Marija Stonkienė

INTELEKTINĖSNUOSAVYBĖS TEISĖ

Autorių teisė

Mokomoji knyga

Vilnius 2011

UDK ...

Apsvarstė ir rekomendavo spaudai Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto taryba (2011 m. lapkričio 14 d., protokolas Nr. 160000-10-3)

Recenzentai:

prof. dr. (HP) Vytautas Mizaras (Vilniaus universitetas)prof. hab.dr. Vytautas Nekrošius (Vilniaus universitetas)

Mokomosios knygos rengimą ir leidybą rėmėEuropos socialinis fondas

© Marija Stonkienė, 2011

ISBN .....

3

TURINYS

PRATARMĖ ..................................................................8

1 INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖ ...........................12

1.1 INtElEktINėS NuoSAVyBėS oBjEktAI ............121.1.1 Nematerialūs daiktai. .....................................................121.1.2 Tarptautiniu lygiu pripažįstami intelektinės nuosavybės objektai . .....................................................151.1.3 Intelektinės nuosavybės objektai Lietuvoje ....................17

1.2 INtElEktINėS NuoSAVyBėS tEISėS ..................181.2.1 Teisės normomis saugomų intelektinės nuosavybės teisių įvairovė ................................................................181.2.2 Intelektinės nuosavybės teisių dichotomija ....................18

1.3 INtElEktINėS NuoSAVyBėS tEISIų APSAugoS Ir įgyVENdINIMo yPAtuMAI ...............................21

1.3.1 Teisinės intelektinės nuosavybės apsaugos teritorialumas ................................................211.3.2 Teisinės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos laikinumas (terminuotumas) ..........................................241.3.3 Kūrėjo ir visuomenės teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinime ................................................................251.3.4 Intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo ir gynimo savitumai .......................................................271.3.5 Intelektinės nuosavybės teisių vieta teisės sistemoje .....29

1.4 INtElEktINėS NuoSAVyBėS rūšyS (tEISINIAI INtElEktINėS NuoSAVyBėS INStItutAI) Ir joMS PrISkIrIAMų INtElEktINėS NuoSAVyBėS oBjEktų tEISINėS APSAugoS yPAtuMAI ...........................30

1.4.1 Intelektinės nuosavybės rūšys (teisiniai intelektinės nuosavybės institutai) ..................301.4.2 Autorių teisių ir pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos ypatumai ...............................32

4

2 AUTORIŲ TEISĖ ................................................................36

2.1 BENdroSIoS AutorIų tEISIų NuoStAtoS ......372.1.1 Autorių teisiųs radimasis ...............................................37

2.1.1.1 Copyright autorių teisių apsaugos sistema ....................392.1.1.2 Droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistema ..............402.1.1.3 Copyright ir droit d’auteur autorių teisių sistemų skirtumai ..........................................................40

2.1.2 Autorių teisės doktrina ...................................................422.1.2.1 Monistinė autorių teisių doktrina ..................................442.1.2.2 dualistinė autorių teisių doktrina ..................................44

2.1.3 Lietuvos autorių teisės šaltiniai ....................................452.1.3.1 Autorių teisės principai .................................................452.1.3.2 lietuvos dalyvavimas tarptautinėse sutartyse autorių teisės srityje .......................................................462.1.3.3 lietuvos autorių teisių įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji aktai .....................................................48

2.2 AutorIų tEISIų oBjEktAS ...................................512.2.1 Kūrinys kaip autorių teisių objektas ..............................512.2.2 Literatūros, mokslo ir meno kūrinys kaip autorių teisių objektas ...............................................................542.2.3 Literatūros, mokslo ir meno kūrinio kaip autorių teisių objekto reikalavimai ............................................57

2.2.3.1 literatūros, mokslo ir meno kūrinio kaip intelektinės kūrybos rezultato reikalavimas ......................................592.2.3.2 literatūros, mokslo ir meno kūrinio originalumo reikalavimas.. ................................................................602.2.3.3 literatūros, mokslo ir meno kūrinio išraiškos objektyvia forma reikalavimas ......................................622.2.3.4 Autorių teisių objektas lietuvos teisėje . .......................63

2.3 AutorIų tEISIų SuBjEktAI ..................................682.3.1 Pirminiai ir išvestiniai autorių teisių subjektai .............682.3.2 Autorius ................................................................692.3.3 Bendraautoriai ir bendraautorystė ................................712.3.4 Kolektyvinis kūrinys ir jo autoriai .................................742.3.5 Kiti autorių teisių subjektai ..........................................76

2.3.5.1 darbdavys kaip autorių teisių subjektas ........................782.3.5.2 Autorių teisių į audiovizualinius kūrinius subjektai ......82

5

2.3.5.3 kiti cessio legis autorių teisių subjektai lietuvos teisėje ..............................................................87

2.4 AutorIų tEISėS ......................................................882.4.1 Asmeninės neturtinės autorių teisės ..............................89

2.4.1.1 Asmeninių neturtinių autorių teisių katalogas ...............892.4.1.2 teisinis asmeninių neturtinių autorių teisių režimas......912.4.1.3 Asmeninės neturtinės autorių teisės ir jų teisinė apsauga lietuvoje ...............................................94

2.4.2 Turtinės autorių teisės ....................................................962.4.2.1 turtinių autorių teisių katalogas ....................................962.4.2.2 teisinis turtinių autorių teisių režimas ...........................982.4.2.3 turtinės autorių teisės ir jų teisinė apsauga lietuvoje ..992.4.2.3.1 teisė atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu .............992.4.2.3.2 teisė išleisti kūrinį .......................................................1002.4.2.3.3 teisė versti kūrinį.........................................................1012.4.2.3.4 teisė perdirbti kūrinį ....................................................1022.4.2.3.5 kūrinio originalo ar jo kopijų platinimo teisė .............1032.4.2.3.6 Platinimo teisės išnaudojimas ......................................1062.4.2.3.7 teisė gauti dalį pajamų už kūrinio originalo perpardavimą ..............................................................1072.4.2.3.8 teisė viešai rodyti kūrinio originalą ar jo kopijas .......1092.4.2.3.9 teisė viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis . ...........................................................1102.4.2.3.10 teisė viešai paskelbti kūrinį .........................................1122.4.2.3.11 Specialiosios autorių teisės: dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė ...................1162.4.2.3.12 Autorių teisių apsaugos ženklas ...................................1172.4.2.3.13 Elektroninė informacija apie autorių teisių valdymą ...1192.4.2.3.14 Autorių teisių atsiradimas ...........................................120

2.4.3 Autorių teisių galiojimas ..............................................1212.4.3.1 Bendrosios autorių teisių galiojimo nuostatos .. ..........1212.4.3.2 Autorių teisių galiojimas lietuvoje .............................123

2.4.4 Turtinių autorių teisių perdavimas ir suteikimas: autorinės sutartys ir licencijos .....................................126

2.4.4.1 Bendrosios turtinių autorių teisių perdavimo ir suteikimo nuostatos ..................................................1262.4.4.2 Sutartys dėl autorių teisių perdavimo ar suteikimo .....1282.4.4.3 Autorinių sutarčių rūšys ..............................................130

6

2.4.4.3.1 Autorinės sutartys . ......................................................1302.4.4.3.2 Autorinės licencinės sutartys . .....................................1332.4.4.3.3 Atvirasis turinys: atvirosios prieigos autorinės licencinės sutartys . ......................................................1382.4.4.3.4 Autorinės sutarties šalys . ............................................1432.4.4.3.5 Autorinės sutarties turinys . .........................................1512.4.4.3.6 Autorinės sutarties forma .............................................1592.4.4.4 kolektyvinis autorių teisių administravimas ...............1602.4.4.4.1 Bendrosios kolektyvinio autorių teisių administravimo nuostatos ............................................1602.4.4.4.2 kolektyvinis autorių teisių administravimas lietuvoje ..............................................................165

2.5 turtINIų AutorIų tEISIų APrIBojIMAS ......1672.5.1 Bendrosios autoriaus teisių apribojimo nuostatos .....1672.5.2 Autoriaus teisių ribojimas droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemoje .............................................1712.5.3 Autoriaus teisių ribojimas copyright autorių teisių apsaugos sistemoje ............................................1762.5.4 Turtinių autorių teisių ribojimas Lietuvoje ..................178

2.5.4.1 kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais ...................1792.5.4.1.1 Atlygintinas kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais: reprografinis kūrinio atgaminimas asmeninais tikslais .......................................................1832.5.4.1.2 Atlygintinas kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais: audiovizualinio kūrinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimas asmeninais tikslais .........1852.5.4.2 kūrinių atgaminimas reprografijos būdu ....................1882.5.4.3 kūrinio naudojimas mokslinių tyrimų ir mokymo(si) tikslais .....................................................1902.5.4.3.1 kūrinio naudojimas mokslinių tyrimų tikslais. ...........1922.5.4.3.2 kūrinio naudojimas švietimo, mokymo tikslais. .........1932.5.4.3.3 kūrinių, esančių viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, naudojimas mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais ..............................................................1992.5.4.4 kūrinio citavimas . .......................................................2012.5.4.5 kūrinio naudojimas karikatūrai, parodijai ..................207

7

2.5.4.6 kūrinio naudojimas religinių apeigų metu ..................2112.5.4.7 kūrinio naudojimas visuomenės saugumo tikslais ......2122.5.4.8 kūrinio naudojimas informacijos tikslais ....................2152.5.4.9 laikinas kūrinio atgaminimas .....................................2302.5.4.10 Atskirų rūšių kūrinių autorių teisių subjektų autorių teisių apribojimai ............................................2362.5.4.10.1 Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių ............. subjektų turtinių autorių teisių apribojimas: pastatų ar kitų statinių rekonstravimas .......................2362.5.4.10.2 Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas: viešose vietose nuolat stovinčių architektūros kūrinių ir skulptūrų atgaminimas (panoramos laisvė) ...2372.5.4.10.3 dailės kūrinių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas: viešas dailės kūrinių rodymas ......................................2412.5.4.10.4 kompiuterių programų autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas . ..............................2442.5.4.10.5 duomenų bazių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas ............................................252

2.6 AutorIų tEISIų gyNIMAS ..................................2542.6.1 Bendrosios autorių teisių gynimo nuostatos ................2542.6.2 Techninės autorių teisių apsaugos priemonės .............2562.6.3 Teisinės autorių teisių gynimo priemonės Lietuvos teisėje .............................................................262

2.6.3.1 Civiliniai autorių teisių gynimo būdai ir priemonės ....2632.6.3.1.1 Procesinio teisinio pobūdžio autorių teisių gynimo būdai ir priemonės. .........................................2642.6.3.1.2 Materialinio teisinio pobūdžio autorių teisių gynimo būdai ir priemonės ..........................................264

2.6.3.2 Administracinė atsakomybė už autorių teisių pažeidimus ..............................................................2742.6.3.3 Baudžiamoji atsakomybė už autorių teisių pažeidimus .....................................................277

Bibliografinių nuorodų šaltiniai ............................................ 284

8

PRATARMĖInformacinių ir komunikacinių technologijų plėtra

sparčiai keičia informacijos industriją. Informacijos, žinojimo (arba žinių visuomenės) ideologai (pvz., Manuelis Castellsas) intelektinę nuosavybę laiko žmonijos pažangos priešu1, Michele Boldrin ir davidas k. levine2, vertindami intelektinę nuosavybę kaip intelektinę monopoliją, kelia diskusinį klausimą – ar iš tiesų intelektinės nuosavybės apsauga būtina kūrybai ir naujovėms skatinti? Ideologinės informacijos laisvės, laisvo keitimosi informacija, laisvos prieigos prie informacijos, komunikacijos laisvės paradigmos formuoja neigiamą požiūrį į intelektinės nuosavybės teises, geriausiu atveju – autorių teisės, patentai ir kiti su intelektinės nuosavybės apsauga susiję dalykai vertinami kaip neišvengiamas blogis. kita vertus, intelektinė nuosavybė laikoma esminiu naujosios ekonomikos plėtros komponentu, pripažįstamas teigiamas intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vaidmuo skatinant technikos naujoves, kūrybiškumą, tarptautinius komercinius santykius. Informacinių, kultūros (kūrybos) industrijų, naujų verslo modelių, naujų technologijų poreikiai siejami su naujų intelektinės nuosavybės objektų radimusi ir jų apsaugos poreikiu, intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos stiprinimu, intelektinės nuosavybės apsaugos, civilinės apyvartos teisinio reguliavimo kaita (pvz., vertindamas intelektinės nuosavybės apsaugą,

1 CAStEllS, Manuel. the Internet galaxy: reflections on the Internet, business and society. oxford; New york: oxford university Press, 2001. 304 p.2 BoldrIN, Michele; lEVINE, david k. Against Intellectual Monopoly [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.micheleboldrin.com/research/aim.html>.

9

Billas gatesas (daugianacionalinės korporacijos „Microsoft ir Co“ įkūrėjas) pažymėjo, kad intelektinė nuosavybė turi bananų galiojimo laiką3). Mokslininkai, analizuodami požiūrių į intelektinės nuosavybės apsaugos vertinimą įvairovę, atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingi vertinimai gali būti paaiškinami skirtingu požiūriu – ekonomine ar teisine prieiga: ekonomistai siekia atskleisti intelektinės nuosavybės apsaugos naudą, paaiškinančią tokios apsaugos paskatas, teisininkai analizuoja ir siekia interesų pusiausvyros – darnaus tiek kūrėjų, tiek jų kūrinių naudotojų teisių, poreikių patenkinimo.

Informacijos ir komunikacijos specialistams, susijusiems su informacijos, komunikacijos procesų valdymu, informacijos kūrimu ir jos sklaida visuomenei, tam tikroms visuomenės grupėms yra būtinos specialiosios intelektinės nuosavybės teisinės žinios, nes šių specialistų darbas dažniausiai yra susijęs su kūrybine intelektine veikla – informacijos ir komunikacijos specialistai aktyviai dalyvauja viešojoje informacijos sklaidoje, viešojoje komunikacijoje, t. y. jų darbo, veiklos rezultatų apsauga siejama su intelektine nuosavybe. Intelektinės nuosavybės žinios informacijos ir komunikacijos specialistams būtinos ir dėl to, kad tiek teikiant informacijos paslaugas, tiek realizuojant informacijos, komunikacijos, žinių vadybos procesus, tiek vykdant komunikacinę veiklą gali būti naudojamasi kitų asmenų intelektinės kūrybinės veiklos rezultatais (intelektine nuosavybe). Spartūs informacinių produktų gamybos pokyčiai, naujų verslo modelių, grindžiamų informacinėmis ir komunikacinėmis

3 gAtES, Bill. Intellectual property has the shelf life of a banana [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.quotedb.com/quotes/3862>.

10

technologijomis plėtra, naujų medijų radimasis taip pat prisideda prie būtinybės informacijos ir komunikacijos specialistų kompetencijų branduolyje išskirti teisines intelektinės nuosavybės žinias ir gebėjimus. šiandien informacijos ir komunikacijos specialistai turi žinoti ir gebėti kurti, skleisti, saugoti, naudoti informaciją, palaikyti ryšį su visuomene, suinteresuotomis grupėmis teisėtai, nepažeisdami kitų asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) intelektinės nuosavybės teisių ir teisėtų interesų, žinoti su kūrybine veikla susijusias savo teises ir mokėti jas apsaugoti. Informacijos ir komunikacijos specialistai turi gebėti įvertinti savo veiklos pokyčius atitinkančios intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos kaitos poreikį, diskutuoti intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos klausimais.

šioje informacijos ir komunikacijos mokomojoje knygoje, skirtoje antrosios studijų pakopos studentams, būsimiems informacijos ir komunikacijos specialistams, aptariama intelektinės nuosavybės teisės sistema, intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos ypatumai bei išsamiai supažindinama su autorių teise. dėmesį autorių teisių įgyvendinimui, apsaugai ir kitiems autorių teisių klausimams pagrindžia šių teisių svarba informacijos ir komunikacijos specialistų veikloje.

Mokomojoje knygoje nagrinėjama nacionalinė lietuvos intelektinės nuosavybės ir autorių teisių teisinė apsauga (įgyvendinimas, gynimas etc.), aptariami esminiai lietuvos nacionalinės teisės ir kitų valstybių, kontinentinės teisės (dar vadinamos romanų-germanų teise, romanų-germanų

11

civilinės teisės tradicija, angl. civil law) šeimos valstybių4 ir bendrosios teisės (dar vadinamos anglosaksų teise, anglų-amerikiečių teise, precedentine teise, angl. common law) šeimos valstybių5 autorių teisių apsaugos skirtumai, galintys komplikuoti informacinę, komunikacinę veiklą.

rengiant mokomąją medžiagą remtasi 2011 metų rugpjūčio 15 dieną galiojančiais teisės aktais.

šis metodinis leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Humanitarinių ir socialinių mokslų specialistų rengimo tobulinimas, skatinant ūkio plėtrą (HSM NkP studijos)“, projekto kodas Nr. VP1-2.2-šMM-09-V-01-012. Projektas vykdomas pagal ES 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų programų plėtra nacionalinėse kompleksinėse programose“.

4 kontinentinės teisės šeimai priskiriamos daugumos Europos Sąjungos, lotynų Amerikos, kai kurių Artimųjų ir tolimųjų rytų, Afrikos valstybių, jungtinių Amerikos Valstijų luizianos valstijos, kanados kvebeko provincijos, su išlygomis – škotijos etc. teisinės sistemos.5 Bendrosios teisės šeimai priskiriamos daugumos jungtinės karalystės valstybių, daugumos jAV valstijų, Australijos etc. teisinės sistemos.

12

1 INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖ

šios dalies medžiagos studijų objektas:• intelektinės nuosavybės objekto samprata,

intelektinės nuosavybės objekto savitumai,• intelektinės nuosavybės objektai, • intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos

ypatumai,• intelektinės nuosavybės teisės, • intelektinės nuosavybės apsaugos lygiai,• intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo ir

gynimo savitumai,• intelektinės nuosavybės rūšys.

1.1 Intelektinės nuosavybės objektai

1.1.1 Nematerialūs daiktai. teisiniu terminu „intelektinė nuosavybė“ (angl. intellectual property) išreiškiama nematerialios vertybės – intelektinės kūrybinės veiklos produkto savinimosi / nuosavybės apsaugos idėja. šiuo terminu pabrėžiamas svarbiausias objektų, kuriems taikoma teisės apsauga, savitumas, parodoma, kuo šie objektai skiriasi nuo daiktinės nuosavybės teisės objektų. Intelektinės nuosavybės sąvoka parodoma, kad nuosavybės santykių objektais yra ne materialūs daiktai, kad nuosavybės santykiai atsiranda dėl kitokio pobūdžio – intelektinių objektų (nematerialių daiktų), kurių gamybos būdas skirtingas nuo daiktų gamybos (ar pasisavinimo iš gamtos) būdų. šie objektai kuriami

13

išimtinai žmogaus protine (intelekto, kūrybos) veikla ar atsiranda iš šios veiklos. toks kūrimo būdas lemia kūrybos rezultatų nematerialumą. todėl objektai, kuriems taikoma intelektinės nuosavybės teisės apsauga, būdami intelektinės veiklos rezultatas yra tai, kas nematerialu, tačiau vertinga. šiems objektams apibūdinti yra vartojamos nematerialios vertybės, nematerialaus turto sampratos. Nematerialumas yra išskiriamasis intelektinės nuosavybės objekto ypatumas.

tam, kad nematerialūs objektai dalyvautų nuosavybės teisiniuose santykiuose (taip pat ir nematerialios nuosavybės riboms nustatyti), būtina apibrėžti nuosavybės objektą. keblumų kyla dėl to, kad materialiems daiktams apibrėžti, apibūdinti taikomi metodai ir būdai (fiziniai matavimai – kiekis, svoris etc.) yra netaikytini nematerialiems objektams apibrėžti. Nematerialūs objektai apibrėžiami teorinėmis (koncepcinėmis) konstrukcijomis. tokių teorinių konstrukcijų pagrindą sudaro sutartiniai kriterijai, nustatantys nematerialaus objekto, kaip nuosavybės teisinių santykių kategorijos, sampratos esmę ir ribas. teorinės intelektinės nuosavybės objektus apibrėžiančios konstrukcijos daro galimą nematerialių objektų nuosavybės apsaugą. šiose intelektinės nuosavybės objektų identifikavimo konstrukcijose reikšminami atitinkami nematerialaus objekto nuosavybės teisinei apsaugai svarbūs kriterijai: intelektinės kūrybinės veiklos rezultato raiška, jo išraiška materialia laikmena, kiti išskyrimui, atribojimui nuo kitų intelektinės kūrybinės rezultatų svarbūs kriterijai – originalumas, naujumas etc. Intelektinės nuosavybės objektų identifikavimo konstrukcijos (schemos) yra pateikiamos bendruosiuose norminiuose teisės aktuose (toliau tekste – įstatymuose).

14

Intelektinės nuosavybės objektų savitumas, jų apibrėžties ypatumai lemia, kad intelektinės nuosavybės objektais laikomi tik tie intelektinės kūrybos rezultatai, kurie nurodomi valstybėje galiojančiose bendrosiose teisės normose ir atitinka šiose normose aprašomus nematerialių vertybių identifikavimo reikalavimus, kriterijus. tai reiškia, kad intelektinės nuosavybės objekto atitiktis teisiniams intelektinės nuosavybės objekto identifikavimo konstrukcijos reikalavimams yra pagrindas jį pripažinti kaip nuosavybės santykių objektą.

Akivaizdu, kad ne visi intelektinės kūrybos rezultatai yra pripažįstami intelektinės nuosavybės objektais. Intelektinės kūrybos rezultatų prieskyrą intelektinės nuosavybės objektams lemia jų socialinis reikšmingumas. šis intelektinės nuosavybės objektų apibrėžties principas paaiškina intelektinės nuosavybės objektų sąrašo plėtros galimybes.

Pvz., intelektinės nuosavybės objektams šiandien priskiriamos kilmės vietos nuorodos, kompiuterinės programos, duomenų bazės, integralinių mikroschemų topologijos etc.

Intelektinės nuosavybės objekto nematerialumo supratimas svarbus intelektinės nuosavybės objektų dalyvavimo civilinėje apyvartoje ypatumų suvokčiai. Intelektinės nuosavybės objektas egzistuoja ir civilinėje apyvartoje dalyvauja nepriklausomai nuo konkrečios materialios laikmenos (daikto). tai reiškia, kad materiali intelektinės nuosavybės objekto laikmena teisiniu požiūriu yra kitas nuosavybės objektas, susijęs su atitinkamomis savarankiškomis daiktinėmis teisėmis.

Perleidžiant nuosavybės teises į materialų daiktą – kūrybinės veiklos rezultato laikmeną, visos intelektinės

15

nuosavybės teisės savaime neperleidžiamos. Intelektinės nuosavybės teisės turi būti perleidžiamos atskirai.

1.1.2 Tarptautiniu lygiu pripažįstami intelektinės nuosavybės objektai. tai, kad intelektinės nuosavybės objektų apibrėžčiai taikomos teisinės konstrukcijos, lemia skirtingas valstybių intelektinės nuosavybės objektų sampratas, jų katalogus (sąrašus). kas vienoje valstybėje pripažįstama intelektinės nuosavybės objektu, kitoje valstybėje tokiu gali būti nelaikoma. Valstybės, siekdamos užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir suvienodinti intelektinės nuosavybės objektų pripažinimą tarptautiniu lygmeniu, pasirašo tarptautines sutartis (dvišales, daugiašales). Sutarimui dėl intelektinės nuosavybės objektų sampratos didžiausią reikšmę turi 1967 m. liepos 14 d. konvencija dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo (vadinamoji 1967 metų 6-oji Stokholmo konvencija; pakeista 1979 m. spalio 2 d.). lietuvoje konvencija pradėjo galioti, t. y. lietuva tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. World Intellectual Property Organization, WIPo) nare, 1992 m. balandžio 30 dieną.

1967 metų Stokholmo konvencija – tarptautinė daugiašalė sutartis, kurią pasirašė 184 valstybės7. šioje sutartyje apibūdinant intelektinės nuosavybės terminą nurodoma, kad jis apima teises, susijusias su tam tikrais

6 konvencija dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo. Pramoninės nuosavybės apsauga, 1994, Nr.3 (27); Convention Establishing theWorld Intellectual Property organization [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/treaties/en/convention/trtdocs_wo029.html>.7 Member States [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo .int/members/en/>.

16

objektais. 1967 metų Stokholmo konvencijos 2 (viii) straipsnyje vardijami tokie intelektinės nuosavybės objektai:

• literatūros, meno ir mokslo kūriniai, • artistų atlikimas, garso įrašai, radijo ir televizijos

laidos, • išradimai visose žmogaus veiklos srityse, • mokslo atradimai,• pramonės pavyzdžiai, • prekių ir paslaugų ženklai, firmų pavadinimai,

komercinės paslaptys,• apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos,• kiti objektai, kurie gali būti priskirti intelektinei

nuosavybei gamybos, mokslo, literatūros ir meno srityse8. Stokholmo konvencijoje išvardytas intelektinės

nuosavybės teisės objektų sąrašas yra nebaigtinis, nes jame nurodoma, kad intelektinę nuosavybę sudaro ir kiti objektai, kurie dėl jų sukūrimo ypatumų gali būti priskirtini intelektinės nuosavybės objektams. todėl šios konvencijos intelektinės nuosavybės objektų sąrašas gali būti lengvai papildomas kitais aktualiais intelektinės veiklos rezultatais. taip pat svarbu žinoti ir tai, kad šalys, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos narės, šios konvencijos neįpareigojamos realizuoti visų joje išvardytų objektų apsaugos, jos pačios nustato intelektinės nuosavybės teisės normų saugomų objektų katalogą.

8 Convention Establishing the World Intellectual Property organization [interaktyvus] [žiūrėta 2006 birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/clea/docs_new/en/wo/wo029en.html>.

17

šiandien linkstama mokslo atradimų nelaikyti intelektinės nuosavybės teisės objektais. Nors Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija 1978 m. kovo 3 d. inicijavo tarptautinę sutartį dėl mokslo atradimų apsaugos (angl. Geneva Treaty on the International Recording of Scientific Discoveries), kurioje buvo aptarta mokslo atradimo samprata ir numatyta tarptautinė mokslo atradimų registracija, ši sutartis taip ir neįsigaliojo. Mokslo atradimų kaip savarankiškų intelektinės nuosavybės objektų apsaugos nenumato ir nacionaliniai valstybių įstatymai.

1.1.3 Intelektinės nuosavybės objektai Lietuvoje. lietuvoje intelektinės nuosavybės objektams išskirti taip pat taikomos įstatymų galią turinčios intelektinės nuosavybės objektų identifikavimo konstrukcijos. Vadinasi, kad lietuvoje intelektinės veiklos rezultatas būtų pripažįstamas kaip intelektinės nuosavybės objektas:• intelektinės veiklos rezultatas kaip galimas

intelektinės nuosavybės objektas turi būti nurodomas įstatyme:

Pvz., lr autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinama, kad intelektinės nuosavybės objektais gali būti pripažinti literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kompiuterių programos, duomenų bazės etc.;

• intelektinės veiklos rezultatas turi atitikti teisinius intelektinės nuosavybės objekto kriterijus:

Pvz., lr autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normose kūrinio pripažinimui autorių teisių objektu keliami originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato reikalavimai; lr patentų įstatyme išradimui, kaip galimam intelektinės nuosavybės objektui, keliami naujumo, išradimo lygio, pramoninio pritaikomumo etc. reikalavimai.

18

1.2 Intelektinės nuosavybės teisės

1.2.1 Teisės normų saugomų intelektinės nuosavybės teisių įvairovė. Intelektinės nuosavybės objekto nematerialumas lemia tai, kad santykiai dėl intelektinės nuosavybės siejami ne su intelektinės nuosavybės objektu, o su teisėmis į intelektinės nuosavybės objektą (kitiems asmenims perduodami ne intelektinės nuosavybės objektai, o teisės į juos). Intelektinės nuosavybės objekto nematerialumas, norminė intelektinės nuosavybės objektų apibrėžties kilmė lemia ir valstybėse pripažįstamų teisių į intelektinės nuosavybės objektus įvairovę.

Valstybės, įstatymais pripažindamos kūrybinės veiklos rezultatus intelektinės nuosavybės objektais, nurodydamos atitinkamus šių kūrybinės veiklos rezultatų, kaip intelektinės nuosavybės objektų, apsaugos reikalavimus ir sąlygas, reglamentuoja ir intelektinės nuosavybės teises – nustato, kokius veiksmus su intelektinės nuosavybės objektu gali atlikti išimtinių intelektinės nuosavybės teisių turėtojas. todėl valstybėje pripažįstamos ir saugomos tik tos intelektinės nuosavybės teisės, kurios įtvirtintos toje valstybėje galiojančių įstatymų.

1.2.2 Intelektinės nuosavybės teisių dichotomija. Valstybės įstatymuose įtvirtintos galimybės naudoti intelektinės nuosavybės objektą naudai gauti savo esme yra panašios į nuosavybės teises: vadovaujantis valstybės įstatymų nustatytomis taisyklėmis atitinkamam subjektui (ar subjektams) pripažįstamos išimtinės teisės gauti naudą iš intelektinės nuosavybės objekto; šių subjektų teisės yra plačiausios, jos absoliučios, t. y. išimtinės trečiųjų

19

asmenų atžvilgiu. Pirmasis šių teisių turėtojas visuomet yra protinės (intelekto, kūrybos) veiklos rezultato, pripažįstamo intelektinės nuosavybės objektu, kūrėjas (pvz., autorius, išradėjas ar kt.). kiti asmenys šias teises teisėtai gali įgyvendinti tik turėdami tam atitinkamą teisinį pagrindą (pvz., teisių perėmimą, teisinę išlygą etc). šios teisės turi ekonominį turinį, todėl jos vadinamos išimtinėmis turtinėmis arba materialiomis intelektinės nuosavybės teisėmis.

tai, kad teisių gauti naudą iš intelektinės nuosavybės objekto pripažinimas (įtvirtinimas valstybės įstatymuose) yra valstybės dispozicijoje, lemia ne tik šių teisių katalogą bei turinį, bet ir jų apsaugos ypatumus.

Pvz., pripažįstant teisę gauti naudą iš intelektinės nuosavybės objektų: ribojamas naudos gavimo laikotarpis; numatomos (įtvirtinamos) naudos neteikiančio intelektinės nuosavybės objekto naudojimo galimybės (intelektinės nuosavybės objekto naudojimas visuomenės interesais).

Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės objekto kūrimo būdo savitumus, įstatymuose greta materialinių teisių gali būti įtvirtintos ir kitos, su intelektinės nuosavybės objekto kūrimu susijusios, kūrėjo teises ir teisėtus interesus apsaugančios teisės.

Protinė (intelekto, kūrybos) veikla yra individuali, jos rezultato savitumai, bruožai yra susiję su konkrečiu asmeniu – kūrėju. Sąsajas su konkrečiu asmeniu lemia protinės (intelekto, kūrybos) veiklos esmė – mąstymas ir jo rezultatų – minčių, idėjų raiškos formos, būdai. Protinės (intelekto, kūrybos) veiklos rezultatas mentaliniais (dvasiniais, nematerialiais) ryšiais yra susijęs su kūrėju. Intelektinės kūrybinės veiklos rezultatu kūrėjas atskleidžia savo asmenybę, „suasmenina“ , „individualizuoja“

20

intelektinės kūrybinės veiklos rezultatą, jame „atsispindi“, juo „išreiškia“ save. todėl kūrėjas turi ir kitokio pobūdžio, nei materialinės teisės, teises, susijusias su intelektinės nuosavybės objektais. šios teisės vadinamos asmeninėmis neturtinėmis, nematerialinėmis intelektinės nuosavybės teisėmis (toliau tekste – asmeninės neturtinės teisės).

Atkreiptinas dėmesys, kad dvejopų kūrėjo interesų apsauga lemia vieną iš svarbiausių intelektinės nuosavybės ypatumų: kad intelektinės nuosavybės turinį sudaro ne tik materialios (turtinės), bet ir nematerialios (neturtinės) su intelektinės kūrybos rezultatu susijusios teisės. Nors apskritai sutariama, kad intelektinės nuosavybės objektų kūrėjai šių objektų atžvilgiu turi dvejopus interesus – tiek materialius, tiek nematerialius (dvasinius), tačiau šių interesų ir su jais susijusių teisių apsauga yra skirtinga, ji priklauso nuo valstybės teisės tradicijos, valstybėje vyraujančių intelektinės nuosavybės apsaugos principų ir nuo intelektinės nuosavybės objekto savitumo.

Pvz., asmeninių neturtinių teisių pripažinimas saugant literatūros, mokslo ir meno kūrinius yra skirtingas bendrosios (precedentinės) ir kontinentinės teisės tradicijų valstybėse. Bendrosios (precedentinės) teisės tradicijų valstybėse dėmesį asmeninėms neturtinėms teisėms paskatino tik šių valstybių dalyvavimas tarptautinėse konvencijose. Mažiau dėmesio skiriama kūrėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugai, susijusiai su pramoninės nuosavybės objektais.

tai leidžia teigti, kad intelektinės nuosavybės teisių turinys yra skirtingas nei tradicinis daiktinės nuosavybės teisių turinys, kurį sudaro: daikto valdymo teisės (teisė turėti daiktą savo žinioje (tai teisinis, o ne faktinis daikto turėjimas), teisė daryti daiktui fizinį, ūkinį ar kitokį poveikį); naudojimo teisės (teisė pritaikyti daikto naudingąsias savybes savininko poreikiams tenkinti,

21

t. y. gavimas iš daikto naudos, kuria pasireiškia daikto ekonominis reikšmingumas); disponavimo teisės (teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, daikto teisinį likimą, pakeisti daikto ekonominę būklę). Intelektinės nuosavybės teisių turinį lemia valstybės dispozicija, intelektinės nuosavybės teisės – tos intelektinės nuosavybės teisės, kurios nurodomos, apibrėžiamos valstybės įstatymuose. todėl intelektinės nuosavybės teisių turinys – tai atitinkamos valstybės įstatymų nurodoma visuma savo esme ir pobūdžiu skirtingų teisių į intelektinės kūrybos rezultatus, atitinkančius įstatymų keliamus reikalavimus intelektinės nuosavybės objektui.

1.3 Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo ypatumai

1.3.1 Teisinės intelektinės nuosavybės apsaugos teritoriškumas. Intelektinės nuosavybės teisinė apsauga skiriasi nuo daiktinės nuosavybės apsaugos. šiuos skirtumus lemia valstybių teisės sistemų, teisinės kultūros ir kitų teisinių reiškinių ypatumai, pasireiškiantys intelektinės nuosavybės objektų, intelektinės nuosavybės teisių teisinėse identifikavimo schemose, formuojantys skirtingas įvairiose valstybėse taikomas intelektinės nuosavybės apsaugos praktikas (pvz., gali skirtis ne tik intelektinės nuosavybės objektų, teisių pripažinimas, bet ir intelektinės nuosavybės įforminimo tvarka, intelektinės nuosavybės teisių teisinės apsaugos sąlygos, galiojimo laikas etc.). tai leidžia išskirti vieną iš svarbiausių daiktinės nuosavybės ir intelektinės nuosavybės teisių teisinės apsaugos skirtumų – teritorinį intelektinės nuosavybės

22

apsaugos pobūdį, arba intelektinės nuosavybės apsaugos teritoriškumą. Intelektinės nuosavybės teisių pripažinimo ir apsaugos teritoriškumo esmė yra ta, kad intelektinės nuosavybės teisės galioja, saugomos tik toje teritorijoje, kurioje jos buvo pripažintos, t. y. konkrečios valstybės teritorijoje. tai reiškia, kad intelektinės nuosavybės teisės yra teritorinio pobūdžio. teritoriškumo principo pripažinimas parodo, kad tarptautiniu lygiu nėra vienos intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos ir kad esama daug skirtingų intelektinės nuosavybės apsaugos sistemų.

Intelektinės nuosavybės teisių teisinės apsaugos teritoriškumas mažinamas, intelektinės nuosavybės teisinė apsauga vienodinama (standartizuojama) pasirašant tarptautinius, regioninius susitarimus (dvišalius, daugiašalius) dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos. tai leidžia išskirti skirtingus (pagal galiojimo aprėptį) intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos teisės aktus, intelektinės nuosavybės teisės šaltinius, intelektinės nuosavybės apsaugos lygius:

• Nacionalinį intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos lygį.

Valstybės intelektinės nuosavybės apsaugą užtikrina nacionalinių įstatymų normos. tačiau ir valstybių vidaus teisėje dėl sutartinių įsipareigojimų ar narystės atitinkamose regioninėse sąjungose, bendrijose yra paisoma tarptautinėse sutartyse nustatytų minimalių teisinės intelektinės nuosavybės apsaugos standartų.Pvz., minimalūs nacionalinės prekių ženklų teisinės apsaugos standartai nustatyti Paryžiaus konvencijoje dėl pramonės nuosavybės apsaugos, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos sutartyje dėl prekių ženklų įstatymų etc.

23

• regioninį intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos lygį.

regioninių ekonominių santykių, regioninių rinkų plėtra, skatinanti regioninius susitarimus, turi poveikį ir regioninių intelektinės nuosavybės apsaugai skirtų sutarčių radimuisi. tai susitarimai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos tam tikrame regione, pavyzdžiui, ASEAN (kambodža, Indonezija, laosas, Filipinai, Singapūras ir kt. valstybės), Europos Sąjungoje etc. tokiais susitarimais standartizuojama, vienodinama intelektinės nuosavybės apsauga tam tikrame regione.

• tarptautinį intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos lygį.

tarptautinį intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos lygį formuoja visuma tarptautinių intelektinės nuosavybės apsaugai skirtų tarptautinių sutarčių (konvencijų) normų. XIX a. pabaigoje dauguma Europos valstybių pasirašė dvi daugiašales dar ir dabar galiojančias tarptautines sutartis: 1883 metų Paryžiaus konvenciją dėl pramonės nuosavybės saugojimo (Paris Convention for the Protection of Industrial Property), 1886 metų Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Berne Convention for the Protection of Literary and Artistic Works). Svarbiu tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos dokumentu tapo Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dalimi įvardytas 1994 metų susitarimas dėl intelektinės nuosavybės

24

teisių aspektų, susijusių su prekyba (Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights, trIPS) bei kitos tarptautinės sutartys, pavyzdžiui, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (WIPO Copyright Treaty, WCt), Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos gretutinių teisių sutartis (WIPO Performances and Phonograms Treaty, WPPt) etc.

1.3.2 Teisinės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos laikinumas (terminuotumas). dar vienas intelektinės nuosavybės teisių teisinės apsaugos skirtumas nuo daiktinės nuosavybės teisių apsaugos yra tas, kad išimtinių turtinių intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra ribotos trukmės, ji yra terminuota, laikina, o daiktinės nuosavybės teisė neterminuota, ilgalaikė. ribotos turtinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos esmę sudaro tai, kad išimtinių intelektinės nuosavybės turtinių teisių teisinė apsauga galioja tik įstatymų nustatytą laikotarpį.

šio intelektinės nuosavybės teisių teisinės apsaugos ypatumo priežastis yra visuomenės interesas. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos termino apsaugos ribojimu siekiama suteikti naudos gavimo galimybių ne tik kūrėjui, bet ir visuomenei. Intelektinės nuosavybės šaltinis – žmogaus protinė (intelekto, kūrybos) veikla yra grindžiama nenutrūkstama idėjų sklaida ir jų mainais. kūrybos procesas yra tęstinis, kaupiamasis, susijęs su kitų asmenų kūrybos rezultatų panauda. Po tam tikro valstybės įstatymų nustatyto laikotarpio, užtikrinančio naudos gavimą kūrėjui, visuomenei suteikiamos galimybės

25

laisvai, nevaržomai naudotis protinės (intelekto, kūrybos) veiklos rezultatais. tokiu būdu užtikrinama idėjų įvairovė, informacijos, žinių sklaida, sukaupto kūrybinio potencialo naudojimas. Intelektinės nuosavybės kūrėjui ar jo teisių perėmėjui užtikrinamos išimtinės teisė į intelektinės veiklos rezultatą tam tikrą laikotarpį mainais už viešą intelektinės nuosavybės objektų apyvartą po tam tikro laikotarpio. teisinės intelektinės nuosavybės apsaugos tikslas yra ne tik sudaryti sąlygas kūrėjams gauti naudą iš intelektinės kūrybinės veiklos rezultatų, kitus asmenis motyvuoti imtis intelektinės kūrybinės veiklos, bet ir užtikrinti šios veiklos naudą visai visuomenei ir visuomenės interesų tenkinimą.

tai leidžia teigti, kad intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos sistema grindžiama visuomenės ir intelektinės nuosavybės objekto kūrėjo interesų apsaugos pusiausvyra. Visuomenės ir intelektinės nuosavybės objekto kūrėjo interesų apsaugos pusiausvyra intelektinės nuosavybės teisių apsaugoje gali būti išreiškiama kūrėjo ir visuomenės socialinės sutarties metafora.

1.3.3 Kūrėjo ir visuomenės teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra įgyvendinant intelektinės nuosavybės teises. Intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos grindimas visuomenės ir intelektinės nuosavybės objekto kūrėjo socialine sutartimi paaiškina intelektinės nuosavybės teisių turėtojų išimtinių turtinių teisių apribojimą visuomenės interesu. daiktinės nuosavybės teisių ribojimas visuomenės intereso labui taip pat yra galimas (pvz., servituto institutas), tačiau intelektinės nuosavybės išimtinių turtinių teisių ribojimas yra kitoks. Visuomenės teisėtų interesų pagrindu įstatymuose yra įtvirtinami

26

leidžiami atitinkamų intelektinės nuosavybės išimtinių turtinių teisių apribojimai (pvz., būtinais demokratinėje visuomenėje išimtiniais specialiais atvejais, apibrėžtais teisės normų, kai tie apribojimai neprieštarauja ir nepaneigia įprastinio intelektinės nuosavybės objekto naudojimo, nepagrįstai nepažeidžia intelektinės nuosavybės teisių turėtojų interesų).

Pvz., užtikrinant teisę į informaciją, siekiant neįgaliųjų integracijos, įvedant sąžiningo vartotojo (angl. fair use) kategoriją, numatant priverstinio licencijavimo sistemą etc., leidžiama naudoti intelektinės nuosavybės objektus be savininko sutikimo ir atlyginimo arba naudoti be savininko sutikimo, tačiau atitinkamai kompensuojant intelektinės nuosavybės teisių turėtojams.

Intelektinės nuosavybės išimtinių turtinių teisių apribojimų nustatymas yra valstybės dispozicijoje, todėl šie apribojimai valstybėse yra skirtingi (gali skirtis atitinkamų išimtinių turtinių teisių į skirtingus intelektinės nuosavybės objektus apribojimai, išimtinių turtinių teisių apribojimų sąlygos etc.).

Intelektinės nuosavybės išimtinių turtinių teisių apribojimai grindžiami ne tik tiesioginiu, bet ir netiesioginiu intelektinės nuosavybės objektų visuomeninio naudojimo poreikiu, t. y. poreikiu tam tikrais atvejais visuomenės interesais šių objektų naudojimo teises suteikti asmenims. tai, kad intelektinės nuosavybės objektų kūrimo būdas yra žmogaus protinė (intelekto, kūrybos) veikla, reikalauja visuomenės interesais sudaryti galimybes asmenims, nedarant žalos teisėtiems kūrėjo interesams ir teisėms, naudoti intelektinės kūrybos rezultatus naujos kūrybos procesui. Netiesioginis intelektinės nuosavybės objektų visuomeninio naudojimo poreikis paaiškina intelektinės nuosavybės išimtinių turtinių teisių apribojimus,

27

užtikrinančius intelektinės nuosavybės naudojimą asmeniniais tikslais, nesiekiant komercinės naudos.

Visuomenės kūrybos skatinimo, kūrybos rezultatų naudojimo tęstinumo poreikis pagrindžia ir kitų intelektinės nuosavybės teisių – asmeninių neturtinių teisių apsaugos, įgyvendinimo ypatumus. Valstybėse, pripažįstančiose šias teises, numatomas skirtingas nei išimtinių turtinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įgyvendinimo režimas (pvz., skiriasi šių teisių apsaugos terminai, gynimas etc.).

1.3.4 Intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo ir gynimo savitumai. Nematerialus intelektinės nuosavybės objekto pobūdis yra prielaida šį objektą naudoti neribotam skaičiui asmenų, todėl intelektinės nuosavybės teisės gali būti perleidžiamos daugiau nei vienam asmeniui, šios teisės gali būti suteikiamos kitiems asmenims, teisių turėtojui išlaikant jų tolesnio naudojimo galimybes. tačiau ši intelektinės nuosavybės objekto ypatybė komplikuoja intelektinės nuosavybės teisių turėtojo galimybes visa apimtimi kontroliuoti neteisėtą intelektinės nuosavybės objekto naudojimą. tai kartu su savitu intelektinės nuosavybės turiniu (dvejopo pobūdžio intelektinės nuosavybės teisėmis) lemia skirtingus nei daiktinės nuosavybės intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdus.

Pvz., kolektyvinėms autorių ir (ar) gretutinių teisių gynimo asociacijoms perleidžiamas atitinkamų išimtinių turtinių autorių ir (ar) gretutinių teisių gynimas, numatomi saviti intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdai – atkuriamosios priemonės, kompensacijos ar atlyginimo sumokėjimas etc.

Intelektinės nuosavybės teisių teritoriškumo ir laikinumo (terminuotumo) ypatybės kartu su aptarta

28

galimybe intelektinės nuosavybės teises perleisti neribotam skaičiui asmenų sudaro galimybes intelektinės nuosavybės teisių perleidimą, suteikimą išskaidyti ne tik perleidžiamų, suteikiamų teisių turinio aspektu, bet teisių perleidimo, suteikimo laikotarpio ir teritoriniu aspektais.

Pvz., gali būti perleidžiamos tik tam tikros teisės, gali būti perleidžiamos visos ar tik tam tikros teisės naudoti intelektinės nuosavybės objektą tik tam tikroje teritorijoje, gali būti perleidžiamos visos ar tik tam tikros teisės naudoti intelektinės nuosavybės objektą tik tam tikroje teritorijoje tam tikrą laikotarpį.

Intelektinės nuosavybės teisių teritoriškumas bei galimybės intelektinės nuosavybės objektus vienu metu perleisti, naudoti neribotam skaičiui asmenų daro sudėtingus sandorius dėl intelektinės nuosavybės teisių perleidimo, suteikimo ir pažeistų intelektinės nuosavybės teisių gynimą.

Intelektinės nuosavybės teritoriškumo ypatybė sureikšmina taikytinos teisės klausimą, t. y. klausimą, kokios valstybės teisė turėtų būti taikoma suteikiant, perleidžiant intelektinės nuosavybės teises, ginant pažeistas intelektinės nuosavybės teises ar kilus jų pažeidimo grėsmei. tarptautiniuose susitarimuose dėl intelektinės nuosavybės dažniausiai taikytinos teisės klausimai nėra aiškiai, vienareikšmiškai aptariami, jie paprastai sprendžiami kiekvienoje konkrečioje situacijose, kiekvienu konkrečiu atveju.

lietuvoje (lietuvos respublikos civilinio kodekso 1.52 ir 1.53 straipsniuose) yra nustatytos skirtingos bendrosios intelektinės nuosavybės santykiams taikytinos teisės taisyklės (vadinamosios kolizinės normos) sutartiniams santykiams ir deliktiniams santykiams.

lietuvoje sutartiniuose santykiuose dėl intelektinės nuosavybės paprastai taikoma sutarties šalių pasirinkta

29

teisė, t. y. teisė, pasirinkta sutarties šalių tarpusavio susitarimu. Pasirinkta teisė gali būti taikoma tiek visai sutarčiai (visiems sutartiniams santykiams), tiek atskiroms sutarties dalims (daliai sutartinių santykių). tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad kiekvienos šalies teisėje egzistuoja konkrečius teisinius santykius reguliuojančios imperatyvios (privalomos) teisės normos, kurių negalima nei pakeisti, nei atsisakyti. jei šalys, sudarydamos su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusias sutartis, nepasirenka taikytinos teisės – taikoma teisė tos valstybės, kurioje yra intelektinės nuosavybės teises perleidžiančios ar suteikiančios teisę jomis naudotis šalies nuolatinė gyvenamoji vieta ar verslo vieta.

kai šalių nesieja sutartiniai santykiai ir yra pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, t. y. atsiranda deliktinės prievolės – tarp šalių yra prievoliniai santykiai, pažeistos intelektinės nuosavybės teisės yra ginamos pagal teisę tos valstybės, kurioje yra pareikštas ieškinys ar kitoks reikalavimas atitinkamai institucijai dėl pažeistų intelektinės nuosavybės teisių.

1.3.5 Intelektinės nuosavybės teisės vieta teisės sistemoje. Santykiai dėl intelektinės nuosavybės (objektų, teisių) yra privatinės teisės reguliavimo dalykas. šiuos santykius reguliuojančios teisės normos priskirtinos civilinės teisės sričiai tiek bendrosios, tiek kontinentinės teisės sistemose.

lietuvoje intelektinės nuosavybės teisė laikoma savarankišku civilinės teisės pošakiu, susidedančiu iš atskirų teisinių institutų: autorių teisės, patentų teisės, prekių ženklų teisės etc.

30

1.4 Intelektinės nuosavybės rūšys (teisiniai intelektinės nuosavybės institutai) ir joms priskiriamų intelektinės nuosavybės objektų teisinės apsaugos ypatumai

1.4.1 Intelektinės nuosavybės rūšys (teisiniai intelektinės nuosavybės institutai). Intelektinės nuosavybės teisė nėra vientisa. Intelektinė nuosavybė tradiciškai išskiriama į dvi intelektinės nuosavybės objektų naudojimo sritimis ir teisinės apaugos ypatumais besiskiriančias rūšis (institutus): autorių teisę ir pramonės nuosavybės teisę (1 paveikslas).

Autorių teisės normos taikomos intelektinės nuosavybės objektams, naudojamiems kultūros ir su ja susijusios kūrybos, verslo srityse (pvz., kultūros industrijose). Autorių teisei priskiriamas intelektinės nuosavybės teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (vadinamų autorių teisėmis), atlikėjų intelektinės nuosavybės teisių į atlikimus, fonogramų gamintojų teisių į fonogramas, transliuotojų teisių į laidas (transliacijas), audiovizualinių kūrinių pirmojo įrašo gamintojų teisių į šį įrašą (vadinamų gretutinėmis teisėmis) ir duomenų bazių gamintojų intelektinėms nuosavybės teisėms prilygintų (į jas panašių) teisių (vadinamų sui generis teisių) teisinis reguliavimas.

31

1 paveikslas. Intelektinės nuosavybės rūšys

Pramonės nuosavybės teisės normos taikomos intelektinės nuosavybės objektams, kurių vertę lemia jų praktinis naudojimas pramonėje – gamybinėje, komercinėje ar kitoje panašioje veikloje, taip pat techninės kūrybos veikloje. Pramonės nuosavybės samprata tarptautiniu lygiu aptarta 1883 m. Paryžiaus konvencijoje – pramonės nuosavybė apibrėžta kaip išradimų patentai, naudingieji modeliai, pramonės pavyzdžiai (arba pramoninis dizainas), prekių ženklai, juridinių asmenų (firmų) pavadinimai, geografinės nuorodos (arba kilmės šalis), komercinės paslaptys, apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos. Plečiantis pramoninės nuosavybės objektų katalogui šiuo metu pramonės nuosavybės objektais gali būti laikomos ir augalų, gyvūnų veislės, puslaidininkių gaminių topografijos, neskleistina komercinė informacija (angl. know how).

32

1.4.2 Autorių teisės ir pramonės nuosavybės objektų teisinės apsaugos ypatumai. Nors tiek autorių teisėje, tiek pramonės nuosavybės teisėje teisiniu reguliavimu siekiama ne tik atlyginimo, bet ir atitinkamos kūrybos skatinimo, šiems tikslams pasiekti taikomos kiek skirtingos priemonės ir būdai:

• Autorių teise ginama kūrėjo minčių, idėjų raiška; pramonės nuosavybės teisės normų teikiama apsauga pritaikoma techninės kūrybos idėjų teisinei apsaugai;

• Autorių teisės teikiamą apsaugą nelemia intelektinės nuosavybė objekto naudojimo, buvimo komercinėje apyvartoje reikalavimai, pramonės nuosavybės apsauga siejama su intelektinės nuosavybės objekto praktiniu gamybiniu ar komerciniu naudojimu;

• Nors pramonės nuosavybės apsaugoje kūrėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugai taip pat skiriama dėmesio, autorių teisėje kūrėjo (autoriaus, atlikėjo) asmeninių neturtinių apsauga savo reikšme yra kur kas didesnė;

• Autorių teisėje teisių apsaugos atsiradimas dažniausiai nesiejamas su administracinėmis procedūromis arba formalumais (nors bendrosios teisės sistemoje ir yra numatytos atitinkamos kūrinių deponavimo procedūros), o pramonės nuosavybės apsaugai daugeliu atveju yra reikalingos administracinės procedūros (registravimas, nustatytų rinkliavų mokėjimas);

33

• Skiriasi autorių teisės ir pramonės nuosavybės intelektinės nuosavybės objektams keliami teisinės apsaugos reikalavimai.

Pvz., kad būtų apsaugomos literatūros mokslo meno kūrinių autorių teisės, šie kūriniai turi atitikti kūrybinės veiklos rezultato, originalumo ir objektyvios formos reikalavimus, kad išradimas galėtų pretenduoti į patentinę apsaugą, jis turi būti patentabilus – atitikti naujumo, išradimo lygio ir pramoninio naudojimo reikalavimus.

• Skiriasi autorių teisės ir pramonės nuosavybės intelektinės nuosavybės objektų apsaugos terminai. Apskritai autorių teisėje intelektinės nuosavybės teisių apsaugos terminai yra ilgesni (pvz., autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, išimtinės turtinės autorių teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išimtinės teisės į patentuotą išradimą saugomos 20 metų). tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad yra pramonės nuosavybės objektų, į kuruos išimtinės teisės yra saugomos neribotai (pvz., komercinės paslaptys, juridinių asmenų pavadinimai).

34

Klausimai pasikartoti:

kuo ypatingas intelektinės nuosavybės objektas?kas sudaro intelektinės nuosavybės teisių turinį?kokie yra intelektinės nuosavybės teisių apsaugos

ypatumai?kuo skirtinga daiktinės nuosavybės teisių ir

išimtinių turtinių intelektinės nuosavybės teisių teisinė apsauga?

kokia yra intelektinės nuosavybės teisių teisinės apsaugos teritoriškumo esmė?

kodėl yra svarbūs tarptautiniai susitarimai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos?

kodėl yra nustatomi išimtinių turtinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos terminai?

ko siekiama ribojant išimtines turtines intelektinės nuosavybės teises?

Ar skiriasi daiktinės nuosavybės ir intelektinės nuosavybės teisių perleidimas?

kokios yra intelektinės nuosavybės rūšys?Ar skiriasi skirtingų intelektinės nuosavybės rūšių

teisių į intelektinės nuosavybės objektus apsauga?

35

REkOmEndUOjAmA pApIldOmAI pASISkAITyTI:

Straipsnius knygose, knygų dalis:Bendrosios intelektinės nuosavybės teisės nuostatos.

Iš Intelektinės nuosavybės teisė / r. Birštonas ir kt. Vilnius: registrų centras, 2010, p. 17–40. ISBN 9789955300779.

Intelektinė veikla ir jos rezultatai. Iš Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga / V. Žilinskas, P. kasperavičius, M. kiškis. klaipėda: klaipėdos universiteto leidykla, 2007, p. 16–51. ISBN 9789955181736.

Mokslinius straipsnius:kIškIS, Mindaugas. Intelektinės nuosavybės teisių

doktrinos. Teisė, 2009, t. 73, p. 24–37.

36

2 AUTORIŲ TEISĖšio skyriaus studijų objektas:

• Autorių teisės atsiradimo ištakos, autorių teisės turinys, esmė.

• Copyright ir droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemų skirtumai.

• Monistinės ir dualistinės autorių teisių doktrinų skirtumai ir jų poveikis valstybėse naudojamoms autorių teisių apsaugos sistemoms.

• lietuvos autorių teisių šaltiniai.• Autorių teisių objekto teisinės apsaugos

reikalavimai (sąlygos).• gebėjimas įvertinti, ar kūrinys patenka į autorių

teisės teisinės apsaugos sritį.• Autorių teisių subjekto samprata.• Bendraautorystės samprata, bendraautorystės

rūšys.• Autorių teisių subjektų rūšys, pirminiai ir išvestiniai

autorių teisių subjektai.• Autorių teisių perėjimo darbdaviui teisinės sąlygos.• kolektyvinio kūrinio autorių teisių subjektai.• kam priklauso autorių teisės.• Autorių teisių samprata, asmeninių neturtinių ir

išimtinių turtinių autorių teisių skirtumai.• Autorių teisių apsaugos taisyklės, turtinių ir

neturtinių autorių teisių teisinės apsaugos skirtumai.• lietuvoje pripažįstamos autorių teisės.• lietuvoje galiojančios neturtinės ir turtinės

autorių teisės, jų apibūdinimas teisiniais terminais, ypatumai.

37

• Autorių turtinių teisių galiojimo terminai ir jų nustatymas.

