rekomendacija dĖl valstybĖs ... -...

Download REKOMENDACIJA DĖL VALSTYBĖS ... - portalas.vtd.ltportalas.vtd.lt/upload/Dokumentai/ISTAIGOMS/Rekomendacijos/... · rezultatu. Taigi ir civilinė atsakomybė taikoma tik esant minėtam

If you can't read please download the document

Upload: trinhmien

Post on 06-Feb-2018

233 views

Category:

Documents


2 download

TRANSCRIPT

  • VALSTYBS TARNYBOS DEPARTAMENTAS

    REKOMENDACIJA

    DL VALSTYBS TARNAUTOJ

    MATERIALIN ATSAKOMYB

    REGLAMENTUOJANI TEISS AKT

    NUOSTAT TAIKYMO

    2014-07-07

    VILNIUS

  • 2

    TURINYS

    I. ANGA .......................................................................................................................................... 3

    II. BENDROSIOS VALSTYBS TARNUTOJ MATERIALINS ATSAKOMYBS

    SLYGOS IR ALOS ATLYGINIMO TVARKA ........................................................................ 4

    Dl visos alos atlyginimo ir visikos materialins atsakomybs sutari sudarymo su

    valstybs tarnautojais ........................................................................................................................ 7

    III. VALSTYBS IR SAVIVALDYBI INSTITUCIJ IR J VALSTYBS TARNAUTOJ

    ATSAKOMYB U PRIIMTUS NETEISTUS SPRENDIMUS ............................................... 9

    Dl neteisto akto panaikinimo ........................................................................................................ 9

    Dl alos tretiesiems asmenims atlyginimo ................................................................................... 10

    Dl tarnybinio nusiengimo tyrimo pradjimo ir konkrei kalt dl neteisto sprendimo

    primimo asmen nustatymo ......................................................................................................... 11

    Dl valstybs regreso teiss alos tretiesiems asmenims padariusius valstybs tarnautojus ar

    darbuotojus gyvendinimo ir alos valstybs institucijai atlyginimo .......................................... 12

  • 3

    I. ANGA

    Pagal dabartin teisin reglamentavim valstybs ar savivaldybi institucij vardu

    veikiani asmen priimt neteist akt sukelta ala ne visada atlyginama operatyviai ir

    veiksmingai, vadovaujantis teisingumo ir asmenins atsakomybs principais, praktikoje ikyla

    valstybs tarnautoj materialin atsakomyb reglamentuojani nuostat taikymo problem.

    Rekomendacija parengta remiantis sistemine teiss akt analize, teism praktika,

    Vyriausybs 2012 m. birelio 11 d. pasitarimo protokole Nr. 39 (7 klausimas) Dl klausim,

    susijusi su valstybs ir savivaldybi institucij, valstybs tarnautoj atsakomybe dl neteist

    akt inagrint klausim analize ir Valstybs tarnybos departamento patirtimi utikrinant

    Valstybs tarnybos statymo (toliau VT) nuostat, reglamentuojani valstybs tarnautoj

    materialin atsakomyb, gyvendinim.

    Esamas materialins atsakomybs teisinis reglamentavimas apima VT, Darbo kodekso,

    Civilinio kodekso, Administracini byl teisenos statymo ir alos, atsiradusios dl valdios

    institucij neteist veiksm, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos

    Vyriausybei statymo nuostatas, todl praktikoje neretai yra neaikus.

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67B5099C5848/IQDgEhMtdzhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuL

  • 4

    II. BENDROSIOS VALSTYBS TARNUTOJ MATERIALINS ATSAKOMYBS

    SLYGOS IR ALOS ATLYGINIMO TVARKA

    Valstybs tarnautojo materialins atsakomybs slygas ir alos atlyginimo tvark

    reglamentuoja VT 28 ir 32 straipsniai.

    Valstybs tarnautojo neteista kalta veika, kuria jis padar tiesiogin materialin al

    valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai, turi bti rodyta. Tiriant tarnybin nusiengim

    btina rodyti prieastin ry tarp valstybs tarnautojo padarytos veikos ir kilusi pasekmi. Tik

    tuomet galima reikalauti, kad valstybs tarnautojas atlygint savo neteista kalta veika valstybs ar

    savivaldybs institucijai ar staigai padaryt tiesiogin materialin al.

    Paymtina, kad ala valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai gali bti padaryta ir

    nesant valstybs tarnautojo tarnybinio nusiengimo poymi. Bet kuriuo atveju ala laikytina

    civiline teisine kategorija. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ala yra

    asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos

    pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Pinigin alos iraika yra

    nuostoliai. Jeigu alis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti, tai j dyd nustato teismas. Civilinio

    kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susij su veiksmais

    (veikimu, neveikimu), nulmusiais skolininko civilin atsakomyb tokiu bdu, kad nuostoliai pagal

    j ir civilins atsakomybs prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm (veikimo, neveikimo)

    rezultatu. Taigi ir civilin atsakomyb taikoma tik esant mintam prieastiniam ryiui.

    Atsivelgiant mint nutart, taikant VT 32 straipsnio nuostatas, reikt remtis ir Darbo

    kodekso normomis. Darbo kodekso 245 straipsnyje nustatyta, kad materialin atsakomyb atsiranda

    dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro al kitam subjektui,

    neatlikdamas savo darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal Darbo kodekso 246

    straipsn materialin atsakomyb atsiranda, kai yra visos ios slygos: 1) padaroma ala; 2) ala

    padaroma neteista veika; 3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo; 4) yra

    paeidjo kalt; 5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susij darbo

    santykiais; 6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla (r. schem).

