti ne tik į savo asmeninius, bet ir į viešuosius interesus siekti kuo racionalesnio, ekonomiškesnio, efektyvesnio ir greitesnio proceso.Šalių pareiga rūpintis CP skatinimu reiškia, kad šalys privalo turimą procesinę medžiagą teismui pateikti taip, kaip to reikalauja rūpestingas ir greitas proceso vedimas.Ar šią pareigą šalys vykdo tinkamai, įvertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečią bylos procesinę situaciją. Jeigu teismas pripažįsta, kad kuri nors iš ginčo šalių šią pareigą pažeidė, teismas turi teisę taikyti tokiai šaliai tam tikras procesinio poveikio priemones, pvz., priimti sprendimą už akių, atsisakyti priimti šalies pavėluotai pateiktus įrodymus, nepriimti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, priešieškinio ir pan.Šalių pareiga rūpintis CP skatinimu yra ir kooperacijos bei koncentracijos principų sudėtinė dalis. Siekiant greito ir teisingo bylos išsprendimo, teismas ir šalys turi kooperuotis. Kita vertus, šalies pareiga rūpintis CP skatinimu yra tiesiogiai susijusi su proceso koncentracijos principo įgyvendinimu. Tinkamas šios šalies pareigos vykdymas tiesiogiai lemia proceso koncentracijos principo įgyvendinimą, kadangi tik tuo atveju, jeigu šalis nuo pat pradžių rūpestingai, kaip to reikalauja bylos nagrinėjimo eiga, teiks savo argumentus ir įrodymus, bus sudaryta reali galimybė išnagrinėti bylą per pirmąjį posėdį ir užkirstas kelias proceso vilkinimui. Ši pareiga taip pat reiškia atsakomybės už tinkamą bylos išnagrinėjimą padalijimą tarp teismo ir šalių, kadangi šalių pareigą rūpintis proceso skatinimu atitinka teismo išaiškinimo pareiga. Teismas galės konstatuoti šalių pareigos rūpintis proceso skatinimu nevykdymą tik tuo atveju, jeigu pats teismas vykdys jam skirtą išaiškinimo pareigą, pvz., jei teismas neišaiškins šalims jų teisių ir pareigų ar tam tikrų procesinių veiksmų neatlikimo padarinių, negalės reikalauti atitinkamo elgesio iš šalių ir taikyti joms neigiamus procesinius padarinius (pvz., priimti sprendimo už akių, nepriimti naujų įrodymų ar argumentų ir pan.)Šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu nustatyta tiek pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, tiek ir žodiniam ar rašytiniam bylos nagrinėjimui teismo posėdyje.V.Nekrošius akcentuoja, kad šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu užtikrina 2 labai svarbių tikslų įgyvendinimą:ginčo šalys yra skatinamos, atsižvelgiant į procesinę situaciją, kaip galima anksčiau pateikti būtiną procesinę medžiagą, kad nebūtų dozuojami įrodymai ir vilkinamas bylos išnagrinėjimas.šalys turi atidžiai sekti bylos nagrinėjimo eigą ir pateikti tik tokius įrodymus, kurie yra būtini atsižvelgiant į konkrečią ginčo nagrinėjimo procesinę padėtį. Tuo siekiama išvengti bylos perkrovimo neturinčiais ryšio su byla įrodymais, kas taip pat reikštų bylos nagrinėjimo vilkinimą.

Šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu atskleidžiama šiose 2002 m. CPK normose:CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš CP tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.CPK 7 straipsnyje (proceso ekonomiškumas ir koncentracija) tiesiogiai suformuluota šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu: „ginčo šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai“.CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Ji reiškia ir tinkamą pareigos rūpintis proceso skatinimu vykdymą. Tačiau šalių pareigos rūpintis proceso skatinimu nevykdymas neturi būti tapatinamas su šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktu. Šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu yra detalizuojama kai kuriuose kituose CPK straipsniuose. Pvz., CPK 226 straipsnyje sakoma, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.1964 m. CPK šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu tiesiogiai nebuvo įtvirtinta, su šia pareiga susijęs reglamentavimas buvo labai prieštaringas, nenuoseklus.2002 m. CPK tam tikromis normomis tiesiogiai nustačius pareigą rūpintis proceso eiga ir „bylos judėjimu į priekį“, taip pat įtvirtinus šios pareigos nevykdymo procesinius padarinius, buvo pasiekta teismo ir šalių pareigų pusiausvyra bei sudarytos dar geresnės prielaidos efektyvesniam procesui – greitam ir teisingam bylos išsprendimui teisme.

6. Procesinis bendrininkavimas. Bendrininkavimo rūšys. Privalomasis ir fakultatyvinis bendrininkavimas.

Procesinis bendrininkavimas –tai CPT institutas, skirtas reglamentuoti procesinius teisinius santykius, kada ieškinį pareiškia keli asmenys(keli ieškovai), arba ieškinys yra pareiškiamas keliems asmenims (keliems atsakovams)(CPK 43str). Pagrindas- asmenų daugetas materialiuosiuose teisiniuose santykiuose (skolininkų, kreditorių daugetas).Visuomet yra tik dvi šalys - ieškovas ir atsakovas. Tačiau realiai kiekvienoje pusėje gali dalyvauti keli ar keliolika asmenų, tai bus šių asmenų procesinis bendrininkavimas.

- 37 -

Asmenys atitinkamai vadinami ieškinio bendrininkais arba atsakomybės bendrininkais.

Bendrininkavimas atsiranda šiais atvejais:a) kai vieno teisinio santykio bet kurioje pusėje yra daugiau nei vienas dalyvis (turi būti įtraukti į CP visi teisinių santykio dalyviai).b) kai ginčas kyla dviejų ar daugiau teisinių santykių pagrindu, ir šie teisiniai santykiai tarpusavyje susiję.

Bendrininkavimo instituto tikslai:1) padeda taupyti šalių ir teismo laiką, nes vietoj kelių bylų išnagrinėjama vienoje byloje.2) išvengiama galimo teismų sprendimu, priimtų atskiruose bylose prieštaringumo, nes priimamas vienas sprendimas dėl visų bendrininkų.

Procesinio bendrininkavimo rūšys:

Pagal tai, kurios šalies pusėje yra bendrininkavimas:a) aktyvus - du ar daugiau ieškovų; b) pasyvūs – du ar daugiau atsakovų;c) mišrūs – daugiau nei vienas ieškovas ir daugiau nei vienas atsakovas.

Realiai procesinis bendrininkavimas galimas ir tarp trečiujų asmenų, įstojusių į jau prasidėjusį CP ir pareiškusių savarankiškus reikalavimus(turi visas ieškovų procesiniais t ir p).

Pagal būtinumo laipsnį tokios rūšys: 1. privalomasis bendr., - (įstatyminis, materialusis) – kai teisinių santykių subjektus sieja labai glaudūs ryšiai materialiojoje teisėje (bendra t ar p), ir reikalavimu kiekvieno iš jų atžvilgiu atskirai nagrinėti negalima. Bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis ir tas pats ginčo dalykas. PVZ .. skolininkų solidarios atsakomybės ir kreditorių solidariojo reikalavimo atvejai(CK 6.6, 6.18); atsakomybes už kelių asmenų padarytą žalą atvejai (CK 6.279);bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu būtina įtraukti visus įpėdinius(CK 5.17) ir t.t.

Šiam bendrininkavimui taikomos šios taisyklės: a) į byla atitinkamos šalies pusėje turi būti įtraukti visi bendrininkai, t.y. visiems turi būti pranešta apie byla, ar jie įstos į ją – tai gali nuspręsti tik jie patys, jei neįstoja, teismas savo iniciatyva visus juos turi įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atitinkamai ieškovo ar atsakovo pusėje.b)dėl visų bendrininkų priimamas vienas teismo spr.c)teismo spr. ,priimtas neįtraukus į procesą nors vieno iš bendrininkų(neinformavus apie bylos nagrinėjimą), yra absoliutus teismo spr negaliojimo pagrindas.d) vieno iš bendr atlikti procesiniai veiksmai galioja ir kt bendrininkams, jei jie neatvyko į bylos nagrinėjimą be bylos priežasčių. Bylos išnagrinėjimas turi vienoda įtaką visų jų teisėms ir interesams. Byloje dalyvaujantys bendraatsakovai gindami savo interesus tuo pačiu gina ir nedalyvaujančio teisme atsakovo interesus.e) Jeigu vienas iš bendr apskundžia teismo spr, laikoma , kad apeliacinis skundas paduotas visu bendrininkų. Bylos nagrinėjimas tik vieno kurio nors iš bendr atžvilgiu yra negalimas.

2. neprivalomasis (fakultatyvusis) bendrininkavimas – tai toks bedr CP, kada nėra glaudaus bendr t ar p ryšio tarp subjektų, jie nėra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todėl formaliai galimas atskiras bylos nagr, kiekvieno jų atžvilgių. Galimas tais atvėjais, kai keli asmenys pareiškia analogišką reikalavimą arba jų reikalavimai kyla iš to paties pagrindo - ieškiniai yra vienarūšiai. Visi bendr veikia nepriklausomai vienas nuo kito, vieno jų atlikti veiksmai nedaro įtakos kitų bendr t ar p. Kiekvienas turi jo procesinę atitinkančias procesines t ir p.

Visiems bendrininkams būdingi bruožai:1. juos visada sieja bendri interesai, neprieštaraujantys tarpusavyje. Visų bendr reikalavimai turi buti patenkinami arba atmesti.2. kiekv bendr veikia savo vardu. Pagal bendrą taisyklę bendr atlikti procesiniai veiksmai ir jų sukeliami teisiniai padariniai liečia tik juos asmeniškai. IŠIMTYS – privalomojo bendr atvejais.3. jie gali dalyvauti procese savarankiškai arba pavesti jų interesams atstovauti vienam iš bendr.

Teismas, priimdamas spr kelių ieškovų naudai, turi nurodyti, kuris spr dalis liečia kiekvieną iš jų, arba nurodyti, kad išieškojimo teisė yra bendra; t.p. ką konkrečiai turi įvykdyti kiekvienas atsakovas, arba nurodyti, kad atsakovai atsako bendrai ar papildomai.Grupės ieškinys – vieno ar kelių asmenų pareikštas ieškinys daugelio turinčių bendrą interesą asmenų vardu, ir tokio ieškinio pagrindu priimtas teismo spr įgyja res iudicata galią visiems suinteresuotiems asmenims(pvz. nekokybiška produkcija). Taikomos kai kurių valstybių proceso įstatymuose.

- 38 -

7. Procesinių teisių perėmimas.

Materialioje teisėje yra atvejų, kai asmenys, esantys teisinio santykio šalimi, gali pasikeisti. Pvz: kreditorius turi teisę perleisti reikalavimo teisę (CK 6.101), skolininkas turi teisę perkelti skolą kitam asmeniui (CK 6.115), reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui regreso tvarka (CK 6.111) arba toks pasikeitimas gali įvykti dėl objektyvių priežasčių (šalies mirtis, juridinio asmens pabaiga). Nurodytais atvejais įvyksta materialiųjų teisių ir pareigų perėmimas. Teisių ir pareigų perėmimas materialiojoje teisėje yra procesinių teisių ir pareigų CP-e perėmimo pagrindas. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pg prievoles. Tokiais atvejais buvę CP šalimis asmenys iš proceso pasitraukia, o jų procesinės teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams.

Procesinis teisių perėmimas (CPK 48str.) – tai šalies procesinių teisių ir pareigų, šiai šaliai pasitraukus iš proceso, perėjimas kitam asmeniui – teisių perėmėjui. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje. CPK 48str. 1 d. nustato , kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas esant pagrindui tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialiųjų subjektinių teisių perėmimas yra negalimas. Procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal CPK 48str 3 d procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Pasikeitus teisinio santykio šaliai, įvykus materialiųjų teisių perėmimui, tokio teisinio santykio subjektas, buvęs civilinio proceso šalimi, pasitraukia iš proceso, o jo procesinės teisės ir pareigos pereina jo materialiųjų subjektinių teisių perėmėjui, tačiau procesinių teisių perėmimas negalimas, kai neleidžiamas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Gavęs informaciją bei įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, teismas privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo pradinio ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje.

Procesinių teisių perėmimo pagrindai:1. proces. teisių perėmimas pagal įstatymą- teisių perėmimas ex officio be šalių valios (šalies mirtis, asm. paskelbimas mirusiu, JA pabaiga)2. proces. teisių perėmimas pg sutartį tarp teisių perleidėjo ir perėmėjo – tai savanoriškas teisių perdavimas ir perėmimas.

Procesinių teisių perėmimo pagr. taisyklės bei teisiniai padariniai:1. procesinių teisių perėmimas galimas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pusėje (tiek įvykus mater. teisių , tiek ir pareigų perėmimui).2. procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje CP stadijoje (bet kurios instancijos teisme, vykdymo procese, proceso atnaujinimo stadijoje).3. procesinių teisių perėmimo ribas apibrėžia mater. subjektinių T perėmimo ribos. Jei ieškovas perleido pusę reikalavimo teisės, tai byloje bus du ieškovai, kiekvienas toje dalyje, kurioje turi reikalavimo teisę.4. pasitraukus iš proceso vienai šaliai, teismas sustabdo bylą, kol paaiškės asmens materialiųjų teisių perėmėjas. Bylos sustabdymas nebūtinas tais atvejais, kai teisių perėmėjas yra žinomas iš karto arba apie jį bei jo valią įstoti į bylos nagrinėjimą galima sužinoti artimiausiu metu (JA reorganizavimo, pertvarkymo atveju, skolos perdavimo atveju ir kt.)5. teisių perėmėjas, įstodamas į procesą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius teisių perėmimą materialiojoje teisėje - CPK 48str. 3d. (paveldėjimo teisės liudijimą, įmonės registravimo dokumentus ir t.t.)6. ieškovo teisių perėmėjas gali atsisakyti įstoti į procesą, tokiu atveju tai prilyginama ieškinio atsisakymui ir byla nutraukiama (CPK 3.6; 140.1). Teismas privalo įsitikinti, kad teisių perėmėjų tikrai nėra.7. teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi taip pat, kaip būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis įstojo (jei teismas patvirtino šalių taikos sutartį, tai teisių perėmėjas jos jau neturi teisės ginčyti, bet gali skųsti bendra tvarka, jei nepasibaigę terminai). Išimtis yra atvejai, kai tam tikrų asmeninių teisių ir pareigų perėmimas nėra galimas, bet tai aktualu tik kai teisių turėtojas turėjo skirtingos teisinės prigimties T ir P- vienas asmeninio pobūdžio, kitas- turtinio. 8. materialiųjų teisių, tiesiogiai susijusių su asmeniu, perėmimas kitiems asmenims nėra galimas, todėl negalimas ir procesinis teisių perėmimas, byla tokiais atvejais turi būti nutraukta. Jis negalimas , pvz: mirus šaliai išlaikymo išieškojimo byloje, mirus ieškovui byloje dėl grąžinimo į darbą, garbės ir orumo gynimo bylose.

Įstatymai gali numatyti išimtis, kai ir asmeninio pobūdžio prievolių atveju T ir P perėmimas yra galimas- pg CK 3.194str. 5 d. asmeniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirus išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek tai leidžia paveldėtas turtas; pg CPK 416 str. darbo bylose darbuotojo procesinių teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo; reikalauti ginti garbę ir orumą po tokį ieškinį pareiškusio asmens mirties turi teisę jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, bet tik tais atvejais, kai tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį asmenį paskleidimas žemina ir jų garbę ir orumą- CK 2.24str. 1d ir t.t.

- 39 -

Procesinį teisių perėmimą teismas įformina nutartimi. Kadangi teismo nutartis, kuria įforminamas vieno asmens pasitraukimas iš bylos ir kito asmens įstojimas į bylą, atskiruoju skundu neskundžiamas, ši nutartis gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Teismo nutartis , kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, skundžiama atskiruoju skundu, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti byloje. Ši nutartis turi būti rašytinė. Pagrindiniai netinkamos šalies pakeitimas tinkama bei procesinio teisių perėmimo institutų skirtumai:

PROCESINIS TEISIŲ PERĖMIMAS NETINKAMOS ŠALIES PAKEITIMAS TINKAMA1.Vieno asmens T ir P pereina kitam asmeniui. To pagrindas yra T ir P perėjimas materialiojoje teisėje.

1. T perdavimas yra neįmanomas, nes netinkama šalis, nebūdama materialiojo teisinio santykio subjektu, neturi ką perduoti.

2. Visada vienas asmuo tos pačios šalies (ieškovo ar atsakovo) pusėje pasitraukia iš proceso, o kitas įstoja į procesą. Byloje negali dalyvauti ir teisėtas T perleidėjas, ir T perėmėjas. Teisių perleidėjas, jei jis norėtų išlikti procese, butų netinkama šalis, nes jis jau nėra materialiųjų teisinių santykių subjektas.

2. Netinkama ir tinkama šalis procese gali dalyvauti kartu (ieškovas ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais), tačiau jų interesai bus skirtingi.

3. Procesinių T perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje

3. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama galimas tik antrojoje ir trečiojoje stadijoje.

4.Procesinio T perėmimo atveju byla paprastai sustabdoma ir atnaujinama nuo tos stadijos, kurioje ji buvo sustabdyta (CPK 48str 2 d).

4. Netinkamos šalies pakeitimo tinkama atveju byla atidedama ir bylos nagrinėjimas paprastai pradedamas iš naujo (CPK 45str 4d.)

Literatūra:1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d.

įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. V., Mintis, 1980.3. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia,

2003.4. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.5. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. V., Justitia, 2002.6. Treušnikov M. Graždanskij process. Moskva, 2000.7. Vikut M. A. Storony – osnovnyje lica iskavova proizvodstva. Saratov, 1968.

Teismų praktika:1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-507.htm 2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-393.htm 3. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-758.htm 4. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-953.htm 5. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-1060.htm

- 40 -

6 tema. Tretieji ir kiti asmenys civiliniame procese

1. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, požymiai, rūšys ir reikšmė.

Teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi gali būti ne tik šalys ir jų atstovai, bet ir kiti asmenys, manantys, kad teismo sprendimas byloje gali paveikti (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir jų materialiąsias subjektines teises ar pareigas. Apie bylos nagrinėjimą tokie asmenys paprastai sužino jam jau prasidėjus, tad ir dalyvauja jame ne nuo pradžių. Jie civi-liniame procese yra vadinami trečiaisiais asmenimis.

Tad tretieji asmenys civiliniame procese -tokie byloje dalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas sprendžiant ginčą grindžiamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie įsitraukia arba įstatymo nustatytais atvejais įtraukiami (šalių arba teismo iniciatyva)į jau prasidėjusį procesą. Šie asmenys savo teises ir interesus gali ginti bendra tvarka, t. y. kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu ir būti ieškovu byloje arba, jei jie nebuvo įtraukti dalyvauti byloje atsakovo pusėje, juos galima patraukti atsakomybėn atskiroje byloje.

Taigi trečiųjų asmenų institutas padeda įgyvendinti šiuos tikslus:1) siekti proceso ekonomijos; kadangi įvairių materialiųjų teisinių santykių subjektų tarpusavio teisių ir pareigų klausimai išsprendžiami viename procese, o ne dviejose ar daugiau bylų, sumažėja ir šalių, ir teismo darbo sąnaudos;2) išvengti prieštaringų sprendimų priėmimo keliose bylose tarptų pačių materialiųjų teisinių santykių subjektų;3)siekti sudaryti galimybę bylos šalimis nesantiems asmenims apginti savo interesus arba padėti apginti šalies interesus.CPK 37 straipsnio 2 dalyje išvardyti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų nurodyti ir tretieji asmenys. Trečiaisiais asmenimis gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys teisnumą ir veiksnumą.Lietuvos civilinio proceso teisėje tretieji asmenys skirstomi į dvi rūšis, kurias numato CPK 46 ir 47 straipsniai:1) CPK 46 straipsnis - trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus;2) CPK 47 straipsnis - trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.Trečiųjų asmenų skirstymo į rūšis poreikį lemia trečiųjų asmenų materialiųjų teisinių santykių su proceso šalimis ar viena iš jų įvairiapusiškumas ir skirtingas trečiųjų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis. Skirstymo į pareiškiančius savarankiškus reikalavimus ir tokių reikalavimų nepareiškiančius pągrindas yra materialiųjų teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir šalių pobūdis, asmens suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis.

Būdingi bruožai:*1. Tretieji asmenys visada įstoja į jau prasidėjusį tarp šalių procesą. Vadinasi, šie asmenys nepradeda proceso. Tretieji asmenys į procesą įstoti gali šiais būdais:- juos i procesą įtraukia ieškovas- kiti dalyvaujantys byloje asmenys prašo įtraukti trečiuosius asmenis - įtraukia teismas savo iniciatyva- suinteresuotas asmuo, sužinojęs apie teisme nagrinėjamą bylą, kuri susijusi su jo subjektinėmis teisėmis arba interesais, gali pats pareikšti prašymą teismui įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu ir prašyti teismo apginti jo teises.*2. Tretieji asmenys, įstodami į civilinį procesą pradėtoje civilinėje byloje, siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus. Teisinio suinteresuotumo neturintys asmenys įtraukiami dalyvauti civiliniame procese negali būti.*3. Tretieji asmenys turi bendrąsias dalyvaujančių byloje asmenų teises ir pareigas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 5 ir 6 dalys, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).*4. Teismo sprendimas gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti trečiųjų asmenų teises, pareigas ir interesus - tretysis asmuo pretenduoja į tą patį ginčo objektą, dėl kurio vyksta ginčas tarp šalių.5. Trečiųjų asmenų interesai su šalių interesais nesutampa.

Aptarti pagrindiniai trečiųjų asmenų bruožai leidžia suformuluoti trečiųjų asmenų sąvoką( pagal A.Driuką) - tai dalyvaujantys byloje asmenys, kurie "patys įstoja į jau prasidėjusį procesą, siekdami apginti savo teises ir interesus, arba šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo iniciatyva įtraukiami į jau prasidėjusį procesą, siekiant apginti jų teises ir interesus, nesutampančius su šalių interesais, ir turintys savarankišką reikalavimą, nukreiptą į ginčo tarp šalių objektą, arba neturintys tokio reikalavimo, tačiau teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, susijusioms su viena iš šalių.

- 41 -

2. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Jų skirtumai nuo ieškovo.

Iš esmės trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, - tai ieškovas, pareiškęs ieškinį jau prasidėjusiame procese pirminėms šalims. Tokio ieškinio dalykas (daiktas ar teisė) visada toks pats kaip ir tas, dėl kurio ginčijasi pirminės šalys. Kitaip tariant, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, teigia, kad būtent jis, o ne šalys, turi teisę į ginčijamą teisę ar daiktą.Nuo ieškovo treč.asmenis, pareiškainčius savarankiškus reikalavimus, skiria tik tai, kad ieškinys pareiškiamas jau prasidėjusiame procese.Patenkinus treč. asmens, pareiškiančio sav.reikalavimus, ieškinį visada bus visiškai arba iš dalies atmestas pirminio ieškovo ieškinys.Savo materialiąsias subjektines teises ar įst.saugomus interesus jis gali ginti ne tik įsitraukdamas į procesą kaip treč.asmuo, pareiškiantis sav.reikalavimus, bet ir pareikšdamas savarankišką ieškinį, t.y. pradėdamas savarankišką procesą.Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, į bylą įsitraukti gali tik savo iniciatyva. Teismas negali jų įtraukti į procesą savo iniciatyva, gali tik pranešti apie galimybę įsitraukti.Treč. asmuo, pareiškaintis savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo t.ir p., tad tik jis pats gali nuspręsti, kaip gins savo teises ar interesus ir ar apskritai juos gins.

Treč. asmenų, pareiškiančių sav.reikalavimus, turi šias t. ir p. (CPK 42str.): 1. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. 2. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. 3. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. 4. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio Kodekso nustatytas išimtis. 5. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Šalys turi taip pat kitas šiame Kodekse numatytas pareigas. 6. Šalys turi teisę dalyvauti renkant įrodymus Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka Europos Sąjungos valstybės narės teisme.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus(CPK 46str.): 1. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. 2. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. 3. Teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra tokiuose t.sant. su viena iš šalių, kai šalies ir treč.asm. interesai tiesiogiai susiję su ginčo objektu. Treč.asmens ir ieškovo ieškinio dalykas sutampa, o pagrindas dažniausiai skiriasi.

3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Jų skirtumas nuo bendrininkų ir nuo netinkamos šalies.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – tai asmenys, kurie įstoja patys arba yra įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. (CPK 47 str.1d.)

Įtraukiamas remiantis teise užtikrinti regresą jo atžvilgiu, jeigu tam yra teisinis pagrindas.

- 42 -

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią. Tai numato CPK 182 str. 2 d. – faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje ar administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, suinteresuotumas dalyvauti kitų asmenų procese gali būti pagrįstas tam tikrų teisminių faktų nustatymu ginče tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovui ar ieškovui ateityje pareiškus regresinį ieškinį tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų, negali būti paneigti anksčiau nustatyti faktai, taip pat šie faktai net neįrodinėjami iš naujo.Teismo sprendimo prejudicinė galia galioja tik dalyvaujančioms byloje šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo procese pagrindas:1. Regresinio ieškinio pareiškimo tretiesiems asmenims ateityje galimybė - gali įstoti ar būti įtraukti į procesą,

jeigu egzistuoja tam tikri materialieji teisiniai santykiai tarp jų ir vienos iš ginčo šalių. Bylą išsprendus ne atitinkamos šalies naudai, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui gali atsirasti prievolė atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą. Tai turi būti nagrinėjama atskiroje byloje, kur ta šalis bus ieškovas, o ankstėje byloje buvęs tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų – atsakovas. Šalis teisę pareikšti reikalavimą trečiajam asmeniui įgyja tik įsiteisėjus dėl šalių priimtam sprendimui.

2. Teismo sprendimas gali turėti įtakos šalies ir trečiojo asmens tarpusavio teisinių santykių pobūdžiui, taip pat teisių ir pareigų apimčiai santykiuose su ta šalimi. Tretysis asmuo be sav. reikalavimų dalyvaudamas byloje siekia užkirsti kelią savo subjektinių teisių pažeidimui ar padėties pabloginimui.

Tam tikro asmens į bylos nagrinėjimą neįtraukus, jei tai buvo būtina, jam bus atimta galimybė efektyviai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismo sprendime bus pasisakyta dėl šio asmens teisių ir pareigų, atsiras pagrindas teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimo.( CPK 329 str. 2 d. 2 punktas), toks teismo sprendimas neįtrauktam dalyvauti procese asmeniui neįgis prejudicinės galios (182 str. 2 punktas), bylos nagrinėjimas užsitęs. Kita vertus, niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų įtraukimas dalyvauti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų labai sunkina ir vilkina bylos negrinėjimą, pareikalauja daug nepagrįstų tiek įtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tiek ir valstybės laiko ir lėšų sąnaudų.

Jeigu teismas jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pastebi, jog į bylą yra įtrauktas nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo, jis turi teisę tokią klaidą ištaisyti ir nutartimi panaikinti minėtą tokio asmens procesinį statusą. Asmuo netenka kitų dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių, ir gali tokią teismo nutartį skųsti atskiruoju skundu. Vėlesnėse stadijose iš proceso tretysis asmuo, nors įtrauktas be teisinio pagrindo, negali būti pašalintas, nes jis jau yra įgijęs procesinių teisių ir pareigų, jam yra kilę procesinių veiksmų atlikimo teisinių padarinių.

CPK 47 str. 1 d. numato, kad tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Teismui asmuo gali pareikšti tai raštu arba žodžiu teismo posėdžio metu. Žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas bei kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti. Pareiškimą dėl įstojimo bylą nagrinėjantis teismas turi išspręsti nutartimi (CPK 290 str. 1 d.) Tenkindamas šį pareiškimą teismo posėdžio metu (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme), teismas gali priimti žodinę nutartį, kuri turi būti įrašoma į teismo posėdžio protokolą (CPK 290 str. 2 d.). Kai pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu sav. reik., teismas patenkina ne teismo metu, turi būti priimama rašytinė nutartis (290 str. 4 d.) Jeigu teismas netenkina pareiškimo, visais atvejais priimama rašytinė nutartis, nes ši nutartis, užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (290 str. 2 d., 334 str.1 d. 2 punktas).

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bruožai:1. Jie nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio, egzistuojančio tarp šalių, subjektai. Išimtis – atvejai, kai

vienas solidarią reikalavimo teisę turintis kreditorius kreipiasi su ieškiniu, tačiau kitas tokią teisę turintis kreditorius ieškinio nereiškia, arba kada ieškovas paduoda į teismą tik vieną iš solidarios atsakomybės bendrininkų, o kito atžvilgiu ieškinio nereiškia. Tada kiti bendrininkai įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų vienos iš šalių pusėje, nors jie kartu yra ir ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektai.

2. Jie susiję materialiasiais teisiniais santykiais su viena iš šalių ir dalyvauja procese norėdami ateityje apsisaugoti nuo kurių nors pareigų proceso šaliai pagal jos regresinį ieškinį, arba jie turi kitokį asmeninį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

3. Skirtingai nuo pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dažniausiai neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jų interesas yra procesinio teisinio pobūdžio. Tretysis asmuo nieko neprašo priteisti jo naudai ir teismas sprendimu negali tokio trečiojo asmens įpareigoti ką nors atlikti ar neatlikti. Šio asmens interesas pasireiškia tik tuo, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jo paties materialiosios teisės ar pareigos kitame procese. Kita vertus, nepalankus sprendimas daugeliu atveju suteikia teisė pareikšti regresinį ieškinį šio asmens atžvilgiu ir tai netiesiogiai patvirtina trečiojo asmens materialųjį teisinį interesą ankstesnėje byloje. Todėl yra pagrindo teigti, kad jis turi materialųjį

- 43 -

teisinį suinteresuotumą, kad nebūtų nukreiptas regresinis ieškinys į jo turtą ateityje. Tokį interesą galima būtų pripažinti tik netiesioginiu. Tačiau, kaip minėta, trečiaisiais asmenimis byloje gali būti įtraukti ir asmenys, turintys tiesioginį materialųjį teisinį suinteresuotumą.

4. Įstoja į jau prasidėjusį procesą ; skirtingai negu tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, pradėti savarankiško proceso šie asmenys negali.

5. Įstoja į bylą savo iniciatyva arba yra įtraukiami į procesą šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba teismo iniciatyva ( CPK 47 str. 1 d.)

6. Jeigu tretieji asmenys nori į bylą įstoti savo iniciatyva, pareiškime dėl įstojimo į procesą jie turi nurodyti įstojimo pagrindą bei kurios iš šalių pusėje siekia įstoti (CPK 111 str., 47 str. 3 d.)

