KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Socialinės medicinos katedra

LINA RADZEVIČIENĖ

Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimo ir

kokybės vertinimas poliklinikoje

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas:

Prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga

KAUNAS, 2006

Aim of the study. To assess the organization possibilities and evaluate the quality of diabetes

education in outpatient clinic.

Methods. The anonymous questionnaire survey was performed among adult diabetic patients in

Kaunas Dainava outpatient clinic in october-December, 2005. 500 questionnaire were given to the

patients, the responce rate was 354 patients (70.8 %). The data was analysed by application of

statistical package SPSS 12.0 for Windows. The associations between the variables were measured

using the Chi-squared (χ²) test.

Results. The positive evaluation of diabetes education in Kaunas Dainava outpatient clinic was

given by 73.7 % of patients. 98.3 % believed that diabetes education is necessary. 77.9 % knew

about diabetes, 80.8 % - were aware of fasting glycaemia criteria, 95.3 % - glycaemia in untreated

patients. 82.2 % understood the importance of diet and it‘s ingredients (90.6 %). Less than a half

(40.4 %) were aware of glycated hemoglobin and importance of postprandial glycaemia. Only

33.2 % of those taught in „Diabetes school“ had adequate diabetes control. The target glycated

hemoglobin was reached in 42.1 % of thosewho attended the inpatient „Diabetes school“ and only

in 22.5 % of those who didn‘t. Diabetes complications have been diagnosed in 43.7 % of those

whose glycated hemoglobin ≤ 7 % and in 76.2 % of those whose glycated hemoglobin > 7 %.

Conclusions. Diabetes education in Kaunas Dainava outpatient clinic is not sistematic organized,

the time of education exposure is insufficient. The quality of diabetes education in Kaunas Dainava

outpatient clinic is unsatisfactory, the understanding of the disease is insufficient, compared with

inpatient education. Diabetes control was better in patient attendent „Diabetes education

school“ more frequency (glycated hemoglobin ≤ 7 %), more than a half had no complications of

diabetes.

2

TURINYS

SANTRUMPOS…………………………………………………………………………..5

ĮVADAS..............................................................................................................................6

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI..........................................................................8

2. LITERATŪROS APŽVALGA.....................................................................................9

2.1. Cukrinio diabeto epidemiologija............................................................................9

2.2. Pacientų sveikatos mokymo teisinis pagrindimas..................................................12

2.3. Pacientų sveikatos mokymo raida ir poreikis.........................................................13

2.4. Cukrinio diabeto gydymas ir mokymo poreikis....................................................16

2.5. Cukrinio diabeto mokymo reikšmė ligos kontrolei ir komplikacijų vystymuisi....24

3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS.....................................28

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...........................................................................35

4.1. Diabeto mokymo organizavimas Vš. Į. Kauno Dainavos poliklinikoje.................35

4.2. Diabeto mokymo kokybės įvertinimas...................................................................38

4.3. Cukrinio diabeto mokymo reikšmės ligos kontrolei įvertinimas............................50

IŠVADOS...........................................................................................................................55

REKOMENDACIJOS........................................................................................................56

LITERATŪRA...................................................................................................................57

PRIEDAI.............................................................................................................................61

3

SANTRUMPOS BPG - bendrosios praktikos gydytojas

CD - cukrinis diabetas

KMU - Kauno medicinos universitetas

LNSK – Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija

LR - Lietuvos Respublika

PSO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija

SAM - Sveikatos apsaugos ministerija

VšĮ - Viešoji įstaiga

4

ĮVADAS

Cukrinis diabetas (CD) yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai

sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį (1,2). 2000 metais

pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 171 milijonas žmonių (1). Prognozuojama, kad 2025 metais sirgs

apie 300 milijonų gyventojų (1), o 2030 metais sergančiųjų skaičius sieks net 366 milijonus (2).

Cukrinis diabetas labiausiai paplitęs ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, ypač tose

valstybėse, kurių ekonomika pastaraisiais metais sparčiai išaugo, nes vystantis technikai ir kintant

gyvenimo būdui atsiranda vis daugiau šią ligą provokuojančių veiksnių, kaip amžius, mažas fizinis

aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, rūkymas, nutukimas ir kt. Pasaulinės sveikatos

organizacijos (PSO) duomenimis 2000 metais didžiausias sergamumas CD buvo Indijoje (31.7 mln.

gyventojų) ir Kinijoje (20.8 mln. gyventojų). Trečioje vietoje - Jungtinėse Amerikos Valstijos, kur

sergančiųjų CD yra apie 18 milijonų. Šios ligos paplitimą lemia gyventojų socialinė padėtis, etninė

grupė (2).

Lietuvoje sergamumas 2 tipo CD yra rimta problema. 1997 m. sausio 1 d. Lietuvos

gydymo įstaigose buvo užregistruota 26 896 sergantieji 2 tipo CD, tai yra 924,28/100 000

gyventojų (3). Dažniausiai 2 tipo CD serga vyresni asmenys: sergančiųjų vyrų paplitimas

didžiausias 65-69 metų amžiaus grupėje, moterų – 70-74 metų amžiaus grupėje. 2 tipo CD

sergančių moterų yra du kartus daugiau nei vyrų – tai aiškinama rizikos veiksnių (antsvorio, mažo

fizinio aktyvumo) moterims vyravimu (4).

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sergantiesiems CD, priklausomai nuo ligos trukmės,

glikemijos kontrolės, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja nuo 2 iki 6 kartų (5,6).

CD yra dažniausia suaugusiųjų regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos

nepakankamumo priežastis. Sunkios CD komplikacijos – milžiniška našta valstybei. Įvairiose

pasaulio šalyse diabeto reikmėms tenka 2,5-12 proc. visų sveikatos apsaugai skirtų lėšų (7).

Tiesiogiai ir netiesiogiai su CD susijusios išlaidos yra neproporcingai didelės, palyginus su

kitomis ligomis. Daugelyje šalių sveikatos priežiūros išlaidos vienam CD sergančiąjam pacientui

yra 2-4 kartus didesnės, nei tų žmonių, kurie nesusidūrė su šia liga (8,9,10). Išsivysčiusiose šalyse

apie 60-85 proc. visų tiesioginių išlaidų sergantiesiems CD sudaro stacionarinės pagalbos išlaidos,

70 proc. išlaidų patiriama dėl CD lėtinių komplikacijų (8,10).

Įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai, rodo, kad lėšos investuotos į ligonio mokymą,

ankstyvą komplikacijų diagnostiką ir tretinę jų profilaktiką, duoda neabejotiną socialinį ir

ekonominį efektą (11,12,13).

5

Sparčiai plintant cukriniam diabetui, atsirandant ir progresuojant jo komplikacijoms labai

aktualu išsiaiškinti, kaip organizuojamas diabeto mokymas poliklinikoje bei pateikti siūlymus jo

tobulinimui.

6

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą bei jo kokybę.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimą poliklinikoje.

2. Įvertinti cukriniu diabetu sergančiųjų mokymo kokybę.

3. Įvertinti cukrinio diabeto mokymo reikšmę ligos kontrolei.

Temos aktualumas. Diabeto mokymas vaidina svarbų vaidmenį sveikatos ekonomikoje

(išlaidų taupyme) ir ligos profilaktikoje. Gerai parengtos diabeto mokymo programos padeda

sergantiems CD pagerinti jų diabeto kontrolę, ko pasekoje žymiai sumažėja komplikacijų

vystymąsis bei jų progresavimas. Šioje grandyje ypač svarbi galimybė pačiam sergančiąjam

pasitikrinti glikemiją namuose. Diabeto mokymas ir savikontrolė gali sumažinti hospitalizacijų

skaičių. Mokymas turi artimas ir vėlesnes pasekmes. Jau 1972 metais buvo įrodyta, kad CD

sergančiųjų mokymas sumažino vidutinę stacionarizavimo trukmę nuo 5,4 dienos per metus iki 1,7

dienų per metus (14). Anglijoje atliktos studijos parodė, kad diabetu sergančiųjų mokymas

sumažino hospitalizacijų skaičių dėl ūmių priežasčių daugiau nei 50 proc. (15). Amerikos Diabeto

Asociacijos duomenimis, ligonių sergančių cukriniu diabetu mokymas sumažino bendrą

hospitalizacijų skaičių 33 proc. (kiekvienas mokymui išleistas JAV doleris sutaupė tris dolerius)

(16). Šveicarijoje ligonių mokymas sumažino diabeto sąlygotų galūnių amputacijų skaičių 80 proc.

(17). Analizuojant to paties centro duomenis, pastebėta, kad mokant ligonius ne tik sumažėjo

amputacijų skaičius, bet ir pakito jų pobūdis. 10 metų darbo analizė (atliktos 191 amputacijos)

parodė, kad sumažėjo amputacijų virš kelio sąnario 11,6 karto, žemiau kelio sąnario 2,4 kartus,

pirštų amputacijų 4,2 kartus (18). Tuo tarpu Šveicarijoje 9 amputacijų tiesioginė kaina atitinka 5

medicinos seserų, 3 padėjėjų slaugai, 1 dietologo, 3 gydytojų ir 1 sekretorės metinius atlyginimus

(12).

Taigi, ligonių mokymas gali sumažinti hospitalizacijų skaičių ir sutrumpinti jų trukmę,

atitolinti diabeto komplikacijų atsiradimą ir progresavimą.

7

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Cukrinio diabeto epidemiologija

Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) siūlo tokį cukrinio diabeto apibrėžimą: “ cukrinis

diabetas apibūdinamas kaip daugiaetiologinis metabolinis sutrikimas, kurio metu stebima lėtinė

hiperglikemija su angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitos sutrikimu , atsirandančiu dėl insulino

sekrecijos, jo veikimo sutrikimų arba dėl abiejų priežasčių. Diabeto eigoje atsiranda ilgalaikis

įvairių organų pažeidimas, jų disfunkcija ir nepakankamumas” (19,20,21). Naujojoje klasifikacijoje,

kurią pasiūlė PSO konsultantų grupė ir Amerikos Diabeto Asociacijos ekspertų komitetas, terminai

“nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas” ir “nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas”

jau nebenaudojami. Yra išskiriama: 1 tipo cukrinis diabetas (1 tipo CD), 2 tipo cukrinis diabetas (2

tipo CD), gestacinis (nėščiųjų) diabetas ir kiti specifiniai diabeto tipai (kai diabeto priežastys yra

tiksliai žinomos: genetiniai beta ląstelės funkcijos defektai, genetiniai insulino veikimo defektai,

egzokrininės kasos ligos, endokrinopatijos, vaistai, cheminės medžiagos, infekcijos ir kt.)

(19,20,21,22).

Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį (1,2).

2000 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 171 milijonas žmonių, prognozuojama, kad 2025

metais sirgs apie 300 milijonų gyventojų (1), o 2030 metais sergančiųjų skaičius sieks net 366

milijonus (2).

Cukrinis diabetas labiausiai paplitęs ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, ypač tose

valstybėse, kurių ekonomika pastaraisiais metais sparčiai išaugo, nes vystantis technikai ir kintant

gyvenimo būdui atsiranda vis daugiau šią ligą provokuojančių veiksnių, kaip amžius, mažas fizinis

aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, rūkymas, nutukimas ir kt. PSO duomenimis 2000 metais

didžiausias sergamumas CD buvo Indijoje (31.7 mln. gyventojų) ir Kinijoje (20.8 mln. gyventojų).

Trečioje vietoje - Jungtinėse Amerikos Valstijos, kur sergančiųjų CD yra apie 18 milijonų (2). Šios

ligos paplitimą lemia gyventojų socialinė padėtis, etninė grupė. Didžiojoje Britanijoje 2 tipo CD

skurdžiai gyvenantys žmonės serga beveik 2 kartus dažniau nei pasiturintys. Tai gali būti susiję su

skirtinga gyvensena (mitybos, fizinio aktyvumo įpročiais). Antro tipo CD paplitimas tarp Pakistano

ir Bangladešo, Juodaodžių Karibų ir Indų etninių grupių yra penkis kartus didesnis nei bendros

populiacijos (23).

Cukrinio diabeto paplitimas 2003 m. Pasaulyje svyravo nuo 2,4 proc. Afrikos regione iki 7,9

proc. Šiaurės Amerikos regione (24). Didžiausias 20-79 metų amžiaus, sergančiųjų cukriniu diabetu

paplitimas 2003 m. buvo Nauru - 30,2 proc., Jungtiniuose Arabų Emiratuose - 20,1 proc., Bahreine

8

- 14,9 proc. (24). Įvairiose Europos šalyse šios ligos paplitimas 2003 m. svyravo nuo 2,0. iki 10,2

proc. (24).

1 pav. Cukrinio diabeto paplitimas 2003 m.

Didžiausias cukrinio diabeto paplitimas 10,2 proc. buvo Vokietijoje, 10 proc. - Bulgarijoje ir

9,9 proc. – Ispanijoje. Mažiausias paplitimas - Islandijoje 2,0 proc., Airijoje – 3,4 proc. bei

Olandijoje - 3,7 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse 2003 m. didžiausias paplitimas buvo Latvijoje – 9,9

proc., kiek mažesnis Estijoje – 9,7 proc. ir mažiausias Lietuvoje – 9,4 proc. (1 pav.). Mūsų šalyje

didžiausias šios ligos paplitimas stebėtas 60 – 79 m. amžiaus grupėje bei didesnis tarp moterų (24).

Prognozuojama, kad 2025 metais Europoje cukrinio diabeto palitimas svyruos nuo 2,5 proc. iki 12,3

proc. (atitinkamai Airijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje). Lietuvoje šios ligos paplitimas turėtų

išaugti iki 10,8 proc. (2 pav.) (24).

9

2 pav. Prognozuojamas cukrinio diabeto paplitimas 2025 m.

Lietuvoje sergamumas 2 tipo CD yra rimta problema. R. Ostrausko ir kt. (1997)

duomenimis 1997 m. sausio 1 d. Lietuvos gydymo įstaigose buvo užregistruota 26 896 sergantieji 2

tipo CD, tai yra 924,28/100 000 gyventojų (3). Dažniausiai 2 tipo CD serga vyresni asmenys:

sergančiųjų 2 tipo CD vyrų paplitimo pikas yra didžiausias 65-69 metų amžiaus grupėje, moterų –

70-74 metų amžiaus grupėje. 2 tipo CD sergančių moterų yra du kartus daugiau nei vyrų – tai

aiškinama rizikos veiksnių (antsvorio, mažo fizinio aktyvumo) moterims vyravimu (4). Ankstesnių

epidemiologinių tyrimų duomenimis Lietuvoje 2 tipo CD serga daugiau miesto (2,31 proc.) negu

kaimo (1,98 proc.) gyventojų (25). Kauno mieste cukriniu diabetu serga 3,76 proc. vidutinio

amžiaus (35-64 m.) vyrų ir 4,56 proc. to paties amžiaus moterų (26).

Cukrinis diabetas ir jo komplikacijos tampa aktualia problema, todėl sveikatos priežiūros

įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio asmenims, turintiems šios ligos rizikos veiksnių.

10

2.2. Pacientų sveikatos mokymo teisinis pagrindimas

Visuomenės sveikata – tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis

išvengti ligų, pailginti gyvenimą bei sustiprinti psichinę ir fizinę sveikatą, rūpintis aplinkos sauga,

kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos bei slaugos

tarnybas, anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant, tobulinant, garantuojančias, kad kiekvieno

individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes palaikyti sveikatą, taigi suteiktų teisę į

sveikatą ir ilgą gyvenimą (27). Šiame apibrėžime aiškiai atsispindi organizaciniai visuomenės

sveikatos specialistų siekiai ugdyti individų gyvenimo standartus, padėsiančius palaikyti sveikatą.

Sveikatos stiprinimas - procesas, teikiantis žmonėms daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją

gerinti (Health Promotion Glossary, WHO, Geneva, 1998) (27).

Lietuvos terminų ir apibrėžimų standarte (LTS 1452:1997) nurodoma, kad sveikatos

stiprinimas tai yra valstybinių valdžios ir valdymo organų, savivaldybių ir visuomenės

įsipareigojimų, priemonių ir veiksmų visuma, padedanti gausinti bei racionaliau panaudoti

sveikatos priežiūros išteklius ir labiau kontroliuoti žmonių sveikatą (28). 1986 m. pasiūlytos

sveikatos stiprinimo koncepcijos idėjos apibrėžimas teigia, kad sveikatos stiprinimas – procesas,

suteikiantis žmonėms daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti.

1986 m. Otavos sveikatos stiprinimo konferencijoje priimti sveikatos stiprinimo principai,

kurie pavadinti „Otavos chartija“, kuri pabrėžė būtinumą:

1) sukurti visuomenės politiką, padedančią stiprinti sveikatą. Sveikatos stiprinimas turi tapti

pagrindine politikų ir vyriausybės visų veiklos sričių kryptimi. Su sveikata susijusios problemos turi

būti sprendžiamos ir ne medicinos srityje. Bendras politikos tikslas turi būti padėti žmonėms tapti

sveikiems;

2) sukurti aplinką, padedančią gerinti sveikatą. Aišku, kad žmogaus ir visuomenės sveikata

priklauso nuo jų santykio su aplinka. Visuomenė, nekreipianti dėmesio į ekologiją, kaip atsaką į

savo nerūpestingą elgesį turi daug sveikatos ir socialinių problemų. Sveikata neatsiejama nuo

kintančių gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygų, todėl itin svarbu, kad šios sąlygos būtų palankios ir

stiprinančios sveikatą;

3) įtraukti sveikatos stiprinimą į bendruomenę;

4) tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias bei įgūdžius. Nuolat teikiama

informacija, sveikatos mokymas padeda suprasti sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo

principus, išmokti kontroliuoti savo sveikatą, aplinką, išvengti ligų;

11

5) perorientuoti sveikatos priežiūros tarnybas. Atsakomybę už sveikatos stiprinimą sveikatos

priežiūros tarnybose turi pasidalyti individai, visuomenės grupės, medicinos darbuotojai, vadovai

bei vyriausybė. Tik visiems dirbant kartu sveikatos priežiūros tarnybos padės stiprinti sveikatą (27).

Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai bendradarbiavo su PSO, kuriant profilaktines lėtinių

neinfekcinių ligų mokslines ir praktines programas bei plėtojant Europos sveikatos politiką.

Vadovaujantis Kauno medicinos universiteto (KMU) mokslininkų darbais bei patirtimi, pasiūlytos

PSO pripažintos naujos koncepcijos kovai su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Negalima

nepaminėti KMU specialistų indėlio rengiant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją (LNSK)

bei Lietuvos sveikatos programą, kurios šiandien sudaro Lietuvos sveikatos politikos pagrindą

(27,29).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, negalima teigti, kad mūsų valstybė teikė prioritetą

sveikatai. Pirmasis Sveikatos priežiūrą reguliuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos sveikatos

sistemos įstatymas buvo priimtas 1994 m. liepos mėn., 1996 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos

sveikatos draudimo įstatymas. Pastaruoju metu nemažai priimta visuomenės sveikatos stiprinimą

reglamentuojančių dokumentų, tačiau esama sveikatos stiprinimo sveikatos priežiūros įstaigose

sistema neužtikrina, kad visi asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientai, visuomenės sveikatos

centrų ir jų filialų klientai įgytų sveikatos žinių ir įgūdžių, reikalingų jų sveikatos stiprinimo

potencialui realizuoti. Dažnas sergamumas lėtinėmis ligomis ir jų sąlygotos ankstyvos mirtys

dažniausiai yra netinkamos gyvensenos bei sveikatą žalojančios aplinkos padariniai (29).

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos sveikatos politika, įstatymai, teisiniai aktai ir

dokumentai turi būti siejami su pagrindiniais Lietuvos žmonių sveikatos rodikliais, kas labiausiai

atitiktų sveikatos politiką, kuri yra suderintas visų visuomenės politinių, socialinių bei ekonominių

sektorių veiklos planas, skirtas gyventojų sveikatos ugdymui, stiprinimui, ligų prevencijai bei

savalaikei efektyviai medicinos pagalbai teikti.

2.3. Pacientų sveikatos mokymo raida ir poreikis

1970 metais kilo naujų idėjų apie sveikatos mokymo svarbą, pradėta kritikuoti kasdieninio

gyvenimo medikamentinimą. Šį požiūrį palaikė naujos žinios apie gyvensenos įtaką sveikatai. Alma

– Atos konferencijoje išsamiai išnagrinėta sveikatos stiprinimo idėja, pagal kurią bendromis

medicininių, socialinių ir ekonominių sektorių pastangomis būtų siekiama pagerinti gyventojų

sveikatą, taip pat iškeltos naujos idėjos apie gyventojų dalyvavimą savo sveikatos stiprinime ir

žmonių teisę individualiai ir kolektyviai planuoti sveikatos priežiūros veiksnius. Žymiai pakito

12

požiūris į pačių žmonių galimybes, jiems paliekama galimybė spręsti ar naudotis medikų patarimais

stiprinant sveikatą (30).

PSO Europos regiono komitetas 1984 metais priėmė “Sveikata visiems 2000 m.” strategiją,

kurioje numatyta visuomenės sveikatos problemų sprendimo ir sveikatos stiprinimo priemonių

visuma. Pabrėžta sveikatos programų svarba. Buvo suprasta, kad norint pagerinti žmonių sveikatą

nepakanka vien klinikinės medicinos ar naujų medicininių technologijų (30).

Liublijanos Chartijos (1996 m.) pagrindinė gairė sveikatos stiprinimą ir sveikatos apsaugą

paskelbė prioritetinėmis veiklos sritimis. Tenkinant gyventojų lūkesčius turi būti paisoma gyventojų

nuomonė apie sveikatos priežiūros tarnybų veiklą. Siūloma orientuotis į pirminį sveikatos priežiūrą,

ir per ją stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti gyvenimo kokybę, vykdyti ligų profilaktiką, gydymą,

reabilitaciją (31).

PSO Europos regiono biuras parengė programinį dokumentą “Sveikata visiems XXI

amžiuje”, kuriuo pasiūlė pasinaudoti patirtimi vykdant įvairius sveikatą stiprinančius ir ligų

profilaktiką skatinančius projektus ar programas (31).

Apibendrinus pažangų tarptautinį bei Lietuvoje sukauptą sveikatos problemų sprendimo

patyrimą, priimta LNSK, kurios esmė – aktyvi sveikatos politika ir strategija. Ji pakeitė iki šiol

vyravusią medicinoje pasyvią gynybinę strategiją, vertusią kovoti tik su ligos pasekmėmis. LNSK

kūrimo būtinybę lėmė pagrįstas susirūpinimas Lietuvos gyventojų sveikata, kuri pastaraisiais metais

pagal kai kuriuos parametrus turėjo tendenciją blogėti (32).

Atsižvelgdama į pagrindines sveikatos (širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas,

vėžys), aplinkos, elgsenos problemas LR SAM 1998 – 2002 m. patvirtino visuomenės sveikatos

ugdymo veiklos kryptis, kuriomis siekiama, kad įvairaus amžiaus ir socialinės padėties bei lyties

žmonių grupėms būtų prieinamas efektyvus sveikatos ugdymas ir mokymas (33).

Kad sveikatos ugdymas ir mokymas pasiektų tikslą, jį turi remti valstybės vykdoma

sveikatos ir socialinė politika, jis turi būti laikomas prioritetine ir investicijų sritimi.

Paskutiniais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio kreipiama į pacientų sveikatos mokymą.

Gali kilti klausimas, ar yra skirtumas tarp pacientų mokymo ir apskritai sveikatos mokymo.

Anksčiau, kai pacientams buvo suteikiama informacija tik apie konkrečią ligą, toks skirtumas

egzistavo. Tačiau kuomet pacientams imta aiškinti, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, o ne tik

pasakoma diagnozė, šis skirtumas, galima sakyti išnyko (Tones, 1994). Todėl pacientų sveikatos

mokymas yra procesas, kurio tikslas pagerinti žinias apie sveikatą, formuoti jų gyvenimo įgūdžius ir

nuostatas, kurios darytų įtaką gyvensenai, palaikytų bei gerintų sveikatą. Pacientas yra “asmuo,

kuris kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu ar jis sveikas

ar ligonis (28).

13

Pacientų sveikatos mokymas skatina profesionalų norą bendrauti tarpusavyje, bei su

pacientais. Kokią specifinę naudą pacientai gauna pagerėjus bendradarbiavimui yra sunku įrodyti,

šioje srityje dar nėra atlikta daug mokslinių tyrimų (34). Tačiau jau pasirodo apžvalgos, kad tai

duoda klinikinę ir socialinę naudą. Yra duomenų ir apie tai, kad pagerėjęs bendradarbiavimas

sumažina pacientų nusivylimą ir stresą, jie labiau laikosi medicinos instrukcijų (taip pat ir dėl

paskirtų vaistų vartojimo), ir tai pagerina jų gyvenimo kokybę (35,36,37).

Sveikatos mokymo uždaviniai:

- mokyti žmogų saugoti savo sveikatą;

- padėti suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą silpninančių rizikos veiksnių žalą;

- mokyti priimti teisingus sprendimus sveikatai palaikyti.

Vakarų šalyse medicinos praktikoje jau seniai taikomas pacientų mokymas. Didžiausią

patirtį šioje srityje sukaupę JAV specialistai. 1974 metais JAV prezidentas paskelbė sveikatos

mokymo komisiją, kuri tapo sudėtine aukštos kokybės sveikatos priežiūros dalimi. Nuo to laiko

ligoninėms ir kitoms gydymo įstaigoms tapo privaloma kurti, organizuoti, įgyvendinti bei įvertinti

sveikatos mokymo programas (34).

Sveikatos mokymo procesas turėtų prasidėti nustatant bei įvertinant pacientų grupių

reikmes. Tada pacientų sveikatos ugdytojas (gydytojas, slaugytoja) gali planuoti reikiamą sveikatos

mokymo veiklą, atitinkančią poreikius.

Ar pacientas siekia aktyviai dalyvauti sveikatos mokyme, priklauso nuo daugelio aplinkybių

ir paciento poreikių. 1956 m. Szasr ir Hollender pasiūlė aktyvaus paciento dalyvavimo modelį. Šį

modelį autoriai suformavo remdamiesi tuo, kad sirgdamas lėtine nepagydoma liga, pacientas pats

turi keisti gyvenimo būdą bei griežtai laikytis tam tikro rėžimo (34).

Paciento ir mediko santykį sąlygoja pacientų sveikatos mokymo tikslas. Esant pacientų

sveikatos mokymo trumpalaikiams tikslams, t. y. kai liga ūmi ir pacientas negali būti aktyvus

mokymo proceso dalyvis, visa atsakomybė tenka medikui. Iš paciento tikimasi nuolankaus

laikymosi visų nustatytų uždavinių (34,37).

Esant lėtinei ligai (sergant cukriniu diabetu) pacientų sveikatos mokymas turėtų kilti iš pačio

paciento nustatytų poreikių. Pacientas turi būti aktyvus mokymo dalyvis, pats ieškoti informacijos ir

žmonių, kurie galėtų suteikti šią informaciją. Sveikatos mokymo tikslas ir uždaviniai sudaromi

bendradarbiaujant medikui ir pacientui. Šiuo atveju pacientas yra įvardijamas kaip klientas, t. y.

užsakovas informacijos, pritaikomos jo poreikiams. Medikas atlieka tik konsultanto, pagalbininko

vaidmenį (34,37).

Pacientų sveikatos mokymas glaudžiai siejasi su visuomenės sveikatos ugdymu, bei sveikos

gyvensenos ugdymu.

14

Visuomenės sveikatos ugdymu siekiama ne tik keisti asmens sveikatos elgesį, galvoseną, bet

ir apimti socialinę bei politinę sritį, kad sveiką gyvenseną pasirinkti būtų lengviau. Sveikatos

mokymui ir ugdymui reikia skirti ypatingą dėmesį, norint gerinti gyventojų sveikatą, nes tai vienas

iš metodų, padedančių keisti gyventojų elgseną, įgalina pačius žmones aktyviai dalyvauti sveikatos

stiprinimo procese.

Sveikatos ugdymo tikslas – paveikti sveikų žmonių požiūrį į sveikatą, paskatinti juos nuolat

rūpintis sveikata ir laikytis sveikos gyvensenos.

Sveika gyvensena - tai ne tik sveikos mitybos, fizinio aktyvumo įgūdžių formavimas, bet ir

sąmoningas rizikos veiksnių supratimas bei mokėjimas juos teisingai koreguoti.

Informuoti žmones ką jiems daryti ir ko nedaryti nėra efektyvus metodas siekti jų elgesio

pokyčių. Reikia sudaryti sąlygas patiems žmonėms sąmoningai pasirinkti sveiką gyvenseną, kurti

sveikatą palaikančią gyvenamąją bei socialinę aplinką. Per vyraujančias nuostatas yra pasiekiamas

sveikatą palaikantis elgesys (38).

2.4. Cukrinio diabeto gydymas ir mokymo poreikis

Pagrindinis CD gydymo principas - gera angliavandenių apykaitos kontrolė. Ji pasiekiama,

mokant ligonį gyventi su šia problema, harmoningai derinant tris veiksnius: tinkamą mitybą,

pakankamą fizinį aktyvumą ir medikamentinį gydymą.

Kai pacientas tinkamai kontroliuoja savo ligą ir gyvenimo būdą, atitolinamas diabeto

sąlygotų komplikacijų išsivystymas ar sulėtinamas jų progresavimas, galima teigti, kad sergančiojo

gyvenimas beveik nesiskiria nuo sveiko žmogaus.

Sėkmingam cukrinio diabeto gydymui reikalinga:

- mitybos planavimas,

- fizinis aktyvumas,

- medikamentai,

- savikontrolė,

- diabeto mokymas.

• Mitybos planavimas

Sergančiojo cukriniu diabetu dietos pagrindas – racionali (sveika) mityba. Kiekvienas

sveikas žmogus turėtų maitintis taip, kaip ir sergantis cukriniu diabetu. Su maistu gaunami

angliavandeniai turėtų sudaryti 50-60 proc., riebalai – 30-35 proc., o baltymai – 15-20 proc. dienos

energetinės vertės. Įvertinti maisto kalorijas svarbu antsvorį turintiems asmenims, nes tada galima jį

koreguoti. Organizme susidaro energija iš šių maisto medžiagų:

15

1 g angliavandenių išskiria 4 kcal energijos;

1 g riebalų išskiria 9 kcal energijos;

1 g baltymų išskiria 4 kcal energijos.

Sergančiajam cukriniu diabetu išsivysčius įvairioms komplikacijoms svarbu riboti atskirų

maisto medžiagų kiekį. Esant ryškiai dislipidemijai, nutukusiems reikia riboti riebalų kiekį maiste.

Tais atvejais rekomenduojama:

- riebalai neturi viršyti 30 proc. energinės vertės;

- sočiųjų riebalų kiekis neturi viršyti 7-10 proc. visos energinės vertės;

- gyvulinės kilmės riebalai tyrėtų būti keičiami augalinės kilmės riebalais;

- mažinti bendrą porcijos kiekį, kad paros energinė vertė sumažėtų 10-20 proc.

Planuojant mitybą svarbu, kad žmogus valgytų dažnai, kas 4-5 val. ir nedidelėmis

porcijomis.

Gydant geriamaisiais gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančiais vaistais ir insulinu,

nemažą reikšmę turi vienodai išdėstytas angliavandenių kiekis atskirose maisto porcijose. Jis ir

sudaro pagrindinį energinės vertės skaičiavimo principą (39).

Sergančiam cukriniu diabetu mitybos planavimas padeda:

- išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje numatytose ribose;

- išlaikyti normalų lipidų kiekį kraujyje;

- išsaugoti ir palaikyti normalų arterinį kraujo spaudimą;

- pasiekti ir išlaikyti norimą svorį;

- geriau panaudoti organizme sintetinamą insuliną (sergant 2 tipo diabetu).

• Fizinis aktyvumas

Fizinių pratimų metu raumenys sunaudoja gliukozę, todėl jos koncentracija turi būti

papildyta iš kepenyse esančių glikogeno atsargų. Dėl to plazmoje sumažėja insulino ir padaugėja

gliukagono. Pratimų metu ir po jų raumenys yra jautresni insulinui ir greičiau pasisavina gliukozę.

Taigi fiziniai pratimai padeda gydyti, nes daugiau suvartojama gliukozės, o padidėjęs raumenų

jautrumas insulinui sumažina ir insulino poreikį.

Fiziniai pratimai mažina insulino poreikį ir gliukozės koncentraciją, jie yra būtina sergančių

cukriniu diabetu gydymo dalis. Sportuojant reikia palaikyti atitinkamą gliukozės koncentraciją. Tai

reiškia, kad prieš fizinius pratimus diabetikas privalo suvalgyti pakankamai angliavandenių ir

sušvirkšti reikiamą insulino dozę. Rekomenduojama tirti glikemiją prieš užsiėmimus ir po jų, o

esant intensyviam fiziniam aktyvumui, būtina kas valandą suvalgyti papildomą užkandį (15 g.

angliavandenių). Lengviau tai atlikti, kai fizinis aktyvumas yra reguliarus. Pacientui reikia išaiškinti

fizinių pratimų įtaką glikemijai bei hipoglikemijos pavojų.

16

Pratimai 2 tipo cukriniu diabetu sergantiesiems yra panašūs į įprastinį, rutininį energijos

suvartojimo gerinimo pratimų kompleksą. Tai 3-5 kartus per savaitę (vartojant insuliną – kasdien)

atliekami 20-60 min. trukmės pratimai. Rekomenduojami ir lengvi jėgos pratimai atliekant 5-7

kartus per savaitę, kurie didina jautrumą insulinui ir užtikrina kūno masės normalizavimą. Tai yra

labai svarbu, žinant, kad 0,5 kg riebalinio audinio yra 3500 kcal energijos atsargų (22).

• Medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas skiriamas priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo.

Insulino terapija – tai pagrindinė 1 tipo cukrinio diabeto gydymo sudedamoji dalis. Kuo

anksčiau pradedamas gydymas insulinu, tuo greičiau pasiekiama remisija, tuo ilgiau funkcionuoja

likusios kasos beta-ląstelės. Šiuo metu populiariausia yra intensyvi insulino terapija. Jos metu prieš

pusryčius, pietus ir vakarienę skiriamos trumpo veikimo insulino injekcijos, o ryte ir vakare yra

sušvirkščiamas prailginto veikimo insulinas. Įprastinė insulino dozė dažniausia svyruoja 0,5-0,7

vv/kg/parai, tačiau įvairių infekcijų metu ji gali išaugti 1,0 vv/kg/parai ir daugiau.

