KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETASEKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

REFERATASDELIKTIN CIVILIN ATSAKOMYB

Kaunas, 2014

TURINYS

TURINYS2VADAS3Delikto samprata4Delikt rys5Deliktins atsakomybs reglamentavimas8Esminiai delikto poymiai9Praktiniai pavyzdiai11Deliktins ir sutartins atsakomybs skirtumai14IVADOS16

VADAS

Tiek tarptautinje, tiek vidaus teisje pripastama, kad asmuo savo prigimtimi yra laisvas. Laisvo pasirinkimo galimyb nra absoliuti: asmens teis elgtis savo nuoira pripastama tiek, kiek ji neriboja kit asmen pasirinkimo laisvs. Todl valstyb, utikrindama asmens teises pozityvioje teisje, tvirtina pareigas ir atsakomyb u t pareig nevykdym. Ji kildinama i tos paios teiss prigimties ir gali bti aikinama kaip teisinis sipareigojimas, teiss subjektas. Teisin atsakomyb pasireikia kaip teiss paeidjui valstybs vardu, remiantis galiojaniais statymais ir kitais teiss aktais, daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teiss norm nustatyt teisin tvark, atkurti teisi ir pareig pusiausvyr. Teisin atsakomyb galima nagrinti perspektyvija prasme bei retrospektyviuoju aspektu. Ji gali bti apibdinta kaip specifinis teisinis santykis dl prieingos teisei veiklos teiss paeidimo. Taigi deliktin teisin atsakomyb atsiranda kaip specifinis teisinis santykis dl prieingos teisei veiklos teiss paeidimo, o gyvendinama, kaip relizuojama pareiga atsakyti u padaryt teisei prieing veikl. Taigi deliktin atsakomyb galime vardinti kaip negatyvij atsakomyb. I dalies deliktins teisins atsakomybs gyvendinimas susideda i veikos pasmerkimo ir valstybs taikom teisini priemoni.Ms darbo tikslas yra tinkamai susipainti su deliktine civiline atsakomybe, jos rimis, teisiniu reglamentavimu. Ianalizav deliktin civilin atsakomyb, palyginsime j su sutartine atsakomybe. Darbe bus pateikiami civilini byl pavyzdiai, kurie liudys apie deliktin atsakomyb.

Delikto samprataDeliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Delikt teiss reguliavimo dalykas prievoliniai teisiniai santykiai, atsirandantys dl alos turtui ir asmeniui padarymo. Prievols dl alos padarymo alys yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra alos atlyginimo prievols dalyvis, kuriam priklauso teis reikalauti atlyginti al (CK 6.1 str.). Skolininkas yra al padars asmuo. Delikto atveju tai gali bti asmuo, kuris padar al, arba asmuo, kuriam statymas numato atsakyti u kito asmens veiksmus arba u jo valdom daikt padaryt al. Pavyzdiui, didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako u didesnio pavojaus altinio padaryt al (CK 6.270 str.). Dl padarytos alos atsiranda turtinio pobdio teisinis santykis -civilin atsakomyb. al, padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais - ir neturtin al privalo visikai atlyginti j padars asmuo. Visikas nuostoli atlyginimas reikia nukentjusiojo grinim toki padt, kokia bt nepadarius alos. Visikai atlyginti reikia tik turtin al, nes neturtin ala yra atlyginama tik statymo numatytais atvejais.Deliktins civilins atsakomybs poymiai: Prievols (atsakomybs) atsiradimo pagrindas civilinis deliktas; Kitokie negu sutartins atsakomybs senaties terminai; DCA negalima apdrausti; DCA visada yra btina ala - kontinentinje teisje, o bendrojoje teisje yra iimtis kompensuojami nominals nuostoliai, atliekantys ne pagrindin kompensacin funkcij, o aukljamj (kaimyno sis atliko reikalus kaimyno dare joki nuostoli, bet nemandagu, nepriirjai sies mokk svar); DCA pasireikia tik nuostoli atlyginimu (priklausomai nuo teiss sistemos gali bti baudiniai ir nominals nuostoliai); Siauras paeist teisi gynimo bd ratas: alia deliktins atsakomybs negali bti taikomi bet kokie (dl kuri gali susitarti sutarties alys) bdai, o tik tie ir tokiu bdu, kurie numatyti statyme (pvz. restitucija).

