civilinė teisė 3,2dalis

8/10/2019 Civilin Teis 3,2dalis

1/21

2013-08-27.

PIRMA PASKAITA

VADAS SUTARI TEIS Sandorio nuo sutarties skirtumas yra apibrtas Civiliniame Kodekse (CK 1.63 str. 1

d. Ir 6.154 str.). Kuo skiriasi sandoris nuo sutarties? Skiriasi asmen skaiiumi- sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas, tuo tarpu sandoryje gali bti tik vienas asmuo. Tarkime, testamentas, tvysts ar vaiko pripainimas, mokjimo pavedimas ir pan. Sandoriai i esms yra teisin reikm turintys asmen veiksmai.

Kaip vadinamos sutarties alys? Skolininkas ir kreditorius. I ito santykio galima dar yti vien ivad- skolininkas paada, o kreditorius sutikdamas su tuo paadu, vienaip ar kitaip yra tas asmuo, kuris pasitiki. Sutartis yra paado ir pasitikjimo santykis. Kur ia yra problema? Paadai kartais yra nevykdomi. Kyla poreikis teisiniam reguliavimui, utikrinimo priemonms, valstybiniam reguliavimui ir pan. Kreditorius yra kaitas to, kuri

s dav paad.Paado nevykdymas gali pasireikti dviem bdais: vykdymas utrunka ilgiau negu pa

adta; skolininkas, pasinaudojs spragom ar kitais dalykais, nevykdo sutarties arba vykdo maesne apimtimi negu paadta (laiko ir naudos asimetrija). O kodl taip atsitinka? Gali bti, kad per tam tikr laik pasikeis skolininko finansin situacija (tikisi pajam, bet j negauna tarkim), kitos pasikeitusios aplinkybs- t .y. ateities neapibrtumas. Gali dar bti ir apgaul skolininko pusje (oportunizmas- atsiradusios situacijos inaudojimas savo naudai). Gali bti tokia situacija, kad nei aplinkybs pasikeitusios, nei, kad vien

a i ali nesininga. Paprasiausiai gali bti, kad alys viena kitos nesupranta. Kitas dalykas yra turto specifikumas. Esant sandoriams dl tam tikro turto (unikalus meno kr inys, unikals gebjimai), skolininkas paprastai specifikum inaudoja arba keldamas kain, arba artjant vykdymo laikotarpiui ulaiko daikt.

Ko reikia, kad du ar daugiau moni susitart? Dviej ali suderintos valios. Kaip mum nustatyti, kad buvo valia? Aikinantis sutart (CK 6.193 str.). Reikia sidmti ir tikr uosius asmen ketinimus. Prioritetas teikiamas subjek tyviajam elementui, o ne spausdintam tekstui. Valia gali bti ireikta ratu, odiu, veiksmais.

Skirtumas tarp 1.64 ir 6.193. Tam, kad bt sudarytas dvialis sandoris, yra reikalinga dviej asmen suderinta valia. Tuo tarpu, ali susitarimui taikomas objektyvusis poymis. Vali privaloma ireikti kakokia objektyvia forma. Tikrieji ali ketinimai yra antras etapas po to, kai yra pripastamas sutarties sudarymas.

Teistai sudaryta sutartis jos alims turi statymo gali. K tai reikia? U sutarties nevykdym gresia tam tikros sankcijos. Viena sutarties pus laikoma statymui sipareigojusi, o kita - turi teist lkest. Kokia yra procedra pakeisti ar panaikinti statym? alis savo nuoira negali atsisakyti vykdyti ar nevykdyti, ar sutart pakeisti.

CK 6.156 str. Dispozityvumo principas galioja civilinje teisje. Viskas yra leidiama, kas nra udrausta. is principas yra ireiktas ir per Sutarties Laisvs Princip.

ANTROJI PASKAITA


2/21

Bendrosios sutari teiss nuostatos (1). Sutartis - tam ti kras dvialis (ar daugiau ali) sandoris. Atitinkamai sutariai taikom

os sandori taisykls. Yra btina suderinta valia (sutartis- valios iraika). Valios suderinamumas - tam tikras ali susitarimas, kai alys yra patenkintos gautu rezultatu. Problema kyla, kai nevisikai aikiai yra susitariama arba vienas silo vien, o kitas sutinka sutuo, bet padarydamas tam tikras ilygas, arba vienas pasilo vien, o kitas supranta visai k kit ir pradedama aikintis tikroji valia.

mogui nra bdingas noras laisva valia prisiimti sipareigojimus. sipareigojimus mes mainome tam tikr gaunam naud. Pats asmuo subjektyviai vertina duodamus sipareigojimus ir u juos gaunam naud.

Objektyvia prasme irint, jei automobilis kainuoja 10,000 Lt- tai automobilis tiek ir kainuoja. Bet irint subjektyviai, pinig davjas pinigus vertina maiau nei automobili

o subjektyvi vert (pinigus ikeiia daikt). Atvirktin analogija taikoma automobilio pardavjui.

ali ketinimai, norai yra labai subjektyvi kategorija.Su kuo sutinkama, kaip yra suprantamas pasilymas yra subjektyvus.

Laikas, kai valia turi bti suderinta- kad bt galima konstatuoti sutart, ali valia k akada turi sutapti laike. Vienas silo sandor, o kitas su juo sutinka. Ir kakuriuo tai momento oferta ir akceptas turi sutapti. Yra daug pavyzdi, kai silytojas ima ir apsigalvo ja. Tuo tarpu tas, kuris sutinka, apie persigalvojim neino. Isiunia sutikim, bet dl

technini dalyk iame laike nerasime n vieno momento, kai valios sutampa, bet pagal teis sutartis yra sudaryta.

Kokie reikalavimai yra keliami valiai? Aikiai, savanorikai ireikta veiksnaus asmens ir t.t.

CK 6.162 str. Kalba apie sutarties sudarym- duodama oferta bei priimamas akceptas ir tai yra sutartis. ie du terminai yra vienaalis sandoris (skirtingi sandoriai)- vienas sandoris kak tai silo, o kitas sandoris pasilym priima. Atitinkamai kyla ir sandori negaliojimo pagrindai.

Sutarties sudarymo momentas apibriamas 6.181 str. Bendroji taisykl Lietuvos teisje tvirtina "Gavimo taisykl"- oferentas turi gauti akcept.

Kuo yra ypatingi ikisutartiniai santykiai? Tai planavimas sudaryti sutart kakada ateityje. Ketinimas dertis dl sutarties, jeigu mes susitarsime. Patys ikisutartiniai santykiaigali bti laikomi sutarties ar sandorio forma, nes abi alys susitaria, kad jos dersis dl sutarties. Culpa in contrahendo - ali pareiga elgtis siningai vienas kito atvilgiu egzistuoja nuo pat ikisutartini santyki pradios. Slygos yra idstytos 6.163 str. Paeidus ias pareigas kyla atsakomyb.

Kaip forminami ikisutartiniai santykiai? Yra vairios preliminarios sutartys, ketinim protokolai. Labai danas atvejis pastaruosius rayti tai, kad i sutartis neturi joki teisini gali, taiau jie atlieka svarbias funkcijas:

1. Nustato ali etap.


3/21

2. Apibria ali deryb ribas.Kas yra oferta? Tai yra pasilymas. Koks jis turi bti? Ofertai keliami du reikalavima

i pagal 6.167 str.:

1. Pakankamas apibdinimas- ivardijamos visos esmins slygos (aikiai apibrtas objektas, aikiai apibrta kaina; kainos mokjimo termino gali ir nebti, nes Kodeksasnumato 7 dienas);

2. Aikiai ireiktas oferento ketinimas bti sutarties saistomam ir sipareigojaniamakceptanto atvilgiu.

Kas atsitinka ir k reikt mano veiksmas teisine prasme, jei a j nepakankamai apibdinu arba neireikiu noro, kad jis mane saistyt? Ar tai gali bti prilyginama kvietimui dertis? Gali. Jei a tik paraau, kad noriu kak parduoti, to kako neapibdindamas-tai bus kvietimas der tis (ikisutartini santyki pradia).

Kam gali bti adresuota oferta? Arba konkreiam asmeniui, arba neapibrtam ratui a

smen. Skirtumas tarp j tas, jeigu oferta duodama konkreiam asmeniui A, tai tik A jgali ir priimti. Pvz., B silo A pirkti automobil. A sako, kad pagalvos. C sako, kad norinupirkti automobil. Klausimas, ar ia jau sudaryta sutartis, ar ne? Kaip paaikinti C sik iim? Sutarties nra, nes ji buvo adresuota B. C gali tik pasiteirauti ar A tikrai parduoda automobil. Tai yra kita oferta (pasilymas nupirkti).

