VILNIAUS LEVO KARSAVINO VIDURINĖ MOKYKLA

VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REZULTATAI2013-2014 MOKSLO METAI

PLAČIOJO ĮSIVERTINIMO REZULTATAI2013-12-05

1. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo teisinė bazė:Mokyklos veiklos įsivertinimas vykdomas remiantis LR Švietimo įstatymu, 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281, ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl pritarimo bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijoms“, 2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607.

2. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas vyko etapais:1 etapas – pasirengimas įsivertinti. 2 etapas – platusis įsivertinimas. 3 etapas – pasirinktos problemos ar pasirinkto veiklos rodiklio giluminis nagrinėjimas ir įsivertinimas. 4 etapas – atsiskaitymas apie atliktas vertinimo procedūras ir informavimas apie gautas išvadas. 5 etapas – rezultatų panaudojimas tolesnės veiklos tobulinimui planuoti.

1. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupė 2013-2014 m.m. Vilma Mikalajūnienė , direktorės pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja

metodininkė, grupės koordinatorė;Tamara Fedotenkova, matematikos vyresnioji mokytoja, narė; Galina Ilnickaja, matematikos mokytoja metodininkė, narė;Regina Junevičienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;Gražina Laurutėnienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja, narė;Janina Masevič, pradinių klasių vyresnioji mokytoja, mokytojaAmželika Rymkienė, biologijos mokytoja, narė;Irina Tarasova, rusų kalbos mokytoja metodininkė, narė; Vida Ūdrienė , lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja, narė.  Patvirtinta direktoriaus 2013- 11–06 įsakymu Nr.V-69

2. Kas nuveikta po 2012-2013 m.m. giluminio įsivertinimo.Tirta: Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai. Mokymo nuostatos ir būdai. Pageidaujamo

elgesioskatinimas. Į veiklostobulinimoplanąįtrauktatema

,, Vertinimas ugdant “(Vertinimas kaip pažinimas. Vertinimas kaip ugdymas.Vertinimaskaip informavimas )

MG pasitarimuose turėjo būti aptarti giluminio mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai, rekomendacijos ir priimti pamokos tobulinimo , veiklos tobulinimo sprendimai ir jie šiais metais privalo būti sistemingai taikomi.

Rekomendacijos: Metodinėse grupėse nuolat analizuoti, dalintis seminarų medžiaga apie šiuolaikinę

pamoką. Mokytis formuluoti pamokos uždavinį , pamokos medžiagą pritaikyti konkrečios

klasės, grupės žinių lygiui, mokinių poreikiams, pamokoje nuolat vertinti mokinių pasiekimus. Apgalvoti ir parinkti skatinančius mokinių veiklą ir savarankiškumą mokantis

1

metodus. Suplanuoti mokinių veiklą pamokoje, kad mokiniams būtų pamokoje įdomu,

augtų motyvacija.

Mokyklos administracijai , metodinėms grupėms tikslingai planuoti mokytojų dalyvavimą seminaruose. Stengtis, kad jie atitiktų mokyklos mokytojų poreikius( išanalizuota mokytojų dalyvavimas seminaruose per paskutiniuosius 3 metus) Sukurti darbo grupę mokyklos vidaus tvarkos taisyklėms tobulinti.( rengiamos naujos taisyklės) MT imtis iniciatyvos budėjimo tvarkai mokykloje tobulinti, aptarti ir taikyti mokinių ir mokytojų pasiūlytas skatinimo priemones. Panaudoti viešąsias mokyklos erdves informacijai apie pageidaujamo elgesio skatinimą.( panaudojamos) Sudaryta darbo grupė, atsakinga už mokyklos tinklapį, privalo dirbti sistemingai ir turėti kompetentingą vadovą (I T mokytoją)( niekas nesikeičia) Siūlyti naujus saviraiškos būrelius, tobulinti esamų būrelių veiklą, kad ji nebūtų pamokos tąsa, arba palaikyti naudingus santykius su tokias galimybes teikiančiais jaunimo centrais( nėra galimybių) Sistemingai ugdymo valandėlėse analizuoti ir skatinti mokinių mandagų elgesį, kaip sektiną pavyzdį , bendraujant su techniniu mokyklos personalu. Techniniam personalui laikytis etikos normų bendraujant su mokiniais ir jų tėvais.( nuolat analizuojama)

Platusis įsivertinimas 2013-2014m.m. Platusis įsivertinimas vyko 2013 lapkričio- gruodžio mėn.

TIKSLAS – įsivertinti mokyklos veiklą ir nustatyti jos stipriąsias ir silpnąsias sritis.UŽDAVINIAI:

Numatyti mokyklos veiklos tobulinimo perspektyvą. Stiprinti mokyklos bendruomenės narių tapatumo jausmą, atsakomybę už visos

mokyklos veiklos kokybę. Skatinti mokyklos personalo savo patirties refleksiją. Teikti mokyklos bendruomenės nariams patikimą ir išsamią informaciją apie visų

mokyklos veiklos sričių kokybę.

Atlikus platųjį mokyklos kokybės įsivertinimą gauti tokie rezultatai:

Mokyklos veikla buvo vertinama šiose srityse: „Mokyklos kultūra“, „Ugdymas ir mokymasis“, „Pasiekimai“, „Pagalba mokiniui“, „Mokyklos strateginis valdymas“. Plačiajame mokyklos veiklos kokybės įvertinime dalyvavo mokyklos mokytojai Ataskaita parengta atlikus platųjį įsivertinimą, kuriame dalyvavo 78 proc. mokytojų.

Bendras mokyklos veiklos kokybės vertinimas - 3 lygis (2,8)

PLAČIAJAME ĮSIVERTINIME DALYVAVO:

Pedagoginių darbuotojų skaičius -75; Išdalinta anketų - 66; Grįžo-59(79%); nedalyvavusių skaičius - 16; sugadintų anketų skaičius -15.

