teises (vkk)

Vilniaus kooperacijos kolegija 1

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA TEISS DALYKO PASKAIT CIKLAS

Turinys

TEISS TEORIJOS PAGRINDAI.................................................................................................................................................. 3

1 TEMA. VALSTYBS SAMPRATA IR POYMIAI................................................................................................................................. 3 2 TEMA. TEISIN VALSTYB ............................................................................................................................................................ 3 3 TEMA. TEISS SVOKA IR POYMIAI............................................................................................................................................. 4 4 TEMA. TEISS NORMOS IR J POYMIAI ........................................................................................................................................ 4 5 TEMA. TEISS REALIZAVIMAS ...................................................................................................................................................... 4 6 TEMA. TEISS ALTINIAI............................................................................................................................................................... 5 7 TEMA. TEISINIAI SANTYKIAI ......................................................................................................................................................... 5 8 TEMA. TEISIN ATSAKOMYB IR POYMIAI .................................................................................................................................. 6

KONSTITUCIN TEIS ................................................................................................................................................................. 7 1 TEMA. 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA.............................................................................................................. 7 2 TEMA. KONSTITUCIJ RAIDA LIETUVOJE...................................................................................................................................... 7 3 TEMA. MOGAUS TEISS IR LAISVS, PAREIGOS ........................................................................................................................... 7 4 TEMA. TEISM SISTEMA LIETUVOJE ............................................................................................................................................. 8 5 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS........................................................................................................... 9 6 TEMA. PILIETYB ......................................................................................................................................................................... 9 7 TEMA. VALSTYBIN VALDIA..................................................................................................................................................... 10

1. Lietuvos Respublikos Seimas .............................................................................................................................................. 10 2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ....................................................................................................................................... 11 3. Lietuvos Respublikos Prezidentas........................................................................................................................................ 12

8 TEMA. VIETOS SAVIVALDA......................................................................................................................................................... 13 1. Savivaldybs taryba ............................................................................................................................................................ 13 2. Savivaldybs valdyba .......................................................................................................................................................... 13 3. Meras ir jo pavaduotojai .................................................................................................................................................... 14 4. Savivaldybs kontrolierius................................................................................................................................................... 14

ADMINISTRACIN TEIS .......................................................................................................................................................... 15 1 TEMA. ADMINISTRACINIO TEISS PAEIDIMO SVOKA ............................................................................................................... 15 2 TEMA. ADMINISTRACINIO TEISS PAEIDIMO SUBJEKTAS........................................................................................................... 15 3 TEMA. ADMINISTRACINS NUOBAUDOS...................................................................................................................................... 16

BAUDIAMOJI TEIS ................................................................................................................................................................. 18 1 TEMA. NUSIKALTIMO SVOKA IR POYMIAI ............................................................................................................................... 18 2 TEMA. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SUBJEKTAI................................................................................................................... 19 3 TEMA. BENDRININKAVIMAS PADARANT NUSIKALTIM .............................................................................................................. 19 4 TEMA. APLINKYBS, KURIOMS ESANT NEKYLA BAUDIAMOJI ATSAKOMYB............................................................................. 19 5 TEMA. NUSIKALTIM SUDTIS IR KVALIFIKAVIMAS ................................................................................................................... 20 6 TEMA. BAUSMI SISTEMA IR J RYS ....................................................................................................................................... 20 7 TEMA. TEISTUMAS...................................................................................................................................................................... 21

CIVILIN TEIS ........................................................................................................................................................................... 22 1 TEMA. CIVILINS TEISS OBJEKTAI............................................................................................................................................. 22 2 TEMA. CIVILINS TEISS SUBJEKTAI ........................................................................................................................................... 22 3 TEMA. SANDORIAI IR J FORMA.................................................................................................................................................. 23 4 TEMA. TERMINAI IR IEKINIO SENATIS........................................................................................................................................ 23 5 TEMA. ATSTOVAVIMAS .............................................................................................................................................................. 24 6 TEMA. ATSKIROS SUTARI RYS ............................................................................................................................................ 25

1. Paskola ................................................................................................................................................................................ 25 2. Dovanojimas ....................................................................................................................................................................... 26 3. Lizingas (finansin nuoma).................................................................................................................................................. 26 4. Daikt pirkimas pardavimas isimoktinai....................................................................................................................... 26

KOMERCIN TEIS..................................................................................................................................................................... 27 1 TEMA. KINS VEIKLOS ORGANIZACINS FORMOS ..................................................................................................................... 27 2 TEMA. KONCERNAS .................................................................................................................................................................... 27 3 TEMA. KONSORCIUMAS .............................................................................................................................................................. 28


4 TEMA. MONI ASOCIACIJA......................................................................................................................................................... 28 5 TEMA. MONI FORMOS .............................................................................................................................................................. 28 6 TEMA. INDIVIDUALI (PERSONALIN) MON ............................................................................................................................... 29 7 TEMA. AKCIN BENDROV (AB, UAB, IB) ................................................................................................................................ 29 8 TEMA. KIN BENDRIJA (TIKROJI IR KOMANDITIN)................................................................................................................... 30 9 TEMA. EMS KIO BENDROV .................................................................................................................................................. 31 10 TEMA. VALSTYBS IR SAVIVALDYBS MON........................................................................................................................... 32 11 TEMA. VIEOJI STAIGA ............................................................................................................................................................ 33

DARBO TEIS................................................................................................................................................................................ 34 1 TEMA. DARBO TEISS SUBJEKTAI ............................................................................................................................................... 34 2 TEMA. DARBO SUTARTIS IR JOS TURINYS.................................................................................................................................... 34 3 TEMA. IBANDYMO TERMINAS ................................................................................................................................................... 34 4 TEMA. DARBO SUTARTIES SUDARYMAS...................................................................................................................................... 35

1. Susitarimas dl darbo sutarties slyg ................................................................................................................................ 35 2. Darbo sutarties forminimo procedra ................................................................................................................................ 35 3. Supaindinimas su lokaliniais (arba vidaus) teiss aktais ................................................................................................... 35 4. Privalom dokument pateikimas, sudarant darbo sutart .................................................................................................. 36 5. Specifiniai reikalavimai, sudarant darbo sutart ................................................................................................................. 36

5 TEMA. APRIBOJIMAI PRIIMANT DARB ..................................................................................................................................... 37 6 TEMA. DARBO SUTARI RYS ............................................................................................................................................... 37

1. Terminuota darbo sutartis. .................................................................................................................................................. 37 2. Sezonin darbo sutartis........................................................................................................................................................ 37 3. Laikinoji darbo sutartis. ...................................................................................................................................................... 37 4. Papildomo darbo ir antraeili pareig darbo sutartis. ....................................................................................................... 38 5. Darbo sutartis su namudininkais. ........................................................................................................................................ 38 6. Patarnavimo sutartis............................................................................................................................................................ 38

7 TEMA. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS.................................................................................................................................. 38 1. Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu (DK 125 straipsnis).................................................................................. 38 2. Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui (DK 126 straipsnis) ..................................................................................... 38 3. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu (DK 127 straipsnis)....................................................................... 38 4. Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi (DK 128 straipsnis) ................................... 39 5. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts (DK 129 straipsnis) ............................. 39 6. Darbo sutarties nutraukimas be spjimo (DK 136 straipsnis)............................................................................................ 39 7. Ypatingi atvejai ir garantijos, nutraukiant darbo sutart..................................................................................................... 40

8 TEMA. DARBO GIN NAGRINJIMO TVARKA............................................................................................................................. 40

Pareng: dstytoja Jrat Valanit

2003-02-01

Vilnius


TEISS TEORIJOS PAGRINDAI Teiss teorija yra vadas teiss moksl. Norint atsakyti klausim kas yra teis yra btina susipainti su tam tikromis

teisinmis svokomis, kurias nagrinja teiss teorijos mokslas. Teis yra vienas reikmingiausi ir kartu sudtingiausi mogaus krini. Pats klausimas, kas yra teis, tradicikas, bet

atsakymai j netradiciniai. Tai klausimas, kuris neturi galutini atsakym; kiekviena epocha, o neretai ir kiekviena moni karta vis i naujo atsakinja, regis, jau seniai atsakytus klausimus. Ir atsakinja ne todl, kad bt umirusi ankstesni kart atsakymus, o todl, kad tie atsakymai nuolat praranda savo pakankamum keiiantis mogaus egzistavimo slygoms.

1 tema. Valstybs samprata ir poymiai

Valstyb ir teis yra skirtingi visuomens reikiniai, bet visai atskirti j negalima, nes negali bti valstybs be teiss. Jos yra labai glaudiai susijusios istorikai. Valstybs ir teiss santyk apibdina toks reikinys kaip teisin valstyb.

Valstyb tai suvereni moni bendrija, kuri yra sikrusi tiksliai apibrtoje teritorijoje, turi savo teisint viej valdi, yra nepriklausoma ir pripastama kir suvereni valstybi.

