vytauto didŽiojo universitetas teresė jucienė …8802828/8802828.pdf · 3 santrauka teresė...

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TEORINĖS PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Teresė Jucienė

SERGANČIŲJŲ DEPRESIJA SAVO ĮVERTINTOS SVEIKATOS KITIMAI,

PRIKLAUSOMAI NUO GRETUTINIŲ SUSIRGIMŲ, STACIONARINIO

GYDYMO LAIKOTARPYJE

Magistro baigiamasis darbas

Sveikatos psichologijos studijų programa, valstybinis kodas 621S13001

Psichologijos studijų kryptis

Vadovas (-ė) Prof. habil. dr. A. Goštautas _________ _________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta Prof. habil. dr. J. Ruškus __________ ______ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2015

2

TURINYS

SANTRAUKA .....................................................................................................................................3 SUMMARY...........................................................................................................................................4

ĮVADAS.................................................................................................................................................5

SĄVOKŲ ŽODYNAS ..........................................................................................................................7

1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................8

1.1. Depresijos komorbidiškumas su somatinėmis ligomis .................................................................8

1. 1. 1. Depresijos komorbidiškumas su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) .........................9

1. 1. 2. Depresijos komorbidiškumas su širdies ir kraujagyslių ligomis ...................................11

1. 1. 3. Depresijos komorbidiškumas su cukriniu diabetu .........................................................13

1. 1. 4. Depresijos komorbidiškumas su vėžiniais susirgimais ..................................................14

1.2. Sergančiųjų depresija ir lėtiniu alkoholizmu sveikatos kitimai stacionarinio gydymo laikotarpyje

..............................................................................................................................................................17

1. 2. 1. Depresijos sindromo samprata ......................................................................................17

1. 2. 2. Sveikatos kitimai depresijos gydymo laikotarpyje .......................................................18

1. 2. 3. Alkoholizmo samprata ..................................................................................................20

1. 2. 4. Sveikatos kitimai alkoholizmo gydymo laikotarpyje ...................................................21

1. 2. 5. Depresijos komorbidiškumas su alkoholizmu ...............................................................23

1. 3. Apibendrinimas ............................................................................................................................24

2. SERGANČIŲJŲ DEPRESIJA SAVO ĮVERTINTOS SVEIKATOS KITIMŲ, PRIKLAUSOMAI

NUO GRETUTINIŲ SUSIRGIMŲ, STACIONARINIO GYDYMO LAIKOTARPIU

TYRIMAS............................................................................................................................................26

2. 1. Tyrimo tikslai, uždaviniai, hipotezės ..........................................................................................26

2. 2. Tyrimo metodai ..........................................................................................................................27

2. 2. 1. Tiriamieji ........................................................................................................................27

2. 2. 2. Tyrimo priemonės ...........................................................................................................27

2. 2. 3. Tyrimo eiga ....................................................................................................................29

2. 2. 4. Duomenų apdorojimas ....................................................................................................29

2. 3. Tyrimo rezultatai ..........................................................................................................................30

2.3.1. Sveikatos skirtumų palyginimas sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga

grupėse stacionarinio gydymo pradžioje ir pabaigoje, pagal lytį....................................30 2.3.2. Palyginti bendrai vertinamos sveikatos kitimus, sergančiųjų depresija ir depresija bei

gretutine liga grupėse, stacionarinio gydymo laikotarpiu, pagal lytį...............................32 2.3.3. Palyginti psichikos sveikatos kitimus, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga

grupėse, stacionarinio gydymo laikotarpiu, pagal lytį.....................................................33

2.3.4. Nustatyti ir palyginti sąsajas tarp bendro sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei

klinikinių rodiklių, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse, gydymo

pradžioje ir pabaigoje ......................................................................................................35

2.3.5. Nustatyti ir palyginti sąsajas tarp psichikos sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei

klinikinių rodiklių, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse, gydymo

pradžioje ir pabaigoje.......................................................................................................36 2. 4. Rezultatų aptarimas .....................................................................................................................39

IŠVADOS ...........................................................................................................................................43

LITERATŪROS SĄRAŠAS ..............................................................................................................44

PRIEDAI ..............................................................................................................................................54

3

SANTRAUKA

Teresė Jucienė. Sergančiųjų depresija savo įvertintos sveikatos kitimai, priklausomai nuo

gretutinių susirgimų, stacionarinio gydymo laikotarpiu: psichologijos magistro darbas/ Mokslinis

vadovas prof. habil. dr. A. Goštautas. Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas.

Teorinės psichologijos katedra. – Kaunas, 2014.- 76 p. [Rankraštis]. Saugomas VDU bibliotekoje.

Raktiniai žodžiai: depresija, sveikatos kitimai, gretutiniai susirgimai.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų depresija savo įvertintos sveikatos kitimų,

priklausomai nuo gretutinių susirgimų, stacionarinio gydymo laikotarpyje ypatumus.

Tyrime dalyvavo VšĮ. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento pacientai

turintys klinikinės depresijos (F 32, F 32.2, F 32.3, F 33.3) ir priklausomybės alkoholiui diagnozes (F

10, F 10.1, F 10.2, F10.3) bei jas lydinčias komorbidines ligas (depresijos diagnozė ir lydinti

somatinė liga, bei priklausomybės alkoholiui ir kartu depresijos diagnozė). Tyrime dalyvavo 101

tiriamasis, amžiaus vidurkis 49,85, standartinis nuokrypis 14,62 m. jauniausiam - 20 m., vyriausiam

- 81 m. Iš jų 42 buvo vyrai ir 59 moterys.

Tiriamųjų anketinei apklausai atlikti buvo naudojami klausimai apie sveikatą, kuriuos paruošė

prof. habil. dr. A. Goštautas (2012). Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais: nustatytas savo

sveikatos įvertinimas stacionarinio gydymo pradžioje ir pabaigoje.

Tyrimas parodė, gydymo pradžioje ir pabaigoje depresija ir somatine liga sergantys vyrai ir

moterys savo sveikatą vertino blogiau negu depresija ir alkoholizmu sergantys vyrai ir moterys.

Lyginant bendrą ir psichikos sveikatą gydymo pradžioje ir pabaigoje pagal lytį buvo nustatyta, kad

depresija ir somatine liga sergančių moterų sveikata buvo blogesnė negu vyrų. Sergančiųjų depresija

sveikata gydymo pradžioje susijusi su šeimine padėtimi, stacionarizacijų skaičiumi, neįgalumu ir

suicidiškumu, o gydymo pabaigoje - su lytimi. Sergančiųjų depresija ir gretutine liga sveikata

gydymo pabaigoje susijusi su amžiumi, pragyvenimo šaltiniu bei išsilavinimu.

Vertinant sveikatos kitimą stacionarinio gydymo laikotarpiu, lyginant depresija

sergančiuosius su depresija ir gretutine liga sergančiais, sveikatos pokyčių tendencija panaši. Tiek

vyrų, tiek moterų bendrai vertinama sveikata gydymo eigoje pagerėjo.

4

SUMMARY

Terese Juciene. Patients’ With Depression Self-rated Health Changes Depending On the

Related Disorders, During the Inpatient Treatment Period: psychology master's thesis / Scientific

Advisor professor. habil. dr. A.Goštautas. Vytautas Magnus University. Faculty of Social Sciences.

Theoretical Psychology. – Kaunas, 2014.- 76 p. [Manuscript]. Stored in the VMU library.

Keywords: depression, health changes, related disorders (diseases).

The objective of the study is to analyze the features of the patients’ with depression self-rated

health changes, depending on related diseases, during the inpatient treatment period.

The study was conducted with patients of Klaipeda Seamen's Hospital, Department of

Psychiatry who had the diagnosis of clinical depression, of depression accompanied with a somatic

disease, and of alcoholism and depression diagnosis together. The study involved 101 respondent, the

average age of whom is 49.85, with the standard deviation of 14.62 years, the youngest respondent was

20 years old, while the oldest one was 81. 42 of them were men and 59 women.

The questionnaire of the research was compiled by using questions on health issues prepared by

prof. habil. dr. A.Goštautas (2012). The study was carried out in two stages: the self-rated health

evaluation was notified at the beginning and at the end of the hospital treatment.

The study showed that at the beginning and at the end of the treatment the men and women ill with

depression and another somatic disease rated their health worse than the men and women diagnosed

with depression and alcoholism. While comparing the general and mental health at the beginning and

the end of the treatment according to the sex there it was found out that women's, ill with depression

and a somatic disease, health was worse than that of men. At the beginning of the treatment the

patients’ with depression health is dependent on the marital status, number of hospitalizations,

disability and suicidality, and the end of treatment - on the sex. The health of the patients with

depression and a comorbid disease at the end of the treatment is dependent on age, education and

livelihood.

While evaluating the health changes during the inpatient treatment period and comparing the

patients ill with depression and the patients suffering from depression and a comorbid illness the trend

in the health changes is similar. Both men’s and women’s generally assessed health has improved

during the process of the treatment.

5

ĮVADAS

Depresija yra svarbi visuomenės sveikatos problema pasaulyje dėl didelio paplitimo,

sunkumo, trukmės ir įvairių jos sukeliamų komplikacijų. Depresija yra paplitusi tarp 3% pasaulio

gyventojų (Hallstrom, McClure, 2005). Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro 2000 – 2010

duomenys parodo, kad sergamumas ir ligotumas depresija per dešimtmetį išaugo beveik dvigubai:

2000 metais 100 000 gyventojų teko 380 ligotumo atvejai, o 2010 metais 722,2 atvejai [52]. Higienos

instituto Sveikatos informacijos centras pateikia 2011 metų duomenis, kurie atskleidžia didėjančią

šios ligos tendenciją (2011metais net 754,7 ligotumo atvejai 100 000 gyventojų iš kurių 56,14 yra

nauji) [53]. Depresija – tai nuotaikos sutrikimas. Jos simptomai apima pablogėjusią nuotaiką,

pažintinių gebėjimų sutrikimą, bevertiškumo idėjas, sutrikusias fizines funkcijas (TLK – 10, 1992).

Ligos epizodas paprastai lydimas įvairių reakcijų į statuso pasikeitimą, kurios nėra susijusios su šia

liga: susidomėjimo įvairiais dalykais praradimu, negebėjimu patirti malonumą, sutrikusiais santykiais

su šeimos nariais, bendradarbiais ar bendramoksliais (Barlow, Durand, 2005).

Pastaruoju metu daug mokslinių studijų skirta depresijų komorbidiškumui. Komorbidiškumas

reiškia, kad vieno sindromo (sutrikimo) struktūroje gali būti mažesnė ar didesnė kito sindromo dalis

(Dembinskas, 2003).

Pasak Kriščiūno (2002), vidutiniškai 25 – 30 proc. lėtinių ligų atvejais ligonis serga ir

depresija. Sergant lėtinėmis ligomis iškyla daug fizinių, psichologinių ir socialinių problemų.

Somatinės ligos dažniausiai sukelia skausmą, negalią, bedarbystę, sunkumus socialiniame gyvenime.

Kiekviena somatinė liga pažeidžia ne tik vieną ar kitą organą, bet ir visą organizmą ir centrinę nervų

sistemą. Vienais atvejais būna asmenybės reakcija į somatinę ligą, kitais atvejais somatinė liga

sukelia gilius pakitimus medžiagų apykaitoje, ir dėl to atsiranda įvairių psichinių ir neurologinių

sutrikimų.

Alkoholizmo ir girtavimo problema yra viena iš svarbiausių socialinių – medicininių

problemų. Didelis paplitimas tarp gyventojų vartoti spiritinius gėrimus ir piktnaudžiavimas jais

atneša didelę žalą visuomenės sveikatai. Statistiškai didėjantis alkoholio suvartojimas rodo

sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu gausėjimą. Vidurio Europos šalyse apie 1-6% gyventojų yra

alkoholikai. Vyrai alkoholizmu serga 6-7 kartus dažniau už moteris. Alkoholį vis dažniau vartoja

paaugliai, jaunuoliai ir moterys (Kriščiūnas, 2002). PSO (2001) duomenimis, alkoholizmas užima

trečią vietą tarp mirties priežasčių (po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų).

Tarp Lietuvos gyventojų taip pat aktuali alkoholizmo problema. Lietuvos respublikos

narkologinės priežiūros įstatyme (1997) rašoma, kad legalaus alkoholio suvartojimas vienam

gyventojui 2009 m. buvo sumažėjęs iki 11,1 litro vienam gyventojui, bet 2012 m. vėl padidėjo ir

pasiekė 13 litrų. Dėl griežtesnių kovos su alkoholio vartojimu priemonių 2007-2009 m., daugiau kaip

6

ketvirtadaliu sumažėjo susirgimų, susijusių su alkoholio vartojimu. 2010 m. šis mažėjimas beveik

sustojo, o 2011 m. vėl padidėjo. Net trečdaliu padidėjo asmenų sergančių alkoholine priklausomybe

skaičius. Tai gali būti siejama ir su 2011 m. pradėta lydinčiųjų ligų ir būklių registracija stacionaro

ligoniams, kur alkoholinė priklausomybė dažnai būna šalutine būkle prie pagrindinės ligos ar

traumos. 2007-2009 m. beveik dvigubai sumažėjo mirtingumas nuo priežasčių, susijusių su alkoholio

vartojimu, tačiau 2010-2012 m. mirtingumo mažėjimas beveik sustojo. Statistiniai duomenys apie

asmenis, priklausomus nuo alkoholio, nerodo realios situacijos, nes anoniminiai ligoniai nėra

registruojami, be to, didelė dalis sergančiųjų nesikreipia į medikus ir nesigydo [54]. Tiek

priklausomybės ligų specialistai, tiek priklausomų asmenų šeimos nariai turi suprasti, kad sveikimo

procesas yra ilgas. Sveikimas – skausmingas, daug laiko ir vidinės brandos reikalaujantis procesas.

Senąjį gyvenimo būdą turi pakeisti naujas (Bulotaitė, 2009). Depresija ir alkoholizmas yra susiję su

dideliu sergamumu, negalia ir mirtingumu. Tiek depresija, tiek priklausomybė nuo alkoholio didina

riziką viena kitos atžvilgiu. Vieno sutrikimo sunkumas yra susijęs su kito sutrikimo sunkumu. Be to

priklausomybė nuo alkoholio prailgina ir apsunkina depresijos eigą, o nuolatinis sirgimas depresija

yra rizikos veiksnys alkoholizmo atkryčiams. Šiame darbe bus gilinamasi į sergančiųjų depresija,

depresija bei gretutinėmis ligomis sveikimo ypatumus stacionarinio gydymo laikotarpyje. Sveikimas

– tai funkcinio pajėgumo įvairiose gyvenimo srityse atstatymas (Badger, Collins-Joyce, 2000). Šiame

darbe suprantamas kaip sveikatos gerėjimas.

Taigi šio darbo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų depresija savo įvertintos sveikatos kitimų,

priklausomai nuo gretutinių susirgimų, stacionarinio gydymo laikotarpyje ypatumus.

7

SĄVOKŲ ŽODYNAS

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas. Jai būdinga liūdna nuotaika, interesų ir pasitenkinimo

sumažėjimas, sumažėjusi energija, mažas aktyvumas ir padidėjęs nuovargis (TLK-10, 1992).

Savo sveikatos vertinimas – sveikatos vertinimas matuojantis asmens funkcionalumą bei gerovę jo

paties vertinimu (Vang J., Kristenson M., 2000).

Sveikata – visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar neįgalumo nebuvimas (PSO,

2001).

Liga (susirgimas) – tai žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, kuris reiškiasi

pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir suintensyvėjusiomis apsauginėmis reakcijomis (Medicinos

enciklopedija, 1991).

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Depresijos komorbidiškumas su somatinėmis ligomis

Depresija (lot. depressio – prislėgtumas), tai nuotaikos sutrikimas (TLK – 10, 1992).

Klinikinė depresija - liguistas emocijų sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos

metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas dažniausių

psichikos sutrikimų. Depresiją patiria apie 3 proc. visų žmonių. Apie 10 proc. visų ligonių, kurie

kreipiasi į gydytoją, yra apimti depresijos. Ją gali sukelti įvairios priežastys: psichikos ir vidaus

organų liga, psichinė trauma, išsekimas, senatviniai organizmo pakitimai. Dažniau depresija apima

jautrios psichikos žmogų, ypač dėl protinio pervargimo, sergantį neuroze, lėtiniu alkoholizmu

(Medicinos enciklopedija, 1991).

Klinikine depresija sergantiems žmonėms didesnė tikimybė susirgti ir somatine liga. Panašiai

somatinėmis ligomis sergantys – lengviau įveikiami depresijos (Nemade ir kt., 2007). Meeks su

bendradarbiais (2000) tyrė ryšį tarp fizinės sveikatos ir depresijos vidutinio ir vyresnio amžiaus

suaugusiųjų tarpe. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingos trukmės depresija skirtingai paveikia

sveikatą. Sveikata turi įtakos trumpai trunkantiems depresijos simptomams, kurie turi tik menką įtaką

fizinei sveikatai. Taip pat nustatyta, kad ilgalaikiai depresijos simptomai turi didelę įtaką fizinei

sveikatai (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Depresijos paplitimas sergant somatinėmis ligomis

Liga Nustatoma depresija (%)

Alzhaimerio liga

Vėžys

Koronarinių arterijų liga

Diabetas

Multiinfarktinė demencija

Parkinsono liga

Insultas

15 – 55

42

18 – 26

33

27 – 60

40

30 - 50 Šaltinis: Daubaras G. (2001), Somatinių ligonių psichikos sutrikimai, Vilnius: UAB „Sapnų sala“, 96p.

Mokslinėje literatūroje dažnai lyginama somatinių ligų ir depresijos įtaka kasdieniam žmonių

gyvenimui. Pyne ir kt. (1997) nuomone, depresija sergantys asmenys demonstruoja daugiau negalios,

nei sergantys somatinėmis ligomis. Gatz su kolegomis (2003) pastebėjo, kad klinikinės depresijos

susirgimui turi įtakos bendra individo sveikatos būklė. Skausmas, mobilumo mažėjimas, gali būti tiek

depresijos priežastimi tiek pasekme. Uzun ir kt. (2009) teigimu, depresijos komorbidiškumas su

kitomis ligomis svyruoja tarp 10 – 40 proc. Pacientai, kuriems nustatyta klinikinė depresija, lyginant

su bendra populiacija, daugiau serga širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujotakos sutrikimais,

9

cukriniu diabetu, dirgliosios žarnos sindromu, kai kurių rūšių navikais. Todėl pacientams sergantiems

somatinėmis ligomis nustačius klinikinę depresiją, visų pirma reikia gydyti depresiją.

Depresija, išsivysčiusi sergant somatinėmis ligomis (miokardo infarktu (MI), cukriniu diabetu

(CD), galvos smegenų insultu, osteoporoze), pablogina šių ligų baigtį, yra padidėjusio sergamumo ir

mirtingumo priežastis. Somatinių ligų buvimas greta depresijos didina žalingą depresijos poveikį ir

lemia blogesnę gyvenimo kokybę. Goštautas ir kt. (2006) teigia, kad depresija ir somatinėmis ligomis

sergančių asmenų gyvenimo kokybės vertinimas teigiama linkme kinta labai nežymiai arba išvis

nekinta, lyginant su depresija sergančiais, bet somatinėmis ligomis nesergančiais asmenimis. Taip pat

blogėja sergančiųjų šeimyniniai ir tarpasmeniniai santykiai, gebėjimas mokytis ir darbingumas,

mažėja pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, domėjimasis santykiais su kitais žmonėmis, mažėja

finansiniai ištekliai bei pajamos.

Taigi, klinikinė depresija yra svarbus rizikos veiksnys, kuris kelia grėsmę visaverčiam

individo funkcionavimui, šio sutrikimo komorbidiškumas su įvairiomis somatinėmis lėtinėmis ir

psichinėmis ligomis daro dar didesnę žalą, vis labiau paveikdamas individo funkcionavimą bei

sveikimo proceso sėkmę.

1. 1. 1. Depresijos komorbidiškumas su ŽIV/AIDS

PSO (2013) duomenimis Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) užkrečia ląstelių imuninę

sistemą, sunaikina ar sutrikdo jų funkciją. Imuninė sistema laikoma nepakankama, kai ji nebegali

atlikti savo vaidmens kovojant su infekcijomis ir ligomis. Paskutinė ir sunkiausia ŽIV stadija

vadinama AIDS (įgytas imunodeficito sindromas). PSO (2013) duomenimis, pasaulyje 2011m. buvo

34 mln. žmonių gyvenančių su ŽIV ir 1,7 mln. mirė nuo AIDS. Higienos instituto Sveikatos

informacijos centro duomenimis Lietuvoje 2000 m. nuo AIDS mirė 6 asmenys, o 2011 m. 18 asmenų

[53].

Asmenys, gyvenantys su ŽIV/AIDS susiduria su daugybe problemų siekdami išlaikyti

optimalią sveikatą, įskaitant sėkmingą gydymo rekomendacijų laikymąsi, bei susidorojimą su gėda.

Moore, Posada (2013) akcentuoja, kad iškyla rimta problema kai ŽIV infekuoti asmenys turi

psichinės sveikatos problemų, nes psichikos ligos apsunkina ŽIV ligos gydymą ir greitina

progresavimą. Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp ŽIV infekuotų

pacientų. Klinikinė depresija pasireiškia nuo 20 proc. iki 32 proc. ŽIV užsikrėtusių pacientų (NCQA,

2013). Horberg Michael Alan ir kt. (2008) tyrė depresijos poveikį ŽIV klinikiniams rezultatams ir

gydymui. Iš 3359 tyrime dalyvavusių asmenų 42 proc. turėjo ir klinikinės depresijos diagnozę.

Tyrimo rezultatai parodė, kad depresija žymiai pablogina antiretrovirusinio gydymo laikymąsi ir ŽIV

kontrolę. Nepaisant aktyvaus gydymo klinikinė depresija daro didelę įtaką pacientams turintiems ŽIV

10

diagnozę. Pasak Asch ir kt. (2003), Cook ir kt. (2004), Brennan (2010) depresija apsunkina ligos

naštą, padidina sergamumą ir mirtingumą.

Tyrimai, kuriuos atliko Heidi E. Hutton ir kt. (2004), Skaplik ir Teisman (2007), Havlik ir kt.

(2011) patvirtino, kad yra ryšys tarp depresijos ir ŽIV. Be to šių ligų daugelis simptomų sutampa,

pavyzdžiui: sumažėjusi dėmesio koncentracija, apatija, motyvacijos stoka, svorio ir apetito

mažėjimas, sumažėjęs lytinis potraukis, nemiga, nuovargis, energijos trūkumas. Depresijos valdymas

sergant ŽIV gali padėti prailginti gyvenimo trukmę.