    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iaikins, jog VT 32 straipsnio

    1 dalyje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialins atsakomybs atsiradimo slygos

    alos padarymas, neteista veika, al padariusio asmens kalt, taiau nieko nepasisakyta dl

    kit materialins atsakomybs atsiradimo slyg, kurios taikomos kituose i esms

    analogikuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.

    birelio 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-438-2120-11). Remiantis nurodyta Lietuvos

    vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokiu atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos,

    susijusios su materialins atsakomybs atsiradimo slyg nustatymu bei taikymu. Todl, teisj

    kolegijos nuomone, atmestinas kaip nepagrstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios

    instancijos teismas, taikydamas VT 32 straipsn, neturjo remtis Darbo kodekso normomis

    (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. lapkriio mn. 3 d. nutartis

    administracinje byloje Nr. A-63-2899-11).

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=39387cc8-2f06-4638-b873-673c4c9c5d13https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=7fdd1c21-d4f7-440a-a1f4-beca7cf14f81

  • 5

    Valstybs tarnautojas turi atlyginti vis savo neteista kalta veika valstybs ir savivaldybs

    institucijai ir staigai padaryt tiesiogin materialin al, jeigu j padar vykdydamas vidaus

    administravimo veikl, kuria utikrinamas valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos

    funkcionavimas (pvz., struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim materialini-finansini

    itekli tvarkymas ir valdymas). Pagal Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dal, padaryti nuostoliai

    turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus, kai statymai ar sutartis nustato ribot atsakomyb,

    taiau VT 32 straipsnio 2 dalimi alos atlyginimas apribotas 6 vidutini io valstybs tarnautojo

    darbo umokesi dydio suma, iskyrus teiss akt nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti vis

    al.

    Materialins atsakomybs slygos

    RYYS SU

    DARBO

    VEIKLA

    NETEISTA

    VEIKA

    DARBO

    SANTYKAI

    PRIEASTINIS

    RYYS

    ALA

    KALT

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznK

  • 6

    Taigi VT 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kuri veikla utikrinamas valstybs

    ar vietos savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas.

    Valstybs tarnautojui paliekama galimyb valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai

    padaryt al atlyginti savo noru, taip ivengiant iskait i darbo umokesio. al valstybs

    tarnautojas gali atlyginti tiek pinigais, tiek natra (pvz., nupirkdamas nauj daikt ar pan.). Tai jis

    turi padaryti nepasibaigus VT 32 straipsnio 4 dalyje nustatytam vieno mnesio terminui.

    Jei valstybs tarnautojas gera valia ali susitarimu alos neatlygino natra ar pinigais,

    padarytos alos atlyginimas gali bti t valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimu

    iskaitomas i valstybs tarnautojo darbo umokesio, nevirijant vidutinio darbo umokesio.

    Sprendimas dl alos atlyginimo turi bti priimtas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos

    paaikjimo dienos. Neatlyginta alos dalis iiekoma pareikus iekin teisme.

    Paymtina, kad pagal Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, atlygintinos alos

    dydis gali bti maintinas, atsivelgiant aplinkybes, lmusias alos atsiradim, taip pat atsakovo

    turtin padt.

    Akivaizdu, kad VT 32 straipsnio 2 dalyje numatytas alos atlyginimo teisinis

    reguliavimas taikytinas tik tais atvejais, kai reikalaujama alos atlyginimo i speciali subjekt

    valstybs tarnautoj, padariusi al jiems atliekant vidaus administravimo veikl. Kas yra

    vidaus administravimas, apibriama Administracini byl teisenos statymo 2 straipsnio 2

    dalyje: ,,Vidaus administravimas administravimo veikla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos

    savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas

    (struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim materialini-finansini itekli tvarkymas ir

    valdymas), kad ji galt tinkamai vykdyti priskirtus vieojo administravimo ar kitos valstybins

    veiklos udavinius. Taigi VT 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kuri veikla

    utikrinamas valstybs ar vietos savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar

    organizacijos funkcionavimas. Pareignai, atliekantys valstybs sienos apsaugos funkcij ir

    iems tikslams naudojantys valstybs turt, nra asmenys, atliekantys vidaus administravimo

    veikl, kaip tai apibriama Administracini byl teisenos statymo 2 straipsnio 2 dalyje, todl

    toki statutini valstybs tarnautoj materialins atsakomybs teisinis pagrindas yra ne VT 32

    straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 1 dalis. Be to, tiek, kiek ios atsakomybs nereguliuoja

    Vidaus tarnybos statutas bei VT, taikytinas Darbo kodeksas (VT 5 straipsnis). iuo atveju

    svarbu pastebti, jog VT 32 straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos alos ribos, todl

    btent ia apimtimi taikytinas Darbo kodeksas, kurio 254 straipsnyje numatyta, jog darbuotojas

    privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau kaip jo trij vidutini mnesini darbo

    umokesi dydio, iskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255 straipsnyje. Nagrinjamoje

    byloje Darbo kodekso 255 straipsnyje numatyt slyg visikam alos atlyginimui nra, todl

    taikytina bendroji Darbo kodekso 254 straipsnyje numatyta taisykl, jog atlygintinos alos dydis

    negali viryti darbuotojo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio (Lietuvos

    Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. kovo mn. 13 d. nutartis administracinje byloje

    Nr. A-415-35-07).