O kaip su nenustatytu asmen skaiiumi? Tai speciali ofertos ris, vadinama viejaoferta. Pavyzdys, skelbimas laikrat apie automobilio pardavim (su nuotrauka ir visoms detalms). Tie, kurie atsilieps, i esms tursiu jiems j parduoti. 6.171 str. Vieoji ofer

ta gali bti ataukta vairiais bdais, bet ji laikoma negaliojanti tik tada, kai ji ataukiama tokia paia forma, kokia ji yra paskelbta.odini sutari savybs- sakykim pasilau pirkti automobil B, kuris sako,kad pala

uk. U savaits B ateina ir sako, kad sutinka. Ar ia sutartis? 6.174 str. Nebus, nes ji turi bti akceptuojama nedelsiant. Jeigu a sakau, kad gali pagalvoti savait- tai 6.174 str. negalios. Kuo bus pasakymas "pagalvojimas" - nauja oferta. Jeigu sutinku su "pagalvojim

u" - tai bus akceptas.

Kada sigalioja oferta? Kai akceptantas j gauna. Tol, kol akceptantas jos negauna, of erta savo galios neturi.

Iki kada galioja terminuota oferta? Maiausias galiojimo terminas nustatytas 6.169 str. 2 d. 2 p. (protingumo terminas). Iki kol terminas nesujs, jos negalima ataukti (nustatai termin akcepto gavimui). Terminui prajus, oferta gali bti ataukiama.

Iki kada galioja neterminuota oferta? Iki kol oferentas gaus atsakym; kol oferta busataukta (ilguoju laikotarpiu galioja neterminuotai).

Kaip yra su juokais padarytomis ofertomis? Nra oferento valios. O kaip dl akceptanto puss? Juk jam susiformuoja teistas lkestis, kad sutartys bus vykdomos. Ar jo teiss neturt bti ginamos? Ar galima panaudoti bonus pater familias standart i akceptanto puss? Jei jis supranta, kaip jumor- viena situacija, o jeigu nesupranta, kaip jumor o - tai jau kita situacija.

Kokios ofertos panaikinamos, o kokios ataukiamos? Panaikinti galima apskritai visa


4/21

s ofertas, b et tik iki kada, kai jas gauna akceptantas. O ataukiamos jau gautos ir gytos juridin gali ofertos. 6.169 str., kol sutartis nesudaryta (nra gautas akceptas), tai ofertgalima ataukti, jeigu praneim apie ataukim, akceptantas j gauna prie isiuniant akcept. Jeigu vis tik akceptas yra isiuniamas- teisikai sutartis galioja (nors tikroji valia yra pasikeitusi). Pato duts taisykl- kada krenta pato dut, tada atsiranda teisins pasekms.

Kaip yra su paskelbimu laikratyje, kad parduodu automobil. Vien dien apsigalvoju, kaip ataukti? Kas atistiks, jei ateina pirkjas, norintis nupirkti automobil, a jam par duodu. O kitas ateina, o automobilio nra? [vienu metu gaunu 5 vokus. Visi 5 su sutikimais. Paskutinis laikas anksiausiai isistas. Kam parduoti?] Po pardavimo reikt ataukti skelbim. Realybj visiems pofik ant to. Kokios taikomos taisykls praneimo teikimui? Kas nutinka, jei praneimas neteiktas? Tarkim, isiuniu JAR adresu praneim, bet jis neteikiamas. Ar jis turi gali?

Akceptas - bet kokia valios iraika gali bti laikoma akceptu. Apribojimai ataukti ofert i esms reikia galimybes ataukti akcept irgi (vice versae).

Akceptavimo terminas yra veidrodinis ofertos atspindys, iskyrus kelet moment. Skaiiavimo principai yra tokie patys, kokie yra nurodyti termin skaiiavimo taisyklse.Kas atsitinka, jeigu akcept isiuniu, o jis gaunamas po ofertos termino pabaigos. Akce ptas bus laikomas pavluotu, bet jeigu galima nustatyti, kad jis isistas laiku, tai laikoma, kad oferentas akcept gavo laiku. Pavluotas akceptas galios neturi. Terminas 3 dienos. Pamatau 2- . Isiuniu. Gaunamas 4. Sutartis nesudaryta. Klausimas ar tai tuias l

aikas, ar turi koki gali? Tai nauja oferta. Akcepto ataukimui galioja ta pati taisykl kaip ir ofertos.Kaip yra su tyljimu? Jeigu ofertoje tai numatyta arba galima daryti toki ivad i a

li santyki ar paproi- tada tyljimas yra valios iraika. 1.64 str. Kokios turi bti ipildytos slygos, kad tyljimas bt pripaintas akceptu? Ofertoje tai turi bti numatyta; jeigu susitaria dl tyljimo.

Kas atsitinka, jeigu akceptuoju, bet numatau papildomas slygas? Tai akceptas su ilygom. Ne kiekvien kart tai laikoma prieprieine oferta. Jeigu jos nekeiia ofertos esms - tai tyljimas laikomas sutikimu oferento. Prieingai, jeigu i esms keiiamos slygos - tai priepriein oferta. Ir pradinis oferentas turi galimyb rinktis- akceptuoti ar neakceptuoti.

Standartins sutartys- i anksto paruotos sutartys. Jeigu slygos yra visikai skirtingos jose, kas atsitinka? Kas nutinka su nesutampaniom slygom? Tarkim, siuniu Senukus standartin form su standartinmis slygomis. Usakymas priimamas ir perkeliamas j standartin sutart. Atvaiavs atsiimu prekes ir viskas tvarkoj. Kokiom slygom ji galios, jeigu slygos kardinaliai skiriasi? Pagal kieno slygas bus laikoma sudaryta sutartis?

TREIA PASKAITA


5/21

Du sutarties elementai iandien bus aptariami: sutarties tikslas ir sutarties dalykas. Kalbant apie sutarties tiksl, klausimas kyla kodl yra sudaroma sutartis, kodl prisiimamisipareigojimai. Sutarties dalykas- konkretus veiksmas ar daiktas dl kurioyra susitariama.

Kalbant apie dvial sandor. Automobilio pirkimas- pardavimas. Pardavjas ir pirkjas. Pirkjo tikslas yra nusipirkti automobil. Jis yra u automobil links atiduoti pinigus (dalykas). Pardavjo tikslas yra gauti sum pinig, sipareigodamas atiduoti automobil.Kokia i to seka ivada? Vienos alies tikslas yra kitos alies dalykas ir atvirkiai.

ali valios nesuderinamumas reikia, kad kakurioje vietoje tikslas ir dalykas nesutampa. Lygiai taip pat sandoris negalios, jeigu bent vie nas i i element prietaraus imperatyviom statymo normoms, bonus mores ar vieajai tvarkai.

i doktrina pripasta, kad sutari laikymosi principas turi turti tam tikras ribas. Nors romn laikais jis buvo ireiktas numatant galiojani sutari sra, bet sudtingj

ant socialiniams santykiams, buvo nueita nuo tos doktrinos ir buvo pradta iekoti bendr esni princip.

Lietuvoje pats sutarties tikslas ar sutarties dalykas tiesiogiai teiss aktuose nra vardi jamas arba vardijamas, bet labai ribotai. Nors Kvebeko CK, Pranczijos CK vardina tai labai tiesiogiai. Tikslo doktrina Lietuvoje yra paslpta tikslo doktrinoje, pavartojant od "siekiama". CK 1.63 str. 1 d.

Tam tikrose nuostatose kaip 1.81 str. 3 d. kalbant apie restitucij labai aikiai vardijama, kad ji yra galima, kai nebuvo pasiektas vieajai tvarkai ar geriems paproiams priet

araujantis tikslas. Pats apibrimas lemia, kad nesant tikslui ar ali siekiams prietaraujant, dl neteisto siekio atsiranda tam tikr sandorio negaliojimo pasekmi.Kas nutinka, kai tikslas neteistas? Niekinis sandoris. Kuo skiriasi niekinis nuo nuginijamo? Niekinis negalioja nuo sudarymo momento (j

o niekada nebuvo). Teismas tai konstatuoja ex officio. O nuginijamas yra teisme aliai praant. J galima patvirtinti. Teism praktika yra ijusi iki akivaizdaus prietaravimo vieajai tvarkai ir gerai moralei.

Niekiniam sandoriui neprivalau kelti prieiekinio ar dl to mokti yminio mokesio. Bet praktikoje teismas pasisakyt, jog tai nra labai jau akivaizdu ir ex officio bt rizikinga pareikti. Todl reikiamas atskir as reikalavimas.

Objektas. Jis yra paslptas 1.63 str. 1 d., susidedantis i dviej dali: "siekiamybs" ir "veiksm". Tai atskiria teisinius sandorius nuo neteisini. K a turiu padaryti, siekdamas kakokio tai tikslo. Ir atvirkiai.

