teises istorija konspk

8/17/2019 TEISES ISTORIJA KONSPK.

1/24

Seminaras Nr.15 , tema: LDK ikistatutinė teisė XIV-XV a.

1 Teisės šaltinių bru !ai iki XIV a. "i#uri : $a$r tinė teisė, % s sistem s. &e#imin#i$l mati% s šaltiniai kai$ teisės šaltinis, nustat'ti teisės taik'm $rin(i$aisutart'se. LDK teisės sistem s bru !ai.

Lietuvių tauta savo valstybingumą suformavo XIII a. ir sukūrė valstybinį darinį - LietuvosDidžią ą !unigai"tyst#

$a%rotinė teisė& nuo Lietuvos valstybės iki os teisės atsiradimo '()* m. +kai valstybėsvaldovo aktuose tik užsimenama kad bus vadovau amasi senuo u %a%ro,iu

a"ytinė teisė& nuo '()* m. iki mūsų dienų +kai valstybės valdovo ar kitoskom%etentingos institu/i os akte ai"kiai i"dėstomas įteisintas senas arba įtvirtintas nauvisuomeninio santykio teisinio reguliavimo turinys ir tvarka . a"ytinė dar skirstoma 01 %rivilegi u teise nuo '()* m. iki '234 m. ir 1 kodifikuota arba statute teisė nuo '234m. iki "ių dienų. a"ytinės teisės %eriod %radžia laikoma trys 5ogailos %rivilegi os&kodifika/i os %radžia su $irmuo u Lietuvos 6tatutu.

78I6I9I6 $:$ ;7


2/24

nusikaltimais asmeniui. Gaudžiamosios teisės normų sandara0 nusikaltimas& kaltė& bausmė.Dėmesys sukon/entruotas į nusikaltimo %ožymių a%ra"ymą& kaltės nustatymą ir bausmės %arinkimą. Gaudžiamosios teisės ob ektu tam%a žmogaus veiksmų %avo ingumo įvertinimatodėl žiūrima ne į nusikaltėlio savybe o nusikaltimo sunkumą. Gausmės tikslas = at%ildasteisiama am& kurio esmė valstybiniuose ir turtiniuose nusikaltimuose& traktuo ama ne kai%

nukentė usios o %atenkinimas& o siekis įbauginti. Gausm# vykdo teismas. 9usikaltimu laikomveiksmai %rie"ingi teisės reikalavimamsH 9usikaltimo rū"ys0>alstybiniai nusikaltimai0 veikos %rie" vokie,ius& trukdan,ias teismo darbui& %ažeidžian,ias kelių saugumą 7urtiniai nusikaltimai0 vagystė& %lė"imas& turto sužalo imas 9usikaltimai asmeniui0 nusikaltimai gyvybei& nusikaltimai sveikatai& lytiniai nusikaltimnusikaltimai žmogaus orumui& namų ramybės ardymas.

Gausmių sistema ą sudarė trys bausmių rū"ys0$iniginė i"%irka!ūno sužalo imasCirties bausmė

Gaudžiamasis $ro/esas. !ai asmuo įtariamas %adar#s nusikaltimą neigdavo savo kalt# baudžiamasis %ro/esas susidėdavo i" tri ų stadi ų 0

• $arengiamo i = abi "alys rinkdavo įrodymus& ie"ko o liudyto ų& rengdavo dokument8smin# reik"m# turėdavo liudyto ų suradimas. 5ie buvo reikalingi ne tik nusikaltimuii"ai"kinti bet ir nukentė usios bei kaltinto o vertės kategori ai nustatyti.. Liudyto aiskirstyti į tiesiogiai žinan,ius įvykio a%linkybes ir %riesaikos %agalbininkus.

• 7eisminio rungimosi- abi "alys %ateikdavo įrodymus.• $riesaikos. $riesaikos %agalbinkų skai,ių ir %riesaikos "alies %arinkimą nulemdavo

įrodymų svarumas ir nusikaltimo sunkumas. !uo įrodymai svaresni tuo lengvė okaltinto o %adėtis.

/ 0emės $ri"ile*i% s +ben#ra"alst'binės $ri"ile*i% s : lei#im $rie!ast's,e #alinės !emė"al# s $lėtra ir "alst'bės institu(i%ų t"irtinimas

+1/23,141/,14/4, 1443, 14 )m .Sritinės $ri"ile*i% s: lei#im $rie!ast's, šaltiniai,ben#rie%i bru !ai, sant'kis su !emės $ri"ile*i% mis.

8C 6 $ I>IL8BI5;6. Lietuvos valstybės %ri%ažinimas ne%riklausoma %akartorinai %rasidėnuo Liet& didž. !unigaik",io 5ogailos asmeninio krik"to. Aio krik"o įvadinė dali buvo '()2 m.&kuris vadinamas 5ogailos %ažadų dokumentas. $ažadas %aimti į žmonas Lenki os karalien#5advygą& eigu is ta%s Lenki os karaliumi ir įsi%areigo a su visa tauta %riimti krik",ionyb %aleiti Lenki os krik",ionis& %asiuntinius ir karo belaisvius& atgauti teritorinius Lenki os %raradimus bei savo Lietuvos ir J usiosK žemes %ri"lieti Lenki os karalystei. '()* m. ;fi/ialiLietuvos krik"to data. $adarinys = trys 5ogaikos %rivilegi os.5ie %radė os nau ą ra"ytinės teiraidos eta%ą. Dėl Liet. !rikįo atsiradusios trys 5ogailos %rivilegi os ta%o tolesnio Lietu. 7eisėssistemos formavimosi a%ogė us. a"ytinės %rivilegi os tai to laikme,io įstatymai& įgy # %astovumo %ožymius& ie iki %at statutų %riėmimo veikė greta %a%ro,ių teisės& reguliavotar%valstybinio gyvenimo sritis& buvo luominio %obudžio. Aių %rivilegi ų teikiamomislengvatomis galė o naudotis tik katalikų tikybą %rimėm# ba orai t.y. taikyta tik dviemsso/ialinėms gru%ėms = diduomenei ir ba orų luomui. $agal savo taikymą ir %obūdį Lietuvos


3/24

teisės aktai iki statutų buvo kelių rū"ių. !atalikų bažny,iai %rivilegi os& bendravalstybinės %ri %rovilegi os miestams& tam tikrų sri,ių& asmeninės& tautinių mažumų.G89D :>:L67IL8BI5;6. 6varbiausi teisės norminiai aktai skirti ba orams irgalio usios viso e LD! teritori o e +i" ,ia ir kilo %avadinimas . Leidimo %riežastys ekonom %olitinis ba ori os įsigalė imas& didė o ų reik"mė s%rendžiant valastybės reikalus bei sud

valstybės vidaus ir užsienio %adėtis vertųsi kunigaik"tį ie"koti feodalų %aramos. emių %rivilegi osm būdinga = galio imas neterminuotas& kai% norminis aktas įsigaliodavo kuniga$asira"ant& i"laidus nau ą žemės %rivilegi ą %asenusios ankstesnių %rivuilegi ų normosnebetaikosmos& žemės %rivilegi os i"skyrė ba orus kai% %rivilegi uotus žemvaldžius.

• $irmo i '()* m. 6kirta Lietuvos ba orams& %riėmusiems katalikų tikė imą0a) Leisti kartu su teisėtais savo į%ėdiniais naudotis turtu ir laisvai uo dis%onuoti; b !iekvienam %aviete bus %askirta %o vieną teisė ą& kuris s%r#s bylas& tai% %at %o '

teismo s%rendimo vykdymui./ 7urėti teis# laisvai savo dukteris ir giminaites leisti už vyrų d 9euždėti ba orams okios %rievolės& i"skyrus tik nau ų %ilių statymą& senų taisymą

vykdyti karo %rievol#

e $riėm# katalikų tikė imą ir o atsisak#& negalės naudotis ėia %rivilegi a.:ntro i '()* m. suteikta ba orų luomui ir nau ai steigiamai !atalikų bažny,iai0a !ad nė vienas lietuvis ar lietuvė negali vesti rusės ar tekėti už ruso& ei ie %rie

ne%riims katalikų tikybos b Lietuvo e įsteigtos katalikų bažny,ios ir vienuolynai laisvi nuo visų %rievolių ir

duoklių& o vysku%as ir kunigai savo žemėse igy a ne%riklausomą nuo %asaulievisą ir i"imtin# valdžią

• >ytauto ir 5ogailos 'E'( m.6uteikta oroldė e Lietuvos ba ori ai už aktyvų dalyvavimąir i"kovotą laimė imą algirio mū"y e. 5os %radžio e %akartotos ankstesnių >ilniaus %rivilegi ų nuostatos bei i" nau o įtvirtina0 5i sank/ionavo ba orų turimų žemių valdym %olitines teises.

a Balimybė katalikams ba orams turimas leno teise žemes %erleisti valdyti savo žmonom b Coterims ba orėms %ri%ažįstama %aveldė imo teisė/ Ga orai atleidžiami nuo duoklių didžia am kunigaik",iuid Lietuvo e įvedami >ilniaus ir 7rakų vaivadų ir ka"telionų urėdaie E* lietuvių ba orų "eimoms suteikiami lenkų Merbaif $rireikus gali įvykti ba orų suvažiavimai a%tarti kra"to reikalus• ygimanto !#stutai,io %rivilegi a 'E(E m. Nsigali visai kita bendravalstybinių %rivilegi

teikimo tvarka. $rivilegi ą suteikia Lietuvos didysis kunigaik"tis dalyvau ant ir %ritariadidikams ir nedalyvau ant Lenkų didikams0

a 9ė vienas kunigaik"tis nei ba oras negali būti baudžiamas remiantis sla%tu įskundimu itik tada& kai teisme& %agal Lietuvos teis#& o kaltė bus įrodyta

b !unigaik",iai& ba orai ir ų vaikai savo %aveldėtus dvarus gali valdyti tai%& kai% ie valdomi kituose krik",ioni"kuose kra"tuose +sudarant sutartis turi būti didž.!unigaik",. ar urėdui %areik"tos .

/ 9a"lės& iki os sėdės na"lės kėdė e& gali likti mirusio o vyro %aveldėtuose dvaruose&i" tų dvarų tarnyba = karo %rievolė didžia am kunigaik",iui neturi nukentėti

d !unigaik",ių ir ba orų rusų teisės sulyginamos su lietuvių teisėmis.• !a?imiero %rivilegi a 'EE* m. 5o e įtvirtinamos nuostatos i"%lėsti ba orų ekonomines

%olitines teises0 $olitinės


4/24

a LD! teritori a niekada neturi būti mažinamas& o i"saugoma tose ribose& kurios buvo>ytauto Didž. Laikais.

b 9egali būti duodami okie miestai& žemės& dvarai& auk"tos bažnytinės %areigos Lietsvetim"aliams& kuriais buvo laikomi ir lenkai& o tik Lietuvos %ilie,iams.

/ >isos bažny,ioms ir vienuolynams duotos laisvės& teisės ir dovano imai turi būti i"saug

ir nelie,iamid >isos bažnytinės vietos turi būti duodamos Lietuviamse emiantis %a%rastu įskundimu ar įtarimu Liet. Ga orų ir miestie,ių neleista bausti nei

dvarų konfiskavimu& nei kalė imu& nei %inigine bausme ar mirtimi. Gausti galima tikįrodžius kalt# teismo bylo e atlikus tyrimą.

f 9iekas negali būti baudžiamas ir atsakyti už svetimus nusikaltimus nei žmona už vyrą neuž vaikus& i"skyrus ei %ats dalyvautų nusikaltime arba būtų nusikalt#s Didžia am&kunigai",iui +i"dav#s valstyb# . !iekvienas atsako tik %ats už save ir tik įrodžius kalt#.

g Ga orai turi teis# laisvai važiuoti į užsienį ar turto įgy imo tikslaism mokytis& tikdraudžiama vykti į %rie"o kra"tus

M 8konominės0 kunigai",ių& ba orų valstie,iai bei valdiniai buvo atleisti nuo mokes,ių&

duoklių ir darbo %rievolių Didžio & !unigaik",. 9audai. 7ai% valstie,iai atiduodami ba orams ekonomi"kai i"naudoti. 7ai rei"kė ba orų susti%rė imą ir nuostolį valstybėsiždui.

i !unigai",iai ir ba orai neturi teisės %riimti %as save %abėgusių didž. !unigaik",.>alstie,ių& o did. !unigai"ris ba orų valtie,ių. 7ai% valstie,iai %riri"ami %rie žemės&netenka laisvės kilnotis. 7ai baudžiavos įteisnimo %radžia.

