vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė - lr v ir...direktoriumi peeter eek ir eesti pandipakend...

Vilnius

2009-12-04

Privalomojo užstato nustatymo

vienkartinėms gėrimų

pakuotėms analizė

Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė

2

Turinys

1 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 5

2 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS PATIRTIES ES ŠALYSE APŽVALGA ................ 7

2.1 UŽSTATO SISTEMOS TAIKYMO APIMTIS ............................................................................................................ 7 2.2 UŽSTATO SISTEMOS DALYVIŲ VAIDMUO ......................................................................................................... 10 2.3 UŽSTATO SISTEMOS KAŠTAI IR PAJAMOS ........................................................................................................ 12 2.4 UŽSTATO DYDIS ........................................................................................................................................ 13 2.5 UŽSTATINIŲ PAKUOČIŲ ŽENKLINIMAS ............................................................................................................ 14 2.6 GĖRIMŲ PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IŠ VARTOTOJŲ BŪDAI ........................................................................... 15 2.7 PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SAUGOJIMAS IR RŪŠIAVIMAS ............................................................................................. 18 2.8 PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO RODIKLIAI UŽSTATO SISTEMOSE ......................................................................... 18 2.9 UŽSTATO SISTEMOS APSAUGOS UŽTIKRINIMAS IR SUKČIAVIMŲ PREVENCIJA ........................................................... 19 2.10 TARPVALSTYBINĖS PREKYBOS ĮTAKA UŽSTATO SISTEMAI..................................................................................... 20 2.11 UŽSTATO SISTEMŲ POVEIKIS KONTEINERINĖMS ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO SISTEMOMS ..................................... 20 2.12 UŽSTATO SISTEMŲ POVEIKIS APLINKOS ŠIUKŠLINIMUI ....................................................................................... 21 2.13 UŽSTATO SISTEMŲ POVEIKIS PAKUOČIŲ MEDŽIAGOS PASIRINKIMUI ..................................................................... 21 2.14 UŽSTATO SISTEMOS POVEIKIS SVEIKATAI IR DARBŲ SAUGAI ................................................................................ 21 2.15 ES REKOMENDACIJOS, KURIANT UŽSTATO SISTEMAS ......................................................................................... 22 2.16 IŠVADOS ................................................................................................................................................. 23

3 PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS LIETUVOJE ......................................................................................... 25

3.1 PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TEISINĖ BAZĖ .................................................................................................. 25 3.2 PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA........................................................................................................ 25 3.3 Į VIDAUS RINKĄ IŠLEISTŲ PAKUOČIŲ KIEKIAI .................................................................................................... 30 3.4 PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDUOTYS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS ........................................................................ 31 3.5 ANTRINIŲ ŽALIAVŲ (ĮSKAITANT PAKUOČIŲ ATLIEKAS) SEKTORIUS ......................................................................... 33 3.6 IŠVADOS ................................................................................................................................................. 34

4 UŽSTATO TAIKYMO PAKARTOTINIO NAUDOJIMO GĖRIMŲ PAKUOTĖMS LIETUVOJE PATIRTIS .............. 35

5 GĖRIMŲ RINKOS LIETUVOJE APŽVALGA ................................................................................................. 39

5.1 GĖRIMŲ KLASIFIKAVIMAS ........................................................................................................................... 39 5.2 PAGRINDINIAI GĖRIMŲ RINKOS RODIKLIAI ...................................................................................................... 42 5.3 GĖRIMŲ PAKUOTĖS ................................................................................................................................... 44

6 MAŽMENINĖS PREKYBOS APŽVALGA LIETUVOJE ................................................................................... 46

7 SIŪLOMAS UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS SISTEMOS LIETUVOJE MODELIS 50

7.1 PRIELAIDOS SĖKMINGAI UŽSTATO SISTEMAI LIETUVOJE ..................................................................................... 50 7.2 SIŪLOMAS UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS SISTEMOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS .............. 50 7.3 SIŪLOMA UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS APIMTIS ........................................................ 51 7.4 GĖRIMŲ PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ KIEKIO VERTINIMAS ............................................................................ 53 7.5 SIŪLOMAS UŽSTATO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS DYDIS ....................................................................... 54 7.6 PAKUOČIŲ, KURIOMS TAIKOMAS UŽSTATAS, GRĄŽINIMO BŪDAI .......................................................................... 56 7.7 SIŪLOMAS UŽSTATO SISTEMOS VALDYMO MODELIS .......................................................................................... 57 7.8 UŽSTATO SISTEMOS ĮGYVENDINIMO, ADMINISTRAVIMO, SISTEMOS DALYVIŲ KAŠTŲ VERTINIMAS ............................... 59

7.8.1 Užstato sistemos diegimo kaštai ..................................................................................................... 59 7.8.2 Užstato sistemos kaštai vartotojams .............................................................................................. 60 7.8.3 Kaštai mažmeninės prekybos įmonėms (pardavėjams) .................................................................. 60 7.8.4 Kaštai gamintojams ir importuotojams ........................................................................................... 61

7.9 PASIRENGIAMIEJI VEIKSMAI UŽSTATO SISTEMAI ĮDIEGTI LIETUVOJE ...................................................................... 65

8 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS POVEIKIO VERTINIMAS ............................ 66


3

8.1 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS TIKSLAS ...................................................................... 66 8.2 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS POVEIKIS ESAMAI PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAI

(ALTERNATYVŲ VERTINIMAS) .................................................................................................................................... 66 8.2.1 Status quo alternatyva: esama pakuočių atliekų tvarkymo („pažymų“) sistema ........................... 66 8.2.2 Alternatyva: viena gamintojų organizacija, pakuočių atliekų surinkimas antrinių žaliavų konteineriais ................................................................................................................................................. 67 8.2.3 Alternatyva: užstato taikymas vienkartinėms gėrimų pakuotėms .................................................. 68 8.2.4 Alternatyva: kombinuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema ........................................................ 68 8.2.5 Išvados ............................................................................................................................................. 69

8.3 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS POVEIKIS APLINKAI ....................................................... 69 8.4 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS POVEIKIS EKONOMIKAI .................................................. 70 8.5 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI ........................................ 70 8.6 UŽSTATO TAIKYMO VIENKARTINĖMS GĖRIMŲ PAKUOTĖMS POVEIKIS KITOMS SRITIMS .............................................. 70 8.7 IŠVADOS ................................................................................................................................................. 70

PRIEDAS. LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI ............................................................................ 71


4

NAUDOJAMOS SANTRUMPOS:

AAA Aplinkos apsaugos agentūra

AM Aplinkos ministerija

ES Europos Sąjunga

PET Polietilentereftalatas

PK Popierius ir kartonas

RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas

VAA Valstybinė atliekų apskaita

VSATP Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas


5

1 Įvadas

Ši ataskaita parengta vykdant užsakomąjį darbą „Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė“ pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. sutartį Nr. AARP9-23-VP su LR Aplinkos ministerija. Analizė buvo atlikta 2009 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Ataskaitą parengė šie ekspertai:

− Rasa Uselytė, UAB „Ekokonsultacijos“ ekspertė;

− Ignas Kubilius, konsultantas (individuali veikla);

− Dr. Harri Moora, Stokholmo aplinkos instituto Talino filialo ekspertas.

Vartotojų tyrimą atliko UAB „Vilmorus“.

Darbo uždaviniai. Darbo techninėje užduotyje numatyti du pagrindiniai uždaviniai:

1. išnagrinėjus kitų šalių (Estijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Vokietijos ir kt.) užstato taikymo patirtį, pasiūlyti tinkamiausią Lietuvai užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos modelį:

2. vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975), išanalizuoti ir įvertinti galimą užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikį:

− ekonomikai;

− valstybės finansams;

− socialinei aplinkai;

− aplinkai (įskaitant poveikį energijos išteklių vartojimui, anglies dvideginio kiekio aplinkos ore kitimui, aplinkos šiukšlinimui, atliekų perdirbimo apimtims);

− esamai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai;

− viešojo administravimo sistemai;

− korupcijos mastui;

− teisinei sistemai;

− piliečių ir kitų verslu neužsiimančių asmenų administracinei naštai.

Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos modelis Lietuvoje turi apimti šiuos aspektus:

1. Pasiūlyti, kokių gėrimų, kokių rūšių vienkartinei pakuotei galėtų būti taikomas užstatas Lietuvoje ir pateikti užstato aprėpties ateities prognozes;

2. Įvertinti vartotojų įpročius ir esamą situaciją Lietuvoje:

– atlikti vartotojų tyrimą ir pateikti šio tyrimo ataskaitą;

– atlikti gėrimų rinkos Lietuvoje tyrimą, kuris nustatytų gėrimų, už kurių pakuotę būtų imamas užstatas, rinkos dydį, identifikuotų užstato sistemos dalyvius. Pateikti šio tyrimo ataskaitą;

– apibendrinti minėtų tyrimų ataskaitas ir pateikti išvadas;

– įvertinti mažmeninės prekybos ir tiekimo aplinką, nustatant prekybos vietų skaičių, jų dydžius, geografinį paplitimą, sudaromą rinkos dalį, veiklos vykdytojų skaičių ir dydį, gamybos ir importo rinkos dalis ir pan.;


6

3. Pasiūlyti tinkamiausią užstato dydį, atsižvelgiant į suinteresuotumą grąžinti pakuotes į supirkimo vietas, o ne išmesti jas į konteinerius, į suinteresuotumą gauti kuo didesnes įplaukas už nesusigrąžintus užstatus, į įtaką bendroms gaminių kainoms, gaminių, kurių pakuotėms nebus taikomas užstatas, importui ir pan.;

4. Pasiūlyti užstato sistemos valdymo modelį;

5. Įvertinti užstato sistemos įgyvendinimo, administravimo, sistemos dalyvių kaštus;

6. Pasiūlyti pakuočių, kurioms taikomas užstatas, grąžinimo būdus.

Darbo metodika. Kitų šalių (Estijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Vokietijos ir kt.) užstato taikymo apžvalga buvo atlikta remiantis 2009 m. rugsėjo 22 d. vizito Taline, Estijoje, gauta informaciją apie užstato pakartotinio naudojimo ir vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemą Estijoje bei kitų ES šalių patirtį, apibūdintą šiuos literatūros šaltiniuose:

− Perchards. A deposit and refund system in Ireland. 2008;

− Environmental Resources Management. Review of Packaging Deposits System for the UK. 2008.

Vizito Estijoje metu įvyko susitikimai su Estijos aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriumi Peeter Eek ir Eesti Pandipakend OU, Estijos užstato sistemą administruojančios įmonės, direktoriumi Rauno Peeter Raal.

Gėrimų rinkos ir mažmeninės prekybos bei tiekimo aplinkos tyrimai buvo atlikti pagal statistinius ir verslo asociacijų pateiktus duomenis.

Vartotojų tyrimą (reprezentatyvią sociologinę apklausą omnibuso formate) 2009 m. lapkričio 5-10 d. atliko UAB „Vilmorus“. Omnibuso apklausa – tai reprezentatyvi akivaizdinė gyventojų apklausa, atliekama kiekvieną mėnesį nustatytu laiku. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas. Tyrimas vyko 23 miestuose ir 56 kaimuose.


7

2 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms patirties ES šalyse apžvalga

Privalomojo užstato už vienkartinę gėrimų pakuotę sistemos veikia Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.

Šiame skyriuje pateikta užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms patirties ES šalyse (Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Estijoje) apžvalga. Čia taip pat pateiktos pagrindinės Komisijos komunikato „Gėrimų pakuotės, užstato sistemos ir laisvas prekių judėjimas“ (2009/C 107/01) nuostatos.

Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms ES šalyse apžvalga

Danija (Dansk Retursystem A/S)

Danijos privaloma užstato sistema apima tiek vienkartinio, tiek ir pakartotinio naudojimo stiklinius, plastikinius butelius ir gėrimų skardines. Užstatas vienkartinėms gėrimų pakuotėms nustatytas nuo 2002 m. Sistemą administruoja Dansk Retursystem A/S. 2007 m. duomenimis, skardinių grąžinimo rodiklis buvo 84 %, plastikinių butelių – 93 %, o stiklinių butelių – 91 %.

Vokietija (Deutsche Pfandsystem)

Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistema Vokietijoje veikia nuo 2003 m. sausio 1 d. (esminiai teisinės bazės pakeitimai – 2005 m.). Užstato sistema apima tiek vienkartinio, tiek ir pakartotinio naudojimo stiklinius butelius, plastikinius butelius ir gėrimų skardines. Visi užstato sistemos dalyviai privalo registruotis centralizuotoje organizacijoje – Deutsche Pfandsystem., tačiau šalyje veikia keletas tarpuskaitos centrų (angl. „clearing house“) . Vokietijos užstato sistemos pakuočių grąžinimo rodikliai nėra viešai skelbiami, tačiau neoficialiais duomenimis pakuočių grąžinimas siekia apie 95 proc. (palyginimui, surinkimas konteinerine sistema siekė 80-82 proc.).

Švedija (AB Svenska Returpack)

Nuo 2005 m. Švedijos užstato sistema apima metalinę ir plastikinę gėrimų pakuotę. 2006 m. metalinių skardinių grąžinimo rodiklis buvo 85 %, o plastikinių butelių - 82%.

Nyderlandai (Stichting Retourverpakking Nederland)

Nyderlandų užstato sistema tapo privaloma 2005 m. ir apima didesnius nei 0,5 l plastikinius butelius. Užstatinių pakuočių grąžinimo rodiklis – apie 95 proc.

Estija – (Eesti Pandipakend LLC)

Estijoje užstato sistema veikia nuo 2005 m. spalio 1 d. ir taikoma plastikinei, stiklinei ir metalinei gėrimų pakuotei. 2008 m. metalinių skardinių grąžinimo rodiklis buvo 55,5 % (daug skardinių išsiveža suomiai), stiklinių butelių – 82,4%, o plastikinių butelių – 91%.

2.1 Užstato sistemos taikymo apimtis

Daugumoje ES šalių pagrindą vienkartinio naudojimo pakuočių užstato sistemų atsiradimui ir vystymuisi sudarė anksčiau egzistavusios daugkartinio naudojimo alaus ir gazuotų nealkoholinių gėrimų pakuočių užstato sistemos, skatinančios grąžinti gėrimo pakuotes pakartotiniam naudojimui. Todėl pirmiausia ir atsirado vienkartinio naudojimo alaus ir gazuotų nealkoholinių gėrimų pakuočių užstato sistemos. Pamažu užstato taikymo apimtis plėtėsi, įtraukiant negazuotų nealkoholinių gėrimų, gazuoto ir negazuoto mineralinio vandens ir kai kurių alkoholinių gėrimų (pvz., alkoholinių kokteilių) bei kitų gėrimų pakuočių rūšis.


8

Informacija apie vienkartinio naudojimo gėrimų pakuočių užstato sistemų taikymo apimtis pagal gėrimų kategorijas pateikta 1 lentelėje. Dažniausiai Europoje užstatas taikomas šioms gėrimų rūšims: alui, vandeniui (gazuotam ir negazuotam) ir nealkoholiniams gėrimams (gazuotiems ir negazuotiems).

1 lentelė. Vienkartinio naudojimo gėrimų pakuočių užstato sistemų taikymo apimtis.

Danija Vokietija Švedija Nyderlandai Estija

Produktas

Pienas - - - - -

Alus + + + + +

Vynas - - + - -

Stiprieji alkoholiniai gėrimai - - + - -

Gazuotas vanduo + + + + +

Negazuotas vanduo + + + + +

Gazuoti nealkoholiniai gėrimai + + + + +

Negazuoti nealkoholiniai gėrimai + + + + +

Daržovių/Vaisių sultys - - - - +

Gėrimų pakuotės rūšis

Plastikiniai buteliai + + + + +

Aliumininės skardinės + + + - +

Plieninės skardinės + + + - +

Kartoniniai (Tetra pak tipo) pakeliai - - - - -

Stikliniai buteliai + + - - +

Žymėjimai: „+“ - įtraukta į užstato sistemą; „-“ - neįtraukta į užstato sistemą.

Be 1 lentelėje išvardintų gėrimų kategorijų, Danijos užstato sistema taip pat apima kitus gėrimus, kurių alkoholio stiprumas yra 0,5-10% alkoholio. Ji neapima sirupų, gaiviųjų gėrimų su vaisių sultimis ir kakavos gėrimų. Ji taip pat neįtraukia gėrimų taros, kurios talpa didesnė nei 20 litrų (pvz., plastikinių butelių, naudojamų vandens aparatuose).

Vokietijos užstato sistema apima alkoholinius kokteilius, bet neapima gėrimų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50% pieno, vyno, stipriųjų gėrimų. „Dietinių gėrimų“ atleidimas nuo užstato Vokietijoje įnešė tam tikros painiavos, todėl jo buvo atsisakyta.

Vokietijos sistema apima „aplinkai nepalankias“ vienkartinio naudojimo pakuotes. Terminas „aplinkai nepalankus“ (angl. „ecologically unfavourable“) apibrėžtas Federalinės aplinkos agentūros užsakymu parengtoje studijoje. Taip vadinamų „aplinkai palankių“ pakuočių Vokietijos užstato sistema neapima. Laikinai, nuo 2008 m. pab. iki 2012 m. į užstato sistemą neįtraukiama pakuotė iš biologiškai skaidžių plastikų. Šiai pakuotei taikoma išimtis ne dėlto, kad tai „aplinkai palanki“ pakuotė, bet siekiant paskatinti pažangą pakavimo srityje.

2005 m. Vokietijos teisinėje bazėje buvo padaryti pakeitimai, kurie be kita ko panaikino ir anksčiau egzistavusius individualius sprendimus (taip vadinamus „salos sprendimus“), t.y. kai pardavėjai priima atgal tik pakuotes parduotas toje parduotuvėje ar prekybos tinkle (t.y. tam tikro prekinio ženklo ir pakuotės dizaino). Mažmenininkai, pritaikę individualius sprendimus, vengė dalyvavimo užstato sistemoje išlaidų. Netikėta tokio požiūrio pasekmė būdavo ta, kad mažmenininkai dažnai liaudavosi pardavinėti gėrimus standartiniame įpakavime.

Švedijos užstato sistema apima visų gėrimų plastikinius butelius ir skardines. Švedijos teisės aktai nereglamentuoja taip detaliai, kaip kitose šalyse gėrimų kategorijų. Į Švedijos užstato sistemą


9

neįtraukti gėrimai, kurių sudėtyje pieno produktai arba sultys (tiek vaisių, tiek ir daržovių) sudaro arba viršija 50%.

Nei viena iš vienkartinio naudojimo pakuočių užstato sistemų neapima pieno (nors Jungtinėje Karalystėje dar veikia pakartotinio panaudojimo pieno butelių grąžinimo sistema). Pagrindinė priežastis neįtraukti pieno pakuočių yra ta, kad joms yra keliami ypatingi sanitariniai ir saugos reikalavimai. Kitos priežastys, kodėl neįtraukiamos pieno pakuotės yra šios:

− pienas daugelyje šalių priskiriamas prie pirmo būtinumo maisto produktų, todėl pieno kainos didėjimas dėl užstato taikymo nėra priimtinas;

− pieno pakuotėmis paprastai neteršiama aplinka, nes šis gėrimas mažai naudojamas iškyloms ir pan.; kai kuriose šalyse pienas parduodamas kartoniniuose pakeliuose, kurių dėl jų specifinės formos dabartiniai taros supirkimo automatai negali priimti.

Panašūs argumentai taikomi daržovių ir vaisių sulčių pakuotėms.

Vyno ir alkoholinių gėrimų tara į užstato sistemas taip pat paprastai neįtraukiama, tačiau, pvz., Švedijoje užstato sistema apima visus gėrimus plastikinėje ir metalinėje pakuotėje, todėl užstatas taikomas ir alkoholiniams gėrimams. vynai ir stiprūs alkoholiniai gėrimai neįtraukiami į užstato sistemą dėl šių priežasčių:

− užstatas šių gėrimų kainoje sudaro santykinai labai nedidelę dalį, todėl ekonomiškai nemotyvuoja vartotojų sugrąžinti gėrimų pakuotę ir atgauti užstatą;

− šie gėrimai pasižymi didele įvairove, juos visus reikia įtraukti į produktų registrą; tai apsunkina užstato sistemos administravimą;

− didžioji šių gėrimų rinkos dalis importuojama, todėl vengiama apriboti importo;

− panaudotus stiklinius butelius techniškai sudėtinga priimti rankiniu būdu.

Nagrinėjant gėrimų užstato sistemos taikymo apimtis pagal pakuočių medžiagas, būtina pastebėti, kad PET buteliai ir skardinės yra didžiausi konkurentai gėrimų rinkoje, todėl visos šalyse, kuriose galioja privalomojo užstato sistemos, šioms pakuotėms taikomas užstatas. PET buteliai dažniausiai naudojami vandeniui ir nealkoholiniams gėrimams, o skardinės – alui ir nealkoholiniams gėrimams.

Dauguma gėrimų skardinių yra gaminamos iš aliuminio, tačiau gėrimams naudojamos ir alavo skardinės. Iš pradžių Švedijoje užstatas buvo taikomas tik aliuminio skardinėms ir PET pakuotėms, tačiau vėliau į užstato sistemą buvo įtrauktos visos metalo ir plastikinių gėrimų pakuočių rūšys. Užstato apimtis buvo išplėsta, nes kai kurie importuotojai įsigydavo gėrimus alavo skardinėse, kurioms užstato reikalavimai nebuvo taikomi.

Švedija ir Norvegija privalomojo užstato vienkartinei stiklo pakuotei netaiko, tačiau Danija, Vokietija, Estija yra įtraukusios šios rūšies pakuotes į užstato sistemas. Švedijoje vienkartinio naudojimo stikliniuose buteliuose parduodami gėrimai sudaro labai mažą visų parduodamų gėrimų dalį (~0,5 %). Tačiau užstatas imamas už pakartotinio naudojimo stiklinius butelius, kurie sudaro žymią rinkos dalį (ypač alaus buteliai).

Nagrinėjant gėrimų užstato sistemos taikymo apimtis pagal pakuočių talpas, pastebėtina, kad vienose šalyse užstatas taikomas bet kokios talpos gėrimų pakuotei (pvz., Skandinavijos šalys), Nyderlandų užstato sistema apima tik didesnius nei 0,5 litro plastikinius butelius, o, pavyzdžiui, Vokietijoje užstatas taikomas tik 0,1-3 litrų talpos pakuotėms. Vokietijoje į užstatų sistemą neįtrauktos parduodamos 5 litrų talpos alaus statinaitės bei vandens talpos (bakai), naudojamos vandens aparatuose.


10

Neseniai Šveicarija svarstė galimybę užstatą taikyti tik mažesnės talpos tarai, tačiau jos valdžios institucijos tokį pasiūlymą atmetė po to, kai buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog šis sprendimas tik sukeltų painiavą vartotojų tarpe, be to, tai būtų pernelyg brangu.

2.2 Užstato sistemos dalyvių vaidmuo

Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemoje dalyvauja ne tik vartotojai ir pardavėjai, tačiau ir gamintojai (gėrimų pilstytojai), importuotojai, visa platintojų grandinė, centralizuota organizacija, administruojanti užstato sistemą, logistikos įmonės, atliekų tvarkytojai. Žemiau pateiktas kiekvieno užstato sistemos dalyvio veiklos aprašymas.

Gėrimų gamintojai (pilstytojai) ir importuotojai turi užtikrinti, kad jų produktams būtų taikomas užstatas ir pasirūpinti, kad gėrimo pakuotė būtų pažymėta atitinkamu užstato ženklu. Šioms įmonėms reikia užsiregistruoti užstato sistemos registre ir mokėti nustatytas įmokas (dalyvavimo sistemoje mokesčius) į centralizuotą fondą, skirtą sistemos veiklai finansuoti. Kai kuriose šalyse, pvz., Švedijoje, įmonės taip pat privalo surinkti (ar organizuoti surinkimą) tuščias gėrimų pakuotes iš pardavėjų ir perduoti jas į skaičiavimo ir rūšiavimo įrenginius.

Pardavėjai (mažmeninės prekybos įmonės) privalo sumokėti užstatą pirkdami gėrimus iš gamintojų, importuotojų (ar platintojų) ir įskaičiuoti užstatą į vartotojams parduodamų gėrimų kainą. Dėl to pardavėjai privalo įdiegti apskaitos sistemas, leidžiančias sekti su užstatu susijusius finansinius srautus. Pardavėjai taip pat privalo priimti iš vartotojų grąžinamą pakuotę ir grąžinti jiems užstatą. Europos šalių praktika rodo, kad dažniausiai tuščias gėrimų pakuotes priiminėja taros supirkimo automatai, ypač didesniuose prekybos centruose. Mažesnėse parduotuvėse pakuotės gali būti priiminėjamos ir rankiniu būdu. Už pakuočių atliekų surinkimą mažmenininkai gauna nustatyto dydžio kompensaciją. Be to, pardavėjai turi įrengti tam tikrą gėrimų pakuočių atliekų saugojimo vietą.

„Salos sprendimai“ Vokietijoje

Vokietijos užstato sistemos reikalavimai (2006 m. pakeitimai), leidžia visiems pardavėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio, atsisakyti priimti pakuotes iš tų medžiagų, kuriomis jie neprekiauja. Tai reiškia, kad jei jie parduoda gėrimus vienkartiniuose PET buteliuose, bet ne skardinėse (labai nedaug Vokietijos pardavėjų prekiauja gėrimais skardinėse), tai jie privalo priimti visus PET butelius, kuriems taikomas užstatas, ir grąžinti už juos užstatą, tačiau gali atsisakyti priimti skardines. Išimtis, daroma medžiagoms, kuriomis neprekiaujama, Vokietijoje turi prasmės, nes ten atskiri mažmenininkai yra atsakingi už sugrąžintų pakuočių perdirbimo organizavimą. Būtų neprotinga tikėtis, kad jie sandėliuos skardines, o tada rūpinsis jų perdirbimu, patys jomis neprekiaudami.

Gamintojai/ Importuotojai/

Platintojai

Mažmenininkai

Vartotojai

Centralizuota organizacija

Užstatas

Užstatas

Užstatas

Užstatas Užstatas

Atliekų perdirbimo įmonės

Dalyvavimo mokestis

Pakuočių judėjimas Užstato judėjimas Centralizuotos organizacijos finansiniai srautai

Logistikos ir/ar atliekų surinkimo

įmonės

Pav. 1. Tipinės užstato vienkartinėms pakuotėms sistemos schema.


11

Anksčiau smulkieji pardavėjai, kurių prekybos plotas 200 m2 ar mažesnis, taip pat galėjo atsisakyti priimti pakuotes tų prekių ženklų, kuriais jie neprekiauja. Iš tikrųjų tai reiškė, kad prekybos centrai, parduodantys unikalaus dizaino pakuotes, priimdavo tik tas pakuotes, kurias patys pardavė. Kai kurie mažmeninės prekybos tinklai pradėjo prekiauti savo prekės ženklo gėrimais unikalaus dizaino PET buteliuose ir atsisakydavo priimti visus kitus. Šios priemonės, žinomos kaip „salos sprendimai“, reiškė, kad tiems prekybos tinklams nebereikėjo dalyvauti tarpusavio atsiskaitymuose. Tokios priemonės sukėlė didelio masto rinkos sutrikimus ir buvo sėkmingai užginčytos Europos teisingumo teismo. Dabar, kai Vokietijoje veikia tarpusavio atsiskaitymų bendrovė, nebėra jokio pateisinimo leisti smulkiesiems pardavėjams atsisakyti priimti pakuotes tų prekių ženklų, kuriais jie neprekiauja, ypač kai visos pakuotės, kurioms taikomas užstatas, turi būti pažymėtos specialiu užstato logotipu (ženklu).