Sergant 2 tipo cukriniu diabetu dažniausiai pradinis gydymas dieta ir fizinis aktyvumas.

Ilgainiui šios priemonės nepakankamai mažina hiperglikemiją ir tenka skirti medikamentinį

gydymą (40). Kai monoterapija geriamaisiais gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančiais vaistais

nepakankamai reguliuoja glikemiją, pacientams skiriamas kombinuotas medikamentinis gydymas

geriamaisiais vaistais, o jei ir tai nepadeda - insulino terapija (41,42). Šiuo metu skiriamos penkios

geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje mažinančių vaistų klasės: sulfanilkarbamido

dariniai, biguanidai, fermento α gliukozidazės inhibitoriai, meglitinidai ir tiazolidinedionai. Šios

vaistų klasės skiriasi gliukozės koncentraciją mažinančiu veikimo mechanizmu.

Šiuolaikiniai geriamieji gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantys vaistai veikia

skirtingas pirmines grandis: sulfanilkarbamido dariniai ir meglitinidai skatina insulino sekreciją,

metforminas slopina gliukozės sintezę kepenyse, fermento α gliukozidazės inhibitoriai slopina

angliavandenių rezorbciją virškinamajame trakte, o tiazolidinedionai mažina audinių atsparumą

(rezistentiškumą) insulinui (22).

Gydant sergantįjį 2 tipo cukriniu diabetu reikia siekti, kad glikemija nevalgius būtų 4,4-6,7

mmol/l, po valgio 7,8-8,9 mmol/l, HbA1c ≤ 7 proc. Hiperglikemija turėtų būti gydoma 3 etapais:

1.Monoterapija geriamaisiais vaistais, kai vien tik gyvenimo būdas neduoda norimų

rezultatų.

2. Kombinuota terapija geriamaisiais vaistais, kai monoterapija neužtikrina geros glikemijos

kontrolės.

3. Insulino terapija, kai gydymo geriamaisiais vaistais nepakanka arba kai yra labai didelė

hiperglikemija diagnozavus cukrinį diabetą.

17

• Savikontrolės priemonės

Cukriniu diabetu sergantis žmogus lankosi pas gydytoją retai, tuo tarpu gliukozės kiekis

kraujyje keičiasi įvairiu paros metu priklausomai nuo daugelio veiksnių: mitybos, fizinio aktyvumo,

vartojamų vaistų, stresų ir kt. Todėl norint sėkmingai kontroliuoti diabetą, reikia mokėti suderinti

šiuos veiksnius. Tai atlikti padeda savikontrolės priemonės: diagnostinės juostelės gliukozės kiekiui

kraujyje arba šlapime tirti.

Naudojant savikontrolei skirtus glikemijos testus, pacientai kasdien gali stebėti savo

gliukozės kiekį kraujyje, kadangi intensyvi glikemijos kontrolė yra labai svarbi mažinant vėlyvųjų

kraujagyslinių cukrinio diabeto komplikacijų progresavimą. Gliukozės kiekis kraujyje turi būti

tiriamas prieš ir po valgio skirtingu paros laiku, kad būtų galima nustatyti visos paros glikeminį

profilį. Ilgalaikei glikemijos kontrolės kokybei įvertinti yra atliekamas glikuoto hemoglobino

(HbA1c) tyrimas. Rekomenduojama glikuoto hemoglobino tyrimą atlikti kartą per tris mėnesius.

Keičiant cukrinio diabeto gydymo schemą, glikemijos tyrimų duomenys turi būti lyginami su

HbA1c duomenimis (43). Pacientai turi pildyti savikontrolės dienynus, užrašydami juose glikemijos

tyrimų reikšmes, medikamentų dozes, suvalgyto maisto kaloringumą bei atžymėti savijautos

pasikeitimus. Tik pildant savikontrolės dienyną ir analizuojant jo duomenis konsultacijos pas

gydytoją metu, galima surasti blogos glikemijos kontrolės priežastis ir pakeisti cukrinio diabeto

gydymo strategiją.

• Diabeto mokymas

Diabeto mokymas turi atitikti paciento amžių ir išsimokslinimo lygį.

Efektyviausia mokymo forma yra individualūs interviu. Cukrinio diabeto nustatymo metu

pacientai turi gauti pagrindines žinias apie ligą, išmokti kovoti su galimomis komplikacijomis.

Naujausios žinios apie diabeto kontrolę turi būti teikiamos ne tik diagnozės nustatymo metu. Būtina,

kad mokymo užsiėmimai vyktų visą sergančiojo priežiūros laikotarpį.

Ruošiant ir vykdant cukriniu diabetu sergančiųjų diabeto mokymo programas, būtina

laikytis šių reikalavimų (44):

1. Įvertinti programos reikalingumą,

2. Gauti administratorių ir specialistų paramą,

3. Nustatyti potencialius programos dalyvius, paramos šaltinius.

4. Suformuoti kompetetingų specialistų komandą programai sukurti,

5. Nustatyti programos tikslus, uždavinius, įvertinimo metodus,

6. Pasirinkti mokymo strategijas,

7. Rasti ir panaudoti prieinamus resursus,

8. Paruošti mokymo personalą,

18

9. Įvykdyti programą,

10. Dokumentuoti mokymą,

11. Įvertinti mokymo ir programos efektyvumą,

12. Patikrinti ir pataisyti programą.

Programos sėkmė priklauso nuo personalo iniciatyvos ir mokymo procesui skairiamo laiko,

mokymo procesui skiriamo laiko, mokymo priemonių, pacientų požiūrio, administracijos ir

specialistų pagalbos, finansinių galimybių.

Cukrinio diabeto mokymo poreikis

Cukrinis diabetas yra vienas iš daugiausiai problemų visuomenės sveikatai sukeliančių

lėtinių neinfekcinių susirgimų. Tai valdoma liga ir esant gerai diabeto kontrolei galima sumažinti

šios ligos sąlygotų komplikacijų išsivystymo riziką. Lėtinės diabetinės komplikacijos anksti

sutrikdo įvairių organų funkciją ir dėl to ligoniams anksti sutrinka darbingumas, vystosi

priešlaikinis invalidumas ar ankstyva mirtis (14,45). Ligonis turi pats aktyviai išmokti kontroliuoti

savo ligą. Tam reikalingos žinios ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja diabeto mokymo metu. Į gydymo sritį

1972 metais Leona Miller integravo edukologiją ir ligonių mokymą (15). Los Angeles meksikiečių-

amerikiečių populiacijoje ši gydytoja pradėjo ligonių mokymo programą, kuri sutrumpino vidutinę

gydymosi ligoninėje trukmę nuo 5,4 dienų vienam ligoniui per metus iki 1,7 dienos per metus.

Pirmą kartą medicinos istorijoje buvo tvirtai įrodyta, kad gydymo efektyvumą nulėmė ligonių

mokymas (15). Studijos, atliktos įvairiose šalyse, rodo, kad lėšos, investuotos į ligonio mokymą,

ankstyvą komplikacijų diagnostiką ir tretinę jų profilaktiką, duoda neabejotiną socialinį ir

ekonominį efektą (11,12,13,16,17).

Sergančiųjų CD mokymas vaidina svarbų vaidmenį sveikatos ekonomikoje (išlaidų

taupyme) ir komplikacijų prevencijoje (45,46). Gerai parengtos mokymo programos padeda

žmonėms, sergantiems diabetu pagerinti jų diabeto kontrolę. Pagerėjusi glikemijos kontrolė žymiai

sumažina komplikacijų vystymąsi ir jų progresavimą. Šioje grandyje ypač svarbi galimybė pačiam

sergančiajam pasitikrinti glikemiją namuose.

Cukrinis diabetas - susirgimas, kurio gydymą kasdien reguliuoja pats ligonis ir nuo jo 95

proc. arba daugiau priklauso gydymas. Kad tai jis galėtų atlikti, būtinas ligonių mokymas valdyti šią

ligą. Daugelį metų vyravo požiūris, kad ligonių mokymas – procesas, suteikiantis ligoniui žinių ir

įgūdžių, įgalinančių jį laikytis medikų rekomenduoto gydymo. Pagrindinis dėmesys CD sergančiųjų

mokyme yra skiriamas žinioms apie glikemijos kontrolę (18). Diabeto mokymo programos sėkmė

matuojama pagal glikemijos kontrolės rodiklius ir pagal tai, kaip ligonis laikosi paskirto gydymo.

Tačiau ligoniai kasdien priima spendimus, kurie veikia ir yra veikiami jų emocijų, minčių, vertybių,

tikslų ir kitų gyvenimo su lėtine liga psichologinių aspektų (46). Todėl ligonių mokymo tikslu

19

turėtų būti nuostata, kad ligonis savo ligos kasdieniniame gydyme pats priimtų sprendimus,

pagrįstus turima informacija, taptų mažiau priklausomas nuo gydytojų, žingsnis po žingsnio

įgydamas vis didesnę savo ligos valdymo kompetenciją (46).

Nors medikai tiksliau žino, kas yra geriau ligonio diabeto kontrolei, manoma, kad ligonio

sutikimas vykdyti gydytojo nurodymus neduoda laukiamo efekto, nes gali neigiamai paveikti

ligonio gyvenimo kokybę, reikalauja ligonio prievartinio paklusnumo. Siūlomas kitas požiūris į

diabeto mokymą, formuojantis ligonio požiūrį ir pripažinimą, kad sprendimus diabeto gydyme turi

priimti jis pats, kadangi diabeto kontrolė apie 98 proc. priklauso nuo jo svarbių ir sudėtingų

sprendimų kasdieniniame diabeto gydyme (1 lentelė) (47,48,49). Tik pats ligonis žino, kokie

sprendimai jam yra tinkamiausi ir priimtiniausi. Ligonis turi turėti pakankamai žinių apie diabetą ir

jo gydymą, kad jis galėtų, remdamasis turima informacija, priimti motyvuotus spendimus diabeto

gydyme. Be to, svarbiais veiksniais yra paties ligonio vertybių sistema, jo poreikiai, tikslai ir siekiai

diabeto kontrolėje. Medikai dažniausiai kreipia dėmesį į glikemijos rodiklius ir komplikacijas, tuo

tarpu, kad diabetas paveikia ligonio fizinį, intelektualinį, emocinį, socialinį ir dvasinį gerbūvį dažnai

skiriama nepakankamai dėmesio (50).

1 lentelė. Tradicinio ir ligoniui orientuoto edukacinių modelių palyginimas.

Tradicinis medicininis modelis Ligoniui orientuotas modelis

1. Diabetas- fizinis susirgimas 1. Diabetas - biopsichosocialinis susirgimas 2. Autoritariniai santykiai tarp mediko ir

ligonio, remiasi mediko patirtimi 2. Demokratiški santykiai tarp mediko ir

ligonio remiasi pasidalinta patirtimi 3. Problemas ir mokymosi poreikius

paprastai nustato medikas 3. Problemas ir mokymosi poreikius

paprastai nustato ligonis 4. Medikas yra sprendžia problemas, teikia

pagalbą, atsakingas už diagnostiką, gydymą ir rezultatus

4. Ligonis yra sprendžia problemas, rūpinasi liga, medikas yra šaltinis, abu dalijasi atsakomybe už gydymą ir išeitis

5. Tikslas - kad ligonis laikytųsi rekomendacijų. Elgsenos strategijos, didinančios ligonio paklusnumą laikantis rekomenduoto gydymo

5. Tikslas - įgalinti ligonius daryti informacija pagrįstus sprendimus. Elgsenos strategijos, padedančios ligonius keisti elgseną pasirinkta kryptimi. Nepasiektas tikslas vertinamas kaip grįžtamasis ryšys, reikalingas keičiant tikslus ir strategijas

6. Elgsenos keitimas motyvuojamas išorės 6. Elgsenos keitimas motyvuojamas iš vidaus 7. Ligonio paklusnumas mediko nuorodoms 7. Ligonio ir mediko lygiavertis

bendradarbiavimas Diabeto kontrolės sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo paties ligonio. Svarbūs tokie

veiksniai, kaip psichologinė ligonio būklė, susitaikymas su liga, vidinė kontrolė. Tobulumo

20

siekimas (perfekcionizmas) dažnai būna susijęs su neigiamomis pasekmėmis: produktyvumo

sumažėjimu, sveikatos pablogėjimu, pablogėjusia savikontrole, asmeninių santykių pablogėjimu,

savigarbos sumažėjimu, ir netgi rimtais nuotaikų sutrikimais. Todėl ligonius tikslinga skatinti siekti

geresnių glikemijos rezultatų, bet ne “idealios” glikemijos kontrolės (51).

Studijos įrodė, kad gydytojo - ligonio santykiai gali nulemti glikemijos kontrolę.

R.M.Kaplan ir kt. analizuodami ambulatorinę diabetu sergančių ligonių priežiūrą nustatė, kad kuo

mažiau gydytojas buvo “kontrolieriumi”, tuo geriau buvo apmokyti ligoniai ir geresni jų tyrimų

rezultatai (52). Ypač didelį tiek tiesioginį, tiek netiesioginį neigiamą poveikį ligoniui turi kritika.

Tiesioginis kritikos poveikis verčia ligonį blogai jaustis, kaltinti save ar tiesiog blogai pasijusti dėl

pačios kritikos. Netiesiogiai - kritika, neretai, sužlugdo ligonių pastangas patiems rasti sau

tinkamiausius problemų sprendimus (51).

Cukrinis diabetas trunka visą žmogaus gyvenimą, greta gydymo - būtinas ir pastovus

ligonio mokymas. Ligos eiga, pokyčiai gyvensenoje, diabeto komplikacijų ir/arba kitų ligų

atsiradimas, nauji požiūriai į gydymą reikalauja aprūpinti diabetu sergantį ligonį nauja informacija,

suteikti naujus įgūdžius, kurie padėtų jam valdyti ligą. Ligonių mokymo tęstinumas būtinas, nes

žmonės arba pamiršta ką išmoko arba gali būti mokomi tokiu laikotarpiu, kuomet jie yra neimlūs

informacijai. Pradinės mokymo programos gali nepakakti. Laikui bėgant, gali keistis požiūris į

gydymą, atsirasti nauji gydymo principai ir mokymo metodai, todėl būtinas tęstinis sergančiųjų

mokymas (53).

Cukrinio diabeto išgydyti negalima, bet galima sėkmingai kontroliuoti, todėl sergantysis

nuo pat pradžių turi aktyviai dalyvauti gydyme ir jo planavime. Medikų tikslas - mokyti ligonius ir

jų šeimas suprasti pokyčius organizme ir daryti pagrįstus sprendimus, keičiant diabeto gydymą.

Mokymo etapai

Mokymas turėtų vykti trimis etapais (52):

I etapas (pradinis mokymas) - tuoj pat nustačius diabeto diagnozę ligoniui reikia paaiškinti

kaip ir kodėl sutrinka gliukozės pasisavinimas ir panaudojimas organizme, kaip atpažinti ir gydyti

ūmias diabeto komplikacijas (hipoglikemija ir hiperglikemija), jį reikia mokyti gyvybiškai būtinų

įgūdžių: švirkšti insuliną, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje, ketonus šlapime, rašyti diabeto

dienyną, vertinti ir planuoti mitybą, gydyti hipoglikemiją ir hiperglikemiją. Žmogų reikia

informuoti, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kur ieškoti skubios pagalbos. Šiame etape žmogus turi

dažnai lankytis pas gydytoją, periodiškai turi būti tikrinami įgūdžiai, koreguojamas gydymas.

Paprastai šis etapas yra trumpas, jo tikslas mokyti žmogų išvengti ūmių diabeto komplikacijų. Jis

reikalingas, kadangi susirgęs ligonis išgyvena stresą ir jam gali būti sunku įsisavinti žinias ir

įgūdžius apie savo susirgimą (12).

21

II etapas (pagilintas mokymas) - ligonis susitaiko su liga, kuri stabilizuojasi, tuomet ligonis

pakartoja pradinio etapo mokymą, jam pateikiama naujų žinių: kaip keisti dienos planus, kaip ir

kada įvertinus savikontrolės dienyną keisti insulino dozę, mitybos planą, planuoti fizini krūvį.

Šiame etape ligoniai jau žino, kokias problemas jiems sukėlė diabetas ir šių problemų sprendimas

gali būti svarbia mokymo priemone. Idealiu atveju ligonis turėtų lankytis pas gydytoją kas 3-4

savaites, o apie savikontrolės rezultatus pranešti kartą per savaitę. Mokymo tikslas - mokyti žmogų

kompetentingai spręsti iškylančias diabeto kontroliavimo problemas.

III etapas (tęstinis mokymas) yra skirtas žinių bei įgūdžių, reikalingų sėkmingam diabeto

kontroliavimui, gilinimui. Diabetas trunka visą gyvenimą, todėl reikia tikrinti sveikatos būklę,

insulino leidimo vietas, nagrinėti savikontrolės užrašus. Kiekviena situacija, dėl kurios žmogus

kreipiasi į gydytoją yra palanki proga tolesniam diabeto mokymui. Kuo daugiau žino ligonis, kuo

daugiau žinių panaudoja kontroliuodamas savo diabetą, tuo geresnių rezultatų jis gali pasiekti (54).