Atitinkamai kaip i r tikslas, tai ir pats veiksmas, jeigu tikslas teistas, bet veiksmai yra ydingi - tai sandoris negalios. Vieno elemento negaliojimas reikia kito elemento negaliojim.

Reikalavimai dalykui: apibrtumas, teistumas, manomumas ir kreditoriaus ar treiojo asmens interesas.

Ketvirtoji paskaita


6/21

K reikia odis byla? Dokument rinkinys, bylinjimosi aktas, ginas. Pagal odyn- byloti, nekti, ginytis. Tarmikai, buvimas, metas. Vienas paprastas odis gali turtiaib atskir reikmi. Hermeneutika tyrinja odi reikmes skirtingose aplinkose.

Kiekvienam odiui suprasti, paaikinti, reikia inoti kontekst.Jeigu mes turime sutart, ji yra vykdoma- konfliktas ikyla kitoje aplinkoje (ateityje).

Sudarant sutart, tas kas prognozavo ateit, jis pra jus tam tikram laikui, projektuotas scenartijus gali bti labai geras arba bti labai blogas.

Kokie yra privalumai subjektyvaus sutarties aikinimo metodo? 1. Labiau orientuotas mog, jo vidin bsen sutarties sudarymo metu. Jo slyg s

upratim, numatym slyg. Kokie yra trkumai tokio metodo? 1. rodinjimo problema. Nordamas rodyti turin, turima rodyti ne vien tik tai, k t

u galvoji, bet reikia dar rodyti, k ketino sudarydamas sutart kitas asmuo arba koks buvo tikroji deryb aplinka, ypa kai kita pus visk neigs.

2. Negalima pasitikti sutarties tekstu. Jeigu tikrieji ketinimai yra kitokie nei sutarty tvirtinta, tada sutartis netenka prasms.

Objektyviame sutarties aikinime didiausias akcentas krypta sutarties tekst.Problema su obje ktyviuoju sutarties aikinimu? Galimyb stipresnei aliai piktnaudi

auti savo teismis. Pvz., atjus bank ir sudarant sutart a inau kada mokti ir kiek mokti. Vis apribojim a neinau, nes tai beletristika. Klausiant ar galima pakeisti stand

artinse slygose, atsakymas i banko bt ne. Norint nenorint reikia pasitikti teisins sistemos veikimu, kad ji gins tikrj ketinim.Jeigu alys yra lygiaverts, derjosi, bet netvirtino kako- tai teismas gali atsivelgti

sutarties tekst.Sutarties spraga - tai, kas neaptarta sutartyje, o tai buvo reikalinga sutariai vykdyti. 6

.195 str. Bet teismas nra sutarties alis. Didioji dalis teism nei apie versl labai nutuokia, nei gali gauti rodymus apie ali tikruosius ketinimus. T.y., teismas pagal savo sivaizduojam protingum, praktik pasilys alims sprendimo variant. To varianto kokyb priklauso nuo teisj kvalifikacijos. Antra vertus, spragos paalinimas vis dl to yra byla (visi vykdymo veiksmai nusikelia dviem trim metam). Ar i viso yra manomos sutarties spragos? Kiekviena sutartis turi ne tik aikiai ireiktas slygas, bet ir numanomas slygas (turimos galvoje). Kiekvienas ms mintija, kad sutarties dalyvis turi elgtis siningai, protingai ir ikilus nesklandumams, dertis siningaiir protingai. Atitinkamai visos tos spragos realiai upildomos elementariu protingumo, siningumo principu. Teismui j upildius kakokia slyga, atitinkamai pasiprieinusi alis slygai gali patirti kak oki tai sankcij.

Contra proferentem - tam tikro s doktrinins taisykls, kurios nesant pakankam rodym apie ali tikruosius ketinimus, tikslus arba teismui neinant sutarties sprqagos upildymo, teismas gali pasinaudoti doktrina, pvz., sutartis aikinama to, kuris pasil nenaudai (6.193 str. 4 d.).


7/21

I subjektyvaus poirio yra daug ivestini taisykli- sutarties pavadinimas neturi jokios reikms. Nustaius tikruosius ketinimus tada aikinamasi sutarties ris. Turint k onkret tekst, lietuvikam kontekste pasitikti odiais sutarties nelabai galima, nes tik rj ali vali nustatins teismas. I ia gali kilti ir nesmagi pasekmi.

Sudarius sutart, ji alims gija statymo gali. Realiai nei viena i ali teiss j pakeisti i esms galimybs neturi, iskyrus tam tikrus atvejus:

1. 6.223 str.

2. 6.192 str. 4 d.

3. 6.183 str. 1 d. ir 2 d.

4. Novacija/cesija.

Sutarties pakeitimas taip pat yra sandoris, kuriam yra taikomos tokios paios taisykls kaip ir sutariai. pakeitim reikia irti kaip elementar sandor.

Yra dar dvi galimybs ivengti atsakomybs arba sipareigojim vykdymo:

1. 6.212 str.2. 6.204 str.

Kas yra sutarties nevykdymas? 6.205 str.

etoji paskaita

Pirkimo-pardavimo sutartis.Dalis ms Kodekso nuostat atitinka Vienos konvencij dl tarptautini preki pirki

mo- pardavimo sutari nuostatas. Tokiai sutariai yra bdinga: 1. Konsensualumas - suderinta ali valia. Pirkimo pardavimo sutarties atsiradimo m

omentas yra skirtingas - nuo pinig sumokjimo/nuo daikto perdavimo/susitarimo reikalas. Konsensualin ir apibdina tai, kad sudarius sutart sutartis yra laikoma sudaryta (nei daikto perduoti, nei priimti nereikia tam, kad sutartis bt sudaryta, nes tai jau yra sutar ties vykdymas, bet ne sudarymas).

2. Dvialumas- sudaroma tarp ali, kurioms tenka prieprieins teiss ir pareigos.3. Atlygintinumas - btinai turi bti sumokta kaina.4. Tiek vienkartinis, tiek tstinis vykdymas- gali bti tiesiog vien kart (parduodam

as butas), o gali bti ir taip, kad mnes sipareigoja tiekti nustatyt preki kiek. 5. Ekvivalentin- pardavjui yra svarbu gauti tiek, kiek daiktas vertas. Pirkjas nori a

titinkamos kokybs daikto u t pinig sum, kuri moka. alys i karto ino, kokios verts yra daiktas.

6. Miri prigimtis- kai mes sakome, kad pirkimo-pardavim o sutartis reikia daikto perdavim apie kok institut mes nekame? Daiktin teis. Taip pat nekame apie prievoli teis, nes yra perduodama nuosavybs teis. Jeigu yra konfliktas kuri teis taikyti, tai reikt taikyti daiktin. Net jeigu man kaip pirkjui perjo nuosavybs teis, bet jeigu treiasis asmuo pareikia iekin pardavjui, o pardavjas nesiningas, tai treiasis asmuoturi teis isireikalauti t daikt i mans nepaisant to, kad nuosavyb priklauso man. Daiktin teis yra viresn.


8/21

Pirkimo- pardavimo sutarties dalykas yra esmin sutarties slyga. Nors ji ir yra esmin, statymas nereikalauja apibrti dalyko labai smulkmenikai ir labai konkreiai. Utenka minimalaus susitarimo dl daikto. Kas yra btina? Pavadinimas ir kiekis. Jeigu itus du dalykus galima i paios sutarties nustatyti, to pakanka, kad sutartis bt laikoma sudaryta. Gali bti taip, kad pati sutarties specifika lemia tai, kad kakas turi bti papildomai nustatyta sutartyje. Tada jie privalo joje bti. Tarkim Nekilnojamo daik to pirkimo-pardavimo sutartyje yra labai svarbus dalyko tikslus vardijimas (numeris, registro numer is etc.), turi bti btinai kaina traukta sutart.

Pardavjas privalo utikrinti, kad parduodamas daiktas yra parduodamas pagal paskir t.

CK 6.306 str. numato, kurie daiktai negali bti sutarties dalyku.Sutarties alys yra pirkjas ir pardavjas. Jei gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo

. Tam tikroms sutartims (Energijos pirkimo- pardavimo), kad pardavjas turi bti btinai

juridinis asmuo. Vartoj imo sutartyje pirkjas btinai yra fizinis asmuo. Pirkimo pardavimo sutarties forma. Pirmiausiai galioja bendrosios sandori sudarym

o taisykls (1 knyga). Atskiroms ri sutartims taikomi kitokie reikalavimai. Nekilnojamam daiktui btinai turi bti sudaryta notarin sutartis. Kaina nra esmin sutarties slyga, o kokias atvejais iimtys? Gali bti numatyta konkreti slyga, kaip ta kaina bus nustatoma. Jeigu to nra, nustatoma pagal rinkos kain sutarties sudarymo momentu, atsivelgiant tai, kas yra alys, kok kiek perka- parduoda, kokiam tikslui, kas atsakingas u daikt perdavim ir t.t. Yra ir iimi- parduodant nekilnojamj daikt btina kaina, m

ons pirkimo atveju irgi turi bti kaina.Pardavjo pagrindin pareiga perduoti daikt ir nuosavybs teis: 1. Faktinis daikto perleidimas. Gali bti, kad sudarius buto pirkimo- pardavimo sutart

viskas yra perduota, iskyrus tai, kad a lieku ten gyventi. Ar tai bus faktinis perdavimas? Ne, nes a pirkjo teises apsunkino tuo bdu. Nebent alys susitaria k itaip.