Vokietijoje smulkiojo pardavėjo sąvokos apibrėžimas taip pat įnešė tam tikros painiavos. Neaišku, ar 200 m2 riba yra taikoma bendram prekybos plotui ar tik prekybos plotui, kuris skirtas maisto produktams ir gėrimams (pavyzdžiui, kavinė prekybos centre).

Nors teoriškai įmanomas variantas, kad pardavėjai tiesiogiai nedalyvauja tuščių gėrimų pakuočių supirkimo procese, o vartotojai gali grąžinti pakuotę per kitokius supirkimo punktus ir kitokiu būdu atgauti užstatą, tačiau, pvz., Environmental Resources Management, atlikę užstato sistemų Europos šalyse analizę, nerado veikiančių užstato sistemų pavyzdžių, kuriose mažmeninės prekybos įmonės nebūtų kokiu nors būdu įtrauktos į tuščių gėrimų pakuočių surinkimą.

Logistikos ar atliekų tvarkymo įmonės turi surinkti gėrimų pakuočių atliekas iš mažmenininkų ir nugabenti jas perdirbimui. Jei parduotuvės tuščias gėrimų pakuotes priiminėja rankiniu būdu, reikia supirktas pakuotes perskaičiuoti skaičiavimo ir rūšiavimo centruose. Šiuose centruose gėrimų pakuotes kartais reikia papildomai išrūšiuoti prieš perdirbimą. Pakuočių skaičiavimą ir rūšiavimą paprastai atlieka specialūs skaičiavimo ir rūšiavimo įrenginiai, valdomi centralizuotos organizacijos (pvz., Skandinavijos šalyse, Estijoje) arba tarpuskaitos centrų (pvz., Vokietijoje). Bet kokios pajamos iš atliekų perdirbimo paprastai naudojamos užstato sistemos finansavimui.

Užstato sistemai valdyti ir finansiniams srautams administruoti dažniausiai įsteigiama centralizuota organizacija (sistemos administratorius), kurie taip pat veikia kaip tarpuskaitos centrai (angl. „a clearing house“). Pagrindinė tarpuskaitos centro funkcija – subalansuoti užstato pajamas, kurias pardavėjai gauna pardavę gėrimus, su išlaidomis, patirtomis, kai užstatas grąžinamas vartotojams. Šiuo tikslu tarpuskaitos centrai valdo IT sistemas, susietas su taros supirkimo automatais parduotuvėse ir su skaičiavimo mašinomis skaičiavimo ir rūšiavimo įrenginiuose. Vokietijos užstato sistemoje veikia keletas paslaugų teikėjų, tarpuskaitos centrų, kurie turi subalansuoti užstatų finansinius srautus tarpusavyje ir pas pardavėjus.

Vokietijos užstato sistemos administravimas ir Danijos monopolijos klausimas

Vokietijoje centralizuota institucija neadministruoja piniginių srautų, bet atsako už užstato ženklą, bendrą sistemos duomenų bazę ir informacinių technologijų sąsajas (angl. „interface“). Nors Vokietijoje centrinė organizacija valdo duomenų bazę, reikalingą tarpusavio atsiskaitymams, tačiau kiekvienas rinkos dalyvis naudoja paslaugų teikėjus, kurie tvarko duomenis (praneša apie patiektas į rinką pakuotes ir kreipiasi dėl užstato grąžinimo) ir surenka grąžinamas pakuotes.

Vokietijos sistema turi tokią struktūrą dėl konkurencijos politikos vykdymo. Vokietijos konkurencijos tarnybos nuomone, Skandinaviško modelio sistemos administratorius būtų tapęs milžiniška monopoline bendrove su didžiuliu biudžetu, kontroliuojančiu didelį grąžintų pakuočių kiekį. Nors tokioje didelėje rinkoje, kaip Vokietija, šis susirūpinimas gali būti pagrįstas, mažesnėse rinkose konkurencijos klausimas susirūpinimo kelti neturėtų. Vokietijoje užstato sistemos administratorius turi monopoliją, atlikdamas tą ribotą vaidmenį, kuris jam paskirtas – visi rinkos dalyviai, parduodami gėrimus, kuriems taikomas užstatas, turi užsiregistruoti ir teikti jam ataskaitas.


12

Danijos konkurencijos tarnyba ištyrė Danijos užstato sistemos administratoriaus veiklą, nes gavo smulkių importuotojų ir gamintojų skundų, kad užstato sistema biurokratiška ir nelanksti. Šios įmonės taip pat teigė, kad tas faktas, jog sistema priklauso ir yra valdoma jų stambiųjų konkurentų – „Carlsberg“ ir „Bryggerigruppen“ – „daro mažas įmones nesaugiomis“. Konkurencijos tarnyba pareikalavo, kad reikalavimai smulkiųjų gamintojų ataskaitoms būtų supaprastinti. Ištyrusi įmonės veiklą, 2008 m. Danijos Vyriausybė nusprendė pratęsti Dansk Retursystem licenciją iki 2012 m.

Užstato sistemos administratorius paprastai registruoja gėrimų gamintojus ir importuotojus, renka iš jų įmokas, užtikrina, kad pajamos iš atliekų perdirbimo būtų investuotos į užstato sistemą. Kitos galimos funkcijos:

− pardavėjų registravimas;

− įmokų administravimas;

− užstato ženklo administravimas;

− sukčiavimų stebėsena;

− tuščių gėrimų pakuočių surinkimo iš parduotuvių organizavimas;

− skaičiavimo ir rūšiavimo įrenginių eksploatavimas;

− visuomenės informavimo kampanijų vykdymas.

Švedija turi vieną didelį užstato sistemos administratorių, kuris atstovauja beveik visai rinkai. Tačiau Švedijos įstatymai leidžia veikti ir kitoms užstato sistemoms, su sąlyga, kad jos užsiregistruos atitinkamoje institucijoje (Švedijos maisto ir žemės ūkio agentūroje). Licencijuotos trys tokios mažos sistemos, kurios veikia vietiniame lygyje arba specializuotoje rinkoje, tokioje kaip biurams skirtas mineralinis vanduo, pažymėtas kliento prekės ženklu.

Vartotojų dalyvavimas yra svarbus ir būtinas, nes jie turi sumokėti užstato sumą, pridėtą prie produkto kainos, bei grąžinti tuščias pakuotes ir atgauti užstato sumą. Jei užstatas bus per mažas ir vartotojai neturės pakankamai paskatų grąžinti tuščias gėrimų pakuotes, užstato grąžinimo rodiklis bus labai mažas ir užstato sistema žlugs.

Stebėsenos ar priežiūros institucija reikalinga užtikrinti, kad visi sistemos dalyviai veiktų sąžiningai. Sistemos priežiūra praktiškai įgyvendinama įvairių dalyvių pagalba, įskaitant organizaciją, administruojančią sistemą, mokesčių inspekciją, tarpuskaitos centrus ir pan. Be to, paprastai organizacijos, administruojančios sistemą, stebėseną/auditą taip pat atlieka ir tam tikra valstybinė institucija.

Kadangi tuščios gėrimų pakuotės įgyja finansinę vertę, kuri yra didesnė, nei pakuotės medžiagos vertė (pvz., užstato ženklu pažymėtų aliumininio skardinių vertė didesnė, negu metalo laužo vertė), todėl būtina įdiegti stebėsenos ir baudžiamąsias procedūras, kad būtų išvengta sukčiavimų, siekiant susigrąžinti užstatą už sistemoje nedalyvaujančias pakuotes. Svarbu, kad sistema apsaugotų ne tik sistemą administruojančią organizaciją, bet ir kitus sistemos dalyvius t.y.:

− vartotojus, kad jiems būtų grąžintas užstatas;

− pardavėjus, kad jie galėtų atgauti skirtumą tarp vartotojams sumokėtų užstato sumų ir iš vartotojų surinktų užstato sumų;

− gėrimų gamintojus ir importuotojus, teisėtus užstato sistemos finansuotojus, kad rinkoje neveiktų sistemoje neregistruoti ir nedalyvaujantys gėrimų gamintojai ar importuotojai.

2.3 Užstato sistemos kaštai ir pajamos

Pagrindinės užstato sistemos veiklos sritys, kuriose patiriami kaštai:


13

− administravimas ir duomenų valdymas;

− pinigų srautų administravimas;

− ženklinimo procedūros;

− saugumo užtikrinimas ir sukčiavimų prevencija;

− visuomenės informavimas;

− pakuočių surinkimo sistemos (pvz., kompensacijos pardavėjams, taros supirkimo automatų įsigijimas);

− pakuočių atliekų pervežimas;

− pakuočių atliekų paruošimas perdirbimui ir perdirbimas (nors tai nėra būdinga veikla užstato sistemoms).

Taip pat patiriami netiesioginiai kaštai:

− atliekant užstato sistemos stebėseną ir valdymą;

− įvertinant sistemos efektyvumą;

− tariantis dėl užstato taikymo apimties ir dydžio.

Kad būtų padengti šie užstato sistemos kaštai, gaunamos pajamos iš šių trijų pagrindinių šaltinių:

− gėrimų gamintojų ir importuotojų, kurie tiekia gėrimų pakuotes į rinką, įmokos / mokesčiai (įmokos paprastai mokamos proporcingai tiekiamam į rinką gėrimų kiekiui);

− užstatas, kuris yra vartotojų sumokėtas, bet negrąžintas, nes vartotojas negrąžino pakuotės;

− surinktų pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) pardavimas atliekų perdirbėjams.

Kad užstato sistema sėkmingai funkcionuotų, svarbu, kad surinktos pajamos kuo labiau atitiktų patiriamus kaštus, nes dauguma užstato sistemų veikia kaip pelno nesiekiančios organizacijos. Centralizuota organizacija paprastai yra atsakinga už teisingą kaštų tarp užstato sistemos dalyvių paskirstymą ir sistemos išlaidų stebėseną. Kai kuriose šalyse stebėsenos rezultatai paskatino keisti užstato dydį.

2.4 Užstato dydis

Daugumoje šalių užstato dydis nustatomas priklausomai nuo pakuotės medžiagos ir talpos. Vadovaujantis ES šalių patirtimi, nustatant gėrimų pakuočių užstato dydį, turi būti atsižvelgta į keletą aspektų:

− užstato dydis turi skatinti vartotojus sugrąžinti pakuotes. Didesnis užstato dydis paprastai nulemia aukštesnius gėrimų pakuočių surinkimo (grąžos) rodiklius;

− kuo didesnis užstatas, tuo didesnė paskata sukčiavimui. Vokietijoje nustatytas didelis užstatas reikalauja itin griežtų prieš sukčiavimą nukreiptų priemonių, kurių įgyvendinimas yra labai brangus. Jei užstatas yra didesnis už padirbtos etiketės ir brūkšninio kodo spausdinimo ant neužstatinės pakuotės kainą, tuomet reikėtų tikėtis, kad bus mėginimų susigrąžinti užstatą už pakuotę, už kurią užstatas nebuvo mokėtas. Vokietijos tarpuskaitos centrai turėjo sukurti itin sudėtingą užstatinės pakuotės etiketę, kad ji nebūtų lengvai padirbama. Kadangi daugelyje Vokietijos kaimynių, kuriose mažmeninės kainos yra žemesnės, užstatas vienkartinei tarai yra netaikomas, vokiečių gamintojai aktyviai siekė apsiginti nuo sukčių, spausdinančių netikras užstatinės pakuotės etiketes ant užsienio pakuočių ir siekiančių susigrąžinti užstatą;


14

− didelis užstatas skatina didesnes įplaukas iš nesusigrąžintų užstatų. Kuo užstato sistema yra nesėkmingesnė, tuo mažiau veiklos kaštų ji reikalauja ir padeda išlaikyti mažus gamintojų dalyvavimo sistemoje mokesčius, kadangi lieka pajamos iš negrąžintų užstatų. Tai būtų priimtina su sąlyga, jog esama pakankamai išvystyta pakuočių grąžinimo infrastruktūra. Bet jei grąžos norma yra žema dėl to, kad grąžinimo infrastruktūra yra prasta, tuomet užstatas turės nepalankų socialinį poveikį, nes jis padidins gėrimų kainas. Vokietijoje užstatas už pakuotes, kuri negrąžinama, lieka tos pakuotės gamintojams, priešingai nei Skandinavijos sistemų atveju, kai šios lėšos lieka tarpuskaitos centrams (centralizuotai organizacijai). Ši priežastis bei didelis užstatas netampa Vokietijos gamintojams paskata pagerinti užstato grąžinimo situacijos;

− didelis užstatas taip pat paskatintų kai kuriuos veiklos vykdytojus, ypač smulkiuosius, pirkti gėrimus kitoje šalyje ir taip išvengti būtinybės dalyvauti užstato sistemoje. Be to, tokiu atveju jie pirkėjams parduotų pigesnius gėrimus. Tiek Švedijos, tiek Danijos valdžios institucijos pranešė apie tokias problemas. Vartotojai gali pamanyti, kad jie susimoka užstatą už importuotus gėrimus, ir gali prarasti pasitikėjimą grąžinimo sistema, jei jiems nepavyktų užstato susigrąžinti;

− užstato dydžio ir produkto vertės santykis gali turėti netikėtų pasekmių. Pavyzdžiui, kai kurių mažos savikainos nealkoholinių gėrimų mažmeninė kaina gali būti mažesnė už užstato dydį, kas galbūt neskatins vartotojų pirkti šį produktą. Priešingu atveju, santykinai aukšta, palyginus su užstato dydžiu, kai kurių produktų (pvz., stiprių alkoholinių gėrimų) kaina gali neskatinti vartotojų sugrąžinti tokių produktų pakuočių.

Švedija, Danija, Estija taiko skirtingo dydžio užstatą už skirtingas pakuočių rūšis; paprastai užstatas už didesnės talpos pakuotes būna didesnis. Tačiau visose Vokietijoje visai užstatinei tarai taikomas vienodo dydžio užstatas (nors užstatas už pakartotinio naudojimo tarą yra mažesnis). 2 lentelėje pateikta informacija apie užstato dydį įvairiose šalyse.

2 lentelė. Gėrimų pakuočių užstato dydis.

Šalis Plastikiniai buteliai Aliuminio skardinės Stikliniai buteliai

Danija < 1 litro - DKK 1,00 (~0,46 Lt)

0,5 litro - DKK 1,50 (~0,69 Lt)

≥ 1 litro - DKK 3,00 (~1,38 Lt)

< 1 litro - DKK 1,00 (~0,46 Lt)

≥ 1 litro - DKK 3,00 (~1,38 Lt)

≥ 1 litro - DKK 3,00 (~1,38 Lt)

Vokietija* 0,1 iki 3 litrų - 0,25 EUR (~0,86 Lt) 0,1 iki 3 litrų - 0,25 EUR (~0,86

Lt) 0,1 iki 3 litrų - 0,25 EUR (~0,86 Lt)

Švedija ≤ 1 litro - 1 SEK (~0,33 Lt)

> 1 litro - 2 SEK (~0,66 Lt)

Visų dydžių - 0,50 SEK (~0,15 Lt)

Nyderlandai ≥ 0,5 litro - 0,25 EUR (~0,86 Lt) 0,25 EUR (~0,86 Lt)

Estija ≤ 0,5 litro – 0,5 EEK (~0,11 Lt)

> 0,5 litro - 1 EEK (~0,22 Lt)

0,5 EEK (~0,11 Lt) 1 EEK (~0,22 Lt)

(*) Iš pradžių Vokietijos užstato dydis skyrėsi pagal pakuotės talpą, bet nuo 2005 m. užstato dydis suvienodintas.

2.5 Užstatinių pakuočių ženklinimas

Į privalomą gėrimų pakuočių užstato sistemą įtrauktos pakuotės privalo būti atitinkamai paženklintos. Užstato ženklas turi atlikti dvi funkcijas:

− informuoti vartotoją, kad gėrimas yra įtrauktas į užstato sistemą ir jį perkant reikia sumokėti užstatą už pakuotę;

− garantuoti, kad pakuotė įtraukta į veikiančią užstato sistemą. Užstato ženklo dizainas ir užklijavimo būdas turi būti apsaugoti nuo padirbinėjimų.


15

Gėrimų skardinės ženklinamos spausdinimo metu arba, jeigu ženklas prilipdomas, skardinės pripildymo proceso metu. Gėrimų buteliai ženklinami, juos pripildant gėrimais, kai pakuotėms priklijuojamos etiketės.

Kai produktai pateikiami į rinką, gėrimų gamintojai ar importuotojai privalo sumokėti įmoką centralizuotai organizacijai ir imti užstatą iš pardavėjų, įsigyjančių gėrimus. Užstato ženklas yra viena iš priemonių, parodančių, kad pakuotė yra įtraukta į užstato sistemą ir kad centralizuotai organizacijai sumokėta nustatyta įmoka.

Gėrimų pakuočių užstato sistemoje ženklinimo pavyzdys: Danija

Gamintojai ir importuotojai, prieš tiekdami gėrimus į Danijos rinką, privalo pakuotę užregistruoti Dansk Retursystem A/S ir paženklinti unikaliu Danijos rinkai brūkšniniu kodu (BAR kodu) ir užstato ženklu. Ženklas susidaro iš 3 dalių: ženklo viršutinėje dalyje nurodoma medžiaga, iš kurios pagaminta vienkartinė pakuotė (stiklo (GLAS), plastiko (PLAST), aliuminio (ALU) ar plieno (STÅL)), vidurinėje dalyje nurodomas užstato dydis (A tipas (1 DKK), B tipas (1,5 DKK) ir C tipas (3 DKK)), o apatinėje dalyje yra skanavimui taros supirkimo automatuose skirti penki taškai.

Kai kuriose šalyse, kuriose veikia užstato sistemos (ypač, kur pakuotės surenkamos, naudojant taros supirkimo automatus), dalis ženklinimo informacijos yra brūkšniniame kode, būdingame tam tikrai šaliai ir tam tikram produktui. Toks ženklinimas užtikrina, kad užstatas nebūtų grąžintas už pakuotę, pirktą kitoje šalyje, kur užstatas nebuvo sumokėtas.

Danijoje ir Vokietijoje yra numatytos griežtos gairės ir procedūros perkantiems bei naudojantiems ženklinimo dažus. Šios šalys, siekdamos išvengti brūkšninių kodų padirbinėjimų, įdiegė apsaugos kodus, naudojančius specialų dažų derinį. Galimybę naudoti dažus ir užstato ženklus turi tik tie dalyviai, kurie sumoka privalomas įmokas į centralizuotai organizacijai.

2.6 Gėrimų pakuočių atliekų surinkimo iš vartotojų būdai

Vienkartinių gėrimų pakuočių atliekų surinkimas iš vartotojų yra susijęs su užstato grąžinimu. Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje visos pakuotės grąžinamos į parduotuves. Toks sprendimas akivaizdus, nes šiose šalyse viena greta kitos veikia vienkartinių ir pakartotinio naudojimo pakuočių užstatų sistemos. Grąžinimas į parduotuves turi akivaizdų privalumą, nes yra patogiausias vartotojams – jie gali sugrąžinti pakuotes, eidami į parduotuvę apsipirkti.

Vienkartinių gėrimų pakuočių surinkimas paprastai vykdomas:

− naudojant taros supirkimo automatus ir/arba;

− rankiniu būdu pardavėjams priimant ir saugant pakuotes.

Pardavėjai nenoriai linkę sudaryti sąlygas pakuočių grąžinimui, nes pakuočių priėmimui ir saugojimui turi skirti vietos, kurią norėtų panaudoti pelningiau. Be to, jei pakuotės bus priimamos rankiniu būdu, personalas turės būti mokomas identifikuoti pakuotes, už kurias grąžinamas užstatas, jie privalės grąžinti užstatą, o tai atitrauks juos nuo kitų darbų. Kartais užstato grąžinimas tvarkomas prie kasų, tam sugaištama daug laiko, be to, šalia turi būti didelės talpos pakuočių saugojimui. Tai paaiškina, kodėl didelės parduotuvės įrengia taros supirkimo automatus, nors šie automatai ir brangūs.

Taros supirkimo automatai priima gėrimų pakuočių atliekas ir įgalina susigrąžinti sumokėtą užstatą (dažniausiai išduodami kvitai, kuriuos pateikus parduotuvės kasoje galima susigrąžinti pinigus, net ir


16

nieko neperkant). Naudojant taros supirkimo automatus, priklausomai nuo technologijos rūšies bei sudėtingumo lygio, sumažėja poreikis rankiniu būdu tvarkyti grąžintas pakuotes.

Net ir naudojantis taros supirkimo automatais, šiems sugedus arba automatams nepriiminėjant visų tipų pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą, kaip atsarginis variantas reikalingas ir užstatinių pakuočių surinkimas rankiniu būdu.

Taros supirkimo automatų naudojimas

Danija. Danijoje įregistruota daugiau kaip 7000 mažmeninės prekybos vietų (prekybos centrų, parduotuvių, kioskų, restoranų, kavinių, viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų ir kt.), kur parduodami gėrimai užstatinėse pakuotėse. Šiose prekybos vietose veikia 2500 taros supirkimo automatų.

Vokietija. Vokietijoje, tik įdiegus užstato sistemą, dauguma užstatinių pakuočių vienetų (apie 80 %) pardavėjams buvo grąžinama rankiniu būdu, o per taros supirkimo automatus – tik 20 %. Praėjus 5-6 veiklos metams, padėtis pasikeitė, ir dabar 80 % pakuočių vienetų grąžinama per automatus, o 20 % superkama rankiniu būdu. Sistemoje dalyvauja apie 100 000 mažmeninės prekybos vietų, parduodančių gėrimus vienkartinio naudojimo pakuotėse, iš kurių 21 000 naudoja taros supirkimo automatus.

Švedija. Šalyje veikia apie 10 000 mažmeninės prekybos vietų, iš kurių 6500 naudojami taros supirkimo aparatai.

Estija. Šalyje veikia apie 1100 užstatinės pakuotės supirkimo vietų. 90 proc. užstatinių pakuočių vienetų sugrąžinama naudojantis taros supirkimo aparatais (75 proc. – automatais su presais).

Daugelis taros supirkimo automatų tokias gėrimų pakuotes kaip skardinės ar plastikiniai buteliai, praduria ir suspaudžia arba supresuoja, taip užkertant kelią už tą pačią pakuotę susigrąžinti užstatą kelis kartus.

Jeigu pakuočių surinkimas vykdomas rankiniu būdu, gėrimų pakuočių atliekos yra perskaičiuojamos skaičiavimo centruose. Prieš pervežant pakuotes į šiuos skaičiavimo centrus, grąžintos pakuotės turi būti tinkamai saugomos, kad nebūtų pažeistos iki perskaičiavimo, ir kad būtų apsaugotos nuo vagysčių ir sukčiavimo, siekiant už tą pačią pakuotę susigrąžinti užstatą kelis kartus.

Taros supirkimo automatai. Dauguma taros supirkimo automatų yra panašūs tiek dizainu, tiek ir funkcijomis. Automatai priima tam tikras pakuotes (apribojimai priklauso nuo pakuočių medžiagos, automato dydžio ir talpos, priėmimo angos formos ir dydžio). Priimtos pakuotės yra saugomos arba supresuojamos ir susmulkinamos. Saugojimo talpa priklauso nuo automato dydžio arba „skylės sienoje“ principu veikiančio automato atveju – nuo patalpos už sienos dydžio.

Pav. 2. Taros supirkimo automatai, naudojami prekybos centre „Prisma“, Vilniuje.


17

Taros supirkimo automatai labai skiriasi dydžiu: pradedant mažais automatais, priimančiais vienos medžiagos pakuotes, baigiant kelių automatų grupėmis, kurios gali priimti daug įvairių medžiagų pakuočių.

Pakuočių priėmimo automatai dažniausiai įrengiami įėjimo į parduotuvę vestibiulyje, arba netoli gėrimų pardavimo vietos. Pardavėjai pasirenka tokią vietą, kuri trauktų vartotoją į parduotuvę apsipirkti. Vieni automatai yra pastatomi, sugrąžintos pakuotės yra saugomos jų viduje (taigi, juos reikia reguliariai ištuštinti), kiti įrengiami ant sienos, tarp parduotuvės ir sandėlio. Parduotuvės pusėje yra priekinis skydas, per kurį vartotojas įmeta pakuotę, toliau ši per angą sienoje nedidele konvejerio juosta nukeliauja į sandėlį. Sudėtingesni priėmimo automatai supresuoja pakuotes, taip sumažinamas sandėliavimui reikalingas plotas, be to, apsisaugoma nuo sukčiavimo, nes už supresuotą pakuotę pakartotinai atsiimti užstato nebepavyks.

Kartais automatuose priiminėjamos ir pakartotinio naudojimo pakuotės, tačiau nedaug kur dėl higienos/kvapų. Automatai taip pat gali būti pritaikyti priimti kitas atliekas, kurioms nėra taikomas užstatas. Kai kur priimami ir plastikiniai puodeliai ar net traškučių pakeliai (pastarieji surenkami daugiau dėl šiukšlinimo prevencijos, o ne dėl kokios medžiagos vertės).

Pakuočių identifikavimas taros supirkimo automatuose. Didžioji dauguma taros supirkimo automatų pakuotę identifikuoja pagal brūkšninį kodą. Tai gali būti tiek esamas pakuotės brūkšninis kodas, tiek ir „nacionalinis“ brūkšninis kodas, papildomai naudojamas tada, kai yra didelė produkto judėjimo iš vienos šalies į kitą galimybė. Taros supirkimo automatas, prieš priimdamas pakuotę, identifikuoja brūkšninį kodą duomenų bazėje. Naudojant brūkšninio kodo technologiją, naujas pakuotes lengva įtraukti į užstato sistemą ir atnaujinti duomenų bazę. Dauguma sistemų naudoja daugiau kaip 100 000 brūkšninių kodų.

Į kai kuriuos automatus integruotos papildomos technologijos pakuotės identifikavimui; daugeliu atvejų tai vaizdo kameros sistema, kuri atpažįsta pakuotės formą ir/arba papildomą ženklinimą. Taip paprastai sprendžiamos problemos dėl galimo sukčiavimo ir tarpvalstybinio pakuočių judėjimo (pvz., Danijos ir Vokietijos sistemose), tačiau tokios sistemos yra kompleksiškesnės ir brangesnės.

Paprastai netinkamų pakuočių automatas nepriima, nebent jis būtų užprogramuotas taip, kad pakuotę priima, tačiau negražina užstato. Užstatas grąžinamas tik tada, kai pakuotė yra sėkmingai identifikuota.

Užstato grąžinimas taros supirkimo automatuose. Dauguma automatų atspausdina užstato grąžinimo kvitą, kurį nunešus į parduotuvės kasą, galima atsiimti grynus pinigus arba panaudoti atsiskaitant už pirkinius. Tai skatina vartotojus užeiti į parduotuvę ir pirkti, kas yra viena iš užstato sistemos naudų pardavėjams. Kai kurie automatai iš karto grąžina grynus pinigus, tačiau tai paprastai laikoma daug brangesniu metodu, nes automatams reikia daugiau priežiūros, iškyla grynųjų pinigų tvarkymo saugumo klausimas.

Taros supirkimo automatų įsigijimas. Vieno taros supirkimo automato įsigijimo kaina – 20-40 tūkst. EUR. Dauguma Europos pardavėjų taros supirkimo automatus paprastai įsigyja lizingo būdu (pvz., šis būdas paplitęs ir Estijoje).

Daugumoje šalių prekybininkai gauna kompensacijas už užstatinių pakuočių atliekų surinkimą. Kompensacijų mokėjimus administruoja centrinė organizacija. Kompensacijos mokamos už priimtų pakuočių kiekį, o kompensacijos dydis priklauso nuo pakuotės tipo, parduotuvėje esančių įrengimų rūšies (pvz., ar automatas su presu). Švedijoje ir Estijoje parduotuvėms, naudojančioms taros supirkimo automatus, mokamos didesnės kompensacijos. Danijoje atvirkščiai – parduotuvėms, naudojančioms automatus, mokamos mažesnės kompensacijos, taip tiksliau atspindint faktines pardavėjo išlaidas, kadangi Danijoje prekybininkams buvo teikiama finansinė parama taros supirkimo automatų įsigijimui ir užstatinių pakuočių atliekų surinkimo optimizavimui.


