teises teorijos knyga. ciocys. teises pagrindai mokomoji knyga. - v., 2002. 335 p

8/2/2019 Teises Teorijos Knyga. Ciocys. Teises Pagrindai Mokomoji Knyga. - V., 2002. 335 p.

1/330

A U K T O J I M O K Y K L A

VILNIAUS VADYBOS KOLEGIJA

Petras Algirdas ioys

TEISS PAGRINDAI

Mokomoji knygaTreiasis leidimasPapildyta ir pataisyta pagal naujausius teiss norminius aktus

Vilniaus vadybos kolegijaVilnius, 2002


2/330

UDK 34(075.8)i-114

Recenzavo: prof.dr. Genovait DambrauskienLietuvos teiss universiteto Teiss fakultetoDarbo teiss ir socialins saugos katedros vedja

Rekomendavo spausdinti Vilniaus vadybos kolegijosAkademin taryba 2002 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 2002/12-T

(VILNIAUS TEISS IR VERSKOLEGIJA

BIBLIOTEKA

ISBN 9955-528-02-8 Petras Algirdas ioys, 2002 Vilniaus vadybos kolegija, 2002


3/330

TURINYS

TURINYS

SANTRUMPOS...................................................................................... 8

PRATARM TREIAJAM LEIDIMUI............................................. 9

l SKYRIUS. TEISS TEORIJA........................................................... 11

1.1.Teiss kilm ir raida ....... 12

1.2.Teiss svoka ir poymiai........................................................ 16

1.3.Teis socialini norm sistemoje 19

1.4.Teiss normos ir j rys.......................................................... 21

1.5 Teiss altiniai ir j rys.......................................................... 24

1.5.1. statymai........................................................................... 26

1.5.2. Postatyminiai teiss aktai............................................... 29

l .5.3. Norminiteiss aktgaliojimas...................................... 301.6.Teiss realizavimas.................................................................... 32

1.7.Teisiniai santykiai...................................................................... 34

1.8.Teistumas ir teistvarka 37

1.9.Teiss paeidimai ir teisin atsakomyb............................... 40

1.9.1. Teiss paeidimo svoka ir poymiai.............................. 40

1.9.2. Teiss paeidimo sudtis................................................. 41

1.9.3. Teisin atsakomyb ir jos rys....................................... 44

1.10.Teisin valstyb ir pilietin visuomen............................... 46

2 SKYRIUS. KONSTITUCIN TEIS................................................ 492.1. Konstitucins teiss svoka, normos ir altiniai.................... 49

2.2.Lietuvos konstitucingumo raida............................................. 51

2.3.Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.)........................ 54

2.4.Pagrindins mogaus teiss, laisvs ir pareigos.................... 56

2.4.1. Socialins,ekonomins ir kultrins teiss....................... 58

2.4.2. Politins teiss ir laisvs 59

...3


4/330

2.4.3. Asmenins teiss ir laisvs .............................................. 61

2.4.4. mogaus teisiir laisviteisins gynimo garantijos........ 65

2.4.5. Konstitucins mogaus pareigos............. ..... __................ 68

2.5.Valstybs valdios sistema.....................................................70

2.5.1. Seimas............................................................................... 71

2.5.2. Respublikos Prezidentas.................................................. 79

2.5.3. Vyriausyb........................................................................ 84

2.5.4. Konstitucinis Teismas...................................................... 89

2.5.5. Teismai............................................................................. 91

2.5.5.1. Lietuvos Respublikos teismsistema ir jkompetencija 92

2.5.5.2. Teisjstatusas........................ ........................... 95

2.5.5.3. Pagrindiniai teismveiklos principai 98

2.5.6. Prokuratra............... ................................ ....................... 100

2.6.Vietos savivalda ir valdymas 101

3 SKYRIUS. ADMINISTRACIN TEIS........................................... 1053.1.Administracins teiss svoka...............................................1053.2.Vieojo valdymo (administravimo) samprata 1063.3. Vieojo valdymo (administravimo) institucij sistema 1073.4.Valstybs tarnyba....................................................................113

3.5.Administracin atsakomyb 116

3.5.1. Svoka, pagrindas ir ypatumai.........................................116

3.5.2. Administracinio teiss paeidimo subjektas............ ........ 119

3.6.Administracins nuobaudos 121

3.6.1. Rys, skyrimas ir vykdymas 121

3.6.2. Administraciniteiss paeidimbylteisena...............129

3.6.3. Administracins teiss paeidimklasifikacija 134

3.6.3.1. Administraciniai teiss paeidimai prekybos

srityje................................................................................135

3.6.3.2. Administraciniai teiss paeidimai finansir

apskaitos srityje................................................................145

4...


5/330

TURINYS

4 SKYRIUS. DARBO TEIS ................................................................ 153

4.1.Darbo teiss samprata ir principai.......................................... 153

4.2.Darbo teiss altiniai ..................... ...................................156

4.3.Darbo teiss subjektai...............................................................160

4.3.1. Darbuotojas.....................................................................160

4.3.2. Darbdavys............................ ................................ ........... 163

4.3.3. Darbuotojkolektyvas....................................................166

4.4.Darbo teiss subjekt atstovavimas..................................__ 167

4.5.Kolektyvins sutartys.................... ................................ ......... ...171

4.6.Uimtumas ir darbinimas ........................................175

4.7.Darbo sutartis.......... ............................... ................................ ... 180

4.7.1. Darbo sutarties svoka ir turinys ........................... ........ 181

4.7.2. Darbo sutarties rys.......................................................184

4.7.3. Darbo sutarties sudarymas..............................................188

4.7.4. Garantijos ir apribojimai priimant darb...................... 195

4.8.Darbo sutarties vykdymas .......................................................1984.9.Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai.................................202

4.9.1. Darbo sutarties nutraukimas alisusitarimu..................203

4.9.2. Darbo sutarties nutraukimas su jus terminui................. . 205

4.9.3. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu ....206

4.9.4. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva..........208

4.9.5. Ginai dl darbo sutarties.......................... ..................... 219

4.10.Darbo laikas.......................................................................... 220

4.10.1. Darbo laiko rys..........................................................221

4.10.2. Darbo laiko reimas ir apskaita.....................................227

4.11.Poilsio laikas..........................................................................230

4.11.1 Poilsio laiko rys............................... ........................... 231

4.11.2. Atostogos......................................................................234

4.11.2.1. Kasmetins atostogos.......................................235

4.11.2.2. Tikslins atostogos...........................................239

4.12.Darbo umokestis.................................................................242

4.12.1. Darbo apmokjimo rys sistemos ir............................245

..5


6/330

4.12.2. Iskaiti darbo umokesio pagrindai................... ....249

4.12.3. Garantijos ir kompensacijos........................................ 250

4.13.Darbo drausm...................................................................... 2544.13.1. Darbo drausms svoka, reikm ir jos utikrinimo

metodai...................................................................................254

4.13.2. Drausmin atsakomyb...............................................256

4.14.Materialin atsakomyb....................................................... 2624.14.1. Materialins atsakomybs svoka ir rys....................262

4.14.2. Darbuotojo materialin atsakomyb............................ 263

4.14.3. Darbdavio materialin atsakomyb............................. 265

4.14.4. alos dydio nustatymas ir jos iiekojimo tvarka........266

4.15.Darbuotoj saugos ir sveikatos teisinis reguliavimas 267

4.16. Darbo ginai 273

4.16.1. Individuals darbo ginai............................................274

4.16.2. Kolektyviniai darbo ginai...........................................277

5 SKYRIUS. BAUDIAMOJI TEIS

...................................................281

5.1.Baudiamosios teiss samprata ir principai......................... 281

5.2.Nusikaltimas ir jo poymiai.................................................. 283

5.3.Nusikaltimo subjektas............................................................284

5.4.Nusikaltimo padarymo stadijos 285

5.5.Bendrininkavimas padarant nusikaltim..............................286

5.6. Aplinkybs, paalinanios veikos nusikalstamum irbaudiamum................................................................................ 287

5.7.Bausmi sistema, samprata ir rys......................................290

5.7.1. Pagrindins bausms.....................................................291

5.7.2. Papildomos bausms ....................................................293

5.7.3. Bausms juridiniams asmenims .................................... 2945.7.4. Bausms skyrimas..........................................................294

5.7.4. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs

ir bausms...............................................................................295

5.8.Baudiamoji atsakomyb u kai kuriuos nusikaltimus 297

5.8.1. Nusikaltimai kininkavimo tvarkai................................298

5.8.2. Nusikaltimai finansams 301


7/330

TURINYS

6 SKYRIUS. EIMOS TEIS...............................................................307

6.1. Santuoka..................................................................................308

6.1.1. Santuokos sudarymo slygos......................... ................. 309

6.1.2. Santuokos registravimo tvarka........................................311

6.1.3. Santuokos negalioj imas ..............313

6.1.4. Santuokos pasibaigimas....................................... ............314

6.1.5. Sutuoktinigyvenimas skyrium (separacija) ..................317

6.2. Sutuoktini turtins teiss i r pareigos....................................318

6.3. Vaik ir tv tarpusavio teiss i r pareigos.............................323

6.4. Sugyventini turto teisinis reimas.........................................328

6.5. vaikinimas .....329

6.6. Globa ir rpyba..........................................................................331

LITERATRA 335

7


8/330

SANTRUMPOS

SANTRUMPOS

ABT - Administracinibylteisenos statymas

ATPK - Administraciniteiss paeidimkodeksasBK - Baudiamasis kodeksas

BPK - Baudiamojo proceso kodeksas

BR - Bedarbirmimo statymas

CK - Civilinis kodeksas

CPK - Civilinio proceso kodeksas

DGK - Darbo ginkomisija

DK - Darbo kodeksas

DS - Darbo sutarties statymas

DSS - Darbuotojsaugos ir sveikatos statymas

JT - Jungtins Tautos

MGL - Minimalus gyvenimo lygis

MMA - Minimalus mnesinis atlyginimas

PS - Profesinisjungstatymas

VDU - Vidutinis darbo umokestis

VSMEK - Valstybins socialins medicinos ekspertizs komisija

in. - Valstybs inios


9/330

PRATARM TRE IAJAM LEIDIMUI

PRATARME TREIAJAM LEIDIMUI

Mokomosios knygos Teiss pagrindai" treiojo leidinio parengim ir i-

leidim leme kelios aplinkybs: pirma, btinumas atitinkamus knygos teiginiussuderinti su per pastaruosius dvejus metus priimt nauj statym bei kitnormini teiss aktnuostatomis, taip pat su jgausiais pakeitimais, antra, di-del ios knygos paklausa tarp skaitytoj ir palanks atsiliepimai apie j, treia,tikslingumas kai kuri dali turin pakoreguoti atsivelgiant studijuojanij

poreikius ir pageidavimus.

I esms lieka nepakeista knygos struktra. Tik l skyriuje atsisakyta vals-tybs sampratos apraymo, nes, kaip parode dstymo praktika, studentai apievalstybs poymius, funkcijas, formas ir pan. turi politologini, istorini, so-ciologiniir kitiniminimum. Taiau, kadangi valstyb ir teis yra glaudiaisusijvisuomeniniai reikiniai, autorius jsveikos ypatumus komponavo tei-ss kilms ir raidos skirsn, gerokai iplts j. Ir kai kurie kiti teiss teorijosklausimai yra iek tiek modernizuoti - irykinta teiss vieta socialini norm

sistemoje, pabriamas pilietins visuomenes vaidmuo kuriant teisinvalstyb.Skaitytojai neabejotinai pastebs jog naujai paraytas Darbo teiss sky-

rius. Primus Darbo kodeks, kuris sigalioja nuo 2003 m. sausio 1d., faktikaireformuota Lietuvos darbo teis. Atsivelgiant tai, kad Darbo kodeksas yra bendras darbo teiss kodifikuotas altinis, kuriame naujai sureguliuoti daugelisdarbo ir su jais susijusi santyki, knygos Darbo teiss skyrius tapo dominuo-

jania ios mokymo priemones dalimi ne tik dl savo naujumo, bet ir dl bti-numo kiekvienam bet kurios specialybes dirbaniam mogui gauti nauj iossrities ini, reikalingpraktinje veikloje.