Delikt rysPareiga atlyginti al. (CK 6.263 str.) Kiekvienas asmuo turi pareig laikytis toki elgesio taisykli, kad savo veiksmais nepadaryt kitam asmeniui alos ar nuostoli. Panaiais odiai btent skamba vadinamoji Generalinio delikto doktrina. Ji reikia, kad bet koks alos padarymas yra laikomas deliktu, jeigu asmuo nerodo aplinkybi, dl kuri jo civilin atsakomyb nra galima. Generalinio delikto doktrina buvo tvirtinta ir 1964m. Civiliniame kodekse. Kiekvienas asmuo turi bendr pareig kiekvienam alia esaniajam elgtis atsargiai. Tai vadinamoji Rpestingumo pareiga. Taiau ios pareigos pobdis, turinys, laipsnis nra vienodi, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybi, toki, kaip asmens atliekamo darbo, kvalifikacijos ir t.t. Tarkim, asmuo, kuris dirba su aplinkiniams galiniomis pavoj sukelti mediagomis, privalo rpintis labiau negu tie, kurie tokiomis slygomis nedirba. Pareiga atlyginti padaryt al yra tiesiogiai susijusi su deliktine atsakomybe, nes deliktin civilin atsakomyb yra tokia turtin prievol, kuri atsiranda dl alos, nesusijusios su sutartiniais santykiais.Atsakomyb u kit asmen padaryt al. (CK 6.265 str.) Civiliniame kodekse yra numatytos dvi alos atlyginimo prievols: Dl alos atlyginimo, padarytos duodant nurodym ir j vykdant; Dl alos, padarytos atstovo ir atstovaujamojo veiksmais.ios deliktins atsakomybs ries veiksm neteistum lemia nurodymai, o tiksliau, j pobdis. Prieing teisei nurodym davimas ir vykdymas yra neteisti veiksmai. Nurodym davjo kalt yra per maas rpestingumas ir atsargumas. U neteist veiksm vykdym nurodym davs ir j vykds asmuo atsako solidariai. Iimtinis atvejis, jei nurodymas buvo teistas, taiau vykdytas prieingu teisei bdu, tuomet atstovaujamasis gali rodyti, kad jo kalts ia nra (LR CK 6.279str. 4d.). Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al.(CK 6.266, 6.267 str.) i atsakomybs ris apima statini savininko ir alos, kuri padaro jo gyvnai, atsakomyb. ala padaroma asmeniui priklausanio pastato, statinio, konstrukcijos ar kitokio panaaus objekto sugriuvimu. Taip pat ala gali bti padaryta gyvn, nesvarbu, ar jie priklauso asmeniui nuosavybs ar valdymo teise, ar jis juos priiri nuolat, ar laikinai. Jei asmens inioje yra laukiniai gyvnai, kuriuos jis prisijaukino ir laiko verslo, pramog ar pomgi tikslais, jis taip pat atsako u padaryt al be kalts.LR CK 6.266str. ir 6.267str. aptariamos ir konkretinamos specialiosios normos, nustatanios savininko deliktin civilin atsakomyb.Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al. (CK 6.270 str.) Didesnio pavojaus altiniu laikoma veikla, kuri gali sukelti aplinkiniams asmenims didesn negu prasta pavoj. (transporto priemoni, mechanizm, elektros ir atomins energijos, sprogstamj ir nuoding mediag naudojimas, statybos ir t. t.) Tokia veikla gali bti pavojinga dl naudojam priemoni, ranki ar daikt . Taip pat ji galima dl to, kad asmuo negali visikai valdyti tam tikr proces (pvz., vairuodamas transporto priemones). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusio asmens tyios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako be kalts. Atsakomybs be kalts pagrindas yra rizikos teorija: asmuo vykdo toki veikl, kurios negali visikai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis saugumo taisykli tokiu atveju yra neesminis, kadangi ir elgiantis saugiai, iliks realus alos pavojus. Be to, tokia veikla negali bti udrausta, kadangi ji yra labai naudinga visuomenei. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al. al gali padaryti ne tik privatus asmuo, bet ir kiti teiss subjektai valstyb, savivaldyb, j institucijos ir tarnautojai. al dl i teiss subjekt kalts turi atlyginti valstyb ar savivaldyb i savo biudeto, nepriklausomai nuo institucijos ar tarnautojo kalts. Turi bti atlyginta tiesiogiai padaryta ala, ilaidos, negautos pajamos. Atlyginama ir turtin, ir neturtin ala. ala, padaryta neteistais valdios aktais, tiesiogiai atlyginama i valstybs ar savivaldybs biudeto. ala, padaryta asmeniui procesine institucij veikla arba pareign veiksmais, valstybs atlyginama specialiomis statymo numatytomis slygomis. Gali bti atsisakyta atlyginti al, jei asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu save apkalbjo ar kitaip kliud nustatyti ties. Teism praktikoje suformuluota tokia taisykl, kad toks elgesys vertinamas ne kaip atsakomyb alinanti aplinkyb, o kaip prisidjimas prie alos atsiradimo ar jos padidinimo. Valstyb, atlyginusi ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuratros ar teismo pareigno tyiniais veiksmais padaryt al, gyja atgrtinio reikalavimo (regreso) teis. Atsakomyb u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais. (CK 6.275 str.) Atsakyti gali tik tie asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir teisingai vertinti galim pasekmi kilim. Kadangi yra nustatyta, kad tik sulauks 14 met asmuo gali atsakyti u savo veiksmus teisikai, iki tol, kol jis sulauks tokio amiaus, u j atsako jo tvai ar paskirti globjai. Jie atsako tada, kai yra nustatoma j kalt dl tokio neteisto nepilnameio elgesio. Jei nepilnametis padaro nusikalstam veik tuo metu, kai jis randasi mokymo, aukljimo, globos ar rpybos staigose, jos atsako ir privalo atlyginti padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts.ios deliktins atsakomybs ries prieastinis ryys yra ypatingas, nes tam, kad atsirast atsakomyb, turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp nepilnameio veiksm ir aling pasekmi. Taip pat turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp tv ar globj ir atsiradusios alos.Atsakomyb u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais. (CK 6.276 str.) Asmuo nuo 14 iki 18 met laikomas i dalies veiksniu, todl jis yra tiesioginis skolininkas, taiau daniausiai tokio amiaus nepilnametis neturi pajam ar turto atlyginti padaryt al, todl jo tvams, rpintojams ar kitoms staigoms nustatoma papildoma atsakomyb. Papildomi skolininkai atsako ta dalimi, kuria negali atsakyti nepilnametis. Jei ala padaroma keli nepilnamei bendrai, tai jie atsako solidariai. O j tvai (globjai, atitinkamos staigos) papildomai atsako dalins atsakomybs tvarka pagal nustatyt kalts laipsn.Atsakomyb u al, padaryt neveiksni ar riboto veiksnumo asmen veiksmais. (CK 6.278 str.) Tokie asmenys, kurie yra pripainti neveiksniais, negali bti civilini teisini santyki subjektai, todl ir negali atsakyti civilins atsakomybs tvarka. ie asmenys turi bti priirimi, ir jeigu jie vis tiek padaro prieing teisei viekl, u tai turi atsakyti juos priirj asmenys ar staigos kaip netinkamai savo pareig vykdantieji. Atsakomyb taikoma esant mintai kaltei. Civilin atsakomyb neatsiras, jeigu nebus nustatytas prieastinis ryys tarp neveiksnaus asmens veikos ir kilusi pasekmi bei prieastinis ryys tarp prieir vykdani asmen ar staig veiksm ir kilusi pasekmi.Atsakomyb u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms. (CK 6.268 str.) ivilinje teisje, veiksnus fizinis asmuo, kuris padaro al tokios bkls, kai nesupranta savo veiksm reikms ar negali j valdyti, u j neatsako. Yra numatytos tokios situacijos iimtys: Yra nustatyta, kad jei asmuo padaro al apsvaigs nuo alkoholini grim, narkotini ar psichotropini mediag, jis vis tiek turi suprasti ir numatyti galimas prieingas teisei pasekmes, todl nuo atsakomybs negali bti atleidiamas ir privalo atlyginti savo veiksmais padaryt al. Pagal LR CK 6.268str. 2 dalyje nurodytas slygas, asmuo visikai ar i dalies turi atlyginti al, jeigu ji padaryta ypa svarbiam objektui. (ala turi bti padaryta asmens sveikatai arba gyvybei; nukentjusiojo asmens turtin padtis turi bti sunki; al padariusio asmens turtin padtis leist pareigoti j atlyginti al ir kt.) alos atlyginimas gali bti perkeliamas asmenims, kurie gyvena su savo veiksm negaliniu suprasti asmeniu ir j priiri, jeigu jie nesisteng pripainti asmen neveiksniu ir taip tikjosi, kad u al nereiks atsakyti niekam.Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo. ala, padaryta asmeniui dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo, yra atlyginama pagal specialias taisykles. Bendrosios alos atlyginimo taisykls, numatytos CK. ala gali bti dvejopa: fizin ir psichin. Fizikas sualojimas pasireikia kno vientisumo paeidimu, kno nelieiamumo paeidimu, gyvybs atmimu. Psichin ala pasireikia dvasiniu sukrtimu, tampa, nemiga, smons netekimu, oku ir kitaip. Prieastinis ryys yra dvejopas: jis turi bti nustatytas tarp neteist veiksm ir pasekmi ir tarp i pasekmi ir alos Atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug). Jeigu dl pirktos preks netinkamos kokybs vartotojo sveikatai, gyvybei ar turtui padaroma ala, tai ali santykiai kvalifikuojami kaip deliktiniai. ios prevols alys yra gamintojas, pateiks netinkamos kokybs prek ir vartotojas, nukentjs nuo netinkamos kokybs preks ir turintis teis reikalauti atlyginti patirt al. Atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama. io specialaus delikto atveju ala padaroma nesiningai skleidiant atitinkam informacij apie prek, kuri suklaidina pirkjus ir paskatina juos pirkti. Klaidinanti reklama tai bet kokios formos ir bet kokiomis priemonmis skleidiama informacija, kuri daro neigiam tak vartotojams ir rinkos dalyviams ir skatina pirkti prek, kurios vartotojai tikriausiai normaliomis slygomis nepirkt, taip padaroma ala. Deliktins atsakomybs reglamentavimasKonstitucijos 30 straipsnis suteikia teis kreiptis teism, jeigu yra paeidiamos asmens teiss ir laisvs. Teis teismin gynim egzistuoja nepriklausomai nuo teises ir laisves paeidusiojo statuso, t.y. nepriklausomai nuo to, privatus ar vieasis asmuo jas paeid. Neteisti veiksmai gali sukelti vairius teisinius padarinius. Vienas i toki padarini ala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje ala apibrta kaip asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos ilaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt neteist veiksm. Pagal i Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norm btina tam tikr ilaid pripainimo atlygintina ala slyga yra pareign veiksm neteistumo faktas esantis prieastiniame ryyje su atsiradusiomis pasekmmis. al privalo rodyti pareikjas. alos atlyginimas statymo siejamas su jos atsiradimu dl al privatiems asmenims suklusi asmen. Santykiai dl alos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kas padar al, nra santykiai, grindiami administraciniu vienos alies pavaldumu kitai. Tai civiliniai santykiai, atsirad dl alos padarymo, t.y. civilins deliktins atsakomybs santykiai. Nepriklausomai nuo to, kokio asmens privataus ar vieojo - neteistais veiksmais padaroma ala, tarp ali susiklosto civiliniai teisiniai santykiai dl alos atlyginimo, kuriuos reguliuoja civilins teiss normos. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas yra specialusis statymas, kurio 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendia bylas dl alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis toki elgesio taisykli, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryt kitam asmeniui alos. ios pareigos nevykdymas utraukia civilin atsakomyb, padaryta turtin ala, o statym numatytais atvejais ir neturtin ala, turi bti visikai atlyginama atsakingo asmens. Kad bt pripaintas reikalavimas dl alos atlyginimo pagrstu, turi bti nustatytos visos civilins atsakomybs slygos: alos faktas, neteista veika, prieastinis ryys tarp j bei al padariusio asmens kalt.