• Autorių teisių teisinės apsaugos ženklo reikšmė.• Autorių teisių atsiradimo momentas.• Autorių turtinių teisių perleidimo, suteikimo

savitumai, autorinių sutarčių ypatumai, rūšys.• Autorinės sutarties turinys, teisiniai autorinės

sutarties subjektų ir šios sutarties formos reikalavimai.

• Atvirosios prieigos autorinių licencinių sutarčių ypatumai.

• Išimtinių autorių turtinių teisių apribojimai.• lietuvoje galiojantys turtinių autorių teisių

apribojimai, jų apibūdinimas teisiniais terminais, jų sąlygos (teisiniai reikalavimai).

• Autorių teisių įgyvendinimo (gynimo) būdai.

2.1 Bendrosios autorių teisės nuostatos

2.1.1 Autorių teisės radimasis. Autorių teisės atsiradimą paskatino galimybės mechaniniu būdu tiražuoti kūrinius, siejamos su j. gutenbergo XV a. išrastu knygų tiražavimo būdu (spausdinimu, naudojant liejamąsias raidžių formas ir presą) – poligrafija. XVI a. poligrafija tapo manufaktūra, atsirado naujos profesijos (spaustuvininkai, knygų prekeiviai etc.), susiklostė nauji gamybiniai, verslo santykiai.

tradiciškai naujai atsiradusios leidybos manufaktūros, su spaudinių leidyba susijusių naujų išimtinių teisių apsaugai tradiciškai buvo taikoma privilegijų sistema, XV a. atsiradusi Venecijoje ir gana greitai išplitusi po

38

visą Europą. Privilegijų sistema privilegijų turėtojams (tai buvo leidėjai, ne autoriai) tam tikram laikotarpiui suteikė monopolines leidybos ir prekybos spaudiniais teises. tačiau ilgainiui privilegijų sistema pradėjo nebetenkinti naujos manufaktūros poreikių, pradėjo formuotis kūrinių leidybos, platinimo santykius reguliuojančios teisės normos – autorių teisių apsaugos sistemos. Antroje XIX a. pusėje autorių teisių apsauga atsigręžė į autorių – kūrėją (nors kūrybos verslo interesai taip pat nebuvo pamiršti).

tolesnė autorių teisių apsaugos sistemų raida valstybėse buvo skirtinga. Autorių teisių apsaugos sistemų skirtumai pirmiausia siejami su autorių teisių apsaugą grindžiančiomis filosofinėmis įžvalgomis. Populiariausios – utilitarinė (arba instrumentinė, funkcionalioji, autorių teisių apsaugos siekiu teigianti optimalią pusiausvyrą tarp kūrybos skatinimo ir visuomeninės naudos, t. y. socialinę gerovę), prigimtinių teisių (grindžiama idėja apie asmens prigimtines teises į savo darbo, taip pat ir kūrybinio, rezultatus ir valstybės pareiga gerbti ir apsaugoti šias teises; ji grindžiama j. locke`o nuosavybės koncepcija), kūrėjo asmenybės (arba personalistinė, angl. personality, teigianti, kad kūrinys yra kūrėjo asmenybės dalis; ji remiasi I. kanto, g.W.F. Hegelio filosofine doktrina)9.

utilitarine ir prigimtinių teisių doktrinomis grindžiama copyright autorių teisių apsaugos sistema (būdinga bendrajai teisės sistemai), prigimtinių teisių ir kūrėjo

9 MENEll, P. Intellectual property: general theories [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.scribd.com/doc/3445659/INtEllECtuAl-ProPErty>; SCHroEdEr, jeanne l. unnatural rights: Hegel and Intellectual Property. Cardozo Law Legal Studies Research Paper, 2004, no. 80 [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://ssrn.com/abstract=518182 or doI: 10.21; 39/ssrn.10.2139/ssrn.518182>.

39

asmenybės doktrina grindžiama droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistema (būdinga kontinentinės teisės sistemai). šios dvi skirtingos autorių teisių apsaugos koncepcijos susiformavo Anglijoje ir Prancūzijoje ir paplito po visą pasaulį.

2.1.1.1 Copyright autorių teisių apsaugos sistema. Copyright autorių teisių apsaugos sistemos formavimąsi Anglijoje paskatino privileginę, leidybos manufaktūros poreikius tenkinančią sistemą pakeitusi komercinės praktikos, komercinių papročių pagrindu sukurta, spaudinių registravimu grindžiama išimtinių leidinių tiražavimo (kopijavimo) teisių apsaugos sistema (vadinama Stationers’ Copyright sistema)10. 1710 m. įsigaliojo šios sistemos trūkumus šalinantis pirmasis pasaulyje rašytinis autorių teisėms reguliuoti skirtas teisės aktas – karalienės Anos statutas (angl. The Statute of Anne, visas pavadinimas An Act for the Encouragement of Learning, by Vesting the Copies of Printed Books in the Authors or Purchasers of such Copies, during the Times therein mentioned)11. šiame teisės akte įtvirtinti copyright autorių teisių apsaugos sistemos principai: akcentuojamos ekonominis autorių teisių turinys (daugiausia dėmesio skiriant kūrinių tiražavimui, angl. copy right), teisinis reguliavimas kreipiamas į išimtinių turtinių autorių teisių apsaugą, teisių apsaugos grindimą formalia kūrinio deponavimo procedūra.

10 gÓMEZ-AroStEguI, H. tomás. the untold story of the first copyright suit under the statute of Anne in 1710. Berkeley Technology LawJjournal, 2010, vol. 25, no. 3, p. 1251–1254 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 liepos 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://ssrn.com/abstract=1572177>.11 ten pat, p. 1255.

40

2.1.1.2 Droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistema. ši autorių teisių apsaugos sistema pradėta kurti Prancūzijoje, dėl revoliucijos poveikio kintant privileginei išimtinių spaudinių tiražavimo teisių apsaugos sistemai, atkreipus dėmesį į autorių teises (pranc. droit d’auteur, vok. Autorrecht, liet. autorių teisė)12. Būtent Prancūzijoje autorių teisės buvo pradėtos sieti su autoriaus individualumu, o XX a. pradžioje asmeninių neturtinių autorių teisių idėja užfiksuota Prancūzijos rašytiniuose teisės aktuose įtvirtinant tiek turtines, tiek neturtines autorių teises, pripažįstant, kad neturtinės autorių teisės neatsiejamos nuo asmens, jos yra ilgalaikės13. Droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemoje reikšminamas individas – autorius kūrėjas, pabrėžiama visybinė tiek ekonominį turinį, tiek asmeninį pobūdį turinčių jo teisių apsauga.

2.1.1.3 Copyright ir droit d’auteur autorių teisių sistemų skirtumai. Mokslininkai svarbiu šių dviejų autorių teisių apsaugos sistemų skirtumu laiko prioriteto teikimą arba visuomenės, arba autoriaus teisėms ir teisėtiems interesams. Pavyzdžiui, j. C. ginsburg teigia, kad copyright autorių teisių apsaugos sistemoje autorių teisė apsaugo autorių teises ne daugiau, negu kad to reikia autorių paskatinimui įvykdyti jų socialinių mainų dalį14, o vertindama droit d’auteur autorių teisių apsaugos 12 ten pat.13 ten pat.14 gINSBurg, jane C. A tale of two Copyrights: literary Property in revolutionary France and America. Tulane Law Review [interaktyvus], 1990, no. 64 (5) May, p. 994 [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.compilerpress.atfreeweb.com/CWCW%20Articles/ginsberg%20tale%20of%20two%20Copyrights%20tlr%201990.htm#C._For_What_kinds_of_Works_Was_Anglo-American_Copyright_Sought_or_litigated_>.

41

sistemą ji atkreipia dėmesį, kad kuo labiau sistema orientuojama į autorių, tuo labiau apsaugomos autoriaus teisės.15 Copyright autorių teisių apsaugos sistemoje didesnis dėmesys visuomenės teisėtų interesų tenkinimui argumentuojamas autorių asmeninių neturtinių teisių nepripažinimu, siauresne išimtinių autorių turtinių teisių samprata, didesnėmis galimybėmis apriboti išimtines turtines autorių teises visuomenės interesais (sąžiningo kūrinio naudojimo doktrina, angl. fair dealing arba fair use) etc. todėl esminiu šių dviejų autorių teisių apsaugos sistemų skirtumu yra copyright autorių teisių sistemoje akcentuojama tik išimtinių autorių turtinių teisių apsauga, grindžiama ekonomine autorių teisių svarba (droit d’auteur autorių teisių sistemai būdinga ir stipri asmeninių neturtinių autorių teisių apsauga). tačiau būtina pažymėti, kad šis skirtumas palaipsniui nyksta, nes copyright autorių teisių apsaugos sistemoje dėl tarptautinių įsipareigojimų globalizacijos kultūros industrijose formuojasi asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugos instrumentai16. tačiau būtina pasakyti, kad šis autorių teisių apsaugos sistemų skirtumas lemia autorių teisių turėtojų interesų ir teisių apsaugos ypatumų galimybes – teigiama, kad būtent didesnis dėmesys ekonominiam autorių teisės turiniui copyright autorių teisių sistemoje labiau atitinka verslo interesus (saugomos investuotojo, t. y. asmens, finansavusio ir organizavusio kūrinio sukūrimą, teisės ir teisėti interesai), o droit d’auteur autorių teisių sistema

15 ten pat.16 rIgAMoNtI, C. P. deconstructing Moral rights. Harvard International Law Journal [interaktyvus], 2006, vol. 47, iss. 2, p. 353−412 [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.harvardilj.org/print/58; StANdlEr, ronald B. Moral rights of Authors in the uSA [interaktyvus], 1998 [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.rbs2.com/moral.htm>.

42

labiau pritaikyta tenkinti autoriaus – kūrėjo teises ir teisėtus interesus. tai lemia ir kitus copyright ir droit d’auteur autorių teisių sistemų skirtumų: copyright autorių teisių sistemoje autoriumi gali būti pripažįstamas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo (droit d’auteur autorių teisių sistemoje – tik fizinis asmuo), skiriasi vieno iš esminių autorių teisių apsaugos reikalavimų – kūrinio originalumo samprata (droit d’auteur autorių teisių sistemoje itin reikšminamas kūrybinis indėlis) etc.

kitu šių dviejų autorių teisių apsaugos sistemų skirtumu laikomas autorių teisių apsaugos atsiradimo momento skirtingumas: formalių procedūrų (kūrinio kopijos deponavimo valstybės nustatytoje institucijoje) reikalavimas copyright autorių teisių sistemoje ir autorių teisių apsaugos atsiradimo momento siejimas tik su kūrybinio proceso rezultato (-ų) atsiradimu (autorių teisės į kūrinį atsiranda kūrybos procese ir siejamos tik su kūriniu, su jo atitiktimi įstatymų reikalavimams) droit d’auteur autorių teisių sistemoje. tačiau ir šis skirtumas dėl pirmiau minėtų priežasčių taip pat nyksta.

2.1.2 Autorių teisės doktrina. Pradiniame autorių teisių apsaugos sistemos formavimosi etape autorių teisių apsauga buvo kuriama pagal nuosavybės teisių apsaugos analogiją. tačiau, išryškėjus intelektinės nuosavybės ypatumams, kilo vis daugiau diskusijų dėl poreikio keisti šį mokslinį požiūrį.

Vokietijos filosofų darbai paskatino kitą sampratą – autorių teįsiės suvoktos kaip savitos rūšies intelektinė nuosavybė (buvo pradėti vartoti ir naują požiūrį perteikiantys terminai: vok. Autorrecht – autorių teisė ir vok. Urheberrecht – autorių teisių turėtojas). tačiau

43

naujoji autorių sampratos kryptis nebuvo vientisa – diskutuota, ar šią teisę dera suvokti kaip nuosavybės (nematerialiosios nuosavybės) teisės kategoriją, ar kaip asmeninių neturtinių teisių kategoriją. Skirtingas požiūris į autorių teisių sampratą (ar autorių teisės yra visuma autorių teisių, ar autorių asmeninės neturtinės teisės turi būti išskiriamos kaip atskira kategorija) suformavo dvi naujojo požiūrio kryptis: monistinę (šalininkai: Adolf dietz, Eugen ulmer, otto von gierke ir kt.) ir dualistinę (šalininkai: Pierre-yves gautier, Henri desbois ir kt.). Monistinio požiūrio autorių teisių apsaugos doktrina buvo plėtojama Vokietijoje, dualistinio požiūrio – Prancūzijoje.

šios dvi autorių teisės doktrinos krytys yra svarbios autorių teisių teisinio reguliavimo praktikai pažinti: valstybės, kuriose kreipiamas dėmesys į asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugą, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos ypatumus lemia pasirinktos autorių teisių apsaugos doktrinos principai. Monistinės autorių teisių apsaugos doktrinos šalininkės yra Vokietija, Austrija, Suomija, Norvegija, švedija, šveicarija ir kitos valstybės. robertas A. jacobsas teigia, kad monistinis požiūris būdingas ir autorių teisių apsaugai bendrosios teisės sistemoje17. dualistinės autorių teisių apsaugos doktrinos šalininkės yra Prancūzija, Belgija, graikija, Italija, Ispanija, Portugalija, Brazilija ir Meksika. lietuvos autorių teisių apsaugos sistema yra dualistinės krypties.

17 jACoBS, robert A. Work-For-Hire and the Moral right dilemma in the European Community: A uS Perspective. Boston College International and Comparative Law Review [interaktyvus], 1993, vol. 16, iss. 3, p. 32 [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: < http://lawdigitalcommons.bc.edu/iclr/vol16/iss1/3>.

44

2.1.2.1 Monistinė autorių teisių doktrina. Monistinėje autorių teisių doktrinoje neigiamas griežtas turtinių ir neturtinių teisių, sudarančių autorių teisę, atribojimas. Pripažįstant kūrybą vidine, dvasine veikla ir kūrinius priskiriant vidinei dvasinei sferai, vadovaujamasi nuostata, kad ir ekonominiai autoriaus interesai yra jo vidinio gyvenimo dalykais. todėl autoriui pripažįstamos tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio autorių teisės, tačiau jos neišskiriamos, suvokiamos kaip neatsiejamos pripažįstamose ir ginamose autorių teisėse. tai reiškia, kad šios teisės suprantamos kaip skirtingi pripažįstamų ir ginamų teisių aspektai. griežtas šių dviejų skirtingo pobūdžio autorių teisių atribojimas monistinėje teorijoje neigiamas argumentuojant tuo, kad takoskyra tarp šių teisių praktikoje negalima dėl glaudžios tarpusavio sąsajos – autoriaus neturtinės teisės užtikrina autoriaus turtinių teisių realizavimą, o išimtinės autoriaus turtinės teisės garantuoja asmenines neturtines teises. Monistinėje autorių teisių apsaugos doktrinoje autorių teisės suvokiamos kaip vienos teisės, kuriose susipynę turtiniai ir neturtiniai autorių interesai ir teisės.

2.1.2.2 Dualistinė autorių teisių doktrina. dualistinė kryptis, susiformavusi dėl prancūziškosios autorių teisių apsaugos sistemos tradicijos poveikio, autorių teisių visumą pagal teisinės apsaugos ypatumus skiria į dvi grupes (kategorijas): vienoje grupėje yra turtinės teisės, kitoje – asmeninės neturtinės.

Nors šios dvi teisių grupės tarpusavyje glaudžiai susijusios, dualistų manymu, šių teisių tapatinti, jungti negalima, nes autorių turtinės ir neturtinės teisės, jų

45

taikymo sritys yra skirtingos, o skirtybės išryškėja ir šias teises įgyvendinant (praktikoje). šių teisių skirtumai yra tokie: jos neatsiranda ir neišnyksta tuo pat metu (asmeninės neturtinės teisės atsiranda kūrinį sukūrus, o turtinės teisės, kol autorius jomis nepasinaudojo, laikomos tik autoriaus galimybėmis, jų atsiradimo laikas yra vėlesnis), šių teisių galiojimo laikas yra skirtingas – pasibaigus turtinių teisių galiojimui, asmeninių teisių galiojimas nesibaigia, nes asmeninės neturtinės teisės priskirtinos individualumo kategorijai.

Valstybės, kuriose praktikuojama ši autorių teisių doktrina, taikomas skirtingas turtinių ir asmeninių neturtinių autorių teisių teisinės apsaugos režimas (asmeninių neturtinių teisių negali būti atsisakoma, jos neperduodamos etc.).

2.1.3 Lietuvos autorių teisės šaltiniai. Vyraujantys autorių teisės šaltiniai yra oficialūs tekstai (lietuvą įpareigojantys tarptautiniai teisės aktai, nacionaliniai įstatymai, šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai etc.), kuriuose išreiškiamos ir įtvirtinamos santykius dėl autorių teisių, autorių teisių objektų reguliuojančios teisės normos. tai, kad autorių teisė yra savitas civilinės teisės institutas, į autorių teisės šaltinių grupę leidžia įtraukti ir papročius (jei jų taikymas numatytas įstatymais ar sutartimis, ir tokie papročiai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams).

2.1.3.1 Autorių teisės principai. Autorių teisės principai – vertybinės orientacijos, teisinės idėjos,

46

kreipiančios teisinį santykių dėl autorių teisių, autorių teisių objektų reguliavimą. Autorių teisės principai lemia, kaip formuluojamos teisės normos, kaip organizuojamas jų vykdymas. Autorių teisės principus apibrėžia autorių teisės (kaip teisės normų sistemos) tikslas – tiek visuomenės interesais skatinti kūrybinę veiklą, sudaryti sąlygas visuomenei naudotis kūrybinės veiklos rezultatais, tiek autoriaus – kūrėjo interesais užtikrinti kūrybinių rezultatų teisinį pripažinimą ir apsaugą, galimybes ir sąlygas naudotis sukurtais kūriniais pajamoms gauti.

Svarbiausi autorių teisės principai yra: kūrybos laisvės principas (taikymo, pvz., nebaigtinis kūrybos rezultatų kaip intelektinės nuosavybės objektų sąrašas), asmens ir visuomenės interesų derinimas (pvz., autoriaus išimtinių turtinių teisių ribojimo atvejai ir sąlygos), asmeninių neturtinių autorių teisių sąsajumas su autoriaus asmeniu (pvz., asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugos ypatumai, galiojimo trukmė).

2.1.3.2 Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse autorių teisių sutartyse. tarptautinėse autorių teisių sutartyse sprendžiami autorių teisių pripažinimo ir apsaugos, autorių teise apsaugomų autorių teisių objektų pripažinimo klausimai, „standartizuojama“ autorių teisių apsauga. daugiašalėse tarptautinėse autorių teisių sutartyse įtvirtinamas nacionalinio autorių teisių pripažinimo ir apsaugos režimo principas. šio principo esmė – tokiõs pačios kaip ir atitinkamoje valstybėje autorių teisių apsaugos suteikimas toje valstybėje kitų valstybių subjektams (nors yra galimos tam tikros išimtys).

lietuvai galioja tokios daugiašalės tarptautinės autorių teisių sutartys: Pasaulinės intelektinės nuosavybės

47

organizacijos konvencija (lietuva prisijungė 1992 m. balandį); Berno sąjunga dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, vadinamoji Berno konvencija (lietuva sąjungoje dalyvauja nuo 1994 m. gruodžio 14 d., sutartis ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1351); tarptautinė romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos, vadinamoji romos konvencija (lietuvoje įsigaliojo 1999 m. liepos 22 d.); Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo, vadinamoji Ženevos konvencija (lietuvoje įsigaliojo 2000 m. sausio 27 d.); Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis (lietuvoje įsigaliojo 2002 m. gegužės 20 d. ); Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (lietuvoje įsigaliojo 2002 m. kovo 6 d.); Pasaulinės prekybos organizacijos sutartis dėl intelektinės nuosavybės aspektų, susijusių su prekyba, vadinamoji trIPS sutartis (lietuvoje įsigaliojo 2001 m. gegužės 31 d.) etc. šios tarptautinės sutartys, ratifikuotos lietuvos Seime, tapo lietuvos teisinės sistemos dalimi, jų normoms teikiamas prioritetas, jei nustatoma, kad tarptautinė sutartis neatitinka nacionalinio įstatymo teisės normų (vadovaujantis lietuvos respublikos tarptautinių sutarčių įstatymu).

Berno ir romos konvencijų, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarčių nuostatas įgyvendina kultūros ministerija, už Ženevos konvencijos nuostatų įgyvendinimą kultūros ministerija atsakinga kartu su Vidaus reikalų ministerija.

lietuvai galioja ir dvišalės tarptautinės sutartys dėl autorių teisių pripažinimo ir apsaugos, kuriose susitariama dėl bendros pareigos pripažinti ir saugoti

48

autorių teises, siekiama pasirašyti tokius susitarimus su kitomis valstybėmis, kuriose yra aktualūs autorių teisių pripažinimo ir apsaugos klausimai (šiuo metu krypstama į Azijos valstybes).

2.1.3.3 Lietuvos autorių teisių įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji aktai. Autorių apsaugos pamatinės nuostatos įtvirtinamos lietuvos respublikos konstitucijoje, nustatant, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.18 Autorių teises (interesus), susijusius su mokslo ir kita kūryba, saugo ir gina tiek specialusis lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, tiek (atskirais aspektais) kiti lietuvos įstatymai (pvz., lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, lietuvos respublikos baudžiamasis kodeksas, lietuvos respublikos civilinis kodeksas).

Baudžiamajame kodekse nustatoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus mokslo ir kitų kūrinių autorių teisėms (XXIX skyriaus „Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei“ 191, 192, 193, 194 straipsniai), Administraciniame teisės pažeidimų kodekse nustatoma administracinė atsakomybė už mokslo ar kito kūrinio autorių teisių pažeidimus (214 (10) straipsnis), Civiliniame kodekse teisės normomis reguliuojami santykiai tarp autorių ir kitų asmenų tiek, kiek jie nėra sureguliuoti specialiajame, autorių teisėms skirtame lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme

18 lietuvos respublikos konstitucija. Lietuvos aidas, 1992, nr. 220; Valstybės žinios, 1992, 33-1014.

49

(pvz., intelektinės nuosavybės santykiuose dalyvaujančių asmenų subjektiškumo nustatymas, civilinės atsakomybės klausimai). Svarbiausi lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai yra: 2003 m. rugpjūčio 29 d. priimtas lr Vyriausybės nutarimas „dėl atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos“, 2003 m. rugpjūčio 12 d. priimtas lr Vyriausybės nutarimas „Autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka“; 2002 m. vasario 6 d. priimtas lr Vyriausybės nutarimas „Autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarka“; lr kultūros ministro 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 858 „dėl autorinio atlyginimo normų už literatūros ir meno kūrinių transliavimą ir retransliavimą“.

lietuvos kaip Europos Sąjungos narės įstatymai suderinti su Europos Sąjungos teise autorių teisės srityje. į lietuvos įstatymus įtrauktos teisės normos, užtikrinančios atitinkamus europinius teisinio reguliavimo standartus, numatytus: Europos Parlamento ir tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvoje dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (2006/115/EB) (kodifikuota redakcija, pakeitusi 1992 m. lapkričio 19 d. tarybos direktyvą (92/100/EEB); Europos Parlamento ir tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvoje dėl autorių teisių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (2006/116/EB) (kodifikuota redakcija, pakeitusi tarybos 1993 m. spalio 29 d. direktyvą (93/98/EEB); Europos Parlamento ir tarybos 2004 m. balandžio

50

29 d. direktyvoje 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių ir procedūrų; Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo (2001/29/EB) (pakeitusioje tarybos 1993 m. spalio 29 d. direktyvą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (93/98/EEB), Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. rugsėjo 27 d. direktyvą dėl autoriaus teisės į dalį pajamų už perparduotą meno kūrinio originalą (2001/84/EB), Europos Parlamento ir tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvą dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (96/9/EB), tarybos 1993 m. rugsėjo 27 d. direktyvą dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam retransliavimui, koordinavimo (93/83/EEB), tarybos 1992 m. lapkričio 19 d. direktyvą dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (92/100/EEB) (direktyvos pakeitimas tarybos 1993 m. spalio 29 d. direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (93/98/EEB) ir Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo (2001/29/EB); Europos Parlamento ir tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvoje dėl duomenų bazių teisines apsaugos (96/9/EB); 1993 m. rugsėjo 27 d. tarybos direktyvoje dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (93/83/EEB); tarybos 1991 m. gegužės 14 d. direktyvoje dėl kompiuterių programų teisinės

51

apsaugos (91/250/EEB) (direktyvos pakeitimas tarybos 1993 m. spalio 29 d. direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (93/98/EEB). Atkreipiamas dėmesys, kad svarbus yra ir lietuvoje tiesiogiai taikomas Europos tarybos 2003 m. liepos 22 d. reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises.

tačiau būtina pažymėti ir tai, kad teisiniu reguliavimu dar nesukurta bendra Europos Sąjungos autorių teisių pripažinimo ir apsaugos sistema, todėl autorių teisių apsauga šiame regione išlieka nacionalinio pobūdžio.

2.2 Autorių teisių objektas

Nei tarptautiniuose, nei ES teisės aktuose autorių teisių objekto samprata neapibrėžiama. tačiau šių teisės aktų analizė atskleidžia, kad autorių teisės teikiamos apsaugos objektas yra literatūros, mokslo ir meno kūriniai.

2.2.1 Kūrinys kaip autorių teisių objektas. Analizuojant kūrinio kaip autorių teisių objekto sampratą reikėtų išsiaiškinti, kaip suprantamas kūrinys ir kurios kūrinio dedamosios įeina į autorių teisių apsaugos sritį.

lietuvių kalbos žodynas terminą „kūrinys“ apibrėžia kaip tai, kas sukurta, kūrybos vaisių19. tai reiškia, kad kūrinys, kaip ir kiti intelektinės nuosavybės objektai, yra

19 kūrinys. Iš Lietuvių kalbos žodynas. [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt>.

52

kuriamas protine, intelektine veikla (protaujant, mąstant). kūrybos vaisius yra mintys, idėjos. tačiau kol mintys, idėjos priklauso autoriui – kūrėjui, kol jos nėra išreikštos, jos dar nėra laikomos kūriniu. tam, kad autoriaus – kūrėjo mintys, idėjos taptų kūriniu, jos turi būti išreiškiamos tokiu būdu, kad taptų prieinamos kitiems asmenims, t. y. jos turi įgyti galėjimo būti suvoktos kitų asmenų savybę. todėl akivaizdu, kad reikšmingi du kūrinio sampratos momentai:

• kūrinio turinys autoriaus – kūrėjo mintys, idėjos;• tų minčių, idėjų viešinimas, kad jos būtų prieinamos

kitų asmenų suvokimui.tai leidžia kūrinio sampratoje išskirti:

• turinį, t. y. kūrinio esmę atskleidžiančias autoriaus – kūrėjo mintis, idėjas (prasminį turinį);

• turinį kaip autoriaus – kūrėjo minčių, idėjų raiškos / išraiškos būdą, t. y. prasmės perteikimo būdą (prasminio turinio išraišką arba prasmės formą);

• turinio laikmeną (prasminio turinio išraiškos materializaciją arba materializuotą autoriaus – kūrėjo minčių idėjų raišką) (2 paveikslas).

2 paveikslas. kūrinys kaip autorių teisės objektas

53

Idėjų gausos, laisvo apsikeitimo idėjomis svarba visuomenės pozityviai socialinei raidai, socialinei pažangai reikalauja užtikrinti idėjų įvairovę, lemiančią nevaržomą jų sklaidą. Nevaržomų idėjų mainų, sklaidos reikšmę lemia ir tai, kad jos yra žinių, žinojimo šaltinis. Santykinai neribotą idėjų sklaidą užtikrina prigimtinės žmogaus teisės – saviraiškos laisvės pripažinimas pamatine demokratijos vertybe ir jos įtvirtinimas aukščiausios teisinės galios dokumentuose. todėl idėjos nėra nuosavybės teisės objektas, jos laikomos viešąja vertybe. tomas jeffersonas (1813) pažymėjo, kad idėja, absoliuti individo nuosavybė, kol jis ją laiko savyje, tačiau išviešinimo momentu ji tampa kiekvieno nuosavybe ir gavėjas negali šito atsisakyti.20 Idėjų kaip viešosios vertybės statusas užtikrina, kad bet kuris asmuo gali panaudoti bet kurią idėją tiek visuomenės labui, tiek siekdamas naudos. tai leidžia teigti, kad prasminis kūrino turinys (autoriaus – kūrėjo mintys, idėjos) nėra autorių teisės teikiamos apsaugos dalykas.

Autoriaus – kūrėjo mintys, idėjos kitiems asmenims tampa prieinamos jas išreiškus. tam tikrais atvejais minčių, idėjų išraiškos forma yra materiali laikmena, kurioje / kuria autoriaus – kūrėjo mintys, idėjos ir yra išreiškiamos. jei autoriaus – kūrėjo minčių, idėjų išraiškos būdas užtikrina galimybes kitiems asmenims suvoki tas mintis, idėjas (pvz., minčių, idėjų išraiška garsu ar judesiu), materialios laikmenos reikalavimas yra nebūtinas. tačiau tam tikrais atvejais materiali laikmena yra būtina autoriaus – kūrėjo minčių, idėjų išraiškai (pvz., minčių, idėjų išraiška

20 jEFFErSoN, thomas. letter to Isaac McPherson. Monticello [interaktyvus], August 13, 1813 [žiūrėta 2011 m. birželio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://wyllie.lib.virginia.edu:8086/perl/toccer-new?id=jeflett.sgm&images=images/modeng&data =/texts/english/modeng/parsed&tag=public&part=218&division=div> .

54

skulptūra, paveikslu, raštu). Žmogaus juslės (rega, klausa etc.) lemia kūrinių prieinamumo suvokimui įvairovę, leidžiančią išskirti kūrinius, turinčius materialią laikmeną, ir kūrinius, kurie tokios laikmenos neturi, tačiau kitų asmenų suvokiami. tai leidžia teigti, kad kūrinio išraiška netapatintina su materialia kūrinio forma. įvertinus autorių teisės kaip intelektinės nuosavybės instituto objektui būdingą nematerialų pobūdį, intelektinės nuosavybės ir materialios laikmenos, kurioje išreikštas intelektinės nuosavybės objektas netapatumą, atskirumą bei tai, kad materiali laikmena yra daiktinės nuosavybės objektas, patvirtinama, kad materiali laikmena (net jeigu joje ir yra užfiksuotas kūrinys) nėra autorių teisės objektas.

Svarbiausiu autorių teisės apsaugos elementu, apibūdinančiu autorių teisės objektą yra autoriaus – kūrėjo minčių, idėjų išraiška / raiška. Autorius – kūrėjas savo reiškiamoms mintims, idėjoms suteikia atitinkamą formą; mintis, idėjas reiškia savitu būdu. todėl, nors kalbama tik apie idėjų, minčių raišką, absoliučiai atsiriboti nuo pačių minčių, idėjų turinio negalima. Minčių, idėjų raiška vertintina kaip idėjos / turinio ir raiškos / formos vienovė (angl. idea / expression dichotomy). tai leidžia teigti, kad autorių teisės objektas yra kūrinys kaip visuma, sudaryta iš turinio ir formos elementų. tačiau autorių teisės apsauga tiesiogiai turiniui neteikiama – kiekvienas asmuo gali bet kuriais tikslais pasinaudoti autorių teise apsaugoto kūrinio turiniu, pavyzdžiui, veiklos metodais, verslo idėjomis.

2.2.2 Literatūros, mokslo ir meno kūrinys kaip autorių teisių objektas. į autorių teisių teisinės apsaugos sritį patenka atitinkamos žmogiškosios veiklos srities kūriniai – tai kūriniai, susiję su literatūra, menu ir mokslu.

55

Būtina pasakyti, kad mokslo kūriniai gali turėti įvairias raiškas – mokslo idėjos gali būti viešinamos įvairiomis formomis ir būdais. jei mokslo kūrinys patenka į autorių teisių apsaugos sritį – mokslo minčių, idėjų raiška gali tapti autorių teisių objektu (pvz., kitų formų mokslo kūriniai gali patekti į kitų intelektinės nuosavybės institutų – patentų teisės teisinio reguliavimo sritis). Berno konvencijos nuostatų analizė atskleidžia, kad autorių teisių objektais yra laikomi literatūros ir meno kūriniai, nes šios kūrinių rūšys nurodomos ir apibrėžiamos šioje tarptautinėje sutartyje (2 straipsnio 1 dalis). tačiau apibrėžiant literatūros ir meno kūrinių sąvoką atskleidžiama, kad ši sąvoka apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį 21.

Berno konvencijoje yra įtvirtintas itin reikšmingas autorių teisės teikiamos teisinės apsaugos principas – autorių teisių objektu gali būti kiekvienas literatūros, mokslo ir meno kūrinys, neatsižvelgiant į tai, koks yra tokio kūrinio išraiškos būdas ar kokia jo išraiškos forma. tai reiškia, kad teisinė apsauga teikiama įvairiais būdais išreikštiems kūriniams (pvz., žodžiais, garsais, spalvomis, judesiu), kad teisinė apsauga teikiama tiek kūriniams, užfiksuotiems materialioje laikmenoje, t. y. turintiems daiktinę, materialią formą, tiek daiktinės, materialios formos neturintiems kūriniams (pvz., autorių teisės objektas gali būti literatūros kūrinys, išreikštas žodžiu, rašytinis rankraštinis tekstas, poligrafiniu ar kitu būdu spausdintas tekstas, tekstas skaitmeninėje laikmenoje). tai taip pat reiškia ir tai, kad autorių teisės teikiamos apsaugos neriboja šiuo metu žinomi kūrinių išraiškos būdai ir formos.

21 Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Valstybės žinios, 1995, Nr. 40-988.

56

Svarbu ir tai, kad literatūros, mokslo ir meno kūrinių apsauga autorių teise nepriklauso nuo kūrinio žanro, paklausumo, vertės, formos pastovumo, ilgalaikiškumo (pvz., autorių teisių objektas yra ir smėlio mandalos, ledo ar sniego skulptūros).

Analizuojant literatūros kūrinio kaip potencialaus autorių teisių objekto sampratą pastebima, kad terminas „literatūros kūriniai“ turi būti suprantamas plačiąja prasme – literatūros kūriniais laikoma ne tik grožinių kūrinių visuma (dramos, prozos, poezijos etc.), bet ir kitokio pobūdžio (praktinio, informacinio, reklaminio, diskusinio, pramoginio etc.) kūriniai. Plačiąja prasme sąvoka „literatūros kūriniai“ apima visus kūrinius kurie yra išreiškiami žodžiu kaip išraiškos priemone (tai gali būti ir raštu ir garsu išreikšti kūriniai). terminas „mokslo kūriniai“ taip pat turėtų būti suprantamas plačiąja prasme (mokslo kūriniais laikomi ne tik kūriniai, atitinkantys profesinius akademinės bendruomenės mokslo kūriniams keliamus reikalavimus). Meno kūriniais laikomi tie ne žodžiais išreikšti kūriniai, kurie suvokiami regos ir (ar) klausos juslėmis. Meno kūriniams priskirtini dailės ir kitų vaizduojamųjų menų kūriniai (dvimačiai – piešiniai, paveikslai, fotografijos, grafikos darbai etc., bei trimačiai – skulptūros, architektūros etc.) bei judesio ir (ar) muzikos kūriniai (radijo ar televizijos šaukiniai, chorinių kūrinių muzika, simfonijos, kamerinė muzika, režisuoti spektakliai etc). Atkreiptinas dėmesys, kad judesio ar muzikos kūrinio fiksavimas materialioje laikmenoje nėra privaloma kūrinio apsaugos sąlyga. Meno kūrinių grupėje reikėtų išskirti taikomosios dailės kūrinius, kurie gali būti apsaugomi ir kaip pramonės nuosavybės objektas (pramoninis dizainas).

57

2.2.3 Literatūros, mokslo ir meno kūrinio kaip autorių teisių objekto reikalavimai. Autorių teisių apsaugos sąlygos, susijusios su reikalavimais kūriniui kaip autorių teisių objektui įtvirtinamos visose autorių teisių apsaugos sistemose.

tarptautinėse autorių teisių apsaugai skirtose sutartyse (pvz., Berno konvencijoje, Pasaulinės prekybos organizacijos autorių teisių sutartyje – WCt; Pasaulio prekybos organizacijos susitarime dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų – trIPS) autorių teisių apsaugos sąlygos nurodomos netiesiogiai, jos nedetalizuojamos, jų apibrėžtį paliekant valstybių dispozicijai.

Nors Berno konvencijoje autorių teisių apsaugos kūriniams sąlygos tiesiogiai nenurodomos, tačiau šios konvencijos analizė leidžia įvardyti vieną iš svarbiausių autorių teisių apsaugos sąlygų – intelektinės kūrybos rezultato reikalavimą. Valstybių įstatymų analizė atskleidė, kad greta šio reikalavimo dažniausiai nurodomi dar du reikalavimai: kūrinio išraiškos objektyvia forma reikalavimas ir kūrinio originalumo reikalavimas. šie trys reikalavimai dažniausiai ir lemia, ar kūrinys gali tapti autorių teisių objektu. Intelektinės kūrybos rezultato, kūrinio išraiškos objektyvia forma ir kūrinio originalumo reikalavimų svarba atsiskleidžia analizuojant kūrinio kaip autorių teisių objekto kūrimo procesą (3 paveikslas).

kūrinio kūrybos procesas apima dvejopo pobūdžio intelektinę veiklą – mąstymą (idėjų, minčių kūrimą) ir minčių, idėjų raišką / išraišką – tam tikros formos suteikimą viešinimo, pateikimo kitiems asmenims procese. todėl, apibrėžiant autorių teisių objektą, keliant

58

jam reikalavimus, reikšminami šie du momentai: savitas kūrinio kūrimo būdas – intelektinė veikla, ir kūrinio sukūrimo momentas – suteikimas intelektinės veiklos rezultatui tokios formos, kuri leistų teigti, kad kūrinys yra sukurtas (vieno asmens mintys, idėjos tapo prieinamos kitų asmenų suvokimui).

3 paveikslas. kūrinio kaip autorių teisių objekto kūrimo procesas

kūrinio originalumas yra kokybinė kūrinį išskiriančioji ir apibūdinančioji savybė, lemiama savito kūrinio kūrybos būdo (intelektinės kūrybinės veiklos). kūrybinė veikla yra intelektinė veikla, t. y. laisvas, nevaržomas procesas (kūryba), todėl ir šios veiklos rezultatas turi pasižymėti savitumu, originalumu. originalumas gali būti būdingas tiek abiem kūrinio kūrybos procesams – gali būti originaliai išreiškiamos originalios idėjos, tiek vienam iš jų – įprastai išreiškiamos originalios idėjos arba originaliai išreiškiamos įprastos, neoriginalios idėjos.

daugelyje valstybių autorių teisių apsaugos sąlygos telkiamos į kūrinio kaip intelektinės kūrybos rezultato ir

59

kūrinio originalumo reikalavimus. tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šie reikalavimai suprantami skirtingai, skiriasi ir jų turinys.

2.2.3.1 Literatūros, mokslo ir meno kūrinio kaip intelektinės kūrybos rezultato reikalavimas. šis reikalavimas, lemiantis kūrinio tapimą autorių teisių objektu, numatytas daugelio valstybių įstatymuose. tai reikalavimas, kad kūrinys būtų sukurtas intelekto veikla.

kūrinio kaip intelektinės kūrybos rezultato reikalavimas yra išreiškiamas įvairiais terminais: pavyzdžiui, Vokietijos autorių teisių sistema reikalauja asmeninio dvasinio indėlio kūrinyje (vok. persönliche geistige Schöpfungen), Italijoje autorių teisių apsaugą lemia kūrybinės protinės veiklos reikalavimas (ital. opere dell’ingegno di carattere creativo), jungtinėse Amerikos Valstijose − proto veiklos (angl. sweat of the brow) reikalavimas, lygiagretinamas minimalaus kūrybinio potencialo reikalavimui (angl. modicum of creativity), sugebėjimų (įgūdžių), darbo ir sveiko proto reikalavimai (angl. skill, labor and judgment) etc. tačiau visų šių reikalavimų esmė yra viena – savito „gaminimo“ būdo, t. y. sukūrimo / kūrybos panaudojant intelektą, reikalavimas.

Intelektinė kūryba gali būti labai įvairi: tiek savarankiškas kūrinio kūrimas, tiek kūrinio kūrimas naudojant kitus kūrinius (išvestinio kūrinio kūrimas), tiek kūrinių rinkinio sudarymas etc. kūrinys, kuris yra kuriamas kito kūrinio pagrindu, yra kilęs iš kito kūrinio yra vadinamas išvestiniu kūriniu. šiems kūriniams sukurti taip pat reikia intelektinių pastangų. Intelektinė kūrybinė veikla kuriant tokį kūrinį gali pasireikšti pagrindinio kūrinio keitimu, perdarymu

60

(pvz., vertimu į kitą kalbą, pasakojamojo kūrinio pavertimu scenarijumi). kai kuriuose išvestiniuose kūriniuose kūrybinė veikla pasireiškia medžiagos parinkimu ir (ar) pateikimu (išdėstymu).

2.2.3.2 Literatūros, mokslo ir meno kūrinio originalumo reikalavimas. Nors daugelio valstybių teisės aktuose literatūros, mokslo ir meno kūrinio originalumas yra viena iš autorių teisių apsaugos sąlygų, tačiau teisinė originalumo samprata pateikiama labai retai. Antai ištyrus 93 valstybių teisės aktus nustatyta, kad originalumo samprata buvo pateikiama tik trijų valstybių – Bulgarijos, Burkina Faso ir Malaizijos įstatymuose22.

originalumo reikalavimas siejamas su savitu kūrinio kaip galimo autorių teisių objekto „gaminimo“ būdu – intelektine veikla. Intelektinė veikla yra asmeninė veikla, todėl kuriant kūrinį jame tik asmeniui būdingu būdu, stiliumi išreiškiamos mintys, idėjos. todėl intelektine veikla sukurtame kūrinyje atsispindi kūrėjo – autoriaus asmuo, kūrinio mintimis, idėjomis išreiškiama konkretaus asmens pasaulėžiūra, gyvenimo patyrimas, vertybinės nuostatos etc. Minčių, idėjų išraiška kaip savita intelektinė kūrybinė veikla taip pat yra individuali kiekvienam kūrėjui – autoriui (pvz., kalbėsenos, rašysenos stilius, žodynas; spalvų gama etc.). kūrinio originalumo ir kūrinio kaip intelektinės kūrybinės veiklos rezultato reikalavimų sąsajumas yra skirtingų originalumo sampratų – objektyviosios ir subjektyviosios – priežastis.

22 gErVAIS, d. j. Feist goes global: A Comparative Analysis of the Notion of originality. Copyright Law [interaktyvus], 2002, vol. 49, p. 49−981 [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://ssrn.com/abstract=733603>.

61

objektyvioji originalumo samprata naudojama bendrosios teisės sistemoje (copyright autorių teisės sistemoje, pvz., jungtinėse Amerikos Valstijose, didžiojoje Britanijoje, Australijoje). Čia originalumas suprantamas kaip kūrybinio darbo − sugebėjimų (įgūdžių) ir darbo rezultatas (angl. resulted from skill and labor), o originaliu laikomas kūrinys kaip paties autoriaus darbo rezultatas (ne kito autoriaus kūrinio kopija). toks originalumo reikalavimas tenkinamas, jei patvirtinama konkretaus asmens intelektinė kūrybinė veikla (veiklos rezultatui jokie papildomi reikalavimai nekeliami). Subjektyvioji originalumo samprata naudojama kontinentinės teisės sistemoje (droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemoje; pvz., Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, šveicarijoje etc.). Čia originalumo reikalavimas siejamas su autoriaus asmens išraiška kūrinyje, todėl originalumo reikalavimai siejami ne tiek su intelektine kūrybine veikla, kiek su šios veiklos rezultatu. Subjektyvioji originalumo samprata susijusi su didesniais originalumo reikalavimais – kūrinio kaip autorių teisių objekto teisinei apsaugai būtinas kūrinio savitumas, individualumas (lemiamas autoriaus indėlio), parodantis kūrino originalumą.

kai kurių kūrinių ypatumai, susiję su jų kūrybos procesu (pvz., fotografija) ar naudojimo ypatumais (didesniu funkciškumu, pvz., kompiuterių programos), lemia natūraliai mažesnius originalumo reikalavimus.

V. Mizaras pabrėžia, kad originalumas yra vienas iš esminių ir svarbiausių kūriniui, kaip autorių teisių objektui taikomų kriterijų23, svarbu, kokio lygio (laipsnio) originalumas turi būti nustatytas, kad atsirastų autorių

23 MIZArAS, V. Autorių teisė: monografija. t. 1. Vilnius: justitia, 2008, p. 168.

62

teisių apsauga24, ir teigia, kad originalumo nustatymas yra fakto klausimas25. tai reiškia, kad originalumas nėra absoliutus, jis nėra statiškas, todėl šis kriterijus yra vertinamasis, jis nustatomas ir patvirtinamas konkrečiam laikui ir konkrečioje vietoje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kūrinio originalumo reikalavimas nesiejamas su kūrinio vertingumu, apimtimi, išliekamumu etc.

2.2.3.3 Literatūros, mokslo ir meno kūrinio išraiškos objektyvia forma reikalavimas. kūrinio išreiškimo objektyvia forma reikalavimo esmė – sudaryti galimybes kūrinį suvokti kitiems asmenims, jį išskirti iš kitų kūrinių tarpo, identifikuoti.

kūrinio išraiškos objektyvia forma reikalavimas siejamas ne tik su potencialia galimybe kūriniui tapti autorių teisės objektu (žr. 2.2.1.1 poskyrį). kūrinio išreiškimas objektyvia forma padaro galimą kūrinio savinimąsi, nes kūrinio išreiškimas leidžia ne tik identifikuoti kūrinį, bet ir nustatyti išreikšto objektyvia forma kūrinio autorių, kūrinio sukūrimo, kūrinio sukūrimo laiko faktus.

kūrinio išreiškimo objektyvia forma reikalavimas neturėtų būti suprantamas kaip, autoriaus – kūrėjo manymu, užbaigto kūrinio padarymas prieinamo kitų asmenų suvokimui (paviešinimas kitiems). kūrinio išreiškimas objektyvia forma konstatuojamas ir jei objektyvią formą įgauna ir autoriaus – kūrėjo tarpiniais laikomi kūrinio kūrimo rezultatai (eskizai, juodraščiai etc.) – todėl autorių teisių objektais laikomi ir nebaigti kūriniai, kūrinių dalys, fragmentai etc.

24 ten pat, p. 169.25 ten pat, p. 171.

63

2.2.3.4 Autorių teisių objektas Lietuvos teisėje. lietuvoje autorių teisių objektu, pagal lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, laikomas kūrinys, kuris suprantamas kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos26.

lietuvoje sąvoka „literatūros kūrinys“ stricto sensu (teisine plačiąja prasme) yra taikoma ir kompiuterių programoms. kompiuterių programos stricto sensu literatūros kūriniais laikomos ir Berno konvencijoje bei Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartyje. kompiuterio programa kaip autorių teisiu objektas laikoma bet kokios formos programa, t. y. kompiuterio programa laikomas ir parengiamojo projektinio darbo rezultatas (jei tokio darbo tikslas yra sukurti kompiuterinę programą vėlesniame etape).

Autorių teisių objektais lietuvoje pripažįstant originalius literatūros, mokslo ir meno kūrinius, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, kūriniams kaip autorių teisių objektams keliami trys reikalavimai:

• kūrinio kaip kūrybinės veiklos rezultato,• kūrinio objektyvios formos išraiškos,• kūrinio originalumo. Nei kūrinio originalumo, nei kūrinio kaip kūrybinės

veiklos rezultato teisinė samprata lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nepateikiamos, šios sąlygos yra apibrėžiamos vertinamaisiais kriterijais

26 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

64

(žr. 2.2.2.1 ir 2.2.2.2 poskyriai). lietuvoje naudojama subjektyvioji kūrinio originalumo samprata. originalumas aiškintinas reikšminant kūrybiškumą − originalus kūrinys yra sukuriamas intelektine veikla, kūrybiniu darbu, autoriui naudojant individualias raiškos priemones, individualius sprendimus, t. y. autoriui save išreiškiant kūrinyje. lietuvoje kūrinys, intelektinės veiklos rezultatas, patenka į autorių teisių apsaugos sistemą tik tuomet, kai jis yra kitoks kitų kūrinių atžvilgiu, originalumas suprantamas kaip kūrinio savitumas, nepanašumas į kitus kūrinius, nulemtas autoriaus kūrybinio indėlio, autoriaus asmenybės. A. Vileita teigia, kad originalumas pasireiškia tiek kūrinio formos, tiek turinio originalumu <...> formos originalumas pasireiškia tuo, kad kūrinys yra paties autoriaus kūrybinio darbo rezultatas, o ne kito kūrinio ar jo dalies plagiatas. Originalus turinys suponuoja jo formos originalumą. Esant originaliam turiniui, forma visais atvejais bus originali, nes originalų turinį galima išreikšti tik originalia forma.27 jis pažymi, kad teisinei apsaugai pakanka formos originalumo.28

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme pateikiamas pavyzdinis autorių teisių objektų sąrašas, nurodant, kad autorių teisių objektais yra knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos,

27 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.28 ten pat.

65

monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai; fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); taikomosios dailės kūriniai; iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis ir kiti kūriniai.29 lietuvoje autorių teisių objektais laikomi ir išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai) ir kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.30 tai neišsamus, nebaigtinis sąrašas, nes technologijų raida skatina tiek naujų kūrinių rūšių, tiek naujų kūrinių formų raiškos

29 ten pat.30 ten pat.

66

įvairovę, tiek naujus kūrinių panaudojimo išvestiniams kūriniams sukurti būdus. todėl pasirinkus pavyzdinio, nebaigtinio autorių teisių objekto sąrašo logiką, lietuvoje autorių teisių objektai gali būti ir tie kūriniai, kurie nepatenka į šį sąrašą, tačiau atitinka lietuvoje autorių teisių objektui keliamus kriterijus.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (5 straipsnyje) nurodomi ir tie kūriniai, kurie nėra autorių teisių objektais. tai taip pat pavyzdinis sąrašas kūrinių, kurie neatitinka įstatymo autorių teisių objektui keliamų kūrybinės veiklos rezultato, objektyvios formos ir kūrinio originalumo reikalavimų.

teisės aktai nelaikomi autorių teisės objektu todėl, kad jie nėra intelektinės kūrybinės veiklos rezultatu. teisės aktais yra laikomi dokumentai, priimami specialia tvarka, kuri nepriklauso nuo teisės aktų projektų kūrėjų valios. teisės akto projektas, kuris yra autorių teisės objektu, nebetenka tokio statuso, oficialiai perdavus (įregistravus) šį projektą institucijai, turinčiai teisę jį priimti kaip teisės aktą. dėl tos pačios priežasties autorių teisės objektu nėra ir oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai, oficialūs vertimai, oficialūs valstybių, miestų bei kiti nustatyta tvarka įregistruoti simboliai ar patvirtinti ženklai. Ženklus ir simbolius kuria autoriai, todėl nuo ženklo ar simbolio sukūrimo iki jo pripažinimo oficialiu toks ženklas ar simbolis yra autorių teisės objektu (kaip dailės kūrinys). įregistruoto ženklo ar simbolio apsaugą reglamentuoja jau ne autorių teisės normos, bet kitų teisės šakų ar institutų normos.

Intelektinės kūrybos požymių neturi ir įprastiniai pranešimai apie įvykius. Naujienos arba faktai patys savaime nėra saugomi, apsauga netaikoma ir įprastiniam pranešimui apie įvykius (paprastam jų išdėstymui).

tarptautiniu lygmeniu atkreipiamas dėmesys į tai, kad tradicinės žinios, genetiniai ištekliai ir folkloras (vartojamas angliškas terminas traditional cultural expressions) yra vertybės, reikalingos teisinės apsaugos.

Siekiant tokią apsaugą užtikrinti tarptautiniu lygmeniu, Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių

67

apsaugos (1967 metų redakcijoje) buvo įtvirtinta nuostata, suteikianti valstybėms, konvencijos narėms, folkloro kūrinių teisinės apsaugos galimybes (15 straipsnio 4 dalis). tarptautinė bendruomenė gana skeptiškai įvertino šias galimybes (apie institucijas, paskirtas atstovauti nepublikuotų kūrinių autoriams, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija nepateikia jokios informacijos).

Valstybės renkasi skirtingus būdus folkloro kūrinių teisinei apsaugai: kai kuriose valstybėse folkloro kūriniai laikomi autorių teisių objektais (pvz., tuniso, 1994 m.; kenijos, 1989; kamerūno, 1982 m.; etc. valstybių įstatymuose), numatant šiems kūriniams savitą apsaugą (pvz., kongo ir šri lankos įstatymuose folkloro kūriniams numatyta neterminuota autorių teisių apsauga). kitose valstybėse pripažįstant tai, kad autorių teisės principai, normos netenkina visuomenės poreikių, susijusių su folkloro kūrinių apsauga, šių kūrinių teisinei apsaugai taikomi kiti teisiniai instrumentai.

laikoma, kad galimybes folkloro kūrinius apsaugoti autorių teisės normomis komplikuoja keli aspektai:

• Folkloras suprantamas kaip gyvas, besivystantis reiškinys, nes folkloro kūriniai perduodami tradicija, papročiais (žodiniu, imitavimo būdu).

• laiko požiūriu ribota autorių teisių apsauga neatitinka folkloro esmės ir kartu netenkina visuomenės poreikių.

• Folkloras apima įvairias idėjų raiškos formas: folkloro kūriniai išreiškiami žodžiu, muzika, šokiu, žaidimais, mitais, ritualais, amatais etc.

• Folkloro kūriniams nebūdingas originalumas, jie reinterpretaciniai. Folkloras perduodamas iš kartos

68

į kartą, dažnai jis neturi fiksuotos formos. Folkloro „autorius“ yra tauta (etnosas).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (5 straipsnyje) nurodoma, kad folkloro kūriniai nėra autorių teisių objektas. lietuvoje folkloro kūrinių teisinė apsauga užtikrinama specialiuoju lietuvos respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.

2.3 Autorių teisių subjektai

2.3.1 Pirminiai ir išvestiniai autorių teisių subjektai. Autorių teisių subjektais laikomi tie asmenys, kuriems priklauso išimtinės autorių teisės. tie asmenys, kuriems nepriklauso išimtinės autorių teisės, tačiau kurie turi teises naudoti autorių teisių objektus, nelaikomi autorių teisių subjektais (šie asmenys turi ribotas galimybes naudoti autorių teisių objektus, todėl jų galimybės ginti pažeistas autorių teises taip pat yra ribotos).

Pagal autorių teisių kilmę ir apimtį skiriami tokie autorių teisių subjektai:

• pirminiai autorių teisių subjektai,• išvestiniai autorių teisių subjektai.Pirminiai autorių teisių subjektai – tai tie subjektai,

kurie tiesiogiai susiję su kūrinio sukūrimu, t. y. kūrinio − autorių teisių objekto kūrėjai (arba tokiais pripažįstami valstybės įstatymu). šių subjektų autorių teisių kilmė – kūrinio sukūrimo faktas. šiems asmenims teisės į autorių teisių objektą priklauso plačiausia apimtimi, jų autorių teisės yra išimtinės, jiems priklausančias išimtines teises apibrėžia tik valstybės įstatymai. dažniausiai pirminiai

69

autorių teisių subjektai turi ir asmenines neturines autorių teises (jeigu jas pripažįsta valstybės įstatymai).

Išvestiniai autorių teisių subjektai – tai tie subjektai, kurie išimtines autorių teises įgijo kitais teisiniais pagrindais (pvz., pagal sutartis, įstatymų nustatytais atvejais etc.), todėl jų turimos išimtinės autorių teisės yra išvestinės. šiems subjektams priklausančių išimtinių autorių teisių apimtį lemia teisinis pagrindas, kuriuo jie tas teises įgijo (jos buvo suteiktos arba perėjo). Išvestinių autorių teisių subjektų turimos išimtinės autorių teisės visuomet yra siauresnės apimties nei pirminių autorių teisių subjektų (pvz., net jei pirminis autorių teisių turėtojas perduoda visas jam priklausančias išimtines autorių teises, asmeninės neturtinės autorių teisės lieka pirminiam autorių teisių subjektui).

2.3.2 Autorius. Autorius yra pirminis autorių teisių subjektas. Berno konvencijoje, atsižvelgiant į tai, kad termino „autorius“ samprata valstybėse yra skirtinga, nedetalizuojamas šio termino turinys. todėl tai, kas laikoma autoriumi – ar autoriais laikomi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kokie reikalavimai keliami autorystei pripažinti etc., yra paliekama nacionalinės teisės dispozicijai.

kontinentinės teisės sistemos valstybėse (droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemoje) vyrauja autoriaus fizinio asmens samprata, bendrosios teisės sistemos valstybėse (copyright autorių teisės sistemoje) autorystė pripažįstama ir juriniams asmenims (šiuos skirtumus lemia autorių teisės principai, nurodantys, kokio subjekto teisių ir teisėtų interesų gynyba yra prioritetinė – ar autoriaus kūrėjo, ar asmens, kuris investavo į autorių teisių objekto sukūrimą).

