Civilin byla Nr. 3K-7-2/2008

Civilin byla Nr. 3K-7-2/2008

Procesinio sprendimo kategorija 26.7 (S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija, susidedanti i teisj: eslovo Jokbausko (kolegijos pirmininkas), Danguts Ambrasiens (praneja), Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gureviiaus, Janinos Janukiens, Egidijaus Lauiko ir Algio Norkno,

raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal iekov S. . ir V. . kasacin skund dl Vilniaus miesto 3iojo apylinks teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendimo, Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekov S. . ir V. . iekin atsakovui UAB Lietuvos rytas dl teisi atvaizd ir privat gyvenim gynimo; treiasis asmuo R. .

Iplstin teisj kolegija

n u s t a t :

I. Gino esm

Iekovai S. . ir V. . 2006 m. balandio 10 d. kreipsi teism ir nurod, kad atsakovo dienratyje UAB Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. buvo ispausdintas korespondents R. . straipsnis Gimins nepasidalija dviej nalaii, kuriame buvo tokie teiginiai: D. . pernai baland mir nuo apsinuodijimo. kraujyje rasta kokaino. Apsinuodijs D. . mir Vilniaus toksikologijos centre po 10 dien; tame paiame dienratyje 2003 m. balandio 22 d. buvo ispausdintas korespondents R. . straipsnis Globj kova dl nalaii, kuriame buvo tokie teiginiai: Por pakirto heroinas, D. . taip pat buvo rastas apsinuodijs heroinu ir po deimties dien mir ligoninje. Iekov teigimu, duomen apie j velionio snaus sveikatos bkl ir mirties prieast (mir nuo apsinuodijimo, kraujyje rasta kokaino, por pakirto heroinas) paskelbimas bei informacijos apie j eimos privat gyvenim rinkimas be j, t. y. iekov, sutikimo paeid j velionio snaus ir j eimos teis privat gyvenim. Be to, 2000 m. gegus 22 d. dienratyje be iekov sutikimo buvo ispausdinta j velionio snaus D. . nuotrauka ir tai paeid j snaus teis atvaizd. Iekov teigimu, jie patyr neturtin al, nes buvo ispausdinti net du straipsniai, po kuri publikavimo jie labai igyveno, pablogjo iekovs sveikata, eima tapo apkalb objektu, jie buvo priversti pakeisti darbus bei gyvenamj viet, be to, dienratis platinamas visoje Lietuvoje dideliu tirau, o atsakovas paeid iekov eimos teis privat gyvenim net du kartus.

Iekovai pra teism: 1) konstatuoti, kad atsakovo UAB Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. dienraio Lietuvos rytas Nr. 119 straipsnyje Gimins nepasidalija dviej nalaii paskelbus be iekov sutikimo duomenis apie j snaus D. . sveikatos bkl ir mirties prieast D. . pernai baland mir nuo apsinuodijimo. kraujyje rasta kokaino. Apsinuodijs D. . mir Vilniaus toksikologijos centre po 10 dien buvo paeista j snaus D. . ir j, iekov, teis privat gyvenim; 2) konstatuoti, kad atsakovo UAB Lietuvos rytas 2003 m. balandio 22 d. dienraio Lietuvos rytas Nr. 92 straipsnyje Globj kova dl nalaii paskelbus be iekov sutikimo duomenis apie j snaus D. . sveikatos bkl bei mirties prieast Por pakirto heroinas, D. . taip pat buvo rastas apsinuodijs heroinu ir po deimties dien mir ligoninje buvo paeista j snaus D. . ir j, iekov, teis privat gyvenim; 3) pripainti, kad atsakovo UAB Lietuvos rytas dienraio Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. Nr. 119 straipsnyje Gimins nepasidalija dviej nalaii etame puslapyje ispausdinus iekov velionio snaus D. . nuotrauk be iekov sutikimo, paeista jsnaus teis atvaizd; 4) priteisti i atsakovo UAB Lietuvos rytas kiekvienam iekovui po 25 000 Lt neturtins alos: po 10 000 Lt u kiekvien teiss privat gyvenim paeidim ir po 5000 Lt u teiss atvaizd paeidim.

II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm

Vilniaus miesto 3iasis apylinks teismas 2006 m. spalio 3 d. sprendimu iekin atmet. Teismas nurod, kad statyme nenurodyta tokio teiss asmens privat gyvenim ir jo slaptum, taip pat teiss atvaizd gynimo bdo kaip atitinkam paeidim konstatavimo, todl iekov reikalavim konstatuoti konkreius vardyt teisi paeidimus teismas vertino ne kaip praym taikyti tok j teisi gynimo bd, bet kaip iekinio pagrindo dal. Teismas paymjo, kad atsakovo paskelbta informacija yra apie mirusio D. ., o ne apie iekov S. ir V. . privat gyvenim, todl iekovai negijo reikalavimo teiss alos dl kito asmens teiss privat gyvenim paeidimo atlyginim: 2000 m. gegus 22 d. galiojusiuose statymuose nebuvo nustatyta, jog informacija apie mirusio asmens privat gyvenim gali bti skelbiama tik gavus artimj giminaii sutikim, nebuvo nurodyta apie galimyb kreiptis atlyginti al dl informacijos apie kit asmen privat (asmenin) gyvenim paskleidimo, nes teis privat gyvenim yra asmenin neturtin vertyb, kuri negali bti perleidiama ar paveldima. Teismo nuomone, iekov teiginys, kad atsakovas, ispausdindamas nurodytame straipsnyje D. .nuotrauk, paeid jo teis atvaizd, nepagrstas, nes 2000 m. CK 2.22 straipsnis taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems nuo 2001 m. liepos 1 d. Teismas taip pat nurod, kad 2000 m. gegus 22 d. galiojs 1964 m. CK 71 straipsnis, reglamentavs civilin atsakomyb dl teiss asmens privat (asmenin) gyvenim paeidimo, nereglamentavo civilins atsakomybs dl teiss atvaizd kaip savarankikos teiss, o tai, kad nurodyta nuotrauka buvo paskleista kokia nors informacija apie privat (asmenin) D. . gyvenim, nebuvo rodinjama. Teismas paymjo, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2004 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje J. G. v. UAB Lietuvos rytas, bylos Nr. 3K-3-87/2004, aikindamas CK 2.23 straipsnio 3 dalies turin, nurod, jog nors fizinio asmens privatus gyvenimas nelieiamas, taiau statyme, vadovaujantis bendrja nuostata, kad n viena subjektin teis, taigi ir teis privat gyvenim, nra absoliuti, nustatyta, jog tais atvejais, kai informacijos apie privat gyvenim skleidimas atitinka teist ir pagrst visuomens interes inoti, galimas ios teiss protingas ribojimas. Teismo nuomone, 2003 m. balandio 22 d. dienratyje Lietuvos rytas ispausdintame straipsnyje Globj kova dl nalaii atsakovas siek informuoti visuomen apie ilgai usitsus teismin proces, kuriame buvo sprendiama dl dviej nalaiiais likusi vaik globos, ir nra pagrindo manyti, kad straipsniu buvo siekiama paeminti D. . ar jo artimuosius, o informacija apie nalaiiais tapusi vaik tv mirties aplinkybes, kuri tyrimas usits ir buvo bei yra diskusij objektas, iame straipsnyje pakankamai reikminga. Teismas konstatavo, kad nagrinjamu atveju, atsivelgiant straipsnyje aptariam problem ir jos atsiradimo aplinkybes, kurios abi domino bei jaudino visuomen, iekinyje nurodytos informacijos apie iekov snaus privat gyvenim paskleidimas atitiko teist ir pagrst visuomens interes toki informacij inoti, todl iekov iekinys atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartimi atmet iekov apeliacin skund ir Vilniaus miesto 3iojo apylinks teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendim paliko nepakeist. Kolegija nutartyje nurod, kad pirmosios instancijos teismo ivada, jog iekovai pagal 1964 m. CK neturi teiss reikti reikalavimo dl teiss privat gyvenim gynimo, yra nepagrsta, nes teis privataus gyvenimo nelieiamum savo prigimtimi yra tokia pat asmenin neturtin teis, kaip ir asmens garb bei orumas. Iekin dl mirusio asmens garbs ir orumo gynimo, taip pat iekin dl jo teiss privataus gyvenimo nelieiamumo po asmens mirties turi teis pareikti jo artimi giminaiiai. Kolegija taip pat nurod, kad negalima pripainti pagrsta pirmosios instancijos teismo ivados, jog pagal 1964 m. CK negali bti ginama kaip savarankika teis atvaizd. Nors i teis nebuvo atskirai vardyta CK 71 straipsnyje, gali bti ginama kaip viena i teiss privat asmens gyvenim sudtini dali, ir vienas i teiss privataus gyvenimo paeidimo objekt yra draudimas publikuoti asmenines nuotraukas. Kartu teisj kolegija pripaino, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nurod motyvus, taiau padar i esms pagrst ivad, jog iekov reikalavimai negali bti tenkinami.