Manome, kad Darbo teiss skyrius dl savo apimties ir turinio platumogali bti panaudotas kaip paskait konspektas (mini vadovlis") tose mo-kymo staigose, kuriose darbo teis yra dstoma kaip atskira savarankika dis-

ciplina arba kartu su civiline teise.Lieka tik apgailestauti, kad iki knygos parengimo leidybai momento ne-

buvo priimta nemaai planuot statym ir kit normini teiss akt, kuriuosreikia suderinti su Darbo kodekso nuostatomis. Tikims, kad ias laikinas spra-gas dstytojai gals upildyti usimimmetu.

Atsivelgiant tai, jog Seimo dar 2000 metais priimto naujojo LietuvosRespublikos baudiamojo kodekso sigaliojimo laikas nra apibrtas ir nra


10/330

Autorius

10

tiksliai inomas iki iol, nutarta palikti baudiamosios teiss skyriaus sen re-dakcij.

Student pageidavimu knygoje pateikti normini teiss akt (ypa po-statymini) altiniai nurodomi, kaip prasta, ne literatros srae, bet tekste.Dl to literatros srae figruoja tik pagrindiniai statymai. Kaip specialij li-teratr autorius rekomenduoja tik lietuvi mokslinink darbus, kuriuos nrasunku surasti ir prireikus jais naudotis.

Teiss pagrind" mokomosios knygos struktra ir turinys atitinka vai-raus profilio auktj mokykl ios disciplinos programas. Nors Teiss pa-grindkursas daugiausia orientuotas rengiamus verslo vadybos ir administra-vimo, verslo informacini sistem specialistus, taiau knyga gali naudotis ir kitauktjar auktesnijmokyklneteisinispecialybistudijuojantis jaunimas,taip pat asmenys, kurie domisi teisine tematika.

Mokomojoje knygoje pateikiami Lietuvos Respublikos norminiai teissaktai, priimti iki 2002 m. lapkriio 15 d.


11/330

l. TEISS TEORIJA

l SKYRIUS

TEISS TEORIJA

Teorija (gr. theoria - steb jimas, tyrimas) - mokslikai pagrstas tikrovsaikinimas. Tikrov, kuri tiria mokslas, labai turtinga irvairi. Ji yra pagrindasvairioms mokslo akoms atsirasti. Teiss moksl sistemoje ypatingvietu-ima teiss teorija, ji nagrin ja bendrsias teises svokas kaip visuomeniniusreikinius, o ne kaip kurios nors konkreios alies teis.

Kiekvienas mogus teissupranta skirtingai. Vieniems teis tai jpad-tis visuomen je, j teiss ir pareigos, kiti teissieja su visuomenje galiojaniaisstatymais, tretiems teise - tai apsauga nuo nusikalstamksl.

Teises teorija yra visuomens mokslas apie teiss atsiradimo, jos raidos irveikimo dsningumus, valstybs ir teiss tipus, j turin ir funkcijas. Nors vals-tyb ir teis yra skirtingi visuomens reikiniai, jos yra labai glaudiai susijusiosistorikai, nes negali bti valstybs be teiss, kaip ir teiss be valstybs. Teis

suprantama kaip tvarka visuomen je, o valstyb nustato ir palaiko i tvark.Teiss normomis valstyb utikrina savo valdi. Kita vertus, teiss normosapibria ir nustato valstybs veiklos irgaliojimribas.

Teis nagrin ja itisas teiss moksl kompleksas, vadinamas jurispruden-cija. Ji reguliuoja tam tikrvalstybs arba teises akos (konstitucins teiss, ad-ministracins teiss, baudiamosios teiss, civilins teiss, darbo teiss ir kt.)veikimo sfer. idisciplinturinys susijs su praktiniudavinigyvendinimu

utikrinti, kad statymai bt teisingai interpretuojami, imokyti teisingai juostaikyti, diegti teisinidokumentparengimo gdius ir t.t.

Teiss teorija suteikia paios plaiausios apimties ir giliausio turinio tei-sini reikini ini, kurios fiksuojamos paiomis bendriausiomis ir abstrak-iausiomis svokomis ir teorinmis konstrukcijomis. Taigi teises teorij galima

laikyti vadine disciplina, nes ji supaindina su pradinmis tiek valstybs, tiekteiss mokslsvokomis ir teiginiais.

tai dl ko, norint geriau perprasti ir suprasti knygoje pateikiamas kon-kreias ir kitas teiss akas, siekiant teisingai susiorientuoti sudtinguose teissteorijos labirintuose, btina suvokti tokias bendras teorines svokas, kaip teise,teiss norma, statymas, teisinis santykis, teistumas ir teistvarka, teiss paei-dimas ir teisme atsakomyb ir kitas, kurios detaliau nagrin jamos iame sky-riuje.

11


12/330

1.1. TEISES KILME IR RAIDA

Siekiant suvokti teiss prasm ir jos vaidmenvisuomens gyvenime, rei-kia bent trumpai priminti teiss atsiradimo aplinkybes, panagrinti pagrindines

teiss itakas, jos raidos etapus.I bendros istorijos kurso yra inoma, kad teis dl tpaiekonomini

ir socialini prieasi atsirado kartu su valstybe, monijai pereinant nuo pir-mykts visuomenins santvarkos prie civilizacijos.

Pirmyktje visuomenje teiss nebuvo ir jos nereikjo, taiau ir ten vy-ravo tam tikra tvarka ir organizuotumas. Svarbiausi moni tarpusavio santy-kiai buvo reguliuojami tam tikromis elgesio taisyklmis vis pirma paproiais,morals normomis. Paproiai, kurie susiformavo per ilg laik, ireik visosgimins ar genties interesus ir reguliavo bendrems ir kit, nors ir primityvi,gamybos priemoninuosavyb, kolektyvingimins naridarb, bendr tegu irnegausimaterialini vertybi pasidalijim. Dl daugkartinio taikymo paproiaitam tikromis aplinkybmis tapo visiems tinkaniomis elgesio taisyklmis. J lai-kymasis atitiko tiek asmeninius, tiek visos bendruomens poreikius. Todl iosvisuomens formacijoje elgesio taisykli mons laikydavosi savanorikai. Pa-

proi paeidim pasmerkdavo gimin (gentis), o prievartos priemons bdavotaikomos labai retai.

Atsiradus privatinei nuosavybei ir visuomenei suskilus skirtingas sociali-nes grupes su prieingais interesais, buvusios elgesio taisykls neteko savo ben-dro pobdio ir ne visi visuomens nariai savanorikai jas vykd. Kai kurie pa-proiai, pavyzdiui, tvirtingiminysts nari lygyb, j teisprisidti prie ben-dr reikal sprendimo, ivien naudotis bendruomenine eme ir kiti, pasidarnereals. Turtingieji, kuri rankose buvo valdia, stengsi primesti engiamie-siems tokias elgesio taisykles, kurios ireikttik stiprijvalibei jinteresusir padtginti privatinnuosavyb. Tokioms elgesio taisyklms gyvendinti tur-tingieji ir panaudojo valstybinvaldi.

Praturt jusi visuomens dalis pasir pino sukurti naujas socialinio (vi-suomeninio) reguliavimo taisykles - iki tol neinot santyki form, dabar va-dinam teise.

Teis i esms skyrsi nuo gimininibendruomeni santvarkos laikotar- pio mogaus elgesio taisykli, kuri laikytis buvo suinteresuoti visi visuomensnariai. Teiss normos ireik tik ekonomikai ir politikai viepataujani so-cialini grupi vali, kuri buvo primetama visiems ir gyvendinama valstybstaikoma prievarta. Giminins bendruomens paproiai atsirasdavo savaime, o

12................................................................................................................................


13/330

1.TEISS TEORIJA

teis buvo kuriama smoningai moni, sudarani tam tikrus kurianius teisvalstybs organus. Tie paproiai, kurie vienaip ar kitaip buvo naudingi viepa-taujaniai visuomens daliai, buvo paveriami teiss norma, t. y. paskelbiami privalomais, o j laikymasis buvo utikrinamas prievarta. Valstybei oficialiai pripainus (sankcionavus), ie paproiai virto teisiniais paproiais arba, kitaipsakant, atsirado paprotin teis.

I pradipaprotin teis buvo nerayta, o ilgainiui vairiose alyse atsi-

rado ios teiss uraai. inomiausias, labiausiai itirtas senovs Ryt teiss pa-minklas yra Babilono valdovo Hamurapio statymas (XVIII a. pr. Kr.). Nors isstatymas numat labai grietas bausmes u nusikaltimus, kartu reguliavo nema-ai civilins teiss santyki, pavyzdiui, ems ir statini pardavim ir nuom,sandorisudarymo tvark, eimos teiss, paveldjimo ir kitus klausimus.

Nepakartotinu savitumu pasiym jo ind legendinio dievo Manu sta-tymai, juose glaudiai susipyn teis ir religija. Kiekviename straipsnyje papras-tai tiksliai nurodyta, kas laukia paeidjo ir jo giminaii emikame ir pomirti-niame gyvenime. Paias grieiausias bausmes utraukdavo nusikaltimai priereligijir privainuosavyb.

Senovs Graikijoje teis buvo vadinama dike" (dice). io odio reik-m artima odi teisingumas", tiesa"reikmei. Buvo manoma, kad ji gana

stabili ir demokratika, nes visuomens gyvenim prival jo reguliuoti teis irstatymai, priimami vis piliei sutikimu. Taiau demokratinmis teismis ne-gal jo naudotis vergai, svetimaliai ir pai atnieimoterys. Nors ioje verg-valdin je valstyb je ir reiksi kai kurie demokratijos pradai, taiau statymaibuvo labai grieti ir negailestingi. Ypa tuo pasiym jo archonto (aukto valdi-ninko) Drakono statymas, kuriame beveik u visus nusikaltimus buvo numaty-ta mirties bausm. Ir vis dlto Drakono statymas tam tikra prasme laikomas

paangiu, nes pirm kart panaikino privat kert", t.y. udraud u nuu-dymkeryti udiko eimos nariams ir giminms, nustat asmenis, kurie turjoteispersekioti kaltuosius.

Unikali vieta pasaulio teiss istorijoje tenka romn teisei. Ji vienas i ry-kiausi ir didingiausi antikos kultros laimjim. Romos teisininkai daugiaukaip prie du tkstantmeius pirmkart teis padalijo viej ir privatin. Sis

padalijimas amiams bgant sitvirtino teisinse tradicijose ir egzistuoja iki iol.Romn teisei buvo atstovaujamos beveik visos teiss akos, taiau labiausiaibuvo ipltota civilin teis, XII lenteli statymuose reguliavusi turtinius ir vispirma nuosavybs santykius. Puikia elgesio taisykliargumentacija, formuluo-i tikslumu, aukta teisine technika paaikinama romn teiss nekainojamavert bsimosioms kartoms. Nors Romos baudiamoji teis buvo kur kas tobu-lesn u Hamurapio statymus, taiau ia, kaip ir anksiau, buvo teisintas visi-

13


14/330

kas verg beteisikumas, atkaklus privatins nuosavybs gynimas, bausmigrietumas ir barbarikos bausmiformos.

