JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Nr. 10 (2648)Leidžiamas nuo 1947 07 25

2012

Spa

lis

Emigracijos mastai ir demografinės pasėkmės Lietuvai

Dailininko P. Gailiaus įkvėpimo šaltinis – Lietuva

Paliatyvinės slaugos dvasia sujungė Lietuvą ir Angliją

Nuotaikingi „Saduto“ šokiai džiugino turkus

Spalis | 2012

Foto

: Ryt

is Ga

rliau

skas

Spalis | 2012

Visą rugsėjį iki pat spalio vidurio Lietuvos politikai plušėjo iš pe-ties bandydami kiek įmanoma gražiau pasirodyti bei išsakyti savo nuomonę aktualiausiais politiniais ir ekonominiais klausi-mais. Kartais atrodo, kad politikai praregi prieš pat rinkimus,

ir per porą savaičių užsimoja kalnus nuversti. Vienas iš tų kalnų – emigra-cija. Ši tema viena pagrindinių jau trečiuose rinkimuose į Seimą, ir atrodo, tokie dalykai, kaip išvykimo iš Lietuvos priežastys jau galėtų ir nebebūti diskutuojamos. Negi dar neaišku? Jau laikas būtų pereiti prie kito etapo, prie šnekos, ką daryti, kad Anglijos ar kitose šalyse gimę lietuviškų šeimų atžalos lietuvių kalbą mokytųsi ir ja kalbėti norėtų, ir Lietuvą nors per atos-togas aplankytų. Nes emigracijos mastai ir toliau auga, Lietuva pirmauja Europoje išvykstančiųjų vienam tūkstančiui gyventojų skaičiumi, išvažiuo-ja daugiausia jauni, jau nepriklausomoj Lietuvoj užaugę žmonės, kurių pa-grasinimais, kad jei jūs išvažiuosit, įsivešim darbo jėgos iš Rytų, nesulaikysi.

Kas ir kur daugiausia emigruoja, sužinosite perskaitę detalų Lietuvos sta-tistikos departamento darbuotojos D. Ambrozaitienės straipsnį, kuriame apžvelgiama pastarųjų metų emigracijos raida. Jei šios, pastaruoju metu vyraujančios tendencijos išliks šnekos apie Lietuvos nykimą nepasirodys perdėtos.

Bet gal iš tikrųjų atėjo laikas gyventi ten, kur patinka, dirbti ten, kur tavo darbas vertinamas, ir jei dar šiek tiek lietuviu jautiesi, to visiškai gana. Štai parodą Londone atidaręs Pranas Gailius laiko save ir tikru paryžiečiu, ir ti-kru lietuviu. Įkvėpimo jis semiasi iš Lietuvos, tačiau paveiksluose ar grafi-niuose piešiniuose pasitaikantys tekstai daugiausia prancūziški. Ir nieko, viskas kuo puikiausiai dera.

Tačiau emigruojama ne vien iš Lietuvos. Štai kai kurie geri sumanymai iš Anglijos „emigruoja“ į Lietuvą. Taip nutiko su paliatyvinės slaugos idėja, kuri vieno entuziasto iš Anglijos nugabenta į mūsų tėvynę ten vis labiau įsitvirtina.

Reikia tikėtis, kad ta idėjų ir žmonių apykaita kada nors duos vaisius. Ir kad kaip teigia ambasadorė užsienio lietuviams Gintė Damušytė, kiekvienas sąžiningai ir dorai dirbantis, savo profesinių aukštumų pasiekęs lietuvis garsins Lietuvą.

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK LtdLithuania House2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir reda-guoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą re-dakcija neatsako.

Kontaktai:

Redaktorė Zita ČepaitėTel. +44 7534857093El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

AKTUALIJOS Lietuvos gyventojų

migracija ir demografiniai

pokyčiai

INFORMACIJARenginiai, anonsai ir kt.

4

9

26

12SUSITIKIMAI Kaip Lietuvoje

rūpinamasi gyvenimo kelią

baigiančiųjų slauga

PAŽINTISDailininko P.

Gailiaus įkvėpimo šaltinis - Lietuva

PSICHOLOGIJA

LIETUVIAI PASAULYJE

Kiekvienas lietuvis garsina Lietuvą

Informacija:Tel. +44 7534857092El. paštasinfo@britanijoslietuvis.co.uk

Elektroninį „Britanijos lietuvio“ variantą skaitykiteJungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės puslapyje

Viršelio nuotrauka www.dreamstime.com

Amžiaus tarpsnių psichologija –

savęs ir artimųjų pažinimas

2013 m. vyks IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

MES ANGLIJOJE Išeivijos studijų

dienos 2012

„Saduto“ šokiai džiugino turkus

14

16

19

21

24

www.jklb.org

SPORTASAnglijos kriketo legenda žaisti

kriketą ragina ir lietuvius

Spalis | 2012

4 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Emigracijos mastai ir demografinės pasėkmės Lietuvai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004–2011 m. iš Lietuvos emigravo 330 tūkst. gyvento-jų , iš jų savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 92,1 tūkst., arba 28 procentai visų emigrantų.

Jungtinė Karalystė – pagrin-dinė Lietuvos gyventojų emigracijos kryptis. Per pas-taruosius penkerius (2007–2011) metus Jungtinę Kara-lystę tikslo šalimi rinkosi vis daugiau emigrantų - 2008–2009 m. į ją emigravo kas ketvirtas, o 2010 ir 2011 me-tais – kas antras emigrantas. Airija buvo antroji (10 proc. visų emigrantų) valstybė, o trečioji – Norvegija (7 proc.).

Dalia Ambrozaitienė

Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę) 2011 m.

Lietuvos statistikos departamentas tarptautinės migracijos statistiką rengia pagal Europos Sąjungos (ES), nacionalinius teisės aktus ir Jungtinių Tautų rekomendacijas. ES nacionali-nės statistikos tarnybos naudoja vieningas apibrėžtis tarptautiniams migrantams skaičiuoti.

t.y. emigrantais laikomi asmenys, kurie išvyksta į kitą valstybę ir ketina joje apsigyventi nuolat arba ne trumpiau kaip 12 m., o imigrantais – asmenys, kurie atvyksta į šalį ir ketina joje apsigyventi nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėn. Jeigu asmuo išvyksta arba atvyksta į kitą šalį trumpesniam negu 12 mėn. laikotarpiui, jis migracijos statistikoje neapskaitomas.

Lietuvos statistikos departamentas demografinei ir migracijos statistikai rengti (įvertinti deklaruotus migracijos srautus) naudoja Gyventojų registro tarnybos duomenų centrinės

bazės duomenis. Be to, 2006–2010 m. kasmet buvo atliekamas statistinis tyrimas nedekla-ruotos emigracijos apimtims įvertinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik kas antras – trečias

emigrantas deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos.

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis 5

Nagrinėjant emigrantų sudėtį pagal amžių nustatyta, kad į užsienį išvyksta jauni žmonės. Antai 2011 m. be-veik pusė (42,8 proc.) visų emigrantų buvo 20–29 metų amžiaus jaunimas, po penktadalį (22 proc.) 20–24 ir 25–29 metų amžiaus asmenys. Kas aštuntas emigrantas buvo 30–34 metų, kas dvyliktas – 35–39 metų amžiaus atitinkamai. 40–59 metų amžiaus gyventojai sudarė 17 procentų visų emigrantų.Daugiau negu pusę (55 proc.) pernai emigravusių 18 metų ir vyresnio amžiaus moterų sudarė nesituoku-

Galima pateikti statistinio emigranto, 2011 m. išvyku-sio iš Lietuvos portretą: tai jaunas 20–29 metų amžiaus žmogus (vyras ar moteris), niekada negyvenęs santuo-koje, pagrindinė išvykimo tikslo valstybė – Jungtinė Ka-ralystė, prieš išvykdamas nedirbo metus ir ilgiau. Kasmet didėja Lietuvos Respublikos piliečių, studijuo-jančių užsienio valstybėse, skaičius*: nuo 6,9 tūkst. 2007 m. iki 10,6 tūkst. 2010 m. (išaugo 1,5 karto). 2010 m. Jungtinėje Karalystėje studijavo 4,9 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba kas antras studijuojantis už-sienyje. Per keturis metus, nuo 2007 m. studijuojančių

Emigrantai iš Lietuvos pagal amžiaus grupes

sios, beveik trečdalį (28 proc.) - ištekėjusios. Emigravę niekada santuokoje negyvenę šio amžiaus vyrai sudarė 56 procentus.Atkreiptinas dėmesys, kad jauni žmonės gal būt pirmo-jo darbo ieškoti vyksta į užsienį. 15-19 amžiaus grupėje tik 7 proc. emigrantų turėjo darbo patirties Lietuvoje. Iš bendro 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų skai-čiaus 2011 m. 82 procentai prieš išvykdami iš šalies ne-dirbo vienus metus ir ilgiau. Ši dalis sumažėjo – 2010 m. sudarė 85 proc.

Jungtinėje Karalystėje lietuvių skaičius padvigubėjo. Apie emigracijos mastus galima spręsti ir iš emigrantų perlaidų savo šeimoms ir artimiesiems, kurios kasmet auga. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. gautos darbo pa-jamos ir privačių asmenų pervedimai iš užsienio suda-rė 4842 mln. litų, tai 470 mln. litų daugiau nei 2010 m. ir 35 proc. daugiau nei 2007 m. Gautų darbo pajamų ir privačių asmenų perlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2011 m. sudarė apie 5 procen-tus (2007 m. – 3 proc.).

Spalis | 2012

6 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Pastebima, kad grįžtančių Lie-tuvos piliečių skaičius ir dalis bendrame imigrantų skaičiuje didėja. Štai 2011 m. į Lietu-vą grįžo 14 tūkst., tai sudarė 89 proc. visų imigrantų, arba buvo 3 kartus daugiau negu 2010 2012 m. tendencija išli-ko ta pati: sausio - liepos mėn. imigravo 12,4 tūkst. žmonių, iš jų 10,9 tūkst. (88 proc.) – Lietuvos Respublikos piliečiai. 2007- 2010 m. per metus vi-dutiniškai grįždavo daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos Respubli-kos piliečių.

Pernai beveik pusė (6,4 tūkst.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės (2010 m. – 1,4 tūkst., 2007 – 1,8 tūkst.).

Lietuvos banko mokėjimų balanso duomenys, mln. Litų

Privačių asmenų pervedimai iš užsienio

Grįžtančių į tėviškę daugėja Grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) 2011 m.