• :leksandro %rivilegi a 'E43 m. :tsidėkodamas už i"rinkimą į LD! sostą paskelbė %rivilegi ą& kuria dar labiau susiaurino didžio o kunigaik",io valdžią. LD! $onų taryb %uikiai sugebė o i"naudoti "į momentą i"%lėsti savo teises

a !unigaik"tis turė o %aklusti $onų tarybai0 ei ų nuomonės nesuta%davo is neturė o %ykti ir imtis kažkokių %rie"i"kų %riemonių

b !unigaik"tis viską daro su $onų tarybos %ritarimu0 dalina žemes& %asira"o sutartis&siun,ia %asiuntinius./ $onų tarybos s%rendimai gali būti %akeisti tik os %a,ios s%rendimud 9ei urėdai nei dvarai negali būti skiriami be %onų tarybos sutikimoe 5okios %asaulie,ių bylos negali būti %avedamos dvasininkų teismui ir atvirk",iai.6 I7I9 6 $ I>IL8BI5;6. 7ai %rivilegi ų ra"tai& kurie formos atžvilgiu& buvo viena"aliaiLD! %ažadai saugoti %agr. 6ri,ių teises. eguliavo įvairius visuomeninius santykius atskirųvalstybės skri,ių teritori ose. inoma %irmo i %rivilegi a emaiti ai >ytauto suteikta 'E'( Aia %rivilegi a žemai,iams leista turėti savo seniūną ir kra"to savivaldą.1492 m. %rivilegi a"iek tiek %ra%lėtė :leksandras. $rivilegi os emaiti ai savitumas tas& kad savo nuostatomyra artimesnė bendravalstybinei& taigi os reiksmė yra labiau vardinė. 6varbiausia& kad o

yra teisė savaranki"kai rinkti savo urėdus& t.y. tam tikras administra/inis autonomi"kumas&draudimas didžia am kunigaik",iui "iame kra"te steigti nau us valstybės dvarus6ri,ių %rivilegi ų leidimo %riežastys0a 5omis siekta i"saugoti atskirų LD! teritori ų savitumą b @eodalinių gamybinių santykių raida/ >alstybės vidaus ir užsienio %olitikad Luomų atsiribo imas

6ri,ių %rivilegi ų turinių a%ibendrinimas0


5/24

a ats%indė o visuomeninių santykių ir ų teisinio reguliavimo s%e/ifiką ir atskirų žemiųteisinės %adėties y%atumusO

b "ios normos reguliavo visų tuometinės visuomenės sluoksnių teisin# %adėtįO/ i" visų %rivilegi ų matyti& kad feodalai buvo atleisti nuo visų karo ir darbo %rievolių

i"skyrus %ilių statyba ir karo tarnybąO

d sir,ių %rivilegi os tam tikru mastu ribo o didžio o kunigaik",io valdžią e žemės gavusios sri,ių %rivilegi as& turė o tam tikrą vidinio valdymo autonomi ą f sritys bent iki X>I a. 7urė o savo seimus +ve,esg %a%rastai sri,ių %rivilegi ose buvo nustatyti mokes,iai ir %rievolės.M 6antykius tar% ba orų nustatė %agal Mori?ontalią ą lini ą.

Sričių ir žemės privilegijų santykis:• bendravalstybinės %rivilegi os lėmė sri,ių %rivilegi ų atsiradimą +ka?imiero

suteikta 'EE* m. nes sudarė galimybes ba orams teisi"kai atsiriboti nuo valstie,iųir stambesnių miestų& gavusių savivalą %agal Cagdeburgo teis#& gyvento ų

• %rivilegi ų suteiktų slavų sritims nuostatos rodo& kad sri,ių ry"iai su /entro vald buvo %alaikomi remiantis LD! bendravalstybinėmis %rivilegi omis-taigi sri,ių

%rivilegi os yra LD! valdžios %adiktuota teisinė valios i"rai"kos forma.• !ai kurios sri,ių %rivilegi os savo nuostatomis yra artimensės bendravalstybinėms

%rivilegi oms +%rivilegi a žemaiti ai o e yra teisė savaranki"kai rinkti urėdtam tikras administra/inis autonomi"kumas ir draudimas didž. !unigai",iui "iamekra"te steigti nau us dvarus.

• !aikuriuos bendravalstybinių %rivilegi ų dėsnius %akarto o sri,ių %rivilegi os+%v?. >aldovas %ats nebaus ba oro& eigu teismo nebus %ri%ažintas kaltu %aveikain,ius įstatymus .

4 Ka6imier teis'nas. 7 $riėmim ir *ali %im a$link'bės. 8au#!iam %i teisė ir$r (esas Ka6imier teis'ne: nusikaltim sam$rata, atsak m'bės $a*rin#ai,bausmių sistema, atskir s nusikaltim r š's, teism $r (es sta#i% s, ei*a,

r #'mai.'EP) m. 7ai %irmasis LD! teisės kodifika/i os bandymas. 7eisyne įtvirtinamos vyrau an,ioluomo teisės.Gaudžiamosios teisės bruožai0 !a?imiero teisynas yra vienas i" didž. !unigai",io teisės aktų&kuriuo buvo siekta suvienodinti ba orų luomui ir nuo ų %riklaususiems žmonėms taikytą baudžiamą ą %olitiką bei bausmių už turtinius nusikaltimus skyrimą. 9usikaltimas žala ne tik nukentė usia am& bet ir visuomenei.7eisyno baudžiamosios normos a%ima vien turtinius nusikaltimus0a >agyst#O b 6avavali"kas mi"ko kirtimasO/ 7urto atėmimas už%uolantN turto vagystės sąvoką be daiktų %riklausė ir nelaisvie i valstie,iai.& $aklydusio arklio ar arsdaiktų %asisavinimas. 9usikaltimo sub ektai galė o būti ba orai ir visi nuo ų %riklausomi žmonės +valkatos& %o ba oro žmonės& didž& kunigai",. monės .$rūsų teisyne tar% nusikaltėlio ir o "eimos narių materialinės atsakomybės %ožiūriu skirtumonedaroma& o !a?imiero teisyne nusikaltėlis kai% nusikaltimo sub ektas visi"kai atribo amas "eimos. Aeima už savo nario vagyst# turė o atsakyti& tik kai žino o a%ie nusikaltimą ar tuo dnaudo os.


6/24

$rūsų teisyne atsakomybės %agrindu imama ob ektyvi skriauda ir skiriant bausm# ignoruo amnusiklatėlio santykis su visuomenei %avo iga veika& o !a?imiero teisyne bausmės dydis sie ane tik su skriauda bet ir su nusikaltimo kartotinumu arba re/idyvu.Gausme įstatymų leidė as siekia ne tik %atenkinti nukentė usį į ir įbauginti nusikaltėlį& bet iįs%ėti nusiklatėlį ateity e nenusikalsti t.y. bausmės tikslas turi nusikaltimo %reven/i os

užuoma?gų.!altės įrodymas %agal !a?imiero teisyną buvo vagies sugavimas su vogtu daiktu& savanori"kas %risi%ažinimas& įrodymai JBerais liudyto aisK& %risi%ažinimas kankinant.8sminis kriteri us skiriant bausm# buvo nusikaltėlio so/ialinė %adėtis.Gausmė ba orui tai nusikaltimas teisei& už kurį bus nubaudžiama didž. !unigai",io %asitarusisu %onų taryba.Gausmė valstie,iams už vagyst# susidė o i" dvie ų kom%onentų. >ienas kom%onentas-%rievatlyginti žalą& kitas-%ati bausmė.7eismo %ro/esas. Gaudž. 7eisė skirta ba orų luomo nuosavybei ginti. 5o e minėta %agalkėsinimosi ob ektą yra dvi veikos rū"ys. >iena nusikalstama veika buvo vagystė įv. @ormomiskita nusikalstama veika =ba orų savivaliavimas dviem %ožiūriais0 %irma ba orų bandymas

nuosavybės klausimus reguliuoti ėga +mi"ko kirtimas savavali"kas ir ba oro už%uldinė imaantra nustatytos mirties bausmės nevykdymas savanaudi"kais ar kitasi tikslais. $agal "iuoskėsinimosi ob ektus teisyne teismai skirstomi į dvi rū"is0 1ba orų luomų teismai s%r#sti įv.>agys,ių bylas& 1 didž. !unigai",io organi?uo ami teismai dėl ba orų savivalės.Gaudžiamasis %ro/esas %rasidėdavo ne nuo skundo teimui kai% $rūsų teisyne& o nuo nusikal %adarymo momento ir susidė o i" ikiteisminės ir teisminės stadi os.1ikiteisminė e stadi o e nusikaltėlio ie"ko imas. 9usikaltėlio suradimas ir o %riklausomybėnustatymas turė o esmin# reik"m# tolimesniam %ro/esui& nes teismas buvo organi?uo amas %agal nusiklatimo %adarymo vietą& o %agal nusiklatėlio %riklausomyb#.7eismingumas %agal teisyną buvo nustatytas tai0 didž. !unigai",io žmones ir vagystenusiklatusius ba orus teisti %rivalė o didž. !unigai",io vietininkas& o kunigai",ių& %onų ir bžmones-%atys ba orai ar ų įgalioti asmenys.$rūsų teisynas yra ar,iau %a%ro,io. $rūsų difren/i avimas %agal ų vert#. Labiau %askirų asmvertinimas %agal ų turtin# ar visuomenin# %adėtį&o ne kai% tam tikro luomo atsovų. !a?imiteisyne asmuo vetinamas kai% tam tikro luomo narys. 7ai ba orai ir %riklausomi žmonės. 7eisteisė remiasi ne %a%ro,iu o teisiniu %a%ro,iu& tai yra tokia elgesio norma& kurio e susiformvisuomeniniai santykiai yra įtvirtinami įstattmų leidė o ir %rivalomai taiktyti konkr,iam luomoatstovui

Seminaras Nr.19, tema: Lietu" s Statutai 15) m., 1599 m., 1522m.

1 Lietu" s Statutų $aren*imas ir $riėmimas. irm % Lietu" s Statut teisėsšaltiniai. Lietu" s Statutų strukt ra, statutų t'rinė%imai ir lei#'ba.

6ž!odifikavimo %riežastys0 1 tik valstybės įstatymų savadas galė o įteisinti %oni os teises bei %rivilegi as +%rivilegi os negalė o to visa%usi"kai užfiksuoti & sulyginti feodalų gru%ių tair sta,iatikių& dvasininkų ir %asaulie,ių teises& 1įstatymais %radė us reguliuoti turtines teisėsi"augo bendrosios teisės normų %oreikis& vienodų visai valstybės teritori ai.& sukurti luominsantvarkos teisin# sistemą.