7. Šalių teisinius santykius su kitais asmenimis, kurių teisės ar pareigos gali būti paliestos procese, teismas turi stengtis išsiaiškinti pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Kita vertus, tiesmas negali nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu įtraukti trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų galima iki baigiamųjų kalbų pradžios. (CPK 47 str. 1 d.) Neįtraukti asmenys savo teises gali ginti prašydami atnaujinti procesą byloje (CPK 366 str.1 d. 7 punktas) arba pareikšdami savarankišką ieškinį. Jei nurodyti asmenys į procesą įstoja teisminio nagrinėjimo metu, tai yra pagrindas bylos nagrinėjimą atidėti, poto bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejį, jei pats įstojęs į bylą tretysis asmuo prašo bylą bagrinėti toliau (CPK 45 str. 4 d.)

8. Nors CPK tiesiogiai nereglamentuoja, reali galimybė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu yra tik teismui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai lemia Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis – apeliacinės instancijos teisme negalima remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, reikšti naujų reikalavimų, pateikti naujus įrodymus. Neįtraukti dalyvauti byloje pirmosios instancjos teisme tretieji asmenys neturi teisės patys inicijuoti apeliacinio proceso, nes apeliacinį skundą gali pateikti tik dalyvaujantys byloje asmenys. Įtrauktas dalyvauti byloje tik nuo apeliacinio proceso asmuo prarastų teisę į vieną teisminę instanciją – galimybę savo teises ir teisėtus interesus ginti pirmojoje instancijoje. Neįtraukti dalyvauti byloje asmenys turi ginti savo teises ir interesus pareikšdami atskirą ieškinį arba pateikdami prašymą pakartotinai išnagrinėti bylą, kurioje teismo sprendimas pavedamas pirmosios instancijos teismui, t.y. byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9. Kadangi tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų jau nagrinėjamoje byloje negali pradėti savarankiško proceso, įstojimas į procesą yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma (neskaitant galimybės pareikšti naują ieškinį bei pršyti atnaujinti procesą byloje), todėl teisėjo nutartis atsisakyti leisti įstoti į procesą gali būti skundžiama apeliacine tvarka – atskiruoju skundu kaip užkertant kelią galimybei apginti savo teises ir interesus, taip pat apsisaugoti nuo ateityje gresiančio regresinio ieškinio. Tretysis asmuo, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą, visais atvejais gali paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus

10. Tretysis asmenuo be savarankiškų reikalavimų turi visas šalių procesines teises ir pareigas, numatytas CPK 42 str. ir kt. str., išskyrus tas teises, kurios susijusios su disponavimu ginčo objektu ir priklauso tik šalims (pvz. teisė pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą)

11. Nors trečiuosius asmenis su viena iš šalių sieja materialieji teisiniai santykiai, šie tretieji asmenys procese veikia savarankiškai. Jie nepriklauso nei nuo šalies, nei nuo kt. dalyvaujančių byloje asmenų, neprivalo derinti savo veiksmų su jais. Tačiau išimtis – tretysis asmuo gali veikti išimtinai tik šalies, kurios pusėje ji dalyvauja, interesais (CPK47 str. 4 d.) Jam negali būti atimta galimybė griauti bet kuriuos faktus, sudarančius ieškinio pagrindą, jei jis dalyvauja atsakovo pusėje, arba įrodinėti atsakovo atsikirtimų nepagristumą, jei jis dalyvauja ieškovo pusėje.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinė padėtis skiriasi nuo procesinių bendrininkų ir nuo liudytojų:

1. Nuo bendrininkų skiriasi tuo, kad :a. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali dalyvauti arba atsakovo, arba ieškovo

pusėje, tačiau jų negalima tapatinti su bendraatsakoviais arba bendrieškiais. Procesinis bendrininkas – asmuo, susijęs materialiniais teisiniais santykiais supriešinga šalimi: arba turintis tam tikrų reikalavimų priešingos šalies atžvilgiu, arba asmuo, galintis atsakyti pagal priešingos šalies reikalavimus. Tretysis asmuo yra susijęs materialiaisias santykiais tik su tuo asmeniu, kieno pusėje jis įstoja trečiuoju asmeniu, ir nėra susijęs jokiais materialiaisiais santykiais su priešinga šalimi.

b. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų skiriasi nuo šalių (ieškovų ir artsakovų, bendraieškių ir bendraatsakovių) savo procesinių teisių apimtimi.

2. Nuo liudytojų skiriasi tuo, kad civilinėje byloje liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, susijusios su byla, jeigu jis neturi teisinio suinteresuotumo bylojos baigtimi, dėl kurio turėtų būti įtrauktas į procesą kaip dalyvaujantis byloje asmuo (ieškovas, atsakovas, tretysis asmuo). Civilinėje byloje šaukiami ir apklausiami liudytojais negali būti net ir asmenys, dėl tam tikrų priežasčių turintys suinteresuotumą bylos eiga ar jos baigtimi, tačiau tai nereiškia teisinio tokio liudytojo

- 44 -

suinteresuotumo. Tuo tarpu tretieji asmenys turi procesinį teisinį, o kartais ir materialųjį suinterestuotumą bylos baigtimi.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Teismas kartais klysta ir įprastose teismų praktikai situacijose, pvz:

Be teisinio pagrindo dalyvauti trečiaisiais asmenimis bylose dėl nuosavybės teisės į tam tikrą nekilnojamąjį turtą pripažinimo traukiama valstybės įmonė „Registrų centras“.

Nėra pagrindo traukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis notarus, kutie patvirtino tarp šalių sandorį, jeigu nė viena iš šalių kaip ieškinio at atsikirtimų pagrindą nenurodo kokių nors notaro kaltų veiksmų ar neveikimo, turėjusių reikšmės sandorio teisėtumui. Traukima be pagrindo dažnai nulemia vien sandorio tvirtinimo notarine tvarka faktas. Galima būtų įtraukti, jei sandorio pripažinimo begaliojančiu pagrindu nurodomas esminis sandorio patvirtinimo notarine tvarka taisyklių pažeidimas.

Civilinėse bylose, iškeltose pagal ieškinius dėl žalos priteisimo iš valstybės, atitinkami pareigūnai trečiaisiais asmenimis be sav. reikalavimų turėtų būti traukiami tik tuomet, ai ieškinio faktiniu pagrindu yra nurodomi tyčiniai pareigūnų veiksmai. Visais kitais atvejais nurodyti pareigūnai neturi būti įtraukti dalyvauti byloje, nes net ir atlyginus žalą valstybė negalės pareikšti regresinio isškinio.

Nepriimtina, kai dalyv. byloje asmenimis įtraukiami juridiniai asmenys, susiję su byloje tik įrodomąja medžiaga – pateikę rašytinius įrodymus, atlikę su šalimis susijusios veiklos patikrinimus, vykdę norminiais aktais kitus jiems suteiktus įgaliojimus tam tikroje srityje.

Pasitaiko kai treč. asm. be sav. reikalavimų įtraukiamas juridinio asmens filialas, su kuriuo susijęs ginčas, nors byloje proceso šalimi ar trečiuoju asmeniu dalyvauja pats juridinis asmuo.

4. Trečiųjų asmenų procesinės teisės ir pareigos.

CPK 37 str. 2 d. numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra ir tretieji asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų sąvoka yra apibendrinanti ir apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.Tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, yra būdingas materialusis ir procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Todėl CPK 46 str. 2 d. numatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas.Kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (tarp jų ir tretiesiems asmenims), nepareiškus savarankiškų reikalavimų, būdingas tik procesinis teisinis suinteresuotumas, nes neveikiamos jų materialiosios teisės ir pareigos. CPK 47 str. 2 d. numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas; negali atsiimti ieškinio (CPK 139 str.)

Bendrosios dalyvaujančių byloje asmenų teisės numatytos CPK 42 str.:1. Turi teisę susipažinti su bylos medžiaga,2. Daryti išrašus ir nuorašus,3. Pareikšti nušalinimus,4. Teikti įrodymus,5. Užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,6. Pateikti prašymus,7. Duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu,8. Teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais,9. Prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams,10. Gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus,11. Apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus,12. Dalyvauti renkant įrodymus ES valstybės narės teisme ir kt.

Specialiosios teisės įstatyme numatytos tik kai kuriems dalyvaujantiems byloje asmenims. Papildomos šalių (ieškovo ir atsakovo) teisės, palyginti su kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėmis, yra nurodytos CPK 42 str. 1 ir 3 dalyse. Kadangi CPK 46 str. 2 d. numatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises, jie gali naudotis specialiomis ieškovui suteikiamomis teisėmis. Tačiau jie gali disponuoti tik jų pareikšto ieškinio objektu ir neturi teisės disponuoti ieškovo pareikšto pradinio ieškinio ar atsakovo pareikšto priešieškinio objektu. Tuo tarpu dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, CPK 47 str. 2 d. padaryta išlyga, jog šie asmenys teisių, susijusių su disponavimu ginčo objektu, neturi.

CPK 39 str. 2d. numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, išskyrus teises-, susijusias su disponavimu ginčo dalyku ir priklausančias tik šalims.

CPK 42 str. 1 d. nustato, kad proceso šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Pagal CPK 47 str. 2d. ši teisė priklauso ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Asmuo tampa trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bylą nagrinėjančiam teismui priėmus dėl to nutartį (CPK 290 str.). Vadinasi, tokiam asmeniui, įstatymo suteiktas procesines teises

- 45 -

įgyja nuo tada, kai teismas patenkina asmens pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, arba kai asmuo įtraukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagal motyvuotą šalių prašymą arba paties teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1, 3 d.). – Šis LAT‘o išaiškinimas mutatis mutandis (kitose normose) taikytinas ir kt. dalyvaujantiems byloje asmenims.

Dalyvaujantiems byloje asmenims CPK 42 str. 5 d. numatyta bendroji pareiga priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai, taip pat vykdyti kitas CPK numatytas pareigas.Specialiąsias procesines pareigas, kurios numatytos tik šalims, privalo vykdyti ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, tačiau šios pareigos nesaisto trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (pvz.: įrodinėjimo pareiga).CPK 47 str. 4 d. numatyta, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, su kuria jis dalyvauja, interesus. Tai suponuoja trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų instituto tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo.

Literatūra:1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28

d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340). 2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. V., Mintis, 1980.3. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V.,

Justitia, 2003.4. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I-II dalys. Justitia, V.,1997. 5. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. Justitia, V., 2002.6. Treušnikov M. Graždanskij process. Moskva.,2000.7. Schilken. Zivilprozessrecht. 4. Aufl., Köln, 2002.

Teismų praktika:

1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-7-1153.htm.2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-807.htm.3. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-1042.htm.4. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-478.htm.

- 46 -

7 tema. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese

1. Prokuroro, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir fizinių asmenų, ginančių viešąjį interesą, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai ir tikslas. Išvardytų asmenų dalyvavimo civiliniame procese formos, jų procesinės teisės ir pareigos. Bylos iškėlimo išvardytų asmenų iniciatyva sąlygos.

Viešasis interesas (VI) – tai visos valstybės ir visuomenės interesas. Valstybė būdama visuomenės politinė organizacija, privalo jam atstovauti ir tą interesą ginti. Tai gali būti visos visuomenės, atskiros jos grupės ar sluoksnio interesas (vartotojai, tautinės mažumos, smulkieji verslininkai it kt.). Privatinėje teisėje yra daug imperatyvių normų, nustatančių asmenų teises ir pareigas ir pan., kurių šalys savo susitarimu pakeisti negali ir kurios išreiškia viešąjį interesą. Tai dispozityvumo principo išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies interesą, kuri ne visuomet gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos pažeistą subjektinę teisę, bei kitų asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą (neturi lėšų advokatui, nesiima ginti valstybės pažeistų savo teisių ir pan.), teises ir teisėtus interesus. Individai savo veiksmus turi derinti su visos visuomenės interesais.CP yra viešosios teisės dalis (teismas dalyvauja CP), įpareigojanti šalia privačių interesų gynimo rūpintis ir visuomenės interesų užtikrinimu (socialinio civilinio proceso mokyklos įtaka). Kilusius teisinius konfliktus būtina spręsti greitai, teisingai ir sąžiningai, kad būtų atkurta socialinė taika ir gyvenimo harmonija. Visuomenei svarbu, kad jos narių santykius reguliuotų socialiai teisingos normos, kurios teisingai būtų taikomos.

VI civ. byloje gina aktyvus teismas, siekiantis pagal teisingumo idėją įgyvendinti CP keliamus tikslus. Valstybės ar savivaldybių institucijos turi įgaliojimus į CP įstoti tam tikroje stadijoje, jei teismas teisės normas išaiškino ar pritaikė netinkamai. Viešasis interesas Lietuvos CP ginamas šiais būdais:

1. aktyvus teismo vaidmuo CP – CPK įtvirtinta teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu (7, 72 str.), nustatytos gana plačios teismo pirmininko teisės (158 – 161 str.). Teismas bet kurioje byloje privalo vykdyti išaiškinimo pareigą, imtis procesinių priemonių, kad byla nebūtų vilkinama, nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, byla išspręsta teisingai.

2. CPK nustato kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumus – nustatytas aktyvesnis teismo vaidmuo atskirų kategorijų bylose. Tam tikrose bylose teismas gali savo iniciatyva gali peržengti ieškinio ribas, taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus, gindamas viešąjį interesą turi teisę nepriimti ieškinio atsisakymo, ieškinio pripažinimo, netvirtinti šalių taikos sutarties (42 str. 2d.) ir kt. Tai pateisinama derinant viešąjį ir privatųjį interesą, siekiant užtikrinti šių interesų pusiausvyrą, nes bylinėjimasis nėra vien privatus šalių reikalas.

3. įstatymuose ir CPK įtvirtinti valstybės, savivaldybių institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimai – turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, kreiptis dėl proceso atnaujinimo, duoti išvadą dėl VI civ. byloje.

Lietuvos CPK įtvirtintos VI gynimo formos CP:1. CPK 5 str. 3 d.sako, jog įstatymų numatytais atvejais pareiškimą teismui dėl VI gynimo valstybės vardu gali

pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. 49 str. 1 d. konkretizuoja šią nuostatą, kad įstatymų numatytais atvejais ieškinį dėl viešojo intereso gynimo gali pareikšti:

Prokuroras (jo statusą, funkcijas, veiklos pagrindus, kontrolę, teises ir pareigas ir pan. reglamentuoja Prokuratūros įstatymas)

Valstybės ir savivaldybių institucijos (pagal Valstybės tarnybos įstatymą: valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos institucijos ir įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus).

Kiti asmenys.CPK 50 str. 1d. nustato, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį VI ginti, turi visas ieškovo teises ir pareigas, išskyrus, kai įstatymai nustato kitaip.

2. Generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civ. byloje (365 str. 2d.). 3. valstybės ir savavaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso

dalyviais arba įstoti savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdamos įvykdyti jiems pavestas pareigas, jai tai susiję su VI gynimu (49 str. 2d.). 50 str. 2d. numato, kad šios institucijos turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus.

4. CPK 49 str. 5d. numato, kad VI apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.

- 47 -

Socialinis teisingumas, demokratinės ir teisinės valstybės principai, reikalauja ginti silpnesnę šalį, visuomenės nariams užtikrinti saugią aplinką, ieškoti visuomenės narių ir atskirų jos grupių interesų suderinimo.VI apsaugai valstybė įtvirtina attinkamą teisinį mechanizmą.

Terminas “Viešasis interesas”, nusako tam tikrus bendrus interesus, kuriuos turi žmonės, kaip visuomenės nariai.Civilinės bylos iškėlimas teisme.Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą:

1) pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą;

2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų pareiškimą – tais atvejais, kada pagal įstatymus jie gali kreiptis į teismą, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, fizinių asm., ginančių valstybės ir kitų asm. teises, dalyvavimas procese.Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asm. gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Svarbu, kad kreiptis gali tik įstatymų numatytais atvejais, bei siekiant apginti valstybės ir kitų asm. teises bei įstatymų saugomus interesus.CPK numatyta nemažai naujovių reglamentuojant dalyvaujančių byloje asm. procesinę padėtį, t.y. prokuroro, valstybės bei savivaldybių institucijų ir kitų asm., pareiškiančių ieškinį viešajam interesui ginti, statusas, įtvirtinama nauja ieškininė viešojo intereso gynybos forma – grupės ieškinys, taip pat, įgyvendinant socialinio civilinio proceso mokyklos idėjas, teisėjui suteikiama daugiau galių daryti įtaką proceso eigai, praplečiamos teisėjo diskrecijos teisės ribos.

CP teisės doktrinoje ieškovu laikomas asm., turintis ir materialinį, ir procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, veikiantis savo vardu vadovaudamasis savo interesais. Motyvuojant tuo, kad prokuroras ir kt. asm., pareiškiantys ieškinius dėl valstybės ir kt. asm. teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo, neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jie gina ne savo teises ir interesus, be to, sprendimas neturės įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms.CPK 50 str. nustato, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kt. asm., pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kt. įstatymai nustato kitaip.CPK 49 str. 3 dalyje nurodoma, kad jei pareikštas ieškinys viešajam interesui apginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asm. teisėmis, šie asm. jų pačių ar asm., pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu ar teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese kaip tretieji asm., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, arba bendraieškiai.

Įstatymai suteikia galimybę ir kt. institucijoms, ne tik prokurorui, kreiptis į teismą – valstybinio valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asm.Taip yra todėl kad viešasis interesas suprantamas plačiau – pvz.: prokuroras gali nežinoti apie viešo intereso pažeidimą dėl didelio užimtumo. Kreiptis į teismą gali:

Kontrolierius gali priimti sprendimą pareikšti ieškinį teisme; Visuomenės vartotojų teisių apsaugos organizacijos vartotojų prašymu ar savo iniciatyva; Kolektyvinės administravimo organizacijos ir t.t.

Tam tikrais atvejais į teismą gali kreiptis ir pavienis asmuo, gindamas kito asm. interesus.Tačiau ne bet kurie asmenys, viešosios institucijos ar organizacijos ir ne bet kada gali kreiptis į teismą, ginti kitų asm. teises ar viešąjį interesą, o tik tie ir tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Jeigu įstatymai nesuteikia viešajai institucijai, visuomeninei organizacijai ar pavieniam asm. teisės kreiptis į teismą su pareiškimu kt. asm. teisėms ar viešam interesui ginti, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį pareiškimą. CPK 150 str. 1 punkto pagrindu, o jei byla jau iškelta, turi ją nutraukti CPK numatyto punkto atvejo pagrindu.

Prokuroro, valstybinio valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų, ginančių valstybės ir kt. asm. teises, procesinės teisės.Prokuroras, valstybinio valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar fiziniai asm., kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos valstybės ir kt. asm. teisės bei įstatymų saugomi interesai, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus baigti bylą taikos sutartimi. Nurodytų organų ir asm. atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asm., kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Atitinkamais atvejais valstybinio valdymo institucijos turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis su pareiškimu kt. asm. teisėms apginti. Jie laikomi ieškovais ne materialine, o procesine prasme. Valstybės institucijos, visuomeninės organizacijos ir pavieniai asm., kreipdamiesi į teismą su pareiškimu kt. asm. teisėms ginti, turi laikytis visų įstatymo numatytų reikalavimų, nustatytų ieškiniui pareikšti, išskyrus pareigą mokėti teismo išlaidas. Valstybės institucijos, visuom. organizacijos ir pavieniai asm., kreipęsi į teismą , ieškovais taip pat nėra laikomi.

- 48 -

Kaip minėta, jie turi procesines teises ir pareigas, nurodytas CPK 50 str. Bet kadangi jie pradeda procesą, įstatymas suteikia jiems ir šalies procesines teises ir pareigas: teisę atsisakyti ieškinio, pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimą, ir kt. Kita vertus įstatymas ir riboja tokių asm. procesines teises: draudžia sudaryti taikos sutartį, jiems negali būti pareikštas priešinis ieškinys, tokių asm. savo pareikšto ieškinio atsisakymas nėra pagrindas teismui nutraukti bylą, jei asm., kurio teisėms ar interesams ginti pareikštas ieškinys, reikalauja nagrinėti bylą iš esmės.

Valstybės ir savivaldybių institucijų įtraukimas arba įstojimas į procesą duoti išvadą byloje.

Pagal CPK, valstybės institucijos gali dalyvauti procese ir ginti kito asm. teises ne tik pareikšdamos ieškinį, bet ir pateikdamos išvadą byloje. Visuomeninės organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys neturi teisės tokiu būdu dalyvauti procese. Valstybės valdymo institucijų galimybė dalyvauti procese pateikiant išvadą susijusi su jų vykdomomis funkcijomis. Pvz.: globos ir rūpybos institucijos pateikia išvadą bylose dėl tėvystės teisių atėmimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl įvaikinimo panaikinimo ir pan.CPK 50 strp 2 dalyje nurodoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus.Valstybės institucijos gali įstoti į procesą išvadai pateikti tiek savo, tiek teismo iniciatyva. Dalyvaudamos procese šiuo būdu, valstybės institucijos yra suinteresuotos bylos baigtimi procesine teisine prasme, nes savo dalyvavimu procese siekia, kad būsimas teismo sprendimas atitiktų jų tarnybinius interesus. Toks tarnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi valstybės valdymo institucijas padeda atriboti nuo ekspertų. Ekspertas nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi, jis negali įstoti į bylą savo iniciatyva.Į procesą valstybės institucijos įstoja ar teismo įtraukiamos esant 2 ar 3 CP stadijai. Tačiau galimas valstybės valdymo institucijos dalyvavimas ir kitose proceso stadijose, pvz.: vykdymo stadijoje, kai vykdomas teismo sprendimas, susijęs su vaiko perdavimu vienam iš tėvų ar globos ir rūpybos organui.Savo išvadą teismui valdymo institucija išdėsto raštu, ją pasirašo institucijos vadovas.Tokia rašytinė išvada gali būti laikoma rašytiniu įrodymu. Bylos nagrinėjime dalyvaujantis valstybės institucijos atstovas balsu perskaito išvadą, atsako į teismo ir dalyvaujančių byloje asm. klausimus dėl išvados, bei dalyvauja teisminiuose ginčuose. Tačiau tokie institucijų atstovų paaiškinimai įrodymais nėra laikomi.Valstybės valdymo institucijos išvada nėra privaloma teismui – jis gali ja nesivadovauti, tačiau turi savo nesivadovavimą paremti argumentais.

2. Prokuroro procesinė padėtis.

Prokuroro teisės ir pareigos rengiant medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, bei dalyvaujant jos nagrinėjime. Prokuroras, rengdamas medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, turi teisę:

1) reikalauti norminių ir kitų teisinių aktų, dokumentų bei kt. informacijos iš valstybės valdymo organų ir jiems pavaldžių institucijų, valstybės kontrolės, savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų, bankų, taip pat partijų, visuom. organizacijų;

2) pavesti valstybės kontrolės organams, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams bei kitiems pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas, ekspertizes, pateikti išvadas;

3) šaukti piliečius bei pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus dėl įstatymų pažeidimų;

4) esant būtinumui, tiesiogiai vietose tikrinti pareiškime išdėstytas civilinių interesų pažeidimų aplinkybes.

Prokuroras, nustatęs įstatymo pažeidimus, atsižvelgdamas į jų pobūdį, privalo:

1) CP įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinius ir pareiškimus teisme;

2) dalyvauti teismuose nagrinėjant civilines bylas, iškeltas prokuroro iniciatyva, apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus šiose bylose.

Pagal galiojantį CPK , ieškinį pareiškęs prokuroras šalimi nėra laikomas.Ieškovu pripažįstamas asmuo, kurio interesais

pareikštas ieškinys.

Pagal 1964 m. CPK, kuris galiojo iki 1994 m., prokuroro teisė dalyvauti civiliniame procese buvo neribota ir nepriklausė vien nuo tikslo ginti viešąjį interesą (galėjo įstoti į bylą bet kurioje stadijoje, galėjo pateikti skundą dėl jau įsigaliojusio civilinio proceso nuosprendžio). Tačiau tai pažeidė dispozityvumo principus.

1994 02 14 Konstitucinio Teismo nutarime buvo išdėstyta, kad „prokurorai čia [Konstitucijos IX skirsnyje] traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis. Tačiau tai nereiškia, kad prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas“. Prokurorų funkcijas apibrėžia Konstitucijos 118 str. 1 dalis, tačiau čia neminima

- 49 -

teismų priežiūros funkcija, kurią įtvirtino senojo CPK 53 str. „Tokia prokurorų priežiūros funkcija taip pat riboja teisminės valdžios galias“. Todėl Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog CPK 53 str. ir Prokuratūros įstatymo 21 str. neatitinka Konstitucijos. Taip buvo apribota prokurorų veikla civiliniame procese (jie nebegalėjo įstoti į jau prasidėjusį civilinį procesą). Tačiau prokuroras vis tiek galėjo pareikšti ar baudžiamojoje byloje palaikyti pareikštą civilinį ieškinį, jei to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų asmenų teisių apsauga. Tokiais atvejais prokuroras negali turėti daugiau procesinių teisių, negu įstatymas jų suteikia ieškovui (principas „įstatymui ir teismui visi lygūs“)

(svarbiausia nuo čia)

2002 m. CPK prokuroro padėtis skyrėsi nuo 1964 m. CPK. Pagal naujojo CPK 49 str. byloje ieškovas visada yra pats prokuroras, pareiškęs ieškinį, o ne asmuo, kurio interesais ieškinys pareikštas, nes ieškinys yra pareiškiamas viešojo intereso apsaugos tikslais.

Nors prokuroras neturi materialiojo teisinio intereso ir dėl to materialiąja teisine prasme negali būti šalimi, tačiau šalimi jis gali būti ir yra procesine teisine (formaliąja) prasme. Todėl prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui ginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, numatytas CPK 42 str. Tačiau prokurorą nuo kitų ieškovų skiria tai, kad jo atžvilgiu negali būti pareikštas priešieškinis.

Remiantis CPK 83 str. 1 d. 5 punktu, prokuroras atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (kai siekiama apginti viešąjį

interesą). Tai taip pat reiškia, kad prokuroro ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos atsakovui turi būti priteisiamos ne iš

prokuroro ar prokuratūros, bet iš valstybės. Prokuroras atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, tačiau visas kitas išlaidas

prokuratūra turi padengti iš savo lėšų (jei teismas atmeta ieškinį).

3. Valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių civiliniame procese, rūšys.

Valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvaujančių civiliniame procese, rūšys.

Pareiškiančios ieškinį bei duodančius išvadas.

Institucijos, kurios pareiškia ieškinį turi būti numatytos tik specialiai įstatymu.

Pareiškusios ieškinį institucijos yra ieškovės.

Turi visas procesines teises bei pareigas kaip ir šalys.

Lietuvoje ginti šį interesą gali tokios valstybės bei savivaldybės institucijos: → įstatymai

konkurencijos taryba

vartotojų teisių gynimo ir valstybės įstaigos bei visuomeninės vartotojų organizacijos.

Valstybės turto fondas

Profesinės sąjungos

Žurnalistų etikos inspektorius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Aplinkos apsaugos institucija

Draudimo priežiūros komisija

Vaiko teisių apsaugos institucijos

Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo komisijos

Valstybės kontrolierius seimo kontrolieriai

Mokesčių administratorius

Vyriausybės atstovas.

CK numato ir kitas valstybės bei savivaldybių institucijas. (713psl vadovėlis) tam tikrais numatytais atvejais šios

institucijos turi ne teisę bet pareigą kreiptis ir ginti viešąjį interesą.

Valstybės ir savivaldybių institucijų įtraukimas arba jų įstojimas į procesą duoti išvadą byloje.

- 50 -

Jei šios institucijos tokios teisės neturėtų, negalėtų atlikti savų funkcijų. Išvados pateikimas yra viena iš jų

kompetencijos įgyvendinimo priemonių. Pavyzdžiui, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko gyvenamosios

vietos nustatymo ir pan.

Išvada teismui padeda nustatyti ne tik faktines bylos aplinkybes, bet ir teisingiau bei operatyviau išspręsti bylą.

Valstybės ir savivaldybės institucijos viešajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines formas –

pareikši ieškinį viešajam interesui ginti arba įstoti į kito asmens pradėtą bylą pateikti išvadą byloje. Pavyzdžiui,

valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi kreiptis su ieškiniu dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir t.t.

galima teigti, jog nurodytos institucijos turi teisinį tarnybinį suinteresuotumą, nes jos siekia teisinio proceso

rezultato, atitinkančio jų tarnybinius interesus. Valstybės ar savivaldybių institucijos į procesą įtraukiamos arba

įstoja antrojoje arba trečiojoje civilinio proceso stadijose.

Atitinkamos institucijos pareiškusios byloje ieškinį yra suprantamos kaip ieškovės, tačiau visiškai kitokia padėtis

yra kuomet remiantis CPK 49str 2dalimi jos įtraukiamos ar yra įtraukiamos į procesą, kad pareikštų išvadą . jos gali

būti įtraukiamo ar įtrauktos į ši procesą tik griežtai įstatymu numatytais atvejais ( pvz. Pagal CK, jeigu nagrinėjama

tėvystės nuginčijimas tokiu atveju vaiko globos institucija turi pareikšti savo išvadą ) taigi teismas turi tokią teisę

įtraukti instituciją, jeigu įstatymas jam tai daryti leidžia.

Procesinė padėtis institucijos, kuri dalyvauja procese tik išvadai pateikti skiriasi nuo procesinės padėties kuomet

institucija dalyvauja pareikšdama ieškinį. Ji byloje turi išreikšti objektyvią ir nešališką nuomonę, kad tinkamai

užtikrintų asmenų interesus (pvz. Nepilnamečių interesus). Šios institucijos negali būti teisiškai suinteresuotos

bylos baigtimi, nes kitaip reikštų, kad jos negali pateikti nešališkos bei objektyvios nuomonės. Jų teisės taip pat

skiriasi. Remiantis CPK 50str. 2d. jos gali tik susipažinti su bylos medžiaga , duoti paaiškinimus, duoti parodymus,

pateikti prašymus bei dalyvauti įrodymu tyrime.

49 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį viešajam

interesui apginti bei šių subjektų teisė duoti išvadą byloje

1. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį

viešajam interesui ginti.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba

įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su

viešojo intereso gynimu.

3. Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui apginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų

pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami

dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba bendraieškiais.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų dalyvavimas procese yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta, jog tai

reikalinga.

5. Viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų įtraukimas arba jų įstojimas į procesą duoti išvadą byloje.

CPK numato, kad valstybių ir sav. Institucijos gali dalyvauti procese ne tik pareikšdamos ieškinį, bet ir pateikdamos išvadą byloje, siekdamos įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susiję su viešojo intereso gynimu.(CPK 49 str. 2d.) Visuomenės organizacijos ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys teisės tokiu būdu dalyvauti procese neturi. Išvados pateikimas yra viena iš valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos įgyvendinimo priemonių (pvz. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo išvadą apie tai, koks teismo sprendimas geriausiai atitinka vaiko interesus, pateikia vaiko teisių apsaugos institucijos). Išvada teismui padeda ne tik nustatyti faktines bylos aplinkybes, bet ir teisingiau, operatyviau išspręsti bylą. Valstybės institucija gali pateikti išvadą tik tuo atveju, jei tokia teisė tiesiogiai numatyta įstatyme. Pvz. Bylose dėl santuokos pripažinimo negaliojančia globos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, privalo dalyvauti nagrinėjant tokias bylas ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų . Taigi valstybės ar

- 51 -

sav. Institucijos viešajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines formas: pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti arba įstoti į kito asmens pradėtą byla ir pateikti išvadą byloje( PVZ. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, kai vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai). Taigi jeigu tam tikros valstybės ar sav., institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir kartu turi įgaliojimus pateikti išvadą tokio pobūdžio bylose, jos turi būti įtrauktos dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti išvadą tik tada, kai ieškinį pareiškė ne šios institucijos, bet kiti asmenys. Tuo tarpu jeigu šios institucijos pačios inicijavo bylos iškėlimą, tai institucijos teisiškai pagrįsta pozicija turi būti išdėstyta ieškinyje ar pareiškime, kas prilygsta ir įstatymo reikalaujamai atitinkamo valstybės ar sav. institucijos išvadai konkrečiu klausimu. Teismas gali pareikalauti ir kitų institucijų išvados tam tikrais klausimais (pvz.,savivaldybių komunalinio ūkio ir architektūros institucijos, žemėtvarkos institucijos..) Valstybės ir sav. institucijos gali įstoti į procesą išvadai pateikti tiek savo, tiek teismo iniciatyva.( CPK 49str. 2d.) Dalyvaudamos procese šioje procesinėje padėtyje ( išvadai byloje nagrinėjamu klausimu pateikti), valstybės ar sav. institucijos suinteresuotos bylos baigtimi teisine prasme, nes dalyvaudamos procese turi siekti, kad teismo sprendimas atitiktų jų tarnybinius interesus. Todėl šios institucijos pripažintos dalyvaujančiais byloje asmenimis, bet ne kitais proceso dalyviais,nors nei prie vienų, nei prie kitų asmenų grupės CPK jie nepriskirti. Tarnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi padeda atskirti valstybės ar sav. inst. Pvz. nuo ekspertų, nes ekspertai nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi ir negali įstoti į bylą savo iniciatyva. Sunku atriboti valstybės inst. Dalyvavimą procese, pateikiant išvadą byloje, nuo jų dalyvavimo byloje kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, arba nuo suinteresuotų asmenų ypatingoje teisenoje. Atriboti reikia pagal valstybės inst. Suinteresuotumo bylos baigtimi pobūdį ir jos santykius su ginčo šalimis:

Jeigu valstybės ar sav. institucijos suinteresuotumas bylos baigtimi tik tarnybinis ir jos dalyvauja procese tik savo funkcijom įgyvendinti, jei šios institucijos jokie materialieji teisiniai santykiai su šalimis nesieja ir būsimas teismo sprendimas materialiosiom teisėm ir pareigom jokios įtakos neturės, tai inst. Turi dalyvauti byloje išvadai pateikti.

Jei valstybės ar sav. instituciją su kuria nors bylos šalimi sieja materialieji teisiniai santykiai ir jei jos materialiosioms teisėms ir pareigoms turės įtakos teismo sprendimas, tai ši institucija turi dalyvauti procese kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.

Valstybės ar sav. institucijos į procesą įtraukiamos arba įstoja antrojoje arba trečiojoje civilinio proceso stadijoje. Tačiau kai kuriais atvejais šių institucijų dalyvavimas galimas ir kitose stadijose. Išvadą valstybės institucija išdėsto raštu, ją pasirašo institucijos vadovas. Valstybės inst. išvada laikoma rašytiniu įrodymu byloje (CPK 197). Bylos nagrinėjime dalyvauja institucijos atstovas, jis po įrodymų ištyrimo balsu perskaito išvadą, atsako į teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų klausimus dėl išvados, ją paaiškina ir papildo. Pagal CPK 50 str. 2d. valstybės ir sav. institucijos, dalyvaudamos procese išvadai duoti , turi šias procesines teises: susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymu tyrime, pateikti prašymus.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.3. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas.4. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas.5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas.6. Directive 98/27/EC of the European Parliament and of the Council of 19 May 1998 on

injunctions for the protection of consumers’ interest.7. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia,

2003.8. Krivka E. Viešojo intereso apsauga naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekse // Jurisprudencija. 2003. Nr. 37 (29).

Teismų praktika:

1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-475.htm 2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-7-1.htm 3. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-267.htm 4. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-1324.htm

- 52 -

8 tema. Atstovavimas civiliniame procese

1. Atstovavimo civiliniame procese samprata.

CPK 51 str. 1 dalyje sakoma, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties

asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti joje atstovą.

Procesinio atstovavimo esmę sudaro procesinio atstovo veiksmai procese, t.y. veiksmai atstovaujamojo vardu ir

interesais, neperžengiant suteiktų įgaliojimų ribų.

CP tinkamai vesti reikia nemažai specialių teisės žinių, o proceso šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys jų

dažnai neturi. Būtent procesinio atstovavimo institutas ir sudaro tinkamas sąlygas, kad byloje būtų kvalifikuotai pasiekti

CP keliami tikslai. Procesinio atstovavimo institutas reiškia ir pagalbą teismui vykdant teisingumą.

C-nio P-so moksle yra 2 procesinio atstovavimo sąvokos:

1. procesinis atstovavimas – tai teisinis santykis, kai vienas asmuo, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų

ribų, kito asmens vardu ir interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus.

2. atstovavimas – tai pačių procesinių veiksmų atlikimas.

Kad nekiltų neaiškumų, ar tai teisinis santykis, ar tai procesiniai veiksmai, reikėtų manyti, kad atstovavimas

yra procesinių teisės normų reguliuojamas teisinis santykis. Kiekvienas teisinis santykis turi turinį ir formą. Veiksmai

yra teisinio santykio formos išraiška, jais įkūnijamas atitinkamo teisinio santykio turinys, t.y. konkrečios teisės ir

pareigos, arba išreiškiama pati atitinkamo teisinio santykio esmė.

Procesinis atstovavimas susijęs su trejopo pobūdžio teisiniais santykiais:

atstovaujamojo ir atstovo;

atstovo ir teismo;

atstovaujamojo ir teismo.

Atstovavimas CP - tai toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas, teisme kito asmens

(atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą

gindamas jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti teisingumą

civilinėse bylose.

Procesinio atstovavimo CP institutą reikėtų skirti nuo gynėjo procesinės padėties BP ir atstovavimo civilinėje

teisėje. Gynėjas BP gina ginamojo teises ir įstatymų saugomus interesus savo, o ne ginamojo vardu. Gynėjas jokiu

atveju negali pakeisti procese teisiamojo ir todėl negali būti vertinamas kaip alter ego (antrasis aš).

2. Atstovavimo civiliniame procese skirtumai nuo atstovavimo materialinėje teisėje.

Aspektai:Paskirtis. Civilinėje teisėje atstovavimas skirtas pavesti būtinus veiksmus atliki kitam asmeniui ir taip išvengti pareigos asmeniškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Atstovas visada teisiškai pakeičia atstovaujamąjį.Civiliniame procese atstovas taip pat gali visiškai pakeisti atstovaujamąjį (51 str. 2 d.) arba gali dalyvauti lygiagrečiai – procese kartu su atstovu dalyvauja ir atstovaujamasis (51 str. 1 d.). CP-se atstovavimo tikslas – ne tik įsitraukti atstovaujamojo vardu ir jį pakeisti, bet ir teikti jam kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Įgaliojimų apimis.CT dėl atstovo įgaliojimų apimties sprendžiama įgaliojime, tai priklauso nuo atstovo valios. atstovo įgal. apimtis nustatoma suteikiant jam atitinkamą įgaliojimą.CP atstovaujamojo teisių apimtį apibrėžia įst., o atstovas įgaliojime gali ją susiaurinti (59 str.). Įgaliojimų apimtis nustatoma įgaliojime ir įstatyme tuo pačiu metu.

Kas atstovauja:CT – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.CP – tik fiziniai asm. (56 str.)

- 53 -

3. Atstovavimo civiliniame procese tikslas ir rūšys. Atstovavimas pagal įstatymą ir pagal susitarimą.

Atstovavimo tikslai:1. Procesinių veiksmų atstovaujamojo vardu ir interesais atlikimas2. Kvalifikuotos teisinės pagalbos atstovaujamajam teikimas šiam atliekant konkrečius procesinius veiksmus ir

pagalba3. Pagalba vykdant teisingumą civilinėse bylose.

Atstovavimo rūšys

Pagal atstovaujamąjį subjektą:1. Atstovavimas fiziniams asmenims2. Atstovavimas juridiniams asmenims

Valstybe atstovauja teisingumo ninisterija, vyriausybe arba jos paskirta institucija, valstybes tarnautojas turintis auksta issilavinima

Juridinio asmens atstovas gali būti tik: 55str Advokatas ar advokato padėjėjas, su kuriuo juridinis asmuo sudarė atitinkamą sutartį. Kartu su aukščiau išvardintais asmenimis atstovauti gali ir neteisinių sričių specialistai (auditoriai,

buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.) Valdybos narys Akcininkai Darbuotojas turintis teisinį išsilavinimą aukštąjį ir turi įgaliojimą.

Pagal teisinių santykių atstovavimo privalomumą: Privalomasis atstovavimas – kai šalis arba tretysis asmuo yra juridinis asmuo, teisme veikiantis per savo

valdymo organus ar valdymo organų atstovus. Taip pat, kai šalis ar tretysis asmuo dėl tam tikrų aplinkybių ir savo savybių negali pats veikti procese savo vardu. Šie asmenys turi pareigą turėti atstovą byloje.Pripažintas neveiksniu, ribotai veiksniu, nezinia kur esančiu.

Savanoriškas – tai šalies arba trečiojo asmens teisė turėti savo atstovą byloje.

Pagal atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindą: Atstovavimas pagal įstatymą Atstovavimas pagal sutartį.

Atstovavimas pagal įstatymą.Šiuo atveju atstovavimo santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas. CPK 54 str. nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti atstovaujamieji, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, kai tam tikriems veiksmams atlikti keliamos papildomos sąlygos. Tad, jeigu įstatymas nenumato kitaip, atstovas pagal įstatymą turi atstovaujamojo procesines teises ir pareigas.Atstovavimu pagal įstatymą siekiama įgyvendinti kito asmens, kuris negali savarankiškai šito padaryti, teisnumą ir veiksnumą. CPK 54 str. numatyta dvigubo atstovavimo galimybė, kai atstovas pagal įstatymą gali įgalioti kitą asmenį atstovauti pagal sutartį.TėvaiGlobėjaiProkuroras

Atstovavimas pagal sutartįŠis atstovavimas yra procesinio atstovavimo pagrindas, nes atstovavimo santykiai atsiranda pavedimo sutarties pagrindu. Atstovavimo pagal sutartį paskirtis – garantuoti atstovaujamajam tinkamą teisinę pagalbą.Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti (CPK 56 str.):1) advokatai;2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose.6) Asociacijos, istaigos, pvz latga7) Asntoliu padejejus jei atstivaujama antstoliams.

- 54 -

3, 4 ir 5 punktų įvardijimą lemia ypatingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimo santykiai, grindžiami arba bendra teise (pareiga), arba giminyste, arba santuoka, arba aktyvesnio silpnesnės proceso šalies (darbuotojo) interesų gynimo poreikiu.

4. Atstovo teisme procesinė padėtis, įgaliojimai ir jų įforminimas. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme.

Atstovavimo teisiniai santykiai CP yra dvejopos prigimties:1. atstovas lyg ir pakeičia atstovaujamąjį procese;2. atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir šitaip padeda jam tinkamai dalyvauti CP-e.

Atstovavimo teisinis santykis nėra vienalytis ir apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovo ir atstovaujamojo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo

aspektas).Visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia būtent jam(jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų). Svarbus CPK 51str., kuriame nustatyta taisyklė, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikoma tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

Atstovo procesinei padėčiai nemažą reikšmę turi atstovo įgaliojimų apimtis. Įgaliojimų apimtis ir jų išraiškos pobūdis priklauso nuo atstovavimo rūšies. Esant atstovavimui pagal įstatymą atstovo įgaliojimų apimtį nustato įstatymas. Atstovo pagal sutartį įgaliojimų apimtis nurodoma įgaliojime. CPK 59str. 1dalyje sakoma, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. To paties straipsnio 2dalyje nurodytos įstatymų numatytos išimtys: atstovo įgaliojimai pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perduoti įgaliojimus kitam asmeniui, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą atnaujinti procesą turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Tad padėtis dėl įgaliojimų apimties yra dvejopa:

1. pats įstatymas nurodo tam tikrus procesinius veiksmus, kuriuos būtina atskirai aptarti įgaliojime norint, kad atstovas turėtų teisę juos atlikti;

2. pats įgaliotojas turi teisę įgaliojime nurodyti procesinius veiksmus, kurių atstovas neturi teisės atlikti.

ATSTOVO ĮGALIOJIJŲ ĮFORMINIMO TVARKA. Esant atstovavimui pagal įstatymą atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas visada yra įstatymas, šiuo atveju šių santykių atsiradimas iš esmės nepriklauso nuo šalių valios. Įstatymas nustato ir atstovo pagal įstatymą įgaliojimų apimtį. Todėl norint įrodyti savo, kaip atstovo pagal įstatymą, procesines teises, būtina pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius įgaliojimus (pvz., vaiko gimimo liudijimą, teismo nutartį skirti asmenį globėju ir pan.) ( CPK 52str). Kai atstovaujama pagal sutartį, atstovo įgaliojimų atsiradimo pagrindas yra arba pavedimo, arba darbo sutartis (kai JA atstovauja jo darbuotojas) ir remiantis ja atstovui išduodamas įgaliojimas.

Pagal CPK 57str. 3dalį advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai ir jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta rašytine sutartimi. Atskiri įgaliojimo šiuo atveju nereikia. Vadovaujantis CPK 57str. 2dalimi, kai atstovauti byloje vienas FA įgalioja kitą FA (ne advokatą), įgaliojimai visais atvejais turi būti įforminti notaro patvirtintame (arba notaro patvirtintam prilygintame) įgaliojime. Ši nuostata taikoma nedažnai. Jeigu procese atstovaujama JA, įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Kai JA atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, laikomasi bendros tvarkos, t. y. pakanka pateikti sutartį.

Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme Tai reglamentuoja CPK 60str.

1. Teisėjai, išskyrus atvejus, kai yra atstovai pagal įstatymą;2. Prokurorai, išskyrus, kai jie atstovai pagal įst. Arba dalyvauja byloje kaip prokuratūros įgaliotiniai;3. Asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba4. Asmenys, kurių tokia teisė ribojama įst.

- 55 -

5. Advokato teisinė padėtis civiliniame procese. Privalomas advokato dalyvavimas.

Dažniausiai civilinėse bylose šalims atstovauja advokatai, t.y. asmenys, kuriems atstovauti civilinėse bylose ir teikti teisinę pagalbą yra profesinė veikla. Advokato padėtis yra specifinė; ji reguliuojama ne tik Advokatūros įstatymo bet ir profesinės etikos taisyklių. Taisyklių nesilaikymas yra pagrindas taikyti advokatui drausminę atsakomybę.Specifinę advokato padėtį apsprendžia:

1) profesinė veikla, t.y. advokatas yra profesionalas, kuriam taikomi tam tikri reikalavimai iša) profesinio elgesio taisyklių;b) įstatymų ir kitų teisės norminių aktų.

2) norint tapti advokatu reikia išpildyti keletą specifinių reikalavimų:a) išsimokslinimas: teisės magistro arba bakalauro laipsnis, arba teisininko

kvalifikacijos universitetinis išsilavinimas;b) egzamino išlaikymas;c) teisinio darbo stažas: reikia atidirbti 5 m. prokuroru, tardytoju, teisėju arba kuo nors

iš Vyr. patvirtinto sąrašo.d) nepriekaištinga reputacija.

3) advokatas privalo rūpintis savo profesine kvalifikaciją ir ją nuolat kelti.4) specifinė advokato atsakomybė: verstis advokato praktika galima tik apsidraudus (min. 50 000 lt).

Advokatas atsako ir už savo neteisėtus veiksmus ir už jo kontroliuojamų asmenų (samdyti darbuotojai, padėjėjai) padarytą žalą.Civiliniame procese advokato statusas yra dvilypis: 1.advokatas yra savo kliento patikėtinis ir atstovas, todėl privalo būti visiškai atsidavęs jo reikalui; 2.advokatas civiliniame procese veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis.Advokato teisinę padėtį CP-e reikia analizuoti trimis aspektais:advokato santykiai su klientu;advokato santykiai su teismu;advokato santykiai su kitais advokatais.Advokato santykiai su klientuAdvokato pareigos yra:

1) užtikrinti abipusį pasitikėjimą, jis turi veikti išimtinai kliento interesais. Tai yra fiduciariniai santykiai. Kadangi advokatas yra sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis, jis negali veikti priešingai teisingumo ir teisėtinumo reikalavimams. Advokatas privalo laikytis įstatymų ir profesinės etikos taisyklių. Atsidavimas klientui ir jo interesų gynimas turi būti proto ribose.

2) advokatas turi vengti interesų konflikto: advokatui draudžiama atstovauti klientui, kai kyla kliento ir jo asmeninių interesų ir kai kurių kitų asmenų interesų konfliktas. Pvz. advokatas negali atstovauti byloje prieš tėvus, sutuoktinį, vaikus, brolius ir t.t. Kai yra interesų konfliktas advokatas arba iš viso nesudaro sutarties, o jeigu konfliktas paaiškėja vėliau turi pranešti apie tai klientui.

3) advokatas privalo užtikrinti konfidencialumą, jis negali atskleisti tos informacijos, kurią gavo iš kliento.

4) advokatas privalo informuoti klientą apie bylos eigą, operatyviai informuoti jį apie kiekvieną procesinį veiksmą.

5) advokatas neturi teisės atsisakyti atstovauti asmeniui be rimto pagrindo. Atsisakydamas atstovauti kai jau yra sutartis, jis turi tai padaryti su mažiausiai įmanomais nuostoliais klientui ir taip, kad jis galėtų spėti susirasti kitą advokatą. Dar pasirašydamas sutartį advokatas turi pasverti ar jo kvalifikacija leis jam tinkamai atstovauti klientui.

6) advokatas turi informuoti klientą apie savo kvalifikaciją, civilinės atsakomybės draudimo dydį apie honoraro dydį ir jo apskaičiavimo būdą. Jis negali susitarti su klientu,, kad honoraro dydis priklausys nuo bylos baigties ar nuo išieškotos sumos. (Ši taisyklė galioja visoje Europoje, išimčių yra Anglijoje)

7) advokatas privalo nedelsdamas perduoti klientui viską, ką gavo vykdydamas kliento pavedimą. Jis neturi teisės laikyti gautus pinigus savo sąskaitoje, jis turi turėti kitą sąskaitą ar laikyti pinigus notaro depozite. Šių pinigų jis negali panaudoti netgi tam, kad susimokėtų sau honorarą. Advokatas neturi teisės sudaryti sandorių dėl kliento turto ar dalyvauti varžytinėse dėl kliento turto.Advokato santykiai su teismu

1. advokatas privalo laikytis CP teisės normų nustatytų reikalavimų nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas.2. advokatas privalo sąžiningai vesti savo kliento bylą. Pvz., draudžiama pateikti dokumentus ar kitus įrodymus

teismui, prieš tai neinformavus ir nesupažindinus su jais kitos šalies advokato.3. advokatas neturi teisės klaidinti teismo ir trukdyti jam tirti bylos aplinkybes. Pvz., advokatas neturi teisės

remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Prof. etikos taisykles draudžia pateikti teismui rašytinius įrodymus, kurių teisėtumu ar turinio teisingumu advokatas pats abejoja. Advokatas turi elgtis mandagiai ir taktiškai. Teisminiame nagrinėjime advokatas, pastebėjęs įstatymų pažeidimus privalo informuoti apie tai teismą, kad jie būtų ištaisyti. Draudžiama tokius pažeidimus nutylėti ir pranešti apie juos tik

- 56 -

apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje. Advokatui teisme draudžiama ginčytis su pirmininkaujančiu ar kitais bylos dalyviais. Prieštarauti pirmininkaujančio veiksmams advokatas gali tik pagal CPK 170 str.

Atvejai, kai advokatas veikia priešingai teisei (pažeidinėja prof. etikos taisykles):1. įžeidinėja teisėją;2. nevykdo teisėjo teisėtų nurodymų;3. meluoja, pvz., vilkina procesą;4. neinformavęs priešingos šalies susitinka su teisėju ar bando susitikti. Susitikti su teisėju nėra draudžiama, bet

draudžiama tai daryti slapta nuo kitos šalies.5. viešai komentuoja bylą, kuri dar nėra išnagrinėta.

Advokato santykiai su kitais advokataisAdvokatūra yra profesinis susivienijimas. Jis turi užtikrinti, kad visi laikytųsi prof. etikos taisyklių reikalavimų.Bendraujant su kitais advokatais kiekvienam advokatui yra nustatyti tam tikri elgesio kriterijai:

1. advokatas su savo kolegomis privalo elgtis sąžiningai. Savo klientų interesais nereikalingiems ginčams ir bylinėjimuisi išvengti advokatams būtina kooperuotis.

2. prof. etikos taisyklės nustato kiekvieno advokato pareigą vykdyti savo profesinės organizacijos nutarimus ir laikytis etikos taisyklių. Jei advokatas mato, kad kolega pažeidinėja taisykles privalo atkreipti į tai jo dėmesį ir pranešti apie tai kontoros seniūnui, o jeigu taisyklės pažeidinėjamos šiurkščiai – Lietuvos advokatų tarybai.

3. Taisyklės nustato, kad advokatas privalo pranešti kolegai ketinąs perimti jo vestą bylą. Sutikti vesti bylą jis gali tik tada, kai visiškai išsiaiškina bylos atsisakymo priežastis (negalioja, kai reikia pakeisti susirgusį kolegą). Jeigu klientas prašo, kad bylą vestų keli advokatai, kiekvienas jų turi sutikti.

4. advokatas turi rūpintis savo padėjėjų kvalifikacija ir tinkamu pareigų vykdymu.5. advokatas privalo nuolat rūpintis savo kvalifikacija ir nuolat ją kelti.

Dėl profesijos specifikos advokatui keliami didesni reikalavimai. Už netinkamą pareigų vykdymą jis gali būti traukiamas baudžiamojon, civilinėn ir drausminėn atsakomybėn.Iš konspektų:Advokatų kooperavimasis pasireiškia:

1. pasitelkiant kitus advokatus, jei advokatas mato, kad byla sudėtinga. Tokiais atvejais jis turi atsiklausti kliento ar šis sutinka;

2. perimant bylas iš kolegų;3. derinant bylos nagrinėjimo laiką ir iš anksto pranešant kitai šaliai, jei jis negalės atvykti;

Be to advokatas turi:4. rūpintis advokatų padėjėjų kvalifikacija ir darbo kokybe;5. kelti savo kvalifikaciją .

Būtinas advokato dalyvavimas.(šiuo kl.medžiagos niekur neradau, CK ir CPK taip pat apie tai detaliai nieko nekalbama)CPK 51str.3d.teigiama: Šio Kodekso bei CK nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą.CK 2.115 straipsnis. Priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo turinys1. Šio kodekso 2.116 straipsnyje išvardyti juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami, kad juridinio asmens akcijos (dalys, pajai), priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. 2. Ieškinio pareiškimas dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. Teismas privalo pranešti juridiniam asmeniui, kurio akcijos (dalys, pajai) turėtų būti priverstinai parduodamos, apie ieškinio padavimą ir sprendimus.3. Šalys dėl šių bylų gali bylinėtis tik privalomai dalyvaujant advokatui.2.126 straipsnis. Pareiškimo padavimas3. Rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas pareiškėjui būtinas teismui nagrinėjant bylą dėl veiklos tyrimo. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei dėl veiklos tyrimo kreipiasi prokuroras, gindamas viešą interesą.

6. Kuratorius civiliniame procese.

Kaip papildoma asmenų procesinių teisių apsaugos garantija yra CPK 129 str. suteikta procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui galimybė. Šis būdas veiksmingas tuo, kad kuratorius yra realus fizinis asmuo, gaunantis visą procesinę informaciją ir turintis visas atsakovo teises, taigi ir galintis iš tikrųjų ginti atstovaujamo asmens interesus.

Kuratoriusatstovaujamuoju jo nesieja jokios materialiosios subjektinės teisės ir pareigos.

CPK 39 str.:1. Šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Kuratoriumi gali

- 57 -

būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Teismo nutartis paskirti kuratorių gali būti priimama rašytinio proceso tvarka. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą. Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas.2. Apie kuratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas šaliai, neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, teismas viešai paskelbia teisme (nutartis apie kuratoriaus paskyrimą pakabinama teismo skelbimų lentoje) bei suinteresuotos šalies lėšomis viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos.3. Kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto.4. Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams.

Taigi, yra dvi sąlygos, būtinos skiriant byloje kuratorių:

1. asmens gyvenamoji ar darbo vieta yra nežinoma arba jis neturi atstovaujančio organo;2. tokiam asmeniui reikia skubiai įteikti procesinį dokumentą, lemiantį būtinumą ginti jo teises.

Kuratoriui skirti būtinos abi šios sąlygos. Į bylą nagrinėjantį teismą su atitinkamu prašymu turėtų būti kreipiamasi raštu. Teismo posėdyje pareikštą tokį prašymą teismas jame gali ir išnagrinėti, ypač kai žinoma kuratoriaus kandidatūra ir turimas jo sutikimas. Kitais atvejais šis prašymas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant šalių į teismo posėdį ir joms nedalyvaujant. Sustabdžius bylą dėl to, kad šalis netenka veiksnumo ir neturi atsakovo pagal įstatymą, skyrus jai kuratorių bylos sustabdymo pagrindas išnyksta ir bylą būtina atnaujinti.

Kuratoriumi gali būti skiriamas ir advokatas (jei jis nėra suinteresuotos šalies atstovas). Paprastai pirmumas pasirenkant kuratorių byloje gali būti teikiamas šalies giminaičiams ar kt. asmenims, kurie yra suinteresuoti kuo veiksmingesne jos teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Skirti kuratorių yra teismo prerogatyva, todėl teismo nesaisto ieškovo siūlymas skirti kuratoriumi konkretų asmenį.

129 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui

1. Jeigu šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, taip pat šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo, turi būti įteiktas ieškinio nuorašas arba kiti procesiniai dokumentai, sukeliantys būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaiškėjimo arba atstovo įstojimo į procesą, minėti dokumentai gali būti įteikiami kuratoriui, kurį paskiria bylą nagrinėjantis teismas suinteresuotos šalies prašymu.2. Teismas paskiria kuratorių, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos arba jei šalis neturi jai atstovaujančio organo. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.3. Procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.

Siekiant išvengti piktnaudžiavimų kuratoriaus institutu, CPK 131 str. numatyta:

1. Jeigu paaiškėja, kad prašymas paskirti kuratorių arba įteikti procesinius dokumentus viešai paskelbiant buvo nepagrįstas, teismas nutartimi nustato įprastinį procesinio dokumento įteikimo būdą, o jei yra būtinybė, nutartimi atnaujina bylos nagrinėjimą nuo kuratoriaus paskyrimo arba dokumentų įteikimo viešai paskelbiant momento.2. Šaliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padarė įtaką, kad nepagrįstai būtų paskirtas kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

Literatūra:1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d.

įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu

Nr.VIII-1864 (Žin., 2000, Nr.74-2262).3. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (Žin., 1998, Nr.64-1840).4. Advokatų profesinės etikos kodeksas.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. V., Mintis, 1980.6. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia,

2003.7. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.

- 58 -

8. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės. V., Justitia, 2002.

9. Treušnikov M. Graždanskij process. Moskva, 2000.10.Chalatov S.A. Predstavitelstvo v graždanskom i arbitražnom procesie. Moskva,

2002.11.Šerstiuk V. M. Sudebnoje predstavitelstvo po graždanskim dielam. Moskva, 1984.

Teismų praktika:

1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-144.htm .2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-1457.htm .3. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-646.htm .4. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-353.htm .5. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-766.htm .

- 59 -

9 tema. Civilinių bylų priskyrimas teismams ir teismingumas

Pirmiausia nustatome rusini teisminguma (apyl ar apyg)

1. Civilinių bylų priskyrimo teismams samprata ir principai.

Subj. teises ir interesus gina ne tik teismas, bet ir kt. institucijos. Kilus ginčui svarbu tiksliai nustatyti, kokia institucija turi nagrinėti ginčą. Čia padeda priskirtinumo institutas. Civ. bylų priskyrimas teismams- tai teisės normų visuma, nustatančių įvairių jurisdikcinių organų kompetenciją nagrinėti ir spręsti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus. Tai bylų priskyrimas teismo kompetencijai.Tą apibrėžia CPK 22str.-„.. teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka bei prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimo priėmimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.“Kompetencija ir priskirtinumas — netapačios sampratos. Kompetencija yra tam tikros institucijos teisių ir pareigų visuma. Priskirtinumas — tik dalis kompetencijos, tai jurisdikcinė veikla. Bylos priskirtinumui išsiaiškinti reikia nustatyti instituciją, turinčią teisę ją nagrinėti. Priskirtinumas skirstomas: *pagal tai, kiek institucijų - viena ar daugiau, turi teisę nagrinėti konkrečią bylą:

1) į vienetinį, kartais dar vadinamas išimtiniu ar imperatyviuoju (nagrinėti konkretų ginčą yra tik vienos institucijos, pavyzdžiui, teismo, kompetencija. Įstatyme įtvirtinto konkretaus ginčo priskirtinumo negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei kitos institucijos)

2) į dauginį ( nagrinėti ginčą yra dviejų ar daugiau institucijų kompetencija.). Dauginis priskirtinumas gali būti skirstomas į :2.1) alternatyvųjį (suinteresuotas asmuo turi galimybę pasirinkti instituciją, į kurią norėtų kreiptis- teismą ar

arbitražą)2.2) sąlyginį (gali kreiptis asmuo, jei laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Išankstinė ginčo

nagrinėjimo tvarka gali būti įvairi. Vienais atvejais šalys prieš kreipdamosi į teismą turi pamėginti išspręsti kilusį ginčą tiesiogiai, vadinamąja pretenzijų pareiškimo tvarka, kitais atvejais prieš kreipdamasis į teismą, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją ).