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67B5099C5848/IQDgEhMtdzhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67B5099C5848/IQDgEhMtdzhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435688https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=73bf392f-9989-4340-8366-7858201d9f3c

  • 7

    Valstybs tarnautojas, nesutinkantis su j pareigas primusio asmens sprendimu dl

    valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai padarytos alos atlyginimo, gali realizuoti savo

    konstitucin teis kreiptis teism. Kreipimasis teism sustabdo alos atlyginimo iiekojim.

    Dl visos alos atlyginimo ir visikos materialins atsakomybs sutari sudarymo su

    valstybs tarnautojais

    VT 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys

    statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini

    garantij nereglamentuoja VT. Atsivelgiant tai, kad VT nereglamentuoja atvej, kada valstybs

    tarnautojai privalo atlyginti vis al ir visikos materialins atsakomybs sutari sudarymo su

    valstybs tarnautojais, todl tokias atvejais turt bti taikomos Darbo kodekso 255 ir

    256 straipsni nuostatos. Pagal Darbo kodekso 255 straipsnio nuostatas, darbuotojas privalo

    atlyginti vis al, jei: 1) ala padaryta tyia; 2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra

    konstatuota Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo

    sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis; 4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius,

    apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant mediagas,

    pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u

    j visika materialin atsakomyb nustatyta specialiuose statymuose; 6) ala padaryta neblaivaus

    arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinje

    sutartyje.

    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iaikins, jog VT 32 straipsnio 4

    dalies nuostata, kad sprendimas turi bti priimtas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos

    paaikjimo dienos, nustato naikinamj termin, kuriuo nepasinaudojus alos atlyginimas

    neteismine tvarka (iskaitymas i tarnautojo darbo umokesio vidaus administravimo tvarka)

    nebegalimas ir ala gali bti iiekoma teismine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio

    teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-146-208-10).

    Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartyje

    Nr. A-502-304-08 konstatuota, jog teiss aktais nenustatyta pareiga atlikti tarnybin patikrinim

    materialins alos padarymo atveju. ioje nutartyje taip pat pabrta, kad alos paaikjimu turi

    bti laikomas momentas, kuomet atsakovui tapo inoma visuma aplinkybi apie alos padarymo

    fakt ir dyd. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktik VT 32 straipsnio 4

    dalyje nustatyto vieno mnesio termino skaiiavimo pradia turi bti siejama su tiesiogins

    materialins alos atsiradimu, t. y. su diena, kai institucija (atsakovas) patyr tiesiogines ilaidas

    atkuriant dl tarnautojo kalts padaryt al (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010

    m. lapkriio 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-143-1519-10).

    Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartyje

    administracinje byloje Nr. A-146-208-10 VT 32 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste yra

    paymjs, kad atliekant tarnybin patikrinim dl galimo tarnybinio nusiengimo, susijusio su

    materialins alos padarymu, mintoje statymo normoje tvirtinta nuostata, kad valstybs

    tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimas dl alos atlyginimo iskaitymo i valstybs

    tarnautojo darbo umokesio turi bti priimtas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos

    paaikjimo dienos, yra lemianti, t. y. VT 32 straipsnio 4 dalyje nustatytas vieno mnesio

    terminas turi bti skaiiuojamas nuo alos paaikjimo dienos, o ne nuo tarnybinio patikrinimo

    ivados patvirtinimo dienos. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. gruodio

    mn. 12 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-62-3689-11).

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=1f9efd5d-4f68-4a37-8f48-dbdff355cd5ahttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=37ff0fb5-6c31-4cf7-8b5c-519285a4c2f2https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=481608f3-d663-491e-bfd2-bfc9a310b7dchttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=1f9efd5d-4f68-4a37-8f48-dbdff355cd5ahttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=436881https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=59566192-4e3d-4fc4-aaf1-775b00e32a39

  • 8

    Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visikos materialins atsakomybs

    sutartis gali bti sudaroma su darbuotojais, kuri darbas yra tiesiogiai susijs su materialini

    vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dl priemoni,

    perduot darbuotojui naudotis darbe. Konkrei darb ir pareig sraas nustatomas kolektyvinje

    sutartyje. i sutartis forminama ratu. Joje turi bti nustatyta, u kokias materialines vertybes

    darbuotojas prisiima visik materialin atsakomyb ir kokius sipareigojimus prisiima darbdavys,

    utikrindamas slygas, kad ala neatsirast. Pagal io straipsnio 2 dalies nuostatas, tais atvejais, kai

    dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti atskir darbuotoj atsakomybs, gali bti sudaroma

    visikos materialins atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe. iuo atveju al atlygina visi sutart

    pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui,

    per kur susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

    Darbuotoj materialins atsakomybs paskirtis yra utikrinti darbdavio galimos

    materialins alos atlyginim, todl natralu, kad ia sutartimi siekiama apginti vis pirma

    darbdavio interesus. Nepagrsti pareikjo argumentai, kad su juo sudaryta visikos materialins

    atsakomybs sutartis neatitinka reikalavim ir yra neteista, nes mintos sutartys gali bti

    sudaromos tik su darbuotojais, kuri darbas tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu,

    primimu, idavimu, pirkimu, gabenimu, nes sutartis gali bti sudaryta ir dl priemoni,

    perduot darbuotojui naudotis darbe. Tai, kad pareikjo darbovietje nra sudaryta kolektyvin

    sutartis, kurioje nurodyti konkrets darbai ir sraas pareig, atsaking u materialini vertybi

    saugojim, negali bti vertinama kaip pagrindas konstatuoti sutarties ydingum (Vilniaus

    apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario mn. 22 d. sprendimas administracinje

    byloje Nr. I-2507-244-2008).