18

2.7 Pakuočių atliekų saugojimas ir rūšiavimas

Taros supirkimo automatais ar rankiniu būdu surinktos pakuotės turi būti išrūšiuotos, sukrautos ir išsiųstos perdirbimui. Žemiau pateiktas plastikinių butelių surinkimo Nyderlanduose pavyzdys. Panašūs surinkimo būdai naudojami ir kitose šalyse.

Užstato administratoriaus eksploatuojamų rūšiavimo įrenginių techninės specifikacijos sąlygoja, kaip reikia surūšiuoti surinktas pakuotes parduotuvėse. Dauguma rūšiavimo centrų naudoja automatizuotus greitus rūšiavimo įrenginius (iki 500 pakuočių per minutę) ir galinčius išrūšiuoti sumaišytus plastikinius butelius, skardines ir stiklą (tačiau stiklo neturėtų būti daugiau kaip 20 proc., siekiant išvengti duženų). Stiklinius butelius prekybos vietose gali būti atskiriami dėl ypatingų reikalavimų jų laikymui (stikliniai buteliai paprastai laikomi dėžėse, tuo tarpu plastikiniai buteliai ir skardinės laikomi plastikiniuose maišuose).

Plastikinių butelių surinkimas Nyderlanduose

Nyderlanduose plastikinių butelių atliekos yra supakuojamos jau surinkimo proceso pradžioje. Kiekvienas pardavėjas gauna specialius plastikinius maišus, saugumo etiketę ir uždarymo juostas. Prikrauti ir užklijuoti maišai yra pervežami į vieną iš trijų rūšiavimo ir skaičiavimo centrų. Šiuose centruose grąžintos pakuotės suskaičiuojamos, patikrinama, ar jos įtrauktos į užstato sistemą, ir pardavėjams pateikiama ataskaita, kokią tikslią užstatų sumą jie gaus iš centralizuotos organizacijos.

Kartais pakuotes surūšiavus prekybos vietose, reikia tik nedidelio perrūšiavimo rūšiavimo ir skaičiavimo centruose. Pavyzdžiui, Danijoje ir Švedijoje plastikinės, skardinės ir stiklinės pakuotės paprastai surūšiuojamos taros supirkimo automatų arba rankiniu būdu, o į rūšiavimo įrenginius atvežamos skirtinguose maišuose. Be to, Švedijoje kai kurie pardavėjai turi atskirus automatus plastikiniams buteliams ir skardinėms, kadangi kombinuoti automatai yra žymiai brangesni.

Vokietijoje į rūšiavimo ir skaičiavimo centrus įvairių rūšių tuščios gėrimų pakuotės paprastai atvežamos sumaišytos. Jeigu prekybos vietose pakuotės būtų išrūšiuotos rankiniu būdu, jos jau būtų paruoštos perskaičiavimui, tačiau, jeigu pardavėjas turi nedaug vietos saugojimui arba taros supirkimo automatas yra nedidelis, skirtingos pakuotės gali būti surenkamos kartu, o prieš išsiunčiant perdirbimui – išrūšiuojamos.

Siekiant padidinti pakuočių atliekų (kaip antrinių žaliavų) vertę, prieš siunčiant šias atliekas perdirbimui, rūšiavimo ir skaičiavimo centruose pakuotės išrūšiuojamos pagal pakuočių rūšis ir kitus papildomus kriterijus, išvardintus 3 lentelėje.

3 lentelė. Optimalaus rūšiavimo reikalavimai.

Pagrindinės pakuočių rūšys Papildomi kriterijai

Plastikiniai buteliai Polimero rūšis (PET, HDPE)

Spalva (skaidri, balta, žalia ir t.t.)

Stikliniai buteliai Spalva (skaidri, žalia, ruda)

Skardinės Metalo rūšis

2.8 Pakuočių atliekų surinkimo rodikliai užstato sistemose

Pakuočių atliekų surinkimo rodikliai Europos užstato sistemose paprastai yra labai aukšti, ir pasiekiamas net 90-95% pakuočių surinkimo rodiklis. 4 lentelėje, 5 lentelėje ir 6 lentelėje pateikti pastarųjų metų gėrimų pakuočių grąžinimo rodikliai Danijoje, Švedijoje ir Estijoje. Vokietijos užstato sistemos grąžinimo rodikliai viešai neskelbiami.


19

4 lentelė. Vienkartinio naudojimo gėrimų pakuočių grąžinimo rodikliai Danijoje.

2005 m. 2006 m. 2007 m.

Metalas 83% 84% 84%

Plastikas 88% 88% 93%

Stiklas 83% 87% 91%

Vidurkis 84% 86% 87%

5 lentelė. Vienkartinio naudojimo gėrimų pakuočių grąžinimo rodikliai Švedijoje.

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

Metalas 86% 85% 85% 86% 85%

Plastikas 77% 79% 80% 86% 82%

6 lentelė. Vienkartinio naudojimo gėrimų pakuočių grąžinimo rodikliai Estijoje.

2006 m. 2007 m. 2008 m.

Metalas 47% 48% 55,5%

Plastikas 80% 90% 91%

Stiklas 64% 72% 82%

2.9 Užstato sistemos apsaugos užtikrinimas ir sukčiavimų prevencija

Užstato ženklai garantuoja tam tikrą pirminę apsaugą nuo sukčiavimų, tačiau tam, kad būtų išvengta nepagrįstų pretenzijų dėl užstato susigrąžinimo, reikalingos papildomos priemonės prieš ir po pakuotės naudojimą.

Pagaminus pakuotę ir pažymėjus ją užstato ženklu, pakuotės vertė prilyginama užstato dydžiui, kuris gali gerokai viršyti pakuotės savikainą. Jei užstato ženklas pažymimas prieš pakuotės pripildymo operaciją, atliekant bet kokius logistikos veiksmus, reikia užtikrinti patikimą apsaugą tuščios pakuotės nuo vagysčių (pvz., sandėliuojant), nes gali būti pareikalauta grąžinti užstatą, kai prieš tai jis nebuvo sumokėtas.

Taip pat būtina užtikrinti, kad užstatas už pakuotę būtų sugrąžintas tik vieną kartą. Kaip minėta anksčiau, dažniausiai susigrąžinti užstatą galima priduodant prekybos vietose (rankiniu būdu arba per taros supirkimo automatus), kur surinktos pakuotės saugomos prieš išvežant jas į rūšiavimo ar perdirbimo įrenginius. Nepažeistos pakuotės gali būti pavogtos ir pakartotinai grąžintos bet kuriame grąžinimo punkte tol, kol nėra perdirbtos, todėl būtina užtikrinti apsaugą visoje atliekų tvarkymo grandinėje.

Naudojant taros supirkimo automatus, grąžinta pakuotė gali būti sutraiškoma ir supresuojama. Stiklinių butelių atveju arba surenkant visas pakuotes rankiniu būdu, pardavėjai turi saugoti gėrimų pakuočių atliekas tol, kol jos nebus nuvežtos į skaičiavimo centrus.

Skandinavijos šalyse sukčiavimai nėra didelė problema. Jie greitai nustatomi ir jų rizika greitai sumažinama, tobulinant taros supirkimo automatus arba pačią užstato sistemą. Galimi sukčiavimų pavyzdžiai:

− brūkšninių kodų nukopijavimas ir pritaikymas neužstatinei pakuotei;

− neužstatinių gėrimų įsigijimas užsienyje ir nelegali prekyba jais parduotuvėse;

− vartotojų ir parduotuvių personalo pakartotinai atliekamas pakuočių grąžinimas.

Estijos užstato sistema susidūrė su finansinėmis problemomis dėl daugkartinio užstato susigrąžinimo, naudojantis taros supirkimo automatais, nes sistemoje buvo nustatyta taisyklė, kad iš automatų


20

gautos pakuotės nebuvo perskaičiuojamos skaičiavimo ir rūšiavimo centre. Ši problema efektyviai sprendžiama nusprendus skaičiavimo ir rūšiavimo centre perskaičiuoti visas pakuotes, išskyrus tuos atvejus, kai taros supirkimo automatai priimtas pakuotes sutraiško ir supresuoja.

2.10 Tarpvalstybinės prekybos įtaka užstato sistemai

Užstato sistemos yra nacionalinės, todėl gėrimams, parduodamiems atitinkamose šalyse, turi būti taikomas užstatas ir vartotojas turi teisę į užstato susigrąžinimą. Kitose šalyse vartotojų įsigyti gėrimai neįtraukiami į šalies užstato sistemą. Dėl šios priežasties užstatinė tara turi būti ženklinama specialiais ženklais.

Tarpvalstybinė prekyba gali turėti didelę reikšmę užstatų sistemai. Mažmeninių kainų ir akcizo mokesčio skirtumai kaimyninėse valstybėse skatina gėrimų populiarumą vienos ar kitos šalies vartotojų tarpe. Tai reiškia, jog užstatinė tara ne visuomet grąžinama (išmetama) ten, kur buvo įsigytas gėrimas. Švedijos užstato sistema gauna nemenkas pajamas iš negrąžintų užstatų už gėrimus, kuriuos įsigijo norvegai. Tuo tarpu, danų sistema patiria nuostolius, nes turi grąžinti užstatą už tarą, įsigytą Vokietijoje, tačiau grąžintą Danijoje.

Ypatingas susitarimas dėl užstato sudarytas tarp Vokietijos ir Danijos, kai išimties tvarka Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino teritorijoje prie Danijos sienos mažmeninės prekybos vietoms leidžiama pardavinėti gėrimus skandinavų pirkėjams be vokiško užstato. Ši išimtis netaikoma kitoms Vokietijos pasienio zonoms. Skandinavijos pirkėjai turi užpildyti eksporto deklaraciją ir patvirtinti, kad tą pačią dieną išveš nusipirktus gėrimus į savo valstybę. Vokietijos pardavėjai siūlė, kad Danijos sistemos užstatas būtų taikomas gėrimams, parduodamiems danų pirkėjams Vokietijos pasienio parduotuvėse, tačiau tai praktiškai sunkiai įgyvendinama dėl daugybės įvairių klausimų (pvz., Danijos užstato ženklo kontrolė Vokietijoje, kurias parduotuves reikėtų įtraukti į Danijos užstato sistemą, pakuočių surinkimas Vokietijoje).

Kad būtų perdirbama kuo daugiau pakuočių atliekų, kai kurios užstato sistemos leidžia taros supirkimo automatams priiminėti neužstatines gėrimų pakuotes, aišku, be jokio užstato grąžinimo.

Estijos užstato sistema susidūrė su finansinėmis problemomis dėl užstato susigrąžinimo už gėrimus iš kitų Baltijos šalių (Latvijos, Lietuvos), kuriose gėrimai ženklinami tais pačiais brūkšniniais kodais. Ši problema sprendžiama gamintojams ir importuotojams, kurie naudoja bendrus Baltijos šalims brūkšninius kodus, nustačius didesnius dalyvavimo sistemoje mokesčius.

2.11 Užstato sistemų poveikis konteinerinėms antrinių žaliavų surinkimo sistemoms

Dauguma užstato sistemų Europoje buvo įgyvendintos dar prieš įdiegiant antrinių žaliavų surinkimo sistemas ir prieš nustatant gamintojų atsakomybę už visas pakuotes. Nors nepateikiama konkrečių pavyzdžių, tačiau Perchards parengtoje studijoje dėl užstato sistemos diegimo Airijoje1 teigiama, kad esama įrodymų, jog užstato sistemos įdiegimas sulėtino antrinių žaliavų konteinerinių surinkimo sistemų plėtrą, kadangi gėrimų pakuočių grąžinimas už užstatą susilpnino ekonominį antrinių žaliavų konteinerinių surinkimo sistemų gyvybingumą.

Privalomojo užstato įdiegimas Vokietijoje, kurioje per konteinerinę sistemą jau buvo surenkama apie 80 proc. gėrimų pakuočių, turėjo neigiamų pasekmių pakuočių atliekų surinkimo konteineriais sistemai. Paskaičiuota, kad, įvedus privalomąjį užstatą Vokietijoje, išlaidos vienai pakuotei privalomojo užstato sistemoje yra triskart didesnės, nei surenkant pakuotes iš namų ūkių

1 Perchards. A deposit and refund system in Ireland. 2008.


21

konteineriais2. Be to, vartotojams įpratus naudotis antrinių žaliavų konteineriais, pakuočių grąžinimas į parduotuvę ar supirkimo punktą pasirodė tarsi žingsnis atgal.

2.12 Užstato sistemų poveikis aplinkos šiukšlinimui

Europoje buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant nustatyti šiukšlių sudėtį ir kiekį. Apskritai gėrimų pakuotės sudaro mažą dalį bendrame šiukšlių viešose vietose ir gamtoje kiekyje, todėl kai kurios studijos teigia, kad užstato sistemos įdiegimas turi labai mažą poveikį gatvių valymo išlaidų ar šiukšlinimo mažinimui didesniuose miestuose. Tačiau yra ir aiškių pavyzdžių, rodančių, kad užstato sistemos gali ženkliai prisidėti prie aplinkos teršimo būtent gėrimų pakuotėmis mažinimo. Pavyzdžiui, Danijos gamtos išsaugojimo draugija neseniai organizavo gamtos švarinimo akciją, kurios metu buvo surinktos 154 389 skardinės, iš kurių užstatinių buvo tik 7989 (5 %); visos kitos skardinės buvo importuotos skardinės, kurių neapima daniška užstato sistema.

2.13 Užstato sistemų poveikis pakuočių medžiagos pasirinkimui

Kai kurios užstato vienkartinio naudojimo gėrimų pakuotėms sistemos iš dalies buvo įdiegtos, siekiant užtikrinti, kad pakartotinio naudojimo gėrimų pakuočių rinkos dalis išliktų didelė. Deja užstato sistemos šio tikslo neleido pasiekti, kadangi gėrimų pramonė pradėjo pilstyti gėrimus daugiau ne į pakartotinio naudojimo, o į vienkartinio naudojimo pakuotes. Tai įvyko ne dėl užstato sistemų įdiegimo (paprastai užstato sistemos apima ir pakartotinio, ir vienkartinio naudojimo pakuotes), o veikiau dėl bendrų rinkos sąlygų, t.y.:

− praktiškumo ir mažesnių kaštų (pakartotinio naudojimo pakuotes, nors jos ir yra įtrauktos į užstato sistemą, paprastai surenka patys gėrimų gamintojai (pvz., alaus daryklos); pradėjus pilstyti į vienkartinio naudojimo pakuotes, surinkimo ir rūšiavimo veiklą perima užstato sistema);

− erdvės gamybos vietoje taupymo (išpilstymo gamyklose vienkartinio naudojimo pakuotėms nereikia plovimo įrengimų);

− higienos;

− marketingo (pakartotinio naudojimo buteliai dėl nusidėvėjimo mažiau patrauklūs vartotojams).

Pasirenkant gėrimų pakuočių medžiagą, pagrindinis motyvas yra ne išvengti užstato, o patrauklumas vartotojui. Tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, vienas Švedijos gamintojas pradėjo naudoti neužstatinius plastikinius butelius, todėl tai turėjo įtakos vėlesniems teisinės bazės papildymams, įtraukiant į užstato sistemą visų rūšių plastikines pakuotes.

2.14 Užstato sistemos poveikis sveikatai ir darbų saugai

Literatūroje nebuvo rasta detalių užstato sistemos poveikio sveikatai ir darbų saugai vertinimų. Pagrindiniai literatūroje minimi aspektai susiję su gėrimų pakuočių atliekas surinkimu prekybos vietose (net anekdotinės situacijos apie pakuočių su gėrimų likučiais grąžinimą, kvapus), stiklinių butelių laikymu.

Pardavėjai turi užtikrinti, kad surinktos pakuotės būtų tinkamai ir saugiai laikomos, minimizuojant materialinių nuostolių riziką. Jeigu prekybos vietoje priimami dideli stiklinių butelių kiekiai, šią pakuotę perkraunant atsiranda rizika susižeisti duženomis, tačiau ne didesnė, nei rankiniu būdu priimant užstatinę pakuotę ar parduotuvėje iškraunant parduodamus produktus stiklinėje pakuotėje.

Galimos problemos, susijusios su gėrimų likučiais grąžintose pakuotėse ir kvapais yra pagrindinė priežastis, kodėl užstato sistemos neapima pieno ir sulčių.

2 Bernd Sieberger, DPG Deutsche Pfandsystem GmbH. German Deposit System for Disposable Drinks Packaging.

15 – 16 May 2008, Prague.


22

2.15 ES rekomendacijos, kuriant užstato sistemas

2009 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas Komisijos komunikatas „Gėrimų pakuotės, užstato sistemos ir laisvas prekių judėjimas“ (2009/C 107/01), kuriuo siekiama padėti atitinkamiems ūkinės veiklos vykdytojams ir valstybių narių institucijoms, susiduriantiems su gėrimų pakuočių ir jų atliekų tvarkymu, pateikiant jiems išsamią naujausią EB teisės principų ir antrinės teisės aktų apžvalgą. Juo parodoma, kaip Komisija aiškina minėtą direktyvą, EB sutarties nuostatas ir Teisingumo Teismo praktiką.

Komunikate pastebėta, kad vienkartinėms gėrimų pakuotėms taikant privalomą užstato sistemą sudaromos prekybos kliūtys, kadangi esant tokioms sistemoms negalima pardavinėti to paties produkto tokioje pačioje pakuotėje daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Taigi gamintojams arba platintojams gali tekti pakeisti importuojamų produktų pakuotę arba ženklinimą, dėl ko jie gali patirti papildomų išlaidų, susijusių su surinkimo sistemos organizavimu, sumų, sumokėtų kaip užstatas, grąžinimu ir bet kokiu tų sumų paskirstymu platintojams. Tačiau šios nacionalinės sistemos, kurios būtų prekybos kliūtis, gali būti pagrįstos aplinkosaugos motyvais. Pasak Teisingumo Teismo, taikant užstato sistemą gali būti grąžinama daugiau tuščių pakuočių ir tiksliau rūšiuojamos pakuočių atliekos. Be to, taikant šią sistemą galima užkirsti kelią šiukšlinimui, nes vartotojai yra skatinami grąžinti tuščias pakuotes.

Net jei valstybė narė pasirenka privalomą užstato ir grąžinimo sistemą, ji privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, kad užtikrintų teisingą aplinkosaugos tikslų ir vidaus rinkos poreikių pusiausvyrą. Remdamasis Direktyva 94/62/EB ir proporcingumo principu pagal EB sutarties 28–30 straipsnius, Teisingumo Teismas nustatė keletą apsaugos priemonių, kurių turi būti paisoma kuriant sistemą:

− Pereinamasis laikotarpis. Gamintojams ir platintojams turi būti suteiktas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujos užstato sistemos reikalavimų prieš pradėdami ją taikyti. Pereinant prie visiškai naujos sistemos, buvo manoma, kad šešių mėnesių laikotarpis nuo teisinio pranešimo iki sistemos taikymo pradžios nėra pakankamas; tokiu atveju reikėtų mažiausiai metų;

− Teisinga, atvira ir skaidri sistema, t.y.:

(a) Reikėtų sukurti vieną šalies sistemą, kuri būtų taikoma visoje teritorijoje, susijusioje su privaloma užstato sistema. Tačiau tai nereiškia tik vieno sistemos dalyvio buvimą. Keli tiekėjai taip pat būtų galimi, jei sistemos yra suderinamos ir nėra išskirtinės. Viena šalies sistema siekiama, kad būtų pakankamai grąžinimo punktų, kad vartotojai galėtų atgauti užstatą nepriklausomai nuo pradinės produkto įsigijimo vietos. Taip vartotojai labiau pritartų bet kuriai tokiai sistemai, būtų lengviau grąžinamos tuščios pakuotės ir, be abejonių, būtų surenkama daugiau medžiagų. Patirtis parodė, kad nesant vienos šalies sistemos daugėja pačių mažmenininkų priimamų sprendimų (vadinamųjų „salos“ sprendimų), o tai reiškia skirtingų grąžinimo sistemų, kurios viena su kita nesuderinamos, mišinį. Be to, esant atskiriems sprendimams, mažmenininkai dažnai gali tiekėjų reikalauti pritaikyti pakuotes pagal jų pačių reikalavimus, todėl tiekėjai patiria papildomų kaštų. Tokia padėtis gali dar labiau neigiamai veikti vidaus rinką.

(b) Bet kuri privaloma užstato ir grąžinimo sistema turi būti tokia, kad joje galėtų dalyvauti visi susijusio sektoriaus ūkinės veiklos vykdytojai. Ji taip pat taikoma importuojamiems produktams nediskriminuojančiomis sąlygomis. Tai reiškia išsamias sistemos veiklos priemones ir sistemą naudojančios organizacijos nustatytus mokesčius arba tarifus. Šiomis garantijomis siekiama išvengti nepagrįstų prekybos kliūčių arba konkurencijos iškraipymo.

(c) Valstybės narės privalo užtikrinti, kad nebūtų produktų, kuriems netaikomas užstato reikalavimas, ir produktų, kuriems jis taikomas, diskriminacijos ir, kad bet koks diferencijavimas būtų pagrįstas objektyviais kriterijais. Todėl Komisija mano, kad iš esmės diferencijavimas turėtų


23

būti grindžiamas medžiaga, iš kurios pagaminta tara, o ne gėrimų sudėtimi, nes pati gėrimų sudėtis nesusijusi su pakuočių poveikiu aplinkai.

− Geriausi sprendimai:

(a) Ženklinimas. Tam, kad vartotojas galėtų lengviau atpažinti gėrimus arba gėrimų pakuotes, kurioms taikoma užstato ir grąžinimo sistema, manoma, kad būtų naudinga susijusius produktus ženklinti etiketėmis, t. y. jiems suteikti bendrą logotipą. Privalomo užstato žymėjimo atveju, ženklą būtų lengviau naudoti, jei gamintojams būtų suteikta galimybė susipažinti su ženklo dizaino savybėmis ir spausdinimo specifikacijomis. Be to, lipdukais gali būti aprūpinami importuotojai, importuojantys mažus kiekius; taip mažiems platintojams būtų leista tokį papildomą lipduką priklijuoti prie pradinės etiketės, užuot reikalaujant, kad jie pakeistų visą etiketę. Galiausiai rekomenduojama nereikalauti gėrimų pakuotes ženklinti išskirtiniu ženklu, bet leisti naudoti kitus ženklus, naudojamus kitose valstybėse narėse. Taip gamintojai galėtų naudoti tą pačią etiketę keliose valstybėse narėse. Aišku, tam tikromis aplinkybėmis dėl sukčiavimo priežasčių gali būti ribojamas susijusių pakuočių analogiškas ženklinimas keliais užstato ženklais. Kalbant apie kitą ženklinimo savybę, dėl panašių priežasčių produktams žymėti naudojami EAN (Europos prekės numeris) kodai. Reikėtų vengti atskiros šalies EAN kodų, nes tuomet kiekviena šalis turėtų turėti savo pakuotes, dėl to atsirastų tarpvalstybinės prekybos kliūčių rizika.

(b) Tarpuskaitos sistema. Naudojant tarpuskaitos sistemą būtų galima lengviau užtikrinti, kad būtų suvienodinti skirtingi susijusių dalyvių surinkto ir grąžinto užstato dydžiai. Reikėtų užtikrinti galimybes lengvai naudotis sistema, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje gamintojas ar platintojas yra įsikūręs.

(c) Išimtys mažoms įmonėms. Valstybės narės gali sumažinti kai kurias su veikla susijusias dalyvaujančių mažų įmonių prievoles dėl užstato sistemos, remiantis, pavyzdžiui, de minimis nuostatomis. Pavyzdžiui, maži kioskai gali neturėti sandėliavimo vietos, reikalingos tam, kad jie galėtų laikytis pakuočių grąžinimo įsipareigojimų. Todėl būtų tikslinga jiems taikyti tam tikras išimtis. Tačiau patartina įvertinti, ar taikant tokią išimtį nebūtų daromas poveikis bendrai užstato ir grąžinimo sistemos kokybei bei veikimui, ar ji nebūtų taikoma diskriminuojant.

(d) Lengvai vykdomas importas ir (arba) eksportas. Taikant privalomas užstato sistemas, importuojamus produktus teikti rinkai sunkiau, nes reikalaujama, kad susijęs produktas būtų papildomai parengiamas dalyvavimui užstato sistemoje. Be to, esant šioms sistemoms, gali būti trukdoma eksportui, atsižvelgiant į tai, kad kitoje valstybėje narėje gali būti sunku pardavinėti produktus, kurie specialiai pagaminti pagal užstato sistemą valstybėje narėje, kurioje jie pirmą kartą pateikti rinkai. Kai kurie iš šių prekybos sunkumų yra neišvengiami tokių sistemų padariniai, nes jos yra susijusios su tam tikros valstybės narės, o ne visos ES, situacija. Tačiau valstybės narės turėtų vengti bet kokių teisinių nuostatų, kurias taikant gėrimų eksportas, reimportas arba paralelus importas būtų iš esmės neįmanomas dėl tam tikrų pakuočių tvarkymo reikalavimų.

− Jokio konkurencijos iškraipymo.

Be to, apie nacionalinio reglamentavimo, kuriuo siekiama nustatyti pakuočių užstato sistemą, nuostatas reikia pranešti Komisijai taikant Direktyvoje 98/34/EB nustatytą pranešimo procedūrą.

2.16 Išvados

Literatūros analizė atskleidė šiuos užstato už vienkartines pakuotes sistemų sėkmės veiksnius:

− Dauguma užstato sistemų buvo diegiamos dar tuomet, kai pakartotinio naudojimo pakuotėse įpakuotais gėrimais vis dar buvo plačiai prekiaujama mažmeninėje prekyboje. Tai svarbus veiksnys, reiškiantis, jog pardavėjai turėjo pakuočių grąžinimui reikalingą infrastruktūrą, o personalas ir vartotojai vis dar buvo įpratę grąžinti tuščias gėrimų pakuotes į parduotuves.


24

− Užstato sistemos yra sėkmingiausios rinkose, kuriose yra nedidelis veiklos vykdytojų skaičius, kadangi tai sumažina veiklos kaštus ir supaprastina sistemos struktūrą. Palyginti galima sistemas, veikiančias Skandinavijos šalyse, kurių rinkose dirba palyginti nedidelis gėrimų gamintojų skaičius, o mažmeninė prekyba koncentruojasi kelių didelių tinklų tarpe, ir sistemą, veikiančią Vokietijoje, kurioje į gamybą ir platinimą yra įsitraukęs didelis veiklos vykdytojų skaičius.

− Tam kad užstato sistema veiktų sėkmingai, ją turi remti gamintojai ir importuotojai, kadangi verslas turėtų į surinkimo infrastruktūrą bei gamybos priderinimą investuoti nemenkas lėšas. Puikiais pavyzdžiais palyginimui ir vėl tampa Skandinavijos šalys, kurioje gamintojai ir importuotojai palaikė užstato sistemos diegimą, bei Vokietija, kurios verslininkai prieštaravo užstato įvedimui ir, kai užstato sistema įsigaliojo, išradingai pasinaudojo įstatymo spragomis, vengdami dalyvavimo užstato sistemos organizavime.

Apibendrinta informacija apie užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemų privalumus ir trūkumus ES šalyse pateikta 7 lentelėje.

7 lentelė. Privalomojo užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemų užsienio šalyse privalumai ir trūkumai.