Egzistuoja dideli skirtumai tarp to, ką žmonės žino ir ką jie daro. Tyrimai rodo, kad tik

nedaugelis žmonių pasiekia norimus gydymo tikslus, net jei kalbama apie labai paprastus dalykus,

tokius kaip identifikacijos kortelės nešiojimas, cukraus hipoglikemijos profilaktikai turėjimas su

savimi, reguliarus kasdienis vaistų vartojimas, paskirtos dietos laikymasis. Tik santykinai nedidelė

sergančiųjų diabetu dalis pasiekia gerą metabolinę kontrolę. Daugelis sergančiųjų diabetu mano,

kad jų diabeto kontrolė yra gera, nes jie gali siekti skirtingų tikslų nei gydytojas (12).

Tęstinis ligonių mokymas turi daug įvairių tikslų. Jis pagerina metabolinę kontrolę. Be to,

ligonių mokymas suteikia socialinę ir emocinę paramą, padeda išugdyti naujus problemų sprendimo

įgūdžius, tuo pačiu, pagerina ligonio gyvenimo kokybę (55).

Bet kokia tęstinio mokymo programa turi apimti visų šių efektų įvairovę ir užtikrinti

reguliarų įvertinimą, sustiprinimą, atnaujinimą, individualų požiūrį į kiekvieną ligonį. Aišku, kad

vienkartinio mokymo nepakanka, jis turi būti pradėtas susirgus diabetu ir tęsiamas, idealiu atveju,

pagal ligonio gyvenamą vietą.

Mokymui reikalingas aktyvus bendravimas su ligoniu. Mokymo aplinka gali būti įvairi: nuo

paprastų vizitų pas gydytoją iki diskusijų ligonių grupėse, kuriose jie pasidalina bendromis

problemomis (51). Priklausomai nuo aplinkybių, ligonių mokyme gali dalyvauti įvairių specialybių

žmonės. Tęstinį mokymą vykdyti įmanoma tiek dirbant bendorios praktikos gydytoju, tiek gydymo

įstaigose. Tačiau labai svarbu, kad jie turėtų tinkamus mokymo įgūdžius. Šiuos įgūdžius galima

įgyti.

Visi diabeto priežiūros komandos nariai - medikai, taip pat ir ligonis, visuomet turi susitarti

kokie yra mokymo tikslai. Tačiau būtina atminti, kad ligonis visuomet turi pasirinkimo tesę,

būdamas centrine gydymo ir mokymo figūra.

22

2.5. Cukrinio diabeto mokymo reikšmė ligos kontrolei ir komplikacijų vystymuisi

Diabeto mokymas įgalina geriau kontroliuoti savo ligą, siekti geros gliukozės kiekio

kraujyje kontrolės, atitolinti komplikacijų progresavimą. Diabeto kontrolės ir komplikacijų tyrimas

(The Diabetes Control and Complications Trial – DCCT) ir kitos studijos patvirtino gliukozės

kiekio kraujyje kontrolės, intensyvios insulino terapijos svarbą, kraujagyslinių cukrinio diabeto

komplikacijų prevencijos procese (55). Daugelio pasaulio šalių mokslininkai dirba, stengdamiesi

išsiaiškinti, kas sukelia šias grėsmingas komplikacijas.

A. Bierhaus teigia, kad diabetinių angiopatijų susiformavimui svarbią reikšmę turi

heterogeniniai baltymų, lipidų, gliukozės, fruktozės, triolės kompleksai, nusėdantys ant kraujagyslių

endotelio (56). Šiuo metu aktyviai ieškoma diabetinės nefropatijos genetinių markerių. Manoma,

kad jie yra tarp genų, koduojančių renino-angiotenzino sistemą. Tačiau, nežiūrint visų pastangų, dar

nėra atrasta genetinių markerių, duodančių realią klinikinę naudą diabetinės neuropatijos

prevencijai (57).

Dahl-Jørgensen teigia, kad svarbią reikšmę mikroangiopatijų išsivystymui turi glikemijos

svyravimai. Dideli ir greiti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai gali labai pakenkti tinklainei. Oslo

studijos metu pusei pacientų, pakeitusių standartinį insulino rėžimą į intensyvų, stebėti praeinantys

tinklainės mikroinfarktai. Kai kuriems pacientams išsivystė tranzitorinė proliferacinė retinopatija

(58).

Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali išsivystyti ir makroangiopatija. Framinghamo

studija parodė, kad jauni žmonės, sergantys cukriniu diabetu turi riziką ankstyvai mirčiai dėl

kardiovaskulinių ligų (59).

1995 m. PSO išleistame leidinyje „Nacionalinių diabeto programų

įgyvendinimas“ pateikiamos pagrindinės rekomendacijos nacionalinėms administracinėms

struktūroms, sveikatos apsaugos ministerijoms, sveikatos apsaugos organizatoriams, medikams-

profesionalams, cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, kaip vykdyti cukrinio diabeto prevencijos

programas, kad sumažinti šios ligos daromą žalą visuomenei. Tik gerai kontroliuojant cukrinį

diabetą galima išvengti ar atitolinti jo komplikacijas, sustabdyti jų progresavimą ir tokiu būdu

sumažinti invalidumą, ankstyvą nedarbingumą bei prailginti sergančiųjų gyvenimą (61,62).

Pirminės profilaktikos tikslas yra sumažinti sergamumą cukriniu diabetu, keičiant rizikos

grupių bei visos visuomenės gyvenimo stilių bei elgesį. Pagrindinis tikslas yra sumažinti rizikos

faktorių paplitimą (viršsvorį, netinkamą mitybą, mažą fizinį aktyvumą), kol liga dar neišsivysčiusi.

23

Antrinės profilaktikos tikslas yra sustabdyti ligos progresavimą, plitimą. Vienas iš

svarbiausių šios profilaktikos veiksnių yra rizikos grupių atrinkimas, cukrinio diabeto ir gliukozės

toleravimo sutrikimo išaiškinimui.

Tretinės profilaktikos tikslas yra cukrinio diabeto komplikacijų prevencija ir jų

progresavimo sulaikymas. Šį tikslą galima pasiekti gerinant pacientų priežiūrą: gerinant metabolinę

kontrolę, vykdant mokymą, diabeto komplikacijų sriningą ir savalaikį jų gydymą (61).

Diabetologai, sveikatos priežiūros organizatoriai visame pasaulyje stengiasi pagerinti

cukrinio diabeto kontrolės kokybę. Daugumos cukriniu diabetu sergančių pacientų metabolinė

kontrolė išlieka bloga. Problema reikalauja naujų sprendimo kelių.

Nežiūrint į tai, kad yra tarptautinės rekomendacijos cukrinio diabeto gydymui, vis dar

trūksta informacijos apie patikimiausią diabeto terapiją, insulino leidimosi schemas. Diabeto

kontrolės ir komplikacijų studija teigė, kad intensyvi insulino terapija leido pagerinti gyvenimo

kokybę ir sumažinti mikrovaskulinių komplikacijų progresavimą (56). Nežiūrint to studijos

rezultatai parodė, kad šiems pacientams nuo 2 iki 4 kartų padidėjo sunkių hipoglikemijų rizika ir

padidėjo pacientų svoris. Remdamiesi Diabeto Kontrolės ir Komplikacijų tyrimo duomenimis

Amerikos Diabeto asociacija 1999 metais paruošė naujas rekomendacijas cukrinio diabeto gydymui.

Jose nurodoma, kad norint išvengti vėlyvųjų diabeto komplikacijų, būtina laikyti artimą normai

gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozę kraujyje būtina tirti mažiausiai 3 – 4 kartus paroje. Glikuotas

hemoglobinas turi būti tiriamas bent 2 kartus metuose. Reikia siekti, kad jo lygis būtų < 7 proc.

Jeigu glikuotas hemoglobinas > 8 proc., yra būtina cukrinio diabeto gydymo plano korekcija (43).

1998 m. PSO parengė strateginį sveikatos politikos programinį dokumentą “Sveikata

visiems XXI amžiuje”. Jame išdėstytos pagrindinės strateginės sveikatos politikos kryptys XXI

amžiui. 16 šio dokumento siekinys apibrėžia vadovavimą sveikatos priežiūros kokybei. Jame

nurodoma, jog iki 2010 metų valstybės turi užtikrinti, kad vadovavimas sveikatos sektoriui tiek

visuomenei skirtose programose, tiek individualaus paciento priežiūros lygmenyje, būtų nukreiptas

į sveikatos rezultatus (63). Pabrėžiama, kad svarbi strategija sveikatos priežiūros kokybėje yra

informacinių sistemų kūrimas klinikiniame lygyje, užtikrinant atgalinį ryšį tarp individualių

sveikatos profesionalų. Darbuotojai gali palyginti savo ir kitų rezultatus, o tai duoda greitą ir

teigiamą efektą gerinant sveikatos priežiūros ir paslaugų kokybę. Profesionalai įsitraukia į ilgalaikį,

dinaminį procesą, ieškodami naujų būdų, kad pagerinti savo darbo rezultatus. Sukauptos

informacijos pagrindu, gali būti kuriami tam tikriems populiacijos lygmenims būdingi kokybės

indikatoriai, tvirtinamos sveikatos priežiūros kokybės gerinimo taisyklės (63).

Informacinių technologijų vystymąsis leido sudaryti duomenų bazes, kurios apjungia

daugelio diabetologų duomenis. Tai leidžia įvertinti diabeto priežiūros kokybę visoje Europoje.

24

Viena iš tokių sistemų yra „DiabCare“ sistema. Jos dėka yra pildomos klinikinės duomenų bazės,

vykdomos epidemiologinės studijos, pavyzdžiui: „EURODIAB IDDM Komplikacijų studija“,

vedama sergamumo ir mirtingumo statistika (64).

D. J. Kavanagh ir S. Gooley vykdyta studija patvirtino, kad gerinant pacientų motyvaciją

diabeto mokymui, savikontrolei, gerėja jų gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, atitolinamos

vėlyvosios ligos komplikacijos (65).

Lietuvos sveikatos programoje numatyti pagrindiniai cukrinio diabeto prevencijos

tikslai iki 2010 m.:

1. Sumažinti 30 proc. naujų aklumo atvejų dėl cukrinio diabeto.

2. Sumažinti 30 proc. žmonių skaičių, kuriems cukrinio diabeto pasekoje išsivysto

galutinė inkstų nepakankamumo stadija.

3. Sumažinti 30 proc. žmonių skaičių, kuriems dėl diabetinės gangrenos atliekamos

galūnių amputacijos.

4. Vykdant intensyvias programas, žymiai pagerinti slaptų angliavandenių apykaitos

sutrikimų formų išaiškinimą.

5. Pasiekti, kad sergančių cukriniu diabetu moterų nėštumo baigčių rodikliai susilygintų

su atitinkamais cukriniu diabetu nesergančių moterų rodikliais.

Lietuvos sveikatos programoje numatytų pagrindinių cukrinio diabeto prevencijos tikslų

įgyvendinimas:

● Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygis sergantiesiems cukriniu diabetu

įvairiose šalies rajonuose yra nevienodas. Tai priklauso nuo to, kas prižiūri sergančiuosius, kokia

gydytojo ir jo komandos kvalifikacija, ar numatytos kompleksinės priemonės kovai su šia liga.

● Diabetologijos problemos Lietuvoje turėtų būti sprendžiamos vykdant:

1) pirminę profilaktiką - žalingų aplinkos faktorių poveikio mažinimas, sveikos

gyvensenos populiarinimas;

2) antrinę profilaktiką – ankstyva diabeto ir gliukozės toleravimo sutrikimų diagnostika

bei nemedikamentinio(mityba, fizinis aktyvumas ir kt.) poveikio didinimas;

3) tretinę profilaktiką – cukrinio diabeto komplikacijų savalaikis atrinkimas bei jų

vystymosi stabdymas.

● Tik gera diabeto kontrolė gali pagerinti sergančiųjų cukriniu diabetu būklę, atitolinti

galimas diabetines komplikacijas. Todėl svarbu: ligonių mokymas (žinios apie diabetą, galimas

komplikacijas, vaistus, savikontrolės priemones ir t.t.), tinkama mityba ir jos planavimo įgūdžiai,

medikamentinis diabeto gydymas (insulino, gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių geriamų

vaistų parinkimas ir individuali gydymo schema), pakankamas ir adekvatus fizinis aktyvumas, kojų

25

priežiūra (diabetinės pėdos) ir higienos įgūdžių ugdymas, psichologinė ligonių adaptacija ir kt.

priemonės.

● Sėkmingam darbui reikia, kad antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose veiktų

padaliniai – Diabeto centrai turi būti aprūpinti gera diagnostine aparatūra, įskaitant medicinos

techniką ankstyvai inkstų pakenkimo, riebalų apykaitos sutrikimų ir kt. diagnostikai. Minėti centrai

be diagnostikos ir gydymo atliktų konsultavimo ir ligonių apskaitos funkcijas.

● Būtina toliau plėtoti ortopedinę pagalbą sergantiems diabetu.

● Sprendžiant diabetologijos problemas siekti glaudaus bendradarbiavimo su

nevyriausybinėmis organizacijomis (62).

3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS

Tyrimas atliktas Viešojoje Įstaigoje (VšĮ) Kauno Dainavos poliklinikoje. Jos steigėjas yra

Kauno m. savivaldybė. Tai ne pelno siekianti įstaiga, teikianti pirmo ir antro lygio asmens sveikatos

priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

26

Poliklinika 2005 metais aptarnavo 72822 gyventojus, iš jų 59735 - suaugusių, kurie buvo

registruoti VšĮ Kauno Dainavos poliklinikje. Šis skaičius nėra pastovus, nes pacientai

persiregistruoja tarp miesto poliklinikų ir šeimos gydytojų kabinetų.

2005 metų pabaigoje buvo 2575 sergantys cukriniu diabetu (iš jų 2454 sirgo 2 tipo cukriniu

diabetu, 121 -1 tipo cukriniu diabetu).

Nuo 1996 m. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje veikia “Diabeto mokykla“, kurioje

vykdomas sergančiųjų cukriniu diabetu mokymas. Ligonių mokyme dalyvauja komanda: gydytojai

- endokrinologai, slaugytoja diabetologė. Slaugytoja diabetologė 3 val. per dieną moko 6-7

pacientus, sergančius cukriniu diabetu. 2005 metais diabeto mokyklėlėje lankėsi ir mokėsi 1226

pacientai, sergantys cukriniu diabetu, tai yra mažiau nei pusė sergančiųjų cukriniu diabetu

besigydančių VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje.

Ligonių mokymas vyksta individualiai ir grupėmis, taip pat pravedami pokalbiai su ligonio

artimaisiais. Kiekvienas pacientas, kuriam diagnozuojamas cukrinis diabetas, gydytojo

endokrinologo supažindinamas su liga ir nukreipiamas į diabeto mokyklėlę mokymui.

Tyrimo metu buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurios metu įvertinta Vš. Į. Kauno

Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ vykdomo diabeto mokymo organizavimas ir

sergančiųjų cukriniu diabetu žinios apie ligą ir jos kontrolę mokymo kokybei įvertinti.

Pacientams buvo pateiktas anoniminis 36 klausimų klausimynas (1 priedas). 32 klausimai

buvo uždaro tipo, t. y. su pateiktais atsakymų variantais, 4 – atviro tipo, atsakymus reikia įrašyti.

Respondentai pildydami klausimyną, galėjo pasirinkti vieną arba kelis labiausiai tinkančius

atsakymus. Klausimyno pradžioje pateikti bendrieji klausimai (amžius, lytis, išsimokslinimas,

darbinė veikla, šeimyninė padėtis, cukrinio diabeto tipas, nustatymo data, ar tiriasi gliukozės kiekį

kraujyje namuose, jos tyrimų dažnis, ar buvo tirtas glikuotas hemoglobinas, ar nustatytos cukrinio

diabeto komplikacijos, gydymas, kreipimasis į gydytoją endokrinologą, šeimos gydytoją, kaip

vertina savo sveikatos būklę, kur įgijo žinių apie cukrinį diabetą, kiek kartų lankėsi „|Diabeto

mokykloje“, kaip vertina diabeto mokymą VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“,

ar reikalingas diabeto mokymas, kaip vertina savo žinias apie ligą, kaip vertina savo sveikatą).

Antra klausimyno dalis, skirta žinių apie cukrinį diabetą įvertinimui, sudaryta pasinaudojant Europos

Diabeto Asociacijos platinama anketa, adaptavus ją Lietuvos sąlygomis. Tai klausimai susiję su

pagrindinėmis cukrinio diabeto gydymo ir savikontrolės sritimis: bendros žinios apie cukrinį

diabetą, savikontrolė, mityba, hipoglikemija, vėlyvosiomis cukrinio diabeto komplikacijomis.

Tyrimas atliktas 2005 metų spalio - gruodžio mėnesiais. Buvo išplatinta 500 anketų

sergantiems cukriniu diabetu ir besigydantiems VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje 2006 sausio 15 d.

jas užpildė ir grąžino 354 pacientai (atsako dažnis 70,8 proc.).

27

Glikemijos kontrolė vertinta pagal glikuoto hemoglobino (HbA1C) lygį. VšĮ Kauno

Dainavos poliklinikoje HbA1c tyrimas atliktas analizatoriumi DC-2000 (normalus sveiko žmogaus

HbA1C lygis 3-6 proc.).