Dl iekov snaus ligos eigos ir mirties prieasties vardijimo publikacijoje kolegija paymjo, kad informacija apie privat mogaus gyvenim be jo sutikimo gali bti skelbiama, kai i informacija padeda atskleisti statym paeidimus ir nusikaltimus, apsaugoti moni teises ir laisves. Kolegijos nuomone, nagrinjamu atveju informacija apie D. . ligos eig bei mirties aplinkybes buvo susijusi su informacija apie draudiamo preparato narkotini mediag vartojim. Publikacija buvo skirta gin, kilusi tarp mirusij giminaii dl likusi nalaii D. . ir S. J. dukter tolimesns globos apraymui, todl tv mirties aplinkybi, susijusi su draudiam preparat vartojimu, pavieinimas tokioje situacijoje turjo tiek visuomenin reikm, tiek ir tam tikr prevencin poveik urnalistas turi teis pavieinti mirties prieast, kai ji nra susijusi su mirusij ligomis, o yra tiesiogin narkotik vartojimo pasekm, ir visuomen taip informuojama ne tik apie tai, jog mir konkrets asmenys, o ir apie tai, kad narkotini mediag vartojimas, ypa kai tai susij dar ir su alkoholio vartojimu, gali bti sunkaus apsinuodijimo, be to, ir mirties prieastis. Kolegija konstatavo, kad iuo konkreiu atveju informacija apie tai, jog iekov snus buvo gydomas ligoninje (Toksikologijos centre), o po to dl apsinuodijimo mir, nelaikytina iskirtinai jo privataus gyvenimo dalimi, o pripaintina informacija, padedania atskleisti teiss paeidimus bei saugania kit asmen teises (teis inoti apie narkotini mediag vartojimo pasekmes).

Dl teiss atvaizd paeidimo kolegija nurod, kad teiss atvaizd paeidimu pripastamas asmenini nuotrauk publikavimas be asmens sutikimo. Asmeniui mirus, reikalavim dl ios teiss paeidimo gali pareikti mirusiojo artimi giminaiiai. Kolegija paymjo, kad D. . ir S. J. bendra nuotrauka buvo ispausdinta be iekov sutikimo, taiau iuo atveju nra pagrindo pripainti iekov teiss paeidimo: tai nra vien tik D. . asmenin fotografija, tai bendra D. . ir S. J., su kuria jis, nors nesusituoks, kartu gyveno; urnalist turjo S. J. gimini sutikim publikuoti i nuotrauk. Kadangi tai buvo bendra sugyventini nuotrauka ir j turjo ne tik D. ., bet ir S. J. artimieji, tai, kolegijos nuomone, pakako vieno i nuotraukoje esani asmen giminaii sutikimo publikuoti. Kolegija paymjo, kad toki ivad daro remdamasi tuo, jog, bdami gyvi, D. . ir S. J. dav i nuotrauk savo artimiesiems, taip j iasmenindami, padarydami prieinama tiek vieno, tiek kito artimiems giminaiiams, todl, nepaisant to, kurio i j giminaiiai dav sutikim nuotrauk spausdinti, laikytina, kad n vieno i mirusij teis atvaizd nebuvo paeista.

Dl dienraio Lietuvos rytas 2003 m. balandio 22 d. numeryje ispausdintame straipsnyje Globj kova dl nalaii paskelbtos be iekov sutikimo informacijos teisj kolegija nurod, kad i esms sutinka su pirmosios instancijos teismo idstytu tiek paskleist duomen vertinimu dl j privatumo, tiek dl to, jog kai yra dviej konstitucini vertybi privataus asmens gyvenimo nelieiamumo ir teiss skleisti informacij bei visuomens teiss informacij konfliktas, galimas protingas asmens privatumo teiss ribojimas. Kolegija paymjo, kad sveikatos sutrikimas ir mirtis, kil kaip draudiam preparat vartojimo pasekm, nra visikai privats ir asmeniki jau vien dl to, jog narkotini mediag vartojimas yra teiss paeidimas, apie kur visuomen gali bti informuojama be apribojim. Ta aplinkyb, kad is vartojimas lm straipsnyje vardyt asmen mirt, suponuoja visuomens informavimo priemoni teis praneti apie tai visuomenei prevencijos tikslais, taigi, yra tiek faktikai, tiek teisikai pagrstas visuomens interesas tokio pobdio informacij ir dl to teis privatum gali bti ribojama. Be to, iuo atveju visuomens interesas inoti atitinkam informacij siejamas ne su D. . asmeniu, o su tuo, kad sunkaus jo sveikatos sutrikimo, o vliau jo mirties prieastis buvo draudiam preparat vartojimas, taigi, visuomens interesas siejamas su jo poelgiu, o ne asmeniu. Teisj kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundiam sprendim, i esms teisingai isprend kilus gin, todl nra CPK 329, 330 straipsniuose nustatyt pagrind j panaikinti ar pakeisti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu iekovai prao panaikinti Vilniaus miesto 3iojo apylinks teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendim, Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutart ir priimti nauj sprendim iekin patenkinti. Kasacinis skundas grindiamas tokiais argumentais:

1. Teismai paeid teiss normas, reglamentuojanias teiss privat gyvenim gynim. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama remiantis tik statymu ir panaudojama statyme nurodytais tikslais ir tvarka (Asmens duomen teisins apsaugos statymu, Psichikos sveikatos prieiros statymu, Sveikatos sistemos statymu, Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymu ir pan.). Sveikatos sistemos statymo 52 straipsnio 2 dalies norma, draudianti skelbti visuomens informavimo priemonse informacij apie asmens sveikat be raytinio io sutikimo, yra imperatyvi ir negali bti aikinama kaip leidianti visuomens informavimo priemonms rinkti, gauti, skleisti bet koki informacij apie asmens sveikat, nepaisant to, kokiais tikslais tai bt daroma (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinje byloje V. P. v. UAB Lietuvos rytas, bylos Nr. 3K-3-90/2007). Informacija, susijusi su sveikatos bkle, prognoze, diagnoze, laikoma konfidencialia (Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 10 straipsnio 2 dalis). Atsakovo dienraiuose paskelbta informacija apie iekov sn (mir nuo apsinuodijimo, kraujyje rasta kokaino, por pakirto heroinas) laikytina konfidencialia, nes ji tiesiogiai susijusi su jo, t. y. paciento, sveikatos bkle. Teism pozicija, kad informacija apie iekov snaus gydym Toksikologijos centre, jo mirties prieast pripaintina padedania atskleisti teiss paeidimus ir saugania kit asmen teises, yra nepagrsta ir prietarauja Sveikatos sistemos statymui, Pacient teisi ir alos sveikatai statymui bei Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2006 m. lapkriio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje, N. K. v. UAB TV progrup, UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas, bylos Nr. 3K-3-569/2006) pabr, kad visuomens informavimo priemon, supaindindama visuomen su visuomenei aktualiais klausimais (problema), turi pasverti, ar problema gali bti ikeliama ir pltojama neatskleidiant konkretaus asmens privai duomen (atvaizdo, vardo, pavards, mirties prieasties, kt.). Nagrinjamu atveju visuomens informavimo priemons tikslas buvo supaindinti visuomen su likusi nalaii globos problema, i ir buvo apraoma straipsnyje, o apeliacinio teismo nurodyta problema dl narkotini mediag vartojimo nebuvo io straipsnio tema. Atsakovas, paeisdamas iekov eimos privatum, paskleid privai informacij, tiesiog siekdamas pikantikesni detali analizuojamai temai dl nalaii globos, taigi, prisidengiant visuomens susidomjimu aktualia tema, vieai paskleid inias apie iekov snaus privat gyvenim. Be to, straipsnyje nurodytas faktas, kad iekov snus mir nuo narkotik, nra nustatytas; mirties liudijime nurodyta, kad jis mir apsinuodijs neaikios kilms mediagomis.

2. CK 2.23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudiama skleisti informacij apie asmens privat gyvenim, nebent, atsivelgiant asmens einamas pareigas ar padt visuomenje, tokios informacijos skleidimas atitinka teist ir pagrst visuomens interes toki informacij inoti. Taigi pagal statym leidiama skleisti informacij apie privat gyvenim, jeigu yra dvi slygos: asmuo uima ypatingas pareigas arba ypating padt visuomenje ir kai informacijos skleidimas atitinka teist bei pagrst visuomens interes inoti toki informacij. Kai yra tik vienas i i pagrind, pvz., tik visuomens interesas inoti privai informacij, teiss privat gyvenim ribojimas negalimas. Tokia pozicija suformuota ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje N. K. v. UAB TV progrup, UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas, bylos Nr. 3K-3-569/2006. Iekov velionis snus neturjo joki ypating pareig ar padties visuomenje, todl informacijos apie jo gydymsi, mirties prieast paskleidimas negali bti pateisinamas pagal CK 2.23 straipsnio 3 dal.

3. Teismai paeid teiss normas, reglamentuojaniais teiss atvaizd gynim. Pagal 1964 m. CK 71 straipsn, 2000 m. CK 2.22 straipsn asmens nuotrauka gali bti spausdinama tik jo sutikimu, o po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai. Teismas nepagrstai nurod, kad gino nuotraukai publikuoti pakako vieno i ioje nuotraukoje amint asmen artimj sutikimo atsakovas turjo gauti ir iekov sutikim. Iekov velionio snaus asmenins nuotraukos ispausdinimas be iekov sutikimo paeidia j velionio snaus teis atvaizd.

Atsiliepime kasacin skund atsakovas UAB Lietuvos rytas prao kasacin skund atmesti ir teism sprendim bei nutart palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Iekov snaus mirties aplinkybi pavieinimas turjo ypa svarbi visuomenin reikm. D. . mir dl narkotini mediag perdozavimo. Narkotini mediag laikymas, vartojimas yra baudiamasis nusikaltimas. Iekov snus buvo tariamas ir dl prekybos narkotinmis mediagomis bei svadavimo, t. y. taip pat dl baudiamj nusikaltim. Be to, kartu su D. . dl narkotik perdozavimo mirusi jo gyvenimo draug ir jo dukter motina S. J. buvo vieasis asmuo ji dirbo Maeiki televizijoje diktore, buvo gerai inoma Maeiki visuomenje. Taigi Maeikiuose gerai inomos moters ir jos gyvenimo draugo mirties aplinkybi pavieinimas atitiko teist ir pagrst visuomens interes inoti toki informacij.

2. Dienraio Lietuvos rytas straipsniuose buvo raoma ne apie D. . sveikatos bkl ar gydym, o jo mirties prieast. Mirties prieastis buvo kriminalins prigimties dl apsinuodijimo narkotinmis mediagomis; dl ios mirties buvo ikelta baudiamoji byla ir atliekamas tyrimas. Dl to aplinkybi apie i mirt pavieinimas turjo ir informacin vieiamj tiksl.

Iplstin teisj kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teism nustatytos aplinkybs

Atsakovo dienratyje UAB Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. ispausdintame straipsnyje Gimins nepasidalija dviej nalaii nurodyta, kad D. . pernai baland mir nuoapsinuodijimo. kraujyje rasta kokaino. Apsinuodijs D. . mir Vilniaus toksikologijos centre po 10 dien; to paties dienraio 2003 m. balandio 22 d. ispausdintame straipsnyje Globj kova dl nalaii nurodyta, kad Por pakirto heroinas, D. . taip pat buvo rastas apsinuodijs heroinu ir po deimties dien mir ligoninje. Informacijos apie vardyto asmens mirties aplinkybes atsakovo laikraio urnalist gavo ir oficialiai, ir neoficialiai i policijos bei prokuratros pareign. Nurodyta informacija paskelbta be iekov, t. y. mirusio asmens, apie kur i informacija, tv sutikimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Kasaciniame skunde keliami teiss norm, reglamentuojani teiss privat gyvenim, be kita ko teiss atvaizd, gynim, aikinimo ir taikymo klausimai. Kasatori (iekov) teigimu, nurodytos teiss buvo paeistos atsakovo dienratyje Lietuvos rytas paskelbus informacij apie j snaus sveikatos bkl ir mirties prieast bei ispausdinus jo nuotrauk.

Teis privat gyvenim yra viena i pagrindini mogaus teisi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mogaus privatus gyvenimas nelieiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kur statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. Nurodyta teis tvirtinta ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kuri kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir eimos gyvenimas. Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT) praktikoje ne kart yra nurodyta, kad valstyb turi pozityvi pareig saugoti asmenis nuo nepagrsto kiimosi j privat gyvenim (r., pvz., ETT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prie Jungtin Karalyst (Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003). Teiss privataus ir eimos gyvenimo gerbim virtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstyb utikrint ios teiss realum. Taigi Konstitucijos 22 straipsnis pareigoja valstyb teiss aktais utikrinti veiksming teiss privataus gyvenimo nelieiamum apsaug ir gynyb.

Europos Tarybos Parlamentins asambljos rezoliucijoje 428 (1970) dl iniasklaidos ir mogaus teisi pateikta privataus gyvenimo samprata tai mogaus teis gyventi savo gyvenim, esant tik minimaliems apribojimams; i teis apima privat eimos ir nam gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir reputacij, nereikming ir nepatogi asmenini fakt slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas, draudim skelbti konfidenciali informacij. Tokia privataus gyvenimo samprata i esms patvirtinta ir Europos Tarybos Parlamentins asambljos rezoliucijoje 1165 (1998) Dl teiss privatum.

Iplstin teisj kolegija paymi, kad privataus gyvenimo nelieiamumas reikia tai, kad informacij apie asmens privat gyvenim galima skelbti tik jo sutikimu. Asmuo savo sutikim gali ireikti odiu, ratu, toks sutikimas gali bti nuspjamas ir i konkliudentini veiksm. Sutikim skelbti informacij apie mirusio asmens privat gyvenim gali duoti jo sutuoktinis, vaikai ar tvai. Paymtina, kad sutikimas yra fakto klausimas, ir, duotas jis ar ne, turi bti nustatoma atsivelgiant kiekvienos konkreios bylos aplinkybes. Privataus gyvenimo apsauga taip pat reikia tai, kad asmuo turi teis pats sprsti, koki informacij apie savo privat gyvenim ir kiek jos atskleisti vieai.