Privalumai Trūkumai

Išaugęs pakuočių atliekų surinkimas

Daugumoje šalių, kurios neturi užstato sistemų, nepasiekiama tokių vienkartinių pakuočių atliekų surinkimo rodiklių, kokie yra šalyse su veikiančiomis užstato sistemomis (80 - 90 %).

Sistemos kaštai

Užstato sistemų pavyzdžiai kitose Europos šalyse rodo, kad diegiant užstato sistemas kaštus patiria ir gamintojai, ir importuotojai, ir pardavėjai.

Sumažėjęs aplinkos teršimas (šiukšlinimas)

Nors įvairios ES šalyse atliktos studijos teigia, kad gėrimų pakuočių atliekos bendrame šiukšlių aplinkoje kiekyje sudaro santykinai mažą dalį, todėl užstato sistemos poveikis gali būti minimalus, tačiau esama įrodymų, kad užstatinės gėrimų pakuotės praktiškai neišmetamos į aplinką (pvz., Danijoje).

Ženklinimas

Privalomose užstato sistemose reikalaujama, kad visos į sistemą įtrauktos pakuotės, turi būti papildomai paženklintos tam, kad vartotojas žinotų, kad šios pakuotės yra užstato sistemos dalis ir už jas yra mokamas užstatas.

Geresnės kokybės antrinės žaliavos

Tai, kad užstatinės pakuotės yra surenkamos atskirai nuo kitų atliekų ir už finansinį atlygį, lemia aukštą surinktų pakuočių atliekų kokybę ir už jas atliekų perdirbėjai moka didesnę kainą.

Pastangų dubliavimas

Jei šalyje jau veikia efektyvi konteinerinė antrinių žaliavų surinkimo sistema, yra didelė tikimybė, kad įdiegus užstato sistemą tų pačių atliekų surinkimui, bus dubliuojamos pastangos. Tai būtų neefektyvu, reikalautų daug išlaidų ir kenktų aplinkai.

Naujos darbo vietos

Užstato sistemų kaštai ir kompleksiškumas duoda tam tikros naudos, pvz., kuriamos naujos darbo vietos.

Poveikis pardavėjams

Užstato sistema užkrauna pardavėjams naujų pareigų – įtraukti į tam tikrų produktų kainas užstato dydį ir grąžinti šį užstatą vėliau, vartotojui pateikus tuščią pakuotę. Pardavėjai grąžintų pakuočių atliekų surinkimui taip pat turi skirti vietos parduotuvėje.


25

3 Pakuočių atliekų tvarkymas Lietuvoje

3.1 Pakuočių atliekų tvarkymo teisinė bazė

Gėrimų pakuočių atliekų tvarkymui taikomi bendrieji pakuočių atliekų tvarkymui nustatyti teisiniai reikalavimai.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje, yra šie:

− Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin.,1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);

− Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381);

− Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2968);

− Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2002, Nr. 81-3503);

− Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 1999, Nr. 47-1469);

− Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (Žin., 2003, Nr. 4-152);

− Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas (Žin. 2009, Nr. 47-1884);

− Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897);

− Duomenų apie pakartotinai naudojamas pakuotes formos bei jos pildymo ir pateikimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 10-381);

− Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (Žin., 2003, Nr. 42-1958);

− Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašas, užstato dydis ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarka (Žin., 2002, Nr. 95-4120);

− Kenksmingų medžiagų kiekių pakuotėse kontrolės tvarka (Žin., 2002, Nr. 70-2951);

− Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės (Žin., 2009, Nr. 65-2599);

− Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 5-144);

− Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašas (Žin., 2006, Nr.15-534);

− Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklės (Žin., 2006, Nr. 57-2041);

− Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

3.2 Pakuočių atliekų tvarkymo sistema

Remiantis galiojančiais teisės aktais, pagrindinis vaidmuo, tvarkant pakuočių atliekas, tenka gamintojams ir importuotojams. Detalesnis pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių atsakomybės pasiskirstymas pateiktas 8 lentelėje.


26

8 lentelė. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyviai.

Sistemos dalyviai

Teisės aktuose reglamentuojama atsakomybė, pareigos

Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos

Reglamentuoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą

Administruoja Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo programos lėšas

Ūkio ministerija

Vykdo kenksmingų medžiagų kiekių pakuotėse kontrolę. Šią funkciją vykdo Nemaisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.

Pakuočių gamintojai

Privalo užtikrinti pagrindinius pakuočių reikalavimus, numatytus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 85-2968) 4 straipsnyje bei neviršyti ribinių leistinų kenksmingų medžiagų kiekių pakuotėse, nustatytų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 81-3503)

Privalo vykdyti pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą ir kasmet teikti ataskaitas

Gamintojai ir importuotojai

Privalo užtikrinti, kad tiekiamos į rinką pakuotės atitinka aukščiau minėtus pagrindinius pakuočių reikalavimus, ant gaminio pakuotės nurodytas gaminio importuotojas ir (ar) gamintojas, pakuotės yra tinkamai paženklintos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį (neprivaloma), pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 85-2968)

Privalo vykdyti pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą ir kasmet teikti ataskaitas

Gali patys tvarkyti savo pakuočių atliekas (taip pat sutartiniais pagrindais pavesti šias atliekas tvarkyti atliekas tvarkančioms įmonėms) arba kartu su kitais gamintojais ir (ar) importuotojais steigti organizaciją, ar sutartiniais pagrindais tapti tokios organizacijos nariais ir jai pavesti organizuoti pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą bei vykdyti visas ar tam tikras jiems nustatytas pareigas

Privalo kasmet teikti Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaraciją

Nevykdantys nustatytų pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduočių ir (ar) nevykdantys ar nevisiškai vykdantys pakuočių atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis, moka mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis

Vykdantys pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis (Žin., 2006, Nr. 130-4897), kartu su Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracija turi pateikti pažymą (-as) – dokumentą, patvirtinantį pakuočių atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį, išduotą atliekas naudojančios ar eksportuojančios įmonės, įtrauktos į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą

Pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo veikla turi būti derinama su apskričių bei savivaldybių atliekų tvarkymo planais, nepriklausomai nuo pasirinkto pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo būdo

Privalo registruotis į Gamintojų ir importuotojų sąvadą

Parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes

Platintojai/ Pardavėjai/

Prekybininkai

Privalo priimti parduodamų gaminių pakuotes, už kurias nustatytas užstatas

Gali patys organizuoti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemas arba pagal sutartis naudotis organizuotomis atliekų tvarkymo sistemomis

Prekybos vietoje turi teikti informaciją apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti pakuotes ir pakuočių atliekas

Pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti vartotojams ar gaminių naudotojams, kai šie grąžina pakuotes. Pakartotinio naudojimo pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai

Atliekų tvarkytojai

Vykdyti Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726) bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atliekų tvarkymo įmonėms


27

Sistemos dalyviai

Teisės aktuose reglamentuojama atsakomybė, pareigos

Pažymas, patvirtinančias pakuočių atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį, išduoti gali tik atliekas naudojančios ar eksportuojančios įmonės, įtrauktos į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą, parengtą pagal Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašą (Žin., 2003, Nr. 42-1958)

Savivaldybės Privalo organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti:

− atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis;

− atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas.

Privalo vykdyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas komunalinių atliekų naudojimo užduotis

Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe

Atliekų turėtojai / vartotojai

Privalo naudotis organizuotomis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemomis

Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas. 2009 m. lapkričio mėn. pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turėjo dvi organizacijos:

− VšĮ „Žaliasis taškas“ (nuo 2006 m. gegužės 23 d.);

− Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA; nuo 2008 m. vasario 28 d.).

Pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas. Siekiant įgyvendinti pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis, Lietuvoje gamintojams ir importuotojams (t.y. pakuočių naudotojams) nustatyta pareiga tvarkyti pakuočių atliekas. Gamintojai ir importuotojai gali pasirinkti:

− vykdyti nustatytas pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis, ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotis; arba

− mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis atleidžiami tie gamintojai ir importuotojai, kurie pateikia atliekų perdirbimo įmonių, įtrauktų į Aplinkos ministro patvirtintą Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą, pažymas už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį

9 lentelėje pateikti apmokestinamosios pakuotės mokesčio tarifai ir pažymų kainos VšĮ „Žaliasis taškas“ 2009 m. Visų pakuočių atliekų pažymų kainos yra mažesnės (daugumoje atveju – ženkliai mažesnės), nei mokesčio už aplinkos teršimą tarifai.


28

9 lentelė. Apmokestinamosios pakuotės mokesčio tarifai ir pažymų kainos (Lt už tiekiamos rinkai pakuotės toną).

Pakuotės rūšys Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai (neindeksuoti)

VšĮ „Žaliasis taškas“ paslaugų tarifai 2009 m.**

Stiklinė pakuotė 200* 205

Plastikinė pakuotė 1800 130

PET pakuotė 2000 260

Kombinuota pakuotė 2000 220

Metalinė pakuotė 2600 110

Popierinė ir kartoninė pakuotė 100 60

Kita pakuotė 200 110

*Pastaba: Mokesčio tarifai kasmet yra indeksuojami pagal VKI (vartojimo kainų indeksą), kuris 2009 m. sudarys apie 1,3, todėl indeksuotas stiklinės pakuotės mokesčio tarifas sudarys apie 260 Lt/t stiklinės pakuotės, išleistos į vidaus rinką.

VšĮ „Žaliasis taškas“ paslaugų tarifų (t.y. pažymų kainų) kitimas 2006-2009 m. pavaizduotas Pav. 3. Šiuo metu nėra skirtumo, kokia pakuotė tvarkoma – prekinė, grupinė ar transporto; mokesčio dydis ir pažymų kainos priklauso tik nuo pakuočių medžiagos.

Pav. 3. VšĮ „Žaliasis taškas“ paslaugų tarifai 2006-2009 m., Lt/t.

Antrinių žaliavų iš komunalinių atliekų srauto surinkimas per konteinerinę sistemą. Antrinių žaliavų surinkimo iš gyventojų konteinerinė sistema Lietuvoje dar tik pradėta diegti. Dauguma konteinerių antrinėms žaliavoms rinkti Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programos lėšomis savivaldybėms nupirko Aplinkos ministerija. VšĮ „Žaliasis taškas“ duomenimis, 2008 m. pab. Lietuvoje turėjo būti apie 21 300 konteinerių už maždaug 30 mln. litų3.

Deja, šiuo metu nėra duomenų, kiek antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surenkama per konteinerinę antrinių žaliavų surinkimo sistemą.

Visuomenės apklausų dėl rūšiavimo rezultatai. TNS Gallup 2008 m. atliko tyrimą, kurio metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvos visuomenė pasiruošusi rūšiuoti atliekas. Panašus tyrimas 2009 m.

3 A. Makauskas. Diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2008“, 2008 m. rugsėjo 25-26 d., Druskininkai.


29

lapkričio 5-10 d. buvo atliktas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ . Į klausimą „Ar rūšiuojate atliekas?“ tik apie 20 proc. gyventojų atsakė, kad jie visada arba labai dažnai rūšiuoja, tačiau visai nerūšiuojančių skaičius sumažėjo nuo 45 proc. iki 33 proc. gyventojų (žr. Pav. 4 ir Pav. 5).

Pav. 4. TNS Gallup apklausos 2008 m. rezultatai.

Pav. 5. UAB „Vilmorus“ apklausos 2009 m. lapkričio 5-10 d. rezultatai.

TNS Gallup 2008 m. tyrimo metu buvo bandoma nustatyti ir priežastis, dėl kurių gyventojai nerūšiuoja atliekų. Kaip pagrindinę nerūšiavimo priežastį lietuviai įvardino konteinerių surūšiuotoms šiukšlėms išmesti stygių. Ši problema dar aštresnė tarp kaimo gyventojų.

Pav. 6. Priežastys, dėl kurių gyventojai nerūšiuoja (TNS Gallup 2008 m. tyrimas).

Pagrindiniai esamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje trūkumai:

− mokesčio už aplinkos teršimą dydis turi lemiamos įtakos pakuočių atliekų tvarkymo sistemai, kadangi nustato viršutines kainos ribas už pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas Mokesčio už aplinkos teršimą dydžio keitimas yra daugiau laiko reikalaujantis procesas, nei to reikėtų, norint užtikrinti efektyvų pakuočių atliekų tvarkymą;

− dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema daugeliu atvejų apsiriboja komercinės (t.y. susidarančios prekybos ir gamybos įmonėse) pakuotės atliekų surinkimu ir tvarkymu, nes šios


30

pakuotės tvarkymo kaštai gerokai mažesni, nei susidarančios buityje (t.y., komunalinių atliekų sraute); gamintojų ir importuotojų mokamos lėšos nepasiekia komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus; pasitaiko atvejų, kai pakuočių atliekų surinkimas visiškai stabdomas, metų pabaigoje pasiekus nustatytas atliekų tvarkymo užduotis;

− dabartinė konteinerinė antrinių žaliavų surinkimo sistema nėra finansiškai gyvybinga. Tolesnė konteinerių antrinėms žaliavoms surinkti sistemos plėtra brangina komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, kadangi pajamos už surinktas antrines žaliavas ne visais atvejais padengia papildomas išlaidas. Jeigu savivaldybės dėl antrinių žaliavų surinkimo padidins komunalinių atliekų tvarkymo įkainius (tarifus ar rinkliavą), atsiranda tikimybė, kad vartotojai / gyventojai už pakuočių atliekų tvarkymą sumokės du kartus: pirmą kartą – pirkdami supakuotus gaminius, į kurių kainą įskaičiuota ir pakuočių atliekų tvarkymo kaina, antrą kartą – per išaugusias įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą. Jeigu savivaldybės nekels komunalinių atliekų tvarkymo įkainių, atsiras tikimybė, kad antrinės žaliavos iš gyventojų visai nebus surenkamos.

Esamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra parengusi teisės aktų pakeitimų paketą, kuriuo numatoma keisti esamą pakuočių atliekų tvarkymo sistemą. Jeigu šie pakeitimai būtų patvirtinti, Lietuvoje pakuočių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, organizuotų gamintojų ir importuotojų organizacija, kuri būtų įpareigota sudaryti sutartis su savivaldybėmis ar jų įgaliotais operatoriaus dėl pakuočių atliekų iš komunalinių atliekų srauto surinkimo. Naujos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimas leistų išspęsti daugelį aukščiau minėtų pakuočių atliekų tvarkymo problemų.

3.3 Į vidaus rinką išleistų pakuočių kiekiai

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, įmonės kiekvienais metais aplinkosauginėms institucijoms (regionų aplinkos apsaugos departamentams) turi pateikti nustatytos formos metinę ataskaitą apie į vidaus rinką išleistas pakuotes. Ataskaitoje, be kitos informacijos, būtina nurodyti importuotos ar šalyje pagamintos gaminiais pripildytos pakuotės kiekius pagal pakuotės medžiagas (stiklą, plastiką, popierių-kartoną, metalą, kombinuotą bei kitą) bei paskirtį (pirminę ir antrinę-tretinę). Pavyzdžiui, 2007 m. į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos metines ataskaitas pateikė apie 9,7 tūkst. įmonių4.

Pav. 7. Į Lietuvos vidaus rinką išleistų pakuočių kiekiai 2004-2008 m.

4 Aplinkos apsaugos agentūra: [www.gamta.lt].


31

Apibendrintais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2008 m. į Lietuvos Respublikos vidaus rinką buvo išleista 323 959 tonos pakuočių, t.y. apie 98 kg pakuočių vienam gyventojui (4 proc. mažiau, nei 2007 m.). Didžiąją dalį pakuočių sudarė popieriaus ir kartono (apie 32 proc.), stiklinės (apie 24 proc.), plastikinės ir kitos (daugiausia – medinės) pakuotės (po 20 proc.). 2008 m. pirminės pakuotės, įskaitant gėrimų pakuotes, sudarė 63 proc. bendro pakuočių kiekio. Didžiąją dalį pirminių pakuočių sudarė stiklinės (apie 39 proc.), plastikinės ir PET (26 proc.), popieriaus ir kartono (apie 23 proc.) ir metalinės pakuotės (apie 7 proc.). Detalesnė informacija apie į vidaus rinką išleidžiamų pakuočių kiekius pagal medžiagas ir pakuočių paskirtį 2008 m. pateikta Pav. 8.

Pav. 8. Į rinką išleistų pirminių ir antrinių/tretinių pakuočių kiekiai 2008 m.

3.4 Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ir jų įgyvendinimas

Vadovaujantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nauja redakcija (Žin.,2007, Nr. 122-500), pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad:

− iki 2009 m. pab. būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 50 proc. pakuočių atliekų ir panaudoti (išvežti/eksportuoti panaudoti) ne mažiau kaip 52 proc. pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį;

− iki 2012 m. pab. būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 55 proc. pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį, atitinkamai pagal šias pakuočių medžiagas:

• stiklinių – ne mažiau kaip 60 proc.;

• popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 60 proc.;


32

• plastikinių – ne mažiau kaip 22,5 proc., skaičiuojant tik medžiagą, kuri vėl perdirbama į plastikus;

• metalinių – ne mažiau kaip 50 proc.;

• medinių – ne mažiau kaip 15 proc.;

− iki 2012 m. pab. būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 60 proc. pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį.

Pav. 9. Pakuočių atliekų perdirbimas pagal medžiagas 2004-2008 m.

Pakuočių atliekų perdirbimo pagal medžiagas 2004-2008 m. situacija pateikta Pav. 9. Bendras pakuočių atliekų perdirbimas išaugo nuo 31,9 proc. 2004 m. iki 52,9 proc. 2008 m. Daugiausia yra perdirbama popierinių/kartoninių ir metalinių pakuočių. Taigi, pakuočių atliekų tvarkymo situacijai nepasikeitus, 2009 m. valstybinės pakuočių atliekų tvarkymo užduotys bus vykdomos, tačiau iki 2012 m. bendras pakuočių atliekų perdirbimas turės išaugti iki 55 proc., naudojimas – iki 60 proc., o stiklinių pakuočių – iki 60 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007-2012 m. užduotys. Šių pakuočių atliekų perdirbimo užduočių vykdymo situacija pateikta 10 lentelėje. 2008 m. nebuvo įvykdyta tik stiklinių pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.

Atskirų užduočių gėrimų pakuočių atliekų tvarkymui Lietuvos Respublikoje nėra nustatyta.

10 lentelė. Apmokestinamųjų pakuočių atliekų perdirbimo užduočių įgyvendinimas.

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

1000 t

Už-duo-

tis

Per-dir-bta

1000 t

Už-duo-tis

Per-dir-bta

1000 t

Už-duo-tis

Per-dir-bta

1000 t

Už-duo-

tis

Per-dir-bta

Stiklinė 26 40% 40% 22 60% 31% 30 62% 36% 39,5 64% 50%

Plastikinė 11 18% 21% 15 25% 28% 18 27% 28% 21 28% 33%

Popierinė 43 40% 59% 51 55% 60% 69 64% 69% 74,6 68% 73%

Metalinė 3,7 25% 29% 5,6 40% 47% 8,1 42% 57% 8,8 46% 63%

Kombi-nuota

0,3 20% 14% 0,4 25% 17% 0,4 25% 15% 0,4 25% 41%

Medinė ir kt.

1,7 20% 4% 12 25% 27% 24 25% 34% 24 30% 42%


33

3.5 Antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) sektorius

Antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) sektoriui atstovauja šios asociacijos:

− Antrinio perdirbimo įmonių asociacija;

− Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija;

− Inžinerinės ekologijos asociacija;

− Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija;

− Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija;

− Pakuočių tvarkytojų asociacija;

− Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija;

− Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija.

2009 m. lapkričio 13 d. į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą buvo įtrauktos 77 pakuočių atliekas naudojančios ar eksportuojančios įmonės.

Pakuočių atliekų surinkimas ir rūšiavimas (paruošimas perdirbimui). Kai kuriose Lietuvos atliekų tvarkymo įmonėse antrinėms žaliavoms rūšiuoti jau naudojamos konvejerinės rūšiavimo linijos, tačiau dauguma antrines žaliavas surenkančių ir paruošiančių perdirbti įmonių antrines žaliavas rūšiuoja rankiniu būdu ir presuoja, t. y. vyrauja žemo technologinio lygio, daug rankų darbo reikalaujantis antrinių žaliavų paruošimas perdirbti.

Popierinių/kartono pakuočių perdirbimas. 2009 m. lapkričio 13 d. į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą buvo įtraukta 12 popieriaus ir kartono atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių. Šiuo metu popieriaus ir kartono pakuočių atliekas Lietuvoje naudoja 6 įmonės, eksportuoja – 5 įmonės. Bendri popieriaus ir kartono atliekų projektiniai perdirbimo pajėgumai siekia apie 200 tūkst. tonų per metus. AB „Klaipėdos kartonas“ išlieka didžiausia popieriaus ir kartono atliekų perdirbimo įmone, kuri perdirba daugiau kaip 65 proc. visų šalies popieriaus ir kartono atliekų.

Stiklinių pakuočių perdirbimas. 2009 m. lapkričio 13 d. į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą buvo įtrauktos 6 stiklo pakuočių atliekas naudojančios ar eksportuojančios įmonės, galinčios išduoti pažymas: AB „Panevėžio stiklas“, AB „Alytaus keramika“, UAB „Kauno stiklas“, UAB „Monmarkas“ (stiklo atliekų eksportas), UAB „Žalias stiklas“ (stiklo atliekų eksportas) ir UAB „Lithuanian glass recycling“. Nuo 2004 m. stiklo atliekų perdirbimo apimtys svyruoja apie 30 tūkst. tonų per metus. Remiantis 2006 m. RAAD pateiktais duomenimis, Lietuvoje galima perdirbti apie 15 000 t gamybos ir 30 700 t pakuočių ir kitų stiklo atliekų.

Plastikinių atliekų perdirbimas. 2009 m. lapkričio 13 d. į Aplinkos ministerijos patvirtintą Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą buvo įtrauktos 30 plastikinių pakuočių atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, galinčių išduoti pažymas; kai kurios įmonės įtrauktos į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą dėl to, kad surinktas plastiko atliekas eksportuoja perdirbti į kitas šalis. Plastiko atliekų perdirbimas 2000–2008 m. nuolat augo ir svyravo nuo 20 tūkst. iki 35 tūkst. tonų. Dauguma plastiko atliekas perdirbančių įmonių Lietuvoje perdirba PE atliekas (pvz., AB „Plasta”, UAB „Maldžio polimerai”, UAB „Nagisa”, UAB „Umaras”, UAB „Virbantė” ir t. t.). Polietilentereftalato (PET) atliekas Lietuvoje perdirba UAB „Polivektris“, UAB „Nagisa“, UAB „Veeko“. Didžiausius PET atliekų perdirbimo pajėgumus turi UAB „PET Recycling“ (apie 3300 tonų per metus).

Metalinių pakuočių perdirbimas. 2009 m. lapkričio 13 d. registruota 10 metalo laužą naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas už metalinių pakuočių atliekų tvarkymą.


34

Juodųjų metalų laužą perdirba 5 įmonės: AB „Vienybė“, AB „Kauno ketaus liejykla“ (išduoda pažymas), UAB „Ketuva“, UAB „Panevėžio ketus“, VĮ prie Marijampolės pataisos namų; spalvotųjų metalų laužą – 2 įmonės: UAB „Baltical“ (aliuminio laužą; išduoda pažymas) ir UAB „Ketuva“.

3.6 Išvados

Pagrindinės išvados dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo būklės Lietuvoje:

− 2007 m. į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos metines ataskaitas pateikė apie 9,7 tūkst. įmonių. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas turi dvi organizacijos: VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Gamintojų ir importuotojų asociacija;

− Pakuočių atliekas eksportuoja arba naudoja 77 įmonės; pakuočių atliekų tvarkymo sektorių atstovauja 8 asociacijos;

− 2008 m. į Lietuvos Respublikos vidaus rinką buvo išleista 323 959 tonos pakuočių, t.y. apie 98 kg pakuočių vienam gyventojui. Pirminės pakuotės sudarė 63 proc. bendro pakuočių kiekio. Stiklinės pakuotės pirminių pakuočių kiekyje sudaro apie 39 proc., plastikinės – 26 proc., popieriaus ir kartono – apie 23 proc., metalinės – apie 7 proc.);

− Bendras pakuočių atliekų perdirbimas išaugo nuo 31,9 proc. (2004 m.) iki 52,9 proc. (2008 m.). Daugiausia yra perdirbama popierinių/kartoninių ir metalinių pakuočių. Gamintojai ir importuotojai neįvykdė tik vienos – stiklinių pakuočių naudojimo – užduoties;

− Dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema daugeliu atvejų apsiriboja komercinės (t.y. susidarančios prekybos ir gamybos įmonėse) pakuotės atliekų surinkimu ir tvarkymu, nes šios pakuotės tvarkymo kaštai gerokai mažesni, nei susidarančios buityje (t.y., komunalinių atliekų sraute);

− Visuomenės apklausų duomenimis, atliekas rūšiuoja tik apie 20 proc. gyventojų;

− Pakuočių atliekų tvarkymo situacijai nepasikeitus, 2009 m. valstybinės pakuočių atliekų tvarkymo užduotys bus vykdomos, tačiau iki 2012 m. bendras pakuočių atliekų perdirbimas turės išaugti iki 55 proc., naudojimas – iki 60 proc., todėl būtina plėsti pakuočių atliekų tvarkymo apimtis, ypač surinkimą iš komunalinių atliekų srauto;

− Dabartinė konteinerinė antrinių žaliavų surinkimo sistema nėra finansiškai gyvybinga. Gamintojų ir importuotojų mokamos lėšos beveik nepasiekia komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus; pasitaiko atvejų, kai pakuočių atliekų surinkimas visiškai stabdomas, metų pabaigoje pasiekus nustatytas atliekų tvarkymo užduotis;

− Egzistuoja grėsmė, kad dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema neužtikrins ES nustatytų pakuočių atliekų naudojimo užduočių įgyvendinimo ir Lietuvai reikės mokėti baudas, todėl būtina tobulinti esamą sistemą;

− Dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, paremta atliekų tvarkytojų išduotomis pažymomis apie pakuočių atliekų perdirbimą/naudojimą, nėra pakankamai skaidri, ją sunku kontroliuoti.


35

4 Užstato taikymo pakartotinio naudojimo gėrimų pakuotėms Lietuvoje patirtis

Pakuočių taros supirkimas Lietuvoje turi istorines tradicijas nuo tarybinių laikų, kai taros supirkimo punktuose buvo superkama ne tik gėrimų buteliai, bet ir grietinės indeliai, stiklainiai. Pasikeitus gėrimų pakuotėms, išliko tik alaus butelių supirkimas, tačiau superkamų butelių kaina svyruodavo priklausomai nuo aludarių poreikio stikliniams buteliams.

Prielaidos privalomojo užstato taikymui daugkartinėms gėrimų pakuotėms Lietuvoje buvo sukurtos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1506 buvo patvirtintas Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašo, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašas (Žin., 2002, Nr.95-4120; pakeitimas – Žin., 2006, Nr. 77-3003). Šis nutarimas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d., tačiau praktiškai privalomojo užstato sistema pradėto veikti tik nuo 2006 m. lapkričio mėn. Pagrindinės priežastys, dėl kurių nusikėlė užstato sistemos įgyvendinimas Lietuvoje:

− teisiškai nustatytos prielaidos, kad užstato sistema įsigalios tik tada, kai bus patvirtintas pakuočių, įtraukiamų į užstato sistemą, sąrašas (o ne nuo tam tikros nustatytos datos); ilgai vyko šio sąrašo derinimas su suinteresuotomis šalimis;

− gamintojai ir importuotojai (t.y. aludariai) ilgą laiką negalėjo sutarti su pardavėjais (prekybininkais) dėl kompensacijos dydžio.