2. Daikto valdymo perdavimas.

3. Priklausini, pried, susijusi dokument perdavimas. Taikomas daniausiai nekilnojamiems daiktams, kai priklausiniai savarankikai negali bti parduodami (palp), ne bent registruojamas Registr centre kaip atskiras. Tarkim, garaas (kadangi jis stovi ant ems) be ems perdavimo negali bti perduotas.

Udavinys: 1. Kokie santykiai? Pirkimo- pardavimo. Buvo susitarta dl daikto perdavimo ir kaino

s u daikt sumokjimo (prieprieins pareigos). Sutartis yra sudar yta.2. Ar pardavjas tinkamai vykd jam tenkani daikto perdavimo pareig, o pirkjas

- sumokti daikto kain? Pirma pareiga pardavjui kyla perduoti daikt ir nuosavybs teis. Antra pareiga bt perduoti daikt atitinkant jam keliamus reikalavimus. Kokyb yra vienas i t reikalavim (j gali bti ir kiekis, asortimentas, komplektikumas, tinkamumas naudoti). Daiktas buvo perduotas. Jis buvo perduotas per treij asmen. Dar viena i pareig, keliam pardavjui- pareiga tinkamai perduoti daikt. Situacija nesako, kai


9/21

p turi bti perduodamas daiktas.Tinkamas daikto perdavimo mometas taikomas dl atsakomybs u uvim. Jeigu tin

kamai, pirkjas atsako u daikto uvimo rizik. Kai pirkjas pats tiesiogiai perka, daiktas perduodamas pirkjui. Jeigu daiktas yra gabenamas per treij asmen, tai daikto sugedimo ir uvimo rizika pereina nuo daikto perdavimo pirmajam vejui momento. ioje situacijoje alys susitar, kad daiktas bus perduotas vejui (minta slyga negalios, kai vejas bus pardavjo vejas).

Jeigu bus perduota monei, kuri tiesiog paskirsto krovinius (patys nevea, bet priimakrovinius) ir yra sudsr sutartis su vejais, tai atsakomyb pereina paskirstytojui.

3. Klausimas dl kokybs. Vienas aspektas yra kokia yprasta daiktui keliama kokyb? Galima iskirti du pagrindinius daikto kokybs nustatymo keliamus reikalavimus- kriterijai ir slygos, kurioms esant, kad pardavjui atsirast atsakomyb dl netinkamos kok ybs.

Pirmas kriterijus - daiktas nekokybikas pardavimo momentu. Antras kriterijus - daiktas nekokybikas pirkimo momentu.Pirmas i kriterij- pagal k galima nustatyti kokybs reikalavimus? Gali bti sutarti

s arba tam tikri dokumentai. Sutartyje tarkim standartas AC- 200. Ar tai keiia standart, jeigu mediena neatitinka stan darto? Taip. Paeidiamas 6.233 str. 1 d. Jeigu atitinkamas standartas dokumentuotas, reikia irti daikto kokyb.

Antras i kriterij- kokiam tikslui yprastai tas daiktas yra naudojamas? Momentas - ar a galiu j suinoti dabar? Galbt, ne. Pasiirjus plika akimi gali ir nesimatyti. Parda

vjas turjo garantuoti kokyb, jo pareiga yra paeista dl to, kad daiktas neatitinka standart keliam reikalavim ir negali bti naudojamas pagal prastin savo paskirt.4. Atsakomybs aspektas. Tam, kad kilt atsakomyb pardavjui, k reikia vertinti?

Dl momento kada ta prek tampa nekokybika. Pirkimo- pardavimo momentu ta prek turjo bti nekokybika.

Dl pirkjo inojimo ar turjimo inoti apie nekokybik prek.Pirkjas turi rodyti, kad daiktas neatitiko jam keliam kokybs reikalavim. Pagal sit

uacij- kokybs patikrinimo aktu.Pardavjo inojimas arba neinojimas jokios atsakomybs neturi. Bet yra vienas aspe

ktas [prodolenyje sldjet]. 5. Kokie teisiniai padariniai atsiranda pardavjui, paeidus pareig perduoti tinkam

daikt ir kokie yra teisi gynimo bdai? Pirkjas gali prayti daikt pakeisti tinkamu, gali prayti sumainti kain, paalinti daikto trkumus arba atsisakyti sutarties.

Reikalavimas sumainti kain. Pirmas kriterijus, kas yra svarbu - tai, kad nekokybik os preks kaina dar nebuvo vertinta. Turi bti rodyta, kad tie 500 m3 medienos nra kaina jau vertinus trkumus. Antras kriterjus- ar pagrstas yra pirkjo reikalavimas? Yraskaiiuojama daikto vert pardavimo momentu, kokia ji turi bti kaip kokybika ir daikto verts, kuria jis buvo parduotas skirtumas.

6. Termin klausimas. Taikomas ne daugiau kaip 2 met, jeigu nenustatytas kitoks terminas. Tarkim sutarty nustatyta, kad daikto garantija yra 1 metai. Tai reikia, kad per 1


10/21

metus galiu kreiptis pardavj su pretenzija dl netinkamo daikto. Kada tie 2 metai galioja? Yra protingas terminas. Priklauso nuo bylos aplinkybi (koks daiktas, ar manoma j vietoje apirti, kas tikrino t daikt ir pan.). Jeigu terminas yra neprotingas, jis nebeturi teiss ginti savo paeistas teises. Jeigu teismas pasako, kad viskas gerai, tai gina.

Jeigu teismas pasako, kad jis yra praleistas, bet pardavjas inojo, tai tas terminas nr a svarbus. ioje byloje pardavjas inojo.

Kalbat i pirkjo puss, ar jis paeid savo pareig sumokti pinigus, ar nepaeid? Taip, paeid, nes jis negali savavalikai nusprsti nemokti visos kainos. Pirkjas gali pr ayti tik kainos sumainimo, bet ne atleidimo nuo visos kaino sumokjimo.

Tarkim, pareiga perduoti nevykdoma, ar galima reikalauti, kad bt perduotas daiktas? Rinius daiktus. Jeigu daikto trkumai yra nedideli, tai negalima prayti pakeisti kitu daiktu.

Atunta paskaita

Paslaug sutartys: 1. Medicinini paslaug sutartis. 2. Turizmo paslaug sutartis.Paslaug sutartis bent jau lietuvikoje doktrinoje, suprantama kaip sutartis, kurios tik

slas yra teikti vairaus pobdio paslaugas (audito, konsultacines, asmens sveikatos, mokymo, turizmo ir kt. atlygintins paslaugos Kodekse minimos), kurios yra atlygintins.

Paslaug sutarties esm- objektas nra konkretaus daikto sukrimas. sipareigojamatiesiog teikti paslaugas, negarantuojant pagal bendr taisykl konkretaus rezultato. Tradicikai laikoma, kad advokato su kliento sutartis yra pavedimo sutartis, bet i teism prak tikos darytina ivada, kad priskiriama paslaug sutartims.

Kuo skiriasi nuo kit sutari?1. Paslaug v. Darbas.- Pavaldumo teisinis santykis. Paslaug sutartyje nra pavaldu

mo. Paslaugos teikjas turt atsivelgti protingus paslaugos gavjo nurodymus, bet jis nra pareigotas paklausti.

2. Paslaug v. Pavedimas. Darbo santykiai, bet civilins teiss kodekse, kai atstovasvykdo atstovaujamojo pavedim. Bet kada abi alys gali atsisakyti tokios sutarties, pavedimas baigiasi vienai i ali mirus, bankrutavus ir pan. Tai vis i savybi paslaug sutartis neturi.

Kalbant apie Europin tendencij, EK yra usakiusi teorin Europos CK, kuris atspindi bendrsias tendencijas. Nra aikaus atskyrimo tarp paslaug, rangos ir pavedimo sutarties. Jos danai yra pristatomos kaip persipynanios viena su kita.

3. Ranga v. Paslaugos. Rangos sutarimi sipareigojama sukurti tam tikr rezultat, tam tikr material objekt. Tai pagrindinis skirtumas. Paslaug sutartyje- tinkam pastang prievol.