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 12.0 for Windows versijos

programinį paketą. Proporcijų skirtumui tarp grupių patikrinti naudotas chi kvadrato (χ²) kriterijus.

Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.

Anketinėje apklausoje dalyvavo 27 iki 80 metų amžiaus 354 sergantieji cukriniu diabetu

(269 moterys (76 proc.) ir 85 vyrai (24 proc.)). Jų amžiaus vidurkis 59,04±12,07 metai. 28

respondentai (7,9 proc.) sirgo 1 tipo cukriniu diabetu ir 326 (92,1 proc.) - sirgo 2 tipo cukriniu

diabetu.

Pacientus pagal amžių suskirstėme į penkias grupes: 1) iki 44 metų; 2) 45-54 metų; 3) 55-64

metų; 4) 65-74 metų; 5) 75 metų ir vyresni. Dauguma respondentų 45-74 metų amžiaus.

Sergančiųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes atsispindi 2-oje lentelėje.

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes.

Respondentai Moterys Vyrai Iš viso

Respondentų amžiaus grupės (metais) N Proc. N Proc. N Proc. ≤44 14 5,2 21 24,7 35 9,9

45-54 76 28,3 16 18,8 92 26

55-64 71 26,4 30 35,3 101 28,5

65-74 71 26,4 10 11,8 81 22,9

≥75 37 13,7 8 9,4 45 12,7

Iš viso 269 100,0 85 100,0 354 100,0

χ²=35,85, lls=4, p<0,0001

Tirtųjų pasiskirstymas pagal lytį ir išsimokslinimą pateiktas 3 lentelėje. Respondentai pagal

išsimokslinimą suskirstyti į tris grupes: 1) pradinio ir nebaigto vidurinio išsimokslinimo; 2)

vidurinio, aukštesniojo ir nebaigto aukštojo išsimokslinimo; 3) auštojo išsimokslinimo. Daugiau

nei pusė apklausoje dalyvavusių sergančiųjų cukriniu diabetu pacientų (atitinkamai 57,2 proc.

moterų ir 70,6 proc. vyrų) buvo įgiję vidurinį, aukštesnįjį ar nebaigtą aukštajį išsimokslinimą.

Beveik ketvirtadalis moterų (24,2 proc.) buvo įgiję tik pradinį ar nebaigtą vidurinį išsimokslinimą.

3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir išsimokslinimą.

Respondentai Respondentų išsimokslinimas Moterys Vyrai Iš viso

28

N Proc. N Proc. N Proc. Pradinis / nebaigtas vidurinis 65 24,2 5 5,9 70 19,8

Vidurinis / aukštesnysis/ nebaigtas aukštasis 154 57,2 60 70,6 214 60,4

Aukštasis 50 18,6 20 23,5 70 19,8 Iš viso 269 100,0 85 100,0 354 100,0

χ²=13,62, lls=2, p=0,001

Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir darbinę veiklą pateiktas 4 lentelėje. Respondentai

pagal darbinę veiklą suskirstyti į tris grupes: 1) dirbantys; 2) pensininkai; 3) bedarbiai. Kiek

daugiau nei pusė moterų dalyvavusių tyrime buvo pensininkės ir daugiau nei trečdalis vyrų –

dirbantys, bedarbių skaičius panašus tarp moterų ir vyrų (22,7 proc. ir 29,4 proc. atitinkamai).

4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir darbinę veiklą.

Respondentai Moterys Vyrai Iš viso Respondentų darbinė

veikla N Proc. N Proc. N Proc. Dirbantis 70 26,0 35 41,2 105 29,7

Pensininkas 138 51,3 25 29,4 163 46,0

Bedarbis 61 22,7 25 29,4 86 24,3

Iš viso 269 100,0 85 100,0 354 100,0

χ²=12,93, lls=2, p=0,002

Respondentus pagal žinių įgijimą suskirstėme į tris grupes: 1) VšĮ Kauno Dainavos

poliklinikos „Diabeto mokykloje; 2) stacionaro „Diabeto mokykloje“; 3) nesilankę „Diabeto

mokykloje“ (žinias apie ligą suteikė šeimos gydytojas (terapeutas), gydytojas-endokrinologas,

bendrosios praktikos slaugytoja).

Daugiau nei pusė respondentų žinių apie cukrinį diabetą ir jo priežiūrą įgijo VšĮ Kauno

Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir cukrinio

diabeto žinių įgijimą pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir cukrinio diabeto žinių įgijimą.

Respondentai Moterys Vyrai Iš viso Respondentų cukrinio

diabeto žinių įgijimas N Proc. N Proc. N Proc.

29

VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“

158 58,7 55 64,7 213 60,2

Stacionaro „Diabeto mokykloje“ 44 16,4 15 17,6 59 16,7

Nesilankę „Diabeto mokykloje“ 67 24,9 15 17,7 82 23,1

Iš viso 269 100,0 85 100,0 354 100,0

χ²=1,92 lls=2, p=0,384 Vertinant cukrinio diabeto klinikines charakteristikas bei pacientų žinias apie ligą, labai

svarbu žinoti jų ligos trukmę. Nustačius ligą pacientai dažniausiai stengiasi laikytis gydytojų

rekomendacijų mitybos, fizinio aktyvumo bei svorio reguliavimo aspektais ir palaikyti normalų ar

artimą normai gliukozės kiekį kraujyje. Sergančiųjų cukriniu diabetu savijauta ir ligos kontrolės

rodikliai būna geri. Trečiais metais vyksta savotiškas pacientų atsipalaidavimas, įpranta jie prie

ligos, pavargsta nuo tyrimų rutinos, mažėja dėmesys mitybai ir fiziniam aktyvumui, pablogėja ligos

kontrolė. Dalyvavusių apklausoje sergančiųjų cukriniu diabetu vidutinė ligos trukmė 8,04±6,95

metai. Cukrinio diabeto trukmę suskirstėme į tris grupes: 1) iki 5 metų; 2) 6-10 metų; 3) 11 metų ir

daugiau. Tyrime dalyvavusių didžiausios dalies moterų ligos trukmė penki metai ir mažiau, tuo

tarpu didesnės dalies vyrų ligos trukmė 6-10 metų. Respondentų pasiskirstymas pagal ligos trukmę

pavaizduotas 4 paveiksle.

30,6

43,5

25,9

44,6

37,9

17,5

0

10

20

30

40

50

≤5 m. 6-10 m. ≥11 m.

Cukrinio diabeto trukmė metais

Proc

enta

i

vyrai moterys

χ²=5,94, lls=2, p=0,051

4 pav. Sergančiųjų cukriniu diabetu pasiskirstymas (proc.) pagal ligos trukmę (metais).

Nuo ligos trukmės ir gliukozės kiekio kraujyje lygio priklauso vėlyvųjų cukrinio diabeto

komplikacijų vystymąsis. Įvertinus anketinėje apklausoje dalyvavusių cukriniu diabetu sergančiųjų

pacientų duomenis, paaiškėjo, kad 160 (45,2 proc.) respondentų neturėjo lėtinių cukrinio diabeto

30

komplikacijų. Daugiau nei ketvirtadaliui apklaustųjų nustatyta diabetinė neuropatija, dešimtadaliui

– diabetinė retinopatija. Respondentų lėtinių cukrinio diabeto komplikacijų pasisikirstymas

pavaizduotas 5 paveiksle.

28 proc.

11 proc.

8 proc.

7,8 proc.

45,2 proc

Be komplikacijųNeuropatijaRetinopatijaNefropatijaAngiopatija

5 pav. Respondentų lėtinių cukrinio diabeto komplikacijų (proc.) pasiskirstymas.

Respondentų pasiskirstymas pagal jiems taikomą cukrinio diabeto gydymą pavaizduotas 6

paveiksle. Daugiau nei pusei tirtųjų taikomas medikamentinis gydymas – gliukozės kiekį

mažinančiomis tabletėmis. Ketvirtadaliui apklaustųjų taikoma insulino terapija. Dešimtadalis

pacientų gydomi dieta ir fiziniu aktyvumu, penktadalis tiriamųjų - kombinuotu gydymu (t. y.

gliukozės kiekį mažinančios tabletės ir insulino terapija).

31

59 proc.

4,8 proc.

26,3 proc.9,9 proc.

Dieta ir fizinis aktyvumas

Gliukozės kiekįmažinančios tabletėsKombinuotas gydymas

Insulino terapija

6 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal cukrinio diabeto gydymo būdą.

Tyrimo metu paprašėme pacientų subjektyviai įvertinti savo sveikatą, atsakant į klausimą

„ Kaip Jūs vertinate savo sveikatos būklę?“. Buvo pateikti šie atsakymo variantai: 1) gera; 2) gana

gera; 3) vidutiniška; 4) gana bloga; 5) bloga. Daugiau nei pusė (63 proc.) respondentų savo

sveikatos būklę įvertino vidutiniškai, gerai - tik 0,9 proc. tiriamųjų. Vyrai savo subjektyvią

savijautą statistiškai reikšmingai vertino geriau nei moterys. Nei viena moteris neįvertino savo

savijautos gerai, net 15 (5,6 proc.) moterų savo savijautą vertino blogai. Respondentų (vyrų ir

moterų) sveikatos būklės vertinimas pavaizduotas 7 paveiksle.

20

3,57,1

13

62,1

19,3

0,9

14,7

3,5

65,9

5,6 5,9

15,5

63

0

10

20

30

40

50

60

70

Gera Gana gera Vidutiniška Gana bloga Bloga

Sveikatos būklės vertinimas

Proc

enta

i

Vyrai Moterys Abi lytys

χ²=22,41, lls=4, p<0,0001

7 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal lytį ir sveikatos būklės vertinimą.

32

Apibendrinant gautus duomenis galima teigti, kad beveik trys ketvirtadaliai respondentų

buvo moterys, daugiau nei pusė apklaustųjų buvo įgiję vidurinį, aukštesnįjį ar nebaigtą aukštąjį

išsilavinimą. Beveik pusė tiriamųjų buvo pensininkai. Didžioji dalis respondentų žinias apie cukrinį

diabetą ir jo priežiūrą įgijo VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“. Apklaustųjų

vidutinė ligos trukmė 8,04±6,95 metai, didesnė jų dalis turėjo cukrinio diabeto komplikacijas, buvo

gydomi cukraus kiekį mažinančiomis tabletėmis, o ketvirtadalis jų – insulinu. Daugiau nei pusė

respondentų savo sveikatos būklę vertino vidutiniškai. Vyrai savo subjektyvią savijautą statistiškai

reikšmingai vertino geriau nei moterys.

33

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Norėdami įvertinti VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ vykdomo diabeto

mokymo organizavimą ir kokybę (vertinant sergančiųjų cukriniu diabetu žinias apie ligą ir jos

kontrolę) atlikome pacientų, sergančių cukriniu diabetu, anoniminę apklausą. Apklausti 354

pacientai besigydantys VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje.

4.1. Diabeto mokymo organizavimas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje

VšĮ Kauno Dainavos poliklinika teikia pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros

paslaugas centrinėje poliklinikoje ir filiale (Petrašiūnų poliklinikoje).

1996 m. gegužės 26 d. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje administracijos nutarimu

finansuojant Eli Lilly farmacijos kompanijai buvo įkurta “Diabeto mokykla” bei “Diabetinės pėdos”

kabinetas.

Slaugytoja diabetologė moko sergančiuosius cukriniu diabetu, kaip gyventi su šia liga,

pakeičia maitinimosi įpročius ir gyvenimo stilių. Slaugytoja diabetologė 3 val. per dieną moko 6-7

pacientus, sergančius cukriniu diabetu. 2005 metais diabeto mokyklėlėje lankėsi ir mokėsi 1226

pacientai, tai yra mažiau nei pusė sergančiųjų cukriniu diabetu besigydančių VšĮ Kauno Dainavos

poliklinikoje. Individualiam ligonio mokymui poliklinikos “Diabeto mokykloje” skiriama 30 min

Cukrinio diabeto srityje dirbančių 28 ekspertų grupė iš 13 šalių nustatė, kad gydomasis

ligonių mokymas yra laiko reikalaujantis procesas ir apibrėžė, kiek valandų reikia pradiniam

diabetu sergančiųjų mokymui ir kiek valandų per metus besitęsiančiam mokymui. Jų duomenimis

nustačius 2 tipo cukrinį diabetą būtinas minimalus 5 valandų pradinis diabeto mokymas bei

rekomenduojamas iki 9 valandų, tuo tarpu nustačius 1 tipo cukrinį diabetą (kai gyvybei būtinas

insulinas ir reikia mokyti naudotis insulino injektoriais, dozuoti insuliną, supažindinti su neteisingo

leidimo pasekmėmis, galimomis sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje būsenomis) minimalus

cukrinio diabeto pradinis mokymas yra 9 valandos bei rekomenduojama 17 valandų, kad pacientas

gerai suprastų ir priimtų informaciją. Pirmais stebėjimo metais po diagnozės nustatymo (neskaitant

pradinio mokymo) diabeto mokymui turėtų būti skiriama 6-10 val. sergantiesiems 2 tipo cukriniu

diabetu ir 7-14 val. sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu (66).

Taigi, poliklinikos sąlygomis, dirbant vienai slaugytojai diabetologei kasdien po 3 valandas

praktiškai neįmanoma suteikti reikiamą tęstinę cukrinio diabeto mokymo informaciją visiems

sergantiesiems cukriniu diabetu.

34

Nors ir nėra nuoseklios diabeto mokymo programos ir skiriama per mažai laiko paciento

apmokymui, sergančiųjų cukriniu diabetu mokymas poliklinikoje vykdomas. Pacientai mokomi

individualiai ir grupėmis, taip pat pravedami pokalbiai su jų artimaisiais. Kiekvienas pacientas,

kuriam diagnozuojamas cukrinis diabetas, gydytojo endokrinologo supažindinamas su liga, jos

gydymu, ūmiomis ir lėtinėmis komplikacijomis. Vėliau jis nukreipiamas į diabeto mokyklėlę

mokymui. Slaugytoja diabetologė moko planuoti mitybą, fizinį aktyvumo rėžimą, laikytis gydymo

medikamentais rekomendacijų, naudotis savikontrolės priemonėmis, siekti geros glikemijos ir

cukrinio diabeto kontrolės tikslų. Paaiškina kas tai yra hipoglikeminė būsena, kokia skubi pagalba

jos metu, kaip prisižiūrėti kojas, kad išvengti nejautros sąlygotų žaizdų, atitolinti kitas diabeto

sąlygotas komplikacijas.

Mokymo sėkmė (kokybė) vertinama pagal tai ar ligonis sugeba jam perteiktas žinias apie

ligą įsisąmonėti (pvz., paaiškinti kokio tipo diabetu serga ir kodėl jis taip galvoja, arba paaiškinti

kuo pavojinga hiperglikemija, turėti su savimi angliavandenių turinčio maisto galimos

hipoglikemijos atvejui ir t.t.).

Ligonių mokymui naudojama spausdintinė literatūra, įvairūs rekomendaciniai lankstinukai,

demonstruojama video medžiaga apie kojų priežiūrą, cukrinio diabeto komplikacijas.

Kiekvienais metais lapkričio 14 – ąją organizuojamos Diabeto dienos, kurių metu visi

norintieji gali pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, skaitomos paskaitos, pravedami seminarai,

viktorinos.

Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir apsilankymų „Diabeto mokykloje“ dažnį

pavaizduotas 8 paveiksle.

67

16,5

26,8

56,2

15,8

4,711,8

4,8

15,6

52,8

4,8

23,2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Nesilankiau 1 karta metuose 2 kartus metuose ≥ 3 kartus metuose

Lankymosi "Diabeto mokykloje" dažnis

Proc

enta

i

Vyrai Moterys Abi lytys

χ²=8,65, lls=3, p=0,034

8 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal lytį ir lankymosi „Diabeto mokykloje“ dažnį.

35

Daugiau nei pusė apklaustųjų, sergančiųjų cukriniu diabetu, mokykloje lankėsi vieną kartą

metuose, tik 4,8 proc. tiriamųjų - lankėsi tris kartus ir dažniau, ketvirtadalis - visai nesilankė.

Patikimų skirtumų vertinant lankymosi „Diabeto mokykloje“ dažnį ir išsimokslinimą (χ²=6,98,

lls=6, p=0,323), darbinę veiklą (χ²=6,20, lls=6, p=0,401) nenustatyta.

Beveik trys ketvirtadaliai (73,7 proc.) sergančiųjų cukriniu diabetu žinias apie ligą įgyję VšĮ

Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“, mokymą šioje įstaigoje vertino gerai, 32

asmenys (15 proc.) – patenkinamai, blogai vertinančių - nebuvo. Reikšmingų skirtumų vertinant

diabeto mokymą tarp lyčių (χ²=1,71, lls=2, p=0,426), pagal amžių (χ²=15,37, lls=8, p=0,052) ir

pagal išsimokslinimą (χ²=9,25, lls=4, p=0,055) nenustatyta. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

ir diabeto mokymo vertinimą VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ pavaizduotas

9 paveiksle.

7,315,8

12,7

80

12,7

71,5

1511,3

73,7

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Labai gerai Gerai Patenkinamai

Diabeto mokymo vertinimas

Proc

enta

i

Vyrai Moterys Abi lytys

χ²=1,71, lls=2, p=0,426

9 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal lytį ir diabeto mokymo vertinimą VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „ Diabeto mokykloje“.