Vadovaujantis esama tvarka, pardavėjai turi priimti vartotojų ar gaminių naudotojų grąžinamas tuščias parduodamų gaminių pakuotes prekybos vietose arba arti, o jų gamintojai ir importuotojai, naudojantys pakartotinio naudojimo pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema, gaminiams pakuoti ar importuojantys šiose pakuotėse supakuotus gaminius, turi kompensuoti pardavėjams šių pakuočių surinkimo ir tvarkymo išlaidas.

Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašo, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo 11 punkte gamintojams, importuotojams ir pardavėjams rekomenduojama paskirti užstato sistemos administratorių šioms funkcijoms vykdyti:

− valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse;

− organizuoti pakartotinio naudojimo pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą pardavėjams;

− rengti ir teikti pardavėjams informaciją apie pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką.

Remiantis šiuo punktu, bei siekdamos pagaliau susitarti su prekybininkais dėl nuostolių pastariesiems kompensavimo, penkios didžiosios alaus daryklos (Švyturys-Utenos alus, Kalnapilio-Tauro grupė, Ragutis, Kauno alus ir Rinkuškiai) 2004 m. gegužės 27 d. įsteigė viešąją įmonę „DESA", kuri administruoja užstato sistemą Lietuvoje. VšĮ „DESA“ pajamos – gamintojų ir importuotojų mokamas tvarkymo mokestis.

Vadovaujantis nustatyta tvarka, pakuotės, už kurias privaloma imti užstatą, buvo skirstomos į dvi kategorijas:

1. 0,5 litro ir didesnės talpos stiklinės pakartotinio naudojimo alaus, alkoholinių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens ir sulčių pakuotės;

2. Mažesnės negu 0,5 litro stiklinės pakartotinio naudojimo alaus, alkoholinių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens ir sulčių pakuotės.


36

Nuo 2003 m. už 1 punkte nurodytos pakuotės vienetą buvo nustatytas 0,35 lito užstatas, o už 2 punkte nurodytos pakuotės vienetą – 0,3 lito užstatas, tačiau nuo 2006 m. liepos 14 d. už bet kokios talpos pakuotės vienetą nustatytas 0,25 lito užstatas.

Užstato sistema taikoma toms sąraše nurodytoms pakuotėms, apie kurias paskelbia Aplinkos ministerija. Pakuočių, įtraukiamų į užstato sistemą, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-513 „Dėl Pakuočių, įtraukiamų į užstato sistemą, sąrašo patvirtinimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2006, Nr. 84-822) pateikiamas 11 lentelėje. Pradžioje į užstato sistemą buvo įtraukti 9 skirtingų rūšių ir talpos stiklo butelių, į kuriuos pilstomas alaus, sidras, kt. gėrimai; šiuo metu į užstato sistemą patenka 12 rūšių pakuotės.

11 lentelė. Pakuočių, įtraukiamų į užstato sistemą, sąrašas.

Eil. Nr.

Pakuotės medžiaga ir tipas

Pagrindiniai pakuotės parametrai Gaminys

pakuotėje Pakuotės spalva

Pakuotės skersmuo, mm

Pakuotės aukštis, mm

Pakuotės talpa, litrais

Pakuotės svoris, g

1. Stiklinis butelis ruda 69,0 (+0,8-1,3) 242,0 (±1,3) 0,50 345 (±15) alus

2. Stiklinis butelis bespalvė 61,5 (+1,0-1,2) 213,0 (±1,2) 0,33 215-260(±11)

sidras, vanduo, alus

3. Stiklinis butelis „Gubernija“

žalia 69,0 (±1,3) 240,0 (±1,5) 0,5 340 (±10) alus, gira

4. Stiklinis butelis ruda 69,0 (±1,3) 173,0 (±1,5) 0,33 250 (±10) alus, gira

5. Stiklinis butelis„Faxe“

žalia 69,1 (±1,3) 255,0 (±1,2) 0,50 320 (±10) alus

6. Stiklinis reljefinis butelis „Švyturys“

ruda 68,2 (±1,4) 254,0 (±1,7) 0,50 310 (±10) alus

7. Stiklinis butelis alaus BBHBD

bespalvė 60,5 (±1,3) 225,0 (±1,5) 0,33 222 kokteilis

8. Stiklinis butelis ruda 86,8 295 1,0 655 alus

9. Stiklinis butelis „Carlsberg“

žalia 67,5 (±1,4) 264,0 (±1,7) 0,5 317 alus

10. Stiklinis butelis „Utenos skaidrus“

bespalvė 69 (±1,4) 255,0 (±1,7) 0,5 310 alus

11. Kalnapilio profilinis stiklinis butelis

ruda 69 259,5 0,5 345 alus

12. Stiklinis „Ragučio“ butelis

bespalvė 69 (±1,4) 270 (±1,7) 0,5 385 (±2) alus

13. „Kalnapilio“ reljefinis stiklinis butelis

ruda 69 252 0,5 345 alus

Vadovaujantis teisiniais reikalavimais, gamintojai ir importuotojai, taikantys užstato sistemą, turi vykdyti pakartotinio naudojimo pakuočių apskaitą ir teikti šių pakuočių apskaitos ataskaitas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. VšĮ „DESA“ duomenimis, 2006-2009 m. laikotarpiu Lietuvoje per mėnesį į rinką buvo išleidžiama apie 18 mln. vienetų pripildytų užstatinių pakuočių.


37

12 lentelė. Į rinką išleidžiamas užstatinių pakuočių kiekis Lietuvoje 2006-2009 m.

Pakuočių išleidimas į rinką per metus

Pakuočių išleidimas į rinką per mėnesį

Pakuočių išleidimas į rinką per mėnesį pokytis, palyginus su 2006 m.

2006 m. (lapkričio-gruodžio mėn.) 31 810 805 15 905 403 -

2007 m. 239 867 315 19 988 943 +26 proc.

2008 m. 228 094 630 19 007 886 +20 proc.

2009 m. (sausio-rugpjūčio mėn.) 139 199 048 17 399 881 +9 proc.

Vidutiniškai: 18 075 528 -

2006 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-618 nustatytos pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo 2007-2012 m. užduotys, kurios pateiktos 13 lentelėje.

13 lentelė. Pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis (procentais) ir jos įgyvendinimas, atsižvelgiant į pakartotinio naudojimo pakuočių, išleistų į vidaus rinką, masę (tonomis).

Užduotis Faktinis pakuočių surinkimas ir pakartotinis naudojimas

2007-2009 m.

2010-2012 m.

2006 m. lapkričio -

gruodžio mėn.

2007 m. 2008 m. 2009 m. sausio - rugpjūčio

mėn.

Stiklinės pakartotinio naudojimo pakuotės, už kurias privaloma imti užstatą

80 85 74 87 88 90

2009 m. lapkričio 5-10 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko visuomenės apklausą, kurios metu nustatyta, kad 87 proc. respondentų žino, kad „perkant alų stikliniuose buteliuose sumokamas užstatas 0,25 cnt. už butelį, kurį visą galima susigrąžinti, nesugadintą butelį vėliau pridavus į parduotuvę ar supirkimo punktą“. Apie 21 proc. respondentų teigė, kad neperka gėrimų užstatinėje pakuotėje, o apie 53 proc. respondentų dažniausiai arba visada grąžina butelius pardavėjams ir atsiima užstatą (žr. Pav. 10).

Pav. 10. Gyventojų dalyvavimas pakartotinio naudojimo užstato sistemoje Lietuvoje (UAB „Vilmorus“ apklausa 2009 m. lapkričio 5-10 d.).


38

Pav. 11. Priežastys, dėl kurių gyventojai priduoda stiklinius butelius (UAB „Vilmorus“ apklausa 2009 m. lapkričio 5-10 d.).

Kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios gyventojai priduoda stiklinius butelius, respondentai nurodė norą susigrąžinti pinigus, sumokėtus kaip užstatą. Dalis respondentų mano, kad tokiu būdu prisideda prie šiukšlinimo mažinimo ir tik labai maža dalis mano, kad tokiu būdu prisideda prie atliekų perdirbimo (žr. Pav. 11).

Pav. 12. Priežastys, dėl kurių gyventojai nepriduoda stiklinių butelių (UAB „Vilmorus“ apklausa 2009 m. lapkričio 5-10 d.).

Kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios gyventojai nepriduoda stiklinių butelių, respondentai nurodė, kad jiems patogiau išmesti butelius į rūšiavimo konteinerius esančius arčiau namų (žr. Pav. 12).

Nuo 2008 m. birželio mėn. buvo nustatyta išimtis priimti užstatinę pakuotę pardavėjams, prekiaujantiems smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), bei prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. VšĮ „Desa“ vertinimais, pakartotinio naudojimo stikliniai buteliai superkami apie 2400 prekybos vietų, tačiau tai sudaro tik apie 35 proc. nuo bendro prekybos vietų skaičiaus.

Išvados. Apibendrinant užstato taikymo pakartotinio naudojimo gėrimų pakuotėms patirtį, galima padaryti šias išvadas:

− užstatinių pakuočių supirkimo vietų tinklas nėra plačiai išvystytas;

− pasiekiamas aukštas užstato sistemos efektyvumo lygis – iki 90 proc.;

− pasiekiama aplinkosauginė nauda, nes sumažėja poveikis aplinkai gaminant naują stiklinę pakuotę;

− remiantis apklausos rezultatais, galima teigti, kad gyventojai gerai žino apie veikiančią užstato sistemą ir joje dalyvauja dėl ekonominių paskatų.


39

5 Gėrimų rinkos Lietuvoje apžvalga

Šiame skyriuje pateikta bendra informacija apie gėrimų, kurių vienkartinėms pakuotėms gali būti taikomas privalomas užstatas, rinkas.

5.1 Gėrimų klasifikavimas

Gėrimų klasifikavimas galimas pagal kombinuotąją nomenklatūrą pateiktas 14 lentelėje.

14 lentelė. Gėrimų klasifikavimas pagal kombinuotąją nomenklatūrą.

20 skirsnis. Daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių produktai

2009 Nefermentuotos vaisių sultys (įskaitant vynuogių misą) ir daržovių sultys, į kurias

nepridėta alkoholio, ir kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba

kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių

22 skirsnis. Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas

2201 Vandenys, įskaitant gamtinius arba dirbtinius mineralinius vandenis, ir gazuotieji vandenys, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių bei aromatinių medžiagų; ledas ir sniegas

2202 Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių arba daržovių sultis, klasifikuojamas 2009 pozicijoje

2203 Salyklinis alus

2204 Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus

klasifikuojamą 2009 pozicijoje

2205 Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis

medžiagomis

2206 Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų

gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai,

nenurodyti kitoje vietoje

2207 Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kurio stiprumo spiritai

2208 Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai

Gėrimus galima klasifikuoti į alkoholinius ir nealkoholinius. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-290 (Žin., 2004, Nr. 77-2691) patvirtintos alkoholinių gėrimų grupės, pogrupiai ir (ar) kategorijos (žr. 15 lentelę).

15 lentelė. Alkoholinių gėrimų grupės, pogrupiai ir (ar) kategorijos.

Grupė Pogrupis Kategorija Kodas pagal KN

1. Alus - Alus

Specialios technologijos alus

Kaimiškas alus

2203


40

Grupė Pogrupis Kategorija Kodas pagal KN

2. Vynas Vynų klasifikavimas atitinka 1999 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl vyno rinkos bendro organizavimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. spalio 13 d. Europos Sąjungos Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1795/2003) nuostatas.

Aromatintų vynų klasifikavimas atitinka 1991 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1601/91, nustatančio bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003) nuostatas.

2204,

2205

3. Fermentuoti gėrimai

Sidras/kriaušių sidras

Vaisių ir uogų vynas

Midus

Kiti fermentuoti gėrimai

Fermentuotų gėrimų mišiniai

Fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai

Sidras / kriaušių sidras

Aromatizuotas sidras / aromatizuotas kriaušių sidras

Putojantis sidras / putojantis kriaušių sidras

Putojantis aromatizuotas sidras / putojantis aromatizuotas kriaušių sidras

Gazuotas sidras /gazuotas kriaušių sidras

Gazuotas aromatizuotas sidras / gazuotas aromatizuotas kriaušių sidras

Natūralus vaisių ir uogų vynas

Putojantis vaisių ir uogų vynas

Gazuotas vaisių ir uogų vynas

Spirituotas vaisių ir uogų vynas

Specialios technologijos vaisių ir uogų vynas

Vaisių ir/ar uogų vyno kokteilis

Vaisių ir/ar uogų vyno gėrimas

Midus

Razinų vynas

Malton (gėrimas, pagamintas iš salyklo ekstrakto ir vyno nuosėdų)

Spruce (melsvųjų kanadinių eglių gėrimas)

Ryžių vynas

Palmių vynas

Imbierinis alus ir žolių (augalinis) alus

Fermentuotų gėrimų mišiniai 1)

Fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai 2)

2206

4. Spiritiniai gėrimai

Spiritinių gėrimų klasifikavimas atitinka 1989 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1576/89, nustatančio bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003) nuostatas.

2208

Midaus nektaras

Balzamas

Midaus balzamas

Kiti spiritiniai gėrimai

5. Alkoholiniai kokteiliai

- Alkoholiniai kokteiliai 2208


41

1) Fermentuotų gėrimų mišiniai – mišiniai, gauti sumaišius 1 ir/ar 2, ir/ar 3 grupėse nurodytus gėrimus.

2) Fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai

– mišiniai, gauti sumaišius 1 ir/ar 2, ir/ar 3 grupėse nurodytus

gėrimus su nealkoholiniu gėrimu, pvz., limonadu.

ES teisės aktuose nustatyti vyno, aromatizuoto vyno ir spiritinių gėrimų apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo reikalavimai. ES teisės aktai nereglamentuoja kitų alkoholinių gėrimų, todėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais patvirtinti midaus, vaisių-uogų vynų, sidro, alkoholinių kokteilių, alaus apibūdinimo, gamybos, kokybės, prekinio pateikimo reikalavimai.

Alaus sąvoka apibrėžta Akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) 3 straipsnio 6 punkte ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-11 įsakymu Nr. 487 patvirtintame Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamente (2005-01-28 įsakymo Nr. 3D-45 nauja redakcija; Žin., 2005, Nr. 16-507):

Alus – Kombinuotosios nomenklatūros 2203 pozicijoje klasifikuojamas alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas, pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.

Alus – tai gėrimas, kuriam yra būdingos šios bendrosios savybės:

1. yra skirtas žmonėms vartoti;

2. visas jame esantis etilo alkoholis ir visas anglies dioksidas ar jo dalis susidaro fermentuojant alaus misą alaus mielėmis;

3. etilo alkoholio koncentracija jame yra didesnė kaip 0,5 tūrio proc.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-08-05 įsakymu Nr. 3D-322 patvirtintame Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamente (Žin., 2003, Nr. 80-3673) apibrėžta alkoholinių kokteilių sąvoka:

Alkoholinis kokteilis – alkoholinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 1,2 ir ne daugiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio. Į kokteilius gali būti pridedama rektifikuoto maistinio etilo alkoholio, alkoholinių gėrimų, alkoholinių gėrimų gamybos pusgaminių, vandens ir kitų alkoholinių gėrimų gamyboje leidžiamų vartoti žaliavų, medžiagų ir maisto priedų.

Nealkoholinių gėrimų, gaiviųjų gėrimų, gazuotų gėrimų, stalo vandens ir giros apibrėžimai pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-01-14 įsakymu Nr. 3D-13 patvirtintame Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamente (Žin., 2009, Nr. 7-252; atitaisymas Žin., 2009, Nr.17):

Nealkoholinis gėrimas – negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.

Gaivusis gėrimas – saldintas nealkoholinis gėrimas. Gaivieji gėrimai klasifikuojami į šias kategorijas:

1. Aromatizuotas gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, į kurį įdėta kvapiųjų medžiagų ir (ar) jų preparatų, prieskoninių žaliavų ekstraktų ir kitų kvapiųjų maisto produktų.

2. Gaivusis gėrimas su sultimis – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 tūrio proc. vaisių, uogų, daržovių sulčių arba jų mišinių.

3. Gaivusis energinis gėrimas – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).


42

4. Gaivusis giros gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas iš giros misos koncentrato ir (ar) kitos grūdinės žaliavos, pridedant vandens, cukraus, maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ir kt.

5. Giros skonio gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas įdedant giros skonio kvapiųjų medžiagų, kurio sudėtyje nėra giros koncentrato ir kitų grūdinių žaliavų.

Stalo vanduo – nealkoholinis gėrimas, gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Gėrimas gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas.

Aromatizuotas stalo vanduo – stalo vanduo, į kurį pridėta kvapiųjų medžiagų.

Gira – gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc.

Giros misa – iš duonos džiūvėsių ir (ar) kitų grūdinių produktų ekstrakto arba iš giros misos koncentrato gaunamas ekstrakcinių medžiagų tirpalas, į kurį pridedama cukraus sirupų.

Gazuotas gėrimas – gėrimas, dirbtinai prisotintas anglies dioksido. Pagal jo kiekį gazuoti gėrimai yra skirstomi į:

− stipriai gazuotus;

− gazuotus;

− silpnai gazuotus.

Sidro ir kriaušių sidro sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-04-08 įsakymu Nr. 3D-146 patvirtintame Sidrų apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamente (Žin., 2003, Nr.35-1520):

Sidras – alkoholinis gėrimas, gaunamas iš dalies arba visiškai fermentuojant šviežias obuolių sultis ar šviežių obuolių ir kriaušių sulčių mišinį, ar koncentruotas obuolių sultis, ar koncentruotų obuolių ir kriaušių sulčių mišinį, ar mišinį iš tokių šviežių ir koncentruotų sulčių, pridedant arba nepridedant cukrų ir/ar geriamojo vandens.

Kriaušių sidras – alkoholinis gėrimas, gaunamas iš dalies arba visiškai fermentuojant šviežias kriaušių sultis ar šviežių kriaušių ir obuolių sulčių mišinį, ar koncentruotas kriaušių sultis, ar koncentruotų kriaušių ir obuolių sulčių mišinį, ar mišinį iš tokių šviežių ir koncentruotų sulčių, pridedant arba nepridedant cukrų ir/ar geriamojo vandens.

5.2 Pagrindiniai gėrimų rinkos rodikliai

Lietuvoje kasmet suvartojama apie 350-370 litrų gėrimų vienam gyventojui (įskaitant kavą ir arbatą). Pastarąjį dešimtmetį gėrimų pardavimai kasmet vidutiniškai augo po 6 proc.

Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, pienas sudarė didžiąją dalį gėrimų rinkos, tačiau iki 1998 m. jo suvartojimas sumažėjo dvigubai ir šiuo metu sudaro apie 16 proc. gėrimų rinkos. Kavos ir arbatos suvartojimas taip pat sudaro 16 proc. gėrimų rinkos.

Šiuo metu didžiausią dalį (apie 36 proc.) gėrimų rinkoje sudaro gaivieji gėrimai. Gaiviųjų gėrimų sąvoka apima vandenį, gazuotus ir negazuotus gėrimus, sultis, nektarus, sirupus, sporto gėrimus, šaltą arbatą ir energetinius gėrimus. Koncentracija gaiviųjų gėrimų rinkoje yra nemaža: penkios pagrindinės įmonės apėmė apie 46 proc. rinkos. Didžiausią gaiviųjų gėrimų rinkos dalį turi UAB „Druskininkų rasa“ (vandens, gazuotų ir negazuotų gėrimų rinka) ir UAB „Coca Cola HBC Lietuva“ (gazuotų gėrimų rinka). Apie pusę gaiviųjų gėrimų rinkos sudaro mažos įmonės (apie 2000 įmonių).


43

Pav. 13. Gaiviųjų gėrimų suvartojimas Lietuvoje 1998-2006 m. (neskaitant geriamojo negazuoto vandens tiekimo didelės talpos pakuotėse).

Nuo 1997 m. gaiviųjų gėrimų suvartojimas kasmet augo apie 12 proc. Nuo 2001 m. daugiausia išaugo negazuotų gėrimų (kasmet po 24 proc.), nektarų (19 proc.) ir vandens (17 proc.) suvartojimas.

Daugiausia gaiviųjų gėrimų kategorijoje Lietuvoje suvartojama vandens ir gazuotų gėrimų (72 proc. nuo bendro gaiviųjų gėrimų kiekio).

Pav. 14. Gaiviųjų gėrimų rinkos struktūra Lietuvoje pagal gėrimų suvartojimą 2006 m. (neskaitant geriamojo negazuoto vandens tiekimo didelės talpos pakuotėse).

Apie 70 proc. gaiviųjų gėrimų parduodama per didmenininkus; apie 7 proc. gaiviųjų gėrimų suvartojama maitinimo įstaigose, baruose ir pan. Importuoti gėrimai Lietuvoje sudaro apie trečdalį gaiviųjų gėrimų rinkoje. Didžiausia importuotų gėrimų dalis yra šaltos arbatos, nektarų ir sulčių rinkose (virš 60 proc.), tačiau ir gazuotų gėrimų bei vandens rinkose importas sudaro apie trečdalį.

Geriamojo negazuoto vandens tiekimas didelės talpos pakuotėse pradėtas 1996 m. (su vandens pilstymo įrenginiais, aušintuvais) kaip alternatyva prastos kokybės geriamam vandeniui iš krano. 2006 m. tokio vandens buvo suvartota 39,5 mln. litrų ir tai sudarė apie 3 proc. gaiviųjų gėrimų rinkoje.


44

Alkoholinių gėrimų (alaus, vyno, sidro, stipriųjų gėrimų) rinkoje didžiausią dalį sudaro alaus suvartojimas (apie 77 proc.). Apie 90 proc. alaus perkama prekybos vietose, apie 10 proc. – suvartojama neišneštinai (maitinimo įstaigose, baruose ir pan.). Alaus importas sudaro apie 8-10 proc. nuo bendro alaus suvartojimo. Stambiausios 4 įmonės (UAB „Švyturio-Utenos alus“, UAB „Kalnapilis-Vilniaus tauras“, UAB „Ragutis“ ir UAB „Gubernija“) alaus rinkoje sudaro 83 proc.

Stiprių alkoholinių gėrimų suvartojimas, palyginti su kitomis šalimis, yra gana didelis; daugiausia suvartojama pigios vietinės gamybos degtinės.

Vyno suvartojimas Lietuvoje nėra didelis; daugiausiai suvartojama importuoto vyno, kuris, palyginti su vietinės gamybos alumi ar degtine, yra brangus.

Sidras Lietuvos rinkoje atsirado nuo 2003 m. ir šiuo metu gaminamas beveik visose alaus daryklose. Sidro suvartojimas sparčiai augo ir 2006 m. sudarė 2 proc. gėrimų rinkos.

5.3 Gėrimų pakuotės

Gaiviųjų gėrimų pakuotės. Gaivieji gėrimai daugiausiai parduodami PET buteliuose (apie 80 proc.). Nemaža dalis gaiviųjų gėrimų (daugiausia – sulčių) supilstoma ir į kartonines (Tetra Pak tipo) pakuotes – apie 16 proc. Pastebima tendencija, kad gaivieji gėrimai parduodami vis didesnėse pakuotėse. Pilstymo į PET pakuotę pajėgumai Lietuvoje gerai išvystyti; yra keletas PET preformų gamintojų ir apie 30 pilstymo į PET butelius linijų. Lietuvoje nėra labai paplitęs gaiviųjų gėrimų pilstymas į skardines. Gira supilstoma į skardines tose pačiose linijose, kuriose supilstomas alus.

Pav. 15. Gaiviųjų gėrimų suvartojimas pagal naudojamų pakuočių medžiagas 2006 m.

Alaus pakuotės. Kadangi Lietuvoje palyginus nedaug alaus suvartojama neišneštinai (t.y., baruose, restoranuose), todėl pilstomas alus sudaro tik apie 9-10 proc. alaus rinkoje.


45

Pav. 16. Alaus suvartojimas Lietuvoje pagal pakuočių rūšis 2004-2007 m. [Šaltinis: Aludarių gildija, 2009 m.]

Pav. 17. Alaus vienkartinėje pakuotėje suvartojimo struktūra pagal pakuočių medžiagą (2007 m.).

Stikliniai pakartotinio naudojimo buteliai Lietuvoje pamažu užleidžia vietą pigesniems PET buteliams, kurių užimama dalis kiekvienais metais auga (nuo 52 proc. 2005 m. apyvartinių butelių dalis sumažėjo iki 38 proc. 2007 m.).

2007 m. 77 proc. suvartoto alaus vienkartinėje pakuotėje buvo išpilstyta į PET butelius (daugiausia – 2 litrų), į vienkartinius stiklinius butelius – 5 proc., į metalines skardines – 18 proc.

Pav. 18. Į rinką išleistų vienkartinių alaus pakuočių kiekis (tūkst. vnt.) pagal pakuočių talpą ir medžiagą 2004-2007 m. [Šaltinis: Aludarių gildija, 2009 m.].


46

6 Mažmeninės prekybos apžvalga Lietuvoje

Vertinant privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms galimybes yra svarbu žinoti gėrimų mažmeninės prekybos rinkos struktūrą, kurią apibūdinant vieni iš svarbiausių parametrų yra mažmeninės prekybos vietų, kuriuose būtų prekiaujama gėrimais, įpakuotais į užstatinę pakuotę, skaičius, dydis, rinkos koncentracija, geografinis pasiskirstymas. Mažmeninės rinkos operatoriai bus vieni iš pagrindinių dalyvių užstato sistemos veikime, atliekantys šias funkcijas:

− užstato „paėmimas“ iš pirkėjų;

− grąžinamos pakuotės priėmimas;

− užstato gražinimas;

− pakuotės ir užstato apskaita.

Pagal užsienio šalių patirtį galima spręsti, kad kuo didesnis yra rinkos dalyvių skaičius, tuo sudėtingiau yra administruoti šią sistemą. Rinkos dalyvių dydis (rinkos koncentracija) irgi svarbus veiksnys, kadangi smulkūs prekybininkai paprastai turės mažiau žinių ir išteklių tinkamai įgyvendinti su užstatu susijusius reikalavimus, nors Lietuvoje šis veiksnys yra mažiau svarbus, kadangi nuo 2006 m. lapkričio mėn. veikia užstato sistema pakartotinio naudojimo stiklinei pakuotei ir prekybininkai yra susipažinę su užstato sistemos veikimo principais.

Gėrimų mažmeninė prekyba pasižymi prekybos vietų įvairove – gėrimais prekiaujama parduotuvėse, prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, maitinimo įstaigose (restoranai, barai, valgyklos), mobiliuose prekybos taškuose, automatuose, įvairių renginių metu. Tačiau neabejotinai, didžioji dauguma maisto prekių, tame tarpe supakuotų gėrimų, yra parduodama parduotuvėse.

Mažmeninė prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabaku pagal apyvartą yra sukoncentruota nespecializuotose parduotuvėse (EVRK 1.1 kodas 52.11). Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis viso 2008 m. pab.5 Lietuvoje tiek pagal apyvartą, tiek pagal prekybinį plotą nespecializuotos parduotuvės sudarė 98 % nuo visos parduotuvėse vykdomos mažmeninės prekybos maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabaku (kodai EVRK 1.1 52.11+52.2).

Viso 2008 m. pab. veikė 7024 mažmeninės prekybos maisto prekėmis parduotuvės, kurių prekybinis plotas sudarė 1,120 mln. m2, tame tarpe 6691 nespecializuotų parduotuvių, kurių plotas - 1,101 mln. m2. Tuo būdu vidutinis parduotuvės prekybinis plotas sudarė 159 m2. Didžiausia dalis parduotuvių yra smulkios – 83% parduotuvių prekybinis plotas neviršija 120 m2. 1000 gyventojų vidutiniškai tenka 2,1 parduotuvės. Detalus parduotuvių skaičiaus pasiskirstymas pagal prekybinį plotą pateikiamas 16 lentelėje.