Paslaug sutarties esminis dalykas nra kainos nustatymas. Kaina gali bti nustatytaeigoje arba j nustatyti teismas.


11/21

Bendrosios teikjo pareigas: 1. Tinkamai teikti paslaugas. Rpestingumo laipsnis- privaloma vadovautis profesin

s veiklos standartais, turi vadovautis kliento teistais nurodymais. Vertinama sutarties slygos. Teikjas turi remtis kliento interes prioriteto principu.

2. Nors paslaugas turi teikti asmenikai paslaug teikjas, visgi numatyta teis pasitelkti treiuosius asmenis paslaugos teikimui. U j klaidas atsako paslaugos teikjas. Galima pa sitelkti atstov atlikti visas prievoles, iskyrus neatsiejamai susijusias su kreditoriaus asmeniu. Tas pats taikytina ir paslaug teikimo atveju.

3. Pareiga informuoti paslaugos gavj.Paslaug teikjo teiss: 1. Atsisakyti vykdyti nurodymus ir nutraukt i sutartis, jeigu kliento nurodymai prietar

auja statymams, etikos taisyklms, sutarties slygoms ar veiklos standartams. 2. Galima nukrypti nuo nurodym ar sutarties slyg, jeigu tai btina kliento interesa

ms apsaugoti.3. Kaip ir pavedimo sutartyje, p aslaugos teikjas privalo gauti paslaugos gavjo sutik

imo. Gali pasinaudoti 1- 2, jeigu negali greitai gauti sutikimo, bet po to jis turi praneti k lientui apie tai.

Kliento pareigos:

1. Sumokti kain. Egzistuoja galimyb, kad vykdant sutart, kaina gali padidti. Taip pat kyla pareiga, jeigu teikjas rodo, kad j buvo btina padidinti dl tinkamo sutartiesvykdymo ir to negalima buvo padaryti sutarties sudarymo momentu. Kaina turi bti su

mokta ir tuo atveju, jeigu sutarties negalima vykdyti dl kliento kalts.Paslaugos gavjas visada isaugo teis atsisakyti nuo sutarties.2. Atlyginti paslaug teikjo ilaidas. iuo aspektu labai panau pavedim. Gali bti

taip, kad sutarties kaina yra maesn u ilaidas, tai tada numatyta gavjo pareiga atlyginti ilaidas, kiek tai nepadengia kaina.

Atlyginamos ilaidos, padengianios teikjo nuostolius....

Teisi gynimo bdai paeidus pareigas: 1. Taikomi bendrj teiss paeidim gynimo bdai. 2. Jeigu paslaug teikia keli paslaugos teikjai, atsiranda jiems solidari prievol atlygi

nti al ar padengti nuostolius.3. Svarbiausia gynimo priemon, jeigu sutartis i esms paeista yra sutarties nutrauk

imas. Yra specifiniai kliento teisi gynimo bdai, kurie i BTPGB nekyla: a) vienaalikas sutarties nutraukimas bet kada; turi padengti tiktai faktikai patirtas t

eikjo ilaidas ir sumokti kain, proporcing suteikt paslaug daliai. Jeigu sutartis metams, o atsisakoma po puss met, atlyginama 6 mnesi atlyginimas.

b) teikjas gali nutraukti sutart tik esant svarbiom prieastim; atlyginamos visos kliento patirtos ilaidos, visi kliento nuostoliai.

c) jeigu teikjas sipareigoja pasiekti tam tikr rezultat, tai jo pareiga pasiekti rezultat j pareigoja, nebent rodo, kad ios pareigos nevykd dl nenugalimos ligos.


12/21

Vartotoj teisi apsauga. Direktyva dl vartotojui padarytos alos netinkamai padarytos produktais ir paslaugomis yra implementuota msu CK. Paslaug teikjas privalo atlyginti atsiradusi al dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug. 6.292 str. - 6.299 str.

Sveikatos sistemos statymas.Gydytojo medicinos praktikos statymas. Sveikatos prieiros staig statymas. Slaugos praktikos statymas. Daug postatymini akt.Pacient teisi ir alos atlyginimo statymas.

Devinta paskaita

RANGA.

Reikalavimai rangos sutariai: 1. Sandorio formai nra keliami specifiniai reikalavimai. Reikia vadovautis bendromi

s sandorio sudarymo nuostatomis 1.63 ir 1.77 str. Pakanka, kad sutartis dl tam tikr prieasi bt raytin. Ko nepasakytume apie s pecifines rangos sutartis, tarkim, statybos rang arba rang, finansuojam i savivaldybi-valstybi biudet.

2. Esmin slyga yra ta, kad turi susitarti dl rangos dalyko, t.y. atliekamo darbo ir jo

atlikimo termin.Statybos rangos treioji esmin slyga yra darb atlikimo kaina, nes labai danai rangovas, ypa i biudeto finansuojamuose darbuose, yra pasirenkamas pagal maiausi pasilyt kain. Todl rangovas turi vertinti kokius darbus gals atlikti u pasilyt kain,kad vliau nebt taip, kad kaina padidt.

CK 6.644 str. 1 d.

Rangos sutartis yra konsensualin, nes susitariame dl to, kas turi vykti ateityje.Ranga p. Paslaug sutart? Rangos rezultatas- materialaus daikto sukrimas. Paslaug

rezultatas- nematerialaus pobdio paslaug teik imas.Kuo skiriasi nuo pirkimo pardavimo sutarties? Vis pirma, skiriasi laiku. Pirkimo-par

davimo sutartyje susitarimas ir tam tikro produkto pateikimas sutampa laiko momente.

Nuosavybs teis tuo momentu pereina daikto pirkju. Rangos sutartyje susitariama dltam tikro materialaus rezultato pagaminimo, pertvarkymo ir t.t. Tai yra - ateityje. Rango

s sutariai svarbus ne tik pats darbo rezultatas, bet kaip ir jis yra atliekamas, koks darbo pobdis ir kiti dalykai, susij su darbo atlikimu.

Tuomet, kai yra atliekami rangos darbai ir j rezultatas, vert naudojam mediag yra neenkli, tuomet yra pripastama, kad tai yra pirkimo- pardavimo sutartis. Pavyzdiui, jeigu susitarsime dl pultelio patobulinimo, tai nebus rangos sutartis. Nes darbo kataiyra ymiai maesni negu pai naudot mediag, kurias naudojant buvo pagamintas daiktas.


13/21

Pirkimo sutartimi daiktai yra apibdinami tam tikrais riniais poymiais, o rangos-unikaliais, individualiais poymiais.

Rangos v. Darbo sutartis. Rangos sutartyje nra pavaldumo, susitariama tik dl darbo rezultato pagaminimo. Darbo santykiuose yra pavaldumo santykiai. Taiau usakovas gali nurodyti objektyvias kiimosi rangovo darb prieastis (tarkim, vluojama atlikti darb).

Rangos sutartimi susitariame dl konkreios uduoties atlikimo, o darbo santykiuose- dl funkcij atlikimo.

Sutarties alys: 1. Rangovas [gali bti bet koks asmuo, bet tam tikrose rangos sutartyse yra keliami ta

m tikri specifiniai reikalavimai. Turi turti tam tikras licencijas, sertifikatusar atitikti kitus reikalavimus]

2. Usakovas [bet koks asmuo] 3. Subrangovas [kai rangovas nusamdo darbams atlikti tretj asmen]

Ar gali susiformuoti kitokie teisiniai santykiai, kai nusprendiama, kad generaliniu rangovu bus A, bet interjero rengimui, pasisamdys B? Gali. 6.650 str. 5 d.

Jeigu susitariama dl kainos, tai j eina mediagos, priemons, mechanizmai etc. Jeigu nesusitarta kitaip, tai rangovas darbus atlieka savo mediagomis. Taiau galima susitarti, kad usakovas teiks mediagas. Jeigu dl nenumatyt prieasi kaina padidja, tai

6.653 str. 6 d.

Terminai yra viena i esmini rangos sutarties slyg. Susitariama kada bus pradti darbai ir kada bus pabaigiami darbai. alys gali susitarti dl tam tikr dalini darb ir ter min, t.y.darbai bus atliekami tam tikrais etapais. Konstruktyvas priduodamas 2013-09-01, stogas udengiamas 2014-01- 01 ir t.t. Kai daug rangos darb atliekama, tai yra rekomenduotina.

Su tam tikr darb atlikimo terminu atsiranda atsakomyb (jeigu nespjame iki ter mino vieno darbo atlikti, tai gali bti ir taip, kad nespsime galutinio darbo atlikti). Rangovui tarpiniai terminai svarbs dl mokjimo (atsiskaitoma u atliktus darbus).