Vertinant diabeto mokymo reikalingumą reikšmingų skirtumų tarp lyčių (χ²=0,29, lls=1,

p=0,590), išsimokslinimo (χ²=4,14, lls=2, p=0,126) ir amžiaus (χ²=4,89, lls=4, p=0,299) nenustatyta.

Apklaustieji teigiamai vertina diabeto mokymo reikalingumą, tačiau 6 sergantieji cukriniu diabetu

(1,7 proc.) atžymi, kad diabeto mokymas nereikalingas. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir

diabeto mokymo reikalingumą pateiktas 6 lentelėje.

36

6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir diabeto mokymo reikalingumą.

Respondentai Moterys Vyrai Iš viso Respondentų diabeto

mokymo reikalingumas N Proc. N Proc. N Proc. Reikalingas 265 98,5 83 97,6 348 98,3 Ne 4 1,5 2 2,4 6 1,7 Iš viso 269 100,0 85 100,0 354 100,0

χ²=0,29, lls=1, p=0,590

Apibendrinant galima teigti, kad poliklinikoje diabeto mokymo programa nėra tinkamai

parengta, per mažai laiko skiriama individuliam ligonio mokymui. Didžioji dalis (76,8 proc.)

apklausoje dalyvavusių, cukriniu diabetu sergančiųjų lankėsi „Diabeto mokykloje“. Daugiau nei

pusė respondentų mokykloje lankėsi vieną kartą metuose, 23,2 proc. - visai nesilankė. Daugiau kaip

du trečdaliai (73,7 proc.) apklaustųjų, diabeto mokymą VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto

mokykloje“ vertino gerai. Dauguma (98,3 proc.) pacientų mano, kad diabeto mokymas yra

reikalingas.

4.2. Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo kokybės įvertinimas pagal jų žinias apie ligą

Subjektyvus respondentų žinių apie savo ligą vertinimas pavaizduotas 10 paveiksle.

Dauguma apklaustųjų, savo žinias apie ligą vertino gerai ir patenkinamai, tačiau net 13,6

proc.pažymėjo žinių trūkumą. Patikimų skirtumų vertinant žinias apie savo ligą ir lytį (χ²=0,03,

lls=2, p=0,985), išsimokslinimą (χ²=7,78, lls=4, p=0,100) nenustatyta.

43,2 proc.

39,8 proc.

13,6 proc.

1,1 proc. 2,3 proc.

Viską žinau

Geros žinios

Patenkinamos

Trūksta žinių

Nieko nežinau

10 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal žinių apie savo ligą vertinimą.

37

Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp respondentų žinių apie savo ligą ir lankymosi „Diabeto

mokykloje“ dažnio. Dauguma apklaustųjų, kurių žinios apie ligą patenkinamos ar nepakankamos

„Diabeto mokykloje“ lankėsi kartą metuose ar rečiau, respondentai vertinantys savo žinias gerai –

kartą metuose ir dažniau. Respondentų pasiskirstymas pagal savo žinių apie ligą vertinimą ir

lankymosi „Diabeto mokykloje“ dažnį pavaizduotas 11 paveiksle.

42,9

26,1

8,7

67,4

9,21,4

28,8

67,3

22,3 22

1,9 1,90

10

20

30

40

50

60

70

80

Nesilankiau 1 karta metuose 2 kartus metuose ≥ 3 kartus metuose

Lankymosi "Diabeto mokykloje" dažnis

Proc

enta

i

Viską žinau/geros žinios Patenkinamos žinios Trūksta žinių/nieko nežinau

χ²=40,53, lls=6, p<0,0001

11 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal savo žinių apie ligą vertinimą ir lankymosi „Diabeto mokykloje“ dažnį.

Bendros žinios apie cukrinį diabetą

Į klausimą „Kas yra cukrinis diabetas?“, kad tai yra liga dėl insulino gaminimosi ar veiklos

sutrikimų teisingai atsakė 242 (68,4 proc. ) respondentai. Atsakymai į šį klausimą reikšmingai

skyrėsi priklausomai nuo amžiaus. Jaunesni pacientai reikšmingai dažniau teisingai atsakė lyginant

su vyresniais (χ²=33,00, lls=4, p<0,0001). Patikimai skyrėsi atsakymai priklausomai nuo ligos

trukmės (χ²=9,75, lls=4, p=0,045), sergantieji, kurių diabeto trukmė 6-10 metų reikšmingai dažniau

atsakė teisingai. Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp grupių. 67 apklaustieji, sergantys cukriniu

diabetu (18,1 proc.) nežino kas tai per liga. 84,7 proc. teisingai atsakė respondentai, žinias įgiję

stacionaro „Diabeto mokykloje“ ir tik 31,7 proc.- tarp nesilankiusių mokyklėlėse, kurių net pusė

nežinojo kas tai per liga. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir

atsakymą į klausimą „Kas yra cukrinis diabetas?“ pateiktas 7 lentelėje.

38

7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kas yra cukrinis diabetas?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos stacionaro „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: Kas yra cukrinis

diabetas?

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Liga dėl insulino

gaminimosi ar veiklos sutrikimų

166 77,9 50 84,7 26 31,7 242 68,4

Netinkamos (nesaikingos) mitybos

sukelta liga 24 11,3 6 10,2 15 18,3 45 12,7

Nežinau 23 10,8 3 5,1 41 50,0 67 18,9

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=79,19, lls=4, p<0,0001

Negydant cukrinio diabeto cukraus kiekis kraujyje būna padidėjęs teisingai atsakė 335 (94,6

proc.) apklaustieji. Reikšmingų skirtumų tarp mokymosi grupių (χ²=6,70, lls=4, p=0,153), pagal

amžių (χ²=4,30, lls=4, p=0,366) nenustatyta. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto

žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Negydant cukrinio diabeto, koks būna cukraus kiekis

kraujyje?“ pateiktas 8 lentelėje.

8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Negydant cukrinio diabeto, cukraus kiekis kraujyje būna?“.

Respondentai Cukrinio

diabeto žinios įgytos

poliklinikos „Diabeto

mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios

įgytos stacionaro „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Negydant cukrinio diabeto, koks būna

cukraus kiekis kraujyje?“

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

Padidėjęs 203 95,3 58 98,3 74 90,2 335 94,6

Sumažėjęs 2 0,9 1 1,7 1 1,2 4 1,1

Nežinau 8 3,8 - - 7 8,5 15 4,2

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=6,70, lls=4, p=0,153

39

Į klausimą „Koks gydymo metodas taikomas visiems, sergantiesiems cukriniu

diabetu?“ teisingai atsakė 285 (80,5 proc.) apklaustųjų, 25 sergantieji - nežinojo. Reikšmingų

skirtumų tarp atsakymų į klausimą ir respondentų amžiaus (χ²=10,31, lls=6, p=0,112) nenustatyta.

13,6 proc. apklaustųjų, kurie žinias įgijo stacionaro „Diabeto mokykloje“ nurodė, kad visiems

taikomas insulinas, o poliklinikos „Diabeto mokykloje“ įgiję žinias – kad tai tabletės, greičiausiai

dėl jiems skirto gydymo ligos nustatymo metu. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto

žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks gydymo metodas naudojamas visiems sergantiems

cukriniu diabetu?“ pateiktas 9 lentelėje.

9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks gydymo metodas naudojamas visiems sergantiems cukriniu diabetu?“.

Respondentai Cukrinio

diabeto žinios įgytos

poliklinikos „Diabeto

mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios

stacionaro „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Koks gydymo metodas

naudojamas visiems sergantiems cukriniu

diabetu?“

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Mitybos planavimas 175 82,2 47 79,7 63 76,8 285 80,5

Tabletės 26 12,2 3 5,1 2 2,4 31 8,8

Insulinas 3 1,4 8 13,6 2 2,4 13 3,7

Nežinau 9 4,2 1 1,7 15 18,3 25 7,1

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=46,25, lls=6, p<0,0001

Savikontrolės vertinimas

Vertindami savikontrolę, norėjome sužinoti, kaip dažnai sergantieji cukriniu diabetu atlieka

gliukozės kiekio kraujyje (glikemijos) tyrimus. Paaiškėjo, kad 131 (37 proc.) apklaustųjų tiriasi

glikemiją kelis kartus per savaitę, 71 (20,1 proc.) – kartą per savaitę, 37 (10,5 proc.) – kelis kartus

per dieną ir net 115 (62,5 proc.) – kartą per mėnesį ir rečiau. Reikšmingi skirtumai nustatyti tarp

lyčių ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnio, kelis kartus per dieną glikemiją tyrėsi tik 8,6 proc.

moterų ir 16,5 procentų vyrų. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir gliukozės kiekio kraujyje

tyrimų dažnį pavaizduotas 12 paveiksle.

40

23,5

35,7

19

8,6

16,5

37,6

22,4

36,8

10,5

37

20,1

32,5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Kartą permėnesį

Kartą persavaitę

Kelis kartusper savaitę

Kelis kartusper dieną

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnis

Proc

enta

i

Vyrai Moterys Abi lytys

χ²=8,10, lls=3, p=0,044

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.) ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį.

Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp išsimokslinimo ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų

dažnio. Daugiau nei pusė (55,7 proc.) įgijusių aukštąjį išsimokslinimą pacientų glikemiją tiriasi

kelis kartus savaitėje. Respondentų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą ir gliukozės kiekio kraujyje

tyrimų dažnį pavaizduotas 13 paveiksle.

37,1

14,3

27,6

8,9

30

55,7

11,414,3

34,3 30,832,7

2,90

10

20

30

40

50

60

Kartą permėnesį

Kartą persavaitę

Kelis kartus persavaitę

Kelis kartus perdieną

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnis

Proc

enta

i

Pradinis/nebaigtas vidurinis

Vidurinis/aukštesnysis/nebaigtas aukštasis

Aukštasis

χ²=28,09, lls=6, p<0,0001

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą (proc.) ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį.

41

Taip pat nustatyti patikimi skirtumai tarp pacientų amžiaus ir gliukozės kiekio kraujyje

tyrimų dažnio. Didžiausia dalis pacientų gliukozės kiekį kraujyje tiriasi kelis kartus savaitėje, tarp

jų beveik pusė 44 metų ir jaunesnių pacientų, 40,2 proc. - 45-54 metų amžiaus, trečdalis 55-64 metų

amžiaus pacientų. Nemaža dalis 65-70 metų apklaustųjų (44,4 proc.), sergančiųjų cukriniu diabetu

glikemiją tiriasi kartą per mėnesį, kai tuo tarpu jaunesnių nei 44 metų amžiaus tik 2,9 proc.

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį pavaizduotas 14

paveiksle.

2,9

28,6

45,7

22,9

14,1

4,9

44,4

18,5

4,9

33,3

15,6

31,5

14,1

40,2

26,7

36,6

31,7 32,1

13,3

37,8

05

10152025

3035404550

Kartą per mėnesį Kartą per savaitę Kelis kartus per savaitę Kelis kartus per dieną

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnis

Proc

enta

i

≤ 44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. ≥75 m.

χ²=34,10, lls=12, p=0,001

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (proc.) ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimų dažnį.

Analizuojant savikontrolę, buvo pateikta klausimai apie tai, koks yra normalus gliukozės

kiekis kraujyje nevalgius, 1,5 - 2 val. po valgio, ką atspindi glikuoto hemoglobino tyrimas.

Teisingai, normalų sveiko žmogaus gliukozės kiekį kraujyje nevalgius: 3,3-5,5 mmol/l,

nurodė 272 (76,8 proc.) respondentų. Reukšmingai geriau į pastarąjį klausimą atsakė respondentai,

kurių cukrinio diabeto trukmė iki penkių metų (χ²=24,06, lls=6, p=0,001), lyginant su tais, kurių

ligos trukmė 10 metų ir daugiau. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir

atsakymą į klausimą „Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra

normalus?“ pateiktas 10 lentelėje.

42

10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra normalus?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos

kitoje „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: Koks sveiko

žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra

normalus N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. 2,2-6,6 mmol/l 19 8,9 2 3,4 6 7,3 27 7,6

3,3-5,5 mmol/l 172 80,8 50 84,7 50 61,0 272 76,8

0-5,0 mmol/l 13 6,1 2 3,4 4 4,9 19 5,4

Nežinau 9 4,2 5 8,5 22 26,8 36 10,2

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=36,08, lls=6, p<0,0001

Tačiau, kokia glikemija normali būna po valgio, žinojo tik 144 (40,7 proc.) apklaustųjų.

Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks

sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgius yra normalus?“ pateiktas 11 lentelėje.

11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgius yra normalus?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos stacionaro „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: Koks sveiko

žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgius yra

normalus? N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Iki 8,8 mmol/l 94 44,1 26 44,1 17 20,7 137 38,7

Iki 12,0 mmol/l - - - - 1 1,2 1 0,3

Iki 5,5 mmol/l 99 46,5 24 40,7 21 25,6 144 40,7

Nežinau 20 9,4 9 15,3 43 52,4 72 20,3

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=73,41, lls=6, p<0,0001

Kad glikuotas hemoglobinas atspindi vidutinį cukraus kiekį organizme per tris mėnesius

teisingai nurodė 146 (41,2 proc.) apklaustųjų, deja, net 155 (43,8 proc.) respondentų nežinojo ką

43

atspindi šis tyrimas. Nustatyti reikšmingi skirtumai, beveik trys ketvirtadaliai žinias įgijusių

stacionaro mokykloje atsakė teisingai, kai tuo tarpu tik dvi dešimtosios teisingų atsakymų tarp

nesilankiusių mokyklėlėse. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir

atsakymą į klausimą „Ką atspindi glikuotas hemoglobinas?“ pateiktas 12 lentelėje.

12 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Ką atspindi glikuotas hemoglobinas?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos

kitoje „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Ką atspindi glikuotas

hemoglobinas?“

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Pokyčius kraujagyslių

sienelėse 34 16,0 8 13,6 - - 42 11,9

Vidutinį cukraus kiekį kraujyje per 3

mėnesius 86 40,4 43 72,9 17 20,7 146 41,2

Riebalų kiekį kraujyje 8 3,8 - - 3 3,7 11 3,1

Nežinau 85 39,9 8 13,6 62 75,6 155 43,8

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=69,82, lls=6, p<0,0001

Žinios apie sumažėjusį gliukozės kiekį kraujyje ( hipoglikemiją)

Viena iš sunkiausių ūmių cukrinio diabeto komplikacijų yra hipoglikemija. Sergantieji

cukriniu diabetu, kurie gydomi hipoglikemizuojančiais medikamentais anksčiau ar vėliau gali patirti

šią būseną.

Didžioji dalis apklaustųjų – 219 (61,9 proc.) teisingai nurodė pagrindinius hipoglikemijos

klinikinius simptomus: drebulį, prakaitavimą. 249 (70,3 proc.) respondentų teisingai nurodė, kad

hipoglikemijos metu cukraus kiekis paprastai būna žemas, tačiau net 81 (22,9 proc.) apklaustųjų

nežinojo, koks hipoglikemijos metu cukraus kiekis kraujyje. Atsakymai tarp grupių reikšmingai

skyrėsi, dauguma apklaustųjų žinias įgijusių stacionaro mokykloje, beveik trys ketvirtadaliai –

poliklinikos mokykloje ir tik pusė nesilankiusių mokyklėlėse atsakė teisingai. Respondentų

pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks hipoglikemijos

metu būna cukraus kiekis kraujyje?“ pateiktas 13 lentelėje.

44

13 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Koks hipoglikemijos metu būna cukraus kiekis kraujyje?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos

kitoje „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Koks hipoglikemijos

metu būna cukraus kiekis kraujyje?“

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

Nesvarbus - - 1 1,7 1 1,2 2 0,6

Paprastai aukštas 16 7,5 4 6,8 2 2,4 22 6,2

Paprastai žemas 154 72,3 53 89,8 42 51,2 249 70,3

Nežinau 43 20,2 1 1,7 37 45,1 81 22,9

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=43,19, lls=6, p<0,0001

Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp respondentų atsakymų į klausimą „Kokius du

hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti žmonės?“. Tik mažiau nei pusė apklaustųjų

nesilankiusių mokyklėlėse atsakė teisingai, kad drebulys ir prakaitavimas – tai du hipoglikemijos

požymiai, kuriuos gali pastebėti kiti žmonės. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto

žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kokius du hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti

žmonės?“ pateiktas 14 lentelėje.

14 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kokius du hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti žmonės?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos stacionaro „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Kokius du

hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti

žmonės?“ N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Drebulys,

prakaitavimas 137 64,3 48 81,4 34 41,5 219 61,9

Ašarojimas, acetono kvapas

30 14,1 6 10,2 15 18,3 51 14,4

Veido paraudimas, troškulys

8 3,8 - - 14 17,1 22 6,2

Nežinau 38 17,8 5 8,5 19 23,2 62 17,5

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=36,52, lls=6, p<0,0001

45

Žinios apie mitybą

Subalansuota mityba yra viena iš sėkmingo cukrinio diabeto gydymo sudedamųjų dalių.

Diabeto mokykloje sergantiesiems cukriniu diabetu paskaičiuojamas paros kaloražas, atsižvelgiant į

svorį, energijos poreikį. Pacientai mokomi apskaičiuoti suvalgomo maisto sudedamųjų dalių:

angliavandenių, baltymų, riebalų kiekį, įvertinti jų energetinę vertę. Rekomenduojama vesti

maitinimosi užrašus.