2011 m. daugumą (71 proc.) visų reemigrantų suda-rė 20–39 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (2010 m. – atitinkamai 63 proc., 2007 m. – 60 proc.).

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis 7AKTUALIJOS

Neto tarptautinė migracija ES valstybėse narėse 2011 m.

Spalis | 2012

8 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, 2011 m. at-liko visuotinį gyventojų ir būstų surašymą. Surašymas užfiksavo, kiek Lietuvoje 2011 m. kovo 1 d. buvo nuo-latinių gyventojų, kokios jų demografinės, socialinės-ekonominės, kultūrinės charakteristikos, kokie namų ūkiai, kaip jie apsirūpinę būstais, kokia jų kokybė. Be to, remiantis galutiniais surašymo rezultatais, bus įver-tintos ir nedeklaruotos emigracijos apimtys, t.y., kiek gyventojų per dešimtmetį, nuo 2001 m., išvyko iš Lie-

Gyventojų surašymai – pagrindinis šaltinis gyventojų ir migrantų skaičiui ir sudėčiai nustatyti

tuvos. Galutiniai Lietuvos statistikos departamento paskelbti rezultatai rodo, kad Lietuvoje trijų milijonų nebėra; 2011 m kovo 1 d. užfiksuota 2 mln. 988 tūkst. gyventojų.2014 metais Lietuvos statistikos departamentas, pa-sinaudodamas kitų pasaulio valstybių gyventojų su-rašymų duomenimis, konsultuodamasis su pasaulio lietuvių bendruomenėmis, mokslininkais ir ekspertais, bandys įvertinti, kiek lietuvių gyvena pasaulyje.

Dideli emigracijos iš Lietuvos srautai bei sąlyginai ne-didelė emigracija įtakoja darbingo amžiaus, tuo pačiu ir dirbančių gyventojų mažėjimą. Nors tiek emigrantų, tiek imigrantų struktūroje darbingo amžiaus asmenys sudaro daugumą (80-90 proc.), tačiau jų skaičius labai skirtingas: 2011 m. darbingo amžiaus emigrantų skai-čius maždaug keturis kartus viršijo imigrantų skaičių (o 2007 m. - 3 kartus). Migracija, ypač emigracija, labai

Lietuvos gyventojų, emigrantų ir imigrantų amžiaus struktūra

įtakoja Lietuvos gyventojų amžiaus struktūrą, visuome-nės senėjimą.Ypač vaizdžiai pastebimas jaunų žmonių praradimas, lyginant atskirai visų gyventojų, emigrantų ir imigrantų amžiaus struktūros skirtumus. Visų gyventojų amžiaus struktūra yra maždaug tolygi, o migrantų dauguma – jauni, iki 44 metų amžiaus asmenys.

Spalis | 2012

P. Gailius parodos atidaryme.

Zita Čepaitė

Dailininko P. Gailiaus įkvėpimo šaltinis – LietuvaPasaulyje žinomas, Paryžiuje jau daugiau kaip 60 metų gyvenantis tapytojas Pranas Gailius jaučiasi tikru paryžie-čiu, nors gimė Lietuvoje, Mažeikių rajone. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė į Vakarų Europą. 1945 m. apsigy-veno Strasbūre, piešimo mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F. Léger meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje.

Rugsėjo 19 d. LR ambasadoje Londone atidaryta Prano Gailiaus darbų paroda – tai pirmoji pasaulyje žinomo menininko paroda Londone. Ji atsirado Aistės Anusaitės iniciatyvos dėka, sumanymą parėmė ambasadorius O. Jusys, ir žinomo dailininko darbai, eksponuoti daugybėje pasaulio šalių, galiausiai atkeliavo ir į Britanijos sostinę. Lietuvoje su Prano Gailiaus kūryba meno mėgėjai pir-mą kartą susipažino 2004 m., kai Kauno Čiurlionio dai-

Britanijos lietuvis 9PAŽINTIS

lės muziejuje buvo surengta retrospektyvinė jo darbų paroda. Ir nors pats dailininkas subrendo prancūziškos kultūros aplinkoje, širdyje jis išlaikė ryšį su Lietuva. “Man iš tiesų Lietuvos niekada netrūko. Mano vaikystė prabėgo Lietuvoj ir tie vaizdai iki šiol maitina mano kū-rybą. Išmokau tapybos Paryžiuje, bet mano įkvėpimo šaltinis – Lietuva,”- teigia dailininkas, kuris Lietuvą pir-mą kartą aplankė 2005 m.

Spalis | 2012

10 Britanijos lietuvis PAŽINTIS

Ar svečiuodamasis Lietuvoje aplankėte savo gim-tinę? Buvau savo gimtinėje, žinoma. Bet po tiek metų… Mane kai kurie Amerikos lietuviai, jau patys tą patyrę, perspėjo, sako: “Pranai, geriau negrįžk”. Kadangi tikrai, verkt norisi, po tiek metų viskas pasikeitę. Pelkes visas išdžiovino, viskas kitaip, jokio ženklo. Tik atminty tie tė-

viškės vaizdai beišlikę.Kaip jūsų gyvenime atsirado tapyba? Kai buvau gimnazijoje, buvau poetas. Buvau poetas šimtu procentų. Strasbure dar irgi rašiau eiles ir skaity-davau jas. Susirinkdavo lietuviai, bet niekas manęs ne-siklausė, juokinga buvo. Skaitau garsiai, pakeltu balsu, bet niekas nesiklauso. Kai tapau dailininku, esu šimtu procentų dailininkas. Nes rašyti poeziją lietuviškai, kai nedaug kas ją skaito, labai liūdna.Kai buvau jaunas, buvau mokiniu vienoje architektų stu-dijoje, maniau, kad būsiu architektas, bet man sako, jei nori būti architektu reikia išmokti piešti. Įstojau į meno mokyklą ir tą popietą pasidariau dailininku. Tapybai ne-reikia vertimo, o poezija yra grynai tautinis dalykas. Poe-to svarba yra nepaprasta, nes poetas palaiko savo krašto

kalbą, jo kraują, jo širdį. Poetai labai svarbūs kraštui. Bet jūsų darbai labai poetiški… Jie ne tik poetiški, aš savo tapybą rašau… Esu kažkaip širdyje pasilikęs poetu, kadangi mano poezijos niekas nesiklausė, tapau tapytoju, bet poeto dvasia pasiliko.

Kokia buvo jūsų kūrybinio kelio pradžia? Pradėjęs studijuoti Paryžiuje dirbau pas tokį lietuvį, kuris gamino žaislus, tai anksti iš ryto išnešiodavau už-sakymus, o paskuji eidavau į akademiją. Nes reikėjo ne tik pragyvenimui užsidirbti, reikėjo ir už mokslą mokėti. Paryžius traukia dailininkus iš visų kraštų, nema-žai ten gyveno ir dailininkų iš Lietuvos. Ar jūs susi-tikdavot, bendraudavot? O taip. Kai tik nuvykau į Paryžių, pirmiausia apsilankiau pas dailininką Kasiulį ir iš pradžių mes dažnai matyda-vomės, paskui jau rečiau. Bendravau ir su skulptorium Mončiu, su kitais, bet kai įsigijau dirbtuvę Pietų Pran-cūzijoj, ten daug laiko praleisdavau, tai bendravimas nebebuvo toks intensyvus. Be to, dailininkai į kitas šalis išsivažinėjo, ir vienu metu jų buvo likę gana nedaug. Paskui, kai sienos atsidarė, nemažai vėl iš Lietuvos at-vyko, bet jau kita karta, jie kitaip dirba, ir mažai aš su jais turiu kontaktų. Gyvenu daugiausia ne Paryžiuje, ir

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis 11PAŽINTIS

į parodas mažiau bevaikštau, aš tiek daug jau jų esu matęs… Be to, tapyba dabar nemadinga. Aš turėjau lai-mės patekti į Paryžių tada, kai tapyba buvo aukštumoj, tai buvo viso kultūrinio gyvenimo lokomotyvas. Dabar daro kitokius menus, kitos išraiškos priemos, tai tapyba nustumta… bet dėl to nieko blogo, galima labiau ties kūryba susitelkti. Visais laikais iš meno gyventi nebuvo lengva. Kaip jums sekėsi? Lengva nebuvo, bet aš nieko kito nesu daręs. Baigęs akademiją pasakiau sau – esu dailininkas ir turiu gy-venti iš meno. Tuomet valgydavau tokioj studentų val-gykloje ir ten ateidavo mano draugų, pažįstamų, ir aš vienam kitam pasisiūliau padaryti portretą, ir taip pra-dėjau po truputį užsidirbti. Aišku, gyveni kaip gyveni, bet kai esi jaunas, esi turtingas. Ir tai buvo periodas, kaip jau minėjau, palankus tapybai, ir aš iš ryto su piešiniais su akvarelėm išeidavau ir keliaudavau per galerijas, ku-rių Paryžiuje daug, ir per pusdienį aš jau turėdau pinigų savaitei gyventi. Galerijos pirkdavo darbus, o 1957 m. surengiau pirmą parodą. Bet aš nenorėjau jokio kontrak-to, nenorėjau prisirišti prie galerijos, norėjau būti nepri-klausomas menininkas. Dar gimnazijoje aš buvau apie dailininką susidaręs tokį įvaizdį ir man pavyko pagal tą įvaizdį gyventi. Tai didelis mano pasiekimas.Kai dabar žiūrit į savo anksčiau darytus darbus, ar jie jums patinka? Mano darbai man patinka. Patinka dėl to, kad jie turi tęstinumą, aš esu dailininkas kurio darbai susiję, vie-nas darbas pagimdo kitą, ir tai teikia pasitenkinimą. Laimingiausias esu kai esu savo dirbtuvėje, savo darbų apsuptyje. Amerikoje gyveno nemažai lietuvių dailininkų, ar palaikėte su jais ryšius? Aš dažnai važiuodavau į Ameriką, nes mano motina ten gyveno. Bendraudavau su tenykščiais lietuviais daili-ninkais, esam rengę kartu parodas. Nemažai Amerikoj parodų surengiau. Dirbau su viena Čikagoje, Mičigano aveniu įsikūrusia galerija, kuri eksponuodavo ir par-duodavo mano darbus, bet aš negalėjau priprasti prie Amerikos. Ten kaip dailininkas būčiau turėjęs geras ga-limybes, bet negalėjau priprasti. Man trūko paprastų kasdienos dalykų, aš norėjau kavinėj atsisėsti, kavos išgert, laikraštį pavartyti, pasivaikščioti, bet tais laikais Amerikoje to nebuvo, visi su mašinom važinėjo, kavinių nebuvo. Kai kurie užsienyje gyvenę lietuviai dailininkai grįžta į Lietuvą, kitų darbai į Lietuvą parkeliauja. Ar jūsų niekas neragina į Lietuvą grįžti? Būna visokių minčių… Aš esu labai užimtas tai nedaug

toms mintims laiko skiriu, bet kartais kyla klausimas – kur norėtum mirti, kokiame pasaulio krašte? Buvo toks “durnas” momentas, kai kilo toks klausimas. Bet praėjo. O kalbant apie grįžimą į Lietuvą – tikrai gali pa-sitaikyti proga, įsimylėsiu kokią lietuvaitę ir važiuosiu į Lietuvą, bet turbūt jau per vėlu… (Juokiasi) O jeigu rimtai, tai manęs Lietuvoj niekas nelaukia. Ten pilna dailininkų. Ir gerų. Ar negalvojat rašyti atsiminimus? Na, tada reikia, kad nustočiau tapyti. Bet kita vertus, biografiniai pasakojimai įdomūs tada, kai rašoma apie didžiuosius dailininkus, pavyzdžiui Pikaso. Žmones la-biau domina jo gyvenimas, jo meilės ir jo išsiskyrimai negu jo tapyba. Aš manau, kad jeigu kam įdomi bio-grafinė dalis, tai tu rask ją darbe. Mano visi darbai yra biografiški.