Vergvaldins teiss istorin tip pakeit kitas visuomens ekonominsformacijos periodas - viduramiai Vakar Europoje truks ilgiau kaip tks-tantmet (V XVI a.) ir vadinamas feodalizmu. Viduramiais visose dvasiniogyvenimo srityse viepatavo banyia, todl ios epochos teisei buvo bdingasmogaus teisiignoravimas, inkvizicijos klestjimas.

mons buvo dalijami privilegijuotus, kilmingus bei turtingus ir nuo jpriklausanius beturius. Dvarinink, dvasinink, pirkli ir meistr sluoksniteiss ir pareigos skyrsi nuo valstiei ir smulkij amatinink. Todl ir feo-dalin teis feodal luomui garantavo visateisikum, kai kurimiestieigru-pi ir valstiei beteisikum, skirting j teisin apsaug, nevienod atsako-mybu tpatnusikaltim.

Rykiausias to laikmeio Romos imperij ukariavusio vokiei impera-toriaus Karolio V vardu pavadintas Karolina" teisynas, galiojs nuo 1532 iki1870 met, nors ir deklaravo vienod teisingum turtingiesiems ir beturiams,taiau sprendiant baudiamosios atsakomybs klausim buvo atsivelgiama socialinnusikaltlio ir nukent jusiojo padt bei luom. Sunkiausiais nusikalti-mais buvo laikoma Dievo niekinimas, ventvagyst, priesaikos sulauymas,

maitas prie valdi, nuudymai, u kuriuos buvo numatyta mirties bausm,udarymas kaljim, kitos gdingos bausms ir pan. Nuosprendiai nebdavoskundiami. Nors Karolina", ko gero, buvo pats baisiausias feodalizmo epo-chos statymas, taiau jis aptar kalts formas, aplinkybes, naikinanias, velni-nanias ir sunkinanias atsakomyb, reikalavo, kad teismas remtsi patikimaisrodymais ir pan.

Rusijoje caro Petro I statymai pasiym jo ne tik auktesne nei anksiauteiss technika, valstybine imintimi, bet ir reikalavimu, jog statymai turi btiraomi aikiai, kad jie nebtaikinami i naujo". Petras I Rusijoje nuo 1649 m.galiojuspirmj russtatym rinkin Soboro statut" papild naujais (ka-riniais, jr ir kt.) sakais ir statutais. Caras stengsi panaikinti bajor savival,pabrdamas, kad mogus, nesvarbu, kokia jo padtis, yra vis pirma caro pa-valdinys ir valstybs tarnas.

Lietuvos valstybs krimosi laikotarpiu buvo paplitusi paprotin teis,reguliavusi santykius tarp feodalir valstiei. Pirmieji raytiniai paprotines tei-ss altiniai Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje, kai didysis kunigaiktis JogailaVilniaus vyskupui suteik privilegij", pareigojani valstieius duoti kuni-gaikiui duoklems kio produktais, mokti piniginius mokesius, statyti pi-lis, tiesti kelius ir t.t. 1468 m. kunigaikio Kazimiero nurodymu ileistas jovardu pavadintas teisynas pirmasis kodifikuotas paprotins teiss altinis Lie-tuvoje, jame suformuluotos baudiamosios, administracins, civilins teiss i r

14...........................................................................................................................................


15/330

1. TEISS TEORIJA

teismo proceso normos vliau buvo trauktos visus tris Lietuvos Statutus.iuose altiniuose yra nemaai paangi tam laikotarpiui norm, kurinebuvokit valstybi statymuose, kaip antai bausm buvo skiriama atsivelgiant nu-sikaltimo pavojingum ir pakartotinum, netur jo nukentti nekaltas, norintiekoti teisybs galima buvo kreiptis teisjus, kurie vykd teisingumir kt.

Viduramius pakeit Naujieji laikai, dar vadinami buruazins visuome-ns krimosi (XVII XIX a.) etapu. Jo bendru bruou galima laikyti politin s

nelaisvs veikim, siek teisikai ilaisvinti i baudiavos, demokratini tenden-cij ir struktr atsiradim. Reikming poveik teiss raidai padar XVII XVIII a. politiniai vykiai (revoliucijos) Anglijoje, Siaurs Amerikoje ir ypaPranczijoje. Jie ne tik tvirtino privatin nuosavyb kaip ekonomins laisvs

pamat, bet ir paskelb j venta, nelieiama ir saugoma visomis teisinmispriemonmis.

Dl revoliuciniprocesgerokai buvo atnaujinta ir teis, atsirado iskir-tini statym ris - raytins konstitucijos. Pradi padar 1787 m. priimtaJAV konstitucija, tvirtinusi tokius fundamentalius sprendimus kaip valdipadalijimo mechanizm ir piliei teises. Galimas daiktas, kad btent JAV kon-stitucijos lakonikumu ir jos dmesiu svarbiausioms valstybins teisins san-tvarkos problemoms paaikinamas io dokumento ilgaamikumas.

Dar labiau statymo reikm irykino Didiosios Pranczijos revoliucijosmetu priimta mogaus ir pilieio teisi deklaracija" (1789 m.). Ji pripaino,kad mogaus teiss yra gimtos, ventos ir neatsiejamos, ir skelb laisvnuosa-vyb, saugum ir prieinimsi priespaudai. Deklaracijos 4 straipsnio nuostata leidiama daryti visa, ko statymas nedraudia" - iki iol yra kertin mogauslaisvs teisin aksioma. 1791 m. buvo priimta pirmoji Europoje Pranczijoskonstitucija. Ji buvo naujas tobuliausias konstitucins tvarkos pavyzdys kitomsio emyno valstybms. Ir kiti XIX a. pradios Pranczijos statymai civilinis,

baudiamasis ir baudiamojo proceso kodeksai - egzistavo pusantro imtme-io.

Buruazin teis nemaai teigiamo perm i romn teiss, kai k i fe-odalins teiss, taiau viskpertvark savaip ir pritaik naujoms slygoms. Pir-m kart statymo tvirtintas valdi padalijimo statym leidiamj, vyk-

domj ir teisminprincipas tapo vienu i pagrindiniu teisins valstybs suk-rimo devizu.

Demokratinse valstybse nuo XVIII iki XX a. buvo teisintas vairivi-suomens socialini sluoksni, kurie vienodai naudojasi politinmis ir asmeni-nmis teismis, lygiateisikumas. Tai tapo Naujj laik teiss vertingumo pa-grindine idja.

Formal lygiateisikum ir socialin piliei lygyb visuomenje dekla-ravo po 1917 m. revoliucijos ir vliau atsiradusios socialistins valstybs. Prak-

........................................................................................................................................15


16/330

tikai viskas buvo kitaip. Gamybos priemoni nacionalizavimas nereik, kaddarbo mons yra j savininkai. Socialistinis darbo pasidalijimo principas ne-stimuliavo auktos produkcijos kokybs ir darbo naumo augimo, ved prie ly-giavinio darbo umokesio. Socialistinivalstybi teisins sistemos negaljo su-silaikyti nuo nepagrst represij prie eksploatatori klases", draudim ir ap-ribojim, iurkiai paeidiani mogaus teises. Todl socialistinio teisin-gumo id jos prietaravo ne tik formaliai skelbiamoms demokratinms teiss

normoms, bet ir neutikrino Europos socialistini alivisuomens ekonomi-ns paangos, dl ko ias valstybes, kaip ir j teis, itiko neivengiama krizir

jos lugo.

Pergyvenus du pasaulinius karus, faistin diktatr Europoje ir japonmilitarizmAzijoje ir Okeanijoje , visuotinai pripainus, kad neleistina igno-ruoti joki mogaus ir taut teisi, iuolaikins valstybes, kaip bendros pasau-lins bendrijos dalis, praktikai patvirtina demokratijos, socialins ir teisinsvalstybs idjas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pasaulin patirtis liudija, jog teis,kaip teisingumo iraika, istorikai keitsi, atvaizduodama visuomens materia-lins ir dvasins paangos lyg, kiekvienos epochos ir kiekvienos tautos sociali-ns ir dorovins raidos ypatumus.

Teiss formavimasis tai ilgas istorinis procesas, susideds i sudting irkonkrei istorini civilizacij, etap, nulemt taut ir mokslo raidos savitum.is procesas tsiasi ir toliau, teis nuolat tobul ja. Ir Lietuvos teis je bandomaatsikratyti sovietins teisins sistemos atgyven ir ji aktyviai jungiama paangiEuropos Sjungos teiss sistem.

1.2. TEISS SVOKA IR POYMIAI

odis teis" ne tik lietuvi, bet ir kitose Europos valstybi kalbose i-reikia tiesi, tiksli rib, ties, teisingum. Teiss terminas kasdien je kalboje

vartojamas paiomis vairiausiomis prasmmis. Bendriausia prasme teis galibti apibdinama kaip tam tikros galimybs, kuri turi vienas ar kitas asmuo,taip pat kaip igalimybiatsiradimo irgyvendinimo pagrindai. Tai teisdarbar poils, teis vairuoti, noras studijuoti teis, mogaus teisiutikrinimas ir t.t.

Teiss mokslas nagrinja teiskaip specifinvalstybin teisinkategorijir daniausiai pateikia toki teiss svok: teis tai sistema valstybs nu-statyt ar sankcionuot visiems privalom formaliai apibrt norm

(bendr elgesio taisykli), skirt reguliuoti visuomeninius santykius ir

prireikus garantuoti valstybs prievart.

16.....................................................................................................................................


17/330

1. TEISS TEORIJA

Teiss esmnusako ioje svokoje pateikti bendri ir specifiniai tarp savssusijpoymiai:

1. Normikumas. Teis, atlikdama savo socialinpaskirt, nustato vi-suomeninisantykidalyvibendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teissnormomis, apibrianiomis leistinas, nurodanias ir draudiamas ribas. Kon-kreios normos sudaro teiss turin.

2.Visuotinis privalomumas. Teiss normos, ireikdamos valstybs va-li, yra privalomos visiems subjektams, kuriems jos yra skirtos, neatsivelgiant jsocialinpadt, lyt, rasir kitas aplinkybes. is poymis turi lemiamos ta-kos formuojant tokias pilietines savybes, kaip statymlaikymasis ir jgerbi-mas.

3. Formalus apibrtumas. Teiss normos yra ne paprastai idjos irmintys, o konkreiai nustatytos ir formaliai teiss aktuose ireiktos bendro el-gesio taisykls, pasiyminios turinio tikslumu, logikumu, vienareikmikumu.Formalus teiss normapibrtumas leidia teiss subjektams aikiai suvokti jteises, pareigas, teisins atsakomybs ris ir pobdpadarius teiss paeidim.

4. Daugkartinis taikymas. Teiss normos visgaliojimo laikyra taiky-tinos neribotatvejskaii. statymai paprastai nra vienkartiniai teiss aktai irgalioja, kaip jau matme i teiss raidos apvalgos, itisus imtmeius. Pavyz-

diui, 1787 m. JAV konstitucijos nuostatos iki iol skmingai reguliuoja teisi-nius santykius, Pranczijoje nuo Napoleono laikgalioja kai kurie kodeksai.

5. Prievartikumas. Teiss normrealizavimgarantuoja valstyb. Jeigujos savanorikai nevykdomos, valstybs kompetentingi organai teiss paeidjatvilgiu taiko teisins atsakomybs priemones, tuo utikrinamas teiss normvisuotinis privalomumas, atkuriama visuomenje paeista teisin tvarka. Todlprievartos, nustatytos statymuose, taikymo galimyb egzistuoja kaip nuolatingrsm paeidjui ir potencialaus nukentjusiojo teisigynimo priemon.