2

KODĖL SUGADINTA?1.Gerai

Sritis Temos Veiklos rodikliai 1 2 3 4

3. Pasiekimai

3.1. Pažanga

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga

v

3.1.2. Mokyklos pažanga v

2.Sugadinta:

Sritis Temos Veiklos rodikliai 1 2 3 4

3. Pasiekimai 3.1. Pažanga

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga

3.1.2. Mokyklos pažanga v v

3.Sugadinta:Sritis Temos Veiklos rodikliai 1 2 3 4

3. Pasiekimai 3.1. Pažanga

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga0

3.1.2. Mokyklos pažanga Nežinau

VILNIAUS LEVO KARSAVINO VIDURINĖ MOKYKLAPLAČIOJO ĮSIVERTINIMO REZULTATŲ LENTELĖ

2013-2014 M.M.

Sritis Temos Veiklos rodikliai Lygis1 2 3 4

1. Mokykloskultūra

2.66

1.1. Etosas2.67

1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai 2.5

3 17 23 1

1.1.2. Tradicijos ir ritualai3,0 9 24 111.1.3. Tapatumojausmas 2.5 3 21 14 61.1.4. Bendruomenės santykiai 2,3

4 25 13 2

1.1.5. Mokyklosatvirumas ir svetingumas 2.84

2 10 25 7

1.1.6. Klasių mikroklimatas 2.88 10 29 5

3

1.2. Pažangos siekiai

2.77

1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai 2.68

2 13 26 3

1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai 2.6

8 32 1

1.2.3. Mokykloskaiporganizacijospažangossiekis2.79

13 27 4

1.3. Tvarka2.71

1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės 2.84

12 27 5

1.3.2. Pageidaujamo elgesio skatinimas 2.54

2 18 22 2

1.3.3. Aplinkosjaukumas2.77 2 12 24 61.4. Mokykl

os ryšiai

2.57

1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje 2.65

2 18 17 7

1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis 2.54

1 24 13 6

1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai 2.52

25 15 4

3% 36%

50%

11%

2. Ugdymas ir mokymasis2.85

2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas2.86

2.1.1. Ugdymo programos 3.02

8 27 9

2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai 3.15

8 21 15

2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija 2.77

1 15 21 7

2.1.4. Pasirenkamosios programos 2.72

1 14 25 4

2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas) 2.68

22 14 8

2.2. Pamokos organizavimas2.86

2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas 3.02

9 25 10

2.2.2. Pamokos struktūros kokybė 2.75

12 31 1

2.2.3. Klasės valdymas 2.81 12 28 42.3. Mokymo kokybė2.79

2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai 2.86

12 26 6

2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys 2.70

20 17 7

2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas 2.88

10 29 5

2.3.4. Išmokimo stebėjimas 2.93 8 31 52.3.5. Namų darbai 2.59 19 24 1

2.4. Mokymosi kokybė3.17

2.4.1. Mokymosi motyvacija 3.15

4 29 11

2.4.2. Mokėjimas mokytis 3.18 6 24 142.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant 3.2

6 23 15

2.5. Mokymo ir mokymosi

2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas 2.56

1 21 18 4

4

diferencijavimas2.58

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas 2.61

1 19 20 4

2.6. Vertinimas ugdant 2.88

2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas 2.79

17 19 8

2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas 2.95

13 20 11

2.6.3. Vertinimas kaip informavimas 2.9

13 22 9

0.4% 29% 54% 17%

3. Pasiekimai2.88

3.1. Pažanga2.93

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga 3.09

7 26 11

3.1.2. Mokyklos pažanga 2.77 13 28 33.2. Mokymosi pasiekimai2.83

3.2.1. Akademiniai pasiekimai 2.75

15 25 4

3.2.2. Kiti pasiekimai 2.81 14 24 63.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė 2.93

10 27 7

0% 27%

59%

14%

4.Pagalba mokiniui2.69

4.1. Rūpinimasis mokiniais2.93

4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika 3.02

9 25 10

4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida 2.84

13 25 6

4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba2.45

4.2.1. Pagalba mokantis 2.84 1 13 22 84.2.2. Psichologinė pagalba 2.15 5 28 10 14.2.3. Socialinė pagalba 2.36 5 19 19 1

4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas 2.72

4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas 2.77

1 15 21 7

4.3.2. Gabių vaikų ugdymas 2.68 3 14 21 6

4.4. Pagalba planuojant karjerą2.76

4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį 2.77

16 22 6

4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą 2.72

17 22 5

4.4.3. Profesinis švietimas 2.8 16 20 84.5. Tėvų pedagoginis švietimas 2.63

4.5.1. Tėvų pagalba mokantis 2.56

24 15 5

4.5.2. Tėvų švietimo politika 2.7 19 19 6

3% 38%

46%

13%

5. Mokyklos strateginis valdymas2.80

5.1. Mokyklos strategija 2.91

5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai 2.88

1 13 20 10

5.1.2. Planavimo procedūros 2.93

1 11 22 10

5.1.3. Planų kokybė ir dermė 2.93

1 11 22 10

5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jopoveikis 2.90

1 12 21 10

5.2. Mokyklos įsivertinimas (vidaus auditas)

5.2.1. Įsivertinimoprocesas 2.88 1 8 30 55.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas 2.72

1 14 25 4

5

2.85.3. Vadovavimo stilius 2.66

5.3.1. Valdymo demokratiškumas 2.72

2 15 20 7

5.3.2. Lyderystė mokykloje 2.61 2 19 17 65.4. Personalo valdymas 2.82

5.4.1. Personalo komplektavimas 2.8

1 14 21 8

5.4.2. Dėmesys personalui 2.88 1 13 21 95.4.3. Personalo darbo organizavimas 2.79

1 14 22 7

5.5. Materialinių išteklių valdymas2.83

5.5.1. Lėšų vadyba 2.75 2 14 21 75.5.2. Turto vadyba 2.86 2 10 24 85.5.3. Patalpų naudojimas 2.9 1 11 23 9

3% 29%

50%

18%

6

7

8

9

10

11

12

IŠVADOS:GERIAUSIAI ĮVERTINTA SRITIS – PASIEKIMAI (2,88)1. GERIAUSIAI ĮVERTINTA TEMA- MOKYMOSI KOKYBĖ (3,17)2. GERIAUSIAI ĮVERTINTI MOKYKLOS VEIKLOS RODIKLIAI:2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant(3,2)2.4.2. Mokėjimas mokytis( 3,18)2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai(3,15)2.4.1.Mokymosi motyvacija(3,15)3.1.1. Atskirų mokinių pažanga(3,09)2.1.1. Ugdymo programos(3,02);2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas(3,02)4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika(3,02)1.1.2. Tradicijos ir ritualai(3,0);