2.3) sutartinį (kai šalys tarpusavio susitarimu pasirenka jų ginčą nagrinėsiančią instituciją, dažniausiai arbitražą. Sutartinis priskirtinumas negalimas, jeigu įstatymas nustato imperatyvųjį priskirtinumą).

Civilinių bylų priskirtinumas teismams yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Kai ginčas nepriklauso spręsti teismui, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą. Asmens, kuris kreipiasi dėl nepriklausančio teismo kompetencijai ginčo, pareiškimą teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas pats sprendžia ar byla priklauso jo kompetencijai.

2. Bylos, nagrinėtinos teisme. Teismo ir kitų ginčus dėl teisės sprendžiančių institucijų kompetencijos atribojimas.

Teismas veikia neperžengdamas Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytų ribų. Be įstatymo teismo galias riboja valstybės teritorija, jos piliečiai ir teismo teritorinės veiklos ribos. Teismo kompetencija taip pat gali būti ribojama tam tikra valstybės teritorijos dalimi, pvz., apylinkės, apygardos teismų veiklos teritoriją nustato įstatymas. (Teismų įst. 10,11 str.)

Teismo veikla, susijusi su bylų nagrinėjimu, vadinama jurisdikcine veikla. Teismo teisių, kuriomis remdamasis jis vykdo jam įstatymo skirtas funkcijas, visumą priimta vadinti teismo kompetencija.

Pagal vykdomų funkcijų prigimtį skiriama jurisdikcinė teismo kompetencija (teismo teisės, susijusios su bylų nagrinėjimu) ir nejurisdikcinė teismo kompetencija (teismo teisės ir įgaliojimai, susiję su administracinio pobūdžio funkcijų vykdymu).

Žinybingumas

Liaudiškai tariant žinybingumas atsako į klausimą kas nagrinės ginčą: teismas ar kokia nors kita institucija (arbitražas, ginčų komisija ir t.t.).

Subjektines teises ir interesus gina ne tik teismas, bet ir kitos institucijos. Todėl, kilus ginčui labai svarbu tiksliai nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinėti ginčą, t.y. kieno jurisdikcijos jis yra. Atsakyti į šį klausimą padeda žinybingumo institutas. Žinybingumas nusakomas kaip teisės normų, nustatančių įvairių jurisdikcinių organų kompetenciją nagrinėti ir spręsti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, visuma.

- 60 -

Kompetencija ir žinybingumas nėra tapačios sampratos. Kompetencija yra tam tikros institucijos teisių ir pareigų visuma, o žinybingumas tai tik dalis kompetencijos, būtent tas jos aspektas, kuris susijęs su ginčų dėl teisės nagrinėjimu, t.y. su jurisdikcine veikla. Bylos žinybingumui nustatyti reikia nustatyti instituciją, turinčią teisę ją nagrinėti. Civilinių bylų žinybingumas – tai bylos visumos priskyrimas teismo kompetencijai.

Pagal tai kiek institucijų turi teisę nagrinėti konkrečią bylą žinybingumas skirstomas į vienetinį ir dauginį.1. Vienetinis žinybingumas reiškia, kad konkretus ginčas gali būti nagrinėjamas tik vienoje institucijoje, t.y.

yra tos institucijos kompetencija. Ši žinybingumo rūšis dar vadinama išimtiniu arba imperatyvioju žinybingumu, nes įstatymai įtvirtinto konkretaus ginčo žinybingumo negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei kitos institucijos.

2. Dauginis žinybingumas – ginčo nagrinėjimas yra dviejų ar daugiau institucijų kompetencija. Jis skirstomas į: alternatyvųjį, sąlyginį ir sutartinį.

a) Alternatyvusis. Suinteresuotas asmuo turi galimybę pasirinkti instituciją, į kurią jis norėtų kreiptis. Pasinaudojus galimybe kreiptis į vieną iš kelių galimų institucijų prarandama teisė kreiptis į kitas.

b) Sąlyginis. Galimybė kreiptis į instituciją, kuriai ginčas yra žinybingas, atsiranda tik, jeigu suinteresuotas asmuo laikėsi įstatyme nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Būna labai įvairiai: 1) prieš kreipiantis į teismą reikia pabandyti išspręsti ginčą patiems pretenzijos pareiškimo tvarka (pvz., klientų ginčai su ryšių organizacijomis); 2) prieš kreipiantis į teismą reikia mėginti spręsti ginčą neteisminėje institucijoje,pvz., kreiptis į aukštesnio pavaldumo administracinę instituciją arba pareigūną (pvz., muitinės kodeksas nustato, kad asmenų skundai dėl muitinės veiksmų paduodami teritorinei muitinei, o jos veiksmai skundžiami muitinės departamentui, pastarojo sprendimą galima skųsti teismui).

c) Sutartinis žinybingumas. Šalys tarpusavio susitarimu pasirenka jų ginčą nagrinėsiančią instituciją. Paprastai sutartinis žinybingumas taikomas perduodant ginčus spręsti arbitražui (CPK 28 str.). Tačiau sutartinis žinybingumas negalimas, jeigu įstatymas nustato imperatyvųjį žinybingumą, pvz., draudžiama šalių susitarimu perduoti nagrinėti arbitražui ginčus, kylančius iš darbo, šeimos, konstitucinių, administracinių, bankroto, nesąžiningos konkurencijos ir kt. teisinių santykių. (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.).

Pagal CPK 26 str. teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, finansų, bankroto teisinių santykių ir bylos, kylančios iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės žinybingumą teismui, o tai reiškia, kad visi ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. Tai visiškai atitinka Konstitucijos 30 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatas. Tačiau tai nereiškia, kad žinybingumo institutas prarado savo prasmę, kadangi yra išimčių: pvz., Krašto apsaugos tarnybos įst. nustato, kad kai kurie ginčai nežinybingi teismui (dėl karinio laipsnio suteikimon ar epriėmimo į profesionalią tarnybą). Taip pat teismui nežinybingi ginčai dėl: iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyv. patalpų, santuokos nutraukimo, kai kreipiasi vyras be žmonos sutikimo, o ji (žmona) nėščia ar yra mažas (iki 1 m.) vaikas; tėvystės nustatymo, jei gimimo liudijime yra įrašytas konkretus asmuo; laiku nesumokėtų SODROS mokesčių; pilietybės nustatymo ir t.t. Yra 16 punktų iš įvairių įstatymų. Mikelėno nuomone šios išimtys ne visada pagrįstos.

Žinybingumas yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Kai ginčas teismui nežinybingas, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą. Besikreipiančio dėl nežinybingo ginčo asmens pareiškimą teismas atsisako priimti (CPK. 150 str. 1 p.), o kai esant ginčą nežinybingą paaiškėja jau iškėlus bylą, ji nutraukiama (CPK 243 str.). Ginčo žinybingumą nustato pats teismas ex officio. Bet teismas negali elgtis prieš įstatymą ir priimti nežinybingą ginčą. Tačiau jis gali, tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 30 str., priimti ginčą, jo nenagrinėti ir kreiptis į Konstitucinį teismą (Konstitucijos 110 str. nustatyta tvarka) dėl įstatymo, nustatančio, kad ginčas teismui nežinybingas, atitikimo Konstitucijai. (Kada mūsų teismai ką nors tokio darys neaišku).

Problemas, kai įstatymas neaiškus ar yra teisės normų, reguliuojančių civilinių bylų žinybingumą, prieštaravimų, gali išspręsti pats teismas, remdamasis CPK 29 str. Jame įtvirtintas teisminio žinybingumo pirmenybės principas: kilus abejonei dėl ginčo žinybingumo ar esant galiojančių įstatymų, kurie reguliuoja žinybingumą, kolizijai, ginčas laikomas žinybingu teismui. Sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių vieni žinybingi teismui o kiti – ne, visi reikalavimai nagrinėjami teisme.

Daugelis išimčių iš žinybingumo nesiderina su Konstitucija ir Žmogaus teisių konvencija todėl juos reikėtų naikinti, nes kitaip gali Lietuvėlė brangiai mokėti.

Be ginčo bylų, teismas nagrinėja ir ne ginčo bylas. Šių bylų žinybingumas nustatomas remiantis priešinga nei ginčo bylos taisykle – pagal sąrašo principą: teismui žinybingos tik tos ne ginčo bylos, kurios išvardintos CPK 270 str.

Atskirai paminėtinas specifinis žinybingumo įgyvendinimo būdas. Žinybingumas gali būti ir ginimosi nuo ieškinio

priemonė. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, gali pareikšti, kad ginčas teismui nežinybingas, ir reikalauti bylą

nutraukti. Šiuo atveju teismas turėtų patikrinti atsakovo argumentus ir nuspręsti ar ginčas žinybingas teismui.

3. Teismų kompetencijos sąvoka ir rūšys.

Teismas, kaip bet kuri institucija, veikia neperžengdamas Konstitucijos ir kitų įst. nustatytų ribų (Konstitucijos 5 str.). be įstatymo, teismo galias riboja v – bės teritorija, jos piliečiai ir teismo teritorinės veiklos ribos. Pvz., teismo galia negali peržengti v – bės teritorijos ribų. Kad kiekvienos v – bės teismas galėtų nagrinėti bylas, kuriose dalyvauja užsienio asmenys, reikia tarptautinių v – bių susitarimų. Teismo kompetencija gali būti ribojama ir tam tikra v – bės

- 61 -

teritorijos dalimi. Pagrindinė teismo f – ja yra spręsti ginčus dėl teisės, t.y. nagrinėti administracines, baudžiamąsias, civilines bylas. Teismo veikla, susijusi su bylų nagrinėjimu, vadinama jurisdikcine. Teismas vykdo ir kitas, ne jurisdikcines f – jas: kai kuriose v – bėse tvarko nekilnojamojo turto registrą, skiria arbitrus, taiko paveldimo turto apsaugos priemones, skiria globėjus, tvirtina testamentus ir t.t. taigi plačiuoju požiūriu teismas vykdo ir jurisdikcinę, ir ne jurisdikcinę f – jas. Joms vykdyti teismui suteikta atisitinkamos teisės ir įgaliojimai. Teismo kompetencija – teismo teisių, kuriomis remdamasis jis vykdo jam įstatymo skirtas f – jas, visuma.Kompetencijos rūšys:

Pagal vykdomų f – jų prigimtį: o jurisdikcinė (teismo teisės, susijusios su bylų nagrinėjimu; šią kompetenciją reglamentuoja

priskirtinumo ir teismingumo institutai);o ne jurisdikcinė (teismo teisės ir įgaliojimai, susiję su administracinio pobūdžio f – jų vykdymu).

LR Teismų įst. išskiriamos kompetencijos rūšys (12 str. 2, 3, 4, 5 dalys):o bendrosios kompetencijos teismai;o specializuoti teismai.

Bendrosios kompetencijos teismai . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.Specializuoti teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai.

4. Teismų sistema ir kompetencijos paskirstymas tarp atskirų jos grandžių.

Nustačius, kad ginčas priklauso teismų kompetencijai, t.y. išsprendus ginčo dėl teisės priskirtinumo klausimą, reikia išsiaiškinti, koks konkretus teismas jį nagrinės. Kiekvienoje valstybėje veikia tam tikra teismų sistema. LR Konstitucijos 111 straipsnis nurodo, kad Lietuvos teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Be to, 1999 m. sausio 14 d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymu Lietuvoje buvo įkurta specializuotų – administracinių teismų- sistema (pradėjo veikti 1999 m. gegužės 1 d.). Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas. Iki 1998 m. Lietuvoje taip pat veikė specializuotas Ūkinis teismas (likviduotas 1998 m. kovo 3 d. įstatymu.).

PRISKYRIMAS

Siekiant sužinoti, koks teismas kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą, pirmiausiai reikia nustatyti, kurios teismų sistemos – administracinių ar bendrosios kompetencijos – teismuose turi būti nagrinėjama konkreti byla. Nustačius, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teismuose, reikia išspręsti kitą klausimą – kurios grandies bendrosios kompetencijos teismas, t.y. apylinkės ar apygardos, turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Kadangi pagal galiojančius įstatymus nei Aukščiausias Teismas, nei Apeliacinis teismas bylų kaip pirmosios instancijos teismai nenagrinėja, tenka atriboti tik apylinkės ir apygardos teismų kompetenciją. Nustačius teismų sistemos grandį, iš kelių tos grandies teismų lieka išrinkti konkretų teismą, kompetentingą nagrinėti konkrečią bylą. Pvz., nustačius, kad byla nagrinėtina apylinkės teisme, būtina nustatyti, koks konkretus apylinkės teismas iš 54 veikiančiųjų turi tokią teisę. Esant instancinei teismų sistemai, byla gali būti nagrinėjama ne tik pirmosios instancijos teisme – galima ir apeliacinė ar kasacinė jos nagrinėjimo tvarka. Pvz., šalis pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, su kuriuo nesutinka, gali apskųsti. Tada reikėtų nustatyti, koks teismas turi teisę nagrinėti bylą apeliacine tvarka.Skundžiant sprendimą kasacine tvarka, reikėtų aiškintis, koks teismas ar teismai vykdo kasacinę funkciją ir kuris iš jų turi teisę nagrinėti atitinkamą bylą. Taigi nustačius, kad ginčas priklauso nagrinėti teismui, konkretus teismas išrenkamas pagal specialias taisykles. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Taisyklių sistema, reguliuojanti bylų paskirstymo teismams tvarką, vadinama teismingumo institutu. Teismingumas, skirtingai nei priskirtinumas, atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų t.y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. Siekiant nustatyti bet kurios bylos teismingumą, reikia išsiaiškinti tris dalykus:

1. teismų sistemos grandį ir teismo rūšį (bendrasis ar specializuotas teismas;2. konkretų tos pačios grandies teismą;3. teismą, vykdantį tam tikrą funkciją, nesusijusią su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, t.y.

konkretų teismą instancijų sistemoje.Atitinkamai skiriamas trijų rūšių teismingumas:- rūšinis (dalykinis);

- 62 -

- teritorinis;- funkcinis.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą.Kai iškėlus bylą nustatoma, kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti bylą atsižvelgdamas į teismingumą, t.y. teismui, kuriam ji teisminga. Teismo, kuris išnagrinėja bylą pažeisdamas rūšinio ar išimtinio teritorinio teismingumo taisykles, sprendimas privalo būti besąlygiškai naikinamas apeliacine tvarka. Daugumoje užsienio valstybių teismingumo taisyklių laikymąsi teismas kontroliuoja ex officio. Tačiau kai kuriose iš jų teismas ex officio bylos teismingumo netikrina, o įrodyti, kad byla teismui teisminga arba atvirkščiai, - jam neteisminga, privalo šalys.CPK 25 str. Civilinių bylų teismingumasCivilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismai, šio Kodekso nustatyta tvarka.26 str. Civilinių bylų rūšinis teismingumas1.Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 str. 2. Jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administracinės teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą.27 str. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismamsApygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:1. kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl

turto perdalijimo;2. dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;3. dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;4. dėl bankroto ir restruktūrizavimo;5. pagal banko administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;6. kurių viena šalis yra užsienio valstybė;7. pagal ieškinius dėl priverstinio abiejų (dalių, pajų) pardavimo;8. pagal ieškinius dėl pirminio asmens veiklos tyrimo;9. kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios institucijos teismas nagrinėja apygardos teismas.28 str. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismuiTik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas:1. dėl ginčų, numatytų LR patentų įstatyme;2. dėl ginčų, numatytų LR prekių ženklų įst.;3. dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti LR pilietį, gyvenantį LR arba užsienio

valstybėje;4. kitas civilines bylas, kurios pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik

Vilniaus apygardos teismas.

5. Civilinių bylų teismingumo samprata ir rūšys.

Išsprendus klausimą dėl bylos priskirtinumo, reikia išsiaiškinti, koks konkretus teismas ją nagrinės. Tai padaroma pagal tam tikras taisykles. Teismingumas- teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams. Teismingumo institutas- taisyklių visuma, reguliuojanti bylų paskirstymo teismams tvarką. Teismingumas paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. CPK apie teismingumą- IV skyrius (25-36 str.).

Norint nustatyti teismingumą reikia:1. išsiaiškinti teismų sistemos rūšį (t.y. bendrasis ar specializuotas teismas); jei nustatoma, kad byla nagrinėjama

bendrosios kompetencijos teismuose, reikia nustatyti kurios konkrečios grandies teismas ją nagrinės kaip pirmosios instancijos teismas (t.y. apylinkių ar apygardų)

2. tada iš kelių tos grandies teismų reikia išskirti konkretų teismą (t.y. jei apygardų, tai vieną iš 5, jei apylinkių- viena iš 54 teismų)

3. kadangi yra instancinė teismų sistema, tai galimas ir bylos nagrinėjimas apeliacine bei kasacine tvarka. Taigi reikia nustatyti ir teismus, vykdančius šias funkcijas, kai byla išnagrinėta atitinkamam pirmosios instancijos teisme ir yra apskųsta.

Skiriamas 3 rūšių teismingumas: rūšinis (dalykinis), teritorinis, funkcinis. (apie tai plačiau kituose klausimuose).

- 63 -

Jei byla teismui yra neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti nagrinėti pareiškimą (CPK 137 str.2d.2p.). Jei iškėlus bylą nustatoma, kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti bylą nagrinėti teismui, kuriam ji byla teisminga. Teismo, kuris išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio ar išimtinio teritorinio teismingumo taisykles, sprendimas privalo būti besąlygiškai naikinamas apeliacine tvarka (329 str. 2d. 6p.).

Taigi civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

6. Rūšinis (dalykinis) teismingumas.

TEISMINGUMAS – tai teismams priskirtinų bylų paskirstymas bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje

( apylinkės ar apygardos) ir bendrosios kompetencijos sistemų grandies konkrečiam (apylinkės, apygardos) teismui, taip

pat teismo, vykdančio tam tikrą funkciją, nesusijusią su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, t.y. konkretaus

teismo instancinėje teismų sistemoje (apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo), arba teismo vykdančio tam

tikrą specialią funkciją (pripažįstančio ir leidžiančio vykdyti užsienio teismų sprendimus), nustatymas.CPK 329str 2 d 6p – teismo, kuris išnagrinėja bylą pažeisdamas rūšinio ar išimtinio teismingumo taisykles

sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas apeliacine tvarka ir kasacine tvarka (360 str.). RŪŠINIS TEISMINGUMAS

26 str. 1d bendroji rūšinio teismingumo taisyklė: visas bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apylinkės teismai, jeigu įstatyme nenurodyta kitaip.

Rūšinis teismingumas padeda nustatyti koks vientisos teismų sistemos teismas – bendrosios kompetencijos ar specializuotos – turi nagrinėti bylą.Esminiai civilinių bylų teismingumo kriterijai:

1. Ginčo dalykas. Tai yra pagrindinis kriterijus (ieškiniai dėl įmonių bankroto, dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir pan.) todėl rūšinis teismingumas dar vadinamas dalykiniu.

2. Ginčo subjektų teisinė padėtis (ginčo šalys). Jeigu viena iš šalių yra užsienio valstybė, byla teisminga apygardos teismui.

3. Ginčo suma. Bylas, kur turtinio ginčo suma viršija 100 tūkst. litų, nagrinėja apygardos teismas.CPK 27 str. nurodoma kokias bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apygardos teismai pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo kriterijus, kuriuos lemia ir materialiųjų santykių pobūdis. Pateiktas sąrašas nėra baigtinis. CPK 28 str. nurodoma, kai bylas kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.27 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismamsApygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo;2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo;5) pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;6) kurių viena šalis yra užsienio valstybė;7) pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;8) pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.28 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismuiTik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas:1) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

7. Teritorinis teismingumas ir jo rūšys: bendrasis, alternatyvusis, išimtinis, sutartinis, kelių susijusių bylų teismingumas.

Remiantis teritoriniu teismingumu kompetencija paskirstoma tos pačios grandies, pvz.: apylinkės, apygardos, teismams. Teritorinis teismingumas nustatomas iškeliant civilinę bylą, todėl teismas privalo nagrinėti bylą toliau, nors ją iškėlus teritorinis teismingumas pasikeistų, pvz.: iškėlus bylą atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą. Teritorinis teismingumas

- 64 -

nustatomas pagal tam tikrus kriterijus, kurie nėra susiję su bylos rūšimi, pvz.: atsakovo gyvenamąją vietą, daikto buvimo vietą ir pan. Teritorinis teismingumas skirstomas į:

Bendrąjį; Alternatyvųjį; Išimtinį; Sutartinį; Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą.

Bendrojo teritorinio teismingumo atveju ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o jeigu atsakovas yra juridinis asmuo - pagal juridinio asmens organo buveinės vietą (CPK 29 str.). Kai atsakovas yra v-bė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal v-bei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinės vietą.Fiz. asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena; ji paprastai nurodoma asmens tapatumą patvirtinančiuose dokumentuose.Šalys savo susitarimu gali pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. (CPK 32 str.)

Esant alternatyviajam teritoriniam teismingumui, įst. nurodo galimybę nagrinėti byla 2 ar daugiau tos pačios grandies teismų. Šiuo atveju konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 str. 12 d.). Jei ieškovas kreipiasi į vieną iš kelių galimų teismų, ieškovas praranda teisę su tapačiu ieškiniu kreiptis į kt. teismą. Alt. terit. teismingumas nustatomas tokioms byloms, kur ginami ypač reikšmingi ieškovo teisės ir interesai, pvz.: išlaikymo, žalos atlyginimo byloms. Ieškovui suteikiama galimybė pasirinkti tokį teismą, į kurį jam būtų patogiau kreiptis. CPK 30 str. Nustatytas toks altern. teritorinis teismingumas:

ieškinys atsakovui, kurio gyv. vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyv. vietą;

ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvoje gyv. vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą; ieškinys, susijęs su JA filialo veikla, gali būti pareiškimas ir pagal filialo buveinės vietą; ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją

vietą; ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fiz. asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti

pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą; ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyv. vietą arba žalos

padarymo vietą; ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtu nuteisimo, neteisėto suėmimo taikant kardomąją priemonę,

neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėtos admin. nuobaudos – arešto – skyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civ. bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyv. vietą;

ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą ir gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti reiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo arba laivo įregistravimo uosto vietą;

ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas ir pagal sutarties įvykdymo vietą;

ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūp. ar turto admin. gyvenamąją ar buvimo vietą;

ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas ir pagal vartotojo gyv. vietą.Alternatyviojo teritorinio teismingumo atveju šalys taip pat gali savo susitarimu pasirinkti teismą, kuris nagrinės bylą. (CPK 32 str.)

Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, turintį nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 str. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo pareiškiami nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Išimtinį teritorinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu šio teismingumo keisti negali (išskyrus CPK 35 str. Išimtinius atvejus).

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys tarpusavio susitarimu (tik taip jos negali keisti rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo). Šalių susitarimas dėl teritorinio teismingumo turi būti sudarytas raštu ir pateiktas kartu su ieškinio pareiškimu (šį klausimą gali aptarti šalys ir sudaromoje sutartyje). Šalys gali susitarti, kad jų bylą nagrinės konkretus teismas (prorogacinis susitarimas), arba numatyti, jog kai kurie teismai, kuriems byla teisminga, jos negalės nagrinėti (derogacinis susitarimas). Prorogaciniu susitarimu taip pat gali būti pripažįstama situacija, kai ieškovas kreipiasi į teismą pažeisdamas bendrojo teritorinio teismingumo taisykles, tačiau teismas jo pareiškimą priima, o atsakovas neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama tame teisme. Sutartinis teismingumas būdingas tarptautinėms prekybos sutartims.

- 65 -

Nustatant kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą, dažniausiai kurios vienos bylos teismingumas lemia kitų bylų teismingumą. (CPK 33 str.). Pagal teritorinį teismingumą kompetencija paskirstoma ir apylinkių, ir apygardų teismų sistemos viduje. Nustatant, kuris apygardos teismas turi nagrinėti bylą, reikia vadovautis CPK 29-33 str. Vilniaus apygardos teismui bylos priskirtos vadovaujantis išimtinio teismingumo principu.

8. Funkcinis teismingumas.

Remiantis funkciniu teismingumu paskirstoma teismų kompetencija instancijų sistemoje, t.y. nustatoma, koks teismas turi teisę nagrinėti bylas kaip pirmoji, apeliacinė ir kasacinė instancija. Taip pat nustatoma teismo kompetencija, nesusijusi su jurisdikcinė veikla ar susijusi tik iš dalies, pvz., teismų teisė pripažinti užsienio arbitražo sprendimus,.

LR teismų įstatymo 15 ir 16 str. nurodoma, kad civilines bylas kaip pirmoji instancija turi teisę nagrinėti tik apylinkių ir apygardų teismai.

Kaip apeliacinė instancija civ. bylas nagrinėja apygardų teismai ir Apeliacinis teismas. Apygardų teismai yra apylinkės teismų sprendimų ir nutarčių apeliacinė instancija (CPK 301str). Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias kaip pirmoji instancija nagrinėjo apygardų teismai (CPK 301str).

Kasacine tvarka bylas turi teisę nagrinėti tik AT (CPK 340str). Jis taip pat nagrinėja bylas pagal kasacinius skundus dėl arbitražo sprendimų, priimtų pažeidžiant pagrindinius proceso principus, bei užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimus (CPK 809str).

AT, be kasacinės f-jos, atlieka ir vienodos teismų praktikos aiškinant ir taikant teisę formavimo f-ją (CPK 4str).

Kiekvienas teismas savo f-nę kompetenciją privalo patikrinti ex officio (pgl pareigas)

9. Teismingumo taisyklių nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. Civilinės bylos, teismo priimtos savo žinion, perdavimo kitam teismui tvarka. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Kai iškėlus bylą nustatoma, kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti bylą atsižvelgdamas į teismingumą, t. y. teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 str. 2 d. 4 p.)- Teismo, kuris išnagrinėja bylą pažeisdamas rūšinio ar išimtinio teritorinio teismingumo taisykles, sprendimas privalo būti besąlygiškai naikinamas apeliacine tvarka (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).Daugumoje užsienio valstybių teismingumo taisyklių laikymąsi teismas kontroliuoja ex officio. Tačiau kai kuriose iš jų teismas ex ofjicio bylos teismingumo netikrina, o įrodyti, kad byla teismui teisminga arba, atvirkščiai, - jam neteisminga, privalo šalys.

Civilinės bylos, teismo priimtos savo žinion, perdavimo kitam teismui tvarka. Ginčų dėl teismingumo neleistinumasBylą, priimtą savo žinion laikantis teisingumo taisyklių, teismas turi išspręsti iš esmės, nors paskiau ją turėtų nagrinėti kitas teismas (CPK 34 str. L d.). Tačiau kartu CPK. 34 35 straipsniuose numatytos išimtys, kada byla, priimta vieno teismo savo žinion, gali būti perduota kitam teismui. Tai atvejai, kai:1) teismas pripažįsta, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus (CPK 34 str. 2 d. 1 p.);2) atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau buvo nežinoma, prašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui (CPK 34 str. 2 d. 2 p.);3) nušalinto vieno ar kelių teisėjų arba nusišalinusių teisėjų negalima pakeisti kitais tame teisme.(CPK 34 str. 2 d. 3 p.);4) iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja ją buvus priimtą šio teismo žinion pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.);5) byla sustabdoma dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 34 str. 2 d. 5 p.).Dėl bylos perdavimo kitam teismui teismas priima nutartį ir ją byloje dalyvaujantys asmenys gali skųsti apeliacine tvarka, išskyrus atvejus, kai byla perduodama kitam teismui CPK 34 straipsnio antrosios dalies 2-3 ir 5 punktuose numatytais atvejais. Byla siunčiama į kitą teismą, kai įsiteisėja teismo nutartis perduoti bylą. Gautą iš kito teis mo civilinę bylą teismas privalo priimti savo žinion ir išnagrinėti iš esmės. Jokie bendrosios kompetencijos teismų ginčai dėl bylos perda vimo neleidžiami (CPK 36 str. 1 d.) . Tačiau bylą, aukštesnės pakopos teismui pagal CPK 34 straipsnio

- 66 -

antrosios dalies 4 punktą perduotą neteisėtai, aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs šį pažeidimą, savo nutartimi grąžina nagrinėti pagal teismingumą. Jokia aukštesnės pakopos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiamą (CPK 36 str. 1 d.).CPK 35 straipsnis nurodo dar vieną bylos kitam teismui perdavimo galimybę: išimtiniais atvejais (pvz., kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma byloje dalyvaujančių asmenų, byloje dalyvaujantys asmenys išreiškia pagrįsti) abejonių dėl atitinkamo teismo teisėjų nešališkumo ir pan.), byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui, kad būtų išnagrinėta kuo operatyviau ir ekonomiškiau. Vieno apylinkės teismo bylą kitam apylinkės teismui šiuo pagrindu gali perduoti apygardos teismo, kurio teritorijoje yra abu apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus teismo pirmininkas. Jeigu abu apylinkių teismai yra skirtingų apygardų teritorijoje, bylos perdavimo klausimą sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. 2 d.).Pagal CPK 35 straipsnio antrąją dalį, jeigu byla yra labai sudėtinga, apylinkės teismo, nagrinėjančio bylą, prašymu apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinkės teismas, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, turi teisę bylą, priklausančią apylinkės teismo kompetencijai, perduoti nagrinėti apygardos teismui.CPK 35 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad bylą, kai dalyvaujantis asmuo yra teisėjas ir ji priklauso teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai arba kai teisme, turinčiame nagrinėti bylą, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Tačiau šis bylos perdavimo pagrindas netaikomas, kai teisėjas arba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis (sugyventinis) dirba Lietuvos Aukščiausiame Teisme arba Lietuvos apeliaciniame teisme.

10. Teismingumo atribojimo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų klausimai. Teismingumo kolegija.

Teismams žinybingų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Taisyklių sistema, reguliuojanti bylų paskirstymo teismams tvarką, vadinama teismingumo institutu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 150 str. 6 p.). Kai iškėlus bylą nustatoma, kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti bylą atsižvelgdamas į teismingumą. Daugumoje valstybių teismingumo taisyklių laikymąsi teismas kontroliuoja ex officio. Tačiau būna ir taip, kad teismingumą ar neteismingumą turi įrodyti šalys.

Rūšinis teismingumas padeda išspręsti du uždavinius: nustatyti teismų sistemos grandį bei nustatyti bendros kompetencijos ar specializuotas teismas nagrinės bylą. (Šiuo metu yra tik vienas specializuotas teismas – Administracinis).