Kainos nustatymo bdai: 1. Konkreti suma;

2. Susitariama nustatyti pagal kakok normatyv.

Tryliktoji paskaita

Vieasis konkursas (CK 6.947-6.952 str.)Kodekse mes turime viso labo 6 straipsnius skirtus vieajam konkursui. alia j yra

VP. Didij dal uims vieieji pirkimai ir j procedros. VP konkursui yra taikomas


14/21

kaip teiss analogija net ir turint Koncesijos statym ir kitokius statymus. Nesvarbu, ar skelbiamas konkursas darbo pozicijai arba turime koncesijos sutart, arba kaip privatusUAB skelbsiu valymo ofiso konkurs- tai pagal teiss analogij gals bti taikoma tasr itis, kuri bus labiausiai reglamentuota ir dl kurios pasisako teism praktika.

Konkursas savo apibrimu i esms apima dvi sritis (du paadus). Viena vertus tai yra vieas paadjimas sumokti atlyginim u darbo atlikim arba rezultat (paadu 1000 Lt u uniuko suradim arba paadu 1000 Lt tam, kas geriausiai nudays mano tvor). Lygiai taip pat ir antra grup paad- suteikti speciali teis u geriausi teiss gyvendinimo projekt (suteikiu tam, kuris pateikia geriausi vizij/matym kaip ta teis turi bti geriausiai gyvendinama, pvz., teis bti elektros tinkl valdytoju Lietuvoje).

Daniausias pritaikomumas yra vieajame sektoriuje. Yra reikalavimas pirkti vieo pirkimo bdu pagal VP. is reikalavimas nuleistas ir privatininkams, dirbantiemssu ES pinigais.

Valstybinis vieas sektorius turi yd dl tam tikro kreivo poirio vieuosius pirkimus.

Patys konkursai gali bti dviej ri: 1. Atviras - kvieiami absoliuiai visi. 2. Udaras- tik tam tikras ribotas kiekis dalyvi. Nebtinai konkursai turi bti atviri. Svarbu, kad bt ilaikyti viej pirkim ir vie

o konkurso principai (nediskriminavimo, skaidrumo ir t.t.).Pats konkurso tikslas pagal Kodeks gali bti vieas arba privatus. Tai yra nebtinai s

kelbti vieo konkurso dl vieo intereso. Galiu skelbti ir dl privataus intereso. Niekas nedraudia fiziniam asmeniui skelbti konkurs dl gyvenamojo namo statybos (dl jo vieo pobdio turiu laikytis tam tikr princip). Taiau pats odis "vieas konkursas" visikai nesusijs su vieu interesu. Pats pobdis tokio pirkimo suponuoja tam tikr vie interes, bet tikslas gali bti privatus.

Tikslas turi neprietarauti gerai moralei ir vieai tvarkai. Turi bti siekiama geriausiodarb atlikimo, rezultato arba teiss gyvendinimo projekto. Jeigu a nusiperku t, kurisneutikrina geriausio rezultato, tai tikslas nra pasiektas.

VP 3 str. Tikslas sudaryti pirkimo sutart racionaliai naudojant tam skirtas las. Ar sutampa geriausias su racionaliausiu? Kaina yra vienas i racionalumo kriterij, betne vienintelis. K reikia racionalumas? K reikia geriausias darbas ir rezultatas? Racionalumas ir gerumas yra vertinamasis kriterijus. Sinonimas protingumo principo, kuris sp

rendiamas atsivelgiant aplinkybi visum. Vien kaina negali lemti racionalumo/gerumo. Tame gali bti vairiausi kriterij ir vairiausi poreiki. Tokios vienos formuls a pibrianios tai nra. Ji priklauso nuo konkurso tikslo. Jeigu statant aren tikslas yra surengti Europos empionat po puss met, tai racionalumas bt j pastatyti per pus met, bet u didesn kain. Ir atvirkiai, jeigu biudetas neleidia, tai racionalu bt umaesn kain ir ilgiau statyti.

Tikslai yra iplsti. Pagal analogij taikomi vieiesiems konkursams. Imant viej pirkim tikslus yra vienas i jj utikrinti kokybik preki ir paslaug gavim, skatinti k


15/21

onkurencij ir rinkos pltr ir t.t. Kita vertus, bent vieno i j neutikrinamas automatik ai gali lemti vieo konkurso negaliojim. Teismas visais atvejais turi patikrinti ar buvo siekiama i princip, ar ne.

Kai vieieji pirkimai vykdomi pagal VP tai vien tai, kad jis yra taikomas vieiesiems finansams, tai suponuoja, kad bus vieasis interesas. Tokiose bylose teismas yra aktyvus, savarankikai rinkti rodymus, nukrypti nuo iekinio pagrindo rib ir pan. Tarkim, mon skelbia mediag pirkim i privai l, tai vieojo intereso teismas gali ir nevelgti. Nuo tiksl priklauso.

Principai (specials): 1. Lygiateisikumas ir nediskriminavimas. Reikia i esms tai, kad lygiaverios ar ta

paios situacijos turi bti vertinamos vienodai. Skirtingos situacijos negali bti vertinamos tapaiai. Vienas i pagrindini princip dl kuri kartais nuvirsta visi dokumentai.

Kalbant apie vieuosius pirkimus tai ivestin taisykl yra ta, kad pirkimo dokumentu

ose btina nurodyti tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Turiu taikyti tik maiausi standart, maiausi reikalavim, kvalifikacij, kad skatinant konkurencij, pas mane ateit daug konkursant. A negaliu slygose nustatyti per daug aukt ar griet reikalavim.

2. Abipusis pripainimas. Tarptautinje prekyboje is principas sumenkina nacionalini dokument svarb, turint tiekj/partner i ES valstybi. Visi dokumentai usienietiki yra pripastami ir Lietuvoje. Atitinkamai yra vice versae. Taigi, turiu teis dalyvautivisuose konkursuose, skelbiamuose ES.

3. Proporcingumas. inomas i BTP. Kalbant apie vieuosius pirkimus tai tiek dokument apimtis, tiek sutari slygos, tiek utikrinimo slygos ir kiti reikalavimai yra neturi bti tik tai minimals, bet ir proporcingi siekiamam tikslui. Tarkim, skelbdamas konkurs pastatyti treiler u 1000 Lt negaliu reikalauti, kad asmenys turt fizikini reikalavim atitikt.

4. Skaidrumas. Lietuvikam kontekste labiausiai paeidiamas. Pagal j, vieoji organizacija privalo veikti skaidriai, utikrinti, kad bt visi dokumentai vertinami ir visos slygos bt aikios, kad visi matyt ir prieit vieai prie informacijos. Vieas konkursas ir dl to ir yra vieas, kad visi visk matyt. Slygose negali bti kakoki paslpt dalyk , vieno ar kito dalyvio protegavimo. Skaidrumo principas reikia ir tai, kad perkaniojiorganizacija negali nukrypti nuo paskelbt konkurso slyg. Visos slygos turi bti i anksto paskelbtos. Interpretavimas, nukr ypstantis nuo prast slyg, yra negalimas.

5. T.t.

Vis i princip paeidimas glai bti dvejopo pobdio: 1. Objektyvus. Paeidimui konstatuoti visikai nesvarbios jokios alutins aplinkybs

. Perkanioji organizacija negali sakyti, kad pareikimas maareikmis. Tokie argumentai yra niekiniai. Bet koks menkiausias paeidimas principo yra baudiamas pakankamaigrietai. Savo paeidimo negaliu pateisinti netgi didesne gaunama nauda.

2. Absoliutus. Reikia, kad nors ir maiausias principo paeidimas reikia organizacijos veiksm neteistum. Paeidimai visais atvejais yra esminiai ir negali bti maareik


16/21

miai. Konkursas neteistas, kitais atvejais perkanioji organizacija turi atlyginti atsiradusias alas.

Konkurso vykdymo etapai:

1. Konkurso dokumentrengimas. Tai yra didysis darbas, nes principai reikalauja, kad jie bt aiks, isams, nustatantys minimalius techninius reikalavimus.

2. Kreipimasis tiekjus. Paskelbimas turi bti objektyviai vieas ir aikus. 3. Susipainimas su gautais tiekj pasilymais. 4. Tiekj pasilym vertinimas. 5. Laimtojo nustatymas. 6. Sutarties sudarymas.

Pirkimo dokument rengimas. Tam tikri bendri reikalavimai idstyti CK, bet yra pa

gal VP. Tai nra vien pirkimo slygos- dokumentais vadinami ne tik slygos ir specifikacijos, bet ir skelbimas ir kiti duomenys, apibdinantys perkamj objekt bei perkaniosios organizacijos iaikinimai. Susirainjimai turi bti ivieinami visiems. Kiekvienas odis, sakinys vieajame pirkime yra sudedamoji pirkimo dokument dalis. O jie savo ruotu yra pirkimo sutarties sudedamoji dalis. J aikinant, vykdant turiu vadovautis ne tik ja, bet ir atskirais dokumentais.