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A622C9F/OCMXZHwREDhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=992196dc-8c06-4ef2-be33-3a9a43851be2

  • 9

    III. VALSTYBS IR SAVIVALDYBI INSTITUCIJ IR J VALSTYBS TARNAUTOJ

    ATSAKOMYB U PRIIMTUS NETEISTUS SPRENDIMUS

    Valstybs institucijai primus neteist administracin akt (atlikus neteist veiksm),

    turt bti atliekami ie su valstybs ir savivaldybi institucij ir j tarnautoj atsakomybe u

    priimtus neteistus sprendimus susij veiksmai:

    1. Neteisto akto panaikinimas ir alos tretiesiems asmenims atlyginimas;

    2. Tarnybinio nusiengimo tyrimo pradjimas ir konkrei kalt dl neteisto sprendimo

    primimo asmen nustatymas;

    3. Valstybs regreso teiss alos tretiesiems asmenims padariusius valstybs tarnautojus

    ar darbuotojus gyvendinimas ir alos valstybs institucijai atlyginimas;

    Dl neteisto akto panaikinimo

    Administracini byl teisenos statymo 89 straipsnyje reglamentuoti skundiamo akto

    panaikinimo pagrindai. Pagal io straipsnio nuostatas skundiamas aktas (ar jo dalis) turi bti

    panaikintas, jeigu jis yra:

    1) neteistas i esms, t. y. savo turiniu prietarauja auktesns galios teiss aktams;

    2) neteistas dl to, kad j prim nekompetentingas administravimo subjektas;

    3) neteistas dl to, kad j priimant buvo paeistos pagrindins procedros, ypa taisykls,

    turjusios utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim bei sprendimo pagrstum.

    Kai skundiamas aktas yra panaikinamas, turi bti taikomos teisins pasekms, numatytos

    Administracini byl teisenos statymo 92 straipsnyje. iame straipsnyje nustatyta, kad skundiamo

    administracinio akto (veiksmo) panaikinimas reikia, jog konkreiu atveju atkuriama buvusi iki

    ginijamo akto (veiksmo) primimo padtis, t. y. atkuriamos paeistos pareikjo teiss ar teisti

    interesai, taiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisin galia tokiu atveju savaime

    neatkuriama. Paymtina, kad Administracini byl teisenos statymo 92 straipsnio nuostata

    slygoja tai, kad visais atvejais, kai panaikinamas ginijamas administracinis aktas (veiksmas),

    tokio akto panaikinimo pasekms yra taikomos atgaline tvarka ir turi bti atkuriama iki tokio akto

    primimo buvusi padtis. Atkrus iki tokio akto primimo buvusi padt, tretieji asmenys, su kuri

    teismis buvo susijs panaikintas aktas, paprastai patiria al dl to, kad apribojama asmen

    nuosavybs teise, asmenys patiria nuostoli, todl siningiems asmenims atsiranda teis reikalauti

    i valstybes atlyginti al, o valstybei atsiranda pareiga al atlyginti.

    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aikindamas valstybs valdios

    institucij neteist veiksm samprat, yra paymjs, kad neteistumas galt pasireikti tik

    tada, kai bt nustatoma, jog valdios institucij darbuotojai nevykd jiems teiss aktais

    priskirt funkcij arba nors ir vykd ias funkcijas, taiau veik nepateisinamai aplaidiai,

    pavirutinikai, paeisdami bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai (Lietuvos

    vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegus 17 d. nutartis administracinje byloje Nr.

    A-556-499-07). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavs, kad,

    sprendiant administracins teiss subjekto veiklos neteistumo klausim, kiekvienu konkreiu

    atveju yra btina nustatyti, kokios teiss normos buvo paeistos ir kaip ie paeidimai pasireik,

    t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekms savaime negali bti laikomos pakankamu pagrindu

    konstatuoti ios veikos neteistum (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio

    22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A-11-1642-05).

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67B5099C5848/IQDgEhMtdzhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67B5099C5848/IQDgEhMtdzhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67B5099C5848/IQDgEhMtdzhttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2d8f2ce2-0d40-4e5e-89bd-dfb43faa0c8f

  • 10

    Dl alos tretiesiems asmenims atlyginimo

    Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad al, atsiradusi dl valstybs

    valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto nepaisydama

    konkretaus valstybs tarnautojo ar kito valstybs valdios institucijos darbuotojo kalts. Civilinio

    kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibriama, kas laikytina valdios institucija ir jos aktu. io

    straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybs ar savivaldybs civilin atsakomyb pagal straipsn

    atsiranda tik tada, jeigu valdios institucij darbuotojai neveik taip, kaip pagal statymus ios

    institucijos ar j darbuotojai privaljo veikti.