Vertinant mažmeninę prekybą parduotuvėse pagal įmonių dydį, galima konstatuoti, kad šioje rinkoje Lietuvoje vyrauja stambios įmonės – įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, 2008 m. sudarė 94-95 % apyvartos nuo visos mažmeninės prekybos maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabaku apyvartos (žr. 17 lentelę).

5 Išankstiniai duomenys („Mažmeninė ir didmeninė prekyba 2008”; Statistikos departamentas, 2009).


47

16 lentelė. Mažmeninės prekybos maisto prekėmis parduotuvių pasiskirstymas pagal prekybos plotus (2008 m.).

EVRK Ekonominės veiklos rūšis

Parduotuvių iš viso:

Iš jų pagal prekybos plotą:

Iki 120 m2

121-399 m

2

400-999 m

2

1000-2499 m

2

2500-4999 m

2

5000-9999 m

2

Vnt. % Parduotuvių/ 1000 gyv.

Vnt. % Vnt. % Vnt. % Vnt. % Vnt. % Vnt. %

52.11+

52.2

Mažmeninė prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais

7024 100

2,1

5883 83,7 607 8,6 336 4,8 154 2,2 33 0,5 11 0,2

52.11

Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas

6691 100 5572 83,3 585 8,7 336 5,0 154 2,3 33 0,5 11 0,2

Šaltinis: „Mažmeninė ir didmeninė prekyba 2008; Statistikos departamentas prie LRV, 2009.

17 lentelė. Maisto prekių mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pagal dirbančiųjų skaičių.

EVRK Ekonominės veiklos rūšis

APYVARTA (be PVM)

Iš viso: Iš jų pagal dirbančiųjų skaičių:

1-9 10-49 50≥

mln Lt % mln Lt % mln Lt % mln Lt %

52.11+

52.2

Mažmeninė prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais

12 499 100 259 2,1 467 3,7 11 773 94,2

52.11 Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas

12 252 100 206 1,7 400 3,3 11 645 95,0

Šaltinis: „Mažmeninė ir didmeninė prekyba 2008“; Statistikos departamentas prie LRV, 2009.


48

2009 m. pr. 4 didžiausi mažmeninės prekybos tinklai6:

− pagal apyvartą užėmė 72 % rinkos. Pažymėtina, kad rinkos koncentracija nuolat didėja (pvz. 2005 m. didžiųjų prekybos tinklų rinkos dalis sudarė 65%);

− pagal prekybinį plotą užėmė apie 55 % rinkos (viso prekybinis plotas apie 615-620 tūkst. m2);

− iš viso valdė virš 615 parduotuvių 103 miestuose ir miesteliuose, kuriose gyvena apie 2,3 mln. gyventojų (apie 66 % nuo visų Lietuvos gyventojų).

LR Statistikos departamento duomenimis 2008 m. pab. Lietuvoje veikė 3170 restoranai, barai, valgyklos, iš kurių 143 taip turėjo ir prekybos patalpas. Tikėtina, kad praktiškai visos šios įmonės prekiauja vienkartinėse pakuotėse įpakuotais gėrimais, kurie patektų į užstato sistemą.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2009 m. pr. Lietuvoje veikė 845 degalinės, iš kurių apie 800 degalinių (95%) turėjo prekybines patalpas.

Patikimų duomenų apie prekybą gėrimais (ar maisto prekėmis) kitose prekybos vietose (prekyvietėse, kioskuose, automatuose) gauti nepavyko, tačiau tikėtina, kad ši prekyba reikšmingesnio poveikio studijos rezultatams neturės.

Parduotuvių pasiskirstymas pagal jų kiekį visoje Lietuvoje yra gana tolygus. Miestuose paprastai parduotuvių kiekis yra mažesnis (skaičiuojant 1000 gyv.), tačiau jų prekybinis plotas (tenkantis 1000 gyv.) yra 2-3 kartus didesnis už kaimiškų savivaldybių.

Vertas dėmesio yra maisto prekių parduotuvių skaičiaus ir antrinių žaliavų konteinerių skaičiaus palyginimas savivaldybėse (žr. Pav. 19). Remiantis Aplinkos ministerijos surinktais duomenimis 2009 m. pradžioje savivaldybėse buvo įrengta virš 6800 antrinių žaliavų konteinerių aikštelių ir 40 didžiųjų atliekų surinkimo aiškelių. Vidutiniškai Lietuvos mastu viena konteinerių aikštelė teko 492 gyventojams (5 didžiųjų miestų savivaldybėse – 522, likusiose – 474), o viena maisto prekių parduotuvė vidutiniškai teko 477 gyventojams (viso 7024 parduotuvių). Galima teigti, kad įvedus privaloma užstato sistemą vienkartinėms gėrimų pakuotėms, prieinamumo (atstumo) atžvilgiu gyventojai turėtų praktiškai tokias pat (ar šiek tiek geresnes) sąlygas grąžinti užstatines gėrimų pakuotes, kokias jie dabar turi pakuočių atliekų šalinimo į antrinių žaliavų konteinerius atžvilgiu.

Išvados. Apibendrinant galima daryti šias pagrindines išvadas:

− Gėrimais vienkartinėse pakuotėse, kurios patektų į užstato sistemą, yra prekiaujama daugiau kaip 10 000 prekybos vietų, iš kurių vyraujančią dalį (pagal skaičių ir ypač pagal prekybos sudaro) sudaro nespecializuotos parduotuvės, kuriose vyrauja prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabaku;

− Mažmeninės maisto produktais prekybos rinka Lietuvoje yra gana koncentruota: 95% apyvartos tenka įmonėms, kuriose yra virš 50 darbuotojų, virš 70% apyvartos tenka 4 didžiausiems prekybos tinklams.

6 Maxima LT, UAB; UAB „Palink“ (prekiniai ženklai: IKI, IKIUKAI, IKI BIG, CENTO); UAB „Norfos mažmena“; UAB

„Rimi Lietuva“.


49

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

Vilniaus m.

Kauno m.

Klaipėdos m.

Šiaulių

Panevėžio m.

Akmenės

Alytaus m.

Alytaus r.

Anykščių

Birštono

Biržų r.

Druskininkų

Elektrėnų

Ignalinos

Jonavos r.

Joniškis

Jurbarko r.

Kaišiadorių

Kalvarijos

Kauno r.

Kazlų Rūdos

Kėdainių r.

Kelmė

Klaipėdos

Kretingos r.

Kupiškio r.

Lazdijų r.

Marijampolė

Mažeikių r.

Molėtų

Neringos

Pagėgių

Pakruojo r.

Palangos

Panevėžio r.

Pasvalio r.

Plungės r.

Prienų r.

Radviliškio

Raseinių r.

Rietavo

Rokiškio r.

Skuodo r.

Šakių r.

Šalčininkų r.

Šiaulių

Šilalės r.

Šilutės r.

Širvintų r.

Švenčionių r.

Tauragės r.

Telšių r.

Trakų r.

Ukmergės r.

Utenos

Varėnos r.

Vilkaviškio r.

Vilniaus r.

Visagino m.

Zarasų

LR

Gyventojų skaičius. kuriems tenka 1 AŽ aikštelė Gyuventojų skaičius, kuriems tenka viena parduotuvė

Pav. 19. Gyventojų skaičius, kuriam tenka viena antrinių žaliavų surinkimo aikštelė ir viena parduotuvė.


50

7 Siūlomas užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos Lietuvoje modelis

Vadovaujantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 512 (Žin., 2002, Nr. 40-1499), 149 punktu, įvertinus gamintojo atsakomybės principu pagrįstos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo rezultatus ir Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių vykdymą, turėtų būti imamasi papildomų priemonių pakuočių atliekų iš komunalinių atliekų srauto surinkimui gerinti, svarstoma privalomojo užstato už pakuotes nustatymo galimybė. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2009 m. lapkričio 5-10 d. atliko visuomenės apklausą ir apklausos duomenimis 74,2 proc. respondentų pritartų, kad esama užstato sistema būtų taikoma ir vienkartinėms gėrimų pakuotėms.

7.1 Prielaidos sėkmingai užstato sistemai Lietuvoje

Norint užtikrinti sėkmingą užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos Lietuvoje veikimą, būtina sudaryti šias prielaidas:

− užtikrinti laisvą prekių judėjimą, nesudaryti prekybos barjerų;

− sistema turi atitikti ES ir Lietuvos konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

− sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti užstato sistemoje visiems gamintojams/importuotojams;

− vengti medžiagų tarpusavio subsidijavimo;

− turi būti nustatyta pareiga prekybininkams priimti užstatinę pakuotę, o kompensacijos pardavėjams už užstatinės pakuotės tvarkymą turi būti mokamos pagal realius kaštus;

− turi būti užtikrintas pakankamas užstatinių pakuočių surinkimo tinklas visoje šalyje;

− turi būti nustatyta pareiga gamintojams ir importuotojams informuoti visuomenę.

Kaip rekomenduojama Komisijos komunikate „Gėrimų pakuotės, užstato sistemos ir laisvas prekių judėjimas“ (2009/C 107/01), užstato sistemos įgyvendinimui turi būti suteiktas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis, bent jau metai nuo teisinės bazės sukūrimo.

7.2 Siūlomas užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos teisinis reglamentavimas

Kadangi už pakuočių atliekų tvarkymą atsako gamintojai ir importuotojai, todėl valstybė neturėtų detaliai reglamentuoti, kaip užstato sistemos valdymo modelis turėtų veikti, paliekant verslui galimybes nuspręsti kaip efektyviau organizuoti šią sistemą.

Teisinėje bazėje turėtų būti nustatytos šios pagrindinės užstato sistemos veikimo sąlygos ir reikalavimai:

− nustatyta užstato sistemos aprėptis (t.y. pakuotės rūšys pagal medžiagas, gėrimus);

− nustatyta pareiga gamintojams, importuotojams ir pardavėjams imti užstatą už kiekvieną nustatytos rūšies gėrimų pakuotę;

− nustatyta pareiga vykdyti užstato apskaitą visoje tiekimo grandinėje (gamintojas/importuotojas, didmenininkas, mažmenininkas);


51

− nustatytos išimtys imti užstatą už eksportuojamus / išvežamus gėrimų pakuočių kiekius (šiuo atveju pakuotės ženklinimas užstato ženklu turi būti leidžiamas tik su užstato ženklo savininko sutikimu);

− nustatytos išimtys imti užstatą už gėrimų pakuotę, kurios priėmimas yra techniškai neįmanomas;

− nustatyta pareiga pardavėjams organizuoti užstatinių pakuočių priėmimą ir grąžinti vartotojams sumokėtą užstatą;

− nustatyta pareiga gamintojams ir importuotojams ženklinti pakuotes užstato ženklu;

− nustatyta išimtis grąžinti užstatą už sugrąžintas pakuotes, jeigu jos nepaženklintos užstato ženklu;

− nustatytos minimalios vienkartinių gėrimų pakuočių, kurioms taikomas užstatas, surinkimo ir perdirbimo užduotys;

− nustatyta išimtis mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu įvykdomos vienkartinių gėrimų pakuočių, kurioms taikomas užstatas, surinkimo ir perdirbimo užduotys;

− nustatytos baudos už teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

7.3 Siūloma užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms apimtis

Remiantis Skandinavijos šalių, Vokietijos ir Estijos patirtimi, vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema Lietuvoje turėtų apimti stiklines, plastikines ir metalines alaus, vandens, gazuotų ir negazuotų nealkoholinių (gaiviųjų) gėrimų, sulčių ir nektarų, sidro, kriaušių sidro bei alkoholinių kokteilių pakuotes (kombinuotos nomenklatūros 2009, 2201, 2202, 2203, 2206 pozicijose klasifikuojami gėrimai).

Plastikiniai buteliai ir metalinės skardinės, kaip konkuruojančios pakuočių rūšys, yra įtraukiamos į užstato sistemą visose ES šalyse, tačiau stikliniai buteliai – ne visose sistemose. Viena vertus, jei stiklinė pakuotė įtraukiama į sistemą, galima painiava mažmeninės prekybos darbuotojų ir vartotojų tarpe, kadangi stikliniai buteliai yra naudojami ir gėrimams, kuriems užstatas dažniausiai netaikomas (pavyzdžiui, vynui ir stipriesiems alkoholiniams gėrimams). Be to, grąžintus stiklinius butelius pardavėjams yra sunkiau tvarkyti nei plastikinius (PET) butelius ir metalines skardines, nes buteliai yra sunkūs ir reikalauja atidumo tvarkant bei sandėliuojant. Pardavėjai, kaip ir vartotojai, prarastų sumokėtus užstatus, jei butelis sudužtų (išskyrus priimamus aparatais). Vis dėlto Lietuvoje stiklinius butelius reikėtų įtraukti į užstato sistemą dėl kelių priežasčių:

− Lietuvoje neįgyvendinamos stiklinių pakuočių atliekų perdirbimo užduotys;

− siekiant išvengti konkurencijos su kitomis pakuočių rūšimis iškraipymo, nes stikliniai buteliai visuomet naudojami toms pačioms gėrimų rūšims (jei stikliniai buteliai neįtraukiami į sistemą, tuomet atsiranda tikimybė, kad kai kurie gamintojai perorientuos savo gamybą į stiklinius butelius, taip išvengdami būtinybės dalyvauti užstato sistemoje);

− stiklas dažnai virsta šiukšlėmis, šukėmis ant šaligatvių, takų, ir pan., todėl jis yra pavojingas.

Į užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemą neįtraukiamos gėrimų rūšys. 2009 m. gegužės mėn. buvo paskelbtame Komisijos komunikate „Gėrimų pakuotės, užstato sistemos ir laisvas prekių judėjimas“ (2009/C 107/01) rekomenduojama valstybėms narėms užtikrinti, kad nebūtų produktų, kuriems netaikomas užstato reikalavimas, ir produktų, kuriems jis taikomas, diskriminacijos ir, kad bet koks diferencijavimas būtų pagrįstas objektyviais kriterijais. Todėl Komisija mano, kad iš esmės diferencijavimas turėtų būti grindžiamas medžiaga, iš kurios pagaminta tara, o ne gėrimų sudėtimi, nes pati gėrimų sudėtis nesusijusi su pakuočių poveikiu aplinkai.


52

Lietuvoje siūloma į užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemą neįtraukti tam tikrų gėrimų rūšis ir žemiau pateikti argumentai, dėl kurių siūlomas toks sprendimas.

Pienas į užstato sistemą neįtraukiamas dėl kelių priežasčių:

− pieno produktai greitai genda, todėl tai kelia higienos ir sanitarijos problemų supirkimo vietose;

− pienas priskiriamas prie pirmo būtinumo maisto produktų, todėl pieno kainos didėjimas dėl užstato taikymo nėra priimtinas;

− pienas paprastai nėra parduodamas kaip gėrimas išsinešimui į gamtą, ir pieno pakuotėmis aplinka paprastai neteršiama;

− pienas dažniausiai parduodamas laminuotuose PE maišeliuose ir kartoniniuose pakeliuose, kurių dėl jų specifinės formos dabartiniai taros supirkimo automatai negali priimti (sunku taip išsaugoti šias pakuotes, kad automatas galėtų nuskaityti brūkšninį kodą).

Panašūs argumentai dėl higienos ir sanitarijos problemų supirkimo vietose ir dėl pardavimo kartoniniuose pakeliuose taikomi daržovių ir vaisių sulčių pakuotėms. Be to, virš 60 proc. sulčių ir nektarų į Lietuvą yra importuojama, todėl užstato sistemos įvedimas galėtų suvaržyti importą. Tačiau, pavyzdžiui, Estijoje užstatas sulčių ir nektarų pakuotėms yra taikomas, kaip rekomenduoja Europos Komisija savo komunikate, todėl siūloma šiuos gėrimus įtraukti ir į Lietuvos užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemą. Tokiu būdu bus paprasčiau ir vartotojams paaiškinti, kokia pakuotė įtraukiama į sistemą.

18 lentelė. Siūloma užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms apimtis.

Pakuotės Gėrimai

Siūloma įtraukti Siūloma neįtraukti Siūloma įtraukti Siūloma neįtraukti

PET ir kiti plastikiniai buteliai

Aliuminio ir kitos skardinės

Stikliniai buteliai

Kartoninės gėrimų pakuotės*

Laminuoti maišeliai

Alus

Vanduo

Gazuoti ir negazuoti nealkoholiniai (gaivieji) gėrimai

Sultys ir nektarai

Sidras ir kriaušių sidras

Alkoholiniai kokteiliai

Pienas, pieno gėrimai

Vynas, vermutas

Stiprūs alkoholiniai gėrimai

*Pastaba: Būti peržiūrėti esamą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo teisinę bazę, užtikrinant, kad kartotinės gėrimų pakuotės būtų sutvarkomos (nebeleidžiant „Tetrapak“ tipo pakuočių apskaityti ir tvarkyti pagal vyraujančią medžiagą).

Vyno ir alkoholinių gėrimų pakuotės į užstato sistemas ES šalyse taip pat paprastai neįtraukiamos. Stiprūs alkoholiniai gėrimai, vynai ir vermutai neturėtų būti įtraukiami į užstato sistemą dėl šių pagrindinių priežasčių:

− užstatas šių gėrimų kainoje sudaro santykinai labai nedidelę dalį, todėl ekonomiškai nemotyvuoja vartotojų sugrąžinti gėrimų pakuotę ir atgauti užstatą;

− šie gėrimai pasižymi didele įvairove, juos visus reikia įtraukti į produktų registrą; tai apsunkina užstato sistemos administravimą;

− panaudotus stiklinius butelius techniškai sudėtinga tvarkyti (priimti taros supirkimo automatuose).

Pav. 20 pavaizduota į užstato sistemą patenkančių gėrimų suvartojimo struktūra.


53

Pav. 20. Užstatinių gėrimų struktūra pagal suvartojimo kiekius (litrais) Lietuvoje.

Vadovaujantis Estijos ir Vokietijos patirtimi, rekomenduojama užstatą taikyti tik 0,1 – 3 litrų talpos pakuotėms, nes tokio dydžio pakuotes lengviausia surinkti naudojantis taros supirkimo automatais7. Dėl techninių problemų surinkti automatais, kartoninių pakelių ir laminuotų maišelių į užstato sistemą taip pat siūloma neįtraukti.

7.4 Gėrimų pakuočių ir pakuočių atliekų kiekio vertinimas

Komisijos komunikate „Gėrimų pakuotės, užstato sistemos ir laisvas prekių judėjimas“ (2009/C 107/01) vertinama, kad gėrimų pakuotės sudaro maždaug 20 % visų pakuočių pagal svorį, t.y. Lietuvoje turėtų susidaryti apie 64 800 tonų gėrimų pakuočių atliekų arba 19,6 kg gėrimų pakuočių vienam gyventojui. Tačiau, pavyzdžiui, į Estijos užstato sistemą patenka tik apie 8-10 % visų pakuočių pagal svorį8. Tai palyginti nedidelis kiekis bendrame pakuočių atliekų sraute, tačiau visos pakuotės susidaro komunalinių atliekų sraute, todėl šis kiekis yra gana reikšmingas komunalinių atliekų perdirbimo prasme.

Metinėse pakuočių ir pakuočių atliekų ataskaitose gėrimų pakuotės nėra atskirtos, todėl duomenys apie į vidaus rinką išleidžiamų gėrimų pakuočių kiekius pagrįsti ekspertiniais ir įvairių asociacijų pateiktais vertinimais.

Ekspertiniu vertinimu, 2011 m. susidarysiantis alaus ir gaiviųjų gėrimų pakuočių bendras svoris – apie 28 tūkst. tonų (t.y., 8,5 kg/gyv.; žr. 19 lentelę). Tame tarpe stiklo pakuočių atliekos sudaro apie 15 tūkst. tonų (apie 18 proc. stiklinių pakuočių kiekio pagal svorį), PET pakuočių atliekos – 12,2 tūkst. tonų (apie 78 proc. pirminių PET pakuočių kiekio pagal svorį), metalinių skardinių atliekos – apie 900 tonų (apie 7 proc. pirminių metalinių pakuočių kiekio pagal svorį).

7 Šis sprendimas turi ir trūkumų, nes PET ir stikliniai buteliai gaminami įvairiausių dydžių, tačiau metalinės

skardinės yra gaminamos vienos talpos. Tokiu būdu, į užstatų sistemą būtų įtraukiamos visos skardinės, o kitos medžiagos – ne.

8 Estijoje užstatinės pakuotės atliekų perdirbimas sudaro 5 % nuo bendro pakuočių atliekų kiekio (svorio).


54

19 lentelė. Gėrimų vienkartinių pakuočių atliekų kiekio susidarymo vertinimas 2011 m. Lietuvoje.

Alus Kiti gėrimai Viso

Suvartojimas vnt./gyv./m.

Atliekų susidarymas, t


Atliekų susidarymas,

t


Atliekų susidarymas,

t

Stikliniai buteliai

5 4 700 11 10 300 16 15 000

PET buteliai 27 3 000 82 9200 109 12 200

Skardinės 15 800 2 100 16 900

Viso: 46 8 500 95 19 600 141 28 100

8,5 kg/gyv.

20 lentelėje pateikta informacija, kokią dalį užstatinių pakuočių atliekų kiekis sudarytų bendrame pakuočių atliekų kiekyje. Vertinama, kad užstatinė gėrimų pakuotė gali sudaryti apie 8 proc. bendrame pakuočių kiekyje, o perdirbama būtų apie 7 proc. bendro pakuočių atliekų kiekio (t.y. panašiai kaip Estijoje, kur užstatinės pakuotės atliekų perdirbimas sudaro apie 6 proc. bendro pakuočių atliekų kiekio).

20 lentelė. Užstatinių pakuočių atliekų perdirbimo dalis bendrame pakuočių atliekų kiekyje.

Pakuočių atliekų kiekiai

2008 m., t

Užstatinės pakuotės kiekiai Užstatinės pakuotės atliekų perdirbimo

dalis bendrame pakuočių kiekyje, %

Atliekų susidarymas, t

Atliekų sugražinimas, % (Estijos 2008 m.

duomenys)

Atliekų perdirbimas,

t

Stiklo pakuotės 78 966 15 000 82% 12 300 16%

Plastikinės pakuotės

79 625 12 200 91% 11 100 14%

Metalinės pakuotės

14 217 900 55,5% 500 4%

Kitos pakuotės 174 641 - - - -

Viso pakuočių: 325 586 28 100 87% 23 900 7 proc.

Viso pirminių pakuočių:

202 872 28 100 87% 23 900 12 proc.

7.5 Siūlomas užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms dydis

Šios ataskaitos 2.4 skyriuje aprašyta ES šalių patirtis, nustatant užstato dydį. Lietuvoje nustatant užstato dydį vienkartinėms gėrimų pakuotėms, svarbu atsižvelgti į porą svarbių aspektų:

− koks užstato dydis motyvuotų vartotojus grąžinti pakuotę;

− koks užstato dydis neskatintų sukčiavimo;

− koks turėtų būti vienkartinių pakuočių užstato dydis, palyginus su pakartotinio naudojimo užstato dydžiu (0,25 Lt);

− koks turėtų būti užstato dydis, palyginti su Estijoje nustatytu (ar Latvijoje planuojamu nustatyti) užstato dydžiu.

Vokietijoje privalomasis 0,25 EUR užstatas už vienkartinę tarą yra žymiai didesnis nei užstatas už pakartotinio naudojimo butelius (0,08 EUR už stiklinius ir 0,15 EUR už PET butelius). Tokio dydžio užstatu buvo ketinta skatinti vartotojus pirkti gėrimus, išpilstytus į pakartotinio naudojimo butelius, tačiau gautas atvirkštinis rezultatas: vartotojai, neketinantys grąžinti tuščių butelių, perka gėrimus


55

pakartotinio naudojimo taroje, todėl praranda tik nedidelį užstatą. Tokiu būdu, Vokietijoje ženkliai sumažėjo pakartotinio naudojimo butelių grąžinimo normos.

Lietuvoje, vadovaujantis ES šalių patirtimi, siūloma užstato dydį nustatyti priklausomai nuo pakuotės medžiagos ir talpos bei atsižvelgiant į užstato dydį Estijoje (jis neturi būti ženkliai didesnis, negu pas artimiausius kaimynus, kad nepaskatinti vežti pakuotę priduoti Lietuvoje).

Siūloma už stiklinius butelius (tiek vienkartinius, tiek pakartotinio naudojimo) ir didesnius negu 0,5 litro butelius nustatyti 0,25 Lt užstatą, o už visas metalines skardines ir 0,5 litro bei mažesnės talpos plastikinius butelius – 0,15 Lt užstatą. 0,25 Lt užstatas už pakartotinio naudojimo stiklinius butelius yra pakankamas, kad užtikrinti aukštą sugrąžinimo laipsnį (iki 90 proc.; žr. 4 skyrių).

21 lentelė. Gėrimų pakuočių užstato dydis.

Plastikiniai buteliai ≤

0,5 litro Plastikiniai buteliai > 0,5

litro Metalinės skardinės

Stikliniai buteliai

Lietuva 0,15 Lt 0,25 Lt 0,15 Lt 0,25 Lt

Latvija (vertinimas)* 0,10-0,15 Lt 0,15-0,20 Lt 0,10-0,15 Lt 0,15-0,20 Lt

Estija 0,11 Lt 0,22 Lt 0,11 Lt 0,22 Lt

Šaltinis: PriceWaterhouseCoopers. „Iepakojuma depozīta sistēmas ieviešanas aspektu analīze un priekšnosacījumu izstrāde stikla pudelēm, PET pudelēm un skārdenēm“. 2008.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2009 m. lapkričio 5-10 d. atliko visuomenės apklausą. Į klausimą „Kokiam užstato dydžiui (taros supirkimo kainai) esant Jūs jau būtumėte pakankamai motyvuotas priduoti daugumą gėrimų pakuočių tam, kad atgautumėte užstatą?“ apie 20 proc. respondentų atsakė, kad priduotų pakuotes, esant bet kokiam dydžiui (beje, toks pats procentas respondentų rūšiuoja atliekas), apie 28 proc. respondentų motyvuotų 20-30 cnt. už butelį, apie 29 proc. – didesnis, nei 30 cnt. užstatas, o 13 proc. visai nepriduotų pakuočių, nepriklausomai nuo užstato dydžio.

Pav. 21. Užstato dydis, kuriam esant gyventojau jau būtų pakankamai motyvuoti priduoti gėrimų pakuotes (UAB „Vilmorus“ apklausa, 2009 m.).

Kadangi, nustatant užstato dydį, svarbu užtikrinti, kad užstatas nebūtų didesnis, nei tuščios pakuotės pagaminimo savikaina (nes tai gali paskatinti sukčiavimą – naujų pakuočių gaminimą tik tam, kad būtų galima atsiimti užstatą; panaudotų pakuočių vežimą iš kaimyninių šalių, kuriose nėra užstato ir ženklinimo, kad būtų galima gauti užstato sumą), nustatyta, kad rekomenduojamas užstato dydis neviršija naujų pakuočių gamybos savikainos.


56

22 lentelė. Rekomenduojamo užstato dydžio palyginimas su pakuočių savikaina.

Plastikiniai buteliai Metalinės skardinės Stikliniai buteliai

Užstato dydis 0,15-0,25 0,15 0,25

Pakuotės savikaina (be ženklinimo) Iki 0,29 0,33-0,39 0,30-0,38

Teisinėje bazėje turėtų būti nustatytos šios pagrindinės su užstato dydžio nustatymu susijusios nuostatos:

− užstato dydis nustatomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu;

− užstato dydis negali būti keičiamas dažniau, negu kas 12 mėn.