70

lietuvoje vadovaujamasi fizinio asmens kaip intelektinės kūrybinės veiklos šaltinio principu ir laikoma, kad kūrinys yra fizinio asmens individualios asmeninės intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas. kūrybinės veiklos rezultato kriterijus nurodo, kad autoriumi laikomas tik tas asmuo, kurio intelektinė kūrybinė veikla susijusi su idėjų, minčių raiška (todėl autoriumi nelaikomas asmuo, kurio idėjos yra panaudotos kūrinyje, pvz., kūrinio užsakovas). kūrinio sukūrimas yra juridinis pagrindas autorystei pripažinti, t. y. kūrinio sukūrimas yra vertinamas kaip teisinis poelgis, turintis tam tikrų teisinių padarinių.

Fizinis asmuo yra pripažįstamas autoriumi tuomet, kai sukuria kūrinį. tačiau fizinis asmuo gali būti pripažįstamas autoriumi ir vadovaujantis teisine autorystės prezumpcija. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kūrinio autoriumi laikomas fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, jeigu nėra įrodyta ko kita. šios prezumpcijos esmė – kūrinio autoriumi, t. y. asmeniu, sukūrusiu kūrinį, laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas kaip autorius įprastu būdu pačiame kūrinyje. Autorystės prezumpcija svarbi ir paskirstant įrodinėjimo naštą, nes kilus ginčui dėl autorystės – asmuo, ginčijantis autorystę, privalo įrodyti, kad autoriumi pasiskelbęs asmuo juo nėra (kūrinio autorius neįrodinėja savo autorystės).

Autorystės prezumpcija naudojasi ir autorius, kuris kūrinyje nurodomas slapyvardžiu. tačiau lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas šiam atvejui kelia sąlygą – neturi kilti abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, t. y. turi būti aišku, kam priklauso šis slapyvardis.

71

2.3.3 Bendraautoriai ir bendraautorystė. Intelektinės kūrybinės veiklos ypatumai lemia, kad kūrinį gali kurti / sukurti ne tik vienas, bet ir keli asmenys, įgydami bendrą autorystę, t. y. visi kartu tapdami vieno kūrinio autoriais arba bendraautoriais.

lietuvoje, kad būtų pripažinta bendraautorystė, svarbu nustatyti bendrą bendraautorių kūrybinį darbą ir ar šio darbo rezultatas atitinka autorių teisių objektui įstatymo keliamus reikalavimus.

Bendraautorių intelektiniam kūrybiniam darbui nustatyti svarbus kūrybinis procesas, kuriame bendrai dalyvauja visi autoriai, t. y. bendra kūryba. tokią kūrybą rodo bendras intelektinės kūrybinės veiklos rezultato kūrimas, t. y. asmenų veikimas kaip bendraautorių. todėl pagrindinė bendraautorystės teisinių santykių atsiradimo sąlyga yra bendra intelektinė kūryba. o tai reiškia, kad visų bendraautorių indėlis į bendrą veiklą turi būti intelektinis kūrybinis ir kiekvieno jų veiklos rezultatas – originalus kūrybinės veiklos rezultatas. todėl bendraautoriais nelaikomi tie asmenys, kurie teikia techninę, informacinę, organizacinę, materialinę, kalbos koregavimo ir kitokią pagalbą, kurie suteikė finansinę paramą, atliko techninius ar kitus pagalbinius darbus, kurių idėjos, veiklos metodai ar koncepcijos panaudoti kūrinyje, (pvz., užsakovai). Bendros intelektinės kūrybinės veiklos reikalavimas nereiškia, kad asmenys turi užsiimti kūryba tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje – bendra kūrybinė veikla gali turėti įvairias formas. Intelektinės kūrybinės veiklos bendrumą lemia intelektinis valinis aspektas – autorių žinojimas, suvokimas, kad jie dirba kartu, bendrai ir kuria bendrą kūrinį. Bendra intelektinė kūrybinė veikla vykdoma visų

72

bendraautorių žinia ir sutikimu, t. y. turi būti bendraautorių susitarimas dėl bendros intelektinės veiklos kuriant kūrinį. Bendraautorių susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu. Bendros intelektinės kūrybos susitarimas gali būti nustatomas iš kitų bendraautorių elgesio, iš intelektinės kūrybinės veiklos aplinkybių. tai, kad keli autoriai veikia kaip bendraautoriai, parodo bendros intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas – bendra intelektine kūrybine veikla sukurtas kūrinys.

Bendraautorytės santykiai lemia autorių teisių į bendrai sukurtą kūrinį įgyvendinimo tvarką. Visi bendraautoriai įgyja autorių teises: tiek asmenines neturtines, tiek išimtines turtines.

Visi bendro kūrinio naudojimo klausimai sprendžiami pagal sudarytą sutartį, kiekvienam bendraautoriui tenkanti autorinio atlyginimo dalis taip pat nustatoma šia sutartimi, jei tokios sutarties nėra – autorių teisės į kūrinį įgyvendinamos kartu, o autorinis atlyginimas paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautoriaus indėlį į kūrinį. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (7 straipsnio 2 dalis) numatyta: Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį31. kiekvienas bendraautoris turi teisę uždrausti naudoti bendra intelektine kūrybine veikla sukurtą kūrinį, tačiau toks veiksmas turi turėti pakankamą pagrindą.

Intelektinė kūrybinė veikla bendraautorytėje gali būti skirtinga, t. y. kūrinys gali būti kuriamas įvairiai – gali būti skirtingas bendraautorių intelektinės kūrybinės veiklos

31 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

73

indėlis (pvz., vieno didesnis, kito mažesnis), asmens intelektinės kūrybinės veikos rezultatas gali būti išskirtas kūrinyje (pvz., gali būti atskirta / išskirta asmens sukurta kūrinio dalis) arba asmens intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas gali būti panaudotas atskirai (pvz., asmens sukurta kūrinio dalis ne tik gali būti atskirta / išskirta, bet ir dėl savarankiškos reikšmės panaudota atskirai nuo kitų kūrinio dalių). Akivaizdu, kad iš bendraautorytės nuorodos ne visuomet galima spręsti apie konkretų kiekvieno bendraautoriaus intelektinės kūrybinės veiklos indėlį bendrame kūrinyje.

Pagal tai, ar galima išskirti bendraautorių intelektinės kūrybinės veiklos indėlį bendrame kūrinyje, ar bendraautorio intelektinės kūrybinės veiklos rezultatą galima naudoti savarankiškai, yra skiriamos dvi bendraautorystės rūšys:

• nedalioji bendraautorystė;• dalioji bendraautorystė.jei bendraautorių intelektinės kūrybinės veiklos

rezultato neįmanoma nustatyti ir atskirti / išskirti kūrinyje, laikoma, kad jų bendraautorytė yra nedalioji. Nedaliojoje bendraautorystėje bendraautorių teisės į kūrinį paskirstomos bendraautorių susitarimu. kilus ginčui ir (ar) nesant galimybės nustatyti bendraautorių kūrybinio indėlio dalį, laikoma, kad bendraautorių indėlis yra vienodas.

jei bendraautorių intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas kūrinyje gali būti išskirtas ir panaudotas kaip savarankiškas kūrinys (turi savarankišką reikšmę), bendraautorystė laikoma daliąja. Esant daliajai bendraautorystei savarankišką reikšmę turinčių kūrinio

74

dalių naudojimas yra tos dalies autoriaus teisė, jei ko kita nėra numatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje. tai reiškia, kad savarankišką reikšmę turinčių sudedamųjų bendro kūrinio dalių naudojimo klausimą galima aptarti bendraautorių sudarytoje sutartyje.

Bendraautorystę reikia skirti nuo kartu naudojamų dviejų savarankiškų kūrinių. tokiam kūrinių naudojimui taip pat reikia jų autorių sutikimo, tačiau bendras savarankiškų kūrinių naudojimas nesukuria bendraautorystės santykių – kiekvienam bendrai naudojamų kūrinių autoriui priklauso autorių teisės į jo kūrinį, į kitą bendrai naudojamą kūrinį autorių teisės neįgyjamos.

2.3.4 Kolektyvinis kūrinys ir jo autoriai. kolektyvinio kūrinio sampratos aiškinimas kolektyvinio kūrinio kūrimo ypatumais būdingas kontinentinės teisės sistemai; bendrosios teisės sistemos valstybėse naudojama kolektyvinio kūrinio samprata (angl. collective work) turi kitą prasmę – ji atskleidžia kūrinio savybes (tai, kad kūrinys susideda iš kelių dalių).

Analizuojant kolektyvinio kūrinio kūrimo ypatumus atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks kūrinys laikytinas savitu bendraautorystės atveju – bendraautoriais laikomi kolektyvinį kūrinį sudarančių kūrinių autoriai. tačiau bendraautorystės santykiai kuriant tokį kūrinį atsiranda ne bendraautorių susitarimu, o asmens, kuris nėra saistomas su bendraautoriais pavaldumo santykiais, susijusiais su darbo santykiais, iniciatyvos sukurti šį kūrinį prisiėmimu; šis asmuo ir vadovauja kolektyvinio kūrinio kūrimui. kolektyvinį kūrinį iš kitų kūrinių visumos išskiria tai, kad:

• šį kūrinį kuria keli fiziniai asmenys (grupė, kolektyvas);

75

• kolektyvinį kūrinį kuriantys asmenys kuria tik atskiras savarankiškas kolektyvinio kūrinio dalis (jie nekuria kolektyvinio kūrinio kaip tokio (toliau – per se);

• kolektyvinio kūrinio kūrimas nėra jį kuriančių asmenų iniciatyva, kūrinį kuriantys asmenys veikia kito asmens iniciatyva ir jo vadovaujami;

• kolektyvinio kūrinio per se sukūrimas yra kolektyvinio kūrinio kūrimą inicijavusio ir organizavusio asmens iniciatyva;

• kolektyvinio kūrinio ypatumas yra tas, kad toks kūrinys kuriamas iš kitų kūrinių (įtrauktų į kolektyvinį kūrinį kūrinių), o tai reiškia, kad kolektyvinį kūrinį kuria bendraautoriai, kurių bendraautorytė yra dalioji.

kolektyvinis kūrinys nėra elementari kūrinių visuma. Savarankiškų kūrinių virsmas kolektyviniu kūriniu yra tikslingos intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas. tai ir yra pagrindas kolektyvinio kūrinio iniciatoriui ir organizatoriui įgyti išimtines turtines autorių teises į šį kūrinį. Pripažįstama, kad kolektyvinio kūrinio autorius yra pirminis autorių teisių subjektas. tai, kad kolektyvinio kūrinio kūrimą gali inicijuoti ir jam vadovauti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, lemia šio pirminio autorių teisių subjekto ypatumą –subjektas yra tik išimtinių autoriaus turtinių teisių turėtojas.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme kolektyvinio kūrinio samprata nepateikiama, kolektyvinis kūrinys apibrėžiamas nurodant tokių kūrinių pavyzdžius (nebaigtinį sąrašą). tačiau numatytas teisinis autorių teisių į kolektyvinius kūrinius reguliavimas leidžia kolektyviniais kūriniais laikyti kūrinius, kurių kūrimą iniciavo ir jam vadovavo fizinis ar juridinis asmuo.

76

kolektyvinio kūrinio iniciatoriui ir organizatoriui priklauso išimtinės turtinės teisės, į kolektyvinį kūrinį įtrauktųjų kūrinių autoriai išsaugo teises naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jei kitaip nenumatyta sutartyje su kolektyvinio kūrinio iniciatoriumi ir organizatoriumi.

2.3.5 Kiti autorių teisių subjektai. Pirminis autorių teisių subjektas laisvai disponuoja jam priklausančiomis išimtinėmis turtinėmis autorių teisėmis, gali šias teises įgyvendinti, naudoti pats ar jų įgyvendinimą, naudojimą perduoti, suteikti kitiems asmenims. kitam asmeniui ar asmenims pirminis autorių teisių subjektas gali perduoti tiek dalį, tiek visas jam priklausančias turtines autoriaus teises, tiek ribotam laikotarpiui, tiek visam išimtinių turtinių autorių teisių apsaugos galiojimo laikotarpiui, tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai.

kai autoriaus išimtinės turtinės teisės pereina (autoriaus valia ar kitais teisių perdavimo, suteikimo būdais) kitam asmeniui, kitas asmuo taip pat tampa autorių teisių subjektu. j. usonienė nurodo esant tokius pagrindinius autorių teisių perėjimo būdus: <...> teisių perėjimas pagal sutartis; <...> teisių perėjimas kitais įstatymo numatytais pagrindais: teisių paveldėjimas, teisių perėjimas nukreipiant išieškojimą į teises32, ir atkreipia dėmesį, kad autorių turtinės teisės kitiems asmenims gali pereiti ir kitais būdais (pvz., steigiant, reorganizuojant, likviduojant įmonę)33.

32 uSoNIENė, jūratė. Autorių teisių perdavimo ypatybės. Vilnius: teisinės informacijos centras, 2008, p. 89.33 ten pat.

77

Valstybių įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose (pvz., Berno konvencijoje) įtvirtinama nuostata, kad išimtinių autoriaus teisių apsauga vykdoma ne tik autoriaus, bet ir jo teisių perėmėjų naudai. tai reiškia, kad autoriaus teisės nėra išimtinai asmeninės, autorius gali jomis disponuoti sudarydamas sutartis. Jis gali perduoti visas teises ar kai kurias iš jų. Tokiu atveju teisių perėmėjas veiks vietoje jo ir gins interesus, lyg pats būtų kūrinio autorius.34 todėl fiziniai ir juridiniai asmenys, perėmę / įgiję iš autoriaus išimtines turtines autorių teises, tampa išvestiniais autorių teisių subjektais.

Autorių teisių perleidimas, suteikimas vyksta pirmojo autoriaus teisių subjekto autoriaus valia (pvz., tokiu būdu išvestiniais autorių teisių subjektais tampa autorių teisių perėmėjai / įgijėjai pagal sutartis, išimtinių licencijų turėtojai, paveldėtojai). Išimtinių autorių turtinių teisių perleidimas pagal sutartis gali būti dvejopas: sudaromos autorinės sutartys dėl išimtinių turtinių teisių perdavimo arba išimtinės licencinės sutartys (suteikiančios išimtines licencijas – išimtinį leidimą / teisę naudoti kūrinį), nurodančios suteikiamas išimtines autorių teises, jų apimtį. Paveldėjimo būdu išimtinės turtinės autorių teisės suteikiamos tiek paskirstant paveldėtojams išimtines autorių teises, tiek išimtines turtines autorių teises paliekant vienam paveldėtojui (tokiu atveju šio asmens turimos išimtinės turtinės teisės savo apimtimi prilygsta pirminio autorių teisių subjekto turimoms išimtinėms turtinėms autorių teisėms).

34 Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 22.

78

tačiau tam tikrais atvejais, numatytais įstatymuose, išimtinių autoriaus turtinių teisių perėjimas / priklausymas yra preziumuojamas. tarptautinėje praktikoje tai dar yra vadinama teisės perleidimu pagal įstatymą (toliau tekste – cessio legis). todėl dalis išvestinių autorių teisių subjektų atsiranda ne sutartiniu, bet teisiniu pagrindu.

2.3.5.1 Darbdavys kaip autorių teisių subjektas. Vienas iš daugelyje valstybių numatytų išimtinių turtinių autorių teisių perėjimo cessio legis atvejų siejamas su darbuotojo ir darbdavio santykiais, susiklostančiais, kai kūrinys – autorių teisių objektas sukuriamas pagal darbo sutartį (angl. work for hire arba work made for hire).

Būtina pažymėti, kad copyright autorių teisių apsaugos sistemoje, vadovaujantis ne autoriaus, o investuotojo / verslo apsaugos prioritetais, darbdavys laikomas pirminiu autorių teisės subjektu (jei ko kita nenumato susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo). kai kurios droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemos valstybės įstatymuose taip pat yra numačiusios autorių teisių perėjimą darbdaviui, tačiau darbdavys čia laikomas išvestiniu autorių teisiu subjektu (vadovaujamasi nuostata, kad asmeninės neturtinės autorių teisės priklauso kūrinį – autorių teisių objektą sukūrusiam asmeniui).

lietuvoje darbdavys laikomas išvestiniu autorių teisių subjektu, kuriam pagal darbo sutartį pereina darbuotojo sukurto kūrinio autorių teisių objekto išimtinės turtinės autorių teisės, jei dėl ko kita nesusitarta sutartyje tarp darbuotojo ir darbdavio. tai reiškia, kad išimtinių autorių turtinių teisių perėjimo darbdaviui formalusis teisinis pagrindas yra darbo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio

79

(autorinė sutartis ar kitas papildomas susitarimas yra nereikalingas). lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytas išimtinių autoriaus turtinių teisių perėjimo darbdaviui laikotarpis – 5 metai (jei dėl ko kita nesusitarta darbuotojo ir darbdavio susitarimu). todėl darbdavio teisė disponuoti išimtinėmis turtinėmis autorių teisėmis į darbuotojo sukurtą kūrinį yra terminuota, pasibaigus šiam terminui išimtinės turtinės autorių teisės grįžta autoriui.

kitos taisyklės galioja kompiuterių programoms – išimtinės autorių turtinės teisės į šiuos kūrinius darbdaviams gali pereiti visam autorių turtinių teisių galiojimo laikotarpiui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir nutrūkus darbo santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio anksčiau, nei pasibaigia išimtinių autoriaus turtinių teisių perėjimo darbdaviui laikotarpis, šios teisės priklauso darbdaviui, t. y. darbdavys išlieka autorių teisių subjektu įstatymo nustatytą laikotarpį (jei nėra kitaip susitarta su darbuotoju).

Išimtinių turinių autorių teisių perėjimą darbdaviui lemia darbdavio investicijų apsaugos poreikis. Analizuojant šį teisių perėjimo atvejį atkreipiamas dėmesys tokius svarbius išimtinių autorių turtinių teisių perėjimą lemiančius ypatumus:

• tarp darbuotojo ir darbdavio pasirašyta darbo sutartis, rodanti darbo santykius tarp autoriaus ir darbdavio. Individualių darbo santykių buvimas tarp autoriaus ir darbdavio nustatomas pagal darbo teisės normas: darbo santykius nurodo esant susitarimas dėl darbo (darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros

80

profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas), dėl darbuotojo pavaldumo (darbuotojas įsipareigoja dirbti darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai), dėl darbo atlygintinumo (darbdavys įsipareigoja mokėti sulygtą darbo užmokestį)35. jei kūrinys buvo sukurtas iki atsirandant darbo santykiams, tai darbdavys išimtines turtines autorių teises į šį kūrinį gali perimti tik autorinės sutarties pagrindais.Svarbi sąlyga vertinant išimtinių autorių turtinių teisių perėjimą darbdaviui yra atlyginimas, mokamas už intelektinės kūrybinės veiklos rezultatus, sukuriamus vykdant darbo funkcijas (tarnybines pareigas, darbo funkcijas, teisėtus darbdavio pavedimus). Atlyginimas turi atitikti realų protingą atlyginimą, adekvatų gaunamam realizuojant rinkoje išimtines turtines autorių turtines teises į sukurtus kūrinius. jei kyla ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl sudarytos sutarties pobūdžio (ar tai darbo, ar autorinė sutartis), turėtų būti remiamasi autorinės sutarties prezumpcija (sutartis dėl kūrinio sukūrimo ir išimtinių turtinių autorių teisių perdavimo yra laikytina autorine sutartimi). Vertinat darbdaviui perduodamų turtinių autorių teisių apimtį taip pat turi būti vadovaujamasi atitinkama prezumpcija, kad darbdaviui pereina tik tos išimtinės turtinės autorių teisės, kurios konkrečiai nurodytos autorinėje sutartyje. tačiau reikia atkreipti dėmesį

35 lietuvos respublikos darbo kodeksas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 64-2569.

81

į tai, kad šios prezumpcijos nėra absoliučios (jas galima nuginčyti).

• kūrinys turi būti sukurtas darbuotojui atliekant tarnybines pareigas ar vykdant darbo funkcijas. tai reiškia, kad darbdaviui pereina tik kūrinių, atsirandančių iš darbo sutartimi sulygtos intelektinės kūrybinės veiklos, išimtinės turtinės autorių teisės. šis reikalavimas atskleidžia, kad darbuotojo darbo sutartyje kaip tarnybinė pareiga ar darbo funkcija turi būti numatyta intelektinė kūrybinė veikla ir tai, kad kūrinio sukūrimą ir tarnybines pareigas ar darbo funkcijas turi sieti tiesioginis ryšys. tačiau būtina turėti galvoje ir tai, kad darbuotojo pareiga yra vykdyti teisėtus darbdavio pavedimus, susijusius su tarnybinėmis pareigomis ar darbo funkcijomis, todėl tokio darbdavio pavedimo pagrindu sukurto kūrinio išimtinės turtinės autorių teisės taip pat pereina darbdaviui (jei dėl ko kita nesusitarta su darbuotoju). Vertinant darbdavio pavedimų atlikti intelektinį kūrybinį darbą teisėtumą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar toks pavedimas yra susijęs su tarnybine pareiga ar darbo funkcija, t. y. ar pavedama veikla buvo sulygta darbo sutartyje, ar buvo tinkamai įformintas susitarimas dėl papildomo darbo. jei kūrinio sukūrimas neįėjo į darbuotojo tarnybines pareigas, nebuvo jo tarnybinė užduotis, nebuvo darbo funkcija ar nebuvo sukurtas vykdant teisėtą darbdavio pavedimą ar papildomą susitarimą – darbdavys autorių turtines teises gali perimti autorinės sutarties pagrindu.

• Išimtines turtines autorių teises darbdavys įgyja tik nuo to momento, kai kūrinį, sukurtą vykdant

82

tarnybines pareigas arba darbo funkciją, teisėtą darbdavio pavedimą, autorius perduoda darbdaviui arba darbdavį informuoja apie tokio kūrinio sukūrimą (ne nuo kūrinio sukūrimo momento). darbdavys negali pasiimti ar priverstine tvarka išreikalauti kūrinio iš autoriaus, išskyrus išimtinius atvejus, kai kūrinys neabejotinai, akivaizdžiai buvo kuriamas pagal darbo sutartį.

Pavyzdžiui, darbas buvo atliekamas pagal darbo sutartį arba šią sutartį atitinkantį pavedimą (užduotį) darbdavio patalpose, naudojant darbdavio priemones, medžiagas, kitų darbuotojų paslaugas, darbdavio išteklius etc.

jei darbuotojas neperduoda kūrinio, sukurto vykdant tarnybinę užduotį, darbdavio tokiam darbuotojui taikomas poveikio priemones numato darbo teisės normos, nustatančios atsakomybę už darbo pareigų nevykdymą, apibrėžiančios darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą.

• kūrinio, sukurto vykdant tarnybines pareigas, darbo funkcijas ar teisėtą darbdavio pavedimą, autorius yra jį sukūręs asmuo, jam priklauso asmeninės neturtinės autorių teisės. darbdaviui pereina tik išimtinės turtinės autorių teisės. darbdaviui nepereina neatšaukiamos autorių turtinės teisės (pvz., meno kūrinio ar literatūros, muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo teisė).

2.3.5.2 Autorių teisių į audiovizualinius kūrinius subjektai. Audiovizualiniais kūriniais laikomi kinematografiniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių judesį

83

perteikiančių vaizdų, lydimų arba nelydimų garso. Audiovizualiniais kūriniais laikomi tiek garsiniai, tiek nebylūs kino filmai, tiek dokumentiniai, tiek vaidybiniai kino filmai, neatsižvelgiant į jų trukmę (trumpametražiai ar ilgametražiai), sukūrimo būdą (filmuoti dirbtinėje ar natūralioje aplinkoje), filmavimui naudotas technines priemones, vaizdo ir garso ar tik vaizdo fiksavimo laikmenas, paskirtį ir kt. kai kuriose valstybėse (pvz., Austrijoje, Vokietijoje) audiovizualiniams kūriniams priskiriami kompiuteriniai žaidimai. Atsižvelgus į tai, kad audiovizualinis kūrinys gali egzistuoti ir neužfiksuotas laikmenoje, Berno konvencijoje įtvirtintas nacionalinės kompetencijos principas audiovizualinio kūrinio fiksavimo kaip apsaugos autorių teise sąlygai.

Autorių teisių sistemų skirtumai lemia skirtingą požiūrį į audiovizualinio kūrinio kaip autorių teisės objekto autorių teisių subjektus. Bendrosios teisės valstybėse audiovizualinių kūrinių autorytės klausimai sprendžiami darbo sutarties (angl. work for hire arba work made for hire) doktrinos pagrindu, režisierius, scenaristus ir kitus prie audiovizualinio kūrinio kūrimo prisidėjusius asmenis laikant samdomais darbuotojais, neturinčiais jokių teisių į audiovizualinį kūrinį per se. kontinentinės teisės sistemos valstybėse skiriasi audiovizualinių kūrinių autorių apibrėžtis, skiriasi ir audiovizualinių kūrinių autoriams pripažįstamos teisės. kai kuriose valstybėse nurodomi asmenys, kurie turi būti laikomi audiovizualinio kūrinio autoriais (bendraautoriais), kitose valstybėse paliekamas atviras bendraautorių sąrašas – sudarant galimybes audiovizualinio kūrinio bendraautoriumi pripažinti bet kurį asmenį, intelektine kūrybine veikla prisidėjusį prie audiovizualinio kūrinio sukūrimo.

84

Europos Sąjungos lygmeniu taip pat nėra suderintos audiovizualinio kūrinio autoriaus sampratos, tik 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvoje dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų suderinimo (2006/116/EB) yra įtvirtinta nuostata, kad pagrindinis kinematografijos arba audiovizualinio kūrinio režisierius turi būti laikomas šio kūrinio autoriumi arba vienu iš autorių. šioje direktyvoje valstybėms paliekama teisė nuspręsti, ką pripažinti kitais audiovizualinio kūrinio bendraautoriais. Būtina pabrėžti, kad galimas audiovizualinio kūrinio bendraautorių sąrašas pateikiamas šioje direktyvoje aptariant audiovizualinio kūrinio teisinės apsaugos terminą, jį susiejant su asmenimis, prisidėjusiais prie audiovizualinio kūrinio sukūrimo (nepaisant, ar šie asmenys pagal nacionalinius įstatymus laikomi audiovizualinio kūrinio bendraautoriais): tai scenarijaus autorius, dialogų autorius ir muzikos, specialiai sukurtos audiovizualiniam ar kinematografiniam kūriniui, autorius.

Analizuojant audiovizualinių kūrinių autorių teisių subjektus atkreipiamas dėmesys į tai, kad tai irgi laikytina savitu bendraautorystės atveju, nes bendraautorių visumoje išskiriama asmens – audiovizualinio kūrinio prodiuserio (asmens, atsakingo už audiovizualinio kūrinio sukūrimą ir realizavimą) teisių ir teisėtų interesų apsauga. kontinentinės teisės valstybėse skirtingai užtikrinamas audiovizualinio kūrino išimtinių autorių turtinių teisių perėjimas audiovizualinio kūrinio prodiuseriui – tiek sutartiniais pagrindais, tiek įtvirtinant teisių perėjimą cessio legis.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme audiovizualinio kūrinio autorių teisių

85

apsaugai keliamas fiksavimo materialioje laikmenoje reikalavimas, nurodant, kad audiovizualiniai kūriniai – tai kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašyti, užfiksuoti materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje36. lietuvoje audiovizualinio kūrinio autoriais pripažįstami: režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. šiems asmenims priklauso autorių teisės į audiovizualinį kūrinį (jie yra pirminiai autorių teisių subjektai audiovizualinio kūrinio atžvilgiu).

lietuvoje išimtines turtines teises į audiovizualinį kūrinį cessio legis įgyja audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys. Audiovizualinio kūrinio gamintojas yra išvestinis autorių teisių subjektas.

Audiovizualinio kūrinio gamintojas lietuvoje pripažįstamas išimtines autorių turtines teises įgyja su audiovizualinio kūrinio bendraautoriais sudarydamas audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį ar sudarydamas sutartį dėl anksčiau sukurtų kūrinių perdirbimo arba įtraukimo į audiovizualinį kūrinį sutartį (išskyrus sutartis dėl muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtraukiamų į audiovizualinį kūrinį) su tokio kūrinio autoriumi. šiomis sutartimis audiovizualinio kūrinio gamintojui perduodama autorių

36 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

86

teisė gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą (lietuvos respublikos Seimui pateiktas lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas, kuriame siūloma šios nuostatos atsisakyti ir autorinio atlyginimo dydį nustatyti autoriaus ir audiovizualinio kūrinio gamintojo sutartimi, jo mokėjimą perleidžiant kūrinių naudotojui per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją). Audiovizualinio kūrinio gamintojas cessio legis įgyja ir audiovizualinio kūrinio subtitravimo ir dubliavimo teises. tokiu būdu audiovizualinio kūrinio prodiuseris įgyja išimtines turtines teises į audiovizualinį kūrinį per se.

tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad lietuvoje yra užtikrinamos audiovizualinio kūrinio bendraautorių galimybės gauti atitinkamą ekonominę naudą iš šio kūrinio naudojimo: lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinama nuostata, numatanti, kad autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis37. lietuvoje (kaip ir daugelyje kitų valstybių) įstatymu numatomos ir audiovizualinio kūrinio bendraautorių galimybės gauti atitinkamą ekonominę naudą iš šio kūrinio naudojimo, nepriklausomai nuo audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartyje aptarto atlyginimo už perduodamas teises. šios galimybės užtikrinamos:

• nustatant, kad muzikos kūrinio (tiek specialiai sukurto audiovizualiniam kūriniui, tiek įtraukto

37 ten pat.

87

į audiovizualinį kūrinį) autoriui išimtinių turtinių autoriaus teisių perdavimo audiovizualinio kūrinio gamintojui perdavimo taisyklė (prezumpcija) netaikoma. todėl muzikos kūrinių autoriai, sudarydami audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartis, išsaugo jiems priklausančias išimtines autorių teises (šios teisės dar yra vadinamos teisėmis į garso takelį);

• įtvirtinant neatšaukiamą audiovizualinio kūrinio bendraautorių teisę gauti autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą. Nuoma reiškia audiovizualinio kūrinio perdavimą naudotis tam tikram laikui, siekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos. tai neatšaukiama imperatyvi teisė, o tai reiškia, kad audiovizualinio kūrinio bendraautoriai atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą turi gauti visais kūrinio nuomos atvejais. šį autorinį atlyginimą lietuvoje įpareigoti mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. ši teisė gali būti įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.

2.3.5.3 Kiti cessio legis autorių teisių subjektai Lietuvos teisėje. lietuvoje savitu išvestiniu autorių teisių subjektu cessio legis yra asmuo, kuris suteikia visuomenei galimybes teisėtai naudoti kūrinį, kuris nebuvo visuomenei prieinamas visą autoriaus turtinių teisių galiojimo

88

laikotarpį. į tokį kito asmens sukurtą kūrinį išimtines autorių turtines teises įgyja fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau neišleistą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui.

šio išvestinio autorių teisių subjekto ypatumas yra ne tik tai, kad išimtinių autorių turtinių teisių atsiradimas nesiejamas su šio subjekto dalyvavimu kūrinio kūrimo procese, bet ir tai, kad įstatymas nustato trumpesnį šiam asmeniui cessio legis suteikiamų išimtinių turinių autoriaus teisių galiojimo terminą. įstatyme numatomos kelios esminės išimtinių autoriaus turtinių teisių perėjimo sąlygos:

• išimtinių turtinių autoriaus teisių perėjimas siejamas su anksčiau neišleistu kūriniu, kurio autoriaus turtinių teisių galiojimas yra pasibaigęs;

• tokio kūrinio išleidimas (ar kitoks viešas paskelbimas) turi būti teisėtas (asmuo, viešai skelbiantis kūrinį, yra įpareigojamas užtikrinti kūrinio viešo paskelbimo teisėtumą);

• išimtinės turtinės autorių teisės pereina tik pirmą kartą viešai paskelbiant tokį kūrinį.

2.4 Autorių teisės

Visuma autoriui priklausančių, su kūriniu susijusių teisių vadinama autorių teisėmis. Autorių teisės yra išimtinės teisės, atsirandančios nuo kūrinio sukūrimo. Autorių teisės skirstomos į:

• asmenines neturtines autorių teises;• turtines autorių teises.

89

2.4.1 Asmeninės neturtinės autorių teisės

2.4.1.1 Asmeninių neturtinių autorių teisių katalogas. tarptautiniu lygiu asmeninių neturtinių autorių teisių katalogas pateikiamas tik Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – Berno konvencija). šioje konvencijoje (6bis straipsnyje) tiesiogiai numatomos dvi asmeninės neturtinės autorių teisės: autorystės teisė ir teisė į kūrinio neliečiamybę38. teigiama, kad Berno konvencijoje įtvirtinta autorystės teisė apima teisę į autoriaus vardą39. teisė paskelbti kūrinį Berno konvencijoje nenumatoma, nors įžvelgiama netiesioginė šios teisės nuoroda – Berno konvencijos 10 ir 10bis straipsniuose viešą kūrinio paskelbimą pateikiant kaip naudojimosi kūriniu sąlygą40. Buvo siūlymų Berno konvencijoje kaip asmeninę neturtinę teisė numatyti ir autoriaus teisę spręsti, ar kūrinys gali būti paskelbtas (teisė skelbti kūrinį), tačiau nesulaukus pritarimo tokia teisė nebuvo įtvirtinta.

Berno konvencija valstybes nares įpareigoja užtikrinti joje nurodomų asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugą, kuri laikytina minimaliu neturtiniu autorių teisių apsaugos standartu. Europos Sąjungos teisės aktai asmeninių neturtinių teisių pripažinimą, jų teisinio režimo nustatymą palieka nacionalinės valstybių teisės dispozicijai.

38 Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Valstybės žinios, 1995, Nr. 40-988.39 Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 43–47.40 rICkEtSoN, S.; gINSBurg, j. International copyright and Neighbourings Right. The Berne Convention and Beyond. oxford: oxford university Press, 2005–2006, vol. 1–2, 1640 p.

90

Valstybių įstatymuose nurodomos tokios asmeninės neturtinės teisės:

• Autorystės teisė (angl. the right of authorship arba he right of paternity arba the rights of identification, pranc. droit de paternite).Autorystės teisės esmė – autoriui pripažįstamos teisės reikalauti pripažinti jam kūrinio autorystę, pripažinti jį kūrinio autoriumi, prieštarauti jo autorystės pasisavinimui. ši teisė apima ir teisę reikalauti nepriskirti nesukurto kūrinio autorystės, ginti pasisavintą kūrinio autorystę. šios teisės radimąsi lemia kūrinio sukūrimas. kūrinio autorius turi teisę identifikuoti, nurodyti, pristatyti visuomenei save kaip kūrinio autorių (būti aiškiai nurodytam autoriumi), todėl su šia teise glaudžiai susijusi teisė į autoriaus vardą.

• teisė į autoriaus vardą (angl. the rights of atribution).teise į autoriaus vardą yra įgyvendinama autorystės teisė. ši teisė apima autoriaus teisę būti pristatomam visuomenei jam, kaip konkretaus kūrinio autoriui, priimtinu būdu, t. y. tuo būdu, kuriuo jis nori būti žinomas visuomenei kaip to kūrinio autorius (savo vardu, pavarde, slapyvardžiu, anonimu). tai taip pat ir autoriaus teisė spręsti – ar būti nurodomam kaip kūrinio autoriui.

• teisė į kūrinio neliečiamybę (arba kūrinio vientisumą, angl. the right of integrity arba right to make modification, pranc. droit au respetc de l’oeuvre ).teisė į kūrinio neliečiamybę (arba vientisumą) siejama su autoriaus asmens išraiška kūrinyje, šios

91

teisės esmė – autoriaus teisė visuomenei pateikti tokį kūrinį, kokį jis sukūrė. ši teisė apima teisę prieštarauti kūrinio, jo sudedamųjų dalių keitimui, iškraipymui ar kitam žeminančiam autoriaus garbę ir orumą kūrinio išdarkymui. teisė į kūrinio neliečiamybę apima ir kitą, nei siekė ar tikėjosi autorius, kūrino naudojimo kontekstą.

• teisė paskelbti (arba viešinti) kūrinį (arba kūrinio pirmojo paskelbimo teisė) (angl. right of disclosure, pranc. droit de divulgation). ši teisė siejama su autoriaus valia spręsti apie kūrinio baigtinumą, jo tinkamumą viešinimui, ši teisė apima ir autoriui suteikiamą galimybę atšaukti kūrinio viešinimą. Pažymėtina, kad teisė paskelbti kūrinį dažnai yra priskiriama prie turtinių autorių teisių41.

Valstybių įstatymuose yra ir kitos asmeninės neturtinės teisės – kūrinio prieinamumo teisė, kūrinio taisymo teisė, kūrinio atšaukimo iš apyvartos teisė etc.

2.4.1.2 Teisinis asmeninių neturtinių autorių teisių režimas. teisinis asmeninių neturtinių teisių režimas priklauso nuo to, kokia autorių teisių doktrina – monistinė ar dualistinė – taikoma toje valstybėje.

Valstybėse, taikančiose monistinę autorių teisių doktriną, teisinis asmeninių neturtinių autorių teisių režimas iš esmės tapatus turtinių autorių teisių režimui. šiose valstybėse specialiais autorių teisių apsaugos įstatymais dažniausiai įtvirtinama tik autorytės teisės apsauga, kitų asmeninėms

41 uSoNIENė, jūratė. Autorių teisių perdavimo ypatybės. Vilnius: teisinės informacijos centras, 2008, p. 36.

92

neturtinėms teisėms priskiriamų autorių teisių apsauga gali būti užtikrinama įprastos praktikos ar papročių teisės normomis arba realizuojama pagal bendrąją garbės ir orumo teisinę apsaugą.

Valstybėse, taikančiose dualistinę autorių teisių doktriną, vadovaujamasi nuostata, kad nors asmeninės neturtinės teisės yra glaudžiai susijusios su autorių turtinėmis teisėmis, jos egzistuoja nepriklausomai nuo turtinių teisių. šios teisės laikomos asmeninėmis (pripažįstama jų priklausomybė tik autoriui), išimtinėmis (pripažįstama, kad autoriui šios teisės priklauso plačiausia apimtimi, tretieji asmenys įpareigojami susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių ar galinčių pažeisti šias teises). tačiau autorius negali piktnaudžiauti asmeninėmis neturtinėmis teisėmis (pvz., negali šių teisių naudoti taip, kad teisėtas kūrinio naudotojas negalėtų kūrinio naudoti tiems tikslams, dėl kurio įgijo kūrinio naudojimo teises). šios teisės laikomos pirminėmis teisėmis, jų svarba siejama su autoriaus ir jo sukurto kūrinio dvasinio ryšio įtvirtinimu, šio ryšio apsauga, su galimybės užtikrinti su kūriniu susijusių autoriaus asmeninių, dvasinių interesų ir teisių apsaugą. Pripažįstama, kad šios teisės atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento. šių teisių ypatumas yra ir tas, kad jos neturi ekonominio turinio.

tai, kad pripažįstamas vienintelis šių teisių subjektas – autorius, lemia savitą šių teisių įgyvendinimą: asmeninės neturtinės teisės priklauso autoriui, net jei yra kitiems asmenims perduodamos ar suteikiamos išimtinės turtinės autorių teisės. kai kurių valstybių įstatymuose imperatyviai nustatoma, kad autorių neturtinių teisių net ir pats autorius negali perduoti, jų atsisakyti (sandoriai dėl

93

šių teisių perleidimo yra negaliojantys), šios teisės ginamos nepriklausomai nuo jų subjektų valios. tai reiškia, kad šios teisės iš esmės nedalyvauja civilinėje apyvartoje, jos nepaveldimos, jos negali būti atimamos (tam tikrai atvejais jos gali būti nuginčijamos – pvz., autorystės teisė gali būti nuginčijama).

tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad nors asmeninės neturtinės teisės laikomos asmeninėmis, neperduodamomis, tačiau šių teisių galima atsisakyti <...> esant svarbioms aplinkybėms, apibrėžtomis sąlygomis (sudarius rašytinę sutartį, nustatančią konkretaus turinio konkretų panaudojimą)42. Mokslininkai įžvelgia įdomią šių teisių savybę – kontinentinės teisės sistemos valstybėse neturtinės autorių teisės sykiu yra ir perduodamos, ir neperduodamos – ši asmeninių neturinių teisių savybė gali būti paaiškinama asmeninių neturtinių autorių teisių branduolio ir šių teisių periferijos idėja: teigiama, kad branduolio ir periferijos atžvilgiu draudimas perduoti neturtines teises yra skirtingas, periferijai draudimas netaikomas43. šiuo atveju kalbama ne apie asmeninių neturtinių teisių atsisakymą, o apie savitą disponavimą jomis, savitą jų įgyvendinimo būdą, leidžiantį tam tikrais atvejais (pvz., nusistovėjusiais kultūros industrijų praktikoje) autoriui savitai tas teises įgyvendinti (pvz., autoriaus vardas gali būti nenurodomas ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl susiklosčiusios įprastos praktikos). Anot jūratės usonienės, toks asmeninių neturtinių autorių 42 PEESACH, g. the Author’s Moral right of Integrity in Cyberspace – A Preliminary Normative Framework. International Review of Industrial Property and Copyright Law, 2003, no. 34 (3), p. 256.43 NEtANEl, Neil. Alienability restrictions and the Enhancement of Author Autonomy in united States and Continental Copyright law. Cardozo Arts and Entertainment Journal, 1994, vol.12, iss. 1, p. 24.

94

teisių įgyvendinimas turi išplaukti iš kūrinio naudojimo aplinkybių ir nepagrįstai neriboti asmeninių neturtinių autorių teisių44.

Berno konvencijoje įtvirtinant minimalų asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugos terminą (reikalaujant, kad šių teisių apsauga būtų užtikrinama bent jau iki autorių turtinių teisių galiojimo pabaigos), valstybėms paliekama teisė nustatyti ir kitokią – ilgesnę ar neribotos trukmės asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugą. Pabrėžtina, kad Berno konvencijoje numatyta valstybių, Berno konvencijos narių, diskrecinė teisė atsisakyti kai kurių asmeninių neturtinių autorių teisių teisinės apsaugos po autorių mirties.

2.4.1.3 Asmeninės neturtinės autorių teisės ir jų teisinė apsauga Lietuvoje. Asmeninės neturtinės autorių teisės tiesiogiai įtvirtinamos lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, nurodant, kad kūrinio autorius turi šias asmenines neturtines teises: teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio

44 uSoNIENė, jūratė. Autorių teisių perdavimo ypatybės. Vilnius: teisinės informacijos centras, 2008, p. 24, 46.

95

neliečiamybę)45. tokiu būdu lietuvos įstatyme įtvirtinamos trys asmeninės neturtinės autorių teisės: • teisė į autorystę, • teisė į autoriaus vardą,• teisė į kūrinio neliečiamybę.

teisė paskelbti (arba viešinti) kūrinį lietuvos teisėje kaip savarankiška teisė neišskiriama.

lietuvoje asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugos režimas (kaip ir kitose kontinentinės teisės valstybėse, praktikuojančiose dualistinę autorių teisių apsaugos sistemą) yra savitas, skirtingas nuo turtinių teisių apsaugos režimo. Asmeninės neturtinės teisės lietuvoje yra išimtinės (absoliutinės). lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama šių teisių neperduodamumo taisyklė: Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims46. tai reiškia, kad šios teisės priklauso autoriui, nepaisant turtinių teisių perleidimo (perdavimo). tačiau tai, kad kai kurios neturtinės teisės yra susipynusios su turtinėmis teisėmis (pvz., teisė į kūrinio neliečiamybę susipynusi su kūrinio perdirbimo teise) lietuvoje lemia savitas jų įgyvendinimo galimybes, pasireiškiančias savanorišku galimybių naudotis asmeninėmis neturtinėmis teisėmis suvaržymu. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įstatyme nėra tiesioginio draudimo atsisakyti asmeninių neturtinių teisių ar jų dalies įgyvendinimo kito asmens naudai, todėl autoriaus valia, t. y. konkrečiu susitarimu dėl konkretaus kūrinio su konkrečiu

45 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.46 ten pat.

96

naudotoju, gali būti susitarta dėl asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimo ypatumų (pvz., kūrinio vientisumo teisės kontekste – redaktoriaus ar korektoriaus pakeitimų kūrinyje), bet visiško autorių asmeninių neturtinių teisių atsisakymo negali būti, t. y. dėl asmeninių neturtinių teisių apsaugos ypatumų gali būti tariamasi perduotų atitinkamų turtinių teisių įgyvendinimo kontekste. lietuvoje šios teisės ginamos nepriklausomai nuo jų subjektų valios (autorių sandoriai dėl šių teisių perleidimo yra negaliojantys).

lietuvoje asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai (po autoriaus mirties šių teisių apsauga gali būti pavedama konkrečiam asmeniui arba autoriaus įpėdiniams, jei nėra tokio asmens ar įpėdinių – asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugą vykdo lietuvos respublikos kultūros ministerija).

2.4.2 Turtinės autorių teisės

2.4.2.1 Turtinių autorių teisių katalogas. turtinių autorių teisių įvairovę sudaro valstybės įstatymuose numatytų autoriaus išimtinių turtinių teisių visuma.

turtinių autorių teisių esmė – suteikti autoriui ar jo turtinių teisių perėmėjui galimybę gauti naudą, susijusią su kūrinio naudojimu. ši nauda yra atlygis autoriui už jo intelektinę kūrybinę veiklą, paskata kitiems asmenims užsiimti intelektine kūrybine veikla. Savo esme turtinių autorių teisių apibrėžtis grindžiama leistinų veiksmų su kūriniais autorių teisių objektais apibūdinimu, o ne su tokių kūrinių panaudojimo būdų apibūdinimu. taip yra todėl, kad autorių teisių subjektas dėl autorių teisių

97

objekto ypatumų neturi galimybių suvaldyti visų kūrinio panaudojimo atvejų.

turtinių autorių teisių apibrėžtyje įžvelgiami autorių teisių sistemų skirtumai – copyright autorių teisių apsaugos sistemoje paprastai skiriamos kelios turtinių autorių teisių grupės (pvz., teisė kontroliuoti kopijavimą, angl. copying, ir viešinimą, angl. distribution), droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemoje dažniausiai taikomas detalaus autorių teisių išvardijimo principas. Pažymėtina, kad daugelyje valstybių turtinių autorių teisių turinys savo esme sutampa. turtinių autorių teisių turinio atskirose valstybėse tapatumą lemia tiek tarptautiniai susitarimai dėl autorių teisių apsaugos, tiek bendros autorių teise apsaugomų kūrinių naudojimo tendencijos, tiek visuotinai taikomos technologinio kūrinių atgaminimo galimybės.

lyginant su neturtinių autorių teisių tarptautiniu standartizavimo lygiu pastebimas didesnis turtinių autorių teisių standartizavimas. dauguma tarptautinių autorių teisių sutarčių apima nuostatas, susijusias su turtinėmis autorių teisėmis; tas pat pasakytina ir apie Europos Sąjungos teisinio reguliavimo lygmenį. tai leidžia teigti, kad valstybėse pripažįstamos svarbiausios turtinės autorių teisės ir yra sutariama dėl šių teisių turinio.

Berno konvencijoje nurodomos tokios išimtinės turtinės autorių teisės:

• teisė leisti atgaminti kūrinius bet kokia forma ir būdu;

• teisė versti ir leisti versti kūrinius; • teisė transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai

skelbti juos visuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdo siuntimo būdu; viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus kūrinius

98

laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita, ne pradinė, organizacija; viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiu ar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu;

• teisė leisti viešai raiškiai skaityti jų kūrinius, įskaitant skaitymą bet kokiais būdais ir priemonėmis, ir bet kaip viešai skelbti tokį jų kūrinių skaitymą visuomenei;

• teisė leisti adaptuoti, aranžuoti ir kitaip perdirbti savo kūrinius;

• teisė leisti šių kūrinių kinematografinį perdirbimą ir atgaminimą bei tokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių platinimą; tokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių viešą atlikimą ir demonstravimą bei viešą paskelbimą visuomenei laidais47.

2.4.2.2 Teisinis turtinių autorių teisių režimas. turtinės autorių teisės susijusios su kūrinio naudojimu, naudos iš kūrinio gavimu.

turinėmis autorių teisėmis siekiama užtikrinti autoriaus galimybes dalyvauti kūrinio naudojimo procese gaunant iš to naudos. tai reiškia, kad autorius turi gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, apibrėžiamą turtinėmis autorių teisėmis. teisės į autorinį atlyginimą gali atsirasti tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu.

šios teisės suvokiamos kaip tarpusavyje susijusios, tačiau savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausomos, o tai reiškia, kad visos turtinės autorių teisės gali būti

47 Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Valstybės žinios, 1995, Nr. 40- 988.

99

įgyvendinamos savarankiškai. šios teisės yra išimtinės. joms būdingas ekonominis turinys, jos yra sudedamoji autoriaus turto dalis, jos gali būti perduodamos kitiems asmenims. Autoriaus turtinių teisių savitumas yra ribotas jų pripažinimo (apsaugos) laikas.

2.4.2.3 Turtinės autorių teisės ir jų teisinė apsauga Lietuvoje. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinamos tokios išimtinės turtinės autorių teisės: atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, versti kūrinį, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip jį perdirbti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant, viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas, viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)48.

2.4.2.3.1 Teisė atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. tai kūrinio atgaminimo teisė, kuri yra laikoma viena iš svarbiausių autorių turtinių teisių. Atgaminimo teisės esmė – autoriaus teisė kontroliuoti kūrinio kopijavimą – leisti arba uždrausti daryti kūrinio kopijas. todėl esminis šią teisę apibrėžiantis dalykas yra kūrinio kopija.

dėl informacijos laikmenų, informacijos fiksavimo technologijų raidos kūrinio kopijų darymo būdai, kūrinio kopijų formos gali būti labai įvairios, todėl tiek lietuvoje,

48 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

100

tiek kitose valstybėse teisė atgaminti kūrinį grindžiama technologinio neutralumo principu. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme pateikiama su technologinio neutralumo principu susijusi teisinė atgaminimo samprata: atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.49

teisė atgaminti kūrinį taikoma tiek visam kūriniui, tiek kūrinio daliai, ji apima tiek tiesioginį, tiek netiesioginį atgaminimą, tiek laikinos, tiek ilgai išliekančios kūrinio kopijos darymą, tiek vienos, tiek kelių kopijų darymą. kūrinio atgaminimas apima ir tuos atgaminimo veiksmus, kuriais kūrinys įgyja kitą formą (pvz., paveikslas, nutapytas kopijuojant fotonuotrauką, skulptūros fotografija), t. y. atgaminimas apima ne tik identiškos kopijos padarymą, bet ir netiesioginės kūrinio kopijos – jo atvaizdo padarymą.

Atgaminimu nelaikomas kūrinio atlikimas (skaitymas, dainavimas, vaidinimas, šokis ir kt.), kūrinio rodymas, kūrinio perdirbimas – tai yra savarankiškos turtinės autoriaus teisės.

2.4.2.3.2 Teisė išleisti kūrinį. tai savitas kūrinio atgaminimo būdas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai

49 ten pat.

101

prieinamas šių teisių subjektų leidimu50. šio atgaminimo būdo savitumą nurodo tik autorių teisės objekto kopijų skaičius (pakankamas visuomenės poreikiams tenkinti). Mokslininkai teisę išleisti kūrinį sieja su tvarios kopijos reikalavimu: išleidimas, viena vertus, turi būti suprantamas siauriau – tai tik tvarių materialių kūrinio kopijų egzempliorių <...> pagaminimas.51 tačiau ši nuostata diskutuotina – nors įstatyme nesukonkretinamas kūrinio išleidimo formos reikalavimas, nuostata dėl kopijos (egzempliorių) pagaminimo būdo neutralumo šios teisės aprėptį išplečia ir netvarioms kūrinio kopijoms (gaminimo būdas gali lemti tiek tvarios, tiek netvarios kopijos egzemplioriaus pagaminimą), o teisės apibrėžimui vartojamas egzemplioriaus terminas šiandien jau nebegali būti siejamas su tvaria kūrinio kopijos forma.

2.4.2.3.3 Teisė versti kūrinį. kūrinio vertimas – tai kūrinio atgaminimas jį perteikiant kita kalba. ši teisė taikytina tik tiems kūriniams, kurių išraiška susijusi su kalba. kūrinį perteikiant kita kalba, jis yra ne tik atgaminamas, bet ir keičiamas. kūrinio vertimo teisė apibrėžia kūrinio keitimo ribas – gali būti pakeičiama tik kalbinė kūrinio išraiška, o kūrinio turinys, stilius turi išlikti nepakitę. Vertimo teisės esmė – teisė kūrinio autoriui pačiam išversti savo kūrinį arba patikėti kūrinio vertimą kitam asmeniui, teisė prieštarauti kūrinio vertimui. kūriniui kita kalba taip pat taikoma autoriaus turtinių teisių apsauga, savitą apsaugą (kaip išvestinis kūrinys) įgyja ir vertimas.

50 ten pat.51 uSoNIENė, jūratė. Autorių teisių perdavimo ypatybės. Vilnius: teisinės informacijos centras, 2008, p. 61.

102

Vertimo teisės įgyvendinimas dėl autoriaus galimybių kontroliuoti šią teisę yra savitas. kiekvienas asmuo turi teisę kūrinį savo asmeniniams poreikiams išsiversti be autoriaus sutikimo, tokie veiksmai nelaikomi turtinės autoriaus teisės – teisės į vertimą pažeidimu. teisė į vertimą įgyvendinama atgaminant išvertą kūrinį (pvz., leidėjas, norėdamas išverstą kūrinį išleisti, turi gauti autoriaus sutikimą jo kūrinį ne tik atgaminti, platinti, bet ir versti).

2.4.2.3.4 Teisė perdirbti kūrinį (teisė adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį). kūrinio perdirbimas yra vienas iš paplitusių kūrinio naudojimo būdų. kūrinio autorius, suteikdamas kūrinio perdirbimo teisę, sudaro galimybę kitiems asmenims kurti naujus išvestinius kūrinius naudojant originalų kūrinį. originalus kūrinys išlieka nepakitęs ir išlaiko savo vientisumą, lygia greta atsiranda naujas išvestinis kūrinys, kuris yra sukuriamas panaudojant kitą kūrinį, t. y. perdirbant tokį kūrinį. Perdirbimo esmė – originalaus kūrinio keitimas, perdarymas kaip intelektinė kūrybinė veikla, kurios rezultatas yra naujas išvestinis kūrinys. todėl būtinas kūrinio perdirbimo požymis yra originalaus kūrinio pakeitimas (pvz., kūrinio pratęsimas / tęsinys, kūrinio anotacija, vaizduojamojo meno kūrinių perdarymas kita technika, net atgaminimas didesniu dydžiu, jei sudaromas bendras kito kūrinio vaizdas etc.).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme kūrinio perdirbimo teisė apibrėžiama išskiriant tris pagrindinius kūrinių perdirbimo būdus – adaptavimą, aranžavimą ir inscenizavimą, bei nurodant autoriaus teisę

103

leisti arba uždrausti ir kitus jo kūrinio perdirbinius, o tai reiškia, kad įstatyme pateikiamas nebaigtinis kūrinio perdirbimo būdų sąrašas.

užtikrinant kai kurių kūrinių naudojimą lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinami specialūs kūrinių perdirbimo atvejai, numatantys savitus perdirbimo teisės apribojimus:

• kompiuterio programos perdirbimas – adaptavimas; • architektūros kūrino (pastato ar kito statinio)

keitimas.

2.4.2.3.5 Kūrinio originalo ar jo kopijų platinimo teisė (teisė platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant). Berno konvencijoje nėra nuostatų apie kūrinio platinimo teisę. Galbūt taip yra todėl, kad daugeliui šalių neaišku, ką šį teisė reiškia, o kai kuriose šalyse ši teisė yra aptarta įstatymuose.52 tačiau būtina pabrėžti, kad ši teisė tarptautiniu lygiu pripažinta Pasaulinėje autorių teisių konvencijoje. lietuvoje platinimo teisė yra numatyta ir detalizuota lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Platinimo teisė – tai autoriaus teisė kontroliuoti viešą kūrinio originalo ar jo kopijų apyvartą, ši teisė siejama su tvariomis kūrinio kopijomis (kūrinio kopijomis materialiose laikmenose). teisės platinti kūrinį turinys – autoriaus išimtinė teisė disponuoti tiek kūrinio originalu, tiek kūrinio kopijomis (lemti tiek kūrinio originalo,

52 Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija). Vilnius, 2001, p. 58.