    Tretieji asmenys dl neteisto akto panaikinimo ir dl jiems padarytos alos atlyginimo

    gali kreiptis teism. Taip pat esamas teisinis reglamentavimas leidia staigoms panaikinti

    neteist akt ir atlyginti tretiesiems asmenims dl tokio akto panaikinimo atsiradusi al, taiau

    nepakankamai utikrina sining asmen teisi ir teist interes apsaug valstybs ar

    savivaldybi institucijoms primus neteistus sprendimus tuo aspektu, kad siningiems asmenims

    apskritai atsiranda ala. Administracini byl teisenos statymo nuostatos vis dlto aikiai

    nereglamentuoja teism teiss atsivelgti, ar vertinus konkreios situacijos aplinkybes yra tikslinga

    apsaugoti sining asmen interesus ir nenaikinti konkretaus skundiamo akto.

    Paymtina, jog jei nepanaikinus neteisto akto vis dlto bus padaryta ala (pavyzdiui,

    ala aplinkai), tokios alos atlyginimo ir atsakomybs taikymo klausimas vis tiek galt bti

    keliamas, kadangi al patyrs treiasis asmuo gali bti nebtinai privatus asmuo, tai gali bti ir

    valstyb (pavyzdiui, kai padaroma ala aplinkai).

    Svarstant sining asmen privaios nuosavybs teiss galimus paeidimus tais

    atvejais, kai panaikinami valstybs (savivaldybi) institucij neteisti aktai (pavyzdiui, iduoti

    tam tikr veikl leidiantys dokumentai), taip pat yra aktuali Europos mogaus Teisi Teismo

    praktika, kadangi Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos pirmojo

    protokolo, kur Lietuvos Respublika ratifikavo 1995 m. gruodio 7 d. statymu Nr. 11117 (in.,

    1996, Nr. 5-112), 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis

    disponuoti savo nuosavybe. I nieko negali bti atimta jo nuosavyb, nebent visuomens

    interesais ir tik remiantis statymu arba tarptautins teiss bendraisiais principais.

    Europos mogaus Teisi Teismo 2008-03-13 byloje Nr. 32457/05 Gashi prie Kroatij

    nurodyta, kad valstybs institucij klaidos turi bti aikinamos asmen naudai, ypa tais

    atvejais, kai nra paeidiamas joks kitas privatus interesas. Valstyb turi prisiimti bet koki

    valstybs institucij padarom klaid rizik ir padarytos klaidos negali bti taisomos privataus

    asmens sskaita. Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje formuluojamos taisykls, kad tais

    atvejais, kai tam tikri leidimai ar sandoriai yra panaikinami dl valstybs institucij padarytos

    klaidos (dl valstybs institucij kalts), privats asmenys neturi dl to patirti neigiam

    pasekmi. Taigi Europos mogaus leisiu Teismas akcentuoja, kad sining asmen interesai

    turi bti saugomi tais atvejais, kai panaikinami valstybs ar savivaldybi institucij neteisti

    aktai. Vis pirma siningi asmenys turi bti kiek manoma apsaugoti nuo alos atsiradimo, o jei

    ala atsiranda, asmenys turi teis reikalauti valstybs ar savivaldybi institucij atlyginti

    atsiradusi al.

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.67B5099C5848/IQDgEhMtdzhttp://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-84005

  • 11

    Siningumo reikm taip pat atsispindi ir statymuose, reglamentuojaniuose asmen

    veikim priimt administracini akt pagrindu konkreioje veiklos srityje. Pavyzdiui, Statybos

    statymas sudaro prielaidas atsivelgti sining asmen teistus lkesius ir utikrinti toki

    asmen interes apsaug. Paymtina kad analogiko teisinio reglamentavimo nra kitose

    visuomenini santyki srityse, kuriose taip pat yra aktuali sining asmen teisi ir interes

    apsauga, pripainus neteistu ir panaikinus valstybs ar savivaldybi institucij administracin akt,

    kurio pagrindu jie veik.

    Paymtina, kad vieojo intereso ir sining asmen interes pusiausvyra, kai egzistuoja

    bendra taisykl, pareigojanti panaikinti skundiam akt, yra teisinio reguliavimo, o ne praktinio

    taikymo problema.

    Dl tarnybinio nusiengimo tyrimo pradjimo ir konkrei kalt dl neteisto sprendimo

    primimo asmen nustatymo

    VT 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu siteisjusiame teismo sprendime

    konstatuota, jog valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga paeid statymus ar kitus teiss

    aktus, ioje valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje turi bti pradtas valstybs tarnautoj,

    dl kuri galimos kalts buvo padaryti siteisjusiame teismo sprendime konstatuoti statym ar kit

    teiss akt paeidimai, tarnybinio nusiengimo tyrimas. Taigi VT numato imperatyv nustatyti

    kalt valstybs tarnautoj.

    Paymtina ir tai, kad valstybs tarnautojas, dl kurio kalts buvo padaryti siteisjusiame

    teismo sprendime konstatuoti statym ar kit teiss akt paeidimai, trauktinas tarnybinn

    atsakomybn neatsivelgiant tai, ar buvo padaryta ala ar ne, nors is faktas, be abejo, turi

    reikms kvalifikuojant nusiengim ir parenkant tarnybin nuobaud.