7/24

$irmQ kartQ mintis sudaryti teisynQ iRsakyta didSio o kunigaikRTio :leksandro '2F' m. %rivilegi o e >oluinUs Semei. '2'E m. >ilniaus 6eimas %ateikU vadovui %raRymQ sudarytiLietuvos 6tatutQ. 7ai buvo vienas iR %irmV V aiRkesniV reikalavimV kodifikuo ant L!D teissuvienodinti teismV darbQ.7eisyno %irmo i redak/i a au buvo baigta '233 m. gruod & vyku>ilniaus 6eime.I statutą sudaryti %askatino tai& og ligi "iol Lietuvo e nebuvo ra"ytinių įstaty

savado ir dėl to teisiant bei vykdant teisingumą teisė ai dažnai turė o vadovautis tik savo sąžin %rotu&o dėl to nuolat kildav# skundų& dėl to ir sudarytas Lietuvos statutas& kad viso e Lietuvienodai galėtų būti vykdomas teisingumas.I Liet. 6tatuto teisės "altiniai = %a%rotinė teisė& teismų %raktika& didž kunigai",ių %rivilegi %onų tarybos nuostatai& romėnų teisė& euro%os feodalinių valstybių teisynai.II statutas. Ngyvendinus I-o o Liet. 6tatuto galio imą įstatymų kodifikavimas nesibaigė& nesinten/yviai rutulio antis so/ialiniams santykiams teisė buvo nuolat %ildoma nau omis normomDidž kuniagi",io buvo įsakyta fiksuoti visus nau us atve us& ie turėMi būti a%svarstyti ir įtrLietuvos statutą. LD! X>I a. >yko intensyvi visuomeninių santykių kaita įgy ant %rivilegi uotvienaluomės ba ori"kos valstybės bruožus. 9uolatinis ba orų luomo teisių %lėtimas& seimo nanutarimai& ba orų seimelių& %avietų ir ba orų teismų& kuriems %riklausė ir didikai& suform

skatino& kad didikų valdymo laikotar%is %amažu %erė o į ba orų įsigalė imo ir vie"%atavimlaikotar%į. 7am reike o %eržiūrėti I statutą ir į keisti. '2EE m. Grastos seime Liet. Didikai ir ba orai %arei"kė %ra"ymą %ataisyti turimą Lietuvos statutą įra"ant nau as ba orų teises ir lai %rivilegi as. !unigaik"is sutiko ir %asiūlė sudaryti 'F asmenų komisi ą& kurie įgyvendins stat %akeitimą& to nebuvo& %akartotinai statuto klausimas buvo i"keltas '2E* m. >ilniaus seime %ir ba orams %ra"ant& ta,iau seimas komisis o ir vėl nei"rinko. $rie nau o statuto grįžta '22' m>ilniaus seime& buvo sudaryta 'F asmenų komisi a. II statutas įsigalio o '2PP m.III statutas. 7ik įsigalio us II statutui& au artimiausiuose seimuose %radėta sudarinėti komisi %a%ildyti& o i" esmės rengti nau ą& nes tebevyksantys LD! vidaus organi?a/i os %asikeitimlabiau sureik"mino ba orų %adėtį valstybė e. Geto miestie,iai turį savivaldą netenkino statuto %akeista ų %adėtis valstbė e +kylanti ba ori os įtaka . '2PP m. Grastos eime au buvo kelistatuto %ataisymo klausimas. $irmo i %ataisa leido ba ori ai laisvai dis%onuoti nekilno amuturtu& nau os nuostatos darudžian,ios valdovui duoti dvarų svetim"aliams. !itame seimosusirinkime buvo nustatytos %iniginės baudos ba orams ir %onų tarybos nariams už neatvykimnedalivavimą seimely e. y"kė o II statuto nuostatų %rie"taringumas& nes os nesiderino susistema. 7a,iau %adaryti sisteminį statuto %akeitimą seimas buvo ne%a ėgus dėl skai,iaus irkom%eten/i os. 7odėl '2P) m. Bardino seime kilo mintis %avesti "į darbą s%e/ialiai statuto %ataisymo komisi ai sudarytai i" %onų tarybos narių ir seimo atstovų ba orų& ta,iau komisis %avesto darbo neatliko. '2P4 Liulino seime sudaryta nau a komisi a& kuri visai neatisžvelgė lenkų nei į Liublino uni os akto reikalavimus LD! sulyginti lietuvių ir lenkų teises bei leistilenkams ,ia įsigyti dvarų& komisis os sudėtis rodė& og ir toliau turi eg?istuoti atskiri LD!įstatymai& %ro ekete būta daug skyrių nukrei%tų %rie" Lenkus arba %rie"ingų uni os aktui.>i/ekan/leris Leonas 6a%iega i"leido III statutą '2)) m. III statutas įtvirtino atskirą LD!teritori ą& atskirą iždą& atskirą savo kariuomen# savo teismus ir savo teis#.

) ;i"ilinės teisės bru !ai statutu se: nu sa"'bės teisė, $rie" linė teisė,$a"el#ė%imas.

Ga orų luomui ir ų nuosavybės santykiams nustatyti buvo skirta Lietuvos statutų dalis %avad/iviline teise. LD! žemės nuosavybės %agrindą sudarė dvi žemės nuosavybės rū"ys alodas irlenas& :lodas individuali žemės nuosavybė formavosi i" natūraliai i"augusios bendruomeninės


8/24

nuosavybės& Leno žemės nuosavybė atsirado LD! vykdant grobiamuosius karus ir %ri ungian %rie savo valstybės žemės %lotus. $ri ungtos terutori os buvo kunigai",io nuosavybė ir duodavaldyti ba orams kartu su žmonėmis valstie,iais už tarnybą. Aiose žemėse gyven# valtie,iai %ereidavo ba orų %riklausomybėn& tai% kito valdymo teisė %erė o į nuosavybės teis#.!odifikuo ant nuosavybės teis# visuos ( Lie. 6tatutuose a%ibrėžtos žemės nuosavybės rū"ys0

1didž. !unigai",io domenas1 %onų ir stambių ba orų alodinė nuosavybė1 už tarnybą gauta lenoteisėmis žemė bei laisvų ų valstie,ių asmeninė žemės nuosavybė.$irma ame Lietuvos 6tatute ba orams leidSiama laisvai dis%onuoti tik treTdaliu turimo dvaro %rieR tai gavus didSio o kunigaikRTio leidimQ. !itus du treTdalius dvaro keisti uS skolas& tik kai siskolinimo suma atitikdavo kaitovertW. Ga oro uStarnauti dvarai +lenas neta%davvisi"ka nuosavybe& nes& %asitraukus i" tarnybos&toks dvaras likdavo valdovo ar kito savininnuosavybe.Lietuvos 6tatutai numatU ir bendrosios nuosavybUs institutQ miRkams& kiekvienam bendrasavininkiui suteikiant teisW kirsti miRkQ iR savo lauko %usUs. 7ai% %at 6tatutai saugo SemUs nuosavybW nuo neteisUto os naudo imo. $v?.0 svetimo e SemU e rastas lobis dalytlygiomis tar% savininko ir radU oO medSioti ir Sve oti svetimuose %lotuose buvo draudSiam

7reTiasis 6tatutas ba orams suteikU iRimtinW teisW SemUs nuosavybW. !iti asmenys neturUteisUs gyti ir valdyti ba orV dvarV ir SemiV. Paveldëjimas.Liet. 6tatutuose buvo numatyta %aveldU imas %agal testamentQ ir statymQ.7estamentas turU o bYti %ateiktas didS. !unigaiRTiui. 6ergant %alikU as turU o teisW ZaraRuSraRQ dalyvau ant liudyto ams. $o testatoriaus mirties giminaiTiai turUdavW raRtQ %ateikidSia am kunigaiRTiui arba $onV tarybai tvirtinti. 7eisU suraRyti testamentQ neturU o Ri asmne%inameTiai& vienuoliai& sYnYs neatskirti nuo tUvo Ykio& belaisviai& ne%ilna%roTiai.7estamentui raRyti reikalauta turUti gerQ atmint ir sveikQ %rotQ. 7ai buvo nustatoma SemUs %ilies teisme. 7estatorius turU o galimybW testamentQ %akeisti& tokiu atve u galio antis bulaikomas %akutinis %rieR mirt suraRytas testamentas. 7aisytos testamento vietos laikytosnegalio anTiomis. 7estamento liudyto ais negalU o bYti0 asmenys& neturintys teisUs suraRytestamento& moterys& testamento vykdyto ai ir %an.7estamentu neleista %alikti turtQ belaisviui

/ iename Liet& statute moters santuokinis amžius numatytas '( m. !ituose buvo'2 m.& vyrui %agal statutą leista tuotktis sulaukus ') m. $si/Mikos būklė = $agal veiksnumąstatutai skirstė į sveikus ir nesveikus = nesveiki dėl bendro susirgimo& turin,ius fi?inių trūkumųantra į %si/Mi"kai nesveiku asmenis. 9egaluo an,ių asmenų teisės nebuvo ribo amos. 7eisėnevaržomai susituokti galutinai įtvirtinta II ir III statutuose. $riverstinė merginos santuoka %agrobiant laikoma nusikaltimu. !rik",ionyb# i"%ažįstan,io asmens santuoka su ne kri",ionimi buvo draužiama. Įkraitis. :smeninių santykių turiniui įtakos turė o ikisantuokinis būsimo vyro ir būsimosiosžmonos globė ų susitarimas dėl žmonos krai,io teisinės %adėties. !raitis buvo sutuoktiniųteisinių santykių raktas. !urio i" santuokinių rankose is buvo& nuo to %riklausė ir žmonos %a


9/24

vyro namuose. 5eigu ikisantuokine sutartimi krai,io dydis nebuvo užfiksuotas ir nebuvo %areikalauta o garanti os vyro turtu& kraitis įsiliedavo į vyro turtą. mona negalė o %rotest %rie" vyro valią ir turėti %astebimesnės įtakos tvarkant ūkį. 5i budavo tokio e %adėty e& kaimoteris& okio turto į vyro namus neatsine"usi.!itai% sutuoktiniu asmeniniai santykiai& kai žmonos karitis buvo garantuotas vyro turtu. 7ada

vyras be žmonos sutikimo negalė o dis%onuoti os turtu ir sutartimi& vadinta įkrai,iu& užra"yžmonai savo turto dalimi. :smeniniu santykių lygybė tuomet buvo. monos atsine"o turto+krai,io atskirumas galė o būti i"saugotas& eigu vyras kraitį garantuodavo įkari,io sutartimi 9esudarius "ios sutarties& kraitis %ereidavo vyro nuosavybėn ir formaliai buvo laikoma& kadžmona kai,io neatsine"ė. 7aigi %riklausomai no ai"kaus krai,io %adėties nustatymo buvoįteisintos dvi sutuotinių turtinių santykių rū"ys.II sttute buvo %asakyta& kad nusta,ius vyro kalt# žmonai %asilieka įkrai,io sutartimi užra"ytasturtas&o nusta,ius žmonos kalt# i netenka savo krai,io ir teisės į vyro užra"ytą turtą.Globosteisės institutas labiau yra turtinio %obūdžio. 5ame asmeniniai santykiai nukelti į antrąvietą& suabsoliutinant nuosavyb# kai% įstatymų saugomą ob ektą ir ginant ne a%skritai asmenreikalingo globos& interesus& o turtą kai% vertyb#& %riklausan,ią ba orų luomui.

Bloba %agal 6tatutus "emos santykiuose su%rantama kai% nuolatinis %agalbos teikimas vaikaturintiems turtą& nuo ų gimimo iki %ilnametystės +sūnums & o merginoms iki i"tekės.$agal I ir II statutą na"lė traktuota kai% įstatyminė vaikų turto globė a&o %agal III statutą itegalė o būti testamentinė globė a kai% ir kiti %a"aliniai asmenys. 6tatute nurodyta& kad na" %adarius nuostolių globo amam ne%linme,ių vaikų turtui& i turi būti nu"alinama nuo globos 9esant giminių kurie %erimtų turto globą& did. !unigai"tis turė o %askirti globė ą& kuris turtvaikus ir %a,ią na"l# globotų ir neleistų daryti nuostolius. >aikų globos %agrindas atsirsdavomirus ų tėvui.7estamentas "eimos santykių kontekste buvo ra"omas tvarkant %alikimą ir am skirtą globą.Cirus tėvui& ne%askyrusiam vaikų ir o ų turto globė a motinos& ais ta%davo ėstatyminiaglobė ai. 7estamentinių globė ų teisės ir %areigos& niekuom nesiskyrė nuo įstatyminių.Nstatyminia globė ai eilės varka buvo globo amų ų giminės-%ilnametis vyriausiasis sūnus&vyriausias dėdė i" tėvo %usės& kiti vyry"kos lyties giminės i" tėvo %usės. 9esant tėvo vyri"kosgiminės& ais galė o ta%ti motinos vyri"ko i giminė.. 9esant testamentinių ir įstatiminų globė ų ai buvo skiriama valstybės globa.II ir III statute buvo numatyta du turto %aėmimo globai būdai0 1 %agal testamentą& kuriame ti"vardytas 1%agal globė o aktą. $agal testamentą taikyta& kai globą %riimdavo mirusio o žm$riimant turtą %agal aktą buvo į%areigoti visi kiti globė ai.Blobė ai turė o atlikti veiksmus& kurie buvo nurodyti testatoriaus.