Valstybs poymiai: 1. Tauta, kurios narius jungia bendra kalba, bendra religija, bendra istorin praeitis, daugiau ar maiau aikus

teritorinis apsigyvenimo centras. Tauta suprantama dvejopai: etnografin ir politin tauta. Etnografinei tautai bdinga bendra praeitis, tradicijos, kalba, kultra ir kt. Politin taut sudaro valstybs nuolatiniai gyventojai. Be politins tautos nra ir negali bti valstybs; politin tauta susikuria ir inyksta kartu su valstybe; politin tauta yra nuolat kintanti gyventoj atvilgiu; pilietyb yra politins tautos pagrindas. Pvz., JAV bdinga politin tauta, nes JAV nuolatiniai gyventojai yra vairi valstybi buv pilieiai, kuriems tikrai nra bdinga bendra istorin praeitis, kalba, kultra. JAV gyventojai nuolat gali keistis, vieniems imigruojant, kitiems emigruojant, taiau dl to nebus manoma, kad JAV nra tautos ar valstybs.

2. Teritorija tai viena svarbiausi valstybs egzistavimo slyg. Be jos negali atsirasti valstyb. Jeigu kokiame nors apibrtame sausumos plote yra sikrusi viena valstyb, tai jame negali bti kitos valstybs, negali reiktis kitos valstybs valdia. Teritorija teisine prasme reikia ne tik tam tikr ems rutulio dal, susidedani i sausumos, vandens, oro, bet ir jrinius, kosminius laivus, lktuvus, esanius su valstybs vliava, povandeninius kabelius, vamzdynus, pravestus jroje, jungianius atskiras valstybs dalis, valstybs atstovybes kitose valstybse ambasadas, konsulatus ir kt.

3. Vieoji valdia valdymo (Respublikos vadovas, Parlamentas, Vyriausyb) ir prievartos (kariuomen, policija, teismai ir kt.) institucij visuma. Yra trys valdios akos: statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdia.

4. Suverenitetas valstybins valdios virenyb alies viduje ir valstybs nepriklausomyb usienio reikaluose. Valstybs suverenitetas yra skirstomas vidin ir iorin. Vidinis suverenitetas reikia, kad valstybs statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios gali neribotai veikti visoje alies teritorijoje savo kompetencijos ribose. Iorinis suverenitetas reikia, kad valstyb gali nepriklausomai ir savarankikai nuo kit valstybi dalyvauti tarptautiniuose santykiuose ir niekas neturi teiss kitis valstybs reikalus i iors.

5. Tarptautinis pripainimas tai pagrindinis valstybs nepriklausomybs rodymas, kai viena valstyb ar grup valstybi pareikia pripastanti naujai susikrusi valstyb ir nusako santyki su ja pobd ir apimt, sutinka gerbti jos nepriklausomyb.

6. Mokesi rinkimas tai speciali valstybs institucij (mokesi inspekcijos, muitins, socialinio draudimo ir kitos staigos) mokesi rinkimas i gyventoj.

2 tema. Teisin valstyb

Kai valstybs valdios institucijos veikia savo kompetencijos ribose, t.y. teistai, kai yra utikrinamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs valstybje, kai teis yra suprantama kaip aukiausi gali turintis reikinys, tai turime omenyje teisin valstyb. Teisins valstybs poymiai:

1. Ja gali bti tik demokratin valstyb. 2. Joje pripastama statym virenyb prie kitus norminius teiss aktus. 3. Valdios institucij veikla yra grindiama valdi padalijimo principu, atskiriant statym leidiamosios,

vykdomosios ir teismins valdi kompetencijas, kad valdia nebt sukoncentruota vieno asmens ar vienos institucijos rankose. Kilt pagrindas atsirasti diktatrai.

4. ia negali bti ignoruojamos mogaus teiss ir laisvs, numatytos pagrindiniuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teiss aktuose. mogaus teiss reglamentuoja 1992 m. LR Konstitucija, 1966 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1948 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas, Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, 1996 m. Europos socialin chartija.

5. Teisinei valstybei bdingas pliuralizmas nuomoni vairov, politini ir kit organizacij veikla. 6. Kiekvienas asmuo turi teis ginti savo paeistas teises teisme ar kitose institucijose.

Visi ie teisins valstybs poymiai turi bti tvirtinti Konstitucijoje, suderinti su kitais teiss aktais, kad bt geriau saugomos mogaus teiss, efektyviau vykdoma valstybs valdi veikla, utikrintos asmen, ginani savo teises, garantijos.


3 tema. Teiss svoka ir poymiai

Teis tai valstybs nustatytos ir sankcionuotos visiems privalomos formaliai apibrtos bendro elgesio taisykls, skirtos reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybs prievart.

Poymiai: 1. Normikumas reikia, kad teis reguliuoja visuomeninius santykius, nustatydama j dalyviams bendras elgesio

taisykles, kurios vadinamos teiss normomis. 2. Visuotinis privalomumas reikia, kad bendro elgesio taisykls, t.y. teiss normos, yra visiems privalomos, kam

jos yra skirtos, neatsivelgiant jok kieno nors poir jas. 3. Formalus apibrtumas reikia, kad teiss normos yra ne paprastai idjos ir mintys, o konkreiai nustatyto ir

formaliai teiss aktuose ireikto bendro elgesio taisykls. 4. Prievartos garantavimas reikia, kad teiss norm realizavim (j gyvendinim, laikymsi) garantuoja

valstyb, taikydama teisins atsakomybs priemones tiems, kurie nesilaiko ar netinkamai laikosi teiss norm. 5. Daugkartinis taikymas reikia, kad teiss normos vis galiojimo laik yra taikytinos neribot atvej skaii. 6. Sistemingumas reikia, kad teiss normos nra padrikos, o sveikaudamos sudaro sistem. Vienos teiss

normos realizavimas danai yra pagrindas realizuoti kit teiss norm.

4 tema. Teiss normos ir j poymiai Elgesio taisykls, kurios reguliuoja santykius tarp moni, visuomens, vadinamos socialinmis normomis. Labiausiai

paplitusi socialini norm ris yra teiss normos. Teiss norma tai statymuose ir kituose tesis aktuose valstybs nustatyta visiems privaloma bendro pobdio

elgesio taisykl, kurios gyvendinimas garantuojamas valstybs prievartos priemonmis. Teiss normos reguliuoja svarbiausius visuomeninius periodikai besikartojanius santykius ir ios elgesio taisykls

skirtos ne kokiam konkreiam subjektui, o privalomos visiems. Teiss norm gyvendinim garantuoja valstyb prievartos priemonmis. Teiss normas kuria valstybs institucijos arba jos atsiranda referendumo keliu.

Kiekvien teiss norm sudaro trys tarpusavyje susij elementai: 1. Hipotez nurodo faktines aplinkybes, kurioms esant ta teiss norma veikia, t.y. ji apibria tam tikrus asmenis,

laik, veikimo sfer, kurioje ta norma galioja. 2. Dispozicija konkretizuoja visuomeninio santykio dalyvio elges, t.y. jam leidia, draudia ar pareigoja tam

tikr elges. 3. Sankcija nurodo, kokios prievartos priemons yra taikomos u hipotezje nurodytiems asmenims, tam tikru

laiku ir veikimo sferoje nevykdant ar netinkamai vykdant dispozicijoje numatytas pareigas. Vadinasi, teiss normos gali bti:

1. pareigojanios nustato tam tikr pareig atlikti tam tikrus aktyvius teigiamus veiksmus (pvz. pareiga mokti mokesius valstybei).

2. Draudianios nustato pasyvi pareig, t.y. pareig susilaikyti, nevykdyti draudiani veiksm (pvz., nevogti, neudyti, nevaiuoti per raudon vies).

3. galiojanios suteikia teis atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus (pvz., teis sudaryti sandorius, teis susituokti, teis kreiptis teism).

5 tema. Teiss realizavimas

Pagrindin teiss paskirtis reguliuoti visuomeninius santykius. statymuose ir kituose postatyminiuose aktuose tvirtintos teiss normos sukurtos tam, kad j reikalavimai bt gyvendinami, kad jos bt realizuojamos.

Teiss realizavimas tai teiss norm nustatyt reikalavim ir galimybi gyvendinimas teiss subjekt (valstybs institucij, nevalstybini organizacij, pareign, piliei) praktinje veikloje.

Teiss realizavimas reikalingas tam, kad bt galima realiai reguliuoti visuomeninius santykius, veikti j dalyvi elges. Teis be realizavimo netenka savo prasms. Tik realizuojant pasiekiami teiss norm tikslai. Yra iskiriamos keturios teiss realizavimo formos: laikymasis, vykdymas, taikymas ir naudojimasis teise.

Teiss laikymasis tai tokia teiss realizavimo forma, kai teiss subjektas susilaiko nuo teis udraust veik, t.y. neatlieka j. Tai teiss subjekto pasyvi elgesio forma. Laikantis teiss norm reikalavim nereikia atlikti kokios nors specialios veiklos, o utenka nevykdyti veiksm, kuriuos draudia teiss normos (ATPK nepaeisti keli eismo taisykli, BK nevogti, neudyti).