BLOGIAUSIAI ĮVERTINTA SRITIS – MOKYKLOS KULTŪRA(2,66)5. BLOGIAUSIAI ĮVERTINTA TEMA- PEDAGOGINĖ, PSICHOLOGINĖ IR SOCIALINĖ PAGALBA(2,45)6. BLOGIAUSIAI ĮVERTINTI MOKYKLOS VEIKLOS RODIKLIAI:

13

4.2.2.Psichologinė pagalba(2,15);1.1.4. Bendruomenės santykiai(2,3);4.2.3. Socialinė pagalba(2,36);1.1.3. Tapatumo jausmas(2,5);1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai(2,52).

Giluminiam įsivertinimui pasirinkti rodikliai:

2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas 2.681.1.3. Tapatumo jausmas 2.54.2.2. Psichologinė pagalba 2.1

14

2013-2014M.M. GILUMINIS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

2014-06-10

I. ĮVADASGiluminis mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas vyko vasario – balandžio mėnesiais.

Rezultatų pristatymas vyko birželio mėnesio 10d. Pasirinkti tirti 3 veiklos rodikliai: du iš jų probleminiai vienas reikalaujantis pokyčių. Tai 1.1.3. Tapatumo jausmas , 4.2.2. Psichologinė pagalba ir 2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas.

Tikslas:Ištirti pasirinktas mokyklos veiklos sritis ir parengti rekomendacijas joms tobulinti.

II. TYRIMO REZULTATAI IR IŠVADOS

TIRTA:Veiklossritis: 1. Mokykloskultūra.Veiklos tema: 1.1. Etosas.Veiklosrodiklis: 1.1.3. Tapatumo jausmas.

Tapatybė – objektolygybėpačiamsauarbakitamobjektui, tolygumas, vienodumas.Tapatus– toks pat, identiškas, tolygus (Dabartinis lietuvių kalbos žodynas)Mokytojoprofesijosbendrakultūrinękompetencijąsudarošiemokėjimai ir gebėjimai:• saugoti ir plėtoti daugialypę, tautinių mažumų patirtimi praturtintą Lietuvos kultūrą;• dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę, suvokti švietimo demokratizavimo,

decentralizavimo procesus, skatinti ir palaikyti teisinių normų laikymąsi;• gerbti ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį, etninį tapatumą;• kurti informacinę ir žinių visuomenę;• integruoti pasaulio istoriją, geografijos, kultūros žinias vertinant Europos sąjungos šalių

kultūros įvairovės poveikį Lietuvai;• dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose;• vertinti namų aplinkos vaidmenį ir šeimos vertybių skirtumus, bendraujant su mokiniais ir

jų tėvais;• mokyti mokinius vadovautis bendražmogiškosiomis vertybėmis.

15

TIKSLAS.Išsiaiškinti:

• mokinių ir personalo priklausymo mokyklai jausmo lygį.• pasitenkinimo ar didžiavimosi šia priklausomybe lygį.• kokį lygį atitinka rodiklis “Tapatumo jausmas”.

UŽDAVINIAI:

• Apklausų ir interviu būdu nustatyti, kaip mokiniai, mokytojai ir tėvai suvokia tapatumo jausmą, ar tapatinasi su savo mokykla.

• Parengti rekomendacijas mokyklos bendruomenės tapatumo jausmui plėtoti..ŠALTINIAI:• Mokyklos Levo Karsavino muziejaus – ekspozicijos dokumentai.• MG veiklos ataskaitos.• Klasės auklėtojų pažintinės kultūrinės veiklos ataskaitos.• Klasės auklėtojų socialinės veiklos ataskaitos.

,, Bėgančios eilutės “ dokumentai.• Mokinių apdovanojimai.

METODAI:• Dokumentų analizė;• tėvų ir mokinių anketavimas;• interviu su administracija, atsakingais asmeninimis

TYRIMĄ ATLIKO :mokytojosgalinaIlnickaja, AnželikaRymkienė ir Vida ŪdrienėTYRIMO NUOSTATOS:• Mokinių ir personalopriklausymomokyklaijausmas.• Pasitenkinimoardidžiavimosišiapriklausomybelygis.• Dėmesys kultūriniams skirtumams, lygių galimybių sudarymas.

ILIUSTRACIJOS

Veiklospožymiai Vertinimas (iliustracijos)4 lygis 2 lygis

1.1.3Mokinių ir personalopriklausymomokyklaijausmas. Pasitenkinimoardidžiavimosišiapriklausomybelygis. Dėmesyskultūriniamsskirtumams, lygiųgalimybiųsudarymas.

Mokykla užima svarbią vietą mikrorajone. Mokytojai ir mokiniai didžiuojasi mokykla ir kuria teigiamą jos įvaizdį žiniasklaidoje ir visuomenėje. Visi mokyklos bendruomenės nariai žino mokyklos ir jos vardo istoriją, vertybes.Mokyklos muziejus atlieka planingą edukacinę veiklą.Personalo nariai jaučiasi saugūs, turi lygias saviraiškos galimybes, pagarbiai bendradarbiauja ir didžiuojasi ne tik savo, bet kitų pasiekimais bei laimėjimais. Mokiniai noriai dėvi mokyklinę uniformą, dalyvauja tradiciniuose renginiuose ir šventėse. Mokyklos atributika yra viešosiose erdvėse.