P. Gailius su parodos organizatore A.Anusaite. P. Gailiaus tapyba pasigėrėti galima užsukus į LR ambasadą Londone.

Spalis | 2012

12 Britanijos lietuvis SUSITIKIMAI

Kaip Lietuvoje rūpinamasi gyvenimo kelią baigiančiųjų slaugaSt Luke’s Hospice yra nepriklausomi, labdaringu pagrindu veikiantys slaugos namai, kurie aptarnauja du šiaurės vakarų Londono rajonus (Harrow & Brent). St.Luke’s slaugos ligoninė jau aštuoneri metai broliaujasi su panašaus pobūdžio įstaiga Kaune, o pats Michael Coward ne kartą lankėsi Lietuvoje pasidalinti patirtimi. Praeitą vasarą Lietuvoje jis lankėsi jau trečią kartą. Nuo pat pirmos kelionės į Lietuvą 2004 m. jis stebėjo, kaip Lietuvoje pamažu bet sėkmingai prigyja paliatyvinės globos idėja. Nuo 2006 m. M.Coward yra Britų-lietuvių asociacijos narys tad grįžęs iš kelionės po Lietuvą asociacijos narius jis supažindino su kelionės įspūdžiais ir pastebėjimais apie mirtinai sergančių ligonių slaugą Lietuvoje.Skaitytojų dėmesiui pateikiame susitikimo metu skaityto pranešimo santrauką.

Kadaise teko susipažinti Lietuvos svei-katos ministerijos 2006/07 m. metine ataskaita ir joje apie gyvenimo kelią baigiančiųjų slaugą nebuvo net užsi-minta. Nepaisant tos srities specialistų pastangų paliatyvinė slauga tebebuvo Pelenės vietoj. Šio vizito metu pastebė-jau didžiulį progresą mirtinai sergančių ligonių priežiūros srityje. Dabar keli žodžiai apie tai, kas yra toji paliatyvinė slauga bei ką mes vadiname žodžiu „hospice“? Bendriausia prasme “hospice” (lietuviškas atitikmuo būtų slaugos namai) yra institucija ar organi-zacija, kuri rūp;inasi profesionalia mirti-nai sergančių ir savo paskutines dienas gyvenančių ligonių priežiūra. „Hospi-ce“ užduotis padėti jiems visavertiškai nugyventi paskutines savo gyvenimo dienas. Tokia institucija taip pat pade-da ligonio šeimoms ir jo slaugytojams. Dažnai sakoma, kad paliatyvinė slauga susideda iš 4 dalykų – dvasinės, fizinės, emocinės ir socialinės globos. Tokia slauga nebūtinai susijusi su pastatu, JK

Michael Coward

šiuo metu paliatyvinė slauga yra teikiama ir namuose, ir įvairiose glo-bos įstaigose. Norėčiau pabrėžti, kad paliatyvinė slauga nėra pastatai, tai slaugymo filosofija. Ir esmė čia ne mirtis ar marinimas, o gyvenimas, t.y. prieš-mirtinio gyvenimo kokybė. Paliatyvinė slauga nėra gydymas, tai pagal-ba žmogui medikamentais kontroliuoti ligos simtomus ir kiek įmano-

ma išvengti skausmo. Tai pagalba žmogui suvokti ir susitaikyti su savo situacija siūlant jam dvasinę ar jei pageidaujama religinę paramą. Mir-tis turi būti pripažįstama kaip natūrali gyvenimo dalis ir svarbu suteikti žmogui galimybę numirti kaip įmanoma taikiau, oriau ir jeigu tai įma-noma, mirštančiojo pasirinktoje vietoje. Slaugos namų istorija JK yra susijusi su labdaros tradicija. Ši tradicija pasireiškia tuo, kad šios ligoninės išlaikomos ir labadringų lėšų – mano

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis 13

vadovaujamos ligoninės 70 proc. lėšų sudaro labdaringi įnašai. Likusioji dalis ateina iš nacionalinės sveikatos apsaugos sitemos. Tačiau labdara – ne vien pinigai. Labai svarbus ir savanorių darbas. Mano ligoninėje dirba 750 savanorių, atliekančių pačius įvairiausius darbus. Kai pirmojo vizito į Lietuvą metu 2004 m. paminėjau, kiek turiu savanorių, daugeliui atvipo žandikauliai. Nuo to laiko situacija Lietuvoje pasikeitė ir atsiranda vis daugiau žmonių, kurie supranta savanorystės idėją. Nekokia situacija ir su finansavimu, bet guodžia tai, kad valstybė pradėjo skirti šiek tiek lėšų. Paliatyvinės slaugos veiklą nemažai remia Rotary bei Liūtų klubai. Vizito metu man didžiausią įpūdį padarė pirmojo lietuviško hospiso – Pa-laimintojo M. Sopocko hospiso atidarymas birželio 6 d. Jis įkurtas vietoj buvusių Šv. Vincento vienuolyno griuvėsių, kurie Vilniaus arkivyskupo Kar-dinolo Bačkio sprendimu buvo perduoti Dievo gailestingumo seserims. Pirmuosius pacientus čia žadama priimti nuo rugsėjo mėnesio. Čia bus priimami suaugusieji ir vaikai, visi, kas serga nepagydomomis vėžio formo-mis. Šiuo metu minėtoje slaugos įstaigoje dirba 70 savanorių.Tiesa, nepagydomai sergančio slauga Lietuvoje suprantama kiek kitaip negu JK. Lietuvoje akcentuojami mirštančiojo poreikiai ir pasirengimas mirti oriai ir su meile širdyje. JK nepagydomai sergančių slauga orientuo-jama į gyvenimo kokybę ir pavyzdžiui St.Luke’s šūkis skamba taip – stiprinti gyvenimo kokybę. Tai rodo, kad būtina atsižvelgti į skirtingas Lietuvos ir JK kultūras. Lietuva yra katalikiškas kraštas ir mano minėtas „hospisas“ buvo pastatytas ir įkurtas katalikų bažnyčios. Tad nenuostabu, kad religija čia taps labai reikšminga paliatyvinės slaugos dalimi.Vizito metu iš daugybės paliatyvinės slaugos srityje dirbančių žmonių aš girdėjau, kokie jie dėkingi St Luke’s Hospice už pagalbą ir paramą. Buvau pamalonintas išgirdęs, jog daugelio manymu būtent mano susitikimas su Kardinolu Bačkiu paskatino jį skirti bažnyčiai priklausiusią žemę Vilniaus hospisui. Ir nors šie pagyrimai labai glosto ausį, negaliu nuvertinti did-džiulio ir pasiaukojančio mano kolegų lietuvių darbo. Palyginus su tuo, kas buvo 2004 m. matyti didžiulis žingsnis pirmyn. Naujai atidarytas lietuviš-kas hospisas neatkartos angliškojo modelio, bandymų ir ieškojimų būdu teks ieškoti, kas geriausiai tinka Lietuvai. Negaliu nepastebėti, kad nepaisant jog buvo nustatyti nacionaliai slaugos patarnavimų tarifai bei priimti atatinkami įstatymai, visoje sistemoje dar la-bai trūksta koordinacijos. Lietuvos paliatyvinės slaugos asociacija labai sten-giasi informuoti šios srities specialistus apie pasikeitimus ir naujoves, ir glau-džiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Tačiau turint omeny, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje yra tik vienas darbuotojas atsakingas už paliatyvinę slaugą, nenuostabu, jog naujųjų Vilniaus slaugos namų atidarymas nebuvo plačiau pristatytas visuomenei ir liko tik bažnyčios ir miesto vidaus reikalu. Įdomu pastebėti, kad paliatyvinė slauga įteisinta įstatymu. Man ne kartą buvo aiškinama, kad slauga turi būti suteikiama taip kaip numato įstatymas. Matyt, jaunai demokratijai vis dar besivaduojančiai iš vos pries 20 metų nusimestos sovietų okupacijos įtakos, poreikis steigti naujas institucijas ir reguliuoti veiklą, atrodo labai svarbus – ne mažiau svarbus negu Olimpinis aukso medalis. Išties, pirmieji žodžiai, kuriuos po įprasto pasisveikinimo iš-girdau atvykęs į Vilniaus oro uostą, buvo šie – Lietuva laimėjo aukso medalį. Kai kuriose srityse pasistūmėta net toliau negu JK. Pavyzdžiui, Lietuvoje nustatytas tam tikras įstatymo ginamas paslaugos įkainio tarifas, ir nors fi-nansavimas visiškai neadekvatus, pats principas yra įtvirtintas. Pirmojo vi-zito metu lankydamas Kauno slaugos ligoninę girdėjau pasakojimus, kaip per keletą mėnesių pasibaigus finansams, pacientai turėdavo palikti ligo-

ninę, jei jų šeimos neišgalėdavo už slaugą sumokėti. Dabar tokių dalykų nebepasitaiko. Išties, tai pažanga. Aš kartais svarstau, kaip stipriai pa-gerėtų paliatyvinė slauga visoje ša-lyje, jei koordinacija ir informacijos apykaita būtų geresnė. Viename iš ankstesnių savo raportų sakiau, kad matyt reikia paliatyvinės slaugos rungties čempiono ir tada reikalai greit pajudėtų pirmyn. Tą patį galiu pasakyti ir šiandien.Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad labdaros koncepcija Lietuvoje yra visiškai kitokia nei JK, ir iš esmės yra susijusi su religija. Man susidarė įspūdis, kad bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį skatinant ir praktiškai or-ganizuojant paliatyvinę slaugą, kai tuo tarpu valstybė nustatinėja tari-fus ir teikia ligonių gydymo paslau-gas. Labdaringos organizacijos dar tik kuriasi, gimimo stadijoje ir sava-norystės kultūra. Prireiks laiko, kad tie daigai užaugtų ir taptų svarbia visuomenės gyvenimo dalimi.Daugybę kartų ir pačiose įvairiau-siose situacijose man buvo minėta, kaip geros iniciatyvos ir sumanymai patenka į biurokratines pinkles, yra sužlugdomi valdininkų neveiklumo arba tarpusavyje konkuruojančių interesų grupių bei korupcijos. Ne-žinau, kaip tai pakeisti, tik galiu pa-ploti žmonėms, kurie nepaisant mi-nėtų problemų, dirba ir pasiekia, kad slaugos namai kurtųsi ir veiktų.