104

tiek jo kopijų perleidimą nuosavybėn, naudojimo teisių suteikimą). Autoriaus teisių subjektui priklausančią kūrino originalo ar jo kopijų platinimo teisę pažeidžia kūrinio originalo ar jo kopijų išleidimas į apyvartą (pakanka išleisti ir vieną egzempliorių, išleidimo tikslas gali būti ir nekomercinis), tiek teisėtai, tiek neteisėtai atgamintų kopijų platinimas, viešas siūlymas, susijęs su platinimu etc. kūrinio platinimo teisė neapribojama valstybės, kurioje pripažįstama ši teisė, teritorija, nes pabrėžiama, kad ši teisė apima autoriaus teisę kontroliuoti kūrinio originalo ar kūrinio kopijų platinimą tiek kūrinio kilmės valstybėje, tiek kitose valstybėse (autoriaus turtines teises gali pažeisti, pvz., pakenkti autoriaus ekonominiams interesams, padaryti žalą etc., ir teisėtai atgamintų kūrinių importas arba eksportas).

kūrinio ar jo kopijos nuoma, teikimas panaudai yra savitais kūrinio originalo ar jo kopijos platinimo būdais. Pabrėžtina, kad Europos Sąjungos lygiu yra suderintas nuomos ir panaudos teisių turinys. Nuomojamo kūrinio originalas ar jo kopijos perduodamos naudotis kitiems asmenims tam tikrą laikotarpį, siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos; teikiant kūrinį panaudai, kūrinio originalas ar jo kopija perduodami tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis. Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams bei kompiuterių programoms, kurios nėra pagrindinis platinimo objektas.

labiausiai paplitusi yra audiovizualinių kūrinių, fonogramų, o pastaruoju metu ir duomenų bazių bei kompiuterinių programų nuoma. lietuvoje kūrinio ar jo kopijų teikimas panaudai siejamas su kūrinio ar jo kopijų

105

teikimu panaudai bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyta, kad teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose, jų autoriai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.53

Autorinis atlyginimas už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstomas ir išmokamas tik per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją, administruojančią lietuvos respublikos teritorijoje šią turtinę autorių teisę (lAtgA-A). Autorinis atlyginimas mokamas už grožinės literatūros ir eseistikos knygų, knygų vaikams ir jaunimui, mokslinių bei dalykinių knygų ir vaizduojamojo meno leidinių (dailės ir fotografijų albumų) panaudą lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, apskričių ir savivaldybių viešosiose bibliotekose, kuriose įdiegta lIBIS informacinė sistema, šis atlyginimas mokamas iš lietuvos respublikos kultūros ministerijai patvirtintų asignavimų. Autorinis atlyginimas mokamas už bibliotekose ar kitose viešosiose įstaigose esamų kūrinių panaudą knygų autoriams arba jų teisių paveldėtojams, vaizduojamojo meno leidinių (albumų) autoriams (dailininkams, fotografams, sudarytojams, teksto autoriams ir vertėjams) arba jų teisių paveldėtojams, knygų dailininkams ir iliustracijų autoriams arba jų teisių paveldėtojams,

53 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

106

grožinės literatūros, eseistikos, knygų vaikams ir jaunimui vertėjams arba jų teisių paveldėtojams. Norėdami gauti autorinį atlyginimą už kūrinių panaudą šie asmenys turi autorių teisių kolektyvinei administravimo asociacijai pateikti atitinkamą paraišką. Autorinio atlyginimo už kūrinių panaudą mokėjimo taisyklės nustatytos Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos apraše (patvirtintame 2007 m. rugpjūčio 14 d lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 905) ir lietuvos respublikos kultūros ministerijos ir lAtgA-A sutartimi.

2.4.2.3.6 Platinimo teisės išnaudojimas. Platinimo teisės išnaudojimo (išsėmimo, išsekimo) taisyklė nustato, kad asmuo, įgijęs nuosavybės teises į konkretų kūrinio egzempliorių, turi teisę šį egzempliorių toliau platinti (parduoti, padovanoti etc.). tačiau ši teisė neapima kūrinio nuomos ir panaudos teisių, ji ribojama teritorija. šios taisyklės esmė – kūrinio platinimo teisės konkrečiam kūriniui ar konkrečiam jo kopijos egzemplioriui nebegaliojimas konkrečioje teritorijoje (jos turėtojas šia teise jau pasinaudojo, t. y. ją išsėmė arba teisė išseko, buvo išnaudota).

Platinimo teisės išnaudojimą paprastai lemia tokie reikalavimai:

• platinimo teisė išnaudojama tik tvarių kūrinio egzempliorių atžvilgiu, t. y. tik konkretiems tvariems kūrinio egzemplioriams;

• platinimo teisė išnaudojama tik teisėtai (autoriaus ar jo teisių perėmėjo sutikimu) išleistiems į rinkos apyvartą kūrinio egzemplioriams; tai reiškia, kad

107

kūrinio originalas ar jo kopijų egzemplioriai turi būti teisėtai įgyti (pvz., parduoti, gauti dovanų ar kitu teisėtu būdu perleista jų nuosavybė);

• platinimo teisė išnaudojama tik konkrečioje teritorijoje (valstybių įstatymuose numatytas tiek nacionalinis, tiek regioninis, tiek tarptautinis šios teisės išnaudojimas);

• platinimo teisės išnaudojimas netaikomas, jei kūrinio originalas ar jo kopijų egzemplioriai leidžiami į apyvartą nuomos ar panaudos pagrindu.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ši teisė taip pat yra numatyta, ji priklauso nuo analogiškų reikalavimų. lietuvoje platinimo teisės išnaudojimo teritorija laikoma Europos ekonominės erdvės valstybių teritorija.

2.4.2.3.7 Teisė gauti dalį pajamų už kūrinio originalo perpardavimą. Su platinimo teise susijusi savita kūrinio originalo savininko teisė į pajamų, gautų už perparduotą meno kūrinio ar kitokio literatūros ar meno kūrinio rankraščio originalą, dalį (dar vadinama dalinio dalyvavimo teisė arba sekimo teisė). ši teisė numatyta ir Berno konvencijoje. todėl kūrinio autorius ar jo teisių perėmėjas gali reikalauti dalies pajamų, gautų perparduodant originalą, bet kurioje Berno konvencijos valstybėje narėje, jei tai leidžia autoriaus valstybės įstatymai (pvz., dalinio dalyvavimo teisė nenumatyta didžiojoje Britanijoje).

šios teisės esmė – autoriaus teisės į dalį pajamų, gautų kiekvieną sykį perparduodant kūrinio originalą, įtvirtinimas įstatyme. Valstybių įstatymuose šios teisės

108

įtvirtinimas yra skirtingas (šią teisę lemia reikalavimas, kad kūrinio perpardavimo kaina viršytų pirmojo pardavimo kainą, teisė į dalį pajamų realizuojama tik nuo kūrinio originalo perpardavimo kainos skirtumo, lyginant su pirmuoju pardavimu etc.). Autoriaus teisė gauti dalį pajamų perparduodant kūrinio originalą taikoma kūriniams, parduodamiems viešai. Viešas perpardavimo būdas reiškia, kad kūrinio originalo pirkimo–pardavimo sandoryje dalyvauja tarpininkas(-ai) (dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant, vertinant), kad šis sandoris atliekamas po pirmojo kūrinio originalo perleidimo kito asmens nuosavybėn.

lietuvoje ši teisė valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, autoriams taikoma vadovaujantis abipusiškumo principu, t. y. jei toje valstybėje lietuvos autoriams pripažįstama ir taikoma ši teisė, tos valstybės autoriams šį teisė taip pat pripažįstama ir taikoma. Autoriaus teisė į dalį pajamų, gautų kiekvieną sykį perparduodant kūrinio originalą, yra neatšaukiama, ji negali būti perduodama kitiems asmenims, jos negali būti iš anksto atsisakoma. Po autoriaus mirties ši teisė pereina paveldėtojams.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ši teisė siejama su meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimu, kai originalai parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus, t. y. už kūrinių originalų viešą perpardavimą. Pažymėtina, kad meno kūrinio originalu yra laikomos ir paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir

109

pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos. Asmeniui, turinčiam šią teisę, autorinis atlyginimas mokamas, jei meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų atitinkanti suma pagal įstatymų nustatyta tvarka skelbiamą oficialų euro ir lito santykį. Atlyginimo dydis yra ribojamas – jis negali viršyti 12 500 eurų atitinkančios sumos pagal įstatymų nustatyta tvarka skelbiamą oficialų euro ir lito santykį. Autorinis atlyginimas apskaičiuojamas taikant įstatyme nustatytus tarifus:

1) 5 procentai – už pardavimo kainos dalį iki 3 000 eurų;

2) 4 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 3 000,01 iki 50 000 eurų;

3) 3 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000,01 iki 200 000 eurų;

4) 1 procentas – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000,01 iki 350 000 eurų;

5) 0,5 procento – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000,01 iki 500 000 eurų;

6) 0,25 procento – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų.54

už autorinio atlyginimo sumokėjimą solidariai atsakingas pardavėjas ir pardavimo tarpininkas.

2.4.2.3.8 Teisė viešai rodyti kūrinio originalą ar jo kopijas. ši teisė nenumatyta nei tarptautiniuose, nei Europos Sąjungos teisės aktuose.

54 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

110

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme viešas kūrinio rodymas apibrėžiamas kaip bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.55 Viešo rodymo teisė taikytina kūriniams, kurių objektyvi raiška siejama su regos juslėmis (pvz., dailės kūriniams, architektūros kūriniams, fotografijoms, audiovizualiniams kūriniams etc.). Svarbu nustatyti rodymo viešumo faktą – rodymas laikomas viešu, kai kūrinio originalas ar jo kopija rodoma neapibrėžtai asmenų grupei viešai prieinamoje vietoje.

lietuvoje kūrinio originalo ar jo kopijų viešo rodymo teisė ribojama nustatant taisyklę, kad jei nuosavybės teises į kūrinį yra perėjusios kitam asmeniui ir autorius ar jo teisių perėmėjas žinojo ar turėjo pagrindą žinoti, kad viešas kūrinių rodymas yra įprasta įgijusiojo kūrinį veikla ar įprastinės veiklos dalis, tai kūrinio viešam rodymui turtinių autoriaus teisių turėtojo leidimas / sutikimas nereikalingas (lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 33 straipsnis).

2.4.2.3.9 Teisė viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis. tai kūrinio naudojimo nematerialia forma teisė, taikoma dramos, muzikos – dramos ir muzikos kūriniams (ji taip pat gali būti taikoma ir literatūros

55 ten pat.

111

kūriniams). ši teisė tarptautiniu lygiu įtvirtinta Berno konvencijoje.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme viešas atlikimas apibrėžiamas kaip kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.56 Analizuojant teisę viešai atlikti kūrinį būtina atkreipti dėmesį į du dalykus:

• ši teisė apima tiek tiesioginį (vadinamąjį gyvą atlikimą arba atlikimą gyvai), tiek netiesioginį atlikimą (kai kūrinio atlikimo pateikimui kitiems asmenims pasitelkiamos techninės priemonės, atlikimo įrašas);

• ši teisė siejama su viešu kūrinio atlikimu – kūrinys turi būti atliekamas toje vietoje kurioje yra arba gali būti neapibrėžta visuomenės narių grupė (atlikimo ir atlikimo klausytojo vietos tapatumas leidžia atriboti viešo atlikimo teisę nuo viešo paskelbimo teisės).

Būtina pabrėžti, kad kūrinio atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui. ši nuostata svarbi atlikėjo ir renginio, kuriame viešai atliekamas kūrinys, organizatoriaus atsakomybei už neteisėtą viešą kūrinio atlikimą nustatyti.

56 ten pat.

112

2.4.2.3.10 Teisė viešai paskelbti kūrinį (teisė transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete). tai kūrinio naudojimo nematerialia forma teisė. šiuo metu teisė viešai paskelbti kūrinį yra suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokį viešą kūrinio paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, kurioje / iš kurios kūrinys skelbiamas, tam panaudojant įvairias technines priemones ir technikos būdus (pvz., eterį, kompiuterių tinklus etc.), kai kūrinys skelbiamas belaidžiu simbolių, ženklų, garsų ir (ar) vaizdų ar jų išraiškų siuntimo būdu ar simbolių, ženklų, garsų, vaizdų ar jų išraiškų siuntimu laidais ar panaudojant kitas technologijas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisė viešai paskelbti kūrinį susideda iš viena kitos neapimančių įvairių savarankiškų teisių (teisės transliuoti kūrinį, retransliuoti kūrinį, retransliuotą kūrinį skelbti naudojant garso stiprinimo priemones etc.), leidžiančių kitiems visuomenės nariams naudoti kūrinį nematerialia forma.

ši teisė įtvirtinta Berno konvencijoje, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartyje. Europos Sąjungos lygiu šiai teisei daug dėmesio skirta 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB) ir 1993 m. lapkričio 27 d. Europos tarybos direktyvoje dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (93/83/EEB).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme teisė viešai paskelbti kūrinį taip pat yra

113

įtvirtinama tokiu būdu, kuris leidžia šiai teisei priskirti su nutolusiu nuo vartotojo, nematerialiu kūrinio naudojimu susijusias teises:

• kūrinio transliavimo teisę; • kūrinio retransliavimo teisę;• bet kokią kitą viešo kūrinio paskelbimo teisę.kūrinio transliavimu laikomas garsų arba vaizdų

ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti nutolusiu.57 retransliavimą nuo transliavimo skiria tai, kad perdavimą atlieka ne transliuotojas, o tarpininkas, kuris priima ir nepakeitęs perduoda garsus, vaizdus arba jų išraiškas tuo pačiu metu. jei retransliavimą atlieka transliuotojas, atskiro autoriaus leidimo / sutikimo tokiam kūrinio viešam paskelbimui nereikia. retransliavimo formos yra labai įvairios (analoginis retransliavimas, retransliavimas kabeliniais tinklais, skaitmeninis antžeminis retransliavimas etc.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien technologinių priemonių suteikimas viešam paskelbimui savaime nereiškia viešo paskelbimo. Atvejai, kai organizacijose (įmonėse) paskirstymo įranga signalai retransliuojami į tose organizacijose esančius signalų imtuvus (radijo, televizijos imtuvus) neapibrėžtai visuomenės grupei, laikomi savitu retransliavimo atveju – viešu transliuojamų programų per(re)transliavimu.

57 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

114

šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama kabelinei retransliacijai, kuri apibrėžiama kaip tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis.58 lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, teisė į kūrinių retransliavimą gali būti įgyvendinama tik per kolektyvines autorių teisių administravimo asociacijas. 2011 metais lietuvoje veikiančios kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo asociacijos AgAtA, AVAkA bei lAtgA-A kartu su lietuvos kabelinės retransliacijos operatoriams atstovaujančiomis asociacijomis lktA, ltoA ir AB „teo lt“ pasirašė bendrąją licencinę sutartį dėl teisių retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad retransliavimo teisė saugoma tiek ES, tiek kitų valstybių atžvilgiu:

• kai retransliavimas vykdomas valstybės viduje ar iš valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės bendrijos narės – vadovaujamasi lietuvos respublikos visuomenės informavimo įstatymu ir taikomas lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas59;

• kai retransliavimas vykdomas iš vienos valstybės Europos Sąjungos ar Europos ekonominės bendrijos narės į kitą valstybę Europos Sąjungos ar Europos ekonominės bendrijos narę – taikomas lietuvos

58 ten pat.59 MIZArAS, V. Autorių teisė: monografija. t. 1. Vilnius: justitia, 2008, p. 454.

115

respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Plati teisės viešai skelbti kūrinį samprata rodo, kad galimi ir kiti nei transliavimas ir retransliavimas viešo kūrinio paskelbimo veiksmai, t. y. veiksmai, kai naudojant bet kokias technologijas, bet kokiais būdais kūrinys nematerialia forma viešai paskelbiamas neapibrėžtai asmenų grupei. Vienas svarbiausių kūrinio viešo paskelbimo būdų yra kūrinio padarymas viešai prieinamo. kūrinio padarymo viešai prieinamo teisės esmė – sudaryti galimybę visuomenei (neapibrėžtai visuomenės narių grupei) kūrinį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. įprasti veiksmai, kuriuos apima teisė padaryti kūrinį viešai prieinamą, yra kūrinių siūlymas kompiuterių tinkluose (internete), kur kiekvienas visuomenės narys gali pasirinkti bet kurį kūrinį persisiuntimui ar perdavimui ar persiuntimui jo pasirinktu laiku60, ši teisė neapsiriboja vien kūrinio persiuntimu iš vieno terminalo į kitą, ji apima ir ankstesnį įvykį, t. y. siūlymą visuomenei pasiekti kūrinius.61 kūrinio padarymą viešai prieinamo nuo kitų kūrinio viešo paskelbimo veiksmų skiria galimas kūrinio viešo skelbimo ir kūrinio prieigos laiko skirtumas, galimybės individualiai pasirinkti kūrinio prieigos laiką, vietą. tai rodo kūrinio prieinamumą visuomenei. Būtina pabrėžti, kad toks prieinamumas konstatuojamas, kai kūrinys įkeliamas, persiunčiamas sudarant galimybes visuomenei jį pasiekti (tai gali būti kūrinio pasiekimas ar kūrinio pateikimas; atidėtas ar linijinis, pagal pareikalavimą etc.), nustačius

60 Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarčių komentarai. Vilnius, 2001, p. 22. 61 ten pat, p. 20.

116

siūlymą visuomenei pasiekti kūrinį. Atkreiptinas dėmesys ir į viešumo – padarymo viešai prieinamo neapibrėžtam visuomenės narių skaičiui reikalavimą. Kūrinių siūlymas internetu visuomet bus laikomas darymu viešai prieinamų, net jei kūriniai yra užšifruoti ir gali būti pasiekiami tik laikantis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, mokant už naudojimąsi.62

2.4.2.3.11 Specialiosios autorių teisės: dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, atsižvelgiant į kai kurių kūrinių autorių teisių objektų (pvz., utilitarios paskirties architektūros kūrinių – pastatų ar statinių) kūrimo ypatumus numatyta speciali šių kūrinių autorių teisė, užtikrinanti autorių dalyvavimą savitame šių kūrinių kūrimo procese (kūrinio materializavime): Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje.63

Atsižvelgus į kūrinių, susijusių su vienintele materialia išraiškos forma (pvz., dailės kūrinių skulptūrų, paveikslų etc.), naudojimo savitumus numatytos specialios šių kūrinių autorių teisių užtikrinimo taisyklės, leidžiančios kūrinio autoriui įgyvendinti autorių teises net ir tuo atveju, kai nuosavybės teisės į materialų daiktą, kuriame / kuriuo yra išreikštas kūrinys priklauso kitam asmeniui:

62 ten pat, p. 23.63 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

117

• Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo parodai, jeigu autoriaus teisės atgaminti kūrinį ar jį viešai rodyti (eksponuoti) nėra perduotos kūrinio originalo savininkui, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas64;

• Dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui. Kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos tam tikru būdu padaryti kūrinio kopiją65;

• Architektūros kūrinio autoriui turi būti sudarytos sąlygos nufotografuoti griaunamą pastatą ar statinį ir gauti jo projekto kopiją66.

2.4.2.3.12 Autorių teisių apsaugos ženklas. Autorius ar jo išimtinių turtinių teisių perėmėjas gali, bet neprivalo informuoti visuomenę apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą.

Autorių teisių apsaugos ženklo reikšmė yra informacinė: ženklas suteikia informaciją, kokiam subjektui priklauso turtinės autorių teisės į šiuo ženklu pažymėtą kūrinį, kokie yra šio kūrinio pirmosios laidos metai. šį ženklą rekomenduojama naudoti prevenciniais tikslais, nes juo bet kuris kūrinio naudotojas yra informuojamas, kad į šį kūrinį turtinės autorių teisės priklauso ženkle nurodytam subjektui, o tai reiškia, kad kūrinio naudotojui primenamos

64 ten pat.65 ten pat.66 ten pat.

118

jo pareigos paisyti autorių teisių. Pažymėtina, kad šis ženklas nenurodo autorių teisių atsiradimo momento.

Autorių teisų apsaugos ženklą (anglakalbėse valstybėse vadinama copyright ženklu) sudaro trys elementai: raidė C apskritime © arba apvaliuose skliaustuose (C), autoriaus vardas, pavardė arba išimtinių turtinių autoriaus teisių perėmėjo vardas, pavardė ar pavadinimas, kūrinio pirmosios laidos metai. Autorių teisių subjektas apie turimas teises gali informuoti ir kitu būdu (4 paveikslas).

4 paveikslas. Informacijos pateikimo apie turtinių autorių teisių apsaugą pavyzdžiai

119

2.4.2.3.13 Elektroninė informacija apie autorių teisių valdymą. Informacija apie autorių teisių valdymą laikoma bet kokia autorių teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją 67. ši informacija yra susiejama su kūriniu (elektroninėje laikmenoje ar elektroninės formos kūriniu), naudojant įvairiais technologijas, pavyzdžiui, skaitmeninių objektų identifikavimo sistemas (angl. Digital Object Identifier, doI), skaitmeninio teisių valdymo technologijas (angl. Digital Rights Management, drM), elektroninius vandenženklius etc. Pastebima, kad elektroninė informacija apie teisių valdymą gali būti techninių autorių teisių apsaugos priemonių dalis (plačiau žr. 2.6.2 poskyrį).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatoma atsakomybė už neteisėtą elektroninės informacijos apie autorių teisių valdymą panaikinimą ar pakeitimą ir už neteisėtą autorių teisių objektų, kuriuose panaikinta ar pakeista informacija apie teisių valdymą, platinimą, importavimą platinimo tikslais, transliavimą, viešą paskelbimą arba padarymą viešai prieinamų. Asmenį traukiant atsakomybėn už šį pažeidimą turi būti nustatoma jo kaltė (tyčinis asmens veikimas / neveikimas arba asmens neatsargumas). už neteisėtą elektroninės informacijos apie teisių valdymą panaikinimą arba pakeitimą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė (plačiau žr. 2.6.5 poskyrį).

67 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

120

2.4.2.3.14 Autorių teisių atsiradimas. Autorių teisės į kūrinį / kūrinio dalį atsiranda nuo kūrinio / kūrinio dalies sukūrimo momento, t. y. nuo to momento, kai kūrinys / kūrinio dalis įgyja objektyvią formą (5 paveikslas).

5 paveikslas. Autorių teisių į kūrinį kaip į autorių teisių objektą atsiradimas

Berno konvencijoje įtvirtintas draudimas taikyti bet kokius formalumus autorių teisėms įgyvendinti. todėl, ar kūrinyje yra pateikiamas autoriaus teisių apsaugos ženklas, ar jis nėra pateikiamas – jei kūrinys atitinka autorių teisių objekto reikalavimus, autorių teisės yra saugomos. tai, kad autorių teisės yra saugomos nuo kūrinio sukūrimo momento, reiškia, kad saugomos tiek nepublikuoto, tiek publikuoto ar kitu būdu visuomenei ar atskiram jos nariui paskelbto – paviešinto kūrinio autorių teisės.

Autorių teisių apsaugos atsiradimas nesiejamas nei su kūrinio kaip autorių teisių objekto registravimu, nei su deponavimu tam tikroje institucijoje. Autorių teisių objektų registravimas yra išlikęs kai kuriose copyright autorių teisių sistemos valstybėse, pavyzdžiui, jungtinėse

121

Amerikos Valstijose (jAV), tačiau tokios administracinės procedūros siejamos su valstybių (jAV – valstijų) vidaus teisniais reikalavimais, privilegijomis: antai jAV registruoto autorių teisių objekto autorius yra atleidžiamas nuo teisinių mokesčių, teisinė registracija laikoma registracijos liudijime nurodomų teisinių faktų prezumpcija etc. kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Argentinoje, Brazilijoje, Prancūzijoje, taip pat ir lietuvoje, autoriams, kitiems išimtinių turtinių autorių teisių subjektams sudaromos galimybės savanoriškai registruoti autorių teisių objektus. toks autorių teisių objektų registravimas pasitelkiamas kaip papildoma priemonė kūrinio – autorių teisių objekto sukūrimo datai ar kitiems faktams pavirtinti.

Pažymėtina, kad valstybės nacionaliniais įstatymais gali ne tik įtvirtinti autorių teisių katalogą, bet ir nustatyti subjektus, kuriems autorių teisės pripažįstamos ir saugomos. šiuo metu daugumoje valstybių vadovaujamasi teisiniu abipusiškumo principu, valstybių tarptautiniais įsipareigojimais, tarptautinėmis autorių teisių sutartimis.

2.4.3 Autorių teisių galiojimas

2.4.3.1 Bendrosios autorių teisių galiojimo nuostatos. Valstybės, įstatymais pripažindamos autorių teises, nustato ir jų teisinį režimą, taip pat šių teisių teisinės apsaugos arba galiojimo laiką. Siekiant įtvirtinti tarptautinius autorių teisių galiojimo „standartus“ į tarptautines autorių teisių sutartis yra įtraukiamos nuostatos dėl autorių teisių galiojimo (pvz., Berno konvencijoje, Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (trIPS) etc.). įdomu tai, kad Berno konvencijoje

122

yra nuostata, grindžiama abipusiškumo principu, dėl autorių teisių apsaugos išlygų, atsirandančių valstybei, nesugebant užtikrinti tinkamos autorių teisių apsaugos: Jeigu bet kuri neįeinanti į Sąjungą šalis neįstengia tinkamai apsaugoti autorių, kurie yra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai, kūrinių, tokia Sąjungos šalis gali apriboti apsaugą, taikomą tiems kūriniams, kurių autoriai jų pirmojo paskelbimo metu yra kitos šalies piliečiai ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos vienoje iš Sąjungos šalių. Jeigu kūrinio pirmojo paskelbimo šalis pasinaudoja šia teise, kitos Sąjungos šalys neprivalo taikyti kūriniams, kuriems galioja toks specialus režimas, platesnės apsaugos nei ta, kuri jiems nustatyta pirmojo paskelbimo šalyje.68 tarptautinėse sutartyse dažnai paliekama valstybių dispozicija nustatyti ilgesnį arba trumpesnį, nei numato tarptautinis susitarimas, autorių teisių galiojimo laiką lemia galimą skirtiną atskirų autorių teisių galiojimo laiką skirtingose valstybėse. Pavyzdžiui, po autoriaus mirties kai kuriose valstybėse atsisakoma asmeninių neturtinių teisių ar tik atitinkamų asmeninių neturtinių teisių (pvz., kūrinio vientisumo teisės) apsaugos; skiriasi ir išimtinių turtinių autorių teisių teisinės apsaugos terminai etc.

Europos Sąjungoje autorių teisių galiojimui skiriama daug dėmesio, 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva (2006/116/EB) dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo69 buvo priimtas europinis

68 Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Valstybės žinios, 1995, Nr. 40-988.69 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (kodifikuota redakcija). Europos Sąjungos oficialus leidinys [interaktyvus], 2006, l 372, p. 12–18 [žiūrėta 2011 birželio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://eur-lex.europa.eu/lexuriServ/lexuriServ.do?uri=oj:l:2006 :372:0012:0018:lt:PdF>.

123

autorių teisių apsaugos terminų „standartas“. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje direktyvoje įtvirtintas teisių apsaugos terminų palyginimo principas, taikomas kūriniams, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis (pagal Berno konvenciją) ir kurių autorius nėra Europos ekonominės bendrijos pilietis – tokio kūrinio autorių teisių apsaugos (galiojimo) terminas yra toks, koks nustatytas toje valstybėje, tačiau jis neturi viršyti direktyvoje numatyto autorių teisių apsaugos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties (toliau – post mortem auctoris) termino.

2.4.3.2 Autorių teisių galiojimas Lietuvoje. lietuvoje laikomasi nuostatos, kad dvejopa autorių teisių prigimtis lemia ir skirtingos prigimties autorių teisių galiojimo laiką:

• Asmeninės neturtinės autorių teisės galioja ne tik visą autoriaus gyvenimą, bet ir post mortem auctoris. Neribotas neturtinių autoriaus teisių galiojimas grindžiamas autoriaus ir kūrinio sąsaja – dvasinis autoriaus ir kūrinio ryšys yra tęstinis, nenutrūkstamas, ilgalaikis, autoriaus asmenybė kūrinyje išlieka visiems laikams.

lietuvoje autoriaus asmenines neturtines teises post mortem auctoris saugo asmuo, kuriam tai testamentu paveda autorius. jei autorius nėra davęs jokių nurodymų, asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Nesant įpėdinių autoriaus asmeninių neturtinių teisių apsaugą vykdo lietuvos respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – lietuvos respublikos kultūros ministerija, vadovaudamasi „Autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka“, patvirtinta lietuvos respublikos

124

Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1018 „dėl autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarkos patvirtinimo“.

• Autoriaus turtinės teisės galioja laikinai (įstatyme nustatytą laikotarpį). laikinas turtinių autoriaus teisių galiojamas paprastai yra siejamas su autoriaus gyvenimo trukme ir valstybės įstatymais nustatytu laikotarpiu post mortem auctoris. turtinių autoriaus teisių apsaugos laikinumas grindžiamas socialinės sutarties tarp autoriaus ir visuomenės idėja, su tuo, kad teisinga ne tik sudaryti sąlygas autoriui, paveldėtojams pasinaudoti autoriaus intelektinės veiklos rezultatų teikiama nauda, išsaugoti, įtvirtinti autoriaus atminimą, bet ir sudaryti galimybes iš intelektinės kūrybinės veiklos gauti naudą ir visuomenei.

lietuvos autorių teisių apsaugos istorijoje galima išskirti kelis turtinių autorių teisių galiojimo terminų slenksčius:

• Iki 1973 m. lietuvoje turtinės autorių teisės galiojo visą autoriaus gyvenimą ir 15 metų post mortem auctoris;

• 1973 m. tarybų Sąjungai (kurios įstatymai galiojo lietuvos teritorijoje) prisijungus prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių konvencijos, lietuvoje buvo nustatytas naujas turtinių autoriaus teisių apsaugos terminas – visas autoriaus gyvenimas ir 25 metai post mortem auctoris. šis terminas buvo taikomas tik toms turtinėms autorių teisėms, kurių 15 metų galiojimo terminas nepasibaigė 1973 metais;

125

• 1994 m. lietuvos respublikos Seimo priimtoje naujoje Civilinio kodekso redakcijoje įtvirtintas viso autoriaus gyvenimo ir 50 metų post mortem auctoris turtinių autoriaus teisių apsaugos terminas. šis terminas taikytas ir toms turtinėms autorių teisėms, kurių 25 metų galiojimo terminas nepasibaigė 1994 metais;

• 1999 m. lietuvoje įsigaliojo specialus autorių teises reglamentuojantis įstatymas, kuriame nustatytas ilgesnis turtinių autorių teisių apsaugos terminas – visas autoriaus gyvenimas ir 70 metų post mortem auctoris. Naujasis terminas taikomas ir toms autorių turtinėms teisėms, kurių galiojimas nepasibaigė 1999 metais. Naujoje 2003 metų šio įstatymo redakcijoje turtinių autoriaus teisių galiojimo terminas išliko nepakeistas.

Pagal galiojančius įstatymus lietuvoje (bendra taisyklė) turtinės autorių teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų post mortem auctoris, nepaisant kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamo datos. jei kūrinys yra sukurtas bendraautorių, šis terminas skaičiuojamas nuo paskutiniojo bendraautoriaus mirties. Analogiška taisyklė taikoma ir audiovizualinio kūrinio atveju: autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties70. kai kūrinys yra paskelbiamas nenurodant tikrojo autoriaus vardo (anonimiškai ar slapyvardžiu) ir

70 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

126

autoriaus vardas nežinomas, 70 metų turtinių autoriaus teisių galiojimo terminas skaičiuojamas nuo kūrinio paskelbimo visuomenei datos, tačiau, jei anonimiškai ar slapyvardžiu paskelbto kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba tampa žinoma per teisių apsaugai numatytą 70 metų laikotarpį, turtinių autoriaus teisių galiojimo terminas yra skaičiuojamas vadovaujantis bendra taisykle: turtinės autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų post mortem. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme yra įtvirtinta ir speciali taisyklė, užtikrinanti nepaviešintų kitų asmenų sukurtų kūrinių viešinimą visuomenei, kai atsiranda galimybės tokį kūrinį paviešinti pasibaigus autoriaus turtinių teisių galiojimui – jei asmuo, pasibaigus turtinių autoriaus teisių galiojimo terminui, teisėtai viešai paskelbia (išleidžia) iki to laiko neišleistą kūrinį, jis 25 metams įgyja turtines autoriaus teises į šį kūrinį.

Autorių turtinių teisių galiojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitų metų, einančių po autoriaus mirties ar nuo anonimiško ar slapyvardžiu išleisto kūrinio išleidimo, sausio pirmosios dienos. jei autoriaus kūrinys išleidžiamas dalimis ar vienetais (tomais, numeriais, laidomis etc.) turtinių autoriaus teisių galiojimas skaičiuojamas kiekvienai kūrinio daliai ar vienetui atskirai.

2.4.4 Turtinių autorių teisių perdavimas ir suteikimas: autorinės sutartys ir licencijos

2.4.4.1 Bendrosios turtinių autorių teisių perdavimo ir suteikimo nuostatos. tiek tarptautiniu, tiek Europos Sąjungos lygiu turtinių autorių teisių perdavimą

127

reguliuojančių nuostatų nėra gausu, tai reiškia, kad turtinių autorių teisių perdavimas ar suteikimas yra paliktas valstybių teisės dispozicijai.

lietuvoje sutartys dėl turtinių autorių teisių perdavimo ir suteikimo patenka į civilinės teisės sritį (žr.1.3.5 poskyrį).

kūrinio – autorių teisių objekto sukūrimas yra teisinis poelgis, dėl kurio atsiranda teisiniai santykiai. Autorių teisių subjektai, disponuodami autorių teisėmis, gali atlikti veiksmus perduodami ar suteikdami turtines autorių teises kitiems asmenims, t. y. autorių teisių subjektai gali sudaryti sandorius – teisinius valinius aktus, siekdami sukurti naujus teisinius santykius, susijusius su turtinėmis autorių teisėmis (jų perdavimu ar suteikimu kitiems asmenims). Sandorio sudarymas susijęs ne tik su vidine autorių teisių subjekto valia, tam būtina įstatymų reikalavimus atitinkančios valios išraiška kitiems asmenims, suteikianti šiai autorių teisių subjekto valiai atitinkamas teisines pasekmes.

Sutartys dėl turtinių autorių teisių perdavimo ar suteikimo yra viena iš sandorių rūšių, todėl joms taikomos lietuvos respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos bendrosios sandorių teisinio reguliavimo nuostatos, pavyzdžiui, nuostatos dėl sąlyginio sandorio, dėl sandorių negaliojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad visos sutartys taip pat turi tik joms būdingų bendrų ypatumų, sutartims dėl autorių turtinių teisių perdavimo ar suteikimo taikomos ir lietuvos respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos bendrosios sutarčių taisyklės (pvz., nuostatos dėl imperatyvių teisės normų keitimo sutartimis, sutarčių sudarymo, sutarčių galios). Sutartys dėl autorių turtinių teisių perdavimo

128

ar suteikimo yra atskiros rūšies sutartys, jų ypatumus reguliuoja autorių teisės normos, įtvirtintos lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Praktikoje gali būti sudaromos vadinamosios mišrios sutartys, t. y. sutartys, kurioms būdingi kelių tipų sutarčių požymiai (pvz., sutartis dėl paveikslo pirkimo–padavimo ir dėl turtinių autorių teisių į šį kūrinį perdavimo). Svarbu ir tai, kad lietuvos įstatymuose nėra išsamaus civilinių sutarčių rūšių sąrašo, todėl net ir įstatymuose nenumatyti susitarimai, atitinkantys bendruosius sandorių, sutarčių nuostatų reikalavimus, gali būti pripažįstami sutartimis.

Autorių turtinės teisės gali būti paveldimos – tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą.

2.4.4.2 Sutartys dėl autorių teisių perdavimo ar suteikimo. Sutartyse dėl autorių teisių perdavimo ar suteikimo išreiškiama suderinta priešpriešinė sutartį sudarančių šalių valia atitinkamiems teisiniams padariniams pasiekti: iš vienos pusės – įgyti kūrinio, autorių teisių objekto, naudojimo teises, iš kitos pusės – gauti tiesioginę ar netiesioginę naudą iš autorių turtinių teisių perdavimo ar suteikimo.

Autorine sutartimi laikoma sutartis, pagal kurią viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą

129

autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip71 . lietuvoje asmeninės neturtinės teisės negali būti sandorių objektu, todėl sandoriai dėl asmeninių neturtinių teisių perdavimo yra negaliojantys.

Skiriamasis autorinės sutarties požymis yra turtinių autoriaus teisių į kūrinį, atitinkantį įstatyme numatytus autorių teisių objekto reikalavimus, perdavimas ar suteikimas. Autorių teisių objekto ypatumai, autorių turtinių teisių atskirumas (savarankiškumas) lemia tai, kad autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis.72 Išimtinių turtinių autoriaus teisių subjekto valia turtinių autoriaus teisių perleidimas ar suteikimas gali būti atlygintinis arba neatlygintinis. jei sutartyje numatomas tik autorių teisių objekto sukūrimas – tokia sutartis nelaikytina autorine sutartimi (tai gali būti intelektinių paslaugų teikimo sutartis, kuria numatomas tam tikrų veiksmų atlikimas, tam tikros veiklos vykdymas ar tam tikro kūrinio sukūrimas). lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinant nuostatą, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis73, atkreipiamas dėmesys į su kūrinio autorių teisių objekto sukūrimu susijusias veiklas, kurios būdamos svarbios kūriniui per se yra nelaikytinos kūrinio kaip autorių teisių objekto kūrimo proceso dedamosiomis. todėl, net ir nurodžius, kad sutarties dalykas yra teisių į šių veiklų (redagavimo, konsultavimo etc.) rezultatų perdavimas, tokia sutartis

71 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.72 ten pat.73 ten pat.

130

nėra autorinė. Sutartys nelaikinos autorinėmis, jei sutarties dalykas yra turtinių autoriaus teisių perdavimas į kūrinį, kuris nėra autorių teisių objektas.

Svarbiausi kiekvienos civilinės sutarties, iš jų ir autorinės, elementai yra:

• sutarties šalys,• sutarties turinys,• sutarties forma.lietuvos respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta

nuostata, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma74.

2.4.4.3 Autorinių sutarčių rūšys. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme pagal sutarties turinio ypatumus išskiriamos kelios autorinių sutarčių rūšys:

• autorinės sutartys ir• autorinės licencinės sutartys.Autorine sutartimi autorius ar kitas autorių teisių

subjektas perduoda turtines autorių teises, autorine licencine sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas suteikia turtines autorių teises sutartyje nurodytoje teritorijoje, nurodytą laikotarpį, numatytu būdu ir sąlygomis.

2.4.4.3.1 Autorinės sutartys. Autorių teisių objekto kaip intelektinės nuosavybės objekto ypatumai lemia

74 lietuvos respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; 2004, Nr. 72-2495; 2004, Nr. 171-6319; 2006, Nr. 77-2974; 2006, Nr. 116-4403; 2008, Nr. 68-2568; 2008, Nr. 149-5997; 2009, Nr. 93-3965; 2009, Nr. 134-5832; 2009, Nr. 141-6205; 2009, Nr. 159-7202; 2010, Nr. 48-2297; 2010, Nr. 71-3554; 2010, Nr. 76-3873; 2010, Nr. 84-4402; 2010, Nr. 126-6456; 2011, Nr. 1-2; 2011, Nr. 49-2367; 2011, Nr. 74-3545; 2011, Nr. 74-3546.

131

autorių turtinių teisių perdavimo savitumą – teisių perdavimas yra apribotas laiko, teritorijos, gali būti perduodamos ne visos, o tik dalis išimtinių turtinių autorių teisių. tai reiškia, kad turtinių autorių teisių perdavimas gali būti neabsoliutus, grįžtamas (pvz., jis gali būti laikinas, teisės gali būti perduodamos konkrečioje teritorijoje). Autorinė sutartis, kuria perduodamos turtinės autorių teisės, apibrėžia teisių perėmėjo įgyjamų teisių apimtį, disponavimo jomis galimybes, t. y. turtinių autorių teisių perėmėjo teises apriboja autorinė sutartis..

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, įvertinus lietuvoje vyraujančias kūrybines industrijas, atskirai reglamentuojamos tokios labiausiai paplitusios autorinės sutartys:

• Autorinės kūrinių užsakymo sutartys.tai turtinių autorių teisių į būsimą kūrinį perdavimo

sutartis. šiai sutarčiai būdingi mišrios sutarties požymiai – autorinės sutarties, kurios dalykas yra turtinių autoriaus teisių perdavimas, ir paslaugų sutarties, kurios dalykas yra kūrinio sukūrimas (jei literatūros, mokslo, meno kūrinio užsakymo sutartis yra susijusi su leidybos teisės perdavimu, tai tokioms sutartims taikomos leidybos sutartis reguliuojančios įstatymo normos). Sudarant šią sutartį negali būti pažeisti du įstatymo numatyti imperatyvūs draudimai: sutarties dalyku negali būti visų būsimų autoriaus kūrinių sukūrimas ir turtinių autorių teisių į juos perdavimas, turtinių autoriaus teisių į aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius perdavimas. kūrinio užsakymo sutartyje turi būti sutarties sąlygos, kuriomis privalu

132

apibūdinti užsakomą kūrinį. kūrinio užsakymo sutarties ypatumas yra ir tai, kad šia sutartimi kūrinio užsakovas nėra įstatymo įpareigojamas naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Atskiras dėmesys įstatyme skiriamas užsakomiems dailės kūriniams. šie kūriniai yra susiję su viena materialia laikmena, todėl itin svarbus yra daiktinių nuosavybės teisių į užsakomą dailės kūrinį klausimas. įstatyme įtvirtinama taisyklė, kad nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje75.

• Autorinės leidybos sutartys. Leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių

subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti76. leidybos sutartis savo esme yra viena iš daugelio autorinių ar autorinių licencinių sutarčių rūšių, išskiriamų pagal kūrinio naudojimo būdus (pvz., vertimo sutartis, platinimo sutartis). tačiau šių sutarčių paplitimas, jų sudėtingumas lėmė lietuvos įstatymų leidėjų dėmesį būtent šiam kūrinių naudojimo būdui. įstatyme įtvirtintas detalizuotas leidybos teisinių santykių reglamentavimas, netaikomas

75 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.76 ten pat.

133

periodiniams leidinių ir kitų kolektyvinių kūrinių leidybai. leidybos sutarties sudėtingumą lemia leidybos veiklos sudėtingumas (leidybos veikla apima įvairius kūrinio parengimo spaudai etapus, kuriuose būtinas savitas autoriaus dalyvavimas, kūrinį leidybai rengia įvairūs specialistai, suteikiantys jam atitinkamą formą – maketuotojai, redaktoriai etc.). todėl įstatyme itin daug dėmesio skiriama leidybos sutarties sąlygų reglamentavimui (žr. 2.4.4.3.5 poskyrį).

2.4.4.3.2 Autorinės licencinės sutartys. Autorine licencine sutartimi kūrinio naudotojas įgyja teisę naudoti kūrinį sutartyje aptartomis sąlygomis, t. y. jam suteikiamos atitinkamos turtinės autorių teisės (kūrinio naudojimo teisės).

Autorinė licencinė sutartis savo esme yra leidimas naudoti kūrinį tam tikru būdu tam tikromis sąlygomis. Autorius ar jo teisių perėmėjas (ši teises suteikianti autorinės licencinės sutarties šalis dar yra vadinama licenciaru) suteikia teisę ar teises naudoti kūrinį – autorių teisių objektą (ar gretutinių teisių objektą), tiek jo originalą, tiek kopijas, naudotojui (ši teises įgyjanti, autorinės licencinės sutarties šalis dar yra vadinama licenciatu) aptartu būdu ir sąlygomis aptartoje teritorijoje.

Skiriamos dviejų rūšių autorinės licencinės sutartys:1. Išimtinės autorinės licencinės sutartys.

Pagal išimtinę autorinę licencinę sutartį (aptartu kūrinio naudojimo būdu, aptartomis sąlygomis etc.) kūrinio niekas (net ir pats autorius) negali naudoti, kitam asmeniui tokios pat licencijos autorius suteikti negali.

134

2. Neišimtinės autorinės licencinės sutartys. tokia neišimtine autorine licencine sutartimi, asmuo, suteikęs kūrinio naudojimo teises, pasilieka teisę pats tuo pačiu būdu toje pačioje teritorijoje naudoti licencijos dalyką ir teisę suteikti tokią pat licencijos dalyko naudojimo teisę kitiems asmenims.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta nuostata, kad licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje.

Informacijos ir komunikacijos technologijų įtaka kūrinių laikmenų įvairovei turi poveikį ir autorinių licencinių sutarčių formai, turiniui. Autorinės licencinės sutartys gali būti pateikiamos tiek tradicine popierine, tiek skaitmenine (elektronine) forma, tiek tekstu, tiek vaizdine informacija (pvz., piktogramomis, simboliais). kūrinių platinimas, kūrinio naudojimo teisių suteikimas pasitelkiant informacijos ir komunikacijos technologijas lemia skaitmeninės formos kūrinių autorinių licencinių sutarčių savitumus. Pirmiausia būtina pabrėžti, kad tokios autorinės licencinės sutartys gali būti sudaromos konkliudentiniais veiksmais, t. y. atlikus veiksmus, iš kurių matyti valia sudaryti autorinę licencinę sutartį dėl kūrinio autorių teisių objekto naudojimo (pvz., nusipirkti kompiuterio programą, išsinuomoti skaitmeninę duomenų bazę). tokios licencijos dar yra vadinamos galutinio kūrinio naudotojo licencijomis (angl. End User License Agreements, EulA).

Siekiant apsaugoti kompiuterio programų ir skaitmeninių duomenų bazių naudotojų teises lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme

135

įtvirtinta nuostata, kad jei asmuo, prekybos tinkle įsigyja kūrinio (kompiuterio programos, skaitmeninės duomenų bazės) naudojimo teises, neturėdamas galimybių iš anksto susipažinti su kūrinio autorinės licencinės sutarties turiniu dėl to, kad ši sutartis (licencija) buvo supakuota kartu su įgyjamu kūriniu (buvo pateikta vadinamoji paketo licencija, angl. shrinkwrap agreements), tokiam asmeniui suteikiamos galimybės, per protingą laikotarpį susipažinus su autorinės licencinės sutarties turiniu ir nesutinkant su šios sutarties sąlygomis, atsisakyti sutarties ir grąžinti įgytus kūrinius.

Skaitmeninės formos kūrinius – autorių teisių objektus platinant kompiuterių tinklais (internetu) pradėtos naudoti kartu su tokiais kūriniais pateikiamos elektroninės formos licencijos, kurios patvirtinamos kompiuterio klavišais ar kita kompiuterio įranga (angl. click-through arba click-wrap agreements). šiuo metu dauguma kompiuterių programų internete platinamos būtent su tokiomis licencijomis (asmeniui, norinčiam įsigyti kompiuterio programą, kompiuterio ekrane yra pateikiamas autorinės licencinės sutarties tekstas, ir tik pažymėjus, kad sutinkama su autorinės licencinės sutarties sąlygomis (pvz., pasirenkamos žymos pritariu, sutinku ir pan.; angl. I Agree, I Accept etc.), yra pateikiama kompiuterio programa ar kitas kūrinys. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme yra įtvirtinta nuostata, įteisinanti ir tokios formos autorines licencines sutartis: kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi,

136

kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę77.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kompiuterių programų autorinės licencinės sutartys yra labai skirtingos: gali būti terminuotą ar nuolatinį, daugiametį ar laikiną kompiuterio programos naudojimą suteikiančios autorinės licencinės sutartys (licencijos), konkrečioms vartotojų grupėms kompiuterio programos naudojimo teises suteikiančios autorinės licencinės sutartys (vadinamosios akademinės licencijos), kompiuterio programos naudojimą tik konkrečioje kompiuterinėje įrangoje suteikiančios kompiuterinių programų autorinės licencinės sutartys (oEM licencijos) etc. kompiuterių programų autorinės licencinės sutartys yra kelių rūšių:

• Nuosavybinės autorinės licencinės sutartys.tai autorinės licencinės sutartys, kuriomis

suteikiamos kompiuterių programos, į kurią intelektinės nuosavybės teises turi atitinkamas asmuo, naudojimo teisės. tokiomis autorinėmis licencinėmis sutartimis kompiuterių programų naudojimo teisės gali būti suteikiamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (pvz., Adobe Acrobat Reader programos naudojimo teisės suteikiamos neatlygintinai, tačiau šios kompiuterinės programos autorinėje licencinėje sutartyje nurodoma, kokias teises turi tokia licencine sutartimi platinamos Adobe Acrobat Reader programos naudotojas).

77 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

137

• Santykinai laisvo naudojimo (angl. share ware) autorinės licencinės sutartys.

Santykinai laisvo kompiuterių programų naudojimo teises suteikiančios autorinės licencinės sutartys leidžia naudoti demonstracinę kompiuterio programos versiją ribotą laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui (kuris gali būti labai įvairus: nuo kelių dienų iki kelių mėnesių) kompiuterio programos naudotojas turi arba atsisakyti programos naudojimo, arba pasirašyti kitą autorinę licencinę sutartį, kuria šios kompiuterio programos naudojimo teisės yra suteikiamos už atitinkamą atlyginimą. tokios demonstracinės kompiuterių programų versijos turi papildomą programinę įrangą, apsaugančią autorių teisių subjektų teises po numatyto ribotos trukmės neatlygintino programos naudojimo laikotarpio.

• laisvosios arba atvirojo kodo (angl. free ware arba free software, arba open source) autorinės licencinės sutartys.

laisvosios arba atvirojo kodo autorinės licencinės sutartys grindžiamos jų esmę atskleidžiančiais principais: laisve valdyti programinę įrangą, studijuoti programinės įrangos veikimą, pritaikyti programinę įrangą savo poreikiams, platinti programinės įrangos kopijas, tobulinti programinę įrangą ir ją pateikti visuomenei Būtina atkreipti dėmesį, kad šiose autorinėse licencinėse sutartyse taip pat gali būti įtvirtintos atitinkamos su jomis platinamų kompiuterių programų naudojimo sąlygos (pvz., gali būti sąlyga išvestinę kompiuterinę

138

programą platinti tokiomis pat sąlygomis kaip ir originali programa). tokios autorinės licencinės sutartys yra GNU Affero General Public License 3.0 (AGPL-3.0), Apache License 2.0 (Apache-2.0), Mozilla Public License 1.1 (MPL-1.1) ect.

laisvojo arba atvirojo kodo kompiuterinių programų naudojimo teisės dažniausiai suteikiamos neatlygintinai (nors tai nėra bendroji taisyklė), todėl terminai „laisvoji programinė įranga“ ir „neatlygintina arba nemokama programinė įranga“ neturėtų būti tapatinami.

2.4.4.3.3 Atvirasis turinys: atvirosios prieigos autorinės licencinės sutartys. laisvosios arba atvirojo kodo kompiuterinių programų autorinės licencinės sutartys paskatino suteikti autorių teises ir atitinkamų kitų kūrinių (ne tik kompiuterių programų) naudotojams.

Informacijos (žinojimo ar žinių) visuomenės, įtinklintos visuomenės radimasis, intensyvi informacinių ir komunikacinių technologijų skverbtis į visas socialinio gyvenimo sritis paskatino ne tik naujų kūrinių, informacijos platinimo, bet ir jų kūrimo būdų radimąsi, pakeitė autorystės sampratą, suformavo daugiaautorystės fenomeną, paskatino atvirojo turinio reiškinio radimąsi. galimybės laisvai prieiti prie kūrinių, informacijos, lengvai pakeisti kūrinių informaciją paskatino vadinamųjų atvirojo turinio arba atvirosios prieigos autorinių licencinių sutarčių radimąsi. šių sutarčių esmė – atsisakyti kai kurių turtinių autorių teisių kūrinių naudotojų labui. tai reiškia, kad kūrinio autorius, ar kitas autorių teisių subjektas autorinėmis licencinėmis sutartimis kūrinių naudotojams

139

suteikia atvirąją prieigą užtikrinančias turtines autorių teises:

• teisę atgaminti kūrinį,• teisę platinti kūrinį, • teisę perdirbti kūrinį ir jį kūrinį.Metodas, kuriuo programa ar kuris nors kitas kūrinys

daromas laisvas ir numatomi reikalavimai, kad ir programos ar kūrinio keitiniai ar plėtiniai taip pat būtų laisvi, vadinamas copyleft78. Copyleft metodu, naudojant susiklosčiusią autorių teisių apsaugos sistemą, siekiama kiek netradicinio šiai sistemai tikslo – autorių teisių atsisakymo visuomenės labui (siekiama suteikti absoliutų leidimą naudoti kūrinį visuomenei). tai reiškia, kad tokios autorinės licencinės sutartys virsta vienašaliais sandoriais. Copyleft autorinių licencinių sutarčių pranašumas yra tas, kad jos yra automatizuojamos, pritaikomos skaitmeninės formos kūriniams.

Pirmosios ne programinei įrangai ir ne jos dokumentacijai skirtos copyleft tradicijų autorinės licencinės sutartys buvo d. Wiley atvirojo turinio (angl. Open Content) ir atvirosios publikacijos (angl. Open Publication) autorinės licencinės sutartys, kurios 2004 m. buvo panaikintos ir oficialiai pakeistos vienomis iš pasaulyje populiariausių kūrybinės visumos (angl. Creative Commons – CC) licencijomis79.

kūrybinės visumos autorinės licencinės sutartys rengiamos automatiniu būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas. licenciaras, pasirinkdamas standartines

78 StAllMAN, r. What is Copyleft? [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.gnu.org/copyleft/copyleft.html>.79 lIANg, lawrence. the guide to open Content licenses [interaktyvus], 2004 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://pzwart.wdka.hro.nl/mdr/research/lliang/open_content_guide>.

140

modulines sutarties sąlygas, sukuria jo valią išreiškiančią kūrybinės visumos autorinę licencinę sutartį. Apskritai tokia sutartis yra skaitmeninis autorių teisių subjekto kūrinio naudotojui suteikiamų autorių teisių aprašymas. Internete viešai prieinami kūriniai su šiomis sutartimis susiejami interaktyviomis nuorodomis: autorinės licencinės sutarties sąlygos gali būti pateikiamos kaip teisinis dokumentas, kaip šio dokumento santrauka, kaip simboliais išreikštas sutarties turinys etc. Svarbiausios kūrybinės visumos autorinės licencinės sutarties sąlygos yra: • Autorystė arba autorystės prieskyra (angl.

Attribution, santrumpa By), žymima simboliu .ši sąlyga kūrinio naudotoją įpareigoja paminėti

kūrinio autorių. • Nekomercinis naudojimas (angl. Noncommercial,

santrumpa NC), šią sąlygą žymintys simboliai gali būti keli – perbraukti skirtingų valiutų: dolerio, euro ir jenos simboliai (pvz., ). tai sąlyga, draudžianti kūrinio, jo kopijos ar išvestinių kūrinių naudojimą siekiant komercinės naudos, vadinasi, komerciniam kūrinio naudojimui reikalingas autorių teisių subjekto sutikimas.

• Išvestinio kūrinio kūrimo draudimas (angl. No Derivative Works, santrumpa Nd), žymima simbo-liu . šia sąlyga draudžiamas kūrinio (formos, skambesio, žodžių ar pan.) keitimas, išvestinių kūrinių kūrimas. tokiam kūrinio naudojimui reikalingas autorių teisių subjekto sutikimas.

• reikalavimas išlaikyti licenciją (licencijos sąlygas) (angl. Share Alike, santrumpa SA), žymima simbo-

141

liu . šia sąlyga kūrinio naudotojas, kūrinį naudojantis išvestiniam kūriniui kurti, įpareigojamas, išvestinį kūrinį viešindamas, platindamas ir suteikdamas kitiems kūrinio naudojimo teises, išlaikyti kūrinio, kurio pagrindu ar kurį naudojant buvo kuriamas išvestinis kūrinys, licencijos sąlygas.

galimi įvairūs šių sąlygų deriniai, tačiau kūrybinės visumos organizacijos tinklalapyje80 yra rekomenduojamos ir siūlomos šešios tipinės licencijos:

• By-NC-Nd kūrinio naudotojams suteikiamos teisės perkelti kūrinį į savo kompiuterį, platinti jį kitiems, nurodant kūrinio autorių. Pagal šią licenciją kūrinys negali būti keičiamas, naudojamas išvestiniam kūriniui kurti, negali būti naudojamas komerciniais tikslais.

• By-NC-SA kūrinio naudotojams suteikiamos teisės perkelti kūrinį į savo kompiuterį, platinti jį kitiems, nurodant kūrinio autorių. licencija suteikiamos teisės keisti kūrinį (versti, trumpinti ir kt.), jo pagrindu kurti išvestinius kūrinius. šia licencija draudžiama naudoti kūrinį komerciniais tikslais. licencija reikalaujama pakeistų, išvestinių kūrinių naudojimo tokio paties turinio licencijų sąlygomis. todėl komercinis visų išvestinių kūrinių naudojimas komerciniais tikslais pagal šią licenciją yra negalimas.

80 http://creativecommons.org/licenses/

142

• By-NC kūrinio naudotojams suteikiamos teisės perkelti kūrinį į savo kompiuterį, platinti jį kitiems, nurodant kūrinio autorių. licencija suteikia kūrinio keitimo, išvestinių kūrinių kūrimo teisę, bet šie pakeisti, išvestiniai kūriniai negali būti naudojami komerciniais tikslais. tačiau pakeistų, išvestinių kūrinių keitiniai, jų pagrindu sukurti kūriniai gali būti naudojami ir komerciniais tikslais.

• By-Nd kūrinio naudotojams suteikiamos teisės perkelti kūrinį į savo kompiuterį, platinti jį kitiems, naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais, nurodant kūrinio autorių. Pagal šią licenciją kūrinys negali būti keičiamas, naudojamas išvestiniam kūriniui kurti.