4 8au#!iam si s teisės bru !ai Lietu" s Statutu se: nusikaltim s>" ka ir % srai#a, atsak m'bės $a*rin#ai, bausmių r š's, nusikaltimų r š's.

Nvardi ant veiką& kai% tam tikros rū"ies nusikaltimą& visada turė o atsirasti skriauda arba ža $agal LD! 6tatutus nusikaltimo esmU = kėsinimosi %avo ingumas& t. y. kUsinimasis į teisėssaugomus gUrius& kai %adaroma didelU žala arba sukeliama grUsmU& kad tokia žala atsiras. 9usikalstama veika Lietuvos 6tatutuose suvokiama visų %irma kai% JkrivdaK = skriauda&neteisybU nukentU usio o atžvilgiu& ob ektyvios žalos am %adarymas. 7aigi i"keliami obveikos %ožymiai& iems teikiama didesnU& svarbesnU reik"mė N sikaltimų rų!ys: 9usikaltimų atskiros rū"ys. 6tatutuose nusikaltimai skirstyti į ty,inius irnety,inius. 7y,ia a%imdavo sąmoningą norą %adaryti nusikaltimą. 9ety,inis nusikaltimas


10/24

laikomas neatsargiu. [ž nety,inį nužudymą nebausta mirtimi arba kalė imu& ta,iau nužudytoasmens vaikai arba giminai,iai turė o gauti galva%inigius. 9usikaltimų skirstymas %agal ų %obūdį. 1!as %as mus su%ranta kai% valstybiniai nusiklatimai& statutuose kai% valdovo įžeidar valdovo didybės i"davimas +%abėgimas į %rie"o žem#& valdovo ra"tų klasto imas& valdoturto %asisavivinimas& %rie"inimasis valdovo teismo s%rendimui.. .1!ariniai nusikaltimai.

>egimas atlikti karinė tarnybą& %abėgimas i" mū"io lauko& neatvykumas laiku į sargybos %ostą.1nusikaltimai teisingumui =teisė ų ir kitų teismo tarnauto ų nusikalstamos veikos.:tsakomybė numatyta už neteisingo s%rendimo %askelbimą& "alių teisėtų reikalvimų ne%aisym %iknaudžiavimą tarnyba& 1nusižengimai %rie" asmens garb#. Barbės įžeidimas galimas žodžira"tu arba veiksmu ir tik ba ori a ir davsininki a1nuskaltimas dorovei +i"žaginimas& %rostitu "tsakomybės pagrindai:tsakomybės %agrindai. Gaudžiamo i atsakomybė i" dalies au turė o iri"skirtinių bruožų. Dažniausiai i skirta nusikaltimą %adariusiam fi?iniam asmeniui. 7aigivie"osios ir %rivatinės teisės atsiribo imas au vyko& nes kai kurių teisės %ažeidimų ini/iatyvakivai?džiai rodė valstybės valdžios a%aratas +vie"o i teisė . Lietuvos statutai %rie"valstybinnusikaltimų atve ais neleido savivalės %rie" %ažeidė us& rodė ini/iatyvą uos i"ai"kinti& reikad nusikaltėlis būtų nubaustas teisme. Dėl kitų teisės %ažeidimų ai"kinimosi ini/iatyvą turė o

rodyti nukentė usysis arba o artimie i +%rivatinė teisė & nors tos veikos ir įvardintos kai% baudžiamosios ir už ų %adarymą grėsė mirties bausmė. $riėmus teismo kaltinamą į s%rendimnukentė #s asmuo nebeturė o teisės susitarti su nusikaltėliu dėl žalos atlyginimo& susitaikyti s uo ar am dovanoti. :ntra ame statute nemažai nusikaltimų %ereina į vie"osios teisės sritį. 9usikaltėliai tam%a vie"ai %ersekio ami. #a smių sistema. Gausmės skyrimas nusikaltėliui ir os vykdymas sie amas su nukentė usiuo$irma ame statute a%tarti būtinosios ginties ir būtino o reikalingumo atve ai. 7okiais atve aiasmenys nebaudžiami. 9usikaltimą sunkinan,ios a%linkybės0 re/idyvas& ty,ia& žiauriai %adarnusikaltimas. Cažame,iams ir %si/Mikos ligoniams numatytos "velnesnės bausmės. :ntra amestatute nustatytas %akaltinamumo amžius = 'E m.& o tre,ia ame = 'P m. [ž ne%ilname,io %adarytą žalą atsakė tėvai arba giminai,iai i" ne%ilname,io turto arba ne%ilnametis turėdavo

atidirbti.5 Teism $r (esas Lietu" s Statutu se: r #'mų r š's, $r (es sta#i% s ir ei*a,

(i"ilinių b'lų na*rinė%im '$at'bės, a$elia(i%a.7eismas bylos esmės neai"kino& o s%rendė formaliai. >alstybės teismo valdžia& teisė ai-vietininkai& seniūnai ir kt.ai"kino bylos a%linkybes ir baudė tik tada& kai buvo %adarytasvalstybinis nusikaltimas& %ažeista valdymo tvarka.$ivilinių bylų nagrinėjimas.6%rendžiant žemės gin,ą& keikviean "alis turė o %ristatyti ')liudyto ų i" veitinių kaimynų. 7eismas s%rendė kurios "alies liudyto us a%klausti. $irmenybėturė o "alis& galinti %agrįsti savo %reten?i as dokumentais. 7okiu atve u %rie"inga "alis %arinkdavo "e"is liudyto us& kurie a%klausiami. 7eismas įrodymų nerinko. $agal %irmą į statutą

/ivilinės bylos %ro/esas %rasidėdavo atitinkamo teismo "aukimu bylos dalyviams. :tstovuineatvykus %akartotinai& be svarbių %riežas,ių ar %asislė%us& byla galė o būti i"s%r#sta ir bie"kovo naudai. Ie"kovo reikalavimai teismo %ro/eso metu turė o būti %agrįsti įrodymais.7eismas& i"nagrinė #s bylą& s%rendimą %rivalė o %askelbti ( dieną& o motyvai %rivalė o %ateikti remiantis "alių įrodymais ir Lietuvos statuto normų reikalavimais.Nrodymams būdingformalumas. >isas teismo %ro/esas %ana"us į lažybas. :bi "alys i"dėsto savo reikalavimus irteiginiams %agrįsti remiasi liudyto ų %arodymais ar aktu& įra"ytu teismo knygose ar kuo kituto deda ke%ur# %rie" teismą ir %arei"kia& i" kokios sumos lažinasi& kad liudyto ai %arodys


11/24

buvo %adarytas tam tikras nusikaltimas. 7ai% buvo daugiausia /ivilinėse bylose. $rie"inga "alilažybas %riima arba nesutinka. 5eigu nesutinka& tai savaime kita "alis laimi& neslaikoma& kad i turi įrodymą. Lažybas %riėmus& klausiamas liudyto as& kuriuo i rėmėsi is%rendžiama tai% kai% is %arodys. Aalis remdavosi liudyto u& o teismas s%rendė %agal %arodymus. :tsisakius %riesaikos "alis bylą %ralaimėdavo.

Įrodymų r%!ys %riesaik& %risi%ažinimas& liudyto ų %arodymai& dokumentai& daiktiniai įrokunigai",io žodis. "pelia&ija.:%elia/i a0 os %ro/esas keitėsi. Ilgą laiką buvo skundžiamas ne žemesnio teismos%rendimas& o kai% teisė o a%skundimas& kad is nesąžiningas& bylą i"s%rendė "ali"kai. vykdavo tar% teisė o ir vienos "alies& kuri teisė ą kaltino. $atį teisė ą "alys galė o skųstitik turėdamos įrodymų& kad is buvo nesąžiningas. :%elia/inė instan/i a arba tvirtino byloss%rendimą& arba į naikino ir s%rendė bylą i" nau o. II statute s%e/ialus skundas galė o būt %aduotas& igu teisė as teisė ne %agal įstatymą ar %adarė klaidą dėl ne%atyrimo. Aalys aus%rendimą o ne teisė ą. Pro&eso stadijos. '. Gylos nagrinė imas +%riesaikų davimas& įrodymų %ateikimas& liudyto ųa%klausa& skundo i"dėstymas. 3. 9uos%rendžio %askelbimas (. nuos%rendžio vykdymas.

7eisingumą vykdė I instan/i a raitasis teisė as& urėdai& II instan/i a +%onų taryba& kunigSeminaras Nr.13, tema: LDK "alst'bės institu(i% s ir teismai.

1 LDK kuni*aikš=i "al#!ia ir nų tar'ba. LDK Seimas ir $a"ietų seimeliai. ?enrikartikulai.

LD! valdžia teisės raidos %ožiūriu formavosi nuo absoliu,ios monar/Mi os& kai valdžia =įstatymų leidyba& valstybės valdymas ir auk",iausiasis teismas kon/entruotas vienose rankose&iki "ių valdžių savaranki"ko i"skaidymo į0' >alstybės valdovo valdžią3 $onų tarybą& kartu su valstybės valdovu atliekan,ią valstybės valdymo vykdomąsias funk/ikurios %ereina $onų tarybai ir susiformavusiam seimui& atliekan,iam įstatymų leidybos funk/i( 7eismą& turintį galią įgyvendinti teisingumą %agal o suvokimo lygmenį visuomenės raido'aldovo valdžia.@ornuo asi absoliutinės monar/Mi os nykimo %rielaidos& kunigai",io taryba %radeda %oliti"kai reik"tis ir lai%sni"kai tranformuo asi į $onų tarybą.7eisi"kai kunigai",io ir %onų tarybos santykis įformintas :leksandro 'E43 m. emės %rivilegi o e. Iki seimo susiformavimo valdovas ir $onų taryba atliko ir vykdomosios valdžiofunk/i as. 5is laikytas ir vyriausiuo u teisė u valstybė e. Liet. Dyd. !unigai"tis i"liko ir vyr.!ariuomenės vadu.7olimesnė Liet. Didž. !unigai",io %olitinės galios kaita a%ibūdina $onų tarybos ir seimo& kai% %olitinių isntitu/i ų i"kilimas ir didė anti seimo kom%eten/i a. Ponų taryba.Did. !uniagai",iai ne%riiminė o svarbių s%rendimų be didž. !unigai",io tarybos.Aios tarybos kom%eten/i a atskleidžiama :leksandro žemės %rivilegi o e 'E43 m. 5i kartu suvaldovu dalino žemes& skiria %areigūnus& %rižiūri mokes,ių rinkimą& s%rendžia dim%loma %roblemas su kitomis valstybėmis.. !unigai",io taryba virsta $onų taryba ir tam%a valstybėsvykdomosios valdžios sudedamą a dalimi. I statute i"%le,iamos $onų tarybos įstatymų leidybofunk/i os.. $onų tarybos suvažiavimai-seimai.& kuriuos "aukė valdovas. 5uose svarstyti karotarnybos& sienų ir %ilių %riežiūros& kra"to gynybos& teisės kodifikavimo reikalai. N tuos


12/24

suvažiavimus %radedama kviesti ba ori os atstovus. 7ai% %radeda formuotis ir tikro o LD!6eimo& kuriame %olitin# galią įgy a ba ori a& užuoma?gos.Seimeliai. LD! valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atsiskyrimas& %radė us valstybeiadministra/in# reformą& įsteigiant %avietus ir uose %tadė us rinkti seimelius. 6eimelių %asiuntiniai atstovavo %avieto ba orams seime.5ie įgy o s%rendžiamą į balsą. Aitai% ba or

%erima valdovo ir $onų tarybos funk/i as ir tam%a esmine LD! valdžios institu/i a. 6eimelių %asiuntiniai įgy a nea%ibrėžtą teis# %rižiūrėti seimo darbą.Seimas.6eimas susidė o i" :tstovų rūmų ir 6enato. >aldovas nebuvo seimo dalis-tai savarnki"kavaldžia& be kurios seimas nebuvo %ilnas. 6eimą "aukdavo valdovas. 6eimą sudarė %avietų %asiuntiniai ir senatoriai. 6enato %osėdžiams %irmininkaudavo valdovas& %asiuntinių-renkamkievienam %osėdžiui mar"alka. 6eimo %osėdžių %rogramą rengė seimo komisi os. 6eimomar"alka %ateikdavo įstatymų& vadinamų konstitu/i omis %ro ektus. I"klausius teksto ir amne%rie"taravus& buvo laikoma& kad įstatymas %riimtas. (enriko artik lai.7eisės aktų reguliavusių seimo veiklą raida rodo& kad LD! ir Lenki osvaldovo valdžia buvo ribo ama. 7ai matyti i" '2*( m. $a/ta /onventa +%riimtinų salygų & kurio buvo %ateiktos kai% seimo sutartis su kandidatu į valdovus enriku >alua. !andidatas turė o

%ri%ažinnti valdovo renkamumą ir konkre,ias ba orų luomo %rivilegi as& kurių nevykdymo %adarinys-ba ori os teisės atsisakyti o klausyti. Aios seimui %riimtinos sąlgos renkant valdoilgainiui ta%o enriko artikulais.