CPK 135 str. nustato, kad teismams žinybingos civilinės bylos nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus nurodytas 136, 1361 ir 1363 str. Taigi bendra taisyklė – visos civilinės bylos nagrinėjamos apylinkės teismuose, jeigu įstatymas nenumato kitaip.

CPK 1363 str. nustato bylas, teismingas Administraciniam teismui: bylos dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų veiksmais ar neveikimu viešojo valdymo srityje, atlyginimo.

Teismingumo kolegija. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

 Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prašymus ar nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, informuodami apie tai dalyvaujančius byloje asmenis. Prašymą ar nutartį speciali teisėjų kolegija išnagrinėja per 10 dienų nuo prašymo ar nutarties gavimo, nekviesdama į posėdį byloje dalyvaujančių asmenų. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama. Byla per tris dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo išsiunčiama į atitinkamą pirmosios instancijos teismą, kuriam ji teisminga, arba į apeliacinės instancijos teismą, kuriam nutartis dėl teismingumo yra privaloma.

10. Teismingumo atribojimo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų klausimai.

Teismingumo kolegija Administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija atribojama pagal ginčo dėl teisės

pobūdį ir ginčo subjektinės teisės turinį. Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš viešosios teisės

- 67 -

reglamentuojamų santykių. Bendrosios kompetencijos teismai sprendžia ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių.

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų

teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3) turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);

4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;

5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);

6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

8) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

9) rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;10) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;11) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių

viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

12) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

13) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

Sąrašas nebaigtinis.Teismingumo kolegijaIki administracinių teismų sistemos sukūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių

teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Įkūrus specializuotų administracinių teismų sistemą kartais praktikoje gali iškilti klausimas – kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti tam tikrą teisinį konfliktą, juolab kad valstybėje ilgą laiką veikiant tik bendrosios kompetencijos teismų sistemai negalėjo susiformuoti jokie aiškesni teismingumo atribojimo tarp bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų kriterijai. Šiems klausimams spręsti įstatymų leidėjas sukūrė tam tikrą teisinį mechanizmą – specialiąją teisėjų kolegiją (praktikoje neretai vadinamą teismingumo kolegija).

Teismingumo kolegiją sudaro: 2 LAT teisėjai 2 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai

Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl konkrečios bylos teismingumo yra neskundžiama ir privaloma teismui, kurio kompetencijai priskirta konkreti byla.

Literatūra:1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d.

įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 4 d. įstatymu

Nr.IX-926 (Žin., 2002, Nr.64-2569).3. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (Žin., 2002, Nr.17-649).

- 68 -

4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (Žin., 2000, Nr.85-2566).

5. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas.6. Lietuvos Respublikos 1994 m. birželio 15 d. įstatymas Nr.I-497 “Dėl Lietuvos

Aukščiausiojo teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo” (Žin., 1994, Nr.50-932).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. V., Mintis, 1980.8. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia,

2003.9. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.10.Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. V., Justitia, 2002.11.Treušnikov M. Graždanskij process. Moskva, 2000.

Teismų praktika:

1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-677.htm .2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2002/nut2002/3k-3-748.htm .3. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-503.htm .4. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-518.htm .

- 69 -

10 tema. Procesiniai terminai. Teismo nuobaudos

1. Procesiniai terminai, jų samprata ir rūšys.

Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

Procesiniai terminai yra nustatomi tam, kad:1) Būtų įgyvendinti operatyvumo ir ekonomiškumo principai, įtvirtinti CPK 7 str.;2) Dėl didelio bylų skaičiaus būtų tinkamai organizuojamas teisėjo darbas;

Terminų klasifikavimas

I. Pagal tai, kieno jie yra nustatyti:a. Įstatymo nustatyti terminai – tai įstatyme nustatyti terminai tam tikriems veiksmams atlikti (pvz.:

septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti, trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti ir t.t.);

b. Teismo nustatyti terminai – tai teismo nustatyti terminai tam tikriems veiksmams atlikti (CPK str.);Pastaba: įstatyme gali būti numatytas minimalus ar maksimalus terminas, kurio neperžengdamas teismas gali nustatyti terminą tam tikriems veiksmams atlikti.

II. Pagal paskirtį skirstomi į skirtus:a. Teismui tam tikriems veiksmams atlikti;b. Dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti;c. Kitiems asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti;

Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui ir civilinės bylos išnagrinėjimo terminai

Pasirengimas prasideda, kai teismas išsprendžia ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą ir tai turi būti padaryta ne vėliau, kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio įregistravimo teisme, o jeigu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – per tris dienas (CPK 137 str. 3 d.). Taigi įstatymas suteikia teisę teismui pačiam kontroliuoti pasirengimo bylos nagrinėjimui terminus. Įstatyme nustatyta tik per kiek laiko turi būti pasirengta nagrinėti bylą teisme:

1. darbo bylas – ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos;2. daikto valdymo pažeidimų bylas – per trisdešimt dienų;

Iš esmės teismas turi siekti, kad byla būtų išnagrinėt per vieną teismo posėdį. Ši procesinė norma kartu su kitomis užkerta kelią bylų nagrinėjimo vilkinimui. Tačiau įstatymuose gali būti nustatytas kai kurių kategorijų civilinių bylų išnagrinėjimo terminas:

3. darbo bylos – ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai buvo baigta rengtis nagrinėti bylą teisme (CPK 413 str. 3 d.);

4. santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu bylos turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymų priėmimo dienos (CPK 540 str. 2d.);

5. Hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių bylos – per tris dienas nuo prašymo ar pareiškimo gavimo dienos (CPK 545 str.)

Ir kitais atvejais.

Be terminų procesiniams veiksmams atlikti įstatymas nustato ir tam tikrus terminus, kurie prigimties požiūriu panašūs į

ieškinio senaties terminus (pvz.: skundo dėl antstolio veiksmų ir notarinių veiksmų padavimo dešimties dienų terminas

– CPK 512 str.)

2. Procesinių terminų skaičiavimo taisyklės.

- 70 -

Procesiniai terminai ir jų nustatymo taisyklės yra viena iš CPT bendrosios dalies dalykų. Procesinių terminų

skaičiavimas pateikiamas CPK 73 str.:

73 straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas

1. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę

įstatymai, juos nustato teismas.

2. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai

turi įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

3. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis

valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų

nenumatyta ko kita.Taigi procesiniai terminai gali būti apibrėžiami įvairiai:1. tikslia kalendorine data, pvz., nurodoma, kad dokumentus reikia pateikti iki lapkričio 15 d.;2. įvykiu, kuris būtinai turi įvykti, pvz., nurodoma, kad veiksmą galima atlikti iki teismui išeinant į pasitarimo

kambarį;3. tam tikru laiku, pvz., nurodoma, kad byla turi būti išnagrinėta per dešimt dienų.Procesinį veiksmą galima atlikti per visą laiką, kuris nustatytas jam atlikti. Tam tikru laiku (metais, mėnesiais,

savaitėmis ar dienomis) skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Pavyzdžiui, teismo posėdžio protokolą pasirašius lapkričio 10 dieną, trijų dienų terminas, nustatytas su juo susipažinti, prasidės lapkričio 11 dieną.

Jei byloje tam tikri dokumentai yra įteikiami kelis kartus (pvz. šaukimas į teismą), tai visi terminai skaičiuojami nuo pirmojo įteikimo.

Terminų skaičiavimo pasibaigimo sąlygos pateikiamos CPK 74 str.:74 straipsnis. Procesinių terminų pabaiga1. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt

ketvirtą valandą nulis minučių.2. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt

ketvirtą valandą nulis minučių. 3. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuris atitinkamos dienos

neturi, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.4. Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt

ketvirtą valandą nulis minučių.5. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos

diena laikoma po jos einanti darbo diena.6. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos

dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu.

7. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt

ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

3. Procesinio termino sustabdymas, pratęsimas ir atnaujinimas.

CPK 76 str. nustatyta, kad visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas. Bylos sustabdymo pagrindai yra nurodyti CPK 163 – 164 str-se. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau.

CPK 75 str. 1 d. nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Tokiais atvejais byloje dalyvaujančiam asmeniui atsiranda neigiamų padarinių. Termino, nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidžia nuo pareigos atlikimo. Už laiku neatliktą pareigą teismas gali taikyti procesines sankcijas.

Teismas nustatytus terminus, kurie jau pasibaigę, gali pratęsti. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas (CPK 77str. 1d.). Užstatas pereina valstybei, kai asmuo, prašantis pratęsti terminą, neatlieka veiksmų, kuriems atlikti procesinis terminas buvo pratęstas.

Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo apskritai prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą.

- 71 -

Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. T. p. pareiškimas atnaujinti terminą turi atitikti procesiniams dokumentams keliaus reikalavimus. Pareiškimas atnaujinti ar atkurti terminą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, dažniausiai pripažįstama pareiškimą padavusio asmens liga, laikinas išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įvairios stichinės nelaimės, neturėjimas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir panašios aplinkybės. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Įstatymo nustatytus terminus galima tik atnaujinti, o teismo nustatyti terminai gali būti ne tik ataunami, bet ir pratęsiami. Įstatyme yra numatyti atvejai, kiek laiko praėjus negali būti sprendžiama dėl termino atnaujinimo (naikinamieji terminai) – CPK 87 str.;307 str. 3 d.; 345str. 2d.; 368 str. d.

4. Procesinių terminų pažeidimo teisinės pasekmės.

Pasibaigus įst. nustatytam ar teismo paskirtam terminui, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, turinčiam teisę atlikti atitinkamą veiksmą, kyla neigiamų padarinių, t.y. praranda tam tikras teises atlikti tam tikrus veiksmus:

pvz: praleidus 7d terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 335 str.), byloje dalyvaujantis asmuo praranda teisę apskųsti teismo nutartį apeliacine tarka; laiku nesumokėjus žyminio mokesčio, teismas ieškinį grąžina ieškovui ir ieškinys laikomas nepaduotu (CPK 115str 3d,138str)Pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, pagal bendrą taisyklę šalys negali: pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo padidinti ar sumažinti pareikštų reikalavimų pateikti naujų įrodymų, aplinkybių ar argumentų atstovas negali pareikšti priešieškinioProcesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75str 1d). Tačiau jeigu procesinis terminas nustatytas tam tikrai procesiniai pareigai atlikti, termino praleidimas neatleidžia

nuo pareigos atlikimo (CPK 75str 2d).Už laiku neatliktą pareigą teismas gali taikyti sankcijas ar kt.neigiamo pobūdžio procesinio poveikio priemones. Pvz.: fiz. ar jurid. asmenims nustatytu laiku nepateikus rašytinio įrodymo, teismas gali paskirti baudą, tačiau baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti rašytini įrodymą (CPK 199 str. 6d.). Tam tikrais atvejais byloje dalyvaujančiam asmeniui pareigos neatlikimas sukelia nepalankių procesinių

pasekmių ir kartu panaikina ir asmens pareigą.Pvz.: atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, teismas ieškovo prašymu gali priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4d.). Tada atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą išnyksta, nes byloje yra priimtas procesinis sprendimas dėl bylos esmės.

5. Teismo nuobaudos samprata, paskirtis ir rūšys. Teismo baudos. Areštas.

Teismo nuobaudos- tai sankcijos, kurios teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims (DBA), kitiems tiesioginiams proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertėjams) bei kitiems asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su procesu, už procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Baigtinis teismo nuobaudų rūšių sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str. 1 d.:

įspėjimas pašalinimas iš teismo posėdžių salės bauda areštasTeismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi (CPK 103.2). Ši nutartis gali būti 2 rūšių:

žodinė , kuri gali būti įrašoma į teismo posėdžio protokolą (CPK 290.2) rašytinė , atitinkanti 291.1 reikalavimus (priėmimo laikas, vieta, teismo pavadinimas, sudėtis, teismo

posėdžio sekretorius ir t.t.) Teismo nuobaudos gali būti skiriamos pasirengimo bylos nagrinėjimui metu (nepateikiami įrodymai), bylos nagrinėjimo iš esmės metu (neatvykus į teismo posėdį, kai tai yra būtina ir nepateikus svarbių priežasčių), nevykdant teismo sprendimų, nutarčių ( dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo).

- 72 -

Nuobaudos gali būti skiriamos DBA ir kitiems proceso dalyviams. Kai teismo posėdžio tvarką pažeidžia advokatas, teismas ne tik paskiria nuobaudą, bet ir gali informuoti LT Advokatų tarybą, kuri už Advokato profesinės etikos kodekso bei profesinės veiklos pažeidimus gali advokatui iškelti drausmės bylą ( CPK 162.7). Teismo bauda- tai procesinė teisinė sankcija, išreikšta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma. Tai pagrindinė nuobauda, kurią teismai skiria už procesinių pareigų nevykdymą.

6. Teismo nuobaudų skyrimo pagrindai ir tvarka.

Įspėjimas. Skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką. Teismo posėdžio pirmininkas tokį asmenį įspėja teismo vardu (CPK 162 str. 1 d.). Ši teismo nuobauda taikoma tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka asmenų, esančių teismo posėdžių salėje, atžvilgiu I-osios instancijos (pasirengimo bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimo iš esmės ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu), apeliacinės instancijos bei kasaciniame teisme. Neįspėjus asmens negalima jam iš karto skirti baudos (CPK 106 str.) ar pašalinti iš teismo posėdžių salės (CPK 105 str. 1 d.), arba skirti arešto (CPK 108 str.). Kad ir koks būtų pažeidimas, teismas pirmiausia turėtų apsiriboti pažeidėjo įspėjimu ir tik po to taikyti griežtesnes poveikio priemones. Žodinė nutartis dėl įspėjimo paskyrimo įrašoma į teismo posėdžio protokolą, o jeigu protokolas nerašomas, tai įspėjimas skiriamas rašytine teismo nutartimi, kuri turi atitikti CPK 291 str. reikalavimus. Nutartys dėl įspėjimo skyrimo yra neskundžiamos ir įsiteisėja nuo jų priėmimo. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės. Skiriamas asmenims, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu pažeidžiantiems teismo posėdžio tvarką, jeigu šiems asmenims prieš tai buvo skirtas įspėjimas. Nutartis pašalinti asmenį iš teismo posėdžių salės yra užrašoma teismo posėdžio protokole, o jei protokolas nerašomas, priimama rašytinė teismo nutartis, kuri turi atitikti CPK 291 str. reikalavimus.Šios teismo nuobaudos taikymas priklauso nuo to, ar CP-o tvarka baudžiamas asmuo yra dalyvaujantis byloje asmuo (toliau – DBA), ar kitas proceso dalyvis. Jeigu posėdžio pirmininko nurodymų neklauso DBA, tai teismo nutartimi jis gali būti pašalintas iš teismo posėdžių salės tik tam tikrų teismo procesinių veiksmų atlikimo laikotarpiu, pvz., tam tikro liudytojo apklausos laikotarpiu. Be to, tokiais atvejais teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą. Į teismo posėdžių salę grįžus pašalintam asmeniui, posėdžio pirmininkas supažindina jį su veiksmais, atliktais šiam asmeniui nesant (CPK 162 str. 2 d.). Jeigu posėdžio pirmininko nurodymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, jie gali būti pašalinami iš teismo posėdžių salės, o vietoje pašalintų vertėjo ar eksperto jų pareigoms atlikti kviečiami kiti asmenys (CPK 162 str. 3 d.). Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso kiti asmenys (ne tiesioginiai proceso dalyviai), jie posėdžio pirmininko patvarkymu gali būti pašalinami iš teismo posėdžių salės be jokių išlygų (CPK 162 str. 4 d.).Teismo bauda. Teismai skiria už procesinių pareigų nevykdymą. Baudos yra skiriamos CPK numatytais atvejais ir jame nustatytų dydžių (CPK 106 str.).Teismo baudos gali būti skiriamos šiais atvejais:

1) šaliai – nustačius CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus;2) DBA – už nevykdymą pareigos pranešti teismui apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (CPK

121 str. 3 d.);3) asmenims, dėl kurių kaltų veiksmų pažeidžiami draudimai, nurodyti CPK 145 str. 1 d. 6, 7, 8 ir 12 p., t.y.

draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; draudimas perduoti kitiems asmenims turtą arba vykdyti kitas prievoles; draudimas išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos; įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalos atsiradimui ar padidėjimui (CPK 149 str.);

4) DBA, kitiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, vertėjams, ekspertams ir kitiems asmenims), piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko nurodymams arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu (CPK 162 str. 6 d.);

5) DBA – už priesaikos sulaužymą (CPK 186 str. 6 d.);6) asmenims, dėl kurių kaltų veiksmų neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti jų turimus rašytinius įrodymus

arba nepranešta teismui apie tai, kad negalima pateikti rašytinio įrodymo dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismui pripažinus nesvarbiomis (CPK 199 str. 6 d.);

7) asmenims, dėl kurių veiksmų neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti jų turimus daiktinius įrodymus arba nepranešta teismui apie tai, kad daiktinio įrodymo negalima pateikti dėl svarbių priežasčių (CPK 207 str.);

8) ekspertui – už neatvykimą pagal teismo šaukimą ar atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis (CPK 215 str. 1 d.);

9) vertėjui – už neteisėtą atsisakymą atlikti savo pareigas (CPK 240 str. 4 d.);10) šalims – už neatvykimą į teismo posėdį, jeigu įst. nustato jų pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismui

pripažinus šalies dalyvavimą būtinu ir nesant galimybei sprendimą priimti už akių (CPK 246 str. 3 d.);11) šalies atstovui - už neatvykimą be svarbių priežasčių į teismo posėdį, kai dėl tokio neatvykimo teismas atideda

bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 3 d.);12) juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, kai dėl tokio neatvykimo teismas

atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 3 d.);

- 73 -

13) tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovams, be svarbių priežasčių neatvykusiems į teismo posėdį, kai teismas tokio trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu ir dėl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 247 str. 2 d., 160 str. 1 d. 1 p., 246 str. 3 d., 3 str. 6 d.);

14) liudytojui, vertėjui, ekspertui, be svarbių priežasčių neatvykusiems į teismo posėdį (CPK 248 str. 2 d.);15) kreditoriui, nesąžiningai teismo įsakymo tvarka pareiškusiam aiškiai nepagrįstą reikalavimą (CPK 440 str.);16) asmeniui, pareiškusiam aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai

veiksniu (CPK 463 str. 4 d.);17) skolininkui – už nevykdymą pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą ir jo buvimo vietą arba melagingų

duomenų pateikimą (CPK 645 str. 3 d.);18) kitais vykdymo procese numatytais atvejais (CPK 616 str.).

Daugeliu CPK nustatytų atvejų maksimalus baudos dydis negali viršyti 1 000 Lt, todėl, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidimą padariusio asmens veiksmus bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas turi teisę atskirai nustatyti konkretų skiriamos baudos dydį. Įst. gali numatyti ir kitus baudos dydžius, pvz., piktnaudžiaujančiai savo teisėmis šaliai teismas gali skirti iki 20 000 Lt dydžio baudą (CPK 95 str. 2 d.).Teismo baudos skiriamos motyvuota rašytine teismo nutartimi (CPK 291 str.), kuri ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties priėmimo nusiunčiama asmeniui, kuriam yra skirta bauda (jeigu nurodytas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje). Jeigu nurodytas asmuo teismo posėdyje dalyvavo, tai nutartis dėl baudos skyrimo jam turi būti nedelsiant įteikiama teisme. Apie nutarties įteikimą pažymima teismo posėdžio protokole arba iš tokio asmens paimamas rašytinis patvirtinimas apie tokios nutarties įteikimą. Tokios nutarties pagrindu išduodamas vykdomasis raštas. Tuo atveju, kai CPK numatytos teismo baudos paskiriamos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, jos negali būti išieškotos iš juridinio asmens, o turi būti tiesiogiai išieškotos iš asmenų, kuriems paskirtos teismo baudos, asmeninių lėšų.CPK 107 str. reglamentuoja baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką: asmuo, kuriam yra paskirta bauda, turi teisę per 14 d. nuo nutarties priėmimo prašyti nutartį priėmusį teismą panaikinti arba sumažinti skirtą baudą. Toks pareiškimas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, prašymą pateikęs asmuo apie posėdį informuojamas pranešimu. Pareiškime sumažinti baudą gali būti nurodomos įvairios priežastys (pvz., turtinė ar šeiminė padėtis, nusižengimo padarymo aplinkybės ir pan.).Areštas. Gali būti skiriamas DBA ir kitiems proceso dalyviams, esantiems teismo posėdžių salėje, už piktybišką teismo posėdžio pirmininko nurodymų nevykdymą arba teismo posėdžių tvarkos pažeidimus (CPK 162 str. 6 d.). Arešto trukmė gali būti iki 15 parų. Vykdymo procese arešto trukmė gali būti ilgesnė – CPK 645 str. 1 d. numato, kad teismo antstoliui pareikalavus, skolininkai privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, apie pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, o už nurodytų reikalavimų nevykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas gali antstolio teikimu skirti areštą iki 30 parų.CPK 108 str. numato. Jo areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaiką iki 12 metų amžiaus, vyresniems kaip 65 metai asmenims bei invalidams. Asmuo, kuriam yra paskirtas areštas, gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžių salėje. Nutarties dėl arešto skyrimo nuorašas nedelsiant įteikiamas pasirašytinai asmeniui, kuriam yra skiriamas areštas, ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole.

CPK 109 str. reglamentuoja arešto panaikinimo, jo trukmės sumažinimo, nuobaudos pakeitimo tvarką. Asmuo, kuriam

paskirtas areštas, turi teisę prašyti areštą paskyrusį teismą areštą panaikinti arba sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti

areštą bauda. Prašymo padavimas sustabdo nutarties vykdymą (CPK 109 str. 1, 3 d.). Prašyme gali būti nurodytos

įvairios atsakomybę lengvinančios arba nuo jos atleidžiančios aplinkybės. Toks prašymas turi būti ne vėliau kaip kitą

dieną nagrinėjamas teismo posėdyje. Asmens, kuriam yra paskirtas areštas, neatvykimas į teismo posėdį nekliudo

išnagrinėti prašymą, tačiau teismo reikalavimu toks asmuo į posėdį gali būti atvesdintas. Toks prašymas nagrinėjamas

žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio eiga fiksuojama teismo posėdžio protokole.

7. Teismo nuobaudų apskundimas.

Teismo nuobauda – nutartis pašalinti asmenį iš posėdžių salės- yra neskundžiama ir vykdoma nedelsiant kai tik priimama. CPK 107 str. Reglamentuoja teismo baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką. Asmuo, kuriam paskirta bauda, turi teisę 14 dienų nuo nutarties priėmimo prašyti nutartį priėmusį teismą panaikinti arba sumažinti skirtą baudą. Toks pareiškimas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Nutartis, kuria atmetamas pareiškimas sumažinti ar panaikinti skirtą baudą, gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo,kuriam pakirta bauda. Jo padavimas sustabdo nutarties vykdymą. Atskirasis skundas paduodamas ne dėl teismo nutarties kuria paskirta bauda, o dėl nutarties kuria buvo atmestas pareiškimas dėl skirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo. Jeigu baudą paskiria teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka, dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo

- 74 -

asmuo turi kreiptis į šį teismą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pareiškimas atmetamas, įsiteisėja nuo priėmimo dienos( CPK 279str.1d., 331str. 6d.), tačiau dėl šios nutarties gali būti duodamas kasacinis skundas (CPK 340 str. 1d.). Jei baudą paskiria LAT, dėl jos sumažinimo ar panaikinimo asmuo gali kreiptis į šį teismą ir kasacinio teismo nutartis yra neskundžiama ir galutinė (CPK 362str. 1d.). CPK 109 str. Reglamentuoja arešto panaikinimo, jo trukmės sumažinimo, nuobaudos pakeitimo tvarką. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, turi teisę prašyti areštą paskyrusį teismą areštą panaikinti ar sumažinti jo trukmę, pakeisti jį bauda. Prašymo padavimas sustabdo nutarties vykdymą. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, dėl nutarties, kuria prašymas visiškai ar iš dalies atmetamas, gali paduoti atskirąjį skundą ( CPK 109str.2d.). apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pareiškimas visiškai ar iš dalies atmetamas, gali būti skundžiama kasaciniu skundu.

Literatūra:1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d.

įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. V., Mintis, 1980.3. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia,

2003.4. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.5. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. V., Justitia, 2002.6. Treušnikov M. Graždanskij process. Moskva, 2000.

Teismų praktika:

1. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3k-3-151.htm 2. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-752.htm 3. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2003/nut2003/3k-3-170.htm 4. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3k-3-1337.htm 5. http://www.lat.litlex.lt/Nutartys/cnut/2001/nut2001c/3K-3-878.htm

- 75 -

11 tema. Bylinėjimosi išlaidos. Užstatas

1. Bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese samprata, reikšmė ir rūšys.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro pinigai ,kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir jų turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme.

Svarbiausi bylinėimosi išlaidų instituto požymiai:a) Bylinėjimosi išlaidos visada reiškiamos pinigais;b) Šias išlaidas sumoka šalys, tretieji asmenys, pareiškėjai, kreditorius, skoloninkai, t.y. asmenys, materialiai

teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi;c) Bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos;d) Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su magriėnjama byla;e) Tai ir valstybės išlaidos, kuriomis padengiamos kai kurios teisminio bylos nagrinėjimo išlaidos, nes valstybė

tam tikrais atvejais prisiima pareigą šias išlaidas apmokėti.

Reikšmė a. Jomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, skiriamų teismams išlaikyti;b. Jos užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams (prevencinis pobūdis. Tačiau bylinėjimosi išlaidos turi

būti nustatomos tokio dydžio, kad teisminė gynyba būtų visiems prieinama – ET Ministrų komiteto 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacija Nr. R (81) 7);

c. Jos skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių konfliktų sprendimo būdų;d. Šalims visiškai ar iš dalies padengiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (kompensacinis pobūdis)

Bylinėjimosi išlaidos skirstomos į dvi rūšis: 1) žyminį mokestį ir 2) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2. Žyminis mokestis: samprata, rūšys ir dydis. Ieškinio suma ir jos nustatymo tvarka.

Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią dalyvaujantys byloje asmenys (šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai) privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus.Paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Žyminis mokestis turi būti mokamas už:1) ieškinio, priešieškinio, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, pareiškimo, pareiškimo

ypatingosios teisenos tvarka arba pareiškimo išduoti teismo įsakymą padavimą;2) prašymo peržiūrėti sprendimą už akių padavimą;3) apeliacinio ar kasacinio skundo padavimą;4) prašymo atnaujinti procesą padavimą;5) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos padavimą.

Žyminis mokestis nustatomas ir imamas tik CPK įvardytais atvejais. Žyminiu mokesčiu apmokestinami tokie procesiniai dokumentai, kuriais reiškiami materialieji teisiniai reikalavimai. Kitokio pobūdžio dokumentai neapmokestinami.

Pagal apskaičiavimo būdą žyminio mok. rūšys:1) paprastas (fiksuotas) – išreiškiamas konkečia pinigų suma, nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės.

Taikomas, kai sunku nustatyti tikslią pareikšto reikalavimo vertę. Juo apmokestinami veiksmai: neturtiniuose ginčuose (pvz. dėl garbės, orumo, tėvystės nustatymo) už CPK 80 str. nurodytų

dokmentų padavimą – 100 Lt. ypatingosios teisenos bylose – 100 Lt (CPK 80 str. 1d. 5 p. ), išskyrus CPK numatytas išimtis. neįkainotini ieškiniai (pvz.dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo – turtinio pobūdžio

reikalavimas, bet negalima išreikšti pinigais) – 100 Lt. prašymams peržiūrėti sprendimą už akių – 50 Lt (CPK 80 str. 3 d.). prašymai dėl proceso atnaujinimo – 100 Lt (CPK 80 str. 5 d.).

2) proporcinis – išreiškiamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos ar kitos pinigų sumos. Derinamas su paprastu. Šalia procentinės išraiškos nustatomas konkretus maksimalus ar minimalus žyminio mokesčio dydis. Dydis priklauso nuo ieškinio sumos:

- 76 -

iki 100 tūkst. Lt - 3 %, bet ne mažiau kaip 50 Lt. nuo 100 tūst. iki 300 tūkst. – 3000 Lt ir 2 % nuo sumos, viršijančios 100 tūkst. Lt. nuo 300 tūkst. Lt ir didesnės sumos - 7000 Lt ir 1% nuo sumos, bet ne daugiau kaip 30 tūkst. Lt.

Supaprastintuose ginčų sprendimuose numatytas sumažintas žym.mok.: bylose dėl teismo įsakymo – ¼ mokėtinos už ieškinį sumos, bet ne mažiau kaip 10 Lt (CPK 80 str. 1 d. 3 p.); dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – ½ sumos, bet ne mažiau kaip 20 Lt (CPK 80 str. 1 d. 4

p.).

Žym.mokestis turi būti sumokėtas prieš atliekant tam tikrs procesinius veiksmus (prieš pareiškiant ieškinį).Nenusprendęs dėl žym.mokesčio, teismas negali pradėti nagrinėti bylos. Jei ieškinį pareiškęs ieškovas nesumokėjo, teismas nustato terminą (ne trumpesnį nei 7 dienos) trūkumui pašalinti. Jei per nustatytą terminą nepašalina, ieškinys grąžinamas ieškovui. Jei tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad mokestis nesumokėtas, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Jei ieškiniu pareikšta keletas reikalavimų, o sumokėta ne už visus, teismas palieka neapmokėtą ieškinio dalį nenagrinėtą.

Ieškinio suma ir jos nustatymo tvarka

Žym. mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumą ieškinyje turi nurodyti ieškovas (CPK 80 str. 2d., 135 str 1 d. 1p.). Jei ne, laikoma ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus teismas negali tinkamai išnagrinėti ieškinio priėmimo klausimo. Prie ieškinio būtina pridėti įrodymus (banko kvitą ar pavedimą), kad žym. mokestis sumokėtas (išskyrus, kai mokėjimas atidėtas ar šalis yra atleista nuo mokėjimo).

CPK 85 str. reglamentuoja ieškinio sumos nustatymo būdus:1) bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal išieškomą sumą;2) dėl turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;3) dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą;4) dėl terminuotų išmokų ar davinių – pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą ir t.t. (nemanau, kad reikia

mokytis mintinai, visi 10 atvejų yra kodekse).Dažniausiai ieškoma suma atitinka prašomą priteisti sumą arba prašomo priteisti turto vertę. Bet jeigu ieškinio kainą nustatyti sunku, ją preliminariai nustato teisėjas. Jis gali parekalauti papildomų turto rinkos vertės duomenų.Išsprendus bylą, kai tikroji ieškinio suma tampa aiški, priklausomai nuo to, kaipji pasikeitė, arba primokama, arba grąžinama žyminio mokesčio suma. Primokėti turi ir ieškovas, didinantis savo reikalavimus.