7.6 Pakuočių, kurioms taikomas užstatas, grąžinimo būdai

Valstybės pareiga – užtikrinti, kad vartotojams būtų užtikrinta pakankama pakuočių, kurioms taikomas užstatas, grąžinimo infrastruktūra ir pareiga priimti grąžinamą pakuotę, o užstato sistemą administruojančiai organizacijai turėtų būti sudarytos galimybės pasirinkti efektyviausią pakuočių grąžinimo sistemą, pvz., nustatant skirtingo dydžio kompensacijas už pakuočių priėmimą rankiniu būdu ar taros supirkimo automatais. Pagrindinis kriterijus, taikytinas sprendžiant, kokį pakuočių, kurioms taikomas užstatas, grąžinimo variantą pasirinkti – didžiausias pakuočių grąžinimo procentas ir mažiausi kaštai. Kadangi Lietuvoje jau veikia užstato sistema pakartotinio naudojimo pakuotėms, todėl nustačius užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms, būtų naudojama esama pakuočių surinkimo infrastruktūra, ją praplečiant ir pritaikant didesniems kiekiams.

Parduotuvės. Be abejo, efektyviausias būdas surinkti užstatines pakuotes – įpareigoti jas priimti parduotuvėse. Mažmeninės prekybos įmonės (pardavėjai) turi būti teisiškai įpareigotos grąžinti užstatą ir priimti grąžinamas pakuotes. Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 85-2968) 8 straipsnyje jau nustatyta išimtis priimti parduodamų gaminių pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, pardavėjams, prekiaujantiems smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), bei prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Dėl šios išimties, stikliniai buteliai Lietuvoje superkami tik apie 2400 parduotuvių (VšĮ „Desa“ duomenimis).

Taros supirkimo punktai. Vilniuje 2009 m. prie kai kurių didžiųjų prekybos centrų pradėjo veikti taros supirkimo punktai, kuriuose superkami pakartotinio naudojimo stiklo buteliai ir kita gėrimų pakuotė. Šių supirkimo punktų atsiradimas suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe kaip savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti pakuočių atliekų surinkimo sistema. 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje veikė 8 taros supirkimo punktai. Tokie taros supirkimo punktai gali būti naudojami kaip alternatyva pakuočių priėmimui parduotuvėse.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. 2009 m. pradžioje Lietuvoje veikė 40 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių 28 savivaldybėse ir 144 atliekų priėmimo punktai, kuriuose priimamos antrinės žaliavos ir kitokios atliekos. Planuojamų įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičius – 65, atliekų priėmimo punktų – 7. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse paprastai dirba darbuotojas, todėl potencialiai gali imtis užstato grąžinimo, nes jie yra rakinami ir gali užtikrinti saugų sandėliavimą. Tačiau gyventojai dar gana vangiai naudojasi šiomis aikštelėmis; jos įrengtos gyventojams nepatogiose vietose (dažniausiai reikia važiuoti automobiliais). Be to gali būti problemiškas grynųjų pinigų išmokėjimas, todėl galėtų būti išduodami kvitai, už kuriuos gryni pinigai būtų išmokami bet kurioje bakalėjos parduotuvėje. Dėl šių priežasčių nerekomenduojama nustatyti pareigos organizuoti užstatinių pakuočių priėmimą per didelių gabaritų atliekų aikšteles.


57

Rekomenduojama, kad teisinėje bazėje būtų nustatytos šios pagrindinės užstato sistemos veikimo sąlygos:

− nustatyta pareiga pardavėjams organizuoti užstatinių pakuočių priėmimą;

− nustatyta pareiga grąžinti vartotojams sumokėtą užstatą, pridavus „protingą“/priimtiną pakuočių kiekį mažmeninės prekybos vietoje arba taros supirkimo punktuose.

Taip pat būtina peržiūrėti teisės aktuose pardavėjams nustatytas išimtis dėl užstatinių pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo. Rekomenduojama, kad teisės aktuose būtų nustatyta, kad:

− pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių bendrasis plotas viršija 200 kv. m. privaloma priimti užstatines pakuotes ir grąžinti užstatą prekybos vietoje;

− pardavėjams, prekiaujantiems parduotuvėse, kurių bendrasis plotas 20-200 kv. m., būtų leidžiama organizuoti pakuočių priėmimą ne prekybos vietoje, suderinus taros supirkimo punktų vietas su savivaldybėmis (užtikrinant tokias pačias darbo valandas, kaip dirba mažmeninės prekybos vietos);

− suteikti išimtį priimti užstatines pakuotes ir grąžinti užstatą pardavėjams, prekiaujantiems smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 20 kv. m., bei prekyvietėse, kioskuose, viešojo maitinimo įstaigose.

7.7 Siūlomas užstato sistemos valdymo modelis

Vadovaujantis ES šalių patirtimi, Lietuvoje siūloma taikyti centralizuotą užstato valdymo modelį, kuris taikomas visose šalyse, išskyrus Vokietiją (žr. plačiau į 2.2 skyrių). „Skandinaviško“ modelio centralizuota užstato sistema, organizuojanti tarpusavio atsiskaitymus, pakuočių transportavimą ir perdirbimą, leidžia visiems pardavėjams priimti visų užstatinių pakuočių rūšių ir prekinių ženklų pakuotes, kas yra stiprus argumentas centralizuotos sistemos naudai.

Pav. 22. Gėrimų pakuočių / atliekų judėjimas užstato sistemos.

Gėrimų pakuočių / pakuočių atliekų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas Pav. 22, o pinigų srautai – Pav. 23.


58

Pav. 23. Pinigų srautai užstato sistemoje.

Užstato sistemą turėtų administruoti centralizuota organizacija, kurią bendrai turėtų įsteigti gėrimų gamintojus (pilstytojus), importuotojus ir prekybos įmones atstovaujančios asociacijos. Tokia patirtis sėkmingai taikoma Estijoje – Eesti Pandipakend LLC įmonės akcininkai:

− Estijos aludarių asociacija – 25%;

− Gaiviųjų gėrimų gamintojų asociacija – 25%;

− Alaus ir gaiviųjų gėrimų importuotojų asociacija – 25%;

− Estijos prekybos įmonių asociacija – 25%.

Kaip ir kitose „skandinaviško“ užstato modelio šalyse (Estijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Islandijoje), sistemos administratorius turi organizuoti visą sistemą – valdyti užstato srautus, sugrąžintų pakuočių skaičiavimą, transportavimą, rūšiavimą, perdirbimą ir visuomenės informavimą.

Veikiant užstato sistemai, gamintojai (pilstytojai) / importuotojai parduodami užstatinius gėrimus, sistemos administratoriui (centralizuotai organizacijai) moka užstatą ir susigrąžina užstatą iš savo klientų (didmenininkų ar mažmenininkų), įtraukdami jį į už gėrimus išrašomas sąskaitas. Tuomet užstatas taikomas visose platinimo pakopose iki pat galutinio vartotojo. Kai galutinis vartotojas grąžina tuščią pakuotę ir atsiima užstatą, pardavėjas (mažmenininkas ar didmenininkas) praneša sistemos administratoriui apie grąžintos pakuotės vienetų skaičių ir pareikalauja grąžinti užstatą.

Kiekvienas rinkos dalyvis (gamintojas (pilstytojas) / importuotojas) privalo užsiregistruoti sistemos administratoriaus registre ir pateikti informaciją apie visus gėrimus, kuriuos teikia į rinką9. Sistemos administratorius taip pat registruoja ir pardavėjus10. Registravimo išlaidoms padengti sistemos administratorius gali imti nustatytą mokestį.

Pajamos iš nepareikalautų grąžinti užstatų suteikia sistemai lėšų, kurias galima naudoti kai kurioms sistemos veiklos išlaidoms padengti, arba tokiai naudingai veiklai, kaip kova su šiukšlinimu, bei

9 Pavyzdžiui, 2009 m. Estijos užstato sistemoje dalyvavo 19 gamintojų ir 133 importuotojai, į rinką buvo

teikiama apie 2000 pavadinimų gėrimų (registruota – 3600 pavadinimų).

10 Pavyzdžiui, 2009 m. Estijos užstato sistemoje dalyvavo 350 prekybos įmonių.


59

ryšiams su visuomene. Suprantama, kuo sėkmingiau sistema veikia, užtikrindama didelį pakuočių grąžinimo procentą, tuo mažesnės pajamos gaunamos iš nesusigrąžintų užstatų, todėl sistema negali pasikliauti šiuo pajamų šaltiniu ir yra reikalingas kitas pajamų šaltinis, mokesčių iš gamintojų ir importuotojų forma. Užstato sistemos veiklos pajamų ir kaštų suderinimas yra sudėtingas iššūkis dėl daugelio priežasčių:

− gėrimų gamintojų ir importuotojų skaičius dažnai keičiasi, todėl svyruoja ir iš jų gaunamos pajamos;

− pakuočių rinkoje kiekiai ir tipai priklauso nuo rinkos pokyčių (pvz., sezoniniai svyravimų, rinkos tendencijų, bendros ekonominės situacijos), todėl pajamos gaunamos iš gamintojų ir importuotojų įmokų ir negrąžintų užstatų taip pat svyruoja;

− užstato dydis įtakoja pakuočių grąžinimo rodiklius ir tuo pačiu bendrą negrąžintų užstatų vertę;

− grąžinimo rodikliai turi tiesioginę įtaką kaštams, susijusiems su pakuočių atliekų surinkimu, pervežimu ir perdirbimu, tačiau grąžinimo rodiklį labai sunku prognozuoti, ypač užstato sistemai tik pradėjus veikti;

− surinktų pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) vertė rinkoje svyruoja.

Teisinėje bazėje turėtų būti nustatyta, kad užstato sistemą administruojanti įmonė gauto pelno negalėtų išmokėti akcininkams, steigėjams.

7.8 Užstato sistemos įgyvendinimo, administravimo, sistemos dalyvių kaštų vertinimas

7.8.1 Užstato sistemos diegimo kaštai

Užstato sistemos diegimo kaštai apimtų užstato sistemos administratoriaus (centralizuotos organizacijos) steigimo kaštus, įskaitant duomenų valdymo sistemą, skaičiavimo ir rūšiavimo centrų steigimą, gamintojų/importuotojų ir pardavėjų prisitaikymo prie užstato sistemos kaštus, visuomenės ir užstato sistemos dalyvių informavimo apie užstato sistemą kaštus.

Estijos užstato sistemos administratoriaus Eesti Pandipakend LLC investicijos užstato sistemos diegimo metais (2005 m.) sudarė apie 7 mln. Lt. Šie kaštai apėmė skaičiavimo ir rūšiavimo centro steigimą11, duomenų valdymo sistemos diegimą. Įmonės išlaidos marketingui – apie 660 tūkst. Lt. Iš viso sistemos administratoriaus investicijos Estijoje sudarė apie 10 mln. Lt.

Nors, Lietuvos ir Estijos užstatinių pakuočių kiekis skiriasi apie 1,6 karto, tačiau Lietuvoje galėtų užtekti ir vieno skaičiavimo ir rūšiavimo centro, todėl sistemos steigimo kaštai nebūtinai būtų proporcingai didesni (t.y. 11-16 mln. Lt). Vertinant užstato sistemos diegimo kaštus, reikia įvertinti ir aplinkybę kad egzistuoja galimybė, kad sistemos diegimą kredituotų užstatą administruojančios įmonės steigėjai (kaip Estijoje), todėl finansavimo sąlygos būtų palankesnės, nei bankinių paskolų.

11 Vieno petimetro kaina – apie 70 tūkst. Lt.


60

Pav. 24. Petimetras, naudojamas užstatinių pakuočių skaičiavimui, rūšiavimui, ir registravimui.

23 lentelė. Užstatinių gėrimų pakuočių išleidimo į rinką vertinimas Lietuvoje ir Latvijoje 2011 m. bei realus susidarymas Estijoje 2008 m.

Lietuva (2011 m.; 3,3 mln. gyv.)

Latvija (2011 m.; 2,3 mln. gyv.)

Estija (2008 m.; 1,34 mln. gyv.)

Vnt. per metus

Proc. Vnt. per metus

Proc. Vnt. per metus Proc.

Stikliniai buteliai

52 500 000 11 79 000 000 26 23 200 000 8

PET buteliai 272 000 000 77 170 000 000 55 144 000 000 52

Skardinės 54 000 000 12 60 000 000 19 110 000 000 42

Viso: 466 500 000 100 309 000 000 100 277 200 000 100

7.8.2 Užstato sistemos kaštai vartotojams

Užstato sistemos kaštai vartotojams daugiausiai susiję su vartotojų elgesiu – dalyvavimu užstato sistemoje ir užstatinių pakuočių grąžinimu: jeigu vartotojai priduotų užstatinę pakuotę, jie atgautų visą sumokėtą užstatą, todėl gėrimai neturėtų pabrangti.

Jeigu būtų užtikrinta, kad panaudotos gėrimų pakuotės būtų superkamos visose prekybos vietose (apie 7000), tuomet užstatinių gėrimų pakuočių grąžinimas į parduotuves būtų patogus vartotojams, nes jie galėtų sugrąžinti pakuotes, eidami į parduotuvę apsipirkti, todėl neturėtų patirti papildomų kaštų. Tačiau vartotojai susidurtų su tam tikrais nepatogumais, nes reikėtų rasti vietos namuose saugoti užstatines pakuotes. Be to, vartotojas gali prarasti sumokėtą užstatą dėl to, kad, pvz., pakuotės buvo pažeistos.

Užstato sistema gali netiesiogiai pabranginti gėrimus, nes gamintojai ir importuotojai užstato sistemos administratoriui mokamą mokestį įtrauktų į gėrimo kainą, tačiau vertinant šį pabrangimą, būtina atimti gamintojų/importuotojų mokamus mokesčius gamintojų/importuotojų organizacijai, organizuojančiai pakuočių atliekų surinkimą per antrinių žaliavų konteinerius (žr. 7.8.4 skyrių). Gėrimų pabrangimą taip pat sąlygos ir papildomos išlaidos, kurias gamintojai/importuotojai patirs dėl užstatinių pakuočių ženklinimo.

7.8.3 Kaštai mažmeninės prekybos įmonėms (pardavėjams)

Pakankamas užstatinių pakuočių surinkimo tinklas visoje šalyje yra esminis sėkmingos užstato sistemos veikimo veiksnys. Užstato sistema vienkartinėms gėrimų pakuotėms būtų diegiama rinkoje, kurioje jau veikia pakartotinio naudojimo stiklo taros supirkimo sistema, todėl parduotuvės jau iš


61

dalies yra pasirengusios pakuočių priėmimui. Tačiau praplėtus užstato sistemą, mažmeninės prekybos įmonės, susidurtų su papildomais pakuočių atliekų priėmimo (pvz., taros supirkimo automatų diegimo, siekiant susitvarkyti su didesne grąžinamų pakuočių, kurioms taikomas užstatas, įvairove ir skaičiumi, arba papildomo darbo užmokesčio) ir saugojimo kaštais (kartais sunku rasti vietą pakuočių atliekų laikymui, o padidinus plotą saugojimui, sumažės vietos lentynoms, ir tokiu būdu sumažės prekių asortimentas), užstato apskaitos, pirkėjų informavimo kaštais.

Kaip ir užstatinių pakartotinio naudojimo stiklinių pakuočių supirkimo atveju, vertinama, kad pardavėjams bus mokamos kompensacijos už kiekvieną priimtą užstatinės pakuotės vienetą. Šiuo metu Lietuvoje už pakartotinio naudojimo stiklinį butelį pardavėjams mokami 3 cnt. Tačiau, siekiant sistemos efektyvumo ir vadovaujantis Estijoje taikoma praktika, užstato sistemos administratorius galės nustatyti didesnę kompensaciją už pakuočių priėmimą taros supirkimo automatais, negu rankiniu būdu. Be to, kompensacijos už pakuočių priėmimą taros supirkimo automatais su presais turėtų būti didesnės, atsižvelgiant į tai, kad supresuotų pakuočių atliekų pervežimas kainuoja pigiau ir nereikia tokių pakuočių perskaičiuoti skaičiavimo centre. Vieno taros supirkimo automato įsigijimo kaina – 20-40 tūkst. EUR. Paprastai taros supirkimo automatus pardavėjai įsigyja lizingu.

Teisinėje bazėje nerekomenduojama reglamentuoti kompensacijų pardavėjams dydžių, išskyrus nuostatą, kad kompensacijos pardavėjams turi atspindėti realius kaštus, susijusius su užstatinių pakuočių tvarkymu.

7.8.4 Kaštai gamintojams ir importuotojams

Veikiant užstato sistemai, gamintojai ir importuotojai gali patirti kaštus, susijusius su šiomis veiklomis: pakuočių registracija, specialių etikečių su saugos logotipais spausdinimas, siekiant sumažinti sukčiavimą ir kt. Tačiau pagrindiniai kaštai susiję su užstatą administruojančiai įmonei mokamu dalyvavimo užstato sistemoje mokesčiu už kiekvieną į rinką teikiamą pakuotės vienetą.

Metalinių pakuočių (aliuminio skardinių) atliekų kaip antrinių žaliavų kaina gana didelė, todėl tikėtina, kad už į rinką išleidžiamas metalines gėrimų pakuotes gamintojams / importuotojams nereikės mokėti papildomo mokesčio, tačiau tikėtina, kad gamintojams ir importuotojams reikės mokėti mokesčius už kiekvieną PET ir stiklinės pakuotės vienetą.

Kadangi PET pakuotės sudaro didžiąją dalį užstatinių gėrimų pakuočių (77 proc.), todėl žemiau pateiktas užstato sistemos mokesčio gamintojams ir importuotojams už PET pakuotės vienetą apskaičiavimas, vadovaujantis tam tikromis prielaidomis bei lyginant su alternatyvia konteinerine pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurios kūrimui šios ataskaitos rengimo metu buvo parengti teisės aktų pakeitimų projektai, t.y. numatyta įsteigti vieną pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančią gamintojų ir importuotojų (centralizuotą) organizaciją, skatinti gėrimų pakuočių surinkimą iš komunalinių atliekų srauto. Gamintojų ir importuotojų mokesčių užstato sistemai skaičiavimai atlikti, esant dviems gėrimų pakuočių užstato dydžių alternatyvoms (žr. 24 lentelę).

24 lentelė. PET gėrimų pakuočių užstato dydis.

Pakuotė I alternatyva II alternatyva

≤ 0,5 litro > 0,5 litro ≤ 0,5 litro > 0,5 litro

Užstato dydis 0,15 Lt 0,25 Lt 0,1 Lt 0,2 Lt

Pakuočių surinkimo (sugrąžinimo) lygis 40 proc. 60 proc. 40 proc. 60 proc.

Vidutinis užstatas (pajamos) 0,21 0,16

25 lentelėje pateiktos, remiantis kitų šalių patirtimi nustatytos, užstatinių PET pakuočių surinkimo prognozės pirmaisiais penkiais užstato sistemos veikimo metais. Kitos prielaidos, naudojamos atliekant skaičiavimus pateikiamos 26 lentelėje.


62

25 lentelė. Prognozuojamas užstatinių PET pakuočių surinkimas Lietuvoje ir faktinis surinkimas Estijoje, Danijoje ir Švedijoje.

1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai

Lietuva (prognozė) 60% 70% 80% 86% 88%

Estija 80% 90% 91% - -

Danija 55% 60% 69% 88% 88%

Švedija 51% 78% 80% 77% 80%

26 lentelė. Prielaidos skaičiavimams.

Nr. Parametras Vertė

1. Vidutinis PET butelio svoris 0,034 kg

2. Pajamos už parduotas antrines žaliavas (PET atliekas) 1-2 m. - 650 Lt/t;

3-5 m. - 900 Lt/t

3. Kompensacijos pardavėjams vidutinis dydis 5 cnt.

4. Administraciniai ir kiti kaštai, Lt 7 cnt. (faktiniai kaštai Estijos sistemoje)

Vadovaujantis 27 lentelėje pateiktais paskaičiavimais, pirmuosius du metus gamintojai ir importuotojai neturėtų mokėti jokio mokesčio už PET pakuotes, o vėlesniais metais mokestis augtų nuo 3 iki 5 cnt. už butelį arba nuo 1100 iki 1900 Lt už toną į rinką išleidžiamų PET pakuočių (žr. 28 lentelę).

27 lentelė. Užstato sistemos mokesčio gamintojams ir importuotojams už PET pakuotės vienetą apskaičiavimas, esant I-ajai užstato dydžio alternatyvai.

Metai 2011 2012 2013 2014 2015

I m. II m. III m. IV m. V m.

Užstatas (pajamos), Lt 0,21 0,21 0,21 0,21 0,21

Sugražinimo lygis, proc. 60% 70% 80% 86% 88%

Kompensacija pardavėjams, Lt 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05

Administraciniai ir kiti kaštai, Lt 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07

Bendri pakuočių atliekų vieneto kaštai, Lt 0,12 0,12 0,12 0,12 0,12

Bendri kaštai (atsižvelgiant į sugrąžinimą), Lt 0,07 0,08 0,09 0,10 0,10

Pajamos iš negrąžintų užstatų, Lt 0,08 0,06 0,04 0,03 0,03

Pajamos už antrines žaliavas, Lt 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03

Bendros pajamos, Lt 0,10 0,08 0,07 0,06 0,05

Pajamų ir kaštų skirtumas, Lt 0,03 0,00 -0,03 -0,04 -0,05

Gamintojų ir importuotojų dalyvavimo mokestis, Lt 0 0 0,03 0,04 0,05

Vadovaujantis 28 lentelėje pateiktais skaičiavimais, panašaus PET atliekų tvarkymo kiekio konteinerinėje pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje būtų brangesnis, nei užstato sistemoje, tačiau apimtų ne tik PET atliekų, bet ir kitų plastikinių atliekų surinkimą.


63

28 lentelė. Užstato sistemos palyginimas su esama ir planuojama pakuočių atliekų tvarkymo sistema, esant I-ajai užstato dydžio alternatyvai.

Esama pakuočių atliekų tvarkymo

sistema (pažymos)

Konteinerinė pakuočių atliekų

tvarkymo sistema*

Užstato vienkartinio naudojimo pakuotėms

sistema

PET atliekų surinkimo lygis, proc. nuo tiekiamų į rinką pakuočių

23% 60% 80% 86% 88%

PET atliekų perdirbimas, t 3600 9400 9800 10500 10800

Į rinką tiekiamos PET pakuotės vieneto atliekų tvarkymo kaina, Lt

0,009 0,031 0,03 0,04 0,05

PET pakuočių atliekų tvarkymo kaina, Lt/t

1130 1500 1100 1800 1900

*Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojų asociacijos vertinimas, 2009 m.

29 ir 30 lentelėje pateikti skaičiavimai, nustačius mažesnius užstato dydžius už PET butelius. Pirmuosius metus gamintojai ir importuotojai neturėtų mokėti jokio mokesčio už PET pakuotes, o vėlesniais metais mokestis augtų nuo 2 iki 6 cnt. už butelį (iki 2200 Lt už toną į rinką išleidžiamų PET pakuočių). Šiuo atveju panašų PET pakuočių atliekų kiekį būtų galima sutvarkyti vienodais kaštais tiek surenkant atliekas konteineriais, tiek per užstato sistemą12.

29 lentelė. Užstato sistemos mokesčio gamintojams ir importuotojams už PET pakuotės vienetą apskaičiavimas, esant II-ajai užstato dydžio alternatyvai.

Metai 2011 2012 2013 2014 2015

I m. II m. III m. IV m. V m.

Užstatas (pajamos), Lt 0,16 0,16 0,16 0,16 0,16

Sugražinimo lygis, proc. 60% 70% 80% 86% 88%

Kompensacija pardavėjams, Lt 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05

Administraciniai ir kiti kaštai, Lt 0,07 0,07 0,07 0,07 0,07

Bendri pakuočių atliekų vieneto kaštai, Lt 0,12 0,12 0,12 0,12 0,12

Bendri kaštai (atsižvelgiant į sugrąžinimą), Lt 0,07 0,08 0,09 0,10 0,10

Pajamos iš negrąžintų užstatų, Lt 0,06 0,05 0,03 0,02 0,02

Pajamos už antrines žaliavas, Lt 0,02 0,02 0,03 0,03 0,03

Bendros pajamos, Lt 0,08 0,06 0,06 0,05 0,05

Pajamų ir kaštų skirtumas, Lt 0,01 -0,02 -0,04 -0,05 -0,06

Gamintojų ir importuotojų dalyvavimo mokestis, Lt 0 0,02 0,04 0,05 0,06

12 Pastaba: Šis palyginimas aktualus tik gėrimų gamintojams ir importuotojams, nes jie gali palyginti kiek kainuotų gėrimų pakuočių atliekų tvarkymas. Kitiems gamintojams ir importuotojams, kurių pakuotės nepateks į užstato sistemą, plastikinių pakuočių surinkimas iš komunalinių atliekų srauto pabrangtų.


64

30 lentelė. Užstato sistemos palyginimas su esama ir planuojama pakuočių atliekų tvarkymo sistema, esant II-ajai užstato dydžio alternatyvai.

Esama pakuočių atliekų tvarkymo

sistema (pažymos)

Konteinerinė pakuočių atliekų

tvarkymo sistema*

Užstato vienkartinio naudojimo pakuotėms

sistema

PET atliekų surinkimo lygis, proc. nuo tiekiamų į rinką pakuočių

23% 60% 80% 86% 88%

PET atliekų perdirbimas, t 3600 9400 9800 10500 10800

Į rinką tiekiamos PET pakuotės vieneto atliekų tvarkymo kaina, Lt

0,009 0,031 0,01 0,04 0,04

PET pakuočių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, Lt/t

1130 1500 1560 2030 2200

Palyginus abiejų alternatyvų skaičiavimus, galima padaryti išvadą, kad gamintojų ir importuotojų kaštai (t.y., mokestis užstato sistemos administratoriui) būtų mažesnis ir užstato sistema būtų ekonomiškai patrauklesnė, lyginant su atliekų surinkimo konteinerine sistema, jeigu būtų nustatytas didesnis užstato dydis.

Jautrumo analizė. Kaštai gamintojams ir importuotojams užstato sistemoje buvo apskaičiuoti pagal tam tikras prielaidas, tačiau mokesčio dydis gali keistis priklausomai nuo visų šių veiksnių:

− kompensacijos pardavėjams dydžio;

− logistikos, rūšiavimo, administracinių ir kitų kaštų;

− užstatinių pakuočių grąžinimo lygio;

− antrinių žaliavų kainų.

Žemiau pateikti skaičiavimai, kaip pasikeistų gamintojų ir importuotojų mokestis užstato sistemai už toną PET pakuočių priklausomai nuo tam tikrų parametrų, esant I-ajai (siūlomai) užstato dydžio alternatyvai.

Pav. 25 pavaizduota, kaip keistųsi gamintojų ir importuotojų dalyvavimo užstato sistemoje mokestis už toną PET pakuočių priklausomai nuo pardavėjams mokamos vidutinės kompensacijos dydžio (nuo 3 iki 7 cnt. už priimtos pakuotės vienetą).

Pav. 25. Gamintojų ir importuotojų mokesčio užstato sistemai už toną PET pakuočių priklausomybė nuo pardavėjams mokamos kompensacijos dydžio (cnt. už priimtų pakuočių vnt.).


65

Pav. 26 pavaizduota kaip pasikeistų gamintojų ir importuotojų mokestis užstato sistemai už toną PET pakuočių priklausomai nuo užstatinių pakuočių sugrąžinimo lygio. Jeigu gyventojai dalyvautų užstato sistemoje pasyviau (I scenarijus), negu skaičiavimuose pateiktose prielaidose (II scenarijaus), gamintojams reikėtų pradėti mokėti mokestį tik ketvirtaisiais užstato sistemos metais. Jeigu gyventojai dalyvautų užstato sistemoje aktyviau (III scenarijus), gamintojams ir importuotojams jau pirmaisiais metais reikėtų mokėti apie 1100 Lt už toną į rinką išleidžiamų PET pakuočių.