Kartu iplstin teisj kolegija paymi, kad n viena subjektin teis, taigi ir teis privat gyvenim nra absoliuti. Galimyb riboti asmens teis privat gyvenim nurodyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dal teis privat gyvenim gali bti ribojama, kai yra toki slyg visuma: pirma, galimyb riboti toki teis (pagrindas) nustatyta statyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisto tikslo (valstybs saugumo, vieosios tvarkos, valstybs ekonomins gerovs interes apsaugos, ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventoj sveikat ar dorov arba kit moni teises ir laisves); treia, toks ribojimas btinas demokratinje visuomenje. Btinum laikytis ivardyt slyg ne kart yra pabrs ETT (r., pvz., ETT 2000 m. balandio 27 d. sprendimas byloje L. prie Suomij (L. v. Finland, no. 25651/94, judgment of 27 April 2000); L. L. prie Pranczij (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006), kt.).

Konstitucijos 25 straipsnyje tvirtinta laisv gauti ir skleisti informacij. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teis saviraikos laisv, apimanti laisv turti savo nuomon, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Nurodyta laisv yra vienas svarbiausi demokratins visuomens princip. Taiau i laisv taip pat nra absoliuti. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisv gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dal naudojimasis teise saviraikos laisv dl to, kad tai yra susij ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bti priklausomas nuo tam tikr formalum, slyg, apribojim, kurie nustatyti statymo ir kurie yra btini demokratinje visuomenje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kit asmen garb ar teises.

Taigi tiek teiss privat gyvenim, tiek teiss saviraikos laisv apribojimo slygos i esms yra tokios paios: pirma, galimyb apriboti atitinkam teis (pagrindas) turi bti nustatyta statyme; antra, tokiu apribojimu turi bti siekiama teisto tikslo; treia, toks ribojimas btinas demokratinje visuomenje.

Iplstin teisj kolegija paymi, kad tokiu atveju, kai duomenys apie tam tikro asmens privat gyvenim pavieinami per visuomens informavimo priemones, kyla dviej konstitucini, taip pat Konvencijos saugom vertybi teiss privat gyvenim (Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnis) ir teiss saviraikos laisv, apimanios tiek teis skleisti informacij, tiek visuomens teis j gauti (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis), konfliktas.

Skelbiant informacij, susijusi su asmens privaiu gyvenimu, apribojama jo teis privat gyvenim, garantuojama Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, taigi toks apribojimas galimas tik laikantis Konstitucijos, Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje ir statym nustatyt slyg. Antra vertus, ribojant iniasklaidos teis skelbti informacij apie asmens privat gyvenim, ribojama laisv skleisti informacij, garantuojama Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje, todl draudimas skelbti nurodyt informacij galimas tik laikantis Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir statymuose nustatyt slyg. Kiekvienu atveju btina iekoti protingos ir siningos i dviej teiss saugom vertybi pusiausvyros, atsivelgiant konkreios bylos faktus. Be to, turi bti atsivelgiama ETT praktik dl Konvencijos 8 ir 10 straipsniuose tvirtint teisi gyvendinimo ir gynimo.

Nagrinjamoje byloje iekovai kreipsi teism, praydami pripainti, kad, dienraio Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. ir 2003 m. balandio 22 d. publikacijose paskelbus informacij apie j snaus sveikatos bkl ir mirties prieast, buvo paeista j mirusio snaus, taip pat j teis privat gyvenim, o 2000 m. gegus 22 d. publikacijai iliustruoti ispausdinta nuotrauka paeid j snaus teis atvaizd. Iekovai nurod, kad atsakovas neteistai paskelb privataus pobdio duomenis, t. y. be j sutikimo, taip pat nesant jokio teisto visuomens intereso inoti vardyt informacij.

Dl informacijos apie asmens sveikat ir mirties prieast paskelbimoKasaciniame skunde teigiama, kad atsakovo dienratyje paskelbta informacija apie kasatori (iekov) sn (mir nuo apsinuodijimo, kraujyje rasta kokaino, por pakirto heroinas) laikytina konfidencialia, nes ji tiesiogiai susijusi su jo, kaip paciento, sveikatos bkle; teism pozicija, kad informacija apie iekov snaus gydym Toksikologijos centre, jo mirties prieast pripaintina padedania atskleisti teiss paeidimus ir saugania kit asmen teises, yra nepagrsta.

Iplstin teisj kolegija paymi, kad asmens sveikata neabejotinai yra privataus gyvenimo dalis. Informacija apie privat mogaus gyvenim, taigi ir duomenys, susij su asmens sveikata, gali bti renkama ir panaudojama tik remiantis statymu ir tik statyme nustatytiems tikslams. Dl to, kad informacija apie asmens sveikat yra privataus gyvenimo dalis, visuomens informavimo priemons ir urnalistai gali rinkti toki informacij tik pagal statym ir skelbti toki informacij paties asmens, apie kur i informacija, sutikimu arba remdamiesi statyme nustatytu teiss tokios informacijos konfidencialum ribojimu, btinu demokratinje visuomenje, siekiant teisto tikslo.

2000 m. gegus 22 d. publikacijos Gimins nepasidalija dviej nalaii, kurioje buvo tokie teiginiai: D. . pernai baland mir nuo apsinuodijimo. kraujyje rasta kokaino. Apsinuodijs D. . mir Vilniaus toksikologijos centre po 10 dien, ispausdinimo metu konstitucins teiss privat gyvenim apsaug ir gynim reglamentavo 1964 m. CK 71 straipsnis, 1996 m. liepos 2 d. Visuomens informavimo priemoni statymas (2000 m. balandio 12 d. statymo redakcija), o asmens sveikatos paslapties apsaug, t. y. informacijos apie asmens sveikat konfidencialum bei ios bendros taisykls iimtis, taip pat specials statymai ir juos detalizuojantys kiti teiss aktai (1994 m. liepos 19 d. Sveikatos sistemos statymas, 1996 m. spalio 3 d. Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymas, be to, sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodio 16 d. sakymu Nr. 552 patvirtinti Asmens sveikatos paslapties kriterijai, kt.).Pagal 1964 m. CK 71 straipsn asmens teis privataus gyvenimo nelieiamum ginama, kai masins informacijos priemons paskelbia informacij apie mogaus asmenin gyvenim be jo sutikimo ir nesant teisto visuomens intereso.

Visuomens informavimo statymo 3 straipsnio 1 dalyje tvirtintas visuomens informavimo laisvs principas, pagal kur mogus turi teis nekliudomai iekoti, gauti ir skleisti informacij ir idjas, taiau kartu paymta, kad i teis negali paeisti kit moni teisi ir laisvi. Taigi ioje teiss normoje tvirtintas teisi pusiausvyros principas, reikiantis ir tai, kad informacija turi bti renkama, gaunama, skleidiama nepaeidiant kito asmens teiss privat gyvenim. Pagal nurodytos teiss normos 2 dal statymas gali riboti laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij, jei tai btina apsaugoti mogaus privat gyvenim. Be to, statymo 5 straipsnyje nustatytas visuomens informavimo laisvs teisinis ribojimas ir pagal io straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus visuomens informavimo laisv gali bti ribojama statym, nustatani asmens sveikatos (medicinin) paslapt ir jos apsaug, asmens privataus gyvenimo apsaug. statymo 8 straipsnio, reglamentuojanio neskelbtin informacij, 2 dalyje tvirtinta, kad informacij apie privat mogaus gyvenim galima skelbti tik to mogaus sutikimu arba tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro alos asmeniui, arba kai informacija padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija pateikiama nagrinjant byl atvirame teismo procese.