• By-SA kūrinio naudotojams suteikiamos teisės perkelti kūrinį į savo kompiuterį, platinti jį kitiems, naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais, nurodant kūrinio autorių. licencija reikalauja pakeistų, išvestinių kūrinių sklaidos ir naudojimo analogiško turinio licencijų sąlygomis.

• By tai plačiausias teises kūrinio naudotojams suteikianti licencija. kūrinio naudotojams suteikiamos teisės perkelti kūrinį į savo kompiuterį, platinti jį kitiems, naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais, keisti, kurti išvestinius kūrinius, nurodant kūrinio autorių.

143

tiek laisvosios ir atvirojo kodo kompiuterių programų autorinių licencinių sutarčių, tiek atvirojo turinio ar atvirosios prieigos autorinių licencinių sutarčių analizė atskleidė, kad šių sutarčių naudojimas gali sukelti tam tikrų teisinių problemų. šiomis sutartimis platinant kūrinius visame pasaulyje galimi nesutarimai dėl kai kurių sutarčių sąlygų (pvz., asmeninės neturtinės autorių teisės ir jų apsaugos reikalavimai, išvestinio kūrinio samprata yra skirtingai reglamentuojami įvairiose valstybėse; šiose sutartyse neaptariamos autorių teisių subjekto (licenciaro) galimybės atšaukti, panaikinti licenciją, sublicencijų ir pagrindinių licencijų galiojimo santykio aspektai etc.). Būtina pažymėti, kad nors su lietuvos nacionaline teise suderintų tipinių laisvosios ir atvirojo kodo kompiuterių programų autorinių licencinių sutarčių ir atvirojo turinio ar atvirosios prieigos autorinių licencinių sutarčių nėra, tokios iniciatyvos jau yra pradėtos, pavyzdžiui, kūrybinės visumos licencijų pritaikymo lietuvos jurisdikcijai projektas (projekto vadovas Vilniaus universiteto teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras; plačiau žr. http://creativecommons.lt/creative-commons-licencijos-lietuvoje-projekto-pristatymas/).

2.4.4.3.4 Autorinės sutarties šalys. Autorinės sutarties šalimis laikomi šias sutartis sudarantys asmenys: turtines autorių teises perleidžianti šalis ir turtines autorių teises įgyjanti šalis. Autorinės sutarties šalys turi būti veiksnios, turtines autorių teises perleidžianti šalis turi būti autorių teisių subjektas, turintis teisę perleisti turtines autorių teises. tai reiškia, kad autorių turtines teises perleidžianti šalis gali būti tiek autorius, tiek kitas

144

autorių teisių subjektas. Autorių teisių subjektai turtinių teisių administravimą perduoda kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms, įstatymų nustatytais atvejais kai kurias autorių teises administruoja tik šios asociacijos, todėl šios asociacijos taip pat gali būti autorinės sutarties šalimis. teisės gali būti perduodamos skirtinga apimtimi – nuo išimtinių teisių perdavimo iki pavedimo administruoti atskiras teises. Pagal įgaliojimus, gautus iš teisių turėtojų, šios asociacijos gali sudaryti autorines licencines sutartis. lietuvoje šiuo metu yra kelios kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos: lAtgA-A (lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra), AgAtA (lietuvos gretutinių teisių asociacija), AVAkA (Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija), AgICoA Europe (Baltic) (Audiovizualinių kūrinių autorių ir gretutinių teisių turėtojų asociacija).

lietuvoje kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) literatūros ir meno kūrinių transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką), taip pat kūrinių ir gretutinių teisių objektų padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete);

3) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

4) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų

145

meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

7) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

8) <...> atlyginimo už perduotą išimtinę teisę nuomoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą arba jų kopijas surinkimui;

9) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

10) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje);

11) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose; 12) kūrinių viešam rodymui;13) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų

kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais;14) kitiems kūrinių ar gretutinių teisių objektų

panaudojimo būdams pagal pasirašytas sutartis dėl kolektyvinio teisių administravimo.81.

lietuvos kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos gali naudotojams suteikti neišimtines licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

Asmuo, kuriam yra perduotos turtinės autorių teisės, yra laikomas autoriaus turtinių teisių perėmėju, jei asmeniui pereina išimtinės turtinės autorių teisės, toks asmuo yra laikomas autorių teisių subjektu (žr. 2.3.1 poskyrį).81 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

146

Autorinės sutarties šalimis gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Fizinių asmenų galėjimas tapti autorinės sutarties šalimi siejamas su jų veiksnumu. Fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai įgyti, įgyvendinti visas savo teises ir prisiimti, vykdyti pareigas bei savarankiškai atsakyti už šių pareigų nevykdymą. lietuvoje, vadovaujantis lietuvos respublikos civiliniu kodeksu, užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisę (lex domicile principas). jei asmuo nuolat gyvena keliose valstybėse, taikoma valstybės, su kuria asmuo labiausiai susijęs, teisė. jeigu užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba ją nustatyti sunku, jų veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje šie asmenys sudarė atitinkamą sandorį, teisę.

lietuvoje fizinių asmenų veiksnumas yra diferencijuojamas atsižvelgiant į asmens amžių ir asmens gebėjimą ir galėjimą suvokti savo veiksmus (jų esmę, reikšmę) ir juos valdyti:

• Visiškas veiksnumas. Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste, vadovaujantis bendra taisykle, kad asmuo, turintis 18 metų, gali savarankiškai atlikti civilinius teisinius veiksmus ir savarankiškai už juos atsakyti. Visišką civilinį veiksnumą taip pat įgyja ir asmenys, kurie nėra sulaukę 18 metų, tačiau kurie teismo leidimu dėl svarbių priežasčių sudaro santuoką nesulaukę 18 metų (t. y. teismo leidimu jiems sumažinamas santuokinis amžius),

147

arba asmenys, kurie teismo sprendimu yra pripažįstami visiškai veiksnūs (emancipuojami);

• Santykinis civilinis veiksnumas. šį veiksnumą turi nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų. šie asmenys gali savarankiškai sudaryti tik įstatyme numatytus sandorius, kitiems sandoriams sudaryti reikalingas jų atstovų pagal įstatymą (tėvų, įtėvių, rūpintojų) sutikimas. Pagal savo sutartines prievoles šie asmenys atsako savarankiškai (patys). Pagal prievoles iš sandorių, sudarytų atstovų pagal įstatymą sutikimu arba pritarimu, atsako ir nepilnametis, ir atstovai pagal sutikimą kartu (subsidiariai). Asmenys, turintys santykinį civilinį veiksnumą, turi teisę įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas etc.

• dalinis civilinis veiksnumas.šį veiksnumą turi nepilnamečiai iki 14 metų amžiaus, šių asmenų vardu veikia jų atstovai pagal įstatymą. tai reiškia, kad nepilnametis iki 14 metų negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, prisiimti pareigų (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai).

• Apribotas civilinis veiksnumas.Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas tik teismine tvarka. Bendrasis veiksnumo apribojimo pagrindas – piktnaudžiavimas

148

alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Apribojus veiksnumą nustatoma rūpyba. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius. <...> Pilnametis ribotai veiksnus asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles.82 Apribojus civilinį veiksnumą ribojamos tik turtinės fizinio asmens teisės (neturtines teises toks asmuo gali įgyvendinti savarankiškai).

• Civilinio veiksnumo nebuvimas (civilinis neveiksnumas).Asmuo neveiksniu pripažįstamas teismo tvarka, remiantis dviem kriterijais: asmens psichine liga arba silpnaprotyste ir dėl to atsiradusiu asmens negebėjimu suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir negalėjimu tų veiksmų valdyti. Pripažinus neveiksniu steigiama globa. Neveiksnaus fizinio asmens teises įgyvendina globėjas. Civilinis veiksnumas išnyksta fiziniam asmeniui mirus (arba teisine tvarka fizinį asmenį paskelbiant mirusiu).

Sudarant autorinę sutartį būtina įvertinti, ar fizinis asmuo yra tinkama autorinės sutarties šalis, nes 82 lietuvos respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; 2004, Nr. 72-2495; 2004, Nr. 171-6319; 2006, Nr. 77-2974; 2006, Nr. 116-4403; 2008, Nr. 68-2568; 2008, Nr. 149-5997; 2009, Nr. 93-3965; 2009, Nr. 134-5832; 2009, Nr. 141-6205; 2009, Nr. 159-7202; 2010, Nr. 48-2297; 2010, Nr. 71-3554; 2010, Nr. 76-3873; 2010, Nr. 84-4402; 2010, Nr. 126-6456; 2011, Nr. 1-2; 2011, Nr. 49-2367; 2011, Nr. 74-3545; 2011, Nr. 74-3546.

149

neveiksnių asmenų sudaryti sandoriai yra negaliojantys (pvz., negalioja nepilnamečio iki keturiolikos metų sudaryti sandoriai, išskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai, o nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų be tėvų ar rūpintojų sutikimo sudaryti sandoriai, išskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis pagal įstatymus turi teisę sudaryti savarankiškai, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nepilnamečio tėvų ar rūpintojų ieškinį).

juridiniai asmenys, autorinės sutarties šalys, turi turėti ir civilinį teisnumą, ir civilinį veiksnumą. juridiniai asmenys – tai savo pavadinimą turinčios įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. juridiniais asmenimis yra valstybė ir savivaldybės, tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, įstatymų reikalavimus atitinkančios profesinės sąjungos. juridinių asmenų civilinis teisnumas suprantamas kaip galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.

juridinių asmenų civilinio teisnumo buvimas yra svarbi sąlyga viešajam juridiniam asmeniui dalyvauti sandoriuose dėl turtinių autorių teisių, nes viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams83. Viešieji

83 lietuvos respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; 2004, Nr. 72-2495; 2004, Nr. 171-6319; 2006, Nr. 77-2974; 2006, Nr. 116-4403; 2008, Nr. 68-2568; 2008, Nr. 149-5997; 2009, Nr. 93-3965; 2009, Nr. 134-5832; 2009, Nr. 141-6205; 2009, Nr. 159-7202; 2010, Nr. 48-2297; 2010, Nr. 71-3554; 2010, Nr. 76-3873; 2010, Nr. 84-4402; 2010, Nr. 126-6456; 2011, Nr. 1-2; 2011, Nr. 49-2367; 2011, Nr. 74-3545; 2011, Nr. 74-3546.

150

juridiniai asmenys, pagal lietuvos respublikos civilinį kodeksą, yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).84 Atkreipiamas dėmesys į tai, kad viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais85.

juridinių asmenų veiksnumas atsiranda kartu su jų teisnumu. juridiniai asmenys civiliniuose sandoriuose dalyvauja per savo organus, kurių sudarymą, veiklą ir kompetenciją reglamentuoja įstatymai arba juridinių asmenų steigimo dokumentai, per juridiniam asmeniui atstovaujančius fizinius asmenis. todėl, jei autorinės sutarties šalis yra juridinis asmuo, būtina išsiaiškinti jam atstovaujančio fizinio asmens įgaliojimus. Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino.86 jei autorinę sutartį sudarant buvo pažeista privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencija, apibrėžta privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose, tai tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik tuo atveju, jei kita autorinės sutarties šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad autorinės sutarties sudarymas prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, kad yra pažeidžiama privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencija, t. y. kad ši sutarties šalis veikė nesąžiningai.84 ten pat.85 ten pat.86 ten pat.

151

2.4.4.3.5 Autorinės sutarties turinys. Autorinės sutarties turinys yra šios sutarties sąlygų visuma, kuria sutarties šalys išreiškia ir suderina savo valią, siekdamos atitinkamų teisinių santykių. Sutarties sąlygos apibrėžia sutarties šalių elgesį. Sutarties sąlygos turi būti teisėtos.

Sutarties sąlygos pagal jų svarbą sutarčiai gali būti tokios:• Esminės (būtinosios) sutarties sąlygos.

tai sąlygos, kurios yra būtinos sutarčiai sudaryti. jos gali būti tiesiogiai nurodomos teisės aktuose kaip esminės, jos gali sutartyje atsirasti vienos iš sutarties šalių valia, jos gali būti esminės konkrečios rūšies sutartims. Susitarimas dėl esminių sutarties sąlygų yra svarbus sutarties sudarymo pripažinimui.

• įprastinės sutarties sąlygos.tai įstatymo nustatytos sąlygos, sutarties šalims tampančios privalomomis sudarius sutartį. dėl šių sąlygų sutarties šalims tartis nereikia, nuo šių sąlygų įtraukimo (nurodymo) sutarties tekste nepriklauso sutarties galiojimas. laikoma, kad šalims susitarus dėl esminių sąlygų yra susitariama ir dėl įprastinių sąlygų;

• Atsitiktinės sutarties sąlygos. tai šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kurių nebuvimas nelemia sutarties negaliojimo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktikoje dažnai yra taikomos standartinės autorinės sutartys – dažniausiai tai nevienkartiniam naudojimui vienos šalies, nederinant su kita šalimi sutarties sąlygų, parengtos autorinės sutartys. tokių sutarčių sąlygos dėl jų nesitarusiai šaliai yra privalomos tik tuomet, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su šiomis sąlygomis susipažinti. taip pat svarbu

152

žinoti ir tai, kad jei tokioje sutartyje yra nestandartinių sąlygų (šalių suderintų sąlygų), kurios prieštarauja standartinėms, pirmenybė teikiama šioms nestandartinėms sąlygoms.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nenurodomos autorinėms sutartims esminės sutarties sąlygos, įvardijamos tik tos sąlygos, kurios šios rūšies sutartyje turi būti:

1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų išduodamas licencijas;

2) kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui);

3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija);

4) teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį;

5) teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas;6) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir

terminai;7) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė;8) kitos sutarties sąlygos.Autorinis atlyginimas gali būti apskaičiuojamas

įvairiai: procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, konkrečia pinigų suma arba kitu nurodytu būdu. Autorinis atlyginimas ar jo dalis gali būti avansiniai. Būtina žinoti, kad jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas

153

autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį.87

Autorinę sutartį išskiriantys požymiai leidžia esminėmis autorinės sutarties sąlygomis laikyti:

• sąlygas, nurodančias, kokios autorių teisės perduodamos ar suteikiamos;

• kūrinį – autorių teisių objektą, į kurį suteikiamos autorių teisės, identifikuojančias sąlygas. tačiau lietuvos respublikos autorių teisių ir

gretutinių teisių įstatyme įtvirtintos su autorių teisių perdavimu susijusios teisinės prezumpcijos leidžia esminėmis laikyti tik kūrinį – autorių teisių objektą, į kurį perduodamos autorių teisės, aiškiai identifikuojančias sąlygas. šią išvadą patvirtina ir tai, kad įstatyme yra įtvirtintas draudimas (imperatyvioji teisės norma) perduoti autorių teises į aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintos šios su autorių teisių perdavimu ar suteikimu susijusios teisinės prezumpcijos:

• Pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti88;

• Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų89;

87 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.88 ten pat.89 ten pat.

154

• Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta90;

• Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą91;

• Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje92. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių

teisių įstatymas turtinių autorių teisių perdavimą imperatyviai riboja dviem su kūrinio naudojimo ateities perspektyvomis susijusiais aspektais:

• draudžiant perduoti autorių teises į visus būsimus autoriaus kūrinius;

• draudžiant perduoti neegzistuojančius ar nežinomus autoriui turtinių teisių perdavimo metu kūrinio naudojimo būdus.

Svarbu prisiminti ir tai, kad kai kurios autorių turtinės teisės yra neatšaukiamos, t. y. jos priklauso tik autoriams, o tai reiškia, kad šios teisės (audiovizualinio kūrinio autorių teisė gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą; kūrinio, įrašyto į fonogramą, autoriaus teisė į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą ir

90 ten pat.91 ten pat.92 ten pat.

155

autoriaus ar jo paveldėtojų teisė gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo viešą perpardavimą, t. y. perpardavimo teisė) negali būti perduodamos ar suteikiamos autorinėmis sutartimis.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme detalizuojamas leidybos sutarties turinys (sąlygos). leidybos sutarties turinys gali būti išskaidomas leidybos proceso (6 paveikslas) etapuose pagal šalių poreikius ir teisėtus interesus užtikrinančias sutarties sąlygas:

• sutarties sąlygos, užtikrinančios sklandų rankraščio ar kito kūrinio originalo pateikimo leidybai vyksmą;

• sutarties sąlygos, užtikrinančios sklandų kūrinio leidybinį parengimą spaudai ir kūrinio spaudą;

• sutarties sąlygos, užtikrinančios išspausdinto kūrinio (leidinio) platinimą.

6 paveikslas. kūrinio autorių teisių objekto leidybos proceso etapai

156

Pirmajame, rankraščio ar kito kūrinio originalo pateikimo leidybai, etape daugiausiai dėmesio skiriama kūrinio autoriaus (ar kito autorių teisių subjekto) pareigoms ir teisėms. leidybai pateikiamo kūrinio autorius (ar kitas autorių teisių subjektas) leidybos sutartimi turi būti įpareigojamas įteikti kūrinį leidėjui atgaminti tinkama forma sutartyje nustatytu laiku; pateikti savo sukurtą originalų sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį, kuris nepažeidžia kitų asmenų teisių; be leidėjo rašytinio leidimo neperduoti ar nesuteikti teisių į sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį tretiesiems asmenims, t. y. neleisti panaudoti jį tuo pačiu būdu per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, – trejus metus nuo kūrinio išleidimo datos93. įstatymas numato: Kūrinio rankraštis, jo kopija ar kita laikmena, iš kurių kūrinys atgaminamas, priklauso autoriui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip94, todėl leidėjas, pasibaigus kūrinio leidybos procesui, turi būti įpareigojamas grąžinti autoriui išleisto kūrinio originalą (rankraštį), jo kopiją ar kitą laikmeną, iš kurios kūrinys atgamintas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip95. leidybos sutartyje, be įprastų autorinės sutarties sąlygų, dar turi būti sąlyga dėl kūrinio pateikimo tvarkos ir (ar) būdo.

Antrajam leidybos etapui, t. y. sklandžiam kūrinio leidybiniam parengimui, svarbios yra sąlygos dėl autorių teisių ir pareigų atliekant kūrinio pakeitimą, redagavimą, korektūrą, kūrinio aprobavimo tvarkos ir terminų. leidėjas leidybos sutartimi gali būti įpareigojamas pateikti

93 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.94 ten pat.95 ten pat.

157

autoriui susipažinti parengtą išleisti kūrinį. Svarbios šiam leidybos etapui leidybos sutarties sąlygos yra tos, kuriose aptariamas didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius. jei kūrinys leidžiamas knyga, lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, be įprastų autorinei sutarčiai ir specifinių leidybos sutarčiai sąlygų, turi būti ir sąlygos, aptariančios tai, kokia kalba ar kalbomis kūrinys turi būti išleistas, bei leidinio apipavidalinimą (formatą, viršelį, iliustracijas etc.). jei kūrinio, leidžiamo knyga, kalba leidybos sutartyje neaptariama, leidėjas gali išleisti tokį kūrinį tik originalo kalba. įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad jei leidėjas kūrinio, leidžiamo knyga, per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo neišleido visomis tomis kalbomis, kurios nurodytos leidybos sutartyje, – autorius gali nutraukti sutartį dėl kūrinio išleidimo tomis kalbomis. ta pati taisyklė galioja ir užsienio autorių kūrinių vertimams į lietuvių bei kitas kalbas. šiame etape svarbi yra sąlyga, kuria leidėjas įpareigojamas išleisti kūrinį sutartu būdu ir forma per sutartyje nustatytą terminą be pakeitimų, kuriems autorius nepritarė, ir ant kiekvieno išleisto kūrinio egzemplioriaus nurodyti autoriaus vardą arba autoriaus nurodytą pseudonimą ar kitą autorių identifikuojančią informaciją.96 Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius gali nutraukti sutartį net ir tais atvejais, kai nėra leidėjo kaltės. Sumokėtas pagal sutartį autorinis atlyginimas tokiu atveju lieka autoriui. Autorius, patyręs nuostolių, kurių šis autorinis atlyginimas nepadengia, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius.97

96 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621. 97 ten pat.

158

Sklandžiam leidinio platinimui užtikrinti svarbios yra leidybos sutarties sąlygos dėl platinimo tvarkos ir sąlygos, įpareigojančios leidėją pradėti platinti išleistą kūrinį sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis <...>, užtikrinti, kad kūrinio komercinis platinimas atitiktų įprastą praktiką leidybos srityje98. leidybos sutartyje turi būti aptariamas autoriui tenkančių kūrinio egzempliorių skaičius ir kitos sąlygos. Pažymėtina, kad autoriniais egzemplioriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų99. kiti autoriui tenkantys išleisto kūrinio egzemplioriai turi kitą teisinį statusą – jie traktuojami kaip pajamos, gautos natūra (pajamos natūra yra apmokestinamos pajamų mokesčiu). leidinio platinimo etape itin svarbūs yra autorinio atlyginimo klausimai, jei autorinis atlyginimas autoriui (ar kitam autorių teisių subjektui) buvo susietas su platinant gautomis pajamomis ar pelnu, todėl lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinama leidėjo pareiga autoriaus prašymu suteikti jam reikalingą rašytinę informaciją kartu su reikiamais dokumentais, nurodančiais išleisto kūrinio egzempliorių skaičių, pajamas, gautas už realizuotus išleisto kūrinio egzempliorius, bei apskaičiuotą autorinį atlyginimą, arba su jų kopijomis.100

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatyme įtvirtinta nuostata, numatanti, kad kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Leidėjas privalo apie numatomą kūrinio 98 ten pat. 99 ten pat.100 ten pat.

159

naują leidimą ar papildomą tiražą iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidų.101

2.4.4.3.6 Autorinės sutarties forma. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta nuostata, kad autorinės sutartys turi būti sudaromos raštu, t. y. autorinė sutartis turi turėti rašytinę formą. rašytinė formos reikalavimas įtvirtinamas ir leidybos sutarčiai. rašytinės formos sutartis gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.102 licencinė sutartis gali turėti ir paketo licencijos formą (tokia licencijos forma galima licencinę sutartį pateikiant kompiuterių programos ar duomenų bazės, platinamos prekybos tinkluose, pakuotėje) arba elektroninę formą (kompiuterių programoms ar elektroninėms duomenų bazėms, pateikiamoms kompiuterių tinklais). Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių

101 ten pat.102 lietuvos respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; 2004, Nr. 72-2495; 2004, Nr. 171-6319; 2006, Nr. 77-2974; 2006, Nr. 116-4403; 2008, Nr. 68-2568; 2008, Nr. 149-5997; 2009, Nr. 93-3965; 2009, Nr. 134-5832; 2009, Nr. 141-6205; 2009, Nr. 159-7202; 2010, Nr. 48-2297; 2010, Nr. 71-3554; 2010, Nr. 76-3873; 2010, Nr. 84-4402; 2010, Nr. 126-6456; 2011, Nr. 1-2; 2011, Nr. 49-2367; 2011, Nr. 74-3545; 2011, Nr. 74-3546.

160

skelbimo periodiniuose leidiniuose.103 tačiau būtina pasakyti, kad lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nėra įsakmiai nurodoma, kad rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas daro autorinę sutartį (taip pat ir autorines licencines ir kūrinio užsakymo sutartis) negaliojančią. tai reiškia, kad teisinę galią turės ir žodžiu sudarytos autorinės sutartys, tačiau kilus ginčui dėl tokios sutarties sudarymo ar įvykdymo nebus galima remtis liudytojų parodymais šiems faktams įrodyti. Svarbu žinoti, kad jei autorinės sutarties šalys susitarė dėl rašytinės autorinės sutarties formos, tai, nors pagal lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą tokia forma ir nėra privaloma, sutartis bus laikoma sudaryta tik tuo atveju, jeigu ji bus sutartos formos.

2.4.4.4 Kolektyvinis autorių teisių administravimas

2.4.4.4.1 Bendrosios kolektyvinio autorių teisių administravimo nuostatos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad turtinės autorių teisės yra susijusios su įvairiais kūrinių – autorių teisių objektų naudojimo būdais. Autorių teisių objekto ypatumai, turtinių autorių teisių įvairovė lemia ribotas autoriaus ar autorių teisių subjekto galimybes valdyti, kontroliuoti visus kūrinių naudojimo būdus. kita vertus, nemažai verslo rūšių yra pagrįstos masiniu kūrinių – autorių teisių objektų naudojimu. todėl autorių teisių subjektai dalies teisių valdymą (administravimą) perduoda kitiems subjektams. tokie subjektai yra ir kolektyvinio administravimo asociacijos (autorių teisių

103 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

161

kolektyvinio administravimo asociacijos, autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos etc.).

kolektyviniam autorių teisių administravimui būdinga tai, kad šioje autorių teisių administravimo sistemoje dalyvauja autorių teisių subjektai, ši sistema skirta autorių teisių subjektų teisėms ir teisėtiems interesams ginti. kolektyvinės autorių teisių administravimo asociacijos dažniausiai administruoja tas turtines autorių teises, kurių individualus administravimas (valdymas, kontrolė etc.) yra sudėtingas, neefektyvus, imlus laiko sąnaudų, brangiai kainuojantis. Mokslo literatūroje nurodomi kolektyvinio autorių teisių administravimo nauda visiems santykiuose dėl kūrinių – autorių teisių objektų naudojimo dalyvaujantiems subjektams (autoriams ir kitiems autorių teisių subjektams užtikrinamas autorinis atlyginimas už naudojimąsi kūriniais, kūrinių naudotojams užtikrinamos aiškios, skaidrios kūrinių naudojimo galimybės – aiškios kūrinių naudojimo sąlygos, formalizuota leidimo naudotis kūrinių gavimo procedūra, aiškūs autorinio atlyginimo tarifai etc.104). tačiau būtina nurodyti ir tai, kad kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos yra juridiniai asmenys, išsilaikantys iš savo veiklos (todėl šioms asociacijoms svarbūs komerciniai veiklos aspektai, susiję su veiklos atlygintinumu), jos vertinamos kaip natūralios monopolijos (su monopolijoms būdingu neefektyvumu), atkreipiamas dėmesys į šioms asociacijoms būdingą vadybinių įgūdžių stoką, autorių

104 the collective management of rights in Europe: the Quest for Efficiency [interaktyvus], 2006 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/dv/study-collectivemanagement- rights-/study-collective-management-rights-en.pdf>.

162

teisių teritoriškumo nulemtą kolektyvinio administravimo asociacijų tarpusavio priklausomybę105.

kolektyvinis autorių teisių administravimas grindžiamas autorių teisių subjektų (o tam tikrais atvejais ir įstatymo) įgaliojimais administruoti komercinį autorių teisės saugomų kūrinių naudojimą, t. y. administruoti autorių teises. Pagal kolektyvinio autorių teisių administravimo šaltinį gali būti skiriamas:

• Privalomas kolektyvinis administravimas (angl. mandatory collective management arba compulsory collective management, arba non-voluntary collective management) – įstatymu nurodomas privalomas kolektyvinis administravimas, taip pat tai kolektyvinis administravimas, vykdomas vadinamųjų teisinių licencijų pagrindu. tai reiškia, kad šiuo atveju negalimas individualus į privalomo kolektyvinio administravimo sritį patenkančių autorių teisių administravimas;

• Savanoriškas kolektyvinis administravimas (angl. voluntary collective management) – autorių teisių subjektas pats pasirenka autorių teisių įgyvendinimą – ar individualų, ar kolektyvinį. Savanoriškame kolektyviniame administravime išskiriamas savanoriškas kolektyvinis licencijavimas, užtikrinamas teisine parama (angl. voluntary licensing with legislative support).

kolektyvinio autorių teisių administravimo šaltinis turi poveikį ir kolektyvinio administravimo subjekto atliekamoms funkcijoms (teisinių licencijų pagrindu vykdomas kolektyvinis autorių teisių administravimas

105 ten pat.

163

apsiriboja tik kompensacinio atlyginimo surinkimu ir paskirstymu autorių teisių subjektams). kai kurių valstybių įstatymuose specialiai aptariami kolektyvinio administravimo subjekto veiklos ypatumai: pavyzdžiui, numatant galimybes suteikti išplėstines kolektyvines licencijas (angl. extended collective licenses arba comprehensive licenses; pvz., švedijoje, Norvegijoje, danijoje, Suomijoje ir Islandijoje kolektyvinės licencijos teikiamos atitinkamam visų, ne tik kolektyvinio administravimo subjekto atstovaujamų, autorių, kūrinių naudojimui)106, numatant galimybes suteikti numanomas (angl. implied licenses; iš kolektyvinio administravimo subjekto gavus kūrinio naudojimo teises laikoma, kad naudotojas gali naudoti bet kurį kūrinį, netikrindamas, ar kūrinio autorių teisių subjektas yra atstovaujamas, ar kūrinys yra kolektyvinio administravimo subjekto repertuare) kolektyvines licencijas, etc. Pagrindinės kolektyvinio autorių teisių administravimo subjekto funkcijos paprastai yra: teisių naudoti kūrinį suteikimas (licencijos suteikimas), atlyginimo (arba kompensacijos) surinkimas ir paskirstymas, kūrinių naudotojų kontrolė, autorių teisių subjektų teisių gynimas ir pan. kolektyvinio autorių teisių administravimo subjekto veiklos ypatumas yra tas, kad kūrinių naudotojams suteikiamos neišimtinės kūrinių naudojimo teisės, kurios paprastai visiems tos pačios kategorijos kūrinių naudotojams suteikiamos tomis pačiomis sąlygomis.

106 SPurgEoN, Paul. license or limit? on-line educational uses: alternatives for preserving the exclusive rights of copyright owners. Copyright Bulletin [interaktyvus], 2003 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://portal.unesco.org/culture/en/files/11061/10675961831Spurgeon_E.pdf/Spurgeon%2BE.pdf>.

164

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei tarptautiniuose, nei europiniuose teisės aktuose neapibrėžiama kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijų (angl. collective management societies, collecting societies) samprata, veiklos pagrindai, jų funkcijos, nors tiek tarptautiniuose teisės aktuose (pvz., Berno konvencijoje), tiek europinėse direktyvose yra nuostatų dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo (pvz., Europos tarybos 1992 m. lapkričio 19 d. direktyvoje dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (92/100/EEB); 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvoje dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (2001/84/EB). Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus107 yra privalomas teisių į kabelinę retransliaciją kolektyvinis administravimas.

kolektyvinis autorių teisių administravimas valstybėse Europos Sąjungos narėse yra grindžiamas teritoriškumo principu (atskiros valstybės kolektyvinio autorių teisių administravimo subjektas turi teisę ir yra įsipareigojęs teikti licencijas tik tos valstybės teritorijoje), Europos Sąjungos lygiu kolektyvinis autorių teisių administravimas užtikrinamas kolektyvinio autorių teisių administravimo subjektų tarpusavio atstovavimo susitarimais.

107 Europos tarybos direktyva 93/83/EEB 1993 m. rugsėjo 27 d. dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo. oficialusis leidinys [interaktyvus], 1993, l 248 , p. 15–21 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://eurlex.europa.eu/lexuriServ /lexuriServ.do?uri=CElEX:31993l0083:lt:HtMl.>.

165

2.4.4.4.2 Kolektyvinis autorių teisių administravimas Lietuvoje. lietuvoje kolektyvinės autorių teisių administravimo asociacijos steigiamos savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacijos, jos yra ne pelno organizacijos (negali verstis komercine veikla). kolektyvinės autorių teisių administravimo asociacijos pagal su autorių teisių subjektais pasirašytas sutartis dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo gali taikyti kolektyvinį administravimą įvairiems kūrinių – autorių teisių objektų naudojimo būdams. tai reiškia, kad lietuvoje taikomas pasirenkamasis kolektyvinis autorių teisių administravimas. tačiau lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme yra apibrėžtos autorių teisės, kurios administruojamos tik kolektyvinio autorių teisių administravimo būdu: kūrinių kabeliniam retransliavimas (išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos), kūrinių atgaminimas reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje); knygų ir kitų leidinių panauda bibliotekose; audiovizualinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimas asmeniniais tikslais (žr. 2.4.4.3.4 poskyrį). tai reiškia, kad lietuvoje įtvirtintas ir privalomasis autorių teisių kolektyvinis administravimas.lietuvoje yra šios kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos:

• lAtgA-A (veikia nuo 1990 m., http://www. latga.lt/). ji kolektyviai administruoja šias turtines autorių teises: viešai skelbti, viešai atlikti, teikti nuomai muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto; atgaminti muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto

166

garso ar audiovizualinio įrašo forma; viešai atlikti (gyvas atlikimas) ir transliuoti literatūros kūrinius; atgaminti literatūros kūrinius garso ar audiovizualinio įrašo forma; viešai skelbti, viešai atlikti, teikti nuomai audiovizualinius kūrinius; viešai atlikti (gyvas atlikimas) ir viešai skelbti dramos ar muzikinius dramos kūrinius; atgaminti, viešai skelbti, viešai rodyti, teikti nuomai vizualinius kūrinius108. lAtgA-A taip pat administruoja autorių teisę gauti kompensaciją (atlyginimą) už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (paskirsto lėšas už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais), kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (paskirsto lėšas), reprografinį atgaminimą (surenka ir paskirsto lėšas), knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose (paskirsto valstybės biudžeto lėšas už panaudą bibliotekose)109. lAtgA-A suteikia naudotojams neišimtines licencijas naudoti autorių kūrinius, renka ir išieško autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą pagal neišimtines licencijas; paskirsto ir išmoka surinktą autorinį atlyginimą; be atskiro įgaliojimo gina jos atstovaujamų autorių subjektų teises teisme ir kitose institucijose, teikia konsultacijas;

• danijos asociacijos NCB filialas „NCB lietuva“ (veikia nuo 2006 m.; http://www.ncb.lt/) administruoja muzikos kūrinių autorių atgaminimo (garso įrašuose, audiovizualiniuose kūriniuose) ir viešo paskelbimo teises.

108 lAtgA-A veikla [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.latga.lt/apie/veikla>.109 ten pat.

167

• AVAkA (veikia nuo 2008 m., įsteigta prodiuserio rolando Skaisgirio iniciatyva) administruoja audiovizualinių kūrinių autorių teises.

• AgICoA Europe (Baltic) (veikia nuo 2011 m., AgICoA dukterinės kompanijos (plačiau žr. http://www.agicoa-europe.lu/) padalinys), administruojantis audiovizualinių kūrinių autorių teises.

lietuvoje kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijų veiklą prižiūri lietuvos respublikos kultūros ministerija.

2.5 Turtinių autorių teisių apribojimas

2.5.1 Bendrosios autoriaus teisių apribojimo nuostatos. Autorių teisių apribojimų (angl. limitations) ir išimčių (angl. exceptions) esmė – teisėtu kūrino autorių teisių objekto naudojimu laikomas neatlyginamas (arba atlyginamas kompensacijos principu) kūrinio naudojimas be autoriaus sutikimo. Autorių teisių apribojimai ir išimtys grindžiami autoriaus ir visuomenės interesų pusiausvyros siekiu – galimybėms naudoti kūrinius asmeniniais tikslais sudaryti, kitų asmenų saviraiškos laisvei, teisei į informaciją užtikrinti, autorių teisių subjektų monopolijos poveikiui sumažinti. Pierre Sirinelli atkreipia dėmesį į tai, kad turtinių teisių apribojimai ir išimtys gali būti nustatomi tiek praktiniais sumetimais, tiek siekiant socialinių tikslų110.

110 SIrINEllI, Pierre. Exceptions and limits to copyright and neighboring rights: Workshop on implementation issues of the WIPO Copyright treaty (WCT) and the WIPO Performances and phonograms treaty (WPPt) [interaktyvus], 1999 [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/edocs/mdocs/copyright/en/wct_wppt_imp/wct_wppt_imp_1.pdf>

168

Autorių teisių ribojimo apimtys leidžia išskirti kelis šių teisių ribojimo lygius:

• Autorių teisių apsaugos nesuteikimą atitinkamiems kūriniams.tai savitas, absoliutus autorių teisių ribojimo atvejis, kai valstybėje visuomenės interesų vardan nenumatoma atitinkamų kūrinių autorių teisių ar atitinkamų autorių teisių apsauga.

• Autorių teisių išimtis. Autorių teisių išimtimis laikomi tokie atvejai, ar situacijos kuriose nepaisoma autorių teisių (taip pat ir gretutinių teisių), t. y. galima naudoti kūrinį be autorių teisių (ar gretutinių teisių) subjekto sutikimo. Autorių teisių išimtys dar yra vadinamos neatlyginamu t autorių teisių apribojimu.

• Autorių teisių apribojimus.Autorių teisių apribojimais laikomi tokie atvejai, ar situacijos kuriose nepaisoma autorių teisių (taip pat ir gretutinių teisių), t. y. galima naudoti kūrinį be autorių teisių (ar gretutinių teisių) subjekto sutikimo, tačiau autorių teisių (ar gretutinių teisių) subjektui už tokį nesankcionuotą kūrinio naudojimą turi būti atlyginama. toks autorių teisių apribojimas dar yra vadinamas atlyginamu autorių teisių apribojimu. šie teisių apribojimai yra grindžiami privalomosiomis licencinėmis sutartimis (išduodamomis atitinkamų valstybės institucijų kūrinio naudotojo prašymu) arba įstatyme įtvirtintomis tokiomis kūrinio naudojimo galimybėmis.

169

Svarbus turtinių autorių teisių apribojimų ir išimčių ypatumas valstybėse, pripažįstančiose asmeninių neturtinių autorių teisių apsaugą yra tas, kad turtinių autorių teisių apribojimai ir išimtys yra nesiejami su asmeninių neturtinių autorių teisių ribojimu, t. y. apribojant turtines autorių teises įstatymuose įtvirtintos asmeninės neturtinės autorių teisės yra neribojamos.

turtinių autoriaus teisių apribojimai ir išimtys numatyti tiek tarptautinėse autorių teisių sutartyse, tiek Europiniuose teisės aktuose (čia itin svarbia yra Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2001 m. gegužės 22 d. dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB).

Berno konvencijoje nėra ją pasirašiusioms valstybėms privalomo turtinių autorių teisių apribojimų sąrašo; kaip būtinas turtinių autorių teisių apribojimo atvejis įtvirtinama tik kūrinio citavimo teisė, visi kiti turtinių autorių teisių apribojimo atvejai yra nurodomi kaip galimi. tai reiškia, kad turtinių autorių teisių apribojimo apimčių, sąlygų nustatymas yra kiekvienos valstybės, Berno konvencijos narės, dispozicija. tačiau, valstybių įstatymuose numatant turtinių autorių teisių ribojimo galimybes, turi būti paisoma Berno konvencijoje įtvirtinto su atgaminimo teise susieto turtinių autorių teisių ribojimo trijų pakopų testo, kuris Sutartimi dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (trIPS)111 išplėstas visų autorių išimtinių turtinių teisių ribojimui vertinti. trijų pakopų testas taikomas ir Europos Sąjungos teisėje (pvz., Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2001 m. gegužės

111 Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis. 1c prie das. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (trIPS). Valstybės žinios, 2001, Nr. 46-1620.

170

22 d.dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB) įtvirtinant nuostatą, kad direktyvoje numatytos išimtys ir apribojimai taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų112). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad trijų pakopų testo turinys yra veikiamas visuomenėje vykstančių pokyčių ir todėl siūloma jį vertinti ne tik kaip teisių turėtojų teisių ir interesų, bet ir kaip kūrinių – autorių teisių objektų naudotojų teisių ir interesų apsaugos priemonę: rekomenduojama trijų pakopų testą interpretuoti plečiamai, testą taikyti tiek pirminių, tiek išvestinių autorių teisių subjektų teisių ribojimui vertinti, testą interpretuoti pagarbos žmogaus teisėms dvasia, atsižvelgiant į konkurenciją (ypač antrinėse rinkose), visuomenės interesus mokslo, kultūros, socialinės raidos pažangai113.

Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2001 m. gegužės 22 d. dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB) yra pateikiamas išsamus baigtinis privalomų (atgaminimo teisės) ir rekomenduojamų turtinių autorių teisių apribojimų, kuriuos turi ir gali numatyti valstybės, Europos ekonominės bendrijos narės, sąrašas.

112 Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2001/29/EB 2001 m. gegužės 22 d. dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo. Specialusis Europos Sąjungos oficialaus leidinio leidimas, 2004, Nr. 1 , p. 230–239.113 declaration a balanced interpretation of the “three-step test” in copyright law [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ip.mpg.de/shared/data/pdf/declaration_three_steps.pdf>.

171

turtinių autorių teisių apribojimų apibrėžtis glaudžiai susijusi su valstybių įstatymuose įtvirtintais turtinių autorių teisių katalogais, valstybėse naudojama autorių teisių apsaugos sistema, teisės sistema. turtinių autorių teisių ribojimas yra neatsiejamas tiek copyright, tiek droit d’auteur autorių teisių sistemų elementas, nors realizuojamas skirtingai. Būtina pabrėžti, kad teisių ribojimams nurodyti valstybėse vartojami kiek skirtingi savo esme terminai – tiek copyright (pvz., angl. fair use jungtinėse Amerikos Valstijose ir fair dealing junginėje karalystėje), tiek droit d’auteur autorių teisių sistemose (angl. limitations Ispanijoje, švedijoje, graikijoje etc., restrictions šveicatijoje, free use Portugalijoje etc.). lietuvos teisėje vartojama tik turtinių autorių teisių apribojimo sąvoka (angl. limitations).

2.5.2 Autoriaus teisių ribojimas droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemoje. Trijų pakopų testas. kontinentinės teisės valstybėse (droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemoje) išsamų turtinių autorių teisių išvardijimą atitinka ne mažiau išsamus šių teisių apribojimų ir išimčių (toliau – ribojimų) išvardijimas. toks turtinių autorių teisių ribojimas vadinamas uždaru – visi turtinių autorių teisių apribojimai ir išimtys yra detaliai įstatymuose aprašyti. turtinių autorių teisių ribojimų sistemos uždarumą rodo tai, kad leidžiamas naudojimasis turtinėmis autorių teisėmis be autorių teisių subjekto sutikimo / leidimo tik įstatymo numatytais atvejais, tik esant įstatymo numatytoms sąlygoms, tik tenkinant įstatymo numatytus reikalavimus. turtinių autoriaus teisių ribojimas yra grindžiamas autoriaus teisių subjektui pripažįstamų teisių

172

ir teisėtų interesų prioritetu, t. y. net ir numatant apribojimus visuomenės naudai yra būtina paisyti autoriaus teisių subjekto interesų. Autoriaus teisių ir interesų apsaugai visuomenės interesų tenkinimo kontekste, apibrėžiant turtinių autorių teisių ribojimo galimybes įstatymuose, siekiama, kad būtų nepagrįstai nepažeidžiami autoriaus interesai ir kad nebūtų prieštaraujama įprastiniam kūrinio naudojimui, t. y. laikomasi Berno konvencijoje, trIPS ir kitose tarptautinėse sutartyse formuluojamo trijų pakopų testo (nors pastebima, kad ne visos valstybės trijų pakopų testo sąlygas įtraukė į nacionalinius įstatymus (pvz., trijų pakopų testo neįtraukė į savo įstatymus Vokietija, Belgija, olandija, didžioji Britanija114).

trijų pakopų testo esmė – trijų turtinių autorių teisių ribojimų aspektų įvertinimas. šie trys aspektai (pakopos) leidžia nustatyti, ar viešai paskelbto kūrinio turtinių autorių teisių ribojimas nedaro nepagrįstos, neadekvačios, neproporcingos žalos autoriaus teisių subjekto interesams. trijų pakopų testą sudaro trys sąlygos, kurias (visas) turi tenkinti bet kuris turtinių autoriaus teisių ribojimas:

• turtinių autorių teisių apribojimas turi būti įtvirtintas įstatymu.

ši sąlyga įtvirtina reikalavimą autorių teisių ribojimo atvejus įtvirtinti įstatymais, įstatyme aiškiai ir detaliai aptarti apribojimą. įstatyme įtvirtintas apribojimas turi būti išimtinis, t. y. siejamas su atskirais, ypatingais atvejais. tai reiškia, kad turtinių autorių teisių apribojimas turi

114 gEIgEr, Christophe. the role of the three-Step test in the Adaptation of Copyright law to the Information Society. e-Copyright Bulletin [interaktyvus], 2007, january–March [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://unesdoc.unesco.org/images/0015/001578/157848e.pdf>.

173

būti taikomas ribota apimtimi tiek visų turtinių teisių, tiek atskiros turtinės teisės kontekste. todėl įstatyme turi būti griežtai apibrėžta kiekvieno apribojimo taikymo apimtis, sąlygos, leidžiančios aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyti tokio apribojimo taikymo ribas. Apribojimas siejamas tik su atskirais kūrinio naudojimo veiksmais, kurie neturi sutapti su įprastais kūrinio naudojimo veiksmais, t. y. apribojimas turi apimti aiškiai atribojamus veiksmus su kūriniu, toks kūrinio naudojimas turi būti išimtinis, specialus atvejis. tokie turtinių autorių teisių apribojimo atvejai galimi ne kaip platus principas, o tik kaip griežta siaura išimtis.

• turtinių autorių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui.

įprastinis kūrinio naudojimas apima visus autorių teisių subjekto kontroliuojamus, valstybės įstatymų pripažįstamo kūrinio naudojimo veiksmus. reikalavimo neprieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui esmę atskleidžia tos turtinės autoriaus teisės, iš kurios yra daroma išimtis, pobūdis. ,Jei tam tikras kūrinio panaudojimo būdas yra įprastas autorių pajamų šaltinis, tai iš jų šis šaltinis neturi būti atimamas ribojant teises ar taikant išimtis.115 turtinių autorių teisių apribojimas turi būti vertinamas kiekvienos turtinės autorių teisės, susijusios su atskiru kūrinio naudojimo būdu, kontekste, t. y. turi būti

115 Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarčių komentarai. Vilnius, 2001, p. 25.

174

nustatomas ne tik įprastas konkretaus kūrinio naudojimas, bet ir atsižvelgiama į viešuosius, kitų asmenų interesus. reikalavimas neprieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui reiškia, kad turtinių autorių teisių apribojimas neturi ekonomiškai rungtyniauti ir trukdyti autorių teisių subjektui ar teisių turėtojui įprastai gauti naudą iš turtinės autorių teisės įgyvendinimo. Negalimas teisių apribojimo pateisinimas autorių teisių subjekto galimybėmis naudotis kitomis išimtinėmis turtinėmis autorių teisėmis – šiuo atveju negalioja argumentas, kad autoriai vis dar turi kitų teisių, iš kurių jie gali turėti naudos116. Prieštaraujantis įprastiniam kūrinio naudojimui kūrinio naudojimo ribojimo būdas yra draudžiamas.

• turtinių autorių teisių ribojimas neturi nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus ar kito autorių teisių subjekto interesų.

teisėti autoriaus interesai gali būti tiek neturtiniai (asmeniniai), tiek turtiniai, abiejų šių rūšių interesų turi būti paisoma įtvirtinant turtinių autorių teisių apribojimų ir išimčių galimybes. Nei ribojimo tikslas, nei ribojimo mastas neturi nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus interesų. teisėti turtiniai interesai gali būti apibūdinami kaip galimybė remiantis išimtine teise derėtis dėl atitinkamo atlyginimo dydžio už licenciją ir gauti teisingą, įstatymais pagrįstą atlyginimą

116 ten pat, p. 25.

175

už kūrinių naudojimą117. tačiau pripažįstama, kad turtinių autorių teisių apribojimai ir išimtys turi neigiamą poveikį turtiniams autorių interesams, t. y. jie tuos interesus pažeidžia, todėl yra numatomas reikalavimas, kad tie interesai nebūtų pažeidžiami nepagrįstai – neproporcingai, neadekvačiai nepablogintų teisėtų autorių interesų, t. y. pažeidimas neturi būti reikšmingas118. tai reiškia, kad turtinių autorių teisių ribojimo pagrįstumas yra susijęs su ribojimo tikslu, apimtimi. Atskirais atvejais, įvertinus autorių teisių subjekto teisėtų interesų pažeidimo apimtį, šis reikalavimas tenkinamas, jei už išimtinių turtinių autorių teisių apribojimus nustatoma autorių teisių subjekto patiriamos žalos kompensavimo sistema (tai būtina, jei dėl teisių apribojimo autorių teisių subjektas gali prarasti daug pajamų). Autorių teisių subjekto patiriamai žalai sumažinti taikoma licencijų pagal įstatymą (dar vadinamų privalomųjų licencijų) sistema.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad autorių teisių ribojimas yra saistomas teisingo atlyginimo reikalavimo, kurio esmė – deramai atlyginti autorių teisių subjektams už naudojimąsi kūriniais. Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendime byloje PADAWAN SL prieš Sociedad General de Autores y Editores (SGAE) nurodoma, kad sąvoka „teisingas atlyginimas“ turi būti suvokiama Europos Sąjungos teisės lygmeniu, t. y. šiuo atveju neturi būti nukreipiama į valstybės Europos ekonominės bendrijos

117 ten pat, p. 26.118 Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 60.

176

narės teisę, o tai reiškia, kad ši sąvoka turi būti vienodai ir autonomiškai aiškinama visoje Europos Sąjungoje; teismas taip pat pažymėjo, kad teisinga kompensacija skirta „deramai“ kompensuoti autoriams už naudojimąsi saugomais jų kūriniais be jų leidimo. Siekiant nustatyti šios kompensacijos dydį, kaip į „vertingą kriterijų“ reikia atsižvelgti į „galimą žalą“ autoriui dėl atitinkamo atgaminimo veiksmo, nors kai „žala <...> minimali“, mokėjimo pareiga gali neatsirasti.119

2.5.3 Autoriaus teisių ribojimas copyright autorių teisių apsaugos sistemoje. Sąžiningo naudojimo doktrina. Bendrosios teisės sistemos valstybėse (copyright autorių teisių apsaugos sistemoje) autorių teisių ribojimo sistema yra kita – koncentruotą ir lakonišką turtinių autorių teisių apibrėžimą atitinka ir gana lakoniškai apibrėžiama turtinių autorių teisių ribojimo sistema, kuri grindžiama sąžiningo naudojimo doktrina (angl. fair use jungtinių Amerikos Valstijų teisėje, fair dealing jungtinės karalystės, kanados teisėje). Copyright autorių teisių apsaugos sistemoje, grindžiamoje interesų pusiausvyros teorija, įtvirtinant turtinių autorių teisių ribojimą orientuojamasi ne į autoriaus, o į kūrinio naudotojo (visuomenės) interesus. šioje sistemoje turtinių teisių ribojimo pagrindas yra vadinamasis sąžiningas naudojimas, t. y. čia laikoma, kad sąžiningi naudotojo veiksmai yra galimi bet kurioje situacijoje, bet kuriomis aplinkybėmis – sąžiningas kūrinio naudojimas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. tokia

119 Byla C-467/08: 2010 m. spalio 21 d. teisingumo teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) PAdAWAN Sl prieš Sociedad general de Autores y Editores (SgAE). Oficialus leidinys, 2010, C 346, p. 5–6.

177

turtinių autorių teisių ribojimo sistema vadinama atvira. Būtina pastebėti ir tai, kad tarp jungtinėse Amerikos Valstijose taikomos sąžiningo naudojimo doktrina (angl. fair use) ir jungtinėje karalystėje, kanadoje taikomos sąžiningo naudojimo doktrina (angl. fair dealing) grindžiamų turtinių autorių teisių ribojimo sistemų yra tam tikri skirtumai.

jungtinėse Amerikos Valstijose sąžiningo naudojimo doktrina (angl. fair use) grindžiamas turtinių autorių teisių ribojimas reikalauja kūrinio naudotojo, o kilus ginčui – ir teismo įvertinti keturis bendruosius plačiai suformuluotus vertinamojo pobūdžio kriterijus, įtvirtintus jungtinių Amerikos valstijų autorių teisių akte (angl. Copyright Act), net jei kūrinys ir yra naudojamas šiame teisės akte minimais kritikos, komentarų, informavimo, mokymo etc. tikslais:

(1) naudojimo tikslą ir pobūdį, įskaitant tai, ar naudojimas yra komercinio pobūdžio, ar nekomercinės švietimo (mokymo) paskirties;

(2) autorių teise saugomo kūrinio pobūdį;(3) naudojamo kūrinio dalies santykį su visu kūriniu, šios dalies naudojimo svarbą kūriniui kaip visumai (4) naudojimo pasekmes potencialiai rinkai arba kūrinio, apsaugomo autorių teise, vertei.120

jungtinėje karalystėje sąžiningo naudojimo doktrina grindžiamas turtinių autorių teisių ribojimas, įtvirtintas Autorių teisių, dizaino ir patentų akte (angl. Copyright, Designs and Patents Act), numato tikslus, kurie pateisina autorių teisių ribojimą (tai tyrimai ir asmeninis mokymasis,

120 C i r c u l a r 9 2: Copyright law of the united States and related laws Contained in tıtle 17 of the united States Code [interaktyvus], 2009 [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.copyright.gov/title17/circ92.pdf>.

178

kritika, apžvalga ar informavimas) ir detalizuoja reikalavimus autorių teisių ribojimo atvejams121. tai reiškia, kad kūrinio naudotojas turi ne tik užtikrinti kūrinio naudojimą įstatyme nustatytais tikslais, ne tik tai, kad kūrinio naudojimas būtų sąžiningas, bet ir privalo paisyti įstatyme nustatytų kitų sąlygų ir reikalavimų, t. y. pasinaudoti tik įstatyme reglamentuotais teisių apribojimo atvejais.

2.5.4 Turtinių autorių teisių ribojimas Lietuvoje. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatomas baigtinis turtinių autoriaus teisių ribojimo atvejų, kuriuos lemia bendri trijų pakopų testą atitinkantys reikalavimai, sąrašas. tai reiškia, kad jokie kiti nei įstatyme numatyti turtinių autorių teisių apribojimai yra neteisėti.

įstatyme numatyti tiek atlyginamo, tiek neatlyginamo turtinių autorių teisių apribojimo atvejai. Atlyginamo turtinio autorių teisių ribojimo atvejai yra: kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais (audiovizualinio kūrinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais) ir kūrinio atgaminimas reprografijos būdu (straipsnio ar kito trumpo kūrinio, ar trumpos rašytinio kūrinio ištraukos su iliustracijomis ar be jų, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų). kiti lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinti turtinių autoriaus teisių ribojimo atvejai yra neatlyginami. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi apribojimai gali būti taikomi tik tiems kūriniams, kurie jau yra autorių ar kitų autorių teisių subjektų viešai paskelbti.121 Chapter III. Acts Permitted in relation to Copyright Works. Copyright, designs and Patents Act [interaktyvus], 1988 [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.legislation.gov.uk/ukpga/1988/48/part/I/chapter/III>.

179

2.5.4.1 Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas122. tai atgaminimo teisės apribojimas, kurį lemia tokie esminiai reikalavimai:

• kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais kaip autorių išimtinių turtinių teisių ribojimo atvejis siejamas tik su fiziniam asmeniui suteikiamomis kūrinio atgaminimo galimybėmis. todėl juridinis asmuo negali pasinaudoti šiuo turtinių autorių teisių apribojimu.

• Naudojantis šia išimtimi atgamintas kūrinys gali būti naudojamas tik asmeninais tikslais (pvz., kūrinį kopijuojant, verčiant, keičiant). Asmeninio tikslo samprata neapima pasinaudojant šiuo turtinių autorių teisių apribojimu padarytų kūrinio kopijų platinimo visuomenei, viešo kūrinio paskelbimo (apimančio ir kūrinio padarymą viešai prieinamo visuomenei internetu), t. y. atgaminta kūrinio kopija neturi būti naudojama kolektyviai. Asmeninio tikslo samprata susijusi su konkretaus fizinio asmens asmeniniais, šeimos, namų poreikiais (pvz., kūrinių atgaminimas savišvietai, asmens pomėgiams tenkinti etc.). Naudojimas asmeniniu

122 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

180

tikslu reiškia ne tik asmeninį naudojimą, bet ir galimybę atgamintą kūrinio kopiją naudoti artimais asmeniniais ryšiais susijusiems asmenims (pvz., šeimos nariams, artimiems draugams).

• reikalavimas atgamintą kūrinį naudoti tik asmeninais tikslais nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų reiškia, kad fizinis asmuo negali šiuo turtiniu autorių teisių apribojimu naudotis siekdamas patenkinti su profesine ar ūkine veikla susijusius poreikius, vykdydamas profesinę ar ūkinę veiklą, gauti pajamų iš tokio atgaminimo ar atgamintų kūrinio kopijų naudojimo.

• leidimas naudojantis šia išimtimi atgaminti tik viešai paskelbtą kūrinį reiškia, kad kūrinys turi būti apyvartoje ir tai, kad kūrinys apyvartoje turi būti teisėtai (nepaskelbtų kūrinių be autoriaus leidimo atgaminti negalima). tai gali būti tiek teisėtai išleistas, tiek kitu būdu teisėtai viešai paskelbtas kūrinys – todėl šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas tiek su tvarioje laikmenoje pateikiamų kūrinių, tiek neturinčių tokios formos (pvz., transliuojamų, padaromų viešai prieinamų internete etc.) kūrinių atgaminimu. šis reikalavimas susijęs su bendrąja kūrinio naudotojo rūpestingumo pareiga įvertinti kūrinio buvimo apyvartoje (viešo paskelbimo) teisėtumą.