Teiss vykdymas tai tokia teiss realizavimo forma, kai teiss subjektai teista veikla gyvendina savo aktyvias pareigas (pvz., atlikti karin tarnyb, mokti mokesius).

Naudojimasis teise kai teiss subjektas savo nuoira realiai gyvendina teiss normomis leistinas veikas (teis tuoktis, teis dalyvauti rinkimuose).

Teiss taikymas tai teiss realizavimo forma, kai teiss norm nustatytus reikalavimus gyvendina valstybs kompetentingos institucijos ir pareignai, priimdami specialius aktus (nuosprendius, spendimus, nutarimus, sakymus) ir esant reikalui panaudodami valstybs prievartos priemones.


Taigi, teiss laikymasis, vykdymas ir naudojimasis teise yra tiesiogins teiss realizavimo formos, nes patys teiss subjektai savo veikla tiesiogiai gyvendina teiss norm nurodymus. Taiau realizuojant teis danai pasitaiko toki moment, kai ios formos neleidia visu mastu realizuoti teisi ir pareig, numatyt teiss normose. Tuo atveju btina taikyti teis kaip ypating jos realizavimo form.

6 tema. Teiss altiniai

Tam, kad teiss norma tapt visuotinai privaloma, turi bti atitinkamai ireikta, suformuluota. Teiss normos iraikos forma yra vadinama teiss altiniu. Teiss altinis tai oficialus valstybs dokumentas (statymas, postatyminis aktas), kuriame tvirtintos teiss normos gauna formal apibrtum ir visuotinio privalomumo pobd.

Kadangi ne visi teiss altiniai turi vienod teisin gali, yra pripastama tokia teiss altini hierarchija: 1. Pagrindiniai teiss altiniai: Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu. Konstituciniai statymai jais yra keiiama arba papildoma LR Konstitucija ypatinga tvarka. Paprastieji statymai juos priima LR Seimas. statymai negali prietarauti LR Konstitucijai. Postatyminiai aktai tai norminiai aktai, kurie konkretizuoja statymus bei lengvina j gyvendinim. Tai

LR Vyriausybs nutarimai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo teiss aktai, ministerij sakymai, vietos savivaldos institucij (tarybos, valdybos, mero) leidiami teiss aktai.

Ypating viet pagrindini teiss altini hierarchijoje uima tarptautins sutartys. Jos turi maesn teisin gali negu Lietuvos Respublikos Konstitucija, taiau auktesn juridin gali u paprastuosius statymus ir tik tada, kai statymuose numatytos skirtingos nuostatos negu tarptautinse sutartyse. Lietuva ir kaip daugelis valstybi laikosi nuostatos, kad esant nacionalinio statymo ir tarptautins sutarties prietaravimams (kolizijai), yra taikomos tarptautini sutari nuostatos.

2. Papildomi teiss altiniai: Teisinis paprotys tai istorikai du ar tris kartus pasikartojs visuotinai priimtas elgesys, kuris valstybei

tampa privaloma elgesio taisykle. Paproiai nra tvirtinti kaip statymai. Teismo precedentas tai teismo sprendimas konkreioje byloje, kuris tampa visuotinai privalomas

sprendiant analogines bylas. emesns instancijos teismams yra privalomi auktesns instancijos teism priimami sprendimai.

Teiss doktrina tai teisinink nuomons, mintys, teiss akt komentarai, isakyti tam tikruose teisiniuose leidiniuose, mokslo darbuose, kuriais galima remtis kaip teiss altiniu.

Teiss principai tai visuotinai pripainti lygiateisikumo, teisingumo, mogaus teisi, siningumo principai, tvirtinti statymuose.

7 tema. Teisiniai santykiai Kai teis reguliuoja visuomeninius santykius, jie vadinami teisiniai santykiais. Juose svarbiausia tai, kad jie asmenys

tampa teisikai reikming visuomenini santyki dalyviais, gyjaniais teiss normose numatytas teiss ir pareigas. Tam, kad egzistuot teisiniai santykiai, yra btini teisini santyki subjektai, objektas ir turinys. Teisini santyki subjektai tai fiziniai (pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs, pabgliai) ir juridiniai asmenys,

turintys teisnum ir veiksnum. Kad tapt teisini santyki subjektais, konkretus asmuo turi pasiymti tam tikra teisine charakteristika teisiniu subjektikumu. Tai kompleksin svoka, kuri sudaro du struktriniai elementai: teisnumas ir veiksnumas.

Teisnumas tai teiss normomis nustatytas gebjimas turti subjektines tesies ir pareigas. Teisnumas atsiranda asmeniui gimus ir baigiasi jam mirus. Teisnumui bdingas visuotinumas. Tai reikia, kad valstybs valdia i pat pradi pripasta savo pilieiams vien bendr savyb teisin leidim gyti atitinkamas teises ir pareigas ir itaip skatina asmenis pareig vykdymui. Kiekvienas asmuo turi teis gyti bet kuri statymo nedraudiam teis, pvz., teis darb, moksl, dalyvauti rinkimuose, santuok. Jeigu vienas pilietis tam tikru metu neturi teiss steigti advokato kontor, kuri turi kitas asmuo, tai dar nereikia, kad j teisnumas yra skirtingas. Teisnumas tas pats, o subjektini teisi ir pareig ratas skirtingas, nes subjektin teis lemia ir paties asmens gebjimai (fiziniai, dvasiniai, ekonominiai, socialiniai, profesiniai).

Kadangi teisnumas gyjamas tik gimus, tai jo turin nustato valstyb, kurioje gimstame. ia teisnumas susijs su prigimtinmis teismis. Kokias mogaus teises savo Konstitucijoje ir teiss aktuose numato valstyb, tokio turinio ir yra asmens teisnumas.

Veiksnumas tai teiss normomis nustatytas galjimas paiam savo veiksmais gyti teises ir sukurti pareigas, taip pat atsakyti u padarytus teiss paeidimus. Veiksnumas asocijuojasi su asmens amiumi ir jo psichine bsena. Tik tam tikro statyme numatyto amiaus sulaiks asmenys ir bdami psichikai sveiki gali bti teisini santyki dalyviais. Pvz., CK numato, kad fizinio asmens veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametysts, t.y. kai jam sueina 18 met. Taiau nepilnameiai iki 14 met bei nuo 14 iki 18 met amiaus taip pat turi teis sudaryti smulkius buitinius sandorius. Santuoka leidiama asmenims, sukakusiems 18 met, taiau teismas ntumo ir kitais atvejais gali ami sumainti 3 metais.

Skirtingai nei fizini asmen, juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo paiu metu, nuo jo stat patvirtinimo momento, o tais atvejais, kai juridinis asmuo turi veikti remdamasis bendrais tos ries organizacij nuostatais nuo momento, kai kompetentinga institucija ileidia nutarim j steigti. Jeigu statai turi bti registruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda nuo j registravimo momento.


Yra iskiriamos labai artimos, bet ne tapaios svokos teiss subjektas ir teisini santyki subjektas. Teiss subjektas yra platesn svoka negu teisinio santykio subjektas, nes galimi atvejai, kai konkretus asmuo, bdamas teiss subjektu, negali bti tam tikr santyki subjektu. Teiss subjektas tai tik potencialus teisini santyki subjektas, galintis niekada ir netapti konkrei santyki subjektu. Pvz., asmuo, sdintis ant suoliuko miesto aiktje, yra teiss subjektas, o asmuo, kurie eina per psij perj, yra laikomas ne tik teiss subjektu, bet ir konkretaus teisinio santykio subjektu (nes jis naudojasi teise laikytis tam tikr reikalavim, kurie pareigoja j pereiti gatv ne bet kurioje vietoje, o btent psij perjoje). Teisinio santykio subjektas yra asmuo, kuris jau turi konkreias teises ir pareigas, o teiss subjektas kuris gali tokias teises ir pareigas gyti. Ant suoliuko sdintis asmuo yra teiss subjektas tuo atvilgiu, kad jam leista bet kada atsistoti ir eiti per gatv tapti teisinio santykio subjektu.

Buvimas teiss subjektu yra nuolatinis, o buvimas teisinio santykio subjektu momentinis, terminuotas, trunkantis priklausomai nuo konkretaus teisinio santykio. Vadinasi, teiss subjektas sietinas tik su teisnumu, o teisini santyki subjektas dar ir su veiksnumu. Bet tai nra grieta, nes ir neveiksnus asmuo, bdamas teiss subjektas, tam tikrais atvejais gali bti ir kai kuri teisini santyki subjektas atstovavimo, globos, rpybos srityje.