3. Atleidimas nuo žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas.

CPK 83 str. numato atleidimo nuo žym. mokesčio galimybes: visišką atleidimą, kai nustatomi CPK 83str. 1, 2 d. nurodyti pagrindai; dalinį atleidimą, kai teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, patenkina jo prašymą atleisti nuo žym.

mokesčio mokėjimo iš dalies (CPK 3 d.).Atleidimas ir atidėjimas skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (dėl išlaikymo, dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo), asmenims, kurių materialinė padėtis sunki bei su viešuoju interesu susijusiais atvejais.Prašymus iš dalies atleisti nuo ŽM ar jį atidėi teismas išnagrinėja pirmiausia. Kai toks prašymas nepatenkinamas, ieškovas turi sumokėti nustatyto dyždio ŽM. Aleidžiant nuo žym. mokesčio taip pat siekiama paskatinti šalis spręsti ginčą taikiai (atitinkamai šaliai grąžinami 75 % sumokėto ŽM).Teismas negali visiškai atleisi nuo žym. mokesčio.

4. Žyminio mokesčio grąžinimas.

75 % ŽM grąžinami, kai šalys susitaiko, ieškovaui atsisakius ieškinio, ieškovui atsisakius ieškinio dėl to, kad atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.Jei ŽM klausimas neišspredžiamas iš karto, suinteresuotas asmuo gali prašyti teismą grąžinti ŽM ne vėliau kaip per 2 metus nuo tos dienos, kai buvo atliktas atitikamas veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti ŽM.

Jeigu grąžinamas permokėtas ŽM, terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Dėl prašymo grąžinti ŽM nusprendžiamas teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka.

- 77 -

ŽM grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi.

5. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išlaidos, susijusios su bylos nagr, yra bylinėjimosi išlaidų rūšis (CPK 79str). Jas sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. CPK 88str nustato išlaidų, susijusių su bylos nagr, RŪŠIS:

Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusios su vietos apžiūra;

Atsakovo paieškos išlaidos; Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; Atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; V-bės teis pagalbos teikimo išlaidos; Kt būtinos ir pagrįstos išlaidos.

1. išlaidos, susijusios su sumomis, išmokėtinomis liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei vietos apžiūra. CPK 88str numato rūšis:

Sumos, išmokėtinos liudytojams, expertams ir expertinėms įstaigoms, vertėjams; Išlaidos, susijusios su vietos apžiūra.

Liudytojams, expertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo turi būti sumokama už kiekv dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną.šiems asmenims kompensuojamos atvykimo į teismą, važiavimo ir gyv patalpos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89str).sumos, išmokėtinos liud, expertams ir vert, yra mokamos vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu Nr. 344patvirtinta ‘Išlaidų, susijusių su civ bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarka’.

Janų veiklos tyrimo bylose suinteresuoti asm turi teisę prašyti teismo paskirti expertus, kurie ištirtų, ar JA, JAns valdymo organai veikė tinkamai (CK 2.124str).

Vietos apžiūros išlaidas sudaro kelionės į apžiūros vietą, planų, brėžinių, schemų, nuotraukų darymo ir kt būtinos vietos apžiūrai atklikti išl.

2.atsakovo paieškos išl. Dėl alimentų priteisimo, tėvystės nustatymo, kt bylose, susijusios su paminėtomis bylomis, tp bylose dėl žalos sveikatai padarymo, dėl maitintojo gyvybės atėmimo – teismas turi skelbti atsakovo paiešką per policiją. Atsakovo paieškos išl sudaro:

Asmens, prašiusio paskelbti paiešką, išlaidos; V-bės institucijos išlaidos asmens paieškai.

Asm, prašiusio paskelbti paiešką, išlaidos apmokamos paties asmens lėšomis. Jos priteisiamos pg šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet jei paieška atliekama LR – ne daugiau kaip 1 min mėnesinė alga, jai paiešk atliekama užs v-bėse – ne daugiau kaip 2 MMA.

Paieška paprastai skelbiama per policiją. Tokios paieškos išl išieškomos v-bės naudai pg teismui pateiktą sąmatą, bet tik tuo atveju, jei ieškovo prašymas skelbti paiešką pripažintas pagrįstu.

Paskaityt CPK 129, 132, 97 str.

3. išl, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Rūšys:

Teismo procesiniai dokumentai, t.y. proceso metu teismo priimti dok (sperdimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai..,(CPK 116str);

Byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai (CPK 110str).Tiek, kiek nereglamentuoja CPK 92str 1d, turi būti taikoma ‘Išl, susijusių su civ bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarka”, t. y. šalys turi įnešti į teismo sąskaitą tokią pinigų sumą, kuri pg Tvarką turi būti mokama už procesinių dok įteikimą:

Įteikiant registruotu paštu – pg šias paslaugas teikiančio asmens nustatytus įkainius; Teikiant per antstolį – pg įkainius, nustatytus teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo

instrukcijoje; Teikiant per asmenis, teikiančius kurjerio paslaugas – pg šių asm nustatytus įkainius.

- 78 -

4. išl, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. CPK 609str nustato.

Remiantis teisingumo ministro Sprendimų vykdymo instrukcija, vykdymo išlaidas sudaro:

Bendrosios vykdymo išl; Vykdymo išl, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Remiantis Instrukcijos 45 punktu, išieškotojas, sumokėjęs bendrąsias vykdymo išlaidas, antstoliui pareikalavus privalo apmokėti visas išl, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.

5. atlyginimo už kuratoriaus darbą išl. Šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kt šaliai laikiną šalies atstovą pg įstatymą – kuratorių:

Ta šalis neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pg įstatymą, arba Šalies gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos (CPK 39str 1d).

CPK 88str 3d įtvirtina nuostatą, kad didžiausius kuratoriaus patirtų išl dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota inst. Už 1 darbo dienos kuratoriaus darbą bylų procese 1osios, apeliacinės ar kacsacinės instancijos teisme mokama vienoda suma – 0.15 nuo min mėnesinės algos. Jai kuratorius dirbo trumpiau nei įstatymu nustatyta darbo dienos trukmė, jo darbas apmokamas pg faktiškai dirbtų valandų skaičių. Kuratoriui taip pat mokama:

1. už susipažinimą su byla (už tomą) iki atstovavimo bylos procese pradžios – 0,03:2. už dokumentų parengimą:

už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą – 0,07; už apeliacinio ar kasacinio skundo parengimą – 0,09; už kt dok, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą –0,02.

Kuratoriaus atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomojimo bei kelionės išl atlyginamos pg teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes LR teritorijoje.

Paskaityt CPK 39str 3d.

6. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Išl, susijusios su v-binės teis pagalbos skyrimu. Kitos būtinos ir pagrįstos išl, susijusios su bylos nagrinėjimu.pg CPK 98str 1d išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro:

išl už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą; išl už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Prie išlaidų advokato ar adv padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išl. Kokios išl yra būtinos kiekv konkrečiu atveju palikta spręsti teismui savo nuožiūra.

Advokatūros įst numato, kad dėl užmokesčio už teikiama teis paslaugas dydžio klientas ir advokatas susitaria pasirašydami sutartį.Nustatant priteistinio užmokesčio už teikiamas teis konsultacijas dydį rekomenduojama nurodytų maximalių dydžių atsižvelgti į šiuos papildomus kriterijus:

bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kt vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teis paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teis klausimų naujumą; kt svarbias aplinkybes.

Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu. Kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

- 79 -

Asmenys, dalyvaujantys CP-e turi teisę vesti bylą per atstovą (CPK 51str). Iškilus sudėtingesniam civiliniam ginčui, dažniausiai pasitelkiamas advokatas ar advokato padėjėjas, galintis tinkamai apginti pažeistas teises, nes tinkamai vesti bylą teismo procese reikia specialių teisės žinių. Be to CK ir CPK tam tikrais atvejais įtvirtina privalomą advokato dalyvavimą ( CK 2.115str: dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo; CK 2.126str: bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; CPK 347str 3d.: kasacinį skundą surašo advokatas). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88str 1d. 6punktas). Pagal CPK 98str 1d. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro:¤ išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą; ¤ išlaidos už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, palikta spręsti teismui savo nuožiūra. Jos bet kokiu atveju negali viršyti teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto dydžio. Tai numatyta, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir nepagrįstai didelių išlaidų atlyginimo reikalavimo bei suteikti ne tik ieškovui, bet ir abiems šalims galimybę bent iš dalies numatyti, kuo jos rizikuoja bylos pralaimėjimo atveju.Advokatūros įst. 48str 1d. numato, kad dėl užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio klientas ir advokatas susitaria pasirašydami sutartį. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kt. reikšmingas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 98str 2d. priteisiant šalies išlaidas turi būti atsižvelgiama tik į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, t.y. tik į objektyvius kriterijus. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskreciją vertinti:

1. ar byla , kurioje šaliai atstovauja advokatas ar jo padėjėjas, yra sudėtinga;2. kokios buvo advokato darbo sąnaudos;3. kiek laiko advokatas ar jo padėjėjas turėjo skirti konkrečiai bylai.

Advokatūros įst 50str numato, kad leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio mokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jei tai neprieštarauja advokatų veiklos principams, t.y. leidžiama susitarti dėl sąlyginio atlyginimo. Tokia nuostata siekiama nepasiturintiems asmenims sudaryti realias galimybes apginti savo teises.Nustatant priteistino mokesčio už teikiamas teisines konsultacijas dydį rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus:

- bylos sudėtingumą;- teisinių paslaugų kompleksiškumą;- specialių žinių reikalingumą;- ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje;- būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;- turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų);- teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį;- sprendžiamų teisinių klausimų naujumą- kt. svarbias aplinkybes.

CPK 98str 1d. numatyta, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio CPK 98str pagrindu dėl išlaidų atlyginimo negalima ).

Sutartyje dėl konstitucijos Europai įtvirtinta nuostata, kad „asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą“. Dėl sunkios material padėties ne visi asmenys gali vesti bylą per atstovą. Todėl valstybės pareiga yra ne tik formaliai deklaruoti, kad procesinės šalių teisės yra lygios, bet ir nustatyti šioms teisėms įgyvendinti veiksmingą valstybės garantuotos nemokamos teisinės pagalbos sistemą. CPK 20str įtvirtinta, kad fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įst ir kt. teisės aktų nustatyta tvarka.Išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos teikimu, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88str 1d. 7punktas). Valstybinės teisinės pagalbos skyrimo ir išlaidų atlyginimo tvarką nustato CPK 99str, kuri įtvirtina nuostatą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos v-bei atlyginamos pagal CPK96str nustatytas taisykles, o dėl tolesnių nuostatų nurodo V-bės garantuojamos teisinės pagalbos įst.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. numato dvi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšis:1) pirminę teisinę pagalbą2) antrinę teisinę pagalbą

Pirminė teisinė pagalba apima teisinę informaciją, teisės konsultacijas ir teisinių dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą. Ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Antrinė teisinė pagalba- tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtuose CP tvarka atlyginimą.

- 80 -

Pirminę teisinę pagalbą, remiantis Teisinės pagalbos įst. 11 str., turi teisę gauti visi LR piliečiai, kitų ES valstybių narių piliečiai, taip pat kiti LR bei kituose ES valstybėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti LR tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Ši teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nėra būtinybės teikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar pareiškėjas kreipėsi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pg įst. atvejus. Valstybė dėl ekonominių priežasčių teisinę pagalbą kol kas gali teikti ne kiekvienam asmeniui, kuriam ji reikalinga, o tik tam tikroms asmenų kategorijoms, tai antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti tik tie Teisinės pagalbos įst 11 str. išvardyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tam, kad asmuo įgytų teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ji turi pateikti Teisinės pagalbos įst. 13 str. nustatytus dokumentus, patvirtinančius, jog asmens turtinė padėtis atitinka Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius (kitokie dokumentai netinka). Asmens sunkią turtinę padėtį įrodo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta, pažymos, patvirtinančios, kad asmuo gauna socialinę pašalpą arba yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje, ir kiti Teisinės pagalbos įst. konkrečiai nurodyti rašytiniai įrodymai. Asmens turtinė padėtis yra svarbiausias, tačiau ne vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl teisinės pagalbos paskyrimo. Ši pagalba gali būti teikiama tik tuo atveju, jeigu asmens teisės yra aiškiai pažeistos ir šio asmens atstovavimas, panaudojant valstybės lėšas, yra perspektyvus. Be to, antrinė teisinė pagalba gali būti neteikiama, jei iš esmės išnagrinėjus reikalavimą nustatoma, kad galimos antrinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų dydį, arba kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad pats pareiškėjas savarankiškai , be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo įstatymus ar įstatymo saugomus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tinkama turėtų būti laikoma tokia teisinė pagalba, kuri leistų pagalbos gavėjui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. ši pagalba turėtų būti teikiama tiek atliekant ikiteisminius veiksmus siekiant taikos sutarties iki teisminio nagrinėjimo pradžios, tiek kreipiantis į teismą dėl bylos iškėlimo ir užtikrinant atstovavimą teisme bei pagalbą atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybės teisinės pagalbos teikimas turi būti garantuotas ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme. Tai patvirtina ir Teisinės pagalbos įst. 14str. 2 d. nuostata, pg kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas yra atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose CP tvarka, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), tp vykdymo išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, su atstovavimu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jei tokią tvarką nustato įst. ar teismo sprendimas. Į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįtraukiamas išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos. Nors LR įst. numato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimą tik civilinę bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, teismų praktikoje būna atvejų, kai asmuo prašo skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą peticijai Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) rengti. Vienodos teismų praktikos šiuo klausimu dar nėra, bet Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipimuisi į EŽTT skyrimo prašymas buvo atmestas, panaikinimo, pabrėžė, kad pareiga užtikrinti kreipimosi į EŽTT galimybę gali suponuoti ir pareigą teikti tuo klausimu nemokamą teisinę pagalbą. Valstybės teisinės pagalbos įst. įtvirtina 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 32003/8/EB, numatančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles, nuostatas, pg kurias visi ES piliečiai, nesvarbu, kur yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, ar vieta, kurioje asmenys paprastai gyvena kokioje nors valstybės narės teritorijoje, turi teisę į teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose, jei jie dėl savo ekonominės padėties iš dalies ar visiškai negali atlyginti bylinėjimosi išlaidų, kad galėtų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. ta pati nuostata taikoma ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie nuolat ir teisėtai gyvena kurioje nors valstybėje narėje. Tarptautiniais ginčais laikomi ginčai, kai šios Direktyvos kontekste teisinės pagalbos prašanti šalis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba vietą, kurioje paprastai gyvena, ne toje valstybėje narėje, kurioje vyksta teismas ar kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Asmens ekonominę padėtį įvertina valstybės narės. Kurioje vyksta teismas, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į įvairius objektyvius veiksnius, kaip pajamos, kapitalas ar šeimos padėtis, įskaitant asmenų, kurie yra finansiškai priklausomi nuo prašytojo, lėšų įvertinimą.

7. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių ir jų atlyginimas valstybei.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paprastai išsprendžiamas civilnių bylų nagrinėjimo pabaigoje.Bylinėjimosi išlaidų paskirtymo tvarka įtvirtinta CPK 93str.

- 81 -

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas: pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Bylinėjimosi išlaidas pralaimėjusi šalis moka net tada, kai buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.(93str.1d.)

Patenkinus ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstoms šalims proporcingai teismo patenkntų ar atmestų ieškinio reikalavimų dydžiu:-ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai;-atsakovui- atmestų iškinio reikalavimų daliai.(CPK 93str.2d)

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis,reglamentuojamas CPK 94 str.-Ieškinio atsisakiusio ieškovo turėtų išlaidų atsakovas neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto iškinio dėl to,kad , pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.(CPK 94str.1d.)-Sudarydamos taikos sutartį, šalys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nustato paciios sutartimi. Jeigu sudarydamos taikos sutartį šalys nenumato išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas jas paskirsto vadovaudamasis bendraisiais teismo išlaidų paskirstymo principais.(CPK 94str.2d.)

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: ypatingosios teisenos bylose. Paprastai esant šiai teisenai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kai

dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas gali paskirstyti proporcingai arba jų atlyginimą priteisti iš byloje dalyvavusio asmens, kurio pareiškimas atmestas(CPK 443str.7d.)

dėl teismo įsakymo išdavimo.Ieškovui, kuris turėjo teisę patenkinti reikalavimus teismo įsakymo tvarka, tačiau pareiškia ieškinį pagal bendrosios ginčo teisenos taisykles, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik atsižvelgiant į tą ieškinio sumą, kurią ginčija atsakovas, išskyrus atvejus, kai iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas ginčys reikalavimą.(CPK 434str.4d.)

fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu bylose. Bylinėjimosi išlaidos,išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės biudžeto(CPK 46str.3d.,473 str.3d.)

Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos: Teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir

kitose bylose, kurios pagal CPK ir kitus įst. Nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka(CPK 582str.7d.) Nagrinėjant pareiškimus dėl užsieno teismo(arbitražo) sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

Bylinejimosi išlaidų atlyginimas valstybei(CPK96str.)Tais atvejais, kai bylą laimėjusi šalis buvo visiškai ar iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo arba jų iš anksto nesumokėjo, reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų gali perimti valstybė.

jei nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas ieškovas, išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalvimų daliai(96str.1d.);

kai nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos abi šalys, išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto(CPK 96str.4d.) kai ieškinys atmestas visiškai ar iš dalies patenkintas, o atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo

atleistas,išlaidos i v-bės pajamas išieškomos iš nuo jų mokėjimo neatleisto ieškovo visiškai arba proporcingai atmestų jo ieškinio reikalavimų daliai(CPK96str.2-3d.)

8. Užstato samprata ir paskirtis.

Norint užtikrinti proc.veiksmų atlikimą ir galimų nuostolių padengimą, teismas gali įpareigoti byloje dalyvaujantį asmenį sumokėti piniginį užstatą( 101str.) 1. Šio Kodekso numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą arba galimų nuostolių padengimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui įmokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą.2. Užstatas gali būti įmokamas pinigais į teismo depozitinę sąskaitą. Neatlikus procesinių veiksmų, kuriems užtikrinti yra paskiriamas užstatas, užstatas atitenka valstybei.3. Jeigu užstatas neįmokamas, teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių užtikrinimą turėjo garantuoti užstatas. 102 straipsnis. Užstato dydis

- 82 -

1. Užstato paskyrimo klausimą teismas sprendžia dalyvaujančio byloje asmens ar kito asmens prašymu arba savo iniciatyva.2. Užstato dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į asmens, kuris įpareigojamas užstatą įmokėti, turtinę padėtį.3. Užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų dienų termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų.

Užstato paskirtis –užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą ir padengti bylinėjimosi išlaidas(90str.). Užstatas sumokamas pinigais, o kai neatliekami procesiniai veiksmai, kuriems užtikrinti jis paskirtas, užstatas atitenka valstybės biudžetui. Nesumokėjus užstatą teismas gali atsisakyti atlikti tam tikrus veiksmus( bet tik tam tikrose veikose). Gali teismas pareikalauti iki tūkst. litų užstatą, kai svarstomas termino pratęsimo klausimas. Gali reikalauti užstato ir iš asmens, kuris prašo užtikrinti įrodymus.Užstato dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Jis užstato klausimą svarsto byloje dalyvaujančių asmenų prašymu arba paties iniciatyva. Užstato dydį skirdamas teismas dar atsižvelgia į atliekamų veiksmų pobūdį, dalyv.asmenų turtinę padėtį. Užstato dydis negali būti daugiau nei šimtas tūkst.litų.Ir sumokėti užstatą terminas negali būti trumpesnis nei trys dienos.

Literatūra:

1. Simaitis R. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas įsigaliojus naujiesiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams // Teisė. 2003, Nr. 47.

2. Simaitis R. Išlaidų sumokėti už advokato pagalbą atlyginimo problemos // Teisė. 2002, Nr. 45.

3. Simaitis R. Kas mokės už teisingumą? Sudėtingesni bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektai // Justitia. 2003, Nr. 1 – 2.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

5. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

6. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 90 „Teismo išlaidos“, http://lat.litlex.lt

- 83 -

12 tema. Procesiniai dokumentai ir jų įteikimas

1. Procesinių dokumentų samprata, reikšmė ir rūšys.

Įstatyminės bendros, visus procesinius dokumentus apimančios sąvokos CPK nepateikia. Tiesioginio bendrosios proc dokumentų sąvokos išaiškinimo nėra ir civilinių teismų praktikoje. Pats žodis dokumentas kildinamas iš lotynų kilmės žodžio documentum, kuris savo ruožtu yra išvestinis iš lotyniškojo doceo, reiškiančio mokau, pranešu. Bendrinėje kalboje žodis dokumentas apibūdina:

1. raštišką ko nors paliudijimą, pažymėjimą;

2. materialių žinių šaltinį, kuriame užfiksuotos kokios nors žinios.

Remiantis visu tuo, procesinius dokumentus galima apibrėžti kaip materialius žinių šaltinius, kuriuose užfiksuota įvairi teisiškai reikšminga ir su CP konkrečioje byloje susijusi informacija.

Proc dokumentų reikšmė. CP sunkiai įsivaizduojamas be gausybės proc dokumentų. Nuo pirmos iki paskutinės CP stadijos bylinėjimasis neapsieina be įvairiausias f-jas atliekančių proc dokumentų: jais išreiškiama byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valia, pozicijos, nuomonės, apsikeičiama informacija, inicijuojamas, užbaigiamas procesas ar daroma įtaka jo eigai, įgyvendinamos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės ir pareigos ir kt. Kartais teisingumo įgyvendinimas konkrečioje byloje iš esmės priklauso nuo tinkamo, profesionalaus proc dokumentų surašymo.

Procesinių dokumentų rūšys:

1. pagal juos sukūrusį subjektą:

1) dalyvaujančių byloje asmenų proc dok (CPK 110 str.)

a) šalių proc dok

b) kitų byloje dalv asmenų proc dok

2) teismo proc dok (CPK 116 str.)

2. pagal atliekamas f-jas dalyvaujančių byloje asmenų proc dok:

1) paruošiamieji (pvz., dublikas, triplikas)

2) proc dok, skatinantys teismą atlikti tam tikrus proc veiksmus (pvz., apeliacinio skundo padavimas)

3) informaciniai proc dok (dok, kuriais pateikiami tam tikri pranešimai teismui ir byloje dalyv asmenims, pvz., pranešimas apie šalies adreso pasikeitimą)

3. pagal formą

1) paprastos rašytinės formos (“popieriniai” dokumentai)

2) elektroninės formos

2. Dalyvaujančių byloje asmenų ir teismo procesiniai dokumentai.

Visi procesiniai dokumentai pagal juos sukūrusį subjektą skirstomos į dvi pagrindines procesinių dokumentų rūšis:

a) dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kurie toliau skirstomi į: šalių procesinius dokumentus (prie jų priskiriami ir šalies atstovo pateikti procesiniai dokumentai); kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus.

b) teismo procesiniai dokumentai.

CPK 110 str. įtvirtina byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų sampratą. Pagal šį straipsnį dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų:

ieškiniai; priešieškiniai; atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius; dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą reikalavimą); triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką); atskirieji skundai; apeliaciniai ir kasaciniai skundai;

- 84 -

atsiliepimai į atskiruosius, apeliacinius ir kasacinius skundus; kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai,

reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

Teismo procesinių dokumentų sąrašas pateiktas CPK 116 str. Remiantis šiuo straipsniu, teismo procesiniais dokumentais laikomi tokie proceso metu (nuo civilinės bylos iškėlimo iki jos išsprendimo momento) teismo priimti dokumentai:

1) sprendimai;2) įsakymai;3) nutartys;4) nutarimai;5) rezoliucijos;6) teismo posėdžio protokolai;7) šaukimai;8) pranešimai.

3. Paruošiamieji procesiniai dokumentai.

Paruo6iamieji procesiniai dokumentai – tokie dokumentai, kuriais siekiama pasirengti žodiniam procesui. Jie pateikiami teismui tik rastu rengiantis teisminiam bylos nagrin4jimui. Ginčytina, ar atsiliepimas į pareikšta ieškinį gali būti laikomas procesiniu dokumentu, nes jis neatitinka šiai grupei keliamu reikalavimu, t. y. Turi būti pareik6tas visais atvejais dar iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pradžios, ir neatsižvelgiant i tai, kokia forma (rastu ar žodžiu) bus rengiamasi. Pagal CPK 112 str., procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti:

1. pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareik6ti žodinio nagrinėjimo metu;2. priesingos salies pateiktu irodymu arba reikalavimu vertinimas;3. irodymai,kuriais salis pagrindzia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu salis pati irodymu pateikti negali,

butina pateikti negalejimo priezasti bei suformuluoti prasyma teismui juos isreikalauti, nurodant ju buvimo vieta bei aplinkybes, kurias sie irodymai gali patvirtinti.

4 .Procesinių dokumentų forma, turinys, kalba ir skaičius. Procesinių dokumentų priedai.

Įstatymas privalo numatyti būtinus kiekvieno šalies procesinio dokumento (PD) bendrojo pobūdžio turinio reikalavimus, nes šitaip užtikrinamas informacijos išsamumas, prieinamumas ir suprantamumas ne tik dokumentą pateikusiam byloje dalyvaujančiam asmeniui (BDA), bet ir adresatui, taip pat teismui. Vienodi reikalavimai taip pat garantuoja ir tam tikros sistemos bei bendrųjų raštvedybos taisyklių laikymąsi.Tokie bendrojo pobūdžio turinio reikalavimai, keliami kiekvienam BDA PD-tui, nustatyti CPK 111 str. Vienas iš PD-tų požymių yra jų rašytinė forma. Visi be išimties PD-tai teismui pateikiami raštu.

Pagal CPK 111 str. 2 d. kiekviename PD-te turi būti:1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta (GV) (šiuo atveju turima omenyje ne nuolatinė GV-ta, o GV-ta. Be to, nebūtinai turi būti nurodoma pagrindinė GV-ta. Jeigu žinoma, kad asmuo gyvena pagrindinėje vietoje (kai jis turi jų keletą), turėtų būti nurodomas būtent GV-tos adresas. Jeigu yra keletas GV-tų ir nėra žinoma, kurioje iš jų asmuo daugiau gyvena, turėtų būti nurodomas būtent pagrindinės GV-tos adresas, nes tai yra ta vieta, kuri, adresato nuomone, yra pagrindinis visų jo ryšių centras), o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, - jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai. Asmeniui pageidaujant, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per telekomunikacijų galinį įrenginį (tai gali būti telegrafas, faksimilinis ryšys, elektroninis paštas ar kt.), nurodomas tokio telekomunikacijų galinio įrenginio adresas (bet turi būti užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą); 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas (pobūdis reiškia procesinio dokumento rūšį, t.y. pateikiamas ieškinys ar priešieškinys, atsiliepimas į pareikštą ieškinį, dublikas, triplikas ir kt. Dalykas – tai PD-to tikslas, kuris gali būti arba atitinkamas reikalavimas, arba atsikirtimas, arba prašymas. Ši PD-to dalis yra labai svarbi, nes daugeliu atveju lemia tolesnę procesinę teismo ir BDA veiklą);4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką (dalyko turinį), ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (jei dėl objektyvių aplinkybių asmuo negali pateikti vienokio ar kitokio įrodymo, būtina kreiptis į teismą,

- 85 -

kad šis išreikalautų įrodymų arba išduotų asmeniui atitinkamą liudijimą). Aplinkybių nurodymas ir įrodymų pateikimas PD-te svarbūs 2 aspektais:

a) nuo jų buvimo ar nebuvimo priklausys teismo nuostata sprendžiant, tenkinti ar ne PD-te esantį prašymą, reikalavimą ar atsikirtimą;

b) pateikiant įrodymus ar nurodant aplinkybes ne laiku teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai pateikiamus įrodymus (CPK 181 str.); 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data (jeigu PD-to autorius pats negali pasirašyti (dėl ligos ar fizinio trūkumo), pasirašo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats BDA negalėjo šito padaryti. Atitinkamas įgaliojimas arba pats įgalioto asmens parašas kartu su negalėjimo pasirašyti priežasčių prierašu šiuo atveju turėtų būti patvirtintas notaro ar kito reikiamus įgaliojimus turinčio asmens). Svarbu tai, kad jeigu procesinį dokumentą teismui pasirašo ir pateikia BDA atstovas, procesiniame dokumente nurodomi šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas (atitinkama sutartis ar įgaliojimas), įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.PD-te, kuriuo atsisakoma kokio nors reikalavimo (pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo), turi būti pažymėta, kad pareiškėjui žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 str. 3 d.)CPK 111 str. 2 d. pateikiami tik patys bendriausi reikalavimai, tačiau atsižvelgiant į konkretaus PD-to pobūdį, įstatyme gali būti nustatyta ir tam tikų papildomų turinio reikalavimų, t.y. kai šalia CPK 111 str. nurodytųjų dokumentas turi atitikti ir kitus reikalavimus (pvz.: CPK 112 str., 328 str., 387 str., 396 str.)PD-tų institutas atlieka trejopą f-ją:

1) tai būdas asmeniui procese tinkamai išreikšti savo valią;2) tai priemonė BDA procese pranešti savo valią teismui;3) tai priemonė BDA procese pranešti savo valią kitiems BDA.

Atsižvelgiant į 2 ir 3 funkcijas savaime suprantamas tampa įst-mų leidėjo reikalavimas šalia PD-to originalo pateikti tiek šio dokumento ir jo priedų nuorašų, kad po 1-ą tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus , kai įst-mas numato kitaip (pvz.: CPK 118 str., 120 str.).Įst-mas numato, kad esant daug procesinės medžiagos teismas turi teisę leisti pateikti tik tam tikrą PD-tų priedų skaičių (CPK 113 str. 2 d.). šitaip siekiama išvengti pernelyg didelių ekonominių BDA išlaidų. Tačiau tokia padėtis turėtų būti laikoma išimtine ir galima tik retais atvejais.Pagal CPK 113 str. 1 d. BDA pateikia teismui PD-tų originalus. Visi kiti PD-tų egzemplioriai yra nuorašai ir gali būti tvirtinami arba notaro, arba bylą nagrinėjančio teismo, arba šalies advokato. Be to, esant galimybei šalis gali pateikti ir kelis PD-to originalus. Iš esmės priedus pateikiančiam asmeniui CPK 114 str. 1 d. suteikiama galimybė rinktis, numatant, kad pridedami arba priedų originalai, arba nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai. Tiesa, to paties str. 2 d. nurodyta teismo teisė pareikalauti dokumentų originalų (paprastai originalo pateikimo klausimas galėtų kilti abejojant dėl pateikto nuorašo tikrumo). Šis reikalavimas gali būti pareiškiamas tiek teismo, tiek BDA iniciatyva (siekiant išvengti galimo šalies piktnaudžiavimo reikalavimo pateikti dokumento originalą teise, įst-me nustatyta, kad toks prašymas teismui turėtų būti pateikiamas ieškinio pareiškime, priešiniame ieškinyje, atsiliepime į pareikštą ieškinį arba kituose PD. Vėliau tokį prašymą BDA gali pareikšti, jeigu priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pareikštas anksčiau, teismas pripažįsta svarbiomis arba jeigu tokio prašymo patenkinimas nevilkins bylos nagrinėjimo (CPK 114 str. 2 d.)).Neretai kyla klausimas, kokia apimtimi teismui turi būti pateikiami didelės apimties dokumentų priedai, nors su byla susijusi tik dalis medžiagos. Šiuo atveju CPK 114 str. 3 d. sakoma, kad kai su PD-to turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos).