6. Sistemingumas ir dinamikumas. Teiss normos nra padrikos, oyra tarpusavyje susijusios, suderintos, viena kitai neprietaraujanios ir sudarostatymnustatytsistem, nes vienos teiss normos realizavimas danai yrapagrindas gyvendinti kitas normas. Dinamikumas pasireikia operatyviu t

teisininuostat, kurios neatitinka naujgyvenimo reikalavim, pakeitimu.Ypa tai bdinga kardinalireformmetu.Teiss terminas vartojamas apibdinti ne tik valstybs nustatytas ar sank -

cionuotas elgesio taisykles (normas), bet ir itaisyklipagrindu susidariusiassubjektelgesio galimybes. Taigi teis suprantama objektyviuoju ir subjektiniupoiriais.

Objektyvioji teis - tai sistema bendrnorm, kurios nra personifi -kuotos, neskirtos konkretiems monms ar organizacijoms. Objektyviosios tei -

................................................. -....................................................


18/330

ss normos ireikiamos konstitucijoje, kodeksuose, kituose teises norminiuoseaktuose ir todl tiesiogiai nepriklauso nuo kiekvieno subjekto, kas jis bebt.Objektyvij teis reikia suvokti kaip teiss subjekt teisivisum, galimo j el-gesio arba laisvs mast, leidiantveikti vadovaujantis savo interesais. ias tei-ses valstyb pripasta, saugo ir gina.

Subjektin teis tai sistema konkrei teisi ir teisini pareig, kurios priklauso konkretiems asmenims, j organizacijoms. Subjektin teis visadaremiasi objektyviosios teiss normomis, nes tik per jas gali bti gyvendinamosvisuomeninio santykio dalyvi subjektins teiss ir jas atitinkanios subjektinspareigos, teisikai utikrinama galimyb siekti savo interes, rodyti iniciatyv.

Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje sakoma:Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis". inuostata yra objektyviosios teiss norma, nes numato bendr taisykl, kuriojekalbama apie vis piliei, sulaukusi nustatyto amiaus, teises. Taiau iosnormos pagrindu konkreiam pilieiui atsiranda subjektin, t.y. tik jam priklau-santi personalin galimyb dalyvauti rinkimuose ar ne. Todl fraz ...turi rin-kiniteis" yra nuoroda subjektinteis.

Tais atvejais, kai reikinio aplinkybs yra gana aikios, terminas teis"vartojamas paprastai be odio objektyvioji" arba subjektin". Lietuvi kal-

boje abi ios kategorijos paprastai ymimos tuo paiu terminu teis", o tai galiapsunkinti objektyviosios ir subjektins teiss tarpusavio sveikos atskyrim irios dvi reikms gali bti painiojamos.

Subjektin teis kartu su objektyvi ja teise sudaro teiss socialin vertin-gum, nes utikrina mogaus teises, nuosavybs teis, laisv versl, galimybnaudotis materialiomis ir dvasinmis grybmis.

Daugumoje valstybi, tarp j ir Lietuvoje, objektyvioji teis yra skirstomavieosios ir privatins teiss sistemas. Tai senovs romn teisininkklasifika-cija, nepraradusi prasms iki iol.

Vieoji teis (ius publicum) reguliuoja santykius, kai vienas i dalyvi yravalstyb, atstovaujama kompetenting institucij ir ginanti vieuosius (bendrus)interesus. Vieosios teiss sistem sudaro ios pagrindins materialiosios teiss

akos: konstitucin teis; administracin teis; baudiamoji teis; finansir mokesiteis;agrarin (em s) teis; ekologin (aplinkos) teis ir kitos. Be mint, vieosios teisssistem eina ir procesins teiss akos: baudiamojo proceso teis, bausmivykdymoteis, nustatanios materialij teiss ak taikymo tvark, taip pat tarptautin vie-

oji teis , tarptautin humanitarine teis ir kt. Vieosios teiss normos yra impera-tyvinio (sakomojo) pobdio ne tik kaip privalomos juridiniams ir fiziniamsasmenims, kuriems bdingas tarnybinis pavaldumas, bet jos nustato tam tikrelgesio normvisiems teisinisantykidalyviams.

18


19/330

l. TEISS TEORIJA

Privatin teis (ius privatum) laikoma civilizuotos rinkos branduoliu,reguliuoja santykius, utikrinanius privaius interesus, vis subjekt (fizini,juridiniasmen, net valstybs, kai ji gina savo turtinius interesus) vienodtei-sin reim, nesikiim privat gyvenim, sutari laisv, individuali savi-nink turtins veiklos autonomij. Privatin teis paprastai grindiama ali su-sitarimu, sukelianiu teisines pasekmes, ir apima tas teiss akas, kurios lieiaasmeninius (turtinius ir neturtinius) moni santykius. Privatins teiss sistem

sudaro: civilin teis, apimanti ir eimos teis; darbo teis; komercin teis (ap-ima bank teis, moni teis, prekybos teis); civilinio proceso teis; tarp-tautin privatin teis ir kt.

Teiss akose, kur susipynusios vieosios ir privatins teiss normos(ekologin, darbo, tarptautin, privatin teis), turi bti vykusiai derinami abiejiteiss akreguliavimo metodai.

1.3. TEIS SOCIALINI NORM SISTEMOJE

Gyvendami visuomen je, mons sueina paius vairiausius tarpusaviosantykius: ekonominius, eiminius, darbinius, nacionalinius, religinius ir kt. Vi-siems iems santykiams tvarkyti nepakanka vien tik teiss norm. Kita vertus, irne visus santykius jomis galima reguliuoti. Todl, norint palaikyti visuomenjetvark, be teiss norm naudojamos ir kitos moni elgesio visuomen je tai-sykls: paproiai, tradicijos, religins normos, visuomenini organizacij nor-mos, morales normos. Visos ios elgesio taisykls, skaitant ir teiss normas,kurios reguliuoja santykius tarp moni ir kit visuomens nari vadinamossocialinmis normomis.

vairi ri socialins normos skiriasi viena nuo kitos pagal j forma-vimo, laikymosi utikrinimo bdus, tvirtinimo formas.

Paproiai (ir artimos jiems tradicijos) tai neraytins elgesio taisykls,stichikai susiformavusios praeityje ir dl daugkartinio kartojimo sitvirtinusios

moni smon je. Paproi iuolaikin je visuomen je laikymsi lemia so-cialiniai jausmai, instinktai, orientuojantys mogpraeit tv, senoliir ki-t moni elges darbo, veni, vardini, vestuvi, laidojimo, krikionikapeigir kitprogmetu.

Kai kuri valstybs sankcionuot paproi, tapusi teiss normomis, lai-kymsi kontroliuoja valstyb. Taiau ne visi ilikpaproiai atitinka iuolaiki-nius dorovs principus. Visose civilizuotose alyse dabar grietai baudiama u

19


20/330

tokius senus paproius kaip nuotakos pagrobimas, kraujo kertas, daugpatyst,nes tai iurkiai paeidia asmens teises ir laisves.

Religins normos tikinijelgesio taisykls, tvirtintos tam tikr reli-gij ventose knygose (krikioni - Biblijoje, musulmon Korane, judj Talmude ir kt.). inorm laikymasis utikrinamas dievo bausms", nusidj-lio, laukianio atpildo, baime.

Visuomenini

organizacij

(korporacins) normos tai elgesio tai-

sykls, reguliuojanios vairi visuomenini organizacij nari santykius. iasnormas nustato paios visuomenins organizacijos (politins partijos, profesi-ns s jungos, krybins organizacijos, sporto ak federacijos ir t.t.) ir j lai-kymasis utikrinamas statuose nustatyta tvarka, taikant paeid jams visuome-ninio poveikio priemones (pastaba, papeikimas, paalinimas i organizacijos irkt).

Morals normos tai neraytins elgesio taisykls, kurias nustato vi-suomen ir kurios ireikia moni poir gr, blog, siningum, pareig,garb orum ir pan., yra gyvos moni smon je ir perduodamos i kartos kart, prireikus gali keistis. Tam tikr morals norm dal nustato ne visa vi-suomen, o tik ta ar kita jos socialine grup, atsivelgiant jos usimim r,

profesij, ami, lyt ir kitas charakteristikas, taip pat ir skirting dorovin po-

ir. Neabejotina, kad paproi, religini apeig ir kitos neteisins socialins

normos iki iol atlieka svarbvaidmenvisuomens gyvenime, nea jtam tik-r organizuotum. Taiau iuo metu j galimybs yra gana ribotos. Daug stip-resnis ir universalesnis reguliuotojas negu kitos socialins normos yra teis.

Teiss normos, kaip jauniausia ir labiausiai paplitusi socialini normris, i esms skiriasi nuo vis kit norm, nes teiss normas nustato ir ginavalstyb, apie tai plaiau kalbsime kitame skyriuje, ko neatlieka kit socialininormatvilgiu.

I vis inagrint socialininormglaudiausiai sveikauja teis ir mo-ral. Valstyb, kurdama teiss normas, negali nesiskaityti su visuotinai visuo-men je pripainta morale, t.y. negali i moni reikalauti amoralaus, vis

smerktino elgesio. Todl, kuo labiau teiss normos atitinka morals reikalavi-mas, tuo efektyviau jos veikia, tuo smoningiau ir geranorikiau mons j lai-kosi. Teiss norm reikalavim paeidimus, ypa nusikaltimus, mons pa-grstai smerkia ir laiko juos nedorovingais, amoraliais poelgiais, blogybmis.

Teiss ir morals norm vieningumas pasireikia tos paios socialininorm sistemos atmaina, turi vien ir t pat reguliavimo objekt, grindiamassocialini ir ekonomini interes, visuomens kultros, moni siekiam lais-vs ir siningumo ideal, bendrumu.

20...............................................................................................................................


21/330

l. TEISS TEORIJA

Kartu teiss ir morals normos skiriasi viena nuo kitos kai kuriais poy-miais. Vis pirma moral istorikai atsirado anksiau u teis. Teiss normasleidia valstyb, jos teisintos specialiuose norminiuose aktuose, yra visiems pri-valomos ir utikrinamos prievartos priemonmis, o morals norm reikalavi-mams gyvendinti tokios prievartos nereikia.

Dorovs normos ir principai ypa svarbs teisme nagrin jant konkreiasbylas. Teisingas, pagrstas ir teistas teismo sprendimas apie meiim, eidi-

m, chuliganizm, lytinius nusikaltimus labai priklauso nuo paeid jo moralssavybi.

Taigi teis aktyviai padeda tvirtinti visiems monms bendras moralinessavybes, sitikinimus ir principus, o moral sustiprina teiss autoritet, papildo

jgiliu doroviniu turiniu.

1.4. TEISS NORMOS IR J RSYS

Teis, kaip matyti i jos svokos, susideda i teiss norm, kurios yra

pirminis jos turinio elementas. Todl teiss norma turi visus teiss poymius irpagrindinius bruous, apie kuriuos buvo plaiau kalbta 3 skyriuje. Visos teissnormos, bendrai pamus, sudaro teiss visum - pozityvij teis, kuri supran-tama kai formaliai tvirtinti teiss altiniai.

Kartu teiss norma turi ir kai kurias specifines savybes. Kaip visuomeni-ni santyki reguliuotojas, teiss norma apibria: 1) visuomenini santyki,kuriems ji taikoma, srit; 2) teises ir pareigas, kurias turi teisinisantykidaly-viai; 3) aplinkybes, su kuriomis susijs teisini santyki atsiradimas, pakei-timas ar nutraukimas; 4) sankcijas, t.y. prievartos priemones, kurios gali btitaikomos ios normos paeidjams.