Teisini santyki objektas tai vertyb, daiktas, turtas, dl kurio atsiranda teisiniai santykiai. Tai materialins vertybs: pinigai, daiktai; intelektualins ir dvasins vertybs: meno darbai, atradimai; asmenins neturtins vertybs: garb, orumas, sveikata, gyvyb. Iskiriamos tokios grups teisini santyki objekt:

1) materialiosios vertybs tai daniausiai civilini turtini santyki objektai: pirkimo pardavimo, dovanojimo, main, pasaugos, paskolos, paveldjimo ir kt. objektai.

2) asmenins nematerialiosios vertybs tai garb, orumas, laisv, saugumas, teis vard, asmens nelieiamyb, mogaus gyvyb, sveikata.

3) teisinio santykio subjekt elgesys, vairios paslaugos, j rezultatai tai objektai teisini santyki, kurie daniausiai formuojasi valdymo, buities paslaug , kins ir kitos veiklos srityse.

4) dvasins krybos rezultatai tai mokslo, meno kriniai, dl kuri atsiranda autori teisi apsaugos teisiniai santykiai.

5) vertybiniai popieriai, oficials dokumentai (obligacijos, akcijos, vekseliai, loterijos bilietai, pinigai, privatizavimo ekiai, pasai, diplomai, atestatai ir kt., kurie gali tapti teisinio santykio objektais tais atvejais, kai pametus reikia juos atkurti, iduoti dublikatus.

Teisini santyki turinys tai santykio dalyvi teiss ir pareigos, t.y. tai, kas jiems leidiama, draudiama, pareigojama.

8 tema. Teisin atsakomyb ir poymiai Teisin atsakomyb tai teiss norm numatyta subjekto pareiga u padaryt teiss paeidim patirti valstybinio

poveikio priemones bausmes, baudas ir kt. Teisin atsakomyb visada yra susijusi su valstybs prievarta. Niekas kitas neturi teiss taikyti prievartos priemoni, iskyrus valstybs vardu valstybins institucijos.

Poymiai: 1. Teisins atsakomybs pagrindas yra teiss paeidimo padarymo faktas. 2. Teisin atsakomyb nustato valstybs teiss norm sankcijos. 3. Teisin atsakomyb visada susijusi su kokiomis nors negatyviomis pasekmmis teiss paeidjui, pvz., bauda,

turto konfiskavimas, laisvs atmimas, atleidimas i darbo. 4. Teisin atsakomyb nustato tik kompetentingos valstybs institucijos: teismai, policija, administracins,

higienos ir kt. komisijos. 5. Valstybs prievartos priemons gali bti taikomos tik laikantis statymo nustatytos procesins tvarkos.

Teisins atsakomybs rys: 1. Baudiamoji tai grieiausios valstybs prievartos priemons, kurias taiko tik teismai u nusikaltimus. 2. Administracin u administracinius teiss paeidimus numatyta atsakomyb, kuri taiko teismai, policija ir

kitos valstybs institucijos ir pareignai. 3. Drausmin atsiranda paeidus darbo drausm pagal vidaus darbo tvarkos taisykles visiems pagal darbo sutart

dirbantiems darbuotojams. 4. Materialin atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas (darbuotojas ar

darbdavys) padaro al kitam subjektui, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas savo darbines teises ir pareigas.

5. Civilin teisin skolininko pareiga kompensuoti kreditori paeistas teises. Tai pareiga atlyginti padaryt al ir nuostolius, sumokti netesybas, grinti skol ir kt.

Rekomenduojama literatra:

1. ioys P. Teiss pagrindai. Vilnius, VVK leidykla, 2000 2. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios, 1996, Nr. 33 1014 3. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia, 2000


KONSTITUCIN TEIS Konstitucin teis nagrinja mogaus teises, tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teiss

aktuose, valstybins valdios kompetencij, sudarymo tvark, tarpusavio santykius, Lietuvos kio sistem, privaios ir valstybins nuosavybs klausimus.

Konstitucins teiss altiniai: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija 2) statymai (paprastieji, konstituciniai statymai) 3) Postatyminiai aktai (Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, ministr sakymai ir kt.) 4) Seimo ratifikuotos ir neratifikuotos tarptautins sutartys. 5) Teiss principai 6) Teiss doktrina 7) Teiss paprotys

1 tema. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija

Ji buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu. Pagrindiniai jos bruoai: 1. Konstitucija tvirtina pamatinius valstybs dsnius; 2. tvirtina pagrindines mogaus teises ir laisves; 3. Numato valstybins valdios institucij sudarymo tvark, kompetencij, statuso pasibaigimo tvark; 4. Numato teism sistem, iskiria Konstitucinio teismo viet; 5. Ji yra tiesiogiai taikomas teiss aktas, t.y. kiekvienas asmuo, kurio teiss paeistos, gali tiesiogiai remtis

Konstitucija ir taip ginti savo teises teisme; 6. Ji yra aukiausi juridin gali turintis teiss aktas, t.y. joks kitas teiss aktas negali jai prietarauti, kitaip bt

pripaintas negaliojaniu; 7. Jai bdingas stabilumas, nes numatyta sudtinga Konstitucijos keitimo tvarka garantuoja, kad nebus priimti

skuboti sprendimai, norint j pakeisti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas. Sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi

teis pateikti Seimui ne maesn kaip vis Seimo nari grup ar nemaiau kaip 300 tkstani rinkj. Nepaprastosios padties ar karo metu Konstitucija negali bti taisoma. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Tik referendumu gali bti keiiamos 1 skirsnio Lietuvos valstyb ir 14 skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. Konstitucijos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne maesn kaip 3 mnesi pertrauka. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo nemaiau kaip 2/3 vis Seimo nari.

Pagal keitimo bd, iskiriamos lanksios (D.Britanija), grietos (JAV) arba miraus tipo (Lietuva) konstitucijos.

2 tema. Konstitucij raida Lietuvoje 1918 m. vasario 16 d. aktu Lietuvos valstyb paskelb nepriklausomyb. Laikinosios Lietuvos valstybs konstitucijos: 1918 m. rugsjo mn. priimti Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai; 1919 m. balandio 4 d. tie Dsniai buvo papildyti ir priimta nauja Laikinoji Konstitucija; 1920 m. birelio 10 d. priimta Laikinoji Lietuvos valstybs Konstitucija. Nuolatins Lietuvos valstybs konstitucijos: 1922 m. rugpjio 2 d. priimta Lietuvos valstybs konstitucija pirmasis dokumentas, atitinkantis tarptautinius

reikalavimus; 1928 m. gegus 15 d. Lietuvos valstybs konstitucija, kuri sustiprino Prezidento galiojimus. ia Prezident rinko ne

tauta, bet ypatingieji tautos atstovai 7 metams. Taip formuojasi prezidentins respublikos modelis. 1938 m. gegus 12 d. priimta Lietuvos Konstitucija, kuri ypatingai sustiprino Prezidento galias. Dl to i konstitucija

vadinama turinia autoritarini bruo. 1940 1990 m. okupacinis laikotarpis, kuomet Lietuvoje galiojo SSSR konstitucijos. 1990 m. kovo 11 d. aktu Lietuva paskelb atkurianti Lietuvos nepriklausomyb. 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas (Konstitucija), galiojs iki 1992

m., kol buvo priimta iuo metu galiojanti LR Konstitucija.

3 tema. mogaus teiss ir laisvs, pareigos Pagrindins mogaus teiss, laisvs ir pareigos tai valstybs nustatytos, suteiktos ir garantuotos Konstitucijoje,

tvirtintos kiekvieno asmens galimybs veikti ir kartu pareigos veikti.


Pagrindins mogaus teiss ir laisvs tvirtintos 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Paprastai skiriama tokia mogaus teisi ir laisvi klasifikacija:

1. Asmenins teiss 2. Socialins ekonomins, kultrins teiss 3. Politins (pilietins) teiss 4. mogaus ir pilieio pareigos.

Asmenins teiss tai prigimtins kiekvieno mogaus teiss, atsiradusios nuo jo gimimo. Tai teis gyvyb, laisv, asmens nelieiamum, nuosavybs nelieiamum, teis turti sitikinimus ir juos laisvai reikti, minties, tikjimo, sins laisv, teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje ir kt.

Socialins ekonomins, kultrins teiss tai mogaus konstitucini teisi, suteikiani jam teisin galimyb

pretenduoti gauti i valstybs, esant tam tikroms slygoms, atitinkam grybi socialinje ir ekonominje sferoje, visuma. Tai teis laisvai pasirinkti darb bei versl, teis turti tinkamas darbo slygas, tinkam apmokjim u darb, teis socialin apsaug, teis nemokam sveikatos prieir, teis poils ir kasmetines atostogas, teis laisvai jungtis profsjungas, teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, teis moksl ir kt.