) LDK teismai iki teismų re rm s.LD! iki '2PE m. 7eismų reformos teismų funk/i as atlikdavo administra/inės institu/i os. $agal'234 m. 6tatutą tą darbą atlikdavo vaivados& %avietų& dvarų valdyto ai. :uk",iausia teismoinstitu/i a buvo Did. !unigai"tis ir %onų taryba. $onus ir ba orus galė o teisti tik Did. !unigai"ir $onų taryba. )iet vos valdovo teismas.>aldovas galė o kiekvieną bylą %erimti savo valdžion. I statute buvonumatyta didž. !unigaik",io teismo kom%eten/i a. 5is s%rendė gin,us dėl žemės %aveldė imo&globos ir žmonių krai,io garanti ų& dėl duotų %rivilegi ų valdyti domeno žemes galio imo& baudžiamąsias bylas dėl valstybinių nusikaltimų& karo %rievolės neatlikimo& savavali"ko muįvedimo& tarnybinių nusikaltimų& žemių užvaldymo ir %an. 6tatutas uždarudė nebaigtą s%r#s bylą vietos teisme %erduoti didž. !unigaik",io arba $onų tarybos teismui. Iki teismų reformos&valdovo kai% %irmos instan/i os& teisme buvo nagrinė amos kunigaik",ių ir %onų bylos.

Ponų tarybos teismas.7ai didžio o kunigaik"Tio tarybos& virtusios $onV taryba& teismas& veikkai didysis kunigaikRtis iRvykdavo Lenki Q. $onV tarybos teismo s%rendimai kartais buvotvirtinami valdovo. Gylos s%rendSiamos tai% %at >ilniu e. \is teismas kai% %irmo i instan/inagrinU o smurto %ieR aukRTiausius valstybUs urUdus bylas ir kai% a%elia/inU instan/i a svalstybUs dvarV uSvaldymo bylas& s%rWstas komisarV teisme& tai% %at ba orV garbUs by

$irmasis Lietuvos 6tatutas lleido a%eliuoti $onV tarybQ Lietuvos didžio o kunigaik"Tio nesLietuvo e. $onV tarybos nariai %rieRinosi& kad svarbesnUs Lietuvos bylos bYtV %erkeltos uSsien . 7ai% X>I a. $onV taryba Lenki Q iRvykus Lietuvos did kunigaikRt UmU %ne tik valstybUs valdymo reikalais& bet UmU nagrinUti ir visas bylas& %riklausanTias LietuvdidSio o kunigaikRTio teismui. Gylos buvo s%rendSiamos $onV tarybos nariV >ilniu e LietudidSio o kunigaikRTio rYmuose. !artais V s%rendimai dar buvo tvirtinami valdovo. !adangi$onV taryba negalU o nuolat rinktis& o bylV nemaSU o& didSio o kunigaikRTio ar $onV ta


13/24

%avedimu vykdavo vieno %ono teismas. 7ai% formavosi vairios kom%eten/i os teismai. IR %radSiV iems %avesdavo s%rWsti vieno atve o bylQ& vUliau = didesnUs gru%Us

atsitikimV bylas. $onV tarybos teismas ta%o a%elia/ine instan/i a vaivadV& vietininkV& ti YdvarV valdyto V& seniYnV teismui.

'aivados teismas. >aivados Lietuvo e atsirado dUl nau o valstybUs teritorinio suskirstymo vaivadi as X> a. ir X>I amSiu e. 7ai svarbiausie i valstybUs sriTiV didSio o kunigaikRTio skvietininkai& vykdW sriTiV administravimQ ir teisW savo vaivadi os valstybUs dvarV valstieT %at savo vaivadi os ba orus& iRskyrus tik %aTius stambiuosius didikus. Ga orai betgi galUa%eliuoti iR vaivados teismo %at did kunigaikRt .

$o administra/iniV ir teismo reformV vaivados teismV kom%eten/i a susiaurU o& nes kiekvie %aviete buvo sudaryti SemUs teismai& o vaivados teismui buvo %avestos %ilies teismo funk/i'ietininko teismas.Aio teismo urisdik/i a a%ėmė visus o administruo amo vals,iaus arba %avieto ba orus& i"skyrus %onus. >ietininko teismui %riklausė visos o vals,iaus didžio o

kunigaik",io dvarų valstie,ių bylos& tai% %at tų miestų& kurie neturė o savivaldybės teisių&miestie,ių bylos. >ietininko nnaudai ė o o teismo mokes,iai ir baudos. >ietininko teismas i" %radžių buvo vieno asmens teismas. $irma ame Lietuvos 6tatute nustatyta& kad vietininkas gteisti dalyvau ant dviem ba orams& i"imtiniu atve u = bent vienam.

*ij%no teismas.7ai iR esmUs buvo tas %ats vietininko teismas& nes vietininkai ligi X>I a. %rad %a%rastai vadinti ir ti Ynais.

\iam teismui %riklausU o %riSiYrimV didSio o kunigaikRTio dvarV gyvento ai. DvarV laikteisme talkino dieTkai& vadinti ir va?niais bei viSais& %agal atliekamus teismo %avedimus& buvo siun]Tiami nusikaltimo vietQ tirti teisUs ginTo ar nusikaltimo a%linkybiV& kad vUliau

galUtV ofi/ialiai %aliudyti bylo e. $irma am Lietuvos 6tatutui sigalio ant ti Yno teismas te %avestV didSio o kunigaikRTio dvarV valstieTius ir savo valsTiaus gyvento us& taTiau vieto ba orai nebuvo ti Yno teismo urisdik/i o e. +omisar, teismas.Ais teismas buvo susiformav#s X> a.& didžia am kkunigaik",iui %ra]dė usskirti %areigūnus teisė ais& kai reikėdavo bylos tyrimą atlikti vietose. 7ai buvo Lietuvos didžioteismo at"aka& sudaroma i" konkre,iai bylai skirtų asmenų nagrinėti valstybės dvarų ar ų žemužgrobimo bei %asisavinimo bylas& tai% %at s%r#sti gin,us dėl valstybės žemių ir ba orų beidvasininki os žemių. !omisarų teismas susidė o i" tri ų asmenų& %askirtų didžio o kunigaikir i" tiek %at asmenų& %asirinktų ie"kovo ar atsakovo. !omisarams nesusitarus dėl s%rendimo bbuvo galima a%eliuoti į didžio o kunigaik",io teismą. -ar!alkos teismas. Ais teismas žinomas nuo X>I a. %radžios. 5is dažniausiai valdovo įsakymus%rendė turtines bylas& susi usias su gin,ais dėl sutar,ių su]darymo& skolų grąžinimo&ne%ilname,ių i"laikymo& mokes,ių už miestie,ių važiavimą %riva,ių dvarų keliais nustatymo&įkeistų dvarų valdymo& turto dalybų& muitų nustatymo& %abėgusių žmonių susigrąžinimo.Car"alkos teismas valdovo %avedimu tai% %at s%rendė baudžiamąsias bylas dėl nužudymų& %lė"imų& savavali"ko turto ar žmonių užgrobimo& dvarų už%uolimo& smurto& neteisėtoCagdeburgo miesto teisių taikymo asmenims& ne%riklausantiems o kom%eten/i ai& dokumklasto imo ir kitas. Car"alkos teismui buvo %avedamos ir kai kurios %olitinės bylos& susi usi ba ori os %rivilegi ų %ažeidimais. :%elia/i a dėl mar"alkos teismo s%rendimo nebuvo galim


14/24

"sesorių teismas.\is teismas& kai% komisarV ar marRalkos teismai& buvo Lietuvos didžio okunigaik"Tio teismo "aka& žinoma nuo X>I a. %radžios& ir nagrinU o valdovo dvarV valstiemagdeburginiV miestV ir miestieTiV bylas. \ teismQ sudarU valdovo %askirti urUdai& vadinasesoriais. :sesoriV teismui %irmininkaudavo valstybUs kan/leris. \is teismas dirbo sesi omisnuo la%kriTio mUnesio ir trukdavo %usW metV. $er %irmus du mUnesius buvo nagrinU amo

atU usios i\ miesto ar komisarV teismo& arba %irmosios instan/i os bylos dUl miestieTiV %rivilegi V %aSeidimV ginTuose su ba orais ir dvasininkais. 7reTiQ mUnes nagrinUtos bylskriaudV& %adarytV didSio o kunigaikRTio valstieTiams& kitus mUnesius = vairios turtinio %obYdSio bylos.

:sesoriV teismas %a%rastai bylas s%rendU balsV dauguma. IRimtis = a%elia/inUs bylos& %atenkanTios iR miesto teismo& tai% %at miestieTiV tar%usavio bylos ir miestieTiV bylos suir dvasininkais. + opos teismas.valstie,ių bylas s%rendė ir kuo%os teismas& kuris veikė daugiausia slavų+baltarusių gyvenamosiose LD! srityse ir i" esmės buvo valstie,ių bendruomenės teismas&susidedąs i" gin,o "alių atstovų. !uo%os teismu buvo vadinamas ir gin,ų dėl žemės nagrinė ima

bei s%rendimas gin,o vieto e./ Teismų re rma XVI a: !emės, $ilies, $akamari teismai, V'riausiasis Lietu" s

tribun las.$riežastys0 aktyvė antis teimsų darbas& i"ry"kino esminius& organi?a/inius trūkumus& daugėnenagrinėtų a%elia/inių bylų. Grendo teismų reformos butinybė ir realiai i"kilo vyriausio oteismo %roblema. $radedam organi?uoti bendrus visos ba or os teismus. 6eimo nutarimu LDsuskirstyta į vaivadi as ir %avietus. $avietai ta%o administra/iniais /enrais. !iekviename %avieįkurta teismo a%ygarda. $avieto teismai buvo sudaryti bao rų tar%usavio byloms s%r#sti.>alstybės dvarų valstie,ius teisė tų dvarų valdyto ai& seniūnai. 9ustatyta visiems ba ormas %avietuose ( teismai = žemės& %ilies ir %akamario.

emės teismas.-%irmos instan/i os %avieto ar vaivadi os /ivilinių bylų teismas& kuris turė o gteisti visus %aviete gyvenan,ius ar žemės turin,ius ba orus. Aiuose teismuose tik ba orai irdavisninkai buvo laikomi visateisiai %ilie,iai. emės teismo veikla nebuvo nuolatinė& isrinkdavosi į sesi as. emės teismas buvo sudaromas i" ( asmenų kolegi os0 žemės teisė as& %ateisė as ir ra"tininkas& kandidatai buvo renkami %a,ių ba orų %avieto seimely e ir tvirtinDid. !unigai",io iki gyvos galvos. a"tininkas tvarkė žemės teismo knygas į "ias knygas buvotai% %at įra"omi >yr.tribunolo nutarimai.

ilies teismas. $irmo i instan/i a kriminalinėms byloms s%r#sti. 5o urisdik/i ai %riklausė %avuet# gyvenantys ir žemės turintys ba orai.. 9ebuvo nuolatinės institu/i a& rinoksi į sesi a 9agrinė o bylas dėl sunkių nusikaltimų +ba orų namų& bažny,ių už%uolimai& dokumentųklasto imai.. 7eismą organi?avo dudž. !unigaik",io skiriamas %avieo seniūnas ir vaivada. 5ieskirdavo teismo %areigūnus- savo vietininką& %ilies teisė ą& ra"tininką. $akamario teismas. Aetismo susiformavimą lėmė ba ori os gin,ai dėl žemių ribų nustatymo& nes nuo žemės %lotodydžio %riklausė reikalavimo atlikti karo tarnybą mastas. Bin,ų kiladv#& kai žemių ribas reikėtiksliai %irkimo-%ardavimo& dovano imo& %aveldė imo ir kt.6%rendimai %riimami besibylinėan,ių "alių %riesaika ir liudyto ų %arodymais. $akamario teisnebuvo griežtai luominis. Gylas nagrinė o ' %akamaris.'yria siasis )iet vos tirb nolas.