Atliekant tyrimus Ickovics ir kt. (2001) su ŽIV infekuotais pacientais ir nagrinėjant skirtumus

tarp lyčių, nustatyta, kad depresija yra labiau paplitusi tarp moterų (nuo 30 iki 60 proc.) nei vyrų

(apie 20 proc.). Fernando su kolegomis (1999) atliko tyrimą su moterimis infekuotomis ŽIV ir

sergančiomis depresija. Tiriamosioms buvo būdinga nemiga, stiprus nerimas ir baimė. Asch ir kt.

(2003) tyrimas parodė, kad depresija apsunkina ligos naštą, padidina sergamumą ir mirtingumą.

Ryšys tarp ŽIV ir depresijos galėtų būti priskirtas ŽIV ligos progresavimui, tačiau išgyvenamumo

analizė parodė reikšmingą ryšį tarp depresijos simptomų ir mirtingumo.

Starace ir kt. (1999) pabrėžia kad, anksti nustatyta ir gydoma depresija gali palengvinti ligos

eigą, pagerinti socialinę adaptaciją bei gyvenimo kokybę pacientams gyvenantiems su ŽIV/AIDS.

Beveik 50 proc. ŽIV infekuotų asmenų turi depresinių sutrikimų simptomų, kurie įtakoja elgesį

platinant šią ligą ir blogai paveikia ŽIV antivirusinės terapijos rezultatus. Gydant depresiją tarp ŽIV

infekuotų asmenų Olatunji ir kt. (2006) nustatė psichosocialinių intervencijų, elgesio terapijos,

grupinės psichoterapijos, tarpasmeninės psichoterapijos, streso valdymo intervencijos ir

palaikomosios psichoterapijos naudą.

Literatūros analizė parodė, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas yra

susijęs su sumažėjusiu mirtingumu, o anksti nustatyta ir gydoma depresija gali palengvinti ligos eigą,

pagerinti socialinę adaptaciją bei gyvenimo kokybę pacientams gyvenantiems su ŽIV/AIDS.

Negydant depresijos greičiau silpnėja imuninė sistema, progresuoja infekcija, taip pat padidėja

sergamumas ir mirtingumas. Asmenims sergantiems ŽIV/AIDS ir klinikine depresija stebima

komorbidiškumo įtaka depresijos eigai ir sveikimui. Gerėjant ŽIV/AIDS gydymo rezultatams

pagerėja pacientų savijauta, mažėja depresiškumas, greitėja sveikimo procesas bei pailgėja

išgyvenamumo laikas.

1. 1. 2. Depresijos komorbidiškumas su širdies ir kraujagyslių ligomis

Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra nepaprastai didelis visame

pasaulyje. Pasak Plante (2005), depresija yra rimta psichikos liga, kuri kamuoja didžiąją dalį visų

šalių gyventojų. Pačios didžiausios mirtingumo priežastys pasaulyje yra kardiovaskulinės ligos -

11

miokardo infarktas, širdies smūgis bei priepuoliai – jie yra pagrindinės sąlygos, iššaukiančios

depresiją. Epidemiologiniai tyrimai, kuriuos atliko Pratt ir kt. (1996), Halaris (2009), Rudisch ir

Nemeroff (2003), Zellweger (2004), O‘Connor ir kt. (2000), Strik ir kt. (2001) patvirtino, kad yra

ryšys tarp šių ligų. Neigiamos emocijos, būdingos depresijai, apsunkina stresinių situacijų

išgyvenimą, o tai dažniausiai padidina kraujo spaudimą, kuris laikomas pagrindiniu širdies ir

kraujagyslių ligų atsiradimo rizikos veiksniu (Plante, 2005). Uzun ir kt. (2009) teigia, kad klinikinė

depresija aptinkama daugiau kaip 25 proc. pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos

sutrikimais ir 15 – 33 proc. pacientų patyrusių miokardo infarktą. Depresija gali sukelti ir pabloginti

širdies ir kraujagyslių ligas, o jos savo ruožtu susijusios su dideliu sergamumu depresija. Depresija

taip pat yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto ir

insulto.

Australijos Nacionalinio širdies fondo pareiškime skelbiama, kad širdies ligomis sergantys

pacientai turi didesnę riziką susirgti depresija. Todėl diagnozavus širdies ligą kuo greičiau reikia

įvertinti depresiškumą [80]. Nacionalinės širdies organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad apie 40

proc. pacientų po širdies smūgio patiria švelnesnės formos depresiją, tuo metu 15 proc. pacientų

patiria stiprius depresinius sutrikimus. Nacionalinio širdies fondo generalinis direktorius dr. Lyn

Roberts (2013) teigia, kad šie du sutrikimai yra persipynę ir neatsiejami vienas nuo kito. Labai

svarbu atpažinti depresiją širdies ligomis sergantiems, tam kad būtų suteiktas tinkamas gydymas.

Taip pat žinoma, kad pacientams sergantiems širdies ligomis ir klinikine depresija yra didesnė mirties

tikimybė. Taip pat paminėtina, kad depresijos paplitimas auga didėjant ligos sunkumui (Van Manen

ir kt., 2002).

Tai, kad klinikinė depresija yra labai svarbus rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligų

atsiradimui įrodė Lesperance ir Frasure-Smith (1996). Jie 2000 m. atliko tyrimą su 5007 moterimis ir

2886 vyrais. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai, sergantys klinikine depresija turi 71 proc. didesnę

riziką išsivystyti širdies ligoms ir 2,34 kartus dažniau 10 metų laikotarpyje mirdavo nuo šios rūšies

sutrikimų. Moterys turėjo 73 proc. riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tik dažnesnių mirties

atvejų nepastebėta. Šio tyrimo metu buvo pastebėta, kad depresiškumas ir priešiškumas yra susiję su

padidėjusiu mirtingumu po miokardo infarkto.

Lietuvoje mirties atvejų nuo išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto vis daugėja. Lietuvos

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2010 m. nuo išeminės širdies ligos mirė

13837 asmenys, o 2011 m. 14743 asmenys, nuo miokardo infarkto 2010 m. mirė 1275 asmenys, o

2011m. 1327 asmenys [53].

Kauno krašto kardiologų draugijos konferencijoje Babarskienė ir kt. (2009) teigia, kad

paskutiniaisiais dešimtmečiais moksliniais tyrimais įrodyta, jog depresija ir širdies ligos yra aktuali

12

žmonių sveikatos problema. Kiekviena liga palaiko ar skatina kitos patologinės būsenos vystimąsi.

Įrodyta, kad depresija yra svarbus rizikos veiksnys vystantis širdies ligoms, kaip antai dislipidemijai

ir hipertenzijai.

Pasak Babarskienės ir kt. (2009), pacientams, sergantiems klinikine depresija, dažniau

pasireiškė širdies ligos klinikinius sindromai – grįžtamoji išemija, miokardo infarktas, širdies

nepakankamumo požymiai arba jie dažniau buvo hospitalizuoti dėl krūtinės anginos priepuolių,

pakartotinių miokardo infarktų, aritmijų. Lyginant su pacientais, neturinčiais depresijos požymių,

pacientai, sergantys depresija turėjo didesnę staigios mirties riziką. Taip pat verta paminėti, kad

sergantieji depresija dukart dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų. Depresija

sergantys pacientai blogiau laikosi kardiologo ir kitų specialistų rekomenduoto gydymo, nereguliariai

vartoja vaistus, nesilaiko sveikos gyvensenos rekomendacijų – rūko, vartoja alkoholį, yra nejudrūs.

Literatūros apžvalga parodė, kad klinikinė depresija didina tikimybę susirgti širdies ligomis,

taip pat ši liga susijusi su blogesniais sergančiųjų funkciniais žymenimis, žemesne gyvenimo kokybe,

blogesne ligos prognoze. Tarp sergančiųjų depresija yra pastebimas didesnis mirštamumas nuo

širdies ir kraujagyslių ligų. Sergančiųjų išemine širdies liga ir depresija priežiūros gerinimas,

ankstyvas pacientų išaiškinimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose padėtų pagerinti ligos baigtis

ir laiku rekomenduoti adekvatų didelės ŠKL rizikos pacientų gydymą. Pacientams, sergantiems

širdies ligomis, anksti nustačius depresiją, rekomenduojama skirti adekvatų specialų gydymą.

Literatūroje nurodoma, kad pradėjus gydyti depresiją pagerėja ūminį išeminį sindromą patyrusių

pacientų savijauta, sumažėja socialinė atskirtis, tačiau tai jokiu būdu neapsaugo nuo priepuolio

atkryčių. Depresijos, sergant IŠL, gydymas turėtų būti kompleksinis, apimantis tiek medikamentinį

(antidepresantai bei kiti psichotropiniai vaistai) tiek nemedikamentinį gydymą (psichoterapija,

relaksacinės technikos, aerobinė mankšta, psichosocialinė reabilitacija), lygiagrečiai gydant ir IŠL.

Nors dabar ir nėra tiesioginių įrodymų, kad klinikinės depresijos diagnostika ir stebėjimas

pagerina širdies ir kraujagyslių ligų gydymo rezultatus, vis tik depresija siejama su padidėjusiu

sergamumu ir mirtingumu, menkesniu rizikos veiksnių toleravimu, blogesniais kardiologinės

reabilitacijos rezultatais ir blogesne gyvenimo kokybe. Todėl svarbu įvertinti depresiją tarp

kardiologinių pacientų, siekiant išskirti tuos, kuriems labiausiai reikia gydymo ir paramos

(Babarskienė ir kt., 2009).

Asmenims sergantiems širdies, kraujagyslių ligomis ir klinikine depresija akivaizdi

komorbidiškumo įtaka depresijos eigai ir sveikimui. Gerėjant širdies ir kraujagyslių ligų gydymo

rezultatams ne tik pagerėja pacientų savijauta, mažėja depresiškumas, bet ir greitėja sveikimo

procesas.

13

1. 1. 3. Depresijos komorbidiškumas su cukriniu diabetu

Pagal PSO cukrinis diabetas apibūdinamas, kaip multietiologinis metabolinis sutrikimas,

kurio metu stebima lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu,

atsirandančiu dėl insulino sekrecijos, jo veikimo sutrikimų arba dėl šių abiejų priežasčių [96].

Anderson R.M. ir Funnell M.M. (1991) teigia, kad diabeto eigoje atsiranda ilgalaikis įvairių organų

pažeidimas, jų disfunkcija ir nepakankamumas. Kadangi cukrinis diabetas yra neišgydoma, bet

kontroliuojama liga, jos kontrolės sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo paties ligonio. Svarbūs yra

tokie veiksniai, kaip psichologinė sergančiojo būklė, susitaikymas su liga, vidinė kontrolė. Ligos

kontrolei turi įtakos tokios neigiamos pasekmės kaip: produktyvumo sumažėjimas, sveikatos

pablogėjimas, pablogėjusi savikontrolė, asmeninių santykių pablogėjimas, savigarbos sumažėjimas ir

netgi rimti nuotaikų sutrikimai. Choe (2001) taip pat akcentuoja, kad sergantiems cukriniu diabetu

būdingas energijos trūkumas, bloga fizinė ir psichologinė savijauta, stipriau išgyvenamos stresinės

situacijos, bejėgiškumas, baimė, depresiškumas ir pyktis.

Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, įgyja vis didesnį pagreitį.

Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2000 m. nuo cukrinio diabeto

mirė 241 asmuo, o 2011 m. 278 asmenys [53]. Visas pasaulis susidūrė su šios ligos pandemija, kuri

labai susijusi su populiacijos senėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu bei

nutukimu (Norkus ir kt., 2005). PSO duomenimis pasaulyje cukriniu diabetu serga maždaug

347,000,000 žmonių [96].

Pasak Anderson (2002), klinikinės depresijos simptomų ir didesnio depresiškumo

pasireiškimo tarp cukriniu diabetu sergančių pacientų yra nustatoma dukart daugiau nei bendrojoje

populiacijoje. Tyrimais yra įrodytas ryšys tarp diabeto ir depresijos. Ciechanowski ir kt. (2000) Mary

de Groot su kolegomis (2001), Eaton ir kt. (1996), Kawakami ir kt. (1999), Riley ir kt., (2009)

tyrimų rezultatai parodė, kad sergant depresija ir diabetu, šios ligos yra siejamos su kitų žmonių

nepalaikymu, nesilaikymu medikamentinio gydymo ar dietos, gliukozės reguliacijos sutrikimais,

diabeto komplikacijomis bei mirtingumu, taip pat sumažėjusia fizine ir protine veikla, bei galiausiai

bloga gyvenimo kokybe. Depresijos simptomai daro įtaką vaistų vartojimo režimui, sergančiųjų

savipagalbai, fiziniam funkcionavimui bei sveikatos priežiūros išlaidoms. Lin ir kt. (2004) atliko

tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad klinikinė depresija yra susijusi su maža fizine veikla, nesveika

mityba ir nereguliariu vaistų vartojimu.

Pagal ankstesnių tyrimų rezultatus klinikinės depresijos paplitimas tarp diabetu sergančių

pacientų svyruoja nuo 8,5 proc. iki 27,3 proc. Taip pat pabrėžtina, jog depresijos simptomų

sunkumas yra itin susijęs su cukriniu diabetu. Dabartinių tyrimų rezultatai parodė, kad diabeto

paplitimas be depresijos yra 6,2 proc., o diabetas su depresija siekia 13,4 proc. Nustatyta, jog

14

diabetas su depresija yra labiau būdingas vyresnio amžiaus pacientams, mažiau išsilavinusiems,

fiziškai neaktyviems ir turintiems kitų somatinių ligų asmemins (Uzun ir kt., 2009). Fortmann su

kolegomis (2010) atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 2 tipo diabetikų depresija yra susijusi ne

tik su mažesne glikemijos kontrole, padidėjusiomis ligos komplikacijomis, bet ir silpnu gydytojų

rekomendacijų laikymusi bei didesniu mirtingumu.

Engum ir kt. (2005) atliko tyrimą, kurio tikslas, ištirti veiksnius susijusius su klinikine

depresija ir 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu bei nustatyti ar jie skiriasi nuo veiksnių susijusių su depresija

be diabeto. Rezultatai parodė, kad keletas veiksnių koreliuoja su depresija ir 1 ir 2 tipo diabetu, tačiau

šie veiksniai nesiskiria nuo depresijos be diabeto. Su 2 tipo diabetu buvo susijusios komorbidinės

somatinės ligos. Buvo nustatyta, kad tie tiriamieji, kurie neturėjo komorbidinių somatinių ligų turėjo

tiek pat galimybių susirgti depresija. Am J. Med (2008) sako, kad tokie veiksniai kaip mažas fizinis

aktyvumas, nutukimas ar senėjanti visuomenė įtakoja 2 tipo cukrinio diabeto paplitimą. Klinikinė

depresija būdinga dviem trečdaliams diabetu sergančių pacientų, tačiau ji dažnai lieka nepastebėta ir

negydoma.

Depresija susijusi su bloga gydymosi kokybe, mitybos apribojimais, vaistų atitaikymu ir

gliukozės kiekio kraujyje stebėjimu, o tai labai paveikia sveikimo procesą. Dėl galimų neigiamų

pasekmių sveikatai, susijusių su depresijos komorbidiškumu su cukriniu diabetu, turėtų būti

kreipiamas ypatingas dėmesys, siekiant pagerinti paciento sveikatą. Depresija gali įtakoti diabetu

sergančių pacientų ligos kontrolę, kuri daro stiprią įtaką tiek su diabetu susijusiems fiziologinių

funkcijų pakitimams tiek ir pačiai diabeto eigai. Laiku diagnozuota ir gydoma depresija teigiamai

veikia vaistų vartojimo režimą, sergančiųjų savipagalbą, fizinį funkcionavimą, ir netgi mažina

sveikatos priežiūros išlaidas. Asmenims, sergantiems cukriniu diabetu ir klinikine depresija, yra

pastebima akivaizdi komorbidiškumo įtaka depresijos eigai bei jos sveikimui. Gerėjant diabeto

gydymo rezultatams nustatyta, kad ne vien pagerėja pacientų savijauta, sumažėja depresiškumas, bet

ir greitėja sveikimo procesas, ilgėja išgyvenamumo laikas.

1. 1. 4. Depresijos komorbidiškumas su vėžiniais susirgimais

Piktybiniai augliai (vėžiai) – tai yra ligų grupė kuriai būdingas staigus piktybinių ląstelių

augimas, viršijantis tipinio augimo ribas ir galintis išplisti į kitus organus (WHO, 2013). Vėžys yra

viena iš pirmaujančių mirties priežasčių pasaulyje. 2008 metais nuo vėžio pasaulyje mirė 7,6

milijonų žmonių (apie 13% visų mirčių) (WHO, 2013). Lietuvoje mirčių nuo piktybinių navikų

skaičius taip pat auga. Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2000

m. nuo piktybinių navikų mirė 7723 asmenys, o 2011 m. 8106 asmenys [53].

15

Vėžį sukelia kancerogenai, genetiniai veiksniai, amžius, didelis kūno masės indeksas,

menkas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, tabako ir alkoholio vartojimas (WHO,

2013). Macleod (1998) akcentuoja, kad nepagydoma liga sergantiems asmenims būdingi išsekimo

bei depresijos simptomai, kurie didina bendrą pacientų negalią. Pagal Passik, (1998) daugelis vėžiu

sergančių pacientų depresiją suvokia kaip „normalią“ reakciją į ligą, o ne sudėtingą, rimtą būseną,

galinčią paveikti gydymą. Brown ir kt. (2010) teigia, kad depresija yra svarbiausia vėžiu sergančių

pacientų problema, pasireiškianti 10-25 proc. pacientų, t.y. keturis kartus dažniau nei bendrojoje

populiacijoje, bet šis santykis panašus kaip ir sergant kitomis ligomis. Depresija paveikia ne tik

sergančiojo gyvybingumą, bet ir negalios, subjektyvios sveikatos, skausmo suvokimą. Skausmas daro

įtaką gyvenimo kokybei bei funkciniam stresui, kuris gali sukelti depresiją. Daugelis vėžio simptomų

bei šalutiniai gydymo efektai persidengia su depresijos simptomais, dėl šios priežasties labai sunku

ją diagnozuoti. Weinberger ir kt. (2010) sako, kad svorio netekimas, dėmesio koncentracijos stoka,

silpnumas, miego sutrikimas, savižudiškos mintys gali būti šalutiniai gydymo efektai, vėžio arba

depresijos simptomai. Tokie depresijos simptomai kaip gyvenimo prasmės praradimas,

veiksmingumas, skausmas, nerimas, negalėjimas susitaikyti su vėžio diagnoze, suicidinės mintys yra

sunkiai atskiriami nuo vėžiui būdingų simptomų.

Reiche ir kt. (2004) teigia, kad stresas bei depresija turi įtakos piktybinių auglių vystimuisi ir

augimui. Dalis onkologinių ligonių patiria mišrius nerimo/depresijos simptomus. Brinzehofe-Szoc ir

kt. (2009) atliko tai patvirtinantį tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad mišrius nerimo/depresijos

simptomus išgyvena 12,4 proc. vėžiu sergančių pacientų, vien klinikinės depresijos simptomai

būdingi 6,0 proc. tiriamųjų, vien nerimo be depresijos 11,7 proc. tiriamųjų. Buvo nustatyta, kad

mišrūs nerimo/depresijos simptomai labiau buvo būdingi pacientams sergantiems skrandžio, kasos,

galvos, gerklės, plaučių vėžiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad mišrūs nerimo/depresijos simptomai

būdingi dviem trečdaliams vėžiu sergančių pacientų. Panašų tyrimą buvo atlikęs anksčiau Wilsonas

su kolegomis (2007). Jie tyrė nerimo ir klinikinės depresijos paplitimą tarp vėžiu sergančių asmenų.

Klinikine depresija sergantys ir nerimo sutrikimų turintys tiriamieji turėjo žemą socialinį palaikymą,

mažai gavo organizuotų religinių paslaugų, išgyveno daugiau fizinių kančių taip pat turėjo ir

socialinių problemų. Buvo nustatyta, kad depresija ir nerimo sutrikimai yra paplitę tarp sergančiųjų

vėžiu ir jie labai pablogina jų gyvenimo kokybę.

Pasak Spiegel ir Giese-Davis (2003) klinikinė depresija ir vėžys dažniausiai atsiranda kartu.

Klinikinės depresijos paplitimas tarp sergančiųjų vėžiu didėja ryšium su ligos sunkumu, skausmo ir

nuovargio simptomais. Lėtinė ir sunki depresija gali būti susijusi su padidėjusia vėžio rizika. Yra

įrodymų, kad depresija įtakoja vėžio progresavimą ir mirtingumą. Tyrimus apsunkina tai, kad vėžio ir

depresijos simptomai labai panašūs. Taip pat rasta įrodymų, kad teikiant psichologinę pagalbą vėžiu

16

sergantiems pacientams sumažėja skausmo, nerimo ir depresijos simptomai, gali pailgėti išgyvenimo

laikas. Depresija taip pat turi įtakos imuninės sistemos funkcionavimui, kuri gali įtakoti ligos eigą.

Godvin ir kt. (2004) tyrė moteris sergančias krūties vėžiu ir depresijos poveikį diagnozei, gydymui ir

išgyvenimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėra ryšio tarp depresijos, auglio dydžio ir ligos stadijos.

Bet buvo aptikta, kad moterys kurioms buvo diagnozuota depresija sunkiau priėmė gydymą ir turėjo

didesnę mirties riziką. Panašų tyrimą atliko Kathleen Ell ir kt. (2005). Tyrimo tikslas buvo įvertinti

depresijos paplitimą tarp moterų sergančių krūties ar ginekologiniu vėžiu. Tyrimo rezultatai parodė,

kad depresija tarp moterų sergančių krūties vėžiu ar ginekologiniu vėžiu yra paplitusi ir yra susijusi

su skausmu, nerimu, gyvenimo kokybe, komorbidinėmis ligomis ir nuogąstavimu dėl gydymo

šalutinio poveikio.

Vėžys iš nepagydomos ligos tapo lėtine liga. Kaip pavyzdys pateikiama tai, kad 1971 metais

JAV gyveno 3 milijonai vėžį išgyvenusių žmonių. Šiuo metu išgyvenusių skaičius pasiekė daugiau

kaip 12 milijonų. Taigi šiuo metu su grėsmę gyvybei keliančia liga žmonės išgyvena ilgiau.

Faktoriai, kurie paveikia sergančiųjų išgyvenimą tampa vis labiau svarbesni. Psichologinis ir

psichosocialinis gydymas yra gyvybiškai svarbi vėžio gydymo dalis. 2009 m. atlikta apžvalginė

studija nustatė, kad mirštamumas buvo 25 proc. didesnis tų vėžiu sergančių pacientų, kuriems

pasireiškė depresijos simptomai ir 39 proc. didesnis mirštamumas tų vėžiu sergančiųjų, kurie sirgo

stipria depresija [24].