Mokykla užima pakankamai svarbią vietą mikrorajone. 30%- 40% mokyklos bendruomenės narių didžiuojasi ja ir dalyvauja kuriant teigiamą mokyklos įvaizdį žiniasklaidoje ir visuomenėje.30%- 40% mokinių ir mokytojų žino mokyklos istoriją, vertybes.Mokyklos muziejaus edukacinė veikla nėra nuosekliai planuojama, yra epizodiška.Personalas turi lygias saviraiškos

16

galimybes, 30%- 40% pagarbiai bendradarbiauja ir didžiuojasi ne tik savo, bet ir kolegų laimėjimais.Apie 50% mokinių dalyvauja tradiciniuose renginiuose ir šventėse, noriai dėvi mokyklinę uniformą,naudoja atributiką. Mokyklos atributika kuriama, bet viešosiose erdvėse jos trūksta.

TYRIMO IŠVADOS1.Muziejaus veikla

Pliusai Minusai1. Levo Karsavino asmenybės pavyzdys.2. Mokyklos Levo Karsavino muziejus-

Ekspozicija veikia ir yra mokinių lankoma

1. Muziejus prastai turtinimas ir veiklaneplanuojama.

2. Dokumentai tvarkomi labai prastai: per paskutinius 3 metus nėra jokių įrašų apie muziejaus veiklą.

3. Apklasoje dalyvavo 50 mokinių, 52 tėvai ir 35 mokytojai. Mokinių apklausos rezultatai :

17

Tėvų apklausos rezultatai:

Mokytojų apklausos rezultatai:

18

19

Pliusai Minusai

1. Visi mokiniai išmokę mokyklos himną, jį gieda per šventes.

1. Dauguma mokinių ir net 75 proc.mokytojų yra patenkinti savo darbu ir didžiuojasi savo mokykla.

2. Net 78 proc mokinių patenkintimokyklineuniforma.Aktyviai dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose.

3. 70 proc. tėvų tenkina mokyklojegaunamos žinios.

4. 95 proc. tėvų mano, kad jų nuomonė mokykloje svarbi, jos paisoma.

5. 100 proc. tėvų ir kitiems patartų rinktis šią mokyklą.

6. Dauguma gauna informaciją apiemokykloje vykstančius procesus laiku, informacijos pakanka.7. 87 proc. mokytojų jaučiasi kolektyvo

nariais.8. 87 proc. mokytojų sėkmingai

bendradarbiauja sumokinių tėvais.

1. Tik 10 proc. mokinių pasitikibendraklasiais.

2. 32 proc. mokinių mano, kad jųpasiekimai ir laimėjimai nepakankamai įvertinti.

3. Dauguma tėvų retai lankosi mokykloje.4. Apie 60 proc tėvų ir mokinių mano ,

kad mokykloje nepakankama popamokinės veiklos įvairovė, trūksta informacijos apie mokinių laimėjimus.

5. Dauguma ir tėvų ir mokinių beimokytojų norėtų , kad informacija mokyklos svetainėje būtų įdomesnė, o dizainas patrauklesnis.

6. Dali mokytojų teigia, kad mokykloje trūksta geranoriškumo bendradarbiaujant su kolegomis.

Veiklos rodiklį 1.1.3. ,,Tapatumo jausmas” rekomenduojama įvertinti 3 lygiu. Vyrauja daugiau pliusų negu minusų.

REKOMENDACIJOS1. Sutvarkyti mokyklos Levo Karsavino muziejaus – ekspozicijos dokumentus pagal

„Mokyklos muziejų dokumentų aprašo“ reikalavimus.2. Plėsti ir pildyti mokyklos muziejaus ekspoziciją naujais, su mokykla susijusiais

eksponatais.3. Už mokyklos muziejaus veiklą atsakingiems darbuotojams atsiskaityti mokyklos

bendruomenei pagal bendruosius reikalavimus.4. Klasės auklėtojų veiklos ataskaitose išskirti originalius renginius.5. Organizuoti šventes, renginius mokinių laimėjimams pažymėti („Pirmūnų šventė“,

„Talentų šou“). 6. Paruošti ilgalaikius stendus (pvz. „Mokyklos teatras“, „Sporto laimėjimai“, „Mokyklos

jubiliejus“, „Metų kelionės“, „Projektai“.7. Organizuoti renginius,puoselėjančius etninę kultūrą, mokyklos ir mikrorajono

bendruomenei. 8. Kurti mokyklos viešąsias erdves, kuriose būtų eksponuojami mokinių laimėjimai.9. Sistemingai pateikti medžiagą apie mokyklos veiklą kiekvieno mėnesio 1 savaitę

„Bėgančioje eilutėje“, mokyklos svetainėje, spaudoje.10. MG posėdyje aptarti ir paskirti atsakingus mokytojus informacijai apie mokinių

laimėjimus ir renginius parengti. ( panaudoti papildomas valandas).

20

TIRTA:Veiklos sritis: 2. Ugdymas ir mokymasis.Veiklos tema: 2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas.Veiklos rodiklis:2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas).

TIKSLAS.Išsiaiškinti: neformaliojougdymoprogramųpasiūlos ir paklausosatitiktį; mokiniųužimtumąpopamokų; neformaliojougdymobūreliųveikloskokybę.

UŽDAVINIAI:

Taikant apklausos, stebėjimo , interviu metodus sužinoti mokinių ir tėvų nuomonę apie mokykloje veikiančius būrelius, jų veiklos efektyvumą;

Parengti rekomendacijas neformaliojo ugdymo būrelių veiklai tobulinti.ŠALTINIAI:

Neformaliojo ugdymo programos; būrelių darbo grafikas; direktoriaus pavaduotojos ataskaitos apie būrelių darbą; įrašai el. dienyne; neformaliojo ugdymo veiklos stebėjimas; neformaliojo ugdymo renginių stebėjimas; neformaliojo ugdymo būrelių veiklos pristatymas.