Visuomens informavimo priemoni laisvs skleisti privataus gyvenimo faktus, susijusius su asmens sveikata, ribos nustatytos Sveikatos sistemos statymo. Pagal io statymo 52 straipsnio 1 dal asmens sveikatos informacijos vieumas yra ribojamas, siekiant utikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo sveikatos paslapties nelieiamum. ios teiss normos 2 dalyje tvirtintas draudimas skelbti visuomens informavimo priemonse informacij apie asmens sveikat be raytinio jo sutikimo. Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodio 16 d. sakymu Nr. 552, siekiant utikrinti asmens privataus gyvenimo nelieiamum, saugant informacij apie jo sveikat, patvirtinti Asmens sveikatos paslapties kriterijai (toliau Kriterijai), kuriuose tvirtinta sveikatos prieiros darbuotoj pareiga saugoti paciento sveikatos paslapt. Kriterij 4 punkte nustatyta, kad visa informacija apie paciento sveikatos bkl, diagnoz, prognozes ir gydym, taip pat visa kita informacija apie paciento asmen yra konfidenciali. Kriterij 5 punkte ivardyti atvejai, kai konfidencialumo reikalavimas sveikatos prieiros darbuotojams netaikomas, ir vienas i toki atvej kai informacija suteikiama reikalaujant teismui, komisijai ar kitoms valstybs institucijoms, kurioms teis gauti toki informacij suteikta Lietuvos Respublikos statymais (5.2.5 punktas). Paymtina, kad nors asmens sveikatos paslapties kriterijai pirmiausia nustatyti sveikatos prieiros darbuotojams, taiau pagal Kriterij 6 punkt i Kriterij 5.2 punkte vardytos institucijos, tarp j ir teissaugos, turinios teis gauti informacij apie paciento sveikat be io sutikimo, gavusios toki informacij, sipareigoja saugoti asmens sveikatos paslapt. Be to, Kriterij 7 punkte tvirtinta, kad informacija apie asmens sveikat lieka konfidenciali ir po paciento mirties.Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacient privatus gyvenimas yra nelieiamas; informacija apie pacient gyvenimo faktus gali bti renkama ligos istorijai pacient sutikimu ir, jei gydanio gydytojo nuomone, tai btina diagnozuoti lig, gydyti ar slaugyti. Pagal nurodyto straipsnio 2 dal visa informacija apie paciento sveikatos bkl, diagnoz, prognozes ir gydym, taip pat visa kita asmeninio pobdio informacija apie pacient turi bti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties; tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos statymai ir Sveikatos apsaugos ministerijos teiss aktai; konfidenciali informacija gali bti suteikta kitiems asmenims tik turint ratik paciento sutikim arba jei tai numatyta statymuose.

Nagrinjamos situacijos specifika yra ta, kad iekov nurodyt informacij apie j snaus mirties prieast ir aplinkybes visuomens informavimo priemons darbuotoja urnalist gavo ne i sveikatos prieiros staig ar j darbuotoj, bet i teissaugos institucij ir j pareign. Kartu iplstin teisj kolegija paymi, kad, nepaisant to, jog nagrinjamu atveju visuomens informavimo priemonei tiesiogiai negali bti taikomas bendrasis duomenims apie pacient sveikat nustatytas teisinis reimas, atsakovas, skelbdamas iekov vardyt informacij, privaljo laikytis statym, reglamentavusi visuomens informavimo priemoni teis skelbti informacij apie privat asmens gyvenim, be kita ko, ir asmens sveikat, gino publikacij ispausdinimo metu.

Minta, kad pagal 2000 m. gegus 22 d. publikacijos ispausdinimo metu galiojusias Visuomens informavimo statymo nuostatas informacija apie privat mogaus gyvenim galjo bti paskelbta arba asmens, apie kur ta informacija, sutikimu; arba kai informacijos paskelbimas nedaro alos asmeniui; arba kai informacija padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus; arba kai informacija yra pateikiama nagrinjant byl atvirame teismo procese. Be to, Sveikatos sistemos statymo 52 straipsnio 2 dalyje buvo tvirtintas draudimas skelbti visuomens informavimo priemonse informacij apie asmens sveikat be io raytinio sutikimo.

Byloje nustatyta, kad, atsakovo laikraio urnalistei gavus informacij apie iekov snaus gydymsi Toksikologijos centre ir jo mirties prieast, t. y. privataus pobdio informacij, susijusi su asmens sveikata, i informacija buvo paskelbta be iekov, t. y. mirusio asmens, apie kur i informacija, tv sutikimo, nors, minta, kad Visuomens informavimo statymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose buvo nurodyta, jog visuomens informavimo laisv gali bti ribojama statym, nustatani asmens sveikatos (medicinin) paslapt ir jos apsaug, asmens privataus gyvenimo apsaug, o pagal Sveikatos sistemos statymo 52 straipsnio 2 dal buvo draudiama skelbti visuomens informavimo priemonse informacij apie asmens sveikat be raytinio jo sutikimo.

Pirmosios instancijos teismas i esms nevertino 2000 m. gegus 22 d. publikacijoje paskelbt duomen, neanalizavo teiss norm, reglamentavusi teis skleisti informacij apie privat asmens gyvenim, nes nusprend, kad iekovai pagal publikacijos paskelbimo metu galiojusius statymus negijo reikalavimo teiss alos dl kito asmens teiss privat gyvenim paeidimo atlyginim. Apeliacinis teismas aikiai nevardijo, kokiose teiss normose buvo nustatyti teiss privat gyvenim apribojimai ir suteikta teis visuomens informavimo priemonei skelbti nurodyt informacij, taiau i teismo motyv galima suprasti, kad teismas rmsi gino publikacijos paskelbimo metu galiojusio Visuomens informavimo statymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir gino informacijos paskelbim pateisino visuomens informavimo priemons siekiu padti atskleisti statym paeidimus bei laik i informacij saugania kit asmen teises (teis inoti apie narkotini mediag vartojimo pasekmes).

Iplstin teisj kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacins instancijos teismo pateiktu bylos duomen vertinimu. I gino publikacijos matyti, be to, tai pripaino ir Apeliacinis teismas, kad nurodytos publikacijos tema teismo procesas ir giminaii ginai dl dviej maamei nalaii globos. ios temos kontekste informacija apie mergaii tvo (iekov snaus) gydymsi Toksikologijos centre ir mirties prieast (narkotikus) pateikta taip, kad nra pagrindo velgti apeliacins instancijos teismo vardyt tiksl informuoti visuomen apie narkotik vartojimo pasekmes. Gino duomenys nurodyti tiesiog kaip skaitytoj dmes pritraukianti detal. Paymtina ir tai, kad i informacija paskelbta nevertinat to, ar suderinamas informacijos apie tvo mirties aplinkybes pateikimas straipsnyje dl nalaitmis likusi maamei jo dukter globos.

2003 m. balandio 22 d. publikacijos Globj kova dl nalaii, kurioje buvo nurodyta: Por pakirto heroinas, D. . taip pat buvo rastas apsinuodijs heroinu ir po deimties dien mir ligoninje, ispausdinimo metu teiss privat gyvinim gynim reglamentavo 2000 m. CK 2.23 straipsnis. ioje normoje nenustatyta teiss privat gyvenim gynimo iimi, kai informacija apie asmens privat gyvenim paskelbiama visuomens informavimo priemonse. Dl to, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 4 straipsnio 1 dalimi, CK 1.3 straipsnio 2 dalimi, darytina ivada, kad, 2001 m. liepos 1 d. sigaliojus CK, Visuomens informavimo statymas reglamentuoja teiss privat gyvenim apsaug ir gynim tiek, kiek jis neprietarauja CK 2.23 straipsniui. CK 2.23 straipsnio 1 dalyje tvirtinta konstitucin nuostata, kad fizinio asmens privatus gyvenimas nelieiamas, taip pat nurodyta, kad informacija apie asmens privat gyvenim gali bti skelbiama tik jo sutikimu, o po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas rinkti informacij apie privat asmens gyvenim paeidiant statymus, taip pat draudimas skleisti surinkt informacij apie asmens privat gyvenim, iskyrus tuos atvejus, kai dl asmens einam pareig ar padties visuomenje tokios informacijos skleidimas atitinka teist ir pagrst visuomens interes toki informacij inoti.