Tai patvirtina Onitilo ir kt. (2006) atliktas tyrimas. Jie tyrė suaugusius vėžiu sergančius

asmenis ir depresijos poveikį mirtingumui. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo palyginti depresijos

poveikį mirtingumui tarp nesergančių ir sergančių vėžiu tiriamųjų. Tyrimo rezultatai parodė, kad

mirtingumo rodiklis buvo didžiausias vėžio ir depresijos grupėje. Buvo nustatyta, kad depresijos

poveikis vėžiu sergantiems asmenims yra susijęs su žymiai padidėjusia mirties rizika.

Depresija labai paplitusi tarp pagyvenusių, vėžiu sergančių pacientų. Spaletini ir kt. (2008)

teigia, kad depresija senyviems pacientams sergantiems vėžiu gali turėti savitą fenomenologiją. Be

to, šiems pacientams depresija gali likti nenustatyta ir negydoma. Imuninės sistemos sutrikimas gali

būti susijęs su depresija bei vėžiu ir taip pat gali daryti įtaką šių pacientų gydymui. Svarbu laiku

diagnozuoti nuotaikos sutrikimus senyviems pacientams ir paskirti gydymą antidepresantais, siekiant

pagerinti jų klinikinius rezultatus ir gyvenimo kokybę.

Vėžys bei depresija pablogina ne tik sergančiųjų gyvenimo kokybę, bet ir fizinį

funkcionavimą. Tai įrodo Kurtz ir kt., (2001) atliktas tyrimas. Jie tyrė vyresnio amžiaus asmenų,

sergančių depresija ir vėžiu, fizinį funkcionavimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad vėžio simptomų

sunkumas daro įtaką fizinio funkcionavimo deficitui. Pacientai, kurie buvo gydomi tik operacija

patyrė didesnį fizinio funkcionavimo deficitą, negu pacientai, kurie buvo operuojami ir gavo

17

papildomą gydymą nuo klinikinės depresijos. Taigi, kuo sunkesni vėžio simptomai ir kuo didesnis

fizinio funkcionavimo deficitas, tuo sunkesni depresijos simptomai. Tyrimas parodė, kad vyresnio

amžiaus pacientams, sergantiems vėžiu labai svarbi priežiūra ir svarbu numatyti bei suprasti fizines ir

psichologines vėžio gydymo pasekmes. Taip pat svarbu valdyti ligų simptomus, pagerinti fizinę ir

psichologinę sergančiojo gyvenimo kokybę.

Taigi, apibendrinant šią literatūros analizės dalį galima teigti, kad asmenims sergantiems

ŽIV/AIDS bei širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, vėžiu ir klinikine depresija yra

akivaizdi komorbidiškumo įtaka depresijos eigai bei sveikimui. Gerėjant šių somatinių ligų gydymo

rezultatams pagerėja ne tik pacientų savijauta, mažėja depresiškumas, bet ir lėtėja ligų

progresavimas, greitėja sveikimo procesas bei mažėja mirtingumas.

1. 2. Sergančiųjų depresija ir lėtiniu alkoholizmu sveikatos kitimai stacionarinio gydymo

laikotarpiu

1. 2. 1. Depresijos sindromo samprata

Depresija (lot. depressio – prislėgtumas), tai nuotaikos sutrikimas (TLK – 10, 1992).

Depresijos požymiai:

• liūdna nuotaika;

• sumažėjusi energija ir aktyvumas;

• sumažėjęs pasitenkinimas;

• sumažėjęs interesų ratas;

• sumažėjusi dėmesio koncentracija;

• didelis nuovargis net nuo minimalių pastangų;

• sutrikęs miegas;

• sumažėjęs apetitas;

• sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi;

• kaltės ir bevertiškumo idėjos;

• galimi somatiniai simptomai, tokie kaip interesų ir malonių jutimų praradimas, prabudimas

ryte keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, didžiausias depresijos pasireiškimas ryte, stiprus

psichomotorinis slopinimas, susijaudinimas (ažitacija), apetito praradimas, svorio netekimas bei

libido susilpnėjimas (Bunevičius, Dembinskas, 1992) .

Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, klinikinės depresijos epizodas skirstomas į

lengvą, vidutinį ir sunkų (Bunevičius, Dembinskas, 1992). Goštautas ir kt. (2006) teigia, kad sunki

depresijos forma yra patvirtinama tuomet, kai prislėgta nuotaika bei susidomėjimo praradimas

18

pasireiškia beveik kiekvieną dieną, didžiąją jos dalį, dviejų savaičių laikotarpyje kartu su kitais

(mažiausiai trimis) depresijos simptomais. Stacionarizuojant depresija sergantį asmenį yra

atkreipiamas dėmesys į tuo metu dominuojančius depresijos simptomus, aukštą savižudybės riziką,

žemus psichotinius simptomus arba jų nebuvimą, nustatomus įvertinant gydytojo psichiatro. Pasak

O‘Donovan (2004), su paciento sveikimo procesu ypač susijęs komorbidiškumas, o depresija

pasižymi aukštu komorbidiškumu su įvairiais psichiniais sutrikimais, somatinėmis ligomis bei aukštu

mirtingumu. Depresija sergant kitomis psichikos ligomis yra kito psichikos sutrikimo simptomų

visumos dalis. Pranckevičienė (2008) akcentuoja, kad eilė tyrimų rodo aukštą depresijos

komorbidiškumą su tokiais psichikos sutrikimais kaip asmenybės sutrikimai asmenų sergančių

depresija (44 proc.), probleminis alkoholio vartojimas (25 proc.) bei nerimas (57 proc.) Depresijos

simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos

grupės sutrikimais, nerimo sutrikimais, somatoforminiais, asmenybės, valgymo sutrikimais,

demencija ir kt. Aina ir Susman (2006) teigia, kad nerimas ir depresija paprastai būna susiję su kitais

psichikos sutrikimais ir lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu

diabetu. Didžiosios depresijos ir nerimo sutrikimų komorbidiškumas susijęs su gydymu, padidėjusia

savižudybės rizika, ligos pasikartojimu ir didesniu medicinos išteklių panaudojimu. Veiksmingas

nerimo ir depresijos gydymas siejasi su sveikatos pagerėjimu. Pranckevičienė (2008) akcentuoja, kad

stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu psichologas galėtų būti naudingas padėdamas

sergantiems asmenims ieškoti naujų gyvenimo tikslų ir pozityvių gyvenimo aspektų, padėti planuoti

gyvenimo pokyčius ir taip didinti asmens aktyvumą gydymo metu.

Taigi, klinikinė depresija yra svarbus rizikos veiksnys, kuris kelia grėsmę visaverčiam

individo funkcionavimui, o šio sutrikimo komorbidiškumas su įvairiomis somatinėmis lėtinėmis ir

psichinėmis ligomis daro dar didesnę žalą, vis labiau paveikdamas individo funkcionavimą bei

sveikimo proceso sėkmę.

1.2. 2. Sveikatos kitimai depresijos gydymo laikotarpyje

Depresijos gydymą stabdo daugelio žmonių nenoras kreiptis pagalbos ir pirminės sveikatos

priežiūros specialistų nesugebėjimas atpažinti depresijos. Svarbiausia PSO (2001) psichikos strategija

yra pagerinti depresijos diagnozavimą ir gydymą pirminėje sveikatos priežiūros srityje.

Iš 1000 žmonių kurie konsultuojasi su gydytojais - 80 iš jų serga depresija, tačiau tik 49 iš jų

nepripažįsta depresijos nes, kad konsultuojasi dėl somatinių simptomų ir nelaiko savęs psichiškai

nesveikais nepaisant depresijos simptomų. Tiems, kuriems yra diagnozuojama depresija pirminėje

sveikatos priežiūros srityje, maždaug 1 iš 4 ar 5 gauna antrines psichikos sveikatos priežiūros

paslaugas. Kai kurie gydytojai nenoriai perduoda pacientus psichikos sveikatos priežiūros

19

paslaugoms. Dažniausiai gydymui nukreipia tuos, kurie nepasiduoda gydymui antidepresantais ir

tuos, kurie serga sunkesnėmis ligomis. Pastangos pagerinti depresijos diagnozavimo rezultatus

naudojant paskatas, diskusijų grupes, diagnozavimo rezultatų nepagerino, nors panašios intervencijos

kartu su įgūdžių lavinimu, kalbėjimu apie simptomus ir funkcionavimo lygį gali pagerinti depresijos

gydymo rezultatus. Tokie veiksniai, kaip ligos pripažinimas, simptomų interpretacija, vilties

suteikimas, socialinė parama prisideda prie geresnių pacientų sveikimo rezultatų [26].

Pacientams turintiems daugiau sunkių sutrikimų ir kuriems pasireiškia psichologiniai

simptomai galima atpažinti depresiją, o tiems, kuriems pasireiškia somatiniai simptomai ir nėra

aiškios priežasties depresijai, depresija diagnozuojama rečiau. Atsižvelgiant į mažą depresijos

aptikimo lygį, svarbu, kad pirminės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos specialistai turėtų

reikiamų įgūdžių įvertinti žmones su depresija, jų socialines aplinkybes, santykius ir riziką. Tai ypač

svarbu, atsižvelgiant į tai, kad depresija yra susijusi su padidėjusia savižudybių rizika ir didelėmis

asmeninėmis ir socialinėmis sąnaudomis. Gydymo tikslas yra sumažinti arba panaikinti depresijos

simptomus, kad būtų galima ilgalaikėje perspektyvoje išvengti atkryčio [26].

Posternak ir Miller (2001) tyrė 221 pacientą ir nustatė, kad 20 proc. pagerėjo sveikata per 4-8

savaites, 50 proc. pagerėjo per 6 mėnesius. Jie apskaičiavo, kad 60 proc. buvo atsakas į placebą ir 30

proc. atsakas į antidepresantus.

Jau senai pripažintas veiksmingas depresijos gydymas vaistais. Taip pat aktuali nesigydymo ir

antidepresantų atsisakymo problema. Tai paskatino kurti strategijas, kurios skatintų gydytis ir vartoti

antidepresinius vaistus. Jeigu reikalingas ilgesnis gydymas turi būti laikomasi dviejų sąlygų:

nustatyta reikalinga vaistų dozė ir gydymo režimo laikymasis. Dunn su kolegomis (1999) atliko

tyrimą ir nustatė, kad iš 16000 pirminės sveikatos priežiūros pacientų, net 33 proc. buvo paskirtas

gydymas antidepresantais ir tik 6 proc.iš jų laikėsi visų gydymosi sąlygų. Todėl mokslinių tyrimų ir

diskusijų objektas yra ne tik depresija ir psichikos sveikata, bet ir prastas gydymosi režimo

laikymasis bei paskirtų vaistų nevartojimo problema. Todėl skatinama laikytis vaistų vartojimo ir

gydymosi režimo visose sveikatos priežiūros srityse, nes tai didina depresijos gydymo efektyvumą

[27].

Literatūroje stinga sveikimo proceso tyrimų, susijusių su ilgalaike depresija bei jos atkryčio

pasekmėmis sergančiųjų gerovei. Tačiau galima aptikti depresijos gydymo ypatumus atskleidžiančių

tyrimų (O‘Donovan, 2004), kurie parodo, kad visiškas depresijos išgijimas yra tik sąlyginis, o

remisija suprantama ne tik kaip depresinių simptomų eliminavimas, bet ir kaip grąžinimas prie

normalaus funkcionavimo. Pasak Kavaliauskienės ir kt. (2011), vienas iš penkių depresija sergančių

ir gydytų asmenų visiškai nepasveiksta, o net 70%-80% pasiekusių remisiją atsinaujina depresijos

simptomai. „Šiuo metu gydymo įstaigose dažniausiai taikomas sveikatos modelis, paremtas prielaida,

20

kad sveikata – tai paciento grąžinimas į neutralią, tai yra, prieš susirgimą buvusią būseną“

(Pauliukevičiūtė, 2010, p.2). Psichiatrijos ligoninėse apie gydymo efektyvumą sprendžiama

atsižvelgiant į depresijos sindromo bei simptomų silpnėjimą ir išnykimą. Lietuvoje 2006 m. atliktas

tyrimas (A. Goštautas ir kt. 2006) parodė, kad stacionarinio gydymo pabaigoje pusei tiriamųjų

depresijos simptomai ženkliai sumažėjo. Tais pačiais metais Viinamaki su kolegomis (2006) atliko

tyrimą, kurio rezultatai buvo priešingi ir parodė, kad 65 proc. tiriamųjų depresijos simptomai išliko.

Tarp tiriamųjų nebuvo pastebėta skirtumų pagal šeimyninę padėtį, amžių, išsilavinimą ir lytį.

Depresijos simptomai neišnyko tiems tiriamiesiems, kurie per paskutinius dvejus metus nesilankė pas

gydytojus, gavo mažai socialinio palaikymo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir rūkė. Booth ir

kt.(1997) mano, kad gydant depresiją svarbu įvertinti ne tik medikamentų poveikio sukeltus

simptomų pokyčius, bet ir suprasti, kaip gydymo metu kinta sveikata.

Apibendrinant galima teigti, kad depresijos simptomai dažniausiai kinta priklausomai nuo

sveikatos rodiklių pokyčių. Siekiant objektyviai įvertinti sveikatos kitimus depresijos stacionarinio

gydymo periode, būtina įvertinti pacientų sveikatos rodiklius prieš priėmimą į stacionarą ir išrašymo

metu.

1. 2. 3. Alkoholizmo samprata

Alkoholizmas socialine prasme – nesaikingas spiritinių gėrimų vartojimas, kuris sukelia

elgesio, darbinės veiklos, buities ir visuomenės gerovės sutrikimą. Medicinine prasme alkoholizmas

– liga, priskiriama toksikomanijai. Alkoholizmui yra būdinga progresuojanti eiga su psichiniais ir

somatiniais sutrikimais – patologinis potraukis į alkoholį, abstinencinis sindromas, girtumo būsenos

pasikeitimas, tolerancija alkoholiui. Būdingi asmenybės pakitimai. Tam tikrame ligos etape

pasireiškia neuritai ir vidaus organų pažeidimas (širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnyno ligos ir

kt.). Alkoholizmas yra liga dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tokiais dideliais kiekiais ir taip dažnai,

kad dėl jos sumažėja darbingumas, sutrinka santykiai šeimoje ir visuomenės gyvenime, suirsta fizinė

ir psichinė sveikata (Kriščiūnas, 2002).

Tikrasis alkoholizmas prasideda nuo buitinio girtavimo, palengva kintant asmenybei ir

nesilaikant socialinių-etinių normų. Buitinis girtavimas tampa įpročiu piktnaudžiauti alkoholiu.

Alkoholizmas nuo girtavimo skiriasi tuo, kad tai yra liga, nuo kurios reikia gydyti.

Alkoholis oficialiai pripažintas psichoaktyviąja medžiaga sukeliančia priklausomybę, kuri

TLK-10 žymima šifru F10.

LR narkologinės priežiūros įstatyme alkoholizmas apibūdinamas, kaip psichikos liga, kuria

suserga asmenys dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės

21

priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis

pasekmėmis [54].

Pasak Kriščiūno (2002), dažniausiai yra paplitęs lėtinis alkoholizmas, kuris dalijamas etapais

į prodrominį laikotarpį ir 3 stadijas – I (pradinę), II (pagrindinę) ir III (baigties).

Žemaitienė ir kt. (2011) pabrėžia, kad net ir metęs gerti alkoholikas privalo suvokti, kad

priklausomybė neišnyksta. Neretai atkryčio priežastimi tampa tai, kad priklausomas nuo alkoholio

asmuo po ilgesnio ar trumpesnio laiko nusprendžia, jog jau gali vartoti alkoholį saikingai ir

kontroliuoti vartojimo procesą, tačiau įvykus atkryčiui labai nukenčia savivertė. Todėl tokiu atveju

būtina išsiaiškinti atkryčio priežastis ir jas išnaudoti kaip pamoką ateičiai, padedant suvokti, kad

alkoholizmas nėra išgydomas, tačiau žmogus visą likusį gyvenimą gali likti alkoholio nevartojančiu

alkoholiku.

1. 2. 4. Sveikatos kitimai alkoholizmo gydymo laikotarpyje

Alkoholio vartojimo mažinimas yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos gerinimo

uždavinių. PSO (2001) nurodo, jog alkoholio produktai sukelia 9 proc. visų ligų bei didina riziką

išsivystyti kepenų cirozei, kai kurioms vėžinėms ligoms, hipertenzijai, insultui, įgimtoms

anomalijoms. Didelio alkoholio kiekio vartojimas sukelia staigias mirtis dėl vainikinių arterijų ligų.

Be to, alkoholio vartojimas kelia grėsmę šeimai, darbui, skatina nusikalstamą elgseną, savižudybes,

nelaimingus eismo atsitikimus.

Vasiljevienė ir kt. (2013) teigia, kad patekus į gydymo įstaigą taikomas detoksikacinis

gydymas, kurio tikslas - alkoholinės abstinencijos sindromo simptomų kontrolė, taip pat

abstinencijos traukulių, alkoholinio delyro bei mirčių dėl alkoholinės abstinencijos komplikacijų

prevencija. Gydymas palengvina paciento kelią į alkoholinės reabilitacijos programą.

Emrick (1975) atliko tyrimus, orientuotus į alkoholizmo gydymą ir apžvalgą bei pastebėjo,

jog skirtingi gydymo metodai neturėjo reikšmingos įtakos ilgalaikiams blaivybės rezultatams.

Susilaikymo nuo alkoholio vartojimo normos, gydytiems ir negydytiems alkoholikams, reikšmingai

nesiskyrė, bet apžvalga parodė, kad vis dėlto, gydymas padidina šansus sumažinti gėrimo problemą.

Finey su kolegomis (1996) išanalizavę ankstesnių tyrimų išvadas pastebėjo, kad stacionarinis

gydymas nuo alkoholizmo nėra pranašesnis už ambulatorinį, nors kai kurie pacientai gali būti

veiksmingiau gydomi stacionare ir jų penkių tyrimų rezultatai patvirtino, kad palankesnis yra šis

gydymas. Brown ir kt. (1993) akcentuoja, kad alkoholizmo gydyme teigiamą poveikį turi

motyvaciniai poveikiai apie elgesio keitimą ir rezultatus. Psichiatrinėje ligoninėje besigydantys nuo

alkoholizmo pacientai po vaistų vartojimo, be standartinių gydymo procedūrų, gavo 2-jų sesijų

motyvacinį pokalbį. Pastebėta, kad pacientai, kurie dalyvavo motyvaciniame pokalbyje vėliau vartojo

22

žymiai mažiau alkoholio negu iki motyvacinio pokalbio. Taip pat motyvacinio pokalbio svarbą

patvirtina By Monti su kolegomis (1999) atliktas tyrimas. Buvo tiriami paaugliai iki 18-19 m. (n=94).

Jie buvo gydomi nuo alkoholio ir turėjo su juo susijusių problemų. Buvo sudarytos dvi grupės: tuos

kurie gydėsi ir gavo motyvacinį pokalbį ir tie, kurie gydėsi ir motyvacinio pokalbio negavo.

Vertinimas buvo atliktas gydymo metu ir po gydymo. Tolesni vertinimai parodė, kad pacientai, kurie

atliko motyvacinį pokalbį žymiai rečiau vairavo pavartoję alkoholio, mažiau darė eismo pažeidimų,

mažiau turėjo su alkoholiu susijusių problemų, nei pacientai kurie gavo tik gydymą.

Gydant priklausomus nuo alkoholio pacientus sergančius ir depresija akivaizdžią naudą duoda

ir psichosocialinės intervencijos. Korneliaus su kolegomis (1995) tyrimo metu buvo įrodyta, kad

kognityvinė elgesio terapija duoda didesnę naudą sergantiems depresija ir priklausomiems nuo

alkoholio pacientams negu standartinis alkoholizmo gydymas kartu su atsipalaidavimo mokymu. Tai

patvirtina Brown (1997) tyrimas. Alkoholikams su depresijos simptomų rodikliais (≥ 10 Beck

depresijos skalės balai) buvo taikyti 8 kognityvinės elgesio terapijos seansai arba relaksacijos

mokymo seansai ir standartinis alkoholizmo gydymas. Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientams,

kuriems buvo taikyta kognityvinė elgesio terapija labiau sumažėjo depresijos ir nerimo simptomai nei

pacientams kuriems buvo taikytas standartinis gydymas nuo alkoholizmo ir relaksacijos mokymas.

Tie pacientai, kuriems buvo pritaikyta kognityvinė elgesio terapija turėjo žymiai geresnius

abstinencijos rezultatus.

Pasak Dembinsko (2003), dešimtadalis piktnaudžiaujančių alkoholiu perserga baltąja karštlige

(Delyrum tremens). Rizikos veiksniais laikoma užsitęsusi alkoholinės abstinencijos būklė ir

gretutinės ligos. Pompei su kolegomis (1994) atliko tyrimą, kurio tikslas nustatyti delyro dažnumą ir

rizikos veiksnius tarp pagyvenusių 65m. ir vyresnių hospitalizuotų asmenų. Buvo pastebėtas

mirtingumo rodiklių pakilimas 90 dienų po išsirašymo iš stacionaro laikotarpyje. Taip pat tyrimo

rezultatai parodė, kad delyrą prognozuotys veiksniai yra sociodemografiniai rodikliai, pažintiniai bei

funkciniai gebėjimai.

Taigi, pasak Kriščiūno (2002), alkoholizmas yra liga, kurią reikia gydyti pasireiškus lėtinio

alkoholizmo simptomams. Šalinamas girtavimas ir pagirių sindromas, normalizuojama somatinė

būsena, taikomas aktyvus gydymas slopinant potraukį alkoholiui. Taikant palaikomąją terapiją,

ligonis yra orientuojamas į blaivų gyvenimo būdą. Vykdant kompleksinį antialkoholinį gydymą,

greta vaistų gydoma ir psichoterapija. Svarbiausia, kad gydymas remtųsi sąmoningu ligonio

suvokimu ir noru pakeisti pažiūrą į aplinką, ankstesnį gyvenimo būdą ir noru visiškai atsisakyti

alkoholio.

23

1. 2. 5. Depresijos komorbidiškumas su alkoholizmu

Pastaruoju metu daug mokslinių studijų skirta depresijų komorbidiškumui ne tik su

somatinėmis ligomis, bet ir su alkoholizmu. Depresija ir alkoholizmas yra susiję su dideliu

sergamumu, negalia bei mirtingumu. Komorbidiškumą tarp depresijos ir alkoholizmo įrodė

epidemiologinių tyrimų rezultatai. Nacionalinis komorbidinių ligų tyrimas parodė, kad palyginus su

nesergančiais depresija tiriamaisiais, šansai tapti priklausomais nuo alkoholio padidėja vyrams (2,95)

ir moterims (4,05) sergant klinikine depresija. Be to, tyrimas taip pat atskleidė, kad 32,5 proc.

klinikine depresija sergantiems tiriamiesiems diagnozuojama priklausomybė nuo alkoholio, o

depresijos rodikliai labiau padidėję tų tiriamųjų, kurie kreipėsi gydymo nuo alkoholizmo (Sher,

2004).