Reguliuodama visuomeninius santykius, teiss norma atlieka tris funkcijas: 1) ireikia teiskros organo vali ileidiamomis visiems subjektams pri-valomomis taisyklmis; 2) yra moni elgesio vertinimo kriterijus; 3) teissnorma u jos nesilaikymar nevykdymnustato teisins atsakomybs laipsn.

Taigi teiss norma - tai statymuose ir kituose teiss aktuose valsty-bs nustatyta visiems privaloma bendro pobdio elgesio taisykl, ku-rios gyvendinimas garantuojamas valstybs prievartos priemonmis.

klausimus, kurie btinai ikyla realizuojant teiss norm, koks poelgisleistinas, koks draudiamas, kokie neigiami padariniai atsiras tos normos paei-d jui, atsakymduoda teiss normos struktra - tai teiss normos vidin san-

21


22/330

dara, jos sudedamieji elementai. Teiss norma turi tris struktrinius elementus:hipotez , dispozicij irsankcij. Kiekviena teiss norma yra bendra, jos visi tryselementai yra susij ir vienas kitslygoja.

Hipotez (gr. hypothesis - pagrindas, prielaida, sp jimas) nurodo faktinesgyvenimo aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis ta teiss norma, t. y. jiapibria normos veikimo sfer, nurodo subjektus ir normos galiojimo aplin-kybes, slygas. Hipotez gali bti apibrta ir numanoma.

Dispozicija (lot. dispositio - idstymas, paskirstymas, potvarkis) - tai pa-grindinis teiss normos elementas. Ji nurodo, koks turi bti visuomeninio san-tykio dalyvi elgesys, kai yra hipotez je numatytos faktins aplinkybs. Dis-

pozicijoje nustatomos io santykio dalyvisubjektins teiss ir pareigos.

Sankcija (lot. sanctio - grieiausias nutarimas) - treias teiss normoselementas, kuris nurodo, kokia poveikio priemon taikoma visuomeninio san-tykio dalyviams, nevykdantiems teiss normos dispozicijoje idstyt reikala-vim. Teiss norm sankcijos, atsivelgiant poveikio r, yra: a) baudiamosios(taiko tik teismai); b) administracin s (taiko galiotos kompetentingos valstybs institucijos

ar pareignai ir teismai); c) drausmins (skiria darbdavys arba jo galioti atstovai); d) turti-

ns (skiria teismai ir kitos galiotos valstybs institucijos).

Visus tris mintus elementus, idstytus tame paiame statymo straips-nyje, paprastai turi baudiamj, administracins teiss paeidim, civiliniko-deks teiss normos.

Pavyzdiui, Baudiamojo kodekso (BK) 261 straipsnyje nurodyta: Tas,kas (hipotez) platino narkotines ar psichotropines mediagas nepilnameiams(dispozicija), baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki dvylikos met(sankcija)".Arba Administracins teiss paeidim kodekso (ATPK) 212 straipsnyje pasa-kyta: Piliei neatvykimas privalomj pradin karo tarnyb arba mokymus(hipotez)be pateisinamos prieasties iki dviejpar(dispozicija) utraukia bau-dnuo penkiimtiki vieno tkstanio lit(sankcija).

Teiss normos nra visos vienodos ir ne visos turi nurodytas tris strukt-rines dalis. Galimi atvejai, kai dispozicija odiais ne ireikta, taiau numa-noma. Kartais viename norminio akto straipsnyje gali bti idstyta keletas nor-

m. Konstitucines teiss normose ireikiamas tam tikras teisinis principas, s-voka, teiginys. Jos sankcijpaprastai nenumato.

Teiss normos klasifikuojamos vairiais pagrindais. Pagal teiss funkcijasjos skirstomos reguliacines irapsaugines normas.

Reguliacins normos orientuotos tai, kad tam tikru bdu tvarkyt, re-guliuot visuomeninius santykius, moni elges. Jos daniausiai nustato, kasgalima" ir ko negalima", kaip elgtis konkreioje situacijoje. Pavyzdiui, Dar-

buotoj saugos ir sveikatos statymas reglamentuoja, kokie virvalandiniai dar-

22....................................................................................................................................


23/330

1. TEISS TEORIJA

bai ir kokiais atvejais gali bti organizuoti, kokiai kategorijai asmen jie drau-diami, kokia j ribojimo trukm. Visi ie teisiniai nurodymai tiksliai reguliuojavir valandinius darbus, nustato griet j teisin tvark.

Apsaugins normos nustato subjektui valstybs poveikio u teiss pa-eidimus slygas. J daniausiai yra Baudiamajame ir Administracins teiss

paeidim kodeksuose ir jas saugo reguliacines teiss normas. Pavyzdiui, CKbe tvi sutikimo, kol vaikas sulauks pilnametysts, draudia atskleisti duo-

menis apie vaikinim, o BK numato baudiamj atsakomyb u vaikinimopaslapties pagarsinim.

Pagal dispozicijos pobd teiss normos dalijamos pareigojanias, drau-dianias irgaliojanias.

pareigojanios teiss normos nustato pareig atlikti tam tikrus aktyviusteigiamus veiksmus, privalom reikalaujam elges (piliei pareiga laikytis sta-tym, verslinink pareiga mokti valstybs mokesius, tv pareiga ilaikytivaikus ir t.t.).

Draudianios teiss normos nustato pasyvi pareig susilaikyti ir ne-vykdyti draudiam veiksm. Jomis saugoma teistvarka, ukertamas kelias vi-suomenei pavojingai veiklai. Dauguma draudim (udyti, vogti, plti) skirti vi-siems bet kurioje situacijoje. Kai kurie draudimai skiriami tiksliai apibrtai as-

men kategorijai (vairuotojams draudiama girtiems vairuoti automobil, parei-gnams imti kyius ir pan.). Tai normos, numatanios baudiamj, administra-cinarba drausminatsakomybu teiss paeidimus.

galiojanios teiss normos suteikia teis atlikti tam tikrus teigiamusveiksmus, sukelianius teisines pasekmes, siekiant patenkinti savo teistus inte-resus. Pavyzdiui, tai teis poils, gauti teising atlyginim, teis streikuoti, teiskreiptis teism, teis sudarant santuokpasirinkti pavard.

Pagal asmen grup teiss normos dalijamos bendrsias normas, tai-komas visiems asmenims, esantiems visoje valstybs teritorijoje, irspeciali-sias normas, kurios galioja tik tam tikr kategorij asmen (kari, teissaugospareign, moter, nepilnamei, invalid ir kt.) atvilgiu.

Pagal elgesio taisykli nustatymo bd teiss normos dalijamos impera-

tyvias irdispozityvias.Imperatyvios (lot. imperativus - liepiamasis , sakomasis) normos tai ka-

tegoriki paliepimai, neleidiantys nukrypti nuo j nustatyt elgesio taisykli.Jos veikia nepriklausomai nuo teiss subjekt nuoiros. Pavyzdiui, mokesistatymai, keli eismo taisykls, raytin darbo sutarties forma, iekinio senatiesterminai ir kt.

Dispozityvios (lot. dispositivus - turintis savo inioje) normos suteikiasubjektams galimyb patiems nustatyti savo teisi ir pareig konkret turin.

........................................................................................................................... 23


24/330

Pavyzdiui, statyme nustatyta, kad darbo umokestis mokamas darbo metu nereiau kaip du kartus per mnes, o darbuotojui pageidaujant ne reiau kaipvienkartper mnes.

Teiss teorija teiss normris dar skirsto pagal: teiss akas; teisinga-li; veikimo sferir kt.

Apibendrinant reikt pasakyti, kad teiss normoje turi bti nurodytos jos veikimo slygos, teisini santyki dalyvi teiss ir pareigos, valstybs prie-vartos u teiss normoje numatytos elgesio taisykls nevykdym ar netinkamvykdym priemons. Kitaip teiss norma tiesiog negals atlikti visuomeninisantykireguliuotojo funkcijos.

1.5. TEISS ALTINIAI IR J RSYS

Sprendiant konkreius teisinius klausimus, danai tenka iekoti reikiamoakto, kuriame galima rasti reikaling teiss norm. Vienintel teiss norm bu-vimo vieta teiss literatroje laikoma teiss altiniu arba teiss forma.

Teiss teorijoje teiss altinis tai tvirtint, nustatyt ir ireiktteiss norm oficiali forma, galiojanti valstybje. Kitaip tariant, teiss alti-ninis yra oficials valstybs dokumentai (statymai, postatyminiai aktai), ku-riuose tvirtintos teiss normos gauna formal apibrtum ir visuotinio pri-valomumo pobd. Jos garantuojamos valstybs prievartos priemonmis.

Teiss istorijoje inomi tokie pagrindiniai teiss altiniai: teiss paprotys;teisinis precedentas; normins sutartys ir norminis teiss aktas.

Teiss paprotys - tai istorikai susiformavusi dl moni tam tikrveiksmdano pasikartojimo valstybs sankcionuota visuotinai privaloma elge-sio taisykl. Reikia pabrti, kad valstyb pripasta ne visus, o tik tuos papro-ius, kurie atitinka visuomens interesus ir valstybs vali tam tikrame raidosetape. Daniausiai teiss paproiai kaip teiss altiniai buvo naudojami senovjebei viduramiais ir sudar vadinamjpaprotin teis.

Rykiausi teiss paproi pavyzdiai yra jau minti tokie vergvaldins irfeodalins teiss paminklai, kaip 12 lenteli statymai, Drakono statymai, Salijteisynas, Rus tiesa ir kt. Paprotins teiss pagrindas buvo barbarikos, necivili-zuotos elgesio taisykls, todl iuolaikinse demokratinse valstybse taikomoslabai retai. Teiss paproiai iki iol reguliuoja kai kuriuos ems, paveldjimo,eimos ir santuokos santykius kai kuriose Afrikos, Azijos, Lotyn Amerikosvalstybse. Nemaai paproi iliko tarptautin je teis je (konsuliniai statutai),

24


25/330

1. TEISS TEORIJA

tarptautin je laivininkystje ir tam tikruose baudiamosios teiss institutuose(prisiekusijdalyvavimas tam tikrose teisinse bylose).

iuolaikins teiss raida perima teiss paproius, ypa besiformuojaniusrinkos ekonomikos srityje. Ir naujame Lietuvos Respublikos civiliniame kodek-se numatyta, kad statymar sutarinustatytais atvejais civiliniai santykiai re-guliuojami pagal paproius.

Teisinis precedentas (lot. praecedens einantis prieakyje) - tai teismo aradministracinio organo sprendimas konkreioje byloje, kuriam valstyb suteikiaprivalom pavyzdio"reikm, sprendiant analogines bylas ir kartu nustatantteiss normas. Ypa buvo paplits Senovs Romoje ir feodal teismuose. Da-

bar teisinis precedentas dominuoja vadinamosios anglosaks teiss alyse (Di-dioji Britanija, JAV, Kanada, Australija ir kt.). Be kai kuri privalum teisinisprecedentas turi ir tam tikr trkum. Jis nra toks autoritetingas kaip norminisaktas, neivengiama savivals galimyb, neapibrta jo veikimo apimtis. Konti-nentins teiss (roman - german) sistemos valstybse, kuriai priskiriama irLietuva, teismpraktika nelaikoma teiss altiniu.

Normin sutartis dviej ar daugiau teiss subjekt susitarimas, ku-riame yra teiss normos, reguliuojanios j tarpusavio santykius. Tokios nor-mins sutartys yra teiss altinis daniausia tarptautini santyki srityje. Jos su-

daromos tarp valstybiekonominiais, politiniais ir specialiais klausimais. Ratifi-kuotos tarptautins sutartys yra sudedamoji valstybs teisins sistemos dalis.Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnyje.