Esminiai delikto poymiaiNeteisti veiksmai. Neteistumas civilinje teisje i esms skiriasi nuo neteistumo sampratos kitose teiss akose. Neteisti veiksmai pasireikia neteistu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo veikia pasyviai. Deliktin atsakomyb atsiranda tada, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai pareigotas asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro al kitam asmeniui. Deliktin civilin atsakomyb sukeliantys neteisti veiksmai arba neveikimas yra asmens elgesys tiek paeidiant bendruosiuos teiss principus, draudianius daryti al kitiems, tiek ir neatitinkantys speciali statymo reikalavim ir todl lemiantys al. Deliktai gali bti skirstomi pagal vairius kriterijus: pagal tai, kam yra ala padaryta deliktus asmeniui arba deliktus turtui, pagal kalts form: tyiniai, neatsargs arba nerpestingi deliktai. Prieastinis ryys. Prieastinis ryys atspindi dviej objektyvios tikrovs reikini prieasties ir pasekms ssaj. Reikinys arba j grup, sukelianti naujus reikinius, yra prieastis. Reikinys atspindintis veikiant prieasiai, yra pasekm. Teisinei atsakomybei taikyti nustatytas konkretus ryys yra vadinamas teisikai reikmingu. Prieastinis ryys yra teisikai reikmingas, jeigu dl asmens veiksm alos atsiradimo galimyb virsta tikrove arba neigiam pasekmi abstrakti galimyb konkreia galimybe. Teisikai nereikmingas prieastinis ryys yra atsitiktinumas. Teisikai reikmingu pripastamas ir tiesioginis, ir netiesioginis prieastinis ryys. Tiesiogin prieastis yra tada, kai ala atsiranda i neteist veiksm, kaip tiesiogin neteist veiksm pasekm. Kai dl neteist veiksm susidaro palankios slygos alai atsirasti, tai laikoma netiesioginiu prieastiniu ryiu. Kalt. Civilin atsakomyb atsiranda tik esant skolininko kaltei, iskyrus statym numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts. Civilinje teisje kalt suprantama kaip asmens veiksm iorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis nebuvo rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina. Kalts formos yra tyia arba neatsargumas. Pastarasis skirstomas paprast ir didel neatsargum. Tyia pasireikia kaip siekimas padaryti al. Neatsargumas pasireikia kaip atsargumo, atidumo, uolumo ir rpestingumo stoka. Dideliu neatsargumu laikytinas paprast, visiems suprantam elgesio taisykli nesilaikymas arba asmeniui neabejotinai inom saugaus elgesio reikalavim ignoravimas numatant alos atsiradim. ala. ala civilins teiss moksle apibdinama kaip teiss saugom asmenini ir turtini vertybi sunaikinimas arba pakenkimas neteistais veiksmais, sukls neigiam pasekmi, kurias pagal statymus galima vertinti turtine iraika. alos darymas reikia konkreios subjektins teiss paeidim, o taikant civilin atsakomyb alos atlyginimas visada yra turtinis. Jeigu asmens subjektyvi teisi paeidimas paeidia asmens turtinius arba neturtinius interesus, tai reikia nustatyti, ar ala kaip civilins atsakomybs pagrindas. alos poymiai civilins atsakomybs prasme yra ie:1. Tai poveikis asmeninms ar turtinms vertybms;2. is poveikis padaromas neteistais veiksmais;3. Poveikio rezultatas nukentjusiam yra neigimas;4. J galima vertinti turtine iraika;5. Su iais juridiniais faktais statymas sieja prievol atlyginti al.ala arba nuostoliai pasireikia kaip asmens turto netekimas arba sualojimas, jo turtos ilaidos, negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. alos yra keli ri: Pagal vertybi pobd ala skirstoma al turtui, asmeniui ir neturtin al. Pagal neteisto veikimo ir alos santyk skiriama tiesiogin ir netiesiogin ala. Netiesiogin ala yra neteist veiksm patiriamos ilaidos arba turto sumajimas. Ji atsiranda kaip padarytos alos papildomas rezultatas arba yra btina siekiant alos atlyginimo. Tiesiogin ala dar yra vadinama realija. Realioji ala atsiranda dl tiesioginio poveikio ir pasireikia turto sugadinimu arba sunaikinimu.Praktiniai pavyzdiaiDl darbdavio teiss/pareigos kontroliuoti darbuotoj (sprendiant dl darbdavio civilins atsakomybs taikymo u jo darbuotojo kaltais veiksmais padaryt al)Raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal atsakovo UAB Technoverslas kasacin skund dl Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo civilinje byloje pagal iekov Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos iekin atsakovui UAB Technoverslas (buvusi udaroji akcin bendrov Topo technika), treiajam asmeniui N. M. dl autori teisi paeidimo ir alos atlyginimo. Pagal byloje pateiktas atsakovo darbuotoj darbo tvarkos taisykles ir treiojo asmens N. M. parodymus darbdavys ne tik formaliai nesudar galimybi darbuotojams usiimti neteista veikla (tvirtino pareig darbo tvarkos taisyklse), bet ir realiai bei periodikai instruktavo darbuotojus, organizavo pasitarimus, susirinkimus, kontroliavo darbuotojus darbo metu darbo vietoje. Darbdavio teis kontroliuoti nra absoliuti ir negali perengti statyme nustatyt rib, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje. Vyriausiasis tyrjas A. K. baudiamojoje byloje paliudijo, kad kompiuter i N. M. atsim automobili stovjimo aiktelje, t.y. ne darbdavio patalpose. Be to, nagrinjamoje byloje darbdavio atliekama kontrol atitiko DK tvirtintus teisingumo, protingumo ir siningumo principus, t. y. ji buvo laiku, profesionali, nuolatin, periodika ir protinga. Sutiktina, kad kontrols pakankamumo faktas yra vertinamas kiekvienu konkreiu atveju, taiau surinkti rodymai nesuteikia pagrindo ivadai, kad i kontrol buvo nepakankama. Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutart panaikinti ir palikti galioti Klaipdos miesto apylinks teismo 2012 m. balandio 5 d. sprendim. Priteisti i iekov Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos 59,66 Lt (penkiasdeimt devynis litus 66 ct) ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu kasaciniame teisme, valstybs biudet. Priteisti i iekov Autodesk Incorporated ir Microsoft Korporacijos kasatoriui UAB Technoverslas 3073 Lt (tris tkstanius septyniasdeimt tris litus) bylinjimosi ilaid. i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija v. UAB Technoverslas, bylos Nr. 3K-3-385/2013.