Pettinati ir kt. (2011) teigia, kad tiek depresija, tiek priklausomybė nuo alkoholio didina riziką

viena kitos atžvilgiu. Vieno sutrikimo sunkumas yra susijęs su kito sutrikimo sunkumu. Be to,

priklausomybė nuo alkoholio prailgina ir apsunkina depresijos eigą, o nuolatinis depresiškumas yra

rizikos veiksnys alkoholizmo atkryčiams. Taigi, logika diktuoja, jog abu sutrikimai turi būti

identifikuojami ir griežtai kartu valdomi. Tyrimų rezultatai rodo, kad vaistų gydyti priklausomybei

nuo alkoholio ir antidepresantų derinys gali būti optimalus gydymo kursas pacientams sergantiems

depresija ir priklausomybe nuo alkoholio.

Helzer ir Pryzbeck (1988) tyrė alkoholizmo komorbidiškumą su kitomis psichikos ligomis. Jie

apklausė 20 000 asmenų iš bendrosios populiacijos ir nustatė, kad komorbidinės ligos labiau tikėtinos

piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir sergantiems lėtiniu alkoholizmu. Ypač stiprios alkoholizmo sąsajos

buvo su asmenybės sutrikimais, kitų narkotinių medžiagų vartojimu ir manija. Buvo nustatytos

nelabai stiprios sąsajos tarp alkoholizmo ir depresijos. Swendsen su kolegomis (1998) atliko 4

epidemiologinius tyrimus įvairiose geografinėse teritorijose. Jie tyrė alkoholizmo komorbidiškumą su

nerimo ir depresijos sutrikimais. Rezultatai parodė, kad asmenys priklausomi nuo alkoholio turėjo

trigubai didesnę riziką nerimo ir depresijos sutrikimams. Panašus rezultatus gavo Driessen su

kolegomis (2001). Jie tyrė 100 alkoholikų ir vertino depresijos ir nerimo lygį detoksikacijos

pradžioje, pabaigoje ir išvykus namo po gydymo. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1.

Depresijos ir nerimo sutrikimai (n=15). 2. Tik nerimo sutrikimas (n=23). 3. Tik alkoholizmu

sergantys pacientai (n=62). Po 21±13 dienų, nutraukus gėrimą, nerimas ir depresija buvo vertinami

kartą per savaitę, 6 mėnesius po gydymo stacionare. Psichopatologijos sunkumai po detoksikacijos

sumažėjo visose grupėse, bet nerimo lygis išliko gana aukštas. 60,5 proc. alkoholikų, neturinčių

komorbidinių ligų, išliko blaivūs. Iš likusių 26,7 proc. pacientų 12,5 proc. reiškėsi depresijos ir

nerimo sutrikimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos ir nerimo sutrikimai būdingi ir eilę

savaičių būnant abstinencijoje ir kelia didžiausią pavojų atkryčiams bei rodo gydymo poreikį.

24

Kornelius su kolegomis (1995) atliko tyrimą, kuris turėjo du tikslus - nustatyti klinikinius

požymius pacientams sergantiems klinikine depresija ir priklausomybe alkoholiui bei nustatyti kurie

klinikiniai požymiai atskiria dvigubos diagnozės grupę nuo pacientų turinčių atskiras alkoholizmo

arba depresijos diagnozes. Tyrimo rezultatai parodė, kad depresija sergantys alkoholikai pasižymėjo

aukštu savižudiško elgesio lygiu ir žema savigarba, be to pasižymėjo didesniu impulsyvumu ir

funkciniais sutrikimais negu turintys vieną diagnozę pacientai.

Depresija ir kartu pasireiškiantis priklausomumas nuo alkoholio gydomi kompleksiškai:

skiriama medikamentų, taikoma psichoterapija, reabilitacijos priemonės. Skiriant medikamentų

svarbu atkreipti dėmesį, ar nėra pavojaus, kad pacientas pradės jais piktnaudžiauti, ar vaistai labai

pavojingi, jei bus bandoma jais nusižudyti. Be to, svarbu žinoti, kad daugumos depresijai gydyti

skirtų vaistų antidepresinis poveikis pasireiškia po 3-4 sav., be to yra sąveikos pavojus, jei jie bus

vartojami kartu su alkoholiu.

Apibendrinant, galima teigti, kad depresija sergantiems pacientams alkoholizmas turi įtakos

depresijos eigai, savižudybių ir mirties rizikai bei socialiniam funkcionavimui (Hasin ir kt., 1996;

Agosti ir Levin, 2006).

1. 3. Apibendrinimas

Literatūros apžvalga parodė, kad depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų. Depresiją

patiria apie 3 proc. visų žmonių. Apie 10 proc. visų ligonių, kurie kreipiasi į gydytoją, yra apimti

depresijos. Ją gali sukelti įvairios priežastys: psichikos ir vidaus organų liga, psichinė trauma,

išsekimas ar netgi senatviniai organizmo pakitimai. Dažniau depresija apima jautrios psichikos

žmogų, ypač dėl protinio pervargimo, sergant neuroze ar lėtiniu alkoholizmu. Depresija pasižymi

aukštu komorbidiškumu su įvairiais psichiniais sutrikimais, somatinėmis ligomis bei aukštu

mirtingumu. Ši liga yra svarbus rizikos veiksnys, kuris kelia grėsmę visaverčiam individo

funkcionavimui, šio sutrikimo komorbidiškumas su įvairiomis somatinėmis lėtinėmis ir psichinėmis

ligomis daro didelę žalą, paveikdamas individo funkcionavimą bei sveikimo proceso sėkmę.

Kaip matyti iš literatūros apžvalgos, vidutiniškai 25 – 30 proc. lėtinių ligų atvejais ligonis

serga ir depresija. Sergant lėtinėmis ligomis iškyla daug fizinių, psichologinių ir socialinių problemų.

Somatinės ligos dažniausiai sukelia skausmą, negalią, bedarbystę, riboja socialinį gyvenimą.

Kiekviena somatinė liga pažeidžia ne tik vieną ar kitą organą, bet ir visą organizmą ar net centrinę

nervų sistemą. Vienais atvejais atsiranda asmenybės reakcija į somatinę ligą, kitais atvejais somatinė

liga sukelia gilius pakitimus medžiagų apykaitoje, ir dėl to atsiranda įvairių psichinių ir neurologinių

sutrikimų. Vienas iš šio darbo tikslų buvo apžvelgti depresijos komorbidiškumą su ŽIV/AIDS, širdies

25

ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir vėžiniais susirgimais bei sąsajas su depresijos

apraiškomis.

Literatūros apžvalga parodė, kad asmenims sergantiems ŽIV/AIDS, širdies, kraujagyslių

ligomis, cukriniu diabetu, vėžiu ir klinikine depresija akivaizdi komorbidiškumo įtaka depresijos

eigai ir sveikimui. Gerėjant šių somatinių ligų gydymo rezultatams pagerėja pacientų savijauta,

mažėja depresiškumas, lėtėja ligų progresavimas, greitėja sveikimo procesas, mažėja mirtingumas.

Iš literatūros apžvalgos matyti, kad nemažai mokslinių studijų skirta depresijų

komorbidiškumui tiek su somatinėmis ligomis, tiek ir su alkoholizmu. Komorbidiškumą tarp

depresijos ir alkoholizmo įrodė epidemiologinių tyrimų rezultatai. Depresija ir alkoholizmas yra

susiję su dideliu sergamumu, negalia ir net mirtingumu. Alkoholizmas kaip ir depresija yra viena iš

labiausiai paplitusių psichikos ligų, kuri atsiranda dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tokiais dideliais

kiekiais ir taip dažnai, kad dėl jos krenta darbingumas, sutrinka santykiai šeimoje ir visuomenės

gyvenime, suirsta fizinė ir psichinė sveikata. Šiai ligai yra būdinga progresuojanti eiga su psichiniais

ir somatiniais sutrikimais – patologinis potraukis į alkoholį, abstinencinis sindromas, girtumo

būsenos pasikeitimas, tolerancija alkoholiui. Būdingi asmenybės pakitimai.

Literatūros apžvalga parodė, kad tiek depresija, tiek alkoholizmas dažnai yra susiję su

stacionarizacija. Gydant priklausomus nuo alkoholio pacientus sergančius ir depresija akivaizdžią

naudą duoda ne tik psichosocialinės intervencijos bet ir motyvaciniai pokalbiai, psichoterapija,

kognityvinė elgesio terapija bei relaksacijos mokymas. Alkoholizmo gydymas taip pat palengvina

paciento kelią į alkoholinės reabilitacijos programą.

Taigi, akivaizdu, kad alkoholizmas yra liga, nuo kurios reikia gydyti. Taikomas aktyvus

gydymas slopinant potraukį alkoholiui. Ligonis orientuojamas į blaivų gyvenimo būdą. Taikoma

palaikomoji terapija, kompleksinis antialkoholinis gydymas, greta vaistų gydoma ir psichoterapija.

Gydymas turi remtis sąmoningu ligonio suvokimu ir noru pakeisti pažiūrą į aplinką, ankstesnį

gyvenimo būdą bei visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų vartojimo. .

26

2. SERGANČIŲJŲ DEPRESIJA SAVO ĮVERTINTOS SVEIKATOS KITIMŲ,

PRIKLAUSOMAI NUO GRETUTINIŲ SUSIRGIMŲ, STACIONARINIO

GYDYMO LAIKOTARPYJE TYRIMAS

2.1. Tyrimo tikslai, uždaviniai, hipotezės

Tyrimo tikslai - išanalizuoti sergančiųjų depresija savo įvertintos sveikatos kitimų,

priklausomai nuo gretutinių susirgimų, stacionarinio gydymo laikotarpyje ypatumus, stacionarinio

gydymo laikotarpiu ir sąsajas su sociodemografiniais bei klinikiniais rodikliais.

Tyrimo uždaviniai:

▪ Palyginti sveikatos skirtumus tarp depresija ir depresija bei gretutine liga sergančiųjų

stacionarinio gydymo pradžioje ir pabaigoje pagal lytį.

▪ Palyginti bendrą savo sveikatos vertinimą bei jo kitimą gydymo laikotarpyje tarp depresija

ir depresija bei gretutine liga sergančiųjų pagal lytį.

▪ Palyginti psichikos sveikatos vertinimą bei jo pokytį tarp depresija ir depresija bei gretutine

liga sergančiųjų pagal lytį.

▪ Nustatyti ir palyginti sąsajas tarp bendro sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei

klinikinių rodiklių, gydymo pradžioje ir pabaigoje.

▪ Nustatyti ir palyginti sąsajas tarp psichikos sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei

klinikinių rodiklių, gydymo pradžioje ir pabaigoje.

Hipotezės:

1. Depresija ir somatine liga sergantys vyrai, gydymo pradžioje, savo sveikatą vertina geriau

negu depresija ir somatine liga sergančios moterys.

2. Depresija ir somatine liga sergantys vyrai, gydymo pabaigoje, savo sveikatą vertina geriau

negu depresija ir somatine liga sergančios moterys.

3. Bendrai vertinama sveikata gydymo pradžioje ir pabaigoje, depresija ir alkoholizmu

sergančių moterų grupėje geresnė, negu depresija ir somatine liga sergančių moterų grupėje.

4. Vyrų sergančių depresija ir somatine liga, psichikos sveikata, gydymo pradžioje geresnė

negu depresija ir somatine liga sergančių moterų

5. Moterų sergančių depresija ir alkoholizmu, psichikos sveikata, gydymo pabaigoje geresnė

negu depresija ir somatine liga sergančių moterų.

27

2.2. Tyrimo metodai

2. 2. 1. Tiriamieji: VšĮ. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento pacientai

turintys klinikinės depresijos diagnozę (F 32, F 32.2, F 32.3, F 33.3) ir depresijos diagnozę ir greta

einančią priklausomybę alkoholiui (F 10, F 10.1, F 10.2, F10.3), bei depresijos diagnozę ir greta

einančią somatinę ligą. Ši grupė buvo formuojama suderinus su gydančiu gydytoju, kuris

užregistravo gretutinės somatinės ligos buvimo faktą. Dažniausi gretutiniai somatiniai susirgimai

buvo: cukrinis diabetas, vėžys, Alzhaimerio liga, širdies ir kraujagyslių ligos ir insultas. Į šią grupę

pateko pacientas šalia klinikinės depresijos turintis nors vieną somatinį susirgimą.

Tyrime dalyvavo 101 tiriamasis, amžiaus vidurkis yra 49,85, standartinis nuokrypis - 14,62 m.

jauniausiam - 20 m., vyriausiam - 81 m. Aukštąjį išsilavinimą turėjo 21, vidurinį – 48, pagrindinį –

32 tiriamieji. Pagal šeiminę padėtį 14 tiriamųjų gyveno vieni, vedę (ištekėjusios) 45, gyvena kaip

sutuoktiniai 3, išsiskyrę 26 ir 13 našlių. 41 tiriamasis turi neįgalumą, 60 neįgalumo neturi. Pagal

pragyvenimo šaltinį tiriamieji pasiskirsto į gyvenančius iš atlyginimo (21), gyvenančius iš

invalidumo pašalpos (33), socialinės pašalpos (20), atsitiktinio uždarbio (2) ir pensijos (25).

Suicidiškumas atvykus buvo būdingas 62 tiriamiesiems, 39 suicidiškumo nebuvo. Suicidiškumas

išvykstant buvo būdingas tik 5 tiriamiesiems, suicidiškumo nebuvo 96 asmenims. Pasveikimo

įvertinimas parodė, kad 95 tiriamieji dalinai pasveiko, 6 išvyko nepasveikę. Iš 101 tiriamųjų 42 buvo

vyrai, 59 moterys. Du tiriamieji išvyko neapklausti gydymo pabaigoje, todėl jie į tyrimą nebus

įtraukti.

2. 2. 2. Tyrimo priemonės: Tiriamųjų anketinei apklausai atlikti buvo naudojami klausimai

apie sveikatą, kuriuos paruošė prof. habil. dr. A. Goštautas, 2012 m. (Kauno VDU Psichologijos

katedra). Siekiant įvertinti tiriamųjų sveikatą buvo pateikta 20 klausimų, kurie apėmė požiūrį į

sveikatą, sveikatos vertinimą lyginant su bendraamžiais, fizinę, emocinę sveikatą, gyvenamosios

aplinkos įtaką sveikatai, kokios sveikatos tiriamasis tikisi ateinančiais mėnesiais, nusiskundimus

sveikata, darbingumą, judrumą, sugebėjimą mokytis naujų dalykų, atsigavimą po sunkesnio fizinio

darbo, veiklos, energingumą, dėmesį, nuotaiką, savitvardą, miegą bei emocingumą. Atsakymai į

klausimus vertinami nuo 1 iki 5, kur 1 reiškia gerus sveikatos rodiklius, o 5 – blogus sveikatos

rodiklius. Apskaičiuotas bendras klausimyno vidinis patikimumas (Cronbach alpha 0,909).

Klausimyne pateikiami 3 klausimai (A1, A2, A3), kuriais vertinama dvi savaites ar ilgiau trunkančios

aktyvumo, nuotaikos būsenos bei interesai ir domėjimasis įvairiais dalykais. Atsakymai į klausimus

vertinami nuo 1 iki 4, kur 1 reiškia blogus sveikatos rodiklius, o 4 gerus sveikatos rodiklius.

Apskaičiuotas bendras klausimų vidinis patikimumas (Cronbach alpha 0,911). Šie trys klausimai

perkuoduojami pakeičiant jų kryptis priešingomis, kur 1 reiškia gerus sveikatos rodiklius, o 4 blogus

sveikatos rodiklius.

28

Norint geriau išanalizuoti tiriamųjų savo sveikatos vertinimo ypatybes buvo atlikta faktorinė

analizė. Buvo naudojami 101 depresija, bei depresija ir gretutine liga sergančio, stacionare

besigydančio paciento, savo įvertintos sveikatos duomenys. Nustatyta, kad duomenys faktorinei

analizei tinkami, KMO = 0,875, Bartleto sferiškumo kriterijus p<0,001. Faktorių išskyrimui

taikomas pagrindinių faktorių metodas (angl. Pricipal Axis Factoring). Buvo panaudotas Promax

įstrižas faktorių pasukimo metodas išskiriant du faktorius. Kintamieji, kurių bendrumai po ištraukimo

žemesni už 0,2 iš analizės pašalinti. Faktorių tarpusavio koreliacija lygi 0,682 yra gana didelė ir

įstrižas pasukimas tinka. Faktorius sudarė 12 teiginių, kurie kartu paaiškino 40,53% dispersijos.

Faktorinės analizės rezultatai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Faktorinė sveikatos įvertinimo klausimyno analizė

2 lentelėje pateikti faktorinės analizės rezultatai rodo, kad buvo išskirti 2 faktoriai. Pirmas faktorius

matuoja bendrą tiriamųjų sveikatą: judrumą, darbingumą, nusiskundimus sveikata, sugebėjimą

mokytis naujų dalykų, energingumą, dėmesį. Antras faktorius matuoja psichikos sveikatą:

emocingumą, emocinę sveikatą, sveikatą lyginant su bendraamžiais, pasitenkinimą dabartine

sveikatos būkle, nuotaiką ir gyvenamosios aplinkos įtaką sveikatai. Skales sudarančių teiginių

skaičius ir skalių patikimumas pateikiamas 3 lentelėje.

Faktoriai

1 2

Darbingumas 0,953 -0,173

Judrumas 0,819

Nusiskundimai sveikata – miego,

valgymo sunkumai, skausmai ar

kitokie 0,800

Sugebėjimas mokytis naujų dalykų 0,634

Energingumas 0,603 0,139

Dėmesys 0,569

Emocingumas 0,746

Psichikos (emocinė) sveikata 0,619

Sveikata lyginant su bendraamžiais 0,586

Ar tenkina dabartinė sveikatos būklė 0,555

Nuotaika 0,166 0,523

Ar dabartinė gyvenamoji aplinka

(sąlygos, žmonės) yra palanki

sveikatai

0,488

29

3 lentelė. Sveikatos vertinimo faktorių vidinio suderinamumo rodikliai

Faktoriai Faktorių sudarančių

teiginių skaičius

Cronbach‘α

Bendra sveikata 6 0,864

Psichikos sveikata 6 0,750

Šiame darbe naudojami sociodemografiniai ir klinikiniai rodikliai apie tiriamuosius yra:

amžius, lytis, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pragyvenimo šaltinis. Diagnozė ir šalutinės ligos,

gydymosi stacionare kartai, trukmė, suicidiškumas, dalyvavimas psichoterapijoje bei grupiniuose

užsiėmimuose buvo sužinomi iš paciento ligos istorijos. Apie psichoterapinių ir grupinių užsiėmimų

lankymą informacija buvo gauta iš specialistų vedančių grupinius užsiėmimus. Stacionare buvo

vykdomi psichologų vedami grupiniai užsiėmimai priklausomiems nuo alkoholio pacientams bei

dėmesingumo ugdymo ir streso valdymo grupiniai užsiėmimai. Juose dalyvavo pacientai pagal

gydančių gydytojų nukreipimus.

2. 2. 3. Tyrimo eiga: Tyrimas buvo atliktas VšĮ. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos

departamente. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto

Psichologijos katedros prof. habil. dr. A. Goštauto ir VšĮ. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos

departamento direktoriaus dr. J. Sąlygos ir tuo remiantis atliktas šis tyrimas. Tyrimo duomenys buvo

renkami laikantis ligoninės vidaus darbo ir etikos taisyklių. Tyrimui buvo atrenkami pacientai

turintys depresijos ir alkoholizmo diagnozę ir sutikę dalyvauti tyrime. Tiriamieji informuojami apie

tai, kad apklausa anoniminė ir tyrimo rezultatai bus naudojami tik mokslinio darbo rašymui. Tyrimas

buvo atliktas dviem etapais. Tiriamasis pirmą kartą apklausiamas per 1-3 dienas nuo stacionarinio

gydymo pradžios. Antrą kartą tiriamasis apklausiamas analogiška procedūra likus 1-3 dienom iki

išsirašymo iš stacionaro apie kurį informuodavo gydytojas arba pats tiriamasis. Kiekvieno tiriamojo

apklausa vyko apie 0,5 val. kiekvieno susitikimo metu.

2. 2. 4. Tyrimo duomenų apdorojimas: Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS

(Statistical Package for Social Sciences) 17.0 for Windows programinį paketą. Tiriamųjų

apibūdinimui taikoma aprašomoji statistika. Grupių palyginimui – naudojama dispersinė analizė ir

studento – t kriterijus. Šie metodai pasirinkti todėl, kad bus lyginami kintamųjų vidurkiai trijose

imtyse. Sąsajoms nustatyti taikoma Spirmeno koreliacija. Rezultatai laikomi reikšmingi, kai

p< 0,005.

30

2. 3. Tyrimo rezultatai

2.3.1. Sveikatos skirtumų palyginimas sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine

liga grupėse stacionarinio gydymo pradžioje ir pabaigoje pagal lytį

Siekiant palyginti sveikatos skirtumus sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga

grupėse stacionarinio gydymo pradžioje, pagal lytį, buvo taikoma dispersinė analizė ir studento t

kriterijus. Rezultatai laikomi reikšmingi, kai p<0,005. Skirsnių normalumai pateikiami 9 priede.

Tyrimo rezultatų pateikimo dalyje bus pateikiami tik analizės studento kriterijumi rezultatai.

Dispersinės analizės rezultatai pateikiami 1 priede.

Tikrinsime pirmą hipotezę, kad depresija ir somatine liga sergantys vyrai, gydymo pradžioje

savo sveikatą vertina geriau negu depresija ir somatine liga sergančios moterys.

4 lentelė. Sveikatos skirtumų palyginimas sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse

stacionarinio gydymo pradžioje, pagal lytį

Klausimai

(teiginiai)

Lytis

Grupės N Vidurkis±

Std. nuokrypis

Statistikos

reikšmė t

Reikšmė

p

Sveikatos požiūriu

aš esu:

V

Depresija 7 4,57±0,535 -0,205 0,839

Depresija / somatinė liga 9 4,78±0,441 0,869 0,391

Depresija/alkoholizmas 26 4,62±0,496 -0,847 0,411

M

Depresija 26 4,88±0,326 1,922 0,062



Sveikata

pastaruoju metu

V

Depresija 7 4,14±0,690 -0,413 0,682



M

Depresija 26 4,42±0,578 1,148 0,138



Ar stipri Jūsų

sveikata?

V

Depresija 7 3,86±0,378 -1,095 0,282



M

Depresija 26 4,42±0,504 0,897 0,375



Nusiskundimai

sveikata-miego,

valgymo

sunkumais,

skausmais ar kt.