Pagal teisinio reguliavimo dalyknorminio turinio sutartis gali bti suda-roma konstitucin je, civilin je, darbo teis je ir kitose teiss akose. Norminssutarties darbo teis je pavyzdiu gali bti kolektyvins sutartys, sudaromosmonse, staigose ar organizacijose ir numatanios darbuotojams papildomaslengvatas ir garantijas darbo, socialinibuitiniir kitsantykisrityje.

Norminis teiss aktas - tai valstybs kompetenting organ ar j ga-liot institucijoficialus raytinis aktas - dokumentas, kuris nustato, pakeiia ar panaikina teiss normas. Kadangi norminis teiss aktas Lietuvoje yra svarbiau-sias teiss altinis, panagrinsime poymius, skirianius jnuo kit teiss alti-

ni:> norminius teiss aktus priima tik kompetentingos teiskros institu-

cijos tiksliai apibrta procedrine tvarka;> kiekvienas teiss aktas turi tikslpavadinim, liudijantjprimus

organ, kas leidia apibrti akto teisingali;> teiss aktas skiriasi tikslumu ir teiss normturinio apibrtumu;> teiss aktas yra visuotinai privalomo pobdio, numatantis galimyb

panaudoti valstybs prievart;

............................ ............................... ................................ ............................. 25


26/330

teiss aktai skelbiami irsigalioja ypatinga tvarka;visi norminiai teiss aktai sudaro sistem, kurioje kiekvienas i ju-

ima tam tikrviet.

Pagal teisingalivisi norminiai teiss aktai skirstomi statymus ir po-statyminius aktus.

1.5.1. statymai

statymas - tai pirminis teiss aktas, turintis aukiausij teisin gali,kurLietuvoje priima Seimas ypatinga procedros tvarka arba jis priimamas re-ferendumu. Visi statymai turi bti priimami sutinkamai su Konstitucija ir ne-

prietarauti jai. Negalioja joks statymas prieingas Konstitucijai. statymas su-daro valstybs teisins sistemos pagrind, reguliuoja svarbiausius visuomeniniussantykius.

Vis valstybi pagrindinis statymas yra konstitucija. Dabartin LietuvosRespublikos Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. Ji

plaiau bus apibdinama atskirame skyriuje.statymai pagal juose esani norm svarb skirstomi konstitucinius ir

paprastus.

Konstituciniais statymais Lietuvoje laikomi Konstitucijos 150 straips-nyje nurodyti 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos vals-tybs", 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos ne-sijungimo postsovietines Ryt S jungas", Konstitucijos pataisos, Konstitu-cijoje vardyti statymai ir konstitucines normas sukonkretinantys statymai dlkonstitucini statym srao. Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari

balsdauguma nustato Seimas.

vairias valstybs ir visuomens gyvenimo sritis reguliuoja paprastiejistatymai. Jie yra maiau stabils ir j, kaip visuomenini santyki reguliuotoj,

reikm esti maesn. Paprastieji statymai skirstomi einamuosius ir kodifi-kuojamuosius. Visi ie statymai priimami laikantis Konstitucijos reikalavim irkonkretizuoja jos nuostatas.

Einamieji statymai galioja tik tam tikr laik (valstybs biudeto staty-mas, but privatizavimo statymas). vairs kodeksai, statutai, kuriuos statymu

patvirtina Seimas, yra vadinami kodifikuotais statymais. Kodeksas (lot. codex -knyga) - bendras norminis teiss aktas, sisteminantis tam tikros teiss akos(baudiamosios, civilins, darbo ir kt.) statymus.

26


27/330

1. TEISS TEORIJA

statym primimas. statymai priimami laikantis ypatingos tvarkos. Jprimim sudaro keturios stadijos: statym leidybos iniciatyvos teis, jpro-jektsvarstymas, statymprimimas ir paskelbimas.

statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams,Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. i teis taip pat turi Lietuvos Respub-likos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimuistatymo projekt ir jSeimas privalo svarstyti (Lietuvos Respublikos Konstitu-cijos 68 straipsnis). ios teiss gyvendinimo tvark nustato Piliei statymleidybos iniciatyvos statymas (1998 m.). Dl parengiamjveiksm, susijusisu pilieistatymo projekto teikimu Seimui, sudaroma iniciatyvin grup i nemaiau kaip 10 rinkim teis turini asmen. 50 tkstani paraams surinktinustatomas dviej mnesi terminas nuo para rinkimo lap idavimo. Su-rinkt para autentikum patikrina Vyriausioji rinkim komisija ir pateikiasavo ivadas Seimui.

Daniausiai statym projektus rengia ir teikia Seimui svarstyti Vyriau-syb, kaip aukiausioji vykdomosios valdios institucija, nes ji tvarko visuskrato reikalus, formuoja ir vykdo valstybs biudetir atlieka kitas svarbias pa-reigas, kurias jai paveda Konstitucija irstatymai.

statymo projekt Seimo posdyje pateikia iniciatorius (Seimo narys,

Vyriausybs narys, Respublikos Prezidento atstovas ar piliei atstovas). Kartuyra supaindinama su Seimo kanceliarijos teiss departamento, taip pat, jeigugautos, su Seimo pagrindinio komiteto, Vyriausybs ir Europos teiss departa-mento prie Vyriausybs ivadomis. Seimui nutarus pradti projekto svarstymo

procedr, jis toliau svarstomas pagrindiniame komitete (j paskiria Seimas) irkituose komitetuose, vliau Seimo posdyje, kur ir sprendiamas statymo pri-mimo klausimas. Projektai 1/4 vis Seimo nari daugumai pritarus gali bti paskelbti visuomenei svarstyti. statym projektai Seime svarstomi vieai, pra-neimai ir kalbos transliuojami per radij, skelbiami spaudoje, per internet irspecialiame leidinyje. Detalistatym leidybos procedr reglamentuoja Sei-mo statutas.

statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo na-

ri, dalyvaujaniposdyje. Konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos bal-suoja daugiau kaip pus visSeimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 visSeimo naribalsdauguma.

Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiameleidinyje Valstybs inios" paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas,

jeigu paiais statymais nenumatoma vlesn jsigaliojimo diena. Jeigu per 10dien po teikimo Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas jo nepasi-

27


28/330

rao ir negrina Seimui pakartotinai svarstyti, toks statymas sigalioja po to,kai jpasirao ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Respublikos Prezidento motyvuotai grintas ir pakartotinai Seimo ap-svarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu u jbalsavo daugiau kaip pus, ou grint konstitucin statym 3/5 vis Seimo nari. Respublikos Prezi-dento grint ir Seimo pakartotinai apsvarstyt ir priimt statym, valstybsvadovas privalo ne vliau kaip per tris dienas pasirayti ir nedelsiant oficialiaipaskelbti.

Pagal Referendumo statym (2002 m.) referendumo paskelbimo inicia-tyvos teis priklauso pilieiams, kurie i teis gyvendina 300 tkst, turinirinkim teispiliei reikalavimu. Silympaskelbti referendum turi teispa-teikti Seimui ir ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup. Referendumaslaikomas vykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus piliei, turini rin-kim teis ir rayt rinkj sraus. Sprendimas dl referendume pateiktklausim laikomas priimtu, pritarus statyme nustatytam piliei skaiiui, atsi-velgiant referendumo r (privalomasis ar konsultacinis). Atkrus Lietuvosnepriklausomyb, vyko 8 skelbti referendumai, taiau tik trimis atvejais refe-rendum nuostatos buvo priimtos. Tai dl Lietuvos Respublikos ne-

priklausomybs (1991 m.), dl buvusios SSSR kariuomens ivedimo i Lietu-

vos Respublikos teritorijos (1992 m.) ir 1992 m. referendumu buvo priimtaLietuvos Respublikos Konstitucija.

Referendumu priimtstatymar kit teiss aktne vliau kaip per 5 die-nas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jam to ne-padarius, statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia SeimoPirmininkas.

Esant neatidliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos statymai oficialiaigali bti paskelbti specialiuose Seimo leidiniuose arba alies laikraiuose perLietuvos telegramagentr(ELTA). Tokiu atveju statymai sigalioja po to ar-ba kitdienpo jpaskelbimo, taiau artimiausiu metu jie skelbiami ir Valsty-bs iniose".

statymai skelbiami tam, kad su jais galt susipainti visuomen ir todl

labai logika, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nurodoma,kad galioja tik paskelbti statymai.

28


29/330

1. TEISS TEORIJA

1.5.2. Postatyminiai teiss aktai

Be statym, kuriuose yra pagrindins teiss normos ir kurie turi auk-iausij teisin gali, egzistuoja ir kiti emesnio rango norminiai aktai, t.y. do-

kumentai, taip pat turintys visiems privalomas teiss normas. Juos statympa-grindu priima vairios valstybins institucijos, jie neturi prietarauti statymamsir bendrai vadinami postatyminiais teiss aktais. Tarp statym ir postatyminiaktyra kokybiniai skirtumai.

Postatyminiai teiss aktai - tokie norminiai aktai, kuriuos statymonustatytais pagrindais ir tvarka priima kompetentingos institucijos. Postatymi-niai teiss aktai paprastai yra vairivykdomosios valdios institucijaktai, skir-ti gyvendinti statymams ir konkretizuojantys pagrindines j nuostatas Pagaltaikymo sfer ir jprimimo subjektus postatyminiai aktai skirstomi bendruo-sius, vietinius, inybinius ir vidaus organizacinius.

Bendrieji po statyminiai aktai galioja visiems asmenims, esantiems valstybsteritorijoje. i akt kategorijai priskiriami Lietuvos Respublikos Seimo nutari-mai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, KonstitucinioTeismo aktai, ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucijvadov sakymai ir sakymais patvirtinti kiti norminiai teiss aktai (instrukcijos,taisykls, programos, nuostatai, tvarka, reglamentai, rekomendacijos ir kt.) Lie-tuvos banko valdybos nutarimai. sakymai ir potvarkiai, turintys vienkartin,

patvarkomj reikmnra norminiai teiss aktai.

Vietinius po statyminius aktus leidia vietos savivaldybs ir j vykdomiejiorganai, auktesniosios administracini vienet institucijos. Tai savivaldybi ta-ryb ir valdyb sprendimai, mer potvarkiai, apskrii virinink sakymai,sprendimai ir kt. Vietos savivaldos akt ypatumas yra j teritorinis apibrtu-mas, savarankikumas sprendiant vietinio lygio klausimus.

inybiniai postatyminiai aktai yra bendro veikimo teiss akt, kurie taikomitik specialiajai visuomenini santyki sferai (kariams, teissaugos institucij pa-

reignams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir kt.), atmaina.Vidaus organizacinius postatyminius aktus leidia vairios nevalstybins orga-

nizacijos savo vidaus klausimams reguliuoti. Tokie aktai taikomi tik iorgani-zacij nariams. Politini partij, politini organizacij, profesini sjung, vi-suomenini organizacij, religini bendruomeni ir bendrij statai ar steigimodokumentai kuriami atitinkam statym pagrindu. Jie nustato tik bendras or-ganizavimo nuostatas, ir kiekviena tokia organizacija gali statuose numatyti sa-vo tiksl, udavini, funkcijir kitokispecifik.

.............................................................................................................................. 29


30/330

statym ir kit teiss norminiakt rengimo stadijas, teiss akt formos,struktros, turinio ir kalbos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikosstatym ir kit teiss norminiakt rengimo tvarkos statymas (in., 1995, Nr.41-991 su vlesniais pakeitimais ir papildymais), teisingumo ministro sakymasDl statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacij" (in. 2002, Nr. 50-1923).