METODAI: tėvų ir mokinių anketavimas; interviu su atsakingu administratoriumi; būrelių darbo stebėjimas; duomenų apie mokinius, už mokyklos ribų lankančius neformaliojo ugdymo būrelius,

rinkimas.

TYRIMO NUOSTATOS: Neformaliojougdymoprogramųpasiūlos ir paklausosatitiktis;

TYRIMĄ ATLIKO :Mokytojos Irina Tarasova, Tamara Fedotenkova, Regina Junevičienė

ILIUSTRACIJOS

Veiklospožymiai Vertinimas (iliustracijos)4 lygis 2 lygis

2.1.5. Neformaliojougdymoprogramųpasiūlos ir paklausosatitiktis

Mokyklos bendruomenėpasirinkusi neformaliojo vaikų ugdymo kryptis ir prioritetus, tiria, analizuoja mokinių poreikius, siūlo jiems atitinkamo turinio bei

Mokykloje netiriami mokinių poreikiai, tėvų pageidavimai, todėl nekinta neformaliojo ugdymo prioritetai ir kryptys, mokytojų siūlomos papildomojo ugdymo programos. 30-40% mokinių

21

apimties papildomojo ugdymo programas, jei reikia, jas koreguoja. Dauguma mokinių pasirenka ir lanko įvairius būrelius mokykloje.Interneto tinklalapyje ir kitomis priemonėmis nuolat informuojami mokiniai ir jų tėvai apie naujas neformaliojo ugdymo programas, apie užsiėmimų turinį, vietą ir laiką. Daugumą lankančiųjų šiuos užsiėmimus tenkina jų kokybė, jie pateikia pasiūlymų užsiėmimams tobulinti, įvairinti.

pasirenka ir lanko mokyklos siūlomus būrelius.Būrelių vadovai nesuinteresuoti koreguoti veiklos programų, kad jos skatintų ugdyti mokinių kūrybingumą ir gebėjimus.Mokyklos tinklalapyje ir klasės valandėlėse tik mokslo metų pradžioje informuojami mokiniai ir jų tėvai apie papildomojo ugdymo programas, jų turinį, laiką ir vietą.30-40 % mokinių ir tėvų patenkinti šių būrelių ugdymo kokybe, teikia pasiūlymų jam tobulinti.

TYRIMO IŠVADOS

Mokykloje veikia 22 neformaliojo ugdymo būreliai: muzikos, sporto, teatro, užsienio kalbų, keramikos, dailės, technologijų, dizaino, baldų projektavimo, informatikos ir kt.; Būreliams vadovauja 18 mokytojų. Dauguma būrelių veikia jau daug metų, turi savo veiklos tradicijas . Taiansambliai ,, Vesnuški‘ , ,, Do-re -mi“, ,, Šypsena“, vokiečių, prancūzų kalbos ūbeliai, futbolo , keramikos būreliai. Tik metus veikė būreliai: ,, Pasakų šalis “(1 – 4klasės), ,, Vilniaus miesto istorija“, ,, Gimtojo krašto istorija“, ,, Žmogaus sauga“, ,,Europos Sąjunga“, ,, Gitaros pradžiamokslis“.

1. Patikrintos visos paskutinių trejų metų neformaliojo ugdymo būrelių programos.

REZULTATAI: Daug programų visus trejus metus visai identiškos, nekoreguojamos: tai sporto, užsienio

kalbų, dailės, darbščiųjų rankų, ansamblių. Uždaviniai nurašyti su visomis tomis pačiomis klaidomis.

Yra visiškai vienodų skirtingų būrelių programų („Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių skatinimas“ 9-10 kl. ir „Sveikas gyvenimas“ 11-12 kl.);

Kai kurių programų pakeisti tik būrelio mokslo metai (Futbolas). Dalis mokytojų nesilaiko sudaryto būrelių darbo grafiko, jis nesuderintas su kuruojančia

pavaduotoja (muzikos, dailės). 2. Programų ir žurnalų įrašų patikros rezultatai:

Iš įrašų žurnale ne visada galima spręsti, ar mokytojas dirba pagal programą, nes kai kurios programos labai glaustos ( 6 – 8 punktai, o užsiėmimų skaičius virš 70), kai kurios programos gerokai išsamesnės ir konkretesnės už įrašus žurnale.

Ne visų būrelių žurnaluose įrašomi programose numatyti teoriniai užsiėmimai („Konstrukcinės medžiagos ir gaminių dizainas”, „Baldų projektavimas ir gamyba”, „Auksinės rankelės”, „Teatro studija”, „Mokomės piešti” ir kt.

Ansamblių „Vesnuški”, „Do–re-mi”, keramikos būrelio, futbolo būrelio,

22

visų informatikos būrelių, „Konstrukcinių medžiagų ir dizaino” ir kai kurių kitų būrelių programos ir įrašai žurnaluose atitinka.

,,Mokomės piešti”, „Jaunųjų dizainerių”, „Darbščiosios rankelės”, futbolo ir kai kurių kitų būrelių žurnaluose kai kurių temų įrašai kartojasi po kelis kartus.

Futbolo, „Jaunųjų dizainerių” būrelių žurnalų įrašai dažnai labai nekonkretūs ir neaišku, ar jie atitinka programą, kai kurie programos skyriai visai neįrašyti į žurnalą.

3. Būrelių veiklos stebėjimas . Stebėta visų būrelių veikla po 1 – 2 užsiėmimus, išskyrus užsienio kalbos, kur mokomasi

antrosios užsienio kalbos (vadovė L. Tamkun) ir sporto sekcijos (futbolas) (vadovas S. Kolokolenkov). Taip pat stebėti renginiai per mokslo metus- tradiciniai mokyklos švenčių renginiai ir gegužės 14 – 15 vykęs ,,Būrelių veiklos pristatymas”.