15/24

E 6%e/ialie i teismai.


16/24

Seminaras Nr. 1 , tema: Lietu" s k nstitu(inė rai#a 1 12-1 4@ m.

1 Lietu" s "alst'bės atk rimas: Lietu" s tar'ba ir % s $riimti aktai, Stei*iam %seim # kumentai.

$o I-o o %as. !aro Lietuvos inteligenti a kėlė %olitinės autonomi os usi os im%eri o e mi'4'2 m. >okie,iai oku%avo Liet.teritori ą& visuomenės veikė ai ryžosi i"silaisvinti n %riklausomybės usi ai. '4'* m. %o revoliu/i os usi o e& žlugus /ari?mui& Lietuvai atgalimybės siekti ne%riklausomybės& ta,iau tuo %at metu kilo grėsmė %atekti į kitos galikaimynės =>okieti os- %riklausomyb#. Lietuvių >ilniaus konferen/i a dirbo '4'* m. rugsė o ')3( d. &kurio e %riimta re?oliu/i a& o o e skelbiama& a%ie Lietuvos valstybingumo ane%riklausomos Lietuvos valstybės sūkurimą& kurios %agrindus ir santykius su kitomis užsi"alimis nustatysiąs 6teigiamasis seimas. 6avo nutarimam įgyvendinti konferen/i a idvide"imties narių suformavo institu/i ą Lietuvos taryba. '4'* m. gruodį tar% >okieti ovyriausybės ir Lietuvos tarybos atstovų buvo susitarta& kad >okieti a Lietuvai suteisavaranki"kumą& bet %astaro i įsi%areigos užmeg?ti są unginius ry"ius su >okieti a. '4'gruodį Lietuvos taryba %riėmė %arei"kimą dėl ne%riklausomo Lietuvos valstybės atstatymo&>okieti ai delsiant %ri%ažinti& Lietuvos taryba %askelbė '4') m. vasario 'P d. %arei"kiteigianti& kad remdamasi tautų a%sis%rendimo teise ir konferen/i os nutarimu atstane%riklausomą Lietuvos valstyb# su sostine >ilniu e ir tą valstyb# atskirianti nuo visų valstybiry"ių& kurie yra buv# su kitomis tautomis. Ais aktas ta%o svarbiausiu XX a. antra ame de:tkurtos Lietuvos valstybės konstitu/in# reik"m# turė usiu aktu& kuriuo remiasi ir kiti vėlesnikonstitu/iniai dokumentai. Ais aktas laikomas Lietuvos valstybės atkūrimo aktu& ta,iau Lietu buvo >okieti os oku%a/i o e

) 1 12 m. la$kri=i ) #. ir 1 1 m. balan#!i 4#.A Lietu" s "alst'bės Laikinų%ųk nstitu(i%ų $amatinių #ėsniųB išlei#imas ir turin's: "alst'bės institu(i% s,$re6i#ent institu(i%a, stat'mų lei#'b s teisės.

'4') m. s%alio 3F d. Lietuvos valstybės tarybos atstovams %rane"ta& kad tarybai ir os sudarytvyriausybei %ri%ažįstama laisvė %a,ioms tvarkyti Lietuvos kra"tą& o Lietuvių tautai-turėti savkonstitu/i ą ir nustatyti santykiu su kitomis valstybėmis. 7ai% susiklos,ius a%linkybėms Lietuvvalstybės taryba1 12 m. la$kri(i ) #. %riėmė laikiną Lietuvos konstitu/i os aktą JLietuvosvalstybės laikinosios konstitu/i os %amatiniais dėsniaisK. Aios laikin. !onstitu/i os %reambulė>alstybės tarybą vie"ai %riminė nesisavinanti 6teigiamo o seimo teisės s%r#sti dėl Lietuvosvalstybės valdymo formos ir konstitu/i os& o tik "ios konst. $agrindais steigianti laikiną tosJvalstybės vyriausyb#K.!onstitu/i a nustatė $arlamentinį valstybės valdymą = laikinuo u %arlamentu įvardi ama = valstybės taryba. >alstybės taryba įstatymų leidžiamo i institu/i a& kuri svarsto ir s%rendžialaikinuosius įstatymus ir sutartis su kitomis valstybėmis. >alstybės taryba naudo asiinter%elia/i os ir %aklausimo bei įstatymų ini/iatyvos teise. >alstybės tarybos sesi as skiria %ataryba.>ykdomo i valdžia +auk",iausias valstybės organas = valstybės tarybos %re?idiumas& kurissudarytas i" %re?idento ir dvie ų vi/e%re?identų. $re?idiumui %riklauso vykdomo i valdžia& is vykdo %er ministrų kabinetą& solidariai atsakingą >alstybės tarybai. $re?idiumas >alstybės


17/24

7arybos vardu0 a skelbia su savo %ara"u laikinuosius įstatymus ir sutartis su kitomisvalstybėmisO b kvie,ia ministrą %irmininką& %aveda am sudaryti Cinistrų !abinetą ir %atvi au sudarytąO / atstovau a >alstybeiO d skiria auk"tesniuosius >alstybės valdininkusO e lasavo žinio kariuomen# ir saugo valstybės ants%audą. !iekvienam %re?idiumo aktui buvoreikalinga Cinistrų kabineto atstovo kontrasigna/i a.>isiems %re?idiumo aktams reikalau ama

visų tri ų %re?idiumo narių %ara"ų.Cinistrų kabinetas = ministrų kabinetą sudaro ministras %irmininkas. Cinistrų kabineto sudėtįtvirtina valstybės tarybos %re?idiumas. >alstybės tarybai i"rei"kus ne%asitikė imą kabinetu& atsistatydina&!onstitu/i o e J%amatinės %ilie,ių teisėsK buvo skelbiama visų %ilie,ių lygybė įstatymams&luomų %rivilegi ų nebuvimas& įtvirtintos asmens buto ir nuosavybės nelie,iamumo& tikybos&žodžio& s%audos laisvė.6teigiamasis seimas- taryba nustato ir skelbia įstatymą steigiama am seimui rinkti& seimasrenkamas visuotinio& lygio o&sla%to o& tiesioginio balsavimo %rin/i%u.Ngyvendindamas %rimtuosius !onstitu/i os %amatinius dėsnius valstybės tarybos %re?idiumas'4') m. la%kri,io '' d. %atvirtino %irmą ą laikiną vyriausyb# = Cinistrų kabinetą.

$radėto telkimo vykdomosios valdžios rankose tarybos %riimtas Lietuvos valstybės laikinosioskonst. %amatinių dėsnių kai kurių nuostatų %akeitimas i"reik"tas nau a redak/i a1 1 balan#6i4 #. N %irmą ą vietą i"kelta konstitu/i o e vykdomo i valdžia&o vienas os sub ektų >alstybtarybos %re?idiumas %akeistas vienasmeniu tarybos renkamu >alstybės %re?identu& suteiktąvaldžią turė usiam vykdyti %er ministrų kabinetą. $re?identui %avesta skelbti įstatymus ir sutasu kitomis valstybėmis& kviesti ministrą %irm.& %avest am sudaryti Cinistrų kabinetą ir tvirtsudarytą& skirti auk"tuosius valdininkus& savo žinio e turėti kariuomen#& skelbti amnesti ą&tvirtinti >alstybės tarybos %riimtuosius įstatymus& suteikta i"imtinė teisė "aukti ir %aleisti tarysesi as&o tar% sesi ų is %ats galė o leisti įstatymus %rie" tai %riimtus ministro %irmininkosuteiktos didesnės galios nei %re?idiumui.Daugeli nuostatų atkarto a ankstesnes laikinosios konst. >alstybės tarybai %avestos tos %a,iosfunk/i os svarstyt ir s%r#sti įstatymus ir sutartis su kitomis valstybėmis& toliau %alikta %rin/iįstatymu leidė u ir vienintele tar%tautiniu sutar,ių %riėmė a. >alstybės tarybai liko %avestakontroliuoti ministrų kabineto veiklą.>alstybės taryba %re?identu i"rino. : 6metoną& i įsteigė valstybės kontrolės institu/i ą.

6varbiausiu nau osios >yriausybės uždaviniu ta%o su"auktiStei*iam>% seim>.6teigiamo o6eimo vienu balsu %riimta1 )@ m. *e*u6es 15 #. re6 liu(i%a, skelbian,ią 0Kreik"damas Lietuvosžmonių valią& is %roklamuo a esant atstatytą ne%riklausomą Lietuvos valstyb#& kai% demres%ubliką& laivą nuo visų valstybinių ry"ių& kurie yra buv# su kitom valstybėmK. 6kirtingaivasario 'P d. akto 6teigiamasis seimas %roklamavo valstyb# esant atstatytą t.y. įvykusį faktą. Are?oliu/i a buvo ofi/ialus steigiamosios valdžios dokumentas& fiksuo antis nau os valstybėsta%smą. 6teigiamasis seimas nurodė valstybės valdymo formą- demokratinė res%ublika.

/ 1 )@ m. 1 )) m. Lietu" s "alst'bės k nstitu(i% s: "alst'bės institu(i% s, stat'mųlei#'ba.


18/24


19/24

Cinistrų kabinetas sudarytas ministro %rim. Ir ministrų is vykdė konstitu/i ą ir įstatymus& sauL vidaus nelie,iamyb# ir vidaus tvarką.

>alstybė e neturi galios oks įstatymas %rie"ingas konstitu/i ai. !onstitu/i os %akeitimo arba %a%ildymo sumanymą turi teisės i"kelti 6eimas& >yriausybė arba 2F tūkstan,ių %ilie,ių& turin

teisės rinkti į 6eimą. I"keltą į !onstitu/i os %akeitimo arba %a%ildymo sumanymą %riima 6eim(H2 visų atstovu balsų dauguma.

4 1 )2 m. Lietu" s k nstitu(i%a, % s *ali %im $r blema, 1 /2 m. Lietu" sk nstitu(i% s. Valst'bės institu(i% s ir stat'mų lei#'ba ši se k nstitu(i% se.1 /2m. k nstitu(i% s *ali %imas 1 @ metais.

Dok. $reambulė e %asakyta& kad konstitu/i ą nus%rend#s %aklebti $re?identas %ritariamasministrų kabineto. 9iegiamam įs%ūdžiui su"velninti& buvo įtraukta nuostata& og %o de"imt m

i būsianti %atikrinta tautos atsiklausimo& referendumo keliu. nus%rend#s %askelbti& '43) mLietuvos konstitu/i a vykdomosios valdžios es%ublikos %re?idento galių i"%lėtimas&autoriratinių elementų į valstybės valdymą įdiegimas. $re?idento laden/i a i"%lėsta iki se%tynemetų ir nebesie ama su seimų kaita& atsisakyta %re?idento rinkimų seime& is renkamas s%etam tikslui i"rinktų rinkikų vadinamais y%atingaisiais tautos atstovais kolegi a.. Guvo ne tik vivykdomosios valdžios kom%onentas& bet ir savaranki"kas įstatymų leidžiamosios valdžiossub ektas t.y. %re?idento teisė nesant seimo sesi ų metu %a,iam vykdyti seimo funk/i as0 leisįstatymus& tvirtinti valstybės biudžetą& ratifikuoti tar%. 6utartis. $re?identas gavo teis# %ats ir atleisti minsitr& %irmininką& o o teikimu ir kitus ministrus& tai% %at %aleisti ministrų k6eimo rinkimams numatytas visuotinis& lygūs& tiesioginiai balsavimai& %ro%or/inė rinkimųsistema& bet rinkė ams %akeltas amžiaus /en?as iki 3E& o renkamiesiems iki (F m. 6eimas

renkamas %enkiems metams.7am tikrą vaidmenį skyrė %agalbinei i" s%e/ialistų sudarytai institu/i ai =>alstybės tarybai.7aryba& kurios narius renka %re?identas& rengia įstatymų kodifika/i os sumanymus& %rane"neatitikimus konstitu/i ai vykdomosios valdžios organų aktuose.