Spalis | 2012

Anglijos kriketo legenda žaisti kriketą ragina ir lietuvius

Zita Čepaitė

A.Stewart apsilankys konkursą laimėjusiose mokyklos, suteikdamas mokiniams galimybę susipažinti su gar-siausiu Anglijos kriketo žaidėju, užduoti jam klausimus, kartu nusifotografuoti ar gauti autografą.“Vaikai labai mėgsta sporto didvyrius, bet retai kada gauna galimybę gyvai susidurti su visų laikų geriausiu

A. Stewart (kairėje) į spaudos konferenciją susirinkusius žurnalistus pakvietė į treniruotę.

14 Britanijos lietuvis SPORTAS

žaidėju,” – projekto pristatymo metu kalbėjo Mo-neyGramo viceprezidentas atsakingas už rinkodarą Juan Agualimpia. – Susižavėjimas kriketu atsiranda vai-kystėje ir šis konkursas pagelbės mokiniams priartinti savo svajonę tapti Anglijos kriketo žaidėju.”Mokiniams iš laimėjusių mokyklų bus suteikta galimy-

Konkurse gali dalyvauti bet kuri J K veikianti vidurinė mokykla. Pateikti paraišką dalyvauti konkurse paprasta, užtenka įeiti į internetinį puslapį

www.moneygram.com/cricket ir nusiųsti konkurso rengėjams 500 žodžių esė, kurioje būtų išdėstyta, kodėl būtent ši mokykla turėtų būti viena iš keturių

išrinktųjų. Paraiškos konkursui turi būti pateiktos iki spalio 17 d.

Nuo rugsėjo 17 d. visos vidurinės Jungtinės Karalystės mokyklos kviečiamos dalyvauti konkurse, kurio tikslas paskatinti mokinius žaisti kriketą. Konkurso metu bus atrinktos keturios mokyklos, kurias aplankys gyva Anglijos kriketo legenda Alec Stewart.

Spalis | 2012

Žongliravimas dviem ar net trim kamuoliukais irgi svarbi treniruotės dalis.

Smagu, kai kriketo žvaigždė įvertina pastangas.

Britanijos lietuvis 15

bė apsilankyti Angli-jos kriketo komandos persirengimo kam-bariuose, susipažinti su garsiausių kriketo aikščių infrastruktūra ir treniruotis kartu su kriketo legenda. Pro-jektą vainikuos tar-pmokyklinis turnyras ir nugalėtojai bus ap-dovanoti MoneyGra-mo įsteigtu prizu.“Panašiai kaip dauge-lis vaikų iš pradžių aš žavėjausi kriketu kaip žaidimo fanas, o vė-

liau ir pats pradėjau žaisti, - pabrėžė A.Stewart dalyvavęs projekto pristatymo spaudos konferencijoje. – MoneyGramo sumanyto projekto metu aš tikiuosi būsimiems kriketo žaidėjams suteikti nepakartojamų įspūdžių.”Unikalaus MoneyGram projekto ambasadoriumi tapęs kriketo legenda A.Stewart į spaudos konferenciją susirinkusius žurnalistus pakvietė trumpai kriketo treniruotei. Su žvaigžde treiniruotis smagu net ir tiems, kas apie kriketą nieko neišmano.Beje, konkurse dalyvauti gali ir tos mokyklos, kurios kriketo komandų neturi, nes projek-tu norima paskatinti didesnį susidomėjimą šiuo puikiu žaidimu. A.Stewart “Britanijos lietuviui” sakė, jog jis labai norėtų, kad kriketas rastų kelią ir į tas šalis, kur šis žaidimas niekada nebuvo žaidžiamas. “Žinoma yra šalys, kurios nuo seno kriketą žaidžia, kaip Anglija, Pakistanas, Indija, tačiau norisi, kad šis puikus žaidimas paplistų , būtų mėgstamas ir kitose šalyse. Ir tai vyksta. Gal ir Lietuvoj kada nors pamatysim kriketą, manau, kad lietuviai turi talentą kriketui. Gal ateis toks laikas, kai kriketas taps ir olimpine sporto šaka,” – sakė vienu geriausių visų laikų kriketo žaidėju laikoma garsenybė.

Daugiau informacijos www.moneygram.com/cricket

Spalis | 2012

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Nusprendžiau pasidalinti su jumis žmogaus vystymosi psichologijos žiniomis. Psichologai mano, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje žmogus vystosi skirtingai ir išskiria būtent tam amžiui svarbius aspektus. Amžiaus tarpsnių psi-chologijos pažinimas padeda mums labiau suprasti savo, savo vaikų, tėvų ir šalia esančių augimą ir keitimąsi, supras-ti bei atliepti konkrečiame amžiaus tarpsnyje svarbius poreikius. Esu pastebėjusi, kad kartais tėvai ar seneliai pyksta ant savo vaikų dėl to, kas vaikams ar jaunuoliams tame amžiaus tarpsnyje yra visiškai normalu ir natūralu. Dažniau-siai taip atsitinka tuomet, kai patys suaugę nepažįsta savo mąstymo, kūno, bendravimo ar emocinių poreikių.

16 Britanijos lietuvis PSICHOLOGIJA

Amžiaus tarpsnių psichologija - savęs ir savo artimųjų pažinimas

Žmogaus vystymasis vyksta visuose jo esybės sluoks-niuose: fiziologiniame (žmogaus kūnas), pažintiniame (mąstymo procesai) ir psichosocialiniame (ryšys su sa-vimi ir kitais). Į individualų žmogų negalime žvelgti at-skirtai ir visi šie sluoksniai žmogaus vystymosi istorijoje yra labai artimai susiję. Tačiau kalbant bendrai, norė-čiau daugiau pasidalinti apie žmogaus psichosocialinį vystymąsi skirtinguose amžiaus tarpsniuose.Psichosocialinės vystymosi teorijos pradininkas yra Eri-kas Eriksonas. Jis teigė, jog kiekviename amžiaus tarps-nyje žmogus išgyvena krizę. Sėkmingo ir pilnavertiško žmogaus vystymosi atveju problema yra išsprendžiama bei krizė yra įveikiama. Manoma, kad tuomet žmogus yra pasirengęs perėjimui į kitą vystymosi stadiją, pasi-rengęs tolimesniam augimui ir keitimuisi.

Kūdikystė (iki 1m)Svarbiausia kūdikystėje sprendžiama žmogaus vysty-mosi problema yra saugumas-nesaugumas. Jei tėvai supranta kūdikio poreikius ir juos tinkamai atliepia, jei kūdikis jaučiasi saugus, jame vystosi esminis gebėjimas pasitikėti, kuris yra pagrindas tolimesniam jo asmeny-bės vystymuisi, santykiams, bendravimui, gyvenimo kūrimui. Jei tėvai nesupranta kūdikio emocinių, pažin-tinių, fiziologinių poreikių, negeba užmegzti ir palaiky-ti ryšio, nuolat emociškai atstumia bei nesirūpina juo, kūdikio suvokime vystosi nepasitikėjimas aplinka ir pa-sauliu, įtarumas. Kūdikis įgyja gilią baimę ir pasąmonin-gą įsitikinimą, jog pasaulis ir žmonės yra nepatikimi ir nenuspėjami, jog žmonėmis negalima pasitikėti. Britų psichologas psichoterapeutas J. Bowlby, prieraišumo

Daugelis psichologų mano, kad per pirmuosius tris žmogaus

gyvenimo metus susiformuoja esminiai asmenybės bruožai, nuostatos, ryšio su savimi ir

kitais įpročiai, įsitikinimai. Todėl labai svarbu tėvams suprasti

kūdikio fiziologinio, pažintinio, emocinio bei socialinio vystymosi

poreikius.

teorijos pradininkas, teigia, jog priklausomai nuo moti-nos ryšio su kūdikiu ir nuo to, ar saugus kūdikis jaučiasi, žmogus išvysto saugų arba nesaugų prieraišumo, kitaip sakant, santykių užmezgimo ir palaikymo, stilių, kuriuo jau būdamas suaugęs vadovaujasi savo gyvenime. Prie-raišumo teoriją nagrinėję psichologai pastebėjo, jog ilgesniam laikui nuo tėvų atskirtas kūdikis pirmiausiai stipriai protestuoja, verkia ir šaukiasi pagalbos, vėliau giliai nusivilia, užsisklendžia, jaučiasi nelaimingas. Tė-vams vėl sugrįžus, vaiko elgesys jau būna pasikeitęs. Vaikas ignoruoja savo tėvus, vengia emocinio ryšio, bet kartu ir stengiasi būti tarsi “prisiklijavęs” prie savo tėvų, taip bandydamas save apsaugoti nuo kito išsiskyrimo. Jei išsiskyrimo laikotarpis nebuvo ilgas, kūdikio nerimas palaipsniui silpnėja ir pasitikėjimo bei saugumo jausmas