Dl neturtins alos dydio, kai prarandamas gyvnas (augintinis) dl kito asmens neteist veiksmRaytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal iekovs I. M. kasacin skund dl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriio 28 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo perirjimo civilinje byloje pagal iekovs I. M. iekin atsakovei R. G. dl turtins ir neturtins alos atlyginimo. Iekov I. M. (iki santuokos sudarymo .) kreipsi teism praydama priteisti i atsakovs R. G. 1611,71 Lt turtins ir 3000 Lt neturtins alos dl to, kad 2011 m. vasario 26 d., jai ivedus pavedioti savo Jorkyro terjer veisls un, atsakovei priklausantis vokiei avigani veisls uo j upuol ir sualojo, dl ko pastarj teko eutanazuoti. Prarastas uo iekovei kainavs 1500 Lt, jo umigdymas 97,71 Lt, vaistai 14 Lt, o patirtus igyvenimus iekov vertino 3000 Lt suma, nes dl nurodyto vykio pablogjo iekovs sveikata. Asmens praomas priteisti neturtins alos atlyginimo dydis negali bti vertinamas kaip i anksto inomas ir nustatytas, nes dyd vertina ir nustato teismas, ityrs ir vertins visas teisikai reikmingas bylos aplinkybes. Paymtina, kad paprastai nukentjusysis subjektyviai vertina ir nurodo jam padarytos neturtins alos dyd. Asmens reakcija jo neturtini vertybi paeidim gali bti adekvati ir neadekvati, nukentjusiojo jausmai, vidiniai igyvenimai, sukrtimai ir kanios yra individuals, todl, remdamasis tokiais vidiniais igyvenimais, nulemtais individualios reakcijos to paties pobdio ir sunkumo veiksmus, kuriais paeidiamas didesn ar maesn vert asmeniui turintis gris, nukentjusysis subjektyviai vertina ir nurodo jam padarytos neturtins alos dyd. Vis dlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtins alos dyd lemianius kriterijus, vis pirma turi vertinti paeistos vertybs pobd pagal protingo mogaus etalon. Atkreiptinas dmesys tai, kad neturtin ala, patirta dl prarasto augintinio, kuris tenkino iekovs bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtini vertybi hierarchijoje nra esmin, todl kad ji, nepaisant individuali augintinio savybi ir iekovs prisiriimo prie gyvno, gali bti i dalies atkurta. Kitas svarbus neturtins alos dyd lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado iekovei dl neturtins vertybs paeidimo. vertinus byloje surinktus rodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustat, jog nra duomen apie ilgalaikius iekovs sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumajusias iekovs bendravimo galimybes ar nemig, iekovs patirtas sveikatos sutrikimas nra sunkus. al padariusio asmens, atsakovs, kalt kasacinis teismas vertina kaip nerpestingum ir nepakankam atsargum, nesant atsakovs tyios, todl tai nra neturtins alos dyd didinantis veiksnys. Nagrinjamoje byloje turtin atsakovs padtis nra svarbus kriterijus vertinant neturtins alos atlyginimo dyd vis pirma dl to, kad neturtins alos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti al padarius asmen, o kompensuoti nukentjusiojo patirtus neigiamus igyvenimus, esmin reikm suteikiant paeistos vertybs pobdiui ir kilusiems padariniams. Kasacinis teismas, vertins visus pirmiau ivardytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtins alos dydis [1 500 Lt] neatitinka teisingumo, siningumo ir protingumo kriterij. Teism praktikos, kuria teismai turi vadovautis sprsdami bylas dl neturtins alos atlyginimo, ios bylos kontekste nra, taiau kasacinis teismas, vertindamas teism praktikoje nustatytus neturtins alos dydius ne u fundamentalias, tokias kaip sveikata ar gyvyb, neturtines vertybes, daro ivad: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriio 28 d. nutarties dal, kuria atmestas iekinio reikalavimas priteisti neturtin al, panaikinti ir dl io reikalavimo priimti nauj sprendim priteisti i atsakovs R. G. iekovs I. M. naudai 300 (tris imtus) Lt neturtins alos atlyginim. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriio 28 d. nutarties dal dl bylinjimosi ilaid pirmosios ir apeliacins instancijos teismuose priteisimo pakeisti, i iekovs I. M. atsakovei R. G. priteisiant 516 (penkis imtus eiolika) Lt bylinjimosi ilaid. Kit Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriio 28 d. nutarties dal palikti nepakeist. Priteisti i iekovs I. M. duomenys atsakovs R. G. naudai 385,60 Lt (tris imtus atuoniasdeimt penkis litus 60 ct) bylinjimosi ilaid kasaciniame teisme. Priteisti i I. M. 20,45 Lt (dvideimt lit 45 ct) bylinjimosi ilaid valstybs naudai. i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinje byloje I. M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-417/2013.