Pliusai Minusai1. Didžioji dalis būrelių vadovų

stengiasi sudominti mokinius, ugdo kiekvieno vaiko individualius gabumus (keramikos, teatro, muzikos, informatikos, gitaros). Vaikų apklausa po užsiėmimų patvirtino, kad visi dalyvavę mokiniai kitais mokslo metais nori tęsti užsiėmimus šiuose būreliuose.(„Darbščiųjų rankelių“, gitaros,informatikos, muzikos, teatro ir kt. būreliuose)

2. Galimybė mokytis antrosios užsienio kalbos pritraukia vaikus į mūsų mokyklą.

3. Būrelių darbo rezultatai permokslo metus ne kartą buvo parodyti ir per tradicinius mokyklos renginius, miesto rusų kalbos olimpiadoje (muzikiniai pasirodymai, teatro pastatymai), respublikiniame projekte, skirtame A. N. Ostrovskio kūrybai, ir mokslo metų pabaigoje.

4. Per mokslo metus buvo ruošiamoskeramikos darbelių, piešinių parodos, keramikos dirbiniai kaip suvenyrai buvo padovanoti mokyklos svečiams.

5. Vaikai, lankę futbolą, į mokyklospasiekimų taupyklę įdėjo tris prizus.

6. Galimybę keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis, su kitų šalių ir tautų papročius ir tradicijomis suteikė projektas „Comenius“. Jo organizatorių L. Tankeliūnienės ir I. Pasternak dėka mokyklos mokiniams ir mokytojams teko laimė pabūti šešiose pasaulio šalyse.

1. Daugelyje būrelių nedidelis vaikųskaičius (12 žmonių)

2. Tai sąlygoja nepakankama būreliųreklama mokslo metų pradžioje, todėl apie būrelių egzistavimą žino ne visi mokiniai.

3. Nepakankama būrelių pasirinkimoįvairovė.

4. Kol kas mes negalime konkuruotisu miesto būreliais.

5. Nėra sporto būrelių, kuriuos galėtųlankyti mergaitės, pvz., aerobikos, šokių.

23

4. Tėvų anketavimas.Apklausti 33 pradinių klasių ir 5-10 klasių tėvai:

Išdalinta 50 anketų, grįžo 33.

Rezultatai:Ar jūsų vaikas šiais metais lankė būrelį/sporto sekciją?

Būrelio/sporto sekcijos, kurią lankė jūsų vaikas, užsiėmimai vyko:Būrelio/sporto sekcijos, kurią lankė jūsų vaikas, užsiėmimai vyko:Būrelio/sporto sekcijos, kurią lankė jūsų vaikas, užsiėmimai vyko:

Būrelio/sporto sekcijos, kurią lankė jūsų vaikas, užsiėmimai vyko:

24

Kokį būrelį/sporto sekciją lankė jūsų vaikas?

Каip jūs sužinojote apie šio būrelio / sporto sekcijos egzistavimą? Ar planuojate kitais metais leisti lankyti jūsų vaikui šį būrelį/sporto sekciją, nes:

25

Ar planuojate kitais metais leisti lankyti jūsų vaikui šį būrelį/sporto sekciją, nes:

Kokie būreliai, kuriuos galėtų lankyti jūsų vaikas, jūsų manymu, galėtų veikti mūsų mokykloje kitais mokslo metais?

Кokiubūdu jūs norėtumėte gauti informaciją apie mokykloje veikiančius būrelius?

Кokiu būdu jūs norėtumėte gauti informaciją apie mokykloje veikiančius būrelius?

26

MOKINIŲ ANKETAVIMAS

MOKINIŲ ANKETAVIMAS

27

28

29

Tėvų ir mokinių anketavimo išvados: Dauguma apklaustųjų lanko įvairius būrelius, sporto sekcijas. 34% apklaustųjų lankė būrelius mūsų mokykloje (daugiausia 0 – 6 klasės). 73% apklaustų tėvų tenkina užsiėmimų mūsų mokykloje kokybė. Daugiausia vaikų lanko sporto, muzikos, šokių, informatikos būrelius. Labiausiai traukia būreliai, kuriuose vaikui įdomu. Informaciją apie būrelius tėvai randa internete, sužino iš klasės auklėtojų informacijos.

Vaikai tokia informacija dalijasi vieni su kitais. Tėvai norėtų, kad kitais mokslo metais mūsų mokykloje veiktų šie būreliai: užsienio

kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų), teatro, informatikos, muzikos, sporto (lengvoji atletika, šokiai, futbolas), meno studija.

Mokiniai kitais mokslo metais norėtų mūsų mokykloje lankyti šiuos būrelius:0 – 4 klasės – informatikos, užsienio kalbų, vaizduojamojo meno, muzikos5 – 6 klasių – informatikos, teatro, „darbščiųjų rankelių“7 – 8 klasių – teatro, meno, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, ispanų), sporto (futbolas), informatikos, kitų (šiuolaikinio meno, žurnalistikos, šokių)9 – 10 klasių – sporto (krepšinio, bokso), užsienio kalbų.

Apie būrelių darbą tėvai norėtų gauti informacijos iš klasių auklėtojų tėvų susirinkimuose arba elektroniniame žurnale, mokyklos puslapiuose.

Veiklos rodiklį 2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas) rekomenduojama įvertinti 3 lygiu. Stipriųjų pusių daugiau negu silpnųjų.

REKOMENDACIJOS

Neformaliojo ugdymo būrelių programas rašyti detalesnes ir be klaidų. Programas apiforminti pagal patvirtintą vieningą formą Žurnaluose fiksuoti tikslesnius įrašus, atitinkančius programas. Dirbant laikytis patvirtintos programos. Darbo metu keičiant temas jas fiksuoti programos pastabose. Būrelius reklamuoti ir mokslo metų pradžioje, ir kartą per mėnesį arba trimestrą. Į mokyklos puslapį talpinti būrelių darbo grafikus, papildytą nuotraukomis informaciją

apie būrelius, kad pritrauktų kuo daugiau mokinių. Rekomenduoti klasių auklėtojams tėvų susirinkimuose ir per elektroninį žurnalą

informuoti tėvus apie veikiančius mokykloje būrelius ir sekcijas. Organizuoti „Muges – pardavimus“, kur už nedidelę kainą parduotų mokinių pagamintus

darbelius (Kaziuko mugė). Mokinių pasiekimus reklamuoti ne tik mūsų mokykloje, bet ir už jos ribų. Kad pritrauktų vaikų, būrelių vadovams svarbu vaikus sudominti darbu, būti savo veiklos

entuziastais.