• leidimas atgaminti ne daugiau kaip vieną kūrinio egzempliorių aiškiai nurodo leidžiamų atgaminti kūrinio kopijų skaičių. tai reiškia, kad kūrinys gali būti atgaminamas bet kurioje laikmenoje, bet kuriuo būdu, tačiau galima atgaminti tik vieną kūrinio

181

kopijos egzempliorių. Būtina pasakyti ir tai, kad atgaminimą gali atlikti tiek pats fizinis asmuo, tiek tam pasitelkti atgaminimo paslaugos teikėją. jei naudojamasi atgaminimo paslaugomis, šis teisių apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei atgaminimo paslaugų teikimas yra nekomercinis.

• reikalavimas, kad atgaminimas būtų vienkartinis veiksmas, reiškia, kad atgaminimas neturi būti reguliari veikla, jis turi būti vienkartinis.

kūrinio atgaminimo asmeniniais tikslais turtinių autorių teisių apribojimas nėra absoliutus. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinamos dvi šią išimtį apribojančios taisyklės:

• Atitinkamų kūrinių atgaminimas asmeniniais tikslais gali nepagrįstai pažeisti autorių teisių subjekto interesus, todėl įstatyme nurodomi kūriniai, kuriems šis teisių apribojimas netaikomas: draudžiama naudojantis šiuo apribojimu atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitokių statinių pavidalu, kompiuterių programas (išimtis yra kompiuterių programų adaptavimas ir dekompiliavimas įstatymo leidžiama apimtimi), elektronines duomenų bazes (išskyrus atgaminimo veiksmus, kurie reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo naudotis).

• kūrinių atgaminimo būdas taip pat gali lemti nepagrįstą autorių teisių subjekto interesų pažeidimą, todėl įstatyme nurodomi kūriniai, kurių atgaminimui taikant atitinkamą atgaminimo būdą šis teisių apribojimas netaikomas: draudžiama

182

reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje) atgaminti visą knygos tekstą ar didesnę jo dalį arba muzikos kūrinio natas. reprografiniu atgaminimu laikoma kūrinių atgaminimas popieriuje kuria nors kopijavimo ar informacinių technologijų įranga. ši nuostata nereiškia, kad reprografinis būdas yra negalimas kūrinius atgaminant asmeniniais tikslais. reprografijos, fotokopijavimo ar panašiu būdu draudžiamas tik nurodytų kūrinių atgaminimas naudojantis šia turtinių autorių teisių apribojimo išimtimi. Norėdamas šiuo būdu atgaminti visą knygos tekstą ar didesnę jo dalį arba muzikos kūrinio natas, kūrinio naudotojas turi gauti autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimą (licenciją) atgaminti kūrinį. kitus kūrinius (išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį, ar trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų) reprografijos būdu atgaminti galima, tačiau dėl to, kad tokie atgaminimo veiksmai gerokai mažina autorių teisių subjekto pajamas, toks už tokį atgaminimą reikia sumokėti atitinkamą kompensaciją autorių teisių subjektui – tai yra atlygintinas turtinių autorių teisių apribojimas. Atlygintinas turtinių teisių apribojimas yra ir audiovizualinio kūrinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais.

183

2.5.4.1.1 Atlygintinas kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais: reprografinis kūrinio atgaminimas asmeninais tikslais. kūrinio atgaminimo technologijų kaita, padariusi kopijavimą greitą ir paprastą, sudarė prielaidas ir galimybes pažeisti autorių teisių subjekto ar šių teisių turėtojo ekonominius interesus. todėl įvairios atgaminimo technikos naudojimas asmeniniais tikslais atgaminant kūrinius, galintis sumažinti autorių teisių subjekto ar šių teisių turėtojo pajamas, susijusias su kūrinio atgaminimo teise, yra saistomas pajamų praradimo kompensavimo. Reprografija neginčijamai prisideda prie žinių skleidimo visuomenėje, tačiau taip pat aišku, jog plačiai naudojant šį būdą gali būti pažeisti teisėti autorių interesai123, todėl suteikiant kūrinių naudotojams teisę asmeniniais tikslais reprografijos būdu atgaminti kūrinius (išskyrus įstatyme draudžiamas tokiu būdu atgaminti kūrinių rūšis, žr. 2.5.4 poskyrį) autorių teisių subjektui įtvirtinama teisė į atlyginimą (kompensaciją). Pabrėžiama, kad ši taisyklė taikoma tik kūrinių atgaminimui reprografijos (ar jam prilygintu, analogišku) būdu.

šį atlyginimą sumoka fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys mokamas (komercines) reprografinio atgaminimo paslaugas, vadovaudamiesi lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 181 patvirtinta „Autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarka“. Atlyginimą gali gauti autoriai ir leidėjai. šioje tvarkoje numatyta, kad:

123 Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 64.

184

• Autorinio atlyginimo suma nustatoma pagal tarifus (nuo 30 iki 400 litų) už kiekvieną reprografinio atgaminimo technikos vienetą, atsižvelgiant į: reprografinio atgaminimo įrangos galingumą (kopijų per minutę skaičių), reprografinių paslaugų teikimo vietą (ar paslaugos teikiamos bibliotekose, studijų ir mokslo įstaigose, ar jos teikiamos netoli nuo šių įstaigų, ar toli nuo šių įstaigų);

• šio atlyginimo surinkimą, išmokėjimą administruoja ir atlieka autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija;

• Surinktas atlyginimas paskirstomas autoriams ir leidėjams: 60 procentų – autoriams, 40 procentų – leidėjams. Autoriams tenkanti dalis paskirstoma taip: 20 procentų mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų dailės kūrinių autoriams, 10 procentų. žurnalistams (publicistikos kūrinių autoriams); leidėjams tenkanti dalis paskirstoma po lygiai pagal lr leidėjų asociacijos ir lietuvos periodinės spaudos asociacijos paraiškas. konkreti autoriui tenkanti pinigų suma apskaičiuojama pagal autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos atrankinių tyrimų rezultatus ir informaciją apie literatūros, meno ir mokslo kūrinius, esančius bibliotekose124.

124 lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 181 „dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2002, Nr. 15-574.

185

2.5.4.1.2 Atlygintinas kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais: audiovizualinio kūrinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimas asmeninais tikslais. tyrimais nustatyta, kad audiovizualinio kūrinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais (dar vadinamas namų įrašais, angl. home taping) neabejotinai daro didelę žalą teisėtiems autorių interesams125. todėl numatant šių kūrinių autorių turtinių teisių apribojimus turi būti numatytas ir atlyginimo (kompensacijos) autorių teisių subjektams mechanizmas.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinant atgaminimo teisės apribojimą kūrinį atgaminant asmeniniais tikslais, audiovizualinio kūrinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimas grindžiamas atlyginimo (kompensacijos) sistema: Atgaminant audiovizualinį kūrinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį, kūrinio autorius ar jo teisių perėmėjas kartu su atlikėjais ir audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą, kuris nustatomas procentais nuo asmeniniam atgaminimui skirtų tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų (išskyrus laikmenas, skirtas eksportui, profesionalioms reikmėms ir žmonių, turinčių klausos ar regos negalią, reikmėms) didmeninio pardavimo kainos.126

šį atlyginimą moka garso ir audiovizualinių laikmenų gamintojai ir importuotojai, išskyrus tuos atvejus, kai garso ir audiovizualinės laikmenos įvežamos išimtinai asmeniniam

125 WAtt, richard. An empirical analysis of the economics of copyright: how valid are the results of studies in developed countries for developing countries? [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/ipdevelopment/en/economics/pdf/wo_1012_e_ch_3.pdf>.126 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

186

naudojimui (keleivio bagaže), vadovaudamiesi 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1106 patvirtinta ir lietuvos respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 997 atnaujinta „Atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarka“. šie asmenys laikomi tinkamais atlyginimo mokėjimo subjektais, nes jie turi galimybę perkelti atlyginimo (kompensacijos) mokėjimo naštą besinaudojantiems turtinių autorių teisių apribojimu. Atlyginimą gali gauti autoriai atlikėjai, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojai (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas) už jų pagamintas fonogramas ir audiovizualinius kūrinius. šioje tvarkoje numatyta, kad:

• Autorinio atlyginimo suma apskaičiuojamas pagal tarifą, sudarantį 6 procentus garso ir audiovizualinių laikmenų didmeninės kainos. jei taikomos techninės apsaugos priemonės, ribojančios atgaminimą asmeniniais tikslais, atlyginimas mažinamas du kartus, jei šios priemonės padaro negalimą atgaminimą asmeniniais tikslais, atlyginimas nemokamas;

• Apmokestinimo objektas yra tuščia garso ir audiovizualinė laikmena, kuri suprantama kaip bet kuris materialus objektas, parastai naudojamas analoginiam ar skaitmeniniam garso / vaizdo įrašui padaryti su garsą / vaizdą įrašančia įranga (garso kasetės, vaizdo kasetės, mini diskai dVd, Cd diskai, Blue-ray diskai). Išimtis yra, t. y. neapmokestinamos, tuščios garso ir audiovizualinės laikmenos, skirtos eksportui (jos nebus naudojamos įrašams lietuvos teritorijoje), skirtos profesionaliam įrašymui (atitinkamų

187

subjektų, pvz., fonogramų gamintojų, tiražuotojų, įrašų ir videostudijų etc. profesionaliai veiklai), skirtos žmonių su klausos ar regos negalia reikmėms;

• Importuotojas privalo sumokėti atlyginimą į atsakingos asociacijos sąskaitą prekių muitinio įforminimo metu, iki prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, jeigu kitaip nenumatyta importuotojo ir atsakingos asociacijos sutartyje, gamintojas privalo sumokėti atlyginimą į atsakingos asociacijos sąskaitą, iki prekės išvežamos iš gamybinio pastato prieš pirmą jų pardavimą ar kitokį perleidimą kito asmens nuosavybėn;

• Atlyginimas, atskaičius atitinkamas sumas (administravimo mokesčius ir 25 procentų dydžio sumą Nacionalinio kino rėmimo programai), paskirstomas taip: 40 procentų – autoriams, 30 procentų – atlikėjams ir 30 procentų – fonogramų ar audiovizualinių įrašų gamintojams. Autorių ir gretutinių teisių subjektams sumokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal kolektyvinės autorių, gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos užsakymu atliktų rinkos tyrimų duomenis apie audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais mastą lietuvoje, atgaminimo būdus, atgaminamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų pobūdį ir jų kilmės šalį127.

127 lietuvos respublikos vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas nr. 1106 „dėl atlyginimo už audiovizualiniųkūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo. Valstybės žinios, 2003, Nr. 84-3847, 2007, Nr. 102-4156.

188

lietuvoje pasirinkta audiovizualinio kūrinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio atgaminimo asmeniniam naudojimui prezumpcija128, todėl atlyginimas (kompensacija) sumokama dar prieš atgaminant kūrinius ir jei laikmenos naudojamos kitam – sumokėta suma grąžinama, tokio grąžinimo turi prašyti eksportuotojai, asmenys, naudojantys kūrinių įrašymo laikmenas.

teisės ekspertai mokslininkai (M. kiškis, V. Mizaras) įžvelgia taisytinus šio turtinių teisių apribojimo aspektus, išlikusius ir po atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos atnaujinimo129, būtina atsižvelgti ir į Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendime byloje PADAWAN SL prieš Sociedad General de Autores y Editores (SGAE) išdėstytus argumentus siekiant užtikrinti „reikiamą pusiausvyrą“ tarp suinteresuotųjų asmenų (reikalaujama apskaičiuoti kompensaciją autorių ir gretutinių teisių subjektams remiantis saugomų kūrinių autoriams sukeltos žalos, įvedus kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį, įvertinimu; būtina įvertinti ryšį tarp laikmenų mokesčio bei preziumuojamo jų naudojimo kopijuoti asmeniniam naudojimui etc.).

2.5.4.2 Kūrinių atgaminimas reprografijos būdu. tai neatlygintinas atgaminimo teisės apribojimas siekiant socialinių tikslų (išsaugoti kultūros paveldą, kūrinius bei

128 lAt civilinė byla Nr. 3k-3-4/2008 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lat.lt/getdocument.aspx?id=97381b78-0a76-4226-a1c7-97989e1d585c>.129 Autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimo, susijusio su kūrinių atgaminimu asmeniniais tikslais, kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo pasekmių tyrimas [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.infobalt.lt/docs/20031124_AutorIu_tEISES__galutine_ataskaita_priedas.doc>.

189

užtikrinti teisės į informaciją realizavimą) visuomenės interesu. šis apribojimas įtvirtinamas lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme leidžiant reprografijos būdu atgaminti kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus kūrinį, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos, kai kūrinio kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamu naudoti šių įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti kitos panašios bibliotekos ar archyvo nuolatinės kolekcijos prarastą, sunaikintą arba tapusį netinkamu naudoti egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais130. šį atgaminimo teisės apribojimą lemia tokie esminiai reikalavimai:

• šia atgaminimo teisės išimtimi teisė atgaminti kūrinį reprografijos būdu suteikiama tik įstatyme nurodomiems subjektams: viešosioms bibliotekoms, mokymo įstaigoms, muziejams arba archyvams, t. y. savitiems informacines paslaugas, nesiekiant pelno, visuomenei teikiantiems subjektams;

• Atgaminti reprografijos būdu galima tik tokį kūrinį, kuris yra (buvo) viešosios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo fondų ar kolekcijų egzempliorius, t. y. toks kūrinys minėtoms įstaigoms priklauso / priklausė nuosavybės teise;

130 Autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimo, susijusio su kūrinių atgaminimu asmeniniais tikslais, kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo pasekmių tyrimas [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.infobalt.lt/docs/20031124_AutorIu_tEISES__galutine_ataskaita_priedas.doc>.

190

• Atgaminti reprografijos būdu galima tik:- jei tokio atgaminimo reikia kūriniui išsaugoti,

jei kūrinys buvo prarastas, sunaikintas ar tapo netinkamas naudoti;

- kūrinį, kurio reikia atkurti kitos viešosios bibliotekos arba archyvo fondų nuolatinės kolekcijos prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamu naudoti egzempliorių, jei tokio kūrinio neįmanoma gauti kitu būdu;

• tokiu kūrinio atgaminimu nesiekiama nei tiesioginės, nei netiesioginės naudos (toks atgaminimas negali turėti savarankiškos ekonominės vertės);

• gali būti atgaminta viena kūrinio kopija, atgaminimas neturi būti tęstinis (tai turi būti vienkartinis kūrinio atgaminimas, pakartotinis atgaminimas galimas tik tuo atveju, jeigu jis yra nesusijęs su ankstesniu atgaminimu).

šio atgaminimo teisės apribojimo išimtis – draudimas atgaminti kūrinius, paskelbtus kompiuterių tinklais (internete). Išimtis grindžiama tuo, kad visuomenės interesai (teisė į informaciją, kūrinio išsaugojimas) tenkinami ir nesant materialios kūrinio kopijos (todėl tokiu būdu visuomenei prieinamo kūrinio atgaminimas reprografijos būdu gali pažeisti autoriaus teisių subjekto teises ir interesus, yra neproporcingas).

2.5.4.3 Kūrinio naudojimas mokslinių tyrimų ir mokymo(si) tikslais. tai apribojimas, numatomas visuomenės interesais, siekiant užtikrinti teisę į informaciją, saviraiškos laisvę, paskatinti kūrybiškumą, idėjų įvairovę, mokslo žinių kūrimą ir sklaidą. lietuvoje šis turtinių teisių

191

apribojimas formuluojamas kaip neatlyginamas kūrinio atgaminimo ir platinimo teisės apribojimas (nors lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme šis apribojimas yra apibrėžiamas kaip atgaminimo teisės apribojimas). lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinami trys autorių turtinių teisių apribojimo atvejai, susiję su kūrinio panaudojimu mokslinių tyrimų ir mokymo, švietimo, savišvietos tikslais:

• nedidelių išleistų kūrinių ar trumpos išleisto kūrinio ištraukos kaip pavyzdžio atgaminimas nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;

• teisėtai išleistų kūrinių atgaminimas nekomerciniais švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią, skirtu būdu tokiu mastu, kiek pateisina ši negalia, išskyrus kūrinius, kurie specialiai buvo sukurti šiam tikslui;

• panaudojimas kūrinių, esančių viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos viešai paskelbiant ar padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių naudojimo.

192

2.5.4.3.1 Kūrinio naudojimas mokslinių tyrimų tikslais. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintiems kūrinio panaudojimo mokslinių tyrimų tikslu turtinių autorių teisių apribojimų atvejams bendra yra tai, kad jie visi taikytini tik nekomerciniais mokslinių tyrimų tikslais, t. y. šie apribojimai taikomi tik moksliniams tyrimams, vykdomiems nesiekiant pelno. tokiu turtinių autorių teisių apribojimu siekiama socialinių tikslų – mokslo ir technikos raidos, socialinės visuomenės pažangos etc.

Mokslinis tyrimas yra susijęs su pažinimu, vertinimu, analize, su įvairiais moksliniam tyrimui taikomais metodais (tiek teoriniais, tiek empiriniais), lemiančiais skirtingus kūrinių naudojimo moksliniam tyrimui poreikius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatyme įtvirtintais turtinių autorių teisių apribojimais asmenims (ar jų grupėms), atliekantiems mokslinius tyrimus, mokslinių tyrimų tikslais nesuteikiamos absoliučios kūrinių atgaminimo teisės – tai nėra leidimas visiems atgaminti bet kuriuos mokslinius kūrinius, bet kuria apimtimi mokslinių tyrimų labui. Visi asmenys, užsiimantys moksliniais tyrimais, mokslinių tyrimų tikslu gali atgaminti tik nedidelius išleistus kūrinius ar trumpas išleistų kūrinių ištraukas, panaudodami juos kaip pavyzdžius, t. y. turtinį autorių teisių apribojimą lemia tiek nedidelis atgaminimo mastas, tiek atgaminamo kūrinio forma (leidžiama atgaminti išleistus kūrinius), tiek atgaminimo tikslas (kaip pavyzdžius). Nedidelė atgaminimo kūrinio apimtis yra nustatoma vertinamaisiais kriterijais, atgaminamo kūrinio apimtis priklauso nuo mokslinio tyrimo masto (ji turi būti būtina, pakankama, neperteklinė). leidžiamas atgaminimo būdas yra neutralus (galimas atgaminimas tiek rašytiniu, garso ar vaizdo

193

pavidalu). Nedidelės atgaminimo apimties reikalavimo nėra specialiam subjektui – asmenims, turintiems klausos ar regos negalią, tačiau šis turtinių autorių teisių apribojimas yra priklausomas nuo atgaminimo būdo, kuris susiejamas su kūrinio pritaikymu tam tikrą negalią turintiems subjektams.

Visus šiuos kūrinio panaudojimo mokslinių tyrimų tikslu turtinių autorių teisių apribojimus lemia reikalavimas nurodyti atgaminamo kūrinio autorių (jeigu jis nurodomas kūrinyje) ir šaltinį (jeigu atgaminamos kūrinio ištraukos).

2.5.4.3.2 Kūrinio naudojimas švietimo, mokymo tikslais. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintiems kūrinio naudojimo švietimo, mokymo tikslu atvejams, apribojant turines autorių teises bendra yra tai, kad jie visi taikytini tik nekomerciniais (nesiekiant pelno) švietimo, mokymo tikslais. Nekomercinio tikslo pobūdžiui nustatyti yra nesvarbi švietimo ar mokymo įstaigos teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas, svarbi yra tik kūrinio panaudojimo paskirtis (ji turi būti nekomercinė). Mokymas turi būti suprantamas kaip visų lygių mokymas, t. y. švietimo ir kitose mokyklinėse bei universitetinėse įstaigose, viešosiose (municipalinėse ar valstybinėse) ir privačiose mokyklose.131 Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokymo procesas yra susijęs su apibrėžtu asmenų grupe, formalizuotomis procedūromis. Mokymas apima ir elektroninį mokymą (nuotolines studijas).

kitomis sąlygomis lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinti turtinių autorių teisių

131 Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 64.

194

apribojimai švietimo, mokymo tikslais skiriasi pagal subjektą, kuriam suteikiama teisė pasinaudoti įtvirtintu turtinių autorių teisių ribojimu: vienos sąlygos yra keliamos apribojimo naudotoju numatant asmenis, turinčius klausos ar regos negalią, kitos – tokias kūrinio naudojimo teises suteikiantiems kitiems asmenims:

• turtinių autorių teisių apribojimas švietimo, mokymo tikslais skirtas specialiam subjektui – asmenims, turintiems klausos ar regos negalią, įtvirtintas humanistiniais tikslais, tenkinant ne tik visuomenės interesus, bet ir specialiuosius šių asmenų poreikius.

šiam specialiam subjektui suteikiamos galimybės plačiau naudotis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu – kūriniai gali būti atgaminami ne tik mokymo, bet ir švietimo tikslu. tai reiškia, kad šiuo apribojimu gali pasinaudoti tiek asmenys, kurie užsiima nekomercine mokymo veikla ir ugdymu, švietimu (pvz., aklųjų bibliotekos), tiek klausos ar regos negalią turintys asmenys asmeniniais mokymosi (savišvietos, saviugdos) tikslais.

įstatymas leidžia atgaminti teisėtai išleistus kūrinius, t. y. tuos kūrinius, kurie turi tvarią laikmeną. Pabrėžtina, kad šis turtinių autorių teisių apribojimas neapima specialiai klausos ar regos negalią turintiems asmenims priimtinu naudoti būdu išleistų kūrinių atgaminimo (pvz., įgarsintų kūrinių, kūrinių Brailio raštu) leidimo, t. y. draudžiama naudotis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu kūriniams, kurie buvo specialiai sukurt i/ pritaikyti žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią, atgaminti.

195

įstatymas leidžia kūrinius atgaminti tokiu būdu ir tokiu mastu, kokį pateisina asmenų, kuriems naudotis skiriamas atgamintas kūrinys, negalia. tai reiškia, kad tiek kūrinio atgaminimo būdą, tiek atgaminimo mastą lemia asmenų, kuriems atgaminamas kūrinys, negalia (pvz., jei kūrinys atgaminamas regos negalią turintiems asmenims, tai kūrinio atgaminimo būdą lems objektyvi forma, daranti kūrinį prieinamą būtent šiems asmenims – kūrinio įgarsinimas ar kūrinio padarymas prieinamo lietimu (pvz., išleidimas Brailio raštu).

• įstatymas įtvirtina leidimą atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpas išleisto kūrinio ištraukas kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo tikslais rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui reikalingo masto, taip pat nurodo specialų subjektą – asmenis, užsiimančius nekomerciniu mokymu pagal mokymo programas. tai reiškia, kad šis turtinių autorių teisių apribojimas skirtas bet kokio tipo ar rūšies mokymo įstaigoje pagal įvairias mokymo programas (tiek išsilavinimo, tiek profesinio rengimo) nekomerciniais tikslais vykdomos mokymo veiklos poreikiams. tai turtinių teisių apribojimas visuomenės interesu.

įstatymas kaip vieną iš esminių tokio kūrinio atgaminimo sąlygų įtvirtina naudojamo kūrinio apimties reikalavimą – gali būti atgaminamos tik trumpos kūrinio ištraukos ar nedideli kūriniai. tai reiškia, kad gali būti atgaminama tik tokia kūrinio dalis, kuri viso kūrinio kontekste vertinama kaip ištrauka, arba tik toks kūrinys, kuris apibūdinamas

196

kaip trumpas – tokiam vertinimui ir apibūdinimui naudojami kriterijai, atgaminamo kūrinio apimtį susiejantys su atgaminimo tikslu – leidžiama atgaminti kūrinio apimtis tikslui pasiekti turi būti būtina ir pakankama, t. y. atgaminimo apimtis turi būti minimali. todėl tai, kokia kūrinio ištrauka laikytina trumpa, priklauso nuo konkrečios situacijos, konkretaus atgaminimo tikslo. lietuvoje netaikomas skaitinis (leidžiamas puslapių skaičius) ar proporcinis (leidžiama proporcinė apimtis) kūrinio ištraukos apibrėžimas. Nedideliais kūriniais paprastai laikomi savarankiški nedidelės apimties kūriniai (pvz., aforizmai, eilėraščiai, komentarai), šiems kūriniams gali būti priskiriami ir vaizduojamojo meno kūriniai (pvz., fotografijos, schemos). kūrinio prieskyrą nedideliam kūriniui taip pat lemia vertinamieji kriterijai, susiję su mokymo tikslu.

Pažymėtina, kad šis turtinių teisių atgaminimas siejamas ne su bet kokiu mokymo tikslu – įstatymas detalizuoja mokymo tikslą, reikalaudamas sąsajų su mokymo programa bei nurodydamas, kad kūrinio ištrauką ar trumpą kūrinį galima atgaminti tik kaip pavyzdį. tai reiškia, kad:

1. Atgaminamas nedidelis kūrinys ar kūrinio ištrauka turi turėti tiesioginį ryšį su mokymo programa. Mokymo programa apibūdina žinių ir ugdomų gebėjimų sritį, nurodo mokymo(si) tikslus, uždavinius (siekinius, rezultatus), turinį, priemones ir būdus. todėl šis reikalavimas reiškia, kad atgaminamas nedidelis kūrinys ar kūrinio ištrauka turi būti reikalinga tik mokymo

197

tikslams, uždaviniams (siekiniams, rezultatams) įgyvendinti. tai reiškia, kad šia išimtimi galima naudotis tiek rengiantis mokymo veiklai pagal mokymo programas, tiek vykdant tokią mokymo veiklą (pvz., rengiantis pamokoms, paskaitoms ar kitiems akademiniams užsiėmimams, jų metu, taip pat rengiant paskaitų ar užsiėmimų pagal mokymo programas medžiagą (pãateiktis, padalomąją medžiagą), mokomąsias priemones ar vadovėlius, kurie susiję su konkrečia mokymo programa ir bus naudojama vykdant mokymo programą).

2. Atgaminamas nedidelis kūrinys ar kūrinio ištrauka turi būti tik pavyzdžiu. šis įstatymo reikalavimas apibūdina tiek kūrinio panaudojimo tikslą, tiek mastą. Pavyzdys mokant atlieka iliustracinę funkciją. todėl šiuo turtinių autorių teisių apribojimu negali būti pateisinamas mokymui skirtų kūrinių ar kūrinių ištraukų atgaminimas mokymui skirtuose rinkiniuose (pvz., kompendiumuose, skaitiniuose etc.), jei kūriniai ar jų ištraukos nėra pavyzdžiai su mokymo programa susijusiame mokymo turinyje. todėl netoleruotinas antologijų, kūrinių rinkinių ar kitų panašių leidinių, skirtų ne mokymo tikslams, nesusiejant su mokymo programa, viršijant pavyzdžio tikslą, leidimas pasiteisinant šiuo autorių teisių apribojimu. taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo turtinių autorių teisių apribojimu nepateisinamas kūrinių atlikimas mokyklų rengiamuose viešuose koncertuose, kuriuose gali dalyvauti neapibrėžtas skaičius žmonių. kūrinių

198

atlikimo tokiuose koncertuose nepateisina ir tai, kad įėjimas į koncertus yra nemokamas (labdaros koncertui reikalingas autoriaus leidimas, nes labdara negalima autorių teisių ar gretutinių teisių subjekto sąskaita). Mokymo tikslais gali būti rengiami ne vieši koncertai, kuriuose gali dalyvauti su studijų procesu susiję asmenys (pvz., studentai, dėstytojai).

Atgaminimo tikslui įvertinti gali būti pasitelkiama „gerų papročių“ samprata (šis terminas įstatyme nevartojamas, tačiau tarptautinės teisės aktuose ir lietuvos teismų praktikoje jis pasitaiko). kūrinių atgaminimas paisant „gerų papročių“ reiškia, kad neturi būti piktnaudžiavimo, siekio pasipelnyti kitų asmenų sąskaita, jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Naudojantis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu gali būti atgaminami tik išleisti kūriniai, todėl kitu būdu padarytiems viešai prieinamiems kūriniams šis apribojimas netaikomas. tai reiškia, kad naudojantis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu gali būti atgaminami tik tvariose laikmenose esantys kūriniai, kūrinių ištraukos (pvz., kūriniai, išleisti knyga, kompaktine plokštele).

įstatymas reikalauja, kad tokiu būdu naudojant kūrinį ar kūrinio ištrauką būtų nurodomas autorius (jei jis yra nurodytas) ir šaltinis.

199

2.5.4.3.3 Kūrinių, esančių viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, naudojimas mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais. tai neatlygintinas kūrinio viešo paskelbimo teisės apribojimas, numatomas visuomenės interesais (teise į informacija). šiuo apribojimu gali pasinaudoti tik specialūs įstatyme nurodomi subjektai, kurių veikla yra susijusi su visuomenės aprūpinimu informacija, informacijos teikimu visuomenės nariams sudarant sąlygas tiek moksliniams tyrimams, tiek savišvietai, saviugdai, – tai yra viešosios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejai arba archyvai. šios įstaigos kaupia informacinius išteklius, kuriais gali naudotis visi visuomenės nariai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kintantys teisės į informaciją poreikiai bei plintančios informacinių ir komunikacinių technologijų teikiamos informacijos prieigos galimybės, formuojančios ir naujus visuomenės poreikius, skatina diskusijas dėl kūrinių padarymo viešai prieinamų skaitmeninėje erdvėje išplėtimo (pvz., siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų, mokslo ir švietimo informacijos, kūrinių sklaidą visuomenėje, persvarstomi su tuo susiję turtinių autorių teisių apribojimai ir išimtys, daug dėmesio skiriama informacines paslaugas teikiančių institucijų veiklai tenkinant visuomenės poreikius užtikrinti, praplečiant jų naudojamus turtinių autorių teisių apribojimus ir išimtis).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas įtvirtina tokias sąlygas, kurias turi tenkinti specialusis subjektas, norintis pasinaudoti šiuo apribojimu:

• įstatymo suteikiama viešo paskelbimo ir padarymo viešai prieinamo kompiuterių tinklais teisė apribojama techniniu aspektu – tiek viešas paskelbimas, tiek padarymas viešai prieinamo

200

(kaip atskiras viešo paskelbimo atvejis) gali būti realizuojami tik tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. tai reiškia, kad viešas paskelbimas yra galimas tik naudojant šių įstaigų patalpose esančias technines priemones (negalima viešai paskelbti išoriniais kompiuterių tinklais internetu). Būtina pažymėti ir tai, kad ši išimtis taikoma ir gretutinių teisių objektams (viešas paskelbimas tokiu atveju suprantamas kaip gretutinių teisių objekto padarymas viešai girdimo ir (ar) matomo visuomenės nariams, jo padarymas viešai matomo ar (ir) girdimo vietoje). Atsižvelgus į tai, kad viešas kūrinio paskelbimas – tai kūrinio paskelbimas visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, kurioje / iš kurios kūrinys skelbiamas, šis apribojimas nesuteikia įstatyme nurodomoms įstaigoms kūrinių transliavimo, retransliavimo teisės.

• Apribojimas taikomas tik tiems kūriniams, kurie yra viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose. šis reikalavimas reiškia, kad gali būti naudojamas tik turimas kūrinys (kūrinio kopija) ir tik ta forma, kuria jis yra turimas. kadangi įstatyme, įtvirtinant viešo paskelbimo teisės apribojimą, nenumatytas ir atgaminimo teisės apribojimas, viešosios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejai arba archyvai gali viešai paskelbti (taip pat padaryti viešai prieinamus kompiuterių tinklais) tik tuos turimus kūrinius, kurių forma tai leidžia padaryti (pvz., tik elektroninės formos kūriniai gali būti padaromi viešai prieinami kompiuterių tinklais),

201

nes šis apribojimas nereiškia leidimo skaitmeninti kūrinius ir juos pateikti šių įstaigų lankytojams. šis turtinių teisių apribojimas leidžia viešosioms bibliotekoms, mokymo įstaigoms, muziejams arba archyvams sudaryti technines galimybes savo lankytojams naudotis jų turimais kūriniais ta forma, kuria jie yra turimi (klausyti, žiūrėti etc.).

• dar vienas svarbus įstatymo keliamas reikalavimas kūriniui, kuris naudojantis šiuo turtinių teisių apribojimu gali būti viešai paskelbiamas, – tai sąlyga, kad nebūtų draudimo tokiam kūrinio naudojimui. tokį kūrinio naudojimą gali uždrausti autorius ar kitas autorių teisių subjektas. draudimas turi būti aiškiai išreikštas arba autorinėje sutartyje, arba nurodytas pačiame kūrinyje.

• šis turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas nekomercinių mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais, todėl viešųjų bibliotekų, mokymo įstaigų, muziejų ar archyvų lankytojai tokiu būdu viešai paskelbtais kūriniais gali naudotis tik šiais tikslais. ši sąlyga nustato siauresnes šiuo turtinių teisių apribojimu viešai paskelbtų kūrinių naudojimo ribas nei kitų minėtų įtaigų turimų kūrinių.

2.5.4.4 Kūrinio citavimas. šis turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas visuomenės interesų tikslais, siekiant skatinti kūrybiškumą, užtikrinti teisę į informaciją, saviraiškos laisvę, reikšmingas idėjų įvairovei, socialinei visuomenės pažangai. tai savo esme neatlyginamas kūrinio atgaminimo, vertimo, platinimo ar viešo paskelbimo teisės apribojimas (nors lietuvos respublikos autorių teisių ir

202

gretutinių teisių įstatyme šis apribojimas yra apibrėžiamas tik kaip atgaminimo teisės apribojimas). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kūrinio citavimo teisė gali apimti ir teisės perdirbti kūrinį apribojimą.

kūrinio citavimas – tai vieno kūrinio ar jo dalies atgaminimas kitame kūrinyje. toks kūrinys ar jo dalis gali būti atgaminamas tiek kūrinio originalo kalba, tiek kūrinį ar jo dalį atgaminančio asmens kalba, tai reiškia, kad atgaminamas kūrinys ar jo dalis gali būti išversta (todėl, jei valstybės įstatymas pripažįsta savarankišką kūrinio vertimo teisę, tai kūrinio citavimo teisė apima ir vertimo teisės apribojimą). Citavimo poreikis susijęs su idėjų vertinimo, kritikos, diskusijos argumentavimu, todėl citavimas labiausiai paplitęs tuose kūriniuose, kurių vertę lemia jų prasminis turinys (mokslo, visuomenės gyvenimo etc.). tai nurodo vieną esminę citavimo savybę – ne bet koks kūrinio atgaminimas kito asmens kūrinyje laikytinas citavimu. Citavimu laikytinas tik prasminiu aspektu susijusio kūrinio atgaminimas (kokie prasminiai aspektai pateisina atgaminimą, paprastai yra nurodoma apibūdinant šį turtinių autorių teisių ribojimą). Citavimo kaip kito kūrinio ar jo dalies atgaminimo samprata yra skirtinga atsižvelgiant į kūrinių, kuriuose cituojama, kūrimo, naudojimo praktiką. Citavimu gali būti laikomas tiek pažodinis, tiek perfrazuojamasis kito asmens kūrinio tekstu ar jo dalies atgaminimas kūrinyje. Mokslo komunikacijos kontekste dažnesnis pažodinis kūrinio ar jo dalies atgaminimas (nors tai nėra bendra taisykle, kai kuriuose moksluose paplitęs tiek pažodinis, tiek perfrazuojamasis kitų asmenų kūrinių naudojimas). Mokslo komunikacijoje aiškiai skiriama citata ir nuoroda:

203

• citata laikomas pažodinis, nepakeisto kito kūrinio ar jo dalies atgaminimas,

• nuoroda – kito asmens (kūrinyje) išreikštų idėjų, minčių atgaminimas.

kūriniuose, susijusiuose su kitais visuomeninio gyvenimo kontekstais, pažodinis citavimas nėra reikšminamas – kūrinio autorius gali pateikti kitą kūrinį ar jo dalį (cituojamą kūrinį) tiek pažodžiui, tiek perfrazuodamas pagal savo poreikį. tačiau perfrazavimo atveju yra aiškus kūrinio keitimas, nes kito autoriaus mintis naujame kūrinyje kaip kito autoriaus kūrinio dalis yra pateikiama ne ta išraiškos forma, kurią jai suteikė jos autorius. todėl, jei valstybėje citavimo praktika siejama tiek su pažodiniu, tiek su perfrazuojamuoju citavimu (lietuvoje pasirinktas šis būdas), kūrinio citavimo teisė turėtų apimti ir kūrinio keitimo teisės apribojimą. tai, kad kūrinys, kuriame cituojama, yra platinamas ar viešai paskelbiamas, reikalauja įtvirtinti ir atitinkamų platinimo, viešo paskelbimo teisių apribojimų. Pabrėžtina, kad savitas kūrinio panaudojimo citavimui atvejis yra to paties autoriaus kito kūrinio ar jo dalies panaudojimas (vadinamasis savęs citavimas).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybių įstatymuose gali būti nurodomos skirtingos kūrinių, kurių atgaminimas citavimui negalimas, rūšys, tipai (pvz., grožinės literatūros kūriniai, muzikos kūriniai), nurodomi tikslai, kurių siekiant kito asmens kūrinys gali būti atgaminamas (cituojamas). tai leidžia teigti, kad kitų kūrinių ar jų dalių naudojimas kuriant naujus kūrinius gali turėti tiek įvairius tikslus, tiek įvairias formas (pvz., Vokietijoje muzikos kūrinio dalį galima panaudoti kitame muzikos kūrinyje).

204

Savitas kūrinio kūrimo būdas – kito kūrinio ar jo dalies panaudojimas, reikalauja aiškiai atskirti skirtingų autorių intelektinės kūrybinės veiklos rezultatus – išskirti skirtingų autorių kūrinių dalis, nurodyti jų autorius (toks išskyrimas atliekamas pagal vyraujančią praktiką atitinkamais sutartiniais ženklais – kito kūrinio dalį išskiriant kabutėmis, skirtingu šriftu, skirtinga teksto atitrauka, garsiniu būdu etc.). Cituojant atgamintų kūrinių autoriai taip pat nurodomi pagal nusistovėjusią praktiką (pvz., išnašomis, nuorodomis ir atitinkamo stiliaus bibliografiniais kūrinių aprašais). jei atgaminamas kitas kūrinys ar jo dalis neišskiriami, nenurodomas atgaminamo kūrinio ar jo dalies autorius (jeigu jį nurodyti galima ar tai nėra visuotinai aiškiai žinomu dalykas), nelaikoma, kad naudojamasi turtinių autorių teisių apribojimu.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme citata apibrėžiama kaip palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale132, o kūrinio citavimas suprantamas kaip leidimas atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto133. šį turtinių autorių teisių apribojimą lemia tokie esminiai reikalavimai:

132 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.133 ten pat.

205

• gali būti atgaminami (cituojami) tik tie kūriniai, kurie yra teisėtai viešai prieinami visuomenei. tai reiškia, kad negali būti cituojamos rankraščių dalys ar visuomenei neprieinamų (pvz., ribotai naudojamų) kūrinių dalys. gali būti atgaminami bet kokiu būdu viešai paskelbti kūriniai (išleisti, padaryti viešai prieinamais internetu, ištransliuoti etc.). įstatymas nenurodo, kokie kūriniai (tipai, žanrai etc.) gali būti atgaminami (cituojami). Nors bet kokio viešo paskelbimo būdo nurodymas atgaminamiems kūriniams leidžia manyti, kad ribojimo šiuo aspektu nėra, tačiau lietuvos mokslininkų darbuose pateikiami argumentai nurodant, kad logiškai yra negalimas grožinės literatūros kūrinių citavimas kituose grožinės literatūros kūriniuose, negalima kaip citatą naudoti vaizduojamojo meno kūrinių (paveikslų, skulptūrų, fotografijų ar kt.) ar jų fragmentų134. Kiti mokslininkai, siūlydami vadovautis citavimo tikslo kriterijumi, pabrėžia, kad galima cituoti meno kūrinius, jei toks jų atgaminimas atitinka įprastus citavimo tikslus135;

• įstatymas leidžia cituojant kūrinį atgaminti tiek atgaminamo kūrinio kalba, tiek išversti į kitą kalbą;

• įstatymas reikalauja, kad cituojant būtų atgaminama palyginti nedidelė kūrinio dalis (kūrinio ištrauka). Nedidelės kūrinio dalies atgaminimą logiškai lemia citatos tikslas (paskirtis). tačiau būtina atsižvelgti į

134 VIlEItA, A. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras. Vilnius: lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.135 MIZArAS, V. Autorių teisė: monografija. t. 1. Vilnius: justitia, 2008, p. 597.

206

tai, kad, nors kaip citatą draudžiama atgaminti visą kūrinį, jei kūrinys yra nedidelis (pvz., aforizmai, miniatiūros), jis gali būti atgaminamas (cituojamas) visas. Citata atgaminamo kūrinio dalies apimtis nustatoma teksto, kuriame ji pateikiama, atžvilgiu: apimtis (didelė – nedidelė) vertinama taikant ne skaitinius, bet vertinamuosius kriterijus, t. y. vertinama, kiek kūrinio būtina atgaminti siekiant citatos tikslo, todėl tokios pačios apimties (pvz., simboliais, žodžiais) tokios pat apimties (pvz., simboliais, žodžiais) citata atgaminamo kūrinio apimtis gali būti įvertinama skirtingai – ir kaip nedidelė ir kaip didelė (perteklinė). ši atgaminamo kūrinio nedidelės apimties sąlyga yra logiškai susijusi su įstatymo reikalavimu, kad atgaminimo mastas neviršytų citavimo tikslui reikalingo masto. tai reiškia, kad citata atgaminamas kūrinys turi būti tik tokio masto (minimaliai būtino, pakankamo), kokio reikia konkrečiam citavimo tikslui.

• įstatymas kūrinio atgaminimui citata kelia sąžiningo atgaminimo reikalavimą. Atgaminimo sąžiningumas yra susijęs ir su atgaminimo mastu, ir logiškai – su citavimo tikslu. tiek nedidelės apimties kūrinio atgaminimas cituojant, tiek tokio atgaminimo masto, tiek sąžiningo atgaminimo reikalavimai reikšmina citatos tikslą. tai reiškia, kad ne bet koks, o tik tikslingas kūrinio ištraukos atgaminimas laikytinas citata. kito asmens kūrinio atgaminimo tikslingumą parodo loginės šio kūrinio ir kūrinio, kuriame citata atgaminama kito kūrinio ištrauka, sąsajos (mokslininkų dar vadinamos

207

vidaus ryšiu136). Naudojant citata atgaminamo kito asmens kūrinio dalis kūrinio „pagražinimui“, „papildymui“ nebus loginės sąsajos tarp citata atgaminamo kito asmens kūrinio ištraukos ir kūrinio (nebus ir citavimo tikslo), iš tokių citatomis atgaminamų kūrinių dalių sudėliojant kūrinį – taip pat nebus loginės sąsajos ir citavimo tikslo, nes šiuo atveju nebus kūrinio, kuriame citata atgaminamos kitų kūrinių ištraukos. įstatymas tinkamu citavimo tikslu laiko paties autoriaus teiginių įrodymą, autoriaus teiginių padarymą suprantamų, nuorodos teikimą į kito autoriaus požiūrį, nuorodos teikimą į kito autoriaus mintis. tai leidžia teigti, kad citavimas galimas apžvelgiant, pagrindžiant, vertinant, kritikuojant kitų autorių mintis, idėjas, esamus reiškinius, teorijas. Citavimo tikslus lemia mokslo, tyrimo, mokymo, informacijos pateikimo poreikiai.

Citavimas yra sąžiningas, kai yra neviršijamas citavimo tikslui būtinas mastas, kai cituojant išskiriamas cituojamas kūrinys, kai nurodomas cituojamos kūrinio ištraukos šaltinis ir autorius (jei jis yra nurodomas).

2.5.4.5 Kūrinio naudojimas karikatūrai, parodijai. šis turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas visuomenės interesų tikslais, siekiant skatinti kūrybiškumą, užtikrinti idėjų įvairovę, saviraiškos laisvę, socialinę visuomenės pažangą. tai savo esme neatlygintinas visų turtinių autorių teisių apribojimas (nors lietuvos respublikos autorių

136 ten pat, p. 594.

208

teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinant leidimą be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai ar parodijai137, šis apribojimas yra apibrėžiamas tik kaip atgaminimo teisės apribojimas).

Esminė apribojama turtinė autorių teisė yra kūrinio keitimo teisė, nes kūrinio naudojimas karikatūrai, parodijai (kai kuriose valstybėse dar numatoma ir pastišui) yra susijęs su savitu originalių kūrinių naudojimu išvestiniams originaliems kūriniams kurti – juos ironiškai, pajuokiamai mėgdžiojant, jais sekant sukuriamas naujas kūrinys, kuriam būdingas pramoginis (humoristinis, satyrinis, pašiepiamasis, kritikuojamasis etc.) pobūdis. šiame poskyryje aptariamos kūrinio naudojimo parodijai sąlygos taikytinos ir kūrinių naudojimui karikatūroms.

Parodija laikoma savita kūrybos forma, ji yra senas tradicijas turintis savitas kūrinio žanras. Parodijos socialinė vertė siejama ir su pramoginės formos užtikrinamu didesniu paveikumu, paskatinusiu parodijos naudojimą socialinei kritikai, visuomenės netoleruojamo elgesio, reiškinių pašiepimui. Pagal pobūdį skiriamos dviejų rūšių parodijos: jei parodijuojamas kūrinys per se, tokia parodija vadinama taikinio parodija (angl. target parodies), o jei parodija naudojama socialinei kritikai, pašiepimui, ji vadinama įrankio parodija (angl. weapon parodies)138. galima ir šių dviejų parodijų rūšių sampyna (pvz., animacinis serialas „Simpsonai“, kuriame refleksyvi parodija taikoma tiek kaip įrankis, tiek parodijuojant kitus

137 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.138 SPENCE, Michael. Intellectual Property and the Problem of Parody. law Quarterly review, 1998, vol. 114 (oct), p. 594.

209

kūrinius – serialus, siaubo filmus). Parodijos savitumas yra tas, kad tai yra kūrinys, kuriame kito kūrinio idėjos, jų išraiška (kalba, stilius, vaizdiniai etc.) panaudojami kritikai, pajuokimui, satyrai, juos komiškai imituojant, hiperbolizuojant, jais sekant etc. Parodija nėra originalaus kūrinio (ar jo dalies) kopija ar paprastas tokio kūrinio (ar jo dalies) pamėgdžiojimas, idėjos, stiliaus perėmimas. Parodijuojant originalus kūrinys yra savitai keičiamas – perdirbamas, panaudojamas naujam kūriniui – parodijai sukurti. Savitas perdirbimas, panaudojimas yra siejamas su intelektine kūrybine ironiška, satyrine, pajuokiamąja, komiškumą išryškinančia veikla. refleksinis šios veiklos pobūdis lemia galimą santykinai nedidelį kūrybinį indėlį (tai reiškia, kad parodijos gali turėti įvairių kūrinių tipų ir žanrų formą, joms būdingas savitas neaukštas originalumo reikalavimas). Parodijuojant naujas ir parodijai panaudojamas originalus kūrinys yra susiję – sukurtame kūrinyje turi būti įžvelgiamas, atpažįstamas parodijuojamas kūrinys. Parodijos esmė ir vertė – parodijuojamo kūrinio atpažįstamumas. todėl tarp kūrinių turi būti tam tikras bendrumas (kūrinio idėjos, stiliaus etc.). tačiau tuo pačiu metu tai turi būti du skirtingi savarankiški originalūs kūriniai (pvz., originalaus kūrinio idėjos pajuokiamai pateikiamos kitame kontekste, priešpriešinamos, pratęsiamos, ar kūrinio stilius panaudojamas kitoms idėjoms pateikti), kurie turėtų skirtis tiek, kad nebūtų painiojami. šie kūriniai neturi konkuruoti toje pačioje rinkoje (tarp kūrinių neturi būti ekonominės konkurencijos). Visuomenė parodiją turi atpažinti kaip savarankišką kūrinį. Vertinant, ar yra parodijos būdu sukurtas kūrinys, atsižvelgiama į tokius aspektus: ar gali

210

būti nustatytas, atpažįstamas parodijuojamas kūrinys, ar vienas iš dviejų kūrinių antrojo atžvilgiu yra parodija (ar yra sąsajų tarp kūrinių ir ar toms sąsajoms būdingas parodijos pobūdis).

Vertinant šį turtinių autorių teisių apribojimo atvejį reikia atsižvelgti į tai, kad šio turtinių autorių teisių apribojimo nelemia:

• parodijuojamo ar karikatūrai sukurti naudojamo kūrinio apimtis (gali būti naudojamas tiek visas kūrinys, tiek jo dalis – ištrauka);

• nekomerciniai tokiu būdu sukurto kūrinio (parodijos ar karikatūros) naudojimo tikslai. tačiau reikia įvertinti ir tai, kad lietuvoje taikomas trijų pakopų testas reikalauja, kad šis turtinių teisių apribojimas nebūtų naudojamas neproporcingai, pažeidžiant ekonominius autorių teisių subjektų interesus;

• naudotojo pareiga nurodyti naudojamą kūrinį ir jo autorių. toks reikalavimas prieštarautų šio turtinio teisių apribojimo savitumui – leidimui tam tikru būdu keičiant originalų kūrinį sukurti kitą kūrinį, kuriame būtų atpažįstamas panaudotasis kūrinys. tačiau tai nereiškia, kad gali būti nepaisoma kitų teisėtų parodijuojamo ar naudojamo karikatūrai sukurti kūrinio autoriaus teisėtų interesų: draudžiama parodija, žeminanti tokiu būdu naudojamo kūrinio autoriaus reputaciją, diskredituojanti panaudojamą kūrinį.

211

2.5.4.6 Kūrinio naudojimas religinių apeigų metu. šis neatlyginamas turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas visuomenės interesų tikslais, užtikrinant sąžinės, tikėjimo laisvę. juo apribojamos šios turtinės autorių teisės: teisė atgaminti ir teisė viešai paskelbti kūrinį (taip pat gali būti apribojama ir teisė viešai atlikti kūrinį).

religija, užtikrindama socialinę bendruomeninę sąveiką, formuodama sociokultūrinį tapatumą, yra glaudžiai susijusi gyvenimo kokybe (pilnatve), todėl religinės apeigos yra svarbi socialinio gyvenimo sritis, turinti tiek visuomeninę, tiek individualią reikšmę. religinės apeigos reikšmingos tikinčiųjų tarpusavio sąveikai, jos padeda įtvirtinti tam tikras elgesio taisykles, kurti tradicijas. religinės apeigos yra neatsiejama ne tik religinės praktikos, bet ir visuomenės socialinio gyvenimo, kultūros dalis, todėl daugelio valstybių įstatymuose yra įtvirtinamas šis turtinių autorių teisių ribojimas. kai kuriose valstybėse greta šio turtinio autorių teisių apribojimo siekiant tų pačių tikslų yra įtvirtinamas ir leidimas naudoti kūrinius valdžios institucijų organizuojamose oficialiose šventėse. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinamas siauresnės apimties turtinių autorių teisių apribojimas. lietuvoje leidžiama neatlygintinai be autorių teisių subjekto sutikimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu139.

religinių apeigų samprata priklauso nuo konkrečios religijos (mokymo, kanonų, statutų etc.). lietuvoje nėra valstybinės religijos, čia pripažįstamos tradicinės bažnyčios bei religinės organizacijos (lotynų apeigų

139 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

212

katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų), kitos bažnyčios ir religinės organizacijos yra pripažįstamos, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai140. religinės apeigos gali būti atliekamos įvairiose vietose – tiek kulto pastatuose, tiek aplink juos, tiek fizinių asmenų gyvenamose patalpose, kitose patalpose (pvz., šarvojimo patalpose, kapinėse, krematoriumuose, ligoninėse, laisvės atėmimo vietose) ir bet kuriose viešose vietose. šis turtinių autorių teisių apribojimas nesiejamas su religinių apeigų atlikimo vieta, laiku, religinėse apeigose dalyvaujančių asmenų skaičiumi. Esminė sąlyga šiam apribojimui – kūrinio panaudojimo kontekstas (tik religinės apeigos). tai reiškia, kad renginys, veiksmas turi turėti religinių apeigų statusą, todėl naudojantis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu negalima kūrinių naudoti kituose bažnyčios ar kitų religinių organizacijų renginiuose, veiksmuose (pvz., koncertuose, susitikimuose), ar renginiuose, vykstančiuose bažnyčios ar kitų religinių organizacijų patalpose. dar viena esminė sąlyga, susijusi su autorių teisių ir teisėtų interesų paisymu yra tokia: paisant asmeninių neturtinių autorių teisių reikalaujama autoriaus nuoroda (jei ji yra galima), kūrinio vientisumo paisymas, autoriaus nediskreditavimas etc.

2.5.4.7 Kūrinio naudojimas visuomenės saugumo tikslais. šis neatlyginamas turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas visuomenės interesų tikslais. juo 140 lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. Valstybės žinos, 1995, Nr. 89-1985; 1997, Nr.66-1618; 2000, Nr.40-1115; 2006, Nr. 144-5463; 2010, Nr. 1-12.

213

apribojamos šios turtinės autorių teisės: teisė atgaminti ir teisė viešai paskelbti kūrinį.

Visuomenės saugumas (angl. public safety; dar vadinamas ir viešuoju saugumu, nors tai nėra tapačios sąvokos) siejamas su gyvenimo kokybės užtikrinimu, su visuomenės, jos narių sveikatos, gyvybės, gyvenamosios aplinkos, gerovės apsauga. Visuomenės saugumas susijęs ir su viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, ekstremalių situacijų (susijusių tiek su gamtos reiškinių, tiek su asmenų veikla (pvz., sveikatai žalingų vartojimo prekių platinimo, naudojimo ar užkrečiamų ligų platinimo) keliamų grėsmių prevencija, valdymu, kontrole, likvidavimu etc. Visuomenės saugumo valdymas turi būti užtikrinamas laiku pateikiama, patikrinama, patikima informacija, todėl šiuo turtinių autorių teisių apribojimu yra sudaromos galimybės visuomenės saugumo poreikiu be autorių teisių subjektų sutikimo panaudoti kūrinius – autorių teisių objektus. šis turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas ir siekiant užtikrinti valstybės institucijų vykdomas viešojo administravimo (valstybės administravimo arba siauriau – valstybinio valdymo) funkcijas.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos141. šiuo neatlyginamu turtinių teisių apribojimu įstatyme

141 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

214

nustatytomis sąlygomis yra galimas naudojimasis atgaminimo ir viešo paskelbimo (transliavimo, retransliavimo, padarymo viešai prieinamo) teisėmis į bet kuriuos kūrinius, bet kurioje laikmenoje.

šį turtinių autorių teisių apribojimo atvejį pirmiausia išskiria kūrinio naudojimo tikslas – kūrinys turi būti naudojamas tik visuomenės saugumo tikslu arba užtikrinant valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos, jokios kitos sąlygos ir reikalavimai įstatyme nekeliami (tai gali būti tiek daugkartinis naudojimas, tiek pakartotinis naudojimas etc.). Svarbu ir tai, kad toks kūrinio naudojimas turi derėti su trijų pakopų testo reikalavimais. todėl šiuo tikslu naudojant kūrinį ne tik būtina paisyti asmeninių neturtinių autorių teisių, bet ir užtikrinti, kad nebus ir neadekvataus turtinių autorių teisių bei autorių teisių subjektų teisėtų interesų pažeidimo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo turtinių teisių apribojimu gali naudotis skirtingi subjektai: visuomenės saugumo tikslu kūriniais kaip autorių teisių objektais įstatyme nustatytu būdu gali pasinaudoti visi subjektai, siekiantys užtikrinti visuomenės saugumą – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tiek valstybės institucijos ir organizacijos, tiek privačios įmonės. kita šio turtinių autorių teisių apribojimo naudotojų grupė yra griežtai apibrėžiama – tai subjektai, dalyvaujantys valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmuose, informuojantys (pranešantys) apie tokius veiksmus. šiuo atveju svarbu tai, kad naudotojų grupė yra apibrėžiama valstybės įgaliojimais, suteiktais atitinkamiems subjektams. šie įgaliojimai lemia ir turtinių autorių teisių

215

apribojimo naudojimo apimtį – naudojimąsi apribojimu lemia šių valstybės įgaliotų subjektų jiems perduotų funkcijų vykdymas, t. y. šių subjektų veikimas pagal nustatytas kompetencijas ir įgaliojimus. o tai reiškia, kad šiuo turtinių autorių teisių apribojimu šie subjektai gali naudotis tik įstatymų jiems priskirtoms funkcijoms vykdyti.

šiuo įstatyminiu leidimu dažniausiai naudojasi teisėsaugos institucijos, teismai, vykdydami ikiteisminį tyrimą, operatyviąją veiklą, teismo proceso veiklas etc.