Deliktins ir sutartins atsakomybs skirtumai Pagal prievols prigimt civilin atsakomyb skirstoma sutartin ir deliktin. alims sudarius sutart, atsiranda sutartin prievol, o kai ta prievol yra paeidiama, susidaro nauja prievol sutartin civilin atsakomyb (LR CK 6.245str. 3d.). Kai ala yra padaroma tarp kaltininko ir nukentjusiojo nesant jokiems sutartiniams santykiams, atsiranda deliktin civilin atsakomyb (LR CK 6.245str. 4d.). Tokiais atvejais daniausiai paeidiamos jau mintos absoliuios teiss. Jeigu numato statymas, deliktiniai santykiai gali bti ir tarp asmen, kuriai jau yra susieti sutartiniais santykiais. Taip pat yra iskiriama ikisutartin civilin atsakomyb, kuri gali atsirasti santykiuose iki sutari sudarymo padarius al vedant derybas dl sutarties. Skirtumai: Skirtinga ginam interes prigimtis (sutarties paeidimas arba delikto padarymas): sutari teis gina lkesi interes, o deliktin tikrumo interes. Skirtingas kompensacijos tikslas deliktins atsakomybs atveju asmuo, atsakingas u al privalo j atlyginti, kad nukentjusysis atsidurt tokioje padtyje, kurioje jis bt, jei jam nebt padaryta alos, o sutartins kad jis atsidurt tokioje padtyje, lyg sutartis bt vykdyta Skirtingas atsakomybs pagrindas sutartin- kai padaromas sutarties paeidimas; deliktin - dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus statyme numatytus atvejus (civilins atsakomybs konkurencijos draudimas). Skirtingi iekinio senaties terminai (bendrasis terminas numatytas 10 met, o reikalavimams dl padarytos alos numatytas sutrumpintas 3 met terminas); Skirtingas atsakomybs dydis ir jo nustatymo principai: sutartins atsakomybs dyd gali apriboti sutarties alys, arba jos gali susitarti ir i viso netaikyti atsakomybs, o deliktins atsakomybs atveju tokie susitarimai negalimi. Skirtinga kalts reikm ir jos rodinjimas Delikto sistema remiasi nuostata, pareigojania asmenis elgtis atidiai ir rpestingai, nedaryti alos CK 263 str. 1 d.; sutartinje- teiss normos nukreiptos konkrei teisi ir pareig nustatym sutarties alims; Delikt teiss pareigos kyla i statymo; o sutartins teiss ir pareigos i sutarties; Sutarties teiss normos nustato konkreias pareigas konkreioms sutarties alims; delikt teiss bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai; Sutartins atsakomybs atveju nukentjusiajai aliai pakanka rodyti, kad sutartis nevykdyta ar vykdyta netinkamai; deliktins atsakomybs atveju nukentjusiajai aliai tenka grieti alos bei kit civilins atsakomybs slyg rodinjimo standartai.