V

Depresija 7 4,14±0,378 -1,095 0,282



M

Depresija 26 4,46±0,761 1,235 0,224



Atsigavimas po

sunkesnio fizinio

darbo, veiklos

V

Depresija 7 4,00±0,577 0,635 0,530



M

Depresija 26 4,38±0,752 0,690 0,494



31

Rezultatai, pateikti 4 lentelėje rodo, kad gydymo pradžioje sveikatos požiūriu blogesne,

silpnesne sveikata pasižymėjo moterys priklausančios depresija ir somatine liga sergančiųjų grupei

(p=0,044). Vertinant savo sveikatą pastaruoju metu, blogesne sveikata skundėsi depresija ir somatine

liga sergančios moterys (p=0,009). Vertinant savo sveikatos stiprumą, blogesne sveikata pasižymėjo

depresija ir somatine liga sergantys vyrai (p=0,046). Daugiau nusiskundimų sveikata, miego,

valgymo sunkumais, skausmais taip pat išsakė depresija ir somatine liga sergantys vyrai (p=0,047).

Jie sunkiau atsigauna po sunkesnio fizinio darbo, veiklos (p=0,008). Taigi, rezultatai parodė, kad

gydymo pradžioje lyginant depresija sergančiuosius su depresija ir gretutine sergančiais, blogesnė

sveikata būdinga depresija ir somatine liga sergančiųjų grupei, tiek vyrams tiek moterims. Pirmą

hipotezę, kad depresija ir gretutine liga sergantys vyrai, gydymo pradžioje savo sveikatą vertina

geriau negu depresija ir gretutine liga sergančios moterys patvirtiname iš dalies.

Sekančiu žingsniu bus atliekamas sveikatos skirtumų palyginimas sergančiųjų depresija,

depresija ir gretutine liga grupėse stacionarinio gydymo pabaigoje, pagal lytį. Dispersinės analizės

rezultatai pateikiami 2 priede. Čia pateikiami tik analizės studento t kriterijumi gauti rezultatai.

Tikrinsime antrą hipotezę, kad depresija ir somatine liga sergantys vyrai, gydymo pabaigoje

savo sveikatą vertina geriau negu depresija ir somatine liga sergančios moterys.

Gauti rezultatai (žr. 5 priede) rodo, kad gydymo pabaigoje sveikatos požiūriu blogesne sveikata

pasižymėjo moterys, priklausančios depresija ir somatine liga sergančiųjų grupei (p=0,001). Lyginant

su bendraamžiais blogesnė sveikata taip pat buvo sergančiųjų depresija ir somatine liga moterų

grupėje (p=0,001). Blogesne fizine sveikata pasižymėjo depresija ir somatine liga sergančios moterys

(p=0,019). Gydymo pabaigoje, sveikatos būklė buvo blogesnė sergančiųjų depresija ir somatine liga

moterų grupėje (p=0,026). Daugiau nusiskundimų sveikata, miegu, valgymo sunkumais išsakė

depresija ir somatine liga sergantys vyrai (p=0,049) ir moterys (p=0,003), negu depresija ir

alkoholizmu sergantys vyrai ir moterys. Vertinant savo darbingumą, mažiau darbingi buvo depresija

ir somatine liga sergantys vyrai (p=0,004) ir moterys (p=0,013), negu depresija ir alkoholizmu

sergantys tiriamieji. Gydymo pabaigoje mažesniu judrumu pasižymėjo depresija ir somatine liga

sergantys vyrai (p=0,003) ir moterys (p=0,018), negu depresija ir alkoholizmu sergantys vyrai ir

moterys. Po sunkesnio darbo sunkiau atsigauna depresija ir somatine liga sergančios moterys

(p=0,011), taip pat jos yra blogesnės nuotaikos (p=0,003) ir menkesnės savitvardos (p=0,009) negu

depresija ir alkoholizmu sergančios moterys.

Apibendrinant savo vertinamos sveikatos kitimą stacionarinio gydymo laikotarpiu galima teigti,

kad gydymo eigoje sveikatos pokyčių tendencija panaši. Tiek vien depresija sergančiųjų, tiek

depresija ir gretutinėm ligom sergančiųjų, sveikata pagerėjo. Tačiau tiek gydymo pradžioje tiek

32

pabaigoje savo sveikatą blogiau vertino depresija ir somatine liga sergantys tiriamieji, o geriau

depresija ir alkoholizmu sergantys tiriamieji. Taigi, rezultatai parodė, kad gydymo pabaigoje lyginant

depresija sergančiuosius su depresija ir gretutine sergančiais, pagal lytį, blogesnė sveikata būdinga

depresija ir somatine liga sergančiųjų grupei, tiek vyrams tiek moterims. Antrą hipotezę, kad

depresija ir somatine liga sergantys vyrai, gydymo pabaigoje savo sveikatą vertina geriau negu

depresija ir somatine liga sergančios moterys patvirtiname iš dalies.

2. 3. 2. Bendrai vertinamos sveikatos kitimų, sergančiųjų depresija ir depresija bei

gretutine liga grupėse, stacionarinio gydymo laikotarpiu, palyginimas pagal lytį.

Sekančiu tyrimo etapu palyginsime bendrai vertinamos sveikatos pokyčius, stacionarinio

gydymo laikotarpiu, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse, lyties atžvilgiu.

Skirsnių normalumai pateikiami prieduose (žr. 8 priedas 1,2,3,4 pav.). Čia pateikiami analizės

studento t kriterijumi gauti rezultatai. Rezultatai laikomi reikšmingi, kai p<0,005.

Tikrinsime hipotezę, kad bendrai vertinama sveikata gydymo pradžioje ir pabaigoje, depresija

ir alkoholizmu sergančių moterų grupėje, geresnė negu depresija ir somatine liga sergančių moterų

grupėje.

6 lentelė. Bendros sveikatos kitimai, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse

stacionarinio gydymo pradžioje ir pabaigoje, pagal lytį

6 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad lyginant depresija sergančiųjų grupę su depresija ir

gretutine liga sergančiųjų grupe tiek vyrų tiek moterų bendrai vertinama sveikata pagerėjo, tačiau

statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik moterų grupėje. Gydymo pradžioje blogesne sveikata

pasižymėjo depresija ir somatine liga sergančios moterys (p=0,029), negu depresija ir alkoholizmu

sergančios moterys. Gydymo pabaigoje taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik moterų

Sveikata

Lytis

Grupės N Vidurkiai±

Std. nuokrypis

Statistikos

reikšmė t

Reikšmė

p

Bendra

sveikata

gydymo

pradžioje

V

Depresija 7 -0,35±0,662 -0,118 0,906


Depresija/alkoholizmas 26 -0,31±0,953 1,470 0,245

M

Depresija 26 0,14±0,930 -1,217 0,231


Depresija/alkoholizmas 15 -0,27±1,239 -0,864 0,392

Bendra

sveikata

gydymo

pabaigoje

V

Depresija 7 -0,58±0,652 -1,315 0,198


Depresija/alkoholizmas 26 -0,18±0,736 1,414 0,254

M

Depresija 26 0,23±1,075 1,516 0,116



33

grupėje (p=0,002). Blogiau jautėsi depresija ir somatine liga sergančios moterys, negu depresija ir

alkoholizmu sergančios moterys. Taigi hipotezę, kad bendrai vertinama sveikata gydymo pradžioje

ir pabaigoje, depresija ir alkoholizmu sergančių moterų grupėje geresnė, negu depresija ir somatine

liga sergančių moterų grupėje, patvirtiname.

2. 3. 3. Psichikos sveikatos kitimų, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga

grupėse, stacionarinio gydymo laikotarpiu, palyginimas pagal lytį.

Sekančiu tyrimo etapu patikrinsime psichikos sveikatos pokyčius, stacionarinio gydymo

laikotarpiu, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse, lyties atžvilgiu. Siekiant

tiksliau įvertinti tiriamųjų psichikos sveikatą buvo naudojami trys papildomi klausimai iš prof. habil.

dr. A. Goštauto (2012) klausimyno. Čia pateikiami analizės studento t kriterijumi gauti rezultatai.

Rezultatai laikomi reikšmingi, kai p<0,005.

Tikrinsime hipotezę, kad vyrų sergančių depresija ir somatine liga psichikos sveikata,

gydymo pradžioje geresnė negu depresija ir somatine liga sergančių moterų.

7 lentelė. Psichikos sveikatos ypatumai, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse

stacionarinio gydymo pradžioje, pagal lytį

Klausimai

(teiginiai)

Lytis


Std. nuokrypis

Statistikos

reikšmė t

Reikšmė

p

Psichikos

sveikata

gydymo

pradžioje

V

Depresija 7 -0,42±0,888 -0,409 0,685



M

Depresija 26 0,21±0,884 1,291 0,204



Sumažėjusio

aktyvumo

būsenos V

Depresija 7 3,86±0,378 0,421 0,677


Depresija/alkoholizmas 26 3,77±0,514 0,281 0,783

M

Depresija 26 3,81±0,079 1,663 0,106



Pablogėjusios

nuotaikos

būsenos

V

Depresija 7 3,57±0,535 0,947 0,351

Depresija / somatinė liga 9 2,33±0,500 -0,469 0,642


M

Depresija 26 3,69±0,471 1,360 0,182



Interesų

praradimas

V

Depresija 7 3,86±0,378 0,766 0,449



M

Depresija 26 3,77±0,430 0,865 0,393



34

Rezultatai, pateikti 7 lentelėje rodo, kad lyginant depresija sergančiųjų grupę su depresija ir

gretutine liga sergančiųjų grupe, tiek vyrų tiek moterų psichikos sveikata pagerėjo. Matome, kad

gydymo pradžioje, vertinant psichikos sveikatą, sergančiųjų depresija bei depresija ir gretutine liga

grupėse, pagal lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tačiau vertinant aktyvumą ir

nuotaiką skirtumų lyties atžvilgiu skirtumu nustatėme. Gydymo pradžioje mažesniu aktyvumu

(p=0,044) ir blogesne nuotaika (p=0,046) labiau pasižymėjo depresija ir somatine liga sergančios

moterys, negu depresija ir somatine liga sergantys vyrai. Taigi, hipotezę, kad vyrų sergančių

depresija ir somatine liga, psichikos sveikata, gydymo pradžioje geresnė negu depresija ir somatine

liga sergančių moterų, patvirtiname.

Sekančiu žingsniu tikrinsime hipotezę, kad vyrų ir moterų sergančių depresija ir alkoholizmu,

psichikos sveikata, gydymo pabaigoje geresnė negu depresija ir somatine liga sergančių vyrų ir

moterų. Rezultatai pateikiami 8 lentelėje.

8 lentelė. Psichikos sveikatos ypatumai, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse

stacionarinio gydymo pabaigoje, pagal lytį

Klausimai

(teiginiai)

Lytis


Std. nuokrypis

Statistikos

reikšmė t

Reikšmė

p

Psichikos

sveikata

gydymo

pabaigoje

V

Depresija 7 -0,53±0,803 -1,228 0,229



M

Depresija 26 -0,52±0,801 -1,217 0,227



Sumažėjusio

aktyvumo

būsenos

V

Depresija 7 2,43±0,787 -1,026 0,313



M

Depresija 26 2,62±0,752 1,960 0,057



Pablogėjusios

nuotaikos

būsenos

V

Depresija 7 2,43±0,535 -0,357 0,723



M

Depresija 26 2,69±0,679 -0,472 0,639



Interesų

praradimas

V

Depresija 7 2,29±0,951 -0,856 0,398



M

Depresija 26 2,73±0,778 1,921 0,054



35

8 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingi skirtumai, pagal lytį, nustatyti

vertinant psichikos sveikatą gydymo pabaigoje tiek vyrų, tiek moterų grupėje. Depresija ir somatine

liga sergantys vyrai (p=0,034) ir depresija ir somatine liga sergančios moterys (p=0,001) gydymo

pabaigoje buvo silpnesnės psichikos sveikatos negu depresija ir alkoholizmu sergantys vyrai ir

moterys. Taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant sumažėjusio aktyvumo būseną

moterų grupėje (p=0,005). Mažiau aktyvios buvo depresija ir somatine liga sergančios moterys

(p=0,005), negu depresija ir alkoholizmu sergančios moterys. Nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai vertinant interesus moterų grupėje. Labiau praradusios interesus buvo depresija ir somatine

liga sergančios moterys (p=0,001), negu depresija ir alkoholizmu sergančios moterys.

Taigi, hipotezę, kad vyrų ir moterų sergančių depresija ir alkoholizmu, psichikos sveikata,

gydymo pabaigoje geresnė negu depresija ir somatine liga sergančių vyrų ir moterų, patvirtiname.

2.3.4. Sąsajų nustatymas ir palyginimas tarp bendro sveikatos vertinimo ir

sociodemografinių bei klinikinių rodiklių gydymo pradžioje ir pabaigoje depresija bei

depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti ar yra sąsajų tarp bendro sveikatos vertinimo ir

sociodemografinių bei klinikinių rodiklių depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse.

Nustatant koreliacijas buvo naudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Rezultatai laikomi

reikšmingi, kai p< 0,005. 8 lentelėje pateikiami tik statistiškai reikšmingi rezultatai. Visi gauti

rezultatai pateikiami prieduose (žr. 3 priedą).

8 lentelė. Sąsajos tarp bendros sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei klinikinių rodiklių,

gydymo pradžioje ir pabaigoje, depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse

Sociodemografiniai ir

klinikiniai rodikliai

Bendras sveikatos vertinimas

Gydymo pradžioje Gydymo pabaigoje

Depresija

(n=33)

Depresija

ir

somatinė

liga

(n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Depresija

(n=33)

Depresija ir

somatinė

liga (n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Amžius r 0,198 0,082 0,519** 0,250 0,570** 0,448**

p 0,269 0,685 0,001 0,160 0,002 0,004

Lytis r 0,241 0,197 0,017 0,381* -0,045 -0,199

p 0,176 0,325 0,915 0,028 0,822 0,212

Šeiminė padėtis

r 0,347* -0,35 0,075 0,139 -0,235 0,019

p 0,048 0,860 0,640 0,442 0,238 0,907

36

8 lentelės tęsinys

PASTABA: r – Spearmano koreliacijos koeficientas; p – statistinio reikšmingumo lygmuo;

Koreliacija reikšminga kai: p<0,05*; p<0,01**

Rezultatai, pateikti 8 lentelėje rodo, kad vertinant bendrą sveikatą gydymo pradžioje,

depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse, nustatytas statistiškai patikimas ryšys

depresija sergančiųjų grupėje su šeimine padėtimi (p=0,048), stacionarizacijų skaičiumi (p=0,015),

ligos trukme (p=0,010), neįgalumu (p=0,015) ir suicidiškumu (p=0,011). Sergančiųjų depresija ir

alkoholizmu grupėje nustatytas patikimas ryšys su tiriamųjų amžiumi (p=0,001). Sergančiųjų

depresija ir somatine liga grupėje, gydymo pradžioje, statistšikai patikimų ryšių nenustatyta.

Vertinant bendrą sveikatą gydymo pabaigoje, depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų

grupėse, nustatytas statistiškai patikimas ryšys depresija sergančiųjų grupėje su lytimi (p=0,028).

Depresija ir somatine liga sergančiųjų grupėje nustatytas statistikai patikimas ryšys su amžiumi

(p=0,002), pragyvenimo šaltiniu (p=0,026), pasveikimo įvertinimu (p=0,030) ir grupinių užsiėmimų

lankymu (p=0,011). Sergančiųjų depresija ir alkoholizmu grupėje nustatytas patikimas ryšys su

amžiumi (p=0,004), pragyvenimo šaltiniu (p=0,001) ir pasveikimo įvertinimu (p=0,044).

2.3.5. Sąsajų nustatymas ir palyginimas tarp psichikos sveikatos vertinimo ir

sociodemografinių bei klinikinių rodiklių gydymo pradžioje ir pabaigoje, depresija bei

depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti ar yra sąsajų tarp psichikos sveikatos vertinimo ir

sociodemografinių bei klinikinių rodiklių, depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų

Pragyvenimo šaltinis

r 0,031 -0,060 0,185 0,236 0,428* 0,537**

p 0,866 0,766 0,247 0,185 0,026 0,001

Stacionarizacijų

skaičius

r 0,418* 0,129 0,072 0,244 -0,138 0,176

p 0,015 0,520 0,654 0,172 0,493 0,271

Ligos trukmė r 0,441* 0,252 0,308 0,337 -0,027 0,324*

p 0,010 0,204 0,050 0,055 0,894 0,039

Neįgalumas r 0,420* 0,035 -0,034 0,076 -0,166 0,086

p 0,015 0,861 0,832 0,673 0,407 0,595

Suicidiškumas

atvykus

r 0,439* -0,125 0,039 - - -

p 0,011 0,535 0,811 - - -

Pasveikimo

įvertinimas

r - - - 0,333 0,418* -0,316*

p - - - 0,058 0,030 0,044

Grupiniai užsiėmimai

r - - - -0,089 0,488** 0,215

p - - - 0,620 0,011 0,178

37

grupėse. Nustatant koreliacijas buvo naudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Rezultatai laikomi

reikšmingi, kai p< 0,005. Duomenys pateikiami 9 lentelėje. Šioje lentelėje pateikiami tik statistiškai

reikšmingi rezultatai. Visi gauti rezultatai pateikiami prieduose (žr. 4 priedą).

9 lentelė. Sąsajos tarp psichikos sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei klinikinių rodiklių

gydymo pradžioje ir pabaigoje



Rezultatai, pateikti 9 lentelėje rodo, kad vertinant psichikos sveikatą gydymo pradžioje,

depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse, nustatytas statistiškai patikimas ryšys

depresija sergančiųjų grupėje su šeimine padėtimi (p=0,015), stacionarizacijų skaičiumi (p=0,048),

neįgalumu (p=0,028) ir suicidiškumu (p=0,031). Sergančiųjų depresija ir gretutine liga grupėse,

gydymo pradžioje, statistiškai patikimų ryšių nenustatyta. Vertinant bendrą sveikatą gydymo

pabaigoje, depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse, nustatytas statistiškai



Psichikos sveikatos vertinimas


Depresija

(n=33)

Depresija

ir

somatinė

liga

(n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Depresija

(n=33)

Depresija ir

somatinė

liga (n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Amžius r 0,071 0,093 0,181 0,235 0,429* 0,266

p 0,696 0,644 0,258 0,189 0,026 0,093

Lytis r 0,335 0,237 0,039 0,350* 0,025 -0,229

p 0,057 0,234 0,811 0,046 0,901 0,150

Išsilavinimas

r 0,082 0,314 0,178 -0,045 0,186 0,332*

p 0,651 0,111 0,265 0,805 0,368 0,034

Šeiminė padėtis r 0,421* -0,345 -0,111 0,295 -0,107 -0,017

p 0,015 0,078 0,491 0,095 0,596 0,916

Pragyvenimo šaltinis r 0,057 -0,034 0,236 0,181 0,311 0,445**

p 0,754 0,865 0,138 0,313 0,114 0,004

Stacionarizacijų

skaičius

r 0,347* 0,192 -0,076 0,284 0,004 0,104

p 0,048 0,337 0,637 0,109 0,986 0,518

Neįgalumas r 0,382* 0,066 -0,073 0,108 -0,035 -0,060

p 0,028 0,745 0,651 0,549 0,861 0,710

Suicidiškumas

atvykus

r 0,376* 0,073 -0,026 - - -

p 0,031 0,718 0,873 - - -

Pasveikimo

įvertinimas

r - - - 0,400* 0,309 -0,239

p - - - 0,021 0,117 0,132

38

patikimas ryšys depresija sergančiųjų grupėje su lytimi (p=0,046) ir pasveikimo įvertinimu. Depresija

ir somatine liga sergančiųjų grupėje nustatytas statistiškai patikimas ryšys su amžiumi (p=0,026).

Sergančiųjų depresija ir alkoholizmu grupėje nustatytas statistiškai patikimas ryšys su išsilavinimu

(p=0,034) ir pragyvenimo šaltiniu (p=0,004).

39

2.4. Rezultatų aptarimas

Šiuo darbu buvo siekta išanalizuoti sergančiųjų depresija savo įvertintos sveikatos kitimų,

priklausomai nuo gretutinių susirgimų, stacionarinio gydymo laikotarpyje ypatumus, stacionarinio

gydymo laikotarpiu ir sąsajas su sociodemografiniais bei klinikiniais rodikliais. Taigi šiame skyriuje

aptarsime gautus rezultatus.

Iš pradžių buvo lyginami sveikatos skirtumai depresija sergančiųjų ir depresija bei gretutine

liga sergančių grupėse stacionarinio gydymo pradžioje pagal lytį. Rezultatai parodė, kad gydymo

pradžioje sveikatos požiūriu blogesne, silpnesne sveikata pasižymėjo moterys priklausančios

depresija ir somatine liga sergančiųjų grupei. Vertinant savo sveikatą pastaruoju metu, blogesne

sveikata skundėsi depresija ir somatine liga sergančios moterys. Vertinant savo sveikatos stiprumą,

blogesne sveikata pasižymėjo depresija ir somatine liga sergantys vyrai. Daugiau nusiskundimų

sveikata, miego, valgymo sunkumais, skausmais taip pat išsakė depresija ir somatine liga sergantys

vyrai (p=0,0030). Jie sunkiau atsigauna po sunkesnio fizinio darbo, veiklos. Taigi, rezultatai parodė,

kad gydymo pradžioje lyginant depresija sergančiuosius su depresija ir gretutine sergančiais,

blogesnė sveikata būdinga depresija ir somatine liga sergančiųjų grupei, tiek vyrams tiek moterims.

Tyrimas parodė, kad sergantieji depresija ir gretutine somatine liga savo sveikatą gydymo

pradžioje vertina labai blogai.

Kaip matyti iš literatūros analizės, tą patvirtina ir užsienio autoriai Uzun ir kt. (2009), Plante

(2005), Zellweger (2004), Roberts (2013), O'Connor ir kt. (2000), Anderson ir kt. (2001), Choe ir

kt.(2001), kurie nustatė, kad sergant depresija, greta einančios somatinės ligos daro dar didesnę žalą,

labiau paveikdamos sergančiojo funkcionavimą bei sveikimo proceso sėkmę. Lietuvos tyrėjai

Daubaras (2001), Goštautas ir kt. (2006), Babarskienė ir Adomaitienė (2009) taip pat pritaria kad,

somatinių ligų buvimas greta depresijos didina žalingą depresijos poveikį ir lemia blogesnę

gyvenimo kokybę.

Taigi, nors šio tyrimo rezultatai parodė, kad sergant depresija, gretutiniai somatiniai

susirgimai daro didesnę įtaką sveikatai negu alkoholizmas. Užsienio mokslininkai Kornelius ir kt.