TIRTA:Veiklossritis: 4. Pagalba mokiniuiVeiklos tema: 4.2. Pedagoginė, psichologinė, socialinė pagalbaVeiklosrodiklis: 4.2.2. Psichologinė pagalba

30

TIKSLAS.Išsiaiškinti: • bendruomenės nuomonę, ar mokykloje teikiama psichologinė pagalba yra savalaikė ir

efektyvi;UŽDAVINIAI:• Išanalizuoti psichologės veiklos dokumentus;• Remiantis tyrimo rezultatais nustatyti psichologinėspagalbospaklausos ir pasiūlosatitikį.• Nustatyti, ar plačiojo įsivertinimo rezultatai sutampa su giluminio įsivertinimo

rezultatais;• Parengti rekomendacijas psichologės darbui tobulinti;

ŠALTINIAI:• Švietimo ministerijos įstatymas (psichologo pareigybių aprašas);• Mokyklos psichologės pareigybės aprašas;• Psichologės veiklos programa 2011-2014m.m.• Mokinių aplankai 2013-2014m.m.;• Psichologės darbo grafikas 2013-2014m.m.;

METODAI:• Dokumentų analizė;• tėvų ir mokinių anketavimas;• Interviu su psichologe;• Interviu su klasės auklėtojais ir mokiniais, administracija.

TYRIMĄ ATLIKO :mokytojosGražinaLaurutėnienė ir Janina Masevič.TYRIMO NUOSTATOS:• Dėmesysmokiniųpsichologinėmsproblemoms ir jųsprendimas.• Psichologinėspagalbospaklausos ir pasiūlosatitiktis.• Lankstumasorganizuojantpsichologinępagalbą.

ILIUSTRACIJOS

Veiklospožymiai Vertinimas (iliustracijos)4 lygis 2 lygis

4.2.2.Dėmesys mokinių psichologinėms problemoms ir jųsprendimas.Psichologinės pagalbos paklausos ir pasiūlos atitiktis.Lankstumas organizuojant psichologinępagalbą.

Mokykloje sukurta ir sėkmingai veikiamokinių psichologinių problemų ir poreikių išsiaiškinimo ir jų sprendimoprograma. Psichologinė pagalba visada yra rezultatyvi ir savalaikė Sistemingai veikia adaptacinio periodo tyrimo ir vertinimosistema.Tėvams suteikiama savalaikė ir išsami informacija apiepsichologės darbą ir pagalbos galimybes.Psichologė įtakojateigiamo mokyklos bendruomenės požiūrio formavimą į psichologiniųproblemų turinčius mokinius.Ji šviečia mokyklos bendruomenę vaikoraidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais,atlieka aktualius psichologinius tyrimus, konsultuoja mokinius ir tėvusprofesijos pasirinkimo klausimais. Gauti rezultatai ir duomenys yranaudojami

Nepakankamai aiški ir efektyvi programa apie mokinių poreikiųnustatymą ir ankstyvosios pagalbos suteikimą. Adaptacinio periodotyrimo ir vertinimo sistema veikia iš dalies. Psichologinė pagalba mokyklos bendruomenės nariams yra epizodinė. Informacija apie psichologės darbą tėvamssuteikiama paviršutiniškai,kai jie patys jos paprašo.Darbas supsichologinių problemų turinčiais mokiniais vyksta, jis pradedamas, kaiiškyla problema, bet rezultatai neaiškūs. Švietėjiškas darbasvyksta,bet daugiausia tik su mokiniais ir ne visose klasėse. Tyrimaiatliekami retai, su rezultatais mokyklos bendruomenė supažindinamane iš karto arba visai nesupažindinama. Konsultacijos

31

korektiškai, nepažeidžiant tos informacijos konfidencialumo.80% mokyklosbendruomenės narių (mokinius, mokytojus, tėvus) visiškaitenkina psichologės darbo kokybė.

mokiniams irtėvams profesijos pasirinkimo klausimais vyksta nesistemingai.Gauti rezultatai ir duomenys nepažeidžia informacijos konfidencialumo. Tik 30-40% mokyklos bendruomenės narių tenkina psichologės darbokokybė.

TYRIMO IŠVADOS1. Dokumentųanalizė.• mokyklos psichologės veiklą reglamentuoja Psichologės pareigybės aprašas, veiklos

programa.• psichologės veiklos dokumentai yra pildomi (ypač 2013-2014m.m.);• pagal juos daug dirbama su klasėmis (klasės valandėlės, tėvų susirinkimai, profesinio

orientavimo užsiėmimai);• veiklos temos kartojasi;• darbas su mokiniais fiksuojamas jų aplankuose;• sunku suprasti, kuo skiriasi Veiklos programa ir Darbo planai. Abu dokumentai tokie

patys;• nėra veiklos ataskaitų per paskutiniuosius trejus metus, todėl iš pristatytų dokumentų

sunku spręsti apie rezultatus.2. Mokytojų apklausos rezultatai.Buvo išdalinta 50 anketų, grįžo 45.

Buvoatsisakiusiųpildyti.

Ardomėjotės, kokiosyramokyklospsichologėspareigos?Taip: 64%Ne:36%Artekokreiptis į mokyklospsichologędėlmokiniųproblemų?