Maisto medžiaga - riebalai turi daugiausiai energijos viename grame, teisingai atsakė kiek

daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų. Reikšmingų skirtumų tarp respondentų atsakymų į

klausimą „Kuri maisto medžiaga turi daugiausiai energijos (kalorijų) viename grame?“ įgijusių

žinias VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ ir kitur nenustatyta (χ²=10,91, lls=6,

p=0,091). Teisingai atsakė kiek daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų.

Į klausimą „Kokios daržovės yra krakmoloturinčių produktų sąraše?“ teisingai atsakė, kad

tai pupos, pupelės ir žirniai 273 (77,1 proc.) respondentų. Reikšmingai skiriasi tirtųjų atsakymai į

klausimą „Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše?“ įgijusių žinias VšĮ Kauno

Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ “, stacionaro „Diabeto mokykloje“ ir nesilankiusių

mokyklėlėse. Teisingai atsakė 180 (84,6 proc.) apklaustųjų, kurie žinias įgijo poliklinikos „Diabeto

mokykloje“. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į

klausimą „Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše?“ pateiktas 15 lentelėje. 15 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos

kitoje „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Kurios daržovės yra

krakmolo turinčių produktų sąraše?“

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Salotos, pomidorai,

moliūgai 15 7,0 7 11,9 - - 22 6,2

Pupos, pupelės, žirniai 180 84,6 41 69,5 52 63,4 273 77,1

Cukinija, kalafiorai, morkos

5 2,3 - - - - 5 1,4

Nežinau 13 6,1 11 18,6 30 36,6 54 15,3

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=52,22, lls=6, p<0,0001

Į klausimą „Kokių daržovių riboti nereikia?“, kad tai yra ridikėliai, salotos, agurkai –

teisingai atsakė 307 (86,7 proc.) apklaustųjų, sergančių cukriniu diabetu. Reikšmingai skiriasi

46

tirtųjų atsakymai į klausimą „Kurių daržovių kiekio riboti nereikia?“įgijusių žinias Vš. Į. Kauno

Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ ir kitur. Teisingai atsakė 193 (90,6 proc.) apklaustųjų,

kurie žinias įgijo poliklinikos „Diabeto mokykloje“. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio

diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kurių daržovių kiekio riboti nereikia?“ pateiktas 16

lentelėje.

16 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kurių daržovių kiekio riboti nereikia?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos

kitoje „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Kurių daržovių kiekio

riboti nereikia?“

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. Morkų, kalafiorų,

burokėlių 12 5,6 1 1,7 - - 13 3,7

Moliūgo, šparaginių pupelių, pomidorų

6 2,8 - - 3 3,7 9 2,5

Ridikėlių, salotų, agurkų

193 90,6 53 89,8 61 74,4 307 86,7

Nežinau 2 0,9 5 8,5 18 22,0 25 7,1

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=46,93, lls=6, p<0,0001

Žinios apie vėlyvąsias cukrinio diabeto komplikacijas

Paklausti ar žino, kokius organus labiausiai pažeidžia cukrinis diabetas, teisingai atsakė 319

(90,1 proc.) apklaustųjų, kad labiausiai pažeidžiami organai yra inkstai, akys ir kojos. Reikšmingų

skirtumų tarp respondentų atsakymų į klausimą „Kokius dorganus dažniausiai pažeidžia cukrinis

diabetas?“ įgijusių žinias Vš. Į. Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ ir kitur

nenustatyta. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į

klausimą „Kokius dorganus dažniausiai pažeidžia cukrinis diabetas?“ pateiktas 17 lentelėje.

47

17 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir atsakymą į klausimą „Kokius dorganus dažniausiai pažeidžia cukrinis diabetas?“.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos stacionaro „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų žinios: „Kokius dorganus

dažniausiai pažeidžia cukrinis diabetas?“

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

Kepenis, ausis 6 2,8 - - 1 1,2 7 2,0

Inkstus, akis, kojas 193 90,6 57 96,6 69 84,1 319 90,1

Širdį 2 0,9 - - 3 3,7 5 4,1

Nežinau 12 5,6 2 3,4 9 11,0 23 6,5

Iš viso 213 100,0 59 100,0 82 100,0 354 100,0

χ²=10,52, lls=6, p=0,104

Apibendrinant dalyvavusių tyrime, sergančiųjų cukriniu diabetu besimokiusių poliklinikos

„Diabeto mokykloje“anketinės apklausos rezultatus galime teigti, kad 77,9 proc. žinojo, kas yra

cukrinis diabetas, 80,8 proc.- gliukozės kiekio kraujyje nevalgius kriterijus, 95,3 proc. – koks

gliukozės kiekis kraujyje būna, negydant ligos. 82,2 proc. suprato mitybos planavimo svarbą, 90,6

proc. mitybos ingradientų reikšmę. Mažiau nei pusė (40,4 proc.) žinojo apie glikuotą hemoglobiną

bei gliukozės kiekio kraujyje po valgio reikšmę (46,5 proc). Bendros žinios apie ligą geresnės nei

nesilankiusių „Diabeto mokykloje“, tačiau nepakankamos lyginant su besimokiusiais stacionaro

„Diabeto mokykloje“. Geriausios žinios apie ligą tarp pacientų žinias įgijusių stacionaro „Diabeto

mokykloje“, kadangi besigydant endokrinologiniame stacionare, dažniausiai tik nustačius ligos

diagnozę, taikoma 5 dienų speciali programa sergantiesiems cukriniu diabetu. Čia ligoniai susiduria

su likimo draugų sunkiomis komplikacijomis (kojų amputacijomis, aklumu, inkstų funkcijos

nepakankamumu) ir tai juos labiau skatina daugiau sužinoti apie savo ligą, jos pasekmes. Diabeto

mokymas poliklinikos sąlygomis vyksta trumpiau, individualiam ligonio mokymui skiriama 30

min., per 3 valandas apmokomi tik 6-7 pacientai, jiems sunku suderinti laiką su savo darbine veikla

ir laisvalaikiu. Esant šioms sąlygoms sunkiau sukaupti dėmesį naujų žinių įsisavinimui.

48

4.3. Cukrinio diabeto mokymo reikšmės ligos kontrolei įvertinimas

Reikšmingas diabeto kontrolės rodiklis yra glikuoto hemoglobino tyrimas, kuris atspindi

glikemijos svyravimų vidurkį dviejų-trijų mėnesių laikotarpiu. Tik mokydamasis valdyti savo ligą

pacientas supranta gliukozės kiekio svyravimų svarbą cukrinio diabeto komplikacijų vystymuisi.

Diabeto Kontrolės ir Komplikacijų tyrimo (DCCT) ir Jungtinės Karalystės Prospektyvinės Diabeto

studijos (UKPDS) rezultatai parodė, kad gliukozės kiekio kraujyje kontrolė yra pagrindinis

prognostinis diabeto komplikacijų vystymosi veiksnys (56, 41).

Anketinėje apklausoje dalyvavusių sergančiųjų gliukozės kiekio kraujyje kontrolė vertinta

pagal glikuoto hemoglobino lygį. Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. V-152 siektinas HbA1C lygis mažiau arba lygu 7 proc.(67). Glikuoto hemoglobino

tyrimas buvo atliktas 259 (73 proc.) iš 354 apklausoje dalyvavusių sergančiųjų cukriniu diabetu,

kurių HbA1C vidurkis 7,94±1,77 proc.

Pagal glikuoto hemoglobino lygį respondentus skirstėme į dvi grupes: 1) glikuotas

hemoglobinas mažiau arba lygu 7 proc.; 2) glikuotas hemoglobinas daugiau 7 proc. Deja, tik

trečdalio (33,6 proc.) apklausoje dalyvavusių sergančiųjų cukriniu diabetu glikuoto hemoglobino

lygis 7 proc. ir mažiau. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir glikuoto hemoglobino lygį

pateiktas 15 paveiksle.

Daugiau nei pusės pacientų (66,4 proc.) glikuotas hemoglobinas daugiau 7 procentų, kas

rodo prastą cukrinio diabeto kontrolę ir skatina cukrinio diabeto komplikacijų vystymąsi, blogina

paciento gyvenimo kokybę. Reikšmingų skirtumų tarp glikuoto hemoglobino lygio ir lyčių (χ²=2,57,

lls=1,p=0,109), amžiaus (χ²=7,42, lls=4, p=0,115) bei išsimokslinimo (χ²=4,13, lls=2, p=0,127)

nenustatyta.

49

41,1

58,9

30,6

69,4 66,4

33,6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

≤ 7 proc. > 7 proc.

Glikuoto hemoglobino lygis

Proc

enta

i

Vyrai Moterys Abi lytys

χ²=2,57, lls=1, p=0,109

15 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal lytį ir glikuoto hemoglobino lygį.

Respondentų pasiskirstymas pagal glikuoto hemoglobino lygį ir apsilankymų dažnį

„Diabeto mokykloje“ pavaizduotas 16 ir 17 paveiksluose. Nustatyti patikimi skirtumai tarp

lankymosi „Diabeto mokykloje“ dažnio ir glikuoto hemoglobino lygio. Apklaustieji, sergantys

cukriniu diabetu, kurių glikuotas hemoglobinas mažiau arba lygu 7 procentai, dažniau lankėsi

„Diabeto mokyklose“, dauguma jų - du kartus metuose, nors 10,3 proc. visai nesilankė.

HbA1c ≤ 7 proc.

34,5 proc.

40,2 proc.

10,3 proc.14,9 proc.

Nesilankė

1 kartą/m.

2 kartus/m.

≥3 kartus/m.

χ²=48,33, lls=3, p<0,0001

16 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal lankymosi „Diabeto mokykloje“ dažnį ir glikuoto hemoglobino lygį (≤ 7 proc.).

50

Dauguma apklaustųjų, sergančių cukriniu diabetu, kurių glikuotas hemoglobinas daugiau nei

7 procentai, „Diabeto mokyklose“ lankėsi kartą metuose, 18,6 proc. visai nesilankė.

HbA1c > 7 proc.

66,9 proc.

12,2 proc.2,3 proc.

18,6 proc.

Nesilankė

1 kartą/m.

2 kartus/m.

≥3 kartus/m.

χ²=48,33, lls=3, p<0,0001

17 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal lankymosi „Diabeto mokykloje“ dažnį ir glikuoto hemoglobino lygį (> 7 proc.).

Geresnė ligos kontrolė (glikuotas hemoglobinas mažiau arba lygu 7 proc.) nustatyta

pacientams, kurie žinias apie cukrinio diabeto priežiūrą įgijo stacionaro „ Diabeto mokykloje“ ir

VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“, lyginant su nemokytais mokyklėlėse.

Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir glikuoto hemoglobino lygį

pateiktas 18 lentelėje.

18 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto žinių įgijimą ir glikuoto hemoglobino lygį.

Respondentai Cukrinio diabeto

žinios įgytos poliklinikos

„Diabeto mokykloje“

Cukrinio diabeto žinios įgytos stacionaro „Diabeto

mokykloje“

Nesilankę „Diabeto

mokykloje“ Iš viso

Respondentų HbA1c lygis (proc.)

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. ≤ 7 54 33,3 24 42,1 9 22,5 84 32,4

> 7 108 66,7 33 57,9 31 77,5 175 67,6

Iš viso 162 100,0 57 100,0 40 100,0 259 100,0

χ²=4,06, lls=2, p=0,131

51

Patikimų skirtumų tarp glikuoto hemoglobino ir ligos trukmės (χ²=1,49, lls=2, p=0,474),

gliukozės kiekio kraujyje tyrimo dažnių (χ²=4,82, lls=3, p=0,185) nenustatėme. Beveik pusės

sergančiųjų cukriniu diabetu, kurie gliukozės kiekį tyrėsi kelis kartus savaitėje glikuotas

hemoglobinas buvo mažiau 7 proc. Reikšmingi skirtumai nustatyti tarp respondentų žinių apie savo

ligą ir glikuoto hemoglobino lygio. Daugumos sergančiųjų cukriniu diabetu, kurių žinios apie ligą

geros, glikuoto hemoglobino lygis 7 procentai ir mažiau, respondentų, kurie savo žinias vertina

patenkinamai ir atžymi jų trūkumą patikimai didesnis glikuoto hemoglobino lygis. Respondentų

pasiskirstymas pagal žinias apie savo ligą ir glikuoto hemoglobino lygį pavaizduotas 18 paveiksle.

23,3

48,8

27,9

73,6

3,4

23

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Geros žinios Patenkinamos Trūksta žinių

HbA1c ≤ 7 proc. HbA1c > 7 proc.

χ²=63,58, lls=2, p<0,0001

18 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal žinias apie savo ligą ir glikuoto hemoglobino lygį.

Reikšmingi skirtumai nustatyti tarp glikuoto hemoglobino lygio ir cukrinio diabeto

komplikacijų. Respondentų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto komplikacijų pasireiškimą ir

glikuoto hemoglobino lygį pateiktas 19 paveiksle. Sergančiųjų cukriniu diabetu, kurių glikuoto

hemoglobino lygis mažiau arba lygu 7 proc., diabeto komplikacijos diagnozuotos mažiau nei pusei

tiriamųjų, tačiau kai glikuoto hemoglobino lygis daugiau nei 7 proc. CD komplikacijos nustatytos

daugiau nei trims ketvirtadaliams sergančiųjų cukriniu diabetu.

52

56,3

76,2

43,7

23,8

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

≤ 7 proc. > 7 proc.

Glikuoto hemoglobino lygis

Proc

enta

i

CD komplikacijos yra CD komplikacijų nėra

χ²=26,89, lls=1, p<0,0001

19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal CD komplikacijas (proc.) ir glikuoto hemoglobino lygį.

Apibendrinant galime teigti, kad sergančiųjų cukriniu diabetu, dažniau besilankiusių

„Diabeto mokykloje“ ligos kontrolė buvo geresnė (glikuotas hemoglobinas mažiau ar lygu 7 proc.).

Trečdalio (33,2 proc.) pacientų, besimokiusių poliklinikos „Diabeto mokykloje“ liga

kontroliuojama gerai. 42,1 proc. respondentų, žinias įgijusių stacionaro „Diabeto

mokykloje“ glikuoto hemoglobino rodiklis buvo tikslinis, nesilankiusiems mokyklose tikslinis

glikuotas hemoglobinas buvo nustatytas mažiau nei ketvirtadaliui (22,5 proc.) atvejų. Cukrinio

diabeto komplikacijos diagnozuotos 43,7 proc. tiriamųjų, kurių glikuoto hemoglobino lygis mažiau

arba lygu 7 proc. ir 76,2 proc., kurių glikuoto hemoglobino lygis daugiau nei 7 proc. Diabeto

mokymas turi neabejotinai didelę reikšmę cukrinio diabeto kontrolėi, tik dėka jo ligonis sugeba

valdyti savo ligą, siekti gerų gliukozės kiekio kraujyje kontrolės tikslų, pagerinti savo gyvenimo

kokybę.

53

IŠVADOS

1. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje diabeto mokymas nėra sistemingai organizuotas, per mažai

laiko skiriama individualiam ligonio mokymui.

2. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos „Diabeto mokykloje“ cukrinio diabeto mokymo kokybė

nepakankama, pacientams trūksta žinių apie ligą, lyginant su apmokytais stacionare.

3. Sergančiųjų cukriniu diabetu, dažniau besilankiusių „Diabeto mokykloje“ ligos kontrolė buvo

geresnė (glikuotas hemoglobinas 7 proc. ir mažiau), daugiau kaip pusei – nebuvo cukrinio diabeto

komplikacijų.

54

REKOMENDACIJOS

1. Sukurti sistemingas, integruotas į visų sveikatos priežiūros lygių veiklą sveikatos mokymo

programas, kurios skirtos cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Programos turėtų būti pagrįstos

moksliniais tyrimais bei pacientų poreikiu saugoti ir stiprinti sveikatą.

2. Kelti medicinos darbuotojų edukologinę kompetenciją, organizuojant kvalifikacijos kėlimo

kursus, seminarus.

3. Tobulinti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo kokybę, vystant bendradarbiavimą su užsienio

kolegomis, ruošiant projektus dėl papildomų lėšų sveikatos ir diabeto mokymo finansavimo.

4. Stiprinti pirminę cukrinio diabeto profilaktiką (mažinant rizikos veiksnius) pirminėje sveikatos

priežiūros grandyje.

55

LITERATŪRA 1. King H, Aubert RE, Herman WH. Global burden of diabetes, 1995-2025: prevalence, numerical

estimates and projections. Diabetes Care 1998;21(9):1414-1431.

2. Wild S, Roglic G, Green A, Sicree R, King H. Global Prevalence of Diabetes. Estimates for the

year 2000 and projections for 2030. Diabetes Care 2004;27(5):1047 – 1053.

3. Ostrauskas R, Norkus A, Šulcaitė R, Žalinkevičius R. Suaugusiųjų cukrinio diabeto apskaita

Lietuvoje. Medicina 1997;33:932-939.

4. Norkus A, Žalinkevičius R, Šulcaitė R, ir kt. Nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto (2

tipas) problema Lietuvoje.Lietuvos medicina 1998;21-25.