CP-sas LR vyksta valstybine, lietuvių kalba. Vadovaujantis šiuo principu ir visi PD-tai bei jų priedai turi būti pateikiami teismui valstybine kalba. Prie PD-to arba jo priedo, surašyto užsienio kalba, turi būti pridėtas oficialus vertimas į lietuvių kalbą. Pagal CPK 113 str. 3 d. minėto principo išimtys galimos tik jeigu jas numato CPK (CPK 800 str. 2 d.) arba kiti teisės aktai.(tarptautinė sutartis).

5. Procesinių dokumentų pateikimas teismui ir jų priėmimas. Procesinių dokumentų trūkumų ištaisymas.

115 straipsnis. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas1. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus

reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį

- 86 -

kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos.

 3. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

4. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

5. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

6. Jeigu procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas,  mutatis mutandis taikydami šio Kodekso 137 straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis.

7. Šiame straipsnyje išvardytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

6. Procesinių dokumentų įteikimo samprata, įteikimo reikšmė, įteikimo būdai.

Procesinis įteikimas – tai procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su dokumento turiniu, ir atliekamas įstatymo nustatyta tvarka bei forma, turi būti patvirtintas.

Procesinio įteikimo teisėtumo sąlygos:1. procesinis įteikimas turi būti atliekamas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos bei formos (teisėta įteikimo

procedūra);2. įteikimo patvirtinimas nustatyta tvarka (CPK 124 str.).

Keitimasis procesiniais dokumentais užtikrina teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų (BDA) keitimąsi informacija, t. y. bendradarbiavimą.Informacijos keitimosi būdai:

teismo posėdyje žodžiu; raštu (nustatyta tvarka įteikiami BDA (110 str.) ar teismo (116 str.) procesiniai dokumentai).

Rašytiniam dokumentų įteikimui prilyginamas ir įteikimas elektroninio ryšio priemonėmis.

Procesiniai dokumentai įteikiami per atstumą, tarpininką bei tam tikrą laiką, todėl būtina įteikimą formalizuoti, siekiant užtikrinti, kad adresatas atitinkamą dokumentą tikrai gautų, laiku susipažintų su dokumentų turiniu, nors adresatui asmeniškai neįmanoma dokumento įteikti. Tinkamas procesinių dokumentų instituto įgyvendinimas garantuoja tinkamą asmens teisės būti išklausytam įgyvendinimą bei sukelia daug kitų procesinių padarinių. Teismas yra atsakingas už tinkamą procesinių dokumentų įteikimą:

sprendžia kiek ir kokiu būdu įteikti procesinius dokumentus; įgyvendina įteikimą; rūpinasi, kad procesinį įteikimą atliktų kompetentingi organai; saugo įteikimą patvirtinančius įrodymus.

Adresatas procesinį dokumentą privalo priimti, o jei atsisako, laikoma, jog dokumentas įteiktas. Vadinasi atsisakyti priimti galima TIK jei įteikiama pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Įteikimo dalykas:1. teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, nutartys, teismo šaukimai ir pranešimai);2. BDA dokumentai ( visi prašymai, skundai, ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai, triplikai it

kt.)Jei tas pats dokumentas įteikiamas asmeniui kelis kartus, galioja anksčiausiais įteikimas (128 str.), t. y. laikomas įteiktu pirmojo įteikimo dieną.

- 87 -

Įteikimo organai (117 str.):1. paštas;2. teismo antstoliai (išimtiniais atvejais atlieka, kai adresatas vengia priimti procesinius dokumentus);3. kurjeris;4. telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kt. telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jei užtikrinama apsauga teksto,

galima identifikuoti parašą;5. kt. CPK numatyti būdai ir organai: pvz. (117 str. 2 d.) BDA (jei jis sutinka) pats gali įteikti procesinį

dokumentą adresatui.

Tinkamo įteikimo būdai:1. asmeniškas įteikimas:

visi procesiniai dokumentai ir jų priedai adresatui įteikiami asmeniškai gyvenamojoje ar darbo vietoje (123 str. 1 d.); (juridinio asmens buveinės adresu (122 str. 2. d.)):

veiksniam; ribotai veiksniam; neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą.;

2. įteikimas per kitą asmenį, adresato neradimo atveju:jei adresatas nerandamas gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas pilnamečiui jo šeimos nariui, kartu gyvenančiam, jei tokio nėra – namo administracijai, apylinkės seniūnui, darbovietės administracijai. Tokiu atveju, priimantis dokumentą, turi nurodyti pažymoje savo vardą, pavardę, ryšį su adresatu, savo pareigas, ir atsiradus galimybei, įteikti dokumentą adresatui. Adresato pašto dėžutėje turėtų būti nurodyta apie dokumentų buvimo vietą ir galimybę juos atsiimti.

Kiekviena paskesne iš nurodytų įteikimo galimybe turi būti naudojamasi, TIK jei neįmanoma pasinaudoti pirmesne.

7. Procesinių dokumentų įteikimas atstovui, procesiniams bendrininkams, kuratoriui.

CPK 118  Įteikimas atstovui1. Tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. 2. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo (čia įtvirtinta atstovo pareiga informuoti atstovaujamąjį) nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

CPK 120  Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju1. Procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę priešingos šalies prašymu arba savo iniciatyva pasiūlyti bendrininkams, kad jie paskirtų vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti. Bendrininkų sutikimas turi būti paskelbtas posėdžio metu raštu arba žodžiu. Turi sutikti visi bendrininkai.2. Jeigu bendrininkai nepaskiria šio straipsnio 1 dalyje nurodyto įgalioto asmens, teismas turi teisę kitos šalies prašymu arba savo iniciatyva bendrininkų lėšomis ir rizika įgaliotą asmenį nutartimi paskirti pats, jeigu tuo būdu bus pagreitinta ir supaprastinta proceso eiga. Šioje dalyje nurodyta nutartis teismo pakeičiama arba panaikinama, jeigu bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti atstovaujami vieno asmens. 3. Šio straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas informuoti asmenis, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus, sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Procesinių dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja.

CPK 129  Procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui1. Jeigu šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, taip pat šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo, turi būti įteiktas ieškinio nuorašas arba kiti procesiniai dokumentai, sukeliantys būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaiškėjimo arba atstovo įstojimo į procesą, minėti dokumentai gali būti įteikiami kuratoriui, kurį paskiria bylą nagrinėjantis teismas suinteresuotos šalies prašymu (t.y. šalies, kurios proc. dokumentas turi būti įteiktas). Teismas kuratorių gali skirti ir savo iniciatyva, bet tik ypatingosios teisenos, šeimos, darbo bylose.2. Teismas paskiria kuratorių, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos arba jei šalis neturi jai atstovaujančio organo. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.

- 88 -

3. Procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.Įteikimas kuratoriui efektyvesnis už viešą paskelbimą.Norint paskirti kuratorių, reikia laikytis 2 sąlygų:

Jis g.b. skiriamas asmeniui, kurio gyv. ar darbo vieta nežinoma, ar kuris neturi atstovaujančio organo;Tokiam asmeniui reikia įteikti procesinį dokumentą, kuris sukelia būtinumą ginti to asmens teises (pvz., CPK 124str. 1d. – „teismo šaukimas ir ieškinio (pareiškimo, skundo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį, dubliko) nuorašas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai. <...>“).

CPK 130  Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu 1. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus arba kai byloje yra daugiau kaip dešimt dalyvaujančių byloje asmenų ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų CPK 120 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio nuorašas atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu procesiniai dokumentai gali būti įteikti juridiniam asmeniui, jeigu jų nebuvo galima įteikti šiame skirsnyje nustatyta tvarka. 3. Procesiniai dokumentai viešo paskelbimo spaudoje būdu įteikiami prašančios šalies lėšomis. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant vietos laikraštyje (jeigu toks yra) (vietos laikraštis – paskutinės žinomos asmens gyv. vietos laikraštis) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių pranešimą, kuriame turi būti nurodoma: 1) teismas; 2) procesinio dokumento pobūdis; 3) adresatas; 4) teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.Viešas paskelbimas galimas tik jei negalima paskirti kuratoriaus.

8. Procesinių dokumentų įteikimas advokatams.

CPK 119  Įteikimas advokatamsJei abiem ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje. Šiame straipsnyje nurodytas įteikimo būdas yra negalimas, jei nuo dokumento įteikimo pradedamas skaičiuoti naikinamasis procesinis terminas.Šalis proc. dok. siunčia teismui, teismas siunčia kitai šaliai (šalis -> teismas -> šalis). Tai prailgina proc. dok. įteikimo procedūrą. O įteikimas tarp advokatų šią procedūrą sutrumpina: proc. dok. siunčiami kt. šalies advokatui ir teismui paraleliai. Būtinos 2 sąlygos:

Abi šalys turi būti atstovaujamos advokatų ( advokatų padėjėjų);Šis įteikimo būdas galimas, jei nuo tokio įteikimo momento nepradedamas skaičiuoti naikinamasis terminas (negali būti atstatytas, išnyksta teisė).

Advokatai atsako už klientui padarytą žalą.

9. Procesinių dokumentų įteikimo vieta ir tvarka.

122 straipsnis. Įteikimo vieta1. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje

vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

2. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

 123 straipsnis. Įteikimo tvarka1. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam

asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

- 89 -

2. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

3. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

4. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

5. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

6. Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiamos procesinių dokumentų patvirtintos kopijos, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.

10. Teismo šaukimai ir pranešimai bei jų įteikimas. Teismo šaukimo ir pranešimo turinys. Patvirtinimas apie teismo šaukimo, ieškinio nuorašo ir kitų procesinių dokumentų įteikimą.

CPK 133 str. 1 d.

Įteikiami gali būti dviejų rūšių dokumentai: šaukimai arba pranešimai.Jų esminiai skirtumai:

1. Įteikus šaukimą teismui visada turi grįžti pažyma, įrodanti jo pristatymą (CPK 124 str.). Įteikiant pranešimą atitinkamos pažymos nereikalaujama.

2. Šaukimas suponuoja adresato pareigą atvykt į teismą, todėl visada siunčiamas kitiems proceso dalyviams (liudytojams, vertėjams, ekspertams)

Šaukimu apie teismo posėdį šaliai būtina bent vieną kartą. Šitaip įteikus atsiranda šalies pareiga rūpintis proceso eiga. Todėl vėliau apie teismo posėdžius pranešama pranešimais. Kitiems proceso dalyviams šaukimai siunčiami siekiant įspėti dėl pareigos atvykti į teismo posėdį. Jiems neatsiranda pareigos rūpintis proceso eiga – priklauso tik pareiga atvykti į teismo posėdį. Tuo tarpu teismas ir šalis turi rūpintis, kad šie asmenys būtų tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką – jiems šaukimai turėtų būti siunčiami visada. Į rašytinį teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Tačiau ši nuostata nereiškia, jog jie neturi būti informuoti apie jo laiką ir vietą.

Reikalavimai šių dokumentų turiniui išdėstyti CPK 134 str. : 1) adresato pavadinimas;2) teismo pavadinimas ir sudėtis, tikslus adresas;3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;4) bylos, apie kurią adresatas informuojamas ar į kurią šaukiamas, pavadinimas;5) šaukiamojo ar informuojamojo procesinė padėtis;6) pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad šie pateiktų visus turimus įrodymus, kuriais grindžia

savo reikalavimus ar atsikirtimus;7) kad asmuo, priėmęs šaukimą, kai adresato nebuvo, privalo esant pirmai galimybei įteikti jį adresatui;8) neatvykimo pasekmės.

Patvirtinimas apie įteikimą – CPK 124 str.Byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiamų procesinių dokumentų rūšys:

1. Įteikiami adresatui asmeniškai;2. Kiti;

Asmeninis įteikimas reiškia, jog procesiniai dokumentai įteikiami pasirašytinai. Kita vertus tai nereiškia, jog dokumentas turi būti įteiktas tik pačiam adresatui, nes CPK numato keletą galimybių.CPK 124 str. 2 d. atsisakymo priimti įteikiamą procesinį dokumentą padariniai.

- 90 -

Atsisakymui priimti procesinį dokumentą yra prilyginama ir tokia padėtis, kai adresatas pačius procesinius dokumentus priima, bet tačiau atsisako pasirašyti įteikimo pažymoje. Abiem šiais atvejais pripažįstama, kad dokumentai adresatui įtekti. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą pažymimas įteikimo pažymoje. Atsisakymu priimti telekomunikacijų galiniais įrenginiais įteikiamus procesinius dokumentus laikoma situacija, kai adresatas per tris dienas elektroniniu parašu nepasirašo nustatytos formos pažymos arba kitu būdu nepatvirtina gavęs procesinius dokumentus

11. Dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų asmenų pareigos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, todėl nustatytų pareigų jame beveik nėra. Šalys turi pareigą pačios domėtis bylos eiga. Dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų asmenų pareigos, susijusios su dokumentų įteikimu, užtikrina efektyvų bylos nagrinėjimą – tai būtinybė kiek galima labiau užtikrinti, kad šalį jai skirtas dokumentas pasiektų kuo greičiau.

Šalies atstovas, advokatas, priėmęs teismo procesinį dokumentą, įgyja pareigą informuoti apie tai savo atstovaujamąjį bei prisiima visą tokių veiksmų neatlikimą riziką.CPK 119 str.: jei abi šalys yra atstovaujamos advokatų, advokatai turi tiesiogiai persiuntinėti dokumentus priešingos šalies advokatui. Apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje.

Procesinio bendrininkavimo atveju (CPK 120 str.) procesinius dokumentus įgaliotas priimti asmuo privalo nedelsdamas informuoti bendrininkus, kuriems atstovauja, apie gautus dokumentus ir sudaryti galimybę su jais susipažinti (120 str. 3d.).

CPK 125 ir 126 str. reglamentuoja dokumentų įteikimą sukarintoms organizacijoms ir įkalintiems asmenims. Įgalioti priimti dok. asmenys (sukarintos org. ar padalinio vadas, įkalinimo įstaigos administracija) privalo perduoti juos tiesioginiam adresatui. Taip pat yra tais atvejais, kai adresatui skirti dokumentai įteikiami pilnamečiams jo šeimos nariams.

Ieškovas privalo arba ieškinyje nurodyti procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo vietą, arba pateikti įrodymus, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, o šalis neturi jai atstovaujančio organo.

Šaukimo ar ieškinio nuorašo įteikimo atvejais, gavęs dokumentą adresatas privalo pasirašyti (CPK 124 str.). Kai šaukimas ar nuorašas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę, ryšį su adresatu arba einamas pareigas.

12. Procesinių dokumentų netinkamo įteikimo procesinės teisinės pasekmės.Atsakovo paieška.

Jei teismas išnagrinėjo bylą pralaimėjusiai šaliai nedalyvaujant ir šiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos

nagrinėjimo vietą ir laiką, tai yra absoliutus pagrindas naikinti net ir tinkamai pagrįstą teismo sprendimą.Teismo

pranešimo ir pareiškimo tinkamas įteikimas skolininkui turi esminę reikšmę vertinant teismo įsakymo teisėtumą. Jei

įteikiant teismo įsakymą buvo pažeistos procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančios CPT normos teismo

įsakymas neįgauna teisinės galios ir negali būti vykdomas. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nesiėmus

pakankamai priemonių gyvenamajai vietai nustatyti, procesinių dokumentų įteikimas pripažįstamas netinkamu.

Remiantis vien ta aplinkybe, kad byloje dalyvaujantis asmuo negyvena tuo adresu, kur jis registruotas, negalima

vienareikšmiškai konstatuoti, jog jo gyvenamoji vieta yra nežinoma, nes registro duomenys apie asmens gyvenamąją

vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Jai adresato adresas bylos nagrinėjimo metu pasikeičia, o jis

nevykdo savo procesinės pareigos ir neinformuoja apie tai teismo ir BDA, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu

teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais tinkamai – CPK 121str 2d. pagal CPK 123str 3d - jei procesinį dokumentą

įteikiantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su

juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Nors šiais atvejais procesiniai dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, toks

įteikimas laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai, taigi

- 91 -

adresatas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto remdamasis tuo, kad šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas

jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo. Taip formuojama ir teismų praktika.

Įteikimo patvirtinimas nedaro įteikimo procedūros teisėta, jei procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamam

subjektui.

ATSAKOVO PAIEŠKA.

CPK 132str.: Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.CPK komentaras:Šiuo atveju reikia išskirti 2 grupes aplinkybių:

1) kai įstatymas numato, kad teismas privalo paskelbti atsakovo paiešką (pvz. CPK 129str.2d.:“bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą“. Taip pat bylose dėl žalos sveikatai padarymo, dėl maitintojo gyvybės atėmimo ir kt. įstatymų numatytais atvejais).

2) kai teismas mano, jog tokia paieška tikslinga (atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, išimtinais atvejais, kai atsakovo dalyvavimas yra būtinas).

Prieš skiriant paiešką per policiją, ieškovas privalo teismui įrodyti ėmęsis visų galimų priemonių, kad būtų nustatyta atsakovo gyvenamoji ar verslo vieta.Atsakovo paieškos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu(CPK 88str 1d.2p.). Šias išlaidas sudaro: - asmens, prašiusio paskelbti paiešką išlaidos (pvz. išlaidos, susijusios su informacijos iš registrų gavimu su telekomunikacinių priemonių naudojimu ir kt.); - valstybės institucijos išlaidos asmens paieškai (sudaro asmens paieškos skelbimų žiniasklaidoje ir kt. visuomenės informavimo priemonėse išlaidos, valstybės institucijos transporto išlaidos ir kt.). asmens, prašiusio paskelbti paiešką, išlaidos apmokamos pateis asmens lėšomis. Paieškos per policiją išlaidos išieškomos valstybės naudai pagal teismui pateiktą sąmatą, tačiau tik tuo atveju, jei ieškovo prašymas skelbti paiešką pripažįstamas pagrįstu.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Teisingumo ministro 2003 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 14 „Dėl pažymos formų, naudojamų įteikiant procesinius dokumentus, patvirtinimo“.

3. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 362 „Dėl civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo“.

4. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

5. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. V., Justitia, 1997.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 98 „Teismo pranešimai ir šaukimai“, http://lat.litlex.lt

- 92 -

13 tema. Ieškinys ir atsakovo gynimosi priemonės

Ginčo teisenos samprata ir esmė.

Ginčo teisenos tvarka yra nagrinėjama didžioji dalis teismams priskirtinų civilinių bylų, kylančių iš civilinių, darbo, šeimos ir kitų teisinių santykių. Ginčo teisena nagrinėjamos bylos, iškeltos pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl pažeistos teisės. Tai bylos dėl santuokos nutraukimo, nuosavybės teisių gynimo, bylos dėl įvairių prievolinių santykių. Šiai teisenai būdinga tai, kad ji pritaikyta dviejų šalių, turinčių priešingų interesų, tarpusavio ginčui nagrinėti. Ši teisena dar vadinama pagrindine, nustatančia pagrindines proceso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik specialiųjų taisyklių, kurios laikomos ieškinio teisenos išimtimis, sistema. Reikia pažymėti, kad ginčo teisena pamažu diferencijavosi. Atsirado sprendimo už akių institutas, leidžiantis ginčo teisenos ribose greičiau išspręsti bylą, kai į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta ieškovas arba atsakovas arba kai teismas negavo atsiliepimo į ieškinį. Taip pat LR CPK numatyti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Bylos čia nagrinėjamos ta pačia ginčo teisena tik su išimtimis, dažniausiai proceso operatyvumo tikslu. Prie minėtų atskirų kategorijų bylų priskiriamos šeimos bylos, darbo bylos, bylos dėl daikto valdymo pažeidimų, dokumentinis procesas, bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, ginčai dėl nedidelių sumų priteisimo.

Ieškinio sąvoka. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisių gynimo būdų. Teisė į ieškinį materialine ir procesine prasme.

CPK 5str.1d- teisminės gynybos prieinamumo principas. Tačiau kaip ir visos subjektinės teisės, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įst.nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką nustato CPK(tai tam tikri reikalavimai teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui).Pagr. teisinė priemonė, įgyvendinant subj.teisę į teisminę gynybą, yra ieškinio pareiškimai-ginčo teisenoje paduodami procesiniai dokumentai. Kelios nuomonės dėl ieškinio sampratos ir teisinės prigimties:

1. egzistuoja 2 savarankiškos ieškinio sampratos:a. ieškinys materialiąja teisine prasme – subjektinė teisė, saugoma teismo;b. procesine teisine prasme – kreipimasis į teismą su reikalavimu apginti įstatymo saugomą interesą ar

pažeistą subj.teisę.2. ieškinys – tai bendra sąvoka, organiškai jungianti tiek material., tiek proces.puses.(t.y. ieškovas savo

reikalavimus grindžia tuo, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį (procesinė pusė) ir turi teisę į tokio ieškinio patenkinimą (materialioji pusė) ).

3. Ieškinys – visiškai savarankiška proceso teisės kategorija. (vokiškos teisės tradicija: ieškinys-tai procesinis ieškovo veiksmas).

Ieškinio pagrindu materialusis teisinis ginčas įgauna procesinę formą ir prasideda civilinis procesas.Kreipimasis į teismą tampa ieškiniu tik tada kai atitinka ieškinio turinio ir formos reikalavimus.taip inicijuojamas civilinis procesas prieš atsakovą.Taigi:Ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis CT, DT, ŠT ar kt teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais.Ieškinio funkcijos:

1. ieškovas nurodo teismą, jo manymu, turintį priimti spr. Byloje.(jei ieškovas suklydo, teismas atsisako priimti ieškinį motyvuota nutartimi).

2. ieškovas apibrėžia bylos šalis (save ir atsakovą).3. apibrėžia ieškinio dalyką ir pagrindą( nereikia nurodyti tiksliu pažeistų ts.normų).

Teisė į ieškinį materialiąja ir procesine prasme

Teisė į ieškinį- kas tai?Nuomonės:

- 93 -

1. Iš ieškovo pozicijų- tai galimybė reikalauti, kad teismas priimtų sprendimą palankų ieškovui.(konkrečios teisės į ieškinį teorija).

2. –tai galimybė reikalauti, kad teismas priimtų sprendimą, nepriklausomai nuo jo turinio(nebūtinai palankų ieškovui).(Abstrakčios teisės į ieškinį teorija).

3. –tai galimybė reikalauti, kad teismas priimtų ieškinį ir išnagrinėtų bylą (procesinės teisės į ieškinį teorija). Driuko nuomonė: reikia analizuoti abu aspektus – ir proces., ir material. teisiniu požiūriu.Materialiuoju teisiniu požiūriu- teisė į ieškovui palankų teismo sprendimą. Ši teisė priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių:

1. Bendrųjų teisės į ieškinį prielaidų – a. ieškinio pagrindo įrodymas.b. atsakovo pareiga atsakyti už pažeidimą.

2. Specialiųjų teisės į ieškinį prielaidų – a. Sąlyga, kad neturi būti praleistas ieškinio senaties terminas(jei atsakovas reikalauja,

išskyrus tada, kai ieškinio senatis netaikoma).b. Sąlyga, kad ieškovo reikalavimas nėra pareikštas anksčiau įstatyme, sutartyje

numatyto termino.Tik nustatęs visas bylos aplinkybes,taikytinas ts.normas, įvertinęs įrodymus teismas gali atsakyti ar asmuo turi teisę į ieškinį materialiąja prasme. Jei tokią teisę turi- ieškinys tenkinamas, jei nėra bent 1 iš bendrųjų ir specialiųjų prielaidų- atmetamas. CPK 4str.Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Šios aplinkybės, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą.Procesiniu teisiniu požiūriu- subjektinė teisė kreiptis į teismą. Ši teisė priklauso nuo CPK įtvirtintų procesinio pobūdžio aplinkybių:

1. Teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) prielaidos(be jų asmuo visai neturi teisės į teisminę gynybą) –

a. Teigiamos prielaidos:i. Ieškovo civilinis procesinis teisnumas

ii. Bylos priskirtinumas teismo kompetencijaiiii. Įstatymų tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme

tvarkos laikymasis (jei nesilaikė šios tvarkos ir ja jau negalima pasinaudoti, tai asmuo neturi teisės kreiptis į teismą)

b. Neigiamos prielaidos:i. Įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas(tarp tų pačių šalių,tuo pačiu dalyku, tuo

pačiu pagrindu)ii. Įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių

taikos sutartį.Turi būti visos teigiamos ir ne vienos neigiamos prielaidos.

2. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygos( asmuo nepraranda galimybės, pašalinęs nurodytas kliūtis gali vėl kreiptis į teismą) –

a. Sąlygos, kurių nesilaikius teismas atsisako priimti ieškinį;i. Bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi;

ii. Laikymasis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos

iii. Teismo žinioje nėra tokios pačios bylos (tos pačios šalys, dalykas, pagrindas)iv. Nėra šalių susitarimo perduoti ginčą arbitražuiv. Padavusio pareiškimą asmens veiksnumas

vi. Įgaliojimas vesti bylą suinteresuoto asmens vardub. Sąlygos, kurių neįvykdžius teismas nustato terminą trūkumams pašalinti:

i. CPK nustatyti formos ir turinio reikalavimaiii. Žyminio mokesčio sumokėjimas

iii. Trūkumų, susijusių su šalies procesiniu veiksnumu, tuo atveju-galimybė pašalinti tuos trūkumus bylos iškėlimo stadijoje.

Ieškinių rūšys. Grupės ieškinys.

Jau romėnų teisėje ieškiniai buvo skirstomi tam tikrą ieškinių tipų sistemą. Pg ginčo dalyką jie buvo skirstomi:a) Daiktinius ieškinius- actio in rem ( ginčo dalykas- T į daiktą); remiantis actio in rem gintos nuosavybės,

servitutų, įkeitimo ir kt. T. labiausiai paplitę daiktiniai ieškiniai buvo vindikacinis, nagatorinis ir publiciana, ginantys nuosavybės T. Šie ieškiniai dar skirstomi:

- 94 -

ieškinius dėl pažeistų turtinių teisių atkūrimo- actiones rei persecutoriae (reikalaujama grąžinti ginčijamą daiktą, skolą, atlyginti padarytą žalą)

civilinius baudžiamuosius ieškinius- actiones poenales (jų tikslas- civiline tvarka nubausti atsakovą, t.y. atkūrus pažeistas T dar galėjo būti paskiriama bqauda)

mišriuosius- actiones mixtae (siekta ir atlyginti nuostolius, ir nubausti atsakovą, pvz.: įpareigojant atlyginti ne sugadinto daikto vertę, bet sumokėti didžiausią pastarųjų metų ar pastarojo mėnesio sugadinto daikto vertę).

b) Asmeninius ieškinius- actio in personam ( ginčo dalykas- konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurio reikalauti ieškovas turėjo teisę); actio in personam pateikiami reikalavimams, susijusiems su prievoliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindas- sutartis, sandoris, deliktas ir kt., ginti.

Šiuolaikinio CPT pg reikalavimo pobūdį skiriami:a) turtiniai ieškiniaib) neturtiniai ieškiniaiŠis skirstymas svarbus ne tik T doktrinai, bet ir praktikai (atsižvelgiant į ieškinio rūšį nustatomas žyminio mokesčio dydis. Neturtinis ieškinys- fiksuoto dydžio (šiuo metu 100 lt), turtinis ieškinys-procentine išraiška nuo ieškinio sumos apskaičiuotas ŽM, kombinuotas su fiksuota pinigų suma.

Pg materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdį skiriami ieškiniai, kylantys:a) iš sutartinių santykių- actio ex contractub) iš deliktinių santykių- actio ex deliktoc) iš kvazisutartinių santykių- actio ex quasi contractu.

Ši klasifikacija padeda nustatyti, kokia materialiosios T norma taikytina konkretaus ieškinio pagrindu iškeltoje byloje. Nors ieškinio- vieno iš pagr. civilinių materialiųjų teisių gynimo būdų- pagrindas glūdi materialiojoje teisėje, bet teisminės gynybos, suteikiamos remiantis ieškiniu, turinys priklausomai nuo proceso teisės glūdinčių priežasčių gali būti skirtingas. Pg procesinį tikslą, kurio siekiama ieškiniu, skiriama ieškinio rūšių triada, kuri ypač paplitusi ir visuotinai pripažinta Vokietijos CPT:

1. dėl priteisimo. Šiuo ieškiniu ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus veiksmus (atlygintų žalą). Jei patenkinus ieškinį atsakovas gera valia nesutinka atlikti reikalaujamų veiksmų, ieškovo tikslas modifikuojasi į siekį gauti vykdomąjį raštą. Esminis požymis- priverstinio vykdymo galimybė.

2. dėl pripažinimo. Juo siekiama tam tikros teisės (nuosavybės teisės į žemę) arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių (santuokos fakto) buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo. Tokie ieškiniai paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo kitose bylose. Jų nereikia vykdyti priverstinai.

3. dėl teisinių santykių modifikavimo. Juo siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo santykius (pakeisti sutarties sąlygas, išlaikymo dydį). Jo pagalba modifikuojami jau nustatyti teisiniai santykiai ir sudaroma galimybė atsižvelgiant į pasikeitusias su šalių padėtimi aplinkybes.

Keičiantis teisinių santykių reglamentavimui, gali susiformuoti ir naujos ieškinių rūšys. 2002 m. priėmus new CK, iš esmės pasikeitė materialiųjų civilinių teisinių santykių teisinis reglamentavimas ir susiformavo naujos ieškinių rūšys, kuriomis siekiama specifinių procesinių tikslų, nulemtų materialiosios T ypatumų:

1. netiesioginis ieškinys (CK 6.68 str.), kuriuo kreditorius siekia įgyvendinti ne savo, o skolininkui priklausančią teisę.