(1995), Pettinati ir Dunon (2011), Sher (2004) labai akcentuoja ir alkoholizmo įtakos sveikatai,

sergant depresija, svarbą ir gydymo poreikį. Moksliniai tyrimai, atlikti Driessen su kolegomis (2001),

Agosti ir Levin (2006) bei Hasin su kolegomis (1996) šioje srityje taip pat parodė, kad

priklausomiems nuo alkoholio asmenims depresijos sutrikimai būdingi ir eilę savaičių būnant

abstinencijoje ir kelia didžiausią pavojų depresijos eigai, atkryčiams, socialiniam funkcionavimui,

suicidiškumui bei rodo gydymo poreikį.

40

Sekančiu žingsniu buvo lyginami sveikatos skirtumai depresija sergančiųjų ir depresija bei

gretutine liga sergančių grupėse stacionarinio gydymo pabaigoje pagal lytį. Tyrimo rezultatai parodė,

kad gydymo pabaigoje sveikatos požiūriu blogesne sveikata pasižymėjo moterys, priklausančios

depresija ir somatine liga sergančiųjų grupei. Lyginant su bendraamžiais blogesnė sveikata taip pat

buvo sergančiųjų depresija ir somatine liga moterų grupėje. Blogesne fizine sveikata pasižymėjo

depresija ir somatine liga sergančios moterys. Gydymo pabaigoje, sveikatos būklė buvo blogesnė

sergančiųjų depresija ir somatine liga, tiek vyrų tiek moterų grupėje. Daugiau nusiskundimų

sveikata, miegu, valgymo sunkumais taip pat išsakė depresija ir somatine liga sergantys vyrai ir

moterys, negu depresija ir alkoholizmu sergantys vyrai ir moterys. Vertinant savo darbingumą,

mažiau darbingi buvo depresija ir somatine liga sergantys vyrai ir moterys, negu depresija ir

alkoholizmu sergantys tiriamieji. Gydymo pabaigoje mažesniu judrumu pasižymėjo depresija ir

somatine liga sergantys vyrai ir moterys, negu depresija ir alkoholizmu sergantys vyrai ir moterys. Po

sunkesnio darbo sunkiau atsigauna depresija ir somatine liga sergančios moterys taip pat jos yra

blogesnės nuotaikos ir menkesnės savitvardos negu depresija ir alkoholizmu sergančios moterys.

Šis tyrimas, kaip ir 2006m. Lietuvoje atliktas tyrimas (Goštautas ir kt., 2006) parodė, kad

stacionarinio gydymo pabaigoje tiriamiesiems depresijos simptomai ženkliai sumažėjo. Tačiau tiek

gydymo pradžioje tiek pabaigoje savo sveikatą blogiau vertino depresija ir somatine liga sergantys

tiriamieji, o geriau depresija ir alkoholizmu sergantys tiriamieji, o lyginant depresija sergančiuosius

su depresija ir gretutine sergančiais, pagal lytį, blogesnė sveikata būdinga depresija ir somatine liga

sergančiųjų grupei, tiek vyrams tiek moterims.

Lietuvos tyrėjos Babarskienė ir Adomaitienė (2009) nustatė, kad depresija ir gretutine

somatine liga sergantys pacientai blogiau laikosi specialistų rekomenduojamo gydymo ir nesilaiko

sveikos gyvensenos rekomendacijų, o tai turi įtakos sveikimo procesui. Tai paaiškina kodėl šio

tyrimo tiriamieji sergantys depresija ir somatine liga po gydymo savo sveikatą vertino blogiau negu

kitų grupių tiriamieji. Literatūros analizėje, užsienio autorių Kurtz ir kt. (2001), Uzun ir kt. (2009) ir

Halaris (2009) tyrimai taip pat rodo, kad sergančiųjų depresija ir gretutine somatine liga gydymas

įtakoja pacientų depresijos simptomus, todėl svarbu juos valdyti ir gerinti fizinę ir psichologinę

sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Sekančiu tyrimo etapu buvo lyginami bendrai vertinamos sveikatos pokyčiai stacionarinio

gydymo laikotarpiu, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse, lyties atžvilgiu.

Gauti rezultatai parodė, kad lyginant depresija sergančiųjų grupę su depresija ir gretutine liga

sergančiųjų grupe tiek vyrų tiek moterų bendrai vertinama sveikata pagerėjo, tačiau statistiškai

reikšmingi skirtumai nustatyti tik moterų grupėje. Gydymo pradžioje blogesne sveikata pasižymėjo

depresija ir somatine liga sergančios moterys, negu depresija ir alkoholizmu sergančios moterys.

41

Gydymo pabaigoje taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik moterų grupėje. Blogiau

jautėsi depresija ir somatine liga sergančios moterys, negu depresija ir alkoholizmu sergančios

moterys.

Užsienio tyrėjai, Lesperance ir Fransure-Smith (1996) bei Ickovies su kolegomis (2001),

nagrinėdami skirtumus tarp lyčių nustatė, kad depresija labiau paplitusi tarp moterų (nuo 30 iki 60

proc.) nei vyrų (apie 20 proc.). Šio tyrimo rezultatai patvirtina užsienio autorių tyrimų rezultatus, kad

lyties atžvilgiu depresiškumas labiau būdingas moterims negu vyrams.

Sekančiu tyrimo etapu buvo gilinamasi į psichikos sveikatos pokyčius, stacionarinio gydymo

laikotarpiu, sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga grupėse, lyties atžvilgiu.

Gauti rezultatai parodė, kad lyginant depresija sergančiųjų grupę su depresija ir gretutine liga

sergančiųjų grupe, tiek vyrų tiek moterų psichikos sveikata pagerėjo. Gydymo pradžioje, vertinant

psichikos sveikatą, sergančiųjų depresija bei depresija ir gretutine liga grupėse, pagal lytį, statistiškai

reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tačiau, vertinant aktyvumą ir nuotaiką skirtumų lyties atžvilgiu

skirtumus nustatėme. Gydymo pradžioje mažesniu aktyvumu ir blogesne nuotaika labiau pasižymėjo

depresija ir somatine liga sergančios moterys, negu depresija ir somatine liga sergantys vyrai.

Gydymo pabaigoje, vertinant psichikos sveikatą, sergančiųjų depresija bei depresija ir

gretutine liga grupėse, pagal lytį, tiek vyrų, tiek moterų sergančių depresija ir somatine liga

psichikos sveikata buvo blogesnė nei sergančiųjų depresija ir alkoholizmu. Taip pat nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant sumažėjusio aktyvumo būseną moterų grupėje. Mažiau

aktyvios buvo depresija ir somatine liga sergančios moterys, negu depresija ir alkoholizmu

sergančios moterys. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant interesus moterų grupėje.

Labiau praradusios interesus buvo depresija ir somatine liga sergančios moterys, negu depresija ir

alkoholizmu sergančios moterys. Literatūros analizėje, užsienio autorių Hutton ir kt. (2004), Uzun ir

kt. (2009), Lin ir kt. (2004), Choe (2001) tyrimai taip pat rodo, kad sergantiems depresija ir gretutine

somatine liga būdingas interesų praradimas ir žemas aktyvumo lygis, kurie daro įtaką gydymo eigai

ir sveikimui. Lesperance ir Fransure-Smith (1996) bei Ickovies su kolegomis (2001) daryti tyrimai

rodo, kad sergančioms depresija ir somatine liga moterims labiau negu vyrams būna išreikšti

depresijos simptomai.

Vienas iš šio tyrimo uždavinių buvo nustatyti sąsajas tarp bendro sveikatos vertinimo ir

sociodemografinių bei klinikinių rodiklių, gydymo pradžioje ir pabaigoje, depresija bei depresija ir

gretutine liga sergančiųjų grupėse.

Vertinant bendrą sveikatą gydymo pradžioje, depresija bei depresija ir gretutine liga

sergančiųjų grupėse, nustatytas statistiškai patikimas ryšys depresija sergančiųjų grupėje su šeimine

padėtimi, stacionarizacijų skaičiumi, ligos trukme, neįgalumu ir suicidiškumu. Sergančiųjų depresija

42

ir alkoholizmu grupėje nustatytas patikimas ryšys su tiriamųjų amžiumi. Sergančiųjų depresija ir

somatine liga grupėje, gydymo pradžioje, statistšikai patikimų ryšių nenustatyta. Vertinant bendrą

sveikatą gydymo pabaigoje, depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse, nustatytas

statistiškai patikimas ryšys depresija sergančiųjų grupėje su lytimi. Depresija ir somatine liga

sergančiųjų grupėje nustatytas statistiškai patikimas ryšys su amžiumi, pragyvenimo šaltiniu,

pasveikimo įvertinimu ir grupinių užsiėmimų lankymu. Sergančiųjų depresija ir alkoholizmu grupėje

nustatytas patikimas ryšys su amžiumi, pragyvenimo šaltiniu ir pasveikimo įvertinimu.

Užsienio ir Lietuvos tyrėjai Kurtz ir kt. (2001), Lesperance ir Fransure-Smith (1996), Riley ir

kt. (2009), Groot ir kt. (2001), Goštautas ir kt. (2006) taip pat akcentuoja, kad sėkmingam sveikimo

procesui tiek vyrams, tiek moterims, didelę įtaką daro socialinis palaikymas, finansinės garantijos,

ligos trukmė, lytis ir amžius, o neigiamą įtaką daro suicidiškumas, ilgas sirgimas, socialinė izoliacija,

amžius.

Svarbu paminėti, kad tyrimo rezultatai parodė grupinių užsiėmimų (dėmesingumo ugdymo

ir streso valdymo) naudą depresija ir somatine liga sergančiųjų sveikimui. Mokslininkai

Brintzenhofe-Szoc su kolegomis (2009) ir Olatunji su kolegomis (2006) akcentuoja psichoterapijos

naudą gerinant depresijos gydymo rezultatus, tačiau šiame tyrime sąsajų tarp bendro sveikatos

vertinimo ir psichoterapinių grupių lankymo nė vienoje tiriamųjų grupėje nenustatyta (žr. 3 priedą).

Sekantis uždavinys buvo nustatyti sąsajas tarp psichinės sveikatos vertinimo ir

sociodemografinių bei klinikinių rodiklių, gydymo pradžioje ir pabaigoje, depresija bei depresija ir

gretutine liga sergančiųjų grupėse.

Vertinant psichikos sveikatą gydymo pradžioje, depresija bei depresija ir gretutine liga

sergančiųjų grupėse, nustatytas statistiškai patikimas ryšys depresija sergančiųjų grupėje su šeimine

padėtimi, stacionarizacijų skaičiumi, neįgalumu ir suicidiškumu. Sergančiųjų depresija ir gretutine

liga grupėse, gydymo pradžioje, statistiškai patikimų ryšių nenustatyta. Vertinant bendrą sveikatą

gydymo pabaigoje, depresija bei depresija ir gretutine liga sergančiųjų grupėse, nustatytas statistiškai

patikimas ryšys depresija sergančiųjų grupėje su lytimi ir pasveikimo įvertinimu. Depresija ir

somatine liga sergančiųjų grupėje nustatytas statistiškai patikimas ryšys su amžiumi. Sergančiųjų

depresija ir alkoholizmu grupėje nustatytas statistiškai patikimas ryšys su išsilavinimu ir

pragyvenimo šaltiniu.

Užsienio ir Lietuvos mokslininkai Kurtz su kolegomis (2001), Lesperance ir Fransure-

Smith (1996), Riley ir kt. (2009), Goštautas ir kt. (2006) tvirtina, kad amžius, šeiminė padėtis,

finansiniai ištekliai ir lytis įtakoja depresijos gydymo rezultatus.

43

IŠVADOS

1. Gydymo pradžioje depresija ir somatine liga sergantys vyrai ir moterys savo sveikatą vertino

blogiau negu depresija ir alkoholizmu sergantys vyrai ir moterys. Tačiau vyrai labiau

skundėsi miegu, valgymo sunkumais, skausmais ir sunkiau atsigavo po fizinio darbo ar

veiklos.

2. Gydymo pabaigoje savo sveikatą blogiau vertino depresija ir somatine liga sergantys vyrai ir

moterys, negu depresija ir alkoholizmu sergantys vyrai ir moterys. Moterys labiau negu vyrai

skundėsi tiek bloga fizine sveikata, tiek bloga nuotaika ir savitvarda.

3. Vertinant savo bendrą sveikatą, gydymo pradžioje ir gydymo pabaigoje, blogesne sveikata

pasižymėjo depresija ir somatine liga sergančios moterys.

4. Gydymo pradžioje ir pabaigoje blogesnė psichikos sveikata būdinga depresija ir somatine liga

sergančioms moterims.

5. Sergančiųjų depresija sveikata gydymo pradžioje susijusi su šeimine padėtimi, stacionarizacijų

skaičiumi, neįgalumu ir suicidiškumu, o gydymo pabaigoje - su lytimi. Sergančiųjų depresija

ir gretutine liga sveikata gydymo pabaigoje susijusi su amžiumi, pragyvenimo šaltiniu bei

išsilavinimu.

44

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Agosti, V., Levin, F.R. (2006). The Effects of Alcohol and Drug Dependence on the Course of

Depression. American Journal on Addictions, 15 (1), 71-75. [žiūrėta 2014-10-28]. Prieiga per

internetą: < http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1080/10550490500419102/>.

2. Anderson, R.J., Freedland, K.E., Clouse, R.E., Lustan, P.J. (2001). The prevalence of comorbid

depression in adults with diabetes: a meta-analysis. Diabetes, 24(10)69-75.

3. Anderson, R.M., Funnell, M.M. et. al. (1991). Learning to Empower Patients. Results of

Professional Education Program for Diabetes Educators. Diabetes Care, 14, 584-590.

4. Aina, Y., Susman, J.L. (2006). Understanding comorbidity with depression and anxiety disorders,

US National Library of Medicine, 106(5)9-14.[žiūrėta 2013-08-23]. Prieiga per internetą:

<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16738013>.

5. Asch, S.M., Kilbourne, A.M., Gifford, A.L., Burnam, M.A., Turne,r B., Shapiro, M.F., Bozzette,

S. (2003). Underdiagnosis of Depression in HIV. Journal of General Internal Medicine, 18(6):

450–460. [žiūrėta 2013-08-23]. Prieiga per internetą:

<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1494868/>.

6. Babarskienė, R., Adomaitienė, V. (2009). Išeminė širdies liga ir depresija – dviejų eismo krypčių

kelias. Kardiologijos praktika. (4), 3.

7. Barlow, D., Durand, M. (2005). Abnormal psychology. THOMSON.

8. Brennan, K.S. (2010). Untreated depressive disorders have big impact on HIV. HIV Clinican

Summer, 22(30),6. [žiūrėta: 2013-08-26]. Prieiga per internetą:

<http://www.deltaaetc.org/hcarticles/articles%20as%20pdf/summer%202010%20articles%20as%

20pdf/depression%20in%20HIV.pdf>.

9. Brintzenhofe-Szoc, K. B., Tomer, T. Levin, T. T., Li Y., Kissane, D. W., Zabora, J.R. (2009).

Mixed Anxiety/Depression Symptoms in a Large Cancer Cohort: Prevalence by Cancer Type.

Psychosomatics. 50 (4), 383-391. [žiūrėta 2013-09-04]. Prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0033318209708230>.

10. Brintzenhofe-Szoc, K. B., Tomer, T. Levin, T. T., Li Y., Kissane, D. W., Zabora, J.R. (2009).

Mixed Anxiety/Depression Symptoms in a Large Cancer Cohort: Prevalence by Cancer Type.

Psychosomatics. 50 (4), 383-391. [žiūrėta 2013-09-04]. Prieiga per internetą:


11. Bunevičius, R., Dembinskas, A. (1992). TLK 10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir

diagnostika. (Red.). Lietuvos psichiatrų asociacija. Leidybos komitetas, Pasaulinė sveikatos

organizacija.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16738013

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1494868/

http://www.deltaaetc.org/hcarticles/articles%20as%20pdf/summer%202010%20articles%20as%20pdf/depression%20in%20HIV.pdf

http://www.deltaaetc.org/hcarticles/articles%20as%20pdf/summer%202010%20articles%20as%20pdf/depression%20in%20HIV.pdf

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0033318209708230





http://www.sciencedirect.com/science/journal/00333182









45

12. Brown, By, Janice, M., Miller, William, R. (1993). Impact of motivational interviewing on

participation and outcome in residential alcoholism treatment. Psychology of Addictive

Behaviors, 7 (4), 211-218. [žiūrėta 2014-04-09]. Prieiga per internetą:

<http://psycnet.apa.org/index.cfm?fa=buy.optionToBuy&id=1994-27183-001>.

13. Brown, R.A., Evans, Matthew D, Miller, I. W. Burgess, E. S., Mueller, T. I. (1997). Cognitive–

behavioral treatment for depression in alcoholism. Journal of Consulting and Clinical

Psychology, 65(5), 715-726. [žiūrėta 2014-04-15]. Prieiga per internetą:

<http://psycnet.apa.org/journals/ccp/65/5/715/>.

14. By Monti, P. M., Colby, S. M., Barnett ,N. P., Spirito, A., Rohsenow , Myers D.J., Woolard, R.,

Lewander, W. (1999). Brief intervention for harm reduction with alcohol-positive older

adolescents in a hospital emergency department. Journal of Consulting and Clinical Psychology,

67(6), 989-994. [žiūrėta 2014-04-17]. Prieiga per internetą:

<http://psycnet.apa.org/index.cfm?fa=buy.optionToBuy&id=1999-01811-018>.

15. Bulotaitė, L. (2009). Priklausomybių anatomija. Vilnius: Tyto Alba.

16. Booth, B. M., Zhang, M., Rost, K. M. ir kt. (1997). Measuring outcomes and costs for major

depression. Psychopharmacology Bulletin, 33(4), 653-658.

17. Cancer (Fact sheet N°279) U.S. Department of Health and Human Services. [žiūrėta 2013-08-23].

Prieiga per internetą: <http://www.cdc.gov/cancer/cervical/pdf/cervical_facts.pdf >.

18. Choe, M.A., Padilla, G.V., Chae, Y.R., Kim, S. (2001). The meaning of health-related quality of

life in Korean sample. International Journal of Africa Nursing Sciences. 38(5):557-66. [žiūrėta

2013-08-23]. Prieiga per internetą:


19. Ciechanowski, P.S., Katon ,W.J., Russo, J.E. (2000). Depression and Diabetes Impact of

Depressive Symptoms on Adherence, Function, and Costs. JAMA Internal Medicine.

160(21):3278-3285. [žiūrėta 2013-09-10]. Prieiga per internetą: <http://archinte.jamanetwork.com/article.aspx?articleid=485556>.

20. Cook, J.A., Grey, D., Burke, J., Cohen, M.H., Gurtman, A.C., Richardson, J.L., Wilson, T.E.,

Young, M.A., Hessol, N.A. (2004). Depressive Symptoms and AIDS-Related Mortality Among a

Multisite Cohort of HIV-Positive Women. American Journal of Public Health. 94 (7),1133-1140.

[žiūrėta 2013-09-10]. Prieiga per internetą:

<http://ajph.aphapublications.org/doi/abs/10.2105/AJPH.94.7.1133>.

21. Cornelius, J.R., Salloum, J., Mezzic, J. (1995). Disproportionate suicidality in patients with

comorbid major depression and alcoholism. American Journal of Psychiatry. 152 (3), 358-364.

http://psycnet.apa.org/index.cfm?fa=buy.optionToBuy&id=1994-27183-001

http://psycnet.apa.org/journals/ccp/65/5/715/

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Booth%20BM%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Zhang%20M%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Rost%20KM%22%5BAuthor%5D

http://www.cdc.gov/cancer/cervical/pdf/cervical_facts.pdf


http://archinte.jamanetwork.com/article.aspx?articleid=485556

http://ajph.aphapublications.org/loi/ajph

http://ajph.aphapublications.org/doi/abs/10.2105/AJPH.94.7.1133

46


<http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?articleID=170879>.

22. Daubaras ,G. (2001). Somatinių ligonių psichikos sutrikimai. Vilnius: UAB „Sapnų sala“, 96p.

23. Dembinskas, A. (2003). Psichiatrija. Vilnius: UAB „Vaistų žinios“ 183 p.

24. Depression: A Lethal Comorbid Factor for Cancer Patients? Psychiatric Times. 2011. [žiūrėta

2013-08-23]. Prieiga per internetą: <http://www.psychiatrictimes.com/major-depressive-

disorder/depression-lethal-comorbid-factor-cancer-patients#sthash.8kewIXWp.dpuf>.

25. Depression: Overview, Risk Factors and Comorbidities. (2013). (NCQA) National Committee

for Quality Assurance. [žiūrėta 2013-08-28]. Prieiga per internetą:

<http://www.qualityprofiles.org/leadership_series/depression/depression_overview.asp>.

26. Depression: The Treatment and Management of Depression in Adults (Updated Edition). US

National Library of Medicine. [žiūrėta 2014-04-06]. Prieiga per internetą: <

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK63763/>.

27. Driessen, M, Meier, S, Hill, A, Wetterling, T, Lange, W, Junghanns, K. (2001). The course of

anxiety, depression and drinking behaviours after completed detoxification in alcoholics with and

without comorbid anxiety and depressive disorders. National Center for Biotechnology

Information, U.S. National Library of Medicine. 36(3), 249-55. [žiūrėta 2014-10-27]. Prieiga per

internetą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11373263>.

28. Eaton ,W., Armenin, H., Gallo, J. ir kt. (1996). Depression and Rirk for onset of Type II

Diabetes. A prospective population-based study. Diabetes Care, 102, 19-1097.

29. Engum, A., Mykletun, A., Midthjel,l K., Holen, A., Dahl, A.A. (2005). Depression and Diabetes

A large population-based study of sociodemographic, lifestyle, and clinical factors associated

with depression in type 1 and type 2 diabetes. Diabetes care. 28(8),1904-1909. [žiūrėta: 2013-08-

13]. Prieiga per internetą: <http://care.diabetesjournals.org/content/28/8/1904.short>.

30. Emrick, C.D. (1975). A Review of Psychologically Oriented Treatment of Alcoholism. II. The

Relative Effectiveness of Different Treatment Approaches and the Effectiveness of Treatment

versus No Treatment. Journal of Studies on Alcohol and Drugs 36 (1). [žiūrėta 2014-04-16].

Prieiga per internetą:

<http://www.jsad.com/jsad/article/A_Review_of_Psychologically_Oriented_Treatment_of_Alco

holism_iIIi_Th/3963.html>.