Gino publikacijos paskelbimo metu galiojusio Visuomens informavimo statymo 14 straipsnio, reglamentavusio privataus gyvenimo apsaug, 1 dalyje nustatyta vieosios informacijos rengj ir platintoj pareiga utikrinti mogaus teis tai, kad bt gerbiamas jo asmeninis ir jo eimos gyvenimas; pagal nurodyto straipsnio 2 dal informacij apie privat gyvenim galima skelbti tik to mogaus sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam alos; io straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai informacija apie privat gyvenim gali bti skelbiama be mogaus sutikimo: kai informacijos paskelbimas nedaro alos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinjant byl atvirame teismo procese; informacija apie vieojo asmens privat gyvenim gali bti skelbiama be jo sutikimo, jeigu i atskleidia visuomenin reikm turinias privataus io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Be to, ir nurodytos publikacijos paskelbimo metu galiojo Sveikatos sistemos statymo 52 straipsnio 2 dalyje tvirtintas draudimas skelbti visuomens informavimo priemonse informacij apie asmens sveikat be io raytinio sutikimo.

Akivaizdu, kad tiek pagal CK 2.23 straipsnio, tiek pagal nurodytos redakcijos Visuomens informavimo statymo 14 straipsnio nuostatas btina slyga informacijai apie privat asmens gyvenim paskelbti be to asmens sutikimo teistas ir pagrstas visuomens interesas inoti toki informacij.

Pirmosios instancijos teismas nurod, kad straipsnyje apie usitsus proces dl nalaitmis likusi mergaii globos pateikta informacija apie j tv mirties aplinkybes susijusi su pagrindine straipsnio tema, domino ir jaudino visuomen, taigi ios informacijos paskleidimas atitiko pagrst bei teist visuomens interes j inoti. Apeliacins instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dl paskelbt duomen vertinimo ir teiss privatum ribojimo, kaip ir vertindamas 2000 m. gegus 22 d. publikacijoje pateikt informacij, paymjo, kad gino informacijos paskelbimas pateisinamas visuomens informavimu apie draudiam preparat narkotik, lmusi iekov snaus sveikatos sutrikim ir mirt, vartojimo al.

Iplstin teisj kolegija paymi, kad, skelbiant privataus pobdio informacij, turi bti realus socialinis interesas inoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisto ir pagrsto visuomens intereso inoti tam tikr informacij apie kit asmen negalima sutapatinti su visuomens interesu patenkinti savo smalsum. Dl to kiekvienu konkreiu atveju btina atriboti visuomens nor inoti sensacijas ir teist bei pagrst visuomens interes. Informacijos apie asmens privat gyvenim paskelbimas tam, kad publikacija gyt sensacing atspalv, negali bti kvalifikuojamas kaip teisto ir pagrsto visuomens intereso patenkinimas.

Iplstin teisj kolegija sprendia, kad byloje nustatytos aplinkybs nepatvirtina teism ivados, jog gino informacija pateikta dl visuomens teiss inoti apie narkotini mediag vartojimo pasekmes, pagrstumo. Straipsnyje apie giminaii ginus dl dviej mergaii globos informacija apie i mergaii tvo ir iekov snaus mirties prieast bei aplinkybes pateikta tiesiog kaip aptariamos temos sensacinga detal.

Dl teisto visuomens intereso inoti privataus pobdio informacij, atsivelgiant asmens pareigas ar padt visuomenje, paymtina, kad informacijos apie vieojo asmens privat gyvenim skleidimas yra viena i draudimo skleisti informacij apie privat asmens gyvenim be io sutikimo iimi. Atsivelgiant tai, kad vieasis asmuo savo padt visuomenje isikovoja i dalies btent dl visuomens dmesio jam, taip pat tai, kad vieojo asmens elgesys daro takos kit visuomens nari gyvenimui, jis negali pretenduoti tok pat privataus gyvenimo gynim kaip ir privatus asmuo. Kita vertus, vieasis asmuo taip pat turi teis privat gyvenim. Informacijos apie viej asmen negalima rinkti ir skelbti bet kokiu bdu ar skelbti bet koki informacij. Informacij apie vieoo asmens gyvenim btina rinkti teistais bdais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privat gyvenim paskelbimas turi turti teist tiksl, t. y. skelbiant t informacij, turi bti siekiama informuoti visuomen, patenkinti teist ir pagrst interes inoti tam tikrus vieojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomens smalsum.

Kartu iplstin teisj kolegija paymi, kad asmens padtis visuomenje suprantama ne vien tik kaip asmens veikla ar pareigos. Tiek teiss teorijoje, tiek praktikoje pripastama, kad gali bti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomjimas konkreiu asmeniu dl jo veiklos ar su juo susijusio vykio. Taiau tokiu atveju turi bti paisoma sikiimo asmens privatum proporcingumo pagrstam visuomens interesui inoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje N. K. v. UAB TV progrup, UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas, bylos Nr. 3K-3-569/2006, kt.).

Nagrinjamu atveju iekov snaus privataus gyvenimo faktai paskelbti prajus ketveriems metams po io mirties 1999 m. tokiomis aplinkybmis, kurios galjo sukelti stipr trumpalaik susidomjim jo asmeniu. Paymtina, kad iekov snaus ir jo gyvenimo draugs mirties aplinkybs buvo plaiai apraytos 1999 m. birelio 18 d. laikratyje Akistata, t. y. tuo metu, kai visuomenje buvo kils didelis susidomjimas nurodytu vykiu.

Paymtina ir tai, kad ETT yra nurods, kad pagal Konvencijos 10 straipsn laisvs garantija spaudai suteikiama su slyga, kad ji veikia siekdama pateikti informacij, kuri yra verta pasitikjimo, ir gerbdama urnalist profesins etikos reikalavimus (r., pvz., 2007 m. birelio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associs prie Pranczij (Hachette Filipacchi Associs c. France, no 71111/01, arrt du 14 juin 2007, 42), kt). ETT taip pat yra akcentavs urnalist rpestingumo ir kruoptumo pareig, siekiant, kad pateikiama informacija bt tiksli (r., pvz., 2007 m. vasario 22 d. sprendim bylojeStandart Verlagsgesellschaft mbH prie Austrij (Standart Verlagsgesellschaft mbH (no. 2) v. Austria, no. 37464/02, judgement of 22 February 2007).