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis 17

sugrįžta. Ilgo išsiskyrimo atveju vaikui ar vėliau jaunuo-liui arba jau suaugusiam žmogui bus reikalinga ilgalaikė terapija atstatyti pasitikėjimo bei saugumo jausmą.Daugelis psichologų mano, kad per pirmuosius tris žmo-gaus gyvenimo metus susiformuoja esminiai asmeny-bės bruožai, nuostatos, ryšio su savimi ir kitais įpročiai, įsitikinimai. Todėl labai svarbu tėvams suprasti kūdikio fiziologinio, pažintinio, emocinio bei socialinio vysty-mosi poreikius. Jei patys tėvai užaugę pasitikėjimo pil-noje saugioje aplinkoje, jie dažniausiai natūraliai kūdikio poreikius atpažins ir žinos kaip atliepti. Tačiau didžioji dauguma mūsų esa-me užaugę šeimose, kuriose tikrai labai trūko pasitikėjimo bei saugumo, ypač emo-cinio. Todėl mums svarbu domėtis, skai-tyti ir stengtis suprasti pirmiausiai savo pačių saugumo ir pasitikė-jimo poreikius, kad galėtume saugumą ir pasitikėjimą suteikti savo vaikams.Ankstyvoji vaikystė (1-3m)Šiame amžiaus tarpsnyje žmogus sprendžia autono-miškumo-gėdos problemą. Vaikas mokosi autonomiš-kumo, mokosi rūpintis savimi: naudotis tualetu, valgy-ti, kalbėti, vaikščioti. Patirdamas, kad gali daryti tai, ko anksčiau negalėjo, vaikas natūraliai didžiuojasi ir gėrisi savimi ir viską nori daryti pats. Šiame amžiaus tarps-nyje dažnai girdime iš savo vaikų „ne“. Tai jokiu būdu nėra nepagarba tėvams ar moralizavimo reikalingas reiškinys. Sakydamas „ne“ vaikas pradeda suvokti, jog jis yra atskiras asmuo nuo savo tėvų ir tokiu būdu savo suvokimu su tėvais dalijasi.Jei tėvai supranta, kad šioje amžiaus stadijoje vaikui yra svarbu išmokti autonomiškumo ir jį drąsina bei palaiko, sudaro jam galimybes bandyti bei juo didžiuojasi, vaikas išvystys savyje tvirtą pasitikėjimą savo galimybėmis, sa-vimi, jausis saugus bei gebantis tinkamai valdyti savo no-rus, veiksmus, aplinką. Jei tėvai nuolat savo vaikus kriti-kuoja, žemina, įžeidinėja, kaltina, tyčiojasi, iš jų juokiasi, jiems draudžia bandyti, yra jais pastoviai nepatenkinti, vaikuose išsivystys gėdos bei nepasitikėjimo savimi, ne-pilnavertiškumo jausmas. Vaikus žlugdome nuolatos sa-kydami jiems „nelipk, neimk, nebėk, netrukdyk, nerėk, nekvailiok, t.t.“ Manoma, jog šiame amžiaus tarpsnyje neįgijus savarankiškumo, bus sunku tapti savarankišku paauglystėje ir suaugus. Ne vienas tikriausiai esame at-pažinę savyje ar kituose suaugusį vaiką pilną neadekva-

taus nerimo bei nepasitikėjimo savimi.Vėlyvoji vaikystė (3-4/5m)Iniciatyvumo arba kaltės problema sprendžiasi šioje amžiaus stadijoje. Vaikas pradeda stebėti suaugusius, jų veiksmus, mokosi juos mėgdžioti. Pagrindinė vaiko veikla šiame amžiuje yra žaidimas. Per žaidimą vaikas mokosi bendrauti, suprasti kitą, keistis idėjomis. Labai svarbu šiame amžiaus tarpsnyje, kad mūsų vaikai turė-tų bendraamžių su kuriais galėtų žaisti, mokytis ben-drauti, klysti, taisyti klaidas, kurti planus, spręsti situ-acijas, vykdyti užduotis, daryti tinkamus pasirinkimus,

naudoti savo nuomonę. Vai-kai vysto savo vaizduotę bei kūrybiškumą šiame amžiuje.Jei tėvai skatina vaikus tyrinė-ti aplinką, žaisti, būti kūrybin-gais, vaikai išmoks atpažinti bei naudoti savo iniciatyvu-mą. Jei tėvai kontroliuos savo vaikus, nesukurs jiems gali-mybių žaisti, nežais patys su jais nusileisdami iki jų lygio būdami „kvailais“ (taip dau-geliui ir dažnai mums, pa-tiems nepatyrusiems laisvės

bei kūrybinio skleidimosi, atrodo normalūs vaikiški žai-dimai ir norai), vaikai išvystys kaltės ir gėdos jausmą, nepilnavertiškumą, bijos siūlyti savo nuomonę, taps per daug priklausomi nuo kitų.Mokyklinis amžius (5/6-11m)Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas arba įgyja gebėjimą būti darbščiu ir sėkmingu, arba laiko save nevykėliu ir menkaverčiu. Kitaip sakant žmogus sprendžia kompe-tencijos-menkavertiškumo probemą. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikas siekia būti sėkmingu ir kompetetingu. Vaikai pradeda suvokti savo gebėjimus ir pasiekimus. Labai svarbu šiame amžiuje vaikams patirti sėkmę. Bū-tent todėl vaikų pasiekimai pradinėse mokyklose nėra vertinami balais. Vertinimo sistema paremta drąsinimu ir pastebėjimu mažiausių vaiko gebėjimų bei pastangų.Jei vaikas patiria tėvų ir mokytojų padrąsinimą ir sė-kmę, jis įgis pasitikėjimą savo įgūdžiais ir gebėjimais. Jei jis bus nuolat kritikuojams ar iš jo bus reikalaujama to, ką padaryti jis nėra pajėgus, vystysis menkavertišku-mas, nusivylimas bei nepasitikėjimas savo gebėjimais.Paauglystė (12-18 m.)Paauglys sprendžia tapatumo-sumaišties dilemą. Šiame amžiaus tarpsnyje vystosi asmens tapatumo suvoki-mas. Paauglys ieško savo požiūrio apie save, santykius, vertybes, pasaulį. Pagrindinis paauglystės uždavinys yra pervertinti savo tėvų pažiūras, įsitikinimus, vertybes

Spalis | 2012

18 Britanijos lietuvis PSICHOLOGIJA

Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfiden-cialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, 07748802795.

bei pasirinkti ką atmesti, ką pasilikti, ką naujo in-tegruoti – tai yra pereiti prie individualios, asme-ninės, unikalios pažiūrų sistemos. Paauglystė yra savęs tyrinėjimo bei eks-perimentavimo metas.Šiame amžiaus tarpsnyje – perėjime iš vaikystės į suaugystę – paaugliai gali jaustis pasimetę bandy-dami suprasti save. Kar-tais jie elgiasi kaip vaikai, o kartais jie nori būti suaugusiais. Labai svarbu tėvams šią realybę suprasti, tai švelniai ir kantriai priimti ir iš-laukti. Taip pat svarbu neužmiršti, kad didelė dalis emo-cinės sumaišties yra sukeliama didžiulių pokyčių kūne. Mums, susugusiems, svarbu gerbti savo paauglius vai-kus, juos palaikyti ir mylėti, jų klausytis, nevaržyti jų nuomonės bei nepamiršti rūpintis jų saugumu. Nors paaugliai ir nori būti suaugusiais, jie taip pat nori, kad jais būtų rūpinamasi. Jiems taip pat reikia pagarbos, meilės, priėmimo ir supratimo, kaip ir bet kuriam kitam amžiaus tarpsnyje.Paaugliai, kuriems leidžiama eksperimentuoti saugiai bei tapti savimi, įgyja tvirtą pasitikėjimą savimi, jaučiasi nepriklausomi ir savarankiški, geba daryti jiems nau-dingus pasirinkimus, prisiimti atsakomybę, valdyti savo pačių gyvenimą. Paaugliai, kurių ieškojimas savęs yra varžomas, kurie yra kritikuojami, kontroliuojami, ne-gerbiami, nesuprasti, taip ir lieką pasimetę, nežinantys, kas jie iš tiesų yra, jie būna pilni priešiškumo, agresijos, nusivylimo, depresijos. Paaugliai, kurių tėvams sun-kiai sekasi suprasti savo vaikus, dažnai atsiduria įvairių priklausomybių, psichinių ligų, nusikalstamumo riziko-je. Dažnai tėvai pradeda matyti savo pačių auklėjimo klaidas, kai jų vaikai tampa paaugliais. Paauglystėje iš-ryškėja viso vaikystės auklėjimo pasekmės. Kaip tėvai vertino savo vaikus, tai paaugliai vertins savo tėvus. Liūdna kartais matyti, kai tėvai reikalauja pagarbos sau iš savo vaikų patys jų nei suprasdami, nei gerbdami.Jaunystė-suaugystė (19-40m)Jaunas suaugęs žmogus sprendžia intymumo-izoliacijos problemą. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu užmegzti ir palaikyti artimą gilų intymų ryšį, draugystę. Manoma, kad jei paauglystėje žmogui pavyko atrasti savo tapa-tumą ir jaustis pilnavertišku asmeniu, tai toks žmogus jaus poreikį artimo gilaus ryšio su kitu. Psichologiniai tyrimai rodo, jog nepasitikintys savimi, nepilnavertiškai besijaučiantys, nepriimantys savęs, patyrę nesaugų ryšį su tėvais kūdikystėje ir vaikystėje asmenys jausis emo-ciškai izoliuoti, vieniši, bus didesnės depresijos rizikos,

užmegs nesaugius santykius. Sėkmingo vystymosi šiame amžiaus tarpsnyje pasekmė – pasitikėjimu, įsipareigoji-mu, meile ir pagarba grįsti artimi santykiai.Branda (40-65 m.)Šioje vystymosi stadijoje žmogus paprastai jau yra pasiekęs jam svarbių tikslų ir aktyviai gyvena savo pa-ties pasirinktą gyvenimą. Tai gali būti mėgstamas darbas, karjera, šeima, vertingas ir

išliekantis indėlis visuomenei. Esminis žmogaus porei-kis šiame amžiaus tarpsnyje „palikti pėdsaką“, padaryti kažką naudingo ir išliekamo visuomenėje. Gali būti, kad žmogus yra likęs psichologiniame sustingime, vis dar užstrigęs paauglystėje bei sprendžiantis kitus vidinius konfliktus, nežino kokie jo troškimai, siekiai, kas jam svarbu ir neranda būdo, kaip būti naudingu visuome-nei, kaip realizuoti save pasaulyje. Kitaip sakant žmo-gus šioje vystymosi stadijoje sprendžia veiksnumo-sta-gnacijos problemą.Senatvė (virš 65 m.)Senatvė - žmogaus gyvenimą vainikuojantis apmąsty-mų laikas. Šiame amžiuje žmogus arba didžiuojasi sa-vimi, džiaugiasi nugyventu savo gyvenimu bei pasieki-mais, geba atleisti sau už padarytas klaidas, mėgaujasi poilsiu ir jaučia pasitenkinimą arba yra pilnas nevilties ir pykčio dėl „nenusisekusio“ gyvenimo. Tikriausiai kie-kvienas esame sutikę spindinčių ramybe bei išmintimi senukų ir taip pat piktų ir nuolat bumbančių bei viskuo nepatenkintų. Šiame amžiuje žmogus sprendžia inte-gracijos-nevilties problemą.Tikriausiai pastebėjote, kad žmogaus vystymuisi būdin-gas stabilumas ir taip pat nuolatinis pokytis. Žmogaus augimui reikia ir stabilumo ir atvirumo pastoviam kei-timuisi. Skyriau daugiau dėmesio ir vietos vaikystei, nes joje yra mūsų asmenybės pagrindai. Tačiau svarbu suvokti, kokie svarbiausi mūsų poreikiai ir suaugystės amžiaus tarpsniuose, kad sąmoningai įvardinę savo ne-sėmes ir sunkumus galėtume daryti mums naudingus ir vertingus pasirinkimus. Nesėkmingai įveikta asmenybės vystymosi pakopa visada šauksis mūsų dėmesio ir su-pratimo bei problemos sprendimo. Nei vienas amžiaus tarpsnis nėra tam per vėlyvas. Stabilumo ir saugumo lin-kiu visiems, o taip pat ir atvirumo bei drąsos pokyčiams.