5. Gan D. Diabetes around the World. International Diabetes Federation. – IDF, 1998.

6. Morgan CL, Currie J, Stott NCH, Smithers M, Butler CC, Peters JR. The prevalence of multiple

diabetes related complications. Diabetic medicine 2000;17(2).146.

7. Logminienė Ž, Ostrauskas R. Sveikatos priežiūros išlaidos cukrinio diabeto komplikacijų ir su

diabetu susijusių ligų gydymui. Lietuvos endokrinologija 2003;232-241.

8. Gruber W, Leese B, Songer T, Williams R. The economics of diabetes and diabetes care.

International Diabetes Federation and World Health Organization; 1997.

9. Verplancken S. Costing diabetes: the case for prevention. International Diabetes Federation, -

IDF, 1997.

10. Songer TJ, Ettaro L. Studies on the cost of Diabetes. Prepared for Division of Diabetes

Translation Centers for Disease Control and Prevention. - Atlanta, GA; 1998

11. Bartlett EE. Cost-benefit analysis of patient education. New trends in patient education . Ed.

Assal J, Goley A, Visser A. - Elsevier, 1995;87-92.

12. Assal JPh. Cost Effectiveness of Diabetes Education. Pharmaco Econom1995;8(suppl.1):68-71.

13. Menzin J, Langley-Hawthorne C, Friedman M, Boulanger L, Cavanough R. Potential short-term

economic benefits of improved glycemic control. Diabetes Care 2001;(24):51-55.

14. Neresian W et al. Impact of diabetes outpatient education – Maine. MMWR.1982;(31):307-313.

15. Miller LV, Goldstein J. More efficient care of diabetic patients in a county hospital setting. N

Engl J Med 1972;(286):1388-1391.

16. American Diabetes Association Implications of the diabetes control and complications trial.

Diabetes Care 1998;21(suppl.1):S32-S35.

17. American Diabetes Association. Economic consequences of diabetes mellitus in the U.S. in

1997. Diabetes Care 1998;(21):296-309.

56

18. Coates VE, Boore JRP. Knowledge and diabetes self-management. Patient Educ Couns

1996;(29):99-108.

19. Alberti KGMM, Zimmet PZ. Definition, diagnosis and classification of diabetes mellitus and its

complications. Part 1: Diagnosis and classification of diabetes mellitus. Provisional report of a

WHO consultation. Diabet Med 1998;(15):539-553.

20. World Health Organization. Definition, Diagnosis and Classification of Diabetes Mellitus and

its Complications. Report of a WHO consultation. Geneva: WHO. -1999.

(http://www.staff.ncl.ac.uk/philip.home/who_dmg.pdf).

21. Norkus A, Ostrauskas R, Šulcaitė R, Varanauskienė E, Baliutavičienė D. Cukrinio diabeto

klasifikacija ir diagnostika. Metodinės rekomendacijos. Lietuvos endokrinologija 2000;(3,4):234-

241.

22. Šulcaitė R. 2 tipo cukrinis diabetas. Monografija. Kaunas; 2002.

23. Hardman A, Stensel D. Physical Activity and Health: The Evidence Explained. Routledge,

imprint of Taylor & Francis Books Lt 2003; p.98.

24. International Diabetes Federation. Diabetes Atlas (second edition). Prieiga per internetą

http://www.eatlas.idf.org/ Prevalence/ (2006 02 25).

25. Ostrauskas R, Radišauskas R. Prevalence of diabetes mellitus and impaired glucose tolerance in

Lithuanian adult populiation. Lietuvos diabetologija ’95.-K., 1995; 100.

26. Norkus A, Domarkienė S, Šulcaitė R, Lašienė J, Strigauskaitė L. Angliavandenių apykaitos

sutrikimų paplitimas vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojams. Lietuvos endokrinologija 2002;

10 (1,2): 60-65.

27. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos teorija ir praktika.

Kaunas; 1999; p. 6-35.

28. Nacionalinis sveikatos stiprinimo plėtros veiksmų planas sveikatos priežiūros įstaigose 2004-

2006 metams. Prieiga per internetą.

http://www.sam.lt/images/Dokumentai/2004%20sutrumpintas%20pakoreguo.doc (2005 04 04)

29. Mitienė I, Padaiga Ž. Nacionalinė sveikatos politikos konferencija. Vilnius; 2000; p. 5-131.

30. Kalėdienė R. Visuomenės sveikatos koncepcijų raida/Sveikatos aplinka – VVSC, 1999 Nr.6,

p.5-9.

31. Misevičienė I, Milašauskienė Ž. Sveikatos stiprinimas ir ligų profilaktika ligoninėje. Kaunas;

2002.

32. Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija 1991; p.33 – 893.

33. Respublika, 9, SAM VSUC Visuomenės sveikatos ugdymas ir gyventojų sveikatos mokymas

1998-2002m., 1999. p.7.

57

34. Jonušienė L. Pascientų sveikatos mokymas/Sveikatos aplinka . VVSC, 1999; 1 priedas, p. 13-15.

35. Hallbjorrg A. Klinikinė slauga – Vilnius, 1999.

36. Promoting Health: A Practical Guide, London, 1992.

37. Therapeutic patient education. Report of a WHO Working Group, 1998; p.72.

38. Jankauskas J. Sveika gyvensena. Sveikata. 1999; Nr.6, p.35.

39. Roger S, Mazze RS et al. Staged diabetes menagement: a systematic approach. International

Diabetes center;2000.p.342.

40. American Diabetes Association: The pharmaceutical treatment of hyperglycemia in NIDDM

American Diabetes Association. Diabetes Care 1995;(18):1510-1518.

41. Intensive blood-glucose control with sulphonylureas or insulin compared with conventional

treatment and risk of complications in patients with type 2 diabetes (UKPDS 33). UK Prospective

Diabetes Study (UKPDS) Group. Lancet 1998;(352):837-853.

42. Turner RC, Cull CA, Frighi V et al. Glycemic control with diet, sulphonylurea, metformin, or

insulin in patients with type 2 diabetes mellitus: progressive requirement for multiple therapies

(UKPDS 49). UK Prospective Diabetes Study (UKPDS) Group. JAMA 1999;(281):2005-2012.

43. American Diabetes Association: clinical practice recommendations 1999. Diabetes Care

1999;(Suppl. 1):32-33.

44. Guthrie DW, Guthrie RA. Nursing management of diabetes mellitus.-New York, Springer

publishing company, 1991.

45. Klonoff DC, Schwartz DM. An economic analysis of interventions for diabetes. Diabetes Care

2000;(23):390-404.

46. Rubin RR. Facilitating self-care in people with diabetes. Diabetes Spectrum 2001;(14):55-57.

47. Anderson RM. Patient Empowerment and the Traditional Medical Model. Diabetes Care

1995;(18):412-415.

48. Anderson RM, Funnell MM et al. Patient Empowerment: Results of a randomized controlled

trial. Diabetes Care 1995;(18):943-949.

49. Funnell MM, Anderson RM. Empowerment: an idea whose time has come in diabetes education.

Diabetes Educ 1991;(17):37-41.

50. Anderson RM, Funnell MM et al. Learning to Empower Patients. Results of professional

Education Program for Diabetes Educators. Diabetes Care 1991;(14):584-590.

51. Assal JP. Educating the diabetic patient: which programme is specific to NIDDM and to

IDDM? Concepts for the ideal diabetes clinic / ed. By: Mogensen C.E., Standl E.-de Gruyter,

1993.p.89-104.

58

52. Franz M, Krosnick A, Maschak-Carey BJ, Parker T, Wheeler F. Goals for diabetes education. –

ADA;1989.

53. Therapeutic patient education. Report of a WHO Working Group, 1998.

54. Diabetes care and research in Europe: the St Vincent Declaration action programme.

Implementation document. – WHO. Ed. Krans HMJ, Porta M, Keen H, Staehr-Johansen K;1995.

55. DCCT Research Group: Influence of intensive diabetes treatment on quality-of-life outcomes in

Diabetes Complications and Control Trial. Diabetes Care 1996;(19):95-203.

56. The Diabetes Control and Complications Trial Research Group: The effect of intensive

treatment of diabetes on the development and progression of long-term complications in insulin-

dependent diabetes mellitus. N. Engl. J. Med 1993;(329):977-1036.

57. Bierhaus A, Ziegler R, Nawroth P. Molecular mechanisms of diabetic angiopathy-clues for

innovative therapeutic interventions. Hormone Research 1998;50(suppl. 1):1-4.

58. Doria A. Genetic markers of increasing susceptibility to diabetic nephropathy. Hormone

research 1998;50(suppl. 1):6-10.

59. Dahl-Jørgensen K. Biochemical markers of diabetic microangiopathy. Hormone Research

1998;50 (suppl. 1):13.

60. Kannel WB. Diabetes and cardiovascular disease: The Framingham study. JAMA

1979;(241):2035-2038.

61. Implementing national diabetes programmes. WHO Geneva.1995.p.22-56.

62. Lietuvos sveikatos programa 1997-2010: patvirtinta LR Seimo 1998-07-02 nutarimu Nr.VIII-

833. p. 30-31.

63. World Health Organization. Health 21-The Introduction to the Health for all policy for the

WHO European Region. Copenhagen,1998.

64. Fuller JH. Methods of assessing the quality of diabetes care. Hormone Research 1998;50(suppl.

1):64-66.

65. Kavanagh DJ, Gooley S, Wilson P.H. Prediction of adherence and control in diabetes. Journal

of Behavioral Medicine 1993; 16(5):509-521.

66. DESG Teaching Letter N 7. Prieiga per internetą. http://www.desg.org/article/articlestatic/8/1/5/

(2006 02 25).

67. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr.

422 „Dėl ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo“ pakeitimo 2005 m. kovo 4 d. Nr. V-152.

Valstybės žinios, 2005, Nr. 33-1074.

59

PRIEDAI

60

1 priedas

Anketos užpildymo data……….. Anketos Nr. ANKETA Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo organizavimo ir kokybės vertinimas Vš. Į. Kauno Dainavos poliklinikoje. Gerbiamieji, ši anketa skirta įvertinti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo efektyvumą. Duomenis renka Kauno Medicinos Universiteto Visuomenės sveikatos vadybos fakulteto magistrantė Lina Radzevičienė. Jie bus konfidencialūs. Labai prašome atsakyti į žemiau pateiktus klausimus, parenkant, Jūsų nuomone, tinkamiausius atsakymus. Dėkojame už nuoširdžius atsakymus. I. Bendroji dalis. 1. Jūsų amžius (metais) tyrimo dieną: metų. 2. Lytis:

1- vyras, 2- moteris.

3. Išsimokslinimas: 1- pradinis, 2- nebaigtas vidurinis, 3- vidurinis, 4- aukštesnysis, 5- nebaigtas aukštasis, 6- aukštasis.

4. Darbinė veikla: 1- dirbantis (-i), 2- pensininkas (-ė), 3- studentas (-ė) 4- namų šeimininkė, 5- bedarbis (-ė).

5. Šeimyninė padėtis: 1- vedęs (ištekėjusi), 2- nevedęs, netekėjusi, 3- išsiskyręs (-usi), 4- našlys (-ė).

6. Kiek metų Jūs sergate cukriniu diabetu 7. Cukrinio diabeto nustatymo data 8. Cukrinio diabeto tipas 9. Ar namuose tiriate cukraus kiekį kraujyje?

1- taip, 2- ne.

10. Kaip dažnai tiriatės glikemiją? 1- kartą per mėnesį, 2- kartą per savaitę, 3- kelis kartus per savaitę, 4- kelis kartus per dieną.

11. Glikemija nevalgius paskutinio mėnesio laikotarpiu:

61

1- tirta, 2- ne. Jei tirta glikemija nevalgius, tai kokia ? mmol/l.

12. Glikemija po valgio: 1- tirta, 2- ne. Jei tirta glikemija po valgio, tai kokia ? mmol/l.

13. Glikuotas hemoglobinas (HbA1c – paskutinių 3 mėn. gliukozės kiekio kraujyje vidurkio tyrimas): 1- tirta, 2- ne. Jei tirtas glikuotas hemoglobinas (HbA1c), koks % ir kada

14. Kokios Jums nustatytos cukrinio diabeto komplikacijos: 1- retinopatija, 2- neuropatija, 3- nefropatija, 4- angiopatija, 5- nenustatyta..

15. Kuo Jūs gydomas: 1- dieta ir fiz. aktyvumas, 2- dieta, fiz. aktyvumas ir cukraus kiekį mažinančios tabletės, 3- dieta, fiz. aktyvumas ir kombinuotas gydymas (cukraus kiekį mažinančios tabletės bei insulinas), 4- dieta, fiz. aktyvumas ir insulino terapija.

16. Kiek kartų Jūs kreipėtės į gyd-endokrinologą per paskutinius 12 mėn? 1- kas mėn ar dažniau, 2- kas 3 mėnesius, 3- kas 6 mėnesius, 4- 1 kartą metuose, 5- nesikreipiau.

17. Kiek kartų Jūs kreipėtės į šeimos gydytoją (terapeutą) per paskutinius 12 mėn? 1- kas mėn ar dažniau, 2- kas 3 mėnesius, 3- kas 6 mėnesius, 4- 1 kartą metuose, 5- nesikreipiau..

18. Kaip Jūs vertinate dabartinę savo sveikatą? 1- gera, 2- gana gera, 3- vidutiniška, 4- gana bloga, 5- bloga.

19. Ar Jūs įgijote žinių apie cukrinio diabeto priežiūrą mūsų poliklinikos Diabeto mokykloje? 1- taip, 2- ne.

20. Kur jūs įgijote žinių apie cukrinio diabeto priežiūrą, jei nesilankėte mūsų poliklinikos Diabeto mokykloje?

1- kitos įstaigos Diabeto mokykloje, 2- suteikė šeimos gydytojas (terapeutas) 3- suteikė gydytojas-endokrinologas, 4- suteikė bendrosios praktikos slaugytoja.

21. Kiek kartų lankėtės “Diabeto mokykloje”per metus?

62

1- nesilankiau, 2- lankiausi 1 kartą, 3- lankiausi 2 kartus, 4- lankiausi 3 kartus ir dažniau.

22. Kaip Jūs vertinate diabeto mokymą mūsų įstaigoje? 1- labai gerai, 2- gerai, 3- patenkinamai, 4- blogai.

23. Ar reikalingas diabeto mokymas? 1- taip, 2- ne. II. Cukrinio diabeto žinių įvertinimo dalis. 24. Kaip Jūs vertinate savo žinias apie ligą?

1- viską žinau, 2- geros žinios, 3- patenkinamos, 4- trūksta žinių, 5- nieko nežinau.

25. Kas yra cukrinis diabetas? 1- liga dėl insulino gaminimosi ar veiklos sutrikimų, 2- netinkamos (nesaikingos) mitybos sukelta liga, 3- nežinau.

26. Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra normalus? 1- 2,2-6,6 mmol/l, 2- 3,3-5,5 mmol/l, 3- 0,0-5,0 mmol/l, 4- nežinau.

27. Koks sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgius yra normalus? 1- iki 8,8 mmol/l, 2- iki 12,0 mmol/l, 3- iki 5,5 mmol/l, 4- nežinau.

28. Negydant cukrinio diabeto, cukraus kiekis kraujyje būna: 1- normalus, 2- padidintas,

3- sumažintas, 4- nežinau.

29. Glikuotas hemoglobinas - laboratorinis tyrimas, atspindintis: 1- pokyčius kraujagyslių sienelėse, 2- vidutinį cukraus kiekį kraujyje per 3 mėnesius, 3- riebalų kiekį kraujyje, 4- nežinau. 30. Kuris gydymo metodas turi būti naudojamas visiems, sergantiems cukriniu diabetu: 1- mitybos planavimas, 2- tabletės, 3- insulinas, 4- nežinau. 31. Hipoglikemijos metu cukraus kiekis kraujyje: 1- nesvarbus,

63

2- paprastai aukštas, 3- paprastai žemas, 4- nežinau. 32. Kokius du ligonio hipoglikemijos požymius gali pastebėti kiti žmonės?

1- drebulys, prakaitavimas, 2- ašarojimas, acetono kvapas, 3- veido paraudimas, troškulys, 4- nežinau.

33. Kuriuos organus dažniausiai pažeidžia cukrinis diabetas? 1- kepenis, ausis, 2- inkstus, akis, kojas, 3- širdį, 4- nežinau.

34. Maisto medžiaga, turinti daugiausia energijos (kalorijų) viename grame, yra: 1- angliavandeniai, 2- baltymai, 3- riebalai, 4- nežinau. 35. Kurios daržovės yra krakmolo turinčių produktų sąraše? 1- salotos, pomidorai, moliūgai, 2- pupos, pupelės, žirniai, 3- cukinija, kalafiorai, morkos, 4- nežinau. 36. Manoma, kad šių daržovių kiekio riboti nebūtina: 1- morkų, kalafiorų, burokėlių, 2- moliūgo, šparaginių pupelių, pomidorų, 3- ridikėlių, salotų, agurkų, 4- nežinau. Kas Jums sunkiausia sergant cukriniu diabetu?…………………………………....... ……………………………………………………………………………………….. ……………………………………………………………………………………….. Jūsų pasiūlymai ir pageidavimai diabeto mokymo gerinimui……......……………… ……………………………………………………………………………………….. ……………………………………………………………………………………….. ……………………………………………………………………………………….. Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą.

64

65