    Tais atvejais, kai teismo sprendimu yra panaikinamas neteistas valstybs institucijos

    sprendimas, tai dar savaime nereikia valstybs tarnautojo kalts. Neteist valstybs institucijos

    sprendim (statym ar kit teiss akt paeidim) gali slygoti visuma veiksni, nebtinai susijusi

    su konkretaus valstybs tarnautojo neteistais veiksmais. Pavyzdiui, galima situacija, kai statymai

    ar kiti teiss aktai priimant sprendimus yra paeidiami dl mogikj itekli trkumo,

    kompetencijos stokos ar dl nepakankam staigos materialini itekli. Taigi galimos ir tokios

    situacijos, kai nra pagrindo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim ir atsakomyb dl statym ar

    kit teiss akt paeidimo turi prisiimti pati valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga (plaija

    prasme valstyb, kurios pareiga utikrinti tinkamas valstybs tarnautoj ir valstybs institucijos

    veiklos slygas). Tokiu atveju nebt pagrindo taikyti VT 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y.

    nenustaius valstybs tarnautoj, dl kuri galimos kalts buvo padaryti siteisjusiame teismo

    sprendime konstatuoti statym ar kit teiss akt paeidimai, nebt pagrindo pradti tarnybinio

    nusiengimo tyrim.

    Paymtina, kad konkreiu atveju turt bti isamiai vertintos konkreios faktins

    situacijos aplinkybs, teiss aktai, reglamentuojantys valstybs tarnautoj veikl konkreioje

    valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje, valstybs tarnautoj funkcijas, j atsakomybs

    Siningumo aspektas atsispindi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje

    (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius

    reglamentuojanias teiss normas, apibendrinimas). Pvz.. 2005 m. gruodio 9 d. nutartyje

    administracinje byloje Nr. A15-1797/2005 (Administracini teism praktika Nr. 8. 2005, p.

    359-375) teismas nurod, kad tam tikrais atvejais vien formali paeidim, susijusi su statybos

    leidimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti leidim, jeigu nra paeisti vieieji ar

    treij asmen interesai, asmuo, kuriam iduotas statybos leidimas, elgsi siningai, ir pateik

    slygas ir kriterijus, pagal kuriuos vertino asmens siningum konkreioje situacijoje.

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F31E79DEC55D/RHuVZMouQShttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F31E79DEC55D/RHuVZMouQShttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://www.lvat.lt/download/124/lvat_biuletenis_08.pdf

  • 12

    laipsn ir kt. Tik isamiai ianalizavus faktines aplinkybes ir konkretaus valstybs tarnautojo ar

    konkreios institucijos veikl reglamentuojanius teiss aktus galima daryti ivadas ir priimti

    sprendim dl tarnybinio nusiengimo tyrimo pradjimo ar nepradjimo.

    Atsivelgiant tai, silytini tokie valstybs tarnautoj, dl kuri kalts buvo padaryti

    siteisjusiame teismo sprendime konstatuoti statym ar kit teiss akt paeidimai, nustatymo

    etapai:

    1. Preliminarus faktins situacijos vertinimas valstybs ar savivaldybs institucijoje ar

    staigoje, siekiant nustatyti, ar yra konkrei asmen, dl kuri galimos kalts buvo paeisti

    statymai ar kiti teiss aktai, ar paeidim slygojo objektyvi aplinkybi visuma;

    2. Jeigu manoma nustatyti konkretaus asmens galimus neteistus veiksmus ir galim kalt,

    turi bti pradedamas tarnybinio nusiengimo tyrimas konkretaus asmens atvilgiu. iuo atveju

    btina vertinti, ar nra pasibaig VT nustatyti tarnybinio nusiengimo tyrimo pradjimo terminai.

    Atkreiptinas dmesys, kad, atliekant tarnybinio nusiengimo tyrim, valstybs tarnautojo

    kalt nra preziumuojama, iuo aspektu kalts rodinjimo pareiga, skirtingai nei civilins

    atsakomybs taikymo atveju, yra priskiriama institucijai.

    Dl valstybs regreso teiss alos tretiesiems asmenims padariusius valstybs

    tarnautojus ar darbuotojus gyvendinimo ir alos valstybs institucijai atlyginimo

    Atlyginusi treiajam asmeniui padaryt al, valstyb pagal Civilinio kodekso 6.280

    straipsn ir VT 33 straipsn gyja regreso teis reikalauti alos atlyginimo i al padariusio

    valstybs tarnautojo.

    VT 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybs tarnautojo padaryt al atlyginusi

    valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga turi regreso teise reikalauti i al padariusio

    valstybs tarnautojo tokio dydio alos atlyginimo, kiek ji sumokjo, bet ne daugiau kaip 9

    vidutini valstybs tarnautojo darbo umokesi. Jeigu valstybs tarnautojas al padar tyia,

    valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga padarius al valstybes tarnautoj turi tokio dydio

    regreso teis, kiek ji sumokjo alos atlyginimo. alos atlyginimas iiekomas i valstybes

    tarnautojo darbo umokesio ir negali viryti 20 procent valstybs tarnautojui priklausanio per

    mnes mokti darbo umokesio.

    VT 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kolegialios valstybs ar savivaldybs institucijos

    vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai al,

    padaryt dl kolegialios institucijos sprendim, priimt paeidiant Lietuvos Respublikos statymus

    ir kitus teiss aktus. Nuo pareigos atlyginti al atleidiami tie asmenys, kurie balsavo prie tok

    sprendim arba nedalyvavo posdyje j priimant ir per 7 dienas po to, kai suinojo ar turjo suinoti

    apie tok sprendim, teik institucijos vadovui raytin pareikim. Kolegialios valstybs ar

    savivaldybs institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar ataukimas i pareig neatleidia j nuo

    padarytos dl j kalts alos atlyginimo.