31. Ell, K., Sanchez K., Betsy Vourlekis, B., Lee, P., Dwight-Johnson, M., Lagomasino

I., Muderspach, L., (2005). Depression, Correlates of Depression, and Receipt of Depression Care

Among Low-Income Women With Breast or Gynecologic Cancer. Journal of clinical oncology.

http://www.psychiatrictimes.com/major-depressive-disorder/depression-lethal-comorbid-factor-cancer-patients#sthash.8kewIXWp.dpuf

http://www.psychiatrictimes.com/major-depressive-disorder/depression-lethal-comorbid-factor-cancer-patients#sthash.8kewIXWp.dpuf

http://www.qualityprofiles.org/leadership_series/depression/depression_overview.asp

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK63763/

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Driessen%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=11373263

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Meier%20S%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=11373263

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Hill%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=11373263

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Wetterling%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=11373263

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Lange%20W%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=11373263

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Junghanns%20K%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=11373263

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/


http://www.nlm.nih.gov/


http://care.diabetesjournals.org/content/28/8/1904.short

http://www.jsad.com/jsad/article/A_Review_of_Psychologically_Oriented_Treatment_of_Alcoholism_iIIi_Th/3963.html

http://www.jsad.com/jsad/article/A_Review_of_Psychologically_Oriented_Treatment_of_Alcoholism_iIIi_Th/3963.html

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Kathleen+Ell&sortspec=date&submit=Submit

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Kathleen+Sanchez&sortspec=date&submit=Submit

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Kathleen+Sanchez&sortspec=date&submit=Submit

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Betsy+Vourlekis&sortspec=date&submit=Submit

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Pey-Jiuan+Lee&sortspec=date&submit=Submit

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Megan+Dwight-Johnson&sortspec=date&submit=Submit

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Isabel+Lagomasino&sortspec=date&submit=Submit

http://jco.ascopubs.org/search?author1=Laila+Muderspach&sortspec=date&submit=Submit

47

23 (13), 3052-3060. [žiūrėta 2013-09-09]. Prieiga per internetą:

<http://jco.ascopubs.org/content/23/13/3052.short>.

32. Finey, J. W., Hahn, A. C. and Moos, R. H. (1996), The effectiveness of inpatient and outpatient

treatment for alcohol abuse: the need to focus on mediators and moderators of setting effects.

Addiction, 91, 1773–1796. [žiūrėta 2014-04-09]. Prieiga per internetą:

<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1360-0443.1996.911217733>.

33. Ferrando, S.J., Rabkin, J.G., de Moor,e G.M., Rabkin, R. (1999). Antidepressant treatment of

depression in HIV-seropositive women. The Journal of Clinical Psychiatry , 60(11), 741-746.

[žiūrėta: 2013-08-31]. Prieiga per internetą:

<http://europepmc.org/abstract/MED/10584761>.

34. Gatz, M., Fiske, A. (2003). Aging Women and Depression. Professional Psychology: Reseach

and Practice, 34 (1), 3-9. [žiūrėta: 2013-08-31]. Prieiga per internetą:

<books.google.lt/books?isbn=1119996147>.

35. Goštautas, A., Pranckevičienė, A., Matonienė, V. (2006) Changes in depression and quality of

life during inpatient treatment of depression. Medicina, 42(6), 472-478.

36. Goodwin, J. S., Dong, D., Zhang, D.D., Glenn, V. Osti,r G.V. (2004). Effect of Depression on

Diagnosis, Treatment, and Survival of Older Women with Breast Cancer. Journal of the

American Geriatrics Society, 52 (1), 106-111. [žiūrėta 2013-08-28]. Prieiga per internetą: <

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1853251/ >

37. Groot, M., Anderson, R., Fredland, K.E., Clause, R.E., Lustman, P.J. (2001). Association of

Depression and Diabetes Complications: A Meta-Analysis. Journal of Biobehavioral Medicine.

Psichosomatic medicine. 63 (4), 619-630. [žiūrėta 2013-09-10]. Prieiga per internetą:

<http://www.psychosomaticmedicine.org/content/63/4/619.short.>.

38. Justice, A.C., Do Patterns of Comorbidity Vary by HIV Status, Age, and HIV Severity? Oxford

Journals. Clinical Infectious Diseases, 45(12), 1593-1601. [žiūrėta: 2013-08-13]. Prieiga per

internetą: <http://cid.oxfordjournals.org/content/45/12/1593.long>.

39. Halaris, A. (2009). Comorbidity between depression and cardiovascular disease. Journal of the

International Union of Angiology, 28(2), 92-99. [žiūrėta 2013-08-21]. Prieiga per internetą:


40. Hallstrom, C., McClure, N. (2005). Depression. Elsewier.

http://jco.ascopubs.org/content/23/13/3052.short

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1360-0443.1996.911217733

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Ferrando+SJ%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Rabkin+JG%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22de+Moore+GM%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Rabkin+R%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=ISSN:%220160-6689%22

http://europepmc.org/abstract/MED/10584761

http://www.psychosomaticmedicine.org/content/63/4/619.short

http://cid.oxfordjournals.org/content/45/12/1593.long

http://europepmc.org/search;jsessionid=T9SdChBqvjHqZ8X1tyzm.0?page=1&query=JOURNAL:%22Int+Angiol%22

http://europepmc.org/search;jsessionid=T9SdChBqvjHqZ8X1tyzm.0?page=1&query=JOURNAL:%22Int+Angiol%22


48

41. Hasin, S.D, Wei-Yuan Tsai, Endicott, T. Mueller, T.I, Coryel,l, W, Keller, M. (1996). The

Effects of Major Depression on Alcoholism. American Journal on Addictions, 5.144-155. [žiūrėta


<http://www.columbia.edu/~dsh2/pdf/EffectsMajorDepresAlcoholism.pdf.>.

42. Heart disease patients face higher depression risk. Heart Foundation. (2013). [žiūrėta 2013-08-

21]. Prieiga per internetą: <http://www.heartfoundation.org.au/news-media/Media-Releases-

2013/Pages/heart-disease-patients-face-higher-depression-risk.aspx>.

43. Helzer, JE, Pryzbeck, TR. (1988). The co-occurrence of alcoholism with other psychiatric

disorders in the general population and its impact on treatment. National Center for

Biotechnology Information, U.S. National Library of Medicine, 49(3), 219-24. [žiūrėta 2014-10-

27]. Prieiga per internetą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3374135>.

44. Hutton, H.E., Lyketsos, K.G., Zenilman ,J.M., Thompso, R.E., Erbelding, E.J. (2004) Depression

and HIV Risk Behaviors Among Patients in a Sexually Transmitted Disease Clinic. American

Journal of Psychiatry, 161, 912-914. [žiūrėta: 2013-09-01]. Prieiga per internetą:

<http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?articleID=176805&RelatedWidgetArticles=true>.

45. Horberg, M.A., Silverberg, M.J., Hurley, L.B., Towner ,W.J., Klein, D.S., Bersoff-Matcha, S., et

al. (2008). Effects of Depression and Selective Serotonin Reuptake Inhibitor Use on Adherence

to Highly Active Antiretroviral Therapy and on Clinical Outcomes in HIV-Infected Patients.

JAIDS Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 47 (3), 384-390. [žiūrėta 2013-0-10].

Prieiga per internetą:

<http://journals.lww.com/jaids/Abstract/2008/03010/Effects_of_Depression_and_Selective_Serot

onin.18.aspx>.

46. Ickovies, J.R., Hamburger, M.E., Vlakov, D., Schoenbaum, E.E., Schuman, P., Borland, R.J.,

Motore ,J. (2001). Mortality, CD4 Cell Count Decline, and Depressive Symptoms Among HIV-

Seropositive Women Longitudinal Analysis From the HIV Epidemiology Research Study. The

Journal of the American Medical Association, 285(11), 1466-1474. [žiūrėta 2013-08-14]. Prieiga

per interneta: <http://jama.jamanetwork.com/article.aspx?articleid=193662.>.

47. Kavaliauskienė, L., Pečiūra, R., Adomaitienė ,V. (2011). Trends in depression diagnosis and

consumption of antidepressants in Lithuania in 2004-2009. Acta Medica Lituanica, 18,17-22.

48. Kawakami, N., Takatsuka, N., Shimizu, H., Ishabashi, H. (1999). Depressive symptoms and

occurrence of tyoe II diabetes among Japanese men. Diabetes Care, 22(7), 1071-6. [žiūrėta 2013-

08-14]. Prieiga per interneta: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10388970>

http://www.columbia.edu/~dsh2/pdf/EffectsMajorDepresAlcoholism.pdf

http://www.heartfoundation.org.au/news-media/Media-Releases-2013/Pages/heart-disease-patients-face-higher-depression-risk.aspx

http://www.heartfoundation.org.au/news-media/Media-Releases-2013/Pages/heart-disease-patients-face-higher-depression-risk.aspx

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Helzer%20JE%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=3374135

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Pryzbeck%20TR%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=3374135





http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?articleID=176805&RelatedWidgetArticles=true

http://journals.lww.com/jaids/Abstract/2008/03010/Effects_of_Depression_and_Selective_Serotonin.18.aspx

http://journals.lww.com/jaids/Abstract/2008/03010/Effects_of_Depression_and_Selective_Serotonin.18.aspx

http://jama.jamanetwork.com/article.aspx?articleid=193662

49

49. Kurtz, M. E., Kurtz J.C., Stommel M., Given, C.W., Given, B. (2001). Physical Functioning and

Depression Among Older Persons with Cancer. U.S. National Library of Medicine, 9(1), 11-18.


<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11879268 >.

50. Kriščiūnas, A. (2002) Psichiatrija, Vilnius: Virtuali leidykla – knygynas.

51. Lesperance, F., Fransure-Smith (1996). Negative emotions and coronary heart disease: getting to

the heart of the matter. The Lancet, 347, 414-415. [žiūrėta: 2014-12-19]. Prieiga per internetą:

<http://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(96)90004-5/fulltext#back-

BIB7>.

52. Lietuvos valstybinis psichikos sveikatos centras. [žiūrėta: 2013-08-13]. Prieiga per internetą:

<http://www.vpsc.lt/>.

53. Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. [žiūrėta: 2013-08-13]. Prieiga per

internetą: <http://sic.hi.lt/stbprg/>.

54. Lietuvos respublikos narkologinės priežiūros įstatymas.1997. [žiūrėta 2014-04-03]. Prieiga per

internetą: <http://www.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259522>.

55. Lietuvos sveikatos statistika 2012. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija Higienos instituto

Sveikatos informacijos centras. Vilnius, 2013

56. Lin, E.H.B., Katon, W., Korff, M.V., Rutter, C. Simon, G.E., Oliver, M., et al (2004).

Relationship of Depression and Diabetes Self-Care, Medication Adherence, and Preventive Care.

Diabetes Care, 27 (9), 2154-2160. [žiūrėta: 2013-08-28]. Prieiga per internetą:<

http://care.diabetesjournals.org/content/27/9/2154.short>.

57. Macleod, A.D. (1998). Methylphenidate in terminal depression. Journal of Pain and Symptom

Management, 16,193-198.

58. Medicinos enciklopedija. (1991). Valstybinė enciklopedijų leidykla. Vilnius.

59. Med, A.J. (2008). The comorbidity of diabetes mellitus and depression. National Center for

Biotechnology Information, U.S. National Library of Medicine, 121 (11), 8-15. [žiūrėta: 2013-

09-12]. Prieiga per internetą

<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2717744/>.

60. Moore, D.J., Posada, C. (2013). HIV and psychiatric comorbidities: What do we know and what

can we do? Psychology and AIDS Exchange Newsletter. [žiūrėta: 2013-08-25]. Prieiga per

internetą: <http://www.apa.org/pi/aids/resources/exchange/2013/01/comorbidities.aspx>.

61. Norkus, A., Ostrauskas, R., Šulcaitė, R. (2005). Laiku diagnozuoto cukrinio diabeto ir anksti

pradėto gydymo ekonominis įvertinimas. Medicina. 41(10), 877-883.


http://www.vpsc.lt/

http://sic.hi.lt/stbprg/

http://www.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259522

http://care.diabetesjournals.org/content/27/9/2154.short





http://www.apa.org/pi/aids/resources/exchange/index.aspx

http://www.apa.org/pi/aids/resources/exchange/2013/01/comorbidities.aspx

50

62. Nemade, R., Reiss, N., Dombeck, M. (2007). Current Understandings of Major Depression -

Biopsychosocial Model. Pecan Valley Centers, [žiūrėta 2013-08-14]. Prieiga per interneta:

<http://www.pvmhmr.org/5-depression/article/12997-current-understandings-of-major-

depression-biopsychosocial-model>

63. O’Connor, C.M., Gurbel, P. A., Serebruany ,V.L. (2000). Depression and ischemic heart disease.

American Heart Journal, 140(4), 836-869. [žiūrėta 2013-08-16]. Prieiga per interneta:


64. O‘Donova,n C. (2004). Achieving and sustaining remission in depression and anxuety disorders:

introduction. Canadian Journal of Psychiatry, 49 (1), 5S-9S.

65. Olatunji, B. O, Mimiaga, M. J., O’Cleirigh, C., Safren, S. A. (2006). A Review of Treatment

Studies of Depression in HIV. Topics in HIV Medicine. 14 (3), 112-124. [žiūrėta 2014-08-16].

Prieiga per interneta: <https://iasusa.org/sites/default/files/tam/14-3-112.pdf.>.

66. Onitilo, A.A., Nietert, P.J., Egede L. E. (2006). Effect of depression on all-cause mortality in

adults with cancer and differential effects by cancer site. General Hospital Psychiatry, 28 (5),

396-402. [žiūrėta 2013-08-14]. Prieiga per interneta: <http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0163834306000910>.

67. Olatunji, B. O, Mimiaga, M. J., O’Cleirigh, C., Safren, S. A. (2006). A Review of Treatment

Studies of Depression in HIV. Topics in HIV Medicine. 14 (3), 112-124. [žiūrėta 2014-08-16].

Prieiga per interneta: <https://iasusa.org/sites/default/files/tam/14-3-112.pdf.>.

68. Onitilo, A.A., Nietert, P.J., Egede L. E. (2006). Effect of depression on all-cause mortality in

adults with cancer and differential effects by cancer site. General Hospital Psychiatry, 28 (5),

396-402. [žiūrėta 2013-08-14]. Prieiga per interneta:


69. Passik, S. D., Dugan, W., McDonald, M. V., Rosenfeld, B., Theobald, D. E., Adgerton, S.,

(1998). Oncologists' recognition of depression in their patients with cancer. Journal of Clinical

Oncology, 16(4),1594-1600. [Interaktyvus]. [žiūrėta: 2013-09-02]. Prieiga per internetą:


70. Pauliukevičiūtė, K. (2010). Moterų gyvenimo kokybės kitimas ambulatorinio depresijos gydymo

laikotarpiu. Daktaro disertacija, VDU, Kaunas.

71. Pettinati, H.M, Dundon, W.D. (2011). Comorbid Depression and Alcohol Dependence.

Psychiatric Times, 28 (6). [žiūrėta 2014-10-27]. Prieiga per internetą:

<http://209.198.129.131/images/PsychTimes_ComorbidDepressionAlcoholDependence_6-9-

2011.pdf>.






https://iasusa.org/sites/default/files/tam/14-3-112.pdf



https://iasusa.org/sites/default/files/tam/14-3-112.pdf




http://209.198.129.131/images/PsychTimes_ComorbidDepressionAlcoholDependence_6-9-2011.pdf

http://209.198.129.131/images/PsychTimes_ComorbidDepressionAlcoholDependence_6-9-2011.pdf

51

72. Pranckevičienė, A. (2008). Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo

vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu. Daktaro disertacija, Vytauto Didžiojo universitetas,

Kaunas.

73. Pyne, J. M., Patterson, T. L., Kaplan, ir kt. (1997). Assessment of quality of patients with major

depression. Psychiatric Servines, 48(4) 224-230. [žiūrėta 2014-06-14]. Prieiga per internetą:


74. Plante, G. E. (2005). Depression and cardiovascular disease: a reciprocal relationship.

Metabolism Clinical and Experimental, 54(5), 45-48.

75. Pompei, P., Foreman, M., Rudberg, M.A., Inouye, S.K., Braund, V., Cassel, C.K. (1994).

Delirium in hospitalized older persons: outcomes and predictors. Journal of the American

Geriatrics Society , 42(8), 809-815 [žiūrėta 2014-04-14]. Prieiga per internetą:

<http://europepmc.org/abstract/MED/8046190>.

76. Posternak, M.A., Miller, I. (2001). Untreated short-term course of major depression: a meta-

analysis of outcomes from studies using wait-list control groups. Journal of Affective Disorders,

66, 139–146. [žiūrėta 2013-09-23]. Prieiga per internetą:


77. Reiche, E. M., Nunes, S.O., Morimoto, H. K. (2004). Stress, depression, the immune system, and

cancer. Lancet Oncol. 5, 617-25. [žiūrėta 2013-08-23]. Prieiga per internetą:


78. Riley, A.A., McEntee, M.L., Gerson, L., Dennison ,C.R. (2009). Depression as a Comorbidity to

Diabetes: Implications for Management. Journal for Nurse Practitioners, 5 (7), 523-

535. [žiūrėta: 2013-08-24]. Prieiga per internetą:

<http://www.medscape.com/viewarticle/708407>.

79. Roberts, L. (2013). Heart disease patients face higher depression risk - Heart Foundation.

[žiūrėta 2014-08-23]. Prieiga per internetą: <http://www.heartfoundation.org.au/.../heart-disease-

patients-face-higher-depression -risk.aspx >.

80. Rudisch, B, Nemeroff, C.B. (2003). Epidemiology of comorbid coronary artery disease and

depression. Biologycal Psychiatry, 54(3), 227-40. [žiūrėta 2013-08-23]. Prieiga per internetą:

<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12893099 >.

81. Sher, L. (2004). Depression and alcoholism. Oxford Journals. An International Journal of

Medicine, 97 237-240. [žiūrėta 2014-10-27]. Prieiga per internetą:

<http://qjmed.oxfordjournals.org/content/97/4/237.full.pdf+htm>.

82. Skaplik, J.L., Teisman, G.J. (2007). HIV, Psychiatric Comorbidity, and Aging. A Clinical

Journal of the American Geriatries Society, 15 (3) 26-36. [žiūrėta: 2013-08-28]. Prieiga per


http://europepmc.org/search;jsessionid=295mQYcVp8goN4vkBVNg.20?page=1&query=AUTH:%22Pompei+P%22

http://europepmc.org/search;jsessionid=295mQYcVp8goN4vkBVNg.20?page=1&query=AUTH:%22Foreman+M%22

http://europepmc.org/search;jsessionid=295mQYcVp8goN4vkBVNg.20?page=1&query=AUTH:%22Rudberg+MA%22

http://europepmc.org/search;jsessionid=295mQYcVp8goN4vkBVNg.20?page=1&query=AUTH:%22Inouye+SK%22

http://europepmc.org/search;jsessionid=295mQYcVp8goN4vkBVNg.20?page=1&query=AUTH:%22Braund+V%22

http://europepmc.org/search;jsessionid=295mQYcVp8goN4vkBVNg.20?page=1&query=AUTH:%22Cassel+CK%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=ISSN:%220002-8614%22&restrict=All+results

http://europepmc.org/search?page=1&query=ISSN:%220002-8614%22&restrict=All+results

http://europepmc.org/abstract/MED/8046190



http://www.medscape.com/viewarticle/708407

http://www.google.lt/url?url=http://www.heartfoundation.org.au/news-media/Media-Releases-2013/Pages/heart-disease-patients-face-higher-depression-risk.aspx&rct=j&frm=1&q=&esrc=s&sa=U&ei=K2WHVKvQFcf4UqnAgrAH&ved=0CBoQFjAA&sig2=kkMVeJdTdEEo25WYzzay_w&usg=AFQjCNFqQaiQh4cgap3bkTGjspJa4t5T3A


http://qjmed.oxfordjournals.org/content/97/4/237.full.pdf+htm

52

internetą:<http://www.clinicalgeriatrics.com/articles/HIV-Psychiatric-Comorbidity-and-

Aging/page/0/1>.

83. Spiegel, D., Giese-Davis, J. (2003) Depression and cancer: mechanisms and disease progression.

Biological Psychiatry, 54 (3), 269–282. [žiūrėta: 2013-08-28]. Prieiga per internetą:


84. Starace, F., Ammassari, A., Trotta, M.P., Murri, R., De Longis, P., Izzo, C., at al, AdICoNA

Study Group. NeuroICoNA StudyGroup. (1999). Depression is a risk factor for suboptimal

adherence to highly active antiretroviral therapy. Journal of Acquired Immune Deficiency

Syndromes (1999) [2002, 31 Suppl 3:S136-9]. [žiūrėta: 2013-08-31].

<http://europepmc.org/MED/12562037>.

85. Strik, J.J., Honig, A., Maes, M. (2001). Depression and myocardial infarction: relationship

between heart and mind. 25(4), 879-892. Progress in Neuro-Psychopharmacology and Biological

Psychiatry. [žiūrėta 2013-08-21]. Prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science/journal/02785846/57>

86. Spoletini, I., Gianni, W., Repetto, L., Bria, P., Caltagirone ,K., Bossu, P., at al (2008). Depression

and cancer: An unexplored and unresolved emergent issue in elderly patients.

Oncology/Hematology, 65 (65 (2) 143-155. [žiūrėta 2013-09-09]. Prieiga per internetą:


87. Swendsen, J.D., Merikangas, K.R., Canino, G.J, Kessler, RC, Rubio-Stipec, M, Angst, J. (1998).

The comorbidity of alcoholism with anxiety and depressive disorders in four geographic

communities. National Center for Biotechnology Information, U.S. National Library of Medicine.

39(4), 176-184. [žiūrėta 2014-10-27]. Prieiga per internetą:


88. Uzun, S., Kozumplik, O., Topič, R., Jakovljevič, M. (2009) Depressive disorders and

comorbidity: somatic illness vs. side effect. Psychiatria Danubina, 21(3), 391–398. [žiūrėta


<http://www.hdbp.org/psychiatria_danubina/pdf/dnb_vol21_no3/dnb_vol21_no3_391.pdf>.

89. Vasiljevienė, I., Danilevičiūtė, V., Subata, E., Navickas, A. (2013). Alkoholinės abstinencijos

sindromas: klinikinis įvertinimas ir gydymo taktika. Neurologijos seminarai, 17 (55) 5-12.

90. Van Manen, J. G., Bindels, P. J. A., Dekker, F. W., Ijzermans C. J., Zee, J. S., Schade, E. (2002).

Risk of depression in patients with chronic obstructive pulmonary disease and its determinants.

U.S. National Library of Medicine. Thorax, 57, 412-416. [žiūrėta 2014-10-27]. Prieiga per

internetą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11978917>

http://www.clinicalgeriatrics.com/articles/HIV-Psychiatric-Comorbidity-and-Aging/page/0/1

http://www.clinicalgeriatrics.com/articles/HIV-Psychiatric-Comorbidity-and-Aging/page/0/1


http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Starace+F%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Ammassari+A%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Trotta+MP%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Murri+R%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22De+Longis+P%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22Izzo+C%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22AdICoNA+Study+Group.+NeuroICoNA+Study+Group%22

http://europepmc.org/search?page=1&query=AUTH:%22AdICoNA+Study+Group.+NeuroICoNA+Study+Group%22



http://europepmc.org/MED/12562037


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Swendsen%20JD%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9675501

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Merikangas%20KR%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9675501

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Canino%20GJ%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9675501

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Kessler%20RC%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9675501

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Rubio-Stipec%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9675501

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Angst%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=9675501




http://www.hdbp.org/psychiatria_danubina/pdf/dnb_vol21_no3/dnb_vol21_no3_391.pdf


53

91. Vang, J., Kristensen, H. (2000). The concept of self – rated health. In Peter Nilson and Kristina

Orth – Gomer (Eds.), Self – Rated Health in a European Perspective. Stockholm: Uppsala.