Reikalavimai keliami dokumentams yra idstyti VP: aikumas, tikslumas, nedviprasmikumas. ios normos paeidimas taip pat yra imperatyvios normos paeidimas. Gali

ma ginyti vien dl to, kad slygos yra neaikios ("Nesuprantu, k norima i mans nupirkti").

Nors atsakomyb u slyg prietaravim tenka perkaniajai organizacijai, bet tiekjai negali luktelti ir tiktis, kad prajus pirkimui tik tada sks (pralaimjimo atveju). Tiek jas privalo bti aktyvus (prayti paaikinti slygas ir jas sksti). Skundui pateikti terminai skaiiuojami dienomis.

Daniausiai kylantys ginai ir daugiausiai nesusipratim kyla dl technins specifikacijos, kuri yra labai specifinis dokumentas ir i visos mass sudtingiausias paruoti.

Visais atvejais negalima aprainti arba reikalauti tiekti kakokio tai vieno tiekjo. Negaliu aprainti, kad bt tinkamas vienas tiekjas. Turi visi tiekjai, tiekiantys tam tikr obejekt, j ir silyti. statymas reikalauja vis laik nurodyti odius "arba lygiavertis".

Lygiavertis pasilymas versus alternatyvus pasilymas. Kiekvienas daiktas gyvenime turi tam tikr alternatyv (i tako A tak B galiu nueiti, nuvaiuoti dviraiu, nuvaiuoti maina, nuskristi lktuvu ir t.t.). Bet lygiavertis i esms yra visikai skirtinga svoka, nurodanti bendrsias technines specifikacijas ir kokybinius reikalavimus. Jeigu jau noriu pirkti skrydius, tai siskaiiuoja ir laikas, atstumai ir pan. Bet negaliu silyti vietojelktuvo dviraio, nes tai nebus lygiavertis.

Vien odio "arba lygiavertis" nebuvimas tam tikrais atvejais gali bti pripastamasesminiu paeidimu ir visas konkursas gali bti pripaintas niekiniu.


17/21

Pirkimo kaina. Jos nustatymas paprastai ar daniausiai bna esmini kriterij, kuriais remiantis yra apsrendiamas pats laimtojas. Kainodaros taisykls yra pakankamai svar bi vieojo pirkimo sudedamoji dalis. Metodiniai nurodymai yra vyriausybs nutarime...Keturi bdai nustatymo:

1. Fiksuota kaina

2. Fiksuotas kainis 3. kainio baz. Galima numatyti, kad visiems plyt tiekjams moksiu po lit u plyt

plius dar u pristatymo kain.4. Dalinis sutarties vykdymo ilaid padengimas.Pirkimo kaina kaip taisykl beveik visose konkurso slygose leidiama perskaiiuoti

pagal indeksavimo taisykles arba kitokias taisykles.

Pasilym vertinimo kriterijai. Rengiant konkurso dokumentus btina nurodyti pasil

ym vertinimo kriterij. Nustatymui yra VPT metodins rekomendacijos.I esms vertinimo kriterijai realiai yra du: 1. Maiausiakaina arba2. Ekonomikai naudingiausias pasilymas. Pirmu atveju, kas pasilo maiausi kain, tas ir laimi. Taiau tok kriterij rekomend

uojama naudoti tik tada, kai objekto kriterijus yra apraytas tiksliai arba visikai nesvarbus. Bet, jeigu man svarb u spalva, estetins savybs, naudojamos mediagos, kokybiniaireikalavimai, eksploatavimo ilaidos, tai kaina tra vienas i kriterij. Labai didelis krite

rijsu yra eksploatavimo slygos. Rekomenduojama imti tokiu atveju 2 variant. iuos kriterijus turi bti nustatyti i anksto ir jie turi bti aiks. Jeigu priimsiu kriterij grau/negrau, tai gali bti pripainta,kad jis prietaraus skaidrumo principui. Vertinant architektrinius konkursus, kur is kriterijus sudaro didel dal vertinimo, yra pakankamai jautru ir sudtinga aprayti gro. Tiesiog sausais techniniais parametrais. Esti nemaai iki ir reikai labai gerai inoti perkam objekt ir paiam gerai suprasti svarbias/nesvarbias objekto savybes. Taip pat nussistatyti tuos kriterijus, kurie yra aktuals, nenustatinti nesusijusi arba nesvarbi dalyk.

Konkurso slygas i esms galima keisti, bet tam yra dideli apribojimai, nes tai susij su konkurencijos skatinimu. Tai yra, jeigu skelbiu konkurs ir surinks visus praymus pakeiiu slygas, tai galbt paeidiu kit dalyvi interesus. Perkanioji organizacija tur i galvoti ne tik apie tuos tiekjus, kurie dalyvauja konkurse, bet ir apie tuos, kurie nedalyvauja konkurse.

Ypa vieuosiuose pirkimuose konkurso slygas galiu tik paaikinti. Nordamas pakeisti slygas realiai turiu paskelbti nauj konkurs. Kodeksas leidia pakeisti konkurso slygas arba jas ataukti tik tai nustatyto darbams termino pirmoje pusje. Vieajame pirkime - iki sutarties pasiraymo. Po to jau konkursas baigiasi sutartimi ir norint kak ataukti reikia i naujo konkurs rengti.


18/21

Bet tokiu atveju konkurso organizatorius turiu atlyginti nuostolius.

Nustaius kain, kuri yra neprastai maa, perkanioji organizacija privalo pasiteirauti, kodl kaina yra tokia.

Vertinant pasi lym ne tik kainos ar ekonomikos naudingumas, bet turi bti patikrinta tiek kvalifikacija, tiek techninis ir finansinis gebjimas vykdyti sutart.

Vertinimo kriterijai turi bti orientuojami t maiausi standart. ES TT: 1. Susij su objektu 2. Konk rets\3. Paskelbti i ankto 4. Atitinkantys BTP.

Btina atsivelgti komercines paslaptis.Pati kvalifikacija, prieingai nei bendra taisykl, vertinama nedalyvaujant tiekjo atst

ovams. Tai susij su tam tikr konfidenciali duomen pateikimu. Tai yra atliekama ud

arame posdyje, taiau patikrinimo rezultatas visais atvejais yra ivieinamas.Visi atmetimo pagrindai idstyti VP. Vienas i j- neprastai maa kaina.Ginyti perkaniosios organizacijos sprendimus i esms gali bet kas, turintis tam tikr

teisin suintereesuotum vieaisiais pirkimais.Visais atvejais privalomas i ankstinis procesas. Perkanioji organizacija pirmiausia t

uri gauti pretenzij. Jos nesant teismas arba atsisakys priimti iekin arba byl nutrauks.Terminai yra pakankamai s kurds. Vis pirma trumpiausias manomas terminas yra 5

darbo dienos supaprastintam pirkimui arba 10 d. nuo paskelbimo. Maksimalus terminas

iekiniui, pretenzijoms pareikti yra 15 d. Visi kiti terminai- 1 mn. terminas, 6 mn. yra naikinamieji.

Visi gin ai, kylantys i viej pirkim yra teismingi apygardos teismams.

Keturiolikta paskaita

Egzamino klausimai i Nerijaus bus skaidrs ir teism praktika.

Taikos sutartis - siekimas ivengti tarp ali kilus gin, darant kompromisus be teismo sikiimo. Taikos sutartis ikiteismo sudaroma ir ji patvirtinama teisme. K gauname? Res iudicata gali taikos sutartis gis tik tada, kai ji bus patvirtinta teisme.

Teismo pareiga yra alis siekti civiliniame proceso sutaikyti. "Geriau yra maa taika,negu didelis karas". Reikia siekti, kad bt ideali taikos sutartis. Taikos sutartis visada bus tikroji, kai tiek viena alis, tiek kita alis kai k praras, bet kartuir gaus. Nes, jeigu tik viena alis gauna, o kita praranda- tai ne taikos sutartis.

Taiau, nepriklausomai nuo to, ar taikos sutartis buvo sudaryta prie kilus ginui, gino metu ar ji buvo patvirtinta teisme, ar nepatvirtinta, ji vienaip ar kitaip yra privaloma sutarties alims. Nevykdant, turi bti duodamas iekinys.

Pavyzdys. A pateikiu iekin dl 10 tkst. lit skolos, 50 Lt delspinigi, 5 proc. palkan ir bylinjimosi ilaid- 100 Lt advokatui. Yra keturi iekinio reikalavimai. Atsako


19/21

vas sako, k ad skolingas. Kaip taikos sutartis turt atrodyti? alys susitaria, kad skol pr ipasta, iekovas atsisako delspinig ir palkan. Atsakovas silo 1000 Lt po 10 mn.