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis 19LIETUVIAI PASAULYJE

Š.M. rugpjūčio mėnesį glaudesniems ryšiams su Pasaulio lietuvių bendruomene palaikyti Lietuvos vyriausy-bė įsteigė naują ambasadoriaus ryšiams su Pasaulio lietuvių bendruomene postą ir paskyrė į jį Gintę Damu-šytę. Naujoji ambasadorė įsitikinusi, kad kiekvienas lietuvis, kuris save teigiamai realizuoja užsienyje – darbš-tumu, kūrybingumu, profesionalumu – garsina Lietuvos vardą. Pateikiame “Delfi” portale skelbtą sutrumpintą interviu su ambasadore.

G. Damušytė:kiekvienas lietuvis garsina Lietuvą

Jungtinėse Amerikos Valstijose, lietuvių šeimoje 1956 m. gimusi jūs ne tik išsaugojote lietuvišką tapatybę , bet aktyviai dirbote Lietuvai. Dvylika metų vadovavote Lietuvių informacijos centrui Niujorke, palaikėte ryšius su Lietuvos persitvar-kymo sąjūdžiu, o Lietuvai atgavus nepriklauso-mybę įstojote į Lietuvos diplomatinę tarnybą ir atstovavote Lietuvai įvairiose pasaulio šalyse, buvote pirmoji moteris ambasadorė NATO istori-joje. Per 30 m. trunkančią profesinę karjerą dau-gelyje pasaulio šalių bei didžiausiose pasaulinėse organizacijose jums teko sutikti skirtingų tautų patikėtinių. Kokių atsiliepimų ar vertinimų daž-niausiai tenka išgirsti apie Lietuvą, kokia gi mūsų šalis žvelgiant į ją skirtingų užsie-nio šalių atstovų akimis?Lietuva sulaukia nemažai kompli-mentų. Stojant į Jungtines Tautas, Lietuvą sveikino, kad taikiai at-kūrė Nepriklausomybę. Sto-jant į NATO ir ES, pripažino gerai parengtas karines pajėgas ir įgyvendina-mas demokratines re-formas. Lietuva yra keliama kaip sektinas fiskalinės drausmės modelis įveikiant globalinės finansų krizės padarinius. Ka-nadoje, kurioje ėjau ambasadorės parei-gas pastaruosius 4,5

metų, labai vertinama Lietuvos patirties perdavimas Rytų kaimyninėms šalims, teikiama pagalba Afganista-nui, konstruktyvus bendradarbiavimas gynybos ir sau-gumo srityje bei daugiašalėse organizacijose. Kanada labai teigiamai atsiliepė ir apie Lietuvos pirmininkavi-mą ESBO (2011 m.) ir Demokratijų bendrijai (2010–2011 m.).

Artėja Seimo rinkimai. Pagal šiuo metu galiojan-čią rinkimų sistemą, užsienyje gyvenantys Lie-tuvos piliečiai yra įrašomi į vienmandatės Nau-

Spalis | 2012

20 Britanijos lietuvis LIETUVIAI PASAULYJE

jamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus ir savo politinę valią išreikšti gali balsuodami paš-tu arba nuvykę į Lietuvos ambasadą savo šalyje. Kad ši sistema neišpildo užsienio lietuvių lūkesčių patvirtina nesenai vykusio Pasaulio lietuvių ben-druomenės (PLB) Seimo rezoliucija, kurioje pra-šoma įteisinti balsavimą internetu ir įkurti dau-giau Seimo rinkimų apygardų, skirtų užsienyje gyvenantiems lietuviams. Kokia Jūsų nuomonė apie lietuvių diasporos įtraukimą į Lietuvos poli-tinį gyvenimą? Ar užsienyje gyvenantiems lietu-viams suteikiamos teisės adekvačios kitų valsty-bių analogiškos praktikos kontekste? Gerai, kad užsienio lietuviams rūpi Lietuva ir jos ateitis. Rimtesnį susirūpinimą keltų dėmesio stoka. Globalios Lietuvos idėja yra konkretus įrodymas, kad ir Lietuvai rūpi užsienio lietuviai ir jų ateitis, kurią siekiama susie-ti su Lietuva. Eidama ambasadorės pareigas įvairiose šalyse vadovavausi nuostata, kad bendruomenė yra natūrali Lietuvos diplomatijos partnerė, kuri ne tik domisi šalies laimėji-mais ir siekiais, bet geranoriškai talkina pristatant šalį užsieniui.

Nemanau, kad lietuvių dias-poros įsitraukimas į valstybės gyvenimą priklauso vien nuo valdžios programų ar strategijų. Pagrindinis faktorius yra asme-ninis apsisprendimas. Prisimenu JAV Prezidento Johno Kennedy žodžius: „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“ arba, kaip sakė poetas Justinas Marcinkevičius: „Neliks duonos su druska – liks tėvynė.“

Kiekvienas lietuvis, kuris save teigiamai realizuoja už-sienyje – darbštumu, kūrybingumu, profesionalumu – garsina Lietuvos vardą. O kai buriamasi į organizacijas ir asociacijas, įtaką galima didinti, tuo pačiu įtvirtinant tapatybę bei plečiant bendruomeninę dvasią.

Rugpjūčio mėn. Hiutenfelde dalyvavau Europos lietu-vių kultūros centro ir VDU konferencijoje „Demokratija ir diaspora“, kurioje Lietuva dalinosi patirtimi su poso-vietinių kraštų atstovais, gyvenančiais užsienyje. Lie-tuvos diaspora, turinti gilias tradicijas ir ilgametę ben-dradarbiavimo su tėvyne patirtį, buvo pristatoma kaip pavyzdys kitų šalių atstovams, siekiantiems įsitraukti į savo kilmės šalių visuomeninį gyvenimą, pilietinės vi-suomenės kūrimą, demokratijos skatinimo procesus. Lietuvos demokratijos vystymuisi padėjo ilgametis di-asporos Europoje bei JAV darbas. Manau, kad užsienio

lietuvių potencialas įsitraukti į Lietuvos gyvenimą šian-dien nėra pakankamai išnaudojamas.

Ne paslaptis, jog apie dabartinė institucinę ben-dradarbiavimo sistemą užsienio lietuviai dažnai atsiliepia ne itin teigiamai. Kritikos sulaukia Už-sienio lietuvių departamentas (ULD) prie Užsie-nio reikalų ministerijos, esą darbuotojų skaičiu-mi ir reikšmingumu jis nėra adekvati institucija ryšiams su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis kuruoti. 2012 m. PLB Seimas savo rezoliucijoje kreipėsi į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, atsižvelgiant į didėjantį už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių reikalais. Kodėl, Jūsų nuomone, pasaulio lietuviams vis dar kyla ši bū-tinybė jau egzistuojant ULD, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai bei Užsienio lie-tuvių koordinavimo komisijai?Kritikos visada buvo ir bus, ypač siekiant tikslo. Turbūt

tik tie, kurie nieko nedaro, išvengia kritikos. Žmogiškoji tendencija yra priimti status quo (žinomybę) ir priešintis pokyčiams (nežinomybei). Šią tendenciją pajutome la-bai tiesiogiai Lietuvių infor-macijos centre, kai jau da-rėsi aišku, kad Lietuva eina nepriklausomybės atkūrimo link. Viešoje erdvėje nuolat gynėme Lietuvą prieš tarp-tautinius ekspertus, kurie argumentavo, kad sovietinio

socializmo griūtis ir Lietuvos nepriklausomybė atneš nestabilumą pasaulinėje santvarkoje.

Lyginimas žinoma netolygus, nes struktūriniai po-kyčiai užsienio lietuvius kuruojamose valstybinėse institucijose nėra tokie dramatiški. Bet manau, kad įvardinti mechanizmai suteikia galimybę taikliau są-veikauti. Tos sąveikos kokybė ir efektyvumas priklau-sys nuo mūsų visų – Lietuvos ir diasporos – ryžto, ga-limybių ir noro bendradarbiauti, viens kitam padėti. Asmeniškai esu įsitikinusi, kad privalome keistis, būti lankstesniems, veikti ne pagal tradicinius veiklos me-todus, o dabartines sąlygas ir galimybes. Turime būti kūrybingesni įgyvendinant bendrus projektus, pla-nuojant veiksmus ir veiklos kryptis, taip pat atsižvelgti į kiekvienos šalies bendruomenės ir valstybės realias galimybes. Kai lūkesčiai viršija galimybes, per greitai nusiviliame, o veiklos terpė didelė, toli gražu neišnau-dojama siekiant glaudesnio, abipusiškai naudingo Lie-tuvos ir diasporos bendradarbiavimo.

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis 21

2013 m. vyks IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ) vyks 2013 m. birželio 27–30 d. Klaipėdoje, o kalnų slidinėjimo var-žybos – 2013 m. rugpjūčio 1–14 d. Australijoje. PLSŽ skiriamos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų ir I Lietuvos tautinės olimpiados 75 metų jubilie-jams paminėti.PLSŽ siekiama skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lie-tuvos sporto gyvenimą, tęsti tautinio bendravimo, jau-nosios išeivių kartos lietuvybės išsaugojimo tradicijas, padėti po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams susitik-ti, išsamiau pažinti šalies kultūrą, puoselėti sporto tra-dicijas, ugdyti tautiškumą.PLSŽ dalyvauja tik neprofesionaliojo sporto atstovai − bet kokio amžiaus lietuviai iš visų pasaulio žemynų, Lie-tuvos sportininkai mėgėjai, neįgalūs žmonės, pageidau-jantys pagal savo sugebėjimus pasivaržyti vienos ar kitos žaidynių programoje numatytos sporto šakos varžybose.Užsienio šalies sportinių žaidimų komandoje 1/3 žaidė-jų gali būti ne lietuvių kilmės, bet turi būti žaidžiantys jų sporto klubų komandose.