Pav. 26. Gamintojų ir importuotojų mokesčio užstato sistemai už toną PET pakuočių priklausomybė nuo užstatinių pakuočių sugrąžinimo lygio.

7.9 Pasirengiamieji veiksmai užstato sistemai įdiegti Lietuvoje

Užstato sistemos įdiegimas reikalauja kruopštaus planavimo, todėl patvirtinus teisinę bazę, reglamentuojančią užstato vienkartinio naudojimo pakuotėms sistemos veikimo sąlygas, būtina nustatyti ne mažesnį kaip 1 metų pereinamąjį laikotarpį pasirengti sistemos įgyvendinimui. Žemiau pateikti užstato sistemai įdiegti būtini pasirengiamieji veiksmai:

− turi būti įkurta ir licencijuota centralizuota užstatą administruojanti įmonė;

− turi būti įdiegta informacinė užstato sistemos administravimo sistema;

− turi būti sukurta gamintojų ir importuotojų bei gėrimų, patenkančių į užstato sistemą, duomenų bazė (registras);

− turi būti sukurtas užstato ženklas, įdiegtos užstato ženklinimo procedūros ir su jomis susijusios apsaugos užtikrinimas; visi gamintojai bei importuotojai turi paženklinti savo produktus;

− turi būti sukurta gėrimų pakuočių surinkimo infrastruktūra, kad vartotojai galėtų grąžinti įsigytų gėrimo produktų pakuotes;

− turi būti vykdoma visuomenės informavimo kampanija, nes užstato grąžinimo sistema turi būti aiški, kad visi pardavėjai ir vartotojai suprastų užstato sumokėjimo ir sugrąžinimo procedūras;

− turi būti pasirengta pakuočių skaičiavimui (tarpuskaitos centras), rūšiavimui ir perdirbimui.


66

8 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikio vertinimas

Šiame skyriuje pateiktas siūlomo užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos modelio poveikio vertinimas, atliktas vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975).

8.1 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms tikslas

Atsižvelgus į esamą komunalinių atliekų surinkimo (rūšiavimo) sistemą, jos vystymosi eigą ir galimybes, pakuočių atliekų tvarkymo užduočių nevykdymą, galimas Europos Sąjungos sankcijas dėl Direktyvoje 94/62/EB nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių nevykdymo, didėjantį aplinkos teršimą (šiukšlinimą) vienkartinių, ypač gėrimų, pakuočių atliekomis, valstybėje būtina imtis papildomų priemonių pakuočių atliekų surinkimui iš komunalinių atliekų srauto pagerinti – šiuo atveju sukurti privalomojo užstato vienkartinėms pakuotėms sistemą, efektyvią priemonę pakuočių atliekoms iš komunalinių atliekų srauto surinkti.

Taigi, pagrindiniai užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms tikslai:

− padėtų užtikrinti 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą;

− padėtų užtikrinti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų (OL 2008 L 312, p. 3) nustatytų komunalinių atliekų perdirbimo užduočių vykdymą (iki 2020 m. paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti mažiausiai 50 procentų bent jau tokių komunalinių atliekų, kaip popierius ir kartonas, metalas, plastikas ir stiklas);

− padėtų spręsti aplinkos teršimo (šiukšlinimo) gėrimų pakuočių atliekomis problemą.

8.2 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikis esamai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai (alternatyvų vertinimas)

Pakuočių ir pakuočių atliekų iš komunalinių atliekų srauto tvarkymui Lietuva turi keturiais alternatyvas:

I. Esama sistema (status quo alternatyva);

II. Viena gamintojų organizacija, pakuočių atliekų surinkimas antrinių žaliavų konteineriais;

III. Esama sistema ir užstato taikymas vienkartinėms gėrimų pakuotėms;

IV. Kombinuota sistema: užstatas ir viena gamintojų organizacija (su pakuočių atliekų surinkimu antrinių žaliavų konteineriais).

8.2.1 Status quo alternatyva: esama pakuočių atliekų tvarkymo („pažymų“)

sistema

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2008 m. gamintojai ir importuotojai neįvykdė stiklinių pakuočių atliekų tvarkymo užduoties (nustatytoji užduotis – 64%, įvykdyta – 50%), nes stiklinės pakuotės daugiausia susidaro komunalinių atliekų sraute, o šių atliekų atskiro surinkimo konteineriais


67

sistema Lietuvoje nėra efektyvi ir daugiausia komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose (t.y. neišnaudojami energetiniai ir medžiagų ištekliai). Egzistuoja grėsmė, kad iki 2012 m. Lietuva neįgyvendins ES nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių ir turės mokėti baudas. Be to, nesant finansinės paskatos surinkti atliekas, aplinka yra neretai teršiama (šiukšlinama) gėrimų pakuočių atliekomis.

Esamos komunalinių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos privalumai ir trūkumai pateikti 31 lentelėje.

31 lentelė. Esamos komunalinių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos privalumai ir trūkumai.


Prekinių pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams kainuoja mažiau, nes neatspindi tikrųjų šių atliekų tvarkymo kaštų

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema neskaidri, sudaro sąlygas sukčiavimui

Gamintojo atsakomybės principas iš esmės nėra įgyvendinamas. Pastebima, kad individualus atliekų tvarkymo organizavimas apsiriboja dokumento, įrodančio pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą, pirkimu.

Pakuočių gamintojai ir importuotojai atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis vykdo tvarkydami daugiausia antrinių ir tretinių (komercinių), o ne pirminių (prekinių) pakuočių atliekas, kurių tvarkymo išlaidos daug didesnės.

Gamintojų ir importuotojų lėšos nepasiekia pakuočių atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų srauto grandies, todėl nukritus antrinių žaliavų kainoms, šių atliekų atskiras surinkimas nutraukiamas

Gyventojai vangiai naudojasi konteinerine antrinių žaliavų surinkimo konteineriais sistema, todėl dauguma pakuočių iš komunalinių atliekų srauto šalinama sąvartynuose

Vartotojai sumoka už pakuočių atliekų tvarkymą du kartus (pirkdami prekes ir apmokėdami už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas)

8.2.2 Alternatyva: viena gamintojų organizacija, pakuočių atliekų surinkimas antrinių žaliavų konteineriais

Siekiant patikslinti gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimo reglamentavimą ir taip tobulinti esamą atliekų tvarkymo sistemą, 2009 m. pab. Aplinkos ministerija parengė Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriuose siekiama, kad būtų užtikrintas tinkamas ne tik grupinių ir transporto (komercinių), bet ir prekinių pakuočių atliekų (surenkamų per savivaldybių organizuojamą atliekų tvarkymo sistemą) tvarkymo finansavimas. Teisės aktų projektuose numatyta įsteigti vieną pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančią gamintojų ir importuotojų (centralizuotą) organizaciją. Šių siūlomų pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pakeitimo privalumai ir trūkumai pateikti 32 lentelėje.

32 lentelė. Siūlomos reformos pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje privalumai bei trūkumai.


Sistema apima ne tik gėrimų, bet ir visų pakuočių atliekų bei antrinių žaliavų tvarkymą

Jeigu pakuočių atliekų surinkimui iš komunalinių atliekų srauto būtų sudarytos sutartys su visomis savivaldybėmis, vartotojai nemokėtų už pakuočių atliekų tvarkymą du kartus (pirkdami prekes ir apmokėdami už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas)

Rūšiavimas augtų visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo dėka, ne tik dėl finansinės motyvacijos

Sistemai įgyvendinti reikia laiko, kad gamintojų ir importuotojų organizacija sudarytų sutartis dėl pakuočių atliekų surinkimo ir sistema apimtų visą šalies teritoriją

Gyventojai vangiai naudojasi konteinerine antrinių žaliavų surinkimo konteineriais sistema, todėl norint užtikrinti aukštus atskiro surinkimo rodiklius, reikalingas ilgalaikis visuomenės švietimas – egzistuoja grėsmė, kad 2012 m. Lietuva neįvykdys ES nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių ir mokės ES baudas

Sistemą sunku kontroliuoti, sunku atskirti prekinių ir komercinių pakuočių atliekas, galimas sukčiavimas


68

8.2.3 Alternatyva: užstato taikymas vienkartinėms gėrimų pakuotėms

Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo Lietuvoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, parengta pagal šioje ataskaitoje pateiktą informacija, pateikta 33 lentelėje.

33 lentelė. Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo Lietuvoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė.

Stiprybės Silpnybės

Pilnai įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas

Skaidri ir paprastai kontroliuojama sistema

Sukuriama finansinė motyvacija gyventojams rūšiuoti gėrimų pakuotę ir ją priduoti

Per palyginti trumpą laiką išauga gėrimų pakuočių (ypač PET ir stiklo) atliekų atskiras surinkimas ir perdirbimas

Išvengiama medžiagų tarpusavio subsidijavimo

Užtikrinama geresnė antrinių žaliavų kokybė

Palanki visuomenės nuomonė apie užstato sistemos plėtrą

Lietuvoje palankios sąlygos užstato įvedimui:

− jau veikia pakartotinio naudojimo pakuočių užstato sistema, o daugelis gyventojų dar atsimena, kaip tarybiniais laikais priduodavo tarą supirkimo punktuose;

− tankus mažmeninės prakybos tinklas;

− nedaug dalyvių (gamintojų / importuotojų ir pardavėjų) rinkoje.

Sukuriamos naujos darbo vietos

Užstato sistema tik nežymiai padidina perdirbimą, nes į užstato sistemą patenkanti gėrimų pakuotė sudaro tik nedidelę dalį pakuočių atliekų (apie 10 proc.)

Užstato sistemos įvedimas daliai pakuočių padidintų likusių, užstato sistemoje neesančių pakuočių tvarkymo kaštus ir savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje veikiančios konteinerinės sistemos kaštus, todėl pareikalautų daugiau lėšų likusių pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymui. PET pakuočių atliekos yra vienos vertingiausių atliekų konteineriuose, o jas pradėjus rinkti per užstato sistemą, kitų – ne tokių pelningų parduoti, kaip žaliavą – atliekų tvarkymo kaštai išaugtų.

Dėl užstato vartotojams gėrimai parduotuvės lentynoje atrodytų brangesni, nors užstatas ir yra grąžinamas

Ilgalaikė priemonė, reikalaujanti investicijų

Galimybės Grėsmės

Galimybė pasinaudoti Estijos patirtimi, įgyvendinant užstato sistemą

Latvijos aplinkos ministerija teigia, kad Latvijoje būtų įvestas užstatas tuo atveju, jeigu Lietuva priimtų sprendimą įvesti užstatą

Kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje) neveikia užstato sistemos, galimas sukčiavimas, atvežant priduoti užstatines pakuotes

Tarpvalstybinė prekyba gėrimais, patenkančiais į užstato sistemą

8.2.4 Alternatyva: kombinuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema

34 lentelėje pateikti kombinuotos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos, kai taikomas užstatas vienkartinėms gėrimų pakuotėms ir plečiama surinkimo antrinių žaliavų konteineriais sistema bei kuriama viena gamintojų organizacija kūrimo privalumai ir trūkumai.

34 lentelė. Kombinuotos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos privalumai ir trūkumai.


Pilnai įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas

Sistema apima ne tik gėrimų, bet ir visų pakuočių atliekų bei antrinių žaliavų tvarkymą

Išauga pakuočių atliekų iš komunalinių atliekų srauto atskiras surinkimas ir perdirbimas, sumažėja bendri komunalinių atliekų tvarkymo kaštai

Diegiant užstato ir surinkimo konteineriais sistemas dubliuojamos pastangos

Užstato sistemos įvedimas daliai pakuočių padidina likusių, užstato sistemoje neesančių pakuočių tvarkymo kaštus ir savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje veikiančios konteinerinės sistemos kaštus, todėl pareikalauja daugiau lėšų likusių pakuočių ir antrinių žaliavų tvarkymui. PET pakuočių atliekos yra vienos vertingiausių atliekų konteineriuose, o jas pradėjus rinkti per užstato sistemą, kitų – ne tokių pelningų parduoti, kaip žaliavą – atliekų


69


Abiejų sistemų įdiegimas leidžia užtikrinti ES pakuočių atliekų ir komunalinių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą

tvarkymo kaštai iš dalies išaugtų

Gyventojams gali būti neaišku, kodėl vienas atliekas galima priduoti ir gauti pinigus, o kitas – išmesti į rūšiavimo konteinerius, todėl pirminio rūšiavimo plėtra gali sulėtėti

8.2.5 Išvados

Egzistuoja grėsmė, kad iki 2012 m. Lietuva neįgyvendins ES nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, o iki 2020 m. – komunalinių atliekų perdirbimo užduočių, todėl turės mokėti baudas. Dėl šios priežasties yra būtina įgyvendinti reformą gamintojo atsakomybės principo taikymo srityje, siekiant užtikrinti antrinių žaliavų surinkimo iš komunalinių atliekų konteineriais sistemos gyvybingumą ir efektyvumą.

Įvertinus užsienio šalių patirtį, taikant užstato sistemas, ir nepakankamai efektyvų gyventojų pirminį rūšiavimą Lietuvoje, rekomenduojama pasirinkti IV-ąją alternatyvą ir diegti kombinuotą pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, nustatant privalomą užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms. Užstato sistemos praplėtimas, apimant ir vienkartines gėrimų pakuotes, būtų efektyvi priemonė, leidžianti per trumpą laiką iš komunalinių atliekų srauto surinkti gėrimų pakuočių atliekas. Diegiant tokią sistemą, rekomenduojama pasinaudoti Estijos patirtimi ir bendradarbiauti su kaimynine Latvija.

Įdiegus užstato sistemą, ne tik padidėtų komunalinių atliekų perdirbimas, bet ir, sukūrus finansines paskatas surinkti atliekas, aplinka būtų mažiau teršiama (šiukšlinama) gėrimų pakuočių atliekomis.

8.3 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikis aplinkai

Įdiegus užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemą, sumažėtų neigiamas poveikis aplinkai:

− mažėtų aplinkos tarša (šiukšlinimas) vienkartinių gėrimų pakuočių atliekomis. Nors įvairios ES šalyse atliktos studijos ir teigia, kad gėrimų pakuočių atliekos bendrame šiukšlių aplinkoje kiekyje (pagal svorį) sudaro santykinai mažą dalį (pvz., Vokietijoje – 6 proc.), todėl užstato sistemos poveikis gali būti minimalus, tačiau esama įrodymų, kad užstatinės pakuotės mažiau išmetamos į aplinką (pvz., tyrimas Danijoje). Estijos aplinkos ministerijos duomenimis, aplinkoje besimėtančios gėrimų pakuotės iki privalomojo užstato sistemos įdiegimo sudarė apie 80 proc. šiukšlių;

− išaugtų atliekų perdirbimo apimtys. Daugumoje šalių, kurios neturi užstato sistemų, nepasiekiama tokių vienkartinių pakuočių atliekų surinkimo rodiklių, kokie yra šalyse su veikiančiomis užstato sistemomis (80-90%);

− sumažėtų energijos išteklių vartojimas ir šiltnamio dujų išmetimai į aplinką. Remiantis INCPEN (The Industry Council for Packaging and the Environment) duomenimis, gaivieji gėrimai yra vienintelė maisto produktų kategorija, kurios pakuočių gamybai sunaudojama daugiau energijos, negu paties produktų gamybai, todėl aukštas šių pakuočių atliekų perdirbimo lygis, kurį leistų pasiekti užstato sistema, padėtų sumažinti šį neigiamą poveikį aplinkai. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 1 kg perdirbto aliuminio 9 kg sumažina CO2 išmetimą į aplinką, plastikų atliekų – 1,5 kg CO2, stiklo atliekų – 0,3 kg CO2.

Pastaba: Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikis šiltnamio dujų išmetimams į aplinką mažėja, jeigu daroma prielaida, kad vartotojai priduoda į užstato sistemą įtrauktą gėrimų pakuotę, eidami ar važiuodami apsipirkti, o ne specialiai, kad priduotų pakuotes ir atgautų užstatą.


70

8.4 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikis ekonomikai

Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo investicijos gamintojams ir importuotojams sudarytų apie 11-16 mln. Lt. Užstato sistemos kompleksiškumas leistų sukurti naujų darbo vietų; be to išaugtų antrinių žaliavų perdirbimo sektorius.

Diegiant užstato sistemą, būtina sudaryti šias prielaidas:

− užtikrinti laisvą prekių judėjimą, nesudaryti prekybos barjerų;

− sistema turi atitikti ES ir Lietuvos konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

− sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti užstato sistemoje visiems gamintojams/importuotojams.

8.5 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikis socialinei aplinkai

Užstato sistema bus efektyvi ir priimtina socialiniu aspektu tik tuo atveju, jeigu bus užtikrintas pakankamas užstatinių pakuočių surinkimo tinklas visoje šalyje ir gyventojai (įskaitant ir neturinčius mašinos ar vyresnio amžiaus žmones) galės priduoti pakuotes įprastinėse apsipirkimo vietose, todėl, praplečiant užstato sistemą, reikėtų peržiūrėti teisės aktuose pardavėjams numatytas išimtis.

Užstato sistema gali iš dalies prisidėti prie skurdo lygio sumažinimo, nes būtų sukurtas papildomas pajamų šaltinis – į užstato sistemą įtrauktų gėrimų pakuočių surinkimas ir pridavimas.

Užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms nustatymo negalima traktuoti kaip gėrimų kainų didinimo, nes jeigu vartotojai grąžintų užstatinę pakuotę į parduotuves ar taros supirkimo punktus, jie atgautų sumokėtą užstatą.

8.6 Užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikis kitoms sritims

Tiesioginis užstato taikymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms poveikis viešojo administravimo sistemai, valstybės finansams, korupcijos mastui, teisinei sistemai, piliečių ir kitų verslu neužsiimančių asmenų administracinei naštai nenumatomas. Užstato taikymas vienkartinėms gėrimų pakuotėms pareikalaus tik dalinio šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimo:

− Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 85-2968);

− Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 81-3503);

− Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469);

− Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašo, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 95-4120);

− Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių (Žin., 2006, Nr. 5-144).

8.7 Išvados

Užstato sistemos praplėtimas, apimant vienkartines gėrimų pakuotes, būtų efektyvi ekonominė priemonė, leidžianti per trumpą laiką iš komunalinių atliekų srauto surinkti gėrimų pakuočių atliekas, kurios dažnai sukelia ir aplinkos taršos (šiukšlinimo) problemas.

Privalomojo užstato vienkartinėms pakuotėms įvedimas turi būti vertinamas bendros atliekų, pakuočių atliekų ir komunalinių atliekų tvarkymo politikos kontekste.


71

Priedas. Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai

PAGRINDINIAI TYRIMO REZULTATAI

Ar rūšiuojate atliekas?

− Tik apie 20 proc. respondentų atsakė, kad jie visada arba labai dažnai rūšiuoja atliekas.

− Moterys atliekas rūšiuoja šiek tiek dažniau negu vyrai.

− Rečiausiai atliekas rūšiuoja vyresni (70 m. ir vyresni) žmonės ir kaimo vietovių gyventojai.

− Atliekų rūšiavimo įpročiai yra susiję su respondentų išsilavinimu.

Ar žinote, kad perkant alų stikliniuose buteliuose sumokamas užstatas 0,25 ct. už butelį, kurį visą galima susigrąžinti, nesugadintą butelį vėliau pridavus į parduotuvę ar supirkimo punktą?

− 87 proc. respondentų žino apie esamą užstato sistemą.

− Apie užstatą sumokamą, perkant alų stikliniuose buteliuose, lyginant su moterimis, kiek geriau žinojo vyrai. Taip pat daugiau apie tai žinančių buvo tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų, nei tarp kitų miestų (rajono centrų) ar kaimo vietovių gyventojų.

− Mažiausiai apie užstatą žinančių buvo tarp vyriausio amžiaus respondentų (70 m. ir vyresni).

Ar dažnai grąžinate stiklinius butelius pardavėjui ir atsiimat užstatą ?

− Maždaug pusė respondentų (53%) labai dažnai/ visada ar dažniau grąžina nei negrąžina stiklinius butelius ir atsiima užstatą.

− Vyrai dažniau nei moterys grąžina butelius pardavėjui ir atsiima užstatą.

− Rečiau butelius grąžina vyresni nei 60 m. amžiaus respondentai. Jie dažniau pasirinkdavo atsakymą „neperku gėrimų, kurių pakuotei yra nustatytas užstatas“. Tai, ko gero, galima būtų aiškinti tuo, kad žmonėms nelabai aiški sąvoka užstatas.

− Tarp respondentų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, buvo daugiau labai dažnai ar visada grąžinančių stiklinius butelius ir atsiimančių užstatą, tačiau sumuojant tuos, kurie grąžina stiklinę tara labai dažnai/ visada bei tuos, kurie dažniau grąžina, nei negrąžina, didelių skirtumų atskirose išsimokslinimo grupėse nepastebėta. Turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinimą dažniau teigdavo, jog neperka gėrimų, kurių pakuotei nustatytas užstatas.

Kodėl Jūs priduodate stiklinius butelius?

− Pagrindinė stiklinių butelių pridavimo priežastis – užstato susigrąžinimas.

− Respondentai su aukštuoju išsimokslinimu truputį rečiau nei kiti priduodavo stiklinius butelius pinigų, sumokėtų kaip užstatą, susigrąžinimui.

− Kiek dažniau butelius, siekiant susigrąžinti užstatą, lyginant su miestiečiais, priduoda kaimo vietovių gyventojai.


72

Kodėl Jūs nepriduodate stiklinių butelių?

− Trečdaliui respondentų lengviau yra išmesti butelius į arčiau namų esantį rūšiavimo konteinerį, nei juos priduoti.

− Dešimtadaliui apklausos dalyvių butelius pridavinėti gėda.

− Vyrai, kiek dažniau nei moterys rinkosi atsakymą „toli nešti“, „per maža kaina“.

− Respondentai su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu dažniau rinkdavosi atsakymą „toli nešti“, žmonės su viduriniu/aukštesniuoju/spec. viduriniu išsilavinimu – „butelius išmetu į rūšiavimo konteinerį, kuris yra arčiau namų“. Šį teiginį taip pat pasirinko panašus procentas respondentų su aukštuoju, tačiau jų tarpe populiaresnis atsakymas buvo – „butelius susirenka kiti, sunkiau besiverčiantys žmonės“.

Kokiam užstato dydžiui (taros supirkimo kainai) esant Jūs jau būtumėte pakankamai motyvuotas priduoti daugumą gėrimų pakuočių tam, kad atgautumėte užstatą?

− Penktadalis respondentų priduotų gėrimų pakuotes nepriklausomai, nuo užstato dydžio. Truputį dažniau šį atsakymą rinkosi vyrai, 30-49 m. amžiaus žmonės.

− Didžioji dauguma žmonių norėtų atgauti daugiau nei 20 ct už pakuotę.

− Kiek daugiau dešimtadalio žmonių nepriduotų gėrimų pakuotės, nepriklausomai nuo užstato dydžio. Daugiausiai taip teigiančių buvo tarp 70 m. ir vyresnių, bei su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu.

− Penkių didžiųjų miestų gyventojai kiek dažniau sutiktų priduoti gėrimų pakuotę, jei užstato dydis būtų 20-30 ct, tuo tarpu likusieji Lietuvos gyventojai, įskaitant kaimo vietoves, dažniau nurodydavo didesnį nei 30 ct užstatą.

Ar pritartumėte, kad esama užstato sistema būtų taikoma ir vienkartinėms gėrimų (alaus, gaiviųjų gėrimų, vandens) pakuotėms (pvz., plastikiniams buteliams, skardinėms, stikliniams buteliams)?

− 74,2 proc. respondentų pritartų, kad esama užstato sistema būtų taikoma ir vienkartinėms gėrimų pakuotėms.

− Nežymiai daugiau, lyginant su moterimis, tam prieštaraujančių buvo tarp vyrų, tuo tarpų moterų grupėje buvo kiek daugiau neturinčių nuomonės šiuo klausimu.

− Daugiausiai pritariančiųjų buvo tarp moksleivių/studentų, mažiausiai – tarp pensininkų.

Kodėl Jūs nepritariate užstato sistemos išplėtimui?

− Pasak 46% vyrų, prieštaraujančių užstato sistemos išplėtimui, teigė, kad tai būtų papildomas nepatogumas: reikia žinoti, kokiai tarai taikomas užstatas, reikia gėrimų tarą rūšiuoti, saugoti, kad išliktų sveika/nesugadinta, ir nešti iki supirkimo vietos.

Kodėl Jūs pritariate užstato sistemos išplėtimui?

− Nors visi tarp visų respondentų, nepriklausomai, nuo jų gyvenamosios vietos, dominavo atsakymas „Sumažėtų gamtos ir viešų vietų šiukšlinimas gėrimų pakuočių atliekomis“, tarp vilniečių buvo daugiau teigiančių, kad išplėtus užstato sistemą, daugiau atliekų būtų surenkama ir


73

perdirbama, sumažinant gamtinių išteklių ir energijos naudojimo poreikį bei atsirastų papildomas uždarbio šaltinis sunkiai besiverčiantiems žmonėms.

Kur ir kaip Jums būtų patogiausia priduoti gėrimų tarą ir atgauti ją perkant sumokėtą užstatą?

− Priduoti gėrimų tarą absoliučiai daugumai respondentų patogiausia arčiau namų esančioje nedidelėje parduotuvėje.

− Didesniame prekybos centre pridavimo patogumas susijęs su amžiumi, t.y. jaunesni respondentai dažniau renkasi atsakymus „labai patogu“ ir „greičiau patogu“ kalbėdami apie taros pridavimą didesniuose prekybos centruose, tuo tarpu didėjant amžiui, daugiau respondentų atsako „nepatogu“ ar „labai nepatogu“.

− Panaši tendencija analizuojant duomenis ir pagal išsilavinimą: aukštesnio išsimokslinimo respondentai dažniau pasirenka atsakymus „labai patogu“ ir „greičiau patogu“.

− Taros supirkimo punktais kiek labiau linkę naudotis vyrai ir jaunesni gyventojai, nors čia amžiaus skirtumai jau ne tokie ryškūs, kaip didesnių prekybos centrų atveju, t.y. jauni žmonės pirmenybę labiau teiktų prekybos centrams.

− Taros supirkimo punktuose priduoti gėrimų pakuotes nepatogu būtų net pusei kaimo vietovių gyventojų. Šiose vietovėse gyventojų, kuriems patogu priduoti pakuotes taros supirkimo punktuose, praktiškai yra maždaug du kartus mažiau, nei kitose gyvenamosiose vietose.

− Taros supirkimo automatai įrengti parduotuvėse ar taros supirkimo punktuose vėlgi patogiausi būtų tarp jaunesnių respondentų. Net 66% apklausos dalyvių iki 29 m. amžiaus teigė, kad jiems jais naudotis būtų labai ar greičiau patogu. Respondentams, kurių amžius 60 m. ir daugiau, buvo sunkiausia atsakyti į šį klausimą. Tai galima sieti su tuo, kad jaunesnio amžiaus respondentams dažniau tenka keliauti ar pagyventi užsienyje, ir jiems jau yra tekę matyti taros supirkimo automatus, t.y. tai jiems jau yra kažkiek žinomas dalykas. Teigiamai įvertinusius taros supirkimo automatų patogumą apskritai galima įvardinti kaip kiek pažangesnę visuomenės dalį, nes tai žmonės su aukštuoju išsilavinimu, gaunantys didesnes pajamas, studentai, specialistai, tarnautojai, didžiųjų miestų gyventojai.

Pridedama visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ ataskaita.

vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizė - lr v ir...direktoriumi peeter eek ir eesti pandipakend...

Documents