Taip: 93%Ne:7%Arpagalbabuvoveiksminga?Taip: 13%Ne: 36%Išdalies: 51%Armokyklojeatliekamipsichologiniaityrimaiatsižvelgiant į mokyklosbendruomenėsporeikius?Taip: 25% Ne: 25%

Nežinau: 50%Arbuvotesupažindintisutyrimųrezultatais?Taip: 34%Ne: 66%Armokyklojebuvovedamiseminaraiaružsiėmimaivaikoraidospsichologijosklausimais?Taip: 53%Ne: 24%Nežinau: 23%

32

Arpsichologėsdarbaspadedaformuojantteigiamąmokyklosbendruomenėspožiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymoproblemųturinčiusmokiniusbeijųugdymą?Taip: 16%Ne: 62%Nežinau: 22%

Arpsichologėdirbaprofesiniougdymoklausimais?Taip: 9% Ne: 28% Nežinau: 63%

Ar jus tenkinamokyklospsichologėsdarbas?Taip: 11% Ne: 56% Iš dalies: 26%Neturiunuomonės: 7%

3. Tėvų apklausos rezultatai.Buvo išdalinta 21 anketa tėvams, su kurių vaikais dirbo psichologė. Grįžo 18.

Kienoiniciatyvakreipėtės į psichologę?Klasės mokytojos: 61%Savo: 3.9%Kiekkartų per savaitęjūsųvaikasdirbasupsichologe?Vieną kartą per savaitę: 50%Kartais:5.5%Visai nedirba, nors turėtų:44%Arseniaijūsųvaikasdirbasupsichologe?Mažiau negu metai: 11%Vieneri metai: 22%Daugiau negu metai: 39%Aryrapastebimųrezultatų?Taip: 30%Ne : 55.5%Negaliu pasakyti: 11%Arjumssuteikiamainformacijaarpagalbapsichologijosklausimais?Taip: 28%Ne : 72%Kaip jūs vertinate mokyklos psichologo darbą?Gerai: 48%Blogai: 52%

4. Interviu su psichologe apžvalgaMokyklos psichologė teigė, kad

puikiai žino savo teises ir pareigas; mokytojai dažnai kreipiasi į ją pagalbos dėl problemų su mokiniais; problemos dažniausiai išsprendžiamos; jos darbo rezultatai visuomet teigiami; su tėvais dažniausiai dirba susirinkimuose; seminarus mokytojams vedė ir pasiryžusi vesti, tik abejoja, ar mokytojams jie

reikalingi.

5. Interviu suklasių auklėtojomis apžvalga.Buvo kalbėta su 10-ties klasių auklėtojomis. Jos

33

teigė, kad: konfliktus klasėse stengiasi išspręsti pačios arba su tėvais; adaptaciniu periodu psichologės pagalba labai reikalinga, tačiau kvalifikuotai ji buvo

suteikta ne visose klasėse; klasėse vedamos valandėlės, atliekami tyrimai , bet sistemą įžvelgti sunku, rezultatai

dažnai neįvardijami, trūksta išvadų, rekomendacijų; Su tėvais dirbama nepakankamai, nesistemingai; Mokinius, kuriems reikalinga pagalba, žino, bet pažįsta tik kai kuriuos; tik dviejose klasėse psichologė dirba gerai.

6. Psichologėsdarbovertinimas:

Gerai : 2 aukl.(20%) Prastai: 4 aukl.(40%) Patenkinamai: 2 aukl.(20%) Negaliu vertinti: 2aukl.(20%)

IŠVADOS

Pliusai Minusai

1. Dauguma mokyklos bendruomenės narių susipažinusi su psichologės pareigomis, kreipiasi pagalbos ir tikisi teigiamų rezultatų.

2. Psichologė dirba korektiškai,nepažeidžia informacijos konfidencialumo.

3. Kai kuriose klasėse dirba nuolatir , kaip teigia auklėtojos, gana efektyviai.

4. Savo veiklą planuoja, žinopačias paprasčiausias klasių ar pavienių mokinių problemas.

1.Tik 20-30% mokyklos bendruomenės narių tenkina psichologės darbokokybė.

2. Neaiški darbo su psichologiniųproblemų turinčiais mokiniais sistema.Dirbama epizodiškai, kai paprašoma ir tai neefektyviai.

3. Nėra sistemingo darbo su tėvais.4. Psichologinių problemų sprendimą

dažniausiai inicijuoja klasių auklėtojai , administracija, VTGK. 5. Tyrimai vyksta nesistemingai, su rezultatais klasių auklėtojai ir mokiniai dažnai nesupažindinama.

6. Psichologės darbas neanalizuojamas ,neatsiskaitoma už rezultatus. Ataskaitos nerengiamos.

7. Adaptacinio periodo metu dažniausiaistebimi ir tiriami penktokai ir pirmokai, atvykę į kitas klases mokiniai jokios pagalbos nesulaukia.8. Pagalba problemų turintiems mokiniams yra nesisteminga.9.Ypatingų specialiųjų poreikių turintiems mokiniams pagalba arba neteikiama , arba ji neefektyvi, netgi vengiama su tokiais mokniais dirbti.10.Psichologė nežino specifinių klasių ir mokyklos problemų arba jas sužino pavėluotai.11.

34

Veiklos rodiklį 4.2.2. ,,Psichologinė pagalba” rekomenduojama įvertinti 2 lygiu. Vyrauja daugiau minusų negu pliusų.

REKOMENDACIJOS

Daugiau dėmesio skirti mokyklos bendruomenės švietimui ir informavimui vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;

Patobulinti mokinių psichologinių problemų ir poreikių išsiaiškinimo ir jų sprendimo programą;

Veiksmingiau vykdyti adaptacinio periodo tyrimą ir vertinimą; Sukurti darbo su mokiniais sistemą (pagal poreikius); Įvairinti darbo su mokiniais, klasių kolektyvais formas; Su tyrimų rezultatais klasių auklėtojus, administraciją, mokinius supažindinti iš karto; Analizuoti psichologo veiklos rezultatus, reikalauti informatyvios veiklos analizės, iš

kurios paaiškėtų mokyklos psichologinės pagalbos kryptys. Vykdyti sistemingą švietėjišką veiklą, planuoti ir vesti renginius, parengti stendinę

medžiagą , straipsnius mokyklos svetainėje aktualiomis mokiniams , tėvams, mokytojams temomis.

ParengėDirektoriaus pavaduotoja ugdymuiVilma Mikalajūnienė

35