!onstitu/i a '4() m. '43) m. nau ų ų %olitinių %ožiūrių fone konstitu/i a %asirodė %asenusi&artinosi de"imties metų termino& %er kurį o i"leidė ai buvo įsi%areigo e ą %atikrinti refer %abaiga. [žuot vykdžiuis %ažadą ir rengusis referendumui& buvo nutarta %arengti nau ąkonstitu/i ą ir ą teikti %riimti 6eimui. 6eimas %rieme konstitu/i a&o ankstesnio i konstitu/inusto o veikti.!osntitu/i a skelbė0 Lietuva yra ne%riklausoma suveneri res%ublika& valstybės valdžią vykdo$re?identas& 6eimas& >yriausybė ir 7eismas.$re?identą renka tautos atstovai se%tyniems metams& is vadovau a valstybei ir atstovau a $re?identa galė o %alesiti seimą& nesant 6eimo& %re?identa leido įstatymus ir tvirtino tar%t.6utartis. $re?identa neatsako už savo veiksmus&o ir už kitus veiksmus& ko& vadovau a valstynegali būti traukiamas atsakomybėn. $re?identui %avesta su"aukti seimo sesi as. $re?identuisuteikta teiės savo ini/iatyva "aukti >yriausybės %osėdžius& uose dalybauti ir %irmininkauti.!osntitu/i o e seimas ir toliau neturė o i"imtinės įstatymų leidybos teisės& o e nustatytos dvįstatymų leidybos institu/i os = 6eimas ir %re?identas. $agal konstitu/i ą >yriausyb# sudarė a


20/24

tik Cinistras %irm. ir ministrai& visi kartu %avadinti Cinistru taryba. $re?identas ta%osavaranki"kas institu/i a ir i" >yriausybės sudėties buvo i" ungtas. Cinistrui %irm. %avedamavadovauti vyriausybei ir ai atstovauti o ministrams-valdyti iems %avestas valstybės valdymosritis. Cinistrą %irm. ir o teikimu kitus ministrus skyrė ir atleido %re?identas6eimas i"imtinei kom%eten/i ai te%avesta %riimti savo statutą ir konstitu/i os %akeitimo %ro

inkosi į dvi seimo sesi as.:%ibūdinant valstybės ir %ilie,io santykius& !onstitu/i o e ai"kiai %abrėžiamas valstybės %rimatas J$ilie,iui valstybė yra o %aties buvimo %amatasK. Ai formuluotė %aneigė %rim/i%valstybė tarnau a žmogui&o ne žmogus valstybei. 9au o i konstitu/i a ak/entavo %ilie,io %areigas. $lietis buvo į%areigotas naudo imąsi teosėmderinti su valstybės tikslais ir iems %aklusti.

Seminaras Nr. )@, tema: Lietu" s teisinės sistem s rai#a.

1. Na(i nalinės teisės k rim k nstitu(iniai $rin(i$ai. Teisės šaltiniai 1 12-1 4@metais: teisės re(e$(i%a, teisės $artikuliari6mas.6varbiausiu& %agrindiniu ir %irminiu tar%ukario Lietuvos valstybės teisės "altiniu& turė usiukonstitu/inio akto statusą& %a%rastai laikomas '4') m. vasario 'P d. Lietuvos 7arybos nutarimasi" kurio seka visi konstitu/iniai aktai& laikinosios ir nuolatinės konstitu/i os& ir a%skritai& visnorminiai teisės aktai. '4') m. vasario 'P d. :kte %abrėžė& kad Lietuvos valstybės %agrindus irsantykius su kitomis valstybėmis turi nustatyti visų Lietuvos gyvento ų demokrati"kai i"rinktas6teigiamasis 6eimas. 6avo teis# kalbėti tautos vardu ir %radėti valstybės atkūrimo darbą Lietuv7aryba %agrindė tuo& kad i tomis sąlygomis& vykstant karui ir oku%a/i ai& buvo vienintelėLietuvos tautos atstovybė ir os valios rei"kė a. emdamasi "ia nuostata& >alstybės 7aryba i"ledar du konstitu/inius aktus ir tokiu būdu nustatė laikiną ą santvarką& kuri turė o eg?istuoti iki6teigiamo o 6eimo su"aukimo. '4') m. la%kri,io 3 d. buvo %riimti

Lietu" s Valst'bėsLaikin si s K nstitu(i% s amatiniai Dėsniai.1 1 m. balan#!i 4 #. Valst'bės Tar'ba $riėmė nau%> ši s K nstitu(i% s re#ak(i%> arbanau%> K nstitu(i%>.6usirink#s į %irmą į savo %osėdį1 )@ m. *e*u!ės 15 #. 6teigiamasis6eimas vienbalsiai %riėmė trum%ąre6 liu(i%>& kurio e 6teigiamasis 6eimas Jreik"damasLietuvos žmonių valią %roklamuo a esant atstatytą ne%riklausomą Lietuvos valstyb#& kai%demokratin# res%ubliką& etnografinėmis sienomis ir laisvą nuo visų valstybinių ry"ių& kurie y buv# su kitomis valstybėmisK. e?oliu/i a %ana"i į '4'* m. >ilniaus konferen/i os %olitin#re?oliu/i ą& tai% %at į '4') m. vasario 'P-sios aktą&6usirink#s į %irmą į savo %osėdį1 )@ m. *e*u!ės 15 #. 6teigiamasis 6eimas vienbalsiai %riėmėtrum%ąre6 liu(i%>& kurio e 6teigiamasis 6eimas Jreik"damas Lietuvos žmonių valią %roklamuo a esant atstatytą ne%riklausomą Lietuvos valstyb#& kai% demokratin# res%ubliketnografinėmis sienomis ir laisvą nuo visų valstybinių ry"ių& kurie yra buv# su kitomisvalstybėmisK. e?oliu/i a %ana"i į '4'* m. >ilniaus konferen/i os %olitin# re?oliu/i ą& tai% %'4') m. vasario 'P-sios aktą&1 )) m. rug% ū,io ' d. 6teigiamasis 6eimas %riėmė %irmą nuolatin# Lietuvos valstybėskonstitu/i ą& kurią C. omeris %avadinoseim kratine& nes i suteikė %ernelyg %la,ias teises6eimui.


21/24

!onstitu/i a %askelbta '43) m. gegužės 32 d. 9au a konstitu/i a %akarto o daugumą '433 m.konstitu/i os nuostatų& o os struktūra %ilnai atitiko '433 m. 6varbiausias "ios konstitu/i os bruožas buvo vykdomosios valdžios& %irmiausia %re?idento& galios i"%lėtimas ir autoritarinvalstybės valdymo įtvirtinimas +vykdomo i valdžia ne%riklausoma nuo seimo. $re?identasrenkamas Jy%atingų tautos atstovųK ir negali būti %a"alintas i" %areigų.

1 /2 m. K nstitu(i% s y%atumai0 >alstybės interesų %rimatasO %abrėžiamos %ilie,io %areigosvalstybės atžvilgiu :tsisakyta valdžių %adali imo %rin/i%o +E str. . $re?identas nebėra>yriausybės narys& >yriausybė = tik Cinistrų taryba. 6eimas %riima tik įstatymų %ro ektus& tvirtina $re?identas& kuris tai% %at leidžia įstatymus ir ratifikuo a tar%tautines sutartis %ertratar% 6eimo sesi ų metu'44F m. kovo '' d. Lietuvos :tkuriamasis 6eimas %riėmė įstatymą JDėl '4() metų gegužės '3dienos Lietuvos !onstitu/i os galio imo atstatymoK& kuriame %abrėžė atkuriamos Lietuvosvalstybės ir osk nstitu(inės t"ark s tCstinum>& nutraukė '4*) m. Lietuvos 76 konstitu/i osir '4** m. 6ovietų 6ą ungos konstitu/i os galio imą Lietuvos teritori o e ir atnau ino '4() m.!onstitu/i os galio imą.!onstitu/iniu aktu laikoma ir '43E m. gegužės ) d. sudarytaK n"en(i%a #ėl Klai$ė# s

terit ri% s ir trys os %riedai& %irmas i" ų buvoKlai$ė# s terit ri% s statutas.Teisės re(e$(i%a = %raeities visuomenės ar valstybėsteisės normų & %rin/i%ų& teisinių formų %erėmimas ir %ritaikymas vėlesnė e visuomenė e ar valstybė e.Teisinis $artikuliari6mas + %uri#inis $artikuliari6mas -teisinės sistemos būklė& kai vieno eso/ialinė e +%olitinė e& teisinė e sistemo e lygiagre,iai galio a ir veikia skirtingosteisės sistemos.$ažymėtina& kadna(i nalinei teisei bu" teikiama $irmen'bė $rieš re(e$u t> teisC& nes %agal$amatinius Dėsnius senie i įstatymai lieka galioti tiktai tose srityse& kuriuose nėra nau ųįstatymų& vadinasi& ten& kur tokie įstatymai yra i"leisti& seni įstatymai savaime nusto a gali7aigi seni įstatymai buvo %aliekami galioti tiklaikinai& kol nėra atitinkamų na/ionalinės teisės"altinių. 7okiu būdu $amatiniai Dėsniai sank/ionavo$ereinam>% laik tar$& kol na/ionaliniaiįstatymai i"stums i" a%yvartos re/e%uotuosius.:%skritai teisės re/e%/i a nėra unikalus rei"kinys& bet Lietuvo e i turė o du y%atumus0

' sank/ionavus svetimą teis#& Lietuvo e buvoteisintas teisės $artikuliari6mas. 9ors re/e%uoti svetimi teisės "altiniai buvo %la,iai naudo ami& %rioritetą Lietuvos konstitu/inaktai vis dėlto ai"kiai teikė na/ionaliniams "altiniams& tarsi nustatydami %ereinamą į laikotar% %er kurį svetimi teisės aktai turė o būti %alai%sniui %anaikinti& i"tisai uos %akei,iant na/ioteisės aktais. e/e%uotą teis# kei,iantys na/ionaliniai teisės aktai buvo vadinamin "el mis& o %ats %ro/esas = re/e%uotos teisėsn "eli6a"imu +lot.novellae leges = nau i įstatymai . 9au iįstatymai turė o ne tik %riderinti re/e%uotą teis# %rie Lietuvos sąlygų& bet ir sumažinti& o %ir visai %a"alinti teisės %artikuliari?mą.$la,iausiai Lietuvos valstybė e buvo re/e%uoti bendrie i buvusios usi os im%eri os %rivatiteisei skirti įstatymai.>ilniaus krastui grižus '4(4 m. "io e teritori o e ima galioti Lietuvos teisėnuostatai bet esamiems santykiams %rivatinės teisės srity e turi būti taikomos normos& %agalkurias tie santykiai atsirado.

). Klai$ė# s krašt teisinė $a#ėtis 1 )/-1 / metais: aut n mi% s institu(i% s,teisės šaltiniai.