Politins (pilietins) teiss tai tik pilieiams suteikiamos galimybs dalyvauti visuomeniniame ir politiniame

gyvenime. Tai piliei teis dalyvauti rinkimuose (pasyvioji rinkim teis teis bti irinktam ir aktyvioji rinkim teis teis rinkti), teis kritikuoti valstybs institucij ar pareign darb, veiksmus, apsksti j sprendimus (pvz., Seimo kontrolieriams galima sksti pareign veiksmus dl j piktnaudiavimo ar biurokratizmo), teis laisvai vienytis politines partijas, asociacijas, piliei teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus, teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark.

mogaus ir pilieio pareigos tai Konstitucijoje ir statymuose ireiktas valstybs siekimas nustatyti bet kuri

asmen tam tikro elgesio taisykles. Tai piliei pareiga atlikti karin tarnyb, moni (ne tik piliei) pareiga mokti mokesius, asmenims iki 16 m. amiaus pareiga mokytis, tv pareiga auklti savo vaikus, vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim, kiekvieno asmens pareiga saugoti aplink nuo kenksming poveiki, pilieio pareiga ginti savo valstyb nuo usienio ginkluoto upuolimo. U i konstitucini pareig nevykdym galima baudiamoji, administracin ar civilin atsakomyb.

4 tema. Teism sistema Lietuvoje

Lietuvoje egzistuoja bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismai. Bendrosios kompetencijos teismai tie, kurie sprendia ir baudiamsias, ir civilines, ir administracines, ir darbo bylas. Specialiosios kompetencijos teismai kurie specializuojasi tik vienos ries byl nagrinjime. Nuo 1999 met Lietuvoje veikia vieninteliai specializuoti teismai administraciniai teismai, nagrinjantys iimtinai administracines bylas.

Teism grandys: 1. Apylinki teismai 2. Apygard teismai (penki: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli) 3. Lietuvos apeliacinis teismas 4. Lietuvos Aukiausiasis Teismas.

Teism instancijos: 1. Pirmoji teismin instancija dauguma byl paprastai pradedamos nagrinti apylinki teismuose. Tam tikros

bylos gali bti pradedamos nagrinti apygard teismuose kaip pirmos instancijos teismuose. Pvz. visos civilins bylos nagrinjamos apylinki teismuose kaip pirmos instancijos teismuose, iskyrus bankroto bylas, bylas, kuri gino suma didesn nei 100 000 Lt, ginus dl patent ir kt. nagrinja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai.

2. Apeliacin instancija tai pirmosios instancijos nesigaliojusio teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo apskundimas auktesnei teisminei instancijai. Pvz., jeigu pirmoji instancija buvo apylinks teismas, tai apeliacin instancija bus apygardos teismas; jeigu pirmoji instancija buvo apygardos teismas, tai apeliacin instancija bus Lietuvos apeliacinis teismas.

3. Kasacin instancija tai apeliacins instancijos sigaliojusio teismo sprendimu, nutarties ar nutarimo apskundimas Lietuvos Aukiausiajam Teismui, nes tik jis Lietuvoje yra kasacin instancija. Jo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami, t.y. auktesns skundimo instancijos Lietuvoje nebra.

Administraciniai teismai Lietuvoje:

1. Apygard administraciniai teismai 2. Vyriausiasis administracinis teismas kaip apeliacin instancija apygard teism sprendimams ir kaip pirmoji

instancija specialiems ginams. 3. Lietuvos Aukiausiasis Teismas kaip kasacin instancija.


5 tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Konstitucinis teismas teism sistemoje uima ypating viet. Jo funkcijos ir kompetencija skiriasi nuo bendrosios

jurisdikcijos teism. Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir

Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas

treji metai atnaujinamas vienu tredaliu. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus skiria Seimas i kandidat, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, o teisjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirminink i io teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Konstitucinio Teismo teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta.

Prie praddami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisjai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apribojimai, nustatyti teism teisjams. Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis kaip ir Seimo nariai.

Konstitucinis Teismas priima sprendimus, nutarimus ir ivadas. Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos

Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai, ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybs aktai.

Konstitucinis Teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja

Konstitucijai. Nutarimus Konstitucinis Teismas priima procesiniais klausimais, nagrindamas byl, pvz., pateikti rodymus, kviesti

liudytojus, bylos nagrinjim atidti ir pan. Teis kreiptis Konstitucin Teism dl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyt akt turi Vyriausyb, ne maiau kaip

1/5 vis Seimo nari, taip pat teismai. Dl Respublikos Prezidento akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism turi teis kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari ir teismai. Dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism gali kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.

Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir tarptautini sutari ir Respublikos Prezidentas.

Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami.

Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina; 4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka.

6 tema. Pilietyb Pilietyb tai asmens nuolatinis teisinis ryys su konkreia valstybe. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo, netekimo,

isaugojimo, atsisakymo klausimus reguliuoja Pilietybs statymas. Usienieiai asmenys, kurie nra Lietuvos Respublikos pilieiai, neatsivelgiant tai, ar jie turi kurios nors usienio

valstybs pilietyb ar neturi jokios. Usienietis, turintis dvi pilietybes, vadinamas bipatridu, o usienietis, neturintis jokios valstybs pilietybs apatridu.

Pabglis usienietis, kuris visikai pagrstai baimindamasis bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim negali arba bijo naudotis tos valstybs, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi tam tikros pilietybs ir yra u valstybs, kurioje buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib ir dl ivardyt prieasi negali ar bijo j grti.

Pilietyb gyjama kraujo teise kai asmuo laikomas Lietuvos Respublikos pilieiu, jeigu jo tvai yra Lietuvos Respublikos pilieiai, nepriklausomai nuo to, ar jis gim tv pilietybs valstybje, ar u jos rib; ems teise kai asmuo laikomas Lietuvos Respublikos pilieiu, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo tv pilietybs.

Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama: 1) gimus filiacija; 2) suteikus Lietuvos Respublikos pilietyb natralizacija; 3) gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb;


4) optavimo bdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais; 5) kitais io statymo numatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama asmeniui pagal jo praym, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka ias slygas:

1) ilaik lietuvi kalbos egzamin (moka kalbti ir skaityti lietuvikai); 2) turi nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met; 3) turi nuolatin darbo viet arba nuolatin legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje; 4) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin; 5) yra be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos pilietybs

gijimo atveju praranda tos valstybs pilietyb, arba ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb.

Lietuvos Respublikos pilietyb neteikiama natralizacija asmenims, kurie: 1) padar tarptautins teiss numatyt nusikaltim mogikumui ar vykd genocid; 2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prie Lietuvos valstyb; 3) iki atvykimo gyventi Lietuv kitoje valstybje buvo teisti laisvs atmimo bausme u tyin nusikaltim, u

kur baudiamj atsakomyb nustato ir Lietuvos Respublikos statymai, arba buvo bausti Lietuvoje u tyin nusikaltim, u kur numatoma laisvs atmimo bausm;

4) yra chroniki narkomanai, alkoholikai ar toksikomanai; 5) serga ypa pavojingomis infekcinmis ligomis.

Reikalavimas laikyti lietuvi kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzaminus netaikomas asmenims, sulaukusiems 65 met, I ir II grups invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninmis psichinmis ligomis.

Pilietyb gyjama ir gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb. Tai netradicinis pilietybs gijimo bdas. Tai Lietuvos ieivi, gijusi kitos valstybs pilietyb, Lietuvos Respublikos pilietybs isaugojimas.

Teis Lietuvos Respublikos pilietyb neterminuotai isaugoma: 1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams ir vaikaiiams (jeigu ie

asmenys, j vaikai ar vaikaiiai nerepatrijavo i Lietuvos), gyvenantiems kitose valstybse; 2) lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse.

Pilietyb gali bti gyjama optavimo bdu. Optacija tai laisvas savo noru pilietybs pasirinkimas tais atvejais, kai keiiasi valstybs teritorija. Pilietybs gijimas iuo bdu taikomas tais atvejais, kai tam tikros buvusios valstybs teritorijoje susikuria nauja valstyb arba i buvusios valstybs teritorijos yra atskiriama tam tikra jos dalis, kuri traukiama kitos valstybs teritorij. iuo atveju keiiamos teritorijos dalies pilieiams leidiama pasirinkti: ar likti savo buvusios teritorins valstybs pilieiais, ar tapti naujos valstybs, kurios teritorij ta dalis traukiama, pilieiais.

Pilietybs statymas draudia Lietuvos Respublikos pilieiui turti kelias pilietybes, taiau kartu numato ir kelias iimtis. Dviguba pilietyb (bipatrizmas) gali atsirasti dl ems teiss principo ir kraujo teiss principo nesuderinamumo. Tokiu atveju vaikas, gims tvams usienieiams alyje, kur dominuoja ems teiss principas, pagal kraujo teiss princip gis savo tv pilietyb, o pagal ems teiss princip alies, kurioje gim, pilietyb.

Jeigu vaiko tvai turi skirtingas pilietybes, vaikas gis ir tvo, ir motinos pilietyb. Respublikos Prezidentas gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb nusipelniusiems Lietuvai usienio valstybi

pilieiams iimties tvarka netaikant jiems numatyt pilietybs suteikimo slyg. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimas iimties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi pilietyb gijusio asmens eimos nariams.