1) Preambul, kurioje apibriami vien ar kit al; 2) Taikos sutarties sudarymo tikslas;

3) Atsakovas pripasta skol ir sipareigoja grinti skol bendroje 10,000 Lt skoloje, kas mnes mokti 1000 Lt iki imoks skol. Jeigu atsakovas paeis taikos sutarties nustatyt mokjimo grafik, tai visi mokjimo terminai yra suj ir to pasekoje skola turi bti grinama visa.

Iekovas atsisako delspinigi ir palkan.Atsakovas pripasta bylinjimosi ilaidas ir kompensuoja 100 Lt bylinjimosi ilaid

.

4) Dar turime isprsti eil dalyk: yminio mokesio grinimo klausimas. Tarkime, 75 proc. turi grinti valstyb, o li

kusius 25 proc. kas sumoks? Opcijos- atsakovas nekompensuoja arba kompensuoja.Be ito, turime isisprsti bylinjimo ilaid klausim (jau isprendme). Viena kitai

gali kompensuoti, gali nekompensuoti nei viena alis arba atsakovas iekovui, bet ne iekovas atsakovui. Prieingu atveju, kas atsitiks pateikus teismui sutart? Reikia, bus i dalies isprstas ginas ir gali bti tsiama byla.

Mes turime isprsti ir teismo turt ilaid klausimus. Kad nekompensuos tokios galimybs nra.

Kitas svarbus momentas - prievols vykdymo vieta (banko sskaita, perdavimas gry

naisiais).Galima pritaikyti laikinsias apsaugos priemones, kurias taiko teismas (ikeltoje civil

inje byloje). Sutarties sigaliojimo terminai nra labai privalomi, bet tai turima rayti taikos suta

rt arba praym, skirti teismui.Kiek sutarties egzempliori ir kam yra jie teikiami.Teikiant taikos sutart teismui patvirtinti, turime rayti praym. Kuriame reikia dar i

sprsti iuos klausimus: 1. Patvirtinti sudaryt TS; 2. Nagrinti nedalyvaujant; 3. Isisprsti dl yminio mokesio sugrinimo, nes j grina VMI. Neturdama teis

mo sprendimo, VMI negrins.

Draudimas. Tikslas sutarties - rizikos sumainimas arba rizikos perklimas kitai aliai (tai yra draudikui).

Yra dvi sutarties alys- draudikas ir draudjas.ios sutarties pagrindas yra tam tikras draudiminis vykis, kuris atsitiks ateityje.Sutartis yra dvial. Greiiausiai tai yra konsensualin sutartis, kadangi mes susitaria

me dl tam tikr vyki, vyksiani ateityje. Ji sigalioja, kai sumokama pirmoji mokaarba visa moka, remiantis sutartimi.


20/21

Draudimo polise nustatomos esmins draudimo sutarties slygos, kuri yra 5: 1. Dl koki vyki susitariama (draudimini/nedraudimini);2. Susitariama dl draudiamo intereso (turtins/neturtins teises) 3. Draudimo suma;

4. Sutarties terminas;

5. Draudimo mokos. Nuo j priklauso kokioms sumoms esame draudiami. Draudik as skaiiuoja savo rizik. Kuo didesn rizika, tuo didesns sumos.

iuose santykiuose egzistuoja dar viena treioji alis. Specifinse sutartyse yra naudos gavjas. Sudaroma sutartis, kuria susitariama, kad vykus draudiminiam vykiui tam tikra imoka bus sumokta naudos gavjui (gyvybs draudimas).

LB didioji dalis draudimo teisini santyki draudimo taisykls yra patvirtintos, nes ie produktai yra daugiau vartotojams skirti ir ios sutartys sudaromos pagal standartinestaisykles, skiriasi sumos, mokos ir mokjimo terminai. Advokatai, antstoliai, notarai ir

visi kiti asmenys privalo draustis privalomuoju civilins atsakomybs draudimu. Nustatoma ir minimali suma, kuri nra apmokama (deductable).

Jungtin veikla. alys susikoperuoja tam tikram vienam bendram tikslui. Koperavimasis - susitariama panaudoti bendram tik slui turimus naus (tiek materialius, tiek nematerialius), kuriais siekiama tam tikr rezultat, tarkime, pelno.

Sudaryti toki sutart anksiau galjo tik tai juridiniai asmenys. Dabar j gali sudaryti tiek juridiniai asmenys, tiek ir fiziniai asmenys, vykdantys individuali veikl. Nebent

bt tokios veiklos rys, kurios neleist usiiminti tokiomis veiklomis fiziniams asmenims (projektavimo darbai tam tikri, inineriniai darbai, alkoholini produkt prekyba ir pan.).

Tokia partnetyst suprantama kai p kvalifikuota. Sudaroma JVS. Jeigu mes susitariame dl tam tikro tikslo, rezultato, nesusijusio su pelno siekimu, tai tokia partneryst suprantama kaip paprastoji partneryst. Sudaroma tam tikra asociacijos sutartis, kurios vienas i tiksl yra tiksl siekiamas, nesusijusi su pelnu.

Sutartys gali bti vairi form, bet jai keliami formos reikalavimai. Notarin arba raytin forma. Kai prisidedama nekilnojamuoju turtu, tai turi bti notarin. Advokatai, nesteigi bendrijos, veikia JVS pagrindu, nes alys susitaria dl tam tikro bendro tikslo siekimo. kins bendrijos (tikrosios arba komanditins) pagal B 3 str. tokiai bendrijai taikoma JVS, kuriai privaloma notarin raytin forma.

I esms i sutartis yra konsensualin, nes SUSITARIAMA suvienyti savo iteklius, siekiant bendro tikslo. Yra laikoma, kad ji yra sudaryta, kai susitariama dl esmins sutar ties slyg. Kokios esmins sutarties slygos:

1. Svarbu apsibrti kokie yra ali naai; 2. Tikslas arba veiklos vykdymas (susitarimas dl to).i sutartis yra atlygintin. Bet ji yra specifin, nes alys bendr veikl nea savo tur

t ir juo naudojasi bendrai. Taip pat veiklos rezultatu naudojasi bendrai. Atsakomyb priklauso atitinkamo turto dalims.


21/21

JVS yra daugiaalis sandoris. Minimum turi bti dvi alys. ali skaiius nra ribojamas. Jisai gali bti ir tam tikrais atvejais dvialis.

RCAJA, tokiuose kaip UAB, susiformuoja tarp asmen susiformuoja fiduciariniai santykiai, kuri idavoje yra vykdoma veikla.

K partneriai turi neti? CK 6.970 str. 1 d.JVS sudaroma paprastai, kad bt galima laimti/vykdyti tam tikrus konkursus, nes

vienas JA nra pajgus (arba neturi atitinkam leidim) dalyvauti ar sudaryti konkursines sutartis.

6.970 str. 2 d. na apskaitymas. Apsitariama ir nustatoma JVS. JV atveju priimtinayra tai, kad yra nustatomas partneris, kuris veikia visos JV partneri vis vardu. "Seninas".

Pelnas paskirstomas. Pelnas skirstomas proporcingai kiekvieno i partneri indli sukurtai darbo vertei.

JVS sutinkama neviea partneryst. CK 6.982 str.

Dovanojimas. Vienaalis sandoris. Dovanoti- u dyk duoti (neatlygintinai perleidiama tam tikra nuosavyb kitam asmeniui). Kas virija 5,000 Lt- raytin, o kas virija 50,000 Lt dar ir notarins. Nekilnojamam turtui turi bti notarin forma.

Dovanoti galima tik tai egzistuojant turt, egzistuojani turtin teis arba atleisti nuo tam tikros turtins pareigos. I esms atsiimti dovanos negalima, nebent tai buvo slygin dovana (nevykdant slygos). Kitu atveju- tik statyminiais pagrindais, t.y. veiksmais

, nukreiptais prie dovanotoj (smurtas, pasiksinimas gyvyb) arba netinkamas elgesys su dovana, kuri turi dovanotojui tam tikr neturtin tak (yra prisiris prie jo).Kuo skiriasi nuo testamento? Testamentas sigalioja nuo palikjo mirties. Dovanojim

as nra testamentas, nes dovanojimas pereina nuo padovanojimo momento ir tokia sutar tis yra realin.

Dovanojimas nra palikimo atsisakymas ar turto dalies atsisakymas.Dovanojimas nra ir mainai.Dovanojimas nuo aukos ar paramos? Dovanojimas gali bti ir be tikslo. Auka ar para

ma daroma siekiant tam tikro tikslo. JA aukoja dl mokesi mainimo (aukos sumosegalima atskaitymai, mainant peln).

Dovanojimu labai danai siekiama ivengti prievoli vykdymo kitiems asmenims. Tas, kuris dovanoja turt, realiai sumaina savo turto vert. Actio Pauliana 6.66 str. 2 d. Pakanka rodyti, kad buvo paeistos kreditoriaus teiss.

civilinė teisė 3,2dalis

Documents