Klaipėdos kraštas - šiaurinėje Mažosios Lietu os dal!je" nuo seno ap#! entos pr$s%" lietu i%teritorijos dalis" dėl &okie'i% ekspan(ijos tapusi sudedam j &okietijos dalimi. &okietijai pat!ruspralaimėjim 1919 m. &ersalio taikos sutartimi" Klaipėdos kraštas bu o atskirtas" mot! uojant kad

https://lt.wikipedia.org/wiki/Teis%C4%97s_normahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Teisin%C4%97_sistemahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Teisin%C4%97_sistemahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Sistemahttps://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Socialin%C4%97_sistema&action=edit&redlink=1https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Socialin%C4%97_sistema&action=edit&redlink=1https://lt.wikipedia.org/wiki/Teis%C4%97s_sistemahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Teis%C4%97s_sistemahttps://lt.wikipedia.org/wiki/M._Lietuvahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Teisin%C4%97_sistemahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Sistemahttps://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Socialin%C4%97_sistema&action=edit&redlink=1https://lt.wikipedia.org/wiki/Teis%C4%97s_sistemahttps://lt.wikipedia.org/wiki/M._Lietuvahttps://lt.wikipedia.org/wiki/Teis%C4%97s_norma


22/24

dau#uma krašto #! entoj% !ra Lietu iai. Kalbos apie krašto Lietu ai" dar neturėjusiai tarptautiniopripažinimo nebu o" taikos kon*eren(ija j+ perda ė tre'iosioms šalims.192, m. sausio 1 d. netenkinus Lietu ai *aktin+ Klaipėdos krašto ald!m + sa o rankas paėmė

ietos Lietu iai-Klaipėdos krašto sukilėliai" remiami Lietu os &!riaus!bės. tsiž el#dama + + !kusi*akt " mbasadori% kon*eren(ija 192, m. asario 1/ d. ši teritorij nutarė o*i(ialiai priskirti Lietu ai"išsau#ant jos tam tikr autonomij . Krašto ald!mo t arka0 1924 m. aut% jun#a paren#ė

kon ek(ijos projekt ir po il#% der!b% 1924 m. Lietu os ir didži%j% alst!bi% atsto ai pasirašėKon en(ij dėl Klaipėdos teritorijos ir jos priedus0 Klaipėdos teritorijos statut " Klaipėdos uosto irran3ito statutus. Kon en(ijos riekšme Klaipėdos kraštas o*i(ialiai tapo sudedam j

demokratiniais pa#rindais or#ani3uota Lietu os alst!bės dalimis" nors (entrinės &!riaus!bės teisės jame ir bu o ribotos. &isus klausimus krašto teisinės padėties re#ulia o Klaipėdos kraštostatutas. tatutas skelbė" kad krašto ietos institu(ij% kompeten(ijai priklausė0 als'i% ir apskri'i%or#ani3a imas ir admin." (i ilini%" baudžiam%j%" žemės $kio" mišk%" darbo +stat!m% leid!ba" teism%sant arka" š ietimo reikalai" ietos poli(ija ir pan.5a#al statut Klaipėdos kraštas turėjo aukš'iausius autonominius or#anus0

eimelis ir direktorija; Lietu os !riaus!bei krašte atsto a o #ubernatorius.eimelis- atsto aujamoji institu(ija" renkama trims metams" isuotiniu" l!#iu" slaptu balsa imu"ado aujantis Lietu os seimo ileitu Klaipėdos krašto seimelio rinkimo +stat!m.6inkimuose #alėjo

dal! auti ietiniai krašto #! entojai nuo 24 m. b$ti renkami sulauke ,7 m. 5rie seimelio kaippatariamasis or#anas ekonominiais ir *inans. Klausimais eikė 8konominėtar!ba. eimelio atsto aiturėjo parlamentin+ imunitet " j% ne#alėjo traukti atsakom!bėn už iekmus padar!tus einant atsto oparei#as

stat!m% ini(iat! os teisė suteikta eimeliui ir :irektorijai" bet +stat!m% leid!bos teis turėjo tikeimelis.

ukš'iausio krašto !kdomosios aldžios institu(ija bu o :irektorija sudar!t iš :irektorijos pirm.skiriamo #ubernatoriaus ir keturi% direktorijos nari% skiriam% pirmininko. :irekotrija turėjo turėti

eimelio pasitikėjim " pareiškus jam nepasitikėim " pri alėjo atsistat!dinti. :irektorija priži$rėjo isokrašto administra(ij .


23/24

!altės forma buvo svarbi& nustatant konkre,ių nusikalstamų veikų rū"ių baudžiamumą.6tatute nelaikoma nusikalstamais veiksmais& kuriuos teismas %ri%ažino būtiną ą gintimi arba būtinuo u reikalingumu.:smenys dėl fi?inių trūkumų ar %si/Mikos sutrikimų buvo laikomi ne%akaltinamais.Nstatymas numatė keturias bausmių rū"is0 sunkų darbų kalė imą& %a%rastą kalė imą& are"t

%inigin# baudą vėliau dar mirties bausmė. 9uo 'F m. asmuo traukiamas atsakomybėn.6%e/ialio i dalis konkre,ioms nusikalstamų veikų sudėtims ir už as skirtinoms baudžiamosiossank/i osm. Aias veikas galima suskirstyti į nusiklatimus visuomenei& asmeniui& nuosavybeiG:[D I:C:6I6 $ ;^. %retekstas %radėti baudž. Gylą buvo %riva,ių asmenų skundai& %oli/i os ir kitų %areigūnų %rane"imai& atvykimas %risi%ažinti. Gylą kėlė valstybės gynė ateismo tardyto as.$arengtini tardymą atliko tik baudž. Gylose dėl nusikalstamų veikų už kurias numatyt kai%grasos kalė imo bausmė arba teismui reikalau ant.7ardyto ai rinko ir įtvirtindavo įrodymus. Nrodymai0 kaltinamo o %arodymai& liudyto ų %arodymai& a%ylinkės žmonių %arodymai& skirti kaltinamo o elgesiui& gyvenimo būdui a%

daiktiniai ir ra"ytiniai įrodymai& eks%erti?ių i"vados.Ikiteisminė veikla baigdavosi tardymo surinktos medžiagos tikrinimu ir kaltinamo o aktosura"ymu. Bav#s baudžiamą ą bylą teismas s%rendė ar %akanka įrodymų ir %riimdavo nutart bylą %erduoti teisminiam nagrinė imui. 7eismini nagrinė imas %rasidėdavo kaltinamo o akto %agarsinimu. $askutinė stadi a baigiamie i gin,ai +"alių %akutinis žodis . $agal turinį teismo baudž. Gylos %riimami s%rendimai galė o būti0 smerkiantys& i"teisinantys& atleidžiantys nuteismo ir bausmės.$agal %obūdi s%rendimai0 negalutiniai +%eržiūrimi a%elia/ine tvarka & galutiniai +%eržiūrikasa/ine tvarka

4. ;i"ilinė teisė: šaltiniai, nu sa"'bės ir $rie" linė teisė.$agr. $rivatinės teisės "altinis usi os im%eri os įstatymų sąvadas. 9uosavybės teisė = savininkteisė Ji"imtinai ir ne%riklausomai nuo %a"alinio asmens valdyti turtą& uo naudotis ir dis%onamžinai ir %aveldėtinaiK. 6avininkas "ia teise naudo asi tol& kol įvyksta uridinis faktas&nutraukiantis savininko ir o turimos nuosavybės ry"į. I"imtinumas rei"kė& kad be savininkovalios niekas negali naudotis daiktu&o ne%riklausomumas = visi"ką savininko laisv# įgyvendisavo teis#. 6varbiausi nuosavybės teisės %ožymiai turto valymas& naudo imasis uo irdis%onavimas. $agal tai įstatymas skyrė visi"ką ą ir nevisi"ką ą nuosavyb#. 9uosavybė buvo laikoma visi"ką a& kai vienas asmuo& nedalyvaiu ant okiam %a"aliniamasmeniui& %agal įstatymo nustatytas ribas& turė o tiek valdymo& tiek naudo imo& tiek dis%teises. Aia teise savininkui %riklausė visa kas o darbu ir sumanumu %adaryta tam turtui. >isi"žemės nuosavybė& os turėto ui suteikė teis# į visą& kas yra žemės %avir"iu e& gelmėse& tvir" nuosavo žemės ore. 9uosavybė buvo laikoma nevisi"ko i = kai savininko teis# turtą valdyti& naudotis& uo dis%oribo o %a"alinių asmenų turimos tam %a,iam turtui ne visos teisės +servitutų teisės& teisė dalynaudo ant svetimą turtą .Daiktai galintys būti nuosavybės teisės ob ektu& skirtyti į kilno amuosius ir nekilno amuosiuįsigytinus ir gimininius. 9uosavybės teisė galė o būti įgyta tik įst. 9umatytais būdais tai dovano imas& %aveldė imas& %irkimas ir %ardavimas& mainai..


24/24

$ I8>;LI_ 78I6 eglamentuotos kylan,ios i" žalos %adarymų +deliktų ir i" sutar,iųkylan,ios %rievolės. 9esąžiningas valdyto as buvo į%areigotas a%mokėti viską& kas sumenkino to turto vert#&grąžinti i" o gautas %a amas ir atlyginti nuostolius& turto valdymu %adarytus savininkui.7uosąžiningas valdyto as galė o grąžinti turtą tokį& koks is buvo ie"kinį i"keliantO turė o teis#

reikalauti atlyginti už to turto %atobulinimąO už turtui %adarytą žalą turė o atlyginti tik ei ta %adarė sąmoningai.

5. Teismų sistema, % s re*lamenta"imas ir rai#a. 9au ą Lietuvos bendrosios kom%eten/i os teismų sistemą įteisino %irmasis& Lietuvos valstybtarybos %riimtas '4') la%kri/io 3) d. i" kart %o Laikinosios konstitu/i os $amatinių dėsnių&įstatymas& %avadinatas Laikinuo u Lietuvos teismų ir ų darbo sutvarkymu. 5ame nustatyta t %ako%ų teismai nagronė antys /ivil.& baudžiam bylas kai% %rimos ar a%elia/inės instan/i oteismai.

emiausia teismų sistemos grandis = taikos teisė ai& skiriami kiekvienai a%skri,iai ir miestui.!ita teismų sistemos grandis buvo a%ygardų teismai.!ai% %irmosios inkstan. 7eismai ie s%ren

i" esmės visas bylas& ne%riklaususias taikos teisė ų kom%eten/i ai. !ai% a%elia/inė instan/ia%ygardų teismai s%rendė taikos teisė ų i"nagrinėtas bylas.:uk",iausia teismo instan/i a Lietuvo e %askelbtas >yriausiasis Lietuvos tribunolas. !ai% %irminstan/i os teismas tribunolas s%rendė %re?idento& ministro %irm. ar kurio kito ministro bylavisas kitas bylas 7ribunolas nagrinė o kai% a%elia/inė instan/i a a%ygardos teismų s%rendim!asa/i os nebuvo. !asa/i a ribotai buvo '43' m. bir?elio '2 d. 6teigiamo o seimo %riimtasLaikino o Lietuvos teismų ir ų darbo sutvarkymo /ivilinio ir baudž. $ro/eso įstatymų %akeitimir %a%ildymas. !asa/i a buvo galima tik au nagrinėtiems a%elia/ine tvarka s%rendimams. >y7ribunolui %avesta kasuoti taikos teisė ų s%rendimu& a%elia/ine tvarka %atikintus a%ygardoteismuose. :%ygardos s%rendimams liko a%elia/inė instan/i a.'4(( m. lie%os '' d. buvo %askelbtas& nau as 7eismų santvarkos įstatymas& reglamentav#s bendrosios kom%eten/i os teismų sistemą& kom%eten/i ą& %osėdžių tvarką& teisė ų statustardyto ų& %rokurorų& advokatų teisin# %adėtį. 7eismų santvarkos įstatymas reformavo teismsistemą& įvesti keturių %ako%ų teismai. Gylai s%r#sti nustatytos trys instan/i os0 dvi-bylą s%esmės& tre,io i-%atikrinti ar teisingai buvo %ritaikyti materialiniai ir %ro/esiniai įstatymai.

emutin# teismų sistemos grandimi ta%o a%ylinkės teismai.!ita teismų sistemos grandimi i"liko a%ygardos teismai s%rendė svarbesnes /ivil. Ir baudž.Gylas.& kai% a%elia/inė instan/i a = a%ylinkės teismų i"nagrinėtas bylas.N bendrosios kom%eten/i os teismų sistemą įtraukti visi"kai nau a grandis = :%elia/iniai rūma:%elia/inė instan/i a a%ygardos teismuose& kai% %irmo i instan/i a& nagrinėtoms byloms. %irmos instan/i os teismui %avestos bylos dėl nusikaltimų valstybės saugumui.:uk",iausia teismų sistemos gandimi liko >yriausiasis tribunolas. 5is neteko a%elia/inių teisių irėmė veikti kai% kasa/inė instan/i a byloms nagrinėtoms a%ylinkių& a%ygardų teismuose&a%elia/iniuose rūmuose

9. 7eisės mokslas '4')- '4EF metais.

teises istorija konspk

Documents