2.5.4.8 Kūrinio naudojimas informacijos tikslais. šis turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas visuomenės interesų tikslais, siekiant užtikrinti teisę į informaciją, visuomenės, jos narių informacijos poreikių tenkinimą, taip pat informacijos laisvę. tai savo esme neatlyginamas turtinių autorių teisių apribojimas, nors Berno konvencijoje numatytos galimybės nustatyti kitokias kūrinių autorių teisių objektų naudojimo šiuo tikslu sąlygas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis turtinių autorių teisių apribojimas gali būti taikomas įvairiems kūriniams (pvz., fotografijoms, kinematografijos kūriniams, transliacijos priemonėmis perduodamiems kūriniams).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinamos kelios skirtingos turtinių autorių teisių atgaminti ir viešai skelbti kūrinį apribojimo galimybės, leidžiant kūrinį naudoti bendraisiais visuomenės informavimo tikslais:

1. įstatymas leidžia atgaminti spaudoje, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus išleistus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar

216

religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą.142 šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas su visuomenės narių teise žinoti visuomeninio gyvenimo aktualijas, su prielaidų asmenims dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir priimti sprendimus, turinčius poveikį visuomenės reikalams, sudarymu. juo apribojamos šios turtinės autorių teisės: teisė atgaminti, teisė platinti ir teisė viešai paskelbti kūrinį. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatymu keliamos tokios sąlygos:

• Vienas iš esminių reikalavimų – atgaminamų, viešai skelbiamų ar padaromų viešai prieinamų kūrinių aktualumas (jų turinio arba informacijos aktualumas). šis reikalavimas savitai apibrėžia naudojimosi išimtimi laikotarpį, nes yra leidžiama atgaminti, viešai paskelbti ar padaryti viešai prieinamus kūrinius, kurie yra aktualūs visuomenei konkrečiu – dabartiniu laikotarpiu (visuomenei šiuo metu yra svarbi informacija, esanti kūrinyje, tai vadinama einamoji informacija). Mokslininkai teigia, kad ši informacija turi būti aktuali tiek jos pirmojo paskelbimo, tiek jos atgaminimo, viešo paskelbimo ar padarymo viešai prieinamos momentu143.

142 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.143 VIlEItA, A. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras. Vilnius: lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000, p. 85.

217

• Atgaminamų, viešai skelbiamų ar padaromų viešai prieinamų kūrinių aktualumo reikalavimas konkretinamas tiek kūrinių žanru, tiek jų tematika. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis apribojimas taikomas tik su aktualiai informacijai pateikti skiriamais kūrinių žanrais, t. y. šiuo apribojimu leidžiama naudoti tik straipsnius ir analogiško pobūdžio transliuojamuosius kūrinius (kūrinius, pasižyminčius santykinai nedidele apimtimi, operatyviu informacijos pateikimu). Apribojimas taikomas tik tiems šių žanrų kūriniams, kuriuose yra pateikiama informacija aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis. Ekonomikos, politikos ar religijos temos aktualumas lemia apribojimo taikymo galimybes, net jei straipsnyje ar analogiško pobūdžio transliuojamajame kūrinyje pateikiama informacija keliomis susijusiomis temomis (pvz., mokslo ir politikos, kultūros ir religijos etc.);

• Atgaminamų, viešai skelbiamų ar padaromų viešai prieinamais kūrinių aktualumo reikalavimas konkretinamas ir ribojant atgaminamų, viešai skelbiamų ar padaromų viešai prieinamų kūrinių žanrus, t. y. šis turtinių teisių apribojimas taikytinas tik kūrinių atgaminimui spaudoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad spaudos samprata apima tiek tradicinę spaudą (poligrafiniu būdu išspausdintus laikraščius, žurnalus, transliavimą etc.), tiek naująją spaudą (elektroninius laikraščius, žurnalus etc.);

218

• šio turtinių teisių apribojimo pagrindu gali būti atgaminami, viešai paskelbiami arba padaromi viešai prieinamais įstatyme nurodomos rūšies ir temos kūriniai visa apimtimi, t. y. leidžiama atgaminti ar viešai paskelbti visą straipsnį ar analogiško pobūdžio transliuojamąjį kūrinį. šis leidimas nereiškia, kad gali būti atgaminta visa visuomenės informavimo (žiniasklaidos, medijų) priemonė ar jos dalis – leidimas susijęs tik su pavieniais visuomenės informavimo (žiniasklaidos, medijų) pranešimais (straipsniais ar analogiško pobūdžio transliuojamaisiais kūriniais). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis turtinių autorių teisių apribojimas taikomas jau išleistiems ar viešai paskelbtiems kūriniams (leidimas atgaminti ar viešai paskelbti, ar padaryti viešai prieinamus netaikomas dar viešai nepaskelbtiems visuomenei kūriniams);

• šis turtinių teisių apribojimas gali būti taikomas jei atgaminamo, viešai paskelbiamo arba padaromo viešai prieinamo kūrinio autorius ar kitas autorių teisių subjektas nėra uždraudęs naudoti tokį kūrinį. draudimas turi būti aiškiai išreikštas, jis turi būti pateikiamas kartu su straipsniu ar transliuojamuoju kūriniu, t. y. galimi kūrinio naudotojai turi būti iš anksto informuojami apie draudimą pasinaudoti turtinių autorių teisių apribojimu visuomenės informavimo tikslais. toks draudimas gali būti nurodomas prie atskiro straipsnio ar transliuojamojo kūrinio (pvz., laidos, reportažo etc.), taip pat gali būti nurodomas ir draudimas visiems tos visuomenės informavimo

219

(žiniasklaidos, medijų) priemonės straipsniams ar transliuojamiesiems kūriniams (7 paveiksle pateikiamas galimas tokio draudimo pavyzdys).

7 paveikslas. draudimo panaudoti kūrinį informacijos tikslais spaudoje pavyzdys

• šį turtinių autorių teisių apribojimą lemia reikalavimas paisyti asmeninių neturtinių autorių teisių, todėl turi būti nurodomas atgaminamo, viešai paskelbiamo arba padaromo viešai prieinamo kūrinio autorius (jei jis nurodomas kūrinyje). Iš to, kad šis turtinių autorių teisių apribojimas gali būti susijęs ir su kolektyvinio kūrinio autorių teisių subjektų teisėmis, gali kilti ir reikalavimas papildomai nurodyti ir atgaminamo, viešai paskelbiamo arba padaromo viešai prieinamo kūrinio šaltinį.

2. įstatymas leidžia atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga, ir nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai

220

to padaryti neįmanoma.144 šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas su visuomenės narių teise žinoti visuomeninio gyvenimo aktualijas, susijusias su kultūros sritimi, kultūros įvykiais. juo apribojamos šios turtinės autorių teisės: teisė atgaminti, teisė platinti ir teisė viešai paskelbti kūrinį. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatymu keliamos tokios sąlygos:

• šio turtinio autorių teisių apribojimo tikslas yra visuomenės informavimas apie įvykius – visuomenės gyvenimo įvykius (buvusius, esamus, būsimus) ar dienos įvykius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šių įvykių aktualumas nėra išskirtinis, tačiau šie įvykiai reikšmingi ir aktualūs tiek, kiek jie yra visuomeninio gyvenimo įvykiai ar dienos įvykiai. tai reiškia, kad tokie įvykiai dėl savo reikšmingumo, aktualumo visuomenės gyvenimui yra informacinių pranešimų visuomenei dalykas. šie įvykiai turi būti susiję su kūrinių (literatūros ar meno kūrinių) atlikimu ar vieša paroda.

• šio turtinio autorių teisių apribojimo tikslą išskiria tai, kad apribojimu numatomas labai savitas siauras kūrinių kaip autorių teisių objektų naudojimas. kūriniai naudojami tik vaizdžiam, informatyviam, paveikiam informacijos pateikimui, t. y. kūrinių naudojimas yra laikytinas pagalbiniu, arba kontekstiniu, iliustraciniu. kūriniai – autorių teisių objektai panaudojami tik informuojant apie su jais susijusius įvykius (renginius) – informuojama

144 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

221

apie įvykius, o ne apie kūrinius. todėl gali būti naudojami tik tie kūriniai, kurie yra susiję su įvykiu (pvz., informuojant apie įvykusią parodą negalima šio turtinių autorių teisių apribojimu pateisinti turimo kito tos parodos autoriaus kūrinio panaudojimo);

• Siaurą kūrinių naudojimo apimtį pabrėžia ir įstatymo reikalavimas atgaminti ar viešai skelbti kūrinį tik tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslas, taip pat ir pagalbinės informacijos vaidmens suteikimas atgaminamam ar viešai skelbiamam kūriniui. tai reiškia, kad kūrinių atgaminimo ar viešo skelbimo mastą (apimtį) lemia informacijos pateikimo tikslas.

• šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas su visuomenės informavimu, t. y. informacija turi būti skiriama visuomenei (neapibrėžtai, o ne siaurai konkrečių asmenų grupei).

• toks kūrinių naudojimas galimas tik pateikiant informaciją spaudoje, per radiją ar televiziją. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad spauda yra suprantama tik kaip operatyviam visuomenės informavimui skirtos tiek tradicinės, tiek elektroninės spaudos priemonės (šiuo turtinių autorių teisių apribojimu nepateisinamas kūrinių naudojimas knygose: rinkiniuose, enciklopedijose etc.).

• šį turtinių autorių teisių apribojimą lemia reikalavimas paisyti asmeninių neturtinių autorių teisių, todėl turi būti nurodomas atgaminamo, viešai skelbiamo kūrinio šaltinis, autorius (išskyrus

222

atvejus, kai to padaryti neįmanoma). Būtina pabrėžti, kad galimybė nenurodyti autoriaus, šaltinio nesiejama su ribotu laiku informacijai pateikti ar ribota vieta spaudos priemonėje (pvz., autorius gali būti nenurodomas, kai kūrinys skelbiamas anonimiškai, kai autorius įprastu būdu nenurodomas kūrinyje etc.).

3. įstatymas leidžia atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma145. šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas su visuomenės narių teise žinoti visuomeninio gyvenimo aktualijas, su galimybių sudarymu visuomenei, jos nariams dalyvauti politiniuose debatuose, politiniame, visuomeniniame, kultūriniame, ekonominiame socialiniame gyvenime. juo apribojamos šios turtinės autorių teisės: teisė atgaminti, teisė platinti ir teisė viešai paskelbti kūrinį. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatymu keliamos tokios sąlygos:

• Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šie kūriniai gali būti atgaminami (įskaitant ir platinimą), viešai paskelbiami (taip pat ir padaromi viešai prieinami kompiuterių tinklais) tik informavimo tikslu.

145 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

223

tai reiškia, kad šie kūriniai ar jų autoriai, ar su kūrinių paskelbimu visuomenei susiję įvykiai turi būti tiesiogiai visuomenei svarbūs, aktualūs. Atgaminimo ar viešo paskelbimo tikslas turi būti ne įstatyme nurodytų kūrinių per se atgaminimas, viešas paskelbimas, atgaminimo ar viešo paskelbimo tikslas – visuomenės informavimas;

• šis turtinių autorių teisių apribojimas numatytas visuomenės informavimo tikslu, o tai reiškia, kad informacija, kurioje atgaminami ar viešai paskelbiami įstatyme nurodomi kūriniai, turi būti skiriama visuomenei (neapibrėžtai, o ne siaurai konkrečių asmenų grupei). įstatyme detalizuojama, kaip, kokiomis visuomenės informavimo (žiniasklaidos, medijų) priemonėmis informacija, panaudojant įstatyme įvardytus kūrinius, gali būti pateikiama visuomenei, tai – informacijos pateikimas laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose (ne bet kuriuose, o skirtuose visuomenės informavimui), transliuojant, retransliuojant ar pateikiant kompiuterių tinklais.

• šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas tik su politinėmis kalbomis, viešomis paskaitomis ar kitais panašiais kūriniais, teismo proceso metu pasakytomis kalbomis – tai atskiros, visuomenės gyvenimui neabejotinai aktualiausios, viešosios kalbos (plačiąja prasme). kalbos viešumą rodo įvykęs jos paskelbimas visuomenei (neapibrėžtai asmenų grupei) – visiems šiems kūriniams jau yra būdingas viešumas, lemiantis savitą jų aktualumą – šios kalbos yra pateikiamos visuomenei, jos

224

vertinimui, supratimui, idėjų, teiginių diskusijai. kalbų viešumas savitai lemia ir visuomenės poreikį būti informuotai, žinoti – visuomenės poreikis yra platesnė šiose kalbose paviešintų, išsakytų idėjų, minčių, teiginių sklaida. šių kalbų aktualumą lemia vienarūšės skirtingos priežastys: - politinės kalbos (kurias politinės

komunikacijos specialistai suvokia plečiamai: tai ne tik politikų kalbos, bet ir socialinės politinės kalbos, pvz., diplomatinės kalbos, karinės patriotinės kalbos, mitingo kalbos, kitos kalbos, susijusios su visuomenei aktualia, ne tik politiniams debatams, bet visuomeniniam gyvenimui svarbia informacija) – tai bet kokios viešos kalbos visuomenei aktualiu klausimu, nepriklausomai nuo kalbėtojo profesijos, socialinio statuso etc. šių kalbų svarba siejama su valstybės, visuomenės gyvenimu, tikslingu poveikiu šiam gyvenimui siekiant gyvenimo kokybės, socialinės pažangos. Visai visuomenei aktualios politinės kalbos (jose išsakytos idėjos, mintys, teiginiai etc.) yra reikšmingas informavimo objektas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, jei to reikia informavimo tikslu, gali būti atgaminama ar viešai skelbiama visa kalba, t. y. įstatymas šiai viešųjų kalbų rūšiai nekelia privalomos kūrinio dalies (ištraukos) naudojimo sąlygos;

- viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių aktualumą lemia visuomenei aktuali tema ar klausimas, nuo kurių priklausė šių kūrinių viešumas, pateikimas visuomenei ir visuomenės

225

refleksijos poreikis. Viešos paskaitos – tai paskaitos, skirtos neapibrėžtai asmenų grupei. Viešoms paskaitoms prilyginami pranešimai konferencijose, simpoziumuose, mokymuose etc., t. y. moksliniuose, švietimo ar ugdymo renginiuose, kuriuose gali dalyvauti neapibrėžtas skaičius asmenų (todėl aukštosiose, vidurinėse mokyklose skaitomos paskaitos, vedamos pamokos neturi viešos paskaitos, pamokos statuso). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymu leidžiamą šių viešų kalbų turtinių teisių apribojimą lemia kūrinio dalies (ištraukos) naudojimo sąlyga;

- teismo proceso metu pasakytas kalbas reikšmina visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, socialinių santykių darnos palaikymo poreikis. šis turtinių autorių teisių apribojimas taikomas bet kokio teismo proceso – civilinio, administracinio, baudžiamojo; pirmosios instancijos, apeliacinio etc. metu visų teismo proceso dalyvių pasakytoms kalboms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teisių apribojimas netaikomas komercinio arbitražo procesui (jo paskirtis yra konfidencialus komercinių ginčų sprendimas ir bet koks proceso viešumas paneigtų šios teisminės institucijos prasmę) ir uždariems teismo procesams. šių viešų kalbų turtinių teisių apribojimą taip pat lemia kūrinio dalies (ištraukos) naudojimo sąlyga.

• Viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių ir teismo proceso metu pasakytų kalbų atgaminimą ir

226

viešą paskelbimą lemia leidimas informavimo tikslu atgaminti, viešai paskelbti tik kūrinio dalį (ištrauką). šis reikalavimas atgaminamos, viešai skelbiamos kūrinio dalies (ištraukos) apimtį (mastą) susieja su informavimo tikslu. tai reiškia, kad įstatymu leidžiama atgaminti, viešai paskelbti tokią dalį (ištrauką) kūrinio, kokios reikia (būtina, pakanka) informavimo tikslu.

• šį turtinių autorių teisių apribojimą taip pat lemia reikalavimas paisyti asmeninių neturtinių autorių teisių.

4. įstatymas leidžia reklamuojant meno kūrinių viešą parodą ar pardavimą, atgaminti ir viešai paskelbti tuos kūrinius tiek, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą.146 šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas su visuomenės narių teise žinoti visuomeninio kultūrinio gyvenimo aktualijas, teise į informaciją, informacijos laisve. juo apribojamos šios turtinės autorių teisės: teisė atgaminti, teisė platinti, teisė viešai paskelbti kūrinį. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatymu keliamos tokios sąlygos:

• šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas tik su meno kūrinių turtinių autorių teisių apribojimu (teisės atgaminti ir teisės viešai paskelbti, turėtų būti apimama ir teisė platinti). Samprata meno kūriniai apima įvairių tipų, žanrų, įvairiose laikmenose užfiksuotus meno kūrinius (vaizduojamojo

146 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

227

meno kūrinius, taikomojo dekoratyvinio ar monumentaliojo meno kūrinius etc.).

• įstatymu įtvirtintas turtinių autorių teisių apribojimas taikomas tik tiems kūriniams, kurie pateikiami viešoje parodoje arba yra viešai parduodami, tai reiškia, kad renginio (parodos, pardavimo) viešumas yra svarbus (esminis) reikalavimas.

• Atkreipiamas dėmesys į savitą šio turtinių autorių teisių apribojimo tikslą – įstatyme apribojimo tikslu nurodomas ne tik visuomenės informavimas apie įstatyme nurodomus su šiais kūriniais susijusius įvykius (renginius), bet ir šių įvykių (renginių) reklama. tai leidžia teigti, kad šio turtinių autorių teisių apribojimo tikslas siejamas tiek su visuomenės informavimu, tiek su informacijos sklaida visuomenei, siekiant komercinių tikslų. Informacijos sklaida siekiant komercinių tikslų yra apribota informacijos pateikimu apie renginį. todėl meno kūriniai per se nėra svarbiausias informacinio pranešimo elementas; esminis informacinio pranešimo elementas turi būti vieša meno kūrinių paroda ar pardavimas. Meno kūrinio panaudojimas tokiame informaciniame pranešime atlieka tik savitas reklamines (iliustracines, vaizdines, emocines etc.) funkcijas. dvejopas šio turtinių autorių teisių apribojimo tikslas nurodo šio apribojimo naudotojus – ne tik visuomenės informavimo veikla užsiimančius asmenis, bet ir asmenis, organizuojančius viešą meno kūrinių parodą ar pardavimą ir už tai atsakingus. tačiau

228

būtina pabrėžti ir tai, kad šiuo turtinių autorių teisių apribojimu negali naudotis tie asmenys, kurie užsiima komerciniu reklaminės informacijos rengimu ir sklaida, nes įstatymas draudžia kitą, nei informuojant apie renginį reklamos tikslais, kūrinių komercinį naudojimą taikant šį turtinių autorių teisių apribojimą.

• įstatymu įtvirtinto turtinių autorių teisių apribojimo nelemia informacijos pateikimo priemonės, tipai, žanrai etc. todėl reklaminė informacija apie viešą meno kūrinių parodą ar pardavimą, informaciniais reklaminiais tikslais atgaminant tuose renginiuose esančius (pristatomus, pateikiamus, parduodamus etc.) meno kūrinius gali būti pateikiama įvairiomis formomis, įvairiomis laikmenomis, įvairiais kūriniais (pvz., parodos ar aukciono reklamos katalogais, plakatais, bukletais, informaciniais pranešimais televizijoje, radijo laidose, kompiuterių tinklais).

• šis turtinių autorių teisių apribojimą taip pat lemia reikalavimas paisyti asmeninių neturtinių autorių teisių.

5. įstatymas leidžia atgaminti ir viešai skelbti kūrinį, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu147. šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas tiek su visuomenės narių teise į informaciją, užtikrinančią informuotą vartojimą (informacija pagrįstą prekių, paslaugų įsigijimą), vartotojų teisių apsaugą, tiek su ūkio subjektų verslo interesais. juo apribojamos šios turtinės

147 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

229

autorių teisės: teisė atgaminti, ir teisė viešai paskelbti kūrinį. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatymu keliamos tokios sąlygos:

• šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas tik su tokiu kūrinio atgaminimu ir viešu paskelbimu, kuris atliekamas demonstruojant ar taisant įrangą. tai reiškia, kad įranga yra naudojama arba kūrinių atgaminimui, arba jų viešam paskelbimui, ir tam, kad būtų galima įsitikinti tokios įrangos veikimu, jos naudojimo pagal paskirtį charakteristikomis (pvz., vaizdo ryškumu, garso kokybe etc.), yra būtina įrangos veikimo patikra, kuri gali būti atliekama tik atgaminant ar viešai skelbiant (priklausomai nuo įrangos tipo) kūrinius. šiuo atveju kūrinių naudojimas yra būtinas, neišvengiamas.

• įstatymu leidžiama atgaminti ir viešai paskelbti kūrinius tik demonstruojant ar taisant tokią įrangą. įrangos demonstravimas siejamas tik su įrangos veikimo demonstravimu, o ne įrangos kaip prekės eksponavimu. įrangos veikimo demonstravimas atliekamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei. todėl šiuo turtinių autorių teisių apribojimu negalima pateisinti nuolatinio kūrinių atgaminimo ar viešo skelbimo tokios įrangos pardavimo, taisymo vietose, kuriuo nesiekiama pademonstruoti įrangos veikimo ar jos funkcionalumo (pvz., pardavimui skirta garso atgaminimo įranga panaudojama garso įrašų atgaminimui sukuriant muzikinį foną šios įrangos pardavimo vietoje),

230

negalima pateisinti kūrinių atgaminimo ar viešo skelbimo įrangos reklamos tikslais.

• Savitas šio turtinių autorių teisių apribojimo tikslas rodo tik instrumentinį, pagalbinį kūrinio naudojimą, todėl įstatymas nekelia nei atgaminimo, nei viešo paskelbimo apimties reikalavimų – ją lemia įrangos demonstravimo ir taisymo poreikiai. dėl šios priežasties įstatymas nekelia ir reikalavimo nurodyti kūrinio autorių, šaltinį.

2.5.4.9 Laikinas kūrinio atgaminimas. Informacinių ir komunikacinių technologijų skverbtis į informacinių produktų kūrimo, saugojimo, platinimo, naudojimo procesus ne tik pakeitė kai kurių turtinių autorių teisių sampratą, bet ir paskatino turtinių autorių teisių apribojimų naujoves.

Skaitmeninių informacijos (duomenų) apdorojimo, saugojimo, sklaidos etc. technologijų naudojimas yra susijęs su informaciją (duomenis) perduodančių techninių įrenginių tarpusavio sąveika, lydima pakartotinio perduodamos informacijos (duomenų) atgaminimo tarpinėse stotyse (angl. routers). tai reiškia, kad informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grįstame informaciniame procese gali būti atliekami saviti kūrinių atgaminimo veiksmai (daromos trumpaamžės skaitmeninės kūrinių kopijos; angl. temporary copies arba temporary technology dictated copies). tokie kūrinių atgaminimo veiksmai užtikrina tiek informacijos (duomenų) peržvalgą (angl. browsing), tiek jų saugojimą tarpinėje atmintyje (angl. caching), tiek kitus veiksmus,

231

svarbius veiksmingam informacijos (duomenų) perdavimo technologiniam procesui. šie atgaminimo veiksmai sudaro esminę ir neatskiriamą technologinio proceso dalį, jie yra būtini tiek informacijos (duomenų) perdavimui naudojant informacines ir komunikacines technologijas, tiek tam, kad būtų galima pasinaudoti informacija (duomenimis) ar kūriniu.

turtinių autorių teisių apribojimas leidžiant laikiną kūrinio atgaminimą, susijusį su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, įtvirtinamas Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB), numatant, kad šis apribojimas privalo būti įgyvendintas valstybių, Europos ekonominės bendrijos narių, nacionaliniuose įstatymuose. šis neatlyginamas turtinių autorių teisių apribojimas įtvirtinamas tik siekiant užtikrinti veiksmingą informacijos perdavimą kompiuterių tinklais teisėtam šios informacijos naudojimui. juo apribojama turtinė autorių teisė atgaminti kūrinį.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme yra įtvirtinamas leidimas apriboti atgaminimo teisę užtikrinant informacinių ir komunikacinių technologijų tarpininkaujamą informacijos (duomenų) perdavimą leidžiant be autorių teisių subjekto sutikimo atlikti laikinus atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai <...> pasinaudota kūriniu, jeigu tokie

232

laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės.148 šis turtinių autorių teisių apribojimas svarbus tiek informacinių paslaugų teikėjams, teikiantiems informacijos perdavimo, prieglobos etc. kompiuterių tinklais paslaugas, tiek asmenims, naudojantiems informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis perduodamą informaciją (duomenis) bei kūrinius. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatyme keliamos tokios sąlygos:

• tikslas, kuriam gali būti pasinaudojama šiuo turtinių autorių teisių apribojimu, yra veiksmingas informacijos (duomenų) perdavimas kompiuterių tinklais. tai reiškia, kad šis apribojimas gali būti taikomas tik technologinių informacijos (duomenų) perdavimo procesų vyksmui užtikrinti, siekiant:– sudaryti technines galimybes tarpininkams

perduodant, saugant etc. informaciją (duomenis), kūrinius kompiuterių tinklu tretiesiems asmenims teisėtai naudoti kūrinį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarpininkai perduodamos, saugomos etc. informacijos (duomenų), kūrinių nekeičia, technologiją naudoja tik perdavimui. tarpininkai nelaikomi kūrinių naudotojais, jie yra informacinių paslaugų teikėjai (kūrinių naudotojais gali būti laikomi tik turinio paslaugų teikėjai; angl. content providers);

– sudaryti technines galimybes asmenims teisėtai naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis perduodamais kūriniais (pvz.,

148 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

233

kūrinio autorių teisių objekto atgaminimas darbinėje kompiuterio atmintyje; angl. Random Access Memory (rAM), jį perkėlus iš kompiuterinių tinklų ar mobiliųjų skaitmeninės informacijos laikmenų).todėl įstatymo leidžiamas laikinas atgaminimas

neturi turėti savarankiškos ekonominės vertės, atgaminimo veiksmai per se atskirai neturi būti ekonominiu atžvilgiu svarbūs. tokio atgaminimo vertė yra siejama tik su informacinės technologijos veikimu ir atgaminimo veiksmai yra svarbūs tiek, kiek jie yra būtina technologinio proceso dalis.

• šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas tik su laikinais, trumpalaikiais arba atsitiktiniais atgaminimo veiksmais. Atgaminimo laikinumas, trumpalaikiškumas arba atsitiktinumas siejamas su kūrinio kopijos trumpaamžiškumu (dar yra vartojamas angliškas terminas ephemeral copies), nes būtent tokį kūrinio kopijos egzistavimo laiką lemia technologinio proceso poreikis, tokia kopija padaroma ir sunaikinama automatiškai. Veiksmas gali būti traktuojamas kaip „laikinas“ <...> tik jeigu jo trukmė ribojama tuo, kas yra būtina geram atitinkamo technologinio proceso funkcionavimui, suvokiant, kad šis procesas turi būti automatizuotas, nes juo atgamintas kūrinys ištrinamas automatiškai, neįsikišant žmogui, kai jo funkcija, kuria siekiama realizuoti tokį procesą, yra atlikta.149 todėl būtina pabrėžti, kad leidimas

149 2009 m. liepos 16 d. teisingumo teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas. Byla C-5/08. Infopaq International A/S prieš danske dagblades Forening. Europos Sąjungos oficialusis leidinys [interaktyvus], 2009, C 220, p. 7 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://eurlex.europa.eu/lexuriServ/lexuriServ.do?uri=CElEX:62008j0005 :lt:HtMl>.

234

laikinai atgaminti kūrinį netaikomas kūrinio atgaminimui (fiksavimui, perrašymui) kietajame kompiuterio diske (Hdd) analogiškos paskirties informacijos kaupimo įrenginyje, pavyzdžiui, SSd (angl. solid-state-drives) diske, nes toks kūrinio atgaminimas nėra trumpalaikis, atsitiktinis.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme laikino kūrinio atgaminimo apribojimas siejamas ir su laikinu kūrinio atgaminimu transliavimo poreikiu, suteikiant galimybę be autorių teisių subjekto sutikimo daryti trumpalaikius kūrinių įrašus, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms. <...> įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams.150 trumpalaikių įrašų (Berno konvencijoje vadinamų trumpalaikio naudojimo įrašais) teisinis režimas yra nulemtas tokių įrašų reikšmės – jie yra laikomi būtinais technologiniam transliavimo procesui, t. y. jų reikšmė siejama tik su būtinumu užtikrinti technologinį transliavimo procesą, jie technologinio transliavimo proceso atžvilgiu atlieka pagalbines funkcijas. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatyme keliamos tokios sąlygos:

• įrašas turi būti trumpalaikis. trumpalaikiškumas vertinamas būtinumo užtikrinti transliavimo technologijos naudojimą kontekste ir yra apibrėžiamas reikalavimo po įstatyme nustatyto

150 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

235

laikotarpio tokį įrašą sunaikinti. tai reiškia, kad tik tas įrašas, kuris egzistuoja įstatymo nustatytą laikotarpį (lietuvoje tai ne ilgiau kaip 30 dienų) ir yra sunaikinamas (ištrinamas), laikomas trumpalaikiu įrašu. Vienintelė ilgesnio tokių įrašų saugojimo išimtis – išskirtiniu dokumentiniu pobūdžiu pasižymintys tokie įrašai, kurie gali būti saugomi oficialiuose archyvuose.

• trumpalaikius kūrinių įrašus gali daryti tik pačios transliuojančios organizacijos (ar jų vardu ir atsakomybe veikiantys asmenys) naudodamos savo įrangą, šie įrašai gali būti naudojami tik tokį įrašą padariusios organizacijos transliacijoms. todėl šis turtinių autorių teisių apribojimas netaikomas tiems subjektams, kurie tik suteikia transliavimui technines priemones (pvz., kompiuterinių ar kitų tinklų operatoriams). trumpalaikį įrašą padariusi organizacija negali šio įrašo perduoti, nuomoti, juo keistis etc., toks įrašas gali būti naudojamas tik transliavimo tikslu. Atkreipiamas dėmesys, kad transliavimas neturėtų būti tapatinamas su kūrinio (laidos) padarymu viešai prieinamo kompiuterių tinklais. trumpalaikiuose įrašuose gali būti fiksuojami tik tie kūriniai, kuriuos organizacija turi teisę transliuoti (pagal sutartį ar pagal įstatymą). ,Negalima daryti trumpalaikių kinematografijos kūrinių įrašų, kadangi šie kūriniai jau yra užfiksuoti. Tačiau galimi atvejai, kai atskiri kadrai gali būti paimami iš filmo ir įtraukiami į televizijos laidą.151

151 Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971). Vilnius, 2001, p. 79.

236

2.5.4.10 Atskirų rūšių kūrinių autorių teisių subjektų autorių teisių apribojimai. Autorių teise apsaugomų autorių teisių objektų – kūrinių įvairovė yra susijusi su skirtingais kūrinių naudojimo būdais, todėl visuomenės poreikiu yra įtvirtinami ir su atskirų kūrinių naudojimu susijusių turtinių autorių teisių apribojimai.

2.5.4.10.1 Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas: pastatų ar kitų statinių rekonstravimas. kai kurie architektūros kūriniai – pastatai ar kiti statiniai, išsaugodami autorių teisių objekto statusą, turi praktinį pritaikomumą, yra naudojami kasdieniame gyvenime. tiek dėl šių kūrinių praktinio naudojimo, tiek dėl įvairių neigiamų veiksnių (pvz., stichinių gamtos nelaimių, neatsakingos žmonių veiklos), tiek dėl pasikeitusių jų savininkų poreikių šie kūriniai gali tapti netinkami naudoti pagal jų ankstesnę funkcinę paskirtį (pvz., gali nebeatitikti sveikatos saugos, energetinių išteklių naudojimo efektyvumo reikalavimų, gali atsirasti naujos funkcinės paskirties poreikis), t. y. pastatus ar statinius gali prireikti rekonstruoti.

rekonstrukcijos metu yra keičiamos pastato ar kito statinio savybės (pvz., aukštų skaičiaus, konstrukcinio patalpų aukščio), juos pritaikant naujai funkcinei paskirčiai. Pastato ar kito statinio projekto, brėžinio, eskizo ar modelio naudojimas yra svarbus paisant pastato ar kito statinio kaip kūrinio autorių teisių objekto statuso. Projektas, brėžinys, eskizas ar modelis gali būti atgaminamas padarant šių kūrinių kopijas, kurios naudojamos rekonstruojant, o kūrinių originalai tiesiogiai naudojami pastato ar kito statinio rekonstrukcijai.

237

Siekiant užtikrinti pastatų ar kitų statinių savininkų teises, lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinami turtinių autorių teisių į pastatą ar kitą statinį apribojimai, leidžiant be turtinių autorių teisių subjekto leidimo pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai152. tai neatlyginamas atgaminimo teisės apribojimas. šis apribojimas nustatomas praktinio autorių teisių objekto naudojimo užtikrinimo tikslu.

2.5.4.10.2 Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas: viešose vietose nuolat stovinčių architektūros kūrinių ir skulptūrų atgaminimas (taip pat vadinama panoramos laisvė). šis neatlyginamas turtinių autorių teisių apribojimas siejamas su saviraiškos laisve, teise į informacija. juo apribojamos šios turtinės autorių teisės: atgaminimo, platinimo ir viešo skelbimo teisės. Apribojimas įtvirtintas Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB), numatomas daugelio valstybių įstatymuose (jis gali būti taikomas įvairiems vaizduojamojo meno kūriniams153).

lietuvoje šis turtinių autorių teisių apribojimas yra siauresnės apimties, jis taikomas tik architektūros ir skulptūros kūriniams, lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme leidžiant be turtinių autorių

152 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.153 WEStkAMP, guido. the Implementation of directive 2001/29/EC in the Member States /Queen Mary Intellectual Property research Institute [interaktyvus], 2007 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ivir.nl/publications/guibault/InfoSoc_Study_2007.pdf>.

238

teisių subjekto sutikimo atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose, išskyrus parodas ir muziejus154. šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatyme keliamos tokios sąlygos:

• šis turtinių autorių teisių apribojimas taikomas ne architektūros kūrinių ir skulptūrų, sukurtų nuolat stovėti viešosiose vietose, per se atgaminimui ir viešam paskelbimui. šie kūriniai neturi būti pagrindiniu atgaminimo, viešo paskelbimo objektu – jie gali būti atgaminami, viešai paskelbiami tik kaip kontekstas, kaip panorama (todėl šis turtinių autorių teisių apribojimas yra vadinamas panoramas laisve, angl. freedom of panorama, FoP). kuriant išvestinius kūrinius, kuriuose panaudojami architektūros kūriniai ir skulptūros, sukurti nuolat stovėti viešosiose vietose (kūrinius reprodukuojant), architektūros kūrinių ir skulptūrų atgaminimas neturi būti savitikslis, šie kūriniai turi atlikti tik pagalbines informacines funkcijas – teikti informaciją apie viešą vietą, kuri yra susijusi su kūriniu. šis reikalavimas siejamas su tuo, kad tokiu tikslu gali būti atgaminami, viešai paskelbiami tiek visi architektūros kūriniai, skulptūros, skirti stovėti viešose vietose, tiek jų dalys. šis turtinių autorių teisių apribojimas yra netaikomas, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

154 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

239

• įstatymas leidžia atgaminti ir viešai paskelbti tik tuos architektūros kūrinius ir skulptūras, kurie sukurti stovėti viešose vietose. Viešą vietą apibūdina vietos prieinamumas bet kuriam asmeniui, neapibrėžtai asmenų grupei (nesvarbu, ar atitinkamu metu toje vietoje yra asmenų, ar ne, bet svarbu, kad bet kuris asmuo turi galimybę toje vietoje atsirasti, būti). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atgaminimo ar viešo paskelbimo veiksmai yra galimi tik iš viešų vietų (todėl šis apribojimas netaikomas architektūros kūrinių vidinėms erdvėms, kurios nėra viešos vietos, apribojimas netaikomas ir architektūros kūrinių ir skulptūrų, kurie sukurti stovėti viešose vietose, atgaminimui ir viešam paskelbimui, atliekamam iš automobilio salono etc.). šis turtinių autorių teisių apribojimas netaikomas architektūros kūrinių ir skulptūrų, esančių (stovinčių) parodose ir muziejuose, atgaminimui ir viešam paskelbimui. turtinių autorių teisių apribojimas taikomos visiems architektūros kūriniams (pvz., nepaisant, kam jie priklauso nuosavybės teise), visoms skulptūroms (pvz., tiek tradicinėms, tiek moderniosioms).

• įstatymas leidžia atgaminti ir viešai paskelbti ne visus architektūros kūrinius ir skulptūras, kurie sukurti stovėti viešose vietose, o tik tuos, kurie viešose vietose yra nuolat, t. y. jie sukurti, jų paskirtis yra nuolat būti (stovėti) viešose vietose. tai reiškia, kad gali būti atgaminami ar viešai paskelbiami tik tie architektūros kūriniai ir skulptūros, kurie nuolat yra (stovi) viešose vietose.

240

jei architektūros kūrinys ar skulptūra viešoje vietoje yra laikinai (nesvarbu, kokiu pagrindu, kokiais tikslais), naudotis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu negalima. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis nuolatinumo reikalavimas yra nesiejamas su architektūros kūrinio ar skulptūros buvimo viešoje vietoje tęstinumu (laiko absoliutumo prasme), turi būti įvertinama, ar buvo nuolatinio stovėjimo viešoje vietoje siekis statant architektūros kūrinį ar skulptūrą. jei buvo siekiama architektūros kūrinį ar skulptūrą pastatyti viešoje vietoje neapibrėžtam laikui (arba visam architektūros kūrinio ar skulptūros natūralaus gyvavimo laikui, arba tol, kol ta vieta bus vieša vieta), laikoma, kad nuolatinumo kriterijus tenkinamas.

Pavyzdžiui, skulptūros, kurių natūralus gyvavimo laikas yra ribotos trukmės (ledo, smėlio skulptūros ar iš maisto medžiagų padarytos skulptūros etc.), jei jos viešoje vietoje statomos neapibrėžtam (visam) laikui, jos laikomos sukurtomis nuolat stovėti viešose vietose (stovinčiomis viešose vietose), net jei kitą dieną (ar po tam tikro, santykinai trumpo laiko) tokia skulptūra fiziškai išnyks.

• šis turtinių autorių teisių apribojimas netaikomas pastatų ar kitų statinių atgaminimui pastatų ar kitų statinių pavidalu, skulptūrų kopijų darymui. tai reiškia, kad naudojantis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu negalimas daugiamatis pastatų ar kitų statinių, skulptūrų atgaminimas, yra leidžiamas tik šių kūrinių plokštuminis atvaizdavimas. tai reiškia, kad šis turtinių autorių teisių apribojimas taikomas tik plokštuminio atvaizdavimo būdu atgaminant ir viešai paskelbiant šiuos kūrinius (fotografuojant,

241

piešiant, naudojant kinematografines priemones etc., transliuojant, retransliuojant, padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklu).

2.5.4.10.3 Dailės kūrinių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas: viešas dailės kūrinių rodymas. šis turtinių autorių teisių apribojimas siejamas su visuomenes teise į informaciją. juo apribojant dailės kūrinių viešo rodymo teisę užtikrinama subjektų, įgijusių nuosavybės teise dailės kūrinius, veikla (pvz., muziejų, galerijų).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas įtvirtina leidimą be turtinių autorių teisių subjekto sutikimo viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisių parėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis.155 šiam turtinių autorių teisių apribojimui įstatyme keliamos tokios sąlygos:

• dailės kūrinio nuosavybės teisės turi būti perėjusios asmeniui (juridiniam ar fiziniam), kurio įprastinė veikla ar įprastinės veiklos dalis yra viešas kūrinio rodymas (paroda). tai reiškia, kad toks subjektas kūrinį nuosavybės teise tikėtinai įsigijo įprastinės veiklos vykdymo tikslu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis reikalavimas nereiškia įsipareigojimo ar teisinio įpareigojimo nuosavybės teise įgytą

155 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

242

dailės kūrinį viešai rodyti. jei dailės kūrinys tokiam subjektui nepriklauso nuosavybės teise, jo viešas rodymas galimas tik autorių teisių subjekto arba atitinkamos kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijos (jei ji atstovauja autorių teisių subjektą) sutikimu. lAtgA-A pateikia autorinio atlyginimo už viešą kūrinių originalų ar kopijų rodymą diferenciaciją atsižvelgiant į:

• viešo kūrinių originalų ar kopijų rodymo veiklą vykdantį subjektą (muziejai, galerijos, parodų salės, parkai, kitos laisvalaikio praleidimo vietos, kavinės, teatrai etc.);

• ar viešu rodymu yra siekiama tiesioginės, ar netiesioginės komercinės naudos.

jei dailės kūrinių viešu rodymu siekiama tiesioginės komercinės naudos (jei yra mokamas įėjimo mokestis), autorinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas nuo parduotų bilietų sumos proporcingai lAtgA-A atstovaujamiems autoriams pagal jų kūrinių dalį viešame rodyme: muziejams, galerijoms, parodų salėms 10 proc. (jei bilietas galioja nenuolatinėms ekspozicijoms) ir 6 proc. (jei bilietas galioja ir nuolatinėms ekspozicijoms); parkams, kitoms laisvalaikio leidimo vietoms 6 proc.156 jei dailės kūrinių viešu rodymu nesiekiama tiesioginės komercinės naudos (jei viešas kūrinių rodymas nėra pagrindinis renginys ar kūriniai

156 Autorinio atlyginimo už kūrinių originalų ar kopijų viešą rodymą tarifai: Pritarta 2007-04-16 lAtgA-A konferencijoje ir 2007-05-03 lAtgA-A taryboje [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.latga.lt/teisine-informacija/dokumentai>.

243

yra viešai rodomi viešbučių, restoranų, kavinių ir kitų komercinių organizacijų interjere), autorinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą tarifą atsižvelgiant į viešo kūrinių rodymo trukmę: jei dailės kūrinys viešai rodomas teatruose, koncertų salėse ir pan. su įėjimo mokesčiu, kuriose paroda nėra pagrindinis renginys, mokamas 5 lt už vieną renginio dieną autorinis atlyginimas; viešai rodant dailės kūrinius komercinių organizacijų interjere mokamas toks metų mokestis: iki 5 kūrinių – 100 lt, iki 15 kūrinių – 200 lt, iki 25 kūrinių – 300 lt, iki 40 kūrinių – 400 lt, jei daugiau nei 40 kūrinių – 500 lt157.

• dailės kūrinio autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleisdamas dailės kūrinį nuosavybės teise kitam asmeniui, turėjo (arba turėjo pagrindo) žinoti, kad viešas dailės kūrinio rodymas yra kūrinio įgijėjo įprastinė veikla ar įprastinės veiklos dalis. šis reikalavimas reiškia, kad autorių teisių subjektas, perleisdamas dailės kūrinį nuosavybės teise, turi įvertinti būsimo dailės kūrinio savininko veiklą. jei subjekto, įgijusio dailės kūrinį nuosavybės teise, veikla ar veiklos dalis nėra viešas dailės kūrinių rodymas, toks dailės kūrinio savininkas dailės kūrinį gali naudoti tik įprastu būdu (papuošti gyvenamąsias patalpas, rodyti asmeniniais ryšiais susijusiems asmenims).

• šį turtinių autorių teisių apribojimą lemia reikalavimas paisyti asmeninių neturtinių autorių teisių – viešai rodant dailės kūrinius būtina nurodyti autorių vardus, nepažeisti kūrinio vientisumo teisės etc.

157 ten pat.

244

2.5.4.10.4 Kompiuterių programų autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas. Kompiuterių programa yra laikomas specialių instrukcijų (kodų) rinkinys, kurio dėka kompiuteris veikia tam tikru būdu ar pasiekiamas tam tikras rezultatas.158 kompiuterių programos, skirtingai nei kiti kūriniai – autorių teisių objektai (išskyrus kai kuriuos architektūros ir taikomosios dailės kūrinius), pasižymi funkcionalumu. Siekiant užtikrinti kompiuterių programų naudotojų teises, susijusias su šių kūrinių naudojimo efektyvumu, užtikrinant jų funkcionalumą, galėjimą naudoti pagal paskirtį, teisės aktuose numatomi atitinkami kompiuterių programų autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimai. Atkreipimas dėmesys ir į tai, kad šie turtinių autorių teisių apribojimai yra svarbūs ir konkurencijos laisvei bei informacijos laisvei. kompiuterių programos savo paskirtimi ir funkcionalumu yra labai įvairios ir nenumačius turtinių autorių teisių ribojimo yra galimos atskirų kompiuterių programų industrijų (pvz., operacinių sistemų, sudarančių funkcinę skaitmeninę aplinką kitų kompiuterių programų veikimui, gamintojų) monopolijos, o tai ne tik pažeistų vartotojų teises, bet ir ribotų informacinių ir komunikacinių technologijų pažangą, stabdytų jų plėtrą, trikdytų laisvus informacijos mainus, informacijos sklaidą.

tokie kompiuterių programų autorių teisių subjektų apribojimai yra numatyti ir Europos tarybos 1991 m. gegužės 14 d. direktyvoje dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (91/250/EEB), daugelio valstybių įstatymuose.

158 kIškIS, Mindaugas. Intelektinės nuosavybės elektroninėje erdvėje samprata, principai ir raida žinių visuomenėje [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.irii.lt/pdf_failai/Mkiskis_INEE_ bendroji.pdf>.

245

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme taip pat yra įtvirtinti kompiuterių programų turtinių autorių teisių apribojimai kompiuterių programų vartotojų interesų apsaugos tikslu. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu asmeniui, turinčiam teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo suteikiama savita teisė išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ir principais pagrįsti bet kurie programos elementai, jeigu jis tai daro atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti (įdiegia programą, rodo ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).159 šis savitas turtinių autorių teisių apribojimas yra susijęs su nesaugomais kompiuterių programos elementais (idėjomis, principais, kuriais remiasi bet kurie kompiuterių programos elementai (taip pat ir sąsajos, t. y. tos programos dalys, kurios užtikrina tokį programinės ir kompiuterinės įrangos elementų sujungimą ir sąveiką), su kuriais kompiuterių programos naudotojas negali susipažinti iš anksto (nes autorių teisė saugo kūrinį kaip idėjų ir raiškos visumą). šis turtinių autorių teisių ribojimas sudaro galimybes teisėtam kompiuterių programos vartotojui išbandyti, įvertinti kompiuterio programos naudojimo galimybes.

šį turtinių autorių teisių apribojimą lemia tokie reikalavimai:

• turtinių autorių teisių apribojimu gali naudotis tik teisėtas kompiuterių programos naudotojas, t. y. asmuo, kuris turi atitinkamą teisinį pagrindą naudoti kompiuterių programą.

159 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

246

• teisėtas kompiuterių programos naudotojas gali išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, tik atlikdamas tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis gali teisėtai (turi atitinkamą teisinį pagrindą), t. y. naudotojo veiksmus lemia kompiuterių programos naudotojui suteiktos kompiuterių programos naudojimo teisės. tai reiškia, kad įstatymu suteikiama teisė, naudojantis kompiuterių programos naudotojui suteiktomis teisėmis, analizuoti (nagrinėti, tikrinti) programos veikimo idėją ir principus, tai tarsi išvestinis, antrinis, nesutampantis su kompiuterių programos įgijimo tikslu, programos naudojimas – programa ne tik naudojama pagal paskirtį, bet ir aiškinamasi, kaip ji veikia. šiuo turtinių autorių teisių apribojimu negali būti naudojamasi jokiems kitiems tikslams – turi būti apsiribojama tik kompiuterių programos veikimo idėjos ir principų išsiaiškinimu, t. y. žiniomis.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinami ir neatlyginami kompiuterių programos atgaminimo ir perdirbimo teisių apribojimai:

1. Apribojant autorių teisių subjekto atgaminimo ir perdirbimo teisę lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, asmeniui, turinčiam teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo suteikiama teisė pasidaryti kompiuterių programos kopijas ar adaptuoti programą, jei tos kopijos ar programos adaptavimas būtini tam, kad: <...> būtų galima naudotis šia kompiuterių

247

programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterių programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą; <...> būtų galima naudoti teisėtai įsigytos kompiuterių programos kopiją, jeigu kompiuterių programa būtų prarasta, sunaikinta ar taptų netinkama naudoti.160

įstatymu įtvirtinamas kompiuterių programos atgaminimo teisės apribojimas, kurį lemia tokio atgaminimo tikslas – užtikrinti naudojimąsi teisėtai įgyta kompiuterių programos kopija, jei kompiuterių programa būtų prarasta, sunaikinta ar taptų netinkama naudotis. šis atgaminimo teisės apribojimas susijęs su vadinamąja atsargine kompiuterių programos kopija (angl. back-up copy). taip užtikrinamas kompiuterių programos archyvavimas, leidžiantis atkurti teisėtai naudojamą kompiuterių programą, jeigu ji dėl vartotojo veiksmų ar išorės poveikio taptų netinkama naudotis. Būtina pabrėžti, kad kompiuterių programoms būdinga didelė sugadinimo rizika (pvz., dėl kompiuterinės technikos gedimo, dėl kitų kompiuterinių programų, dažniausiai kenkimo, poveikio). šiuo turtinių autorių teisių apribojimu gali naudotis tik asmenys, teisėtai naudojantys kompiuterių programas.

įstatymu įtvirtinamą kompiuterių programos perdirbimo teisės apribojimą lemia tiek perdirbimo būdas – leidžiamas kompiuterio

160 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

248

programos adaptavimas, tiek tokio perdirbimo tikslas – leidžiama adaptuoti kompiuterių programą tik dviem tikslais:

– užtikrinti naudojimąsi programa pagal paskirtį,– ištaisyti kompiuterių programos klaidas.

kompiuterių programos naudojimo paskirtis gali būti apibrėžiama tiek objektyviais (pagal įprastą kompiuterio programos naudojimą ar formaliąją, techninę kompiuterio programos paskirtį etc.), tiek subjektyviais (esančiais kompiuterio programos naudojimą pagrindžiančioje sutartyje, pvz., autorinėje sutartyje, autorinėje licencinėje sutartyje ar paketo licencijoje) kriterijais.

kompiuterių programos adaptavimas užtikrinant jo naudojimą pagal paskirtį gali būti siejamas su:

– programos pritaikymu naudotis turima kompiuterine įranga (užtikrinti funkcinį kompiuterinės įrangos techninių sąsajų suderinamumą (angl. interoperability);

– programos pritaikymu naudotis kartu su turimomis kitomis kompiuterių programomis, pavyzdžiui, operacine sistema (angl. compatibility);

– programos pritaikymu naudotis programos naudotojui kaip atitinkamos kalbinės, kultūrinės terpės atstovui, vadinamuoju kompiuterio programos lokalizavimu (angl. localization; pvz., parinkti atitinkamoje kalbinėje ir kultūrinėje terpėje priimtus datų, laiko, skaičių formatus, dokumentų šablonus, adaptuojant taip pat gali būti keičiami koduočių pavadinimai, tekstuose minimi vietovardžiai ir asmenvardžiai, rekomenduotinos nuorodos etc.).

249

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo turtinių autorių teisių apribojimu gali naudotis tik asmenys, teisėtai naudojantys kompiuterių programas, nepaisydami kompiuterių programos autorinėje licencinėje sutartyje pateiktų sąlygų, draudžiančių kompiuterių programos adaptavimo veiksmus (lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu numatomas sutarčių, trukdančių atlikti kompiuterių programos adaptavimo veiksmus, įskaitant ir kompiuterių programų klaidų taisymą, negaliojimas). todėl, net jei ir kompiuterių programos naudojimas kompiuterinės programos autorinėje licencinėje sutartyje apibrėžiamas kaip „as is“ (verčiant iš anglų kalbos „tokios, kokia ji yra“), naudojantis šiuo turtinių autorių teisių apribojimu, kompiuterių programą galima adaptuoti užtikrinant naudojimą pagal paskirtį ar taisant jos klaidas (8 paveiksle pateikiamos autorinės licencinės sutarties sąlygos, draudžiančios kompiuterių programos adaptavimą, pavyzdys); atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokios autorinės licencinės sutarties sąlygos gali būti konkretinamos nurodant, kokiais atvejais kompiuterių programos adaptavimas yra galimas.

8 paveikslas. Autorinės licencinės sutarties sąlygos, draudžiančios kompiuterių programos adaptavimą, pavyzdys

250

dar viena svarbi šio turtinio autorių teisių apribojimo sąlyga yra draudimas adaptuotą programą perduoti kitiems asmenims.

leidimas kompiuterių programą atgaminti (ir perdirbti) taisant klaidas susijęs tik su tomis klaidomis, kurios trukdo programą naudoti pagal paskirtį, tai nėra leidimas tobulinti programą siekiant jos efektyvumo, ekonomiškumo etc.

2. lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu asmeniui, turinčiam teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo suteikiama teisė atgaminti kompiuterių programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, užtikrinančią savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą161. kompiuterių programos dekompiliavimas (angl. decompilation) – programos objektinio kodo (pvz., parašyto dvejetainėje sistemoje, skaitomoje ir suprantamoje kompiuterinės įrangos) atgaminimas norint nustatyti kompiuterių programos pirminę struktūrą ir kodavimą (pvz., programų pirminio teksto, skaitomo ir suprantamo programuotojų). dekompiliavimas yra kompiuterių programos pirminių tekstų atkūrimo būdas (angl. from objetc code to source code), jis vertintinas ir kaip vienas atvirkštinės inžinerijos arba apgrąžos inžinerijos (angl. reverse engineering) metodų. kompiuterių programos dekompiliavimas leidžia išsiaiškinti jos veikimą, sudaro galimybes kompiuterių programos

161 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

251

naudotojui užtikrinti kompiuterinės programinės įrangos suderinamumą (angl. compatibility), t. y. kompiuterių programą pritaikyti naudojimui kartu su kitomis turimomis kompiuterių programomis, užtikrinus funkcinę šių programų tarpusavio sąveiką (sujungimą, suderintą veikimą). šį kompiuterio programos atgaminimo teisės apribojimą lemia tokie reikalavimai:

• dekompiliavimas galimas tik vieninteliu tikslu – užtikrinti kompiuterių programų suderinamumui (sąveikumui). draudžiama dekompiliavimą naudoti savo išraiška iš esmės panašios kompiuterių programos kūrimui, gaminimui ar rinkodarai, kompiuterių programos klaidų taisymui, kompiuterių programos tyrimui arba bet kokiam kitam autorių teises pažeidžiančiam veiksmui.

• dekompiliuoti galima tik siekiant savarankiškai sukurtos, originalios programos suderinamumo su kitomis kompiuterių programomis (su kokiomis teisėtai turimų kompiuterių programų dalimis būtina užtikrinti suderinamumą, galima išsiaiškinti pasinaudojus įstatymo suteiktu leidimu išbandyti, išnagrinėti (ištestuoti) programos veikimą, atliekant tuos veiksmus, kuriuos kompiuterių programos naudotojas gali atlikti teisėtai).

• dekompiliavimo veiksmus gali atlikti tik asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, ar jo įgaliotas asmuo. tai reiškia, kad šiuo turtinių autorių teisių apribojimu gali naudotis tik teisėti kompiuterių programų naudotojai (licenciją turintys asmenys ar kiti asmenys, turintys teisę naudotis programos kopija) bei jų įgalioti asmenys.

252

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dekompiliuojant kompiuterių programą gauta informacija kitiems asmenims gali būti perduodama tik siekiant užtikrinti kompiuterių programų suderinamumą.

• Informacija, užtikrinanti kompiuterių programų suderinamumą, iki kompiuterių programos dekompiliavimo nebuvo prieinama asmeniui, turinčiam teisę naudotis kompiuterių programos kopija, ar jo įgaliotam asmeniui, t. y. dekompiliavimas yra paskutinė galimybė gauti tokią informaciją.

• dekompiliavimo veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato sutarčių (taip pat jų sąlygų), draudžiančių atlikti kompiuterių programos dekompiliavimo veiksmus, kuriais siekiama gauti informacijos, užtikrinančios savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą, negaliojimą.

2.5.4.10.5 Duomenų bazių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų bazės gali būti tiek autorių teisių, tiek duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis teisių) objektas, todėl analizuojant turtinių teisių į duomenų bazes apribojimus būtina skirti ne tik autorių teisių ar duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis teisių) subjektus, šių skirtingų teisių turėtojų turimas teises (kurių apimtis skirtinga), bet ir skirtingoms teisėms – turtinėms autorių teisėms ar turtinėms duomenų bazių gamintojų teisėms (sui generis teisėms) – taikomus apribojimus.

253

duomenų bazių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimai yra neatlyginami turtinių autorių teisių apribojimai, nustatomi tiek užtikrinant teisėtų duomenų bazių naudotojų teises, sudarant jiems sąlygas veiksmingai naudotis duomenų bazėmis, tiek užtikrinant visuomenės interesus.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvoje dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (96/9/EB)162 įtvirtinti duomenų bazių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimai:

• Atlikti su visomis turtinėmis autorių teisėmis susijusius veiksmus, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis163. Pažymėtina, kad jei teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik bazės dalimi, tik tai duomenų bazės daliai galima atlikti su turtinėmis autorių teisėmis susijusius veiksmus. įstatymas šį duomenų bazių autorių teisių subjektų turtinių autorių teisių apribojimą grindžia:– reikalavimu subjektui – turtinių autorių teisių

apribojimu gali naudotis tik teisėtas duomenų bazės naudotojas,

– turtinių autorių teisių apribojimo tikslu – turtinių

162 Europos Parlamento ir Europos Sąjungos tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos. Europos bendrijų oficialusis leidinys [interaktyvus], 1996, l 77/ 20, p. 459–467 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://eur-lex.europa.eu/lexuriServ/lexuriServ.do?uri=dd:13:15:31996l0009:lt:PdF>.163 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

254

autorių teisių apribojimu leidžiama naudotis tik duomenų bazės turinio sužinojimui ir tinkamam naudojimuisi duomenų baze;

įstatyme numatomas sutarčių (taip pat jų sąlygų), draudžiančių atlikti šiuos veiksmus, negaliojimas.

