ALYS CIVILINIAME PROCESE

Civiliniame procese yra dvi alys:

iekovas materialiojo teisinio santykio alis, kuris mano, kad jos materialiosios teiss ar interesai yra paeisti ir kuri kreipsi teism teismins gynybos;atsakovas materialiojo teisinio santykio alis, kur iekovas nurodo kaip savo materialij teisi ar interes paeidj ir kvieia teism atsakyti pareikt reikalavim.

Skiriama alies svoka procesine teisine ir materialija teisine prasme. alys materialija prasme tai alys, kurias veikia teismo sprendimo materialieji teisiniai padariniai, tik tarp j teismo sprendimo pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta materialieji teisiniai santykiai. alys procesine prasme tai iekovas ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektai, ar ne.

Procese visuomet yra tik dvi alys iekovas ir atsakovas. ali skaiius nepriklauso nuo faktikai procese dalyvaujani asmen vienoje ar kitoje pusje skaiiaus.

Kreditorius ir skolininkas.

Vykdymo proceso alimis laikomi iiekotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisini pasekmi, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (LR CPK 633 str.).

Esminiai ali bruoai1. Procesas civilinje byloje vyksta ali vardu. 2. alys daniausiai yra materialiojo teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjektai. 3. alys gyvendina dispozityvumo princip civiliniame procese4. alys turi materialj teisin ir procesin teisin suinteresuotum bylos baigtimi. 5. Be bendrj dalyvaujani byloje asmen teisi, alys turi ir specialisias teises, 6. Be bendrj dalyvaujani byloje asmen pareig, alys turi ir specifini pareig

alys tai tiktini materialij teisini santyki subjektai ir pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi specifines teises ir pareigas, kuri ginas dl teiss nagrinjamas teisme, nuo kuri valios priklauso civilinio proceso eiga ir kuri suinteresuotumas bylos baigtimi yra materialusis teisinis ir procesinis teisinis arba tik procesinis teisinis, taiau tokiu atveju jie veikia savo vardu.

Tinkama ir netinkama alis. Netinkamas iekovas asmuo, kuris nra ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi reikalavimo teiss atsakovo atvilgiu. Netinkamas atsakovas asmuo, kuris nra ginijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti pareikt iekovo reikalavim.

Netinkamos alies pakeitimas tinkamaTaisykls:1. Pakeisti al tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme antrojoje civilinio proceso stadijoje arba treiojoje stadijoje, preliminariai isiaikinus ali reikalavim ir atsikirtim turin, preliminariai vertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes. 2. Tai negali bti padaryta vliau kaip iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme primimo.

3. Keiiant netinkam al tinkama, btinas tiek tinkamo, tiek netinkamo iekovo sutikimas (dispozityvumo principas).4. Pakeitus al ar byl stojus treiajam asmeniui, bylos nagrinjimas turi bti atidtas, o kitame teismo posdyje vl pradtas i naujo, iskyrus kai naujai proces stojs dalyvaujantis byloje asmuo prao byl nagrinti toliau (LR CPK 45 str. 4 d.).

Netinkamo iekovo pakeitimo tinkamu iekovu atveju galimos keturios situacijos:

1. Netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas iekovas (teismas jam turi praneti apie galimyb stoti proces) pareikia nor byl stoti teismas tokiu atveju priima nutart pakeisti netinkam iekov tinkamu ir atideda bylos nagrinjim.

2. Jeigu netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas nestoja teismas byl nutraukia LR CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes tai faktikai reikia iekinio atsisakym ir byloje nelieka iekovo. 3. Jeigu netinkamas iekovas atsisako istoti i proceso, o tinkamas iekovas pareikia nor stoti, teismas priima nutart dl treiojo asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus, stojimo proces o bylos nagrinjim atideda. 4. Jeigu netinkamas iekovas nesutinka istoti i proceso, o tinkamas iekovas nestoja proces, tai teismas nagrinja byl i esms ir iekin atmeta.

Netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu atveju galimos ios dvi situacijos:1. Jeigu iekovas sutinka, teismas priima nutart dl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu: netinkamas atsakovas istoja i proceso, o tinkamas yra traukiamas. Byla atidedama ir pradedama nagrinti i naujo. 2. Jeigu iekovas nesutinka, kad atsakovas bt pakeistas tinkamu, teismas nagrinja byl i esms ir iekin netinkamo atsakovo atvilgiu atmeta. Iekovas tokiu atveju nepraranda teiss ateityje pareikti iekin tinkamam atsakovui.

Procesinis bendrininkavimas ir jo rysReikalavimo teis gali priklausyti ne vienam, o keliems asmenims. Lygiai taip pat pareiga atsakyti gali kilti ne vienam, bet keliems asmenims. Dl to iekovo ar atsakovo pusje gali dalyvauti ne vienas, o keli asmenys.

Procesinio bendrininkavimo instituto tikslai:1. padeda taupyti ali ir teismo laik, nes vietoje keli byl visi reikalavimai inagrinjami vienoje byloje.

2. priimamas vienas sprendimas dl vis bendrinink ir taip ivengiama galimo teism sprendim, priimt atskirose bylose, prietaringumo.

Procesinis bendrininkavimas tai civilinio proceso teiss institutas, skirtas reglamentuoti procesinius teisinius santykius, kada iekin pareikia keli asmenys (keli iekovai) arba iekinys yra pareikiamas keliems asmenims (atsakovams) (LR CPK 43 str.).

io procesinio instituto pagrindas asmen daugetas materialiuosiuose teisiniuose santykiuose (skolinink daugetas LR CK 6.5 str.; kreditori daugetas LR CK 6.17 str.).