    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurod, kad teisj kolegija nepritaria

    apeliacinio skundo argumentui, jog iuo atveju taikytina kalts prezumpcija, nustatyta Civilinio

    kodekso 6.248 straipsnyje. Teisj kolegija sutinka su atsiliepime apeliacin skund

    idstyta pareikjo pozicija, jog savo esme tarp ali susiklost santykiai artimesni darbo teisei

    negu civilinei teisei, o pagal darbo teiss principus kylanios materialins atsakomybs slygas

    turi rodyti darbdavys, nes darbuotojo kalts prezumpcija statymuose nenustatyta (Lietuvos

    vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriio 3 d. nutartis administracinje byloje

    Nr. A63-2899/2011).

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznK

  • 13

    Valstyb regreso teis valstyb tarnautoj gali gyvendinti tiek valstybs tarnautojui

    dirbant toje institucijoje, tiek pasibaigus valstybs tarnybos santykiams tarp institucijos ir valstybs

    tarnautojo. Kai valstybs tarnybos santykiai tarp institucijos ir valstybs tarnautojo yra pasibaig,

    institucija, atlyginusi buvusio valstybes tarnautojo padaryt al, turi padarius al asmen (buvus

    valstybs tarnautoj) regreso teis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.280 straipsniu.

    Kai al treiajam asmeniui padaro valstybs ar savivaldybs institucijos darbuotojas

    (dirbantis pagal darbo sutart), ala turi bti atlyginama vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271

    straipsniu, t. y. al treiajam asmeniui tokiu atveju turi atlyginti valstyb. Valstybs ar

    savivaldybs institucija, atlyginusi al, gyja regreso teis al padarius darbuotoj pagal

    Civilinio kodekso 6.280 straipsn.

    Valstybs regreso (atgrtinio reikalavimo) teiss al padarius asmen gyvendinimo

    tvark bei atstovavim valstybei nustato alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist

    veiksm, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei statymas, pagal

    kurio 5 straipsnio 1 dal valstyb, atlyginusi dl kit valdios institucij pareign, valstybs

    tarnautoj ar kit darbuotoj kalt veiksm (akt) atsiradusi al, gyja regreso (atgrtinio

    reikalavimo) teis teismo tvarka iiekoti i i asmen tiek, kiek ji sumokjo, bet ne daugiau kaip 9

    vidutinius j darbo umokesius, jeigu kiti statymai nenustato kitaip. alos, atsiradusios dl

    valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos

    Vyriausybei statymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei atstovaujanios institucijos

    privalo pareikti iekin dl alos iiekojimo regreso (atgrtinio reikalavimo) tvarka, jei valstybs

    tarnautojas ar kitas darbuotojas jos neatlygino savo noru.

    Paymtina, kad nurodyt norm taikyti bt nemanoma, jeigu valstybs institucija

    neturt duomen apie valstybs tarnautojus, dl kuri kalt veiksm atsirado ala. iuo atveju

    galimi tokie valstybs institucijos veiksmai:

    1. Jeigu valstybs institucija, atlikusi tarnybinio nusiengimo tyrim, nustato dl neteist

    veiksm, dl kuri atsirado valstybs institucijos atlyginta ala, atlikimo kalt valstybs tarnautoj,

    valstybs institucija turt, kaip numato alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist

    veiksm, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei statymas,

    pareikti iekin dl alos iiekojimo regreso (atgrtinio reikalavimo) tvarka konkreiam valstybs

    tarnautojui (darbuotojui), jei valstybs tarnautojas ar kitas darbuotojas jos neatlygino savo noru;

    jeigu jau yra pasibaig tarnybins atsakomybs taikymo terminai, numatyti VT, ir tarnybinio

    nusiengimo tyrimas konkretaus valstybs tarnautojo atvilgiu dl ios prieasties nra atliekamas,

    valstybs institucija turt pareikti iekin dl alos iiekojimo regreso tvarka, vadovaudamasi

    preliminaraus faktins situacijos vertinimo duomenimis (t. y. pareikti iekin tuo atveju, jei

    preliminaraus vertinimo metu bt nustatyta, kad dl neteist veiksm atlikimo yra galbt kaltas

    konkretus valstybs tarnautojas);

    2. Jeigu dl valstybs tarnautojo ar darbuotojo neteist kalt veiksm jau yra pasisakyta

    siteisjusiame teismo sprendime, siekiant alos atlyginimo regreso tvarka, atlikti tarnybinio

    nusiengimo tyrimo nra btina ir valstybs institucija, inicijuodama alos atlyginimo regreso

    tvarka proces, gali pareikti iekin tam valstybs tarnautojui (darbuotojui), kurio neteisti

    veiksmai jau yra konstatuoti anksiau priimtame siteisjusiame teismo sprendime; iuo atveju

    reikia dar kart paymti, kad kalbama tik apie civilins atsakomybs taikym, jeigu valstybs

    institucija siekt patraukti valstybs tarnautoj tarnybinn atsakomybn, tarnybinio nusiengimo

    tyrimas vis tiek turt bti atliktas VT nustatyta tvarka;

    3. Jeigu valstybs institucija nenustato konkrei valstybs tarnautoj, dl kuri kalts

    buvo atlikti neteisti veiksmai, dl kuri institucija turt atlyginti al tretiesiems asmenims,

    manytina, kad alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo ir

    atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei statymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata

    dl privalomumo pareikti iekin dl alos iiekojimo regreso tvarka apskritai negalt bti

    gyvendinta, be to, paymtina ir tai, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, jeigu valstybs

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06C50B65B6B2/IuDOUBsHuLhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2E7C18F61454/NEXbGCulbZ

  • 14

    institucija pareikt nepagrst iekin (nepagrstai patraukt atsakomybn asmen, dl kurio kalts

    nra joki duomen), valstybs institucijai teismas galt taikyti Civilinio proceso kodekse

    numatytas sankcijas dl piktnaudiavimo procesu.