92. Viinamäki, H., Tanskanen, A., Honkalampi, K., Koivumaa-Honkanen, H., Antikainen,

R.,Haatainen, K., at al (2006). Recovery from Depression: A Two-Year Follow-Up Study of

General Population Subjects. International Journal of Social Psychiatry, 52(1), 19–28.

93. Weinberger, M. I., Bruce, M. L., Roth, A. J. ir kt. (2011). Depression and barriers to mental

health care in older cancer patients. Int J Geriatr Psychiatry, 26, 21-26. [žiūrėta 2013-10-27].

Prieiga per internetą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3052769/>.

94. Wilson, K.G., Chochinov, H.M, Skirko, M.G., Allard, P., Chary, S., Gagon, P.R., at al. (2007).

Depression and Anxiety Disorders in Palliative Cancer Care. Journal of Pain and Symptom

Management, 33(20): 118-129. [žiūrėta 2013-09-09]. Prieiga per interneta:

<http://www.jpsmjournal.com/article/S0885-3924(06)00588-4/fulltext>.

95. WHO | Facts and figures about diabetes - World Health Organization. [žiūrėta 2013-08-22].

Prieiga per internetą: <http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs312/en/index.html>

96. WHO | HIV/AIDS - World Health Organization. 2013. [žiūrėta 2013-08-25]. Prieiga per

internetą: <http://www.who.int/features/qa/71/en/>.

97. WHO. (2001). The World Health Report: 2001: Mental Health: new understanding, new hope.

Geneva: World Health Organization . žiūrėta [2014-11-26]. Prieiga per interneta:

< http://www.who.int/whr/2001/en/whr01_en.pdf>.

98. Zellweger, M. S. (2004). Coronary artery disease and depression. Oxford Journals. And

International Journal of Medicine, 25 (1): 3-9. [žiūrėta 2013-08-21]. Prieiga per internetą:

<http://eurheartj.oxfordjournals.org/content/25/1/3.long>.


http://www.jpsmjournal.com/article/S0885-3924(06)00588-4/fulltext

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=www.who.int%2Fdiabetes%2Ffacts%2Fworld_figures%2Fen%2Findex4.html.&source=web&cd=2&cad=rja&ved=0CEAQFjAB&url=http%3A%2F%2Fwww.who.int%2Fdiabetes%2Ffacts%2F&ei=Uh8WUuSBI8mg4gT-koDgBg&usg=AFQjCNFTferDuboxIzbHI_AMkKYj66JypA

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs312/en/index.html

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=who%20hiv&source=web&cd=8&cad=rja&sqi=2&ved=0CE8QFjAH&url=http%3A%2F%2Fwww.who.int%2Ffeatures%2Fqa%2F71%2F&ei=kh0ZUo2CHpGChQfHoYCgCg&usg=AFQjCNEWahDygPOLaiB5DvJe_3NyvwxMjw

http://www.who.int/features/qa/71/en/

http://www.who.int/whr/2001/en/whr01_en.pdf

http://eurheartj.oxfordjournals.org/content/25/1/3.long

PRIEDAI

55

1 priedas. Sveikatos skirtumų palyginimas sergančiųjų depresija ir depresija bei gretutine liga

grupėse stacionarinio gydymo pradžioje pagal lytį

Klausimai

(teiginiai)

Lytis

Depresija

(V. N=7;

M. N=26)

Depresija ir

somatinė liga

(V. N=9;

M. N=18)

Depresija ir

alkoholizmas

(V. N=26;

M. N=15)

Statistikos

reikšmė

F

Reikšmė

p

Vidurkis ± std.

nuokrypis

Vidurkis ± std.

nuokrypis

Vidurkis ± std.

nuokrypis

1. Sveikatos

požiūriu aš esu:

V 4,57±0,535 4,78±0,441 4,62±0,496 0,454 0,639

M 4,88±0,326 4,94±0,236 4,53±0,834 3,397 0,041

2. Lyginant su

bendraamžiais

mano sveikata:

V 3,71±0,488 4,00±0,500 3,96±0,662 0,536 0,589

M 4,35±0,629 4,332±0,686 3,80±0,941 3,028 0,056

3. Pastaruoju metu

mano sveikata:

V 4,14±0,690 4,44±0,527 4,27±0,724 0,404 0,671

M 4,42±0,578 4,61±0,502 3,93±0,884 4,717 0,013

4. Ar stipri Jūsų

sveikata

V 3,86±0,378 4,56±0,527 4,12±0,588 3,490 0,040

M 4,42±0,504 4,50±0,514 4,27±0,594 0,812 0,449

5. Kokia Jūsų

fizinė (kūno)

sveikata?

V 4,29±0,756 4,22±0,441 4,12±0,653 0,244 0,785

M 4,35±0,629 4,50±0,514 4,13±0,640 1,534 0,225

6. Psichikos

(emocinė)

sveikata?

V 4,29±0,488 4,33±0,707 4,15±0,675 0,300 0,743

M 4,38±0,637 4,50±0,514 4,07±0,799 1,939 0,153

7. Ar Jus tenkina

dabartinė Jūsų

sveikatos būklė?

V 4,29±0,756 4,67±0,500 4,42±0,643 0,779 0,466

M 4,62±0,571 4,50±0,514 4,60±0,737 0,211 0,810

8. Ar Jūsų

dabartinė

gyvenamoji

aplinka yra

palanki Jūsų

sveikatai?

V 3,86±0,900 4,22±0,441 4,08±0,688 0,563 0,574

M 3,77±0,815 3,72±0,826 3,75±0,921 0,015 0,985

9. Kokios

sveikatos Jūs

tikitės ateinančiais

mėnesiais?

V 1,71±0,488 1,89±0,333 1,69±0,471 0,653 0,526

M 1,73±0,452 2,06±0,802 1,73±0,594 1,750 0,183

10.Nusiskundimai

sveikata-miego,

valgymo

sunkumais ar kt.

V 4,14±0,378 4,89±0,333 4,42±0,643 3,844 0,030

M 4,46±0,761 4,67±0,594 4,13±0,915 2,042 0,139

11. Jūsų

darbingumas

V 4,43±0,535 4,67±0,500 4,27±0,667 1,414 0,255

M 4,46±0,706 4,61±0,608 4,27±0,961 0,859 0,429

12. Judrumas V 3,86±0,690 4,22±0,441 3,96±0,824 0,571 0,570

M 4,00±0,800 4,28±0,826 3,93±0,884 0,860 0,429

13. Sugebėjimas

mokytis naujų

dalykų

V 4,14±0,690 4,67±0,500 4,08±0,935 1,729 0,191

M 4,19±0,895 4,22±0,647 4,07±1,223 0,129 0,879

56

1 lentelės tęsinys

Klausimai

(teiginiai)

Lytis

Depresija

(V. N=7;

M. N=26)

Depresija ir

somatinė liga (V. N=9;

M. N=18)

Depresija ir

alkoholizmas (V. N=26;

M. N=15) Statistikos

reikšmė F

Reikšmė

p Vidurkis ± std.

nuokrypis

Vidurkis ± std.

nuokrypis Vidurkis ± std.

nuokrypis

14. Atsigavimas

po sunkesnio

fizinio darbo,

veiklos

V 4,00±0,577 4,67±0,500 3,77±0,908 4,266 0,021

M 4,38±0,752 4,39±0,778 4,20±0,941 0,296 0,745

15.Energingumas V 3,86±0,378 4,33±0,500 3,92±0,796 1,352 0,271

M 4,19±0,749 4,50±0,786 4,13±0,915 1,072 0,349

16. Dėmesys V 4,43±0,535 4,44±0,527 4,38±0,752 0,031 0,970

M 4,42±0,643 4,39±0,608 4,00±0,756 2,143 0,127

17. Nuotaika V 3,86±0,378 4,22±0,441 3,88±0,653 1,251 0,297

M 4,31±0,618 4,44±0,705 4,13±0,640 0,935 0,398

18. Savitvarda V 3,43±0,976 3,89±0,601 4,08±0,935 1,496 0,237

M 4,04±0,871 4,11±0,583 3,73±0,961 0,974 0,384

19. Miegas V 4,29±0,756 4,33±0,707 4,08±0,845 0,431 0,653

M 4,23±0,765 4,50±0,707 4,47±0,640 0,920 0,404

20.Emocingumas V 3,86±0,900 4,11±0,782 3,88±0,864 0,265 0,769

M 4,50±0,707 4,61±0,502 4,13±0,990 1,864 0,165

57


grupėse stacionarinio gydymo pabaigoje

Klausimai

(teiginiai)

Lytis

Depresija

(V. N=7;

M. N=26)

Depresija ir

somatinė liga

(V. N=9;

M. N=18)

Depresija ir

alkoholizmas

(V. N=26;

M. N=15)

Statistikos

reikšmė

F

Reikšmė

p

Vidurkis ± std.

nuokrypis

Vidurkis ± std.

nuokrypis

Vidurkis ± std.

nuokrypis

1. Sveikatos

požiūriu aš esu:

V 3,00±1,000 3,67±0,500 3,27±0,604 2,120 0,134

M 3,46±0,706 3,83±0,383 2,80±0,676 11,634 0,001

2. Lyginant su

bendraamžiais

mano sveikata:

V 3,29±0,488 3,56±0,527 3,12±0,711 1,572 0,221

M 3,42±0,578 3,56±0,705 2,67±0,724 8,748 0,001

3. Pastaruoju metu

mano sveikata:

V 2,00±0,001 2,00±0,001 1,96±0,196 0,297 0,745

M 2,27±0,604 2,11±0,323 1,93±0,458 2,205 0,120

4. Ar stipri Jūsų

sveikata

V 2,86±0,378 3,22±0,441 3,00±0,490 1,306 0,282

M 3,15±0,368 3,06±0,416 2,87±0,516 2,185 0,122

5. Kokia Jūsų

fizinė (kūno)

sveikata?

V 2,57±0,535 3,11±0,333 2,92±0,484 2,700 0,080

M 3,12±0,653 3,06±0,326 2,67±0,617 3,392 0,041

6. Psichikos

(emocinė)

sveikata?

V 2,43±0,535 2,89±0,333 2,62±0,496 1,973 0,153

M 2,77±0,430 2,94±0,416 2,53±0,640 2,917 0,062

7. Ar Jus tenkina

dabartinė Jūsų

sveikatos būklė?

V 2,43±0,787 3,11±0,333 2,81±0,491 3,362 0,045

M 3,04±0,662 3,06±0,539 2,53±0,743 3,479 0,038

8. Ar Jūsų

dabartinė

gyvenamoji

aplinka yra

palanki Jūsų

sveikatai?

V 3,29±0,951 3,67±0,707 3,54±0,582 0,639 0,533

M 3,38±0,697 3,39±0,698 3,40±1,056 0,002 0,998

9. Kokios

sveikatos Jūs

tikitės ateinančiais

mėnesiais?

V 2,29±0,756 2,11±0,333 1,81±0,567 2,444 0,100

M 1,81±0,491 1,89±0,323 1,87±0,516 0,188 0,829

10.

Nusiskundimai

sveikata-miego,

valgymo

sunkumais,

skausmais ar kt.

V 2,86±0,378 3,67±0,707 3,19±0,567 4,118 0,024

M 3,46±0,761 3,50±0,618 2,60±0,986 6,987 0,002

11. Jūsų

darbingumas

V 2,86±0,378 3,67±0,500 3,08±0,484 7,013 0,003

M 3,35±0,745 3,61±0,608 2,87±0,990 3,810 0,028

12. Judrumas V 2,29±0,756 3,33±0,500 2,65±0,562 7,039 0,002

M 2,84±0,688 3,17±0,618 2,53±0,834 3,292 0,045

13. Sugebėjimas

mokytis naujų

dalykų

V 3,14±0,378 3,67±0,500 3,19±0,694 2,194 0,125

M 3,31±0,788 3,61±0,502 2,87±0,915 4,040 0,023

58

lentelės tęsinys

Klausimai

(teiginiai)

Lytis

Depresija

(V. N=7;

M. N=26)

Depresija ir

somatinė liga

(V. N=9;

M. N=18)

Depresija ir

alkoholizmas

(V. N=26;

M. N=15) Statistikos

reikšmė F

Reikšmė

p Vidurkis ±

std. nuokrypis

Vidurkis ± std.

nuokrypis Vidurkis ± std.

nuokrypis

14. Atsigavimas

po sunkesnio

fizinio darbo,

veiklos

V 2,57±0,535 3,11±0,333 2,77±0,587 2,186 0,126

M 3,00±0,748 3,11±0,583 2,53±0,640 3,364 0,042

15.Energingumas V 2,71±0,488 3,00±0,500 2,77±0,514 0,839 0,440

M 3,04±0,824 3,06±0,416 2,60±0,910 1,975 0,148

16. Dėmesys V 3,29±0,488 3,56±0,726 3,31±0,549 0,671 0,517

M 3,46±0,582 3,61±0,608 3,07±0,799 3,033 0,056

17. Nuotaika V 2,14±0,690 2,67±0,707 2,46±0,582 1,383 0,263

M 2,77±0,514 2,78±0,548 2,07±0,704 8,369 0,001

18. Savitvarda V 2,43±0,535 3,00±0,500 2,58±0,504 3,067 0,058

M 2,77±0,514 2,83±0,514 2,20±0,775 5,753 0,005

19. Miegas V 2,43±0,976 2,67±0,500 2,58±0,643 0,243 0,785

M 2,62±0,852 2,83±0,618 2,20±0,775 2,840 0,067

20.Emocingumas V 3,00±0,001 2,78±0,441 2,73±0,533 0,901 0,415

M 2,96±0,662 2,78±0,548 2,53±0,516 2,479 0,093

59

3 priedas. Sąsajos tarp bendros sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei klinikinių rodiklių




Bendras sveikatos vertinimas


Depresija

(n=33)

Depresija

ir

somatinė

liga

(n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Depresija

(n=33)

Depresija ir

somatinė

liga (n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Amžius r 0,198 0,082 0,519** 0,250 0,570** 0,448**

p 0,269 0,685 0,001 0,160 0,002 0,004

Lytis r 0,241 0,197 0,017 0,381* -0,045 -0,199

p 0,176 0,325 0,915 0,028 0,822 0,212

Išsilavinimas r -0,027 0,18 -0,123 -0,048 0,366 0,263

p 0,881 0,927 0,445 0,791 0,060 0,097

Šeiminė padėtis r 0,347* -0,35 0,075 0,139 -0,235 0,019

p 0,048 0,860 0,640 0,442 0,238 0,907

Pragyvenimo šaltinis r 0,031 -0,060 0,185 0,236 0,428* 0,537**

p 0,866 0,766 0,247 0,185 0,026 0,001

Stacionarizacijų

skaičius

r 0,418* 0,129 0,072 0,244 -0,138 0,176

p 0,015 0,520 0,654 0,172 0,493 0,271

Ligos trukmė r 0,441* 0,252 0,308 0,337 -0,027 0,324*

p 0,010 0,204 0,050 0,055 0,894 0,039

Neįgalumas r 0,420* 0,035 -0,034 0,076 -0,166 0,086

p 0,015 0,861 0,832 0,673 0,407 0,595

Suicidiškumas

atvykus

r 0,439* -0,125 0,039 - - -

p 0,011 0,535 0,811 - - -

Suicidiškumas

išvykstant

r - - - 0,074 0,015 -0,084

p - - - 0,681 0,940 0,602

Pasveikimo

įvertinimas

r - - - 0,333 0,418* -0,316*

p - - - 0,058 0,030 0,044

Psichoterapinė grupė r - - - 0,046 -0,087 0,150

p - - - 0,801 0,666 0,351


r - - - -0,089 0,488** 0,215

p - - - 0,620 0,011 0,178



60

4 priedas. Sąsajos tarp psichikos sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei klinikinių rodiklių






Psichikos sveikatos vertinimas


Depresija

(n=33)

Depresija

ir

somatinė

liga

(n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Depresija

(n=33)

Depresija ir

somatinė

liga (n=27)

Depresija ir

alkoholizmas

(n=41)

Amžius r 0,071 0,093 0,181 0,235 0,429* 0,266

p 0,696 0,644 0,258 0,189 0,026 0,093

Lytis r 0,335 0,237 0,039 0,350* 0,025 -0,229

p 0,057 0,234 0,811 0,046 0,901 0,150

Išsilavinimas r 0,082 0,314 0,178 -0,045 0,186 0,332*

p 0,651 0,111 0,265 0,805 0,368 0,034

Šeiminė padėtis r 0,421* -0,345 -0,111 0,295 -0,107 -0,017

p 0,015 0,078 0,491 0,095 0,596 0,916

Pragyvenimo šaltinis r 0,057 -0,034 0,236 0,181 0,311 0,445**

p 0,754 0,865 0,138 0,313 0,114 0,004

Stacionarizacijų

skaičius

r 0,347* 0,192 -0,076 0,284 0,004 0,104

p 0,048 0,337 0,637 0,109 0,986 0,518

Ligos trukmė r 0,333 0,230 0,147 0,331 0,056 0,197

p 0,358 0,249 0,360 0,060 0,782 0,218

Neįgalumas r 0,382* 0,066 -0,073 0,108 -0,035 -0,060

p 0,028 0,745 0,651 0,549 0,861 0,710

Suicidiškumas

atvykus

r 0,376* 0,073 -0,026 - - -

p 0,031 0,718 0,873 - - -

Suicidiškumas

išvykstant

r - - - 0,111 -0,030 0,120

p - - - 0,537 0,881 0,454

Pasveikimo

įvertinimas

r - - - 0,400* 0,309 -0,239

p - - - 0,021 0,117 0,132

Psichoterapinė grupė r - - - 0,059 -0,208 0,014

p - - - 0,746 0,299 0,933


r - - - -0,160 0,316 0,032

p - - - 0,356 0,109 0,845

61


grupėse stacionarinio gydymo pabaigoje

Klausimai

(teiginiai)

Lytis


Std. nuokrypis

Statistikos

reikšmė t

Reikšmė

p

Sveikatos

požiūriu aš esu:

V

Depresija 7 3,00±1,000 -1,750 0,102



M

Depresija 26 3,46±0,706 -1,032 0,149



Lyginant su

bendraamžiais

mano sveikata:

V

Depresija 7 3,29±0,488 -1,049 0,312



M

Depresija 26 3,42±0,578 -0,683 0,498



Kokia Jūsų fizinė

(kūno) sveikata?

V

Depresija 7 2,57±0,535 -1,483 0,126



M

Depresija 26 2,12±0,653 0,371 0,712



Ar Jus tenkina

dabartinė Jūsų

sveikatos būklė?

V

Depresija 7 2,43±0,787 -1,362 0,133



M

Depresija 26 3,04±0,662 1,425 0,225



Nusiskundimai

sveikata-miego,

valgymo

sunkumais,

skausmais ar kt.

V

Depresija 7 2,88±0,378 -2,727 0,016



M

Depresija 26 3,46±0,761 1,649 0,425



Jūsų darbingumas

V

Depresija 7 2,86±0,378 -1,556 0,203



M

Depresija 26 3,35±0,745 1,757 0,087



62

lentelės tęsinys

Judrumas

V

Depresija 7 2,29±0,759 -1,338 0,105



M

Depresija 26 2,84±0,688 1,266 0,215



Atsigavimas po

sunkesnio fizinio

darbo, veiklos V

Depresija 7 2,57±0,533 -1,483 0,126



M

Depresija 26 3,00±0,748 2,023 0,054



Nuotaika

V

Depresija 7 2,12±0,690 -1,485 0,160



M

Depresija 26 2,77±0,514 1,676 0,091



Savitvarda

V

Depresija 7 2,43±0,535 -1,201 0,145



M

Depresija 26 2,77±0,514 1,829 0,057



63

8 priedas.

1 paveikslas. Vyrų bendro sveikatos vertinimo gydymo pradžioje rodiklių diagrama

2 paveikslas. Moterų bendro sveikatos vertinimo gydymo pradžioje rodiklių diagrama

64

3 paveikslas. Vyrų bendro sveikatos vertinimo gydymo pabaigoje rodiklių diagrama

4 paveikslas. Moterų bendro sveikatos vertinimo gydymo pabaigoje rodiklių diagrama

9 priedas

65

5 paveikslas. Tiriamųjų požiūrio į sveikatą rodiklių diagrama

6 paveikslas. Tiriamųjų, lyginant su bendraamžiais, sveikatos rodiklių diagrama

66

7 paveikslas. Tiriamųjų sveikatos įvertinimo paskutiniu metu rodiklių diagrama

8 paveikslas. Sveikatos stiprumo įvertinimo rodiklių diagrama

67

9 paveikslas. Fizinės (kūno) sveikatos įvertinimo rodiklių diagrama

10 paveikslas. Psichikos (emocinės) sveikatos įvertinimo rodikliai

68

11 paveikslas. Dabartinės sveikatos būklės įvertinimo rodiklių diagrama

12 paveikslas. Dabartinės gyvenamosios aplinkos palankumo sveikatai įvertinimo rodiklių diagrama

69

13 paveikslas. Kokios sveikatos tiriamieji tikisi ateinančiais mėnesiais įvertinimo rodiklių diagrama

14 paveikslas. Nusiskundimų sveikata rodiklių diagrama

70

15 paveikslas. Darbingumo įvertinimo rodiklių diagrama

16 paveikslas. Judrumo įvertinimo rodiklių diagrama

71

17 paveikslas. Sugebėjimo mokytis naujų dalykų įvertinimo diagrama

18 paveikslas. Atsigavimo po sunkesnio fizinio darbo, veiklos įvertinimo rodiklių diagrama

72

19 paveikslas. Energingumo įvertinimo rodiklių diagrama

20 paveikslas. Dėmesio įvertinimo rodiklių diagrama

73

21 paveikslas. Nuotaikos įvertinimo rodiklių diagrama

22 paveikslas. Savitvardos įvertinimo rodiklių diagrama

74

23 paveikslas. Miego įvertinimo rodiklių diagrama

24 paveikslas. Emocingumo įvertinimo rodiklių diagrama

75

25 paveikslas. Sumažėjusio aktyvumo būsenos įvertinimo rodiklių diagrama.

26 paveikslas. Interesų praradimo įvertinimo rodiklių diagrama

76

27 paveikslas. Nuotaikos įvertinimo rodiklių diagrama

vytauto didŽiojo universitetas teresė jucienė …8802828/8802828.pdf · 3 santrauka teresė...

Documents