Taigi urnalistai, pateikdami visuomenei informacij apie tam tikrus vykius, turi ir pareig pateikti teising informacij, t. y. teisingai nurodyti faktus. Gino duomen paskelbimo metu galiojusios Visuomens informavimo statymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje vienu i pagrindini visuomens informavimo princip vardyta tai, kad vieoji informacija turi bti pateikiama teisingai, tiksliai ir nealikai, o 19 straipsnyje nustatytos urnalist pareigos: teikti teisingas, tikslias ir nealikas inias, laikytis urnalist profesins etikos, gerbti asmen teises. Nagrinjamu atveju gino publikacijas parengusi urnalist, pateikdama informacij apie iekov snaus privataus gyvenimo faktus, viename straipsnyje nurod, kad jo kraujyje buvo rasta kokaino, o kitame heroino (b. l. 24, 25, 26); teismo posdyje paklausta dl nurodyt netikslum negaljo paaikinti, kodl ie atsirado (b. l. 137). Taigi urnalist, turdama nevienodus faktus, nesitikslino informacijos, gautos, pasak jos, i policijos ir prokuratros pareign odiu (b. l. 137), neiekojo kit informacijos altini (Lietuvos urnalist sjungos 1996 m. kovo 25 d. patvirtinto Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodekso I dalies 2, 7, 9 punktai, III dalies 42, 51 punktai). Paymtina, kad mirties liudijime nurodyta mirties prieastis apsinuodijimas neaikios kilms mediagomis; apsinuodijo alkoholiu ar jo surogatais (b. l. 114).

Atkreiptinas dmesys ir tai, kad nagrinjamu atveju privataus pobdio informacij urnalist i teissaugos institucij gavo tiek oficialiai, tiek neoficialiai (b. l. 69, 136, 140, 144). Teissaugos institucij turimos informacijos apie asmenis teikim turi reglamentuoti tam tikros taisykls. I byloje esanios Maeiki rajono policijos komisariato paymos matyti, kad is policijos komisariatas 19992003 m. teik informacij urnalistams pagal tuo metu susiklosiusi praktik dienrai korespondentai atvykdavo policijos komisariat ir budtojas pateikdavo jiems paros vyki suvestin, kurioje bdavo trumpai nurodytos vykio aplinkybs, taip pat pareikj, vykyje dalyvavusi asmen vardai ir pavards. ioje paymoje nurodyta, kad vieosios informacijos rengjai ir leidjai buvo spti, kad, skelbdami informacij, nepaeist nekaltumo prezumpcijos (b. l. 144). Taigi nurodyta informacija urnalistei buvo suteikta, spjus j tik dl btinybs nepaeisti nekaltumo prezumpcijos, taiau ne dl asmens privataus gyvenimo gerbimo ir apsaugos.Iplstin teisj kolegija sutinka, kad iniasklaida yra neabejotinai svarbus demokratins visuomens institutas, ir ji tiek pagal Konstitucijos 25 straipsn, tiek pagal Konvencijos 10 straipsn turi laisv skleisti informacij, juolab kad laisv skleisti informacij yra ne tik iniasklaidos teis, bet ir jos profesin pareiga. Taiau nurodyta teis gali bti gyvendinama tiek, kiek jos gyvendinimas nepaeidia kit teiss saugom vertybi, tarp j ir teiss privat gyvenim.

Iplstin teisj kolegija sprendia, kad pagal byloje teism nustatytas aplinkybes informacija apie iekov snaus gyvenimo faktus buvo paskelbta paeidiant gino publikacij metu galiojusi statym, reglamentavusi teiss privat gyvenim apsaug, nuostatas (1964 m. CK 71 straipsnis, CK 2.23 straipsnis, Visuomens informavimo priemoni statymas, Sveikatos sistemos statymas). I byloje nustatyt aplinkybi nra pagrindo daryti ivados, kad gino informacijos atskleidimas buvo btinas demokratinje visuomenje ir j galima pateisinti Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje ivardyt vertybi gynimu. Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad nagrinjamu atveju, sprendiant dl teiss privat gyvenim ir teiss saviraikos laisv, apimani tiek teis skleisti informacij, tiek visuomens teis j gauti, pusiausvyros, yra pagrindas ginti teis privatum, nes gino informacijos paskelbimo metu atsakovo visuomens informavimo priemons laisv skleisti informacij buvo apribota statym, reglamentuojani asmens teiss privat gyvenim apsaug; nurodytu apribojimu buvo siekiama teisto tikslo saugoti asmenis nuo nepagrsto kiimosi j privat gyvenim; toks apribojimas, atsivelgiant nagrinjamos bylos aplinkybi visum, btinas demokratinje visuomenje, nes yra proporcingas siekiamam tikslui.

Dl teiss atvaizdKasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrstai negyn iekov snaus teiss atvaizd, kuri buvo paeista ispausdinus 2000 m. gegus 22 d. straipsniui Gimins nepasidalija dviej nalaii iliustruoti jo asmenin nuotrauk.

Gino nuotraukos publikavimo metu (2000 m. gegus 22 d.) statymuose nebuvo atskirai reglamentuota teiss atvaizd apsauga. Taiau teis atvaizd yra mogaus privataus gyvenimo dalis (ETT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prie Jungtin Karalyst (Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003), 2004 m. birelio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pie Vokietij (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.; taip pat Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gruodio 11 d. nutartis civilinje byloje S. M. v. UAB Lietuvos inios,bylos Nr. 3K-3-1343/2000; 2002 m. vasario 12 d. nutartis civilinje byloje L. K. v. G. B., UAB Julvita, UAB Abigus, bylos Nr. 3K-7-437/2002, kt.). Dl to, kad teis atvaizd yra sudtin teiss privat gyvenim dalis, gino nuotrauka, kuri neabejotinai yra privati, galjo bti ivieinta nepaeidiant privataus gyvenimo apsaug reglamentavusi teiss norm.

Minta, kad 2000 m. gegus 22 d. straipsnio Gimins nepasidalija dviej nalaii, kuriam iliustruoti publikuota gino nuotrauka, paskelbimo metu teiss privat gyvenim apsaug ir gynim reglamentavo 1964 m. CK 71 straipsnis, 1996 m. liepos 2 d. Visuomens informavimo priemoni statymas (2000 m. balandio 12 d. statymo redakcija), ir nurodyt statym nuostatose buvo tvirtinta, kad informacija apie privat mogaus gyvenim, taigi ir asmenin nuotrauka, gali bti paskelbta tik to asmens sutikimu arba kai informacijos paskelbimas nedaro alos asmeniui, arba kai informacija padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus; arba kai informacija pateikiama nagrinjant byl atvirame teismo procese. Taigi nurodytos nuostatos reikia, kad asmens teis atvaizd taip pat nra absoliuti. Jeigu asmens nuotraukos publikavim pateisina vieasis interesas, asmens sutikimas nereikalingas. Taiau jeigu tokio intereso nra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reikia io teiss atvaizd paeidim. Sprendiant dl to, paeista asmens teis atvaizd ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauk: informuoti visuomen ar tik patenkinti jos smalsum ir pan.

ETT praktikoje teiss atvaizd apribojimai vertinami pakankamai grietai, paymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijs su paiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatum labiau negu vien verbalins informacijos skleidimas. Vertindamas teiss atvaizd apribojimus, ETT reikmingais kriterijais laiko asmens status; jo teistus lkesius dl privatumo atvaizdo atvilgiu; atvaizdo ry su informacija, kuri jis iliustruoja; visuomens interes gauti toki informacij, kitus konkreiu atveju svarbius aspektus (r., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003), 2004 m. birelio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pie Vokietij (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.).

Nagrinjamos situacijos specifika yra ta, kad gino nuotraukoje yra pavaizduoti du asmenys, kurie i nuotrauk buvo perdav savo artimiesiems, taiau ios publikavimo metu abu buvo mir, ir nurodyt nuotrauk publikuoti pateik vieno i j iekov snaus gyvenimo draugs tvai.