7 tema. Valstybin valdia Lietuvos Respublikos Konstitucija tvirtina valdios padalijimo princip valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas,

Vyriausyb ir Prezidentas, Teismas. Tai reikia, kad svarbu, jog visa valdia nebt sutelkta vienose rankose, kad tas pats subjektas nebt ir Seimas, ir Prezidentas, Vyriausyb bei Teismas viename asmenyje, nes tokiu atveju atsirast anarchija.

1. Lietuvos Respublikos Seimas Seim sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine

rinkim teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas irinktu, kai yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei

ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais.

Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Savo galiojim laikui Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos tarnyb.

Seimo narys gali bti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat ilaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos i valstybs biudeto. Seimo narys

negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl. Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn,

suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Seimo nario galiojimai nutrksta, kai:


1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktasis Seimas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripasta j neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinkim statymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybs.

Seimo kompetencija: 1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2) leidia statymus; 3) priima nutarimus dl referendum; 4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; 5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus; 6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai; 7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti; 8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; 9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru; 10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus; 11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink; 12) skiria savivaldybi taryb rinkimus; 13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt; 14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; 15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus; 16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus; 17) nustato Respublikos administracin suskirstym; 18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; 19) leidia amnestijos aktus; 20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti

ginkluotsias pajgas. statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statym

leidybos iniciatyvos teis turi taip pat Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidia Ministro

Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program.

Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident. Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai.

Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir statym.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs kompetencija: 1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir

viej tvark; 2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; 5) vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus; 7) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; 8) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr Vyriausybs veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.

Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikui Ministro Pirmininko teikimu


paveda vienam i ministr j pavaduoti, o kai tokio teikimo nra, Respublikos Prezidentas vienam i ministr paveda pavaduoti Ministr Pirminink.

Ministras vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas funkcijas. Ministr laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys.

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kitok atlyginim, iskyrus jam nustatyt pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl.

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

Vyriausyb privalo atsistatydinti taip pat iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru

Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta; 4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb.

Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikjim juo slaptu balsavimu pareikia daugiau kaip pus vis Seimo nari. Vyriausybs ar ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas.

3. Lietuvos Respublikos Prezidentas Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta

Konstitucijos ir statym. Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus

gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu.

Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils.

Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviem mnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos.

Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals.

Jeigu pirmajame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po dviej savaii rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals.

Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams Seimo nariams, prisiekia Tautai bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo pareigas ir bti visiems lygiai teisingas.

Respublikos Prezidentas negali bti Seimo nariu, negali uimti joki kit pareig ir gauti kitokio atlyginimo, iskyrus Respublikos Prezidentui nustatyt atlyginim ir atlyginim u krybin veikl.

Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios.

Respublikos Prezidento kompetencija: 1) sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik; 2) pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie

tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus;

4) teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 5) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt; 6) Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink; 7) priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i ministr eiti

Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;

8) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus; 9) nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus; 10) teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j

teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus;

11) teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr;


12) Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov; 13) suteikia aukiausius karinius laipsnius; 14) ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dl

gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padties vedimo, taip pat dl mobilizacijos ir pateikia iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui;

15) statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb; 16) skiria valstybinius apdovanojimus; 17) teikia malon nuteistiesiems.

Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus-dekretus. Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar

administracinn atsakomybn. Respublikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i pareig tik iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus

priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento paalinimo i pareig klausim sprendia Seimas apkaltos proceso tvarka.

Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas; 2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) atsistatydina i pareig; 4) Respublikos Prezidentas mirta; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim,

kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig.

8 tema. Vietos savivalda Kiekvienoje valstybje organizuojamas centrinis ir vietos valdymas. Todl paprastai valstybs teritorija yra skirstoma

smulkesnes dalis administracinius teritorinius vienetus, ir j teisiniai galiojimai gali skirtis. Vietos savivalda valstybs teritorijos administracinio vieneto savivaldybs teis laisvai ir savarankikai tvarkytis

pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir statymus per gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savivaldybs taryb bei jos sudarytas vykdomsias institucijas.

Savivaldyb valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens status bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam per savivaldybs taryb.

Savivaldybs institucijos atstovaujamoji institucija savivaldybs taryba ir vykdomosios institucijos savivaldybs valdyba, savivaldybs meras, turinios vietos valdios ir vieojo administravimo teises bei pareigas. Savivaldybs institucijos yra atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij gyvendinim bendruomens interesais.

Savivaldybs kontrols institucija savivaldybs kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybs biudeto naudojim bei atliekantis savivaldybs vidaus audito funkcijas.

1. Savivaldybs taryba Savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov. Savivaldybs tarybos galiojimai prasideda, kai pirmj posd susirenka irinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai

pirmj posd susirenka naujai kadencijai irinkti tarybos nariai. Per du mnesius nuo pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio suaukimo dienos turi bti irinktas savivaldybs meras ir sudaryta valdyba.

Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina kolegialiai savivaldybs tarybos posdiuose. Savivaldybs tarybos posdiams klausimus rengia savivaldybs tarybos komitetai bei komisijos savo posdiuose, tarybos nari frakcijos ir grups pasitarimuose ir savivaldybs administracija. Savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim.

Savivaldybs taryba ne reiau kaip vien kart per metus tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybs gyventojams vie atlikto darbo ataskait. Ataskait savivaldybs tarybos vardu pateikia meras.

2. Savivaldybs valdyba Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i savivaldybs tarybos nari sudaro valdyb ir nustato jos nari skaii. Valdybos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kit (neetatini) valdybos nari

kandidatras i tarybos nari savivaldybs tarybai tvirtinti teikia meras. Valdyba sprendimus priima posdiuose. Posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip 2/3 vis jos nari.

Valdybos sprendimai priimami posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Kai valdybos nari balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba kito posdiui pirmininkaujanio valdybos nario balsas.

Valdybos galiojimai pasibaigia, kai pirmj posd susirenka naujai irinktos tarybos nariai. Iki naujos valdybos sudarymo jos galiojimus laikinai vykdo meras.


3. Meras ir jo pavaduotojai Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka mer ir mero silymu skiria vien ar kelis mero

pavaduotojus. Savivaldybs taryba gali nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras irinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis tarybos nari dauguma. Su meru darbo sutartis nesudaroma.

Meras, mero pavaduotojas prie termin netenka savo galiojim savivaldybs tarybos sprendimu, jeigu u tai balsuoja vis tarybos nari dauguma:

1) Vyriausybs arba valstybs kontrols institucijos silymu u statym ar kit teiss akt paeidimus, dl kuri padaryta esmins alos valstybs ar savivaldybs interesams bei nuosavybei;

2) kai dl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi;

3) kai pateikia atsistatydinimo praym. Pasibaigus savivaldybs tarybos galiojimams, ios tarybos irinkto mero galiojimai baigiasi, kai naujai irinkta

savivaldybs taryba irenka mer. Jeigu meras atsisako eiti pareigas iki to laiko, kol naujai irinkta savivaldybs taryba irinks mer, laikoma, kad jis atsistatydino savo noru, ir jam ieitin paalpa nemokama. iuo atveju savivaldybs taryba mero pareigas laikinai eiti paveda vienam naujai irinktos tarybos nariui.

4. Savivaldybs kontrolierius Savivaldybs kontrolierius skiriamas pareigas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka atviro konkurso bdu 5

metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybs kontrolierius gali pakartotinai dalyvauti konkurse tas paias pareigas naujam terminui. Kadencij skaiius tam paiam asmeniui neribojamas.

Savivaldybs kontrolierius privalo turti auktj isilavinim ir ne maesn kaip trej met darbo sta finans, ekonomikos, kontrols arba vieojo administravimo srityse.

Savivaldybs kontrolierius gali bti savivaldybs tarybos sprendimu atleistas i pareig iki kadencijos pabaigos Valstybs tarnybos statymo numatytais pagrindais.

Savivaldybs kontrolieriaus, taip pat savivaldybs kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) finansin, kin bei materialin aptarnavim atlieka savivaldybs administracija. Savivaldybs kontrolierius (savivaldybs kontrolieriaus tarnyba) turi savo antspaud.

Savivaldybs kontrolierius, taip pat savivaldybs kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

Rekomenduojama literatra:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios, 1996, Nr. 33 1014 2. Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: LTU, 2001 3. ioys P. Teiss pagrindai. Vilnius: VVK leidykla, 2000 4. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 13 308 5. Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 13 309 6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas // Valstybs inios, 1993, Nr. 6 120 7. Lietuvos Respublikos peticij statymas // Valstybs inios, 1999, Nr. 66 2128 8. Lietuvos Respublikos pilietybs statymas // Valstybs inios, 1991, Nr. 36 977 9. Lietuvos Respublikos susirinkim statymas // Valstybs inios, 1993, Nr. 69 1291 10. Lietuvos Respublikos teism statymas // Valstybs inios, 1994, Nr. 46 851 11. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 91 2832


ADMINISTRACIN TEIS Administracin teis tai teiss aka, reguliuojanti visuomeninius santykius, atsirandanius vieojo valdymo sferoje. Tai

vieojo valdymo institucij sistemoje atsirandantys santykiai bei santykiai tarp moni ir valstybs pareign, kai reikia taikyti administracin atsakomyb u administracinius teiss paeidimus.