    Paymtina, kad siekiant taikyti visik alos atlyginim, kai konstatuojama darbuotojo

    tyia padarius al, svarbu vertinti tik kalts, kuria padaroma ala, form ir yra nereikminga tyios

    ris tiesiogin ar netiesiogin.

    Jeigu teisme bt nustatyta, kad valstybs tarnautojas al padar tyia, valstybs

    tarnautojo atsakomyb pagal VT 33 straipsnio 2 dalies nuostatas yra neribojama, o tais atvejais, kai

    valstybs tarnautojas al padar neatsargiai, valstybs tarnautojo atsakomyb bt ribojama 9

    vidutini valstybs tarnautojo atlyginim dydiu.

    Pagal dabartin reglamentavim institucija ir valstybs tarnautojas gali susitarti taikiai dl

    alos atlyginimo ir sudaryti alos imokjimo grafik bendru susitarimu; kilus ginui, alos

    atlyginimas priteisiamas teismo sprendimu ir nevykdant sprendimo geruoju, sprendimas bt

    vykdomas priverstine tvarka, o iskait i darbo umokesio tvark reglamentuoja Civilinio proceso

    kodekso 663 ir 736 straipsniai.

    Teism praktikoje teismai mint VT 33 straipsnio 2 dalies sakin laiko kaip iiekojimo

    bd nustatani norm, priteisiant al i valstybs tarnautojo regreso tvarka. Teism praktikos dl

    2010 m. liepos 1 d. sigaliojusio VT 33 straipsnio 2 dalies pakeitimo dl tyios dar nra, todl

    pagal dabartin reglamentavim regreso teis gali bti utikrinta darant iskaitas vien i valstybs

    tarnautojo darbo umokesio, neiiekant i kito turimo turto kaip tai numato Civilinio proceso

    kodekso nuostatos.

    Praktikoje galimas atvejis, kai valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga atlygino al,

    kuri padar keli valstybs tarnautojai. Tokiu atveju ji turi teis i kiekvieno valstybs tarnautojo

    reikalauti imokto alos atlyginimo dalies, proporcingos j kaltei. Pagal Civilinio kodekso 6.280

    straipsnio 2 dal, kai nemanoma nustatyti kiekvieno i al padariusi asmen kalts dydio,

    laikoma, kad jie al turi atlyginti lygiomis dalimis.

    Kolegiali valstybs ar savivaldybi institucij vadov ir nari padarytos alos atlyginimas

    tiesiogiai susijs su j pozicija priimant al suklus sprendim. Civilinio kodekso 2.90 straipsnio 1

    dalyje nustatyta, kad juridinio asmens kolegialaus organo posdiai (susirinkimai) turi bti

    protokoluojami. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad protokole turi bti nurodyta: posdio

    (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvi skaiius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai.

    Prie protokolo turi bti pridedamas dalyvi sraas ir informacija apie posdio (susirinkimo)

    suaukim. Posdyje (susirinkime) dalyvaujani asmen reikalavimu protokol turi bti raoma

    j pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi bti aptarti.

    Paymtina, kad VT 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta kolegialios valstybs ar savivaldybs

    institucijos vadovo ir nari solidari atsakomyb, taiau neaptartas bendros atsakomybs taikymas,

    kai sprendim (administracin akt) kartu priima keli skirtingo lygmens tarnautojai (pvz., vizuojant

    departamento/skyriaus ivad) arba keli institucij tarnautojai (pvz., detalaus plano derinimas).

    iuo atveju bendr Civilinio kodekso nuostat nepakanka Civilinio kodekso 6.279 straipsnyje

    tvirtintas bendras principas, kad bendrai padar alos asmenys nukentjusiam asmeniui atsako

    solidariai, taiau valstybs tarnybos atveju atsakomyb turi bti subsidiari, dalin ir diferencijuota,

    jei t pat dokument/administracin akt pasira skirtingo lygio valstybs tarnautojai. Todl

    Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad kiekviena darbuotojo kalts forma

    (tyia, neatsargumas) ir ris (tiesiogin ar netiesiogin tyia, neatsargumas dl per didelio

    pasitikjimo ar nerpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos

    Aukiausiojo Teismo 2009 m. gruodio 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3- 446-2009).

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2E7C18F61454/NEXbGCulbZhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429820http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429820https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429820http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429820https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/ZXSyxWXznKhttps://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/MOhEpGVCSchttp://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=45e6d265-c2f4-4795-b13d-9828915c9281

  • 15

    sprendiant kolegialios valstybs ar savivaldybs institucijos vadovo ir nari atsakomybs

    klausim, reikt atsivelgti ir i aplinkyb.

    Direktorius Osvaldas armaviius