Mirusio asmens nuotrauk, padaryt jam esant gyvam, galima demonstruoti ar kitaip platinti tik jo sutuoktinio, tv ar vaik sutikimu, iskyrus atvejus, kai asmuo dav tok sutikim bdamas gyvas. Iplstin teisj kolegija paymi, kad tuo atveju, kai nuotraukoje pavaizduoti du asmenys, tokiai nuotraukai publikuoti reikia abiej asmen, o kai ie yra mir, j artimj sutikimo. Dl to apeliacins instancijos teismas padar nepagrst ivad, kad gino nuotraukai publikuoti pakako vieno i ioje nuotraukoje pavaizduot asmen artimj sutikimo. Nagrinjamu atveju paymtina ir tai, kad i bylos aplinkybi matyti, jog tarp nuotraukoje pavaizduot asmen artimj yra konfliktiki santykiai. Byloje nustatyta, kad nebuvo gauta iekov, t. y. vieno i nuotraukoje pavaizduot asmen, kuris yra mirs, tv sutikimo publikuoti i nuotrauk. Dl to iai nuotraukai publikuoti be iekov sutikimo turjo bti teistas ir pagrstas visuomens interesas.

Iplstin teisj kolegija sprendia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nra pagrindo daryti ivados jog gino nuotraukos publikavimas pateisinamas teistu ir pagrstu visuomens interesu. Nurodyta nuotrauka buvo tiesiog iliustruotas straipsnis.

ETT, sprsdamas bylose dl teiss privat gyvenim apsaugos ir saviraikos laisvs pusiausvyros, nuolat pabria nuotrauk ar spaudos publikacij indl ir reikm visuomens diskusijai vieojo intereso klausimais (r., pvz., 2004 m. birelio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pie Vokietij (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt).

Nagrinjamoje byloje iekov nurodyt fakt apie j snaus privataus gyvenimo detales ir nuotraukos publikavimo negalima pateisinti prisidjimu prie diskusijos visuomenei reikmingu klausimu apie narkotik vartojimo al ir pasekmes. Pagal byloje surinktus duomenis galima daryti ivad, kad vardyt fakt ir nuotraukos paskelbimo tikslas buvo patenkinti tam tikros laikraio skaitytoj kategorijos smalsum, taip pat atsakovo komercin interes. Dl to gino atveju prioritetas turi bti suteiktas teisei privat gyvenim, be kita ko, teisei atvaizd, o ne laisvei skleisti informacij arba visuomens teisei inoti.

Dl paeistos teiss privat gyvenim gynimo bd Nagrinjamoje byloje iekovai pra apginti j paeist teis pripastant, kad buvo paeista teis privat gyvenim, be kita ko, ir teis atvaizd, taip pat priteisti neturtin al.

CK 1.138 straipsnyje pateiktas civilini teisi gynimo bd neisamus sraas, ir io straipsnio 8 punktas nukreipia kitus statymus bei juose nustatytus bdus. io punkto nuoroda kitus statymus apima Lietuvos tarptautines sutartis, tarp j ir Konvencij bei jos protokolus. Lietuvos teismai privalo taikyti Konvencijos nuostatas, taip pat vadovautis ETT praktika dl io teiss akto taikymo. ETT, gindamas Konvencijoje virtintas mogaus teises, neretai konstatuoja, kad teiss paeidimo pripainimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija u patirt skriaud (r., pvz., ETT 2000 m spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prie Lietuv (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 Oktober 2000, 49), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prie Pranczij (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, 52kt.).

Taigi teiss paeidimo pripainimas yra savarankikas paeist asmens teisi gynimo bdas. Tai reikia, kad ne visais atvejais tam, jog bt apginta paeista neturtin teis, priteisiamas neturtins alos atlyginimas. Neturtins alos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkreiu atveju nustatoma, kad teiss paeidimo pripainimo nepakanka paeistai teisei apginti (r., pvz., ETT 2003 m. lapkriio 6 d. sprendimas byloje Meilus prie Lietuv (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, 33). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje N. K. v. UAB TV progrup, UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas, bylos Nr. 3K-3-569/2006, kt.).

Paymtina, kad, sprendiant dl iekov reikalavimo priteisti neturtin al dl bendros teiss privat gyvenim paeidimo, iuo konkreiu atveju, be kita ko, reikt vertinti ir aplinkyb, kad iekovai msi teiss privat gyvenim gynimo prajus gana daug laiko po ginijam publikacij paskelbimo, be to, tarp dviej nurodyt straipsni paskelbimo taip pat buvo nemaas laiko tarpas.

Dl iekinio senaties taikymo reikalavimui atlyginti neturtin alIplstin teisj kolegija taip pat atkreipia dmes tai, kad i bylos mediagos matyti, jog atsakovas, atsikirsdamas iekov iekin, pra, be kita ko, taikyti iekinio senat (b. l. 48, 183184). Byl nagrinj teismai dl to visikai nepasisak.

Iplstin teisj kolegija paymi, kad iekinio senatis netaikoma reikalavimams dl asmenini neturtini teisi, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, iskyrus statym nustatytas iimtis (1964 m. CK 93 straipsnio 1 punktas; 2000 m. CK 1.115 straipsnis, 1.134 straipsnio 1 punktas). Tuo tarpu i asmenini neturtini teisi paeidim atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtin, tiek ir neturtin al taikoma iekinio senatis (1964 m. CK 93 straipsnio 1 punktas; 2000 m. CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.134 straipsnio 1 punktas).

Inagrinjusi byl, iplstin teisj kolegija daro ivad, kad atsakovo dienraio Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. ir 2003 m. balandio 22 d. publikacijose buvo vieai paskleista informacija apie iekov snaus privat gyvenim ir tai padaryta nesant teisto bei pagrsto visuomens intereso inoti tuos faktus. Nurodytos informacijos paskleidimas neatitiko Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyt teiss privat gyvenim apribojimo slyg, Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies, taip pat nurodyt publikacij paskelbimo metu galiojusi 1964 m. CK 71 straipsnio, Visuomens informavimo statymo nuostat dl pagrindini visuomens informavimo princip ir privataus mogaus gyvenimo, CK 2.23 straipsnio reikalavim. Iplstin teisj kolegija taip pat sprendia, kad 2000 m. gegus 22 d. atsakovo dienratyje ispausdinus iekov velionio snaus nuotrauk be iekov sutikimo ir nesant jokio vieojo intereso tai padaryti, buvo paeista j snaus teis atvaizd. Dl to yra pagrindas panaikinti teism sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis atmesti iekinio reikalavimai pripainti teiss privat gyvenim, taip pat teiss atvaizd paeidim, ir dl i reikalavim priimti nauj sprendim nurodytus reikalavimus patenkinti. Kartu iplstin teisj kolegija paymi, kad dl to, jog teismai nepripaino teiss privatum paeidimo, iekinio reikalavimai dl neturtins alos fakto ir ios alos dydio nebuvo nagrinjami teism. Dl vardytos prieasties bylos dalis dl iekinio reikalavim priteisti neturtin al u teiss privat gyvenim paeidim perduodami nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3iojo apylinks teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendim ir Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutart panaikinti.

Iekinio dal dl teiss privat gyvenim paeidimo patenkinti. Pripainti, kad atsakovo UAB Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. dienraio Lietuvos rytas Nr. 119 straipsnyje Gimins nepasidalija dviej nalaii ir 2003 m. balandio 22 d. dienraio Lietuvos rytas Nr. 92 straipsnyje Globj kova dl nalaii paskelbti be iekov sutikimo duomenys apie j snaus D. . mirties prieast ir aplinkybes paeid D. . ir iekov teis privat gyvenim. Pripainti, kad, atsakovo UAB Lietuvos rytas dienraio Lietuvos rytas 2000 m. gegus 22 d. Nr. 119 straipsnyje Gimins nepasidalija dviej nalaii etame puslapyje ispausdinus iekov velionio snaus D. . nuotrauk be iekov sutikimo, paeista D. . teis atvaizd.

Iekinio dal dl neturtins alos atlyginimo perduoti nagrinti i naujo Vilniaus miesto 3 iajam apylinks teismui.

i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.