1.5.3. Normini teiss akt galiojimas

Tam, kad teiss normos but tinkamai gyvendinamos, btina tiksliai api-brti normini akt galiojimo ribas laiko, erdvs atvilgiu ir asmen (sub-jekt) kategorijai, kuriems jos taikomos.

Norminio teiss akto galiojimas laiko atvilgiu paprastai prasidedane nuo jo primimo, bet nuo oficialaus paskelbimo momento, jeigu paiameakte nenumatyta kitaip. Tai ypa pasakytina apie statymus.

statymai ir kiti teiss aktai oficialiai skelbiami Valstybs iniose", lai-kantis Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos statym ir ki-

t teiss normini akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" reikalavim (in.,1993, Nr. 12-296 su vlesniais pakeitimais ir papildymais).

Lietuvos Respublikos Seimo priimti statymai ir kiti teiss aktai, Respub-likos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, ku-riuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss nor-mos, sigalioja kit dienpo to, kai jie pasirayti Ministro Pirmininko ir atitin-kamo ministro paskelbiami Valstybs iniose". Tie Vyriausybs nutarimai, ku-riuose nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios nor-mos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien,nors jie ir vliau paskelbti Valstybs iniose" Visuose iuose aktuose gali btinustatyta vlesn j sigaliojimo data arba numatyta kitokia sigaliojimo tvarka.Iimtinais atvejais Respublikos Prezidento dekretas dl karo ar nepaprastosios

padties vedimo sigalioja po jo paskelbimo per visuomens informavimopriemones.

Konstitucinio Teismo aktai sigalioja nuo oficialaus paskelbimo Valsty-bs iniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikra-iuose per Lietuvos telegramagentr(ELTA).

Lietuvos banko valdybos, ministr, Vyriausybs staig bei kit valstybsvaldymo institucij vadov, taip pat auktesnij administracini vienet val-dymo institucij, savivaldybiir jvykdomjinstitucijpriimti teiss aktai si-

30...................................................................................................................................


31/330

1. TEISS TEORIJA

galioja kit dien po j paskelbimo atitinkamai Valstybs iniose" ar vietinjespaudoje, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma vlesn jsigaliojimo die-na.

Norminio akto galiojimas pasibaigia, kai:

1) baigiasi akto galiojimo nustatytas laikas (pavyzdiui, Gyventojir bsto vi-suotinio suraymo statymo galiojimas baigsi, atlikus toksuraym);

2) kompetentingas valstybs organas tiesiog j panaikina; (pavyzdiui, LietuvosRespublikos teritorijoje galiojaniakt, priimt iki 1990 m., pripainimo nete-kusiais galios statymas);

3) ileidiamas norminis aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos paius visuome-ninius santykius (pavyzdiui, 1995 m. priimtas Valdininkstatymas 1999 m.

buvo pakeistas Valstybs tarnybos statymu). Danai kompetentingas valstybsorganas pakeiia, papildo ar panaikina ne vis teiss akt, bet atskirus jstraipsnius, dalis, punktus ir t. t.

Paprastai statymai ir kiti norminiai teiss aktai atgalins galios neturi. Nuo Senovs Romos laik inoma teisin formul ir dabartinmis slygomisneabejotinai yra demokratinis principas, garantuojantis moni teises ir laisvesir sustiprinantis teistvarkos stabilum. Taiau ir i statymo negrtamumo tai-sykl turi iimtis. Norminiai aktai gauna atgalingali tuo atveju, jei tai atitinkavisuomens interesus, k kiekvienu konkreiu atveju nustato statym leidjas,t.y. jo normos taikomos faktams, kurie atsirado iki to akto sigaliojimo. Atgalgalioja norminiai aktai, kai:

1) apie tai nurodyta paiame akte (pavyzdiui, vairi imok indeksavi-mas);

2) jnormos panaikina ar suvelnina baudiamj ir administracinatsa-komybu anksiau padarytus teiss paeidimus;

3) konkretina anksiau ileistus norminius teiss aktus.

Kiekvienas norminis aktas galioja tam tikroje erdvje, kuri ribojatos tam tikra teiskros organ apibrta teritorija. Kalbant apie valstyb, tai jsudaro sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai vandenys, oro erdv vir j,ems gelms tarp valstybi sien, ambasad teritorija usienio alyse, visi lai-vai, esantys atviroje jroje ir kit valstybi teritoriniuose vandenyse, skraidan-tieji aparatai, esantys atmosferoje. Savivaldos institucij aktai galioja tam tik-rame administracinio teritorinio padalijimo vienete ir pan.

Paprastai norminiai teiss aktai galioja visiems pilieiams, kurie yrat akt galiojimo erdv je, tarp j ir asmenims be pilietybs ir usienieiams.Beje, usienieiai ir asmenys be pilietybs negali bti tam tikr teisini santykisubjektai (neturi rinkim teiss, negali dirbti valstybs tarnyboje ir t.t). Tik di-

31


32/330

plomatinimunitetturintiems usienieiams negalioja baudiamieji ir administ-raciniai statymai.

Norminiai aktai gali bti taikomi ne tik visiems be iimties tos valstybsgyventojams, bet tik tam tikrai asmen (subjekt) kategorijai (kariams, valstybstarnautojams, geleinkeli transporto darbuotojams, invalidams ir kt.). Pa-

prastai tai galima suvokti i akto pavadinimo ir jo turinio.

1.6. TEISES REALIZAVIMAS

Teiss pagrindin paskirtis - reguliuoti visuomeninius santykius, veikti jdalyvi elges, pasiekti tam tikrus socialinius tikslus. statymuose, postatymi-niuose aktuose tvirtintos teiss normos sukurtos tam, kad j reikalavimai btgyvendinami, nes teis be realizavimo netenka savo prasms. Tik realizuojant

pasiekiami teiss normtikslai, utikrinamas teisinio reguliavimo efektyvumas.

Teiss realizavimas - tai teiss norm nustatyt reikalavim ir ga-

limybi gyvendinimas teiss subjekt (valstybini institucij, ne-

valstybini organizacij, pareign, piliei) praktin je veikloje. Kitaipsakant, teiss realizavimas yra teisinipaliepimknijimo procesas teiss sub-

jekt elgesyje. Jis gali bti gyvendinimas vairiai. Pagal teiss realizavimo po-bd skiriamos keturios jo formos: laikymasis, vykdymas, naudojimasis teise irteiss taikymas.

Teiss laikymasis - pati paprasiausia teiss gyvendinimo forma, pasi-reikianti subjekto susilaikymu nuo teiss udraust veiksm pasyviu elgesiu irnepriekaitingu vykdymu jam nustatytpareig. Laikantis teiss norm reikala-vimnereikia atlikti kokios nors specialios veiklos, o utenka nevykdyti veiks-m, kuriuos draudia teiss normos (kelieismo, higienos, aplinkos apsaugos irkittaisyklireikalavimlaikymasis).

Teiss vykdymas - tai tiksliausia teiss realizavimo forma, kai teiss

subjektai teista veikla aktyviais veiksmais vykdo jam pavestas pareigas. Pavyz-diui, jaunuolis aukiamas atlikti privalomj pradin karo tarnyb, kartu vyk-dydamas pareig, numatytLietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje;arba pareiga mokti statymuose numatytus mokesius; vaiuojant visuomeni-niu transportu sigyti biliet; sumokti u pirkt prek ir kt. Laiku ir tinkamainevykdius mintpareigpaeidjui gali bti taikomos atitinkamos sankcijos.

Naudojimasis teise - labai paplitusi teiss realizavimo forma, kai teisssubjektas savo nuoira realiai gali gyvendinti arba negyvendinti teiss nor-momis leistinveik, naudotis suteiktomis teistomis galimybmis. Pavyzdiui,

32..............................................................................................................................


33/330

1. TEISS TEORIJA

paveldtojas gali pareikti savo teises paveldim turt, bet gali nuo j ir atsisa-kyti, teis dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose, teis disponuoti nuosavybe, ga-limyb sudaryti civilinius sandorius.

Teiss laikymasis, vykdymas ar naudojimasis ja yra tiesiogins teiss reali-zavimo formos, nes patys teiss subjektai (valstybins institucijos, visuomeni-ns organizacijos, pareignai, pilieiai) savo veikla tiesiogiai gyvendina teissnormpaliepimus.

Taiau realizuojant teis danai pasitaiko toki moment, kai mintosformos neleidia visu mastu realizuoti teisi ir pareig, numatyt teiss nor-mose. Tuo atveju btina taikyti teiskaip ypatingjos realizavimo form.

Teiss taikymas - tai tokia teiss realizavimo forma, kai teiss normnustatytus reikalavimus gyvendina valstybs kompetentingi organai ar institu-cijos (pareignai), valdinga veikla priimdami specialius aktus (sprendimus,nuosprendius, nutarimus, sakymus) ir esant reikalui panaudodami valstybesprievartos priemones.

Btinumas taikyti teis, t.y. priimti special sprendim, suteikiant kon-kretiems asmenims teises ir pareigas, atsiranda iais atvejais:

> kai teisinio santykio subjektas yra valstybs ar savivaldybs institucijos, privalanios atlikti kokius nors veiksmus konkretaus asmensnaudai (pavyzdiui, imokti paalp, iskirti ems sklypir pan.);

> kai atsiranda ginas tarp konkretaus teisinio santykio subjektdl ko-kinors teisiar pareig(pavyzdiui, dalijant turttarp isituokusisutuoktini, nevykdius sutartinisipareigojimir pan.);

> kai btina nustatyti konkretaus asmens kokinors teisiar pareignutraukimo fakt(pavyzdiui, mogaus pripainimas neinia kuresaniu ar neveiksniu ir pan.);

> kai teiss normos paeidjui taikoma sankcija (pavyzdiui, teismonuosprendis u padarytnusikaltim, policijos nutarimu skirta admi-nistracin nuobauda u nedidelchuliganizmir pan.).

Teiss taikymo tvark reguliuoja procesins teiss normos, kurios nustatokompetentingos institucijos galiojimus, pasireikianius specialaus sprendi-

mo - vienkartinio individualaus teiss akto - primimu. Toks aktas tvirtinakonkreias subjekt teises ir pareigas ir turi bendrai privalom reikm. Akt

privalo nenukrypstamai vykdyti tiek teisinio santykio subjektai, tiek ir kiti suin-teresuoti asmenys.

Teiss taikymas visuomet logiki veiksmai. Taikymo teistumas ir pa-grstumas utikrina io proceso teisingum, leidia ivengti nukrypimnuo tei-ss normreikalavim.

33


34/330

1.7. TEISINIAI SANTYKIAI

Tarpusavyje bendraudami mons umezga vairius visuomeninius san-tykius: asmeninius, religinius, etinius ir kt. isantykipobdis nustato moni

elgesio taisykli specifik. Santykiai tarp ventiko ir tikinijbanytini apeigmetu grindiami religini tradicijnormpagrindu, eimos vidaus santykiai paprastai remiasi abipusio pasitik jimo ir morals normomis. Taiau egzistuojaypatinga moni santyki sritis, kuri dl savo socialinio reikmingumo be mo-ralini ir kit normnegali apseiti be teiss norm reglamentavimo, kuris api-

bria teisto elgesio ribas.

Teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai(subjektai) turi valstybs garantuotas abipuses subjektines teises ir teisines pa-reigas, yra vadinami teisiniais santykiais.