2. actio Paulina (CK 6.66 & 6.67 str.)- specifinė kreditoriaus interesų gynimo priemonė, kuria siekiama užginčyti skolininko sudarytus sandorius, jei trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

3. prevencinis ieškinys (CK 6.225 str.), kuriuo siekiama apsidrausti nuo realios žalos padarymo ateityje. Priėmus new CPK, įtvirtinta viena iš svarbesnių naujovių, susijusių su viešųjų interesų apsauga- CPK 49 str. 5d. numatyta galimybė pareikšti grupės ieškinį, ginant vieš. interesą. Šis institutas LT CPT sietinas su 1998m. gegužės 19d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/27/EB. Savarankiška visuomeninė institucijas ar kelios, tp organizacija ar kelios yra kompetentingos iškelti ieškinius dėl uždraudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Paskirtis- ginti kolektyvinius vartotojų interesus. LT, remiantis Vartotojų teisių gynimo įstatymu, ginti vartotojų interesus kreipiantis į teismą su ieškiniu turi teisę Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. Ši institucija įst. numatytais atvejais įgaliota kreiptis į teismą dėl įvairių su vartotoju sudarytų sutarčių nutraukimo, atskirų sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar jų pakeitimo, pardavėjui ar paslaugų teikėjui sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo. Visuomeninės vartotojų organizacijos tp turi teisę ginti vartotojų teises, jų ekonominius ir socialinius interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, vartotojo prašymu ar savo iniciatyva reikšti ieškinį teisme. Grupės ieškinio (GI) požymiai:

GI gali būti pareikštas tik įst. numatytais atvejais Subjektai, turintys T pareikšti GI, turi būti numatyti įst. GI tikslas- apginti viešąjį interesą.

Darytina išvada, kad GI atveju taikytinos visos bendrosios CPK nuostatos. CPK nereglamentuoja GI pareiškimo ir nagrinėjimo ypatybių, taikant šį institutą gali iškilti problemų. GI panaudojimo galimybės ir problematika yra ne tik LT, bet ir kitų kontinentinės Europos valstybių teisinių diskusijų objektas. Išvestiniu ieškiniu vienas arba keli akcininkai, gindami bendrovės teises ir teisėtus interesus, kartu gina ir bendrovės akcininkų visumos- grupės- teises ir teisėtus interesus, todėl išvestinis ieškinys yra priskiriamas prie grupės ieškinių.

- 95 -

Akcininkas, išvestiniu ieškiniu gindamas bendrovės ar asociacijos teises ir teisinius interesus, netiesiogiai gina ne tik savo asmeninius, bet ir visų akcininkų- asmenų grupės- teises ir interesus. Teisę pareikšti tokį ieškinį akcininkui suteikia minėtas įstatymas, kai bendrovė dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai apginti savo teises ir interesus.

Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas ir ieškinio pripažinimas.

Ieškinio elementai – tai ieškinio turinio dalys: ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas.Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas.Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytą reikalavimą.Griežtą įst. leidėjo reikalavimą, kad ieškovas tiksliai nurodytų faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, lemia keletas veiksnių:

CP – tai tam tikrų taisyklių visuma, kurios pirmiausia adresuojamos pagrindinėms CP figūroms – ieškovui, atsakovui, teismui;

Svarbu žinoti, dėl ko rungiamasi ar kovojama.Pareiga apibrėžti ginčo dalyką tenka proceso iniciatoriui – ieškovui. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Kiekviename ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo), ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo), nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra).Faktinis ieškinio pagrindas - aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.Teisinis ieškinio pagrindas – ginčo santykiui taikytinos taisyklės. Teisės aktai neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą (tačiau niekas nedraudžia įvardyti įstatymus ar kitus teisės aktus, kurie, jo manymu, pagrindžia jo subjektinių teisių pažeidimo teisinę pusę).Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t.y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę. Kreipimasis į teismą su tapačiu ieškiniu neleidžiamas. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal 3 kriterijus:

ginčo šalis; ieškinio dalyką; ieškinio pagrindą.

Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas.Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą (faktinį ieškinio pagrindą) arba dalyką iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Siekiant apsaugoti atsakovo interesus bei įgyvendinant proceso operatyvumo principą ir užtikrinant bylos nagrinėjimo koncentruotumą yra numatyta, kad vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik išimtinai įst. numatytais atvejais:

kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau (objektyvios, paprastai nuo šalių valios nepriklausančios aplinkybės), arba

jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas (atsakovo valia), arba jei teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (teismo diskrecija, kurią veikia teismo vidinis

įsitikinimas).pareiškimas pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą turi būti įteikiamas teismui raštu ir atitikti visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Kai ieškovo pateiktas procesinis dokumentas šių reikalavimų neatitinka, teismas turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 str. 2 d.). Galimybė keisti ieškinio dalyką susijusi su materialiosios teisės principu laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis. Tačiau keisti iš karto ir ieškinio dalyko, ir pagrindo negalima, nes tai būtų visiškai naujas ieškinys.

Ieškininių reikalavimų padidinimas ir sumažinimas. Ieškinio reikalavimo (dalyko) ar pagrindo sumažinimas ar padidinimas nėra laikomas ieškinio dalyko pakeitimu, nes tai yra savarankiška procesinė teisė (CPK 42 str. 1 d.). sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio elementų apimtis, tuo tarpu ieškinio elementai nepakinta.

Ieškinio atsiėmimas. Galimas tik nagrinėjant bylą I instancijos teisme – tiek pirmą kartą, tiek ir tada, kai byla apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo nutartimi buvo grąžinta pirmąja instancija nagrinėti iš naujo.

- 96 -

Atsiėmus ieškinį, ieškinio pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 10 p.). atsiimti ieškinį po to, kai atsakovas apie jam pareikštą reikalavimą jau buvo informuotas (jam buvo išsiųstas ieškinio nuorašas), ieškovas gali tik turėdamas atsakovo sutikimą šiam veiksmui (CPK 139 str. 1 d.). ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu, tai atsakovas gali būti suinteresuotas tęsti bylos nagrinėjimą siekdamas gauti jam palankų teismo sprendimą ir taip užkirsti kelią ieškovui kada panorėjus vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Jeigu atsakovas neduoda sutikimo atsiimti ieškinį, ieškovas gali arba toliau dalyvauti procese, arba atsisakyti ieškinio. Abiem atvejais būtų užtikrinama, kad atsakovo teisinė padėtis taps teisiškai apibrėžta ir aiški.

Ieškinio atsisakymas. Tai pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo atsisakymas. Atsisakyti ieškinio ieškovas turi teisę bet kurioje CP stadijoje. Tai jis gali padaryti tiek žodžiu teismo posėdžio metu, tiek raštu. Atsisakant ieškinio žodžiu, teismas turi išaiškinti ieškovui ieškinio atsisakymo padarinius, o atsisakius ieškinio raštu, rašytiniame pareiškime turi būti nurodoma, kad ieškovui yra žinomi ieškinio atsisakymo padariniai (CPK 111 str. 3 d.). jei tokio nurodymo nėra, teismas išsiunčia ieškovui pranešimą, kuriame nurodomi procesiniai ieškinio atsisakymo padariniai. Negavus ieškinio atsisakymo atšaukimo per 7 d. nuo teismo pranešimo išsiuntimo dienos, preziumuojama, kad ieškovas ieškinio neatsisakė (CPK 140 str. 1 d.). tam tikrais atvejais šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nėra privalomas. CPK 42 str. 2 d. įpareigoja teismą nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įst. nuostatoms ar viešajam interesui.Bylose pagal ieškinius dėl viešojo intereso gynimo šalia prokuroro ir kitų institucijų bei asmenų atsiranda bendraieškiai ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimu, todėl galimybė atsisakyti ieškinio tampa gerokai sunkiau įgyvendinama, taip apsaugant ginamų asmenų interesus. Jei teismas priima pareikštą ieškinio atsisakymą, tai byla nutraukiama nutartimi (CPK 293 str. 4 p.), o ieškovas netenka teisės kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

Ieškinio pripažinimas. Kaip ir ieškinio atsisakymo teisės atveju, teisės pripažinti ieškinį įgyvendinimas nėra ribojamas terminais: ieškinį galima pripažinti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 2 d.). Atsakovo ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas; nustatęs, kad toks pripažinimas prieštarauja įst., viešajam interesui, nėra padarytas laisva valia, teismas turi atsisakyti priimti ieškinio pripažinimą. Teismas, priėmęs ieškinio pripažinimą, gali nutarti toliau netirti byloje surinktų įrodymų ar apsiriboti tik kai kurių įrodymų ištyrimu, pvz., neapklausti atvykusių liudytojų ar jų dalies ir pan.

Ieškinys gali būti pripažintas visiškai arba iš dalies. Jei ieškinys buvo pripažintas tik iš dalies, tai įrodymai gali būti

netiriami tik pripažintoje ieškinio dalyje. Priėmęs ieškinio pripažinimą, teismas priima byloje sprendimą, kuriuo

patenkina ieškovo ieškinį. Ieškinio pripažinimas tam tikrais atvejais gali sukelti ir papildomų procesinių padarinių, pvz.,

negalimumą priimti byloje sprendimą už akių.

Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinis. Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį. Taikos sutartis.

Šalių procesinės teisės yra lygios, todėl ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas atitinkamai turi teisę gintid nuo jam pareikšto ieškinio. CPK kalba apie dvejopo pobūdžio atsakovo gynimosi būdus: priešieškinį ir atsikirtimus. Atsikirtimai – tai atsakovo nurodyti argumentai, pagrįsti tam tikrais faktais, kurių pagalba jis stengiasi arba paneigti ieškininio reikalavimo pagrįstumą, arba įrodyti, kad procesas yra prasidėjęs neteisėtai. Kadangi aišku, kad atsakovo argumentai yra dvejopi, tai jie skirstomi:- materialiniai teisiniai atsikirtimai – jų pagrindu atsakovas siekia įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinį. neigiamas ieškinio pagrįstumas. Pvz., praleistas ieškininės senaties terminas, sutartis negalioja . - procesiniai atsikirtimai. ginčijamas pats proceso teisėtumas. Tai yra tam tikrų aplinkybių ieškojimas, kuriomis atsakovas įrodinėja, kad ieškovas neturėjo teisės atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (neturėjo teisės kreiptis į teismą; ieškovas yra neveiksnus; pareikšti ieškinį atstovas neturėjo įgaliojimų ir pan.).

143 straipsnis. Priešieškinis1. Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.2. Teismas priima priešieškinį, jeigu:1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

- 97 -

3. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.4. Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.”(CPK 143str.)Priešieškinis – tai atsakovo ieškinys pareikštas ieškovui po bylos iškėlimo. Jį galima pareikšti tik iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos. Abi šalys įgyja dvigubą procesinę padėtį. Ieškovas tampa atsakovu, ir atvirkščiai. Priešieškinis pareiškiamas pagal tais pačias taisykles,kaip ir ieškinys, ir turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Priešieškinį atsakovas gali panaudoti tik tais atvejais, kai iš to paties materialinio santykio yra kilusi ir atsakovo tam tikra teisė. Daugiausiai tai būna dvišaliai sandoriai, arba šalis sieja ne du, o daugiau santykių, bet tie santykiai glaudžiai susiję. Atsakovas negali reikšti priešieškinio jei tie santykiai nesusiję.Visus reiškiamus atsikirtimus atsakovas privalo įrodyti. Patys atsikirtimai paprastai surašomi procesiniame dokumente - atsiliepime į ieškinį. 142 straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį1. Kartu su ieškinio nuorašu teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti,nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.2. Atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma:1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;2) nesutikimo motyvai;3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų;5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą.3. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.4. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42str.1d.). Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

3. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 95.1 ir 95.2 – „Ieškinio samprata, jo elementai, ieškinių rūšys“ ir „Atsakovo interesų gynimas“, http://lat.litlex.lt

- 98 -

14 tema. Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinųjų apsaugos priemonių samprata, reikšmė ir rūšys.Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygos. Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarka. Galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas.Teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas ir apskundimas.Atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Pelenis D. Laikinoji teisinė apsauga Vokietijos civiliniame procese: nustatymo sąlygos ir priemonių sistema // Teisė. 2002, t. 42.

3. Pelenis D. Skolininko teisių gynyba laikinosios teisinės apsaugos procese (Vokietijos civilinio proceso teisės pavyzdžiu) // Teisė. 2002, t. 42.

4. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

5. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 95.3 „Ieškinio užtikrinimas“, http://lat.litlex.lt

- 99 -

15 tema. Įrodymai ir įrodinėjimas civiliniame procese 

Įrodinėjimo civiliniame procese samprata, tikslas ir reikšmė. Įrodinėjimo subjektai. Įrodinėjimo dalykas. Įrodinėjimo etapai: faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų pateikimas, įrodymų rinkimas, tyrimas ir vertinimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimas civilinio proceso stadijose.Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas šalims. Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti: visiems žinomos aplinkybės, teisinės prezumpcijos, prejudiciniai faktai, faktų pripažinimas.Įrodymų sąvoka ir požymiai. Įrodymų klasifikavimas. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Liudytojų parodymai. Rašytiniai įrodymai ir jų rūšys. Oficialūs rašytiniai įrodymai ir jų teisinė galia. Daiktiniai įrodymai. Eksperto išvada. Apžiūros protokolai. Kitos įrodinėjimo priemonės.Dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų civilinio proceso dalyvių priesaika.Įrodymų užtikrinimas. Teismo pavedimai, jų įvykdymo tvarka.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Nekrošius V. Oficialūs rašytiniai įrodymai civiliniame procese // Teisė. 1999, Nr. 33 (4).

3. Arūnas Žlioba. Įrodymų leistinumo samprata civiliniame procese // Justitia. 2003, Nr. 3–4.

4. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

5. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I dalis. V., Justitia, 1997.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 94 „Įrodymai ir įrodinėjimas“, http://lat.litlex.lt

- 100 -

16 tema. Civilinės bylos iškėlimas

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygos.Ieškinio forma ir turinys.Atsisakymas ieškinį priimti. Ieškinio trūkumų ištaisymas. Ieškinio priėmimas. Civilinės bylos iškėlimas. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas. Civilinės bylos iškėlimo teisinės pasekmės

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas.2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas, Justitia, V.,

2003.3. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I – II d. Justitia, V.,1997.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys:

Kategorija 95. Ieškinys.Civilinė byla Nr. 3K-3-32/2003, bylų kategorija: 39.6.1; 39.8; 95.1 Civilinė byla Nr. 3K-3-244/2003, bylų kategorija: 95.1; 96Civilinės byla Nr. 3K-3-616/2003 m., bylų kategorija 18.3, 18.4, 36.1, 95.1 Civilinė byla Nr. 3K-3-507/2003 m., bylų kategorija: 57.1;84; 87.1; 95.2 Civilinė byla Nr. 3K–3–360/2001, Bylų kategorija 85.1; 95.2

Kategorija 96. Civilinės bylos iškėlimas teisme.

Civilinė byla Nr. 3K-3-722/2003 m., bylų kategorija 69.7, 71.4, 72.2, 96

- 101 -

17 tema. Pasirengimas nagrinėti bylą teismo posėdyje

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijos tikslas ir reikšmė. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme terminai.Teismo vaidmuo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.Šalių ir kitų proceso dalyvių teisės ir pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.Teismo procesiniai veiksmai, atliekami rengiantis bylą nagrinėti teismo posėdyje. Atsiliepimas į ieškinį. Priešieškinis.Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui būdai. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamieji dokumentai, jų rūšys ir turinys.Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje. Šalių taikinimo procedūra.Teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas2. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. Justitia, V., 1997.3. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. Justitia, V., 2002.4. Ambrasaitė G. Pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija naujame

Civilinio proceso kodekse. Jurisprudencija. 2002 m., t. 28 (20).5. Nekrošius V. Pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui stadija Lietuvos civiliniame

procese ir bylų nagrinėjimo koncentruotumas // Teisė. Mokslo darbai. 1999, Nr. 33 (2).

6. Staneliūnaitė R. Naujasis civilinio proceso kodeksas – kas naujo? // Lietuvos advokatūra. 2002, kovas-birželis.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys:

Kategorija 97. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui.

- 102 -

18 tema. Civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje

Civilinės bylos nagrinėjimo teisme stadijos reikšmė. Civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje formos. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta.Civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio sudedamosios dalys. Parengiamoji teismo posėdžio dalis, jos tikslas. Dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį teisinės pasekmės. Bylos nagrinėjimas iš esmės (įrodymų tyrimas). Baigiamosios kalbos ir replikos. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas.Teismo posėdžio protokolas, jo reikšmė ir turinys. Pastabos dėl teismo posėdžio protokolo.Civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.Teismo posėdžio pirmininkas, jo teisės ir pareigos. Vadovavimas procesui.Bylos nagrinėjimo atidėjimas ir sustabdymas. Bylos nagrinėjimo atidėjimo samprata. Bylos sustabdymo samprata, rūšys, pagrindai, terminai ir teisinės pasekmės. Bylos nagrinėjimo  atidėjimo ir bylos sustabdymo skirtumai.Bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pareiškimo palikimo nenagrinėto samprata, esmė, pagrindai ir teisinės pasekmės. Bylos nutraukimo samprata, esmė, pagrindai ir teisinės pasekmės.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas.2. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. Justitia, V., 1997.3. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. Justitia, V., 2002. 4. Nekrošius V. Naujasis civilinio proceso kodeksas ir bendrojo proceso pirmosios

instancijos teisme reformos pagrindiniai bruožai // Teisė. 2002, 44 tomas.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys:

Kategorija 99. Teisminis nagrinėjimas (teismo posėdis, jo sudėtinės dalys)Kategorija 100. Supaprastintas civilinės bylos nagrinėjimas   Kategorija 101. Teismo posėdžio protokolas Kategorija 102. Bylos nagrinėjimo atidėjimas   Civilinė byla Nr. 3K-3-461/2003 m., bylų kategorijos: 87.1; 102 Kategorija 103. Bylos sustabdymas   Civilinė byla Nr. 3K-3-502/2003 m., bylų kategorija 103Kategorija 104. Bylos nutraukimas   Kategorija 105. Pareiškimo palikimas nenagrinėto  

- 103 -

19 tema. Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos

Pirmosios instancijos teismo priimamų procesinių dokumentų rūšys. Teismo sprendimo samprata, reikšmė ir esminiai bruožai. Teismo sprendimo skirtumas nuo teismo nutarties. Teismo sprendimo priėmimo tvarka. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas. Teismo sprendimo forma ir turinys. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimų rūšys. Galutinis teismo sprendimas ir dalinis teismo sprendimas. Preliminarus teismo sprendimas. Teismo sprendimas už akių: reikšmė, priėmimo sąlygos ir tvarka, turinys, teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarka.Teismo sprendimo įsiteisėjimas. Teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinės pasekmės.Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas. Papildomas teismo sprendimas. Teismo sprendimo išaiškinimas. Apsirikimų rašant teismo sprendimą ir aiškių aritmetinių klaidų jame ištaisymas.Teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas, sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti. Teismo sprendimų ir nutarčių skubus vykdymas: rūšys ir pagrindai. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas, išdėstymas ir vykdymo tvarkos pakeitimas.Pirmosios instancijos teismo nutartys: nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys. Pirmosios instancijos teismo nutarčių įsiteisėjimas. Teismo atskirosios nutartys. Teismo rezoliucija.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas.2. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. Justitia, V., 1997.3. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. Justitia, V., 2002. 4. Meilius K., Jonaitis M.. Sprendimo priėmimas už akių – efektyvi proceso

koncentracijos užtikrinimo priemonė // Jurisprudencija. 2002, t.27 (19).5. Pelenis D. Sprendimo už akių institutas užsienio valstybių civilinio proceso

įstatymuose: reikšmė, priėmimo sąlygos ir apskundimas // Jurisprudencija. 2002, t.27 (19).

6. Norkus R. Sprendimas už akių: probleminiai taikymo aspektai // Jurisprudencija, 2003, t. 37(29).

7. Norkus R. Ar įmanomas formalus įrodymų vertinimas priimant sprendimą už akių? // Justitia, 2002, Nr. 5 – 6.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys:

Kategorija 106. Pirmosios instancijos teismo nutartis Kategorija 107. Teismo sprendimas.Civilinė byla Nr. 3K-3-1528/2002 m., bylų kategorija 107.3

- 104 -

20 tema. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių apskundimas (apeliacinis procesas)

Teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės reikšmė ir formos.Apeliacijos samprata, reikšmė ir rūšys.Teisė apskųsti teismo sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka. Apeliacijos objektas. Apeliacijos ribojimai. Apeliacijos subjektai.Apeliacinio skundo turinys. Apeliacinio skundo padavimo terminas ir tvarka. Apeliacinio skundo priėmimo tvarka. Teismo veiksmai, gavus apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas.Apeliacinio skundo atsisakymas.Prisidėjimas prie apeliacinio skundo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą.Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas. Apeliacinio skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme: pasirengimas bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimo formos ir tvarka. Žodiškumo principo ribojimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos. Draudimas priimti blogesnį apeliantui sprendimą.Apeliacinės instancijos teismo teisės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindai. Absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys: priėmimo ir paskelbimo tvarka bei turinys.Pirmosios instancijos teismo nutarčių (nutarimų) apskundimas. Atskirųjų skundų nagrinėjimo procesiniai ypatumai.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas.2. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R(95)5 “Dėl apeliacinių

sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo”

3. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. Justitia, V., 1997.4. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo

galimybės. Justitia, V., 2002. 5. Ambrasaitė G. Apeliacijos rūšių įtaka apeliacinės instancijos teismo teisei

grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui // Teisė. 2002, t. 43.6. Ambrasaitė G. Apeliacinis procesas: pagrindinės Civilinio proceso kodekso

naujovės // Jurisprudencija, 2003, t. 37(29).7. Ambrasaitė G. Apeliacijos esmė ir principai // Teisė. 2003, t. 46.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys:Kategorija 115. Apeliacinis procesas.Civilinė byla Nr. 3K–3–1205/2001, bylų kategorija 2.4.1; 115

Kategorija 116. Atskirieji skundai.

- 105 -

21 tema. Įsiteisėjusių sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka

Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo formos. Teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka esmė ir reikšmė. Kasacijosrūšys. Kasacijos skirtumai nuo apeliacijos.Teisė apskųsti teismo sprendimą (nutartį) kasacine tvarka. Kasacijos objektas. Kasacijos ribojimai. Kasacijos subjektai. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai.Kasacinio skundo turinys. Kasacinio skundo padavimo terminas ir tvarka.Kasacinio skundo priėmimo tvarka. Kasacinio skundo atsisakymas.Prisidėjimas prie kasacinio skundo. Atsiliepimas į kasacinį skundą.Atstovavimas kasaciniame teisme. Kasacinio skundo nagrinėjimas kasaciniame teisme: pasirengimas bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimo formos ir tvarka. Bylos nagrinėjimo kasacinio teismo posėdyje formos. Kasacinio proceso dalyvių teisės teismo posėdžio metu. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos. Draudimas priimti kasatoriaus atžvilgiu blogesnį sprendimą. Bylos nagrinėjimas kasacine tvarka išplėstinėje teisėjų kolegijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje.Kasacinio teismo teisės. Teismo sprendimo panaikinimas kasacine tvarka ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui.Nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo kasaciniame teisme tvarka.Kasacinio teismo nutarties (nutarimo) turinys, teisinė galia ir reikšmė.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

3. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. V., Justitia, 1997.4. Mikelėnas V. Aukščiausiojo Teismo vaidmuo užtikrinant vienodą teisės aiškinimą //

Teisė. 2002, t. 44.5. Driukas A. Kasacinio proceso naujovės Civilinio proceso kodekse // Jurisprudencija,

t. 28 (20).6. Vasiliauskas V. Teisminio precedento, kaip teisės šaltinio, sąvokos problema:

teisminis precedentas kaip nauja teisės norma ar kaip teisės aiškinimo (plėtojimo) rezultatas // Teisė, 2002, t. 42.

7. Vasiliauskas V. Teisminio precedento reikšmė jo tėvynėje – Anglijoje //Teisė, 2002, t. 42.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 117 „Kasacinis procesas“, http://lat.litlex.lt

- 106 -

22 tema. Proceso atnaujinimas

Proceso atnaujinimo samprata, reikšmė ir pagrindai. Prašymų dėl proceso atnaujinimo turinys, jų pateikimo terminai ir tvarka. Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas.Teismo, nagrinėjančio prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisės.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

3. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. V., Justitia, 1997.

Teismų praktika:

LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 118 „Proceso atnaujinimas“, http://lat.litlex.lt

- 107 -

23 tema. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Sumarinis procesas

Bylų, susijusių su viešojo intereso apsauga, nagrinėjimo ypatumų prielaidos. Bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimas. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimas. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimas. Bylų dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimas. Bylų dėl vaikų išlaikymo nagrinėjimas.Bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai.Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai.Bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo ypatumai. Supaprastinto ir pagreitinto kai kurių kategorijų bylų nagrinėjimo tikslas.Dokumentinis procesas: bylų nagrinėjimo šia procedūra sąlygos, ieškinio turinys ir pareiškimo tvarka, bylų nagrinėjimo dokumentiniame procese tvarka, preliminaraus sprendimo priėmimas ir jo turinys, atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimo, priėmus prieštaravimus, tvarka.Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka: būtinos sąlygos bylą nagrinėti šia procedūra, kreditoriaus pareiškimo forma ir turinys, pareiškimo priėmimo tvarka, teismo įsakymo išdavimas ir jo turinys, pranešimas skolininkui apie teismo įsakymo išdavimą, skolininko prieštaravimų pareiškimo teisinės pasekmės.Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.3. Įmonių bankroto įstatymas.4. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33

“Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose”. Teismų praktika Nr. 16.6. Jonaitis M. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai pagal naująjį Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodeksą // Jurisprudencija, t. 42 (34).7. Mikuckienė V. Fizinių asmenų bankrotas: dabartis ir perspektyvos// Justitia. 2003,

Nr. 3-4.8. Nekrošius V. Sumarinio proceso formos pagal naująjį Civilinio proceso kodeksą //

Justitia. 2003, Nr. 1 – 2.9. Nekrošius N. Bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai –

lyginamoji analizė, socialinis ir proceso koncentruotumo aspektai // Teisė. 1999, 33(1).

10.Norkus R. Teismo įsakymo procedūros teisinė prigimtis: lyginamieji aspektai // Jurisprudencija, t. 38 (30).

11.Vaščėga M. Bankroto teisės ekonominiai aspektai // Teisė. 2003, Nr. 47.12.Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia,

2003.

Teismų praktika:LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 9 „Individualūs darbo ginčai“, kat. 100 „Supaprastintas civilinės bylos nagrinėjimas“ http://lat.litlex.lt

- 108 -

24 tema. Civilinių bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka

Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė. Bylų priskyrimo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka kriterijai.Pagrindiniai bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka principai ir procesiniai ypatumai. Ieškinio (ginčo) teisenos ir ypatingosios teisenos skirtumai.Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos. Atskirų šios teisenos bylų kategorijų nagrinėjimo procesiniai ypatumai. Turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymas.Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu arba paskelbimas mirusiu.Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu, nepilnamečio pripažinimas veiksniu.Įvaikinimo bylų nagrinėjimas.Bylos dėl globos ir rūpybos.Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų.Bylų dėl civilinės būklės aktų įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimas.Bylos dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena).Bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka.Bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka.Bylų dėl hipotekos (kilnojamojo daikto įkeitimo) nagrinėjimas.Bylos dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo.Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.Bylos dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinos bylos.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Žemkauskienė I. Ypatingosios teisenos reformos prielaidos // Jurisprudencija, t. 37 (29).

3. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

4. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. V., Justitia, 1997.

- 109 -

25 tema. Vykdymo procesas

Vykdymo procesas – savarankiška civilinio proceso stadija. Vykdytini teismų ir kitų institucijų išduoti dokumentai. Vykdomieji dokumentai – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė.Antstolis vykdymo procese ir jo teisinis statusas. Antstolių įgaliojimai, jų atliekami procesiniai veiksmai, procesinės teisės ir pareigos. Faktinių aplinkybių konstatavimas. Procesinių dokumentų įteikimas. Antstolių procesinės veiklos kontrolė.Vykdymo proceso dalyviai. Šalys vykdymo procese, jų procesinės teisės ir pareigos. Taikos sutartis ir teisių perėmimas vykdymo procese. Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės. Vykdymo vieta, laikas, terminai ir vykdymo išlaidos. Antstolio procesinės veiklos kontrolė. Teismo ir antstolio vykdymo procese priimami procesiniai dokumentai ir jų įteikimas. Atstovavimas vykdymo procese.Priverstinio vykdymo priemonės.Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui, vykdomosios bylos nutraukimas.Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Raginimas įvykdyti sprendimą.Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. Turto areštas. Areštuoto turto įkainojimas, realizavimo būdai ir tvarka. Varžytynės ir jų pravedimo tvarka.Atskirų turto rūšių arešto ir realizavimo ypatumai (vertybinių popierių, turtinių teisių, hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir kt.). Skolininko turto administravimas. Išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas. Išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis išieškojimo ypatumai. Išieškojimo iš juridinių asmenų turto ypatumai.Išieškotų sumų paskirstymo tarp išieškotojų ir išmokėjimo išieškotojams tvarka. Reikalavimų patenkinimo eilė.Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumai.Užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai.Išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimas vykdymo procese.Sprendimų įvykdymo atgręžimas.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Sprendimų vykdymo instrukcija.3. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. V., Justitia, 1997.

Teismų praktika:LAT CBS teisėjų kolegijos nutartys, kat. 119 „Vykdymo procesas“ http://lat.litlex.lt

- 110 -

26 tema. Tarptautinio civilinio proceso pagrindai

Tarptautinio civilinio proceso samprata. Materialinės ir proceso teisės atribojimas Lietuvos tarptautinėje privatinėje teisėje. Tarptautinės ir nacionalinės teisės santykis. Civilinė byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą. Taikytinos teisės klausimai. Užsienio valstybių teisės taikymas.Užsienio piliečių ir juridinių asmenų civilinės procesinės teisės ir pareigos. Asmenų be pilietybės civilinės procesinės teisės ir pareigos.Teismingumo problema tarptautiniame civiliniame procese. Bylų su tarptautiniu elementu teismingumas Lietuvos teismams ginčo ir ypatingosios teisenos bylose. Sutartinio teismingumo ypatumai tarptautiniame civiliniame procese.Imunitetai. Ieškiniai užsienio valstybėms. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užsienio valstybėse. Šaukimų ir pranešimų užsienio valstybėse įteikimas.Įrodymų rinkimas užsienio valstybėse.Informacijos apie užsienio teisę gavimas ir teisinė pagalba tarptautiniame civiliniame procese. Užsienio teismų pavedimai.Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje.

Literatūra:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr.IX-743 (Žin., 2002, Nr.36-1340).

2. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. V., Justitia, 2003.

3. Mikelėnas V. Civilinis procesas. II dalis. V., Justitia, 1997.

- 111 -