IVADOS

Delikt teiss reguliavimo dalykas prievoliniai teisiniai santykiai, atsirandantys dl alos turtui ir asmeniui padarymo. Deliktin teisin atsakomyb tai valstybs reakcija vienok ar kitok teiss paeidim. iuo atveju atsakomybs esm ir paskirtis yra valstybins prievartos taikymas teiss nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams saugoti ir ginti, teiss reikalavimams utikrinti. Delikt rys: pareiga atlyginti al, atsakomyb u kit asmen padaryt al, atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al, atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al, valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al, atsakomyb u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais, atsakomyb u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais, atsakomyb u al, padaryt neveiksni ar riboto veiksnumo asmen veiksmais atsakomyb u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms, atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug) ir atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama. Esminiai delikto poymiai: neteisti veiksmai, prieastinis ryys, ala ir kalt. Deliktins ir sutartins atsakomybs skirtumai : skirtinga ginam interes prigimtis: sutari teis gina lkesi interes, o deliktin tikrumo interes; skirtingi iekinio senaties terminai; skirtingas atsakomybs dydis bei jos nustatymo principai; skirtinga kalts reikm ir jos rodinjimas; sutarties teiss normos nustato konkreias pareigas konkreioms sutarties alims; delikt teiss bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai;

LITERATRA

1. Ambrasien D., Baranauskas E. ir kiti Civilin teis. Prievoli teis Vilnius, 2004.2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas;3. Mikelnas V. Prievoli teis. Vilnius, 2001;4. MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Teiss teorijos vadas. Vilnius, 2010;5. MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Civilin teis. Prievoli teis.Vilnius 2004;6. Vasarien D. Civilin teis. Paskait ciklas. Vilnius, 2002;7. VILNIAUS UNIVERSITETAS Civilin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2009;8. http://www.lat.lt/lt/aktuali-praktika/aktuali-praktika-civilinese-bylose.html

15