• duomenų bazę panaudoti kaip pavyzdį mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais.164 šių apribojimų sąlygos yra tapačios analogiškų kitų autorių teisių objektų turtinių autorių teisių apribojimų sąlygoms (žr. 2.5.4.3.1, 2.5.4.3.2 ir 2.5.4.3.6 poskyrius).

2.6 Autorių teisių gynimas

2.6.1 Bendrosios autorių teisių gynimo nuostatos. teisių gynimą mokslininkai apibrėžia kaip visumą priemonių, skirtų pažeistų teisių atkūrimui, jų pripažinimui, apsaugojimui nuo gresiančių ir pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kokių teisę pažeidžiančių veiksmų pašalinimui, o taip pat pažeidimu patirtos turtinės ir neturtinės skriaudos kompensavimui.165

Pirmosiose tarptautinėse sutartyse autorių teisių įgyvendinimo (gynimo) klausimai buvo palikti valstybių, pripažįstančių autorių teises, dispozicijai (pvz., Berno konvencijoje, Pasaulinės intelektinės nuosavybės 164 ten pat.165 MIZArAS, Vytautas. Autorių teisės: civiliniai teisių gynimo būdai. Vilnius: justitia, 2003, p. 27–28.

255

organizacijos autorių teisių sutartyje). Autorių teisių įgyvendinimui (gynimui) buvo taikomas nacionalinis principas – tarptautiniu lygiu buvo tik apibrėžiamos autorių teisių įgyvendinimo (gynimo) kryptys, pamatinės nuostatos, atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos gynimo būdus, tačiau konkrečių gynimo priemonių ir būdų reglamentavimas buvo paliktas nacionalinei teisei. tarptautiniu lygmeniu didesnis dėmesys nacionalinių intelektinės nuosavybės teisių (taip pat ir autorių teisių) įgyvendinimui (gynimui) atkreiptas 1994 metų Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (trIPS).

Europiniu lygiu autorių teisių įgyvendinimui (gynimui) skiriama kiek daugiau dėmesio – tiek atskiriems autorių teisių objektams skirtuose teisės aktuose (pvz., Europos tarybos 1991 m. gegužės 14 d. direktyvoje dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (91/250/EEB), Europos Parlamento ir tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvoje dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (96/9/EB), tiek bendruosiuose intelektinės nuosavybės apsaugai skirtuose teisės aktuose (pvz., Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB), Europos Parlamento ir tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvoje dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (2004/48/EB). Europos Parlamento ir tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyva dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (2004/48/EB) valstybės, Europos ekonominės bendrijos narės, įpareigojamos užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisių (taip pat ir autorių teisių) gynimo priemonės,

256

procedūros ir būdai būtų sąžiningi, teisingi, veiksmingi, nebūtų komplikuoti ar per brangūs, nesukeltų vėlavimo ar delsimo, būtų proporcingi ir atgrasantys nuo pažeidimų. šios direktyvos taikymo sritis apsiriboja civilinėmis teisių gynimo priemonėmis, o tai reiškia, kad baudžiamųjų būdų, priemonių ir procedūrų taikymas įgyvendinant (ginant) autorių teises tebelaikomas išimtine valstybių, Europos ekonominės bendrijos narių, kompetencija. dar vienas direktyvos ypatumas yra tai, kad ji suteikia teisę valstybėms, Europos ekonominės bendrijos narėms, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti palankesnį teisių turėtojams intelektinės nuosavybės gynimo režimą, nei įtvirtintas šioje direktyvoje.

2.6.2 Techninės autorių teisių apsaugos priemonės. Autorių teisių apsaugai užtikrinti taikomos techninės priemonės – tai priemonės, naudojamos uždrausti ar apriboti veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių subjektai. tokio tipo apsaugos priemonėms priskiriamos bet kurios technologijos, įtaisai, jų sudedamosios dalys, pavyzdžiui, turinio prieigos kontrolės sistemos koduojant vaizdus (angl. Advanced Access Content System, AACS), kopijavimo kontrolės mechanizmai (pvz., vadinamoji SCMC sistema – serijinio kopijavimo valdymo sistema, leidžianti kopijuoti tik iš originalo), skaitmeninio teisių valdymo technologijos (angl. Digital Rights Management, drM), kūrinių žymėjimas skaitmeniniais vandenženkliais, kūrinių elektroninėse laikmenose apsauga slaptažodžiais, prieigos prie tokių kūrinių ribojimas įvairiomis vartotojų autentiškumo, autorizavimo priemonėmis etc.). techninės apsaugos priemonės gali būti naudojamos įvairiais tikslais:

257

prieigos prie kūrinių kontrolei, naudojimosi kūriniais kontrolei, autorių teisių objekto vientisumo apsaugai, autorių teisių pažeidimų nustatymui etc.

techninių priemonių naudojimas intelektinės nuosavybės teisių apsaugai yra aptariamas tiek tarptautiniuose, tiek europiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartyje, Europos tarybos 1991 m. gegužės 14 d. direktyvoje dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (91/250/EEB), Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB).

Nors techninės apsaugos priemonės užtikrina autorių teisių apsaugą, leidžia autorių teisių subjektams kontroliuoti kūrinių naudojimą, tačiau šiomis priemonėmis gali būti ribojami tiek neteisėti, tiek teisėti kūrinių naudotojų veiksmai. Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2001/29/EB) atkreiptas dėmesys į taikant technines apsaugos priemones kylančias grėsmes kūrinių naudojimui visuomenės poreikiais. Visuomenėje diskutuojami, neigiamai vertinami ir kiti techninių apsaugos priemonių naudojimo autorių teisių apsaugai aspektai – galimybės pažeisti kūrinių naudotojų privataus gyvenimo teisę, neteisėtai naudoti jų asmens duomenis (pvz., drM technologijos leidžia stebėti, kas, kur ir kada naudojo kūrinius – techninės/programinės įrangos patikrinimo lygmeniu, atliekant išankstinį vartotojo tapatybės patikrinimą, sekant kūrinio naudojimą pasitelkus

258

skaitmeninius ženklus arba žymenis, kontroliuojant kiekvieną atskirų kūrinių naudotojų skaitymo, klausymo ir stebėjimo internete veiksmą ir taip kaupiant informaciją apie kūrinio naudotoją), kūrinių naudojimo komplikavimas (pvz., drM apsauga komplikuoja kompiuterių programų atnaujinimo ar perkėlimo į kitą kompiuterinę įrangą procesus), šių priemonių efektyvumo neatitinkančios priežiūros sąnaudos etc.

Pavyzdžiui, SoNy muzikos kūrinių laikmenose įdiegė techninę apsaugos priemonę XCP (angl. extended copy protection), ši priemonė vartotojo kompiuteryje įdiegdavo techninės apsaugos įrankius, turėjusius ir šalutinį poveikį – ji sumažindavo vartotojo sistemos apsaugą nuo virusų, o pabandžius pašalinti šiuos įrankius, gesdavo vartotojo kompiuterio operacinė sistema. SoNy išplatino šių įrankių pašalinimo programinę įrangą (MediaMax), kuri į vartotojų kompiuterius diegė programinę įrangą (angl. spyware), stebinčią vartotojų elgseną. Vartotojų ir vartotojų teises ginančių organizacijų spaudimu SoNy atšaukė visą produkciją, apsaugotą XCP166.

Analizuojant teisinį techninių autorių teisių apsaugos priemonių naudojimo reguliavimą atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugiausia dėmesio skiriama dviem su šių priemonių naudojimu susijusiems aspektams: techninių apsaugos priemonių apsaugai nuo jų neteisėto pašalinimo ar išvengimo ir kūrinių naudojimo teisių apsaugai.

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme:

• užtikrinant autorių teisių subjektų teises leidžiama autorių teisėms įgyvendinti arba apsaugoti naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su

166 Sony BMg litigation [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.eff.org/cases/sony-bmg-litigation-info>.

259

autorių teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių subjektai. Veiksmingomis šios priemonės laikomos tuomet, kai saugomo autorių teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. įstatymas reikalauja, kad tokios techninės apsaugos priemonės netrukdytų elektroninei įrangai normaliai veikti, neturėtų neigiamo poveikio elektroninės įrangos technologinei plėtrai.

įstatyme veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių <...> subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu167, pažeidimu laikomi ir kiti su šių priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai: įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas, platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas komerciniais tikslais168

167 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.168 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos,

260

ir paslaugų, susijusių su techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu, teikimas169. techninių priemonių pažeidimu nelaikomi veiksmai, kuriais šios priemonės tobulinamos ar naudojamos ir kurie yra būtini teisėtam kompiuterio programos naudotojui testuojant kompiuterių programą ar ją dekompiliuojant (žr. 2.5.4.9.4 poskyrį). traukiant asmenis atsakomybėn už techninių apsaugos priemonių pažeidimą, turi būti nustatoma asmens kaltė. Esant šiam pažeidimui gali būti taikomi bendrieji civiliniai teisių gynimo būdai ir priemonės.

• užtikrinant autorių teisių subjektų kūrinių naudotojų teises įtvirtinti techninių apsaugos priemonių taikymo ribojimai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas kūrinių naudotojams naudotis kūriniais tokiu mastu, kokio reikia, įgyvendinant šias įstatymo garantuojamas teisių išimtis ir apribojimus, t. y. taikant technines apsaugos priemones turi būti sudaromos sąlygos ir suteikiamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos): – fiziniam asmeniui asmeniniais tikslais atgaminti

kūrinį (žr. 2.5.4.1 poskyrį); – kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir

mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką (žr. 2.5.4.3.1-2 poskyrius);

– atgaminti nekomerciniais švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais teisėtai išleistus

1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.169 ten pat.

261

kūrinius žmonėms, turintiems klausos ar regos negalią (žr. 2.5.4.3.2 poskyrį);

– nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, reprografiniu būdu atgaminti kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose (žr. (žr. 2.5.4.2 poskyrį);

– atgaminti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos (žr. 2.5.4.6 poskyrį);

– daryti trumpalaikius kūrinių įrašus, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms (žr. 2.5.4.8 poskyrį).

Autorių teisių subjektai, norintys savanoriškai naudoti priemones, kurios sudarytų tokias sąlygas, turi lietuvos respublikos kultūros ministerijai suteikti informaciją apie taikomas priemones bei informaciją, susijusią su šių priemonių taikymu (įskaitant ir informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų derybas).

jei autorių teisių subjektai nesuteikia tokių priemonių kūrinių naudotojams, turintiems teisę pasinaudoti šiais autorių turtinių teisių apribojimais, įstatymas reglamentuoja ginčo tarp teisių naudotojų ir autorių teisių subjektų procedūrą: sprendžiant ginčą pirmiausia turi

262

būti kreipiamasi į tarpininkus (tokiu tarpininku įstatyme nurodoma lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba), nesusitarus ar nesutinkant su tarpininko pasiūlymais, gali būti kreipiamasi į Vilniaus apygardos teismą.

2.6.3 Teisinės autorių teisių gynimo priemonės Lietuvos teisėje. Autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios lietuvoje galiojančių įstatymų pripažįstamos ir saugomos autorių teisės. gali būti pažeidžiamos tiek turtinės, tiek asmeninės neturtinės autorių teisės, autorių teisių pažeidimai gali būti padaromi tiek siekiant komercinių tikslų, tiek jų nesiekiant.

Esant autorių teisių pažeidimo (ar gresiančio pažeidimo) situacijai, gali kilti ginčų dėl pažeidėjo atsakomybės, autorių teisių turėtojo patirtų nuostolių atlyginimo. Nepavykus susitarti dėl savanoriško autorių teisių turėtojo patirtų nuostolių atlyginimo (paprastai tokiu atveju sudaroma taikos sutartis, patvirtinanti civilinės atsakomybės taikymo faktą, civilinės atsakomybės taikymo sąlygas etc.), nukentėjusysis turi teisę ginti autorių teises teisminio proceso tvarka, t. y. kreipdamasis į atitinkamą teismą.

Autorių teisių turėtojų teisės yra privatinės, todėl ir jų apsaugą užtikrina civilinės teisės normos, o tai reiškia, kad atsakomybė už autorių teisių pažeidimus yra civilinė atsakomybė. tačiau autorių teisių svarba ekonomikos skatinimui, socialinei visuomenės pažangai, taip pat autorių teisių turėtojų interesų apsaugos, tarptautinių šalies įsipareigojimų autorių teisių įgyvendinimo (gynimo, toliau tekste – gynimo), kaip viešojo intereso, svarba lemia tai, kad civilinės atsakomybės nepakanka. todėl, be autorių teisių

263

apsaugos civilinės teisės normomis, nustatoma ir apsauga viešųjų interesų labui – administracinės ir baudžiamosios teisės normomis įtvirtinant valstybės prievartos priemonių taikymą, t. y. nustatoma ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė.

2.6.3.1 Civiliniai autorių teisių gynimo būdai ir priemonės. Civiliniai autorių teisių gynimo būdai, metodai, priemonės ir procedūros yra reglamentuojami tiek lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, tiek lietuvos respublikos civiliniame kodekso; civiliniam autorių teisių gynimui svarbių teisės normų yra ir lietuvos respublikos civilinio proceso kodekse.

jei tarp autorių teisių turėtojo ir teisių pažeidėjo yra sudaryta sutartis, atsakomybę už autorių teisių pažeidimą nustato sutartis. tokiu atveju, sprendžiant atsakomybės klausimą, vadovaujamasi lietuvos respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis sutarčių sudarymą, vykdymą, atsakomybę už jų pažeidimą, ir lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normomis. jei tarp autorių teisių turėtojo ir teisių pažeidėjo nėra sutartinių santykių, atsakomybės klausimai sprendžiami vadovaujantis lietuvos respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę, ir lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normomis.

Civilinius teisinius autorių teisių gynimo būdus ir priemones galima skirstyti į:

• procesinio teisinio pobūdžio teisių gynimo būdus ir priemones;

• materialinio teisinio pobūdžio teisių gynimo būdus

264

ir priemones.

2.6.3.1.1 Procesinio teisinio pobūdžio autorių teisių gynimo būdai ir priemonės. Procesinės teisės normos skirtos materialinio teisinio pobūdžio autorių teisių gynimo būdams ir priemonėms įgyvendinti.

lietuvos respublikos civilinio proceso kodekse detaliai reglamentuojamas įrodinėjimas ir įrodymai, lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme taip pat yra procesinio pobūdžio teisės normų. Procesinio pobūdžio teisės normos apibrėžia subjektus (tinkamą ieškovą), galinčius kreipti į teismą (pareikšti ieškinį) dėl autorių teisių gynimo, asmenis, kurie turi pareigą atsakyti į dėl autorių teisių pažeidimo pareikštą reikalavimą, reglamentuoja įrodymus ir įrodinėjimo procesą etc.

2.6.3.1.2 Materialinio teisinio pobūdžio autorių teisių gynimo būdai ir priemonės. V. Mizaras šiuos autorių teisių gynimo būdus ir priemones skirsto į dvi grupes:

• teisių gynimo priemones, padedančias taikyti autorių teisių gynimo būdus, taikomas teismo proceso metu;

• teisių gynimo būdus, taikomus tenkinant / netenkinant asmenų, kurie kreipėsi į teismą dėl autorių teisių gynimo, reikalavimus170.lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių

teisių įstatyme numatyta, kad teismo proceso metu, teismui sprendžiant kilusį ginčą dėl autorių teisių, kaip šių teisių

170 MIZArAS, Vytautas. Autorių teisė: monografija. t. 2. Vilnius: justitia, 2009, p. 263.

265

gynimo priemonė, t. y. priemonė, padedanti taikyti autorių teisių gynimo būdus, taikoma teisė gauti informaciją. ši priemonė sudaro galimybes nukentėjusiam autorių teisių subjektui išsiaiškinti teisių pažeidimo aplinkybes, nes teismas, remdamasis pagrįstu ir laikantis proporcingumo principo parengtu ieškovo prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie kūrinių, <...> objektų kopijų, prekių ir paslaugų, pažeidžiančių autorių teises, <...>, kilmę ir platinimo būdus, t. y. gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirti nurodyti objektai (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus171, duomenis apie pagamintų, pateiktų, gautų ar užsakytų kūrinių, kitų saugomų teisių objektų, prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas172, duomenis apie naudotus kūrinius <...>, jų panaudojimo mastą, trukmę, naudotojų gautas pajamas ir kitus duomenis, reikalingus atlyginimui apskaičiuoti173.

Autorių teisių gynimo būdai pagal jų tikslą gali būti skirstomi į:

• prevencinius apsauginius (jais siekiama ginti autorių teises nuo gresiančių pažeidimų);

• kompensacinius (jais siekiama kompensuoti žalą, nutraukti neteisėtus veiksmus).

Prevenciniams apsauginiams materialinio teisinio pobūdžio autorių teisių gynimo būdams priskiriami:

171 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.172 ten pat.173 ten pat.

266

• Neteisėtų veiksmų nutraukimas.šis teisių gynimo būdas taikomas, kai jau yra atliekami

autorių teises pažeidžiantys neteisėti veiksmai. jo esmė – užkertant kelią šiems neteisėtiems veiksmams, apsaugoti nuo jų tęstinumo. Neteisėtų veiksmų nutraukimui taikyti svarbūs yra neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių autorių teises, bei šių veiksmų tęstinumo faktai. šis teisių gynimo būdas gali būti taikomas kartu su kompensaciniais materialinio teisinio pobūdžio teisių gynimo būdais (žalos atlyginimu).Pavyzdžiui, uždrausti atsakovui X naudoti laikraščio y numerius ar jų dalis, įskaitant straipsnius, fotografijas, karikatūras, kitą tekstinę ir grafinę medžiagą, taip pat puslapių kompozicijas.

• draudimas atlikti neteisėtus veiksmus.šis teisių gynimo būdas taikomas dar nesant autorių

teises pažeidžiančių veiksmų, kilus tokių veiksmų atsiradimo rizikai. jo esmė – prevencinė teisinė apsauga nuo gresiančio autorių teisių pažeidimo. teismas gali priimti sprendimą užkirsti kelią teises pažeidžiantiems veiksmams, uždrausti tokius veiksmus atlikti, jei yra pagrįsta grėsmė (realus pavojus) dėl tokių veiksmų atsirasti žalai ar gali būti realiai pažeistos autorių teisės. draudimui atlikti neteisėtus veiksmus svarbus yra autorių teises pažeidžiančių neteisėtų veiksmų grėsmės realumo faktas.

• Atkuriamosios priemonės.Atkuriamosiomis priemonėmis laikomos autorių teises

pažeidžiančių veiksmų pašalinimo priemonės. šio teisių gynimo būdo esmė – nutraukti galimybes

267

autorių teises pažeidžiančių veiksmų tęstinumui, kitų autorių teises pažeidžiančių veiksmų atlikimui. tai autorių teises pažeidžiančių autorių teisių objektų (neteisėtų kopijų) atšaukimas iš civilinės apyvartos, galutinis išėmimas iš civilinės apyvartos, priemonių ar įrangos, naudojamos autorių teises pažeidžiantiems autorių teisių objektams sukurti, sunaikinimas.

• Autoriaus asmeninių neturtinių teisių atkūrimas.tai savita atkuriamoji priemonė, numatyta lietuvos

respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, kuria siekiama atkurti pažeistas asmenines neturtines autorių teises, pašalinant šių teisių pažeidimus (pvz., siekiant atkurti pažeistą autorystės teisę gali būti taikomas viešas autorystės paskelbimas).

• teisių pripažinimas. šio teisių gynimo būdo esmė – patvirtinimas, kad

tarp asmenų yra tam tikri teisiniai santykiai, patvirtinimas, kad egzistuoja tam tikra teisė. Žinotina, kad šis teisių gynimo būdas gali būti taikomas tiek jau esant autorių teisių pažeidimui, tiek jam gresiant.

• teismo sprendimo paskelbimas.šiuo teisių gynimo būdu užtikrinamas informacijos apie

autorių teisių pažeidimą paviešinimas. Pastebima, kad šis būdas taikomas tik asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistų autorių teisių (ar galimo šių teisių pažeidimo), t. y. ieškovo, prašymu. Žinotina, kad teismo sprendimo ar jo dalies, ar informacijos apie priimtą teismo sprendimą viešinimas

268

atliekamas teises pažeidusiojo asmens (pažeidėjo) sąskaita.

kompensaciniai materialinio teisinio pobūdžio autorių teisių gynimo būdai (toliau – kompensaciniai autorių teisių gynimo būdai) pagal teisinius pagrindus skirstomi į:

• civilinės atsakomybės pagrindu taikomus;• ne civilinės atsakomybės pagrindu taikomus.Autorių teisių subjektas, kurio teisės pažeistos, pats

pasirenka teisių gynimo būdą konkrečiu pažeidimo atveju.Civilinės atsakomybės pagrindu taikomi kompensaciniai

autorių teisių gynimo būdai užtikrina dėl autorių teisių pažeidimų padarytos faktinės žalos atlyginimą. Atlyginant autorių teisių pažeidimu padarytą žalą vadovaujamasi visišku (pilnutiniu) žalos atlyginimo principu. tačiau žinotina, kad autorių teisių objektų ypatumai, komplikuojantys žalos dydžio nustatymą, lemia ir savitus autorių teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo būdus (pvz., atlyginimo išreikalavimą, kompensaciją). Civilinės atsakomybės pagrindu žala atlyginama tik esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms (teisinių faktų visumai):

• Neteisėtiems veiksmams.Autorių teisės pažeidžiamos veiksmais arba

neveikimu, prieštaraujančiais teisei. Nustatant šį faktą vertinamas veiksmų (taip pat ir neveikimo) neteisėtumas arba autorinės sutarties nuostatų neįvykdymas ar netinkamas vykdymas. tai laikoma elgesiu, neatitinkančiu vadinamosios generalinio delikto taisyklės, įtvirtintos lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.246 straipsniuose. šios taisyklės esmė – kiekvienas asmuo įpareigojamas

269

elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti įstatymų, sutarčių. Pabrėžtina, kad neteisėtais veiksmais laikomi veiksmai, pažeidžiantys bet kurias lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo saugomas autorių teises (tiek turtines, tiek neturtines).

• Kaltei.Civilinėje teisėje kaltė suprantama kaip asmens elgesio

ir objektyvių elgesio standartų neatitikimas, t. y. asmuo laikomas kaltu, jei jis nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (kiek buvo protingai galima tokio atidumo ir rūpestingumo iš šio asmens tikėtis). Atkreipiamas dėmesys, kad nors civilinėje teisėje vadovaujamasi asmens sąžiningumo prezumpcija, taikant civilinę atsakomybę kaltė yra preziumuojama (išskyrus įstatyme numatytas išimtis). kaltės prezumpcija yra reikšminga garantuojant aktyvų šalių dalyvavimą teismo procese, paskirstant įrodinėjimo pareigas (pvz., savo nekaltumą autorių teisių pažeidimo atveju turi įrodyti pažeidėjas, pažeidėjo tyčią turi įrodyti nukentėjusysis etc.). Civilinėje teisėje skiriamos įvairios kaltės formos (tyčia, didelis neatsargumas), kaltės forma svarbi atlygintinos žalos dydžio nustatymui, atleidimui nuo žalos atlyginimo etc.

• Priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.Žala turi būti neteisėtų kaltininko veiksmų rezultatas,

t. y. turi būti įvertinta, ar neteisėtas pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis (nors ir ne vienintelė) žalai atsirasti.

270

• Žalai.Žalos piniginė išraiška yra nuostoliai. Žalos

atsiradimo faktas ir jos dydis turi būti įrodomi, tai nukentėjusiojo asmens įrodinėjimo pareiga.

Pažeidus autorių teises gali būti patiriama dvejopa žala: – Neturtinė žala.

ši žala patiriama tik pažeidus asmenines neturtines autorių teises (pažeidus turtines autorių teises neturtinė žala neatlyginama). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas etc. Atlyginamą neturtinės žalos dydį lietuvoje įstatymas neapibrėžia, jį nustato teismas, įvertinęs neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

– turtinė žala. ši žala siejama su turto netekimu ar kitu turto vertės sumažėjimu, nukentėjusiojo asmens turėtomis išlaidomis, negautomis pajamomis. Civilinėje teisėje yra skiriama tiesioginė turtinė žala ir netiesioginė turinė žala (negautos pajamos). tiesioginė turtinė žala patiriama netekus turto ar kitaip sumažėjus turto vertei bei turint išlaidų dėl teisės pažeidimo. Netiesioginė turtinė žala patiriama negavus pajamų, kurias asmuo būtų gavęs, jei ne neteisėti veiksmai. Žinotina, kad lietuvoje negautomis pajamomis laikomos negautos grynosios pajamos, t. y. tos pajamos, kurios gaunamos atskaičius asmens patiriamas išlaidas.

271

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusio asmens reikalavimu:

– neteisėtais veiksmais gauta nauda gali būti pripažinta nukentėjusio asmens nuostoliais,

– jam gali būti perduotos neteisėtos kūrinių kopijos.Padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visa,

tačiau autorių teisių objekto ypatumai, autorių teisių įgyvendinimo, jų pažeidimo savitumai lemia alternatyvių žalos kompensavimo būdų poreikį, todėl lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme greta padarytos žalos atlyginimo numatomi dar alternatyvūs (asmens, patyrusio žalą, pasirenkami vietoj faktinės žalos atlyginimo) žalos atlyginimo civilinės atsakomybės pagrindu (tai reiškia, kad yra būtinos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos) būdai:

• kompensacijos sumokėjimas.Autorių teisių subjektas gali iš pažeidėjo reikalauti kompensacijos – pinigų sumokėjimo už autorių teisių pažeidimu padarytus nuostolius. kompensacijos reikalavimo esmė –kompensuoti autorių teisių subjektams jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinti teisingą autorių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą tuo atveju, kai dėl autoriaus teisių pažeidimo padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti174.kompensacijos dydis gali būti netapatus faktinių

174 Byla Nr. 13/2008. 2011 m. sausio 6 d. lietuvos respublikos konstitucinio teismo nutarimas „dėl lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. redakcija) 67 straipsnio 3 dalies atitikties lietuvos respublikos konstitucijai“ [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/ dokumentai/2011/n110106.htm>.

272

nuostolių dydžiui. kompensacijos dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (Mgl) nustato teismas, atsižvelgdamas į: pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, teisėtai naudojantis kūriniu autoriui priklausančio atlyginimo dydį, kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

• Atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniu sumokėjimas.tai prašymas sumos, kuri turėjo būti sumokėta, jei pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis autorių teisių objektais, t. y. būtų gavęs leidimą. jei yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, gali būti priteisiamas iki dviejų kartų didesnis, nei teisėtai naudojantis kūriniu, autoriui priklausantis atlyginimas.

• Pažeidėjo gautos naudos išieškojimas.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis autorių teisių gynimo būdas gali būti taikomas tiek civilinės atsakomybės pagrindu, tiek kito civilinės teisės instituto – turto gavimo be pagrindo arba nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.Pažeidėjo gauta nauda nukentėjusiųjų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais ir išieškoma civilinės atsakomybės pagrindu (tam būtinos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos). Žinotina, kad pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas

273

bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.175 Autorių teisių pažeidėjo gautos naudos išieškojimas teisės normų, reguliuojančių nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, pagrindu yra ne civilinės atsakomybės pagrindu taikomas kompensacinis autorių teisių gynimo būdas. ginant pažeistas autorių teises šiuo būdu, reikalingos kitos nei civilinės atsakomybės atveju sąlygos, t. y. turi būti nustatytas praturtėjimas, turi būti nustatyta, kad praturtėta be teisinio pagrindo, praturtėta kito asmens sąskaita, t. y. pažeidus šio asmens teises. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis autorių teisių gynimo būdas taikytinas tik tada, kai kitais būdais pažeistų teisių negalima apginti (nes pagal lietuvos civilinę teisę šis teisių gynimo būdas yra subsidiarus). Autorių teisių pažeidėjas, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.176

Pažeistas autorių teises ginant civiliniais būdais ir priemonėmis, pastebėjus administracinės ar baudžiamosios teisės kodekso normose numatytų straipsnių požymių

175 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.176 lietuvos respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; 2004, Nr. 72-2495; 2004, Nr. 171-6319; 2006, Nr. 77-2974; 2006, Nr. 116-4403; 2008, Nr. 68-2568; 2008, Nr. 149-5997; 2009, Nr. 93-3965; 2009, Nr. 134-5832; 2009, Nr. 141-6205; 2009, Nr. 159-7202; 2010, Nr. 48-2297; 2010, Nr. 71-3554; 2010, Nr. 76-3873; 2010, Nr. 84-4402; 2010, Nr. 126-6456; 2011, Nr. 1-2; 2011, Nr. 49-2367; 2011, Nr. 74-3545; 2011, Nr. 74-3546.

274

buvimą, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl administracinio ar baudžiamojo tyrimo inicijavimo (ir atitinkamai – administracinės arba baudžiamosios atsakomybės pažeidėjui taikymo).

2.6.3.2 Administracinė atsakomybė už autorių teisių pažeidimus. Administracinė atsakomybė taikoma tik už veiklas (taip pat ir neveikimą), numatytas lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse177. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik pakaltinamam fiziniam asmeniui, turinčiam 16 metų, patvirtinus jo kaltę. Administracinis teisės pažeidimas yra savarankiška teisės pažeidimų rūšis, nors šie pažeidimai laikomi mažiau pavojingais visuomenei nei baudžiamieji nusižengimai ar nusikaltimai, kaltas administracinį pažeidimą padaręs asmuo yra baudžiamas, t. y. pagal įstatymą atsako už padarytą pažeidimą.

lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už autorių teisių pažeidimą. Administracinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) <...> arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais.178 Atkreipiamas dėmesys į tai, kad:

• Administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik turtinių autorių teisių pažeidimas (viešas atlikimas,

177 lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Valstybės žinios, 1985, Nr. 1-1 (su pakeitimais iki Valstybės žinios, 2011, Nr. 91-4328).178 ten pat.

275

atgaminimas, viešas paskelbimas, platinimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais);

• turtinės autorių teisės turi būti pažeidžiamos neteisėtai (kūrinys – autorių teisių objektas turi būti naudojamas neteisėtai, pvz., be autorių teisių subjekto leidimo, nesinaudojant įstatymo numatytais autorių turtinių teisių apribojimais, nesilaikant įstatymo numatytų naudojimosi autorių turtinių teisių apribojimais sąlygų etc.);

• Administraciniu teisės pažeidimu laikomas dvejopo pobūdžio autorių turtinių teisių pažeidimas:– Autorių teisės pažeidžiamos nekomerciniais

tikslais literatūros, mokslo ir meno kūrinius ar jų dalis viešai atliekant, atgaminant, viešai paskelbiant, kitaip naudojant bet kokiais būdais ir priemonėmis;

– Autorių teisės pažeidžiamos komerciniais tikslais platinant, gabenant ar laikant neteisėtas literatūros, mokslo ir meno kūrinių kopijas. Neteisėtų kopijų vertė turi neviršyti 100 Mgl dydžio. komerciniais tikslais laikomi tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai179.

už šiuos administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio autorių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu, jei administracinis teisė pažeidimas padaromas pakartotinai, t. y. tokį pažeidimą padaro

179 lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

276

asmuo, jau kartą administracine tvarka baustas už tokį pažeidimą, – jam gali būti skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu180. kūrinio – autorių teisių objekto neteisėtų kopijų gamybos priemonės ar įranga laikoma techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos kūrinio neteisėtoms kopijoms atgaminti ir (ar) platinti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – atgaminti ir (ar) platinti neteisėtas kūrinio kopijas181.

Administracinė atsakomybė taikoma administracinio proceso tvarka.

Būtina žinoti, kad administracinė byla keliama, administracinė procedūra gali būti pradedama ir nesant privataus kaltinimo (pvz., surašant administracinių pažeidimų protokolą). Administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes), neteisėtų kopijų platinimo, gabenimo ar laikymo komerciniais tikslais gali surašyti muitinės pareigūnai, dėl kitų aptartų autorių teisių pažeidimų tokius protokolus gali surašyti policijos pareigūnai; policijos pareigūnams surašant teisės pažeidimų protokolus gali dalyvauti autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų ir kitų autorių teises ir gretutines teises ginančių organizacijų atstovai182.

180 lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Valstybės žinios, 1985, Nr. 1-1 (su pakeitimais iki Valstybės žinios, 2011, Nr. 91-4328).181 ten pat.182 lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Valstybės žinios, 1985, Nr. 1-1 (su pakeitimais iki Valstybės žinios, 2011, Nr. 91-4328).

277

Administracinę atsakomybę galima taikyti ir nesurašant administracinių pažeidimų protokolo (protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokurorui atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių).

2.6.3.3 Baudžiamoji atsakomybė už autorių teisių pažeidimus. Baudžiamoji teisė yra pati griežčiausia socialinių santykių teisinio reguliavimo priemonė, lemianti baudžiamųjų įstatymų savitumą – baudžiamuosiuose įstatymuose formuluojamos draudžiamojo pobūdžio teisės normos, įtvirtinančios atskirų vertybių apsaugą. Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis, todėl ji taikoma tik remiantis kaltinamuoju nuosprendžiu, kurį įgaliota priimti tik viena institucija – teismas.

Atkreipiamas dėmesys, kad autorių teisių apsauga baudžiamosios teisės būdais ir priemonėmis ilgą laiką laikyta valstybių nacionalinės teisės dispozicijos dalyku. Nors Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (trIPS) už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus yra numatytos ir baudžiamosios priemonės (kurios tarptautiniu mastu gali būti laikomos bendrais standartais), tačiau tarp valstybių baudžiamųjų įstatymų išlieka nemažų skirtumų (o tai komplikuoja tiek baudžiamųjų tyrimų atlikimą, tiek baudžiamąjį persekiojimą, tiek kaltųjų traukimą baudžiamojon atsakomybėn). Europos Sąjungos lygmeniu baudžiamosios teisės būdų ir priemonių taikymui autorių teisių apsaugai reikšmingas yra Europos

278

teisingumo teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimas, kuriame patvirtinta, kad baudžiamosios teisės nuostatos, būtinos veiksmingam Bendrijos teisės įgyvendinimui, priklauso EB sutarties taikymo sričiai.183 šis sprendimas paskatino Europos Parlamento ir tarybos pasiūlymus dėl baudžiamųjų priemonių taikymo, kad būtų užtikrinta intelektinės nuosavybės teisių apsauga, inicijuojant Europos Parlamento ir tarybos direktyvą dėl baudžiamųjų priemonių siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą184, kad valstybės, Europos ekonominės bendrijos narės, nusikalstama veika pripažintų visus tyčinius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, padarytus komerciniu tikslu, taip pat pasikėsinimą, bendrininkavimą ir kurstymą padaryti šiuos pažeidimus.

lietuvos respublikos baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos nusikalstamos veikos, susijusios su autorių teisių pažeidimais, tai reiškia, kad lietuvos respublikos baudžiamajame kodekse yra išskiriami nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos autorių teisės. šie nusikaltimai laikomi nesunkiais (nes už juos numatoma didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo).

Nusikaltimų autorių turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sudėtys ir sankcijos už šiuos nusikaltimus numatytos lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso dvidešimt aštuntajame skyriuje (191–194 straipsniuose).

183 Case C-176/03. Commission of the European Communities v Council of the European union [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://eur-lex.europa.eu/lexuriServ/lexuriServ.do?uri=CElEX:62003j0176 :EN:HtMl>.184 Proposal for a European Parliament and Council directive on criminal measures aimed at ensuring the enforcement of intellectual property rights [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://ec.europa. eu/prelex/detail_dossier_real.cfm?Cl=en&dosId=193131>.

279

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus numatyta ir juridiniams asmenims. lietuvos respublikos baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už skirtingų rūšių nusikalstamas veikas, susijusias su autorių teisių pažeidimais:

• už svetimo literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies išleidimą arba viešą paskelbimą, t. y. už autorystės pasisavinimą (numatoma sankcija: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Sunkesniu nusikaltimu laikoma, jei autorystės pasisavinimas (tiek viso kūrinio, tiek jo dalies, tiek visos autorystės, tiek bendraautorystės) vykdomas naudojantis tarnybine padėtimi arba panaudojant psichinę prievartą (numatoma sankcija: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų).

• už privertimą pasinaudojant tarnybos padėtimi arba panaudojant psichinę prievartą pripažinti kitą asmenį literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies autoriaus teisių perėmėju (numatoma sankcija: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų).

• už neteisėtą literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies atgaminimą (numatoma sankcija: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų).

280

• už neteisėtų literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100 Mgl dydžio sumą (numatoma sankcija: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Sunkesniu nusikaltimu laikoma, jei neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 Mgl dydžio sumą (numatoma sankcija: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų).

• už komercijos tikslais informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą, sunaikinimą arba pakeitimą, jeigu pagal tą informaciją identifikuojamas kūrinys, kūrinio autorius, kitas autorių teisių subjektas arba atlikėjas, kūrinio atlikimas, taip pat už informacijos apie kūrinio, jo atlikimo, naudojimo sąlygas ir tvarką, įskaitant visus skaičius ar kodus, perteikiančius kūrinio, atlikimo įrašo ar fonogramos egzemplioriuose pažymėtą arba jų viešo paskelbimo metu pateikiamą informacijos, sunaikinimą arba pakeitimą (numatoma sankcija: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų)185.

Baudžiamajai atsakomybei būdinga tai, kad

185 lietuvos respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741 (su pakeitimais ir papildymais, priimtais ir paskelbtais: Valstybės žinios, 2011, Nr. 86-4162).

281

nusikalstamos veikos sudėtis laikoma vieninteliu baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nusikalstamos veikos sudėtį sudaro asmens veiklos (poelgio, neveikimo etc.), priešingos teisei (pažeidžiančiai baudžiamosios teisės draudimą), teisinis vertinimas: nusikaltimo objektyviųjų požymių (ar buvo nusikalstama veika, kokia ji, kokios yra šios veikos pasekmės, ar esama priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir pasekmių etc.) ir subjektyviųjų požymių (kas yra kalta veika – asmens amžius, ar asmuo pakaltinamas, ar suvokia / turi / gali suvokti nusikalstamą veikos pobūdį, kokie jo motyvai, tikslai etc.) nustatymas.

282

Klausimai pasikartoti:

kas paskatino autorių teisės radimąsi?kuo skiriasi copyright ir droit d’auteur autorių teisių apsaugos sistemos?kokios yra svarbiausios monistinės autorių teisių doktrinos idėjos? kokios yra svarbiausios dualistinės autorių teisių doktrinos idėjos?kas lietuvoje yra autorių teisių objektas?kokie teisiniai reikalavimai lietuvoje keliami kūriniui kaip autorių teisių objektui?kas lietuvoje yra laikomas autorių teisių subjektu?kuo skiriasi pirminiai ir išvestiniai autorių teisių subjektai?kas lietuvoje yra laikomas kūrinio autoriumi?kokia teisinės autorystės prezumpcijos reikšmė?kokios yra bendraautorystės sąlygos?kokios yra bendraautorystės rūšys?kas lietuvoje laikomas kolektyvinio kūrinio autoriumi?kokie yra kolektyvinio kūrinio kūrimo ypatumai?kada lietuvoje darbdavys tampa autorių teisių subjektu?kas lietuvoje yra laikomas audiovizualinio kūrinio autoriumi?kokios asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos lietuvoje?kokios turtinės autorių teisės saugomos lietuvoje?kokia autorių teisių apsaugos ženklo reikšmė?kada atsiranda autorių teisės?kokia autorių teisių galiojimo trukmė lietuvoje?kaip perduodamos ar suteikiamos autorių teisės?kokios sutartys laikomos autorinėmis sutartimis?

283

kuo autorinės licencinės sutartys skiriasi nuo kitų autorinių sutarčių?kokie yra kompiuterinių programų autorinių sutarčių ypatumai?kokios autorių teisės gali būti suteikiamos kūrinių naudotojams atvirosios prieigos autorinėmis licencinėmis sutartimis?koks yra autorinės sutarties turinys?kokia pagal lietuvos teisės normas turi būti autorinės sutarties forma?kuo grindžiamas kolektyvinis autorių teisių administravimas?kokiu tikslu nustatomi turtinių autorių teisių apribojimai ir išimtys?kokie yra turtinių autorių teisių apribojimai lietuvoje, kokios šių apribojimų sąlygos?kokias problemas kelia techninių autorių teisių apsaugos priemonių naudojimas?kokia atsakomybė pagal lietuvos teisės normas galima už autorių teisių pažeidimus?kokios yra civilinės atsakomybės už autorių teisių pažeidimus sąlygos lietuvoje?kuo svarbi teisė gauti informaciją kaip autorių teisių gynimo priemonė?kokie pagal lietuvos teisės normas yra prevenciniai apsauginiai autorių teisių gynimo būdai?kokie pagal lietuvos teisės normas yra kompensaciniai autorių teisių gynimo būdai?kokie yra administracinės atsakomybės už autorių teisių pažeidimus lietuvoje ypatumai?už kokius autorių teisių pažeidimus lietuvoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė?

284

pApIldOmAI REkOmEndUOjAmA pASkAITyTI:

Knygas:

MIZArAS, Vytautas. Autorių teisė: monografija. t. 1. Vilnius: justitia, 2008. 680 p. ISBN 9789955616467.

MIZArAS, Vytautas. Autorių teisė: monografija. t. 2. Vilnius: justitia, 2009. 780 p. ISBN 9789955616603.

MIZArAS, Vytautas. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai: monografija. Vilnius: justitia, 2003. 375 p. ISBN 9986567904.

uSoNIENė, jūratė. Autorių teisių perdavimo ypatybės: monografija. Vilnius: teisinės informacijos centras, 2008. 265 p. ISBN 9789955300243.

VIlEItA, Alfonsas. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras; lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) straipsnio komentaras / Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. tarptautinė romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Vilnius: lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. 255 p. ISBN 9986391598.

goldStEIN, Paul. International copyright: principles, law, and practice. oxford: oxford university Press, 2001. 618 p. ISBN 0195128850.

285

Straipsnius knygose, knygų dalis:

Autorių teisė. Iš Intelektinės nuosavybės teisė / Birštonas, r. ir kt. Vilnius: registrų centras, 2010, ISBN 9789955300779, p. 47–315.

Autorių teisių ir gretutinių teisių normos. Iš Intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga / Žilinskas, V., kasperavičius, P. kiškis, M. klaipėda: klaipėdos universiteto leidykla, 2007, ISBN 9789955181736, p. 116–223.

Intelektinė nuosavybė ir jos teisinės apsaugos ypatumai. Iš Autorių teisės mokslo komunikacijoje: monografija / Stonkienė, M., Atkočiūnienė, Z. o., Matkevičienė, r. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, ISBN 9789955333944, p. 27–35.

kūrybinės visumos licencijos: pranašumai ir trūkumai. Iš Autorių teisės mokslo komunikacijoje: monografija / Stonkienė, M., Atkočiūnienė, Z. o., Matkevičienė, r. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, ISBN 9789955333944, p. 171–199.

kūrybinės visumos licencinių sutarčių ideologinės ištakos: laisvosios programinės įrangos licencijos. Iš Autorių teisės mokslo komunikacijoje: monografija / Stonkienė, M., Atkočiūnienė, Z. o., Matkevičienė, r. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, ISBN 9789955333944, p. 159–171.

286

Mokslinius straipsnius:

kIškIS, Mindaugas; krIkšČIoNAItIS, Mindaugas. Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų tyrimai: metodologiniai aspektai. Teisė, 2008, t. 68, p. 37–50.

kIškIS, Mindaugas; PEtrAuSkAS, rimantas. Intelektinės nuosavybės elektroninėje erdvėje pažeidimų ypatumai. Jurisprudencija, 2006, Nr. 5(83), p. 29–36.

kIškIS, Mindaugas. Creative Commons Problems in lithuania (december 1, 2010). Iš Proceedings of the International Conference on Social Technologies [interaktyvus], 2010 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=1726042>.

MAtulEVIČIENė, Nijolė janina. Autorių turtinių teisių apribojimai mokymo, mokslinių tyrimų ir informacijos tikslais. Jurisprudencija, 2004, t. 55 (47), p. 46–56.

MIZArAS, Vytautas. Prevencinis autorių teisių ir gretutinių teisių gynimas [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.jbblegal.lt/upload /doc/lt/Berno_konvencija.pdf>.

uSoNIENė, jūratė. Autorių teisės į darbuotojo sukurtus kūrinius. Jurisprudencija, 2005, t. 71 (63), p. 62–69.

uSoNIENė, jūratė. kūrinio originalumo samprata, Jurisprudencija, 2005, t. 78 (70), p. 78–84.

287

uSoNIENė, jūratė. Autorių teisių paveldėjimas. Jurisprudencija, 2004, t. 46 (38), p. 79–89.

uSoNIENė, jūratė. Autorinių sutarčių dalykas. Autorių teisių sutartinio perdavimo ypatumai. Jurisprudencija, 2005, t. 77 (69), p. 82–90.

288

BIBLIOgRAfINIų NUOROdų šALTINIAI

Teisės aktai

Autorinio atlyginimo už kūrinių originalų ar kopijų viešą rodymą tarifai: Pritarta 2007-04-16 lAtgA-A konferencijoje ir 2007-05-03 lAtgA-A taryboje [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.latga.lt/teisine-informacija/dokumentai>.

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Valstybės žinios, 1995. Nr. 40-988.

C i r c u l a r 9 2: Copyright law of the united States and related laws Contained in tıtle 17 of the united States Code [interaktyvus], 2009 [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.copyright.gov/title17/circ92.pdf>.

Chapter III. Acts Permitted in relation to Copyright Works. Copyright, designs and Patents Act, 1988 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.legislation. gov.uk/ukpga/1988/48/part/I/chapter/III>.

Convention Establishing the World Intellectual Property organization [interaktyvus] [žiūrėta 2006 birželio 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/clea/docs_new/en/wo/wo029en.html>.

289

Europos Parlamento ir Europos Sąjungos tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos. Europos Bendrijų oficialusis leidinys [interaktyvus], 1996, l 77/ 20, p. 459–467 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://eurlex.europa.eu/lexuriServ /lexuriServ.do?uri=dd:13:15:31996l0009:lt:PdF>.

Europos Parlamento ir tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo. Specialusis Europos Sąjungos oficialaus leidinio leidimas, 2004, Nr. 1, p. 230–239.

Europos Parlamento ir tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (kodifikuota redakcija). Europos Sąjungos oficialus leidinys [interaktyvus], 2006, l 372, p. 12–18 [žiūrėta 2011 birželio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://eur-lex.europa.eu/lexuriServ/lexuriServ.do?uri=oj:l:2006 :372:0012:0018:lt:PdF>.

Europos tarybos direktyva 93/83/EEB 1993 m. rugsėjo 27 d. dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo. Oficialusis leidinys [interaktyvus], 1993, l 248, p. 15–21 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://eurlex.europa.eu/lexuriServ/lexuriServ.do?uri =CElEX:31993l0083:lt:HtM>.

290

konvencija dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo. Pramoninės nuosavybės apsauga [interaktyvus], 1994, Nr. 3 (27); Convention Establishing theWorld Intellectual Property organization [žiūrėta 2011 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/treaties/en/convention/trtdocs_wo029.html>.

lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Valstybės žinios, 1985, Nr. 1-1 (su pakeitimais iki Valstybės žinios, 2011, Nr. 91-4328).

lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Valstybės žinos, 1999, Nr. 50-1598; 2006, Nr. 116-4400; 2008, Nr. 35-1243, 2010, Nr. 13-621.

lietuvos respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741 (su pakeitimais ir papildymais, priimtais ir paskelbtais Valstybės žinios, 2011, Nr. 86-4162).

lietuvos respublikos civilinis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; 2004, Nr. 72-2495; 2004, Nr. 171-6319; 2006, Nr. 77-2974; 2006, Nr. 116-4403; 2008, Nr. 68-2568; 2008, Nr. 149-5997; 2009, Nr. 93-3965; 2009, Nr. 134-5832; 2009, Nr. 141-6205; 2009, Nr. 159-7202; 2010, Nr. 48-2297; 2010, Nr. 71-3554; 2010, Nr. 76-3873; 2010, Nr. 84-4402; 2010, Nr. 126-6456; 2011, Nr. 1-2; 2011, Nr. 49-2367; 2011, Nr. 74-3545; 2011, Nr. 74-3546.

lietuvos respublikos darbo kodeksas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 64-2569.

lietuvos respublikos konstitucija. Lietuvos aidas, 1992, Nr. 220; Valstybės žinios, 1992, 33-1014.

291

lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. Valstybės žinos, 1995, Nr. 89-1985; 1997, Nr. 66-1618; 2000, Nr.40-1115; 2006, Nr. 144-5463; 2010, Nr. 1-12.

lietuvos respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 181 „dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2002, Nr. 15-574.

lietuvos respublikos vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas nr. 1106 „dėl atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo. Valstybės žinios, 2003, Nr. 84-3847, 2007, Nr. 102-4156.

Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis. 1c prie das. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (trIPS). Valstybės žinios, 2001, Nr. 46-1620.

292

Teismų sprendimai

Byla C-467/08: 2010 m. spalio 21 d. teisingumo teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) PAdAWAN Sl prieš Sociedad general de Autores y Editores (SgAE). Oficialus leidinys, 2010, C 346, p. 5–6.

Byla Nr. 13/2008. 2011 m. sausio 6 d. lietuvos respublikos konstitucinio teismo nutarimas “dėl lietuvos respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. redakcija) 67 straipsnio 3 dalies atitikties lietuvos respublikos konstitucijai [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/ dokumentai/2011/n110106.htm>.

Case C-176/03. Commission of the European Communities v Council of the European union [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://eur-lex.europa.eu/lexuriServ/lexuriServ.do?uri=CElEX:62003j0176 :EN:HtMl>.

lAt civilinė byla Nr. 3k-3-4/2008 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lat.lt/getdocument.aspx?id=97381b78-0a76-4226-a1c7-97989e1d585c>.

teisingumo teismo (ketvirtoji kolegija) 2009 m. liepos 16 d. sprendimas. Byla C-5/08. Infopaq International A/S prieš danske dagblades Forening. Europos Sąjungos oficialusis leidinys [interaktyvus], 2009, C 220, p. 7 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://eurlex.europa.eu/ lexuriServ/lexuriServ.do?uri=CElEX:62008j0005 :lt:HtMl>.

293

Specialioji literatūra

Autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimo, susijusio su kūrinių atgaminimu asmeniniais tikslais, kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo pasekmių tyrimas [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.infobalt.lt/docs/20031124_AutorIu_tEISES__galutine_ ataskaita_priedas.doc>.

Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija), Vilnius, 2001. 230 p. ISBN 9955-419-16-4.

BoldrIN, Michele; lEVINE, david k. Against Intellectual Monopoly [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.micheleboldrin.com/research/aim.html>.

CAStEllS, Manuel. The Internet galaxy: reflections on the Internet, business and society. oxford; New york: oxford university Press, 2001. 304 p. ISBN 978-0199255771.

declaration a balanced interpretation of the “three-step test” in copyright law [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ip.mpg.de/shared/data/pdf/declaration _three_steps.pdf>.

gAtES, Bill. Intellectual property has the shelf life of a banana [žiūrėta 2011 m.rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.quotedb.com/quotes/3862>.

294

gEIgEr, Christophe. the role of the three-Step test in the Adaptation of Copyright law to he Information Society. e-Copyright Bulletin, 2007, january–March. [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://unesdoc.unesco.org/images/0015/001578/157848e.pdf>.

gErVAIS, d. j. Feist goes global: A Comparative Analysis of the Notion of originality. Copyright Law, 2002, vol. 49, p. 949–981 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://ssrn.com/abstract=733603>.

gINSBurg, jane C. A tale of two Copyrights: literary Property in revolutionary France and America. Tulane Law Review [interaktyvus], 1990, no. 64 (5) May, p. 994 [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.compilerpress.ca/CW/library/ginsberg%20tale%20of%20two%20 Copyrights%20tlr%201990.htm>.

gÓMEZ-AroStEguI, H. tomás. the untold story of the first copyright suit under the statute of Anne in 1710. Berkeley technology law journal, 2010, vol. 25, no. 3, p.1251–1254 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 liepos 11 d. ]. Prieiga per internetą: <http://ssrn.com/abstract=1572177>.

jACoBS, robert A. Work-For-Hire and the Moral right dilemma in the European Community: A u.S Perspective. Boston College International and Comparative Law Review [interaktyvus] 1993, vol. 16, iss. 3, p. 32 [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http:// lawdigitalcommons.bc.edu/iclr/vol16/iss1/3>.

295

jEFFErSoN, thomas. Letter to Isaac McPherson. Monticello [interaktyvus], August 13, 1813 [žiūrėta 2011 birželio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://wyllie.lib.virginia.edu:8086/perl/toccer-new?id=jeflett.sgm&images=images/modeng&data=/texts/english/modeng/parsed&tag=public&part=218&division=div>.

kIškIS, Mindaugas. Intelektinės nuosavybės elektroninėje erdvėje samprata, principai ir raida žinių visuomenėje [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.irii.lt/pdf_failai/Mkiskis_INEE_ bendroji.pdf>.

kūrinys [interaktyvus]. Iš Lietuvių kalbos žodynas [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt>.

lAtgA-A veikla [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.latga.lt/apie/veikla>.

lIANg, lawrence. The Guide to Open Content Licenses [interaktyvus], 2004 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://pzwart.wdka.hro.nl/mdr/research/lliang/open_ content_guide>.

Member States [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int /members/en/>.

MENEll, P. Intellectual property: general theories [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.scribd.com/doc/3445659/INtEllECtuAl-ProPErty>.

296

MIZArAS, V. Autorių teisė: monografija. t. 1. Vilnius: justitia, 2008. 680 p. ISBN 9789955616467 .

MIZArAS, Vytautas. Autorių teisė: monografija. t. 2. Vilnius: justitia, 2009. 780 p. ISBN9789955616603.

MIZArAS, Vytautas. Autorių teisės: civiliniai teisių gynimo būdai. Vilnius: justitia, 2003. 375 p. ISBN 9986-567-90-4.

NEtANEl, Neil. Alienability restrictions and the Enhancement of Author Autonomy in united States and Continental Copyright law. Cardozo Arts and Entertainment Journal, 1994, vol. 12, iss. 1, p. 1–78.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarčių komentarai. Vilnius, 2001. 98 p. ISBN 9955419148.

PEESACH, g. the Author’s Moral right of Integrity in Cyberspace – A Preliminary Normative Framework. International Review of Industrial Property and Copyright Law, 2003, no. 34 (3), p. 250–270.

Proposal for a European Parliament and Council directive on criminal measures aimed at ensuring the enforcement of intellectual property rights [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 20 d.]. Prieiga per internetą: < http://ec.europa. eu/prelex/detail_dossier_real.cfm? Cl=en&dosId=193131>.

rICkEtSoN, S.; gINSBurg, j. International copyright and Neighbourings Right. The Berne Convention and Beyond. oxford: oxford university Press, 2005–2006, vol. 1–2. 1640 p. ISBN 9780198259466.

297

rIgAMoNtI, C. P. deconstructing Moral rights. Harvard International Law Journal, 2006, vol. 47, iss. 2, p. 353−412 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.harvardilj.org/print/58; StANdlEr, ronald B. Moral rights of Authors in the uSA, 1998 [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.rbs2.com/moral.htm>.

SIrINEllI, Pierre. Exceptions and limits to copyright and neighboring rights: Workshop on implementation issues of the WIPO Copyright treaty (WCT) and the WIPO Performances and phonograms treaty (WPPT) [interaktyvus], 1999 [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/edocs/mdocs/copyright/en/wct_wppt_imp/wct_wppt_imp_1.pdf>.

Sony BMG Litigation [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.eff.org/cases/ sony-bmg-litigation-info>.

SPurgEoN, Paul. license or limit? on-line educational uses: alternatives for preserving the exclusive rights of copyright owners. Copyright Bulletin [interaktyvus], 2003 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://portal.unesco.org/culture/en/files/11061/10675961831Spurgeon_E.pdf /Spurgeon%2BE.pdf>.

SCHroEdEr, jeanne l. unnatural rights: Hegel and Intellectual Property. Cardozo Law Legal Studies Research Paper [interaktyvus], 2004, no. 80 [žiūrėta 2008 m. birželio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://ssrn.com/abstract=518182>.

298

StAllMAN, r. What is Copyleft? [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.gnu.org/copyleft/copyleft.html>.

The collective management of rights in Europe: The Quest for Efficiency [interaktyvus], 2006 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.europarl.europa.eu/meetdocs /2004_2009/documents/dv/study-collectivemanagement-rights/study-collective-management-rights-n.pdf>.

uSoNIENė, jūratė. Autorių teisių perdavimo ypatybės. Vilnius: teisinės informacijos centras, 2008. ISBN 9789955300243.

WAtt, richard. An empirical analysis of the economics of copyright: how valid are the results of studies in developed countries for developing countries? [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.wipo.int/ipdevelopment/en/economics/pdf/wo_1012_e_ ch_3.pdf>.

WEStkAMP, guido. The Implementation of Directive 2001/29/EC in the Member States /Queen Mary Intellectual Property Research Institute [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ivir.nl/publications/guibault/ InfoSoc_Study_2007.pdf>.