Privalomasis bendrininkavimas - kai teisini santyki subjektus sieja labai glauds ryiai materialiojoje teisje (bendra teis ar pareiga) ir reikalavim kiekvieno i j atvilgiu atskirai nagrinti negalima (LR CPK 43 str. 1 d. 1 p.)Pagal btinumo laipsn privalomasis (statyminis, materialusis)neprivalomasis (fakultatyvusis).

Privalomojo procesinio bendrininkavimo atveju taikomos ios taisykls: byl atitinkamos alies pusje turi bti traukti visi bendrininkai;Dl vis bendrinink priimamas vienas teismo sprendimas.Teismo sprendimas, privalomojo bendrininkavimo atveju priimtas netraukus proces nors vieno i bendrinink (neinformavus j apie bylos nagrinjim), yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

4. Vieno i bendrinink atlikti procesiniai veiksmai galioja ir kitiems bendrininkams, jei jie neatvyko bylos nagrinjim be svarbi prieasi. Taiau atsisakyti iekinio, sudaryti taikos sutart ir pripainti iekin reikalingas vis bendrinink sutikimas, iskyrus atvejus, kai ie procesiniai veiksmai atlikti nevirijant kiekvieno i j reikalavim ar sipareigojim (LR CPK 44 str. 3 d.).5. Jeigu visi bendrininkai pasirays iekin arba iekinys bus nukreiptas vis bendrinink atvilgiu, tai visi bendrininkai turs vienod alies teisin status byloje.

6. Jeigu vienas i bendrinink apskundia teismo sprendim, laikoma, kad apeliacinis skundas paduotas vis bendrinink.7. Jeigu iekin pareik tik vienas i bendrinink (kreditori daugeto atveju), kiti kreditoriai bus traukti dalyvauti byloje treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim iekovo pusje (LR CPK 47 str.). 8. Jei iekinys bus pareiktas ne visiems bendrininkams (skolinink daugeto atveju), tai kiti bendrininkai, kuriems iekinys nepareiktas, traukiami dalyvauti byloje treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, atsakovo pusje.

Neprivalomasis (fakultatyvusis) bendrininkavimas tai toks bendrininkavimas civiliniame procese, kada nra glaudaus bendrinink teisi ar pareig ryio tarp subjekt, jie nra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todl formaliai galimas atskiras bylos nagrinjimas kiekvieno j atvilgiu (LR CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito ir vieno j atlikti veiksmai nedaro takos kit bendrinink teisms ar pareigoms. Kiekvienas i bendrinink turi jo procesin padt atitinkanias procesines teises ir pareigas.

Procesinis teisi permimasTeisi ir pareig permimas materialiojoje teisje yra procesini teisi ir pareig civiliniame procese permimo pagrindas.

Perms materialisias teises asmuo perima ir teis reikalauti i teisi gynimo, taip pat turi pareig atsakyti pagal prievoles.

Procesinio teisi permimo pagrindai:Procesinis teisi permimas pagal statym tai teisi permimas ex officio be ali valios (pavyzdiui, alies mirtis, asmens paskelbimas mirusiu LR CK 2.31 str., juridinio asmens pabaiga LR CK 2.95 str. ir kt.);

Procesinis teisi permimas pagal sutart tarp teisi perleidjo ir permjo tai savanorikas teisi perdavimas ir permimas (pavyzdiui, reikalavimo perleidimas LR CK 6.101 str.; skolos perklimas LR CK 6.115 str. ir kt.).

Procesinis teisi permimas tai alies procesini teisi ir pareig, iai aliai pasitraukus i proceso, perjimas kitam asmeniui teisi permjui. Taisykls:1. Procesinis teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. 2. Procesinis teisi permjas privalo pagrsti savo dalyvavim procese (pateikti tai patvirtinanius rodymus). 3. Pasikeitus teisinio santykio aliai teisinio santykio subjektas, buvs civilinio proceso alimi, pasitraukia i proceso, o jo procesins teiss ir pareigos pereina jo materialij subjektini teisi permjui.

4. Galimas tiek iekovo, tiek ir atsakovo pusje, t. y. tiek vykus materialij teisi, tiek ir materialij pareig permimui.

5. Procesinio teisi permimo ribas apibria materialij subjektini teisi permimo ribos.

6. Pasitraukus i proceso vienai aliai, teismas sustabdo byl, kol paaiks asmens materialij teisi permjas (LR CPK 163 str. 1 p.), iskyrus tuos atvejus, kai teisi permjas yra inomas i karto arba apie j bei jo vali stoti bylos nagrinjim galima suinoti artimiausiu metu.

7. Iekovo teisi permjas gali atsisakyti stoti proces, tokiu atveju tai prilyginama iekinio atsisakymui ir byla nutraukiama.8. Teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo stojimo, yra privalomi taip pat, kaip bt privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis stojo.9. Negalimas, kai neleidiamas materialij subjektini teisi permimas. Materialij teisi, tiesiogiai susijusi su asmeniu, perjimas kitiems asmenims negalimas, todl negalimas ir procesinis teisi permimas, byla tokiais atvejais turi bti nutraukta (LR CPK 293 str. 7, 8 p.).

10. Procesin teisi permim teismas formina nutartimi.

11. Teismo nutartis, kuria forminamas vieno asmens pasitraukimas i bylos ir kito asmens (teisi permjo) stojimas byl atskiruoju skundu neskundiama.

12. Teismo nutartis, kuria atsisakoma teisinti byloje teisi permim, skundiama atskiruoju skundu, nes teisi permjui ji ukerta keli dalyvauti byloje (LR CPK 334 str. 1 d. 2 p.).