Užsienio reikalų ministerija skelbia užsienio lietuvių organizacijų 2013-ųjų metų projektų atranką ir kviečia teikti projektų paraiškas. Konkursas vykdomas pagal Užsienio lietuvių organizacijų projektų rėmimo tvar-kos aprašą.Bus remiami užsienio lietuvių organizacijų, ugdymo ir kultūros įstaigų projektai, kuriais siekiama įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, stiprinti bendruomeniš-kumą, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, remti užsienio lietuvių žiniasklaidą, paminėti Lietuvai reikšmingas sukaktis.Užpildyta projekto paraiškos forma (originalas su parašais, 1 egz.) su joje nurodytais priedais turi būti pateikta iki 2012 m. gruodžio 1 d. adresu Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas, J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius.Išsami informacija apie Užsienio reikalų ministerijos teikiamą paramą užsienio lietuvių organizacijoms skelbiama URM internetinės svetainės skiltyje Lietuviai pasaulyje/Ryšiai su užsienio lietuviais/Parama už-sienio lietuvių organizacijomis.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas

Varžybose dalyvaujantys sportininkai turi turėti gydy-tojo leidimą sportuoti. PLSŽ dalyviai, atvykę iš kitų vals-tybių, turi turėti sveikatos draudimą.Šalies sportininkus į varžybas pagal amžiaus grupes atrenka atitinkamas varžybas vykdančios sporto šakų federacijos.Užsienio valstybių lietuviams atrankinių varžybų princi-pas netaikomas, jie dalyvauja finalinėse varžybose.Užsienyje gyvenančių lietuvių sporto organizacijos, bendruomenės ir Lietuvos sporto organizacijos pir-mines paraiškas (1 priedas) pateikia Lietuvos sporto federacijų sąjungai (Žemaitės g. 6, Vilnius, LT-03117, Lietuva) iki 2013 m. kovo 1 d., o galutines vardines pa-raiškas (2 arba 3 priedas) ir specialią anketą akreditaci-jai (4 arba 5 priedas) – iki 2013 m. birželio 1 d. el. paštu: info@lsfs.ltPLSŽ globoja Lietuvos Respublikos PrezidentėPLSŽ iškilmingas atidarymas – 2013 m. birželio 28 d. 20.00 val. Klaipėdoje.

URM SKELBIA UŽSIENIO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ 2013 METŲ PROJEKTŲ ATRANKOS KONKURSĄ

Spalis | 2012

22 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

Išeivijos studijų dienos 2012

Rugsėjo 7 d. Londone Lauderdale House salėje santa-riečiai paminėjo kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-metį. Anglų kalba vykusiame vakare dalyvavo diri-gentas Gregory Rose, muzikos kritikas, leidėjas, leidybi-

Rimantas Vingras

nės kompanijos „Toccata Reccords" įkūrėjas Martinas Anderson’as. Kompozitoriaus kūrinius „Trys metamor-fozės" (1966), „Rhythmus-Arhythmus" (1993), bei “Aštuonios Stasio miniatiūros” (2002) atliko Orpheus

Išeivijos studijų dienų rengėjai ir dalyviai

Rugsėjo 8-9 dienomis „Lietuvių sodyboje“ Headley Parke įvyko Išeivijos studijų dienos (ISD). Londono Santaros Šviesos klubo organizuotame renginyje pranešimus skaitė Dr. Rasa Žukienė, Dr. Dalia Kuizinienė, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos viceministrė Asta

Skaisgirytė- Liauškienė, išeivijos veikėjas Romas Kinka, menotyrininkė Raminta Bumbulytė, pianistas Rimantas Vingras, rašytoja Mari

Poisson, pasisakė dramaturgė iš Vokietijos Arna Aley, taip pat įvyko aktorės Živilės Šlekytės – Roche kūrybai skirtas vakaras. Išeivijos

studijų dienose dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės Europos reikalų komisijos pirmininkė Dalia Henkė (Vokietija), bei Šveicarijos

lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.

Spalis | 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 23

Studijų dienose dalyvavo ir paskirtoji Lietuvos ambasadorė JK Asta Skaistgirytė-Liauškienė

Papafilippou (smuikas), Andrea Mundy (violončelė) ir Rimantas Vingras (fortepijonas). Renginį vedė Romas Kinka.

Šių metų Išeivijos studijų dienos tema - “Išeivijos kū-rėjų ir Lietuvos kultūros santykis”. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai. Praėjusį rudenį Barbikano menų centre Londone, Šv. Egidijaus (St. Giles) bažnyčioje santariečiai surengė "Čiurlionio maratoną", kuriame dalyvauti pa-kvietė Anglijoje gyvenančius lietuvių pianistus. Atsišau-kė netoli dvidešimties. Akivaizdu, jog tokios „pianisti-nės“ pajėgos nenusileidžia Vilniui ar Kaunui. Tačiau tas pats sakytina ir apie užsienyje reziduojančius lietuvių rašytojus, dailininkus, kitų meno sričių atstovus. Kaip panaudoti tas pajėgas lietuviškumo, Lietuvos kultūros sklaidai? Juolab, kad tarp kultūros administratorių ga-jus suvokimas, jog Lietuvos kultūra baigiasi ties valsty-bės sienomis. Suprantama, kiekvienas pranešėjas šią temą interpretavo savaip: užsienyje gyvenančių lietu-vių dabar kuriamą literatūrą apžvelgė Dr. Dalia Kuizinie-nė, Dr. Rasa Žukienė analizavo kelių užsienyje kuriančių lietuvių dailininkų požiūrius į nacionalinio tapatumo ir kultūrinės priklausomybės klausimus, Romas Kinka kal-bėjo apie iškilius Didžiosios Britanijos lietuvių kultūros veikėjus – Kazimierą Barėną, Rostį Baublį ir Eleną Gapu-tytę, Asta Skaisgirytė- Liauškienė aptarė daug diskusijų sukėlusią Globalios Lietuvos programą. Skirtingi požiū-

riai atsiskleidė ne vien tik įvairiose temos interpretaci-jose, bet ir dikusijose – jų buvo daug ir įdomių. Kai kurie pranešimai bus atpausdinti, du pranešimai - Dr. Dalios Kuizinienės ir Dr. Rasos Žukienės - bus paskelbti per Lietuvos Radijos programą „Radijo paskaita“.

Norėčiau pasidalinti keliais pastebėjimais apie Išeivijos studijų dienas 2012. Man atrodo, jog esminis pokytis, lyginant su praėjusiais metais yra tas, jog Londono san-tariečiai tapo aktyvesni – jie sugeba teigti tam tikras vertybes, jų pagrindu išsikelti tikslus ir juos įgyvendin-ti. Be abejo, smagu girdėti į diskusijas įsijungiančius naujus balsus, atsirandančius naujus ir kvalifikuotai išsakomus požiūrius. Smagu matyti ir požiūrių įvairo-vę. Gali būti, jog kai kam ji primena „gergždžiančią‘ do-dekofoninę muziką, tačiau Išeivijos studijų dienos juk nėra bažnyčios choras – čia nėra „harmoningo balsų kontroliavimo“. Man taip pat atrodo, jog mintis rengti vieną renginį Londone, kuriame anglų kalba gaėtume pristatyti vieną ar kitą ryškų Lietuvos kūrėją ar lietuvių kultūros reiškinį, verta tąsos: tokiu būdu į pokalbį apie Lietuvą ir lietuviškumą įjungiame Londono kultūrinę aplinką – aplinką, kurioje gyvename. Na, o paskutinis pastebėjimas būtų tas, jog, mano įsitikinimu, turinys apsrendžia formą, ne atvirkščiai, todėl mąstant apie Išeivijos studijų dienas 2013, siūlyčiau neprisirišti prie formos rituališkumo.

Spalis | 2012

24 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

SADUTO ODISĖJOSIngrida Žalalienė

Rugsėjo 9-16 dienomis Londono lietuvių folkloro an-samblis Saduto viešėjo Turkijoje. Į šią svetingą šalį jis buvo pakviestas dalyvauti Ortakent-Jaši tarptautinia-me folkloro festivalyje. Šis festivalis, remiamas Bo-drum miesto savivaldybės, organizuojamas jau 7-ąjį kartą. Tai labai spalvingas, nuotaikingas, ekspresyvus ir veržlus festivalis, į kurį, siekiant įvairovės, kolektyvai kviečiami tik vieną kartą. Šiais metais jame dalyvavo 12 kolektyvų iš Europos bei Azijos šalių- Suomijos, Bulgarijos, Ukrainos, Kipro, Turkijos, Lietuvos. Festiva-lis vyko 3 dienas ir organizatoriai neapsiribojo tik vie-na scena, šventinės eisenos ir koncertai išsibarstė per

visą kurortinio Bodrum regiono pakrantę. Šis miestas - tai daugelio nuostabių kurortinių miestelių, išsidės-čiusių Egėjo jūros įlankų pakrantėmis, administracinis centras.

Festivalyje tvyrojo ypatiga atmosfera su rytų kultūros dvelksmu. Sadutiečiai turėjo progos susipažinti su rytų šalių kultūros dalimi, netgi išmokti turkiškų šokių.

Nepaisant intensyvios renginių programos, ansamblie-čiai spėjo ir pailsėti, ir pasidžiaugti pažintinėmis kelio-nėmis, susipažinti su turtingais istoriniais ir kultūriniais šios žemės klodais. O pamatyti tikrai yra ką. Žmonės

Spalis | 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25

šiose žemėse gyvena nuo neatmenamų laikų. Ši žemė apipinta legendomis, čia tebestūkso antikiniai miestai su didingų pastatų griuvėsiais, tyvuliuoja mėlynoji Egėjo jūra, kuria kadaise plaukiojo Odisė-jas... Ir tai nenuostabu, juk vien nuo 20a pr.m.e. čia kėlėsi ir krito kelios dešimtys civilizacijų, kurių pa-skutinė - Osmanų (Otomanų) imperija, gyvavusi nuo 13 a. ir 1923m., idėjinio vado Mustafos Kemal Otto Tiurk reformuota į Turkijos demokratinę Respubliką.