Teisiniai santykiai atsiranda kasdieniame gyvenime ir yra organikai ne-nutrkstamu ryiu susij su vairiais gyvenimikais santykiais. mons perkavairias prekes, naudojasi visuomeniniu transportu, naudojasi buitinmis pa-

slaugomis ir pan., taiau teiss normos reguliuoja ne visus monipoelgius, otik tuos, kurie yra valstybs ginami ar jos nukreipiami.

Svarbiausias teisinio santykio bruoas yra tas, kad asmenys sueina juri-dikai reikmingus visuomeninius santykius, gyja teiss normnustatytas teisesir pareigas. Darbuotojo ir darbdavio, studento ir mokymo staigos, skaitytojo ir

bibliotekos, gydymo staigos ir paciento, pardavjo ir pirkjo, vejo ir keleivioir daugelis kil santykiyra sureguliuoti teiss normomis ir todl jie yra teisi-niai, nes juos gina valstyb.

Teisiniams santykiams bdingi ie poymiai, atskiriantys juos nuo kitvi-suomeninisantyki:

1. Teisiniai santykiai atsiranda tik teiss normos pagrindu. Teiss normosvisada yra abstraktaus pobdio, nes tai visus pareigojanios bendro elgesiotaisykls, teisiniuose santykiuose jreikalavimai individualizuojami, sukonkreti-nami kiekvienam atvejui. Visuomeniniai santykiai, nesureguliuoti teiss nor-momis, negali sukelti teisinipadarini. monms atsisakius draugauti, valsty-b negali priversti jtsti draugyst, nes to nereguliuoja teiss normos.

2. Teisiniuose santykiuose ireikta jdalyvivalia, nes jie smoningaiumezga iuos santykius ir jketinimai sutampa. Be tokios valios, teisiniai san-tykiai beprasmiki, nes kiekvienas santykis - tai dviejalibendras tarpusavioryys. Teiss norma vienam teisinio santykio dalyviui suteikia tam tikrteis, o

34


35/330

l. TEISS TEORIJA

kitdalyvpareigoja. Kai kuriais atvejais teisinis santykis gali atsirasti ir be sub-jekt valios. Vairuotojas, virijs greit ir partrenks pstj, privalo apmokti jogydymo ilaidas, nors vairuotojas ir nenor jo bti tokio teisinio santykio da-lyvis.

3. Teiss santykio utikrinimo bdas yra valstybs prievarta, kuri naudo-jama, jeigu viena i alinukrypsta nuo teiss normos reikalavim(sakykime,nevykdo sutartinisipareigojim). Tokiu atveju nukentjs subjektas gali kreip-tis teismar kitkompetentinginstitucij, kad apgintjo paeistteis.

4. Teisinisantykiatsiradimo, pakeitimo ir nutraukimo prielaidos yrajuridinis faktas. Jis yra numatytas teiss normos hipotezje. Tai konkreti gy-venimika aplinkyb, sukelianti teisines pasekmes. Nuo to ar kito juridinio fak-to buvimo priklauso paties teisinio santykio egzistavimas.

Juridinius faktus galima skirstyti vykius, t.y. teisikai reikmingus faktus,kurie nepriklauso nuo moni valios (gimimas, natrali mirtis, liga, gaisras, sti-chin nelaim, senaties termino pasibaigimas), ir veiksmus, vykdomus pagalmonivali.

Veiksmai, kurie atitinka teiss norm reikalavimus ir nra j draudiami,laikomi teistais (visos sutartys ir sandoriai, santuokos sudarymas). Neteistiveiksmai - tai tokie juridiniai faktai, kurie prietarauja teiss norm reikalavi-mams. Gali pasireikti teisins pareigos nevykdymu (mokesi nemokjimas)arba teisinio draudimo nesilaikymu (pilieio ar pareigno garbs ir orumo pa-eidimas). Neteistiems faktams priskiriami: nusikaltimai, administraciniai tei-ss paeidimai, drausminiai nusiengimai, civiliniai deliktai.

Teisinis santykis yra sudtingas reikinys, j sudaro keturi struktriniaielementai: subjektai, subjektins teiss, teisins pareigos ir objektas.

Teisini santyki subjektai (dalyviai) gali bti fiziniai asmenys (pilie-iai, asmenys be pilietybs, usienieiai), juridiniai asmenys, turintys statymopripaint teisnum ir veiksnum, bei valstyb, kai ji yra tarptautiniuose teisi-muose santykiuose arba tampa tam tikr turtini santykidalyve (valstybei ga-lima dovanoti, testamentu palikti turt ir t.t.).

Teisnumas - tai teiss norm nustatytas geb jimas turti subjektines

teises ir pareigas. Fizinio asmens teisnumas atsiranda asmens gimimo momentuir inyksta jam mirus. Kai kuriais atvejais teisnum apibria tam tikras amius,

pavyzdiui, teis rinkti, bti irinktam, sudaryti santuok. Juridinis asmuo teis-num gyja statymo nustatytu pagrindu nuo steigimo, kai kuriais atvejais nuo

jos registravimo momento. Kad tapt realiu teisini santyki dalyviu, teisnussubjektas turi bti veiksnus.

Veiksnumas - tai fizinio ar juridinio asmens, valstybs institucijos teissnormnustatytas gal jimas savo veiksmais gyti teises ir sukurti pareigas, taip

.............................................................................................................................. 35


36/330

pat atsakyti u padarytus teiss paeidimus. vairiose teiss akose fizinio as-mens veiksnumo atsiradimo momentas nustatomas skirtingai. Pavyzdiui, civi-linje teisje asmens veiksnumas atsiranda visikai sulaukus pilnametysts, t.y.,kai jam sukanka 18 met. Baudiamojoje ir administracin je teis je atsakomybnustatyta nuo 16 met, o u kai kuriuos sunkius nusikaltimus ir tyinius nusi-engimus - nuo 14 met.

Asmenys yravairi

teisini

santyki

subjektai, ta

iau j

dalyvavimasiuose santykiuose priklauso nuo visuomeninius santykius reguliuojani teiss

normpobdio. Pavyzdiui, darbo teisini santyki subjektas gali bti asmuo,dirbantis tam tikroje monje, staigoje ar organizacijoje. Negali bti teisinisantyki, susijusi su pensiniu aprpinimu, jei subjektas asmuo nra sulaukspensinio amiaus ir pan.

Asmenys be pilietybs ir usienieiai dl jypatingo statuso pagal Lietu-vos Respublikos statymus turi ribotas subjektines teises ir teisines pareigas.

Juridini asmen svokos turin atskleidia Lietuvos Respublikos civiliniskodeksas, kurio 2.33 straipsnyje nurodoma, kad juridinis asmuo yra savo pa-vadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gytiir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme. Juridini as-men veiksnumas, kaip ir teisnumas, atsiranda nuo j stat registravimo mo-mento ir ribojamas udaviniais, kuriems gyvendinti steigtas is juridinis as-muo.

Teisini santyki subjektai gali bti ir kai kurios organizacijos ne juri-diniai asmenys. Tai individualios (personalins) mons, kins bendrijos, ku-rios turi teis usiimti komercine ar kine veikla, numatytais atvejais sudarytisutartis, skolinti ir skolintis lu palkanas, gyti ar parduoti turtir t. t.

Teisini santyki subjektas gali bti ne tik valstybins institucijos, bet irvalstyb apskritai kai kuriuose turtiniuose santykiuose (iimtins nuosavybsteiss ems gelmes, valstybins reikms vidaus vandenis, mikus, kelius, is-torijos, kultros ir kitus objektus santykiuose), taip pat pasiraant tarptautinessutartis.

Subjektin teis teisikai galimo elgesio, leidianio subjektui visapu-

sikai patenkinti savo gyvenimikus interesus, naudotis tam tikromis socialin-mis gerybmis, priemone. ia teise subjektas gali pasinaudoti, bet gali ir atsisa-kyti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij auktasis mokslas prieinamas vi-siems, taiau ne visi ia teise pasinaudoja. Subjektin teis taip pat suteikia gali-myb subjektui reikalauti i kit asmen tam tikro elgesio (pristatyti produkcij

pagal tiekimo sutart, grinti paskol) ir prireikus kreiptis valstybs prievartosaparat, kad btapgintos paeistos teiss.

36


37/330

l. TEISS TEORIJA

Teisin pareiga - tai teiss norm nustatytas teisinio santykio dalyvio privalomas elgesys, kur asmuo turi atlikti kito subjekto atvilgiu. Kitaip neisubjektin je teisje, jokiu pretekstu negalima atsisakyti vykdyti prisiimtos ar nu-statytos pareigos. Atsisakymas atlikti arba netinkamai vykdyti teisin pareigutraukia teisin atsakomyb. Asmenys privalo mokti mokesius, auktiniai at-likti karo tarnyb, valstybs tarnautojai atlikti jiems pavestas pareigas, valstybsinstitucijos vykdyti visuomens interesutikrinimo funkcijas ir pan.

Subjektins teiss ir teisins pareigos yra glaudiai susijusios ir sudaro tei-sinio santykio turin, be ko jos negalt egzistuoti kaip teisiniai reikiniai. Sub-

jektin teis tai tam tikro elgesio galimyb, o teisin pareiga tai privalomas,btinas elgesys. Taigi teisiniame santykyje vieno dalyvio subjektin teis (parda-v jo teis gauti pinigus u parduot daikt) turi atitikti kito subjekto teisin pa-reig (pirkjo pareiga sumokti u pirktdaikt).

Tam tikrais atvejais teisini santyki subjektins teiss gali bti nesusiju-sios su kito subjekto pareigomis ir atvirkiai. Toki teisi ir pareig pavyzdysyra konkretaus subjekto teis padovanoti ar palikti testamentu savo turt.

Teisini santyki objektas - tai materialios ir nematerialios vertybs,dl kuri subjektams, kaip teisini santykidalyviams, atsiranda konkreios tei-ss ir pareigos. Tai gamta, mogaus pagaminti daiktai, pinigai, vertybiniai po-

pieriai ir kitos materialios ir dvasins gerybs, intelektins veiklos rezultatai: li-teratros, mokslo, meno kriniai, iradimai ir kt. Kai kuri teisini santyki objektas yra mogaus gyvyb, sveikata, garb, orumas ir kitos asmenins ne-materialios grybs.

Teisiniai santykiai klasifikuojami vairiais pagrindais, taiau daniausiai jieskirstomi pagal teiss akas konstitucinius teisinius, administracinius teisinius, darboteisinius, civilinius teisinius, eimos teisinius irkitus teisinius santykius.

1.8. TEISTUMAS IR TEISTVARKA

Svarbi reikm gyvendinant teiss normas turi teistumas. Tai atri so-cialin problema, vienas i pagrindini valstybs teisins veiklos udavini.Sunku surasti teiss akt, kuriame nebebt lieiamas is aspektas. Teissmokslas ir praktika skirtingai apibria teistumo reikin.

Moksliniu poiriu teistumas - tai vis teiss subjekt tikslus irnenukrypstamas teiss norm laikymasis, visikas j turinio gyvendi-

nimas. Panaiai teistum, kaip reikalavim laikytis valstybs galiojani sta-tym ir juos realiai vykdyti, apibria ir teiss praktika.

.......................................................................................................................................37


38/330

Teistum reikia suprasti ne kaip galiojanius statymus, nors jie ir sudaroteistumo pagrind. Istorija rodo, kad statymai bdavo priimami visais laikais,taiau teistumo nebuvo. Valdios reikalavimas, kad gyventojai laikytsi sta-tym, nebuvo privalomas valdaniosios klass ar valstybs aparato virns da-liai

teises teorijos knyga. ciocys. teises pagrindai mokomoji knyga. - v., 2002. 335 p

Documents