Administracin atsakomyb tai specialius galiojimus turini valstybs pareign reagavimo teiss paeidimus forma, u kuriuos statymas nustato administracines sankcijas, numatytas Administracini teiss paeidim kodekse (ATPK). Pavyzdiui, ATPK 174 straipsnis numato administracin atsakomyb u nedidel chuliganizm. Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzriniai odiai ar gestai vieosiose vietose, eidiamas kibimas prie moni ar kiti panas veiksmai, paeidiantys viej tvark ir moni rimt, utraukia baud nuo 100 iki 300 lit arba administracin aret iki 30 par.

1 tema. Administracinio teiss paeidimo svoka Administraciniu teiss paeidimus laikomas prieingas teisei, kaltas (tyinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas,

kuriuo ksinamasi valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb.

Pagal i svok galima iskirti tokius administracinio teiss paeidimo poymius: Jis turi bti prieingas teisei. Tai reikia, kad jeigu statymas nenumato tokio paeidimo, vadinasi jis nra laikomas

prieingu teisei, o tai reikia nra paeidimas (yra leidiamas veiksmas). Jis padaromas esant asmens kaltei, kurios formos gali bti tyia ir neatsargumas. Pavyzdiui, tyia sugadinamas pasas

kaip oficialus dokumentas; neatsargumas pametamas pasas. Paeidimas gali bti padaromas aktyviais veiksmais veikimu, arba pasyviais veiksmais neveikimu. Pavyzdiui,

veikimas chuliganizmas; neveikimas mokesi nemokjimas. Administracin teis panai baudiamj, nes ios abi yra vieosios, o ne privatins teiss akos. J abiej tikslas

nubausti ir auklti asmen, padarius teiss paeidim. Taiau kartu ios dvi teiss akos skiriasi. Pagrindinis skirtumas yra pavojingumas. Administracinis teiss paeidimas nra toks pavojingas visuomenei ar mogui kaip nusikaltimas.

Administracins ir baudiamosios atsakomybs skirtumai.

Administracin atsakomyb Baudiamoji atsakomyb Ji taikoma padarius administracin teiss

paeidim, numatyt ATPK. Ji taikoma padarius nusikaltim, numatyt BK.

Ji yra maiau grieta atsakomyb nei baudiamoji, nes dl savo maareikmikumo nra tokia pavojinga visuomenei.

Ji yra pati grieiausia atsakomyb visoje teiss sistemoje.

Neutraukia teistumo asmeniui. Utraukia teistum asmeniui. J skiria valstybs pareignai: policija, mokesi

inspekcija, darbo inspekcija ir kiti, kuriems pagal ATPK yra numatyta tokia kompetencija. Taip pat j gali skirti teismas.

J skiria tik teismas.

Kartais bna sunku atskirti administracin teiss paeidim nuo nusikaltimo. Pavyzdiui, BK 271 straipsnis numato

baudiamj atsakomyb u vagyst ir ATPK 50 straipsnis numato administracin atsakomyb u smulk svetimo turto pagrobim (vagyst). Kaip atskirti, koki atsakomyb taikyti asmeniui, kuris pavog turt? ia svarbiausia yra pavogto turto vert. Turto vagyst laikoma smulkia, jeigu pavogto turto vert nevirija 1 MGL dydio sumos. Be verts, taip pat atsivelgiama ir pavogt daikt natral kiek (svor, dyd). Vadinasi, jeigu pavogto turto vert virija 1 MGL, tai asmuo bus traukiamas baudiamojon atsakomybn, jeigu nevirija administracinn atsakomybn.

Kitas pavyzdys. ATPK 126 straipsnis numato administracin atsakomyb u transporto priemoni vairavim, vairuotojui esant neblaiviam, o BK 246(1) straipsnis numato baudiamj atsakomyb u vairavim neblaiviam, jeigu avarijoje buvo sualotas arba sueistas mogus. Priklausomai nuo atsiradusi pasekmi ir girtumo laipsnio bus aiku, koki atsakomyb taikyti ar administracin, ar baudiamj.

2 tema. Administracinio teiss paeidimo subjektas Administracinn atsakomybn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teiss paeidimo padarymo sukako 16

met. Nepilnameiai nuo 16 iki 18 met amiaus u padarytus paeidimus traukiami administracinn atsakomybn kaip ir

suaug, iskyrus su tam tikromis lengvinaniomis iimtimis: 1) jiems gali bti skiriamos visos galimos nuobaudos, iskyrus administracin aret; 2) jeigu jiems paskirta pinigin bauda kaip nuobauda, tai ji turi bti sumainama 50 proc. ir kt. 3) nepilnametis, padars turtins alos, privalo j atlyginti, jeigu jos suma nevirija 50 lit; 4) jei jie neturi savarankik pajam, bauda iiekoma i tv ar globj, atstov.


U nepilnamei nuo 14 iki 16 met amiaus padarytus tam tikrus paeidimus administracinn atsakomybn traukiami tvai arba juos atstojantys asmenys. Pavyzdiui, u nepilnamei nuo 14 iki 16 met vartojim narkotini ar psichotropini mediag be gydytojo paskyrimo; u paaugli nuo 14 iki 16 met padaryt nedidel chuliganizm ir kt.

Ypating status administracinje teisje turi pareignai. Jiems administracin atsakomyb yra grietesn, jeigu jie padaro administracin teiss paeidim eidami savo pareigas ar bdami tarnyboje.

Pareignais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdios atstov funkcijas, taip pat kurie valstybins ar kit nuosavybs form monse, staigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnyb, susijusi su organizacini-tvarkymo ar administracini kini pareig vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina mintose monse, staigose ar organizacijose pagal galiojim.

Pareignai administracinn atsakomybn traukiami u administracinius teiss paeidimus, susijusius su j pareig vykdymu, taip pat u paeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios tvarkos, aplinkos, gyventoj sveikatos apsaugos bei kit taisykli, kuri laikymsi utikrinti yra j tarnybin pareiga.

3 tema. Administracins nuobaudos Administracin nuobauda yra atsakomybs priemon, kuri skiriama administracin teiss paeidim padariusiems

asmenims nubausti bei siekiant auklti, kad jie laikytsi statym, gerbt bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teiss paeidjas, tiek ir kiti asmenys nepadaryt nauj teiss paeidim.

U administracini teiss paeidim padarym gali bti skiriamos ios administracins nuobaudos: 1. spjimas. spjimas yra pati velniausia administracin nuobauda, skiriama u didesnio pavojaus nekelianius teiss

paeidimus. Pavyzdiui, u rkym draudiamose vietose, u kapini tvarkymo taisykli paeidim ir kt. spjimas kaip administracin nuobauda pareikiamas ratu. statym numatytais atvejais spjimas forminamas kitokiu nustatytu bdu (odiu). spjimas sukelia tam tikras teisines pasekmes asmenys, kuriems pareiktas spjimas, pakartotinai padar nauj analogik administracin teiss paeidim, baudiami grieiau.

2. Bauda. Tai plaiausiai taikoma turtinio pobdio pinigin bauda, numatyta beveik u visus administracinius teiss

paeidimus. U administracinius teiss paeidimus pilieiams skiriama bauda negali bti maesn kaip 10 lit ir didesn kaip 1000 lit. U administracinius teiss paeidimus pareignams skiriama bauda negali bti maesn kaip 20 lit ir didesn kaip 2000 lit.

U atskir ri administracinius teiss paeidimus statymo gali bti nustatyta didesn bauda, negu numatyta. U administracinius teiss paeidimus nepilnameiui gali bti skiriama ne daugiau kaip pus baudos, numatytos ATPK.

Baud paeidjas privalo sumokti ne vliau kaip per 15 dien nuo galioto pareigno nutarimo skirti baud teikimo jam dienos. Jeigu nutarimas skirti baud yra skundiamas, tai paeidjas baud turi sumokti ne vliau kaip per 15 dien nuo praneimo apie skundo atmetim (nepatenkinim) dienos.

Bauda teismo gali bti pakeiiama vieaisiais darbais, skaiiuojant 1 nemokam viej darb valand u 10 lit baudos. Nemokami vieieji darbai gali bti skiriami tik darbingiems asmenims. Paeidjui nesutikus, bauda gali bti pakeista administraciniu aretu, skaiiuojant vien areto par u 20 lit baudos, bet ne ilgiau kaip 30 par.

3. Daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajam, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu, konfiskavimas. Daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajam, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas io daikto ir i pajam pavertimas valstybs nuosavybe. Konfiskuota gali bti tik daiktas ir pajamos, kurie yra paeidjo nuosavyb, iskyrus daikt ir pajamas, kurie buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teiss paeidimo padarymu.

aunamojo ginklo, kit mediokls ranki ir audmen konfiskavimas negali bti skiriamas asmenims, kuriems mediokl yra pagrindinis pragyvenimo altinis.

4. Suteiktos asmeniui specialiosios teiss (teiss vairuoti transporto priemones, teiss skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, teiss medioti arba vejoti) atmimas. Asmeniui suteiktos specialiosios teiss (teiss vairuoti transporto priemones, teiss skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, teiss medioti arba vejoti) atmimas skiriamas iki 5 met u iurkt arba sisteming naudojimosi ia teise tvarkos paeidim. Tokios teiss atmimo laikas negali bti trumpesnis kaip 1 mnuo, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos statymai.

Atmimas teiss vairuoti transporto priemones negali bti skiriamas asmenims, kurie naudojasi iomis priemonmis dl invalidumo, iskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivs.

Atmimas teiss medioti arba vejoti negali bti skiriamas asmenims, kuriems mediokl arba vejyba yra pagrindinis pragyvenimo altinis.

5. Administracinis aretas. Administracinis aretas nustatomas ir skiriamas tik iimtiniais atvejais u atskir ri administracinius teiss paeidimus iki 30 par. Administracin aret skiria rajono (miesto) apylinks teismas (apylinks teismo teisjas).

Administracinis aretas negali bti skiriamas nioms moterims; moterims, turinioms vaik iki 12 met amiaus; asmenims, kuriems nesukako 18 met; I ir II grupi invalidams.

6. Nualinimas nuo darbo (pareig). Nualinimas nuo darbo (pareig) skiriamas u atskir ri administracinius teiss paeidimus, padarytus ryium su darbuotojo tarnybini pareig atlikimu. Nualinim nuo darbo (pareig) skiria rajono (miesto) apylinks teismas (teisjas).


Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti ir kitokias negu nurodytos ATPK administracini nuobaud ris. ATPK numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinks teismo nutarimu ir paeidjo sutikimu bauda gali bti pakeista nemokamais vieaisiais darbais.

Nuobaudos yra skirstomos pagrindines ir papildomas. Visos nuobaudos yra skiriamos tik kaip pagrindins, iskyrus daikto konfiskavimas, specialiosios teiss atmimas ir nualinimas nuo darbo (pareig) gali bti skiriamas kaip pagrindins ir kaip papildomosios administracins nuobaudos.

U vien administracin teiss paeidim gali bti paskirta pagrindin arba pagrindin ir papildomoji nuobauda. Rekomenduojama literatra:

1. ioys P. Teiss pagrindai. Vilnius, 2000 2. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas // Valstybs inios, 1985, Nr. 1 1 3. Petkeviius P. Administracin atsakomyb. Vilnius, 1998


BAUDIAMOJI TEIS Baudiamoji teis tai statym, apibriani nusikalstam veik rat, bausmi u jas ris ir dydius, baudiamosios

atsakomybs taikymo pagrindus, sistema. Baudiamosios teiss normos (baudiamieji statymai) nustato:

1) kokios veikos (veikimas ir neveikimas), pavojingos visuomenei, yra nusikaltimai; 2) kokios bausms gali bti taikomos u j padarym; 3) kas yra pagrindas patraukti baudiamojon atsakomybn; 4) kokios kriminalins bausms skyrimo slygos ir tvarka; 5) kokios atleidimo nuo bausms slygos ir tvarka.

1 tema. Nusikaltimo svoka ir poymiai Nusikaltimu laikoma baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuria ksinamasi

Lietuvos Respublikos visuomenin santvark, jos politin ir ekonomin sistemas, nuosavyb, piliei asmenyb, politines, darbines, turtines ir kitas j teises ir laisves, taip pat kitokia baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika, kuria ksinamasi Lietuvoje nustatyt teistvark.

Ksinimosi objektas statyme yra numatytas todl, kad BK skyriai numato atskir nusikaltim kategorijas, pavyzdiui, nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, lytinei laisvei; nusikaltimai nuosavybei; nusikaltimai teisingumui; nusikaltimai kininkavimo tvarkai, finansams ir kt.

Nra nusikaltimas toks veikimas arba neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymius, bet dl maareikmikumo nra pavojingas. Tokiu atveju padarytas teiss paeidimas gali bti pripastamas ne nusikaltimu, bet administraciniu teiss paeidimu.

Kiekvienam nusikaltimui yra bdingi ie poymiai: 1. Pavojingumas visuomenei reikia, kad asmens veikimu ar neveikimu turi bti padaroma tam tikra ala arba

sukeliamas pavojus alai atsirasti (vadinasi, ala dar nepadaroma, bet gali bti padaroma ateityje) asmeniui ar visuomenei. Nepavojinga veika negali bti pripainta nusikaltimu. Nra alos arba grsms nra nusikaltimo.

2. Prieingumas teisei reikia, kad tam tikras veikimas arba neveikimas yra draudiamas baudiamojo statymo. BK ivardytos visos veikos, kurios pripastamos nusikaltimais. Jeigu nra baudiamajame statyme numatytos veikos, tai nra ir nusikaltimo. Pavyzdiui, seksualinis priekabiavimas prie moters, kuri yra tarnybikai ar materialiai priklausoma nuo kaltininko, baudiamas pagal BK, taiau seksualinis priekabiavimas moteriai tarnybikai ar materialiai nepriklausant nuo kaltininko statymo nra draudiamas. Suprantama, kad taip yra ksinamasi moters lytin laisv, taiau statyme tokio straipsnio nra, kuris numatyt baudiamj atsakomyb u seksualin priekabiavim nesant priklausomumui tarp aukos ir kaltininko. ia statymo spraga. Tokiu atveju kaltininkas nra baudiamas pagal BK.

3. Kaltumas reikia, kad nusikaltimas yra padaromas esant kaltei. Baudiamojoje teisje yra dvi kalts formos tyia ir neatsargumas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyia, jeigu j padars asmuo suprato pavojing visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat pavojingas visuomenei jo pasekmes ir j norjo. Nusikaltimas laikomas padarytu tyia ir tuo atveju, kai j padars asmuo suprato pavojing visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorjo i pasekmi, smoningai leido joms kilti.

Nusikaltimas laikomas padarytu dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta. Nusikaltimas laikomas padarytu dl neatsargumo ir tuo atveju, kai j padars asmuo nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo ir galjo jas numatyti.

Baudiamojoje teisje atsakomyb gali kilti ir be kalts. Tai kazusas. Padaryta veika laikoma kazusu, kai asmuo supranta daromos veikos riziking pobd, numato statyme numatyt pasekmi kilimo galimyb, bet pagrstai tikisi j ivengti. Pavyzdiui, vaiuojant 120 km per valand greiiu, sprogo nauja mainos padanga. Maina susidr su kita maina. uvo kitos mainos vairuotojas. Nors vairuotojas ir paeid keli eismo taisykles, virydamas greit, jis pagrstai tikjosi, kad naujos geros padangos gerame kelyje nesprogs. Apskaiiavimai nebuvo lengvabdiki, todl negalima sakyti, kad nusikaltimas (autovykis, sukls mogaus mirt) padarytas esant neatsargumui. Tai kazusas.

Kitas pavyzdys. Jei medicinos sesel suleis ligoniui ne tuos vaistus, kuriuos paskyr gydytojas, ir ligonis mirs, tai visai nereikia, kad sesel automatikai pripastama kalta dl kilusi pasekmi. Taip, ji turi pareig bti dmesinga, dirbdama savo darb, bet gali kilti klausimas, ar galjo ji ioje situacijoje ivengti klaidos? Jei, pavyzdiui, bus nustatyta, kad prie j budjusi sesel padjo i lentyn kitos ries vaistus, be to, vaistai buvo taip pat pakuoti, iorikai taip pat atrod, o reikiami vaistai buvo padti visai kitur, galima padaryti ivad, kad asmuo negaljo ivengti klaidos. Tai kazusas.

4. Baudiamumas reikia, kad u padaryt nusikaltim yra numatyta kriminalin bausm. Jei yra nusikaltimas, turi bti ir bausm. Taiau tam tikrais atvejais asmuo, nuteistas u nusikaltimo padarym, gali bti atleistas nuo bausms atlikimo. Asmuo, padars nusikaltim, atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, jei teismas pripasta, jog iki bylos nagrinjimo teisme veika prarado pavojingum dl aplinkybi pasikeitimo.

Asmuo taip pat gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu jis: 1) prisipaino padars nusikaltim; 2) savanorikai atlygino al, padaryt valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui; 3) susitaik su nukentjusiuoju arba valstybs institucijos ar juridinio asmens atstovu.


Asmenims, nuteistiems laisvs atmimu arba patais

teises (vkk)

Documents