Sadutiečiai spėjo pamilti šią šalį, jos nuoširdžius, svetingus žmones, pamėgti jų virtuvę, susižavėti jų kultūra ir tikisi vėl čia sugrįžti. Šie lūkesčiai – ne tušti. Jau turime pakvietimą į kitą folkloro festivalį, vyksiantį gražiausiu metų laiku – gegužės mėnesį, čia pat - į saulėtąjį Bodrum miestą.

Lituanistinių mokyklėlių mokytojų seminaras

Lapkričio 18 d., sekmadienį, LR ambasdoje Londone vyks tradi-cinis Jungtinės Karalystės Litu-anistinių mokyklėlių mokytojų seminaras, skirtas susipažinti su lituanistinio mokymo užsienio šalyse situacija ir galimybėmis.Seminare pranešimus skaitys VDU dėstytojai bei projekto „Lituanistinis modelis“ rengėjai ir vykdytojai.

Dr. Odeta Norkutė kalbės apie naują modelį skirtą užsienyje gyvenančių vaikų lituanisti-niam mokymui, Lietuvių kalbos instituto di-rektorė J. Zaborskaitė kalbės apie iššūkius, kylančius lietuvių kalbos mokymui, lektorių pranešimuose bei diskusijose bus aptariama lituanistinio ugdymo užsienio šalyse patirtis ir situacija.

JK dirbantys mokytojai keisis gerąja patirtim, o redakcijos „Nieko rimta“ atstovai pasidalins žiniomis, kaip lavinti vaikus pasitelkiant žaidi-mus ir meną.

Seminarą išklausiusiems bus įteikti kvalifikaci-niai pažymėjimai. Atvykusiems iš kitų miestų bus apmokėtos kelionės ir nakvynės išlaidos.

Dalyvių registracija nuo 9 val.

Seminaro pradžia – 10.00

Registruotis prašome adresu svietimas@jklb.org

Registracija vyks iki lapkričio 12 d.

26 Britanijos lietuvis INFORMACIJA

LIETUVIŠKI RENGINIAI ANGLIJOJE

KrepšinisSpalio 13-20 d. visi, besidomintys krepšiniu, kviečiami į Krepšinio turnyro “Ambasadoriaus Taurė 2013” atrankinį etapą. Dalyvaus 16 ko-mandų. Atrankinis etapas vyks spalio 13 d., o finalinis etapas - spalio 20 d. Abiejų eta-pų varžybų laikas dar tikslinamas. Didžiosios Britanijos Lietuvių Krepšinio lygos centras, Sydney Russel Leisure centre, Parsoles Ave-nue, Dagenham, RM9 5QT.

Šventė šeimomsSpalio 14 d. 14 val. Švento Kazimiero Bažny-čia Londone kviečia į šventę šeimoms. 14 val. Šv. Mišios – padėka Dievui už šeimas, po Šv. Mišių – bendravimas, pasidalijimai, asmeninis šeimos palaiminimas, vaišės (prie kurių daly-vaujantys gali prisidėti), ypatingas dėmesys vaikams. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT.

Maironio 150 gimimo metinių minėjimas Spalio 20 d. 20 val. poeto Jono Mačiulio-Mai-ronio 150 gimimo metinių minėjimas Švento Kazimiero Bažnyčioje Londone. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT.

Egidijus Dragūnas LondoneSpalio 21 d. Londone koncertuos grupė SEL su E. Dragūnu priešakyje. SEL, šiais metais šven-čianti kūrybinės veiklos dvidešimtmetį, šį ju-biliejų pažymės net dvylikoje miestų, tarp jų ir Londone. Spalio 21 d., 18:00 val. Indigo2, Greenwich. Bilietai: http://www.ticketmaster.co.uk/SEL-20-London-tickets/artist/5053164

Akustinis šouSpalio 22 dieną visus tuos, kurie mėgsta alter-natyvią muziką, kviečiame į Londone gyvenan-čios lietuvės, pasivadinusios Johanna Glaza, akustinį šou. Mergina atliks savo kūrybos dai-nas, kuriose bus galima rasti baroko, psichode-linio folk, neoklasikinės, o taip pat pagoniškos muzikos įtakos. Išgirsite daininkę grojančią ukulele bei pianinu; taip pat jai akompanuos kviestiniai muzikantai, grojantys gitara, bandža, armonika, ar užsiimantys beatbox’u. Renginys vyks ,,The Queens Head‘‘ klube Londone. Daugiau informacijos http://www.theoldqu-eenshead.com/. J. Glazos dainas išgirsite čia: http://soundcloud.com/johannaglaza.

Lietuviška animacija BarbikaneSpalio 27 d. Lietuvos animacijos retrospekty-va. Lietuvos animacija turi šimtmečio senumo

istoriją, pačioje pradžioje animacijos srityje Lietuvos kūrėjai buvo tarp pasaulio lyderių - čia būtų galima prisiminti ir savamokslį filmų kūrėją Vladislavą Starevičių. Šimto meto laikotarpį apžvelgianti retrospektyva, pristatoma istorikės Dasos Vanovos, supažindins jus su lėlių, piešimo ranka, karpinių, šešėlių teatro bei kompiuterine technikomis, o anima-cijai būdingas juodasis humoras neleis nuobodžiauti. Renginio pabaigo-je Dasa Vanova bei šiuolaikinė kūrėja Urtė Budinaitė, kurios filmą ,,Ne-priklausomybės diena‘‘ taip pat išvysite, mielai atsakys į jūsų klausimus. Daugiau informacijos:http://www.barbican.org.uk/film/event-detail.asp?ID=13868. Bilietai: £10.50 internetu/£11.50 prieš renginį

Vėlinių paminėjimasSpalio 27 d. 15 val. ,,Anglijos Lietuvių Romuva’’ visus širdingai kviečia į LR Ambasadą Londone, kur vyks pagoniškomis tradicijomis paremtas Vėlinių paminėjimas. Specialiai šiai progai iš Lietuvos atvyksta grupė ,,Kūlgrinda‘‘, kuri ir ves vakarą bei pasirūpins, jog netrūktų sutartinių Vėlių pagerbimui bei šventinių dainų prie šviesiųjų suneštinių vaišių stalo. Renginys nemokamas, tačiau busime dėkingi visiems, kas galės prisidėti prie lėšų surinkimo “Kūlgrindos” kelionei į Londoną. Visus, ku-rie nori pagerbti protėvių tradicijas, stebėti aukuro ugnies uždegimą bei išgirsti Londone skambant Labanoro dūdmaišius, būgnus, bei kankles, kviečiame registruotis: romuva@london.com

Baltijos talentų koncertasSpalio 28 d., sekmadienį Karališkojoje muzikos akademijoje (Royal Aca-demy of Music) David Josefowitz salėje vyks kasmetinis Baltų tarybos organizuojamas Baltijos talentų koncertas, kuriame dalyvaus Londone studijuojantys Estijos, Latvijos ir Lietuvos jaunieji muzikantai. Koncerte gros klarnetistas A. Makštutis, smuikininkė U. Tiškutė ir kt. Bilietai prie įėjimo. Kaina £10. Į bilieto kaina įeina vaišės po koncerto.

Storpirščių duetasSpalio 28 d. 14 val. Gedimino ir Ainio Storpirščių programa visai šei-mai „Kartu po 15 metų“. Turbūt vienas garsiausių šeimyninių duetų Lietuvoje vėl grįžta į muzikinę sceną. Skambės autorinės dainos, skir-tos ir vaikams, ir jų tėveliams. Renginys vyks Šv. Kazimiero Bažnyčioje Londone. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT.

D. Galvydytė ir M. Levickis Wigmor HallLapkričio 5 d., Vigmoro koncertų salėje (Wigmor Hall) Londone koncertuos Diana Galvidytė (smui-kas), Martynas Levickis (akordeonas), bei Christop-her Guild. Bus atliekamas Bacho, Jono Matulionio, bei kitų kompozitorių kūriniai. Tokie Didžiosios Bri-tanijos laikraščiai kaip Independent on Sunday bei The Times negailėjo pagirų šiems jauniems ir talen-tingiems Lietuvos muzikantams. Daugiau informacijos: http://www.wigmore-hall.org.uk/whats-on/productions/diana-galvydyte-violin-christopher-guild-piano-martynas-levickis-accordion-3118, Bilietai: £8, £10, £13, £15

R.Tumino “Dėdė Vania” LondoneLapkričio 5-10 d. vieno iš garsiausių bei talentin-giausių Lietuvos režisierių, R. Tumino, gerbėjai trauks į Noel Coward teatrą, mat Londone bus rodomas jo vadovaujamos Maskvos Vachtangovo teatro trupės spektaklis pagal Antono Čechovo dra-mą ,,Dėdė Vania’’. Būtent už šį spektaklį visoje Eu-ropoje žinomas režisierius buvo apdovanotas gar-bingiausiu Rusijos teatro apdovanojimu- ,,auksine kauke’’. Daugiau informacijos: http://www.delfon-tmackintosh.co.uk/Tickets/UncleVanya/UncleVa-nya.asp, Bilietai: £12.50-£100

K. Vaiginis džiazo klube “606”Lapkričio 6 d. 19:30 val. žymiajame ,,606‘‘ džiazo klube Londone koncertuos vienas garsiausių Lietu-vos saksofonistų Kęstutis Vaiginis su grupe. Taip pat su juo koncertuos tokie pripažinti Lietuvos muzi-kantai kaip pianistas D. Golovanov, gitaristas E. Ka-nevičius bei būgnininkas M. Aleksa. Daugiau infor-macijos apie renginį ,,606‘‘ klubo tinklapyje: http://www.606club.co.uk/, Bilietai: £10

A. Jonkaitytės plokštelės pristatymas Lapkričio 10 d. 20 val. giesmių kūrėjos ir atlikėjos Angelės Joknytės naujos kompaktinės plokštelės pristatymas Šv. Kazimiero Bažnyčioje Londone. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT.

L. Mockūnas džiazo klube ,,The Vortex‘‘ Lapkričio 17 d. Londono klube ,,The Vortex‘‘ kartu su Keith & Julie Tippet bei Jaak Sooaar koncertuos pūtikas bei kompozitorius Liudas Mockūnas. Jų mu-zika bus tikra atgaiva aukšto lygio džiazo muzikos mėgėjams- neveltui koncertas yra įtrauktas į kasme-tinį Londono Džiazo festivalį. Daugiau informacijos: http://www.londonjazzfestival.org.uk/event/keith-julie-tippett-jaak-soo-r-liudas-mockunas, bilietai: £16